ŠVIETIMO IR MOKSLO SRITIES SEKTORIŲ ......Pirma tarpinė ataskaita patvirtinta 2013 m. kovo 14 d. Vertinimo priežiūros grupės posėdžio metu. Antra ir tečia tarpinės ataskaitos

ŠVIETIMO IR MOKSLO SRITIES SEKTORIŲ STRATEGINĖS ANALIZĖS TREČIA TARPINĖ ATASKAITA

Vadovaujantis partneris:

Partneriai:

2013 m. birželio 3 d.

1

TURINYS

TURINYS ...................................................................................................................................................................... 2

ĮVADAS ....................................................................................................................................................................... 3

1. BENDRAS LIETUVOS IR ES ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS ................................................................................ 4

1.1. ES ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS ................................................................................................................................ 4 1.2. NACIONALINIS ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS................................................................................................................. 6 1.3. STUDIJOS .................................................................................................................................................................... 8 1.4. MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ VEIKLA ............................................................................................................... 10

2. 2007-2013 M. PROGRAMAVIMO LAIKOTARPIO INTERVENCIJOS ........................................................................... 15

2.1. STUDIJOS .................................................................................................................................................................. 15 2.2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA .............................................................................................................. 20

3. ESAMOS SITUACIJOS IR ATEITIES TENDENCIJŲ ANALIZĖ ........................................................................................ 25

3.1. STUDIJOS .................................................................................................................................................................. 25 3.2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA .............................................................................................................. 47

4. PASIŪLYMAI 2014-2020 M. VEIKSMŲ PROGRAMAI............................................................................................... 70

4.1. INVESTICINIS PRIORITETAS: ŠVIETIMO IR MOKYMO INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS (ERPF) ............................................... 70 4.2. INVESTICINIS PRIORITETAS: MOKYKLOS NEBAIGIANČIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS PREVENCIJA IR MAŽINIMAS IR LYGIŲ GALIMYBIŲ GAUTI GEROS KOKYBĖS IKIMOKYKLINĮ, PRADINĮ IR VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ UŽTIKRINIMAS (ESF) ................................................................... 78 4.3. INVESTICINIS PRIORITETAS: AUKŠTOJO AR LYGIAVERČIO LYGMENS MOKSLO KOKYBĖS, VEIKSMINGUMO IR ATVIRUMO GERINIMAS, KAD BŪTŲ PRITRAUKTA DAUGIAU STUDENTŲ IR DIDĖTŲ PAŽANGUMAS (ESF) ....................................................................................... 84 4.4. INVESTICINIS PRIORITETAS „GALIMYBIŲ MOKYTIS VISĄ GYVENIMĄ DIDINIMAS, DARBO JĖGOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS BEI ŠVIETIMO IR MOKYMO SISTEMŲ PRITAIKYMAS DARBO RINKOS POREIKIAMS; ĮSKAITANT PROFESINIO ŠVIETIMO IR MOKYMO KOKYBĖS GERINIMAS BEI MOKYMOSI DARBO VIETOJE IR GAMYBINĖS PRAKTIKOS PROGRAMŲ, PAVYZDŽIUI, DVEJOPO MOKYMOSI SISTEMŲ KŪRIMAS IR PLĖTRA" (ESF) .................................................................................................................................................. 97 4.5. INVESTICINIS PRIORITETAS: MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ (MTI) INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS, MTI GEBĖJIMŲ TOBULINTI KOMPETENCIJĄ LAVINIMAS IR KOMPETENCIJOS CENTRŲ, YPAČ EUROPOS SVARBOS, SKATINIMAS ...................................................... 103 4.6. INVESTICINIS PRIORITETAS: ĮMONIŲ INVESTICIJŲ Į INOVACIJAS IR MOKSLINIUS TYRIMUS SKATINIMAS IR RYŠIŲ BEI SĄVEIKOS TARP ĮMONIŲ, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS CENTRŲ IR AUKŠTOJO MOKSLO PLĖTOJIMAS, VISŲ PIRMA, PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ PLĖTROS, TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMO, SOCIALINIŲ INOVACIJŲ IR VIEŠOSIOMS PASLAUGOMS TEIKTI SKIRTŲ INOVACIJŲ, PAKLAUSOS GENERAVIMO, TINKLŲ KŪRIMO, GRUPIŲ IR ATVIRŲ INOVACIJŲ SKATINIMAS NAUDOJANTIS PAŽANGIĄJA SPECIALIZACIJA ........................ 105

PRIEDAS. ESTIJOS ATVEJO STUDIJA ......................................................................................................................... 109

1. ĮVADAS .................................................................................................................................................................. 109 1.1. SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS ESTIJOJE .......................................................................................................................... 109 1.2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERTIMENTINĖ PLĖTRA ESTIJOJE ......................................................................................... 109 2. SEKTORINĖS INTERVENCIJŲ LOGIKOS APŽVALGA .............................................................................................................. 110 2.1. INTERVENCIJŲ LOGIKA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO SRITYJE................................................................................................ 110 2.2. INTERVENCIJŲ LOGIKA MTEP SRITYJE ...................................................................................................................... 111 3. AKTUALIŲ INTERVENCIJOS PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ............................................................................................................... 112 3.1. SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMOS ......................................................................................................... 112 3.2. DOKTORANTŪROS STUDIJŲ IR TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO PROGRAMA „DORA“ ........................................................... 114 4. REKOMENDACIJOS IR AKTUALIOS PAMOKOS .................................................................................................................. 117 5. INFORMACIJOS ŠALTINIAI ........................................................................................................................................... 117

2

ĮVADAS

Šis dokumentas yra trečia tarpinė ataskaita „Švietimo ir mokslo srities sektorių strateginė analizė“, kuri paruošta pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartį Nr. S-146 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir UAB „PPMI group“ vykdančios jungtinę veiklą su VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“ ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Pirma tarpinė ataskaita patvirtinta 2013 m. kovo 14 d. Vertinimo priežiūros grupės posėdžio metu. Antra ir tečia tarpinės ataskaitos rengtos lygiagrečiai, vadovaujantis veiklos planu ir analizės gairėmis, patvirtintomis įvadinėje ataskaitoje. Ruošiant šais ataskaitas buvo surengti du išvažiuojamieji posėdžiai, kurių metu keturios darbo grupės aptarė siūlomas finansuoti veiklų grupes ir veiklų pavyzdžius. Pagal šių posėdžių rezultatus ir atliktus interviu su socialiniais partneriais buvo atnaujinta antros ir trečios ataskaitų pasiūlymų 2014-2020 m. veiksmų programai dalis. Taip pat atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis papildyta atskirų sektorių esamos situacijos analizė ir pateikta pirminė Estijos atvejo studijos versija (žr. priedą). Šios ataskaitos rengimo metu buvo teikiama nuolatinė pagalba LR ŠMM ruošiantis teletiltui su Europos Komisija. Ataskaita susideda iš keturių pagrindinių dalių. Pirmuose trijuose skyriuose aptariama studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros situacijos analizė. Apžvelgiami svarbiausi Europos Sąjungos ir Lietuvos politiniai ir strateginiai dokumentai šiose srityse ir išnagrinėtos kiekvieno sektoriaus stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, pateikta 2007-2013 m. programavimo laikotarpio intervencijų švietimo ir mokslo srityse apžvalga. Ketvirtame skyriuje pateikiami pasiūlymai dėl investavimo strategijos - specifiniai uždaviniai, jų įvykdymo matavimo rodikliai ir juos įgyvendinančių veiksmų pavyzdžiai.

3

1. BENDRAS LIETUVOS IR ES ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS

Švietimas ir mokymas – ES politikos sritis, glaudžiai susijusi su tokiomis prioritetinėmis ES politikos sritimis kaip moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, žinių ekonomika, informacinės visuomenės plėtra. Jos ilgalaikiai tikslai apima mokymosi visą gyvenimą ir mobilumo skatinimą, mokymosi kokybės ir efektyvumo gerinimą, lygybės, socialinės įtraukties ir pilietiškumo skatinimą bei kūrybiškumo ir inovacijų visuose mokymo lygiuose plėtrą. Ši politika taip pat yra laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių ES konkurencingumo stiprinimui ir užimtumo didinimui. Glaudesnis politinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje Europiniu lygmeniu itin paspartėjo nuo 2000 m., kai buvo pasirašyta Lisabonos strategija1, kurioje švietimui ir mokymui buvo skirta daug dėmesio. 2002 m. Europos šalių vadovai nustatė tikslą iki 2010 m. reformuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas taip, kad jos taptų pasauliniais kokybės orientyrais.“2 Siekdami prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo, švietimo ministrai nustatė bendrus tikslus švietimo ir mokymo sistemoms gerinti ir parengė šių tikslų siekti padedančią darbų programą – „Švietimas ir mokymas 2010“.3 Švietimo ir mokymo sričiai neprarandant aktualumo ir toliau, minėtą programą pakeitė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“)4, kurioje šiuo metu yra pateikti bendri ES lygmens strateginiai tikslai, užduotys ir reikalavimai, ko turi būti imamasi visoje švietimo ir mokymo srityje numatyta, kad visuose švietimo lygiuose turi būti siekiama prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą ir judumo principo įtvirtinimo; gerinti švietimo kokybę bei veiksmingumą; skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą; ir stiprinti novatoriškumo ir kūrybingumo, įskaitant verslumą, aspektus. Taip pat yra nurodomi ir konkretūs reikalavimai visoms švietimo sritims: daugiau dėmesio skirti pagrindinėms kompetencijoms (raštingumui, mokėjimui skaičiuoti, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, kalbų mokėjimo gerinimui), didinti asmenų įtrauktį į švietimo sistemą iš socialiai, ekonomiškai ar dėl kitų priežasčių silpnesnių visuomenės grupių. Dabartiniame svarbiausiame Europos Sąjungos ekonomikos augimo dokumente – Strategijoje „Europa 2020“5, nustatančioje pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, švietimui irgi tenka svarbus vaidmuo, ypač integruotose gairėse, valstybių narių nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos reformas. „Europa 2020“ akcentuojamas bendrųjų kompetencijų ugdymas ir mokyklų nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas. Keliami du pagrindiniai tikslai švietimo ir mokymo srityje: 1) mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 proc. iki 10 proc.; 2) didinti 30–34 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį nuo 31 proc. iki 40 proc. Taip pat pabrėžiama, jog švietimas ir mokymas turi

1 Lisabonos strategiją (2000/03/24 Nr. 100/1/00) 2 Pirmininkaujančios valstybės išvados, Barselona, 43 dalis. 3 Tarybos ir Komisijos bendroji tarpinė ataskaita „Švietimas ir mokymas 2010: Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo skubių reformų“ (2004 m.) 4 Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) 5 Europos Komisijos komunikatas “2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija”. KOM(2010) 2020.

1.1. ES švietimo politikos kontekstas

4

ne tik suteikti piliečiams gebėjimų ir kompetencijų, kurių reikia Europos ekonomikai ir Europos visuomenei, tam kad jos išliktų konkurencingos ir inovacinės, bet ir padėti skatinti socialinę sanglaudą bei įtrauktį. Švietimo ir mokymo srityje iš siūlomų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų yra itin svarbios dvi: „Judus jaunimas“, kuria siekiama padėti jaunimui pasinaudoti visomis mokymo ir švietimo teikiamomis galimybėmis bei tokiu būdu pagerinti savo galimybes įsidarbinti; ir „Naujų gebėjimų ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, kurioje akcentuojama, jog reikia daryti pažangą siekiant geriau nustatyti mokymo poreikius, didinti švietimo ir mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, sudaryti palankesnes sąlygas asmenims pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis ir profesiniu orientavimu; užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo ir mokymo sektoriaus į darbo rinką; pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamų kvalifikacijų sistemų; ir geriau įteisinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytus gebėjimus ir kompetencijas. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje6 nurodoma, kad pagal strategiją „Europa 2020“ daug dėmesio turi būti skiriama tiek trumpalaikio augimo poveikio reformų priemonėms, tiek vidutinės trukmės laikotarpio augimo modeliui. Siekiant veiksmingesnių ir kokybiškesnių švietimo ir mokymo sistemų, jas reikia modernizuoti, o žmonėms suteikti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų. Taip sustiprėtų žmonių tikėjimas galimybe išspręsti dabartinius ir ateityje kilsiančius uždavinius. Dėl to išaugtų Europos konkurencingumas, suaktyvėtų ekonomikos augimas ir būtų sukurta naujų darbo vietų, kas ypač aktualu kovojant su dideliu jaunimo nedarbu. Tuo tarpu naujausiame 2012 m. lapkritį Europos Komisijos išleistame komunikate „Švietimo persvarstymas“7 Europos Komisija ragina valstybes nares spartinti švietimo reformas ir nurodo, kokių veiksmų turėtų būti imamasi:

• Remti meistriškumą profesinio mokymo sistemoje (plėtoti kokybiškas dualiojo profesinio mokymo sistemas, derinti profesinio mokymo politiką prie regioninių ar vietos ekonomikos plėtotės strategijų, skatinti sąsajas su kitomis švietimo sektoriaus priemonėmis, parengti trumpas (dvejų metų) aukštojo mokslo programas, stiprinti vietos, nacionalinę ir tarptautinę įmonių (visų pirma MVĮ) ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų partnerystę bei tinklus).

• Didinti besimokančių asmenų, kuriems gresia nebaigti mokyklos ir įgyti menką kvalifikaciją, pažangumą. Svarbiausi veiksmai – įgyvendinti kokybiškas ir prieinamas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemas, stiprinti pagrindinių gebėjimų – raštingumo, mokėjimo skaičiuoti, matematikos ir mokslo pagrindų – plėtotę, visuose švietimo lygmenyse kuo anksčiau identifikuoti potencialius nepažangiuosius ir teikti konkrečiam asmeniui pritaikytą pagalbą bei įgyvendinti faktais grindžiamas strategijas, kuriomis būtų mažinamas mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius.

• Stiprinti įsidarbinimo galimybes didinančių bendrųjų gebėjimų, pavyzdžiui, verslumo, iniciatyvumo, gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti užsienio kalbomis, ugdymą (užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių integruoti universaliųjų gebėjimų ugdymą į visų mokymosi lygių programas, parengti vertinimo priemonių, kurios padėtų veiksmingai nustatyti kompetencijos lygį).

• Mažinti nekvalifikuotų suaugusiųjų skaičių (nustatyti nacionalinius tikslus ir strategijas, įmonių darbuotojams teikti daugiau paskatų mokytis, patvirtinti už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytus gebėjimus ir kompetenciją, įsteigti vieno langelio principu veikiančius specialius centrus, kuriuose būtų teikiamos įvairios su mokymusi visą gyvenimą susijusios paslaugos, kaip antai mokymosi rezultatų

6 Komisijos komunikatas 2013 m. metinė augimo apžvalga. COM(2012) 750 7 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui “Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų”. COM(2012) 669

5

patvirtinimas ir profesinis orientavimas bei siūlomos prie konkretaus asmens poreikių pritaikyto mokymo galimybės).

• Paskatinti mokymąsi naudojantis IRT ir prieigą prie kokybiškų atvirųjų švietimo išteklių (modernizuoti mokyklų IRT infrastruktūrą, remti IRT grindžiamą mokymą ir vertinimą, užtikrinti skaitmeninio turinio naudotojų teisių ir pareigų skaidrumą, parengti gebėjimų ir kompetencijos, įgytų naudojantis atviraisiais švietimo ištekliais, patvirtinimo ir pripažinimo mechanizmus, padėti švietimo ir mokymo institucijoms prisitaikyti prie vis labiau plintančių atvirųjų švietimo išteklių).

• Peržiūrėti ir sustiprinti visų pedagoginių profesijų atstovų (visų lygmenų mokytojų, mokyklų vadovų, mokytojų rengėjų) profesijos aprašus (įvertinti pirminio mokytojų rengimo sistemos veiksmingumą ir akademinę bei pedagoginę kokybę, nustatyti nuoseklias ir tinkamai finansuojamas mokyklų darbuotojų įdarbinimo, atrankos, integracijos ir profesinio tobulėjimo sistemas, grindžiamas aiškiais mokytojo karjeros etapų reikalavimais, ir didinti mokytojų gebėjimus naudotis skaitmeninėmis technologijomis).

Nacionaliniame lygmenyje pagrindinius prioritetus ir kryptis švietimo srityje šiuo metu apibrėžia šie pagrindiniai strateginiai dokumentai: strategija „Lietuva 2030“8, Nacionalinė pažangos programa bei Valstybinė Švietimo 2013-2022 m. strategija (projektas). Nacionalinėje pažangos strategijoje “Lietuva 2030” yra pateikta sumanios Lietuvos vizija, prie kurios įgyvendinimo akcentuojamas ir švietimo indėlis. Jam keliamas vaidmuo telkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones nuolat kryptingai lavintis ir mokytis siekiant asmeninės ir šalies sėkmės. Kartu pristatoma ir Lietuvos švietimo vizija, kurioje akcentuojama, kad turi būti siekiama užtikrinti ir didinti kiekvienos švietimo pakopos teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę, patrauklumą, prieinamumą, visų amžiaus grupių asmenims. Valstybinės Švietimo 2013 -2022 m. strategijos (VŠS) projekte atspindimi kertiniai ES ir Lietuvos nacionaliniai siekiai švietimo srityje iki 2020 m. VŠS keliamas pagrindinis strateginis tikslas iš esmės susijęs su trimis pagrindinėmis sritimis: kūrybingumo skatinimu visose švietimo srityse, prieinamumu ir švietimo kokybe. Kitos būsimoje strategijoje akcentuojamos sritys: pedagogų kvalifikacijos didinimas, lyderystės skatinimas, įsivertinimu ir duomenimis grįstas švietimo valdymas, mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimas ir profesinės orientacijos teikimas. Taip pat, siekdama prisidėti prie strategijoje “Europa 2020” užsibrėžtų švietimo tikslų įgyvendinimo, Lietuva yra užsibrėžusi du nacionalinius tikslus švietimo srityje: 1) pasiekti, kad nebaigusiųjų vidurinės mokyklos mokinių skaičius neviršytų 9%; 2) pasiekti, kad jaunuolių, baigusiųjų trečiosios pakopos studijas, skaičius būtų ne mažesnis nei 40%. Tam Nacionalinėje pažangos programoje (toliau – NPP), jungiančioje pagrindines Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir skirtoje minėtų strategijų tikslų įgyvendinimui, yra pristatomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos, įskaitant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos, panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Su švietimo ir mokymo sritimi NPP labiausiai susijęs yra I prioriteto „Visuomenės ugdymas, mokslas kultūra“ I tikslas “skatinti mokytis visą gyvenimą”. Pabrėžiama, jog jį įgyvendinant yra būtina daugiausia dėmesio skirti trims pagrindinėms švietimo srities silpnosioms grandims: kokybei ir prieinamumui, žemam suaugusiųjų mokymosi lygiui bei nepakankamai atitikčiai tarp gyventojų įgyjamų kompetencijų ir darbo rinkos paklausos. Tikslo pasiekimui yra iškelti keturi uždaviniai ir išskirtos jų įgyvendinimo kryptys (žr. 1 lentelę).

8 Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050).

1.2. Nacionalinis švietimo politikos kontekstas

6

Lentelė 1. NPP 1 tikslo “Skatinti mokytis visą gyvenimą” įgyvendinimo uždaviniai ir kryptys

Nacionalinės pažangos programos 1 tikslo įgyvendinimo uždaviniai ir kryptys Gerinti švietimo kokybę

- modernizuoti švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinkas, diegti pažangias (IT ir kitas) technologijas; - tobulinti pedagoginio personalo švietimo įstaigose bei aukštosiose mokyklose kvalifikaciją; - modernizuoti ugdymo, mokymo ir studijų programas ir tam pritaikyti mokymosi priemones; - stiprinti bendrųjų gebėjimų mokytis visą gyvenimą ugdymą visuose švietimo lygmenyse; - modernizuoti švietimo procesų valdymą ir vadybą, stiprinti lyderystę; -pertvarkyti ir plėtoti mokymosi pasiekimų, kompetencijų, pažangos ir mokymosi rezultatų vertinimo ir įsivertinimo sistemas, integruoti ir plėtoti švietimo rezultatų vertinimo ir stebėsenos sistemas; - kurti elektroninio mokymosi priemones ir sprendimus, skirtus mokymuisi elektroninėje erdvėje.

Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę - stiprinti neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių įtrauktį į švietimo procesą; - stiprinti profesinio mokymo ir studijų patrauklumą biomedicinos, fizinių ir technologijų mokslų srityse; - skatinti aukštojo mokslo tarptautiškumą (įskaitant studentų mainų rėmimą, ypač skatinant mainus su Šiaurės ir Baltijos jūros regionų valstybėmis); - plėtoti švietimo paslaugų įvairovę (įskaitant mokymosi turinio ir proceso individualizavimą, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą, technologijų ir menų mokymosi galimybių plėtrą); - stiprinti mokymosi paslaugų tiekėjų kokybės savireguliacijos sistemą; - plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes (ypač kaimo vietovėse); - stiprinti kultūros ir švietimo įstaigų (muziejų, bibliotekų, meno veiklas vykdančių centrų ir kt.) galimybes teikti formalaus ir neformalaus ugdymo paslaugas; - stiprinti lygias galimybes dalyvauti švietime.

Sukurti sąlygas ir paskatas suaugusiųjų mokymuisi - Suaugusiųjų bendrųjų ir profesinių (įskaitant darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą) kompetencijų ugdymas, taikant lanksčius į rinkos poreikį orientuotus suaugusiųjų mokymo(-si) finansavimo modelius (krepšeliai ir kt.), gerinant žmogiškųjų išteklių kokybę; - Bedarbių mokymas; - Suaugusiųjų socialinės ir skaitmeninės atskirties mažinimas, didinant ir panaudojant neformalaus švietimo galimybes (skiriant prioritetą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, kaimo vietovių gyventojams); - Profesinio mokymo paslaugų suaugusiesiems teikėjų tinklo ir galimybių stiprinimas; - Suaugusiųjų neformalaus ugdymosi galimybių bei patrauklumo stiprinimas (ypač kaimo vietovėse); (R) - Lanksčių ir kokybiškų formalaus bei neformalaus mokymosi galimybių, skirtų dirbantiems suaugusiems asmenims, įvairovės skatinimas; - Senjorų mokymosi galimybių plėtra; - Suaugusiųjų švietimo sistemos kokybės tobulinimas, diegiant suaugusiųjų mokymo(-si) teikėjų paslaugų kokybės užtikrinimo modelius, tobulinant andragogų (dėstytojų) kvalifikaciją, skatinant su suaugusiųjų švietimu susijusių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimą ir partnerystę; - Suaugusiųjų mokymo, nukreipto į kūrybiškumo ugdymą ir asmenybės tobulinimą, plėtra; - Suaugusiųjų pameistrystės ir profesinio mokymo darbo vietose galimybių plėtojimas;

Užtikrinti veiksmingą pagalbą vertinant savo galimybes ir norus, renkantis ir valdant karjerą (mokymosi ir profesinį kelią) bei tobulinantis

- Įvairių formų karjeros paslaugų teikimas realioje ir virtualioje aplinkoje (konsultavimas; informavimas; profesinis veiklinimas – aktyvus, praktinis įvairių užimtumo sričių pažinimas); - Karjeros planavimui ir valdymui skirtų priemonių ir informacijos (apimančios žinių apie kompetencijų pasiūlą bei paklausą kaupimą bei sklaidą) prieinamumo užtikrinimas; - Karjeros paslaugoms bei prognozavimui skirtos infrastruktūros užtikrinimas; - Vieningos kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijų pripažinimo sistemos (įskaitant meistriškumo kvalifikacijas) kūrimas.

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Nacionalinės pažangos programos projektu. Būtina paminėti, jog greta bendrojo pobūdžio dokumentų skirtų švietimo politikai, tiek europiniame, tiek nacionaliniame lygmenyse dar yra svarbių dokumentų atskiroms švietimo pakopoms, kuriuose labiau atsispindi tų pakopų problematika, nurodomos konkretesnės priemonės ko turi būti imamasi norint įgyvendinti anksčiau pristatytuosius bendruosius švietimo ir mokymo sričiai keliamus tikslus. Kiekvienos mokymosi pakopos svarbiausi europiniai ir nacionaliniai dokumentai detaliau aptariami tolesniuose poskyriuose.

7

Studijų sritis tiesiogiai susijusi su vienu iš strategijoje „Europa 2020“ keliamų tikslų, t.y pasiekti, jog 30–34 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą 2020 m. padaugėtų nuo 31 proc. iki bent 40 proc. Šį tikslą papildė strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“, kurios tikslas siekti geresnių Europos aukštojo mokslo įstaigų rezultatų ir stiprinti jų tarptautinį patrauklumą, gerinti visų lygių švietimo kokybę ES, derinant kompetenciją ir lygias galimybes, skatinant studentų ir stažuotojų judumą, ir gerinti jaunimo užimtumo padėtį. Kitos strategiją „Europa 2020“ papildančios pavyzdinės iniciatyvos taip pat sietinos su studijų sritimi. Paminėtina pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kurioje įtvirtinamas siekis stiprinti švietimo, verslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšius9. Panašios nuostatos išdėstomos ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, dar daugiau akcentuojant mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. 2011 metais siekiant apibrėžti reformų, kuriomis siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kryptis Europos Komisija pristatė Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkę. Šiuo dokumentu įsipareigojama siekti: padidinti aukštųjų mokyklų visu lygmenų absolventų skaičių; gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą; sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus; stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – studijas, mokslinius tyrimus ir verslą. Minėti siekiai susiję su kvalifikacijų sistemos tobulinimu ir plėtojimu, studijų prieinamumo didinimu, studijų programų kokybės gerinimu, į studentus orientuotų mokymo ir mokymosi metodų taikymu, partnerystės ir bendradarbiavimo stiprinimu bei studijų kokybės gerinimui pasitelkiant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.10 Visi minėti dokumentai, kurie šiuo metu apibrėžia pagrindines studijų pokyčių kryptis, sietini su 1999 metai pradėtu įgyvendinti Bolonijos procesu. Prioritetai, užbrėžiantys pagrindines kryptis 2010-2020 metų laikotarpiui, išdėstyti Bukarešto komunikate (2012)11, kuris papildo Liuveno komunikatą (2009)12. Šie prioritetai apima:

• aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą; • vieningos aukštojo mokslo lygių sistemos diegimą; • judumo skatinimą; • studentų dalyvavimą valdyme bei veiklos tobulinime; • Europinės dimensijos aukštajame moksle skatinimą; • Mokymąsi visą gyvenimą; • Bendradarbiavimą su mokslo institucijomis.

9 Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, Briuselis, 2010 10 06 COM(2010) 546 galutinis 10 Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo remimas, Briuselis, 2011 09 20 KOM(2011) 567 11 Bucharest Communiqué, Making the Most of Our Potential: Consolidating the European Higher Education Area, Final versijon, Bucharest, 2012 12 Communiqué of the Conference of European Ministers Responsible for Higher Education,Leuven and Louvain-la-Neuve, 28-29 April 2009, The Bologna Process 2020 - The European Higher Education Area in the new decade

1.3. Studijos

8

Apibendrinant skirtinguose dokumentuose įvardintas aukštojo mokslo vystymosi perspektyvines kryptis ES galima išskirti pagrindines, kurios nubrėžia gaires Lietuvos mokslo ir studijų institucijų plėtros gaires. Tai:

1. Judumas ir internacionalizacija. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų aukštojo mokslo sistemos dalyvių mobilumas. Siekiama ne tik skatinti pasikeitimą studentais ar laikinas studijas kitoje šalyje narėje, bet daug platesnį bendradarbiavimą platesnėje geografijoje. Šią kryptį skatina kelios programos, tokios kaip Erasmus Mundus, Tempus, Edulink. Alfa.

2. Studijų kokybė. Siekiama suteikti svarbesnį vaidmenį studentams kaip pagrindiniams naudos gavėjams, orientuotis į geresnį specialistų parengimą darbo rinkai bei naudoti inovatyvius mokymo metodus ir perteikti naujausias žinias.

3. Didesnis aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius. Siekiama pritraukti mažiau aukštojo išsilavinimo siekiančias socialines grupes, didinti studijų patrauklumą bendrai.

4. Bendradarbiavimo su mokslo bei verslo institucijomis didinimas. Siekiama įvairiomis formomis (nuo praktikų atlikimo, stažuočių, iki bendrų projektų vykdymo), didinti studijų integralumą, puoselėti „žinių trikampį“.

5. Specializacija. Didelis skaičius universitetų neužtikrina pakankamos studijų kokybės, todėl ieškoma būdų kaip aukštosios mokyklos galėtų daugiau specializuotis ir suteikti geriausias žinias, taip siekti atitikimo tarptautiniams standartams.

6. Mokymasis visą gyvenimą. 7. Verslumo ugdymas

Pagrindinės nacionalinės politinės nuostatos studijų srityje pirmiausiai išdėstytos pagrindiniame nacionaliniame ilgos trukmės strateginio planavimo dokumente „Lietuva 2030“ yra išskirtos nuostatos, skirtos būtent aukštojo mokslo ir studijų sričiai:

• sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą;

• Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti kitų šalių aukštosiose mokyklose, ypač skatinti studentų mainus tarp Šiaurės ir Baltijos regiono valstybių.

