Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Vertimas iš anglų kalbos
SAUGOS DUOMENŲ LAPAS
RPB Nr. 77381580-02-2010 2009 lapkričio 12
Peržiūrėjimo data: 2010 lapkričio 01
APIBŪDINIMAS
Techninis (kaip SD) Stabilizuotas amonio nitratas
Cheminis (kaip IUAPAC) Amonio nitratas
Komercinis pavadinimas Stabilizuotas amonio nitratas
Sinonimai Azoto rūgšties amonio druska, Azotofosfatas 33-3
Pavojaus aprašymas
Įspėjamasis žodis: DĖMESIO
Trumpas (žodinis) aprašymas: Stipriai dirgina akis. Gali skatinti degimą. Oksidatorius.
Pažeidus naudojimo taisykles gali užteršti aplinką.
Pagrindiniai pavojingi
komponentai
CAS Nr. EB Nr. Registracijos Nr.
Amonio nitratas 6484-52-2 229-347-8 01-2119490981-27-0019
Gamintojas: Akcinė bendrovė Kirovo-Cheptsky Khimechesky Kombinat
Vienintelis atstovas ES: Uralchem Assist GmbH
Avarinės informacijos telefonas: 8 (83361) 9-48-42
Darbo laikas: (8.00 – 17.00 GMT+3)
Gamybos vadovas parašas S.A. Drinevsky (antspaudas) (parašas) (įskaitomas parašas)
SAUGOS DUOMENŲ LAPAS
Pagal EB Reglamentą Nr. 1907/2006
Akcinė bendrovė Kirovo-Cheptsky Khimichesky kombinat
STABILIZUOTAS AMONIO NITRATAS
1 SKYRIUS: Medžiagos/mišinio ir kompanijos/įmonės identifikacija
1.1. Medžiagos ar mišinio identifikacija
1.1.1. Pavadinimas Stabilizuotas amonio nitratas
1.1.2. Sinonimai Azoto rūgšties amonio druska; Azotofosfatas 33-3; azoto-
fosforo trąša
1.1.3. EB Numeris 229-347-8
1.1.4. EB pavadinimas Amonio nitratas
1.1.5. CAS Numeris (EB
inventorius)
6484-52-2
1.1.6. CAS pavadinimas Azoto rūgšties amonio druska
1.1.7. IUPAC pavadinimas Amonio nitratas
1.1.8. Molekulinė formulė NH4NO3
1.1.9. Molekulinė masė 80,0434
1.1.10. ECHA registracijos
numeris
01-2119490981-27-0019
1.2. Medžiagos/mišinio
panaudojimo sritis
Trąša
Detali informacija Prieduose 1, 2
1.2.1. Nerekomenduojamas
naudojimas
Nėra
1.3. Kompanijos identifikacija
1.3.1. Gamintojas, adresas Akcinė Bendrovė Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat
613040 Kirovo sritis, Kirovo-Chepetsky rajonas Kirovo-
Chepetsk, Pozharny per. 7
1.3.2. Telefonas 8 (83361) 9-42-24, 9-48-42
1.3.3. Faksas 8 (83361) 9-44-51
1.3.4. El. paštas [email protected]
1.3.5. Vienintelis atstovas ES Uralchem Assist GmbH
1.3.6. Adresas 30159 Vokietija, Hanoveris, Johannssenst. 10
1.3.7. Telefonas 8 (495) 721-89-89
1.3.8. Atsakingas asmuo ES Vladimir Onischenko
el. paštas: [email protected]
tel. +49 511 45 99 445 9.00 – 14.00 CET
1.4. Avarinės informacijos
telefonas
Naudoti nacionalinės avarinių situacijos tarnybos telefoną
1.5 Tiekėjas Lietuvoje UAB „Agrokoncernas“;
Adresas: Užnerio gatvė 15, LT 47848, Kaunas;
Tel.: +370 (37) 490 490;
el. paštas [email protected];
Apsinuodijimu kontrolės ir informacijos biuras visa para tel.
Nr.: +370 (5) 2362052;
2 SKYRIUS: Pavojaus identifikacija
2.1. Medžiagos klasifikacija
2.1.1. Medžiagos arba
mišinio klasifikacija pagal
Oksid. Kietas 3 (Pavojaus frazė: H272)
Akis. Dirg. 2 (Pavojaus frazė: H319)
Reglamentą (EB) Nr.
1272/2008 (CLP/GHS)
2.1.2. Klasifikacija pagal
Direktyvą 67/548/EV
(saviklasifikacija)
O; R8
Xi; R36
2.1.3. Papildoma informacija Detalią informaciją apie klasifikaciją žiūr. 16 Skyriuje.
2.2. Ženklinima spagal
Reglamentą Nr. 1272/2008
(CLP/GHS)
Signalinis žodis: Dėmesio
Pavojaus piktogramos:
GHS03: liepsna ant apskritimo GHS: Šauktukas
Pavojaus frazės“
H272: Gali skatinti degimą; oksidatorius
H319: Stipriai dirgina akis
Įspėjamosios frazės:
P210: Laikyti atokiai nuo karščio/kibirkščių/atviros
liepsnos/karštų paviršių. Nerūkyti.
P220: Laikyti/Sandėliuoti atokiai nuo drabužių/degių
medžiagų
P370+P378: Gaisro atveju: Gesinimui naudoti vandenį.
P264: Po darbo kruopščiai nusiplauti rankas.
P280: Dėvėti apsaugines pirštines/apsauginius drabužius/akių
apsaugą/veido apsaugą.
P305+P351+P338: PATEKUS Į AKIS: Gerai keletą minučių
plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jei jie yra ir
lengvai išimami. Tęsti plovimą.
2.3. Kiti pavojai Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Priedą XIII PBT ir
vPvB vertinimas nebuvo atliekamas, nes amonio nitratas yra
neorganinė medžiaga
3 SKYRIUS: Sudėtis / Informacija apie komponentus*
3.1. Sudėtis (komponentų kilmė ir koncentracija) Produkto
identifikatoriaus
tipas pagal
Reglamento (EB)
Nr. 1272/2008
Straipsnį 18(2)
Identifikatoriaus
numeris
Identifikacinis
pavadinimas
Masės %
kiekis (arba
diapazonas)
EB
numeris
Registracijos
numeris
CAS Numeris 6484-52-2 Amonio nitratas
(bazinė medžiaga)
80,0 – 100 229-347-8 01-2119490981-
27-0019
CAS Numeris 7757-93-9 Kalcio
hidroortofosfatas
(stabilizuojantis
priedas)
≥99,5 231-826-1 01-2119490064-
41-0012
CAS Numeris 7722-76-1 Amonio
dihidtoortofosfatas
(Stabilizuojantis
priedas)
≥80 231-764-5 01-2119488166-
29-0016
Produkte amonio nitrato yra 93-94%, kalcio hidroortofosfato 2,5 – 3,4%, amonio
dihidroortofosfato 2,3 – 2,7%. Kliento pageidavimu produktas gali būti apdorotas
grumstavimą mažinančiu priedu, kuris yra registruotas pagal REACH reikalavimus.
4 SKYRIUS: Pirmosios pagalbos priemonės
4.1. Pirmosios pagalbos
priemonės
Įkvėpus: Išvesti į gryną orą; šiluma, poilsis, nosies ertmę
praskalauti vandeniu.
Patekus ant odos: Nuplauti dideliu kiekiu tekančio vandens.
Nusivilkti užterštus drabužius ir nusiauti batus.
Patekus į akis: praplauti dideliu kiekiu tekančio vandens.
Prarijus: išskalauti burną vandeniu (tik jwei neukentėjęs
neprarado sąmonės). Nesukelti vėmimo.
4.2. Svarbiausi simptomai ir
poveikis, kaip ūmus, taip ir
uždelstas.
Įkvėpus – silpnumas, galvos skausmas, kosulys, pasunkėjęs
kvėpavimas. Sunkiais atvejais – odos ir gleivinių cianozė,
padažnėjęs pulsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, spazmai,
spontaniškas šlapinimasis ir tuštinimasis. Prarijus –
pykinimas, vėmimas, ūmus vidurių skausmas. Patekus ant
odos – paraudimas, skausmingumas, deginimas, edema.
Patekus į akis – paraudimas, ašarojimas, skausmas.
4.3. Nuorodos, kai reikalinga
skubi medicinos pagalba ir
specialus gydymas
Jei pasireiškia simptomai, kviesti gydytoją.
