Prekybos žmonėmis aukų ES teisės...ir ar aukoms baudžiamojo proceso metu turėtų būti taikomos specialios priemonės bei kokio masto jos turėtų būti, atsižvelgiant į ypatingą

Vidaus

reikalai

Prekybosžmonėmis aukų

ES teisės

dm304742_LT_BAT.indd cvIdm304742_LT_BAT.indd cvI 19/09/13 11:4419/09/13 11:44

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2013

ISBN 978-92-79-28450-2

doi:10.2837/60525

© Europos Sąjunga, 2013

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

Spausdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ECF)

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti

atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra

mokami.

dm304742_LT_BAT.indd cvIIdm304742_LT_BAT.indd cvII 19/09/13 11:4419/09/13 11:44

http://europa.eu

1

Pratarmė

„Prekyba žmonėmis – tai

šiuolaikinė vergijos forma, didelis

žmogaus teisių pažeidimas. Tai

sunkus nusikaltimas, nuo kurio

gali nukentėti įvairių tautybių

moterys, vyrai, mergaitės ir

berniukai; aukos sužalojamos

sunkiai, visam gyvenimui.

Prekybos žmonėmis aukoms,

siekiant jas apsaugoti, joms

padėti ir paskatinti jų atsigavimą,

ES teisės aktais suteikiama įvairių

teisių – teisė į teisinę ir medicininę pagalbą, laikiną apgyvendinimą ir kt.

Kad šios teisės būtų gerai žinomos ir veiksmingai taikomos praktiškai,

prekybos žmonėmis aukoms ir šioje srityje dirbantiems specialistams

reikia aiškios ir lengvai prieinamos informacijos apie jų turinį. Tikiuosi,

kad ši prekybos žmonėmis aukų ES teisių apžvalga padės ES valstybių

narių institucijoms jų kasdieniame darbe teikiant nukentėjusiems

pelnytą ir reikalingą pagalbą ir apsaugą.“

Cecilia Malmström,

už vidaus reikalus atsakinga

Europos Komisijos narė

dm304742_LT_BAT.indd 1dm304742_LT_BAT.indd 1 19/09/13 11:4419/09/13 11:44

2

Įžanga

Prekybos žmonėmis problemų sprendimas yra prioritetinis Europos Sąjungos ir valstybių

narių uždavinys. ES strategijoje atsižvelgiama į tai, kad prekyba žmonėmis nukreipta prieš

lytį. Pagrindinis dėmesys skiriamas aukai ir žmogaus teisėms, pripažįstama vaiko interesus

užtikrinančio požiūrio svarba. Pabrėžiama, jog reikia koordinuotų, daugiasričių priemonių.

Ypač svarbu, kad prekybos žmonėmis aukos gautų aiškią ir nuoseklią informaciją apie savo

teises. Šioms teisėms priklauso teisė į (skubią) pagalbą ir sveikatos priežiūrą, darbo teisės,

teisė kreiptis į teismą ir naudotis advokato paslaugomis, galimybės reikalauti žalos atlyginimo.

Dokumente pateikiama šių teisių, grindžiamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ES

direktyvomis, pamatiniais sprendimais ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, apžvalga.

Kiekvieno skyriaus pabaigoje apžvelgiamos papildomos vaikų teisės.

Šis dokumentas skirtas aukoms ir specialistams, ieškantiems ES teisės aktais grindžiamų

teisių apžvalgos, ir valstybėms narėms, rengiančioms panašias prekybos žmonėmis aukų

teisių apžvalgas nacionaliniu lygmeniu. ES teisės aktuose numatomi būtiniausi standartai,

kuriuos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose gali papildyti.

ES teisės aktais suteikiamos teisės, kurias paskelbus šį dokumentą valstybės narės perkels

į nacionalinę teisę, tekste išskirtos kursyvu.

Šiuo dokumentu Europos Komisija įgyvendina vieną iš Prekybos žmonėmis panaikinimo ES

strategijoje 2012–2016 m. numatytų priemonių, priskirtų A prioritetui: nustatyti, apsaugoti

ir remti prekybos žmonėmis aukas. Tai 4 prioriteto priemonė – informacijos apie aukų teises

teikimas. Dokumentas rengiamas, jis bus išverstas ir paskelbtas pirmoje 2013 m. pusėje.

Kalbant apie šiame dokumente išdėstytas teises ir pareigas, „vaiku“ laikomas bet kuris

jaunesnis negu 18 metų asmuo. Jeigu aukos amžius nėra žinomas ir yra pagrindo manyti,

kad auka yra vaikas, auka yra laikoma vaiku.

Šiame dokumente auka laikomas individas, nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis.

Šiame dokumente nusikaltėliu ir nusikalstamos veikos vykdytoju vadinamas individas ar

individai, kaltinami ar pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis.

Trečiųjų šalių pilietis – tai individas, kuris nėra jokios Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

Šiuo dokumentu Europos Komisija įgyvendina vieną iš Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijoje 2012–2016 m. numatytų priemonių, priskirtų A prioritetui: nustatyti, apsaugoti ir remti prekybos žmonėmis aukas. Tai 4 prioriteto priemonė – informacijos apie aukų teises teikimas.


Prekybos žmonėmis aukų ES teisės

Prekyba žmonėmis Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje

apibrėžiama taip:

„1. Asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas

ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą

ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kito-

kią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule,

piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens

pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos

siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo,

kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas.

2. Pažeidžiamumas – padėtis, kai atitinkamas asmuo

neturi tikro arba priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti

prievartai.

3. Išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos

išnaudojimą ar kitas seksualinio išnaudojimo formas,

priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, ver-

giją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę,

išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų

išėmimą.

4. Prekybos žmonėmis aukos sutikimas su ketinamu arba faktišku išnaudojimu neturi reikš-

mės, jeigu buvo panaudotas bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

5. Jeigu 1 dalyje nurodytas elgesys yra susijęs su vaiku, už tokį elgesį baudžiama kaip už

prekybą žmonėmis, net jeigu nepanaudotas nė vienas iš 1 dalyje nurodytų būdų.

Šiame dokumente nepateikiama išsamaus ES teisės aktų ir atitinkamos teisinės praktikos aprašymo, todėl jame nėra nuodugniai išaiškintos sąlygos pasinaudoti minėtomis teisėmis ar kitomis teisėmis, kuriomis, priklausomai nuo asmens aplinkybių, jis gali naudotis pagal ES teisės aktus. Šiame dokumente minimos teisės yra naudingos prekybos žmonėmis aukoms net tais atvejais, kai atitinkamais ES teisės aktais nustatytos teisės taikomos gausesnei žmonių grupei. Šis dokumentas savaime nėra privalomas įsipareigojimas jokioms šalims, bet jame aprašomos ES teisės aktais numatytos teisės ir prievolės turi būti perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę. Šiame dokumente nurodyti teisės aktų straipsniai buvo teisingi 2013 m. sausio 1 d. (vėliau teisės aktai galėjo būti pakeisti ar panaikinti). Šio dokumento jokiu būdu negalima laikyti privalomu jame minimų teisės aktų aiškinimu; tai orientacinis dokumentas, skirtas naudotojų patogumui.

© iS

tockp

hoto

/Dori O

Connell

3



4

Prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje teisės

Šis dokumentas skirtas informuoti aukas, specialistus ir valstybes

nares apie ES teisės aktais užtikrinamas aukų teises. Jo negalima

laikyti privalomu ES teisės aktų aiškinimu. Visos teisės turi būti

traktuojamos bendrų teisės nuostatų ir atitinkamų teisės aktų

taikymo kontekste.

1 skyrius. Pagalba ir parama

1.1. Aukos turi teisę gauti pagalbą ir paramą, kai tik kompetentingos institucijos turi pagrįstų

priežasčių manyti, jog jos galėjo nukentėti nuo prekybos žmonėmis.

1.2. Aukos turi teisę gauti pagalbą ir paramą prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą

laikotarpį po jo.

1.3. Pagalba ir parama negali būti priklausomos nuo aukos pasirengimo bendradarbiauti

nusikaltimo tyrime, baudžiamajame ar teismo procese; tais atvejais, kai auka teisėtai nuolat

negyvena atitinkamoje valstybėje narėje, pagalba ir parama turėtų būti teikiama besąlygiškai

bent jau visu svarstymo laikotarpiu.

1.4. Pagalbos ir paramos priemonės teikiamos tik gavus aukos sutikimą ir tinkamai ją

informavus.

1.5. Aukos turi teisę bent į tokį gyvenimo lygį, kad jos galėtų pragyventi, tinkamą ir saugų

būstą ir materialinę pagalbą.

1.6. Aukos turi teisę į būtiną medicininį gydymą, įskaitant psichologinę pagalbą, konsultacijas

ir informaciją.

1.7. Aukos turi teisę prireikus gauti vertimo raštu ir žodžiu paslaugas.

1.8. Turi būti pasirūpinta specialiųjų poreikių turinčiomis aukomis, ypač kai poreikiai susiję su

nėštumu, sveikatos būkle, turima negalia, fi zine ar psichine liga arba patirtu žiauriu fi ziniu,

seksualiniu ar psichologiniu smurtu.

1.9. Aukos, atsižvelgiant į jų poreikius, turi teisę nemokamai naudotis konfi dencialiomis para-

mos aukoms tarnybų, veikiančių atsižvelgiant į aukų interesus, paslaugomis prieš baudžiamąjį

procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Šeimos nariai turi teisę naudotis paramos

aukoms tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos

veikos prieš auką, dydį.

1.10. Specialiosios paramos tarnybos turi suteikti: a) prieglobstį ar kitą atitinkamą laikiną

apgyvendinimą aukoms, kurioms reikia saugios vietos dėl gresiančios antrinės ir pakartotinės

4



5

viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikas; b) tikslinę ir integruotą paramą specialiųjų poreikių

turinčioms aukoms, pavyzdžiui, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aukoms, įskaitant

paramą įvykus traumai ir konsultavimą.

1.11. Jei aukos yra trečiųjų šalių piliečiai, jas būtina informuoti apie svarstymo ir atsigavimo

laikotarpį ir suteikti informacijos apie galimybes gauti tarptautinę apsaugą.

1.12. Aukos turi teisę į prieglobstį ir informaciją apie galimybes gauti tarptautinę apsaugą;

jas reikia apsaugoti nuo grąžinimo į šalį, kurioje joms gresia mirtis, kankinimai arba kitoks

žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas.

Aukomis tapę vaikai

1.13. Vaiko interesų paisoma pirmiausiai ir jie vertinami individualiai. Turi dominuoti vaiko

interesus užtikrinantis požiūris, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, nuomonę, porei-

kius bei dvejones. Vaikas ir tėvų pareigų turėtojas arba kitas teisinis atstovas, jei tokių yra,

informuojami apie visas priemones ar teises, kuriomis dėmesys skiriamas specialiai vaikui.

1.14. Aukomis tapę vaikai turi teisę į pagalbą ir paramą, atsižvelgiant į jų ypatingas aplinkybes.

Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, siekdamos rasti ilgalaikį sprendimą, grindžiamą

individualiu vaiko interesų vertinimu.

1.15. Jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama užtikrinti vaiko,

tapusio prekybos žmonėmis auka, interesų ir (arba) atstovauti vaikui, jam turi būti paskirtas

globėjas ar atstovas.

2 skyrius. Prekybos žmonėmis aukų apsauga

Apsauga prieš baudžiamąjį procesą

2.1. Aukos turi teisę į atitinkamą apsaugą, grindžiamą asmeninės rizikos įvertinimu. Asmeninis

įvertinimas turi būti atliktas laiku, siekiant nustatyti, kokie yra specialieji apsaugos poreikiai

ir ar aukoms baudžiamojo proceso metu turėtų būti taikomos specialios priemonės bei kokio

masto jos turėtų būti, atsižvelgiant į ypatingą aukų pažeidžiamumą dėl antrinės ir pakarto-

tinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto.

2.2. Prekybos žmonėmis aukų reikėtų netraukti baudžiamojon atsakomybėn ir netaikyti joms

sankcijų už dalyvavimą nusikalstamose veikose, kurias jie buvo priversti padaryti tiesiogiai

dėl to, kad jie buvo įtraukti į prekybą žmonėmis, laikantis nacionalinių teisės aktų.