Šios nacionalinės politikos nuostatos taip pat atsispindėtos Nacionalinėje reformų darbotvarkėje (toliau – NRP), Nacionalinėje pažangos 2014–2020 m. programoje (toliau – NPP), Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje (projektas), Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programoje13, kituose sektoriniuose strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje14. Valstybinė studijų ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013-2020 metų plėtros programa, Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programa ir numatytas parengti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų planas, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir numatomas parengti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros veiksmų planas, o taip pat numatomi parengti įstatymų pakeitimai (Mokslo ir studijų įstatymas, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas) prisidės prie pagrindiniuose dokumentuose užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Šiuose dokumentuose nubrėžtos tokios gairės Lietuvos mokslo ir studijų institucijų plėtrai, kurios atitinka ES strateginiuose dokumentuose išdėstytas nuostatas, tačiau aktualumas šiek tiek skiriasi:

13 Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 (Žin., 2012, Nr. 145-7455). 14 Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1318 redakcija)

9

1. Studijų kokybė. Į studijų kokybės didinimo veiklų kryptis patenka darbo rinkos poreikius orientuotos studijos, aukštųjų mokyklų infrastruktūros, studijų aplinkos modernizavimas, pažangių (IT ir kitų) technologijų diegimas, pedagoginio personalo aukštosiose mokyklose kvalifikacijos tobulinimas, tolesnis ugdymo, mokymo ir studijų programų modernizavimas, mokymosi priemonių tam pritaikymas, mokymosi pasiekimų, kompetencijų, pažangos ir mokymosi rezultatų vertinimo ir įsivertinimo sistemų pertvarkymas ir plėtra.

2. Mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo su mokslo bei verslo institucijomis didinimas. Siekiama įvairiomis formomis (nuo praktikų atlikimo, stažuočių, iki bendrų projektų vykdymo) didinti studijų integralumą. Svarbus vaidmuo tektų integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).

3. Judumas ir internacionalizacija. Judumo dimensijoje būtų siekiama ne tik skatinti pasikeitimą studentais ar laikinas studijas kitoje šalyje narėje, bet daug platesnį bendradarbiavimą bendruose projektuose, studijų programų rengime ar jų įgyvendinime. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimas pirmiausia turėtų apimti mainus su Šiaurės ir Baltijos jūros regionų valstybėmis, o taip pat įsitraukimą į tarptautinius žinių mainų tinklus.

4. Mokymasis visą gyvenimą. Aukštųjų mokyklų įtrauktis į mokymosi visą gyvenimą sistemą, aukštojo mokslo persimokymo dalies mažinimas.

5. Didesnis aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius. Siekiama skatinti asmenis, įgijusius profesinę kvalifikaciją profesinio mokymo įstaigose, tęsti mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose. Naujų, inovatyvių, IRT priemonių naudojimas, bendras studijų patrauklumo didinimas, finansinių apribojimų siekti aukštojo mokslo šalinimas.

6. Aukštųjų mokyklų specializacija.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“15 tikslų – išlaidos MTEP 2020 m. turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3% ES bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Tikslo turi būti siekiama investuojant į mokslinių tyrimų rezultatų gerinimą, inovacijų, žinių ir technologijų perdavimą, novatoriškų idėjų pritaikymą ir pavertimą novatoriškomis prekėmis ir/ar paslaugomis16. Veiksmus, kurių reikia imtis siekiant strategijoje įvardinto tikslo, detalizuoja strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“17. Didinant investicijas į MTEP turėtų būti:

- siekiama sustiprinti Europos žinių bazę – rengiami nauji mokslo darbuotojai, gerinamos jų darbo sąlygos, skatinamas įmonių ir universitetų bendradarbiavimas, šalinamos kliūtys kuriamos Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimui, investuojama į prioritetinės mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą;

- skatinamas idėjų įvedimas į rinką ir mokslinių tyrimų rezultatų komercinimas – dedamos pastangos pritraukti daugiau privačių investicijų ir MTEP ir inovacijas, didinamas finansavimo novatoriškų įmonių veiklai prieinamumas, šalinamos kliūtys ir reglamentavimo spragos bendros inovacijų rinkos veikimui, užtikrinama atvira prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų, remiamos atviros inovacijos, teikiama pagalba intelektinės nuosavybės teisės klausimais;

- remiamos socialinės ir viešosios inovacijos, išteklių ir kompetencijos telkimui įgyvendinami tarpvalstybiniai projektai mokslinių tyrimų infrastruktūroms arba pasaulinio lygio klasteriams kurti;

15 Europos Komisijos komunikatas “2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija”. KOM(2010) 2020 galutinis. 16 Ten pat. 17 Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, Briuselis, 2010 10 06 COM(2010) 546 galutinis.

1.4. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla

10

- prisidedama prie bendrų pastangų siekiant pažangos – kuriamos ir įgyvendinamos Europos inovacijų partnerystės18.

Prie strategijos „Europa 2020“ uždavinio (MTEP iki 2020 m. skirti 3% ES BVP) pasiekimo prisidės ir kitos pavyzdinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“19, kuri numato poreikį geriau integruoti ir susieti ES judumo, universitetų ir mokslininkų programas (Erasmus, Erasmus Mundus, Tempus ir Marie Curie) su nacionalinėmis programomis, gerinti jaunimo (įskaitant jaunuosius tyrėjus) gebėjimus ir skatinti judumą. 2014-2020 m. laikotarpiu vienas svarbiausių instrumentų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ bus programa „Horizontas 2020“20. „Horizontas 2020“, kaip ir 2007-2013 m. laikotarpiu įgyvendinama Septintoji bendroji programa (7BP), bus skirta moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui Europoje skatinti. Naujosios programos prioritetai išskirti vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ prioritetais – tai pažangus mokslas, pramonės pirmavimas ir visuomenės uždaviniai. Pagal pirmąją prioritetinę programos „Horizontas 2020“ kryptį bus remiami talentingiausi ir kūrybingiausi asmenys, vykdantys aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus mažai tirtose srityse; bus finansuojami bendrai vykdomi moksliniai tyrimai, siekiant atverti naujas ir perspektyvias mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis; mokslo darbuotojams bus suteiktos galimybės mokytis ir siekti profesinės karjeros pasinaudojant programos Marie Skłodowska-Curie veiksmai (Marie Curie veiksmai) parama; bus užtikrinta, kad pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) Europoje būtų prieinama visiems Europos ir kitų šalių mokslo darbuotojams.

Pagal antrąją prioritetinę programos „Horizontas 2020“ kryptį bus siekiama pirmauti didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje, skiriant specialią paramą informacijos ir ryšių technologijoms (toliau – IRT), nanotechnologijoms, pažangioms medžiagoms, biotechnologijai, pažangiajai gamybai bei perdirbimui; bus sudarytos palankesnės prieigos prie rizikos kapitalo sąlygos; Sąjungos mastu bus teikiama parama inovacijoms diegti mažose ir vidutinėse įmonėse (toliau - MVĮ).

Pagal trečiają prioritetinę programos „Horizontas 2020“ kryptį bus skiriamas finansavimas uždaviniams šiose srityse įgyvendinti: sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė; maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika; saugi, švari ir efektyviai naudojama energija; išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos; kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas; integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė. Šaltinis: Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų kominetui ir Regionų komitetui, „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020““. KOM(2011) 808 galutinis. Briuselis, 2011-11-30. Kita svarbi strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ dalis – Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau - EMTE) kūrimas. Europos Komisijos komunikate „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo“21 išskiriami tokie EMTE plėtros prioritetai:

- veiksmingesnės nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos;

18 Ten pat. 19 Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų kominetui ir Regionų komitetui, „“Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas pažangus, tvarus ir integracinis“. KOM(2010) 477 galutinis. Briuselis, 2010-09-15. 20 Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų kominetui ir Regionų komitetui, „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020““. KOM(2011) 808 galutinis. Briuselis, 2011-11-30. 21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, “Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo”, Briuselis, 2012 07 17 COM(2012) 392 final.

11

- optimalus tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konkurencija; - darbo rinkos tyrėjams atvėrimas; - lyčių lygybės užtikrinimas ir lyčių aspekto mokslinių tyrimų sektoriuje integravimas; - sąlygų optimaliam judėjimui sudarymas, prieiga prie mokslo žinių ir jų perdavimas.

Strategijoje „Europa 2020“ identifikuota prioritetinė „pažangaus augimo“ kryptis atspindėta pagrindiniame nacionaliniame ilgos trukmės strateginio planavimo dokumente – Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“22. Šiame dokumente numatoma skatinti pokyčius, kurie prisidėtų prie sumanios visuomenės kūrimosi ir sumanios ekonomikos vystymosi: kurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, skatinti tyrėjų judumą, remti mokslinių tyrimų organizacijų integraciją į tarptautinius tinklus, orientuoti mokslo ir tyrimų institucijų finansavimą į rinkai aktualių inovacijų kūrimą, kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai ir pan. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatoms įgyvendinti parengta „2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa“23. Su MTEP ir inovacijų politika glaudžiausiai susiją du šios programos prioritetai: „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ ir „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“. Prioritetų veiklos dengia šias strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ įgyvendinimo kryptis:

- Europos žinių bazės stiprinimas – numatoma skatinti ankstyvą vaikų ir jaunimo įsitraukimą į MTEP veiklas, stiprinti MTEP infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą, skatinti bendradarbiavimą plėtojant MTEP, remti vykdomus aukščiausiojo lygio mokslinius tyrimus ir pan.;

- idėjų įvedimas į rinką ir mokslinių tyrimų rezultatų komercinimas – numatoma skatinti vertės kūrimo tinklų kūrimą, plėtrą ir integraciją į tarptautinius tinklus, kurti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo paskatas, verslo procesų ir technologinių pajėgumų tobulinimą, formuoti inovacijų paklausą, skatinti naujų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimą ir komercinimą ir pan;

- socialinės ir viešosios inovacijos, tarpvalstybiniai projektai mokslinių tyrimų infrastruktūroms kurti – numatoma skatinti tyrimų metu įgytų žinių nekomercinį naudojimą, remti inovacijas, skirtas sveikai gyvensenai formuoti ir sveikatai stiprinti, gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse ir pan.

Svarbiausios strategijų „Europa 2020“ ir „Lietuva 2030“ nuostatos atsispindi ir Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013 – 2020 m. plėtros programoje24, Lietuvos inovacijų 2010–2020 m. strategijoje25. Tiek viename, tiek kitame dokumente didžiausias dėmesys skiriamas uždaviniams, kurie yra susiję su Lietuvos MTEP sistemos žinių bazės stiprinimu (tyrėjų rengimas, žmogiškojo MTEP potencialo sumanios specializacijos srityse vystymas, kūrybingos ir inovatyvios visuomenės ugdymas, tarpinstitucinio, tarpsektorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas, nekomercinis MTEP rezultatų panaudojimas, MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas ir sutelkimas), taip pat pabrėžiamas idėjų įvedimas į rinką, MTEP rezultatų komercinimas (įvairių inovacijų plėtojimas, komercinio MTEP rezultatų panaudojimo skatinimas, Lietuvos integracija į globalias rinkas ir pan.). Socialinėms ir viešojo sektoriaus inovacijoms skiriama mažiausiai dėmesio, tačiau uždavinių lygmenyje tokios veiklos 2014-2020 m. laikotarpiu taip pat planuojamos.

22 Lietuvos Respublikos Seimas, nutarimas dėl valstybės pažangos strategijos “Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030” patvirtinimo. Žin. 2012, Nr. 61-3050. 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo. Žin. 2012, Nr. 144-7430. 24 Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013 – 2020 metų plėtros programa 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos, 2010 m. vasario 17 d. Nr. 163, Vilnius

12

2012 m. spalį patvirtinta atnaujinta integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija26. Pirmoji dokumento versija buvo patvirtinta 2007 m., pradedant Lietuvoje kurti „tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius“27. Įgyvendinant atnaujintos koncepcijos nuostatas bus siekiama 1) sudaryti sąlygas kurti aukščiausiojo lygio moksliniais tyrimais pagrįstas naujas žinias, 2) skatinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, naujų inovatyvių produktų kūrimą ir komercinimą, 3) telkti ir atnaujinti MTEP, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūrą, sudaryti sąlygas efektyviai ją naudoti28. Koncepcijoje pabrėžiama pažangios specializacijos krypčių nustatymo svarba, siekiant užtikrinti mokslo kokybę ir ūkio šakų plėtrą, spręsti visuomenei svarbias problemas ir telkti skirtingų sričių technologijų, verslo, mokslo žinias, išteklius bei patirtį. 2014-2020 m. laikotarpiu naujosios slėnių koncepcijos pagrindu pažangios specializacijos prioritetinėse kryptyse bus įgyvendinami jungtiniai projektai. Bendrieji strateginiai MTEP prioritetai atsispindi ir kituose, šiuo metu įgyvendinamuose programiniuose dokumentuose bei iniciatyvose. 2007 m. patvirtinta Tyrėjų karjeros programa29. Joje apibrėžti MTEP žmogiškųjų išteklių plėtros uždaviniai. 2008 m. parengta Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa30. Šios programos tikslas yra, įgyvendinant slėnių plėtros programas, stiprinti viešą MTEP bazę ir didinti viešo sektoriaus MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms; stiprinant aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrus, vykdant mokslo programas (įskaitant nacionalines mokslo programas) skatinti aukšto lygio mokslinius tyrimus, glaudesnį ir ilgalaikį mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą. Tais pačiais metais patvirtinta Bendroji nacionalinė kompleksinė programa31, nustačiusi kriterijus, kuriais remiantis buvo sudaryta 12 nacionalinių (teminių) kompleksinių programų:

- Biotechnologijos ir biofarmacijos; - Jungtinė lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų

fizinių mokslų ir technologijų; - Darniosios chemijos; - Informacinių technologijų sektoriaus; - Medicinos mokslų; - Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo; - Mechatronikos; - Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto; - Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų; - Humanitarinių ir socialinių mokslų; - Jūrinio sektoriaus; - Žemės, miškų ir maisto ūkio.

26 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo nr. 321 „Dėl integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo, 2012 m. spalio 24 d. Nr. 1318, Vilnius. 27 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas dėl integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo, 2007 m. kovo 21 d. Nr. 321 Vilnius. 28 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo nr. 321 „Dėl integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo, 2012 m. spalio 24 d. Nr. 1318, Vilnius. 29 Tyrėjų karjeros programa, Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 30 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 29-1036. 31 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2336 “Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo” pakeitimo. Žin., 2008, Nr. 122-4641.

13

2009 m. patvirtintos jungtinės tyrimų programos, kurių pagrindu buvo įgyvendinami integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektai: Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa32, Biomedicinos ir biotechnologijos jungtinė tyrimų programa33, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinė tyrimų programa34, Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinė tyrimų programa35. 2011 m. pratęstas Aukštųjų technologijų plėtros programos36 ir Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje programos37. Programomis plėtojamos pasaulio mastu perspektyvios ir didelį mokslinį potencialą turinčios aukštųjų technologijų kryptys.

32 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 145-6467. 33 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Biomedicinos ir biotechnologijos jungtinės tyrimų programos patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 145-6466. 34 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 145-6465. 35 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 145-6464. 36 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl Aukštųjų technologijų plėtros 2011-2013 metų programos patvirtinimo. Žin., 2011, Nr. 17-821. 37 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011-2013 metais programos patvirtinimo. Žin., 2011, Nr. 28-1361.

14

2. 2007-2013 M. PROGRAMAVIMO LAIKOTARPIO INTERVENCIJOS

2007–2013 m. programavimo laikotarpio intervencijos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu studijų srityje įgyvendinamos tokios priemonės pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą:

Priemonės pavadinimas Priemonėje studijoms

skirtų projektų skaičius

Studijų projektams

pagal priemonę skirta paramos,

tūkst. Lt

Studijų projektams

pagal priemonę išmokėta paramos, tūkst. Lt

Panaudotos paramos

dalis, proc.

Studijoms tiesiogiai skirtos priemonės:

VP1-2.1-ŠMM-01-V Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas

6 (3 baigti) 27 523.888 18 203.368 66.2%

VP1-2.1-ŠMM-04-K Studijų sistemos efektyvumo didinimas

48 (15 baigtų)

56 438. 561 42 381.166 75%

VP1-2.2-ŠMM-01-V Studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ar atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus

2 (1 baigtas)

3 900.07 2046.423 52.5%

VP1-2.2-ŠMM-04-V Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas

21 (baigtų nėra)

22 757.956 8 522.947 37.5%

VP1-2.2-ŠMM-07-K Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas

163 (87 baigti)

156 632.644 111 890.715 71.4%

VP1-2.2-ŠMM-08-V Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

8 (1 baigtas)

39 297.009 24 237.389 61.7%

VP1-2.2-ŠMM-09-V Studijų programų plėtra nacionalinėse kompleksinėse programose

14 (baigtų nėra)

43 966.926 38 231.659 86.9%

VP1-2.3-ŠMM-07-V Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams

1 (baigtų nėra)

20 000 10 363.235 51.8%

Viso:

263 (107), 40.7%

347 367.652 255 876.902 74%

2.1. Studijos

15

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003d4e


http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003d51










http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003d5a

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003d5a



http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd538001910a



Priemonės pavadinimas Priemonėje studijoms

skirtų projektų skaičius

Studijų projektams

pagal priemonę skirta paramos,

tūkst. Lt

Studijų projektams

pagal priemonę išmokėta paramos, tūkst. Lt

Panaudotos paramos

dalis, proc.

Studijoms netiesiogiai skirtos (susijusios) priemonės38:

VP1-2.2-ŠMM-03-V Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas

4 (baigtų nėra)

4 126.571 2 542.066 61.65%

VP1-2.3-ŠMM-04-V Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą

2 (baigtų nėra)

2 887.56 2 526.003 87.5%

VP1-2.2-ŠMM-05-K Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas

6 (1 baigtas)

4 362.008 3 731.685 85.6%

Viso: 12 (1), 8.3%

11 376.139 8 799.754 77.4%

Iš viso: 275 (108), 39.3%

358 743.791 264 676.656 73.8%

Pagal ŽIPVP priemones, skirtas studijoms ar susijusioms su studijų sritimi, lėšų panaudojimas yra gana panašus ir vidutiniškai sudaro apie du trečdalius nuo projektams skirtų ES paramos lėšų. Baigtų projektų dalis pagal šias priemones sudaro apie 40 proc. Tai vertintina kaip normali projektų įgyvendinimo eiga, nes tai veiklos projektai, kurie paprastai įgyvendinami daugiau kaip vienerius metus, o galutiniai planuoti produktai ir rezultatai pasiekiami tik pačioje projekto pabaigoje. Pažymėtina, kad didžioji projektų dalis bus baigta įgyvendinti 2013–2014 m.

38 Skaičiuojami tik aukštųjų mokyklų ar aukštosioms mokykloms skirti projektai. 16














Pav. 1. Planuojamų projektų įgyvendinimo pabaigų analizė (surūšiuota pagal priemones)

Pastaba: skaičiuoti visi projektai, kurių sutartys buvo sudarytos iki 2013-02-14 Šaltinis: SFMIS, 2013-02-14 Kita vertus tai apsunkina šių priemonių poveikio vertinimą, nes poveikis pasireikš dar po 1-2 metų nuo projektų įgyvendinimo pabaigos, o kai kuriais atvejais, pvz., naujų ar atnaujintų studijų programų kokybė realiai paaiškės tik asmenims baigus studijuoti pagal šias programas. 2007–2013 m. ES paramos panaudojimas pagal ŠMM priskiriamas ŽIPVP priemones šiek tiek svyravo priklausomai nuo konkrečios priemonės (Pav. 2).

17

Pav. 2. Projektų bendros tinkamos išlaidos ir EK deklaruotos išlaidos (surūšiuota pagal duomenis)

Pastaba: skaičiuoti visi projektai, kurių sutartys buvo sudarytos iki 2013-02-14 Šaltinis: SFMIS, 2013-02-14 Tuo tarpu studijų ir su studijomis susijusi infrastruktūra buvo finansuota per Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones:

Priemonės pavadinimas Paramos panaudojimo

dalis, proc. VP3-2.2-ŠMM-02-V Universitetų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

2 (1 baigtas) 20 780.028 20 575.178 99%

VP3-2.2-ŠMM-03-V Universitetų ligoninių infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas studijoms

1 (1 baigtas) 5 909.133 5 876.921 99.5%

VP3-2.2-ŠMM-14-V Kolegijų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

10 (5 baigti) 58 992.066 38 469.700 65.2%

VP3-2.2-ŠMM-15-K Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms

7 (2 baigti) 25 724.966 22 339.014 86.8%

VP3-2.2-ŠMM-16-V Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

3 (1 baigtas) 17 800.43 11 080.119 62.2%

VP3-2.2-ŠMM-18-V Universitetų infrastruktūros plėtra 11 (1 baigtas)

156 561.256 33 212.257 21.2%

Iš viso: 34 (11), 32.4%

285 767.879 131 553.189 46%

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal SFMIS 2013-02-14 duomenis.

18

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003dca

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003dca

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380001537

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380001537

http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd5380003dd7






http://www.esparama.lt/priemone?priem_id=000bdd53800049ea

Šių priemonių įgyvendinimas ir ES paramos panaudojimas iš pradžių vyko sparčiau, palyginus su priemonių pagal ŽIPVP įgyvendinimu, tačiau per 4 paskutinius mėnesius39 šių priemonių gyvendinimas sulėtėjo, ką būtų galima paaiškinti ne statybos sezonu. Be to, pagal studijų infrastruktūrai skirtas priemones baigta įgyvendinti apie trečdalį visų projektų, o visiems projektams skirtų lėšų panaudojimas sudaro šiek tiek mažiau nei pusę (46 proc.). Tai rodo, kad dar įgyvendinamuose projektuose lėšos panaudojamos ne sparčiai kaip tikėtasi. Kadangi tai infrastruktūriniai projektai tikėtina, kad realių veiklų pradžią galėjo vėlinti beveik įprastu tapęs viešųjų pirkimų procedūrų užsitęsimas bei priklausomybė nuo darbų sezoniškumo. Pažymėtina, kad infrastruktūra visuomet tik sudaro prielaidas studijų kokybei gerinti, tačiau tiesiogiai nedaro poveikio. Tokia projektų įgyvendinimo būkle ir būtų galima paaiškinti, kodėl dar nepasiekta esminių kokybinių pokyčių studijų srityje. Tuo taip pat būtų galima paaiškinti atrodytų esančią neatitiktį tarp tikrai nemažų 2007–2013 m. skirtų ES paramos lėšų studijų sričiai ir švietimo sistemai apskritai ir kol kas mažai matomų pokyčių. 2007–2013 m. ES paramos poveikio negalima vertinti vien tik per lėšų panaudojimo prizmę. Apie būsimus (galimus) pokyčius taip pat būtų galima spręsti atsižvelgiant į pagal atitinkamą priemonę pasiektų rodiklių būklę. Atlikus ŽIPVP 2 prioriteto produkto ir rezultato rodiklių planuotų reikšmių analizę matoma aiški priklausomybė nuo paramos lėšų panaudojimo lygio, nukrypimų nuo plano nedaug, todėl tikėtina, kad planuotos produkto ir rezulato rodiklių reikšmės bus pasiektos (Pav. 3). Pav. 3. ŽIPVP 2 prioriteto produkto ir rezultato rodiklių planuotų reikšmių analizė.

Pastaba: grafike nerodoma maksimali reikšmė Šaltinis: SFMIS, 2013-02-14 Tačiau išanalizavus atskiras ŽIPVP priemones matyti, kad situacija kikevienoje priemonėje gana skirtinga. Pvz., VP1-2.2-ŠMM-01-V priemonėje, kuri viena svarbiausių tobulinant studijų turinį ir tuo pačiu studijų kokybę, matomas žemas rodiklių pasiekimo lygis, nors jau yra baigti įgyvendinti 4 iš 12 patvirtintų projektų, t.y. trečdalis projektų baigta, tačiau šios priemonės rodiklių pasiekimo lygis mažesnis nei 25 proc. (Pav. 4). Todėl tikėtina rizika, kad pagal šią bei VP1-2.1-ŠMM-04-V ir VP1-2.3-ŠMM-07-V priemones planuotos rodiklių reikšmės gali būti nepasiektos. Pagal pastarąją priemonę jau panaudota 47,7 proc. paramos lėšų vienam Valstybinio studijų fondo projektui įgyvendinti ir pagal kurį jau turėtų būti

39 Nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. birželio14 d. 19

paskirtos stipendijos, tačiau nėra pasiekta net dalies rodiklių. Šios rizikos pasireiškimo tikimybę mažintų tai, kad projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2015 m. ir rodiklių pasiekimas tiesiogiai susijęs su šio projekto pilnu įgyvendinimu. Taip pat tikėtina, kad pasirinkti priemonės įgyvendinimo būklės rodikliai pasirinkti netinkamai, nes pagal šiuos rodiklius realiai sunku vertinti ir priemonės įgyvendinimo pažangą, ir jos poveikį. Tuo tarpu pagal kitas priemones, tokias kaip VP1-2.2-ŠMM-07-V, VP1-2.2-ŠMM-08-V, VP1-2.2-ŠMM-09-V, tikėtina, kad rodiklių reikšmės bus pasiektos ar net viršytos kaip VP1-2.1-ŠMM-01-V priemonės atveju, nes čia pažanga yra didesnė. Pav. 4. Produkto rodiklių pasiekimas (surūšiuota pagal priemones)

Pastaba: tik produkto rodiklių duomenys, tik ne procentiniai rodikliai. Šaltinis: SFMIS, 2013-02-14

2007-2013 m. programavimo laikotarpiu LR Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už 9 žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemones, skirtas tyrėjų gebėjimų stiprinimui, ir 5 ekonomikos augimo veiksmų programos priemones, skirtas remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą:

• Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto 1.3 priemonės: o VP1-3.1-ŠMM-01-V: Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas,

mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas; o VP1-3.1-ŠMM-02-V: Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir

kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e. dokumentai); o VP1-3.1-ŠMM-05-K: MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas; o VP1-3.1-ŠMM-06-V: MTTP kokybė ir ekspertų rengimas; o VP1-3.1-ŠMM-07-K: Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai

(visuotinė dotacija) o VP1-3.1-ŠMM-08-K: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų

vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas;

2.2. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

20

o VP1-3.1-ŠMM-10-V: Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas;

o VP1-3.2-ŠMM-01-K: Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse;

o VP1-3.2-ŠMM-02-V: Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas.

• Ekonomikos augimo veiksmų programos 2.1 prioriteto priemonės:

o VP2-1.1-ŠMM-02-V: Aukšto lygio mokslinių tyrimų centrų ir kompetencijos centrų plėtojimas;

o VP2-1.1-ŠMM-03-V: Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas;

o VP2-1.1-ŠMM-04-V: Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas;

o VP2-1.1-ŠMM-05-V: Infrastruktūros, skirtos žinių apie mokslinius tyrimus, technologijas ir inovacijas gilinimui ir sklaidai, kūrimas;

o VP2-1.1-ŠMM-06-V: Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas.

Remiantis stebėsenos duomenimis, toliau pateikiama glausta šių intervencijų įgyvendinimo pažangos analizė pagal šiuos parametrus:

- Struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo lygis; - Planuotų produkto rodiklių reikšmių pasiekimo laipsnis; - Intervencijų įgyvendinimo pradžia.

Struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo lygis. Pažanga įsisavinant atskirų priemonių įgyvendinimui skirtas lėšas yra labai nevienoda (žr. Pav. 5 žemiau). Kol kas prasčiausiai įsisavintos paramos lėšos, skirtos šių priemonių įgyvendinimui: „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“ (įsisavinta 4% paramos lėšų), „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“ (10%), „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ (24%), „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“ (24%). Atkreiptinas dėmesys, jog visomis paminėtomis priemonėmis siekiama paskatinti tyrėjus aktyviau vykdyti MTEP veiklas. Tai indikuoja, jog esamą situaciją MTEP srityje šios intervencijos galėjo įtakoti tik nedidele apimtimi. Kitas svarbus aspektas, jog didžioji dalis priemonių, pasižyminčių prastesniu paramos lėšų įsisavinimu, pradėtos įgyvendinti palyginti neseniai – kvietimai teikti paraiškas paskelbti tik 2011-2012 m. (išskyrus visuotinės dotacijos priemonę – kvietimai teikti paraiškas konkursiniam finansavimui gauti paskelbti 2010 m. pradžioje). Tai rodo, kad parama neįsisavinta ne dėl to, jog intervencijos nepasiteisino ar joms nebuvo poreikio, bet dėl pasirinkto intervencijų išdėstymo laike, t.y. sprendimo pirmiau imtis laikui imlių priemonių – atnaujinti/sukurti MTEP infrastruktūrą, o ne investuoti į tyrėjų gebėjimų stiprinimą ar MTEP veiklų rėmimą. Paramos pagal kitas priemones įsisavinimo lygis svyruoja nuo 38% iki 100%. Sprendžiant pagal priemonei numatyto finansavimo ir apmokėtų priemonės projektų išlaidų santykį, geriausiai paramos lėšos įsisavintos pagal šias priemones: „Aukšto lygio mokslinių tyrimų centrų ir kompetencijos centrų plėtojimas” (įsisavinta 100% paramos lėšų), “Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas” (95%), „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e.dokumentai)“ (64%), „MTTP kokybė ir ekspertų rengimas“ (60%), „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ (60%).