Pirmosios pagalbos priemonės: akių plovimo vonelė, sterilūs
tvarsčiai, vata, aktyvuota anglis, vidurius laisvinančios
druskos.
5. SKYRIUS: Gaisro gesinimo priemonės
5.1. Gesinimo priemonės Rekomenduojama gaisro gesinimo įranga: didelis išpurkšto
vandens keikis. Draudžiama naudoti cheminius gesintuvus
arba putas draudžiama; Gaisro gesinimui neturėtų būti
naudojamas smėlis arba vandens garai.
5.2. Specialus medžiagos
arba mišinio keliamas
pavojus
Produktas palaiko degimą, sąlytyje su degiomis arba
organinėmis medžiagomis arba gaisro metu jis skatina terminį
ir cheminį užsidegimą, sprogimo pavojų. Gaisro atveju
išsiskiria pavojingi skilimo produktai, tokie kaip: azoto
oksidai (NO, NO2 ir kt.), amoniakas (NH3), aminai.
5.3. Nurodymai
ugniagesiams
Gaisrą gesinti purškiant vandenį iš maksimalaus įmanomo
atstumo, priartėti prie degančio produkto neleidžiama.
Į gaisro zoną galima įeiti tik su apsauginiais drabužiais ir
kvėpavimo aparatais.
Specialios apsaugos priemonės ugniagesiams: ugniai atsparus
kostiumas su izoliuojančiu kvėpavimo aparatu, alyvai ir
benzinui atsparios pirštinės, pirštinės iš butilinės gumos
dispersijos, karščiui atsparūs guminiai batai ir šalmas.
6 SKYRIUS: Priemonės atsitiktinai pasklidus
6.1. Asmeniniai įspėjimai,
apsaugos priemonės ir
avarinės procedūros
Dėvėti tinkamas apsaugines priemones (žiūr. 8 skyrių)
6.2. Aplinkosauginės
priemonės
Neleisti produktui patekti į paviršinius vandenis, gruntinius
vandenis ir kanalizaciją.
6.3. Sulaikymo ir valymo
metodai ir medžiagos
Mažas pabėrimas ar nutekėjimas
Medžiagą susiurbti dulkių siurbliu arba sušluoti į tam skirtą,
pažymėtą atliekų konteinerį. Užterštą vietą nuplauti dideliu
vandens kiekiu. Surinktos medžiagos nepilti į pjuvenas ar į
konteinerį iš degios medžiagos.
Didelis pabėrimas ar nutekėjimas
Medžiagą susiurbti dulkių siurbliu arba sušluoti į tam skirtą,
pažymėtą atliekų konteinerį. Užterštą vietą nuplauti dideliu
vandens kiekiu. Jei pasklidusi medžiaga pateko į kanalizaciją,
pranešti vietinėms institucijoms. Surinktos medžiagos nepilti
į pjuvenas ar į konteinerį iš degios medžiagos. (Žiūr. 13
skyrių).
6.4. Nuorodos į kitus skyrius Žiūr. Skyrius 8 ir 13.
7 SKYRIUS: Naudojimas ir sandėliavimas
7.1. Nurodymai saugiam
naudojimui
Naudoti esant tinkamai ventiliacijai. Turi būti įrengta vietinė
ištraukiamoji ventiliacija. Vengti galimų užsidegimo šaltinių
(kibirkščių ar liepsnos). Vengti bet kokios kilmės užteršimo,
įskaitant metalus, dulkes ir organines medžiagas. Laikytis
bendrųjų darbo higienos taisyklių, žiūr. 8 sk.
7.2. Saugaus sandėliavimo
sąlygos, įskaitant bet kokius
nesuderinamumus
Sandėliuoti atokiai nuo kitų medžiagų ir produktų. Laikyti
sandariuose konteineriuose uždaruose sandėliuose
(kontroliuojama temperatūra iki 30ºC ir oro drėgnis iki 50%),
produktą saugoti nuo atmosferos kritulių ir gruntinių
vandenų. Nepažeisti konteinerių sandarumo. Naudoti
nekibirkščiuojančius įrankius, elektriniai įrankiai turi būti
įžeminti ir apsaugoti nuo dulkių patekimo. Žiūr. poz. 7.1.
7.3. Specifinis panaudojimas Detalią informaciją žiūr. Priede I
8 SKYRIUS: Poveikio kontrolė / Asmeninė apsauga
8.1. Kontrolės parametrai
Duomenys nurodyti pagrindiniam komponentui Medžiaga CAS Nr. Šalis Ribinė vertė – Aštuonos val., mg/m
3
Amonio nitratas 6484-52-2 Prancūzija 10
Vokietija 6 (smulkios dulkės|)
Olandija 10
Jungtinė Karalystė 10
Rusija 10
DN(M)EL visuomenei: ` Kelias Aprašas DNEL/DMEL (Koreguotas)
Dozės aprašas *)
Jautriausias
galutinis tašas
Ilgalaikis sisteminis
poveikis
Per odą DNEL
(Pasiektas
nekenksmingas
lygis)
12,8 mg/kg
kūno svorio per
dieną
NOAEL: 256,0
mg/ kg kūno
svorio/dieną
(paremta AF 20)
pakartotinė dozė
toksiškumas
Ilgalaikis sisteminis
poveikis
Įkvėpus DNEL
(Pasiektas
nekenksmingas
lygis)
11,1 mg/m3 NOAEL: 222,0
mg/ m3 (paremta
AF 20)
pakartotinė dozė
toksiškumas
Ilgalaikis sisteminis
poveikis
Prarijus DNEL
(Pasiektas
nekenksmingas
lygis)
12,8 mg/kg
kūno svorio per
dieną
NOAEL: 256,0
mg/ kg kūno
svorio/dieną
(paremta AF 20)
pakartotinė dozė
toksiškumas
DN(M)EL darbuotojams
Ilgalaikis sisteminis
poveikis
Per odą DNEL
(Pasiektas
nekenksmingas
lygis)
21,3 mg/kg
kūno svorio per
dieną
NOAEL: 255,6
mg/ kg kūno
svorio/dieną
(paremta AF 12)
pakartotinė dozė
toksiškumas
Ilgalaikis sisteminis Įkvėpus DNEL 37,6 mg/m3 NOAEL: 451,2 pakartotinė dozė
poveikis (Pasiektas
nekenksmingas
lygis)
mg/ m3 (paremta
AF 12)
toksiškumas
PNEC Įvertinimo
koeficientas
Pastabos / Tikslinimai
PNEC vanduo (gėlas
vanduo) 0,45 mg/l
1000 Ekstrapoliacijos metodas: įvertinimo
faktorius
PNEC vanduo (jūros
vanduo): 0,045 mg/l
10000 Ekstrapoliacijos metodas: įvertinimo
faktorius
PNEC vanduo (periodiškas
pasklidimas): 4,5 mg/l
100 Ekstrapoliacijos metodas: įvertinimo
faktorius
PNEC nuotekų valymo
įrenginiams
PNEC STP: 18 mg/l
10 Ekstrapoliacijos metodas: įvertinimo
faktorius
8.2. Apsaugos nuo poveikio
priemonės
Inžinerinės priemonės
Užtikrinti darbo vietose tinkamą ištraukiamąją ventiliaciją ir
reguliarių įrangos valymą darbo vietoje.
Higienos priemonės
Darbo metu nevalgyti, negerti ir nerūkyti. Po darbo su
produktu ir prieš valgį, rūkymą ir naudojimąsi tualetu bei
darbo dienos pabaigoje nusiplauti rankas. Naudoti asmenines
apsaugos priemones. Sumažinti rankinių operacijų skaičių.
personalą mokyti atitinkamų darbo operacijų.
Akių apsaugos priemonės
Dėvėti akinius su bespalviais stiklais, su šoninėmis
apsaugomis.
Odos/kūno apsauga:
Darbo drabužiai. Asmeninės kūno apsaugos priemonės
parenkamos pagal atliekamą darbą ir galimą rizikos lygį
(vilnonis arba medvilninis kostiumas, specialūs batai: odiniai
arba guminiai batai).
Rankų apsauga:
Apsauginės (karščiui atsparios) pirštinės
Kvėpavimo takų apsauga:
Dėvėti tinkamus respiratorius arba laisvus drabužius.
Respiratorius pasirenkamas pagal žinomus arba numanomus
pavojingos medžiagos poveikio lygius, produkto pavojingumą
ir saugias koncentracijas toje operacijoje.
Poveikio aplinkai kontrolė:
Organizuoti dulkių emisijos į aplinką monitoringą/kontrolę.