2.3. Kompetentingos institucijos gali rinkti iš aukų jų asmens duomenis tik vykdydamos savo

užduotis konkrečiai įvardytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais; duomenys gali būti

tvarkomi tik tuo pačiu tikslu, kuriuo jie buvo surinkti. Duomenų tvarkymas turi būti teisėtas,

adekvatus ir neviršyti tikslų, kuriais jie renkami.

2.4. Aukos asmens duomenys turi būti ištrinti arba padaryti anoniminiais, jei jie nebereikalingi

tais tikslais, kuriais buvo surinkti.

2.5. Aukos turi teisę gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetentingomis institucijomis

(tokiomis kaip policija, teisėsaugos įstaigos ir kt.) ir, kiek įmanoma, bendrai suprantamomis

kalbomis.



6

2.6. Aukos turi teisę gauti informaciją:

• apie tarnybas arba organizacijas, į kurias jos gali kreiptis paramos;

• apie paramą, kurią jos gali gauti;

• kur ir kaip jos gali pranešti apie nusikaltimą;

• apie procedūras po tokio pranešimo ir su tokiomis procedūromis susijusį jų vaidmenį;

• kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti apsaugą;

• kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti teisines konsultacijas, teisinę pagalbą ar

kitokias konsultacijas;

• apie joms keliamus reikalavimus dėl teisės gauti žalos atlyginimą;

• jei jos gyvena kitoje valstybėje narėje – apie tai, ar yra kokių nors specialių priemonių,

kuriomis jos gali pasinaudoti savo interesams apginti;

• kaip ir kokiomis sąlygomis joms gali būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jų dalyvavimo

baudžiamajame procese.

Apsauga baudžiamojo proceso metu ir po jo

2.7. Remiantis kompetentingų institucijų atliktu asmeniniu įvertinimu, aukoms tam tikromis

sąlygomis gali būti taikoma speciali tvarka, siekiant užkirsti kelią antrinei viktimizacijai: ven-

giama be reikalo rengti pakartotines apklausas tyrimo, baudžiamojo proceso ar teismo metu,

stengiamasi nesurengti aukos ir nusikaltėlio akistatos, vengiama duoti parodymus viešame

teisme ir uždavinėti nebūtinus klausimus apie aukos asmeninį gyvenimą.

2.8. Aukos nedelsiant gauna teisines konsultacijas ir teisinio atstovavimo paslaugas, be kita

ko, ir reikalaujant atlyginti žalą.

2.9. Teisinės konsultacijos ir teisinio atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai, jei auka

neturi pakankamai fi nansinių lėšų.

2.10. Aukos, atsižvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, turi

teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą.

2.11. Aukos turi teisę suprasti ir būti suprastos baudžiamajame procese ir gauti pranešimus

joms suprantamu pavidalu, atsižvelgiant į aukos asmenines savybes, įskaitant negalią.

2.12. Aukos turi teisę tam tikromis sąlygomis nuo pirmo kontakto su kompetentinga institucija

būti lydimos jų pasirinkto asmens, kuris joms padėtų suprasti ir būti suprastoms, nebent tai

prieštarauja aukos interesams ar kenkia proceso eigai.

2.13. Jei aukos pateikia ofi cialų skundą, jos turi teisę gauti skundo gavimo patvirtinimą raštu,

vertimo raštu paslaugas ar skundui pateikti reikalingą lingvistinę pagalbą.

2.14. Aukoms turi būti pranešta, kad jos turi teisę panorėjusios nepagrįstai nedelsiant gauti

informaciją apie baudžiamąjį procesą, pradėtą dėl skundo (sprendimus apie tyrimo sustab-

dymą ar sprendimą baudžiamąja tvarka nepersekioti nusikaltėlio, kaltinimus, kurie bus pateikti

kaltinamajam, teismo laiką ir datą, galutinį nuosprendį ir baudžiamojo proceso eigą).

2.15. Aukos gali prašyti, kad joms nepagrįstai nedelsiant būtų pranešta, jei nusikaltėlis palei-

džiamas į laisvę arba pabėgo iš įkalinimo įstaigos.

2.16. Aukos, priklausomai nuo jų ofi cialaus vaidmens baudžiamajame procese, turi teisę

baudžiamojo proceso metu per apklausas ikiteisminio tyrimo ir teisminėse institucijose,

taip pat teismo posėdžiuose nemokamai gauti vertimo žodžiu paslaugas, kad galėtų juose

aktyviai dalyvauti.

2.17. Aukos, priklausomai nuo jų ofi cialaus vaidmens baudžiamajame procese, turi teisę

gauti į joms suprantamą kalbą nemokamai raštu išverstą baudžiamojo proceso metu gautą



7

informaciją, kuri yra būtina tam, kad aukos baudžiamojo proceso metu galėtų pasinaudoti

savo teisėmis.

2.18. Vertimo tikslais aukos gali naudotis ryšių technologijomis, pavyzdžiui, vaizdo konferen-

cijomis, telefonu ar internetu, išskyrus atvejus, kai vertėjas žodžiu turi asmeniškai dalyvauti

siekiant užtikrinti, kad aukos tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų procesą.

2.19. Aukos turi teisę dalyvauti atkuriamojo teisingumo programose, pagrįstose aukos laisvu,

žinant padėtį duotu sutikimu, kurį galima atsiimti bet kuriuo metu. Auka turi teisę gauti

išsamią, nešališką informaciją apie procesą. Neviešai vykstančios diskusijos gali išlikti kon-

fi dencialios (jei auka ir nusikaltėlis nesusitarė kitaip arba jei informacijos nebūtina paskelbti

dėl viršesnio viešojo intereso, pavyzdžiui, grasinimų ar smurto atveju).

2.20. Jei auka apsistojusi arba gyvena kitoje valstybėje narėje ir jei buvo paskelbta apsaugos

nuo prekiautojo priemonė, pavyzdžiui, draudimas lankytis tam tikrose vietose ir teritorijose,

kur gyvena ar kur lankosi auka, arba kontaktų (įskaitant telefoną ir paštą) draudimas arba

apribojimas, gali būti paskelbtas Europos apsaugos orderis. Europos apsaugos orderis tai-

komas kaip apsaugos priemonė pagal vienos ES valstybės baudžiamąją teisę, išplečiant jo

teikiamą apsaugą kitos valstybės, į kurią persikėlė auka, teritorijoje.

2.21. Valstybės narės turi kiek įmanoma mažinti galimų bendravimo sunkumų aukoms

(pavyzdžiui, kalbančioms kita kalba ar turinčioms sutrikimų), kurios teikia parodymus ar

kitaip dalyvauja procese, kad jos galėtų suprasti savo dalyvavimą kiekviename baudžiamojo

proceso etape.


2.22. Aukomis tapusių vaikų apklausos neturi būti nepagrįstai vilkinamos. Prireikus aukomis

tapusių vaikų apklausos turi vykti tam tikslui skirtose arba pritaikytose patalpose.

2.23. Aukomis tapusius vaikus turėtų, jei galima, visada apklausti tie patys žmonės; reikia

stengtis, kad apklausų būtų kuo mažiau ir jos būtų atliekamos tik jei tai būtina baudžiamajam

tyrimui ir procesui. Auką gali lydėti jos atstovas arba, tam tikrais atvejais, vaiko pasirinktas

suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas.

2.24. Baudžiamojo teismo posėdžiai, kuriuose dalyvauja aukomis tapę vaikai, turi būti uždari

ir juose neturi tiesiogiai dalyvauti patys vaikai; vaikus galima išklausyti pasitelkus atitinkamas

ryšio priemones (pvz., vaizdo konferencijas ir kt.).

2.25. Valstybės narės turi užkirsti kelią viešam informacijos, kuri padėtų nustatyti auka

tapusio vaiko tapatybę, platinimui.

2.26. Kur galima ir atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, jei auka yra vaikas, valstybės

narės gali atidėti nusikaltėlio (nusikaltėlių) baudžiamąjį persekiojimą iki tol, kol auka tapęs

vaikas sulauks pilnametystės.



3 skyrius. Žalos atlyginimas

3.1. Aukos turi teisę naudotis esamomis tyčinių smurtinių nusikaltimų aukoms taikomomis

žalos atlyginimo sistemomis.

3.2. Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų nusikaltėlius baudžiamojo proceso

metu tinkamai atlyginti žalą aukoms.

3.3. Aukos turi teisę baudžiamojo proceso metu kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas

sprendimas dėl žalos atlyginimo iš nusikaltėlio, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje

numatyta, kad toks sprendimas priimamas kituose teisiniuose procesuose.

3.4. Aukos turi teisę į tai, kad joms būtų nedelsiant grąžintas turtas, areštuotas baudžiamojo

proceso metu, jei jis nėra būtinas baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

Žalos atlyginimo gavimas užsienyje

3.5. Aukos turi teisę savo nuolatinio gyvenimo valstybėje narėje kreiptis žalos atlyginimo

toje valstybėje narėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas.

3.6. Aukos turi teisę gauti svarbiausią informaciją apie galimybes reikalauti žalos atlyginimo.

Tai informacija ir gairės apie tai, kaip pildyti pareiškimą, kokių patvirtinamųjų dokumentų

gali reikėti ir kaip gauti papildomos informacijos.

3.7. Aukos turi teisę nedelsiant gauti informaciją apie asmenį ryšiams ar departamentą,

atsakingą už pareiškimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą, pareiškimo gavimo patvirtinimą

ir, jei galima, sprendimo dėl pateikto pareiškimo laiką bei patį sprendimą.

© iS

tockp

hoto

/Juanm

onin

o

8



9

4 skyrius. Integracija ir darbo teisės

4.1. ES piliečiai, turintys galiojantį pasą ar tapatybės dokumentą, atsižvelgiant į sąlygas ir

apribojimus, turi teisę pasilikti valstybių narių teritorijoje iki trijų mėnesių.

4.2. ES piliečiai turi teisę pasilikti bet kurioje ES valstybėje, jei turi legalų darbą arba studijuoja

akredituotoje mokymo įstaigoje ir turi visapusišką sveikatos draudimą (arba turi pakankamai

pinigų užtikrinti, kad jie patys ar jų šeimos nariai netaptų našta priimančiosios valstybės

socialinės apsaugos sistemai), arba turi šeimos narį, kuris atitinka šias sąlygas.

4.3 Kiekvienas ES pilietis turi teisę į mokslą; profesinis ir tęstinis mokymas turi būti priei-

namas visiems.

4.4. Kiekvienas ES pilietis gali laisvai pasirinkti profesiją ir turi teisę dirbti bet kurioje valstybėje

narėje (esama tam tikrų apribojimų), o trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą dirbti valstybių

narių teritorijose, turi teisę į tokias pat kaip Sąjungos piliečių darbo sąlygas.

4.5. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, kad būtų atsižvel-

giama į jo arba jos sveikatą, saugą ir orumą, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas,

teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Trečiųjų šalių piliečiai

4.6. Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias aukos – leidimą gyventi šalyje turintys

trečiųjų šalių piliečiai – turi teisę patekti į darbo rinką, gauti profesinį mokymą ir išsilavinimą,

ribojamą leidimo gyventi galiojimo laiko.

4.7. Aukos, trečiųjų šalių piliečiai, turi turėti galimybę pasinaudoti esamomis programomis

ar schemomis, skirtomis normaliam aukų gyvenimui atkurti, tam tikrais atvejais įskaitant

profesinės kvalifi kacijos kėlimo ar pagalbos ruošiantis savarankiškai grįžti į savo kilmės šalį

kursus.

4.8. Aukos, trečiųjų šalių piliečiai, turi teisę į lygias su tos valstybės narės, kurioje jos gyvena,

piliečių darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo, taip pat darbuotojų

sveikatą ir saugą, susirinkimų laisvę, ugdymą ir profesinį mokymą, diplomų, pažymėjimų ir

kitų profesinės kvalifi kacijos dokumentų pripažinimą pagal atitinkamą nacionalinę tvarką,

socialinės apsaugos sritis, mokesčių lengvatas, galimybę įsigyti prekes ir paslaugas ir visuo-

menei prieinamų prekių ir paslaugų pasiūlą, įskaitant nacionaliniais teisės aktais numatytas

būsto įsigijimo procedūras.

