Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“Projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010

Neformaliojo ugdymo programa asmenims, turintiems specialiųjų poreikių,

meninei ir socialinei saviraiškai plėtoti

STAŽUOTOJAVITA VAITKEVIČIENĖ

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS MAGISTRANTŪROS STUDIJOSUGDYMO MOKLŲ FAKULTETAS

Ilgalaikė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stažuotė Lietuvos edukologijos universitete2014 rugsėjo 1 d. – 2015 vasario 28 d.

1

Saviraiška – tai nebūtinai kūrybinės pastangos, tampančios meno kūriniais. Specifinės saviraiškos formos yra labai įvairios. Socialinė saviraiška – tai savo gyvenimo tarp kitų potencialo

atskleidimas, kūrimas, tobulinimas, realizacija. Saviraiškos poreikio realizavimas leidžia remtis savo vidiniais augimo šaltiniais. Saviraiška yra puiki galimybė geriau pažinti save vertybiniu,

fiziologiniu ir emociniu, socialiniu pagrindu. Ji padeda laisviau jaustis, kurti ir plėsti savo pasaulį, geriau suprasti realybę, gauti naujų idėjų ir patirčių, lavinti fantaziją, kūrybingumą, įgūdžius, galų

gale – tiesiog atsipalaiduoti.http://blog.saviarcheologija.lt/2012/07/saviraiska.html

NEFORMALIOJO UGDYMO PROGRAMA, ASMENIMS TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ, MENINEI IR SOCIALINEI SAVIRAIŠKAI PLĖTOTI

Popamokinės veiklos metu specialiųjų poreikių vaikas jaučia, kad veikimo uždavinys yra neformalizuotas. Jis ateina su motyvacija, iš kurios išplaukia jo paties aktyvumas. Svarbu neužgožti vaiko motyvų aktyviai veikti, nes jie yra vaiko saviraiškos „variklis“. Po pamokų yra laikas ir erdvė neįpareigojančiai pačiam aktyviai veikti, susivokti, pasirinkti išraiškos, veiklos formą ir priemones.

Daugeliui ugdytojų yra žinoma, kad asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymas(is) pilnaverčiam savarankiškam gyvenimui yra apsunkintas, priklausomas nuo individualių galių, aplinkos situacijos, nuo sutrikimo ir/ar negalios gilumo.

Europos parlamento ir tarybos rekomendacijoje, dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2005/0221(COD), yra kalbama, kad dalykinės sistemos turinys nėra savitikslis, o nukreiptas į pagalbą mokiniui ugdant bendąsias kompetencijas. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija apibrėžia mokytojų ir mokinių kompetencijų lauką palikdama laisvę kiekvienai ES šaliai nuspręsti, kas turi sudaryti bendrųjų kompetencijų aprašą.

Nuolat kintančioje ugdymo situacijoje Lietuvoje, be mokytojui būtinų profesinių kompetencijų įgijimo, šiuo metu intensyviai kalbama apie mokinių ugdymo(si) metu įgytas bendrasias kompetencijas. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“metodinėje knygoje mokytojui (2012) „Kompetencijų ugdymas“ (www.ugdome.lt ) yra išskirtos šios pagrindinės kompetencijos:

- Mokėjimo mokytis: savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas žmogus, kuris geba kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą.

- Komunikavimo: mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija žmogus, valdantis žodinius ir nežodinius (ženklų, kūno kalbos, garsų ir kt.) informacijos perteikimo, gavimo ir supratimo būdus.

- Pažinimo: smalsus žmogus, kuriam rūpi patirti pažinimo džiaugsmą, perprasti naujus dalykus.

- Socialinė: sąmoningas, atsakingas ir aktyvus bendruomenės narys, gerbiantis kitus asmenis, mokantis tinkamai su jais bendrauti ir bendradarbiauti.

2

- Iniciatyvumo ir kūrybingumo: žmogus, pasitikintis savo kūrybinėmis galiomis, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujų idėjų ir jas realizuoti.

- Asmeninė: orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmogus, nebijantis susidurti su sunkumais, mokantis juos įveikti, vertinti save ir savo poelgius.

Šis apibūdinimas atskleidžia tarpusavyje sinkretiškai sąveikaujančius kompetencijų formavimo(-si) laukus. Kalbant apie asmens, turinčio specialiųjų poreikių, būtinų kompetencijų lavinimo procesą, mokėjimai, gebėjimai ir įgūdžiai formuojasi tik aktyviai ir kryptingai praktiškai veikiant, išbandant,varijuojant, pakartotinai plėtojant praktines patirtis. Pažinodami specialiųjų poreikių asmenį ir stebėdami bei lygindami jo saviraiškos plėtotę laiko bėgyje, ugdytiniui veikiant kompetencijos sklaidos lauke, galime spręsti apie konkrečias individo gebėjimų įvaldymo ar tik jų prielaidų formavimosi išraiškas.

Kaip projektinis sprendimas ir savo praktinio darbo įžvalgų apibendrinimas subrendo idėja neformaliojo ugdymo programai, kurioje susiejamos dailės ir molio keramikos medžiagų galimybės ir meninės raiškos priemonės, specialiųjų poreikių asmenų sviraiškai plėtoti. Pastarosios kaip įrankiai įduodamos ugdytinio neformaliam, laisvam ir iniciatyviam veikimui daugiau ar mažiau struktūruotose veiklose. Asmuo, aktyviai veikdamas su šiais įrankiais asmeninėje, abipusėje ir grupės bendravimo proceso sąveikoje, per meninę ir socialinę saviraišką, kaupia pozityviąją socialinę raišką ir plėtoja savo įvairiapusę patirtį.

Į dailės ir keramikos medžiagų apibrėžtį programoje įeina dailės ir keramikos medžiagos, technikos, technologijos ir įrankiai. Meninių priemonių apibrėžtis – meninė, kūrybinė, estetinė raiška. Meninė raiška šioje programoje nesiekia profesionalaus meno ir meno kūrinio statuso. Estetinė raiška programoje nėra savitikslė, dėmesys kreipiamas į estetinę pajautą, kuri bus vienu iš diskusijų - samprotavimų objektų, nes kiekvienas tai asmeniškai jaučia ir interpretuoja skirtingai. Profesionalaus meno ir audio, audiovizualiniai, vizualaus ir judesio meniniai kūriniai programoje bus naudojami kaip fonas, išnaudojami dalyvio sužadinimui, aktyvinimui ir apsisprendimo laisvei, t.y. meninei ir socialinei saviraiškai plėtotis.

Meninė raiška šioje programoje apibrėžiama kaip meninių priemonių: linijos, formos, spalvos, kompozicijos, erdvinės raiškos, judesio, garso, vaidybos, spontaniška ir/ar struktūruota išraiška.

Meninę ir socialinę saviraišką šioje programoje apima mokinio spontaniškų ar motyvuotų veiklų įvairovės išraiška, veikimo būdų laisvas pasirinkimas ir savarankiškas kūrybinis plėtojimas, įvairialypis derinimas, nukreiptas į pozityviąją savirealizaciją. Sąlyginai meninę ir socialinę (įvairiapusę) saviraišką pagal individo vidinės ir išorinės sąveikos pobūdį ir siekinius programoje sugrupavau sekančiai:

1. Spontaninė saviraiška: nukreipta į emocijų, jausmų pozityvią išraišką. Tikslas –mokytis kito neužgaunant išsilieti, su(si)vokti/į(si)vardyti, nusiraminti, atsipalaiduoti, t. y. pagerinti savo psichologinę savijautą. Jaučiant poreikį gebėti tai praktikuoti savarankiškai.

2. Motyvuota, turinti kryptingumą į proceso (sąlyginį) išbaigtumą, saviraiška: idėja-tikslas-produktas. Siekinys – meninėmis priemonėmis vizualizuotas, veiklos, tarpusavio sąveikos kalbinis/judesio/vaidybos produktas, analizės-refleksijos, emocinis konstruktas, gebėjimas/jo prielaida.

3

3. Individuali saviraiška dirbant vienas šalia kito, nukreipta į savojo „Aš“ pažinimą ir savivokos konstravimą, jos išorinį pristatymą kitam ir kito(ų) komunikacinės išraiškos kaip skirtingo asmens skirtingos saviraiškos suvokimas.

4. Saviraiška dalyviams aktualia tema, nukreipta į problemos vidinę ir išorinę komunikaciją, į socialinę, pažintinę, nekalbinę vizualizaciją. Siekinys – formuojant humanistines nuostatas ir kūrybingumo prielaidas, realizuoti pasirinkimus ir sprendimus, savarankiškumą, ir gauti grįžtamąjį ryšį.

5. Saviraiška grupėje (poroje, 2–3 asmenų grupelėje, bendrame kolektyve iki 8 dalyvių). Nukreipta į socialinių gebėjimų plėtojimą, socialinę savirealizaciją grupėje, mokyklos bendruomenėje. Siekinys – atsakomybės ir pagarbos formavimasis.

PROGRAMOS PASKIRTIS

Neformaliojo ugdymo programos asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, meninės ir socialinės saviraiškos plėtotei paskirtis išplaukia iš bendrųjų kompetencijų aprašo ir yra nukreipta į asmenybinių, komunikavimo, pažintinių, socialinių gebėjimų organizuotai ir pozityviai veikti mokyklos ir bendruomenės aplinkoje gerinimą.

Atsižvelgiant į vaiko individualias galias, galimybes ir pasiekimus bei siekius, per saviraiškos galimybių įvairovę programoje siekiama tenkinti saugumo, aktyvumo, smalsumo, darbinės patirties, bendravimo, pripažinimo, savirealizacijos poreikius.

Ugdomosios aplinkos ir ugdytinių sąveikoje kryptingai kuriama erdvė laisvai rinktis, pozityviai veikti,bendrauti ir bendradarbiauti, padėti ir gauti pagalbą, tikslingai dirbti ir analizuoti savo, grupės darbo procesą, jo turinį, savo emocinę-jausminę išraišką, tarpusavio mažos grupelės narių sąveiką bei asmeninę sąveiką su pačiu savimi.

Specialiųjų poreikių asmuo užsiėmimuose praktiškai gilins ir plės savo kūrybines galias įvairiai veikdamas su dailės ir molio medžiagomis, įrankiais, technikomis ir technologijomis, jas išbandydamas, atlikdamas laisvus veiksmus, organizuodamas ir perorganizuodamas, konstruodamas, pertvarkydamas, išbaigdamas, suvokdamas sau ir pristatydamas kitiems.

Ugdytojo ir užsiėmimo stuktūros poveikyje mokinio saviraiškos procesas sąmoningai bus kreipiamas į ugdytinio užsiėmimo vidinį (emocinį) ir išorinį veiklos procesą, į vidinio ir išorinio santykio su savimi, su kitais į(si)vardinimu, į aplinkos, išreikštos kūriniu, ir artimiausios realios aplinkos tikrovės analizę, į pozityvių siekinių pastebėjimą ir jų planavimą.

Mokiniams suteikiamos sąlygos, laikas ir erdvė iš kelių alternatyvų laisvai rinktis medžiagą, priemonę, meninės išraiškos formą, ieškoti naujų veikimo būdų ar tobulinti patikusią veiklą. Kaip kūrybos rezultatas bus aptariamas ne sukurtas kūrinys, o pats procesas: asmeninis santykis su kūriniu, kūrinio pristatymas kitiems. Sąmoningai siekiama dalyvių dėmesį koncentruoti į emocijų dinamikos įvardijimą, lūkesčių ir idėjos, sprendimų priėmimo kitimą. Grupėje ir asmeniškai analizuojant veiklos procesą, dėmesys telkiamas į pozityvius ir socialius kūrybinių ieškojimų momentus, įvardinimus sau ką norėtų patobulinti, jei kartotų procesą iš naujo, ką naujo suprato, išmoko, planuoja pakeisti, išbandyti, sukurti ir pritaikyti savo kasdienybėje.

4

Dalį užsiėmimų sudarys bendražmogiškos aktualios temos, kurios ugdytinio suvokiamame kontekste bus nukreiptos į savivokos, empatijos ir išklausymo, pagarbos sau ir kitam, dėkingumo, vidinės ir išorinės savireguliacijos, atsakingumo nuostatų formavimąsi.

Užsiėmimų struktūroje naudojamos įvairios darbo formos, nukreiptos į: pažintinių procesų sužadinimą ir aktyvinimą, palyginimą, apibendrinimą, sprendimų priėmimą, tikslų išsikėlimą ir veiksmų perkėlimą; emocinį saugumą ir atsipalaidavimą, neformalųjį bendravimą, aktualios situacijos suvaidinimą-žaidimą; minčių ir patirčių pasidalijimą, aptarimą-diskusiją; mokymąsi išklausyti ir aiškiai pa(si)sakyti, pagrįsti kodėl sąveikoje su savimi, ugdytoju, poroje, grupėje, kolektyve.

Užsiėmimų struktūrą sudarys įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji dalys. Veikla prasidės ir baigsis sėdint ratu ar puslankiu, žaidimu.