21

Pav. 5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių MTEP srityje, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, paramos lėšų įsisavinimo lygis, mln. Lt

Šaltinis: SFMIS duomenys, 2013-02-14. Pav. 6. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonių MTEP srityje, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, paramos lėšų įsisavinimo lygis, mln. Lt

Šaltinis: SFMIS duomenys, 2013-03-25. Apibendrinant, MTEP infrastruktūros plėtrai skirtos paramos lėšos yra įsisavinamos kiek geriau nei tyrėjų gebėjimų stiprinimui numatyta parama. Iš Ekonomikos augimo veiksmų programos (toliau – EAVP) priemonių įgyvendinimui numatyto finansavimo įsisavinta beveik 44% lėšų, tuo tarpu iš Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIPVP) tyrėjų gebėjimų stiprinimui numatytos paramos panaudota 41%. Mažiausia pažanga padaryta panaudojant lėšas, skirtas įgyvendinti tas ŽIPVP priemones, kuriomis skatinama aktyvesnė MTEP veikla. Planuotų produkto rodiklių reikšmių pasiekimo laipsnis. Prie priemonių, kurių pažanga siekiant veiksmų programų prieduose suplanuotų produkto rodiklių yra gera, galima priskirti ŽIPVP priemones „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo ir studentų

22

mokslinių darbų skatinimas“, „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e. dokumentai)“, „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“, „Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse“ bei EAVP priemonę „Aukšto lygio mokslinių tyrimų centrų ir kompetencijos centrų plėtojimas“. Bent dalis šių priemonių produkto rodiklių jau pasiekti arba pasiekti didžiąja dalimi (žr. Pav. 7). Tiesa, esama rizikos, kad bent po vieną priemonių „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas“, „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e. dokumentai)“ produkto rodiklį taip ir liks nepasiekta. Taip pat prognozuojama40, kad bus nepasiekta bent po vieną produkto rodiklį ir šiose ŽIPVP priemonėse: „MTTP kokybė ir ekspertų rengimas“, “Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)”, „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas” ir „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Konkrečiai rizika kyla dėl šių produkto rodiklių pasiekimo41:

• mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas;

• apmokyti mokslo ir studijų, ekspertinių ir koordinavimo institucijų ekspertai ir darbuotojai;

• finansuotos subsidijos mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus) mokslo tiriamajai veiklai;

• atliktos stažuotės ir praktikos; • išleisti specializuoti mokslo leidiniai.

Pav. 7. 2007-2013 m. programavimo laikotarpio priemonių MTEP srityje, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, produkto rodiklių pasiekimas

Šaltinis: SFMIS duomenys, 2013-02-14 ir 2013-03-25. Pastaba: Analizei naudoti tik ne procentinės išraiškos produkto rodiklių duomenys. Rodikliai, kurių pasiekimas, lyginant su veiksmų programose ar veiksmų programų prieduose suplanuota rodiklio

40 SFMIS duomenys. 41 Lyginant su veiksmų programoje ar veiksmų programos priede suplanuota rodiklio reikšme.

23

reikšme lygus 0% priskirti kategorijai “Nepradėta siekti”, patenkantys į intervalą (0; 25) – „Žemas pasiekimas”, [25; 75) – „Vidutinis pasiekimas“, [75; 100) – „Aukštas pasiekimas“, 100% pasiekti ir planą viršijantys rodikliai priskirti kategorijai „Pasiekta/viršyta“. Apibendrinant, 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpio pabaigoje tam tikrose srityse sukurti produktai gali būti mažesni negu buvo planuota. Į tai aktualu atsižvelgti planuojant 2014-2020 m. intervencijas, kuriomis bus remiamos tyrėjų stažuotės ir praktikos arba skiriamos subsidijos mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslo tiriamajai veiklai. Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinama Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybėje esančių 2007-2013 m. programavimo laikotarpio priemonių įgyvendinimo pažanga. Iš pateikiamos informacijos matyti, kad daugelio ŽIPVP ir EAVP priemonių įgyvendinimo pažanga yra nepakankama, jog jų rezultatai ir poveikis atsispindėtų duomenyse, naudotuose atliekant toliau ataskaitoje pateikiamą esamos situacijos MTEP srityje analizę. Lentelė 2. 2007-2013 m. programavimo laikotarpio priemonių MTEP srityje, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendinimo pažanga

Priemonė Paramos lėšų įsisavinimas Produkto rodiklių pasiekimas Kvietimų teikti paraiškas paskelbimas

VP1-3.1-ŠMM-01-V 56% Nepradėta siekti – pasiekta/viršyta 2009 VP1-3.1-ŠMM-02-V 64% Vidutinis – pasiekta/viršyta 2008 VP1-3.1-ŠMM-05-K 51% Aukštas 2009 VP1-3.1-ŠMM-06-V 60% Nepradėta siekti – pasiekta/viršyta 2008 VP1-3.1-ŠMM-07-K 24% Žemas – pasiekta/viršyta 2010 VP1-3.1-ŠMM-08-K 24% Nepradėta siekti – pasiekta/viršyta 2011 VP1-3.1-ŠMM-10-V 10% Nepradėta siekti 2012 VP1-3.2-ŠMM-01-K 53% Pasiekta/viršyta 2009 VP1-3.2-ŠMM-02-V 60% Nepradėta siekti – pasiekta/viršyta 2008 VP2-1.1-ŠMM-06-V 4% Nepradėta siekti 2011 VP2-1.1-ŠMM-05-V 58% Nepradėta siekti 2010 VP2-1.1-ŠMM-04-V 38% Žemas pasiekimas 2009 VP2-1.1-ŠMM-03-V 95% Nepradėta siekti 2008 VP2-1.1-ŠMM-02-V 100% Pasiekta/viršyta 2008

Šaltinis: VPVI skaičiavimai, remiantis SFMIS duomenimis (2013-02-14 ir 2013-03-25).

24

3. ESAMOS SITUACIJOS IR ATEITIES TENDENCIJŲ ANALIZĖ

Kaip pažymėta strategijoje Europa 2020 nepakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis sukuria taip vadinamą „butelio kaklelio“ efektą plėtojant šiuolaikinę, žinių kūrimu ir panaudojimu pagrįstą ekonomiką, riboja produktyvumo augimą, inovacijų diegimą ir konkurencingumo augimą globalioje ekonomikoje. Spartėjanti technologinė pažanga ir technologijų pasikeitimai, intensyvėjanti pasaulinė konkurencija reikalauja darbo jėgos nuolatinio įgūdžių tobulinimo ir žinių atnaujinimo. Nepakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis taip pat riboja tvarų ir pažangų ekonomikos augimą ES – tokių asmenų lygio vidurkis ES 2011 m. sudarė 34,6 proc.42, kai siekis 2020 m. yra nustatytas ne mažiau kaip 40 proc. Lietuvos padėtis pagal 30-34 m. amžiaus asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalį ES kontekste šiuo metu vertintina kaip vidutiniška – 2012 m. šis rodiklis sudarė 48,7 proc. ir buvo aukštesnis ir už ES vidurkį, ir ES 2020 m. siektiną rodiklio reikšmę43. Pagal šį rodiklį Lietuva 2012 m. užėmė 4-ą vietą ES-27.Tačiau toks Lietuvos rodiklis ne visai atspindi realią studijų kokybės būklę ir tikėtina, kad ateityje mažės dėl ateities tendencijų ir grėsmių, aptariamų toliau. ir kurios neišvengiamai įtakos 30-34 m. asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalies pasikeitimus iki 2020 m. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kokios tendencijos yra kitose ES šalyse ir kokias strategijas bei siektinus ES 2020 rodiklius jos yra pasirinkusios. Skirtingų ES šalių narių situacija yra nevienoda – viena grupė šalių, kuriose aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis nesiekia ES vidurkio, kaip siekiamą nacionalinį tikslą yra nusistačiusi pasiekti ir viršyti bent ES vidurkį, bet nesieks ES 2020 m. tikslo – 40 proc. (Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Latvija, Vengrija, Austrija, Malta, Rumunija), antra grupė šalių, kuriose aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis jau 2011 m. buvo arti arba viršijo ES 2020 siekį ir numato 2020 m. kaip tikslą 40 proc. lygį (Belgija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Lenkija, Suomija), o trečia grupė šalių, kuriose aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis jau dabar viršija 40 proc., tačiau kaip siekį 2020 m. numato ne mažesnį nei 40 proc. lygį (žr. Pav. 8). Trečiajai grupei priklauso ir Lietuva, kurios nacionalinis tikslas 2020 m. yra išlaikyti 40 proc. lygį ir šis rodiklis yra nustatytas Nacionalinėje reformų programoje. Todėl priemonės, kurias turėtų rinktis Lietuva numatytam rodikliui išlaikyti, turėtų priklausyti nuo to, kokio tikslo siekiama iki 2020 m., bet ir atsižvelgti į esamą situaciją, tendencijas bei ateities grėsmes.

42 Eurostat, 2012. 43 Eurostat, 2012

3.1. Studijos

25

Pav. 8. Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygis procentais ES šalyse narėse ir nacionaliniai tikslai 2020 m.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Eurostat duomenis, 2012. Pastaba: Jungtinė karalystė neturi nusistačiusi nacionalinio tikslo 2020 m. pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygį.

Lietuvos studijų būklę vertinant ne tik pagal 30-34 m. asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį visoje toje populiacijos dalyje, bet ir pagal kitus ES kontekstinius rodiklius, matoma daugiau netolygumų studijų srityje (žr. 3 lentelę).

Lentelė 3. Netolygumų tarp Lietuvos ir ES vidurkio analizė studijų srityje

Netolygumo rodiklis Metai Lietuva ES-27 vidurkis Netolygumo įvertinimas

30-34 m. amžiaus asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis visoje to amžiaus populiacijos dalyje, proc.

2011 45,4 34,6 Didelis (teigiamas)

Jaunimo (20-34 m. amžiaus) su aukštuoju išsilavinimu nedarbo lygis, proc.

2011 14,6 11,6 Vidutinis

Lėšos, tenkančios vieno valstybės biudžeto lėšomis studijuojančio studento studijoms, tūkst. Eurų

2011 2,2344 8,345 Didelis

Finansinės paramos studentams (stipendijų, lengvatinių paskolų ir pan. forma) dalis nuo visų švietimui skirtų viešųjų lėšų, proc.

2010 4,5 6,7 Vidutinis

Viešosios ir privačios išlaidos studijoms, tenkančios 1 studentui pagal PGS

2010 3739,1 9243,7 Didelis

Studentų skaičiaus dalis 20-24 metų amžiaus grupėje, proc. 2011 56,2 47,3 Vidutinis (teigiamas)

Studentų, baigusių studijas tiksliųjų mokslų, matematikos ir technologijų specialybėse, dalis nuo visų studentų, proc.

2011 21,2 22,1 Mažas

Studentų, dalyvaujančių nuotolinėse/ tęstinėse studijose, dalis nuo visų studentų, proc.

2008 4,5 9,3 Didelis

Studentų mobilumas – studentų, studijuojančių ES šalyse narėse ir kandidatėse nei EEE šalyse, dalis nuo visų

2010 5,0 3,1 Vidutinis (teigiamas)

44 Lietuvos statistikos departamentas už 2011 m., 2013 m. 45 Eurostat už 2005 m., 2013 m.

26

Netolygumo rodiklis Metai Lietuva ES-27 vidurkis Netolygumo įvertinimas

studentų skaičiaus, proc.

Dėstytojų mobilumas – dalis nuo visų dėstytojų 2006 4,6 2,1 Didelis (teigiamas)

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Eurostat duomenis ir Lietuvos statistikos departamento, 2012. Pagrindinės aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygį įtakojantys veiksniai ir tendencijos Pagrindiniai tikslai studijų srityje 2020 m. nustatyti strategijoje „Lietuva 2030“. Šių tikslų pasiekimas (rodiklių reikšmės) (žr. 4 lentelę) labai priklausys tiek nuo vidinių, tiek išorinių studijų srities raidą lemiančių veiksnių.

Lentelė 4. „Lietuva 2030“ pažangos rodikliai, susiję su studijomis

Rodiklis Reikšmė Vieta (reikšmė)

ES27 vidurkis Lietuva 2009 / 2010 m. 2020 m. 2030 m.

Aukštųjų mokyklų reitingai Akademinis pasaulio universitetų reitingas (ARWU) - -

nė vienas Lietuvos

universitetas nepatenka

į geriausiųjų pasaulio

universitetų 500-ką

bent vienas Lietuvos

universitetas tarp 500

geriausiųjų pasaulio

universitetų

bent vienas Lietuvos universitetas tarp 300 geriausiųjų pasaulio universitetų

30–34 m. asmenų, baigusių aukštąjį ar jam prilygintiną mokslą, skaičius Eurostat, 2010

33,6 proc. 33,6 proc. 8 vieta ES ne žemesnė nei 8 vieta ES

ne žemesnė nei 8 vieta ES

Mokymasis visą gyvenimą Eurostat, 2010 9,1 proc. 4 proc. 22 vieta ES 18 vieta ES ne žemesnė nei

17 vieta ES Universitetų ir verslo bendradarbiavimas Pasaulio ekonomikos forumas, 2010

4,3 balo 4,2 balo 14 vieta ES 12 vieta ES Ne žemesnė nei 10 vieta ES

Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis strategija „Lietuva 2030“. Lietuvoje 30-34 m. asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rodiklis jau dabar viršija 2020 m. siektiną reikšmę, tačiau tai lėmė tradicija ir aukšta motyvacija siekti aukštojo mokslo ir gana tolygus aukštųjų mokyklų tinklas, lemiantis gerą aukštojo mokslo geografinį prieinamumą. Visgi prognozuojama, kad dabartinis aukštas Lietuvos rodiklis pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų lygį iki 2020 m. gali sumažėti (žr. Pav. 9), nes, tikėtina, kad gali pasireikšti kelių neigiamų veiksnių derinys:

1. „Demografinė duobė“ (žr. Pav. 10) dėl sumažėjusio gimstamumo (dabartinių 22-26 m. amžiaus asmenų, kuriems bus 30-34 m. 2020 m., dalis visoje populiacijoje yra ženkliai mažesnė46), vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimo (didės vyresnių nei 64 m. amžiaus populiacijos dalis)47 ir emigracijos (darbingo amžiaus, įskaitant ir 20-24 m. amžiaus asmenų (žr. Pav. 11) bei šeimų su vaikais emigracija mažins populiacijos dydį apskritai bei asmenų iki 34 m. amžiaus dalį visoje populiacijoje – kuo jaunesnė karta, tuo didesnė dalis su aukštuoju išsilavinimu)48.

2. Mažėjantis studijų Lietuvoje patrauklumas dėl nepakankamos studijų kokybės, finansinio prieinamumo, neatitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams,

46 Lietuvos statistikos departamentas, 2012. 47 Eurostat, 2012. 48 Eurostat, 2012.

27

pralaimimos konkurencijos su kitomis užsienio aukštosiomis mokyklomis ir kitų toliau aptariamų priežasčių.

3. Beveik nėra sąlygų (suaugusiems pritaiktų studijų programų, modulių ir pan. – pasiūlos pusė), finansinės paramos ir nesusiformavusi praktika mokytis visą gyvenimą.

4. Per lėtai auganti darbo pasiūla asmenims su aukštuoju išsilavinimu. 20-24 m. amžiaus asmenų (studentiško amžiaus) emigracijos mastai ženklai padidėjo po 2009 m. ir tai galėtų būti siejama ne tik su ekonomine krize, bet ir su aukštojo mokslo reforma, kuomet aukštasis mokslas tapo mažiau prieinamas dėl aukštos kainos palyginus su bendru pragyvenimo lygiu Lietuvoje (studijų kaina svyravo nuo 3238 Lt iki 28250 Lt už semestrą priklausomai nuo studijų, o vidutinis darbo užmokestis neto šalyje 2012 m. sudarė 1661,1 Lt49). Tuo tarpu valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose nuosekliai mažėjo – nuo 58,65 proc. 2010 m. iki 52,95 proc. 2012 m., o studijuojančių valstybės nefinansuojamų vietose skaičius augo – nuo 12462 studentų 2010 m. iki 14025 studentų 2012 m, kai bendras studentų skaičius kasmet mažėjo50.

Pav. 9. 30-34 m. amžiaus asmenų dalies dinamika Lietuvoje 2000-2011 m.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Eurostat duomenis, 2012.

Pav. 10. Studentų skaičiaus Lietuvoje prognozė („demografinė duobė“).

Šaltinis: STD, Studentų registras, 2011. Pastaba: iki 2009 m. naudojami STD duomenys, kai buvo skaičiuojamos iki „krepšelio“ modelio įvedimo valstybės universitetams skirtos studijų vietos, nuo 2010 m. naudojami duomenys iš Studentų registro skaičiuojant aktualiai besimokančius studentus. STD ir Studentų registro aktualių duomenų neatitikimas siekia apie 10 proc.

49 Lietuvos statistikos departamentas, 2013, LAMA BPO, 2012. 50 LAMA BPO, 2013.

28

Pav. 11. 20-24 m. amžiaus emigravusieji, vnt.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2012. Pav. 12. 25-29 m. amžiaus bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu, tūkst.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2012. Pav. 13. 25-29 m. amžiaus asmenų su aukštuoju išsilavinimu užimtumas, proc.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2012. Nors 30-34 m. amžiaus asmenų su aukštuoju išsilavinimu dalis Lietuvoje yra didesnė nei ES vidurkis ir siektina ES reikšmė iki 2020 m., tačiau dėl nepalankių veiksnių derinio labai tikėtina, kad šio rodiklio reikšmė mažės. Jei studentų skaičiaus mažėjimas dėl demografinių

29

priežasčių yra objektyvus dalykas, tai išvykimas studijuoti į užsienį bei studijų patrauklumo mažėjimas iš dalies nulemtas nepakankamos studijų kokybės, studijų neatitikties darbo rinkos poreikiams, finansinio prieinamumo sumažėjimo bei pačios darbo rinkos struktūros Lietuvoje. Nagrinėjant baigusiųjų studijas įsidarbinimo tendencijas, matoma neatitiktis tarp studijų pasiūlos ir darbo paklausos, nulemianti specialistų paklausos ir studijuojančiųjų disproporciją, aukštą jaunimo nedarbą ir mažėjantį užimtumą (žr. Pav. 12 ir Pav. 13) bei aukštojo mokslo persimokymo (aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų dalis, kuri nedirba ISCO 1, 2 ir 3 profesijų grupėse51) lygį. 2012 m. bendrajam priėmimui į 45 Lietuvos aukštąsias mokyklas užsiregistravo 43 921 asmuo. Iš viso 2012 m. buvo priimta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose 68,13 proc. stojusiųjų.52 Nors priėmimo sąlygas 2012 m. tenkino ir konkursuose dalyvavo 38 476 stojantieji (2011 m. – 38 423), iš kurių net 57,7 proc. rinkosi socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų studijas ir tik 42,3 proc. rinkosi fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų studijas53. Studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi nuosekliai mažėjo nuo 24 proc. 2006 m. iki 22 proc. 2010 m.54 2008 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo55, kuriuo siekta sužinoti studentų nuomonę apie įvairius studijų kokybės veiksnius, duomenimis nustatyta, kad studijų programos pasirinkimas dažniausiai siejamas su „idealistiniais“ motyvais – mėgstamais bendrojo lavinimo dalykais ir laisvalaikio pomėgiais. Kur kas mažiau pasirinkimą lemia „materialieji“ motyvai: aiškios profesinės karjeros galimybės, geros ateities materialinės sąlygos ir situacija darbo rinkoje. Tai rodo, kad nėra aiškios ir kryptingos karjeros ir profesijos pasirinkimo konsultacijų ir pagalbos būsimiesiems studentams sistemos. 2012 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro56 atlikto tyrimo duomenimis pastarųjų 3 metų aukštųjų mokyklų absolventų gebėjimus socialiniai partneriai vertina žemesniais balais, nei jų įvardintas poreikis, o didžiausi skirtumai pastebimi tarp savarankiško tobulinimosi ir sprendimų priėmimo gebėjimų vertinimo. Identifikuotinas tam tikras atotrūkis tarp to, kaip aukštosios mokyklos parengia studentus, ir socialinių partnerių lūkesčių bei poreikių. Iš šio tyrimo metu nagrinėtų studijų kokybę lemiančių veiksnių studentai išskyrė (suteikė I vietą pagal svarbą) studijų procesą (dėstytojai, dėstymas) – 53,6 proc. apklaustųjų ir asmeninio tobulėjimo galimybes (25 proc. apklaustųjų), tuo tarpu kitus studijų kokybę lemiančius veiksnius studentai nurodė kaip mažai reikšmingus: mokymosi infrastruktūrą kaip reikšmingą veiksnį vertino 6,8 proc. apklaustųjų, akademinę paramą (studijų organizavimas) – 4,7 proc., aukštųjų mokyklų išorės ryšius – 2,7 proc. Tai, kad studentai infrastruktūrą įvertino kaip studijų kokybei mažiau reikšmingą veiksnį galėjo įtakoti ir tai, kad per 2004-2012 m. laikotarpį buvo padarytos ženklios investicijos į švietimo įstaigų infrastruktūrą (žr. Pav. 14).

51 Eurostat, 2012. 52 Pagal LAMA BPO duomenis, 2012. 53 LAMA BPO, 2012 m., http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrojo-priemimo-rezultatai/2012-bendrojo-priemimo-rez 54 Švietimo valdymo informacinės sistemos ŠVIS duomenimis, 2013. 55 Duomenų šaltinis: dr. Laima Galkutė (2008). Kas lemia studijų kokybę? Švietimo problemos analizė Nr. 8 (28). Internetinė prieiga http://www.smm.lt/svietimo_bukle/analizes.htm 56 Dr. Alfredas Chmieliauskas, Dr. Arvydas Liepuonis, Romas Venčkauskas, Kristina Plankytė-Aidietienė. Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotųjų šalių požiūriai, 2012, Internetinė prieiga http://www.mosta.lt/images/documents/analize/tyrimai_ir_ataskaitos/2012/Tendencijos_aukstajame_moksle.pdf

30

http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrojo-priemimo-rezultatai/2012-bendrojo-priemimo-rez

http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrojo-priemimo-rezultatai/2012-bendrojo-priemimo-rez

Pav. 14. Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis, proc.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal ŠVIS duomenis, 2012. Vertinant atskirų veiksnių, darančių įtaką studijų kokybei, vertinimo rezultatus, studentai išskyrė teiginį „Dėstytojai suprantamai, nuosekliai išaiškina savo dėstomų dalykų medžiagą“, kas rodytų tiek pačių dėstytojų kvalifikacijos svarbą, tiek dėstymo metu pasirenkamų ir taikomų metodų svarbą. Vertinat mokymosi infrastruktūros svarbą studentai išskyrė teiginio „Prireikus visada galiu pasinaudoti informacinėmis technologijomis (kompiuteriu, internetu), laboratorijomis, kita įranga“ svarbą ir nurodė kaip svarbesniais nei kita infrastruktūra (pastatai, auditorijos ir pan.). Pirmąkart buvo vertinta studijoms reikalingos medžiagos pateikimą elektroninėje erdvėje, kuri nors ir buvo įvertinta kaip mažiau reikšminga palyginti su su IT, įrangos naudojimu, tačiau vis tiek buvo nurodyta kaip svarbi. Šis 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2008 . neįvyko esminių pasikeitimų, vertinat studijų kokybę, nes panašūs duomenys buvo gauti ir 2008 m. EBPO (angl. OECD) atlikto tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo „Teaching and Learning International Survey“ (TALIS) metu. Pastarojo tyrimo metu taip pat buvo analizuoti svarbiausi studijų kokybės veiksniai, kurie nebuvo įvertinti gerai. Tyrimo metu vertinant studijų kokybę studentai pagal 10 balų skalę vertino dėstymą (didaktiką), studentų pasiekimų vertinimą, asmeninio tobulėjimo galimybes, akademinę paramą ir studijų organizavimą, studijų infrastruktūrą ir aukštosios mokyklos išorės ryšius. Lietuvos tyrime nė vienas vertinimas neperžengė 8 balų („gero“ įvertinimo) barjero. Studentų vertinimu, studijų kokybei daugiausia reikšmės turi dėstymas (didaktika), asmeninio tobulėjimo galimybės, kur kas mažiau – studijų infrastruktūra ir studentų pasiekimų vertinimas. Šie rezultatai rodo, kad kuriant studijų kokybės gerinimo prielaidas svarbiausi yra žmonės – dėstytojai, kurie gebėtų konstruoti į studentų kompetencijų plėtotę orientuotą studijų procesą, kurti asmeninio studentų tobulėjimo sąlygas ir naudotų adekvačius studijų rezultatų vertinimo metodus, dėmesį sutelkdami ne į diagnostinį, o į formuojamąjį vertinimą bei pasirinktų labiau šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančius ir jaunimo atrauklesnius mokymo ir ugdymo metodus. Šių abiejų tyrimų duomenys taip pat rodo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama naujiems mokymo metodams, lėtas technologinių naujovių diegimas, per mažai dėmesio skiriama kūrybingumo gebėjimams ugdyti (tyrime žemiausiai buvo įvertinti teiginiai: „dėstytojai pakankamai laiko skiria kūrybiškoms savarankiškoms užduotims“, „studijos skatina mano saviraišką“). Nors iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos buvo skirtas finansavimas tiek naujų studijų programų parengimui ar esamų atnaujinimui, tiek naujų metodikų parengimui, žymesnio pokyčio studijų kokybėje minėtų tyrimų duomenys kol kas nerodo. Tai gali būti iš dalies sąlygojama tuo, kad dauguma tokių projektų vis dar įgyvendinami ir poveikis pasireikš gerokai vėliau (kai baigs studijuoti pagal atnaujintas programas ar metodikas). Be to, vien studijų programų turinio atnaujinimas be aukštesnės dėstytojų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijos ir negali duoti sinergijos didinant studijų kokybę. Tuo tarpu ES struktūrinės paramos apimtys, skirtos dėstytojų ir aukštųjų mokyklų pedagoginių darbuotojų kompetencijai didinti, buvo gerokai mažesnės palyginti su lėšomis, skirtomis studijų programų parengimui ir atnaujinimui, nebuvo fokusuotos (neturėjo atskiros priemonės) . Tačiau ir darant prielaidą, kad studentai

31

2012 m. jau studijuoja pagal atnaujintas programas, tačiau vis tiek pateikia tokią nuomonę apie studijų kokybę, tai liudija esant sisteminį trūkumą (pvz., netinkamai parinkti ar suformuluoti studijų programų, metodikų rengimo ar studijų vertinimo reikalavimai, kriterijai, procedūros, netinkama rengėjų ar vertintojų kompetencija). Todėl reikalingas tolesnis studijų kokybės gerinimas, studijų valdymo ir sistemos tobulinimas. Kitas svarbus studijų kokybę lemiantis veiksnys – pačių studijų pasirinkimas. Iš 2012 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlytų 1026 studijų programų apie 10 proc. (viso 128) buvo įvairios vadybos specializacijos – lyderystė, svetingumo pasaugų vadyba, renginių verslo vadyba, kūrybinių industrijų vadyba ir pan. Tai greičiau bandymas sukurti po atskirą programą kiekvienai siaurai specializuotai darbo vietai, nei reali studijų programa, įgalinti veikti žinių ekonomikos, pasaulinės konkurencijos ir integracijos sąlygomis. Vien 2011 m. buvo įregistruota 162 naujos studijų programos, palyginus su 2010 m. naujai registruotų programų skaičius išaugo 4,6 karto57. 2009 m. pasikeitė studijų finansavimo sistema, studentams suteikiamos paskolos ir mokslo ir studijų institucijų finansavimo modelis („studijų krepšeliai“). Nors „studijų krepšeliais“ per mokslo ir studijų institucijų konkurenciją buvo siekiama padidinti studijų kokybę, tačiau praktikoje pasirodė, kad toks modelis neskatina gerinti studijų kokybės kaip tikėtasi bei nemotyvuoja studentų geriau mokytis, nes šių įstaigų gerovė priklauso nuo studentų skaičiaus („studentų krepšelių“ skaičiaus). Kadangi humanitarinių, socialinių mokslų studijos kainuoja mažiau, lengviau studijuoti, todėl ir aukštosios mokyklos stengiasi pasiūlyti kuo daugiau naujų programų, priimti kuo daugiau studentų ir vykdyti studijas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Nepaisant pradėto studijų programų vertinimo, kas vertintina itin palankiai, studijų kokybei vis dar keliami neaukšti reikalavimai, nes „pakėlus kokybės kartelę“ būtų daug daugiau nebaigiančiųjų aukštųjų mokyklų, o studijų įstaigos netektų pajamų iš „studijų krepšelių“. Tikėtina, kad studijų programų kokybės pagerinimo būtų galima sulaukti po tarptautinio šių programų vertinimo. Pirmieji žingsniai jau padaryti: ženkliai išaugęs studijų programų vertinimas, pasitelkiant tarptautinių ekspertų grupes (taip buvo 183 įvertintos studijų programos 2010 m. ir 126 programos 2011 m.)58. Nuo 2009 m. rudens valstybės lėšomis teikiamos tik paskolos studijų įmokai sumokėti, o valstybės remiamos paskolos (paskolos studijų kainai sumokėti, paskolos gyvenimo išlaidoms, paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis) teikiamos iš kredito įstaigų lėšų su valstybės garantija. Valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti dydis išaugo nuo 11,2 mln. Lt 2009 m. iki 20,08 mln. Lt 2011 m., o valstybės remiamų paskolų gyvenimo išlaidoms išaugo nuo 11,11 mln. Lt 2009 m. iki 13,74 mln. Lt 2011 m.59 Tai reiškia, kad išaugo studentų patiriama finansinė našta ir įsipareigojimai, o nedarbo grėsmė baigus studijas ir išliekantys įsipareigojimai mokėti paskolą atbaido dalį asmenų nuo studijų Lietuvoje (studijuoti išvykstama į kitas šalis, kur studijos nemokamos arba egzistuoja palankesnė studijų finansavimo sistema). Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų perspektyva ypač riboja studijų galimybes asmenims iš socialiai jautrių ir finansiškai nepajėgių visuomenių grupių. Studijų įperkamumas glaudžiai susijęs su aukštojo mokslo prieinamumu visoms socialinėms grupėms. Jis apibrėžiamas kaip studento (jo šeimos, giminių) galimybės mokėti už studijas ir studijų metu gyventi pakankamomis sąlygomis60. Tarptautinio tyrimo EUROSTUDENT IV duomenys rodo, kad Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o išlaidos studijoms – vienos didžiausių. Toks pajamų ir išlaidų santykis skatina ieškoti pigesnių studijų galimybių ir turi neigiamą poveikį studijų įperkamumui. 2011–2012 s. m. už mokslą mokėjo

57 Studijų kokybės vertinimo centras, 2012. 58 Studijų kokybės vertinimo centras, 2012. 59 Valstybės studijų fondas, 2013. 60 MOSTA. Lietuvos studijų būklės apžvalga, 2013.