9 SKYRIUS: Fizinės ir cheminės savybės
9.1. Informacija apie pagrindines fizines ir chemines savybes
Išvaizda Kieta medžiaga 20ºC ir 1013 hPa
Granuliometrija:
iki 1 mm, ne daugiau 3%
1 – 4 mm, ne mažiau 95%
iki 6 mm – 100%
Spalva: rausvai baltos arba pilkšvai baltos granulės.
Kvapas Be kvapo
pH (10% tirpalas vandenyje) ne mažiau 4,0
Lydymosi/užšalimo
temperatūra
169,6ºC, 1013 hPa
Virimo temperatūra Skyla iki užvirimo temperatūros
Pliūpsnio temperatūra netaikoma. Neorganinė medžiaga
Garavimo greitis Tyrimas laikomas nereikalingu.
Degumas Sąlytyje su ugnies šaltiniu, vandeniu ar oru nedegi. Degumas
yra integrali pavojaus vertinimo dalis klasifikuojant amonio
nitrato sprogumą ir oksidacines savybes.
Viršutinė/apatinė degumo
riba arba sprogumo riba
Savaiminio užsidegimo
temperatūra
Tyrimas laikomas nereikalingu. Kadangi, amonio nitrate nėra
grupių, kurios reaguotų su deguonimi ir dėl to savaime
neužsidega temperatūrų diapazone nuo kambario temperatūros
iki lydymosi temperatūros apie 170ºC.
Garų slėgis Tyrimas laikomas nereikalingu.
Garų tankis Tyrimas laikomas nereikalingu.
Santykinis tankis 1,72, esant 20ºC
Tirpumas vandenyje > 100 g/l, 20ºC
Pasiskirstymo koeficientas
oktanolis/vanduo
Netaikoma. Medžiaga neorganinė.
Skilimo temperatūra Suyra ≥210ºC
Klampa Netaikoma, kieta medžiaga
Oksidacinės savybės Oksidatorius
9.2. Kita informacija Absorbuoja vandenį.
10 SKYRIUS: Stabilumas ir reaktingumas
10.1. Reaktingumas Pavojingos reakcijos su stipriomis bazėmis, tokiomis kaip
natrio hidroksidas; išsiskiria amoniakas; su stipriomis
rūgštimis – išsiskiria azoto oksidai (NO, NO2)
10.2. Stabilumas Stabilus rekomenduojamomis sandėliavimo ir naudojimo
sąlygomis.
10.3. Galimos pavojingos
reakcijos
Skyla kaitinant. Sprogimo pavojus sąlytyje su
degiomis/organinėmis medžiagomis. Uždaroje erdvėje gaisras,
kuriame dalyvauja amonio nitratas, gali baigtis sprogimu.
10.4. Vengtinos sąlygos Užteršimas nesuderinamomis medžiagomis.
Atmosferos įtaka
Karščio ir ugnies šaltinių artumas.
Įrangos, su trąšų likučiais, suvirinimo darbai.
10.5. Vengtinos medžiagos Reduktoriai, stiprios rūgštys ir bazės, metalų milteliai, degios
medžiagos, chromatai, cinkas, varis ir vario lydiniai, chloratai.
10.6. Pavojingi skilimo Azoto oksidai (NO, NO2), amoniakas (NH3), aminai
produktai
11 SKYRIUS: Toksikologinė informacija
11.1. Informacija apie toksikologinį poveikį
Ūmus toksiškumas LD50 (prarijus): 2950 mg/kg kūno svorio
LD50 (per odą): >5000 mg/kg kūno svorio
Odos ėsdinimas/dirginimas Nedirgina
Sunkus akių
pažeidimas/dirginimas
Dirgina
Kvėpavimo takų ar odos
įjautrinimas
Neįjautrina
Mikroorganizmų ląstelių
mutageniškumas
Genetinis toksiškumas: neigiamas
Kancerogeniškumas Neklasifikuojama kaip mutagenas. kancerogeniškumo tyrimų
atlikimas nelaikomas reikalingu.
Toksiškumas reprodukcijai Klasifikacijos nereikalaujama / NOAEL ≥ 1500 mg/kg kūno
svorio/dieną, prarijus
STOT vienkartinis poveikis Klasifikacijai trūksta duomenų
STOT daugkartinis poveikis Klasifikacijai trūksta duomenų
Pavojus kvėpavimui Nėra informacijos
Informacijos apibendrinimas Remiantis patikimais amonio nitrato tyrimais, atliktais su
žiurkėmis ir triušiais, o taip pat su bakterijų Salmonella
Typhimurium ir bakterijų E. coli štamais, nustatyta, jog nėra
įrodyta, kad amonio nitratas būtų pavojingas sveikatai.
Informacija apie galimus
poveikio kelius
žiūr. poz. 4.1
Simptomai, susiję su fiziniu,
cheminiu ir toksiniu
poveikiu
žiūr. poz. 4.2
Uždelstas ir momentinis
poveikis bei trumpalaikio ir
ilgalaikio poveikio
chroniškos pasekmės
Nėra įrodymų, kad amonio nitratas būtų pavojingas sveikatai.
Interaktyvus poveikis Turimi duomenys nerodo, kad amonio nitratas turėtų būti
klasifikuojamas pagal Direktyvą 67/548/EB ir CLP Direktyvą
toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi požiūriu.
12 SKYRIUS: Ekologinė informacija
12.1. Toksiškumas LC50 gėlavandenėms žuvims (karpis): 447 mg/l
EC50/LC50 gėlavandeniams bestuburiams: 490 mg/l
EC50/LC50 gėlavandeniams dumbliams: 1700 mg/l
EC10/LC10 arba NOEC gėlavandeniams dumbliams: 1700 mg/l
EC50/LC50 vandens mikroorganizmams: >1000 mg/l
EC10/LC10 arba NOEC vandens mikroorganizmams: 180 mg/l
Visi nitratai yra mažai arba labai mažai toksiški žuvims,
vandens bestuburiams, dumbliams. Remiantis duomenimis,
gautais tiriant neorganinius nitratus, medžiaga neprivalo būti
klasifikuojama pagal Direktyvą 67/548/EB arba CLP
Direktyvą aplinkos apsaugos požiūriu.
12.2. išlikimas ir suirimas Abiotinis suirimas
Amonio nitratas visiškai disocijuoja vandenyje. Kitos
informacijos nereikia/nėra.
Biotinis suirimas
Tyrimus atlikti neprivaloma, kadangi medžiaga neorganinė
(REACH Priedas VII). Be to, anaerobinė amonio
transformacija vienoje bakterijų grupėje vyksta nuo amonio iki
nitritų, tuo tarpu kita grupė oksiduoja nitritus iki nitratų.
Vidutinis biologinio irimo greitis nuotekų valymo įrenginiuose
esant 20ºC temperatūra yra 52 g N/kg ištirpusios kietos
medžiagos per dieną. Nitratų irimas yra greičiausias
anaerobinėmis sąlygomis. Anaerobiniame irimas nitratą
paverčia N2, N2O ir NH3, biologinio irimo greitis nuotekų
valymo įrenginiuose 20ºC temperatūroje yra 70 g N/kg
ištirpusios medžiagos per dieną.
12.3. Bioakumuliacinis
potencialas
Bioakumuliacija vandenyje
Vandeniniuose tirpaluose gerai tirpios paprastos neorganinės
druskos egzistuoja disocijuotu pavidalu. Tokios medžiagos turi
mažą bioakumuliacijos potencialą.
Bioakumuliacija sausumoje
Nurodytas mažas bioakumuliacijos potencialas vandens
organizmams leidžia daryti išvadą, kad bioakumuliacijos
potencialas sausumos gyvūnams taip pat bus mažas.
12.4. Mobilumas dirvoje Sutinkamai su REACH Priedo VIII 2 grafa,
absorbcija/desorbcija (reikalaujama 9.3.1 dalyje) neprivalo
būti atliekama, kadangi medžiaga turi mažą adsorbcijos
potencialą. Vandeniniuose tirpaluose gerai tirpios paprastos
neorganinės druskos egzistuoja disocijuotu pavidalu. Tokios
medžiagos turi mažą adsorbcijos potencialą. Be to, tyrimas
(OECD 121) negali būti atliktas, nes yra techniškai
neįvykdomas, o QSAR metodika netinkama šiai medžiagai.
12.5. PBT ir vPvB
vertinimo rezultatai
Sutinkamai su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Priedu XIII
PBT ir vPvB vertinimas nebuvo atliktas, nes medžiaga yra
neorganinė.