Įvadinėje dalyje organizacinis momentas prasidės: a) esamos dalyvių nuotaikos sklaida; b)„Apšilimu“ atitrūkstant nuo realybės, su kuria asmuo atėjo. Tam panaudojama vizualinių, audialinių ir kinestetinių jutimų aktualizavimas, žaidybiniai, vaidybiniai momentai; c) Įvadinio pokalbio metu nusakoma temos rėmai, būsimoji veikla ir jos alternatyvos, apžvelgiamas minčių ir asmeninių, tarpasmeninių pasiūlymų, idėjų lietus. Demonstruojami profesionalaus meno, meniški, bendraamžių kūriniai ir išklausomi komentarai, pastebėjimai, apsisprendimai veiklai.

Pagrindinėje dalyje vyks savarankiškas (spontaniškas ar kiek struktūruotas, individualus, poromis, grupinis ar kolektyvinis) kūrybinis procesas: medžiagos, įrankių, meninių priemonių, veiklos būdų, sprendimų kelio pasirinkimas, įgyvendinimas, perkūrimas, pasitarimai, pagalbos prašymas ir teikimas, palaikomasis ryšys, motyvavimas, pagal situaciją– nukreipimas. Antroje darbo dalyje koncentruojamas dėmesys į sukurto produkto užbaigimą, akcentus, apmąstoma kaip jį trumpai pristatys kitiems. Susitvarkoma darbo vieta.

Baigiamojoje dalyje išklausomas emocijų lietus kaip sekėsi. Kiekvienas pristato savo darbelį, kalbama, ką juo norėta pasakyti sau ir kitiems, mokomasi pagrįsti kodėl, kalbamasi, ką norėtų keisti, jei tai vyktų realybėje. Gaunamas grįžtamasis ryšys iš vadovo ir dalyvių įvardijant tik pozityvius kūrinio ir proceso, elgesio elementus. Kiekvienas asmeniškai mokosi formuluoti savo tobulintinus siekius. Padėkojama vienas kitam, išsakomi palinkėjimai, vadovo atsisveikinimas.

Užsiėmimai vyks vieną kartą per savaitę. Užsiėmimo laikas – iki 2 val. Atsižvelgiant į situaciją ir kiekvieno individualumą, po valandą trunkančios veiklos organizuojama 10–15 min. pertrauka.

UŽDUOČIŲ TIKSLAI:

– Integruotai ir diferencijuotai, atsižvelgiant į kiekvieno negalią galimybes ir siekius, plėtoti meninę ir (kūrybinę, pažintinę, kalbinę, asmenybinę) socialinę saviraišką;

– ugdyti pažintinius, konstrukcinius,kūrybinius, darbinius, savitvarkos, orientacinius, komunikacijos, bendravimo, darbo grupėje, savęs pristatymo, refleksijos gebėjimus;

5

– mokyti(s) kūrybiškai ir atsakingai rinktis, nebijoti veikti, adekvačiai priimti sprendimus, bendravimo-bendradarbiavimo, savęs ir kitų pažinimo, įvertinimo ir įsivertinimo, veiklos ir siekių planavimo ir įgyvendinimo;

– praktiškai veikiant suteikti pozityvios patirties asmens savivokai, empatijai, emocinei ir elgesio savireguliacijai, kryptingumui, atsakingumui, dėkingumui, pagarbai, bendražmogiškoms nuostatoms plėtotis;

– sudaryti erdvę socialiam asmens savarankiškumui plėtotis: laisvei apgalvotai pasirinkti, bandyti, rizikuoti ir klysti, jausti savo ir kito ribas, kreiptis pagalbos ir pačiam padėti, padėkoti ir atsiprašyti, gerbti save ir kitus.

PROGRAMOS TURINIO TEMOS

1. „Sveiki susirinkę, susipažinkime“

Technika ir priemonės:Namelis - žvakidė.a) Bendras didesnio formato popieriaus lapas, vaškinukai, pieštukai, flomasteriai;b) bendra molinė plokštė ir skirtingo storio vinys.Lenta, kreida lūkesčiams, norams, pastebėjimams fiksuoti.

Veiklos turinys:Rankos paspaudimo ir kito judesio siuntimas ratu.Žvakės kaip simbolio įžiebimas, siuntimas ratu –savęs pristatymas kitiems. Nukreipiamieji

klausimai susipažinimui. Dalyvių pasakojimosi plėtojimo palaikymas nepertraukiant kito ir kalbant po vieną.Dalyvių klausimai ir atsakymai, komentarai.a) Nupiešti; b) išbraižyti save tarpusavyje nekalbant bendroje plokštumoje. Nupiešti takelius

susisiekimui. Jei lieka laiko – dekoracinius elementus.Kūrinio ir proceso minčių, veiksmų analizė. Pastebėjimai siunčiant žvakidę ratu.Vadovo žodis, žvakės užpūtimas.

Aptarimo temos:Kaip suprantama asmeninė erdvė ir atstumas bendraujant su kitais? Kodėl reikia save pristatyti?

Kas mus visus jungia, kai nekalbame? Kodėl būtini takeliai ir ką jie reiškia bendravime? Kaip aš jaučiausi kurdamas bendroje plokštumoje? Ar užteko erdvės kuriant? Kokios mintys kilo ir kaip jos kito, kai negalėjau kalbėti? Kas patiko, nepatiko, ką daryčiau tokioje pat veikloje kitaip? Ką galiu palinkėti sau ir kitiems?

Siekinys:Lūkesčių, ką norėtų veikti būrelyje, sklaida. Supažindinimas su patalpa, priemonėmis ir jų vieta,

veiklomis ir užsiėmimų struktūra, saugumo, savitvarkos taisyklėmis. Kalbėti po vieną mokymasis. Savo emocijų, kaip jos kito darbo procese įvardijimas.

6

2. „Gyvybės medis. Visi lygūs ir visi skirtingi“

Technika ir priemonės:Didelis „kalbantis“ teptukas. Lenta, kreida. Dideli džiovinti ar žali augalo lapai apibrėžimui,

atspaudimui. Skirtingų lapų šablonai perkirpti pusiau. a) Popieriaus lapai, žirklės, vaškinukai, pieštukai, flomasteriai. b) Molis, kočėlai, lentelės ar medžiagos skiautės kočiojimui, pjovimo ir braižymo įrankiai, drėgna kempinė klijavimui.

Veiklos turinys:„Kalbantis teptukas ratu“: koks aš atėjau?Mandagių ir nemandagių žodžių lietus lentoje.Nuomonių, kas yra mandagumas ir kam jis reikalingas, sklaida. „Aš manau..., aš žinau... apie

mandagumą“ surašymas lentoje ir skirtumų ieškojimas. Šablonų traukimas ir atitikmens-porininko paieška. Darbas poroje –interviu, klausimų

uždavimas. Vienas kito vaizdavimas lapo plokštumoje. Tarpusavio komunikacija, klausimai tikslu pažinti ir pristatyti porininką. Porininko pristatymas. Grįžtamasis ryšys, ką ne taip suprato, įvardijo porininkas.

Molinio ir popierinio medžio sudarymas. Medžio augimo ir gyvavimo modelio „perkėlimas“ į žmonių santykių analogą. Padėkos porininkui įvardijimas, pagrindžiant už ką. Komplimentų, siunčiant judesį ratu, savo porininkui išsakymas.

Aptarimo temos:Kodėl reikia bendrauti su kitais? Kas yra kalbėjimo apie kitą kultūra? Koks apibūdinimas apie

mane nepatiko? Kaip pakeisti nepatikusį apibūdinimą? Kokie pasakymai galimi perkeičiant apibūdinimą? Kodėl reikia pažinti šalia esantį? Kaip pažinti šalia esantį? Ar užtenka pasakyti geras (-ai), blogas (-ai)? Ar mandagumas padeda nesusipykti? Už ką reikia padėkoti?

Siekinys:Mokytis kurti kartu, pristatyti pašnekovą ir gauti grįžtamąjį ryšį.Mokytis kalbėti po vieną.

Suvokti savo ir kitų skirtumus ir bendravimo dėsningumus. Įvardyti pozityvius apibūdinimus.

3. „Gyvybės medis. Aš tarp kitų“

Technika ir priemonės:Didelis teptukas; a) didelio formato kietas lapas. Tapybiniai dažai, teptukai; b) didelė molio plokštė (arba molis ir kočėlas – pagal situaciją), įvairūs įrankiai brėžimui,

kempinė, įvairių spalvų angoba, teptukai. Lietuvių liaudies gyvybės medžio atvaizdai karpiniuose, baldų puošyboje, skryniose ir pan.

Namelis-žvakidė.

Veiklos turinys:„Kalbantis teptukas ratu“: nuotaikų-emocijų, nusiteikimų išsakymas.

7

Medžio suvokimo žodinė sklaida, vaizdavimas kūnu, garsu po vieną ir grupėje, susidariusioje renkantis a) ar b) priemones.

Tarpusavio bendradarbiavimas aptariant idėją, jos norimus elementus, darant juodraštinį eskizą, pasiskirstant darbus ir kuriant medį.

Grupės rezultato pristatymas kitai grupei. Man patiko dirbti kartu, nes... Dar reikėtų pasistengti... įvardijimas. Padėkos ir palinkėjimo sau/kitiems siuntimas ratu. Vadovo atsisveikinimo žodis. Žvakės užpūtimas.

Aptarimo temos:Kaip jaučiausi dirbdamas grupėje? Ar užteko vietos? Kas patiko, nepatiko? Kodėl reikia

mokytis dirbti ir bendrauti su kitais? Kodėl negalėjome kurdami medį visi dirbti tą patį ar nekalbėdami? Kodėl reikia pasiskirstyti darbus?Ar jaučiausi reikalingas grupei? Ką galima dirbant kartu toliau patobulinti? Ar gali būti klasės, mokyklos, giminės medis ir kodėl?

Siekinys:Tobulinti darbą, bendradarbiavimą grupėje, identifikuotis grupėje ir šalia kitų grupių. Mokytis

padėkoti ir pagrįsti kodėl.

4. „Medis - miškas“

Technika ir priemonės:Kankorėžis ir kaštonas siųsti ratu. Muzikinis miško ošimo fonas (M. K. Čiurlionio „Miške“).a) Popierius, žurnalai, laikraščiai, gamtinė medžiaga (džiovinti lapai, sėklos, lukštai, žievė),

pusmanterija, panaudojimui tinkančios buitinės atliekos. Lipalas, Moment tipo klijai. Tapybiniai dažai ir priemonės. Kietas įvairaus formato kartonas.

b) Spalvotas molis ir plastelinas, kočėlai, įvairius įspaudus paliekantys, brėžiantys, pjaunantys įrankiai.

Veiklos turinys:Medžio imitavimo judesiai – savo nuotaikos, emocijos, savijautos demonstravimas judesiu,

piešimas ore.Rato pokalbis „Aš apie medį(-džius) manau, kad..., aš apie medį(-džius) žinau, kad...“. a) Koliažas. b) Lipdymas plokštumoje ar erdvėje pasirinktinai. Darbas grupėje, poroje ar pavieniui

pasirinktinai.Darbo pristatymas bendrame rate. Kiekvieno dalyvio darbo rezultato ir proceso asmeninis

emocinis išsisakymas, įsivertinimas, kitų dalyvių pozityvūs pastebėjimai jo darbe: „Man tavo darbelyje patinka..., nes...“

Miško su gyvūnais žaidybinis inscenizavimas nesitariant tarpusavyje. Tarpusavio bandymas atspėti ir pagrįsti ką asmuo vaizdavo. Grįžtamasis asmeninis ryšys – asmeninės savo rolės papildymas, ko nepasakė apie jo vaidmenį kiti. Pozityvūs pastebėjimai ir palinkėjimai vieni kitiems. Vadovo žodis. Atsisveikinimas paduodant ranką vienas kitam ratu ir žiūrint į akis.

Aptarimo temos:

8

Kaip jautėtės išreikšdami savo nuotaiką ir būdami medžiu? Ar nudraskius lapus, nulūžus šakai medis lieka gyvas? Kaip atrodo judesys ir emocija, kai lūžta šaka? Nukrito lapai – pabaiga? Kaip supratote, kokius klijus ir kokiems daiktams klijuoti reikia naudoti, kodėl? Ką sako tavo kūrinyje dominuojanti spalva, forma? Su kokia tavo emocija, veiksmu, jausmu galima palyginti spalvą/formą/dekoracijas? Kokius žmogaus gyvenimo įvykius galima apibūdinti frazėmis: „nudraskė lapus, lapai nukrito, amžinai žaliuojantis, nulaužta, nulūžusi šaka, nupjautas medis, pasodintas medis, išdygo medis, apgenėtas medis“? Ar visi medžiai/žmonės vienodi?

Siekinys:Tobulinti darbą, bendradarbiavimą grupėje, identifikuotis grupėje ir šalia kitų grupių. Mokytis

perkelti simbolį, vaizdinį į žmogaus gyvenimo situaciją, pažvelgti iš „aukščiau“. Mokytis padėkoti ir pagrįsti kodėl.