32

58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų I pakopos pirmo kurso studentų. To paties tyrimo duomenys apie studentų išlaidų struktūrą rodo, kad svarbiausios išlaidos yra išlaidos įmokoms už mokslą, transporto išlaidos ir būsto išlaidos. Tokia išlaidų struktūra atkreipia dėmesį į esminę įmokos už studijas dydžio reikšmę studijų įperkamumui bei rodo, kad valstybės finansinės priemonės, turinčios didžiausią potencialą Lietuvoje studijuojančiųjų socialinėsekonominės padėties gerinimui, siejamos su įmokos už studijas naštos studijuojančiajam mažinimu. Valstybės parama studijuojantiems teikiama ir padeda pritraukti asmenis į studijas bei iš dalies palengvina finansinę naštą. Iš valstybės lėšų teikiamos skatinamosios stipendijos, studijų ir tikslinės bei socialinės stipendijos, teikiama finansinė parama negalią turintiems studentams, o nuo 2011 m. Valstybinis studijų fondas pradėjo mokėti studijų kainos kompensacijas: 2011 m. išmokėjo daugiau nei 11,6 mln. Lt kompensacijų 1,7 tūkst. valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai besimokančių studentų, o 2012 m. – daugiau nei 2,5 tūkst. studentų. Nors socialines stipendijas gaunančių studentų dalis pastaraisiais metais nežymiai augo, tačiau ir 2012 m. jos tesiekė apie 5 proc. visų studentų61. Studentų gyvenimo sąlygų gerinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje tiesiogiai siejamas su studijų prieinamumo gerinimu, apimant mokymosi aplinkos gerinimą, bet kokių studijų kliūčių šalinimą ir tinkamų ekonominių sąlygų visiems studentams kūrimą. Vertinant studentų gyvenimo sąlygas, vienas iš svarbiausių rodiklių – gyvenamoji vieta ir pasitenkinimas ja. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo 2003–2012 m. duomenimis, 2010 m. studentų bendrabučių atnaujinimo darbams skirta 30 mln. Lt Valstybinio studijų fondo investicinių lėšų. Studentų bendrabučius atnaujino 26 valstybinės aukštosios mokyklos. 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo virš 170 tūkst. studentų, o bendrabučiuose gyveno virš 27 tūkst. studentų, t.y. apie 15,9 proc. visų studentų. Kaip rodo EUROSTUDENT IV apklausoje dalyvavusių studentų atsakymų pasiskirstymas, daugiausiai bakalauro studijų studentų gyveno su tėvais (32 proc.) ir kitais atsakymo variantuose nenurodytais asmenimis (41 proc.). Pagal EUROSTUDENT pateiktus duomenis, matyti, kad tiek studentų, gyvenančių bendrabučiuose, tiek studentų, gyvenančių atskirai nuo tėvų, tiek su tėvais, daugiau nei pusę apgyvendinimo paslaugų kaštų apmoka tėvai arba partneriai, o apgyvendinimo kaina sudaro apie trečdalį studento mėnesio išlaidų. Taigi, išlaidos apgyvendinimui sudaro reikšmingą dalį studijuojančiųjų išlaidų struktūroje. Kad egzistuoja ryški disproporcija tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos aukštąjį išsilavinimą turinčiai darbo jėgai rodo ir užsiregistravusių į darbo biržą studijų absolventų dalis62. Didžiausia užsiregistravusių į darbo biržą (DB) absolventų dalis (skaičiuojama kaip einamaisiais metais baigę aukštąją mokyklą, užsiregistravę darbo biržoje ir ne mažiau kaip 6 mėnesius aktyviai ieškantys darbo asmenų dalis nuo visų tais pačiais einamaisiais metais baigusiųjų aukštąją mokyklą)63 tenka Vilniaus dailės akademijai, VDA (2009 m. VDA absolventai sudarė 14,7% visų baigusių absolventų; 2010 m. – 26,3%), Vytauto Didžiojo universitetui, VDU (2009 m. – 12,1%; 2010 m. – 12,0%) bei Aleksandro Stulginskio universitetui, ASU (buv. LŽŪU) (2009 m. – 11,8%; 2010 m. – 13,9%). Lyginant 2009 m. bei 2010 m. absolventų laidų duomenis, pastebimas beveik visų universitetų absolventų, besikreipusiųjų į DB, procentinės dalies didėjimas. Lyginant su 2009 m. laida, 2010 m. absolventų, besikreipusiųjų į DB, dalis pastaruosiuose universitetuose padidėjo beveik 2 ir atitinkamai 3 kartus. Pagal ŠVIS duomenis darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis (%) didžiausia buvo 2009 m. ir būtų galima aiškinti ekonominės krizės įtaka, tačiau tebeliekantis aukštas aukštųjų mokyklų absolventų nedarbo lygis 2011 m. liudytų

61 MOSTA. Lietuvos studijų būklės apžvalga, 2013. 62 Lietuvos darbo birža, 2011. 63 Lietuvos darbo birža, 2011.

33

esant gilesnes, sistemines priežastis (žr. Pav. 15). Taigi, disproporcija tarp paklausos ir pasiūlos didėja kiekvienais metais, tačiau nesiimama tinkamų veiksmų tokiai situacijai ištaisyti. Pav. 15. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis, proc.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal ŠVIS duomenis, 2013. Pastaba: 2010 m. duomenys apie aukštojo mokslo visus absolventus bedarbius darbo biržoje nebuvo skelbiami. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis pagal studijų sritis arba studijų krypčių grupes skyrėsi nežymiai ir nebuvo nustatyta jokios priklausomybės nuo konkrečios studijų krypties ar studijų krypčių grupės, pvz., dizaino ir architektūros studijų absolventų, registruotų darbo biržoje, dalis 2011 m. sumažėjo, o 2012 m. – vėl augo. Pav. 16. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis pagal studijų sritis arba studijų krypčių grupes, proc. nuo absolventų.

34

Šaltinis: sudaryta autorių pagal ŠVIS duomenis, 2013. Studijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams ne kartą buvo minima diskusijose viešojoje erdvėje, darbdavius vienijančiose organizacijose. Ribotas verslo, mokslo, viešojo valdymo bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis sąlygoja neatitiktis ne tiek studijų pasiūlos formavimas pagal specialybes, kiek neatitiktis pagal studijų turinį ir praktinių įgūdžių stoka. Darbuotojų kompetencijų didinimui, tame tarpe studijas baigusių darbuotojų perkvalifikavimui, praktinių įgūdžių stiprinimui įmonės turėjo skirti įmonių lėšas bei tam naudojo ES paramos lėšas: pvz., darbuotojų kvalifikacijos kėlimui įmonėse 2007-2012 m. laikotarpiu buvo skirta 139,35 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų64. Tai iš dalies padėjo pagrindus studentų praktiniams įgūdžiams formuoti per praktikos atlikimą įmonėse bei įvairių IRT pagrindu suformuotų praktikos pasiūlos ir paieškos sistemų. Vien Lietuvos verslo darbdavių portale „Gera praktika“ 2012 m. buvo užsiregistra 2988 studentų, iš jų 2163 studentai iš universitetų ir 825 studentai iš kolegijų bei 409 įmonių, ieškančių tam tikrų specialybių student praktikai savo įmonėse65. Tačiau šis ir kiti studentų praktikai skirti portalai yra orientuoti į pasiūlos pusę, t.y. tai, ką siūlo įmonės, tačiau stokojama sisteminio studentų praktikos taikymo – nors studentams yra privaloma atlikti praktiką, bet studentai turi mažai galimybių rasti jiems itin tinkamą, atitinkančią būsimos specialybės reikalavimus. Praktinių įgūdžių įgijimas taip pat nebūtinai susijęs su praktika įmonėse, pvz., būsimi projektuotojai, architektai, finansininkai ir t.t. turi išmokti dirbti su naujausiomis technologijomis, specializuota programine įranga, o tokios praktikos galimybių beveik nėra. Tuo tarpu absolventų praktiniai įgūdžiai ir gebėjimas praktiškai taikyti įgytas žinias darbdavių buvo vertinami kaip vieni pagrindinių studijų kokybės požymių. Nors verslas deklaruoja tam tikrų specialybių specialistų, pirmiausia techninių- inžinerinių specialybių, trūkumą, tačiau tai nėra vien studijų ar studijų netinkamo pasirinkimo, organizavimo pasekmė, nes ir į socialines, ir technines studijas studijuoti ateina įvairaus pasirengimo absolventai, t.y. negalima teigti, kad technines specialybes renkasi vien silpnesni absolventai (žr. Pav. 17). Aukštos kvalifikacijos darbo vietų pasiūlos trūkumas, kvalifikacijų pasiūlos/paklausos neatitiktis lemia skirtingą įsidarbinamumą pagal tam tikras studijų kryptis. Eurostat duomenimis 2007 m. Lietuvoje 25-34 m. amžiaus asmenų su aukštuoju išsilavinimu dirbančių ne pagal išsilavinimą (baigtus mokslus) dalis labai skyrėsi priklausomai nuo mokslų krypties: mažiausia neatitiktis buvo sveikatos moksluose (tik 6,9 proc. nedirbo pagal išsilavinimą), švietimo moksluose (13,9 proc.) bei tiksliuosiuose, matematikos ir kompiuterių moksluose (18,8 proc.), o didžiausia neatitiktis žemės ūkio ir veterinarijos moksluose 59,5 proc.). paslaugų moksluose (58,9 proc.) bei inžineriniuose, gamybos ir konstruktavimo moksluose (48,7 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruojamas inžinerinius mokslus baigusių specialistų poreikis, tačiau dirbančiųjų pagal išsilavinimą inžinierių buvo tik apie pusę. Tai rodo ne tik pačios studijų sistemos, studijų kokybės ir atititkties darbo rinkos poreikiams trūkumus, tačiau ir pačios darbo rinkos problemas – tinkamų darbo vietų pasiūlos trūkumą, adekvataus apmokėjimo problemą. Techninių specialistų trūkumą pirmiausia padėtų įveikti adekvatus tokių specialistų darbo apmokėjimas, nes didesnį humanitarinių ir socialinių specialybių pasirinkimą lemia ir didesnis tokių specialistų darbo apmokėjimas, pvz. apdirbamojoje pramonėje, kuri įdarbina daugiausiai techninių, fizinių, gamtos specialybių darbuotojus, vidutinis darbo užmokestis 2011 m. sudarė 1998 Lt, žmonių sveikatos priežiūroje 2129 Lt, tuo tarpu finansinėje ir draudimo veikloje 3 893 Lt, mokslinėje profesinėje veikloje 2563 Lt, viešajame valdyme 2681 Lt66. Be to, aktyvus ir sistemingas socialinių partnerių įsitraukimas į kvalifikacijų formavimą, specialybių paklausos ir reikalingų kompetencijų tyrimus, studijų turinio formavimą, studijų

64 ES struktūrinės paramos portalas www.esparama.lt 65 Lietuvos darbdavių konfederacijos portalas http://www.gerapraktika.lt/, 2012. 66 Lietuvos statistikos departamentas, 2012.

35

http://www.esparama.lt/

http://www.gerapraktika.lt/

programų vykdymo ir pasiekimų/ rezultatų vertinimą padėtų sumažinti minėtas neatitiktis. Veikiantys teisės aktai sudaro prielaidas dalyvauti socialiniams partneriams formuojant ir vertinant studijų programas, tačiau pačių socialinių partnerių įsitraukimas yra gana fragmentiškas, paremtas daugiau socialinių partnerių (verslo, verslą ar atskrius sektorius vienijančių organizacijų, mokslo atstovų, savo srities specialistų ar ekspertų ir pan.) asmenine iniciatyva, nei sklandžiai veikiančia sistema su grįžtamuoju ryšiu, su tinkamomis finansinėmis paskatomis ir prisiimta atsakomybe už studijų turinio formavimo ar vertinimo rezultatus. Kaip buvo minėta anksčiau, daugelyje tyrimų kaip vienas pagrindinių studijų kokybę lemiančių veiksnių buvo išskirta dėstytojų kompetencija. Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030“ teigiama, kad kompetentingi dėstytojai būtų tokie, kurie geba taikyti kūrybiškumą ir inovatyvumą ugdančius metodus, dirbti tarpdisciplininėse komandose, bendrauti su kitų šalių studentais, o studentams gebėtų perteikti ne tik akademines žinias, bet ir praktinę patirtį, į savo dėstomus dalykus būtų integravę darniosios plėtros principus bei vertybes. Dėstytojo darbas šalyje turėtų tapti prestižiniu, socialinės ir finansinės akademinio darbo sąlygos dėstytojams turėtų tapti konkurencingos tarptautiniu mastu, būtų sudarytos visos prielaidos tobulėti šalyje ir užsienyje, judėti tarp akademinio, viešojo ir privataus ūkio sektorių, užtikrinta jų intelektinės nuosavybės apsauga ir mokslinės veiklos rezultatų komercinimo galimybės. Pav. 17. Minimalaus konkursinio balo pagrindinio priėmimo I-ajame etape valstybės finansuojamose vietose pasiskirstymas pagal studijų kryptys 2010-2012 m.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal LAMA BPO duomenis, 2012. Vienas iš dėstytojų kompetenciją įtakojančių veiksnių yra dėstytojų amžiaus struktūra, parengiamų doktorantų dalis. Nors dėstytojų amžius tiesiogiai nelemia studijų kokybės, tačiau amžius atspindi pagrindinių žinių įgijimo laikotarpį, be to, kuo vyresnis amžius, tuo

36

žmonės dėl prigimtinių dalykų linkę mažiau lavintis savarankiškai, atsiranda naujovių baimė, ima trūkti technologinių įgūdžių, mažėja aktyvumas siekiant naujų kompetencijų ar tobulinant kvalifikaciją. Optimaliausia, kad būtų visų amžiaus grupių dėstytojų ir pakankamai jaunų dėstytojų. Nagrinėjant procentinę dėstytojų struktūrą smulkesnėse amžiaus grupėse didžiausią dalį 2012 m. sudarė dėstytojai virš 50 metų (39,8 proc., palyginimui ES vidurkis 37,6 proc.), kas vertintina kaip rizikos veiksnys, tačiau nemažą dalį (29,6 proc.) sudarė 30-34 m. dėstytojai ir vertintina kaip teigiamas struktūros požymis (atsinaujinimo potencialas). Dėstytojai iki 30 m. sudarė 8 proc. (palyginimui 8,3 proc. ES vidurkis).67 Jaunesnių nei 25 m. dėstytojų beveik visai nėra (tokio amžiaus dėstytojais gali tapti doktorantai, studijas baigęs ir dirbantys asmenys), kas rodo, kad dėstytojų korpuso atsinaujinimo potencialas šioje amžiaus grupėje yra nedidelis ir tai vertintina kaip grėsmė. Tik MRU, VU ir ASU (LŽŪU) tokių buvo po 1 proc. Vyriausiųjų kartoje matyti, jog 65 ir vyresnių dėstytojų yra daugiau nei 60-64 m. amžiaus. Tokią pedagoginio personalo amžiaus struktūrą iš dalies lemia ir mažas dėstytojų darbo patrauklumas dėl nedidelių atlyginimų, dėl ribotų galimybių nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų. Egzistuojanti pedagoginių darbuotojų vertinimo sistema per mažai motyvuoja dėstytojus, kitus aukštųjų mokyklų pedagoginius darbuotojus sistemingai ir nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Nors dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų gerinimas vyksta, šis procesas išlieka gana fragmentišku, nėra sisteminis ir nuoseklus. Kvalifikacijos tobulinimas kol kas orientuotas į pasiūlą68, bet ne į konkrečius ar individualius dėstytojų ar mokymo įstaigos poreikius, pagrindinė tokių kvalifikacijos tobulinimo forma yra trumpalaikiai mokymai ar seminarai, dažniausiai finansuojami iš ES struktūrinės paramos lėšų69. Tuo tarpu trūksta ilgesnio laikotarpio, sistemingo (nuoseklaus) mokymosi ar tobulėjimo galimybių, galimybių grįžti studijuoti bent 1 semestrui ar moduliui Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose, specialiuose kursuose, galimybių išvykti į stažuotes ar atlikti praktiką kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje ar net įmonėje. Tačiau net ir patobulinę savo kvalifikaciją ar įgiję naujų kompetencijų dėstytojai nevisuomet turi galimybes realizuoti ar pritaikyti šias naujas žinias ar gebėjimus, nes tam reikia keisti studijų programas, dažnai trūksta ir tam reikalingų mokymo priemonių, technologijų, ne visuomet naujoms kompetencijoms pritaikyti egzistuoja tam tinkama mokymo aplinka (pvz., laboratorijos, įranga). Dalis dėstytojų kvalifikacijos kėlimui ir tobulinimuisi reikalingos informacijos jau yra pasiekiama elektronine forma, tačiau šia forma pateikiamos informacijos kiekis, turinys, aktualumas dėstytojų poreikiams dar tobulintinas. Tokias dėstytojams skirtas virtualias studijas, metodinę medžiagą jau galima rasti pagrindiniuose Lietuvos universitetuose, pvz., Vilniaus Universiteto Kokybės vadybos centre, Kauno technologijos universiteto e-mokymosi technologijų centre ir t.t. Pagrindinis dėstytojų ir mokslininkų pozityvios kaitos šaltinis yra rengiami ir parengti doktorantai70. Kai kuriuose universitetuose, pavyzdžiui ASU (buv. LŽŪU), taip pat ir VGTU, LEU (buv. VPU) bei VDA rengiama nepakankamai doktorantų, norint, kad dėstytojų bei mokslininkų korpusas atsinaujintų greitai ir kokybiškai. Dėstytojų atsinaujinimo galimybės ypač ribotos LMTA (doktorantų/ dėstytojų santykis – 7%). Tuo tarpu lyderiai pagal doktorantų ir dėstytojų santykį yra VDU (86%), VU (64%) ir KTU (51%). Dėstytojų kompetencijos gerinimo ir tobulinimosi galimybių trūkumą iš dalies lemia ir menkas dėstytojų mobilumas, tarptautiškumas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, jungtinėse studijų programose, nedidelės tobulinimosi, tarptautinių stažuočių galimybės.

67 MOSTA. Lietuvos švietimas skaičiais 2012 studijos. 2012. 68 Vilniaus Universiteto Kokybės vadybos centras, 2012., internetinė prieiga http://www.kvc.cr.vu.lt/site/?q=node/112 69 ES struktūrinės paramos portalo duomenys, 2013. 70 darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. gegužės 31 d. potvarkiu Nr. 129, siūlymai dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, 2011

37

http://www.kvc.cr.vu.lt/site/?q=node/112

Tik 6,8 proc. dėstytojų dalyvavo tarptautinėse stažuotėse ar dėstytojų mainų programose (Erasmus programa, Nordplus Higher education ir kt.)71. Esamos mainų programos dėstytojams yra žinomos, jomis naudojamasi, bet šių programų finansinės galimybės negali patenkinti visų norinčiųjų72. Šią problemą iš dalies sprendžia iš ES struktūrinės paramos finansuojami projektai, kurie ne tik numato dėstytojų mobilumo ir tarptautiškumo didinimo veiklas, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų ir I-II pakopų studentų tarptautinių praktikų/ stažuočių užsienyje reziduojančiose įmonėse ir tarptautinėse organizacijose modelio sukūrimą73. Jungtinių studijų programų rengimas ir realizavimas dar tik prasidėjęs, todėl kol kas dar per anksti vertinti šių programų poveikį dėstytojų ir pačių studijų kokybės gerinimui. Išvykstančiųjų laikinai studijuoti Bolonijos proceso regiono studentų skaičiaus santykis – tik 0,0974, o 2011 m. apie 9,4 tūkst. Lietuvos studentų studijavo ES šalyse narėse, šalyse kandidatėse ar Europos ekonominės erdvės šalyse (žr. Pav. 18). Kuo didesnis studentų skaičius išvykstantis pagal mainų programas, tuo aukštesni grįžusių studentų lūkesčiai dėl Lietuvos studijų kokybės, nes grįžę studentai tikisi ne žemesnio studijų lygio ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Taip neakivaizdžiai skatinama Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinė konkurencija, kuri laikytina gana stipriu stimulu gerinti studijų kokybę Lietuvoje. Jei studentų mobilumas pagal mainų programas yra vertintinas kaip teigiamas dalykas, tai studentų savarankiškas išvykimas studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas vertintinas dvejopai: viena vertus, įgaunama tarptautinė patirtis, aukštos kokybės studijos ar įgyjama reta Lietuvoje specialybė ir grįžę absolventai prisideda prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo, savirealizacijos ir indėlio į visuomenės raidą, antra vertus, išvykę studijuoti į užsienį nebegrįžta ir stengiasi įsitvirtinti kitoje šalyje, taip Lietuvos ekonomika ir visuomenė netenka labai kvalifikuotų darbuotojų, mokslininkų, asmenybių, o Lietuvos aukštosios mokyklos patiria vis didesnius kaštus dėl mažėjančio studentų skaičiaus. Pav. 18. Lietuvos studentų, studijuojančių ES šalyse narėse ir kandidatėse bei EEE šalyse, skaičius, tūkst.

Šaltinis: Eurostat, 2012.

71 Eurostat, 2006. 72 Švietimo mainų paramos fondas, 2012. 73 ES struktūrinės paramos portalo duomenys, 2013. 74 Eurostat, 2009.

38

Potencialių studentų praradimą sąlygotų ne tik išvykstančiųjų studentų deklaruojamas siekis aukštesnės studijų kokybės, bet ir ribotos socialinio bei finansinio prieinamumo galimybės. Lietuvoje esanti ne itin palanki studijų finansavimo sistema pralaimi konkurencinę kovą su užsienio aukštosiomis mokyklomis: daug studijų ES aukštosiose mokyklose yra nemokamos arba veikia palanki studijų finansavimo, stipendijų, studijų paskolų sistema, yra daugiau galimybių suderinti studijas ir darbą. Tuo tarpu Lietuvoje veikianti studijų finansavimo studentams sistema (studijų paskolos, stipendijos ir pan.) yra neadekvati realioms galimybėms susimokėti už studijas (aukšta studijų kaina, neatitinkanti gyventojų pajamų lygio, neaiškios tolesnės įsidarbinimo galimybės, mažas darbo užmokestis pradedantiems dirbti ir atitinkamai menkos galimybės išmokėti studijų paskolas). Tai apriboja gabių, bet nepasiturinčių studentų galimybes studijuoti, o ši rizika dar didesnė asmenims iš skurdą patiriančių šeimų. Valstybinio studijų fondo duomenims pasikeitus studentų finansavimo sistemai nuo 2009 m. iš karto sumažėjo paskolos pragyvenimui (nuo 32,77 mln. Lt 2008 m. iki 19,89 mln. Lt 2009 m. ir nebebuvo teikiamos po 2009 m.) ir išaugo paskolos studijų kainai finansuoti (nuo 11,2 mln Lt 2009 m. ir iki 20,08 mln. Lt 2011 m.). Tai reiškia, kad studentai buvo priversti pagrindinį laiką skirti ne studijoms, bet užsidirbti pragyvenimui bei studijų įmokai finansuoti, dėl ko neišvengiamai nukentėjo studijų kokybė (galimybės tinkamai studijuoti, skirti pakankamai laiko paskaitoms, seminarams, savarankiškam mokymuisi ir t.t.), o galimybės studijuoti gabiems jaunuoliams iš skurdą patiriančių šeimų dar labiau sumažėjo. 2012 m. Lietuvoje veikė 45 aukštosios mokyklos (21 universitetas ir 24 kolegijos), kurios siūlė 1026 universitetinių ir kolegijų studijų programas. Taigi, Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas yra pakankamai gerai išplėtotas ir pasižymi geru geografiniu pasiekiamumu, aukštosios mokyklos nėra koncentruotos tik 1-2 didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tačiau tankus aukštųjų mokyklų tinklas turėtų vertinamas, kiek jis yra efektyvus išteklių panaudojimo ir koncentravimo prasme, t.y. kiek racionaliai panaudojami ištekliai aukštai studijų kokybei pasiekti, koks išteklių fragmentacijos mastas. Kiekviena aukštoji mokykla turi savo infrastruktūrą, kurią būtina nuolat atnaujinti, modernizuoti, pritaikyti kintančiam studijų turiniui, būtina įsigyti ar atnaujinti mokymo priemones, užtikrinti tinkamą aukštųjų mokyklų veiklos valdymą ir nuolatinį kokybės gerinimą, o dėl studijų programų gausos ir, kartais – dėl studijų programų dubliavimo ne visos aukštosios mokyklos gali užtikrinti vienodai aukšto studijų kokybės lygį. Kuo mažesnė aukštoji mokykla ir jei ji nesispecializuoja tam tikrose srityse, tuo santykinai didesnis išteklių poreikis bei šių išteklių fragmentacija, sudėtingiau užtikrinti studijų kokybę. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais) palaipsniui mažėjo, kas laikytina teigiama tendencija dėl išteklių koncentravimo naudos (žr. Pav. 19). Pav. 19. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal ŠVIS duomenis, 2013.

39

Pagal Lietuvos mokslo ir studijų ateities viziją „Mokslioji Lietuva 2030“ Lietuvos aukštojo mokslo institucinės sistemos pagrindą turėtų sudaryti keletas stiprių, gerai finansuojamų akademinių centrų su šalies regionuose paskirstytais studijų padaliniais ir mokslo infrastruktūromis, sujungtų į bendrą kompetencijų tinklą, kiekvieno regiono gyventojams teikiantys aukštos kokybės išsilavinimą. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ES struktūrinė parama studijų infrastruktūrai modernizuoti buvo skiriama siekiant užtikrinti bent minimalius bazinius reikalavimus, kad studijas apskritai būtų galima vykdyti. Todėl tokios investicijos pasižymėjo mažesne koncentracija į esminį proveržį studijų infrastruktūros modernizavime ir pritaikyme šiuolaikiniam studijų procesui vykdyti. Pvz., 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose mokyti(s) naudojamų kompiuterių skaičius, tekusių 100-ui studentų, vis dar tebuvo 11,6 (universitetuose) ir 8,8 (kolegijose), o nuotolinius mokymo centrus (klases) turėjo 22 aukštosios mokyklos (13 universitetuose ir 8 kolegijose)75. Tačiau net ir esama infrastruktūra nepilnai panaudojama, nes stokojama į elektroninę erdvę perkelto studijų turinio ir švietimo pagalbos paslaugų: 2012 m. MOSTA atliktoje apklausoje vertindami studijų infrastruktūrą, studentai žemiausiais balais vertino teiginį „Aukštoji mokykla ateikia studijoms reikalingą medžiagą elektroninėje erdvėje“ (vidurkis –7,8 balo). Studijų infrastruktūros fragmentacijos problema išlieka aktuali, nes Lietuvos mokslo ir studijų institucijos tokią istoriškai susiklosčiusią infrastruktūrą paveldėjo – studijos pagal vieną programą vykdoma keliose vietose, kas trukdo sklandžiam studijų procesui vykdyti, o dabartiniu programavimo laikotarpiu pradėtai kurti ir plėtoti slėnių infrastruktūrai vis dar trūksta studijų infrastruktūros dalies. Pagal The World University Ranking by THOMSON Reuters, 2012-2013 m., nė vienas iš Lietuvos universitetų nepatenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 400-ką76 ir nepatenka tarp 500 geriausiųjų universitetų, nurodytų akademinio pasaulio universitetų reitinge (ARWU)77. Orientuojantis į globalias akademines tendencijas, Lietuvoje trūksta stiprių tarptautiniu mastu konkurencingų universitetų, orientuotų į mokslo ir studijų vienovę bei mokslinių tyrimų universalumą, t.y. universitetų, kurie būtų orientuoti į daugialypių specializacijų diegimą, atitiktų tarptautinius mokslo ir studijų kokybės standartus, vykdytų tarptautines studijas ir mokslinius tyrimus, sudaryti patrauklias sąlygas Lietuvos ir atvykstantiems užsienio studentams, kurtų ir vykdytų paklausiausias mokslo, verslo rinkoje tarpdisciplinines programas, būtų panaikintas studijų programų/fakultetų dubliavimasis, realizuotas studijų programų/fakultetų papildomumas, sustiprintas dėstytojų potencialas daugelyje vykdomų programų, atsirastų papildančių materialiųjų išteklių (patalpų, laboratorijų, bendrabučių) bei mokslinių tyrimų ir studijų materialinės bazės sinergija, pagerėtų studijų kokybės valdymas bei universitetų ir kolegijų administravimas. Apie būtinybę pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą ir didinti šio tinklo veiklos efektyvumą jau buvo diskutuota ir netgi parengti pasiūlymai dėl šio tinklo pertvarkos78, tačiau jokie tolesni sprendimai nebuvo priimti. Kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos valdymo gerinimu šio tinklo pertvarka, sumažinant aukštųjų mokyklų bei pačių studijų programų skaičių, koncentruojant išteklius, kompetencijas ir finansavimą kokybiškiausioms studijų programos būtų galima pasiekti aukštesnė studijų kokybės jau per vidutinės trukmės laikotarpį (per vienų bakalauro studijų + 1 metai laikotarpį). Kadangi tik naujos ar atnaujintos studijų programos gali pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą, todėl kasmet stengiamasi jų parengti ir pasiūlyti vis daugiau. Toks požiūris neatitinka specializacijos studijų srityje

75 MOSTA. Lietuvos švietimas skaičiais. 2012. 76 Thompson Reuters, 2012, http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/ 77 Academic Ranking of World Universities, 2012. 78 darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. gegužės 31 d. potvarkiu Nr. 129, siūlymai dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, 2011