12.6. Kitoks neigiamas
poveikis
Aplinkoje medžiaga suyra sudarydama azoto oksidus ir
amoniaką.
13 SKYRIUS: Atliekų šalinimas
13.1. Atliekų tvarkymo
metodai
Atliekų susidarymo reikia vengti arba jis turi būti minimalus.
Kad būtų išvengta pabertų medžiagų pasklidimo ir užteršto
vandens pernešimo į dirvą, rezervuarus, kanalizaciją,
cirkuliacinis vanduo turi būti naudojamas kaip trąša.Pabertą
medžiagą surinkti į konteinerius ir naudoti kaip trąšą.
Sugadintas produktas ir pakuočių medžiagos turi būti sudėti į
konteinerį su žeme (10-15 cm) ir perduoti šalinimui sąvartyne
arba sudeginimui kartu su pramoninėmis atliekomis.
Atliekų surinkėjas atsako už nacionalinių ir vietinių taisyklių
žinojimą.
Šalinimo metodai:
Atliekos turi būti šalinamos pagal nacionalines ir vietines
aplinkos apsaugos taisykles. Galimas kontroliuojamas
biologinis skaidymas nuotekų valymo įrenginiuose.
14 SKYRIUS: Transporto informacija
14.1. JT Numeris 2067
14.2. Tinkamas JT krovinio
pavadinimas
Azotofosfatas (azoto-fosforo trąšos)
14.3. Transporto pavojaus
klasės
Klasė 5, poklasis 5.1, dgn 5, kategorija 511, klasifikacijos
kodas 5113
14.4. Pakavimo grupė III
14.5. pavojus aplinkai Medžiaga ekologiškai saugi. Pagal krovinio poveikį jūros
aplinkai priskiriama prie nepavojingų teršalų.
14.6. Specialūs įspėjimai
vartotojui
Mažina deguonies kiekį laikymo atmosferoje.
Būtina vengtio krovinio kontakto su paviršiais, įkaitusiais virš
500ºC.
Sudrėkęs krovinys kelia korozoiją.
14.7. palaidos medžiagos
transportavimas pagal
MARPOL 73/78 Priedą II ir
IBC kodeksą
Amonio nitratui netaikoma
15. SKYRIUS: Reguliuojanti informacija
15.1. Medžiagai ar mišiniui
specifiniai saugos, sveikatos
ir aplinkosaugos
taisyklės/įstatymai
Europos Parlamento ir Tarybos 2006 12 18 dienos
Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006
Europos Parlamento ir Tarybos 2003 10 13 dienos
Reglamentas Nr. 2003/2003
Europos Parlamento ir Tarybos 2000 10 23 dienos Direktyva
Nr. 2000/60
1991 12 12 dienos Direktyva Nr. 91/646/EEB
15.2 Cheminės saugos
vertinimas
Atliktas
16 SKYRIUS: Kita informacija
Svarbiausių R-frazių,
pavojaus nuorodų, S-frazių
ir/arba įspėjamųjų nuorodų
sąrašas
Detalią informaciją žiūr. 2 dalyje
Ženklinimas pagal Direktyvos 67/548/EEB Priedą I.
Pavojaus nuorodos:
Xi – Dirginanti
O – Oksiduojanti
R-frazės:
R36 – Dirgina akis.
R8 – Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti
medžiagomis.
S-frazės:
S2 – Saugoti nuo vaikų
S17 – Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų.
S25 – Vengti patekimo į akis.
S26 – Patekus į akis nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir
kreiptis į gydytoją.
S46 – Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią
pakuotę arba etiketę.
Reikšminės santrumpos ir
akronimai
UN GHS – Jungtinių Tautų Chemikalų klasifikavimo ir
ženklinimo Globali Harmonizuota Sistema
EB – Europos bendrija
DL50 – Vienkartinė cheminės medžiagos dozė, kuri sukelia
eksperimentinių gyvūnų 50% grupės žūtį.
CL50 – (50 procentų letalinė koncentracija) – cheminės
medžiagos koncentracija ore ar vandenyje, kuri sukelia
eksperimentinių gyvūnų 50% grupės žūtį.
EC50 – Efektyvi medžiagos koncentracija, kurios įtaka atitinka
50% maksimalios reakcijos.
Rekomendacijos naudojimui Rekomenduojamos dozės:
Žemės ūkyje:
Grūdinėms kultūroms (papildomas tręšimas pavasarį) – 100
kg/ha
Daržovių kultūroms, bulvėms (sodinant ir papildomas
tręšimas) – 200 kg/ha.
Vaiskrūmiai (papildomas tręšimas pavasarį) – 250 – 300 kg/ha
Vaismedžiai (papildomas tręšimas pavasarį) - 150 – 300
kg/pan.
Asmeniniuose ūkiuose:
Visoms kultūroms (papildomas tręšimas vegetacijos
laikotarpiu) – 100 g/ 10 l vandens / 10 m2
Bulvėms (ruošiant dirvą ir papildomas tręšimas) 2 – 3 kg/100
m2
Vaiskrūmiai (papildomas tręšimas vegetacijos metu) – 2,5 –
3,0 kg/100 m2
Vaizmedžiai (papildomas tręšimas vegetacijos metu) 150 –
300 g/pan.
Literatūrinės nuorodos ir
duomenų šaltiniai
CSR (Chemikalo saugos ataskaita)
Duomenys iš IUCLID 5.2.2
Priedas 1
1 POVEIKIO ĮVERTINIMAS
REACH reglamentas reikalauja chemikalo saugos įvertinimo (CSA) visam medžiagos
gyvavimo ciklui. CSA aprašo kaip gamintojas kontroliuoja, arba kaip rekomenduoja
vartotojams kontroliuoti, poveikį žmonėms ir aplinkai.
Poveikio žmonėms vertinimas
Kokybinis vertinimas buvo atliktas po to, kai pasiektas pagrindinis vietinis toksikologinis
poveikis (akių sudirginimas). Šiam galutiniam taškui negali būti nustatyta nuo dozės
priklausanti atsako kreivė ir dėl to negali būti gauta DNEL. Nepaisant to, DNEL gaunami
sisteminiam toksiškumui darbuotojams ir visuomenei, tačiau nėra įvertinti prieš poveikio
vertinimus. Sisteminio toksiškumo kiekybinis įvertinimas nelaikomas svarbiu šiai medžiagai,
kadangi neturi sisteminio poveikio subchroniško toksiškumo tyrimuose su analogu (kalio
nitratas, išbandytas iki 1500 mg/kg kūno svorio per dieną) ir turi tik minimalų poveikį
tyrimuose su analogu – amonio sulfatu: 90 dienų oralinio subchroniško toksiškumo tyrimuose
ir 2 metų oralinio chroniško toksiškumo tyrimuose, kurie atitinkamai parodė NOAEL 886
mg/kg kūno svorio per dieną ir 256 mg/kg kūno svorio per dieną. Šis poveikis pastebėtas
tokiuose lygmenyse, kokių žmonės normaliai nepatiria.
Be to, amonio nitratas buvo įvertintas OECD HPV programoje (SIAM 25) kaip nitratų
kategorijos dalis ir buvo padaryta išvada dėl jo žemo prioriteto tolimesniuose darbuose,
skirtuose žmonių sveikatai.
Poveikio aplinkai vertinimas
Aplinkosauginio poveikio ir rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Nors amonio nitratas
priskiriamas nitratų kategorijai, buvo pastebėta, kad amonio nitratas, dėl amonio katijono gali
veikti skirtingai nei kiti nitratiniai junginiai:
Vandeniniuose tirpaluose amonio druskos yra visiškai disocijuotos į NH4+ joną ir atitinkamą
anijoną. Ši pusiausvyra priklauso nuo temperatūros, pH ir aplinkos vandens joninės jėgos.
Nejonizuotos NH3 atmainos egzistuoja vandens aplinkoje, o santykis (NH3/(NH3+NH4+)
laipsniškai didėja didėjant pH reikšmei ir temperatūrai. Gerai žinoma, kad toksiškumas
vandens organizmams priskiriamas nejonizuotam amoniakui (NH3), o NH4+ laikomas
netoksišku arba žymiai mažiau toksišku (Emerson ir kt. 1975). Tačiau paskiausi tyrimai
vertinant amoniako toksiškumą aiškiai parodė, kad priešingai ankstesnėms prielaidoms, kai
nejonizuotas amoniakas buvo laikomas toksišku komponentu, abi – turinti krūvį ir neturinti
krūvio – molekulės yra toksiškos. Dėl to buvo pasiūlytas bendro toksiškumo modelis, su
amoniaku, sukeliančiu toksiškumą esant didelėms pH reikšmėms ir amonio jonu, taip pat
toksišku, esant mažesnėms pH reikšmėms (U.S. EPA 1999, OECD 2007).