5. „Mano išorinės/vidinės savybės“

Technika ir priemonės:Įvairias veido mimikas, nuotaikas atspindintys paveikslėliai. Tuščias paveikslo rėmas, lenta,

spalvota kreida, tapybiniai dažai ir priemonės,skaidraus stiklo plokštės ir jų formatą atitinkantis kietas kartono lapas;

a) koliažas ir priemonių (gamtinių, spaudos, antrinių žaliavų, pusmanterijos, įv. klijai) jam gausa;

b) molis ir įvairios priemonės jam formuoti.

Veiklos turinys:Visi ratu susikimba rankomis ir siunčia tiek paspaudimų, kiek gauna iš pradedančiojo.Iš paveikslėlių atsirenka 1–3, kurie atitinka jo nuotaiką ir ne ratu pasisako, bando išlaukti iki

jam bus proga įvardyti ką atsirinko, t. y. koks atėjo.Siunčiamas paveikslo rėmas ratu, pro kurį žiūrėdamas mokinys apibūdina savo išorę.Ant stiklo piešiamas savo veido portretas, kurio išorę vaikas apibūdino. Ant kartono

formuojamas norimas rėmas ir viduje kuriamas vidinių savybių derinys visų pateiktų priemonių pagalba.

Ant koliažo uždedamas portretas pieštas ant stiklo ir sėdama puslankiu pokalbiui.Po analizės paprašoma perkeisti, pašalinti, perspalvinti ar pan. savybes, kurias vaikas

pavaizdavo ir norėtų atsisakyti.Palinkėjimai sau, padėka už atvirumą kitiems. Vadovo apibendrinimas, atsisveikinimas

paspaudžiant ratu ranką ir žvelgiant į akis.

Aptarimo temos:Kokias savo savybes (išorines ir dvasines) tu labiausiai vertini? Kaip nupasakotum savo

išvaizdą nepažįstamajam, kad tave jis atpažintų? Kaip manai, kokį įspūdį tu darai kitiems žmonėms? Kokios tavo svarbiausios charakterio savybės? Kaip manai, ko žmonės tavyje neįvertina? Apibūdink savo vidines svarbiausias savybes, kurias pavaizdavai kūrinyje. Kokių savybių tu norėtum „atsisakyti“? Ko norėtum palinkėti sau?

Siekinys:

9

Mokėti įvardyti savo išorines savybes, susimąstyti, kas sudaro vidinį „Aš“, kas vidiniame „Aš“ svarbiau, kas ne. Suvokti save, savo mintis, nuomones, elgesį, charakterį: ko daugiau, ko mažiau, ko galbūt trūksta.

6. „Esu unikalus. Ką kiti manyje vertina? Ką aš vertinu savyje?“

Technika ir priemonės:„Kalbantis teptukas ratu“. Lenta ir skirtingų spalvų kreida. a) Kopijavimo ir įv. spalvų ploni vieno formato lapai, žirklės; b) kiekvienam po vienodo (A5) dydžio molinę plokštelę, įvairūs įrankiai brėžimui, apskritimo

kirtimo formos (jei vaikas nesugeba išpjauti ranka).Didelis popieriaus lapas. Namelis-žvakidė.

Veiklos turinys:Kiekvieno dalyvio vardo ir įsivardytų išskirtinių savybių fiksavimas lentoje. Darbas „Veiksmų

diktantas“ pagal instrukciją:1. Perlenkite/perbrėžkite pusiau.2. Nuplėškite/nupjaukite vieną kampą.3. Perlenkite/perbrėžkite įstrižai nuo nuplėšo/nupjauto kampo.4. Iškirpkite/išpjaukite apskritimą.5. Nuo apskritimo sulenkite/nubrėžkite liniją per visą plokštumą.6. Nuplėškite/nupjaukite du kampus.Sukurto rezultato eksponavimas ir tyrinėjimas rate. Pastebėjimų išklausymas. Skirtingumų

išskyrimas.Savęs vertinimo ir ką kiti vertina manyje surašymas dideliame lape dviem stulpeliais.

Pasikartojusių vertinimų išryškinimas. Palinkėjimų sau įvardijimas (fiksavimas lapo apačioje) ir žodinis bandymas pagrįsti kodėl. Padėka sau ir kitam perduodant (ne ratu) „kalbantįjį“ teptuką. Vadovo apibendrinimas. Namelio-žvakidės užpūtimas.

Aptarimo temos:Ką reiškia „aš unikalus“? Ar buvo aiški „Veiksmų diktanto“ instrukcija, ką atlikti? Kodėl

kiekvieno darbo rezultatas skirtingas, o veikėme tą patį? Kuo unikalūs mūsų darbai? Kodėl yra gerai, kai visi skirtingi? Kas yra blogai, kai visi skirtingi? Ką reikia daryti, kad suprastų mane? Ką reikia daryti, kad suprastum kitą? Kodėl būtina gerbti savo ir kito skirtingumą? Ar aš noriu, kad į mano nuomonę būtų atsižvelgiama? Koks yra mano noras? Kodėl kitų norai skirtingi/panašūs? Kuo aš esu kitoks nei kiti? Ko reikia, kad visi būdami kitokie nesusipyktume? Kaip suprasti posakį „Nedaryk nieko kitam, ko pats nenori, kad tau darytų“?

Siekinys:Suvokti savo ir kito(-ų) egzistavimą, išskirtinumus ir panašumus ir tai gerbti ir nepaminti.

7. „Kuriame vardą/vardo raidę“

Technika ir priemonės:

10

Didelis teptukas.a) skirtingo kietumo, faktūros spalvotas popierius, kalkė, žurnalai, anglis, pusmanterija, antrinės

žaliavos, piešimo, tapybos priemonės, žvakė ir vaškinės kreidelės, žirklės, rėžtukai, įv. gamtinė medžiaga, sausi, greit džiūstantys klijai, lipalas;

b) Spalvotas plastelinas, molis, kočėlas, skirtingų formų kartono šablonai,įv. brėžimo, pjovimo, dekoravimo įrankiai, drėgna kempinė.

Lenta, kreida.

Veiklos turinys:Rankos paspaudimo siuntimas ratu „Labas, aš šiandien atėjau...“ tikslo, nuotaikos/savijautos,

emocijos/pan. išsakymas. Sugalvoto veiksmo perdavimas kitam.Pirmos savo vardo raidės vaizdavimas kūnu ir piešimas visu ūgiu ore.„Kalbantis teptukas ratu“: prisistatymas, žinomos savo vardo kilmės/reikšmės ir/ar supratimo

apibūdinimas.Raidžių kaligrafijos ir kūrybinio vaizdavimo meninių pavyzdžių, įdomių sprendimo būdų

peržiūrėjimas.Tarpusavio suvokimo sklaida, kokiomis priemonėmis tai atlikta.Pateiktų priemonių apžiūra, tikslo išsisakymas, kokiu būdu norėtų kurti savo vardą/jo pirmąją

raidę.Savarankiškas darbas.Nuomonių apie pravardės pliusus ir minusus lietus lentoje.Kūrinių parodėlė rate, jų bei proceso ir rezultato įsivertinimas, kitų pozityvūs pastebėjimai.

Palinkėjimai, padėka sau ir kitam, bandymas pagrįsti kodėl.

Aptarimo temos:Kodėl reikalingas žmogui vardas? Kodėl reikalingas žmogui parašas? Klausimai ir atsakymai,

išplaukiantys iš dalyvio asmeninio darbo proceso ir manipuliavimo priemonėmis stebėjimo. Tikėtino rezultato ir išėjusio rezultato asmeninis palyginimas, bandymas pagrįsti kodėl, kitų pastebėjimų, pagrindimų šia tema išklausymas. Patikusių draugo darbo elementų įvardijimas. Kas slypi po pasakymu „vardas negražus“? Kas, kam ir kodėl yra pravardė?

Kaip norėčiau, kad į mane kreiptųsi? Kaip dažniausiaiaš kreipiuosi į kitą?

Siekinys:Suvokti, kad ne vardas, o žmogus kuria vardą, pagarba kitokiam vardui, pravardė kaip

nepagarbos ženklas.

8. „Man nepatinka, kai aš/kitas... Man patinka, kai aš/kitas...“

Technika ir priemonės:Du (geltonos ir juodos) spalvos kamuoliukai siųsti ratu. Lentoje skaisti ir užtemusi saulė, kuo

įvairesnių spalvų lapeliai - kortelės ir magnetukai pritvirtinimui. A2 formato lapas, iki 15 cm diametro skritulio šablonas. Kiekvienam po geltoną, mėlyną, raudoną ir baltą – tapybines spalvas, kempinė ar skuduras pirštams nusivalyti. Spalvoti žurnalai, įv. spausdiniai, klijai (be žirklių). Piešimo priemonės.

11

Veiklos turinys:Siunčiami ratu abu kamuoliukai. Vaikas sako, kad „atėjau besijausdamas kaip..., mano nuotaika

dabar kaip...“ nurodo į kamuoliuko spalvą, suvaidina atitinkančiu judesiu ar poza ir bando pagrįsti kodėl.

Antrą kartą siunčiant kamuoliuką ratu, vaikas įvardija ištiesdamas ranką su geltonu kamuoliuku „Man patinka, kai...“, tiesdamas juodą – „Man nepatinka, kai...“.

Dar kartą keliauja kamuoliukai ratu:„Kai saulė šviečia, aš jaučiuosi...“ – rodo geltoną kamuoliuką, „Kai saulė užtemo, aš jaučiuosi...“ – rodo juodąjį.

Vadovas paklausia, ar visada, kai patinka būna geltona ir kai nepatinka, būna juoda. Išklausomi pasisakymai, jei būtina, užduodami nukreipiamieji klausimai, atsakoma į klausimus.

Ant popieriaus vaikai pasižymi skritulį kaip dvi saules „kai man patinka“, „kai man nepatinka“ ir pirštais ištapo jame nuotaiką individualiai suvokiamomis spalvomis. Iš spalvotų žurnalų, kitų spausdinių, nuotraukų, teksto, paveikslėlių vaikai išplėšdami suformuoja prie skirtingų saulių skirtingus pagal nuotaikas teksto – vaizdų, elementų spindulius, ko trūksta pripiešia piešimo priemonėmis.

Aptarimo pradžioje išsakoma nuomonė, kokių spalvų saulė būna gamtoje ir fantazijoje ir su kokiu veiksmu, nuotaika tai galėtų sietis. Susigrupuoja po 3 vaikus ir nutaria bendrai kokios norimos spalvos popieriaus juosteles reikėtų pritvirtinti prie atitinkamos teigiamų emocijų ir neigiamų emocijų saulės lentoje.

Su kreida lentoje rašomas ir bendrai struktūruojamas teigiamų ar neigiamų minčių lietus apie patinkančius ir nepatinkančius dalykus virš atitinkamų saulės simbolių.

Aptarimo temos:Kokia savijauta ir kaip kito darbo metu dirbant po vieną ir tariantis grupėje?Kokias spalvų grupes „patinka, nepatinka“ galima išskirti, apibūdinti? Kokį elgesį, veiklą,

situaciją galima apibūdinti kaip „patinka“ ir „nepatinka“ tarp mūsų. Pagrįskite kodėl? Kaip aš jaučiuosi po to, kai atsitiko/veikiau tai, kas man nepatinka? Kas būtų, jei visi darytume tik tai, kas patinka/nepatinka? Kokį patikusį momentą galiu įvardyti kiekvieno dalyvio kūrinyje? Ką norėtumėte pasakyti gero savo grupei/vienam iš grupės? Ką norėtumei palinkėti sau? Kodėl reikia padėkoti ir tam, kurio nuomonė man nepatiko?

Siekinys:Savivokos formavimasis, atsakomybės suvokimas, derybos – sprendimo priėmimas grupėje,

nuomonės(-ių) daugumos suvokimas, toleravimas.

9. „Kuriame taisykles. Kam reikalingi susitarimai?“

Technika ir priemonės:Lenta, kreida. „Kalbantis teptukas ratu“. Tapymas pirštais. Tiek dažų spalvų, kiek vaikų.

Didelis lapas ar tapetas. Pagal lapo dydį ir vaikų skaičių teptuko dydžiai. Muzikos fonas su aiškiai suprantama kūrinio pabaiga ir kito kūrinio pradžia.

Veiklos turinys:

12

Žaidimas „Tvarka - netvarka“ įvardijant sąlygą kaip sustoti prieš žodį „tvarka“ (tik sustoti, sustoti poromis, po tris, atsitūpti, susikibti visiems rankomis, atsistoti sulenkus koją, sustoti susilietus kojomis).

Minčių lietus – nuomonių sklaida kam reikalingos taisyklės. Atsakymai į rato klausimą kam reikalingi susitarimai?

Muzikos fonas. Savo kelio tiesimas (tapymas) ant bendro lapo nesikalbant ir laisvai judant. Vadovas stebi ir sako stop, kada matomas aiškus konfliktas dėl vietos lape, t.y. nebėra vietos.

Tas pats muzikos fonas iš naujo. Darbas bendrame kolektyve aptarus, susitarus, kas turėtų sudaryti kelių tinklą. Kaip jis atrodys lape? Kas kurias dalis pieš? Kas padės/kontroliuos, ar gerai piešiama? Kam panaudos laiką, jei jo liks nupiešus? Vadovas įspėja su kuriuo kūriniu baigsis bendras piešimas.