40

http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/

principo, kuris apimtų pačių aukštųjų mokyklų specializaciją ir kompetencijų, išteklių, infrastruktūros ir finansavimo kaupimą (koncentraciją) keliose srityse, leistų išvengti studijų programų dubliavimo keliose ar keliolikoje aukštųjų mokyklų bei įgalintų ženkliai padidinti studijų kokybę. Kita vertus, siekis užtikrinti tvarią Lietuvos regionų plėtrą būtina palaikyti aukštojo mokslo židinius keliuose svarbiausiuose regionų plėtros centruose79. Taigi, tolesnė Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų plėtra susiduria su iššūkiu suderinti prieštaringus siekius – iš vienos pusės, koncentruoti išteklius ir gerinti studijų kokybę iki tarptautinių standartų, dėl ko turėtų būti mažinamas ir aukštųjų mokyklų skaičius, o iš kitos pusės, palaikyti tolesnę regionų plėtrą. Plėtros balansas galėtų būti išlaikytas suteikiant regioninį aspektą kolegijoms, kurios labiau orientuotos į darbo rinkos ir regiono poreikius, o universitetus koncentruoti didžiuosiuose miestuose prieinamumą didinant kitokiomis priemonėmis, pvz., modernizuojant studentų bendrabučius, didinant finansinį prieinamumą ir pan. Kaip numatyta Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030“ siekiant orientuoti Lietuvos studijas į aukščiausius tarptautinius standartus, studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose yra turėtų būti perorientuotos nuo akademizmo į asmens kūrybiškumo, inovatyvumo, verslumo ugdymą, darniai su mokslinių tyrimų sritimis plėtojamos unikalios studijų programos, patrauklios Lietuvos ir kitų šalių studentams. Studijose turėtų būti plačiai taikoma tarpdisciplininė ir daugiadisciplininė prieiga, aktyvūs, individualizuoti studijų metodai, paplitusi patirtinio mokymosi kultūra, akademines studijas siejanti su praktine veikla, su konkrečiais viešojo sektoriaus ar verslo veiklos projektais. Todėl studijų kokybės gerinimas yra neatsiejamas nuo studijų kokybės vadybos, įrodymais ir duomenimis grįsto valdymo, informacinių ir komunikacijos technologijų naudojimo, įvairių duomenų bazių, registrų sąveikos, švietimo būklės stebėsenos sistemos plėtojimo bei šios stebėsenos rezultatų panaudojimo sprendimams priimti bei socialinių partnerių įtraukimo į nuolatinį, sisteminį studijų kokybės gerinimą. Veikianti Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS)80 dabar apima tik dalį rodiklių ir duomenų, tiesiogiai susijusių su studijų būklės stebėsena, todėl šią sistemą būtina papildyti naujais elementais, kurie matuotų studijų būklės pasikeitimus. Nuo 2010 m. jau atliekama išsamesnė ir turinti sistemingo pobūdžio požymių studijų būklės tyrimai ir analizė81, diegiamos kokybės valdymo sistemos, įskaitant ir kokybės valdymo įgūdžių gerinimą82. Suaugusiųjų švietimo sritis tebelieka nepakankamai išplėtota bendruoju šalies švietimo kontekstu. Mokymosi visą gyvenimą institucinė sąranga labiau orientuota į formaliojo švietimo teikimą, fragmentišku tebelieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimas, egzistuoja tarpinstitucinio koordinavimo stoka, lanksčių, vartotojų poreikius atitinkančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų trūkumas įvairių lygių švietimo įstaigose, įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo (pripažinimo) galimybių bei suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stoka stabdo šalies pažangą ir gebėjimus reaguoti į sumanios visuomenės kūrimo iššūkius. Lietuvos gyventojai pagal mokymąsi visą gyvenimą stipriai atsilieka net nuo ES vidurkio. Globalizacijos sąlygomis būtinas nuolatinis žinių atnaujinimas ir įgūdžių naudotis vis naujesnėmis technologijomis įgijimas, gebėjimas nuolat prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Ateityje visuotinis technologinis raštingumas turėtų tapti norma, todėl tik mokymasis visą gyvenimą įgalintų tenkinti poreikį kvalifikuotai, kūrybiškai darbo jėgai su naujais įgūdžiais ir nuolat atnaujinamomis žiniomis ir kurį lemia ne tik besikeičianti aplinka ir globalizacija, bet

79 Lietuvos regionų plėtros strategija iki 2013 metų, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575. 80 Švietimo informacinių technologijų centras, 2012. 81 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, 2012. 82 ES struktūrinės paramos portalas www.esparama.lt

41

http://www.esparama.lt/

ir senėjanti visuomenė. Pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklius 2011 m. Lietuva užėmė 21 vietą83 iš 33 šalių – ES šalys, Šveicarija, Islandija, Norvegija, Kroatija, Serbija ir Turkija – 5,6 proc. 18-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą sistemoje palyginti su ES vidurkiu 8,9 proc. (žr. Pav. 20). Pav. 20. Mokymosi visą gyvenimą sistemoje dalyvaujančių 18-64 m. amžiaus asmenų dalis, proc.

Šaltinis: Eurostat, 2012.

Su mokymusi visą gyvenimą menkai susijusi ir Lietuvos studijų sistema. Tai pasakytina ne tik apie dėstytojus, bet ir apie studentus, apie galimybes grįžti studijuoti anksčiau baigusiems aukštąjį mokslą, pripažinti neformaliai įgytas kvalifikacijas. Studijų programų ar studijų modulių/ kursų, tinkamų mokymuisi visą gyvenimą, skaičius yra nedidelis, nes kol kas labiau orientuojamasi į studijuojančius pirmąkart. Trūksta ir lanksčių studijų formų, kurios galėtų būti pritaikytos mokymuisi visą gyvenimą. Pagal nuotolinį / tęstinį mokymąsi ir studijas 25-64 m. amžiaus asmenų tarpe – Lietuva užima 22 vietą ES84 (4,5 proc. palyginus su 9,3 proc. ES vidurkiu). Tokią Lietuvos būklę lemia lėtai augantis nuotolinių/ tęstinių studijų pasirinkimas ir studijų galimybės bei esamas studijų finansavimo modelis, kai studijų įstaigos gerovė priklauso nuo studentų kiekio ir sąnaudų jiems parengti, bet ne nuo studijų kokybės. Nuotolinių studijų centrus ir nuotolinių studijų programas jau turi beveik visi universitetai, išskyrus kelis, kuriems dėl studijų specifikos (karyba, muzika, sportas, teatras) netikslinga tokias turėti85. Taigi, sistema, bazė ir pirmoji patirtis jau turima. Dar aktualesnės tampa tęstinės studijos, kadangi seniau aukštąjį mokslą baigusiems asmenims tampa būtina atnaujinti žinias, įgyti trūkstamas kompetencijas ar kvalifikacijas, išlieka būtinybė derinti darbą ir studijas, todėl tęstinės studijos būtų labai tinkama forma įgyjant aukštąjį mokslą. Mokymuisi visą gyvenimą pritaikytų atskirų programų, studijų modulių, leidžiančių įgyti naują kvalifikaciją ar naujas kompetencijas, trūkumas (pasiūlos pusė) susiaurina motyvuotų asmenų galimybes kelti savo kvalifikaciją ar didinti kompetencijas, lanksčiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos ir visuomenės poreikių, sumažina karjeros ir užimtumo galimybes. Ankstesnių laikotarpių ES struktūrinė parama buvo labiau nukreipta į studijuojančių pirmąkart poreikius (atnaujinant ar parengiant naujas studijų programas), mažai buvo skirta

83 Eurostat, 2012 m. 84 Eurostat, 2008 m. 85 LAMA BPO, 2012.

42

dėmesio finansinių paskatų plėtrai, skirtai suaugusiųjų mokymui, įgalinančiam įgyti antrąjį aukštąjį mokslą ar naujas kompetencijas, tik pradėta plėtoti studijų sistemos sąsaja su neformaliuoju švietimu. Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai neturi savo formalios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas pademonstruoti ieškant darbo, todėl akivaizdi būtinybė gilinti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusavio papildomumą. Tokia sąveika šiuo metu realizuojama per neformaliojo švietimo studijų programas, pvz., VDU, MRU, tačiau to nežutenka – reikalinga neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistema ir šios sistemos tolesnis institutionalizavimas, nes dabar tokia sistema dar neįteisinta – egzistuoja tik rekomendacijos dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose, be to, dar nėra sukaupta šių rekomendacijų taikymo praktikos86. Pagrindinės studijų stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės Nors stebimas nedidelis studijų būklės Lietuvoje gerėjimas, tačiau aplinka ir situacija greitai kinta, ypač atsižvelgiant į pasaulinės ekonominės krizės poveikį bei į naujus socialinius ir technologinius iššūkius. Praeities, esamos būklės ir ateities tendencijos atsispindi studijų srities stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje.

Stiprybės Silpnybės - Didesnė nei ES vidurkis aukštąjį išsilavinimą turinti 20-

35 m. asmenų dalis visoje populiacijoje, tradicijos ir motyvacija siekti aukštojo mokslo.

- Didelė dalis tiksliųjų mokslų, gamtos-inžinerijos studijas įgijusių asmenų, didesnė nei ES vidurkis.

- Pradėjusi veikti studijų programų ir aukštųjų mokyklų institucinio vertinimo sistema ir pradėtos diegti aukštųjų mokyklų kokybės valdymo sistemos.

- Palaipsnis darbdavių įsitraukimas į studijų turinio, proceso tobulinimą ir vertinimą.

- Institucijų sistemos silpnybės: Platus aukštųjų mokyklų tinklas neužtikrina kompetencijų ir išteklių koncentracijos, studijų kokybės, per daug dubliavimosi, per maža specializacija tarp universitetų ir kolegijų, , per menkai dalyvaujama tarptautiniuose žinių mainų tinkluose (trūksta kompetencijos, išteklių), mažai jungtinių studijų programų. trūksta neformaliai įgytos kvalifikacijos pripažinimo sistemos, nepakankamas įrodymais grįstas studijų valdymas ir kokybės vadyba.

- Studijų kokybės silpnybės: nepakankamos dėstytojų galimybės kelti kvalifikaciją, studijų kokybė ir procesas (įskaitant mokymo ir ugdymo metodus) pilnai netenkina studentų, darbdavių ir visuomenės lūkesčių šiuolaikinėms studijoms vykdyti labiau trūksta modernios mokymosi aplinkos (technologijų) nei infrastruktūros.

- Mokymo prieinamumo silpnybės: dėl nepalankios studijų finansavimo sistemos studijos nėra lygiai prieinamos visoms visuomenės grupėms, nepakankamai išvystyta mokymosi (socialinės, psichologinės) paramos sistema pasirenkant studijas ir karjerą, per mažai studijų turinio ir švietimo paslaugų perkelta į el. terpę.

- Mokymasis visą gyvenimą. Menkos galimybės mokytis visą gyvenimą (trūksta pritaikytų studijų programų, modulių, finansavimo ir paskatų), menka studijų sistemos įtrauktis į mokymosi visą gyvenimą sistemą, per mažas nuotolinių ir tęstinių studijų skaičius.

86 Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2319,

43

Galimybės Grėsmės - Naujų technologijų plėtra ir diegimas sudarys sąlygas

didinti švietimo sistemos veiksmingumą. - Pradėtos struktūrinės pertvarkos aukštojo mokslo

sistemoje – studijų programų rengimas, kokybės gerinimas ir vertinimo/ įsivertinimo taikymas, aukštojo mokslo įstaigų tinklo pertvarka ir veiklos efektyvinimas, galimybės sukurti neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą.

- Konkurencija su užsienio aukštosiomis mokyklomis skatina gerinti studijų kokybę Lietuvoje.

- Sisteminis socialinių partnerių įtraukimas į studijų turinio mokymo metodų, praktikų taikymą, vertinimą pagerintų studijų atitinktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams

- ES studijų paramos ir mainų programos sudaro sąlygas studijų programų, dėstytojų kvalifikacijos ir studentų kompetencijų tobulinimui, intensyvesniems tarptautiniams dėstytojų ir studentų mainams.

- Nacionaliniai strateginiai ir programiniai dokumentai numato aiškias veiklos ir investicijų kryptis.

- Augantis doktorantų skaičius sudaro prielaidas dėstytojų personalui atsinaujinti.

- Galimybės pritaikyti studijas mokymuisi visą gyvenimą ir finansinės paskatos tam padidintų mokymosi visą gyvenimą įtrauktį ir aprėptį

- Dėl demografinių priežasčių ir emigracijos bei konkurencijos su užsienio aukštojo mokslo įstaigomis mažėjantis studentų srautas mažins šios sistemos finansinį, ekonominį veiksmingumą.

- Aukštojo mokslo kaip ir visa švietimo sistema dėl žemų atlyginimų tampa nepatraukli produktyviausiems darbuotojams ir auga „protų nutekėjimas“ į kitas veiklos sritis, jaunimas jos vengia ir pedagoginis personalas neatsinaujina.

- Nebus sukurta paklausa iš verslo pusės toms specialybėms, kurios dabar išskiriamos kaip itin reikalingos šalies ūkiui, arba paskatos rinktis siūlomas specialybes bus per silpnos (darbo užmokestis neatitiks įdėtų į studijas pastangų, laiko ir finansinių išteklių).

- Stiprinant tik pasiūlos pusę (studijų programos, studijos/moduliai mokymuisi visą gyvenimą, dėstytojų kvalifikacijos kėlimui, praktikai) didelė neatitikties rizika – gali neatitikti darbo rinkos, visuomenės ir tikslinės grupės poreikių.

44

Pav. 21. Studijų problemų medis.

45

Pav. 22. Studijų uždavinių medis.

46

MTEP išlaidos Lyginant su situacija 2007 m., bendrosios valdžios, aukštojo mokslo ir verslo sektorių išlaidos MTEP 2011 m. padidėjo 21% (nuo 803,1 mln. Lt iki 974,3 mln. Lt) ir sudaro 0,92% BVP (2007 m. sudarė 0,81%). Nepaisant šio pokyčio, Lietuva pagal išlaidų MTEP dalį nuo BVP ženkliai atsilieka nuo ES-27 vidurkio (2,03%). Dėl didelio atotrūkio Lietuvai, kaip ir Bulgarijai, Latvijai, Liuksemburgui, Lenkijai, Rumunijai ir Ispanijai, laikotarpiu iki 2020 m. teks ženkliai padidinti investicijų į MTEP intensyvumą norint pasiekti išsikeltą tikslą skirti 1,9% BVP išlaidoms MTEP. Pav. 23. Išlaidų MTEP veiklai ir jų santykio su BVP pokyčiai 2007-2011 m. laikotarpiu

Šaltinis: Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenys Pabrėžtina, kad santykinis išlaidų MTEP augimas tik iš dalies atspindi realią išlaidų dydžio dinamiką. Dėl ekonominės ir finansų krizės poveikio faktinės išlaidos MTEP 2009-2010 m. laikotarpiu ne didėjo, o, priešingai, buvo ženkliai sumažėjusios (santykinį didėjimą lėmė ženkliai sumažėjęs šalies BVP). Nors 2011 m. duomenimis tiek valdžios, tiek verslo išlaidos MTEP vėl ėmė didėti (žr. Pav. 24), bendrosios išlaidos MTEP pastebimai išaugo dėl kitos priežasties – nuo 2010 m. ženkliai padidėjo tam skirtų užsienio lėšų dalis (beveik 62% jų sudarė per valstybės biudžetą perskirstytos ES struktūrinių fondų lėšos). Pav. 24. Išlaidų MTEP pagal finansavimo šaltinius pokyčiai 2007-2011 m. laikotarpiu

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

3.2. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

47

2007-2013 m. laikotarpiu išlaidų MTEP struktūra pagal mokslo sritis beveik nepakito, t.y. išlaidos MTEP proporcingai padidėjo visose mokslo srityse. Vertinant absoliučiais skaičiais, išlaidos labiausiai išaugo medicinos, fizinių, socialinių ir biomedicinos mokslų srityse. Būtent šiose srityse nuo 2007 m. labiausiai augo ir tyrėjų skaičius (žiūrėti Pav. 25). Tai reiškia, kad 2014-2020 m. laikotarpiu siekiant padidinti tyrėjų skaičių fizinių ir technologijos mokslų srityse, atitinkamai turės didėti ir investicijos į šias mokslų sritis. Pav. 25. Išlaidų MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose pagal mokslo sritis pokyčiai 2007-2011 m. laikotarpiu

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva pagal išlaidas MTEP ženkliai atsilieka nuo ES-27 vidurkio yra verslo įmonių nenoras didinti išlaidas MTEP. 2011 m. duomenimis, verslo išlaidos MTEP sudarė 0,24% BVP, t.y. tik 0,01% daugiau nei 2007 m. Faktinės verslo išlaidos per 2007-2011 m. laikotarpį padidėjo tik kiek daugiau nei 10 mln. Lt (žr. Pav. 24 aukščiau), nors valdžios išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo kur kas didesne apimtimi ir buvo daromos didelės investicijos į MTEP panaudojant struktūrinės paramos lėšas. Palyginimui, vidutinės verslo išlaidos MTEP kitose ES-27 šalyse vidutiniškai sudarė 1,08% BVP. Priežasčių, lemiančių ribotą verslo susidomėjimą investicijomis į MTEP esama įvairių. Visų pirma, intervencijos panaudojant struktūrinę paramą 2007-2013 m. laikotarpiu buvo labiau orientuotos į MTEP ir inovacijų pasiūlos, o ne paklausos kūrimą: susikoncentruota į MTEP infrastruktūros plėtrą ir atnaujinimą, o MTEP veiklas skatinančios priemonės, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, pradėtos įgyvendinti palyginti neseniai (žr. 2.2. dalį). Atitinkamai, iki šiol spėtos įgyvendinti intervencijos nesukūrė arba nespėjo sukurti paskatų verslo įmonėms aktyviau investuoti į MTEP. Kitos ribotų verslo investicijų priežastys – įmonių pastangos mažinti ekonominės krizės metu patiriamas išlaidas, žemas šalies ekonominio išsivystymo lygis (pereinamoji plėtros fazė), nepakankama MTEP ir inovacijų pasiūlos kokybė ir teikiamų paslaugų neatitikimas verslo poreikiams, įmonių

48

supratimo ir gebėjimų stoka MTEP ir inovacinių veiklų vykdymo ir valdymo klausimais87. Privačių investicijų nepritraukiama ir dėl nepakankamai efektyviai išnaudojamų tiesioginių paskatų investuoti88. Tai iliustruoja nuo 2009 m. mažėjantis pelno mokesčio lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius (žr. Pav. 26). Remiantis atliktais vertinimais, lengvatomis nesinaudojama, nes įmonėms kyla sunkumų nustatant, ar jų vykdomos veiklos laikytinos MTEP veiklomis ir ar jos gali pretenduoti į lengvatas89. Pav. 26. Per metus mokestine MTEP išlaidų lengvata pasinaudojusių verslo įmonių skaičiaus pokyčiai 2008-2011 m. laikotarpiu

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija Siekiant spręsti šią problemą, 2012 m. LR Vyriausybė patvirtino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašą90, kuriuo nustatomi pagrindiniai MTEP etapai, pradedant žinių įgijimu ir baigiant produkto sukūrimu. Dokumentu reglamentuota, jog ūkio subjektas, kuriam neaišku, ar jo vykdoma veikla priskiriama MTEP veikloms, gali kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą, kuri vertina ir teikia išvadas ūkio subjektui ar mokesčių administratoriui dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos atitikimo konkrečiam technologinės parengties lygiui ir priskyrimo MTEP veikloms. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. ženkliai padidinti išlaidas MTEP. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis MTEP finansavimo šaltinis yra viešojo sektoriaus išlaidos (pagal valdžios išlaidų dalį nuo visų išlaidų MTEP Lietuva ženkliai lenkia ES-27 vidurkį), o verslo indėlis yra santykinai menkas, pasiekti išsikeltus tikslus bus sudėtinga. 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu bus itin svarbu pakeisti esamas tendencijas ir užtikrinti privačių investicijų į MTEP apimčių augimą, skatinant verslą įsitraukti į bendrai su viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijomis vykdomas MTEP veiklas ir naudotis sukurta MTEP infrastruktūra bei jos teikiamomis paslaugomis.

87 BGI Consulting, Lietuvos efektyvaus dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje įvertinimas: studija dėl privačiojo sektoriaus investicijų į MTEP Lietuvoje potencialo ir skatinimo priemonių, Galutinė ataskaita, 2011 m. lapkričio 25 d 88 BGI Consulting, Lietuvos efektyvaus dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje įvertinimas: studija dėl privačiojo sektoriaus investicijų į MTEP Lietuvoje potencialo ir skatinimo priemonių, Galutinė ataskaita, 2011 m. lapkričio 25 d 89 BGI Consulting, Lietuvos efektyvaus dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje įvertinimas: studija dėl privačiojo sektoriaus investicijų į MTEP Lietuvoje potencialo ir skatinimo priemonių, Galutinė ataskaita, 2011 m. lapkričio 25 d. 90 LR Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 66-3344).

49

Žmogiškieji ištekliai Tyrėjų ir MTEP personalo Lietuvoje nuosekliai daugėja. 2007-2011 m. laikotarpiu MTEP sistemoje dirbančių asmenų skaičius išaugo nuo 16,4 tūkst. iki 22,4 tūkst., o tyrėjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 13,4 tūkst. iki 17,4 tūkst. (žr. Pav. 27). Labiausiai tyrėjų skaičius augo socialinių (+41%), medicinos (+39%) ir biomedicinos (+30%) mokslų srityse. Būtent šiose srityse 2007-2011 m. laikotarpiu parengta daugiausiai doktorantūros absolventų. Statistikos departamento duomenimis, pagal suminį 2007–2011 m. trečiosios studijų pakopos absolventų skaičių pirmoje vietoje buvo socialiniai mokslai (26%), antroje – biomedicinos mokslai (23%), trečioje – technologijos mokslai (20%), ketvirtoje – humanitariniai mokslai (16%), o penktoje – fiziniai mokslai (15%)91. Minėtų pokyčių rezultatas – tyrėjų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse dalis (lyginant su visais tyrėjais) Lietuvoje 2007-2011 m. laikotarpiu padidėjo nuo 37% iki 40%. Siekiant šias tendencijas pakeisti, 2014-2020 m. laikotarpiu derėtų teikti paskatas studentams siekti daktaro laipsnio biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų srityse. Pav. 27. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių tyrėjų, dalyvaujančių MTEP, skaičiaus pokyčiai 2007-2011 m. laikotarpiu

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Nepaisant tyrėjų skaičiaus augimo, sąlyginių tyrėjų dalis nuo visų užimtų gyventojų Lietuvoje tebėra mažesnė už ES-27 vidurkį. Todėl 2014-2020 m. laikotarpiu tikslas – didinti šalyje dirbančių tyrėjų, ypač fizinių ir technologijų mokslų srityje, skaičių – išliks aktualus. Siekiant šio tikslo bus itin svarbu padidinti parengiamų doktorantūros absolventų skaičių. Remiantis Inovacijų Sąjungos švieslentės 201392 duomenimis, pagal doktorantūros absolventų skaičių,

91 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, 2012 92 European Commission, „Innovation Union Scorebpard 2013“. European Union, 2013.

50

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ius-2011_en.pdf

tenkantį 1 tūkst. 25-34 m. amžiaus asmenų Lietuva gana ženkliai atsilieka nuo ES-27 vidurkio. Lietuvos rodiklis yra 0,9, o ES-27 vidurkis – 1,5. Užtikrinus spartesnį sistemos atsinaujinimą būtų sudarytos sąlygos spręsti sektoriui būdingas demografines problemas – į amžiaus grupę virš 55 metų šiuo metu patenka daugiau kaip trečdalis visų Lietuvos tyrėjų ir ši tendencija laikui bėgant beveik nekinta93. Senstančių ir nepakankamų žmogiškųjų išteklių problemos sprendimu galėtų tapti sėkmingas vaikų ir jaunimo įtraukimas į MTEP veiklas: dedamos pastangos moksline veikla sudominti moksleivius, sudaromos sąlygos ja užsiimti, skatinamas gabiausių studentų įsitraukimas į mokslinių tyrimų vykdymą bei atitinkamai organizuojamas studijų procesas94. Šiuo tikslu 2008 m. pradėta įgyvendinti priemonė „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp moksleivių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Panaudojant struktūrinės paramos lėšas jau parengta 60 mokytojų-jaunojo tyrėjo vadovų, suorganizuota per 100 vizitų į bendrojo lavinimo mokyklas, organizuota 10 specializuotų renginių, pagal neformaliojo švietimo programas apmokyti 179 mokslininkai ir kiti tyrėjai bei suorganizuoti 33 mokslo ir technologijų populiarinimo renginiai. Prognozuojama, kad priemonė iki 2015 m. pasieks beveik visus planuotus produkto rodiklių (išskyrus planuotų 57 specializuotų mokslo leidinių išleidimą). Taip pat tikėtina, kad bus pasiekti ir suplanuoti rezultato rodikliai – įtraukti bent 300 jaunuolių į žinias apie mokslą ir technologijas gilinančią veiklą bei parengti galimybių studiją, skirtą valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų kokybei gerinti. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo sėkmę, 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu aktualu ir toliau remti panašias veiklas. Pav. 28. Sąlyginių tyrėjų dalis nuo visų užimtųjų gyventojų Lietuvoje ir ES-27

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Eurostat duomenys. Siekiant didinti tiek doktorantūros absolventų, tiek patyrusių tyrėjų skaičių šalyje, 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu reikės didinti investicijas į tyrėjų iš užsienio (įskaitant tyrėjus iš ne ES šalių) pritraukimą. Naujausiais prieinamais duomenimis (2009 m. statistika)95, studentai užsienio piliečiai sudaro tik 1% visų III pakopos studentų Lietuvoje. Be to, kitaip nei dauguma ES šalių, Lietuva nesugeba pritraukti doktorantūros studentų iš ne ES šalių. Europos inovacijų švieslentės duomenimis96, doktorantai iš ne ES šalių Lietuvoje sudaro tik 0,24% visų doktorantūros studentų, tuo tarpu kitose ES-27 šalyse jie vidutiniškai sudaro net 20% doktorantų. Iš dalies šią problemą buvo bandoma spręsti panaudojant

93 Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų 2007-2013 metų veiksmų programų prioritetų ir juos įgyvendinančių ministerijos programų tarpinis vertinimas. Galutinė ataskaita. 17 psl. 94 Tyrėjų karjeros programa, Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 95 2009 m. Eurostato duomenys (educ_mofo_gen). 96 European Commission, „Innovation Union Scoreboard 2013“. European Union, 2013.

51

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=educ_mofo_gen&lang=en

2007-2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės paramos lėšas: kitų šalių tyrėjų pritraukimas į Lietuvą buvo skatinamas organizuojant trumpalaikius vizitus ir konkurso būdu skiriant visuotinę dotaciją moksliniams tyrimams, kuriuos vykdyti galėjo ir užsienio tyrėjai. 2011-2012 m. laikotarpiu keturiose trumpalaikio vizito kategorijose galimybe gauti paramą pasinaudojo 411 mokslininkų97: 33 atvyko dalyvauti doktorantūros procese Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (konsultuoti doktorantą rengiant disertaciją, dalyvauti gynime), 30 – skaityti paskaitų ir seminarų, 16 – atlikti mokslinių tyrimų, 332 – dalyvauti tarptautiniame mokslo renginyje. Sprendžiant iš to, kokio pobūdžio vizitais naudotasi dažniausiai, o taip pat remiantis atliktais vertinimais98, šis instrumentas geriausiai suveikė kaip kontaktų stiprinimo, idėjų apsikeitimo ir konsultacijų priemonė. Antrojo instrumento efektyvumą ribojo reikalavimas užsienio mokslininkams ir tyrėjams dalyvauti bendrame konkurse su vietiniais mokslininkais. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, be kurių sutikimo mokslininkai negali dalyvauti konkurse, pirmiau rūpinosi savo nuolatinio personalo įdarbinimu visuotinės dotacijos lėšomis, o ne užsieniečių pritraukimu99. Kita Lietuvos MTEP žmogiškųjų išteklių bazei būdinga struktūrinė problema – labai neproporcingas tyrėjų pasiskirstymas pagal sektorius (žr. Pav. 29): kitaip nei daugumoje ES šalių narių, kuriose privataus sektoriaus organizacijos įdarbina didžiąją dalį MTEP personalo100, 2011 m. Lietuvos privačiame sektoriuje dirbo kiek mažiau nei 2 tūkst. (11,3%) tyrėjų101, likusieji – valstybės ir aukštojo mokslo sektoriuose. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Estija, Graikija, Kipru, Latvija, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Jungtine Karalyste patenka į grupę šalių, kuriose tyrėjai daugiausia dirba aukštojo mokslo sektoriuje102. Neproporcingas tyrėjų pasiskirstymas pagal sektorius sąlygoja struktūrinių prielaidų sėkmingam verslo ir mokslo bendradarbiavimui nebuvimą: trūksta neformalių kontaktų, tarpsektorinio dialogo, bendrų sąlyčio taškų ir pan. Pažymėtina, kad pagal šiuo programavimo laikotarpiu įgyvendinamą priemonę „Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse“ pagal darbo sutartis mažose ir vidutinėse įmonėse įdarbinta vos 18 mokslininkų/tyrėjų. Todėl 2014-2020 m. laikotarpiu šiai problemai spręsti turės būti ieškoma efektyvesnių būdų, kaip paskatinti aktyvesnį tyrėjų įdarbinimą įmonėse, tyrėjų įsteigtų įmonių kūrimąsi ir didesnes verslo įmonių išlaidas MTEP, įtraukiant verslą į įvairias MTEP veiklas.