Bendrai priimta, kad pagrindinis toksiškas komponentas amonio druskose, tokiose kaip
amonio nitratas, sulfatas ar chloridas yra amonis, o ne atitinkamas anijonas (taip pat žiūr.:
OECD 2004, SIDS amonio chloridas arba OECD 2007 amonio sulfatas). Dėl to amonio
druskų (tokių kaip amonio sulfatas, fosfatas, karbonatas, chloridas ar nitratas), kuriose
pagrindinis toksiškas komponentas yra amonis, toksiškumo vertės gali būti vertinamos kaip
ekvivalentiškos. Iš čia seka, kad pavojaus vertinimas aptaria amonio toksiškumą.
U.S. EPA (1999) paskelbė puikią amonio toksiškumo apžvalgą, kur specialus dėmesys
atkreiptas į priklausomybę nuo pH ir temperatūros. Apie amonio toksiškumą prieinama
gausybė studijų, tačiau juose esančių toksiškumo duomenų palyginimas yra sudėtingas,
kadangi bandymuose buvo įvairios temperatūros ir pH sąlygos. U.S. EPA (1999) iš naujo
įvertino egzistuojančius amonio toksiškumo duomenis priderindama toksiškumo vertes prie
užduotos temperatūros ir pH sąlygų, ir taip leido juos sulyginti.
Buvo įvertinti tokių grupių studijų rezultatai: Amonio nitratas, kalcio nitratas, kalcio nitrato
dviguba druska, magnio nitratas, Nical-K, kalio nitratas ir natrio nitratas. Visi nitratai buvo
mažai arba ypatingai mažai toksiški stuburiniams, bestuburiams ir dumbliams. Nors tyrimų
rezultatai ir publikacijos kartais išreiškiami kaip >100 mg/l, mažiausia išmatuota reikšmė,
neturėjusio poveikio, yra 447 mg/l (amonio nitrato tyrimai su žuvimis).
Amonio nitratas buvo įvertintas OECD HPV programoje (SIAM 25) kaip nitratų kategorijos
dalis. Buvo padaryta išvada, kad visos medžiagos šioje kategorijoje turi mažą prioritetą
tolimesniam darbui dėl savo mažo pavojingumo profilio.Medžiagos nesihidrolizuoja ir nėra jų
fotodegradacijos požymių. Vandeniniuose tirpaluose jos visiškai disocijuoja į nitratą (NO3-) ir
atitinkamą katijoną. Dėl medžiagų neorganinės kilmės nepritaikomos standartinių
biodegradavimo testų sistemos.
Nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesai vyksta natūraliai upeliuose ir upėse, kaip ir daugelyje
antrinių biologinio nuotekų valymo procesų. Remiantis dideliu tirpumu vandenyje ir jonine
prigimtimi nesitikima kad medžiaga pastebimais kiekiais adsorbuotųsi ar bioakumuliuotųsi.
Remiantis fizikinėmis-cheminėmis savybėmis, tikėtina, kad pagrindinė kaupimosi vieta yra
vanduo.
Žinoma, kad nitratinės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį paviršinių vandenų prisotinime
maistnėmis medžiagomis, kitaip vadinamoje eutrofikacijoje. Eutrofikaciniai vandenys
charakterizuojami padidintomis maistinių medžiagų koncentracijomis, kurios stimuliuoja kai
kurių dumblių augimą, skatina paprastų dumblių ir planktono augimą. Deguonies
koncentracija vandenyje mažėja darydama įtaką kitoms rūšims, tokioms kaip dauguma žuvų
rūšių ir daro neigiamą poveikį biologinei ekosistemos įvairovei. kadangi eutrofikacija yra
įprastas nitratų pertekliaus aplinkoje rezultatas, ši problema įtraukta į Europos Taisykles. 2000
m. spalio 23 dienos Europos parlamento ir tarybos Direktyva 2000/06 nustato Bendrijai
veiklos rėmus vandens politikos srityje, o 1991 m. gruodžio 12 dienos Tarybos Direktyva
91/676/EEB Dėl vandenų apsaugos nuo užterštumo žemės ūkio kilmės nitratais, dėl to jos abi
yra svarbūs Europos įstatyminiai aktai, reguliuojantys nitratinių medžiagų emisiją ir
koncentracijas aplinkoje.
Nitratų Direktyva (1991) siekia apsaugoti vandens kokybę Europoje neleidžiant žemės ūkio
kilmės nitratams teršti gruntinius ir paviršinius vandenis ir skatinant gero ūkininkavimo
praktikas. Nitratų Direktyva glaudžiai susijusi su ES politikos kryptimis, liečiančiomis
vandenį, orą, klimato pokyčius ir žemės ūkį, ir nauda iš jos įgyvendinimo būtų pastebima
šiose srityse:
- Nitratų sumažinimas, kaip integrali Vandens Rėminės Direktyvos (2000) dalis, kuri
nustato visuotiną, sienų nepaisantį požiūrį į vandenų apsaugą, organizuotą upių baseinų
rajonuose (RBD), kurios tikslas pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę iki 2015
metų.
- Nauja Gruntinių vandenų Direktyva (2006) patvirtina, kad nitratų koncentracija negali
viršyti ribinės reikšmės 50 mg/l. Kai kurios valstybės narės, kad pasiektų gerą būklę, turi
savo griežtesnes ribas.
- Oro irt dirvos kokybė: gyvulininkystė ir žemės ūkis, be kitų, sukelia amoniako (NH3)
emisiją, kuri daro įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai, nes skatina rūgštėjimo procesą
dirvoje, vandenų eutrofikaciją ir pažeminio ozono sluoksnio užteršimą kartu su kitais
teršalais (sieros dioksidu, azoto oksidais, lakiais organiniais junginiais). Pilnai
įgyvendinus Nitratų Direktyvą tikimasi pasiekti amoniako emisijos sumažėjimą 2020
metais 14% 2000 metų lygio, naudojant ribojančias priemones tokias kaip pvz. išbarstytų
trąšų kiekis, turi teigiamą poveikį kaip ir nitratų sumažėjimui vandenyse, taip ir
amoniako emisijai į orą.
- Klimato kaita: Visos veiklos, susijusios su gyvulininkyste ir trąšų barstymu, išskiria
azoto suboksidą (N2O) ir metaną (CH4), šiltnamio dujas, kurių globalinis šiltinimo
potencialas yra atitinkamai 310 ir 21 kartą didesnis nei CO2. Pilnai įgyvendinus Nitratų
Direktyvą galima N2O emisiją 2020 metais sumažinti iki 6% 2000 metų lygio ir
sumažinti klimato pokyčius.
- Bendroji žemės ūkio politika (CAP) susijusi su Nitratų Direktyva per tiesioginę paramą ir
kaimo plėtros priemones. Pavyzdžiui Šalys Narės tarp kitų agro-aplinkosauginių
iniciatyvų yra numatę maisto medžiagų vadybos priemones, tokias kaip platesnės
apsauginės juostos aplink vandens telkinius, už kurias ūkininkai gauna išmokas.
Tiesioginė parama sudaro vieningą kompleksą su ES aplinkosaugos įstatymais, įskaitant
ir Nitratų Direktyvą.
- Miesto Nuotekų Direktyva (1991) nustato nuotekų iš namų ir kai kurių pramoninių
sektorių surinkimo ir apdorojimo standartus.
Dėl mažo amonio nitrato toksiškumo vandens organizmams ir reguliavimo griežtais
Europos/nacionaliniais įstatymais amonio nitrato poveikio aplinkai ir rizikos vertinimas
nelaikomas būtinu.
Amonio nitratas daugiausia naudojamas trąšose, tačiau be to jis yra sudėtinė kai kurių
preparatų ir medžiagų dalis. Kokybinis vertinimas sufokusuotas į trąšų gamybą, profesionalų
galutinių vartotojų naudojimą. Maža to, įvertintas ir naudojimas ne trąšoms. I lentelėje
apibendrintos naudojimo sritys, kurios buvo įvertintos.