Aptarimo temos:Po pirmojo piešimo etapo: kaip kiekvienas jautėsi, kai keliai kirtosi ar lipo vienas ant kito? Kaip

buvo galima išspręsti vietos lape problemą, jei negalėjome kalbėti? Kokius konfliktus galima įvardyti?

Kaip sekėsi susitarti? Kaip skirtingai įsivaizdavo ir kas ką darys? Kokius vaidmenis/uždavinius pasiskirstė? Kaip vertina pirmąjį ir antrąjį kūrinio rezultatus? Kodėl grupėje pirmu atveju – blogai, antru yra gerai? Ko reikėjo grupei, kad kūrinys pavyktų? Kam reikia taisyklių ir susitarimų? Kokios išvados galimos į(si)vardyti analizuojant abi darbo formas?

Siekinys:Mokytis lyginti vizualią ir (ne)kalbinę raišką. Suvokti taisyklių ir susitarimų būtinumą, mokytis

dirbti grupėje, susitarti, priimti sprendimus dėl bendro, darnaus darbo, tikslo.

10. „Mano nuotaikos ir nuotaikos už lango mozaika“

Technika ir priemonės:„Kalbantis teptukas ratu“.Kiekvienam A4 formato 2 lapai, 1 A3 formato lapas. Tapybinių,

piešimo, popierinių – koliažinių priemonių įvairovė. Liniuotė, geometrinių figūrų šablonai. Lenta, kreida. Spalvų ratai ar spalvas atspindintys kiti kūriniai (spalvotų klavišų, flomasterių spalvų gama). Nuotaikas atspindintys abstraktūs menininkų, mokinių piešiniai.

Veiklos turinys:Perduodant teptuką įvardyti savo nuotaiką.Individualus darbas. Pavaizduoti judesiu, garsu, veido mimika, kalba nuotaiką už lango.Spontaniškas pasirinktų priemonių išbandymas piešiant nuotaikos už lango įspūdį. Nuotaikų už

lango ekspozicija.Perduodant teptuką, apibūdinti kokia nuotaika jaučiama dažniausiai, kaip galima ją įsivaizduoti

ir pavaizduoti. Spontaniškas savo nuotaikos vaizdavimas. Nuotaikų šalia viena kitos ekspozicija. Sprendimo priėmimas, kuri kurta nuotaika yra pozityvesnė.

Pokalbis, pastebėjimų fiksavimas lentoje, kokių nuotaikų būna, kaip jos išgyvenamos, kaip jos keičiasi.

Praktiški veiksmai ir paaiškinimai rodant pavyzdžius, kaip geometrinių figūrų pagalba galima būtų nuotaikas sulieti, t. y. sukarpyti, ir kaip mozaiką sudėlioti A3 lape.

13

Savarankiškas darbas. Karpymo, plėšymo būdų ir šablonų pasirinkimas ir nuotaikų mozaikos sukūrimas. Pagrindinių 1–3 nuotaikos elementų akcentų išryškinimas. Savo kūrinio pristatymas kitiems. Pozityvūs draugų pastebėjimai, klausimai norint sužinoti. Įsivardijimas sau, ką aš šiandien supratau, ką norėčiau veikti kitąkart. Padėka konkrečiam dalyviui už pastebėjimus ir įvardijimas kas juose patiko.

Rankų viena ant kitos stovint ratu sudėjimas į centrą ir pakėlimas sakant „Mes galime“.

Aptarimo temos:Kokias žinote nuotaikas? Ar galima nuotaiką nupiešti? Apibūdinkite, kokia nuotaika už lango,

iš ko sprendžiate, kad ji būtent tokia? Kokiomis spalvomis ir priemonėmis galima atspindėti nuotaiką už lango? Pabaikite sakinius: šviesi spalva – tai..., ryški spalva – tai..., tamsi spalva – tai...“ Ar asmeninė nuotaika sutampa su gamtos nuotaika už lango? Kokios nuotaikos dažniausiai aš esu? Kaip aš pavaizduočiau savo nuotaiką? Ar pastebėjote, kad viena nuotaika keičia kitą? Įvardykite savo asmeninius šios kaitos pavyzdžius? Nusišypsojau arba pažvelgiau piktai – ką perduodu kitam?

Siekinys:Susieti meninę išraišką su nuotaika, įvardyti ir pastebėti kito,savo, gamtos nuotaikas.

Paanalizuoti, įsisąmoninti savo nuotaikas ir natūralų jų svyravimą. Skatinti elgesio motyvų suvokimą. Suvokti, kad šypsena – raktas gerai nuotaikai ir abipusiam bendravimui.

11. „Kai aš piktas“

Technika ir priemonės:a) Anglis, vaškinės kreidelės, pastelė, akvarelė, įv. dydžio vatmano lapai (guašas paduodamas

eigoje, jei dalyvis norės uždengti, paslėpti savo kūrinį); b) molis, drėgna kempinė, įv. įrankiai.

Veiklos turinys:Susėskite puslankiu. Užsimerkite, įsivaizduokite spalvą. „Kalbantis teptukas ratu“ aptariant

įsivaizduotos spalvos charakteristikas.Pasirinkta priemone dalyviai individualiai piešia/lipdo apibūdintą savo nuotaikos vaizdinį.

Nekeičiant darbo vietos vadovas su kiekvienu vaiku aptaria sukurtą nuotaikos vaizdinį garsiai, atkreipia dėmesį į elgesio ir nuotaikos stereotipus, ypatumus tam tikrose situacijose. Dalyviui paliekama teisė rodyti ar ne savo kūrinį kitiems.Apibendrinant primena, kad lengvos bangos, skrituliai, švelnios spalvos įprastai yra švelnumas, ramuma. Kampuotas, dygus, laužyta ir ryški spalvinė išraiška yra judesys, piktumas ir pan. Peržiūrimi analogijas sukeliantys vaikų, kitų menininkų kūriniai.

Prašoma vaikų papildyti savo pasirinktas darbo priemones. Ir užsimerkus nusikeliama į situaciją, kurioje dalyvis patyrė stiprų pyktį. Susitelkus į tą jausmą prašoma piešti, galima pavaizduoti kelis to jausmo norus-piešinius ar tik įsivaizduojamą simbolį. Po aptarimo su vadovu kūrinio galite niekam nerodyti, galite dar ką pripiešti, užtepti tirštu guašu, suplėšyti, suglamžyti, sudeginti – taip suvaldyti šį pykčio jausmą.

14

Naudodami tamsias kreideles baltame lape nupieškite agresijos kaukei tamsų foną. Pastele, balta kreida ar trintuku paryškinkite vaizdinio kontūrus ir detales. Išplėškite pirštais kaukę iš fono (akis, burną, jei būtina, taip pat).

Sudaroma bendra grupė, kurioje sudedamos kaukės ant popieriaus. Apžiūrimos, aptariamos, kiek jos piktos. Sukuriamas žaidimas su agresyviomis kaukėmis, nukreiptas į pykčio veidrodį (veidrodį, uždengtą „pykčio“ piešiniu). Kiekvienam paliekama erdvė vienam ar keliese prisiimti mini-vaidmenį. Perspėjama, kad vieni su kitais elgtųsi dėmesingai, taktiškai.

Laisvai dalijamasi įspūdžiais. Jei būtina – įduodamas kalbantis teptukas, kad kalbėtų po vieną.

Aptarimo temos:Kokią spalvą įsivaizdavote? Kokie dažai, priemonės jai pavaizduoti tiktų? Į kokį garsą/judesį tai

panašu? Kokį pojūtį kelia Tavo nuotaika, jei ją paliestum: švelni/durianti/šiurkšti/slidi/lygi...? Apibūdink šilta/drungna/šalta/karšta ar deginanti tavo nuotaika?

Kaip jautėtės piešdami/lipdydami savo pyktį? Kokia savijauta apėmė, kai jį perkūrėte ar sunaikinote? Ar galima padėti sau, kai kyla pyktis? Kaip bangavo mintys, jausmai, kai kūrėte kaukę? Ką pajutote po kaukės vaidinimo? Ką galite pasakyti sau, ką suvokėte užsiėmimo metu?

Siekinys:Padidinti elgesio motyvų suvokimą, savivoką, kaip pozityviom priemonėm pergyventi pyktį.

Analizuoti savo pojūčių kitimą, geriau atpažinti, suvokti savo emocijas. Suvokti įspūdžio perteikimą meninėmis priemonėmis, charakteristikos niuansus.

12. „Konfliktų linijos“

Technika ir priemonės:A4 formato lapai, įv. priemonės piešimui, lipni juosta, folija, baltas molis, spalvotas plastilinas.

Veiklos turinys:Siunčiamas ratu kamuoliukas, pasisakant su kokiu nusiteikimu dalyvis atėjo. Mėtomas ratu

kamuoliukas, sugavusysis turi pasakyti arba parodyti ore ranka, kaip atrodo linija, jos įvairovė, kol kiekvienas pademonstruoja.

Imamas lapas. Pažymimas Nr. 1, pritvirtinamas lipnia juostele, kad nejudėtų, išsirenkama 2 spalvų priemonė. Viena spalva atspindės piešiantįjį, kita spalva – oponentą. Dominuojančia ranka piešiama dalyvio elgesio linija, kita ranka piešiama oponento elgesio linija įsivaizduojamo konflikto eigoje. Užbaigus, apverčiama, dedama į šalį. Prisitvirtinamas antras lapas. Jame tomis pačiomis spalvomis, tik sukeitus rankas (darbinė ranka – oponentas), piešiama konflikto procesas, dinamika, savas ir oponento elgesys.

Baigus piešinius jie apžvelgiami, mėginama kurti pasakojimas kiekvienos linijos vardu, paskui kokio nors linijos elemento (kilpos, linkio, taško...) vardu.

Toliau, naudojant foliją, molį, plasteliną, prikuriama istorijos, konflikto, priešpriešos pabaiga. Pakeičiamas darbas taip, kaip kam norėtųsi ir pasielgiama su juo taip, kaip dalyviui norėtųsi.

Aptarimo temos:Įvardykite, parodykite linijų įvairovę. Pasakykite su kokia nuotaika tavo nubraižyta linija gali

sietis.

15

Apie ką pasakoja tavo ir kito žmogaus linija viename ir kitame lape? Kokią simbolinę prasmę jos kalba? Ką galima papasakoti pagal linijas apie konfliktinę situaciją ir jos sprendimo būdus?

Ką jautėte piešdami konflikto dalyvių vaizdinius? Ką jaučiate dabar, kai konfliktą užbaigėte? Kokia medžiaga kiekvienam iš Jūsų yra folija? Ką suvokėte apie konfliktą kūrimo metu? Kaip kito konflikto priežasties, pasekmės suvokimas? Kokią patirtį galime sau pasiimti iš šios veiklos?

Siekinys:Tyrinėti subjektyvų konflikto situacijos suvokimą kūrimo proceso metu, susimąstyti ir

pripažinti, kad konflikte yra iniciatorius ir dinamika. Gauti paskatą „savęs auginimui“konfliktų situacijose. Stimuliuoti savireguliaciją.

13. „Išgyvenimo/norų/vertybių piramidė“

Technika ir priemonės:Namelis-žvakidė. Lenta ir kreida. Skirtingo dydžio piramidžių šablonai ar piramidės formos

daiktai;a) Įvairaus formato vatmano lapai. Spalvoti žurnalai, kiti spaudiniai, įvairių faktūrų popierius,

žirklės, klijai. Buityje nebenaudojami smulkūs daiktai – antrarūšės atliekos, klijai. Paprastas pieštukas, trintukas;

b) Trijų spalvų molis, brėžimo ir spaudimo įrankiai, drėgna kempinė klijavimui. Egipto piramidžių, asmenybinių, poreikių, sveiko gyvenimo ir kitų piramidžių įvairovė, meno

reprodukcijos.

Veiklos turinys:Uždegama žvakidė ir siunčiama ratu kiekvienam pasakant „aš atėjau...“ (nuotaikos), „aš

nusiteikęs...“ Antrą kartą siunčiant žvakidę ratu sakomas svarbiausias vaiko noras. Jis fiksuojamas lentos viršuje.

Lentoje nupiešiama trikampis iš 5 horizontalių dalių ir klausiama, ko žmogui reikia, kad jis išgyventų. Kiekvieno pastebėjimai užrašomi šone.

Prašoma grupelėse po 3 nupiešti „Išgyvenimo piramidę“ ir nuspręsti, kokie 5 iš lentoje įvardytų ar neįvardytų dalykų sudarytų piramidę nuo pagrindo iki viršūnės pagal svarbumą. Grupė pristato savo variantą ir pagrindžia kodėl.

Individualus darbas „Mano norų piramidė“. Jo pristatymas rate. Piramidžių palyginimas. Aptarimas: labai svarbu, svarbu, mažiau svarbu, dabar svarbu, vėliau bus svarbu, tai dabar/vėliau pasieksiu?