97 Lietuvos mokslo tarybos pateikiami duomenys. Šaltinis internete: <http://www.lmt.lt/lt/mkf/parama/es-vizitai/vizitai-rezultatai.html> 98 Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų 2007-2013 metų veiksmų programų prioritetų ir juos įgyvendinančių ministerijos programų tarpinis vertinimas. Galutinė ataskaita. 17 psl. 99 Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų 2007-2013 metų veiksmų programų prioritetų ir juos įgyvendinančių ministerijos programų tarpinis vertinimas. Galutinė ataskaita. 17 psl. 100 Eurostat, „Science, technology and innovation in Europe“. Eurostat pocketbooks. Publications Office of the European Union: Luxembourg, 2012. 101 Mokslo ar pedagoginį laipsnį turinčių ir privačiame sektoriuje dirbančių tyrėjų buvo tik 0,3 tūkst., t.y. 3,6% nuo visų mokslo ar pedagoginį laipsnį turinčių tyrėjų. 102 Eurostat, „Science, technology and innovation in Europe“. Eurostat pocketbooks. Publications Office of the European Union: Luxembourg, 2012.

52

http://www.lmt.lt/lt/mkf/parama/es-vizitai/vizitai-rezultatai.html

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-GN-12-001/EN/KS-GN-12-001-EN.PDF




Pav. 29. Tyrėjų skaičiaus pagal sektorius dinamika 2007-2011 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Žmogiškieji MTEP ištekliai Lietuvoje pasižymi ypač geru lyčių balansu: pagal bendrą moterų ir vyrų tyrėjų santykį, o taip pat pagal daktaro laipsnį įgijusių moterų ir vyrų santykį Lietuva užima pirmaujančias pozicijas tarp ES šalių narių. Gamtos, medicinos, žemės ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų srityje moterys sudaro 43-67% visų Lietuvos tyrėjų. Tiesa, kaip ir kitose ES-27 šalyse, Lietuvoje labai trūksta moterų tyrėjų inžinerijos ir technologijų mokslų srityje – tyrėjos šiame sektoriuje 2009 m. sudarė 33% tyrėjų103. Be to, nepaisant gero lyčių balanso, moterų, užimančių aukščiausio lygio akademinius postus, ir vyrų tyrėjų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES – tai atskleidžia vadinamasis „stiklinių lubų indeksas“. 2010 m. duomenimis, pagal šį rodiklį už Lietuvą visoje ES prasčiau atrodo tik Kipras (Lietuvos rodiklio reikšmė lygi 2,96, tuo tarpu ES-27 vidurkis yra 1,8)104. Tai rodo, kad mokslininkės ir tyrėjos Lietuvoje turi labai ribotas karjeros galimybes. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkėje pabrėžiama, kad vienas svarbiausių uždavinių siekiant strategijoje „Europa 2020“ iškeltų švietimo tikslų bus didinti aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, kad Europoje pakaktų aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų ir mokslininkų. Dėl to reikia „<...> ne tik suteikti daugiau galimybių pramonei investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir padidinti doktorantų skaičių, padėti visiems esamiems darbuotojams įgyti mokslinių tyrimų įgūdžių, geriau informuoti apie galimą profesinį kelią, kad pradedantiesiems mokslo darbuotojams būtų suteikta reali galimybė siekti karjeros už akademinio pasaulio ribų“105. Dėl to 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamomis intervencijomis turi būti siekiama didinti bendrą doktorantūroje studijuojančių studentų skaičių, skatinti juos rinktis studijas biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų srityse, taikyti aktyvias tyrėjų iš užsienio pritraukimo priemones, remti tyrėjų įdarbinimą privačiame sektoriuje ir skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų diegimą.

103 European Commission, She Figures 2012 leaflet. 104 European Commission, “She Figures 2012: Gender in Research and Innovation”. European Union, 2013. 105 http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf

53

http://ec.europa.eu/research/science-society/index.cfm?fuseaction=public.topic&id=1282&lang=1

http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf

MTEP infrastruktūra ES struktūrinių fondų lėšos, skirtos valstybės mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūrai, yra administruojamos per Švietimo ir mokslo ministerijos priemones „Aukšto lygio mokslinių tyrimų centrų ir kompetencijos centrų plėtojimas“, „Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas“, „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas“, „Infrastruktūros, skirtos žinių apie mokslinius tyrimus, technologijas ir inovacijas gilinimui ir sklaidai, kūrimas”, „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas” ir Ūkio ministerijos priemonę „Inogeb LT-2“. 2007-2013 m. laikotarpiu per šias priemones turėtų būti paskirstyta 1 336,75 mln. Lt.. Skirtos lėšos daugiausiai naudojamos įgyvendinti 20 slėnių infrastruktūros projektų – kuriami jungtiniai mokslinių tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyjama jų veikimui būtina laboratorinė įranga (vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais slėnių laboratorinės įrangos aprašais). Pagal mokslo sritis iš šių investicijų daugiausiai naudos gaus biomedicinos, žemės ūkio, fizinių ir technologijos mokslų atstovai. Pav. 30. Struktūrinių fondų išlaidų nuo 2008 m. MTEP infrastruktūrai pasiskirstymas pagal mokslo sritis

25%

30%24%

20% 1%Žemės ūkio mokslai

Biomedicinos mokslai

Fiziniai mokslai

Technologijos mokslai

Humanitariniai ir socialiniaimokslai ir menai

Šaltinis: Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, 2012. 3 iš 14 slėniuose vykdomų investicinių projektų, kuriuos koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija (likusius 6 projektus koordinuoja Ūkio ministerija), jau užbaigti. Jau veikia Vilniaus universiteto Informacinių technologijų atviros prieigos centras, esantis „Santaros“ slėnyje. Nuo 2012 m. rugpjūčio pabaigos dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras, esantis „Saulėtekio“ slėnyje. O Kaune kuriamame ,,Nemuno“ slėnyje veikia KTU Maisto mokslo ir technologijų MTEP centras106. Be šios ir dar statomos/įrengiamos MTEP infrastruktūros, Lietuvoje veikia 11 mokslo ir technologijų parkų (MTP), kurių pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Lentelė 5. Mokslo ir technologijų parkų skaičius ir išsidėstymas Mokslo ir technologijų parkas Regionas VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas Vilnius VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas Vilnius VšĮ „Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parkas Vilnius

106 MOSTA, Technopolis Group, Ernst & Young, Slėnių stebėsenos grupės pristatymas „MTEP infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimo ir jų veiklos planavimo būklė“. 2013 m. vasario 12 d. ir LR švietimo ir mokslo ministerijos informacija.

54

Mokslo ir technologijų parkas Regionas VšĮ Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas Kaunas VšĮ KTU regioninis mokslo parkas Kaunas VšĮ Technopolis Kaunas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas Kaunas VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas Klaipėda VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parkas Panevėžys VšĮ Liepiškių technologijų parkas Vilniaus r. VšĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas Vilnius

Šaltinis: Žinių ekonomikos forumas, „Mokslo ir technologijų parkų veiklos vertinimo ir plėtros galimybių studija (2011-2016)“. Mokslinio tyrimo darbas, 2010 m., Vilnius. Nepaisant didelių investicijų, slėnių programose keliami ambicingi uždaviniai dar nėra pilnai įgyvendinti. Remiantis tarpinės jungtinių tyrimų programų veiklos stebėsenos ataskaitos107 duomenimis, didžiausi projektai, ypač tie, kuriuose vykdoma statyba, smarkiai atsilieka nuo tvarkaraščio – vėlavimas yra nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. Atitinkamai stringa ir II etapo – atviros prieigos centrų (APC) veiklos organizavimo – veiklos: daugeliu atvejų dar nepriimti sprendimai dėl APC valdymo ir organizacinės struktūros, rengiant APC veiklos planus trūksta aiškios vizijos, kaip bus išnaudota įsigyta/sukurta infrastruktūra, planuojant APC veiklą didžiausias dėmesys kreipiamas į valstybės užsakymus, o ne paslaugų pardavimą išorės vartotojams, todėl abejotina, ar bus pasiektas rodiklis 30% veiklos laiko skirti išorės vartotojams, trūksta žmogiškųjų išteklių, būtinų siekiant įveiklinti įsigytą/sukurtą infrastruktūrą108. Į atviros prieigos centrų registrą, kurį, vadovaujantis 2011 m. lapkričio 10 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu dėl atviros prieigos centro valdymo reglamento, koordinuoja Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra, šiuo metu įtrauktas tik vienas atviros prieigos centras – Elektroninės mikroskopijos, rentgeno spindulių difraktometrijos ir spektrometrijos APC. Kita aktuali problema – sukurta MTEP infrastruktūra išnaudojama nepakankamai efektyviai. Ne visų MTP, verslo inkubatorių ir kt. slėnių dalyvių teikiamos inovacijų paramos, žinių ir technologijų perdavimo paslaugos atitinka į juos besikreipiančių įmonių lūkesčius (žr. Pav. 31). Pasitaiko atvejų, kai net santykinai kokybiškas paslaugas teikiantys MTP (pavyzdžiui, VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“ ar VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“, kurių teikiamas paslaugas įmonės 7 balų skalėje vertina 4,8-5,3 balo) įvertinami labai prastai. Tai lemia kelios aplinkybės109:

1. MTP nesiorientuoja į specifines paslaugas, kurios gali būti reikalingos aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, vietoje to siūlomos bendro pobūdžio paslaugos, kurios gali būti pritaikomos plačiam įmonių spektrui;

2. MTP planuojamų teikti paslaugų pasirinkimui didelę įtaką daro jų finansavimo šaltinis (pavyzdžiui, MTP teikia konsultacines paslaugas bei finansavimo ir partnerių paieškas, nes šios veiklos yra remiamos pagal MTP vykdomus projektus pagal „Inogeb LT-1” priemonę);

3. MTP skaičius yra per didelis.

107 MOSTA, Technopolis Group, Ernst & Young, „Tarpinė jungtinių tyrimų programų įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaita ir Tarpinė jungtinių tyrimų programų veiklos stebėsenos ataskaita“. 2012 m. liepos 2 d. 108 MOSTA, Technopolis Group, Ernst & Young, Slėnių stebėsenos grupės pristatymas „MTEP infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimo ir jų veiklos planavimo būklė“. 2013 m. vasario 12 d. 109 Parengta remiantis atliktų vertinimų ataskaitomis: Žinių ekonomikos forumas, „Mokslo ir technologijų parkų veiklos vertinimo ir plėtros galimybių studija (2011-2016)“. Mokslinio tyrimo darbas, 2010. Viešosios politikos ir vadybos institutas, Žinių ekonomikos forumas, „Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas“. Galutinė vertinimo ataskaita. 2011 m. gruodžio 20 d.

55

Pav. 31. Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo paslaugų kokybės vertinimas

Šaltinis: skaičiavimai pagal Viešosios politikos ir vadybos instituto ir Žinių ekonomikos forumo atlikto vertinimo „Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas“ metu surinktus duomenis. Įmonių poziciją palaiko ir ekspertai (mokslininkai, tyrėjai, MITA ir LIC atstovai, įv. konsultantai), kurių nuomone, šalyje labiausiai trūksta „jaunųjų“ verslo įmonių globojimo ir kuravimo paslaugų bei kompleksinės mentorystės, individualizuotos pagal konkrečius verslo poreikius. Atitinkamai, planuojant 2014-2020 m. laikotarpio investicijas svarbu užtikrinti, jog būtų efektyviai išnaudojama jau sukurta infrastruktūra: užtikrinta atvira prieiga prie slėnių laboratorinės įrangos (APC plėtra), išnaudojamas mokslo ir technologijų parkų potencialas (MTP tinklo optimizavimas ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimas), skatinamas kūrimasis kompetencijos centrų, vykdančių mokslui imliam verslui, socialinėms ir kultūrinėms inovacijoms svarbius viešojo ir privataus sektorių poreikius tenkinančius MTEP, naujų produktų kūrimo ir diegimo į rinką darbus. Taip pat išlieka poreikis tęsti aukščiausios kokybės moksliniams tyrimams ir inovacijoms būtinos infrastruktūros modernizaciją, nes integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimas dar nėra baigtas. Pavyzdžiui, egzistuoja poreikis perkelti kai kuriuos universitetų fakultetus arčiau jau sukurtos mokslinių tyrimų infrastruktūros (pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą į Santariškes), taip didinant atskirų slėnių komponentų integralumą110. Be to, planuojant 2014-2020 m. laikotarpio investicijas į MTEP infrastruktūros plėtrą aktualu didinti Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) integraciją į tarptautines MTI. Šiuo

110 LR Vyriausybės nutarimas dėl „Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013 – 2020 metų plėtros programos patvirtinimo“. Žin. 2012, Nr. 145-7455.

56

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439448&p_query=&p_tr2=2

tikslu 2011 m. parengtas Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) kelrodis111, identifikavęs Lietuvos subjektus, kurie galėtų sėkmingai integruotis į besiplečiančias Europos MTI, išskirtos tarptautinės MTI, kuriose Lietuvai tikslinga siekti narystės – tai INSTRUCT, ELI, CESDA, CLARIN ir t.t. Svarbu, jog teisinė aplinka, būtina sėkmingai integracijai jau sukurta – 2012 m. priimtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1068 (Žin., 2012, Nr. 82-4282) dėl Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašo, kuriuo reglamentuojamos Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse MTI procedūros ir numatomi tokios narystės finansavimo būdai. Remiantis atliktais vertinimais, skatinant integraciją į Europos MTI derėtų teikti prioritetą toms Lietuvoje kuriamoms infrastruktūroms, kurios jau yra padariusios didžiausią pažangą šioje srityje, t.y. į šių infrastruktūrų kūrimą jau investuota nemažai lėšų, jos jau turi bendradarbiavimo su Europos MTI patirties ir pan. Biomedicinos, fizinių ir technologinių mokslų srityje tokios infrastruktūros yra CossyBio, Lazerių MTI ir LitGrid-HPC, o humanitarinių ir socialinių mokslų srityje – LiDA ir E-lingua112. Dalyvavimas tarptautinėse programose ir tyrėjų mobilumas Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse programose rezultatai ir Lietuvos tyrėjų mobilumo statistika rodo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tarptautiškumo lygis yra santykinai žemas, o MTEP veiklas vykdančios organizacijos neturi pakankamai tarptautinių ryšių. Vertinant tyrėjų dalyvavimą 7BP veiklose, sėkmingiausiai dalyvaujama šiose Bendradarbiavimo dalies programose: „Sveikata“ (4,65 mln. eurų, 0,14 proc. visos EK sričiai skirtos dotacijos), „Energetika“ (4 mln. eurų, 0,38 proc. visos EK sričiai skirtos dotacijos). Teminės srities „Energetika“ sėkmės rodiklis (atrinktų finansavimui ir vertintinų paraiškų santykis) yra 31,8 proc., „Sveikata“ – 21 proc. Atsižvelgiant į gaunamą EK dotacijos dalį (0,22 proc.), gana konkurencingai dalyvaujama teminėje srityje „Socioekonominiai ir humanitariniai mokslai“113. Lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis, pagal EK dotacijos dydį Lietuvai geriau sekasi energetikos, nanomokslų, nanotechnologijų, medžiagų ir naujų technologijų bei EURATOMO branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos srityse, tuo tarpu Estija pirmauja visose likusiose srityse114. Bendrai nuo 2007 m. 7BP kvietimuose teikti paraiškas dalyvavo 1693 partneriai iš Lietuvos (0,43% visų 7BP dalyvių). Iš jų 316 dalyvavo(-auja) įgyvendinant 238 7BP projektus, tačiau tik 17 iš jų veikė(-ia) kaip projektų koordinatoriai115. Nors bendras Lietuvos dalyvių 7BP sėkmės rodiklis yra 19,9%, pagal vidutinę Europos Komisijos dotaciją, tenkančią vienam 7BP projekto dalyviui, 2012 m. duomenimis, Lietuva lenkė tik Latviją ir Maltą116. Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių Lietuvos tyrėjus ir MTEP veiklą vykdančias institucijas aktyviau dalyvauti programoje, yra ES struktūrinių fondų paramos lėšomis įgyvendinamas projektas „Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas“ (TYKU). Už projektą atsakinga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Pagrindinis TYKU tikslas yra stiprinti šalies integraciją į bendrą ES mokslinių tyrimų erdvę bei didinti mokslinių tyrimų konkursinį finansavimą Lietuvoje. Svarbiausios projekto finansuojamos veiklos apėmė tyrėjų mokymų organizavimą, tyrėjų dalyvavimo tiksliniuose tarptautinių programų (ne tik 7BP, bet ir

111 Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis 2011. 112 Visionary Analytics, Technopolis group, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose galimybių vertinimas: tyrimo ataskaita, Vilnius, 2012 m. spalio 30 d. 113 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, 2012 114 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, 2012 115 Country profile. Lithuania. 2012-11-05. 116 Lietuvos mokslas skaičiais 2012, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Vilnius, 2012-11-09

57

BONUS, COST, EUREKA, EUROSTARS) renginiuose skatinimą, Lietuvos atstovų dalyvavimo Europos technologijų platformų veiklose rėmimą ir pan. TYKU mokymuose dalyvavę Lietuvos tyrėjai pateikė 35 paraiškas tarptautines programas administruojančioms atsakingoms užsienio institucijoms (Europos Komisijai ar EUREKA-EUROSTARS sekretoriatui), iš kurių 20 buvo pripažintos finansuotinomis117. 2009 m. atliktoje tarptautinėje studijoje apie tyrėjų, dirbančių aukštojo mokslo sektoriuje, mobilumą skirtingose Europos šalyse, konstatuota, jog, lyginant su kitomis ES šalimis narėmis, Lietuvoje (44%), Estijoje (43%), Suomijoje (33%) ir Slovakijoje (40%) tarptautiškai mobilių tyrėjų dalis yra mažiausia118. Žemo tyrėjų mobilumo problemai spręsti turi būti skiriama didesnė valstybės parama doktorantų ir mokslininkų mokslinėms stažuotėms, dalinėms III pakopos studijoms finansuoti. 2010-2013 metais tokia parama pasinaudojo 232 Lietuvos 78 užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų atstovai (žr. Pav. 32 žemiau). Pav. 32. Valstybinės stipendijos Lietuvos ir užsienio šalių piliečių dalinėms studijoms ir mokslinėms stažuotėms finansuoti

Šaltinis: Švietimo mainų paramos fondo 2012 metų veiklos apžvalga. Vilnius, 2012. Taip pat turėtų būti skatinamas aktyvesnis Lietuvos universitetų dalyvavimas tarptautinėse programose, remiančiose doktorantūros studijų mainus (pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos I ir II veiklose, pagal kurias remiamas jungtinių doktorantūros studijų programų įgyvendinimas ir tyrėjų mobilumas tarp bendradarbiaujančių Europos ir trečiųjų šalių mokslo ir studijų institucijų). Kol kas ši galimybė išnaudojama ribotai: nors paraiškų vykdyti jungtines doktorantūros programas su kitomis Europos studijų ir mokslo institucijomis kasmet pateikiama bent po 3 (išskyrus 2009 m.), sėkminga iš jų paprastai būna tik viena. Kur kas sėkmingiau dalyvaujama kitoje Erasmus Mundus programos veikloje, remiančioje mokslininkų trumpalaikius vizitus į trečiųjų šalių mokslo ir studijų institucijas - partneres. 2012 m. patvirtintos 6 tokios partnerystės, kuriose kaip partnerės dalyvauja ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos119. Lentelė 6. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas programos Erasmus Mundus finansuojamose veiklose – I veikla: jungtinės studijų programos

Metai Pateikta paraiškų su Lietuvos aukštųjų mokyklų partneryste

Patvirtinta projektų su Lietuvos aukštųjų mokyklų partneryste

2007 1 0

117 Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas, <http://www.mita.lt/lt/projektai/tyku/apie-tyku/> 118 Study on mobility patterns and career paths of EU researchers, TECHNICAL REPORT 2 – Part I: Mobility Survey of the Higher Education Sector, Brussels, April 2010. 119 Švietimo mainų paramos fondo 2012 metų veiklos apžvalga. Vilnius, 2012.

58

http://www.mita.lt/lt/projektai/tyku/apie-tyku/



2008 3 0 2009 2 0 2010 8 1 2011 4 1 2012 3 1 (asocijuotas partneris)

Šaltinis: Švietimo mainų paramos fondo pateikta informacija, 2013-06-03. Lentelė 7. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas programos Erasmus Mundus finansuojamose veiklose – II veikla: partnerystė



2007 N.d. N.d. 2008 N.d. N.d. 2009 N.d. N.d. 2010 N.d. 6 2011 N.d. 5 2012 N.d. 6

Šaltinis: Švietimo mainų paramos fondo pateikta informacija, 2013-06-03. Tarpsektorinis bendradarbiavimas Remiantis statistikos duomenimis, inovacinių įmonių skaičius Lietuvoje didėja: 2006–2008 m. tokių įmonių buvo 28,8%, o 2008-2010 - 32,5%. Didėja ne tik inovacinių įmonių skaičius, bet ir supratimas, kad inovacijos yra kertinė sąlyga įmonių konkurencingumui užtikrinti: vis daugiau įmonių investuoja į vidinius ir išorinius MTEP darbus, išorinių žinių įsigijimą, mokymus, susijusius su inovacine veikla ir kitas inovacines veiklas. Pav. 33. Technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinė veikla, procentais nuo technologines inovacijas diegusių įmonių

Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2012. Vilnius, 2012. Nepaisant teigiamų tendencijų, inovacinių įmonių dalis Lietuvoje tebėra ženkliai mažesnė už ES-27 vidurkį.

59

Pav. 34. Inovacinę veiklą vykdančios įmonės nuo visų verslo įmonių 2008-2010 m.

Šaltinis: Eurostato duomenys (inn_cis7_type) Be to, nepaisant aktyvaus Lietuvos inovacinių įmonių dalyvavimo įvairiose bendradarbiavimo veiklose (pagal šį rodiklį Lietuva ženkliai lenkia ES-27 vidurkį)120, bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo sektorių tebėra išvystytas silpnai, nes apsiribojama ryšiais sektoriaus viduje. Nors beveik 20% technologines inovacijas diegiančių įmonių bendradarbiauja su valstybinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis, universitetais ar kitomis aukštosiomis mokyklomis, tačiau vos 7% įmonių nurodo, kad viešojo sektoriaus organizacijos yra svarbiausi jų partneriai. Daugumai inovacinių įmonių pagrindiniais bendradarbiavimo partneriais išlieka įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių ar programinės įrangos tiekėjai, klientai ir vartotojai, konkurentai ir kitos įmonės. Pav. 35. Inovacinių įmonių bendradarbiavimo partneriai

Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2012. Vilnius, 2012.

120 Statistikos departamento duomenimis, 2008-2010 m. su kitomis įmonėmis, klientais, mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiavo 46,7% inovacinių įmonių. Palyginimui, Eurostato duomenimis, ES-27 vidurkis tuo pačiu laikotarpiu buvo 25,5%.

60

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do

Dėl neišvystyto tarpsektorinio bendradarbiavimo mokslo sektorius beveik nedalyvauja žinių perdavimo inovacinėms įmonėms procese. Statistikos departamento duomenimis, 44,8% įmonių naudingos informacijos naujiems inovaciniams projektams gauna iš vidinių įmonės šaltinių, 25,4% – iš klientų ir vartotojų, 22,6% – iš įrenginių ar medžiagų tiekėjų. Mokslo institutus, kaip informacijos apie inovacijas šaltinį, nurodo vos 3,8%, o aukštojo mokslo įstaigas – 3,3% inovacinę veiklą vykdančių įmonių. Atitinkamai, didžiąją dalį įmonių išlaidų inovacinei veiklai sudaro išlaidos mašinių, įrenginių ir įrangos, o ne išorinių žinių įsigijimui ar MTEP veiklų vykdymui. Pav. 36. Įmonių išlaidų inovacinei veiklai struktūra

Šaltinis: Statistikos departamento leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2010“. Vilnius, 2012. Apibendrinant, Lietuvoje trūksta į inovacijas investuojančių įmonių, o ir investuojančios įmonės nėra linkusios bendradarbiauti su viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijomis. Kur kas intensyviau bendradarbiaujama su kitomis įmonėmis, įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių ar programinės įrangos tiekėjais. Atinkamai, tokių įmonių inovacinei veiklai skirtų išlaidų struktūroje dominuoja išlaidos mašinių, įrenginių ir įrangos įsigijimui. Dėl to planuojant 2014-2020 m. laikotarpio intervencijas didelis dėmesys turėtų skiriamas priemonėms, kurios skatintų inovacijų ir MTEP paklausą. Remiamos atviros inovacijos, skatinamos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės socialiniams-ekonominiams iššūkiams spręsti, gerinama inovacijų paramos paslaugų kokybė (poreikis šioje srityje aptariamas dalyje MTEP infrastruktūra) ir pan. Aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai Analizuojant Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų parengtų mokslinių publikacijų cituojamumą matyti, kad ne visose mokslo srityse Lietuvos tyrėjų gebėjimai vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus yra vienodi. Remiantis Essential Science Indicators rodiklių analize, pagal 2002–2012 m. parengtų publikacijų skaičių (2 415 publikacijų) ir pagal publikacijų cituojamumą pirmauja inžinerijos mokslo sritis. Pagal citavimų skaičių, tenkantį vienai publikacijai, lyginant su pasaulio vidurkiu, Lietuva yra stipriausia imunologijos, biologijos ir biochemijos, farmacijos, matematikos, fizikos, ekonomikos ir verslo mokslų kryptyse121.

121 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga, 2012

61

Tuo tarpu SCOPUS SCImago Journal & Country Rank (SJR) duomenimis (apimančiais 1996-2011 m. laikotarpį), daugiausiai mokslinių publikacijų Lietuvos tyrėjai yra parengę fizikos ir astronomijos, inžinerijos, medžiagotyros ir chemijos srityse, tačiau pagal cituojamumą išsiskiria publikacijos odontologijos, biochemijos, genetikos ir molekulinės biologijos, imunologijos ir mikrobiologijos, medicinos srityse. Pažymėtina, kad dažniau cituojamos publikacijos tose mokslo srityse, kuriose jas rengiant buvo dažniausiai bendradarbiauta su užsienio tyrėjais: imunologijos ir mikrobiologijos (iš viso parengtos 469 tarptautinės publikacijos) bei biochemijos, genetikos ir molekulinės biologijos (iš viso 1 295 publikacijos), fizikos ir astronomijos (iš viso 3 137 publikacijos) bei ekonomikos, ekonometrijos ir finansų (iš viso 438 publikacijos), medžiagotyros (iš viso 2 199 publikacijos)122. Pav. 37. Mokslinės publikacijas pagal mokslo sritis, remiantis SCImago klasifikatoriumi

Šaltinis: SJR SCImago, 1996-2011

122 Ten pat 62

http://www.scimagojr.com/countrysearch.php?area=0&country=LT&w=

Pav. 38. Vidutinis mokslinių publikacijų cituojamumas pagal mokslo sritis, remiantis SCImago klasifikatoriumi

Šaltinis: SJR SCImago, 1996-2011 Kitų ES šalių narių kontekste Lietuvos tyrėjų parengtų publikacijų cituojamumas yra prastas. Remiantis Inovacijų Sąjungos švieslentės123 duomenimis, tarp 27 ES šalių narių Lietuva užima tik 21 vietą pagal mokslo ir studijų institucijų tyrėjų publikacijų dalį tarp 10% pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo publikacijų ir 22 vietą pagal viešojo ir privataus sektoriaus bendrų publikacijų skaičių milijonui gyventojų. Ribotus Lietuvos tyrėjų gebėjimus vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus liudija itin prasti tarptautinių mokslinių išradimų patentavimo rodikliai. Inovacijų Sąjungos švieslentės124 duomenimis, pagal 1 mlrd. BVP tenkančių patentavimo paraiškų kiekį tarp 27 ES šalių narių Lietuva užima 26 vietą ir lenkia tik Rumuniją. Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka vidutiniškai 6,5 Europos patentų tarnyboje užregistruotos paraiškos, tuo tarpu ES-27 vidurkis yra 108,6 paraiškos. Lyginant su situacija 2007 m. situacija kiek pagerėjo, tačiau skirtumas išlieka labai didelis.

123 European Comission, „Innovation Union Scoreboard 2013“. Brussels, 2013. <http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ius-2013_en.pdf> 124 Ten pat.

63

http://www.scimagojr.com/countrysearch.php?area=0&country=LT&w=

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ius-2013_en.pdf

Pav. 39. Patentų paraiškų, užregistruotų Europos patentų tarnyboje, skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų

Šaltinis: MOSTA, Lietuvos mokslas skaičiais 2012. Vilnius, 2012. Jau aptarta Lietuvos tyrėjų dalyvavimo 7BP veiklose statistika (žr. dalį „Dalyvavimas tarptautinėse programose ir tyrėjų mobilumas“) taip pat liudija, kad šalies tyrėjų gebėjimai vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus yra riboti, nors potencialo esama nemažo: pagal pateiktų paraiškų skaičių Lietuva užima tik 24 vietą tarp 27 ES šalių narių, tačiau Lietuvos dalyvavimo programoje sėkmės rodiklis beveik siekia ES-27 vidurkį. Taigi, tikėtina, jog stiprinant tyrėjų gebėjimus rengti paraiškas ir plačiau skleidžiant informaciją apie galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, Lietuvos tyrėjų sėkmingai vykdomų aukšto lygio projektų skaičius galėtų didėti. Nekomercinis žinių panaudojimas ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaida Remiantis specialiojo Eurobarometro tyrimo rezultatais, lyginant su ES-27 šalių vidurkiu, Lietuvoje ženkliai daugiau gyventojų nesidomi naujais mokslo atradimais ir technologijomis. 2010 m. Lietuvoje tokie asmenys sudarė net 37%. Pagal šį rodiklį Lietuva, kartu su Rumunija buvo paskutinėje vietoje tarp visų ES-27 šalių. Pav. 40. Dalis gyventojų besidominčių mokslo atradimais (2005 m.) ir mokslo atradimais ir technologijomis (2010 m.)