1. Lentelė. Trumpas visų panaudojimo sričių identifikavimas, su jų aprašais ir gyvavimo ciklo stadija
Nu
mer
is (
IU)
Trumpas identifikuoto
naudojimo aprašymas
Pro
du
kto
kat
ego
rija
(P
C)
Tarnavimo ciklo stadija apimta
IU
Naudoji
mo
sektorius (SU)
Procesas
Kategorija
(Proc)
Gaminio
kategorij
a (AC)
Pasklidimo
į aplinką
kategorija (ERC)
Gam
yb
a
Mai
šym
as
Galutinis
naudojimas
Tar
nav
imo l
aik
as
(gam
iniu
i)
Pra
mon
inis
Pro
fesi
onal
us
Var
toto
jo
1 Medžiagų gamyba, įskaitant
naudojimą, sandėliavimą ir kokybės kontrolę
- X SU8, 9 PROC2
PROC3 PROC1
PROC8a
PROC8b PROC9
PROC14
PROC15
- ERC1
2 Medžiagos bandinių ėmimas,
krovimas, pildymas,
pernešimas, iškrovimas, pakavimas į maišus
(pakrovimas/iškrovimas) tam
neskirtose vietose. Pramoninė/profesionali aplinka
- X X X SU3, 22 PROC8a - ERC2
ERC6a
ERC8b ERC8e
3 Medžiagos bandinių ėmimas,
krovimas, pildymas, pernešimas, iškrovimas,
pakavimas į maišus
(pakrovimas/iškrovimas) tam
skirtose vietose.
Pramoninė/profesionali aplinka
- X X X SU3, 22 PROC8b - ERC2
ERC6a ERC8b
ERC8e
4 Sandėliavimas - X X X SU3, 22 PROC1 - ERC2
ERC6a ERC8b
ERC8e
5 Medžiagos pernešimas į mažus konteinerius (tam skirtos
pildymo linijos, įskaitant
svėrimą) Pramoninė/profesionali aplinka.
- X X X SU3, 22 PROC9 - ERC2 ERC6a
ERC8b
ERC8e
6 Kokybės kontrolė - X X X SU3, 22 PROC15 - ERC3
ERC6a
ERC8b ERC8e
7 Amonio nitrato naudojimas
klijų ir hermetikų, sprogmenų,
trąšų ir vandens apdorojimo
chemikalų gamyboje ir
maišyme
PC1
PC11
PC12
PC37
X SU3,22 PROC15 - ERC2
ERC6a
ERC8b
ERC8e
8 Sėklų apdorojimas arba padengimas trąšomis, kuriose
yra amonio nitrato
PC12 X SU10 PROC13 - ERC2
9 Amonio nitrato naudojimas kaip tarpinės medžiagos kitų
medžiagų sintezėje
PC19 X SU3 PROC2 PROC3
- ERC6A
10 Profesionalus trąšų, kuriose yra
amonio nitrato, naudojimas – skysčio purškimas atvirame
lauke (ne pramoninis
purškimas)
PC12 X SU22 PROC11 - ERC8E
11 Profesionalus trąšų, kuriose yra
amonio nitrato, naudojimas –
skysčio purškimas į dirvą.
PC12 X SU22 PROC2 - ERC8E
12 Profesionalus trąšų, kuriose yra amonio nitrato, naudojimas –
skysčio purškimas atvirame
lauke
PC12 X SU22 PROC8A - ERC8E
13 Profesionalus trąšų, kuriose yra
amonio nitrato, naudojimas –
maišymas atvirame ore.
PC12 X SU22 PROC19 - ERC8E
14 Profesionalus trąšų, kuriose yra
amonio nitrato, naudojimas –
maišymas patalpose
PC12 X SU22 PROC19 - ERC8B
15 Profesionalus trąšų, kuriose yra amonio nitrato, naudojimas –
šiltnamiuose purškimas į dirvą
PC12 X SU22 PROC2 - ERC8B
16 Profesionalus trąšų, kuriose yra amonio nitrato, naudojimas –
purškimas šiltnamiuose (ne
pramoninis purškimas)
PC12 X SU22 PROC11 - ERC8B
17 Galutinio vartotojo vartojimas – tręšimas atvirame lauke
PC12 X SU21 - ERC8E
18 Galutinio vartotojo vartojimas –
tręšimas patalpose
PC12 X SU21 - ERC8B
19 Galutinio vartotojo vartojimas – degtukų ir fejerverkų gamyba
PC11 X SU21 - ERC10A
Aukščiau pateiktoje 1 Lentelėje identifikuotos naudojimo rūšys. Joje taip pat yra informacija
grupinio poveikio įvertinimui su ECETOC TRA (darbuotojams ir vartotojams).
Tačiau, kaip paaiškinta įvade, kokybinis įvertinimas bus atliktas žmonėms, kadangi
pagrindinis poveikis yra akių sudirginimas, iš kurio negali būti sudaryta nuo dozės
priklausanti kreivė ir negali būti nustatyta DNEL. Normaliai informacija iš 1 lentelės
naudojama sudaryti lentelių sąrašus tikslinių grupių šablonams, reikalingiems poveikio
scenarijams, paremtiems Tier 1 metodu: darbuotojams (PROC tvarkyklė Tier 1 poveikiui
vertinti) ir vartotojams (PC arba AC tvarkyklė Tier 1 poveikiui vertinti). Šioje lentelėje būtų
grupuojami IU su ta pačia poveikio/pasklidimo tvarkykle. Tačiau, jeigu šiuo atveju būtų
daromas kokybinis vertinimas, nurodytos naudojimo rūšys būtų grupuojamos į pagrindinį
naudojimo sektorių, kaip naudojama RMM, ir bus palyginamos su procesais, specifiniame
sketoriuje. Bus aprašyti tokie poveikio scenarijai:
2 Lentelė. Poveikio scenarijų apžvalga ir atitinkami naudojimo aprašai
Poveikio
scenarijus
Trumpas ES
aprašymas
Ryšys su
IU
PC SU PROC AC ERC
ES1 gamyba 1 - 8, 9 1, 2, 3,
8a, 8b, 9,
14, 15
- 1
ES2 pramoninis
naudojimas
įskaitant
paskirstymą
ir kitokias
veiklas,
susijusias su
pramonine
aplinka
2, 3, 4, 5,
6, 7, 8, 9
1, 11,
12, 19,
37
3, 10 1, 2, 3, 5,
8a, 8b, 9,
13, 15
- 2, 6a
ES3 profesionalus
galutinis
naudotojas
2, 3, 4, 5,
6, 10, 11,
12, 13,
14, 15,
16
12 22 1, 2, 8a,
8b, 9, 11,
15, 19
- 8b, 8e
ES4 galutinis
vartotojas
17, 18,
19
11, 12 21 - - 8b, 8e,
10a
1.1. Medžiagos gaminimas
1.1.1. Poveikio scenarijus
1.1.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas
Medžiagų gamyba, įskaitant naudojimą, sandėliavimą ir kokybės kontrolę: SU 8/9,
PROC1/2/3/8a/8b/9/14/15, ERC1
1.1.1.2 Poveikio darbuotojams kontrolė
3 Lentelė Blogiausio atvejo operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės Naudojimo dažnis ir trukmė
Vertė Vnt. Pastabos
Darbuotojo poveikio trukmė >4 val./dieną
Produkto charakteristikos
Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas kietas/skystas
Medžiagos/produkto lakumas žemas hPa medžiagos lakumas
Medžiagos santykinė molekulinė masė 80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3
Medžiagos koncentracija produkte - % ne esminis
Darbo sąlygos, nepasiekiamos rizikos vadybai
Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje
Sąlygos ir priemonės proceso (šaltinio) lygmenyje kad būtų išvengta/apribota išsiskyrimas/poveikis
Sąlygos ir priemonės susijusios su pasklidimo link darbuotojo kontrole
Ar reikalinga vietinė ventiliacija Ne
Sąlygos ir priemonės, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis ir higiena
Ar respiratorius reikalingas? Ne
Ar odos apsauga reikalinga? Ne
Amonio nitratas pagal 67/548/EEB klasifikuojamas R8 (oksiduojanti) ir R36 (dirginanti akis),
o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato gamybos metu gali atsirasti
poveikis į akis dulkėmis, kurių koncentracija gali dirginti.
1.1.1.3. Rizikos vadybos priemonės
Rizikos vadybos priemones, liečiančias darbuotojus, galima rasti 4 lentelėje. kadangi amonio
nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai, tikslas išvengti
tiesioginio kontakto su medžiaga.