Darbas visoje grupėje. Minčių lietus: vienas vaikas fiksuoja lentoje, kiti paeiliui pasako po vieną ir daugiau žmogišką vertybę. Ant tapeto ar didelio vatmano piešiama didelė piramidė. Suskirstoma į tiek pakopų, kiek yra dalyvaujančių, įskaitant ir vadovą. Grupė išreitinguoja vertybes balsuodami ir užpildo surašydami ranka ar sudėliodami iš spausdintų tekstų iškarpų. Mažais piešinėliais iliustruoja vertybės situacijos išraišką.

Bendro darbo aptarimas, norų, poreikių ir vertybių išgryninimas, į(si)vardijimas.Žvakidės siuntimas ratu,į(si)vardijant, ką pasiekti piramidėje dar reikia, perdavimas su

palinkėjimo kitam dalyviui išsakymu, kurio jam reikia. Vadovo apibendrinimas ir piramidės lentoje apibūdinimas, siekinių, be kurių dalyvis nebręs, įvardijimas bendrai ir kiekvienam atskirai. Padėka vienas kitam už atvirumą.

16

Aptarimo temos:Kokie poreikiai žmogui ir gyvūnams yra būtini? Kokie poreikiai visiemsžmonėms yra bendri?

Be ko žmogus negyventų? Gyvybei, gyvūnui, kūdikio augimui, vaikui, mokiniui, darbininkui, suaugusiajam, mamai, tėtei, susirgusiajam būtiniausi dalykai? Noriu – vadinasi reikia? Noriu – turiu atimti/siekti/sukurti/išmokti? Noriu – turi nupirkti? Noriu – privalau bendrauti, suprasti, padėti/pasiklausti/susikurti/taupyti? Kas bus svarbu ateityje? Ar ateitis atsispindi jūsų piramidėse? Aš manau, kad... Aš žinau, kad...?

Siekinys:Suvokti, kokie poreikiai žmogui, gyvūnams yra būtini, kokie yra bendri. Kad kiekvieno dalyvio

poreikiai ir norai yra skirtingi. Be kokių poreikių vaikas ir žmogus neužaugtų žmoniškas. Kad pagal norus suprantame, kas yra vertinga kitam.

14. „Apskritimai“

Technika ir priemonės:Obuolys, apelsinas, greipfrutas. Lenta, kiekvienai porai po 2 spalvotas kreidas. Medžio lapų,

perkirptų pusiau, šablonai. Du – trys didelio formato lapai, įvairios piešimo, tapybos priemonės, žurnalai, klijai, lipni juosta, krepinis popierius.

Veiklos turinys:Kiekvienas apgalvoja ir pasako kaip jaučiasi nurodydamas į ratu siunčiamo vaisiaus spalvą,

skonio, išvaizdos savybes ir pan. Bando pagrįsti kodėl.Traukia lapų puses, susiranda antrąją pusę. Poromis prie lentos pasiskirsto, kuris pieš karakulus,

kuris juos pataisys, kad paaiškėtų, ką jie primena. Abu žvelgia į savo kūrinį ir pasitaria, ką dar pripiešti savo spalva, kad patikslintų, praturtintų. Poros papasakoja, ką pavaizdavo ir kaip sekėsi kurti.

Vaikai stoja prie vieno iš didelio formato lapo, prie trijų (dviejų) stalų sudarydami tris (dvi) grupes. Ore piešiami dideli ir maži daiktai, primenantys apskritimus: arbūzas, obuolys, moliūgas, žemė, mėnulis ir pan. Vaikai patys įvardija ką piešia.

Įvardijama instrukcija, kad kiekvienas kurdamas gali laisvai judėti aplink stalą.Piešiamas vienas apskritimas, spalva, dydis, priemonė pasirenkami laisvai, piešiamas antras,

trečias apskritimas. Kūriniai, kiek atsitraukus, apžiūrimi, kas norima pataisoma, pripiešiama, pakeičiama spalva, vieta, išdėstymas, pripiešiama ko pageidaujama. Apvedami piešinių kontūrai. Linijomis (takeliais) sujungiami apskritimai, kurie labiausiai patiko.

Vaikštoma ir tyrinėjami savi ir kitų apskritimai. Jei norima papildyti kito dalyvio piešinyje – prašoma leidimo ir tariamasi. Kaip padėką, kitam leidus jo erdvėje piešti, šalia užrašoma geri žodžiai, palinkėjimai ar kitoks padėkos ženklas.

Likus neužpildytos vietos pasiūloma grupėje nuspręsti, kokia priemone, spalva ir ženklu, elementu, raštu užpildys likusį foną ir tai atliekama.

Visi sustoja prie vieno iš pieštų kūrinių. Kiekvienas dalijasi savo įspūdžiais, kaip nepertraukiamą kalbos ženklą rankoje turėdamas vieną iš vaisių. Rodo savo pieštą dalį ir pasakoja apie sumanymą, jausmus, kilusius neramumus, perskaito ar prašo perskaityti kito dalyvio paliktus linkėjimus. Vadovas pasakoja, kad apskritimas yra vienas iš harmonijos simbolių, geranoriškiausia,

17

nekampuota figūra. Ką jis simbolizuoja ir pan. Supažindina vaikus su rytiečių mandalų pavyzdžiais. Sėdama į bendrą ratą, išsiskaičiuojama po kiek padalinti, pjaustomi ir ragaujami vaisiai, apibūdinama jų skonis, spalva, faktūra, dalijamasi įspūdžiais. Padėkojama vienas kitam. Atsisveikinama.

Aptarimo temos:Kaip jauteisi piešdamas vienas, ar užteko vietos? Kokia savijauta buvo kai keliavai po lapą ir

bendravai su kitu papildyti jo apskritimą? Ką gali pasakyti apie takelius tarp savo apskritimų? Ar jie būtini su kitais apskritimais? Kas patiko/nepatiko tariantis ir baigiant kūrinį grupėje? Kaip aš jaučiausi, kai kitas piešė mano apskritime? Ar galima sąlyginai įvardyti, kad apskritimai tarp kitų apskritimų yra pasaulėliai tarp kitų pasaulėlių, kodėl? Kodėl reikia atsargiai elgtis su kitų apskritimais/asmenine erdve/jausmais?

Siekinys:Savo ir kito erdvės pajautimas, atsargumo nuojautos ugdymas elgiantis su kitų erdve ir

jausmais. Pastebėti tai, kas pozityvu ir įvardyti, suvokti, kad tą patį ženklą, daiktą, gėlę kiekvienas nupieš kitaip negu pats įsivaizduoji. Savęs, kaip grupės nario, savivoka.

15. „Aš/Tu/Mes – pasaulis“

Technika ir priemonės:Įvairias veido mimikas, nuotaikas atspindintys paveikslėliai. Apskritimo, piramidės, kvadrato,

pusės skritulio šablonai, liniuotė; a) tapybiniai dažai, pusmanterija, įv. formato, faktūros, spalvos, storio popierius, klijai, žirklės,

spausdiniai, flomasteriai, markeriai; b) spalvotas plastelinas, įv. atspalvių molis, kočėlas, įv. faktūros audiniai, įrankiai įspaudimui,

pjovimui, dekoravimui, įv. angobų spalvos.

Veiklos turinys:Peržiūrimi mimikų paveikslėliai, kiekvienas pasirenka po 1–3, parodo ir remdamiesi jais

apipasakojama nuotaika, lūkesčiai, su kuriais dalyvis atėjo. Pasakomas palinkėjimas, komplimentas kaip grįžtamasis pozityvus ryšys.

Paklausiama, kokios figūros yra žinomos, prašomos pavaizduoti vienam ir grupėje kūnu.Vadovas kalba apie geometrinių figūrų panaudojimą kaip schemas nuotaikai, vertybėms, sandarai išreikšti. Supažindinama su maisto piramidės ir kitomis jų vadovėliuose esančiomis schemomis. Apibūdinamas mandalų kūrimo principas, pateikiami geometrinių figūrų meniniai kūriniai.

Savarankiškas darbas: pasirinkti vaizdavimo geometrinę ar gamtos figūrą ir schematiškai nupiešti: savo vidinį pasaulį naudojantis tik pirštais, savo išorinį pasaulį, gyvenamosios aplinkos/ateities/miesto/šalies, kurioje gyvena, pasaulius. Simboliais, piešiniu, ženklais, įspūdžiu, faktūra, įbrėžimais, priklijavimo būdu ir t. t. atvaizduoti, kas juose yra dalyviui svarbiausia. Pasitarti individualiai su vadovu, išryškinti akcentus, svarbiausius pavaizduotus dalykus, retušuoti detales.

Bendra paroda ratu. Imami nuotaikų paveikslėliai, pagrindžiama savijauta ir papasakojama apie savo kūrinio svarbiausius momentus.

18

Palinkėjimas vienas kitam.

Aptarimo temos:Kaip kito nuotaika atėjus į užsiėmimą, darbo metu ir užbaigus? Ar sunku buvo įsivaizduoti savo

skirtingus gyvavimo pasaulius? Kas svarbiausio yra vidiniame/išoriniame/gyvenamosios aplinkos/ateities/miesto/šalies pasauliuose. Ar juose mes elgiamės vienodai? Ką juose norėtumei pakeisti? Kas dirbant patiko/nepatiko? Ką gero palinkėtum kitam dalyviui?

Siekinys:Suprasti savo vidinę, išorinę ir artimiausią aplinką ir skirtingus veiklos ir elgesio būdus jose.

Susimąstyti, ką norėtų veikti, ko siekti savo ateityje. Suvokti kito skirtumus ir panašumus. Mokytis kalbėti po vieną, pastebėti savo ir kito teigiamus kūrybos, elgesio, pasisakymo momentus. Mokytis išsakyti palinkėjimus.

16. „Fantastinė ir reali problema“

Technika ir priemonės:Kamuoliukas, padengtas folija. Menininkų ir vaikų kūriniai fantastine tema. A5 formato

kartonai, koliažo priemonės, įvairios piešimo, tapybos priemonės, žurnalai, klijai, lipni juosta, krepinis kitokių faktūrų, spalvų popierius, plastiko pakavimo medžiaga, antrinės žaliavos (ne gamtinės kilmės), pusmanterija, žirklės, rėžikliai.

Veiklos turinys:Fantastiniai klausimai-diskusija „kas būtų, jei...“ Kiekvienas pasako po labiausiai patikusį

dalyvio pasisakymą, kas jame patiko.Siunčiant kamuoliuką ratu žodine kalba (ir judesiu) kuriamas fantastinis pasakojimas,

kiekvienam prikuriant, pratęsiant mintį ratu.Prašoma susikaupti ir pagalvoti, kokia reali, jų manymu, svarbiausia problema kiekvieną

kamuoja. Įvardyti jos visiems nebūtina. Klausiama kokia spalva, faktūra, forma, kokiomis priemonėmis galima pavaizduoti problemos įspūdį, jausmą ar tiesiog ją nupiešti. Pasirenkamos priemonės ir individualiai dirbama. Pirmieji pabaigę individualiai kalbasi su vadovu apie pavaizduotą problemą, ar ją norėtų pristatyti visiems, kaip dalyvis ją įsivaizduoja įveikti.

Aptarimas ratu: savo kūrinio pristatymas. Draugų komentarai, kaip jie spręstų susidariusią situaciją.

Aptarimo temos:Diskusijos orientaciniai klausimai: jei kiekvienas turėtų po auksinę žuvelę, pildančią norus? Kas

būtų, jei žmogus turėtų tris kojas? Kas būtų, jei išnyktų Saulė? Kas būtų, jei liktum viena (-as) visoje Žemėje? Kas būtų, jei mokėtume savo mintis perduoti kitam? Kas būtų, jei dingtų visi suaugusieji?

Kodėl man ši problema svarbi? Kaip ji trukdo man gyventi? Ką galiu daryti, kad ją įveikčiau? Ar problema kamuoja tik mane vieną? Kokie būdai jau yra žinomi nemalonumui įveikti?

Siekinys:

19

Mokytis įsivardyti problemą, pamatyti ją iš kito požiūrio taško. Suvokti, kad problemos yra sprendžiamos ir įveikiamos. Palikti erdvės pačiam susivokti, suvokti kitų požiūrį. Paskatinti siekti sprendimo, tikslo ir žinoti esant keletą alternatyvių pasirinkimų.

17. „Istorija apie...“

Technika ir priemonės:Kamuoliukas ratu. Lenta, kreida; a) 24 spalvų tapybiniai dažai, teptukai, A3 formato lapas; b) plastelinas, kad dalyvis galėtų pasirinkti norimą spalvą, A4 kietas kartonas, įrankiai

įspaudams, brėžimui.

Veiklos turinys:Siunčiamas kamuoliukas ratu, dalyviai po vieną sakinį savo istorijos „Ryte atsikėliau...“ įpina į

bendrą istorijos grandinę, pratęsdami kaimyno pasakojimą savo sakiniu ir perduodami kamuoliuką kitam. Kamuoliukas keliauja ratu, kol istorija baigiasi.