4.9. Jei aukos yra nelegaliai valstybėje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, jos turi teisę tiesio-

giai arba pasitelkdami trečiąsias šalis, pvz., profesines sąjungas ar kitas asociacijas, pateikti

skundus savo darbdavių atžvilgiu.

4.10. Jei aukos yra nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, jos turi teisę reikalauti

darbdavio sumokėti nesumokėtą atlyginimą (darbo užmokestį) net joms grįžus į savo kilmės

šalį. Prieš vykdant sprendimą dėl grąžinimo jos turi būti nuolat ir objektyviai informuojamos

apie savo teises.

4.11. Grąžinamas atlyginimas turi būti bent darbo užmokesčio, numatyto taikomuose teisės

aktuose dėl minimalaus darbo užmokesčio, kolektyvinėse sutartyse ar pagal nusistovėjusią

atitinkamų profesinių sričių praktiką, dydžio, nebent darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti

kitaip.



10

4.12. Jei aukos yra nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, jos gali pateikti skundą savo

darbdavio atžvilgiu ir galiausiai priversti vykdyti teismo sprendimą, kuriuo darbdavys yra

įpareigotas sumokėti nesumokėtą atlyginimą.


4.13. Aukomis tapę vaikai, trečiųjų šalių piliečiai, turi teisę pagrįstą laikotarpį naudotis švietimo

sistema tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir konkrečios valstybės piliečių vaikai.

5 skyrius. Svarstymo laikotarpis ir leidimas gyventi šalyje aukoms, trečiųjų šalių piliečiams

Svarstymo laikotarpis

5.1. Trečiųjų šalių piliečiai, tapę prekybos žmonėmis aukomis, turi teisę į svarstymo laikotarpį.

Jis skirtas tam, kad aukos galėtų atsigauti ir išvengti nusikaltimų vykdytojų įtakos, kad galėtų

priimti motyvuotą sprendimą, ar bendradarbiauti su policija ir teisminėmis institucijomis.

5.2. Svarstymo laikotarpio metu aukos negali būti išsiųstos iš šalies.

5.3. Svarstymo laikotarpis gali būti baigtas, aukai atnaujinus ryšį su nusikaltimo vykdytoju

arba dėl priežasčių, susijusių su viešąja tvarka ir nacionalinio saugumo apsauga.

5.4. Svarstymo laikotarpiu aukos turi teisę bent į būtiną medicininę pagalbą ir konkrečias

paslaugas, įskaitant psichologinių tarnybų paslaugas pažeidžiamiausioms aukoms.

Leidimas gyventi šalyje

5.5. Pasibaigus trečiosios šalies piliečio svarstymo laikotarpiui, auka turi teisę teikti pareiškimą

dėl leidimo gyventi šalyje atsižvelgiant į tai, ar auka:

• būtinai reikalinga tyrimui ar teisminiam procesui;

• aiškiai išreiškė ketinimą bendradarbiauti;

• nutraukė bet kokius ryšius su asmeniu ar asmenimis, atsakingais už prekybą ta auka;

• nekelia grėsmės viešajai tvarkai, politikai ar saugumui.

Leidimas galioja mažiausiai šešis mėnesius ir gali būti pratęstas tomis pačiomis sąlygomis.

5.6. Gavusi leidimą gyventi šalyje auka, neturinti pakankamai išteklių, dar turi teisę į bent

jau tokį gyvenimo lygį, kad galėtų pragyventi, teisę naudotis skubia medicinine pagalba, o

prireikus – vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis. Reikia užtikrinti, kad būtų pasirūpinta kon-

krečiomis pažeidžiamiausių asmenų reikmėmis, įskaitant psichologinę pagalbą. Be to, reikia

atsižvelgti ir į saugumo ir apsaugos poreikius, kaip numato nacionalinė teisė. Remiantis

nacionaline teise, paramai galima priskirti ir nemokamą teisinę pagalbą.

5.7. Leidimas gyventi šalyje gali būti atšauktas, jei auka atnaujina ryšius su asmeniu ar

asmenimis, atsakingais už jos prekybą, jei aukos bendradarbiavimas yra apgavikiškas arba

skundas apgaulingas ar neteisingas, jei tai gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar nacionalinio

saugumo apsaugai, jei auka nutraukia bendradarbiavimą arba jei institucijos nusprendžia

nutraukti procesą.



11

Ilgalaikiai gyventojai

5.8. Jei auka yra trečiųjų šalių pilietis ir legaliai gyvena valstybėje narėje mažiausiai pen-

kerius metus, ji turi teisę gauti ilgalaikio gyventojo statusą. Tai priklauso nuo to, ar auka

turi pakankamai išteklių išlaikyti save ir savo šeimą, nesinaudodama socialine apsauga ar

sveikatos draudimu.

6 skyrius. Grįžimas

6.1. Jei aukai, trečiosios šalies piliečiui, neleidžiama pasilikti ES ir jai dėl to tenka grįžti į savo

kilmės šalį, įprastomis sąlygomis suteikiamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo

septynių iki trisdešimties dienų.

6.2. Šis laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, šeimos

ir socialinius ryšius, mokyklą lankančius vaikus ir buvimo trukmę.

6.3. Prekybos žmonėmis aukoms, kurioms suteiktas leidimas gyventi šalyje ir kurios bendra-

darbiauja su policija ir teisminėmis institucijomis, negalima uždrausti konkrečiam laikotarpiui

įvažiuoti į valstybės narės teritoriją, jei jos laikosi prievolės sugrįžti ir nekelia grėsmės viešajai

tvarkai ar saugumui.

6.4. Auka visais atvejais gali kreiptis į valdžios institucijas, turėti teisinį atstovą ir, jei reikia,

gauti vertimo žodžiu pagalbą.

6.5. Išsiuntimas turi būti atidėtas, jei taip būtų pažeistas negrąžinimo principas. Jis gali būti

atidėtas ir dėl kitų priežasčių, susijusių su konkrečiomis kiekvieno atvejo aplinkybėmis, visų

pirma su aukos fi zine ar psichine būkle arba techninėmis priežastimis, kaip antai transporto

pajėgumų trūkumas ar kliūtys, susijusios su asmens tapatybės nustatymu.

6.6. Šalys, pasirašiusios su Europos Sąjunga readmisijos susitarimą, privalo automatiškai

susigrąžinti savo piliečius, jų vaikus (jei šie nesusituokę) ir sutuoktinius (-es) arba visus

turinčius ar turėjusius galiojančią vizą arba leidimą gyventi šalyje.


6.7. Tėvo ar globėjo nelydimas auka tapęs vaikas, trečiosios šalies pilietis, gali būti grąžintas

tik atsižvelgiant į vaiko interesus ir valstybei narei įsitikinus, kad jis bus grąžintas jo šeimai,

paskirtam globėjui ar kad jis bus tinkamai priimtas.



12

Nuorodos

1 skyrius. Pagalba ir parama

1.1. Direktyvos 2011/36/ES 11 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad

asmeniui būtų teikiama pagalba ir parama, kai tik kompe-

tentingos institucijos gauna pagrįstų duomenų, rodančių,

kad jis galėjo tapti bet kurių 2 ir 3 straipsniuose nurodytų

nusikalstamų veikų auka.



prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį

po jo aukoms būtų teikiama pagalba ir parama, kad jos galėtų

naudotis teisėmis, nustatytomis Pamatiniame sprendime

2001/220/TVR ir šioje direktyvoje.



pagalba ir parama aukai būtų teikiama nepriklausomai

nuo to, ar auka nori bendradarbiauti baudžiamojo tyrimo,

baudžiamojo persekiojimo ar teismo metu, nepažeidžiant

Direktyvos 2004/81/EB arba panašių nacionalinių taisyklių.

Direktyvos 2011/36/ES 18 konstatuojamoji dalis

19. Tais atvejais, kai auka teisėtai nuolat negyvena atitinka-

moje valstybėje narėje, pagalba ir parama turėtų būti teikiama

besąlygiškai bent jau visu svarstymo laikotarpiu. Jeigu baigus

nustatymo procesą arba pasibaigus svarstymo laikotarpiui,

nusprendžiama, kad asmuo neturi teisės gauti leidimą gyventi

toje valstybėje narėje arba negyvena toje valstybėje narėje

teisėtai arba jei auka išvyko iš tos valstybės narės teritorijos,

atitinkama valstybė narė neprivalo tam asmeniui toliau teikti

pagalbos ir paramos, remdamasi šia direktyva.

Direktyvos 2004/81/EB 1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas – apibrėžti ribotos trukmės, susijusios

su atitinkamų nacionalinių nagrinėjimų trukme, leidimų

gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie ben-

dradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš

nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimus.

Direktyvos 2004/81/EB 6 straipsnio 2 dalis

2. Per apsvarstymo laikotarpį ir laukdami kompetentingų

institucijų sprendimo atitinkami trečiųjų šalių piliečiai gauna

7 straipsnyje nurodytą priežiūrą ir prieš juos negali būti įvyk-

dytas joks išsiuntimo iš šalies nurodymas.


1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems trečiųjų šalių

piliečiams, kurie neturi pakankamai lėšų, būtų suteiktas

pragyvenimo lygis, užtikrinantis jų pragyvenimą ir neati-

dėliotinos medicinos pagalbos suteikimą. Jos turi atsiliepti į

specialius pažeidžiamiausių žmonių poreikius, įskaitant tam

tikrais atvejais ir numatytą nacionaliniuose teisės aktuose

psichologinę pagalbą.

2. Valstybės narės pagal nacionalinius teisės aktus turi tinka-

mai atsižvelgti į atitinkamų trečiųjų šalių piliečių saugumo

ir apsaugos poreikius taikant šią direktyvą.

3. Valstybės narės suteikia atitinkamiems trečiųjų šalių pilie-

čiams tam tikrais atvejais vertimo raštu ir žodžiu paslaugas.

4. Valstybės narės gali suteikti atitinkamiems trečiųjų šalių

piliečiams teisinę pagalbą, jei tai numatyta nacionaliniuose

teisės aktuose, juose numatytomis sąlygomis.


1. Valstybės narės užtikrina, kad leidimo gyventi šalyje turė-

tojams, kurie neturi pakankamai lėšų, būtų suteikiama bent

tokia pati priežiūra, kokia numatyta 7 straipsnyje.


čiams, kurie neturi pakankamai lėšų ir turi specialių poreikių,

pvz., nėščios moterys, neįgalieji ar seksualinio arba kitokio

smurto aukos ir, jei valstybės narės pasirinko 3 straipsnio

3 dalyje numatytą galimybę, nepilnamečiai, būtiną medici-

nos ir kitokią pagalbą.

1.4–7. Direktyvos 2011/36/ES 11 straipsnio 5 dalis

5. 1 ir 2 dalyje nurodytos pagalbos ir paramos priemonės

teikiamos gavus sutikimą ir tinkamai informavus, ir apima

priemones, kuriomis aukoms sukuriamas bent jau toks gyve-

nimo lygis, kad jos galėtų pragyventi, pavyzdžiui, suteikiamas

tinkamas ir saugus būstas ir materialinė pagalba, taip pat

būtinas medicininis gydymas, įskaitant psichologinę pagalbą,

konsultacijas ir informaciją, ir, prireikus, suteikiamos vertimo

raštu ir žodžiu paslaugos.


7. Valstybės narės pasirūpina specialių poreikių turinčiomis

aukomis, kai tie poreikiai kyla ypač dėl nėštumo, jų sveikatos

12


13


būklės, jų turimos negalios, psichikos ar psichologinių sutri-

kimų arba dėl sunkaus psichologinio, fi zinio ar seksualinio

smurto, kurį jos patyrė.

1.9. Direktyvos 2012/29/ES 8 straipsnio 1 ir 2 dalys1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, atsižvelgiant į jų porei-kius, turėtų galimybę nemokamai naudotis konfi dencialiomis paramos aukoms tarnybų, veikiančių atsižvelgiant į aukų interesus, paslaugomis prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Šeimos nariai turi turėti galimybę naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį.

2. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas skundą gavusiai kompetentingai valdžios institucijai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms nukreipti aukas į paramos aukoms tarnybas.

1.10. Direktyvos 2012/29/ES 8 straipsnio 3 dalis3. Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų sukurtos nemoka-mai paslaugas teikiančios ir konfi dencialios specialistų paramos tarnybos, kurios papildytų bendras paramos aukoms tarnybas arba sudarytų neatsiejamą jų dalį, arba sudaro sąlygas para-mos aukoms organizacijoms kreiptis į specializuotas įstaigas, teikiančias tokią specialistų paramą. Aukos turi galimybę nau-dotis tokiomis paramos paslaugomis, atsižvelgiant į jų specialius poreikius, o šeimos nariai turi galimybę naudotis tokių tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų specialius poreikius ir žalos, patir-tos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį.

Direktyvos 2012/29/ES 9 straipsnis1. 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos paramos aukoms tarnybos teikia bent šias paslaugas:a) informaciją, konsultacijas ir paramą, susijusias su aukų tei-

sėmis, įskaitant galimybę naudotis nacionalinėmis teikiamo kompensavimo už nusikaltimo metu patirtus sužalojimus sistemomis, taip pat aukų vaidmeniu baudžiamajame pro-cese, įskaitant pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje;

b) informaciją apie veikiančias specialistų paramos paslaugų tarnybas arba nukreipiama į jas tiesiogiai;

c) emocinę ir, jei yra galimybė, psichologinę paramą;d) konsultacijas fi nansiniais ir praktiniais klausimais, susiju-

siais su nusikaltimu;e) konsultacijas antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, baugi-

nimo ir keršto rizikos ir prevencijos klausimais, nebent jas teiktų kitos viešos ar privačios tarnybos.

2. Valstybės narės skatina paramos aukoms tarnybas skirti itin daug dėmesio specialiems aukų, kurios patyrė didelę žalą dėl nusikaltimo sunkumo, poreikiams.

3. 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos specialistų paramos paslaugų tarnybos parengia ir teikia bent šias paslaugas, nebent jas teiktų kitos viešos ar privačios tarnybos: a) prieglobstį ar kitą atitinkamą laikiną apgyvendinimą

aukoms, kurioms reikia saugios vietos dėl gresiančios antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos;

b) tikslinę ir integruotą paramą specialių poreikių turinčioms aukoms, pavyzdžiui, seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir artimųjų smurto aukoms, įskaitant paramą įvykus traumai ir konsultavimą.


6. 5 dalyje nurodyta informacija apima, atitinkamais atvejais,

informaciją apie apmąstymų ir atsigavimo laikotarpį pagal

Direktyvą 2004/81/EB ir informaciją apie galimybę suteikti

tarptautinę apsaugą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos

direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be

pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems rei-

kalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsau-

gos pobūdžio būtiniausių standartų [16] ir 2005 m. gruodžio

1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius

reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo

tvarkos valstybėse narėse [17] arba pagal kitus tarptautinius

dokumentus ar kitas panašias nacionalines taisykles.

1.12. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

18 straipsnis

Teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d.

Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl

pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl

Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartys).

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

19 straipsnis

1. Kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas.

2. Joks asmuo neturėtų būti perkeltas, išsiųstas ar perduotas

valstybei, kurioje yra rimtas pavojus, kad jam bus pritaikyta

mirties bausmė, kankinimai arba kitoks nežmoniškas ar žemi-

nantis elgesys arba bausmė.

Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio d punktasd) pabėgėlis – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios bai-mės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas 12 straipsnis.

Direktyvos 2004/83/ES 21 straipsnis

1. Valstybės narės laikosi negrąžinimo principo pagal savo

tarptautinius įsipareigojimus.

2. Kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje minimi įsipa-

reigojimai, valstybės narės gali grąžinti pabėgėlį, ofi cialiai

pripažintą arba ne, jei:

a) yra pagrindo laikyti jį arba ją pavojingu valstybės narės,

kurioje jis yra, saugumui;

b) jis arba ji yra galutiniu nuosprendžiu apkaltintas (-a) itin

sunkiu nusikaltimu ir kelia pavojų tos valstybės narės

visuomenei.



14

3. Valstybės narės gali panaikinti, nutraukti ar atsisakyti pra-

tęsti arba išduoti leidimą gyventi šalyje pabėgėliui, kuriam

taikoma šio straipsnio 2 dalis.


1.13. Direktyvos 2011/36/ES 13 straipsnio

1 ir 2 dalys

1. Prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams teikiama

pagalba, parama ir apsauga. Taikant šią direktyvą, vaiko inte-

resai yra pagrindinis tikslas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu prekybos žmonė-

mis aukos amžius tiksliai nežinomas ir jeigu yra priežasčių

manyti, kad asmuo yra vaikas, tas asmuo laikomas vaiku,

kad jam nedelsiant būtų galima suteikti pagalbą, apsaugą ir

paramą pagal 14 ir 15 straipsnius.

Direktyvos 2012/29/ES 1 straipsnio 1 ir 2 dalys1. Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų daly-vauti baudžiamajame procese.

Valstybės narės užtikrina, kad aukos būtų pripažįstamos auko-mis ir kad su jomis paramos aukoms ar atkuriamojo teisingumo tarnybose arba kompetentingose valdžios institucijose, kurių vei-kla susijusi su baudžiamuoju procesu, visuomet būtų elgiamasi pagarbiai, jautriai individualiai, profesionaliai ir jų nediskri-minuojant. Šioje direktyvoje nustatytos teisės taikomos aukoms jų nediskriminuojant, be kita ko, dėl jų gyventojo statuso.

2. Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią direktyvą, kai auka yra vaikas, pirmiausia paisoma vaiko interesų ir jie įvertinami

individualiai. Turi dominuoti vaiko interesus užtikrinantis požiūris, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, nuo-monę, poreikius bei dvejones. Vaikas ir tėvų pareigų turėtojas arba kitas teisinis atstovas, jei tokių yra, informuojami apie visas priemones ar teises, kuriomis dėmesys skiriamas specialiai vaikui.



konkrečių veiksmų siekiant trumpuoju ir ilguoju laikotar-

piu suteikti pagalbą ir paramą vaikams, prekybos žmonėmis

aukoms, kad jie fi ziškai, psichologiškai ir socialiai atsigautų,

būtų imtasi individualiai įvertinus konkrečias kiekvieno vaiko

aukos aplinkybes ir deramai atsižvelgus į vaiko nuomonę,

poreikius ir rūpesčius, siekiant vaiko atžvilgiu rasti ilgalaikį

sprendimą.

Direktyvos 2011/36/ES 16 straipsnio 1 ir 2 dalys


konkretūs veiksmai suteikti pagalbą ir paramą prekybos

žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, kaip nurodyta

14 straipsnio 1 dalyje, būtų vykdomi atsižvelgiant į asmeni-

nes ir konkrečias nelydimo vaiko aukos aplinkybes.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos rasti

ilgalaikį sprendimą, grindžiamą individualiu vaiko interesų

vertinimu.


2. Valstybės narės paskiria globėją ar atstovą vaikui, tapu-

siam prekybos žmonėmis auka, kai tik valdžios institucijos

vaiką identifi kuoja, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų

turėtojams neleidžiama užtikrinti vaiko interesų ir (arba) ats-

tovauti vaikui dėl interesų konfl ikto tarp jų ir nukentėjusio

vaiko.


15


2 skyrius. Prekybos žmonėmis aukų apsauga

Apsauga prieš baudžiamąjį procesą


3. Valstybės narės užtikrina, kad, atsižvelgiant į individualų

rizikos vertinimą, prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta

tinkama apsauga, inter alia, jei tinkama, sudarant galimybę

joms dalyvauti liudytojų apsaugos programose arba pasinau-

doti kitomis panašiomis priemonėmis, remiantis nacionalinės

teisės aktuose arba procedūrose nustatytais pagrindais.

Direktyvos 2012/29/ES 22 straipsnis1. Valstybės narės užtikrina, kad laikantis nacionalinių pro-cedūrų būtų laiku atliekamas aukų asmeninis įvertinimas, siekiant nustatyti, kokie yra specialieji apsaugos poreikiai ir ar aukoms turėtų būti taikomos 23 bei 24 straipsniuose numaty-tos specialios priemonės baudžiamojo proceso metu bei kokiu mastu, atsižvelgiant į didelį aukų pažeidžiamumą dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto.

2. Asmeniniame įvertinime visų pirma atsižvelgiama į: a) aukos asmenines savybes; b) nusikaltimo rūšį ar pobūdį c) nusikaltimo aplinkybes.

3. Atliekant asmeninį įvertinimą, ypatingas dėmesys skiriamas aukoms, kurios patyrė daug žalos dėl nusikaltimo sunkumo, aukoms, kurios nukentėjo nuo nusikaltimo dėl šališkumo arba diskriminacijos motyvų, kai šiuos motyvus galima visų pirma susieti su aukų asmeninėmis savybėmis, ir aukoms, kurių santykis su nusikaltėliu ir priklausymas nuo jo daro jas ypač pažeidžiamas, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, preky-bos žmonėmis, smurto dėl lyties, artimųjų smurto, seksualinio smurto ar išnaudojimo, neapykantos nusikaltimų aukoms bei aukoms su negalia.

4. Šioje direktyvoje laikomasi prielaidos, kad aukomis tapusiems vaikams reikalinga speciali apsauga, nes jie yra pažeidžiami ir jiems gresia antrinė ir pakartotinė viktimizacija, bauginimas ir kerštas. Siekiant nustatyti, ar aukoms būtų naudingos 23 ir 24 straipsniuose numatytos specialiosios priemonės ir kokiu mastu, dėl aukomis tapusių vaikų atliekamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas asmeninis įvertinimas.

5. Asmeninio įvertinimo mastas gali būti koreguojamas atsi-žvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir aukos patirtos akivaizdžios žalos dydį.

© iS

tockp

hoto

/Arn

e U

ebel

15



16

6. Asmeniniai įvertinimai atliekami aktyviai dalyvaujant aukai, ir juose atsižvelgiama į jų pageidavimus, įskaitant ir nenorą pasinaudoti 23 bei 24 straipsniuose numatytomis spe-cialiosiomis priemonėmis.

7. Jeigu aplinkybės, kurios yra asmeninio įvertinimo pagrindas, labai pasikeičia, valstybės narės užtikrina, kad tas įvertinimas būtų atnaujinamas viso baudžiamojo proceso metu.

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje

Rantsev prieš Kiprą ir Rusiją, ieškinys Nr. 25965/04.

286. Pagal Konvencijos 4 (kaip ir pagal 2 ir 3) straipsnį

valstybė privalo imtis operacinių priemonių, kad apsaugotų

prekybos žmonėmis aukas ar galimas aukas (žr., mutatis mutandis, pirmiau minėtos bylos Osman 115 punktą ir

bylos Mahmut Kaya prieš Turkiją Nr. 22535/93 115 punktą,

EŽTT 2000-III). Kad konkretaus atvejo aplinkybėmis pri-

reiktų taikyti prievolę imtis operacinių veiksmų būtina paro-

dyti, kad valstybės institucijos žinojo arba privalėjo žinoti

aplinkybes, kuriomis kilo pagrįstas įtarimas, kad nustatytos

tapatybės asmeniui grėsė arba gresia tikras, tiesioginis pavojus

tapti prekybos žmonėmis ar išnaudojimo auka pagal Palermo

protokolo 3 straipsnio a punktą ir Kovos su prekyba žmonė-

mis konvencijos 4 straipsnio a punktą. Jei į šiuos klausimus

atsakoma teigiamai, o institucijos nesiims tinkamų, savo įga-

liojimų neviršijančių veiksmų pašalinti asmenį iš šios situ-

acijos arba pavojaus, bus pažeistas Konvencijos 4 straipsnis

(žr., mutatis mutandis, pirmiau minėtos bylos Osman 116 117

punktus ir bylos Mahmut Kaya prieš Turkiją Nr. 22535/93

115–116 punktus, EŽTT 2000-III).