Šaltinis: European Commission, Special Eurobarometer 224 „Europeans, science and technology“. June 2005. European Commission, Special Eurobarometer 340 „Science and technology“. June 2010. Viena akivaizdžiausių priežasčių, kodėl domėjimasis mokslu ir technologijomis yra žemas – tai prastas gyventojų informuotumas apie mokslinių tyrimų rezultatus. Nors nuo 2005 m.

64

padaryta nemaža pažanga šioje srityje (prastai informuotų asmenų dalis dalis 2010 m. sumažėjo nuo 60% iki 47%), atsilikimas nuo ES-27 vidurkio tebėra didelis. Pav. 41. Gyventojų informuotumas apie mokslinius atradimus ir technologijų vystymąsi

Šaltinis: European Commission, Special Eurobarometer 224 „Europeans, science and technology“. June 2005. European Commission, Special Eurobarometer 340 „Science and technology“. June 2010. Kaip ir kitose ES šalyse, nesidomėjimą mokslu ir prastą informuotumą Lietuvoje lemia neišnaudojamas informacijos sklaidos ir viešinimo priemonių potencialas. Net 63% gyventojų mano, kad mokslininkų/ tyrėjų pastangos informuoti visuomenę apie naujus pasiekimus moksle ir technologijose yra nepakankamos. Dar didesnė dalis linkusi manyti, kad ir valstybės pastangos šioje srityje yra nepakankamai intensyvios. Pavyzdžiui, net 76% Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti pozicijai, kad vyriausybės pastangos bandant sudominti jaunimą mokslu yra nepakankamos. Pav. 42. Gyventojų pritarimas teiginiui, kad mokslininkai deda nepakankamai pastangų visuomenei informuoti apie naujus pasiekimus moksle ir technologijose

Šaltinis: European Commission, Special Eurobarometer 224 „Europeans, science and technology“. June 2005. European Commission, Special Eurobarometer 340 „Science and technology“. June 2010. Esminė kliūtis spręsti apklausų rezultatuose atsispindinčias problemas yra mokslo populiarinimo veiklų koordinavimo sistemos Lietuvoje nebuvimas. Nors jos kūrimas numatytas dar 2005 m. patvirtintoje Mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategijoje, tačiau, remiantis atliktais vertinimais, strategijoje keliami tikslai liko neįgyvendinti, o valstybės dėmesys ir parama mokslo populiarinimui net sumažėjo: dėl

65

ekonominės krizės poveikio buvo nutrauktas mokslo populiarinimo darbų konkursų organizavimas, premijų už tokią veiklą skyrimas ir pan.125 Kitas svarbus iššūkis – mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumo didinimas. Europos Komisijos komunikate „Prieinamesnė mokslinė informacija. Naudingesnės viešosios investicijos į mokslinius tyrimus“126 pabrėžiamas poreikis peržiūrėti ES ir šalių narių mokslinės informacijos sklaidos politiką bei praktiką, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai taptų prieinamesni. Komunikatu Europos Komisija akcentuoja, kad už informaciją, už kurią jau sumokėta iš viešųjų lėšų, neturėtų būti reikalaujama mokėti vėl ir vėl, – ji turėtų būti nemokamai prieinama visoms suinteresuotoms šalims (universitetams, mokslinius tyrimus finansuojančioms institucijoms, bibliotekoms, novatoriškoms įmonėms, valdžios sektoriui ir politikos formuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir plačiajai visuomenei) internetu, per tvarias e. infrastruktūras, taip užtikrinant ilgalaikę prieigą ir vertingos informacijos išsaugojimą. Ši nuostata išsakoma ir Europos Komisijos rekomendacijose šalims narėms dėl mokslinės informacijos prieinamumo ir ir išsaugojimo127, pažymint, jog šalys narės turėtų: užtikrinti atvirą mokslinių publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų prieigą, gerinti mokslinės informacijos išsaugojimą, kurti e-infrastruktūras ir dalyvauti daugiašaliame dialoge minėtais klausimais tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu. Lietuvoje aktyviai prie atviros prieigos principo plėtros šalyje prisideda Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA), kuri yra tarptautinės organizacijos EIFL (Elektroninė informacija bibliotekoms, angl. Electronic Information for Libraries) narė. Vykdydama EIFL Atvirosios prieigos programą, 2011 m. LMBA suorganizavo plataus masto atvirosios prieigos kampaniją. Šios kampanijos metu buvo sukurta daug spausdintinės ir video medžiagos, naudingos atvirosios prieigos idėjų sklaidai tarp institucijų ir mokslininkų. Siekiant plėsti atvirosios prieigos principą, taip pat buvo sukurtas glaudus ryšys tarp LMBA ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, o Vilniaus universitetas pradėjo projektą „Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas (MIDAS) (2012-2014)“, kurio tikslas sukurti vieningą nacionalinio mokslinių tyrimų duomenų skaitmeninio archyvo infrastruktūrą, leidžiančią kaupti ir saugoti biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų tyrimų empirinius duomenis ir kitą su moksliniais tyrimais susijusią informaciją bei teikianti galimybę visiems norintiems nemokamai, lengvai ir patogiai juos pasiekti internete.

125 Studija mokslo populiarinimo sistema, VšĮ “Socialinės gerovės projekcija”, 2011 126 Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions, “Towards better access to scientific information: Boosting the benefits of public investments in research. COM(2012) 401 final. Brussels, 17.7.2012. 127 European Commission, Commission Recommendation on access to and preservation of scientific information. C(2012) 4890 final. Brussels, 2012-07-17. <http://ec.europa.eu/research/science-society/document_library/pdf_06/recommendation-access-and-preservation-scientific-information_en.pdf>

66

http://ec.europa.eu/research/science-society/document_library/pdf_06/recommendation-access-and-preservation-scientific-information_en.pdf



Pagrindinės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos srityje SSGG analizės lentelės turinys bus dar atnaujinamas bei tobulinamas iki galutinės ataskaitos pateikimo.

Stiprybės Silpnybės - Sukurta ir atnaujinta MTEP infrastruktūra; - Sukurta infrastruktūra veikia atviros prieigos

principu; - Į inovacijų diegimą investuojančios verslo įmonės

aktyviai bendradarbiauja; - Santykinai (lyginant su ES vidurkiu) geras vyrų ir

moterų tyrėjų santykis daugumoje mokslo sričių.

- Verslo įmonės santykinai mažai investuoja į žinių įgijimą ir MTEP veiklas;

- Šalyje parengiama per mažai doktorantų (ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse);

- Nevyksta tyrėjų iš užsienio pritraukimas; - Tik labai nedidelė tyrėjų dalis dirba privačiame

sektoriuje; - Nepakankamai aktyviai teikiamos paraiškos dalyvauti

7 Bendrosios Programos veiklose; - Silpnai išvystyti bendradarbiavimo ryšiai tarp verslo ir

mokslo sektorių; - Neaktyvus mokslinių tyrimų rezultatų komercinimas -

užregistruojama mažai patentų paraiškų; - Šalyje neišvystyta mokslo populiarinimo sistema.

Galimybės Grėsmės - Sukurta MTEP infrastruktūra padidins Lietuvos

MTEP sistemos patrauklumą ir padės pritraukti į šalį aukšto lygio mokslininkų ir tyrėjų;

- Atviros prieigos centrai, planuojami kurti kompetencijos centrai sudarys sąlygas didinti verslo įmonių įsitraukimą į MTEP veiklas;

- 2014-2020 m. laikotarpio ES struktūrinė parama sudarys sąlygas sustiprinti Lietuvos MTEP sistemą;

- Didėjantis ES biudžetas tyrimams sudarys sąlygas Lietuvos tyrėjams, mokslo ir studijų institucijos, kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms aktyviau dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veiklose, didinti Lietuvos MTEP sistemos tarptautiškumą;

- Regioninio bendradarbiavimo galimybės (pvz., ES strategija Baltijos jūros regionui) sudarys sąlygas MTEP sistemos tarptautiškumo didinimui.

- Mažėjantis tyrėjų ir MTEP personalo užimtumas dėl ūkio poreikių neatitinkančių specialistų (doktorantų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse) rengimo;

- Neišnaudotos dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ galimybės dėl nepakankamų Lietuvos tyrėjų gebėjimų vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus;

- Neišnaudotas sukurtos MTEP infrastruktūros potencialas dėl menko išorės vartotojų pritraukimo į atviros prieigos centrus;

- Neefektyvus intervencijų, kuriomis siekiama populiarinti mokslą ir didinti MTEP rezultatų sklaidą, įgyvendinimas dėl aiškių mokslo populiarinimo schemų ir populiarinimo sistemos nebuvimo.

67

Pav. 43. Problemų MTEP srityje medis

68

Pav. 44. Uždavinių MTEP srityje medis (NEATNAUJINTAS, BUS ATNAUJINTAS GALUTINĖJE ATASKAITOJE)

Žmogiškųjų išteklių potencialo stiprinimas

MTEP infrastruktūros atnaujinimas ir

plėtra

Sąlygų verslo ir mokslo

bendradarbiavimui gerinimas

Tarptautiškumo ir MTEP veiklos

apimčių didinimas

Investicijų MTEP ir inovacijų srityje

didinimas

MTEP potencialo ir aukščiausios

kompetencijos plėtra

Tarpsektorinio bendradarbiavimo ir

klasterizacijos skatinimas

Inovacijų paramos paslaugų kokybės

gerinimas

MT rezultatų sklaida ir mokslo

populiarinimas

Slėnių infrastruktūros

plėtra

MTEP infrastruktūros

integracija į tarptautinius MTEP

infrastruktūros tinklus

Tyrėjų mobilumo skatinimas

Tyrėjų darbo sąlygų gerinimas

Tyrėjų mokslinių ir kt. kompetencijų

ugdymas

Tyrėjų bendruomenės atsinaujinimo

skatinimas

Tyrėjų skaičiaus augimo skatinimas

Tarptautinių bendradarbiavimo

projektų skatinimas

Parama partnerystės tinklų

kūrimui

Atviros prieigos centrų ir el. išteklių

plėtra

Inovacijų paramos paslaugų

orientacijos į verslo poreikius gerinimas

Klasterių steigimosi skatinimas ir palaikymas

Įvairių MSI ir MVĮ bendradarbiavimo

formų rėmimas

Privataus ir viešojo sektoriaus tyrėjų mainų skatinimas

Integracijos į tarpt. vertės kūrimo

tinklus skatinimas

Startuolių ir pumpurinių įmonių kūrimosi skatinimas

MT komercializacijos masto didinimas

MT rezultatų sklaidos gerinimas

69

4. PASIŪLYMAI 2014-2020 M. VEIKSMŲ PROGRAMAI

Tematinį tikslą „Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą“ apima keturi investiciniai prioritetai, nurodantys kokio strateginio proveržio krypčių yra norima pasiekti 2014-2020 m. laikotarpiu:

1. Švietimo ir mokymo infrastruktūros tobulinimas. (ERPF); 2. Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus prevencija ir mažinimas ir lygių galimybių gauti geros kokybės ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą užtikrinimas. (ESF); 3. Aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybės, veiksmingumo ir atvirumo gerinimas, kad būtų pritraukta daugiau studentų ir didėtų pažangumas. (ESF); 4. Galimybių mokytis visą gyvenimą didinimas, darbo jėgos įgūdžių ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas darbo rinkos poreikiams; įskaitant profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas bei mokymosi darbo vietoje ir praktikos realioje drbo vietoje praktikos programų, pavyzdžiui, pameistrystės sistemos kūrimas ir plėtra (ESF).

Atsižvelgiant į politikos dokumentų, esamos situacijos ir tendencijų analizę Lietuvos švietimo ir mokslo sektoriuose 2014-2020 m. laikotarpiui bei atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlytus investicinius prioritetus pagal tematinį tikslą „Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą“ toliau siūlomi specifiniai uždaviniai, veiklų grupės, veiklos bei rodikliai pagal kiekvieną investicinį prioritetą. Žemiau pristatome kiekvieną šių investicinių prioritetų ir jiems skirtų specifinių uždavinių sąsajas su politikos dokumentų ir situacijos analize, siūlomą jų kiekybinę išraišką skaičiais ir uždavinius įgyvendinančių veiksmų pavyzdžius.

Šis investicinis prioritetas prisidės prie strategijoje Europa 2020 ir Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje (2013 m.) nustatyto tikslo išlaikyti 30-34 m. amžiaus asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę nei 40 proc. dalį. Siekiant, kad Lietuvos aukštosios mokyklos išliktų patrauklios Lietuvos ir užsienio studentams, šalies ūkis ir visuomenė būtų aprūpinta kvalifikuota, prie nuolatinių pokyčių prisitaikančia darbo jėga būtina skirti didžiausią dėmesį studijų kokybei, stiprinant mokslo ir studijų institucijų pajėgumus ir išteklius. Lietuvoje esanti ir plėtojama studijų infrastruktūra vis dar yra fragmentuota, išsibarsčiusi, negalinti užtikrinti kokybiškų studijų ir kokybiško studijų proceso organizavimo. Tam reikalingos papildančios ir integralumą užtikrinančios investicijos į infrastruktūrą, išteklių koncentravimas ir jų efektyvesnis panaudojimas, visos mokymosi aplinkos kompleksiškumo užbaigimas, akcentuojant mokymosi aplinką, mokymo

TEMATINIS TIKSLAS: INVESTICIJOS Į ŠVIETIMĄ, ĮGŪDŽIUS IR MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ (ERPF, ESF)

4.1. Investicinis prioritetas: Švietimo ir mokymo infrastruktūros tobulinimas (ERPF)

70

priemones, technologijas, įgalinančias geresnį ir kokybiškesnį mokymo ir ugdymo procesą, o taip pat neformalaus švietimo infrastruktūros, kaip vienos iš prielaidų, modernizavimas. Šių tikslų bus siekiama modernizuojant studijų infrastruktūrą, reikalingą kokybiškam studijų procesui organizuoti, bei tęsiant aukštųjų mokyklų tinklo ir infrastruktūros konsolidavimą. Atnaujinta, pritaikyta naujiems mokymo metodams, technologijomis ir taikanti inovacijas mokymosi aplinka sudaro prielaidas gerinti švietimo kokybę, prieinamumą bei susieti su mokymosi visą gyvenimą sistema. Didinant profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir siekiant aukštos ruošiamų specialistų kvalifikacijos, būtina investuoti į tolesnį sektorinių praktinio mokymo centrų technologinio lygio palaikymą bei į mokomųjų pastatų ir bendrabučių modernizavimą. Siekiant suteikti visiems mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius numatoma maksimaliai plėtoti vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį, gilinti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusavio papildomumą. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas vis dar nėra tinkamai optimizuotas sparčiai mažėjančiam mokinių skaičiui. Dėl mokinių trūkumo kai kuriose mokyklose ir vietovėse vieno mokinio ugdymo kainos skirtumai siekia iki 5 kartų skirtingoms mokyklų grupėms. Be to, prognozuojama, kad dėl demografinių pokyčių iki 2015 m. bendrojo ugdymo mokinių skaičius mažės dar 8 proc. arba 30 tūkst. vaikų. Modernizuotų bendrojo ugdymo mokyklų dalis Lietuvoje sudaro tik 23 proc. Iki šiol daugiau investuota į gimnazijas, tuo tarpu pagrindinės mokyklos žymesnių investicijų nesulaukė. Iki 2015 pertvarkant vidurines mokyklas pagrindinio ugdymo įstaigų skaičius dar išaugs apie 150 mokyklų, dauguma jų arba visai nerenovuotos arba renovuotos daugiau nei prieš 10 metų. Prieinamumas taip pat yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymo problema: kaimiškose vietovėse šias įstaigas dažnai sunku pasiekti, tuo tarpu miestuose nuolat trūksta vietų. Šios problemos trukdo pasiekti ES užsibrėžtą tikslą, kad iki 2020 m. ikimokykliniame ugdyme dalyvautų 95 proc. nuo 4 metų iki privalomo mokytis mokykloje amžiaus vaikų. 2011 m. ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvavo 54,6 proc. 1-6 metų ir vyresnių vaikų, tuo tarpu 4-6 metų vaikų dalyvavimo lygis buvo 77,6 proc. (ES vidurkis - 92,4%). Šio ugdymo poreikis auga dėl pastaruoju metu nustojusio mažėti gimstamumo ir paramos šeimai sistemos reformos ir dėl didžiųjų Lietuvos miestų plėtros. Dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra prastos būklės – per nepriklausomybės laikotarpį renovuota apie 20% šiuo metu veikiančių įstaigų.

Specifinis uždavinys „Padidėjęs švietimo infrastruktūros kompleksiškumas ir papildomumas bei modernizuota mokymo aplinka, įgalinanti aukštesnę švietimo kokybę“ ir su jo įvykdymu susijusios veiklos prisidės įgyvendinant strateginius ES ir Lietuvos švietimo politikos tikslus ir studijų srityje: pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų kritinę masę sudaro reflektuojantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai, įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius

4.1.1. Specifinis uždavinys „Padidėjęs švietimo infrastruktūros kompleksiškumas ir papildomumas bei modernizuota mokymo aplinka, įgalinanti aukštesnę švietimo kokybę“

71

ugdymosi poreikius, sukurti paskatų ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksnia pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje, skatinti žmogaus ir visuomenės darnią raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir sudarančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir MTEP. Pagrindinės studijų plėtros iki 2020 metų kryptys ir siektini rodikliai yra nustatyti EK komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Europos augimo ir užimtumo rėmimas“ (2011) ir Bolonijos proceso dokumentuose Leveno ir Naujojo Luveno (2009), Bukarešto (2012) komunikatuose. Siekdama aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo ir konkuravimo tarptautinėje erdvėje Lietuva užsibrėžė, kad minimu laikotarpiu nemažėtų aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų gyventojų dalis, t. y., jie sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. atitinkamo amžiaus gyventojų ir to siekti didžiausią dėmesį sutelkiant į studijų kokybę, į kompetencijų, reikalingų būsimoms darbo vietoms, ugdymą, pritaikant aukštojo mokslo sistemą lanksčiai reaguoti į pokyčius, stiprinant mokslo ir studijų institucijų pajėgumus ir išteklius. Todėl švietimo kokybei gerinti būtina sukurti tokią infrastruktūrą, kuri įgalintų vykdyti kokybinius pokyčius visose švietimo srityse, o ypač studijų ir profesinio mokymo srityse, sudaryti prielaidas į pasiekimus orientuotų studijų ir mokymo vykdymui. Lietuvoje esanti ir plėtojama studijų infrastruktūra vis dar yra fragmentuota, išsibarsčiusi, negalinti užtikrinti kokybiškų studijų ir kokybiško studijų proceso organizavimo. Tam reikalingos papildančios ir kompleksiškumą užtikrinančios investicijos į studijų infrastruktūros, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimą. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatyta rekonstruoti ir modernizuoti moksli ir studijų institucijas, atnaujinti mokslo ir studijų įrangą,tame tarpe įrengti darbo vietas dėstytojams ir pedagoginiams darbuotojams, aprūpinti juos mokymo priemonėmis ir technologijomis. Numatoma toliau plėtoti švietimo informacinėms sistemoms, nacionaliniams registrams ir kitoms informacinėms sistemoms bei duomenų bazėms reikalingą infrastruktūrą. Siekiant įgyvendinti tokius vertybinius principus kaip – humaniškumas, demokratiškumas ir lygios galimybės, pilietiškumas, laisvės realizavimas ir etika, tolerancija ir dialogiškumas, nacionalinė tapatybė, istorijos pažinimu grįstas tradicijos tęstinumas ir atvirumas kultūrų įvairovei, kūrybiškumas, išradingumas, saviraiška, savo ir visuomenės sėkmės kūrimas generuojant idėjas bei jas įgyvendinant, kontekstualus atvirumas naujovėms ir geriausiai pasaulio praktikai, atsakingumas už savo veiksmus, aktyvus rūpinimasis savimi, aplinka, bendruomene, šalimi, efektyvus veikimas siekiant tikslų – būtina toliau plėtoti neformaliojo švietimo infrastruktūrą ir stiprinti jos jungtis su su bendruoju ugdymu, profesiniu mokymu ir studijomis, tobulinti mokymosi, ugdymosi ir studijų aplinką, o taip pat sveiką gyvenseną skatinančią viešąją infrastruktūrą švietimo įstaigose bei infrastruktūrą, reikalingą švietimo pagalbos paslaugoms teikti. Siekiant efektyviau panaudoti turimus išteklius ir juos labiau koncentruoti bei siekiant infrastruktūros didesnio kompleksiškumo numatomas bendras infrastruktūros naudojimas, jungtinės, asocijuotos mokymo įstaigos. Svarbi ir papildanti jau sukurtą infrastruktūrą veikla būtų mokslo ir studijų institucijų fakultetų, susijusių su slėniuose vykdomų MTEP veiklų tematikomis, perkėlimas į slėnius, tolesnis studijų miestelių infrastruktūros kūrimas ir plėtra (bibliotekos, bendrabučiai, sporto infrastruktūra), studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas, užtikrinant studijų infrastruktūros kompleksiškumą ir papildomumą. Numatytos veiklos pirmiausiai prisidės prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, kuria numatoma ypatingą dėmesį skirti gebėjimų ugdymui, kuriam materialias prielaidas sudaro tinkama mokymo(si) ir ugdymo aplinka, moderni infrastruktūra ir technologijų, ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas. Taip pat numatytos veiklos prisideda prie veiksmų grupės, susijusios

72

su mokymosi infrastruktūros ir aplinkos plačiąja prasme, kaip vieno iš trijų pagrindinių veiksnių grupių, turinčių poveikį studijų kokybei ir prieinamumui gerinti ir turinčios įtakos nacionaliniuose ir europiniuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose (t.y. strategija „Europa 2020“, „ET 2020“, „Švietimo persvarstymas“, VŠS, strategija „Lietuva 2030“, „Nacionalinė pažangos programa“) užsibrėžtų švietimo tikslų įgyvendinimui. Šis specifinis uždavinys labiausiai prie to prisideda sudarydamas sąlygas ir prielaidas kitiems veiksniams realizuoti. Įgyvendinant šį specifinį uždavinį studijų srityje per investicijas į jį apimančius veiksmus bus prisidedama prie pagrindinių problemų, kurios sąlygoja nepakankamą studijų kokybę, nepakankamą studijų įtrauktį į mokymosi visą gyvenimą sistemą bei studijų nepakankamą prieinamumą, sprendimo. Dėl nepakankami išplėtotos, fragmentiškos ir išbarstytos infrastruktūros ar jos elementų bei mokymo aplinkos sunku sudaryti sąlygas kokybiškoms studijoms, konkuruoti ir bendradarbiauti su kitomis užsienio aukštosiomis mokyklomis. Nepakankama aprėptimi kuriama diegiamiems naujiems IRT įrankiams, duomenų bazėms/ registrams reikalinga infrastruktūra ir tinklai, nepakankama šių duomenų bazių tarpusavio sąveika. Todėl neužtikrinamas studijų prieinamumas, o nepakankamai moderni mokymo ir studijų aplinka, lėtas ir nedidele apimtimi modernių technologijų diegimas mokymo turiniui perteikti ir mokymo procesui valdyti, aprūpinimas mokymo priemonėmis (tame tarpe laboratorijomis, programine įranga, medžiagomis, literatūra, demonstracine/ iliustracine medžiaga, prieiga prie mokamų informacijos šaltinių ar duomenų bazių ir t.t.) kartu su ribotomis galimybėmis įgyti praktinius įgūdžius tebelieka svarbiais veiksniais, įtakojančių per lėtai gerėjančią studijų kokybę ir atitiktį darbo rinkos ir visuomenės lūkesčiams. Investicijos į mokymo ir ugdymo aplinką, infrastruktūrą ir priemones teikiamos tik prisiimant ilgalaikius sutartinius įsipareigojimus (pasirašant įstaigai, jos steigėjui ir paramą teikiančioms institucijoms) iš esmės patobulinti švietimo įstaigos veiklos kokybės rezultatus (aukštosiose mokyklose – papildomai susiejant su įsidarbinimo rezultatais), o taip pat šiuos rezultatus ir daromą pažangą skelbti viešai. Modernizuota studijų infrastruktūra padėtų išlaikyti ir pritraukti studentus į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o ne vykti studijuoti į užsienį, o tinkamų socialinių sąlygų sudarymas, pvz., bendrabučių modernizavimas, palengvintų asmenis iš nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių siekti aukštojo mokslo. Studijų kokybę ir tarptautinį Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurencingumą padidintų šiuolaikiška, tarptautinę studijų kokybę atitinkanti studijų ir studijų miestelių infrastruktūra, mokymo priemonės ir IRT, studentų miestelių formavimas, papildant esamą infrastruktūrą, padėtų greičiau ir efektyviau plėtoti žinių trikampius (slėnius) – trūkstamos infrastruktūros sukūrimas ar papildymas įgalintų glaudesnį studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Mažiau kaip 25 proc. vaikų ir studentų turi galimybę pasinaudoti neformaliojo švietimo paslaugomis mokykloje ir kitur (2010 m.). Pagal ilgalaikę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir Valstybinę švietimo 2013-2022 m. strategiją (projektas) siekiant suteikti visiems mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius numatoma maksimaliai plėtoti vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį, turtinti neformaliojo švietimo mokymosi aplinką, plėsti neformaliojo švietimo paslaugų spektrą bei įvairovę, įskaitant kultūrinę saviraišką ir kūrybingumą, paramą savanorystės iniciatyvoms, organizuojant reguliarų dialogą dėl plėtros prioritetų. Siekiant socialinės atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės bus užtikrinama naudojimosi neformaliuoju švietimu pirmenybė socialinės atskirties ir rizikos bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėms. Šiuo programiniu laikotarpiu apie 60 proc. profesinio mokymo įstaigų gauna paramą infrastruktūros ir mokymo kokybės atnaujinimui, tačiau vykdomiems

73

darbams trūksta kompleksiškumo: pavyzdžiui, atnaujinama tik tam tikroms programoms skirta infrastruktūra, ar tik dalis profesinio mokymo įstaigos turimos infrastruktūros, todėl susidariusi infrastruktūros fragmentacija ir neišbaigtumas riboja profesinio mokymo kokybės gerinimo ir atitikties darbo rinkos poreikiams didinimo galimybes. Plėtojant studijoms, profesiniam ir neformaliajam mokymui skirtą infrastruktūrą Lietuvoje 2014–2020 m. numatoma įrengti darbo vietas dėstytojams ir pedagoginiams darbuotojams, aprūpinti juos mokymo priemonėmis ir technologijomis, plėtoti švietimo informacinėms sistemoms, nacionaliniams registrams ir kitoms informacinėms sistemoms bei duomenų bazėms reikalingą infrastruktūrą, toliau plėtos neformaliojo švietimo infrastruktūrą ir stiprins jos jungtis su bendruoju ugdymu, profesiniu mokymu ir studijomis, tobulinti mokymosi, ugdymosi ir studijų aplinką. Siekiant efektyviau panaudoti ir koncentruoti turimus išteklius bei siekiant infrastruktūros didesnio kompleksiškumo numatomas bendras infrastruktūros naudojimas, jungtinės, asocijuotos mokymo įstaigos, universitetų fakultetų, susijusių su slėniais, perkėlimas į slėnius, studijų miestelių infrastruktūros kūrimas ir plėtra (bibliotekos, bendrabučiai, sporto infrastruktūra), aukštųjų mokyklų studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas, užtikrinant studijų infrastruktūros kompleksiškumą ir papildomumą. Specifinio uždavinio „Padidėjęs švietimo infrastruktūros kompleksiškumas ir papildomumas bei modernizuota mokymo aplinka, įgalinanti aukštesnę švietimo kokybę“ įgyvendinimas įgalintų įrengti šiuolaikiškas dėstytojų darbo vietas ir aprūpinti dėstytojus reikalingomis mokymo priemonėmis, kas prisidėtų prie dėstytojų kompetencijos didinimo ir studijų kokybės gerinimo, efektyvesnio studijų proceso organizavimo ir vykdymo, didesnio studijų prieinamumo ir individualizavimo specialiųjų poreikių turintiems studentams, tame tarpe iš nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių.

Lentelė 8. Specifiniai rezultato rodikliai

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio matavimo vienetai

Regiono kategorij

a

Pradinė reikšmė

Pradinės reikšmės

metai

Siektina reikšmė (2023)

Duomenų

šaltinis

Atsiskaitymo

dažnumas Aukštųjų mokyklų, įkūrusių ar išplėtojusių studijų miestelių infrastruktūrą, dalis

Proc. 2013 ŠVIS 2016 ir 2022

Profesinio mokymo įstaigų, kurių infrastruktūra buvo atnaujinta (mokomosios patalpos, bendrabučiai, kita) dalis

Proc.

Į integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus perkelti fakultetai, susiję su MTEP vykdoma veikla, ir(ar) išplėtoti regioniniai kompetencijos centrai (Nacionalinis)

Skaičius 8

ŠMM

Specifinis uždavinys „Didinti švietimo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą“ ir su jo įvykdymu susijusios veiklos daugiausia prisidės prie veiksnių, susijusių su mokymosi priemonėmis ir aplinka, racionalesniu išteklių naudojimu ir koncentravimu švietime atsižvelgiant į ateities iššūkius, didesniu švietimo prieinamumu stiprinimo.