Vadovas klausia, kokias istorijas dar norėtų papasakoti dalyviai. Fiksuoja istorijų pavadinimus lentoje. Vaikai pasirenka a) ar b) priemones išsirinkdami po vieną skirtingą spalvą. Susidariusios grupės tarpusavyje turi nuspręsti, kokią istoriją norėtų papasakoti. Lentoje paliekama (balsavimu) tik dvi kiekvienai grupei po vieną patikusios istorijos.

Kiekvienas vaikas pradeda kurti istorijos pradžią piešdamas/lipdydamas. Maždaug po 7 min.piešimo/lipdymo prašoma ratu pasikeisti savo kūriniais. Ant gautos plokštumos istorija kuriama toliau. Taip maždaug kas 7 min. keičiamasi kūrybos plokštumomis iki kol sugrįžta istorija pas pirmąjį kūrėją. Skelbiamos dar 7 minutės istorijos užbaigimui ir papildymui.

Kiekvienas bendrame rate supažindina su savo istorija, kaip jis ją pasakojo per visas plokštumas. Vyksta analizė, tos pačios istorijos skirtingas lyginimas ir įprasminimas kalbant žodžiu ir atliekant kūriniu.

Aptarimo temos:Ar patiko žodžiu pasakoti savo istoriją? Ar jauteisi išgirstas? Papasakok, kaip supratai jūsų

grupės istoriją? Ar istorijos kūrinys atitiko tai, kaip tu supratai/atvaizdavai? Pagrįsk: „Aš maniau..., o išėjo...“ Ar tai patiko/nepatiko? Ką naujo sužinojau apie sektą žodžiu ir darbu istoriją? Ar kiekvienas istoriją suprantame taip pat? Ko negalima sakyti/daryti pasakojant, kuriant plokštumoje, kuri keliauja pas kitus? Ką palinkėčiau sau ir kitam dar kartą dirbdamas grupėje?

Siekinys:Analizuoti save grupinėje veikloje, suvokti savo ir draugo erdvę ir veiksmus, kad neužgautum

kito. Mokytis empatijos ir tolerantiškumo, „kiek dalyvių, tiek istorijų“suvokimo, kalbiniu ir vizualiu atlikimo niuansu.

18. „Kuriame pasaką“

Technika ir priemonės:

20

Teptukas ratu. Lenta, kreida. Trijų spalvų molis, spalvota angoba, kempinės, lentelės ar kietas kartonas.

Veiklos turinys:Siunčiamas teptukas ratu, kiekvienas pasako, kokią pasaką geriausiai žino. Vadovas pasakų

pavadinimus fiksuoja lentoje. Tariamasi visoje grupėje, kurią pasaką visi žino geriausiai. Balsavimu išreitinguoja kurią. Tada vėl teptukas perduodamas ratu, išrinkta pasaka dar kartą sekama ratu, su rankų, kūno judesiu, kol baigiama. Perklausiama, ar visi suprato, aiškinamasi, ko nesuprato, ką pamiršo papasakoti ar kas labiausiai pavyko pasekti. Sustojame ratu ir tą pačią pasaką sekame su judesiais dar kartą. Grupėje susitariama kas ką vaidins, kokių dekoracijų reikės ir kas ir ką, keliese ar pavieniui, išlipdys. Jei sudėtinga – lentoje sudaromas pasakos veikėjų ir dekoracijų planas. Pasiskirstoma veikla ir kuriama, grupėje skatinami padėti nespėjantiems (atsiklausus ir suderinus su šeimininku nurodymus), kokybiškiau padedama apipavidalinti, jei dalyvis jau savo užduotį atliko.

Baigus visi veikėjai ir dekoracijos sudedami ant stalo-scenos. Keičiamasi nuomonėmis ir nusprendžiama ar viskas išlipdyta, padekoruota ir nieko netrūksta. Tada pasiskirstoma kas ką vaidins ir suvaidinama. Jei istorija trūkinėja – išrenkamas vedantysis (sufleris), kuris visas pasakos pagrindines detales apjungia savo pasakojimo eiliškumu, palikdamas erdvės ir veikėjui kalbėti, improvizuoti ir pats improvizuoja. Paskutinis bandymas įamžinamas kamera.

Dalijamasi įspūdžiais, analizuojama veikla, nuotaikos ir džiaugiamasi savo kūriniais.

Aptarimo temos:Ar žinote, ko moko pasakos? Ar žinote, ką konkrečiai norėta pasakyti Jūsų pasirinkta pasaka?

Kaip sekėsi lipdyti, kas buvo sunkiausia/lengviausia? Ar patiko padėti kitam/kai pats padėjai? Kodėl reikia atsiklausti, ar žmogus nori, kad jam padėtų ir išsiaiškinti, ką konkrečiai reikia padėti? Koks veikėjas ar dekoracija norėtum būti/kodėl? Kaip jautėtės sukūrę veikėjus ir dekoracijas? Ar norėtumėte šią pasaką suvaidinti mokyklos mokiniams? Ko dar reikėtų, kad šią pasaką suvaidintume mokykloje? Koks buvo Jūsų kaip grupės bendras tikslas? Kokie mažesni tikslai? Ką supratote savarankiškai dirbdami kartu ir turėdami tikslą? Ko išmokai ir ką gero gali palinkėti sau/kitam dalyviui?

Siekinys:Pasijusti grupės nariu, skatinti savirealizaciją ir bendrus susitarimus, tikslų kėlimą ir

įgyvendinimą grupėje. Jaustis reikalingu grupėje. Empatiškai pajusti kitą, situaciją, mintį ir toleruoti improvizacijas.

19. „Fantastinė pilis“

Technika ir priemonės:Pilių nuotraukos, piešiniai, meno kūrinių reprodukcijos. a) Tiek popieriaus (tapeto) lapų, kiek porų. Markeriai, pastelė, tapybos priemonės; b) kočėlas, molis, stačiakampio ir kvadrato, trikampio formos šablonai, liniuotė, pjovimo,

dekoravimo įrankiai.

Veiklos turinys:Siunčiamas pasisveikinimas - rankos paspaudimas ratu, „Labas, aš atėjau...“.

21

Žaidžiama piešiant judesiu „Pastatas, kuriame aš gyvenčiau“: kiekvienas paeiliui piešia prieš kitus pastatą ore, o žiūrovai turi pasakyti, kas tai: namas/daugiabutis/pilis/palapinė/ola ir pan., kiek aukštų, langų, koks stogas.

Apžiūrinėjama turima medžiaga apie pilis. Kalbama, kad pilys gali būti fantastinės: debesyse, mintyse, pasakose ir pan., iš įvairiausių medžiagų.

Išsiskaičiuojama, kad susidarytų poros. Pora pasirenka po vieną priemonę ir nesikalbėdami turi sukurti fantastinę pilį. a) variantu viena priemone ir viena ranka; b) atveju kočiodami, plaudami, dėliodami, klijuodami plokštumoje kartu. Jokių kalbos garsų.

Bendra paroda, įspūdžių pasakojimas, pora pristato savo darbą kartu kalbėdami ir papildydami. Aptarimas, proceso analizė, į(si)vardijimas. Palinkėjimai, padėka už...

Žaidimas „Pilys ir princesės“: Sustoja dviese iškeltomis suglaustomis rankomis kaip pilies bokštai. Į vidurį stojasi princesė. Turi trūkti vienos pilies ar princesės. Pasakius keičiasi pilys – keičiasi dalyviai, sudarantys pilies porą, pasakius keičiasi princesės – perbėga į kitą pilį princesės. Kai pasakoma žemės drebėjimas – žaidimas baigiasi.

Aptarimo temos:Kas labiau patiko – piešti judesiu ar dirbti poroje? Kodėl? Iš ko sprendėte, kad porininkas

sutinka su jumis ar priešinasi jums? Ar norėjote atimti piešimo priemonę/perdėti išpjautą molio plokštelę kitur? Kaip sekėsi be žodžių suprasti, susitarti? Kuris ilgiau kūrė, kuris tik prisitaikė? Kodėl? Parodykite, kokiais ženklais galima suprasti kitą?

Siekinys:Suvokti praktiškai nekalbinę komunikaciją, vadovautis empatiška nuojauta, mokytis

improvizuoti, žadinti socialią savireguliaciją. Darbo poroje praktika. Grįžtamojo ryšio, pasiekto tikslo, pagarbos kitam ir dėkingumo pajauta.

20. „Vieta, kurioje norėčiau gyventi“

Technika ir priemonės:Didelis 3x3 m plastikas ar medžiaga, kad neišmoliuotų grindų. 20 kg šviežias (kuo minkštesnis)

molio gabalas, drėgna kempinė, įrankiai įspaudimui (nepjovimui). Po kartono gabalą lipdymui. Kietesnis spalvotas popierius (iki A5 dydžio), klijai.

Veiklos turinys:Sėdame ratu aplink molio gabalą. Skelbiama tema. Kiekvienas iš bendro gabalo paima „žemės“

(molio) tiek, kad išeitų suformuoti tarp delnų didelį, kaip apelsinas, rutulį. Tada sukaupiama mintis į rutulį, prieš padėdamas jį priešais save dalyvis įvardija, koks atėjo ir ko tikisi iš užsiėmimo temos, molyje įbrėžia savo ženklą, vardo raidę ir pan. Taip visi išsisako, yra išklausomi, atsakoma į kilusius klausimus, išsakomi pastebėjimai.

Tada paima vienas kitą kaimynai už į šalis ištiestų rankų, perduoda „Žemės rutulį“ kaimynui su palinkėjimu, ko reikia, kad žemėje būtų gera.

Kai sugrįžta, su palinkėjimais, iškeliavusi žemė pas dalyvį, paskelbiama, kad kiekvienas gavo tikros žemės gabalėlį (kaip Dievas kūrė pasaulį), iš kurio gali susikurti vietą, savo pasaulėlį, kuriame norėtų susikurti sau ateitį ir gyventi. Jei žemės mažai – gali kiek reikia paimti iš centre esančio gabalo.

22

Savarankiškas darbas formuojant ir apgyvendinant savo žemę.Po pertraukos iš popieriaus pagaminamas žemės šeimininkas (-ai) ar tik jo simbolis. Ir

pasipasakojama rate, ką jis savo žemėje sukūrė. Kai šeimininkai apkeliauja ir apibūdina savo žemę, leidžiasi į kelionę po kitas žemes ar tiesiog iš tolo stebi, apžiūrinėja.

Įeinant į kito žemę, atsiklausiama, ar į ją jos šeimininkas priima, pasisveikina, užduoda klausimus, pabendrauja, atsisveikina. Jei kyla bendras noras, žemės yra sujungiamos į keletą ar vieną bendrą apgyvendintą pasaulį.

Aptarimas, pasisakymas, padėka, palinkėjimai, žemės sudėjimas į vieną rutulį.

Aptarimo temos:Ko reikia nedaryti, kad neužterštume, nesunaikintume ir neprarastume savo žemės, namų? Ką

yra svarbiausia turėti šioje žemėje? Ko nespėjai dar nulipdyti? Ką savo žemėje žadi veikti/keisti ateityje? Kas nepatiko ir kokie jausmai patiko, kokios mintys sekė, kai kūrei savo žemės lopinėlį? Ar parduotumei/iškeistumei šį savo kūrinį kitam, jei tai būtų tikrovėje? Kodėl? Ką norėtumei dar pasakyti apie savo žemę kitiems? Kodėl yra gerai, kai keli žemės lopinėliai susijungia? Kam gali padėkoti ir už ką?

Siekinys:Skatinti mintis apie ateitį, pajusti pasitenkinimą, netiesiogiai realizuojant norą turėti savo

užuobėgos kampelį. Mokytis mandagumo ir pagarbos, palaikyti pokalbį įeinant į ne savo erdvę ir „priimant“ svečius. Suvokti bendražmogiškus dalykus, be kurių užuobėga nebus pilnavertė.

21. „Fantastinis paukštis“

Technika ir priemonės:Didelė plunksna ratu,lenta, kreida. Sukarpyta paukščio reprodukcija ar piešinys kaip dėlionė; a) Anglis, pastelės kreidelės, trintukas, tušas ir plunksnakotis. Lakas užfiksavimui. Skirtingo

formato lapai; b) Trijų spalvų molis, kočėlas, įv. faktūros medžiagos kočiojimui, drėgna kempinė, įrankiai

pjovimui, dekoravimui. Kartonas, ant kurio lipdoma.

Veiklos turinys:Rate klausiama, kokius paukščius pažįstame ir ką apie juos žinome. Paukščių vardai surašomi

vienoje lentos pusėje. Tada kiekvienas bando įvardyti ir parodyti kaip jaučiasi, imituodamas paukščio judesį, pozą, garsą, pasakydamas jo vardą (kad ir išgalvotą).

Prašoma apibūdinti fantastinį paukštį. Jo apibūdinimai užrašomi kitoje lentos pusėje.Išdalijamos sukarpytos paukščio reprodukcijos detalės ir nekalbant prašoma sudėlioti ir

priklijuoti ant popieriaus, paliekant tarp detalių iki pusės cm tarpelius. Aptariamas rezultatas ir kaip sekėsi dirbti grupėje. Klausiama, iš kokių kūno dalių sudarytas paukštis. Atsakymai surašomi viduryje lentos.