4 lentelė. Rizikos vadybos priemonės, susijusios su darbuotojais pramoninėse darbo vietose Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas
Lokalizacija ir vietinė ištraukiamoji
ventiliacija
Lokalizacija ir gera gamybos
praktika
Tinkama lokalizacija
Vietinė ištraukiamoji ventiliacija ir
gera gamybos praktika
Geras bendrosios ventiliacijos
standartas
Asmeninės apsaugos priemonės
(AAP)
AAP tipas (pirštinės, respiratorius,
veido skydelis ir t.t.)
Cheminiai akiniai Sumažinti poveikį akims iki
ypatingai mažo lygio
Kitos rizikos vadybos priemonės,
susijusios su darbuotojais
Sumažinti paveikiamo personalo
skaičių
Skleidžiančių procesų atskyrimas
Efektyvus teršalo nutraukimas
Rankinių fazių minimizavimas
Vengimas kontakto su užterštais
įrankiais ir objektais
Reguliarus įrangos ir darbo zonos
valymas
Vadyba/priežiūra vietoje, ar
tinkamai naudojami RMM ir
laikomasi OC
Personalo išmokymas geros
praktikos
Geri asmens higienos standartai.
Papildomai prie geros praktikos (Operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės) greta REACH Chemikalo
saugos įvertinimo, įdiegto Chemijos pramonėje, taip pat patarimai ir pranešimai pateikiami per Saugos duomenų
lapus, bet nebūtinai reikalaujama kontroliuoti riziką, kaip aprašyta aukščiau.
1.2. Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip
tarpinis produktas ir galutiniam naudojimui pramonės aplinkoje, įskaitant paskirstymą
ir kitokias veiklas, susijusias su procesais pramoninėje aplinkoje.
1.2.1 Poveikio scenarijus
1.2.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip tarpinis
produktas ir galutiniam naudojimui pramoninėje aplinkoje: SU3/10, PC1/11/12/19/37,
PROC1/2/3/5/8a/8b/9/13/15, ERC2/6a.
1.2.1.2 Poveikio darbuotojams kontrolė
5 Lentelė Blogiausio atvejo operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės Naudojimo dažnis ir trukmė
Vertė Vnt. Pastabos
Darbuotojo poveikio trukmė >4 val./dieną
Produkto charakteristikos
Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas/skystas kietas/skystas
Medžiagos/produkto lakumas žemas hPa medžiagos lakumas
Medžiagos santykinė molekulinė masė 80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3
Medžiagos koncentracija produkte - % ne esminis
Darbo sąlygos, nepasiekiamos rizikos vadybai
Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje
Sąlygos ir priemonės proceso (šaltinio) lygmenyje kad būtų išvengta/apribota išsiskyrimas/poveikis
Sąlygos ir priemonės susijusios su pasklidimo link darbuotojo kontrole
Ar reikalinga vietinė ventiliacija Ne
Sąlygos ir priemonės, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis ir higiena
Ar respiratorius reikalingas? Ne
Ar odos apsauga reikalinga? Ne
Amonio nitratas pagal 67/548/EEB klasifikuojamas R8 (oksiduojanti) ir R36 (dirginanti akis),
o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato pramoninio naudojimo metu gali
atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti.
1.2.1.3. Rizikos vadybos priemonės
Rizikos vadybos priemones, liečiančias darbuotojus, galima rasti 6 lentelėje. kadangi amonio
nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai, tikslas išvengti
tiesioginio kontakto su medžiaga.
6 lentelė. Rizikos vadybos priemonės, susijusios su darbuotojais pramoninėse darbo vietose Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas
Lokalizacija ir vietinė ištraukiamoji
ventiliacija
Lokalizacija ir gera gamybos
praktika
Tinkama lokalizacija
Vietinė ištraukiamoji ventiliacija ir
gera gamybos praktika
Geras bendrosios ventiliacijos
standartas
Asmeninės apsaugos priemonės
(AAP)
AAP tipas (pirštinės, respiratorius,
veido skydelis ir t.t.)
Cheminiai akiniai Sumažinti poveikį akims iki
ypatingai mažo lygio
Kitos rizikos vadybos priemonės,
susijusios su darbuotojais
Sumažinti paveikiamo personalo
skaičių
Skleidžiančių procesų atskyrimas
Efektyvus teršalo nutraukimas
Rankinių fazių minimizavimas
Vengimas kontakto su užterštais
įrankiais ir objektais
Reguliarus įrangos ir darbo zonos
valymas
Vadyba/priežiūra vietoje, ar
tinkamai naudojami RMM ir
laikomasi OC
Personalo išmokymas geros
praktikos
Geri asmens higienos standartai.
Papildomai prie geros praktikos (Operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės) greta REACH Chemikalo
saugos įvertinimo, įdiegto Chemijos pramonėje, taip pat patarimai ir pranešimai pateikiami per Saugos duomenų
lapus, bet nebūtinai reikalaujama kontroliuoti riziką, kaip aprašyta aukščiau.
1.3. Profesionalus amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui ir galutiniam
naudojimui
1.3.1. Poveikio scenarijus
1.3.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, ir galutiniam naudojimui: SU22,
PC12, PROC1/2/8a/8b/9/11/15/19, ERC8b/8e.
1.3.1.2 Poveikio darbuotojams kontrolė
7 Lentelė Blogiausio atvejo operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės Naudojimo dažnis ir trukmė
Vertė Vnt. Pastabos
Darbuotojo poveikio trukmė >4 val./dieną
Produkto charakteristikos
Medžiagos/produkto fizinis būvis kietas/skystas kietas/skystas
Medžiagos/produkto lakumas žemas hPa medžiagos lakumas
Medžiagos santykinė molekulinė
masė
80,04 reikia perskaičiuoti iš ppm į mg/m3
Medžiagos koncentracija produkte >25 % Amonio nitratas galutiniame
produkte gali būti įvairiomis
koncentracijomis
Darbo sąlygos, nepasiekiamos rizikos vadybai
Veikla vykdoma patalpoje ar lauke? Patalpoje/lauke
Sąlygos ir priemonės proceso (šaltinio) lygmenyje kad būtų išvengta/apribota išsiskyrimas/poveikis
Sąlygos ir priemonės susijusios su pasklidimo link darbuotojo kontrole
Ar reikalinga vietinė ventiliacija Ne
Sąlygos ir priemonės, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis ir higiena
Ar respiratorius reikalingas? Ne
Ar odos apsauga reikalinga? Ne
Amonio nitratas pagal 67/548/EEB klasifikuojamas R8 (oksiduojanti) ir R36 (dirginanti akis),
o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato profesionalaus naudojimo metu
gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti.
Tačiau reikia pastebėti, kad galutinis produktas toliau skiedžiamas ir todėl gali būti lygyje,
kai akių dirginimas nepasireiškia.
1.2.1.3. Rizikos vadybos priemonės
Kadangi amonio nitratas dirgina akis, rizikos vadybos priemonių, skirtų žmogaus sveikatai,
tikslas išvengti tiesioginio kontakto su medžiaga. Su produktu susijusios konstrukcinės
priemonės, skirtos apsaugoti akis nuo tiesioginio kontakto su amonio nitratu ir neleidžiančios
susiformuoti aerozoliams bei purslams yra daug svarbesnės už asmenines apaugos priemones.
Reikalingos su produktu susijusios darbinės priemonės. Jos apima specifinius dalintuvus bei
siurblius ir t.t. specialiai sukonstruotus išvengti purslų, išsiliejimo/poveikio.
8 lentelėje pateikta rekomenduojamų asmeninių apsaugos priemonių apžvalga. Apribojimo
laipsnis priklauso nuo amonio nitrato koncentracijos preparate.
8 lentelė. Rizikos vadybos priemonės, susijusios su darbuotojais pramoninėse darbo vietose Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas
Lokalizacija ir vietinė ištraukiamoji
ventiliacija
Lokalizacija ir gera gamybos
praktika
Tinkama lokalizacija
Vietinė ištraukiamoji ventiliacija ir
gera gamybos praktika
Geras bendrosios ventiliacijos
standartas
Asmeninės apsaugos priemonės
(AAP)
AAP tipas (pirštinės, respiratorius,
veido skydelis ir t.t.)