2.2. Direktyvos 2011/36/ES 8 straipsnis

Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisinės sistemos

pagrindiniais principais, imasi reikiamų priemonių siekda-

mos užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios

institucijos turėtų įgaliojimus netraukti baudžiamojon atsa-

komybėn prekybos žmonėmis aukų ir netaikyti joms sankcijų

už dalyvavimą nusikalstamose veikose, kurias jie buvo pri-

versti padaryti tiesiogiai dėl bet kurios iš jų atžvilgiu įvykdytų

veikų, nurodytų 2 straipsnyje.

Direktyvos 2011/36/ES 14 konstatuojamoji dalis

14. Pagal atitinkamų valstybių narių teisinių sistemų pagrin-

dinius principus prekybos žmonėmis aukos turėtų būti

netraukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamos

už nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, už naudojimąsi suklas-

totais dokumentais arba už nusikalstamą veiką, numatytą

prostitucijai ar imigracijai skirtuose teisės aktuose, kurią jos

buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos

žmonėmis aukomis. Tokios apsaugos tikslas – užtikrinti aukų

žmogaus teises, išvengti tolesnės viktimizacijos ir paskatinti

jas būti liudytojais baudžiamosiose bylose, iškeltose nusi-

kalstamą veiką padariusiems asmenims. Šia apsaugos sąlyga

neturėtų būti pašalinama galimybė traukti baudžiamojon

atsakomybėn ir bausti už nusikalstamas veikas, kurias asmuo

tyčia padarė arba dalyvavo jas darant.

2.3. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR

3 straipsnio 1 dalis

1. Asmens duomenis gali rinkti kompetentingos institucijos,

vykdydamos savo užduotis, tik konkrečiai įvardytais, aiškiai

apibrėžtais ir teisėtais tikslais; duomenys gali būti tvarkomi

tik tuo pačiu tikslu, kuriuo jie buvo surinkti. Duomenų tvar-

kymas turi būti teisėtas, adekvatus ir neviršyti tikslų, kuriais

jie renkami.



2. Asmens duomenys ištrinami arba padaromi anonimi-

niais, jei jie nebereikalingi tais tikslais, kuriais jie buvo

teisėtai surinkti arba teisėtai toliau tvarkomi. Ši nuostata

neturi poveikio pagal nacionalinę teisę atliekamam šių duo-

menų archyvavimui atskiroje duomenų bazėje atitinkamam

laikotarpiui.



1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nukentėjusiesiems

nuo pat pirmojo susidūrimo su teisėsaugos įstaigomis bet

kuriais būdais, kurie jai atrodo tinkami, ir kiek įmanoma

bendrai suprantamomis kalbomis visų pirma būtų prieinama

jų interesų apsaugai reikalinga informacija.



1. a)tarnybos arba organizacijos, į kurias jie gali kreiptis

paramos;

b) parama, kurią jie gali gauti;

c) kur ir kaip jie gali pranešti apie nusikaltimą;

d) procedūros po tokio pranešimo ir su tokiomis procedū-

romis susijęs jų vaidmuo;

e) kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti apsaugą;

f) kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis jiems yra prieinama:

i) teisinės konsultacijos,

ii) teisinė pagalba arba

iii) bet kokios kitos rūšies konsultacijos, jei i) ir ii) punk-

tuose numatytais atvejais jie turi teisę jas gauti;

g) kokie jiems keliami reikalavimai dėl teisės gauti

kompensaciją;

h) jei jie gyvena kitoje valstybėje, ar yra kokios nors specia-

lios jiems prieinamos priemonės savo interesams apginti.

Direktyvos 2012/29/ES 4 straipsnio 1 dalis 1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms nuo jų pirmo kon-takto su kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedel-siant būtų suteikta toliau nurodyta informacija, kad jos galėtų naudotis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis:


17


a) paramos, kuri aukoms gali būti suteikta, rūšis ir informacija apie tai, kas tokią paramą suteiktų, įskaitant, kai taikoma, svarbią bazinę informaciją apie galimybę gauti medici-ninę paramą, specialisto paramą, be kita ko, psichologinę paramą, ir kitą apgyvendinimo vietą;

b) informacija apie procedūras, susijusias su skundo dėl nusikals-tamos veikos pateikimu, ir jų vaidmenį tokiose procedūrose;

c) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti apsaugą, įskaitant apsaugos priemones;

d) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos, teisinės pagalbos ir kitos rūšies konsultacijos;

e) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti kompensaciją;

f) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis joms turi būti suteiktos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos;

g) jei aukos gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įvyk-dyta nusikalstama veika, informacija apie visas specialias priemones, procedūras ar tvarką, kuriomis jos gali pasinau-doti valstybėje narėje, kurioje jos pirmą kartą kreipėsi į kom-petentingą valdžios instituciją, kad apgintų savo interesus;

h) prieinama informacija apie skundų teikimo tvarką, jeigu kompetentinga valdžios institucija, veikianti vykstant bau-džiamajam procesui, negerbia aukų teisių;

i) kontaktiniai duomenys ryšiams dėl atitinkamos bylos palaikyti;

j) prieinamos atkuriamojo teisingumo paslaugos;k) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis joms gali

būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jų dalyvavimo bau-džiamajame procese.

Apsauga baudžiamojo proceso metu ir po jo


4. Nepažeisdamos teisės į gynybą ir atsižvelgdamos į kompe-

tentingų valdžios institucijų atliktą individualų aukos asme-

ninių aplinkybių įvertinimą, valstybės narės užtikrina, kad

prekybos žmonėmis aukoms būtų taikoma speciali tvarka,

siekiant užkirsti kelią antrinei viktimizacijai ir kad, remiantis

nacionalinės teisės aktuose nustatytais pagrindais bei teismų

teisės veikti savo nuožiūra taisyklėmis, teismo praktika ar

gairėmis, kiek įmanoma būtų vengiama:

a) bereikalingų pakartotinų apklausų tyrimo, baudžiamojo

persekiojimo ir teismo proceso metu;

b) aukų ir kaltinamųjų akistatos, be kita ko, duodant paro-

dymus, pavyzdžiui, vykstant apklausoms ir kryžminei

apklausai tam naudojant atitinkamas priemones, įskai-

tant atitinkamų ryšių technologijų naudojimą;

c) duoti parodymus viešame teismo posėdyje, ir

d) užduoti nebūtinus klausimus apie asmeninį gyvenimą.


2. Valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukos

nedelsiant galėtų pasinaudoti teisine konsultacija ir, atsižvel-

giant į aukos vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje,

teisinio atstovavimo paslaugomis, įskaitant žalos atlyginimo

tikslais.


2. Teisinio atstovavimo paslaugos yra nemokamos tuo atveju,

jeigu auka neturi pakankamai fi nansinių lėšų.

Direktyvos 2012/29/ES 13 straipsnisValstybės narės užtikrina, kad aukos galėtų gauti teisinę pagalbą, jeigu turi šalies baudžiamajame procese statusą. Sąlygos ar pro-cesinės normos, pagal kurias aukos gali gauti teisinę pagalbą, nustatomos nacionalinėje teisėje.

2.10. Direktyvos 2012/29/ES 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, atsižvelgiant į jų vaid-menį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, turėtų teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą. Tokią peržiūrą reglamentuojančios procesinės normos nustato-mos nacionalinėje teisėje.

2. Jeigu pagal nacionalinę teisę aukos vaidmuo atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje bus nustatomas tik priėmus sprendimą vykdyti nusikaltėlio baudžiamąjį persekiojimą, valstybės narės užtikrina, kad bent sunkių nusikaltimų aukos turėtų teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą. Tokią peržiūrą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.

3. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms be pagrindo nedelsiant būtų pranešta apie jų teisę gauti pakankamai informacijos, kad galėtų apsispręsti, ar prašyti sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūros, ir, jų pageidavimu, tokia informacija būtų nedelsiant suteikta.

2.11. Direktyvos 2012/29/ES 3 straipsnio1 ir 2 dalys1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad nuo pirmo aukų kontakto su kompetentinga valdžios institucija ir reikiamo tolesnio bendravimo su ja metu vykstant baudžiamajam proce-sui, padėtų aukoms suprasti, kas sakoma, ir būti suprastoms, be kita ko, kai informaciją teikia ta institucija.

2. Valstybės narės užtikrina, kad su aukomis tiek žodžiu, tiek raštu būtų bendraujama paprasta ir suprantama kalba. Tokiame bendravime atsižvelgiama į aukos asmenines savybes, įskaitant bet kokią negalią, kuri gali turėti poveikį gebėjimui suprasti ar būti suprastam.



18


3. Valstybės narės leidžia, kad aukas lydėtų jų pasirinktas

asmuo pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija

metu, jei aukai dėl nusikaltimo poveikio reikia pagalbos,

kad ji suprastų, kas sakoma, ir būtų suprasta, nebent tai

prieštarauja aukos interesams ar kitaip kenkia proceso eigai.

2.13. Direktyvos 2012/29/ES 5 straipsnis1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos gautų savo ofi cialaus skundo, pateikto valstybės narės kompetentingai institucijai, patvirtinimą raštu, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai ati-tinkamos nusikalstamos veikos elementai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nori pateikti skundą dėl nusikalstamos veikos ir kurios nesupranta kompe-tentingos valdžios institucijos kalbos arba ja nekalba, galėtų pateikti skundą kalba, kurią aukos supranta, arba joms būtų suteikta reikiama lingvistinė pagalba.

3. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nesupranta kompetentingos valdžios institucijos kalbos arba ja nekalba, jų pageidavimu nemokamai gautų 1 dalyje nurodyto jų skundo gavimo patvirtinimo raštu vertimą kalba, kurią jos supranta.

2.14. Direktyvos 2012/29/ES 6 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys1. Valstybės narės užtikrina, kad nepagrįstai nedelsiant aukoms būtų pranešta apie jų teisę gauti toliau nurodytą informaciją apie baudžiamąjį procesą, pradėtą gavus skundą dėl nusikalsta-mos veikos, nuo kurios auka nukentėjo, ir kad aukos, jų pagei-davimu, gautų šią informaciją:a) sprendimą nebetęsti tyrimo ar jį nutraukti arba nevykdyti

pažeidėjo baudžiamojo persekiojimo;b) informaciją apie teismo posėdžio laiką bei vietą ir kaltinimų

pažeidėjui pobūdį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms, atsižvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, nepagrįstai nedelsiant būtų pranešta apie jų teisę gauti toliau nurodytą informaciją apie baudžiamąjį procesą, pradėtą gavus skundą dėl patirtos nusikalstamos veikos, nuo kurios auka nukentėjo, ir kad aukos, jų pageidavimu, gautų šią informaciją:a) galutinį teismo nuosprendį;b) informaciją, iš kurios auka galėtų sužinoti apie baudžiamojo

proceso padėtį, nebent išskirtiniais atvejais toks pranešimas trukdytų tinkamam bylos nagrinėjimui.

3. Pagal 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą pateiktoje infor-macijoje nurodomi atitinkamo sprendimo motyvai arba trumpa jų santrauka, išskyrus prisiekusiųjų sprendimo arba sprendimo, kurio motyvai yra konfi dencialūs, atveju, kai motyvų pateikimas nenumatytas pagal nacionalinę teisę.

4. Kompetentingai valdžios institucijai privaloma atsižvelgti į aukų pageidavimą gauti tą informaciją arba jos negauti, išsky-

rus atvejus, kai šią informaciją būtina suteikti atsižvelgiant į aukos teisę aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese. Valstybės narės leidžia aukoms bet kuriuo metu pakeisti savo pageida-vimą, ir į tokį pakeitimą atsižvelgiama.

2.15. Direktyvos 2012/29/ES 6 straipsnio 5 ir 6 dalys 5. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų pasiūlyta gali-mybė gauti pranešimą nepagrįstai nedelsiant, kai asmuo, kuriam už joms padarytas nusikalstamas veikas skirtas kardomasis kali-nimas, kuris už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas, paleidžiamas į laisvę arba pabėgo iš įkalinimo įstaigos. Be to, valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų pranešama apie visas susijusias priemones, kurios patvirtintos joms apsau-goti nusikaltėlio paleidimo į laisvę arba pabėgimo iš įkalinimo įstaigos atveju.