Minčių lietus, kaip gali atrodyti fantastinis paukštis. Skelbiamas savarankiškas darbas. Grupėje turi pasiskirstyti, kuris kurią fantastinio paukščio dalį pieš. Pagal kūno dalies dydį pasiūlomas popieriaus formatas. Kai kūno dalys nupieštos, iškerpamos ir sudedamos ant didelio lapo. Tariamasi, ar nieko netrūksta, ar nereikia kai kur kiek nukirpti, kad derėtų, su trintuku ar tušu

23

pataisyti. Užbaigus dalys priklijuojamos. Fantastinio paukščio apibūdinimas surašomas lentoje. Kiekvienas pakalba/išsisako fantastinio paukščio vardu.

Aptarimas. Kiekvienas pasisako kaip jam sekėsi, ką naujo suprato. Padėkoja ir palinki gero, bando pagrįsti, kodėl to linki.

Aptarimo temos:Koks šio suklijuoto/fantastinio gyvūno vardas? Kur jis gyvena? Ką labiausiai mėgsta veikti?

Koks mėgstamiausias jo patiekalas? Kas jo geriausias bičiulis? Kaip sekėsi dėlionė nesikalbant, kokie ženklai ir gestai, veido mimika padėjo susitarti? Kuris buvo iniciatyviausias? Kuris mažiausiai aktyvus, kodėl? Balsuokite, ar jis jums patinka/nepatinka? Ar dirbti drauge vieną darbą lengviau/sunkiau nei vienumoje? Kokios mintys buvo/kaip jos kito per darbo procesą? Ką naujo suvokei/sužinojai? Ką gali palinkėti kitam? Už ką ir kuriam dalyviui nori padėkoti?

Siekinys:Tvirtinti neverbalinę komunikaciją, grupės pajautą, savireguliaciją. Aktyvinti kuriamuosius

vaizdinius, lavinti komunikaciją, klausimąsi grupėje, mokytis į(si)vardyti, ko pasiekė, ką sužinojo, pastebėjo.

22. „Mano sapnas“

Technika ir priemonės:Didelė plunksna ratu. Įv. nedidelės dėžutės, folija, ruda popierinė ir skaidri lipnios juostelės,

siūlai, įv. medžiagos skiautės, sagos ir kita pusmanterija, laikraščiai, žurnalai, nereikalingas popierius, plastikas, šienas, gamtinė medžiaga, antrinės žaliavos, įv. klijai, tapybos priemonės.

Veiklos turinys:Pirmame rate pasisakoma kokios nuotaikos atėjo, ką galvoja, norėtų veikti. Antro rato metu

kalbamasi apie dažniausiai sapnuojamus sapnus. Kalbama, ką jie galėtų reikšti. Kokie pagrindiniai simboliai „pranašauja“ įvykius. Sunkūs sapnai, lengvi sapnai. Pasikartojančių sapnų istorijos.

Susiskirstoma poromis ir vienas kitam papasakojamas baisiausias sapnuotas sapnas.Prašoma prisiminti ryškiausią sapną ir jį, jo įspūdį pavaizduoti spontanišku piešiniu. Apžvelgti

iš toliau, sukonkretinti ir sukonstruoti dėžutės viduje. Dalyviai renkasi priemones, medžiagas, vadovas su kiekvienu trumpai pasikalba, sužinodamas jo darbo kryptį.

Užbaigus sapno kūrimą, siūloma dėžutės išorę apipavidalinti kaip pastatą. Apgalvojant ir paliekant angą pažvelgti į savo sapną. Savarankiškas darbas konstruojant, ištapant.

Savo darbo pristatymas. Sapno parodymas ir/ar tik apibūdinimas, jei yra poreikis, spontaninio sapno piešinio sunaikinimas.

Dalyvių klausimai ir atsakymai. Išsisakymas, apibendrinimas ką sužinojau, išmokau.

Aptarimo temos:Kas tau svarbiausia atrodė, kai porininkas pasakojo savo sapną? Kaip pasijutai tu, kai

porininkui papasakojai savo sapną? Kokį sapną pavaizdavai piešinyje? Kaip jauteisi ryte po šio sapno? Ar jis tave neramina/tavo manymu, kodėl? Kokiems sapnams kartojantis reikia susirūpinti? Pakomentuokit, sakoma „išlipai ne ant tos kojos“, ką tuo norima pasakyti? Ar išsimiegoti yra svarbu/kodėl? Ar galima nupiešti sapną/jo įspūdį? Kai sunaikinai nemielą sapną – palengvėjo? Ar

24

padeda gerai jaustis, kai spontaniškai išsilieji, sunaikini ir pamiršti? Kokiu dar atveju galima tai taikyti savo kasdienybėje? Ar tinka tai atlikti labai supykus? Jei patikusį pieštą sapną pasikabini ant sienos, kokia nuotaika tave užplūsta? Kokių sapnų palinkėtum kitiems? Už ką galime padėkoti vieni kitiems?

Siekinys:Prisiminti, analizuoti save, pajausti sapno ir ryto nuotaikos sąsajas, rasti pozityvų būdą išlieti

emocijas. Suvokti miego ir vidinės ramybės svarbą, pasidalinti patirtimi ir pastebėjimais grupėje. Į(si)vardyti, ką naujo sužinojo, suvokė, išbandė, pritaikė.

23. „Kaukė 1“

Technika ir priemonės:Veideliai su mimikomis. Įv. tonų A4 formato lapai, įv. piešimo priemonės. Molis, kartonas.

Papje maše technikai: kiekvienam po plastiko gabalą patiesti ant stalo, aliejus, merlius, laikraštinis ar kitas nebenaudotinas popierius, lipalas, teptukas, platus indas su trupučiu vandens, kempinė. Įvairių kaukių nuotraukos, piešiniai, reprodukcijos, veido išraiškų paveikslėliai.

Veiklos turinys:Išsirenkamas veidelis ar keli, apibūdinantys atėjusiojo savijautą. Dalyvis pasisako koks atėjo ir

ką tikisi veikti.Prašoma susikaupti ir pagalvoti apie baimę, meilę ir pyktį. Pasirinkus tris lapus juose

pavaizduoti jų sukeliamą abstraktų įspūdį. Spontaniškame piešinyje neturi būti pažįstamų daiktų ir žinomų simbolių. Užrašyti įspūdžio pavadinimus. Vienam piešiniui skiriama iki 5–7 min. Piešiniai dedami į šalį.

Imamas molio „žemės“ gabalas ir suformuojamas rutulys. Galvojama apie emociją, kurią įsivardijo atėjęs ir labiausiai įstrigusį piešinį, vaizduojantį baimę, meilę ar pykčio įspūdį. Iš rutulio formuojama kaukė, kuri atspindėtų tai, ką labiausiai šiuo metu dalyvis jaučia. Suformavus kaukę, prašoma per ją pasikalbėti su vadovu, pavaidinti, pasipasakoti kaip kaukei. Gauti iš vadovo palaikomąsias grįžtamąsias reakcijas. Jei būtina – kaukę dar patobulinti.

Toliau kaukė ištepama aliejumi, uždedama keli sluoksniai merliaus ir tepama klijų ir vandens skiediniu bei sluoksniuojamas popierius, kol storis bus pakankamas. Kol kaukė džiūsta, nusipiešiamas jos eskizas ir kuriamas spalvinis jos apipavidalinimo sprendimas. Ieškoma medžiagų, kurios tiktų antakiams, barzdai, plaukams, jos ruošiamos, klijuojamos, pinamos ir pan.

Pirštais išplėšiamas iš lapo pieštas kaukės eskizas su akimis ir burna. Rate dalyviai po vieną užsideda kaukę ir supažindina kitus su „nauju“ dalyviu, kuris pasipasakoja vardą, koks esąs, ar bijo, ar myli, ant ko/kodėl pyksta, ką mėgsta veikti, kuo dirba, kokią šeimą turi ir pan.

Kaukių eskizų paroda. Aptarimas, apibendrinimas, refleksija. Galimybė, kilus norui, kaukę sunaikinti.

Aptarimo temos:Apibūdink kaip jauteisi pasakodamas apie savo nuotaiką, su kuria atėjai, ir pasakodamas apie

naują žmogų-„kaukę“. Kodėl žmonės kuria kaukes? Ką tavo kaukė sako tau? Ar yra kaukės, kaip vaidmenys žmonių gyvenime? Iliustruokite tai pavyzdžiais. Kada užsidėti kaukę yra naudinga, gerai? Iš ko galima suprasti, kad naudojama kaukė išduoda, kad meluoji? Ką dar galima prilipdyti

25

kaukei prieš ją nuspalvinant kito užsiėmimo metu? Ką gali palinkėti savo, draugo kaukei? Ką naujo supratai per šį užsiėmimą?

Siekinys:Per kaukę įvardyti tai, kas šiuo metu neramina, džiugina, tiesiog išsiplepėti. Išgirsti kito

pasisakymą. Palaikyti kalbantįjį pozityviu pastebėjimu. Suteikti palaikantįjį ryšį. Susivokti savo emocijose. Planuoti savo darbo veiksmus, pastebėti nuotaikos kitimą veiklų procese.

24. „Kaukė 2“

Technika ir priemonės:Akriliniai dažai (geltona, raudona, mėlyna, balta), pusmanterija, folija, pakulos, antrinės

atliekos ir gamtinė medžiaga. Lipni juosta, klijai, plastelinas. Žirklės, rėžiklis.

Veiklos turinys:Pasisveikinimas užsidėjus išdžiūvusį kaukės ruošinį. Savo nuotaikos, džiaugsmų ir bėdų

pristatymas. Pasakymas ko kaukei dar trūksta: pasidarysiu šukuoseną, užsiauginsiu ausis, ragus, barzdą ir pan.

Apkarpomas, patikslinamas ruošinys. Suformuojami ir prilipdomi trūkstami elementai. Paeksperimentuojama juodraštyje maišant spalvas, apipavidalinama dažais. Kalbama apie tradiciškai nusistovėjusias spalvas nuotaikai, būsenai reikšti. Apie spalvų sumaišymo rezultatus.

Po pertraukos prašoma pagalvoti apie kaukės vidinę pusę, t.y. apie tą pusę, kurios niekam nenorėtų rodyti ir apie kurią nenorėtų niekam pasakoti. Prašoma tą pusę taip pat apipavidalinti tokiomis priemonėmis, kurios nesužeistų odos kaukę užsidėjus. Apipavidalinus vidinę nematomą kaukės pusę, sėdama ratu pokalbiui.

Pritvirtinama guma ir susimąstoma, kaip rate po vieną pavaidinti kaukės vardu. Pradedant supažindinimu su nauju asmeniu, baigiant kaukės padėka. Padaroma bendra grupės kaukių nuotrauka. Laisvai dalinamasi įspūdžiais.

Aptarimo temos:Po vidinės kaukės dalies apipavidalinimo kiekvienam atiduodami baimės, meilės ir pykčio

įspūdžio piešiniai. Prašoma juos palyginti su savo sukurta kauke – kurį įspūdį jos atliepia. Jei kyla noras atsikratyti įspūdžiu, jis nepriimtinas, pasiūloma pasirinkti vieną ar du iš trijų įspūdžių, suplėšyti, suglamžyti, turint sąlygas –sudeginti. Tiesiogiai įvardyti, kad išsilaisvinome nuo šio nemalonaus išgyvenimo. Jei yra būtina, leidžiama spontaniškai išsilieti turimomis priemonėmis ir dar kartą sunaikinti savo nemalonumą.

Kaukės pristatymas: koks vardas, pavardė, ką vaizduoja, kokia nuotaika dabar, kokia bus rytoj, kaip sekėsi, kokios mintys sukosi galvoje ją kuriant, kas joje patiko/nepatiko. Kokios yra kaukės gerosios savybės, ką ji ir palinkėtų kitoms kaukėms. Ką kaukė palinkėtų visiems žmonėms žemėje?

Siekinys:Per kaukę įvardyti tai, kas neramina/džiugina. Išgirsti kito pasisakymą. Palaikyti kalbantįjį

pozityviu pastebėjimu. Suteikti palaikantįjį ryšį. Susivokti savo emocijose. Įveikti negatyvą simboliškai jį sunaikinant. Įgyvendinti savo darbo veiksmus, pastebėti savo nuotaikos kitimą veiklų procese. Vaidinant išreikšti savo būseną.

26

25. „Verslo planas:„Valgykla, kavinė ar restoranas?“

Technika ir priemonės:„Kalbantis“ puodelis ratu. Molis ir įv. įrankiai, įv. spalvų ir kietumo popierius, rašymo

priemonė, žurnalai, susiję su maisto produktų iliustracijomis, žirklės, klijai, antrinės žaliavos, guašas.

Veiklos turinys:Susėdus ratu skelbiama problema, kad turime priemonių ir privalome atidaryti maitinimo

įmonę. „Kalbantis“ puodelis ratu, siekiant aptarti, kas sudaro valgyklos darbą, be ko jos neatidarysim. Antras puodelis ratu, kokį darbą reikia nuveikti iki atidarymo. Trečias kalbantis puodelis ratu, pasiskirstymas darbais ir vaidmenimis.