Cheminiai akiniai Sumažinti poveikį akims iki
ypatingai mažo lygio
Kitos rizikos vadybos priemonės,
susijusios su darbuotojais
Sumažinti paveikiamo personalo
skaičių
Skleidžiančių procesų atskyrimas
Efektyvus teršalo nutraukimas
Rankinių fazių minimizavimas
Vengimas kontakto su užterštais
įrankiais ir objektais
Reguliarus įrangos ir darbo zonos
valymas
Vadyba/priežiūra vietoje, ar
tinkamai naudojami RMM ir
laikomasi OC
Personalo išmokymas geros
praktikos
Geri asmens higienos standartai.
Papildomai prie geros praktikos (Operacinės sąlygos ir rizikos vadybos priemonės) greta REACH Chemikalo
saugos įvertinimo, įdiegto Chemijos pramonėje, taip pat patarimai ir pranešimai pateikiami per Saugos duomenų
lapus, bet nebūtinai reikalaujama kontroliuoti riziką, kaip aprašyta aukščiau.
1.3.2 Poveikio įvertinimas
Neatliktas, kokybinis vertinimas.
1.4. Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams
1.4.1 Poveikio scenarijus
1.4.1.1. Veiklų ir procesų, kuriuos apima poveikio scenarijus, aprašymas Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams: SU21, PC11/12,
ERC8b/8e/10a
1.4.1.2 Vartotojo poveikio kontrolė 9 lentelė. Rizikos vadyba, susijusi su vartotojo vartojimu Informacijos tipas Duomenų sritis Paaiškinimas
Asmeninės apsaugos priemonės (AAP), reikalingos įprastinėmis galutinio vartotojo sąlygomis
AAP tipas (pirštinės, ir t.t.) Akiniai Sumažinti poveikį akims iki
ypatingai mažo lygio
Naudotojui skirtos instrukcijos
Produkto ženklinimas
Amonio nitratas pagal 67/548/EEB klasifikuojamas R8 (oksiduojanti) ir R36 (dirginanti akis),
o pagal CLP klasifikuojamas H272 ir H319. Amonio nitrato galutinio vartotojo naudojimo
metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti. Tačiau
reikia pastebėti, kad galutinis produktas toliau skiedžiamas ir todėl gali būti lygyje, kai akių
dirginimas nepasireiškia. Poveikis akis dirginančiais amonio nitrato tirpalais gali įvykti
vartotojui naudojant trąšas. Nesitikima amonio nitrato poveikio degtukų/fejerverkų gamyboje.
Laikoma, kad normalaus naudojimo metu poveikis gali įvykti tik atsitiktinai. Be to, laikoma,
kad tokio poveikio atvejais yra pakankamos normalios kontrolės priemonės (pvz. asmeninės
apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija ir ženklinimu R36 arba H319).
1.4.2. Poveikio įvertinimas Neatliktas, kiekybinis vertinimas
2. RIZIKOS CHARAKTERIZAVIMAS
2.1. Medžiagos gamyba
2.1.1 Žmonių sveikata
2.1.1.1. Darbuotojai
Amonio nitrato gamybos metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis, kurių koncentracija gali
dirginti. Kai yra naudojamos esamos kontrolės priemonės (pvz. inžinerinės priemonės ir
asmeninės apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija R8 ir R36 arba H272 ir H319) laikoma,
kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.
2.1.1.2. Vartotojai
Nesvarbus.
2.1.1.3 Netiesioginis poveikis per aplinką
Neaktualu, nes aplinkos vertinimas buvo atliktas , o pagrindinis poveikis yra akių dirginimas,
kuris laikomas nereikšmingu poveikio per aplinką keliui.
2.1.2 Aplinka
Aplinkos vertinimas nebuvo atliktas.
2.2 Pramoninis amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui, naudojimui kaip
tarpinis produktas ir galutiniam naudojimui pramonės aplinkoje, įskaitant paskirstymą
ir kitokias veiklas, susijusias su procesais pramoninėje aplinkoje.
2.2.1. Žmonių sveikata
2.2.1.1. Darbuotojai
Amonio nitrato gamybos ir naudojimo pramoninėje aplinkoje metu gali atsirasti poveikis į
akis dulkėmis/purslais, kurių koncentracija gali dirginti. Kai yra naudojamos esamos
kontrolės priemonės (pvz. inžinerinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės, paremtos
klasifikacija R8 ir R36 arba H272 ir H319) laikoma, kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.
2.2.1.2. Vartotojai
Nesvarbus.
2.2.1.3 Netiesioginis poveikis per aplinką
Neaktualu, nes aplinkos vertinimas buvo atliktas , o pagrindinis poveikis yra akių dirginimas,
kuris laikomas nereikšmingu poveikio per aplinką keliui.
2.2.2 Aplinka
Aplinkos vertinimas nebuvo atliktas.
2.3 Profesionalus amonio nitrato naudojimas preparatų maišymui ir galutiniam
naudojimui
2.3.1. Žmonių sveikata
2.3.1.1. Darbuotojai
Amonio nitrato profesionalaus vartojimo metu gali atsirasti poveikis į akis dulkėmis/purslais,
kurių koncentracija gali dirginti. Kai yra naudojamos esamos kontrolės priemonės (pvz.
inžinerinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės, paremtos klasifikacija R8 ir R36
arba H272 ir H319) laikoma, kad medžiaga nepasiekia darbuotojo.
2.3.1.2. Vartotojai
Nesvarbus.
2.3.1.3 Netiesioginis poveikis per aplinką
Neaktualu, nes aplinkos vertinimas buvo atliktas , o pagrindinis poveikis yra akių dirginimas,
kuris laikomas nereikšmingu poveikio per aplinką keliui.
2.3.2 Aplinka
Aplinkos vertinimas nebuvo atliktas.
2.4 Galutinio vartotojo naudojimas trąšoms ir degtukams/fejerverkams
2.4.1. Žmonių sveikata
2.4.1.1. Darbuotojai
Nesvarbus.
2.4.1.2. Vartotojai
Poveikis akis dirginančiais amonio nitrato tirpalais gali įvykti vartotojui naudojant trąšas.
Nesitikima amonio nitrato poveikio degtukų/fejerverkų gamyboje. Laikoma, kad normalaus
naudojimo metu poveikis gali įvykti tik atsitiktinai. Be to, laikoma, kad tokio poveikio
atvejais yra pakankamos normalios kontrolės priemonės (pvz. asmeninės apsaugos priemonės,
paremtos klasifikacija ir ženklinimu R36 arba H319). Todėl daroma išvada, kad amonio
nitratas nepatenka galutiniam vartotojui akių dirginimo požiūriu pagal visus aprašytus
scenarijus.
2.4.1.3 Netiesioginis poveikis per aplinką
Neaktualu, nes aplinkos vertinimas buvo atliktas , o pagrindinis poveikis yra akių dirginimas,
kuris laikomas nereikšmingu poveikio per aplinką keliui.
2.4.2 Aplinka
Aplinkos vertinimas nebuvo atliktas.
2.5 Bendrasis poveikis (kombinuotas visiems svarbiems emisijos/pasklidimo šaltiniams)
2.5.1. Žmonių sveikata (kombinuotas visiems poveikio keliams) Nesvarbus.
2.5.2.Aplinkai (kombinuotas visiems emisijos keliams) Nesvarbus.
Priedas 1
Panaudojimo sritys
Naudojamas darbuotojų pramoninėje aplinkoje
Proceso kategorijos (PROC):
PROC 2: Naudojamas uždaruose nuolatiniuose procesuose su atsitiktiniu kontroliuojamu
poveikiu.
PROC 3: Naudojamas uždaruose ištisiniuose procesuose (sintezė arba maišymas)
PROC 1: Naudojamas uždaruose procesuose, poveikis mažai tikėtinas
PROC 8a: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius
konteinerius tam neskirtose vietose.
PROC 8b: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius
konteinerius tam skirtose vietose.
PROC 9: Medžiagos arba preparato pernešimas į mažus konteinerius (tam skirtose užpildymo
linijose, įskaitant svėrimą).
PROC 14: Preparatų arba gaminių gamyba tabletavimu, presavimu ,ekstruzija, granuliavimu.
PROC 15: Naudojimas kaip laboratorinio reagento/
Naudojamas profesionalių darbuotojų
PROC 11: Nepramoninis purškimas
PROC 2: Naudojamas uždaruose nuolatiniuose procesuose su atsitiktiniu kontroliuojamu
poveikiu.
PROC 8a: Medžiagos arba preparato pernešimas (pakrovimas/iškrovimas) iš/į laivus/didelius
konteinerius tam neskirtose vietose.
PROC 19: Maišymas rankomis su tiesioginiu kontaktu ir turimos tik asmens apsaugos
priemonės.