6. Aukos, jų pageidavimu, gauna 5 dalyje nurodytą informa-ciją bent jau tais atvejais, kai joms gali kilti pavojus arba yra nustatyta žalos joms rizika, nebent būtų nustatyta, kad toks pranešimas sukeltų žalos nusikaltėliui riziką.

2.16. Direktyvos 2012/29/ES 7 straipsnio 1 dalis1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms, kurios nesupranta ati-tinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, jų pagei-davimu būtų nemokamai teikiamos vertimo žodžiu paslaugos, atsižvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisin-gumo sistemoje baudžiamojo proceso metu, bent aukos apklau-sose baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo ir teisminėse institucijose, įskaitant policijos vykdomas apklausas, taip pat vertimo žodžiu paslaugos, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti teismo posėdžiuose ir būtinuose tarpiniuose posėdžiuose.

2.17. Direktyvos 2012/29/ES 7 straipsnio 3 ir 6 dalys3. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, atsi-žvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje baudžiamojo proceso metu, gautų, jų pageidavimu, į aukoms suprantamą kalbą nemokamai raštu išverstą infor-maciją, kuri yra būtina tam, kad aukos galėtų pasinaudoti savo teisėmis baudžiamojo proceso metu, jeigu tokia informacija aukoms suteikiama. Tokios informacijos vertimai apima bent sprendimą baigti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, nuo kurios auka nukentėjo, ir, aukos pageidavimu, tokio spren-dimo motyvus arba trumpą jų santrauką, išskyrus prisiekusiųjų sprendimo arba sprendimo, kurio motyvai yra konfi dencialūs, atveju, kai motyvų pateikimas nenumatytas pagal nacionalinę teisę.

6. Nepaisant 1 ir 3 dalių, vietoj vertimo raštu galima žodžiu išversti arba žodžiu apibendrinti esminius dokumentus, jeigu šis vertimas žodžiu ar apibendrinimas žodžiu nedaro neigiamo poveikio proceso teisingumui.


19


2.18. Direktyvos 2012/29/ES 7 straipsnio 2 dalis2. Nedarant poveikio teisėms į gynybą ir laikantis teismo dis-krecijos taisyklių, galima naudotis ryšių technologijomis, pavyz-džiui, vaizdo konferencijomis, telefonu ar internetu, išskyrus atvejus, kai vertėjas žodžiu turi asmeniškai dalyvauti siekiant užtikrinti, kad aukos tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų procesą.

2.19. Direktyvos 2012/29/ES 12 straipsnis1. Valstybės narės imasi aukų apsaugos nuo antrinės ir pakarto-tinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto priemonių, taikytinų, jeigu teikiamos kokios nors atkuriamojo teisingumo paslaugos. Tokiomis priemonėmis užtikrinama, kad aukos, pasirinkusios dalyvauti atkuriamojo teisingumo procese, galėtų gauti saugias ir kompetentingas atkuriamojo teisingumo paslaugas, atsižvelgiant bent jau į šias sąlygas:a) atkuriamojo teisingumo paslaugos teikiamos tik jeigu jos

atitinka aukos interesus, atsižvelgus į visas saugos aplinky-bes, ir jos yra pagrįstos aukos laisvu, žinant padėtį duotu sutikimu, kurį galima atsiimti bet kuriuo metu;

b) prieš aukai sutinkant dalyvauti atkuriamojo teisingumo procese, jai suteikiama išsami ir nešališka informacija apie tą procesą ir galimus rezultatus, taip pat informacija apie susitarimo įgyvendinimo priežiūros procedūras;

c) nusikaltėlis pripažino pagrindines bylos aplinkybes;d) bet koks susitarimas turi būti savanoriškas ir į jį galima

atsižvelgti tolesniame baudžiamajame procese;e) neviešos diskusijos, kurios vyksta atkuriamojo teisingumo

proceso metu, yra konfi dencialios ir vėliau neviešinamos, nebent šalys sutinka arba jeigu to reikalaujama pagal naci-onalinę teisę dėl viršesnio visuomenės intereso.

2. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas atitinkamais atve-jais perduoti bylas atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnyboms, be kita ko, nustatydamos tokio perdavimo sąlygų procedūras ar gaires.

2.20. Direktyvos 2011/99/ES 5 straipsnis Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik tais atvejais, kai išduodančiojoje valstybėje anksčiau buvo paskirta apsaugos priemonė, kuria pavojų keliančiam asmeniui nustatomas vienas ar keli toliau nurodyti draudimai arba apribojimai: a) draudimas lankytis tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėž-

tuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;

b) draudimas bet kokia forma, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, kontaktuoti su saugomu asmeniu arba tokių kontaktų reguliavimas;

c) draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nusta-tytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas.

Direktyvos 2011/99/ES 6 straipsnio 1 dalis1. Europos apsaugos orderis gali būti išduotas, jei saugomas asmuo nusprendžia gyventi arba jau gyvena kitoje valstybėje narėje arba jei saugomas asmuo nusprendžia būti arba jau yra kitoje valstybėje narėje. Priimdama sprendimą dėl Europos

apsaugos orderio išdavimo, išduodančiosios valstybės kompe-tentinga institucija atsižvelgia, inter alia, į laikotarpio ar lai-kotarpių, kuriais saugomas asmuo ketina būti vykdančiojoje valstybėje, trukmę ir apsaugos poreikio svarbą.


5 straipsnis

Kiekviena valstybė narė teismo proceso liudytojų ar dalyvių

statusą turinčių nukentėjusiųjų atžvilgiu imasi priemonių,

reikalingų kiek įmanoma sumažinti informavimo sunkumus,

susijusius su atitinkamų tos baudžiamosios bylos nagrinėjimo

veiksmų supratimu ir dalyvavimu juose, tokiu mastu, kad

šios priemonės prilygtų priemonėms, kurių ji imasi teisia-

mojo atžvilgiu.



3. Nepažeisdamos teisės į gynybą, valstybės narės imasi

būtinų priemonių užtikrinti, kad vykstant bet kurios iš 2 ir

3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamajam

tyrimui ir procesui:

a) faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms,

vaiko aukos apklausos nebūtų nepagrįstai vilkinamos;

b) prireikus vaiko aukos apklausos vyktų tam tikslui skirtose

arba pritaikytose patalpose.

2.23. Direktyvos 2011/36/ES 15 straipsnio 3 dalies

c, d, e ir f punktai

3.

c) prireikus vaiką auką apklaustų ar jį apklausiant daly-

vautų specialiai parengti specialistai;

d) jei įmanoma ir tinkama, vaiką auką visuomet apklaustų

tie patys asmenys;

e) apklausų būtų kuo mažiau ir jos būtų atliekamos tik

tuo atveju, jei tai griežtai būtina baudžiamojo tyrimo

ir proceso tikslais;

f) vaiką auką galėtų lydėti jo atstovas arba, tam tikrais

atvejais, vaiko pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to

asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas.



vykstant bet kurios iš 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikals-

tamų veikų baudžiamajam tyrimui visos vaikų aukų arba,

tam tikrais atvejais, liudijančių vaikų apklausos galėtų būti

įrašomos vaizdo priemonėmis ir kad taip įrašytos apklausos

galėtų būti naudojamos kaip įrodymai nagrinėjant baudžia-

mąsias bylas teisme pagal jų nacionalinės teisės normas.

Direktyvos 2011/36/ES 15 straipsnio 5 dalis


nagrinėjant su bet kuria iš 2 ir 3 straipsniuose nurodytų

nusikalstamų veikų susijusią baudžiamąją bylą teisme galima

būtų nurodyti, kad:

19



20

a) būtų nagrinėjama uždarame posėdyje;

b) vaikas auka galėtų būti išklausytas teismo salėje joje

nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių

technologijas.

2.25. Direktyvos 2012/29/ES 21 straipsnio 1 dalis1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios ins-titucijos baudžiamojo proceso metu galėtų imtis atitinkamų priemonių privatumui apsaugoti, įskaitant informacijos apie aukos asmenines savybes, į kurias atsižvelgiama vykdant asme-ninį įvertinimą pagal 22 straipsnį, taip pat aukų ir jų šeimos narių atvaizdų apsaugą. Be to, valstybės narės užtikrina, kad

kompetentingos valdžios institucijos galėtų imtis visų teisėtų priemonių, siekdamos užkirsti kelią viešam informacijos plati-nimui, jeigu ta informacija galėtų padėti nustatyti auka tapusio vaiko tapatybę.


2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad tais atve-

jais, kai dėl nusikalstamos veikos pobūdžio tai yra būtina,

baudžiamąjį persekiojimą už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas

nusikalstamas veikas būtų galima vykdyti pakankamą laiką

po to, kai auka sulaukė pilnametystės.

3 skyrius. Žalos atlyginimas

3.1. Direktyvos 2011/36/ES 17 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukos

galėtų naudotis esamomis tyčinių smurtinių nusikaltimų

aukoms taikomomis žalos atlyginimo sistemomis.

3.2. Direktyvos 2012/29/ES 16 straipsnis1. Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamojo proceso metu aukos turėtų teisę kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas sprendimas dėl kompensacijos iš nusikaltėlio, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad toks sprendimas priimamas kituose teisiniuose procesuose.

2. Valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis nusikaltėliai būtų skatinami aukoms suteikti tinkamą kompensaciją.



1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nukentėjusieji nuo

nusikalstamų veikų turėtų teisę per prideramą laikotarpį

sulaukti nutarties dėl nusikaltėlio mokėtinos kompensacijos

vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, išskyrus atvejus,

kai tam tikri nacionalinės teisės aktai nustato kompensacijos

priteisimą kitokiu būdu.



3. Jei baudžiamosios bylos nagrinėjimui nėra būtina, nuken-

tėjusiesiems priklausantis grąžintinas turtas, areštuotas bau-

džiamosios bylos nagrinėjimo metu, yra jiems nedelsiant

grąžinamas.

Kompensacijos gavimas užsienyje

3.5. Direktyvos 2004/80/EB 1 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad tuomet, kai smurtinis tyči-

nis nusikaltimas buvo įvykdytas kitoje valstybėje narėje

nei gyvena kompensacijos pareiškėjas, pareiškėjas turi teisę

pateikti pareiškimą pastarosios valstybės narės institucijai ar

bet kuriai kitai įstaigai.


Valstybės narės bet kokiomis jų nuomone tinkamomis prie-

monėmis, užtikrina, kad potencialūs kompensacijos pareiškė-

jai galėtų gauti svarbiausią informaciją apie galimybes prašyti

kompensacijos.


1. Padedančioji institucija suteikia pareiškėjui 4 straipsnyje

nurodytą informaciją ir reikiamas pareiškimo formas pagal

vadovą, parengtą pagal 13 straipsnio 2 dalį.

2. Padedančioji institucija pareiškėjo prašymu pateikia jam ar

jai bendrąsias gaires ir informaciją apie tai, kaip pareiškimas

turėtų būti pildomas ir kokios pagalbinės dokumentacijos

gali reikėti.

3. Padedančioji institucija pareiškimo nevertina.


Gavusi pagal 6 straipsnį perduotą pareiškimą, sprendžiančioji

institucija nedelsdama nusiunčia padedančiajai institucijai ir

pareiškėjui tokią informaciją:

a) nurodo kontaktinį asmenį ir departamentą, atsakingą už

klausimo nagrinėjimą;

b) patvirtinimą dėl pareiškimo gavimo;

c) jei įmanoma, apytiksliai nurodo laiką, per kurį bus pri-

imtas sprendimas dėl pareiškimo.


21


4 skyrius. Integracija ir darbo teisės

4.1. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo


Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsi-

gyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyje ir

jai įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų

bei sąlygų.


1. Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės

teritorijoje iki trijų mėnesių be papildomų sąlygų ar forma-

lumų, išskyrus reikalavimą turėti galiojančią asmens tapaty-

bės kortelę arba pasą.

2. 1 dalyje išdėstytos nuostatos taikomos ir šeimos nariams,

turintiems galiojantį pasą, bet nesantiems valstybės narės

piliečiais, kurie lydi Sąjungos pilietį ar prie jo prisijungia.