Skiriama valanda įrengti kavinei. Paprastai tariamasi grupėje: sudaromas meniu (iš iškarpų), kuriami indai ir įrankiai, servetėlės, gaminami pinigai, tariamasi, kas dirbs virtuvėje, kas padavėjas, indų plovėjas ir valytojas, kasininkas-finansininkas.

Po pertraukos į maitinimo įstaigą priimami klientai (dalyviai, atsisakę pareigų, pakviečiama mokyklos darbuotojas, kiti draugai ir pan.). Visi tobulina savo vaidmenis ir virėjams tenka didžiausia atsakomybė ruošti patiekalus iš molio ir įv. priemonėmis puošti. Indų plovėjai kuria naujus indus, pateikia reikiamus įrankius. Padavėja ir finansininkė administratorė rūpinasi mandagumu su klientais, pinigais, kvitais už paslaugas.

Baigus žaisti. Sutvarkoma aplinka, suskaičiuojama uždirbta suma, dirbantems paskirstomas dienos uždarbis, išklausomi klientų pagyrimai ir nusiskundimai. Darbuotojai įvertina savo darbą ir dar dalykus, kuriuose reikėtų pasistengti.

Aptarimo temos:Kaip pavyko suorganizuoti įmonės atidarymą, kas šioje veikloje patiko/nepatiko? Kur dar

reikėjo pasistengti/daugiau žinoti? Kaip skyrėsi įsivaizdavimas apie įmonę ir realus darbas joje? Kuo skiriasi mokyklos valgykla nuo viešosios valgyklos? Ar patiko servetėlių, indų dizainas ir patiekalų pateikimo estetinė pusė? Ar klientai liko patenkinti/kodėl taip, kodėl ne? Ką reikėtų grupės darbe tobulinti? Kaip sekėsi elgtis su pinigais? Ar visi patenkinti darbo užmokesčiu? Ar užtektų už tokį užmokestį pragyventi vieną – dvi dienas? Kodėl užmokestis netenkino? Kuo skiriasi valgykla nuo kavinės? Kavinė nuo restorano?

Siekinys:Telkti grupę dirbti tikslui, per žaidimą „sukurti“ įmonę ir išbandyti jos veiklą, gauti atlygį už

darbą. Dalintis savo patirtimi sprendžiant nesusipratimus tarp darbuotojų, klientų. Imituoti darbinius veiksmus ir situacijas. Kreipti dėmesį į paslaugos estetiką ir pateikimą.

Patikus šiai veiklai, sekantį užsiėmimą galima valgyklą reorganizuoti į kavinę, dar sekantį – kavinę į restoraną, suvokiant ir sau keliant didesnius reikalavimus ir aukštesnius klientų aptarnavimo lygius.

26. „Kaip aš įsivaizduoju šeimą“

27

Technika ir priemonės:Gyvūnų/gėlių/mitologinės ir konkrečios nuotraukos, menininkų reprodukcijos,vaizduojančios

šeimas;a) Įvairūs spalvoto popieriaus lapai, žurnalai, laikraščiai, klijai. Spalvotos priemonės, tinkančios

rašymui, piešimo, grafikos priemonės, įvairių atspalvių ir storio, faktūros popierius, žirklės, spalvota žvakė, klijai;

b) Molis, lentelė, kartonas ar kočėlas su medžiaga plokštuminiam ar erdviniam šeimos kūriniui.

Veiklos turinys:Žaidžiamas lietuvių liaudies žaidimas „Graži mūsų šeimynėlė“.Sėdama į ratą ir skatinama žodinė patirties, suvokimų, įsivaizdavimų, kas yra šeima, sklaida.

Parodoma, kaip galima piešti gėles ant sušlapinto suglamžyto popieriaus ir kaip galima atlikus piešinį (šeimos portretą) neryškios spalvos žvake nuspalvinti akvarele. Pasakoma, kad galima iš popieriaus, molio kurti erdvines gyvūno, mitologinės ir kitos šeimos kompozicijas.

Trumpas vadovo žodis apibendrinant vaikų pastebėjimus ir šeimos temos sprendimo galimų variantų pasirinkimo lauko įvardijimas. Supažindinama su lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“mitologine šeima.

Savarankiškas darbas. Darbas poromis kalbantis ir klausant kokią šeimą porininkas nupiešė/nulipdė/sukonstravo. Porininkų pristatymas, pasakant kas svarbiausia yra jo šeimoje. Piešinio savininko papildymas, ko apie jo sukurtą šeimą nepasakė porininkas.

Apibendrinimas visoje grupėje išskiriant svarbiausius šeimos dalykus, elementus ir išrašant juos lentoje. Svarbiausio teiginio apie šeimą užrašymas ant dalyvio kūrinio.

Aptarimo temos:„Man tavo kūrinyje patiko pavaizduota...“, „Aš apie šeimą manau, kad..., aš apie šeimą žinau,

kad...“, „Man šeimoje patinka, kad..., man šeimoje nepatinka, kad...“, „Aš norėčiau, kad šeimoje...“. Ką pastebite žiūrėdami filmus apie gyvūnų šeimas? Kaip įsivaizduojate savo būsimą šeimą? Kodėl šeima yra svarbi ir augalui, ir žmogui, ir gyvūnui? Kodėl šeimoje reikia dėkoti, padėti vienas kitam? Ko palinkėtumei kitam savo šeimos nariui?

Siekinys:Suvokti šeimą kaip pagrindinę žmogaus augimo, brendimo sąlygą. Projektuoti savo suvokimą

pozityvios šeimos, atsakingos tėvystės, motinystės požiūriu. Gauti atsakymus į šia tema rūpimus klausimus. Žadinti suvokimą, kad vaikas gali padėti savo šeimai/globėjams, kad tai suartina. Perkelti su šeima susijusias įtampas į kūrinį, suteikiant laisvę jas pergyventi, perkurti ar simboliškai sunaikinti.

27. Projektas – paroda

Technika ir priemonės:Sukurtų programos metu darbelių ekspozicija mokyklos koridoriuje ar aktų salėje. Įvairios

didelės kartono dėžės, medžiagos lygintuvas, krepinis popierius, polietilenas, agroplėvelė, popieriaus rulonas, kompiuteris, spausdintuvas, medžiagos plokštuminių darbų tvirtinimui ant sienos.

28

Veiklos turinys:Grupėje pasakoma, kad reikia suruošti parodą, klausiama, kokius darbus reikia nuveikti, kad

paroda būtų atidaryta. Kaip paprastai parodos atrodo, kokie darbai eksponuojami ir kaip jie pateikiami.

Viename užsiėmime: dalyviai bendroje grupėje sudaro reikalingų nuveikti darbų sąrašą, pasiskirsto atsakingais ir aptaria jo įgyvendinimo eiliškumą: sunešti stalus, išdėlioti dėžes, išlyginti ir užtiesti medžiagas, popierių, krepinį popierių, polietileną, agroplėvelę ir pan., pagaminti ir išsiuntinėti kvietimus kviečiamiems į parodos atidarymą (sudaryti jų sąrašą). Atrinkti kūrinius, ties kiekvienu surinkti etiketę-tekstą: autorius, darbo pavadinimas, komentaras. Kiekvienas atsakingas už savo kūrinio etiketę ir turi kontaktuoti su dalyviu, kuris rinks tekstą. Susitarti su lietuvių kalbos mokytoja dėl klaidų taisymo. Išdėlioti ir perdėlioti, sukabinti darbus pagal temas, dydį, spalvas ir pan., kad jie derėtų.

Kitame užsiėmime kuriamas, repetuojamas parodos atidarymo scenarijus. Įvardijama, kad turimos kelios nuotraukos, filmuota vaidinimo medžiaga. Pasakos veikėjai ir dekoracijos. Bandoma jais manipuliuojant sukurti parodos atidarymo scenarijų ir mini vaidinimą. Sukurti scenos apipavidalinimo sprendimą. Jei mini vaidinimas - istorija nesirutulioja, imituojamas, repetuojamas vaidinimas remiantis filmuota medžiaga ar kuriamas įgarsinimas, pagal kurį veikėjai veikia. Jei reikia, kviečiama į pagalbą muzikos mokytoja. Jei trūksta laiko, sudaromos sąlygos jam rasti, bet sprendimus priimti ir įgyvendinti turi patys dalyviai.

Aptarimo temos:Po kiekvieno nuveikto, sugalvoto darbo etapo grupė įsivertina, pasidalina nuomonėmis,

numato tolimesnius žingsnius, pagiria vienas kitą už pastangas, nebijo kreiptis pagalbos. Persiskirsto pareigomis, mažesnėmis grupelėmis. Akcentuojamas elgesio, siekių ir rezultatų pozityvumas, pastebimi ir maži pasiekimai.

Siekinys:Apjungti grupę bendram darbui ir įgyvendinti turimą patirtį dirbant grupėje, nepaliekant nė

vieno nuošalyje. Pristatyti programos estetinės išraiškos rezultatus. Pasidžiaugti savo pačių nuveiktu darbu.

29

ŠALTINIAI, KURIAIS REMTĄSI SUDARANT PROGRAMĄ:

Bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.

J. Kmieliauskas. Lipdymas vaikų darželyje. K., 1983.

Lipdymas pagalbinėje mokykloje (metodinės rekomendacijos). V., 1989.

V. Vaičiūnaitė. Dailės mokymo programa. V., 1994.

Specialiosios mokyklos programos, vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo vaikų meninis ugdymas V–X klasei. V., 1997.

Specialiosios mokyklos programos. Dailė V–X klasei. V., 1999.

I. Kaffemanienė, I. Burneckienė. Specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimų ugdymas. ŠU., 2001.

Virginija Tamulienė. Dailės specialioji didaktika. Šiauliai, 2002.

M. Leliūgienė. Dailės terapijos taikymo galimybės. VŠĮ, 2002.

D. Grakauskaitė - Karkockienė. Kūrybos psichologija. V., 2002.

D. Šilingienė. Molio lipdiniai. „Presvika“, 2004.

Aaron T. Beck. Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai.V., 2005.

E. Ignatavičienė. Mokausi keramikos. Šiauliai, 2005.

A. Galkienė. Heterogeninių grupių didaktika: specialieji poreikiai bendrojo lavinimo mokykloje. Šiauliai, 2005.

D. Grakauskaitė - Karkockienė. Kūrybos psichologijos pagrindai. V., 2006.

A. Galkienė, V. Gevorgianienė. Neįgalumą turinčių mokinių verslumo ugdymo programa. V., 2008.

A. H. Maslow. Motyvacija ir asmenybė. V., 2009.

N. Bedard. Vaikų piešiniai. Kaip juos suprasti. V., 2010.

LEU. Socialinis ugdymas. Nr. 7(18), Nr. (29) V., 2009, V.,2011.

A. Vilkelienė. Ypatingųjų mokinių meninis ugdymas. Socialiniai mokslai. V., 2013.

R. Kielaitė. Kartu įveikime mokymosi sunkumus. Šiauliai, 2013.

L. Lebedeva. Dailės terapija: teorija ir praktika. K., 2013

K. Martinson i drugije. Iskusstvoterapija. Izdatelstvo „Reč“, 2014.

30

Turinys

I. PROGRAMOS PASKIRTIS 4

II. UŽDUOČIŲ TIKSLAI 5

III. PROGRAMOS TURINIO TEMOS 6

1. „Sveiki susirinkę, susipažinkime“. 6

2. „Gyvybės medis. Visi lygūs ir visi skirtingi“ 7

3. „Gyvybės medis. Aš tarp kitų“ 7

4. „Medis-miškas“ 8

5. „Mano išorinės/vidinės savybės“ 9

6. Esu unikalus. Ką kiti manyje vertina? Ką aš vertinu savyje?“ 10

7. „Kuriame vardą/vardo raidę“ 10

8. „Man nepatinka, kai aš/kitas... Man patinka, kai aš/kitas...“ 11

9. „Kuriame taisykles. Kam reikalingi susitarimai?“ 12

10. „Mano nuotaikos ir nuotaikos už lango mozaika“ 13

11. „Kai aš piktas“ 14

12. „Konfliktų linijos“ 15

13. „Išgyvenimo/norų/vertybių piramidė“ 16

14. „Apskritimai“ 17

15. „Aš/Tu/Mes – pasaulis“ 18

16. „Fantastinė ir reali problema“ 19

17. „Istorija apie...“ 20

18. „Kuriame pasaką“ 20

19. „Fantastinė pilis“ 21

20. „Vieta, kurioje norėčiau gyventi“ 22

21. „Fantastinis paukštis“ 23

22. „Mano sapnas“ 24

23. „Kaukė 1“ 25

24. „Kaukė 2“ 26

25. „Verslo planas:„Valgykla, kavinė ar restoranas?“ 27

26. „Kaip aš įsivaizduoju šeimą“ 27

27. Projektas –paroda 28

IV. ŠALTINIAI, KURIAIS REMTĄSI SUDARANT PROGRAMĄ 30

31