Reglamento (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų

kodekso) 2 straipsnio 5 dalis

5. „asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise”:

a) Sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio

1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos pilie-

čio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai,

kuriems taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Par-

lamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos

piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi

valstybių narių teritorijoje;

b) trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai, nepaisant jų

pilietybės, kurie pagal Bendrijos bei jos valstybių narių ir

tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis

laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai.

4.2. Direktyvos 2004/38/EB 7 straipsnio 1 dalis

1. Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės

narės šalyje ilgiau kaip tris mėnesius, jei jie:

a) yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji priimančio-

joje valstybėje narėje;

b) turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams,

kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta

pri imančiosios valstybės narės socialinės paramos siste-

mai ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje

valstybėje narėje;

c) — yra priimti į privačią arba valstybinę instituciją,

akredituotą ar fi nansuojamą priimančiosios valstybės

narės pagal savo įstatymų ar kitų teisės aktų praktiką,

turėdami pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą, įskai-

tant profesinį rengimą,

— turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje

valstybėje narėje ir užtikrina atitinkamą nacionalinę ins-

tituciją pateikdami deklaraciją ar kitokiu jų pasirinktu

lygiaverčiu būdu, kad jie turi pakankamai išteklių sau

ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje

laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės

socialinės paramos sistemai;

d) yra Sąjungos pilietį, kuris atitinka a, b arba c punkto

reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys šeimos nariai

4.3. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 14

straipsnis

Teisė į mokslą

1. Kiekvienas turi teisę į mokslą; profesinis ir tęstinis moky-

mas turi būti prieinamas visiems.

2. Ši teisė apima galimybę nemokamai įgyti privalomąjį

išsilavinimą.

3. Laisvė steigti demokratiniais principais grindžiamas

mokymo įstaigas ir tėvų teisė užtikrinti savo vaikų švietimą

ir mokymą pagal savo religinius, fi losofi nius ir pedagoginius

įsitikinimus turi būti gerbiamos pagal jų įgyvendinimą regla-

mentuojančius nacionalinius įstatymus.

4.4. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 15

straipsnis

1. Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta

profesija ar veikla.

2. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi laisvę ieškoti darbo, dirbti,

pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje

valstybėje narėje.

3. Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių

teritorijose, turi teisę į tokias pačias darbo sąlygas kaip ir

Sąjungos piliečiai.

4.5. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

31 straipsnis

1. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir

orumą atitinkančias darbo sąlygas.

2. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas

maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip

pat kasmetines mokamas atostogas.

Trečiųjų šalių piliečiai


1. Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias leidimo

gyventi šalyje turėtojai turi teisę patekti į darbo rinką, gauti

profesinį mokymą ir išsilavinimą.


1. Atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams leidžiama pasinau-

doti esamomis programomis ar schemomis, kurias taiko vals-

tybės narės ar nevyriausybinės organizacijos arba asociacijos,

kurios turi konkrečius susitarimus su valstybėmis narėmis,

skirtos normaliam socialiniam gyvenimui atkurti, tam tikrais

atvejais įskaitant kursus, skirtus jų profesinei kvalifi kacijai

pakelti arba padėti savarankiškai grįžti į savo kilmės šalį.



22

Valstybės narės gali taikyti atitinkamiems trečiųjų šalių pilie-

čiams konkrečias programas ar schemas.

2. Jei valstybė narė nusprendžia įdiegti ir įgyvendinti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas schemas ar programas, ji

nustato dalyvavimą tokiose programose ar schemose būtina

sąlyga leidimo gyventi šalyje leidimui išduoti ar pratęsti.

4.8. Direktyvos 2011/98/ES 12 straipsnio 1 dalis1. Turi būti taikomas vienodas požiūris į 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus trečiųjų šalių darbuotojus, kaip ir į valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečius, atsižvelgiant į:a) darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą iš

darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje;b) asociacijų laisvę ir laisvę jungtis į sąjungas bei būti dar-

buotojams ar darbdaviams atstovaujančių organizacijų nariais ar bet kurių kitų organizacijų, kurių nariai yra tam tikros profesijos atstovai, nariais, įskaitant naudojimąsi visais tokių organizacijų teikiamais privalumais, nedarant poveikio nacionalinėms viešosios tvarkos ir visuomenės sau-gumo nuostatoms;

c) švietimą ir profesinį mokymą; d) diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifi kacijos doku-

mentų pripažinimą pagal atitinkamą nacionalinę tvarką; e) socialinės apsaugos sritis, kaip apibrėžta Reglamente (EB)

Nr. 883/2004; f) mokesčių lengvatas, jei darbuotojas mokesčių tikslais laiko-

mas atitinkamos valstybės narės gyventoju; g) galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis bei visuomenei

prieinamų prekių ir paslaugų pasiūla, įskaitant būsto įsigi-jimo tvarką, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, nedarant poveikio sutarčių sudarymo laisvei, vadovaujantis Sąjungos ir nacionaline teise;

h) įdarbinimo tarnybų teikiamas konsultavimo paslaugas.


1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta veiksminga

tvarka, pagal kurią nelegaliai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai

galėtų tiesiogiai arba pasitelkdami valstybių narių paskirtas

trečiąsias šalis, pvz., profesines sąjungas ar kitas asociaci-

jas arba valstybės narės kompetentingą instituciją, kai tai

numatyta nacionalinės teisės aktuose, pateikti skundus savo

darbdavių atžvilgiu.

4.10–12. Direktyvos 2009/52/EB 9 straipsnio

d punktas

d) Pažeidimą padaro darbdavys, kuris nors nebuvo apkal-

tintas padarius pažeidimą pagal Pamatinį sprendimą

2002/629/TVR arba dėl to pripažintas kaltu, naudojasi

nelegaliai esančio trečiosios šalies piliečio darbu arba

paslaugomis žinodamas, kad jis yra prekybos žmonėmis

auka.


1. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvieną kartą pažeidus

3 straipsnyje nurodytą draudimą, darbdavys turi sumokėti:

a) bet kokį nesumokėtą atlygį neteisėtai dirbančiam tre-

čiosios šalies piliečiui. Daroma prielaida, jog sutartas

atlyginimas buvo bent darbo užmokesčio, numatyto

taikomuose teisės aktuose dėl minimalaus darbo užmo-

kesčio, kolektyvinėse sutartyse ar pagal nusistovėjusią

atitinkamų profesinių sričių praktiką, dydžio, nebent

darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti kitaip, atitinka-

mais atvejais laikantis privalomų nacionalinių nuostatų

dėl darbo užmokesčio;

b) sumą, lygią visų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų

sumai, kurią darbdavys būtų turėjęs sumokėti, jeigu

nelegaliai dirbantis trečiosios šalies pilietis būtų dirbęs

teisėtai, įskaitant baudas už vilkinimą ir atitinkamas

administracines baudas;

c) kai taikytina, visas išlaidas už išmokamų nesumokėtų

atlyginimų pervedimą į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas

trečiosios šalies pilietis.

2. Siekdamos užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos

1 dalies a ir c punktų taikymo procedūros, ir tinkamai atsi-

žvelgdamos į 13 straipsnį, valstybės narės parengia tvarką,

pagal kurią užtikrinama, kad nelegaliai dirbantys trečiųjų

šalių piliečiai:

a) galėtų pateikti skundą savo darbdavio atžvilgiu laikyda-

miesi ieškinio senaties termino pagal nacionalinę teisę

ir galiausiai priversti vykdyti teismo sprendimą, kuriuo

darbdavys yra įpareigotas sumokėti nesumokėtą atlygi-

nimą, įskaitant atvejus, kai jie grįžo arba buvo grąžinti,

arba

b) jei numatyta nacionalinės teisės aktuose, galėtų prašyti

valstybės narės kompetentingą instituciją pradėti proce-

dūras siekiant susigrąžinti nesumokėtą atlyginimą šiuo

atveju jiems nepateikiant skundo.

Nelegaliai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai prieš vykdant

sprendimą grąžinti nuolat ir objektyviai informuojami apie

savo teises pagal šią dalį ir pagal 13 straipsnį.

3. Siekdamos taikyti 1 dalies a ir b punktus, valstybės narės

numato prezumpciją, kad darbo santykių trukmė yra bent

trys mėnesiai, nebent, be kita ko, darbdavys arba darbuotojas

gali įrodyti kitaip.


23


4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta reikiama

tvarka siekiant užtikrinti, kad nelegaliai dirbantys trečiųjų

šalių piliečiai galėtų gauti visus išmokamus nesumokėtus atly-

ginimus, nurodytus 1 dalies a punkte, kurie susigrąžinami

kaip 2 dalyje nurodytų skundų dalis, įskaitant atvejus, kai

jie grįžo arba buvo grąžinti.

5. Pagal 13 straipsnio 4 dalį suteiktų ribotos trukmės leidimų

gyventi atžvilgiu valstybės narės, vadovaudamosi naciona-

line teise, apibrėžia sąlygas, kuriomis šių leidimų trukmė gali

būti pratęsta tol, kol trečiosios šalies piliečiui būtų išmokami

visi nesumokėti atlyginimai, susigrąžinti pagal šio straipsnio

1 dalį.



1. Per pagrįstą laikotarpį valstybės narės suteikia galimybę

mokytis aukomis tapusiems vaikams ir aukų vaikams,

kuriems pagal 11 straipsnį yra teikiama pagalba ir parama,

pagal savo nacionalinės teisės aktų nuostatas.

Direktyvos 2004/81/EB 10 straipsnio b punktas

b) valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai galėtų nau-

dotis švietimo sistema tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir

piliečiai. Valstybės narės gali numatyti, kad tokios galimybės

gali būti tik valstybinėje švietimo sistemoje.

5 skyrius. Svarstymo laikotarpis ir leidimas gyventi šalyje aukoms, trečiųjų šalių piliečiams

Svarstymo laikotarpis


6. 5 dalyje nurodyta informacija apima, atitinkamais atvejais,

informaciją apie apmąstymų ir atsigavimo laikotarpį pagal

Direktyvą 2004/81/EB ir informaciją apie galimybę suteikti

tarptautinę apsaugą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos

direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be

pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems rei-

kalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsau-

gos pobūdžio būtiniausių standartų [16] ir 2005 m. gruodžio

1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius

reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo

tvarkos valstybėse narėse [17] arba pagal kitus tarptautinius

dokumentus ar kitas panašias nacionalines taisykles.



piliečiams būtų suteiktas apsvarstymo laikotarpis, per kurį

jie galėtų atsigauti ir išvengti nusikaltimų vykdytojų įtakos,

kad galėtų priimti motyvuotą sprendimą, ar bendradarbiauti

su kompetentingomis institucijomis.


Per apsvarstymo laikotarpį ir laukdami kompetentingų

in stitucijų sprendimo atitinkami trečiųjų šalių piliečiai gauna

7 straipsnyje nurodytą priežiūrą ir prieš juos negali būti įvyk-

dytas joks išsiuntimo iš šalies nurodymas.


4. Valstybė narė bet kada gali nutraukti apsvarstymo laiko-

tarpį, jei kompetentingos institucijos nustato, kad atitinka-

mas asmuo aktyviai, savanoriškai ir jo/jos iniciatyva atnaujino

ryšį su 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų nusikaltimų

vykdytojais arba dėl viešosios tvarkos ir nacionalinio sau-

gumo apsaugos.



piliečiams, kurie neturi pakankamai lėšų, būtų suteiktas

pragyvenimo lygis, užtikrinantis jų pragyvenimą ir neati-

dėliotinos medicinos pagalbos suteikimą. Jos turi atsiliepti į

specialius pažeidžiamiausių žmonių poreikius, įskaitant tam

tikrais atvejais ir numatytą nacionaliniuose teisės aktuose

psichologinę pagalbą.

Leidimas gyventi šalyje


1. Pasibaigus apsvarstymo laikotarpiui arba anksčiau, jei

kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamas trečio-

sios šalies pilietis jau įvykdė b punkte nustatytus kriterijus,

valstybės narės išnagrinėja:

a) galimybes, kurias jo/jos pasilikimo jos teritorijoje pratę-

simas teikia tyrimams ar teisminiams nagrinėjimams; ir



b) ar jis/ji parodė aiškius ketinimus bendradarbiauti; ir

c) ar jis/ji nutraukė visus ryšius su įtariamaisiais įvykdžius

veiksmus, kurie gali būti priskiriami prie 2 straipsnio b

ir c punktuose nurodytų nusikaltimų.

2. Leidimui gyventi šalyje išduoti ir nekenkiant su viešosios

tvarkos ir nacionalinio saugumo apsauga susijusiems sume-

timams, būtina įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

sąlygas.

3. Nepažeidžiant 14 straipsnio nuostatų dėl panaikinimo, lei-

dimas gyventi šalyje galioja ne trumpiau kaip šešis mėnesius.

Jis pratęsiamas, jei toliau vykdomos šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos sąlygos.


1. Valstybės narės užtikrina, kad leidimo gyventi šalyje turė-

tojams, kurie neturi pakankamai lėšų, būtų suteikiama bent

tokia pati priežiūra, kokia numatyta 7 straipsnyje.


čiams, kurie neturi pakankamai lėšų ir turi specialių poreikių,

pvz., nėščios moterys, neįgalieji ar seksualinio arba kitokio

smurto aukos ir, jei valstybės narės pasirinko 3 straipsnio

3 dalyje numatytą galimybę, nepilnamečiai, būtiną medici-

nos ir kitokią pagalbą.


Leidimas gyventi šalyje gali būti panaikintas bet kuriuo metu,

jei nebevykdomos jo išdavimo sąlygos. Visų pirma leidimas

gyventi šalyje gali būti panaikintas tokiais atvejais:

a) jei turėtojas aktyviai, savanoriškai ir savo iniciatyva

atnaujino ryšį su įtariamais 2 straipsnio b ir c punktuose

nurodytų nusikaltimų vykdytojais;

b) jei kompetentinga institucija mano, kad aukos bendra-

darbiavimas yra apgavikiškas arba jo/jos skundas yra

apgaulingas arba neteisingas;

c) dėl viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo apsaugos;

d) kai auka nustoja bendradarbiauti;

e) kai kompetentinga institucija nusprendžia nutraukti

nagrinėjimą.

© iS

tockp

hoto

/Juanm

onin

o

24


25


Ilgalaikiai gyventojai


1. Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyve-

nantiems valstybėje narėje.

2. Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie:

a) apsigyvena turėdami tikslą studijuoti arba įgyti profesinį

išsilavinimą;

b) turi leidimą apsigyventi valstybėje narėje laikinosios

apsaugos pagrindu arba kreipėsi dėl leidimo apsigyventi

tokiu pagrindu ir laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl

jų statuso;

c) turi leidimą gyventi valstybėje narėje pritaikius papildo-

mos apsaugos formą pagal tarptautinius įsipareigojimus,

nacionalinės teisės aktus arba valstybėse narėse galiojančią

praktiką, arba kreipėsi dėl leidimo gyventi tokiu pagrindu

ir laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl jų statuso.


1. Valstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusą tre-

čiųjų šalių piliečiams, kurie prieš pat paduodami atitinkamą

pareiškimą yra penkerius metus teisėtai ir nuolat pragyvenę

jos teritorijoje.


1. Valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų šalių piliečiai įro-

dytų, kad jie patys ir nuo jų priklausomi šeimos nariai turi:

a) pastovių ir reguliarių išteklių, kurių pakanka patiems

išsilaikyti ir išlaikyti savo šeimos narius, nesikreipiant į

atitinkamos valstybės narės socialinės pagalbos sistemą.

Valstybės narės įvertina tokių išteklių pobūdį ir regulia-

rumą, bei gali atsižvelgti į minimalų atlyginimo ir pensijų

lygį, iki pareiškimo ilgalaikio gyventojo statusui gauti,

pateikimo;

b) sveikatos draudimą, apimantį visas rizikas, kurios papras-

tai numatomos tos valstybės narės piliečių draudime.


1. Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos

apsaugos statuso turėtojai turėtų galimybę naudotis sveika-

tos apsauga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tokį statusą

suteikusios valstybės narės piliečiai.

6 skyrius. Grįžimas


1. Sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis

savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties

dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės

narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks

laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio

prašymu. Tokiu atveju valstybės narės praneša atitinkamiems

trečiosios šalies piliečiams apie galimybę pateikti tokį pra-

šymą. Numačius pirmoje pastraipoje numatytą laikotarpį,

neatmetama galimybė atitinkamiems trečiosios šalies pilie-

čiams išvykti anksčiau.


2. Valstybės narės atitinkamam laikotarpiui prireikus pratęsia

savanoriško išvykimo laikotarpį, kiekvienu atveju atsižvelg-

damos į atskiro atvejo konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui,

buvimo trukmę, ar yra mokyklą lankančių vaikų ir ar esama

kitų šeimos bei socialinių ryšių.


3. Valstybės narės apsvarsto, ar panaikinti arba sustabdyti

draudimą atvykti tuo atveju, kai trečiosios šalies pilietis,

kuriam taikomas draudimas atvykti, dėl kurio sprendimas

priimtas pagal 1 dalies antrą pastraipą, gali įrodyti, kad jis

išvyko iš valstybės narės teritorijos visiškai laikydamasis

sprendimo grąžinti.

Nepažeidžiant 1 dalies pirmos pastraipos b punkto, draudi-

mas atvykti netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra

prekybos žmonėmis aukos ir kuriems pagal 2004 m. balan-

džio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi

šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos

žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios

imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su

kompetentingomis institucijomis [11], suteiktas leidimas

gyventi, ir tuo atveju, jei atitinkamas trečiosios šalies pilietis

nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar

nacionaliniam saugumui. Valstybės narės atskirais atvejais

dėl humanitarinių priežasčių gali nepriimti draudimo atvykti,

jį panaikinti arba sustabdyti. Valstybės narės gali panaikinti

ar sustabdyti draudimą atvykti atskirais atvejais ar tam tikrų

jų kategorijų atvejais dėl kitų priežasčių.


1. Atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiks-

minga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiū-

rėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12

straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje

administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje,

sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklau-

somumo apsaugos priemonėmis.



26

2. 1 dalyje minėta institucija ar įstaiga turi įgaliojimus per-

žiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta

12 straipsnio 1 dalyje, įskaitant galimybę laikinai sustabdyti

jų vykdymą, išskyrus atvejus, kai laikinas sustabdymas jau

taikomas pagal nacionalinės teisės aktus.

3. Atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė

gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jei reikia, gauti

lingvistinę pagalbą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, paprašius, pagal atitinka-

mus nacionalinės teisės aktus ar taisykles, susijusias su tei-

sine pagalba, būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė

pagalba ir (arba) atstovavimas ir gali užtikrinti, kad tokia

nemokama teisinė pagalba būtų teikiama ir (arba) teisiškai

atstovaujama laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvos 2005/85/

EB 15 straipsnio 3–6 dalyse.


1. Valstybės narės atideda išsiuntimą:

a) tuo atveju, jei jis pažeistų negrąžinimo principą, arba

b) tol, kol nesuteikiamas sustabdymas pagal 13 straipsnio

2 dalį.

2. Valstybės narės atitinkamam laikotarpiui gali atidėti išsiun-

timą, kiekvienu atveju atsižvelgdamos į atskiro atvejo kon-

krečias aplinkybes. Valstybės narės atsižvelgia visų pirma į:

a) trečiosios šalies piliečio fi zinę ar psichinę būklę;

b) technines priežastis, pavyzdžiui, transporto pajėgumų

trūkumą ar išsiuntimo neįvykdymą dėl kliūčių, susijusių

su asmens tapatybės nustatymu.

3. Atidėjus išsiuntimą, kaip numatyta 1 ir 2 dalyse, atitinka-

mam trečiosios šalies piliečiui gali būti nustatytos 7 straipsnio

3 dalyje numatytos prievolės.

6.6. Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punktas

3. „Grąžinimas“ – trečiosios šalies piliečio grįžimo procesas

– savanoriškai vykdant prievolę grįžti arba priverstinai – į:

– asmens kilmės šalį, arba

– tranzito šalį pagal Bendrijos ar dvišalius readmisijos susi-

tarimus ar kitas nuostatas.



1. Prieš priimant sprendimą grąžinti nelydimą nepilnametį,

atitinkamos įstaigos (ne tos įstaigos, kurios vykdo grąžinimą)

turi suteikti pagalbą deramai atsižvelgdamos į vaiko interesus.

2. Valstybės narės institucijos, prieš išsiųsdamos nelydimą

nepilnametį iš tos valstybės narės teritorijos, įsitikina, kad

jis bus grąžintas jo šeimos nariui, paskirtam globėjui ar kad

jis bus tinkamai priimtas valstybėje, į kurią jis grąžinamas.

26


27


Nuorodos į ES teisės aktus

2012/C326/47 2012/C326/47 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė

redakcija

2012/29/ES Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų

teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas

Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (perkėlimo terminas –

2015 m. lapkričio 16 d.)

2011/99/ES Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (perkėlimo

terminas – 2015 m. sausio 11 d.)

2011/98/ES Direktyva 2011/98/ES, kuria nustatoma bendra trečiųjų šalių piliečių

paraiškų dėl bendro leidimo gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje

pateikimo tvarka ir bendros taisyklės, taikomos iš trečiųjų šalių

atvykusiems darbuotojams, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje

(perkėlimo terminas – 2013 m. gruodžio 25 d.)

2011/95/ES Direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be

pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo

statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti

asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (konkrečių

straipsnių perkėlimo terminas 2013 m. – gruodžio 21 d.)

2011/36/ES Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos

su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą

2002/629/ TVR

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Rantsev prieš Kiprą

ir Rusiją, ieškinys Nr. 25965/04

2010/C83/02 2010/C83/02 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

2009/52/EB Direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių

nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi

standartai

2008/977/TVR Pamatinis Tarybos sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens

duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą

baudžiamosiose bylose, apsaugos

2008/115/EB Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių

piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse

(EB) Nr. 562/2006 Reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių,

reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą

(Šengeno sienų kodeksą)

2004/83/EB Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be

pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga

tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio

būtiniausių standartų



28

2004/81/EB Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo

trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba

kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus,

bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis

2004/80/EB Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms

2004/38/EB Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės

laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti

Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB,

68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/

EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB

2003/109/EB Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra

ilgalaikiai gyventojai, statuso

2001/220/TVR Pamatinis Tarybos sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų

padėties baudžiamosiose bylose


Europos Komisija


Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2013 — 28 p. — 21 × 29,7 cm

ISBN 978-92-79-28450-2

doi:10.2837/60525

KAIP SIGYTI EUROPOS S JUNGOS LEIDINI

Nemokam leidini galite sigyti: • vien egzempliori :

svetain je EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu); • daugiau negu vien egzempliori / plakat / žem lap :

Europos S jungos atstovyb se (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausan i šali delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiek su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambin numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*). (*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambu i taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaug teik jai gali imti mokest , taip pat gali reik ti mok ti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbu io telefonu).

Parduodam leidini galite sigyti: • svetain je EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius galite: • susisiek su Europos S jungos leidini biuro platintojais

(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

dm304742_LT_BAT.indd cvIIIdm304742_LT_BAT.indd cvIII 19/09/13 11:4419/09/13 11:44

http://bookshop.europa.eu

http://ec.europa.eu/represent_lt.htm

http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm

http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm

http://bookshop.europa.eu

http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm

DR-3

2-1

3-0

53

-LT-N

ec.europa.eu/home-aff airsec.europa.eu/anti-traffi cking

ISBN 978-92-79-28450-2

dm304742_LT_BAT.indd cvIVdm304742_LT_BAT.indd cvIV 19/09/13 11:4419/09/13 11:44

Documents

Prekybos žmonėmis aukų ES teisės...ir ar aukoms baudžiamojo proceso metu turėtų būti taikomos specialios priemonės bei kokio masto jos turėtų būti, atsižvelgiant į ypatingą