4.1.2. Specifinis uždavinys „Didinti švietimo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą“

74

Dėl mokinių trūkumo kai kuriose mokyklose ir vietovėse vieno mokinio ugdymo kainos skirtumai siekia iki 5 kartų skirtingoms mokyklų grupėms. Be to, prognozuojama, kad dėl demografinių pokyčių iki 2015 m. bendrojo ugdymo mokinių skaičius mažės dar 8 proc. arba 30 tūkst. vaikų. Modernizuotų bendrojo ugdymo mokyklų dalis Lietuvoje sudaro tik 23 proc. Iki šiol daugiau investuota į gimnazijas, tuo tarpu pagrindinės mokyklos žymesnių investicijų nesulaukė. Iki 2015 pertvarkant vidurines mokyklas pagrindinio ugdymo įstaigų skaičius dar išaugs apie 150 mokyklų, visos jos nerenovuotos, prasti jų ugdymo rezultatai. 2011 m. ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvavo 54,6 proc. 1-6 metų ir vyresnių vaikų, tuo tarpu 4-6 metų vaikų dalyvavimo lygis buvo 77,6 proc. (ES vidurkis - 92,4%). Šio ugdymo poreikis auga dėl pastaruoju metu nustojusio mažėti gimstamumo ir paramos šeimai sistemos reformos (valstybės parama auginimui namie sumažėjo nuo trejų iki dvejų metų). Dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra prastos būklės – per nepriklausomybės laikotarpį renovuota apie 20% šiuo metu veikiančių įstaigų. Įgyvendinant šį uždavinį per investicijas į jį apimančius veiksmus bus investuojama į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų aplinkos, mokymo priemonių tobulinimą siekiant geresnės mokymosi rezultatų kokybės. Siekiant efektyvesnio švietimui skiriamų lėšų panaudojimo mažinant skirtumus tarp išlaidų vienam mokiniui bus įgyvendinamos trijų veiklos grupių – bendrojo ugdymo mokyklų ir darželių pastatų ir ugdymo aplinkos modernizavimo, pedagoginių darbuotojų ir mokinių aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis ir mokyklinių autobusų įsigijimo mokinių ir/arba mokytojų pavežimui – veiklos.

Lentelė 9. Specifiniai rezultato rodikliai



Regiono kategorija

Pradinė reikšmė


metai


Duomenų šaltinis

Atsiskaitymo dažnumas

Asmenų, ugdomų ar besimokančių modernizuotose švietimo įstaigose, dalis

Proc.

ŠVIS

Ikimokyklinio ugdymo bruto aprėptis

Proc.

72,4 2011 LSD

Specifinio uždavinio „Padidėjęs švietimo infrastruktūros kompleksiškumas ir papildomumas bei modernizuota mokymo aplinka, įgalinanti aukštesnę švietimo kokybę“ remiamos veiklos: 1. Integralumą ir koncentraciją užtikrinančios papildančios investicijos į studijų

infrastruktūrą: - studijų infrastruktūros, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas,

mokslo ir studijų įrangos atnaujinimas, suformuojant studijų miestelius pagal aukštųjų mokyklų specializaciją (8 studijų miesteliai), įskaitant bendrabučius, bibliotekas, IRT, interneto prieigas ir tinklus, mokymo(-si) priemones, modernių švietimo technologijų diegimas bei taikymas studijų turiniui perteikti, studijų procesui organizuoti, vykdyti ir valdyti, studentų aprūpinimas IT įrenginiais ir studijų procesui būtina programine įranga, tinklų bevieliam internetui ir e-paslaugoms teikti įrengimas ir šių tinklų apsaugos priemonės,

- sveiką gyvenseną skatinančios viešosios infrastruktūros švietimo įstaigose atnaujinimas ir plėtojimas,

75

- mokslo ir studijų institucijų fakultetų, susijusių su MTEP sumaniąja specializacija, perkėlimas į slėnius (studijų, mokslo ir verslo integruotus centrus),

- papildančios investicijos į įrangą ir infrastruktūros pritaikymą bendram studijų ir studijų miestelių infrastruktūros naudojimui (bibliotekos, laboratorijos, bendrabučiai ir t.t.) – trūkstamos ir papildančios įrangos, mokymo priemonių įsigijimas (auditorijos, laboratorijos, technologijos, IRT prieigos ir tinklai, mokymo (-si) priemonės,

- modernių švietimo technologijų diegimas bei taikymas mokymo/ ugdymo/ studijų turinio perteikimui ir mokymo/ugdymo bei studijų procesų valdymui (mokinių/ studentų lankomumo, mokytojų/ dėstytojų darbo apskaita ir valdymas), studentų aprūpinimas IT įrenginiais, tinklų bevieliam internetui ir e-paslaugoms teikti įrengimas,

- švietimo informacinėms sistemoms, nacionaliniams registrams ir kitoms informacinėms sistemoms ar duomenų bazėms reikalingos infrastruktūros plėtra,

- darbo vietų dėstytojams ir pedagoginiams darbuotojams įrengimas: pritaikytos patalpos ir vietos, įranga, mokymo priemonės, IRT, prieigos aprūpinimas mokymo priemonėmis, IRT ir kitomis technologijomis.

2. Jungčių tarp bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, studijų ir neformaliojo

švietimo stiprinimas: meno, muzikos, dailės, teatro, sporto, technologijų, gamtamokslinių mokyklų ir būrelių, bibliotekų infrastruktūra, priemonės, medžiagos, technologijos.

3. Integralumą užtikrinančios papildančios investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą: papildančios investicijos į patalpas, priemones, technologijas, papildymas baziniams moduliams visose profesinio mokymo įstaigose (medžiagos, įrankiai ir įranga), aukšto lygio specializuota infrastruktūra, medžiagos, technologijos, įrankiai ir įranga regiono įstaigai pagal specializaciją.

Specifinio uždavinio „Didinti švietimo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą“ remiamos veiklos: 1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir darželių pastatų ir ugdymo aplinkos

modernizavimas:

- Savivaldybių iniciatyvų rėmimas tobulinant ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pradinio, pagrindinio ir progimnazijų tipo mokyklų tinklą ir gerinant ugdymo kokybę bei prieinamumą per pastatų ir ugdymo aplinkos modernizavimą, mokyklų saugumo užtikrinimą, asocijuotų mokyklų ir darželių plėtrą kaimo vietovėse, nenaudojamų švietimo įstaigų patalpų pritaikymą kitoms švietimo reikmėms – ikimokykliniam ir kitam neformaliam ugdymui, suaugusiųjų mokymuisi. Parama mokykloms teikiama kartu su įsipareigojimu didinti mokinių ugdymo pasiekimus ir su papildoma pagalba vadovų ir pedagoginių darbuotojų gebėjimų stiprinimui (per ESF remiamus uždavinius). Taip pat numatoma sutvarkyti vaikų socializacijos centrų, menų mokyklų (specializuoto ugdymo krypties programas vykdančių įstaigų) infrastruktūrą, sudarant sąlygas individualizuotai kompleksiškai teikiamai pagalbai skirtingų specialių poreikių vaikams.

- Mokyklinių autobusų parko atnaujinimas ir plėtra, atsižvelgiant į mokyklų tinklo pertvarką, gerinant kokybiško ugdymo prieinamumą kaimo vietovių mokiniams.

76

Pav. 45. Tikslų ir uždavinių medis

Lentelė 10. Bendrieji produkto rodikliai

Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetai Fondas Regiono

kategorija Siektina reikšmė

(2023) Duomenų

šaltinis Paramą gavusių vaikų priežiūros arba švietimo institucijų pajėgumas

Naudotojų skaičius ERPF Duomenys iš

projektų Lentelė 11. Specifiniai produkto rodikliai


kategorija


Duomenų šaltinis

Dėstytojai, besinaudojantys atnaujinta integruota mokslo ir studijų infrastruktūra

Skaičius ERPF Duomenys iš projektų

Studentai, besinaudojantys atnaujinta integruota mokslo ir studijų infrastruktūra


Sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos

Skaičius ERPF Projektų įgyvendinimo ataskaitos

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose sukurta ar modernizuota ne mažiau nei viena edukacinė erdvė


Studentų, besinaudojančių bendrabučiais, dalis (Nacionalinis)

Proc. ERPF 26 proc. MOSTA

Pedagoginiai darbuotojai, aprūpinti IKT priemonėmis (Nacionalinis)


Priemiestinės gyvenvietės ir mikrorajonai, kuriuose nėra nė vienos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos (Nacionalinis)


Įsigyti mokykliniai autobusai (Nacionalinis) Skaičius ERPF Projektų įgyvendinimo ataskaitos

77

Sumanios ekonomikos pagrindą sudarantis kūrybingumas ir inovatyvumas yra tiesiogiai nulemiamas aukštesniųjų gebėjimų ugdymo. Lietuva pagal šių gebėjimų vertinimo rodiklius gerokai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamame penkiolikmečių tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio. Lietuvoje žemiausią pasiekimų lygį pasiekia dauguma moksleivių, tačiau aukščiausio pasiekimų lygio pagal skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą rodikliai yra žemi – atitinkamai 0,1 proc., 1,3 proc. ir 0,4 proc. mokinių. Lietuvoje pernelyg mažai dėmesio skiriama individualiam mokymuisi. Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai patvirtina sąsajas tarp mokymosi pasiekimų ir aplinkos. Aukštesniųjų gebėjimų ugdymui ypatingai svarbi yra praktinių įgūdžių tobulinimo bazė. Tinkama fizinė aplinka asmens kūrybingumo ugdymui yra ne mažiau svarbi nei kokybiškos mokymo programos. Š Lietuvoje nurodomas reikalingos fizinės aplinkos trūkumas – tik 14 proc. pagrindinių mokyklų turi integruotų gamtos mokslų laboratorijas., nuo EBPO šalių vidurkio atsiliekama pagal garso ir vaizdo technikos prieinamumą mokykloms, mokymuisi skirtos kompiuterinės programinės įrangos skaičių. Bendrajam ugdymui aktualus vienas iš 8 Europa 2020 tikslų: siekiama užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 proc. Dėl pirmojo tikslo Lietuvos reformų darbotvarkėje nurodoma, kad siekiama, jog Lietuvoje anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiųjų ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 18–24 metų jaunuolių dalis būtų ne didesnė kaip 9 proc., prioritetą skiriant kaimiškoms vietovėms, kur pasitraukusiųjų skaičius viršijo ES nustatytą tikslą. 2009 m. šis rodiklis nacionaliniu lygmeniu siekė 8,7 proc., 2010 m. – 8,1 proc., 2011 m. – 7,2 proc., tačiau išliko dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo (2011 m. atitinkamai 4,6 proc. ir 12,2 proc.). Dėl neracionalaus mokyklų tinklo, neišplėtotos švietimo pagalbos infrastruktūros ir nepakankamos pedagogų kvalifikacijos bei kompetencijos didėjo atotrūkis tarp regionų. Intervencijomis iš ERDF į švietimo infrastruktūrą siekiama sukurti geresnę švietimo aplinką ir didinti švietimo institucijų tinklo efektyvumą. Dėl demografinių pokyčių dalis mokyklų jau dabar neužpildytos ir vieno mokinio ugdymo kainos skirtumai siekia iki 5 kartų skirtingoms mokyklų grupėms. Prognozuojama, kad iki 2015 m. bendrojo ugdymo mokinių skaičius mažės 8 proc. arba 30 tūkst. vaikų, tuo tarpu nuo įstojimo į ES 2004 m. Lietuvos mokinių sumažėjo 66 proc. (beveik 190 tūkst.). Modernizuotų bendrojo ugdymo mokyklų dalis Lietuvoje sudaro tik 23 proc. Iki šiol daugiau investuota į gimnazijas, tuo tarpu pertvarkant vidurines mokyklas iki 2015 m. pagrindinių mokyklų padaugės apie 150 – pastarosios ankstesniu finansavimo žymesnių investicijų nesulaukė. Pagal 2010 m. Eurostato duomenis, Lietuva yra tarp paskutinių ES šalių pagal nuo 4 metų iki privalomo mokytis amžiaus dalyvavimą ankstyvojo ugdymo programose (ES vidurkis 92,3 proc., Lietuvos – 78,3 proc., ES siekis – 95 proc.). Didžiausias ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo netolygumas yra tarp miesto ir kaimo. Bendras 1-6 metų amžiaus vaikų lankymo rodiklis 2011 m. šalyje siekė 54,6 proc., tačiau mieste ikimokyklinukų buvo 3 kartus daugiau nei kaime. Intervencijomis iš ESF pirmiausia siekiama sumažinti atskirtį švietimo srityje ir iš mokyklos anksti pasitraukiančių vaikų skaičių bei gerinti mokinių pasiekimus mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo, berniukų ir mergaičių taikant individualizuotas ugdymo programas, plėtojant pasiekimų vertinimo ir stebėsenos sistemą, tobulinant pedagogų kvalifikaciją, pritraukiant gabius specialistus į

4.2. Investicinis prioritetas: Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus prevencija ir mažinimas ir lygių galimybių gauti geros kokybės ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą užtikrinimas (ESF)

78

pedagoginę veiklą, gerinant bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų ir tėvų, ankstyvą mokinių karjeros planavimą, neformalaus ugdymo įvairovę ir prieinamumą, siekiant didesnio skaičiaus jaunuolių, besirenkančių profesinį mokymą. 2014-2020 m. veiksmų programos strategijoje investicinis prioritetas Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įvardintu siekiu kurti sumanią visuomenę, įgyvendinant tokias pokyčių iniciatyvas kaip „Besimokanti visuomenė“, kuria numatoma bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą. Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas ir kompetencijos vertinimo ir įsivertinimo sistemą.

PISA, TIMSS ir PIRLS tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai žemesni nei kaimyninėse šalyse ir prastėja, ypač mažai aukščiausius rezultatus pasiekiančių mokinių, kaimo vaikų žymiai prastesni nei miesto, o berniukų gerokai prastesni nei mergaičių. Lietuvos mokyklose nėra sukurtos vieningos mokinių mokymosi rezultatų ir mokyklų pažangos vertinimo sistemos, kuri leistų nustatyti mokinių poreikius, pritaikyti ugdymo turinį, vertinti mokyklų veiklą, viešinti rezultatus, teikti pagalbą su sunkumais susiduriantiems mokiniams, mokykloms ir skatinti švietimo įstaigų pažangą. Kompleksinei švietimo pagalbai trūksta išteklių, pvz., vykdyti stebėseną, antram mokytojui samdyti, teikti specializuotą švietimo pagalbą, konsultuoti mokytojus, palaikyti alternatyvių pažangių ugdymo modelių diegimą. Kryptingas tėvų įtraukimas į mokyklos veiklas ir mokymąsi spręsti kylančias vaikų ugdymo problemas vykdytas tik apytiksliai 37% vertintų mokyklų. Įgyvendinant šį uždavinį per investicijas į jį apimančius veiksmus bus investuojama į kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo sistemos kūrimą ir diegimą, įvairių ugdymo formų ir kompleksinės švietimo pagalbos taikymą. Atsižvelgiant į ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatus numatoma remti planingas ir kryptingas valstybės institucijų, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių pastangas gerinti mokinių ugdymo pasiekimus (pvz., sukuriant Mokyklų pažangos fondą). Siekiant geresnių mokymosi pasiekimų, aukštesnio bendrųjų kompetencijų lygio būtina investuoti pritraukiant jaunus gabius specialistus dirbti pedagogo darbą. Blogėjančią naujų pedagogų rengimo kokybę rodo tai, jog edukologijos studijas renkasi prasčiau besimokantys absolventai (žemiausias konkursinis balas tarp socialinių specialybių), be to, šią specialybę renkasi vis mažiau jaunų specialistų, dėl to nuolat auga pedagogų amžiaus vidurkis. Siekiant pagerinti naujų mokytojų parengimo kokybę, būtų tęsiama 2007-2013 m. įgyvendinta bandomoji iniciatyva “Renkuosi mokyti”, skatinanti gabiausius universitetų absolventus rinktis darbą bendrojo ugdymo įstaigose, įgyti pedagoginių kompetencijų ir išbandyti mokytojo karjerą. Įgyvendinant šio specifinio uždavinio veiklas mokytojams senjorams būtų suteikta galimybė mažinti krūvį sudarant sąlygas rinktis kitokį pedagoginės veiklos profilį, išnaudojant sukauptą patirtį (padėjėjo, konsultanto, mentoriaus veikla). Remiantis 2007-2013 m. programos patirtimi, trumpalaikiai masiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai mažai pasiteisino. Todėl kitu programavimo laikotarpiu siūloma rengti tikslingesnį, individualizuotą ir ilgalaikį kvalifikacijos tobulinimo atraminiams mokytojams, sukuriant iš jų ugdymo proceso modernizavimo grupes galinčias remti ir vykdyti kokybinius pokyčius savo mokyklose.

4.2.1. Specifinis uždavinys „Gerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“

79

Lentelė 12. Bendrieji ir specifiniai rezultato rodikliai


Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

prod

ukto

rodi

klis

, na

udot

as k

aip

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygį, dalis

Procentai 49,1 Asmenys 2009 54 PISA tyrimas

Dalyviai, kurie gavę paramą pradėjo mokytis Asmenys Asmenys Duomenys iš

projektų Kas ketvirtį

Lietuvoje bendrojo ugdymo nebaigusių ir iš švietimo sistemos pasitraukusių mokinių skaičius kaimiškose vietovėse beveik 3 kartus didesnis nei mieste, anksti švietimo sistemą palikusių vaikinų 2 kartus daugiau nei merginų. Šiuo metu taikomų ankstyvojo pasitraukimo prevencijos, mažinimo ir antros galimybės priemonių įvairovė ir mastas yra ribojamas išteklių, ypač mažai dėmesio skiriama prevencinei veiklai, o švietimo pagalba nepakankamai individualizuota, intensyvi ir savalaikė. Nustačius vietoves ir mokyklas kuriose yra padidinta ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rizika numatoma remti planingas ir kryptingas valstybės institucijų, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių pastangas padėti mokiniams sėkmingai baigti bendrojo ugdymo programą ir (arba) įgyti profesinę kvalifikaciją (pvz., sukuriant Mokyklų pagalbos fondą). Taip pat numatoma remti neformaliojo ir alternatyvaus ugdymo įvairovę, užtikrinant ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevenciją visoje Lietuvos teritorijoje. Neformalus ugdymas padeda išlaikyti mokinius formaliojo ugdymo sistemoje ir papildo ją, todėl svarbu plėsti įvairaus neformalaus ugdymo prieinamumą. Neformalaus ugdymo įstaigų tinklas ypač retas kaimiškose vietovėse, kur dalyvaujančių vaikų buvo daugiau nei 2 kartus mažiau nei mieste. Be to, maža tokio ugdymo pasirinkimo įvairovė – trūksta technologinio, gamtamokslinio neformalaus ugdymo.



Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

prod

ukto

rodi

klis

, na

udot

as k

aip

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Pr

adin

ės re

ikšm

ės

met

ai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

Mokyklos nelankančių mokinių dalis Proc. Proc. NEMIS Kas

ketvirtį Dalyviai, kurie gavę paramą pradėjo mokytis Skaičius Skaičius Duomenys iš

projektų Kas ketvirtį

Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis (Nacionalinis)

Proc. 44,6 (2011) Proc. 50

LR ŠMM užsakomasis tyrimas

Dalyviai, kurie sėkmingai tęsė bendrojo ugdymo programą (Nacionalinis)

Skaičius Skaičius NEMIS Kas ketvirtį

Dalyviai, kurie grįžo bendrojo ugdymo programą Skaičius Skaičius NEMIS Kas

ketvirtį

4.2.2. Specifinis uždavinys „Mažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“

80


Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

prod

ukto

rodi

klis

, na

udot

as k

aip

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Pr

adin

ės re

ikšm

ės

met

ai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

(Nacionalinis) Dalyviai, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programą arba jos dalį (Nacionalinis)

Skaičius Skaičius NEMIS Kas ketvirtį

Specifinio uždavinio „Gerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“ remiamos veiklos: 1. Kurti ir diegti kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo sistemą

- Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo stebėsenos tobulinimas (nacionaliniu ir regioniniu lygiu), mokinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo metodikų, sistemų, įrankių kūrimas (pvz. standartizuotų testų rengimas bendrajame ugdyme) ir pasiekimų tyrimai, parama vertinimo ir jo modernizavimo veikloms (pasiekimų vertinimo sampratos atnaujinimas, egzaminų pertvarka, dėmesys formuojamam vertinimui) ir vertinimo rezultatų sklaida/viešinimas ir panaudojimas.

2. Kompleksiškai teikiama švietimo pagalba gerinant pasiekimus

- Gerosios praktikos ugdymo organizavimo metodikų įgyvendinimas, elektroninių ugdymo (ugdymo turinio, proceso perkėlimas į elektroninę erdvę ir jo pateikimas IKT ir kitomis priemonėmis) ir švietimo pagalbos formų plėtra, švietimo pagalbos veiklos, parama originalių mokyklų ir darželių ugdymo organizavimo projektams. Taip pat bus remiamas profesinis orientavimas (karjeros paslaugos) ir tėvų informavimas ir mokymas apie vaikų ugdymo poreikius, mokymo programas, įtraukimas į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų savivaldą, aktyvesnis dalyvavimas įgyvendinant ugdymo ir mokymo programas bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis.

3. Jaunų specialistų pritraukimas į švietimo ir švietimo pagalbos veiklą

- Mokytojo profesijos populiarinimas, visuomenės informavimas apie ją, pedagoginių kompetencijų suteikimas ne pedagogams ir į jų įtraukimas į švietimo, švietimo pagalbos veiklą, paskatos specialistų ir mokslininkų pritraukimui į švietimo sistemą iš darbo rinkos, iniciatyvų, skirtų pirmųjų pedagoginio darbo metų rėmimui, finansavimas, atsitraukimo iš pedagoginės veiklos rėmimas, įgalinantis pailsėti mokytojams ir dėstytojams su ilgamečiu stažu, sumažinti darbo krūvį, pereiti prie mokytojo ar dėstytojo konsultanto, padėjėjo ar mentoriaus vaidmens panaudojant sukauptą patirtį.

4. Esminis kvalifikacijos tobulinimas mokytojams

- Semestras/modulis aukštojoje mokykloje, ilgalaikės ir trumpalaikės stažuotės ir praktikos, tarptautinės patirties įgijimo skatinimas ir rėmimas, pedagoginių, metodinių, dalykinių, technologinių kompetencijų tobulinimas, psichologinių, kalbinių gebėjimų užsienio kalba stiprinimas, pedagoginių darbuotojų kūrybiškumo kompetencijų ugdymas, prieinamumas prie literatūros, duomenų bazių, registrų, žinių mainų tinklų, mokytojų bendradarbiavimui skirtų renginių rėmimas, gerosios patirties sklaidos iniciatyvų atviroje erdvėje skatinimas.

81

5. Mokymosi ir ugdymosi aplinkos tobulinimas - Modernių švietimo technologijų diegimas bei taikymas mokymo/

ugdymo/ turinio perteikimui ir mokymo/ugdymo procesų valdymui (mokinių lankomumo, mokytojų darbo apskaita ir valdymas), mokytojų darbo vietų įrengimas, mokinių aprūpinimas IT įrenginiais, bevielių tinklų įrengimas švietimo įstaigose, e-švietimo formų plėtra.

Specifinio uždavinio „Mažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ remiamos veiklos: 1. Taikyti prevencines, intervencines ir kompensacines priemones

- (a) Prevencinės priemonės: diegti stebėsenos sistemą, kuri padėtų anksti pastebėti vaikus, kurie patiria sunkumų mokykloje, suteikti jiems individualizuotą švietimo pagalbą mokykloje; (b) intervencinės priemonės: padėti nustojusiems lankyti mokyklą vaikams sugrįžti į švietimo sistemą suteikiant kompleksinę švietimo pagalbą ir (c) kompensacinės priemonės: antros galimybės suteikimas bendrojo ugdymo nebaigusiems suaugusiems.

2. Tikslinės prevencinės programos ir kt. (pvz. muzikos, meno terapija).

3. Skatinti neformaliojo ir alternatyvaus ugdymo įvairovę

- Įvairių organizacijų aktyvus įsitraukimas į vaikų ir jaunimo švietimo veiklą, netradicinių erdvių panaudojimas edukacinėms reikmėms, neformaliojo ugdymo iniciatyvų rėmimas ir jų palaikymas, parama neformaliojo švietimo įstaigų formų įvairovei ir prieinamumui didinti ypač didelį dėmesį skiriant gamtamokslinių, technologinių, verslumo kompetencijų, o taip pat kūrybiškumui ir pilietiškumui ugdyti.

4. Remti specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties grupių vaikų integraciją į

švietimo sistemą

- Bus investuojama į specializuotų ugdymo įstaigų veiklos tobulinimą, skatinant kokybinius pokyčius vaikų socializacijos centrų ir kitų specializuotų įstaigų veikloje, taip pat specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties grupių vaikų integravimą į bendrojo ugdymo įstaigas. Numatoma finansuoti įvairią individualizuotą kompleksinę švietimo pagalbą. Investicijos apims visas specialiųjų ugdymo poreikių mokinių grupes: mokiniai, turintys negalių, sutrikimų ir mokymosi sunkumų (tarp jų ir ypatingų gabumų turintys mokiniai).

5. Sudaryti sąlygas švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijai tobulinti.

82

Pav. 46. Tikslų ir uždavinių medis

Lentelė 14. Bendrieji produkto rodikliai


kategorija Siektina

reikšmė (2023) Duomenų šaltinis

Vyresni negu 54 metų asmenys Skaičius ESF Duomenys iš projektų

Asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2) Skaičius ESF Duomenys iš

projektų Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8) Skaičius ESF Duomenys iš

projektų Lentelė 15. Specifiniai produkto rodikliai

Rodiklio pavadinimas Matavi

mo vienetai

Fondas Regiono kategorija

Siektina reikšmė (2023) Duomenų šaltinis

Mokyklos, kuriose įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo/įsivertinimo sistemos

Skaičius ESF Duomenys iš projektų

Dalyviai, kuriems buvo teikiamas individualizuotas ugdymas ir švietimo pagalba


Dalyviai, kurie tobulino kvalifikaciją, skaičius Skaičius ESF Duomenys iš

projektų Mokyklos, kuriose įdiegtos ugdymo būklės stebėsenos sistemos (Nacionalinis)


Asmenys, kurie dalyvavo tikslinėse neformalaus ugdymo programose (Nacionalinis)


Kvalifikaciją dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais asmenimis tobulinę pedagoginiai darbuotojai (Nacionalinis)


83

Rodiklio pavadinimas Matavi

mo vienetai

Fondas Regiono kategorija

Siektina reikšmė (2023) Duomenų šaltinis

Dalyviai, kurių ugdymo pasiekimai įvertinti (Nacionalinis) Skaičius ESF Duomenys iš

projektų Mokytojai senjorai, tapę konsultantais, padėjėjais ar įsitraukusių į mentorystės programas (Nacionalinis)


Šis investicinis prioritetas prisidės prie strategijoje Europa 2020 ir Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje (2013 m.) nustatyto tikslo išlaikyti 30-34 m. amžiaus asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę nei 40 proc. dalį. Siekiant, kad Lietuvos aukštosios mokyklos išliktų patrauklios Lietuvos ir užsienio studentams, šalies ūkis ir visuomenė būtų aprūpinta kvalifikuota, prie nuolatinių pokyčių prisitaikančia darbo jėga bei būtų sudarytos galimybės nuolatiniam savęs tobulinimui naudojantis mokymosi visą gyvenimą sistema būtina:

- gerinti studijų kokybę, labiau pritaikant prie darbo rinkos reikmių, plėtojant naujus mokymo metodus ir inovatyvias technologijas, užtikrinant kokybišką aukštojo mokslo turinį ir aktualias programas, rengiant dėstytojus ir tyrėjus bei stiprinant jų gebėjimus,

- didinti studijų prieinamumą, ypač per menkai atstovaujamoms ir pažeidžiamoms grupėms, ir besimokantiems suaugusiesiems, kad jie galėtų siekti aukštojo išsilavinimo,

- didinti tarptautiškumą ir studijų įtrauktį į mokymosi visą gyvenimą sistemą.

Investicinio prioriteto uždaviniai atitinka 2014-2020 m. Nacionalinėje pažangos programoje keliamus uždavinius „Stiprinti Lietuvos MTEP infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą“, „Skatinti vykdyti aukščiausiojo lygio mokslinius tyrimus“. Taip pat jie suderinami su Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programoje apibrėžtais uždaviniais: „Rengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus, stiprinti ir telkti žmogiškąjį MTEP potencialą sumanios specializacijos kryptims plėtoti“, „Rengti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP ir naujomis žiniomis grįstų inovacijų srityse specialistus, stiprinti jų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus“, „Plėtoti komercinį ir nekomercinį MTEP rezultatų naudojimą“.

Specifinis uždavinys „Plėtoti studijų atitikimą darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą“ prisideda prie svarbiausiuose ES ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų švietimo politikos tikslų – išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, gerinat studijų kokybę, didinant studijų prieinamumą, tarptautiškumą bei dėstytojų profesionalumą. Taip pat yra išlaikomas tęstinumas su Nacionalinėje

4.3. Investicinis prioritetas: Aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybės, veiksmingumo ir atvirumo gerinimas, kad būtų pritraukta daugiau studentų ir didėtų pažangumas (ESF)

4.3.1. Specifinis uždavinys „Plėtoti studijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą“

84

pažangos programoje128 keliamais tikslais, specifiniais uždaviniais ir jų įgyvendinimo kryptimis. Kaip rodo Bolonijos procesas, ES universitetų modernizavimo darbotvarkė ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas, aukštojo mokslo pertvarkymo uždaviniai ir politiniai sprendimai peržengia nacionalines sienas. Norint kuo labiau padidinti Europos aukštojo mokslo sektoriaus indėlį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, reikia pertvarkyti pagrindines sritis: padidinti aukštųjų mokyklų visų lygmenų absolventų skaičių, gerinti žmogiškojo kapitalo pėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą, sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo, stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą. Didelį poveikį kokybei ir kiekvienai iš paminėtų sričių daro tarptautinis studentų, mokslininkų ir kitų darbuotojų judumas bei vis didesnis aukštojo mokslo internacionalizavimas. Aukštas dėstytojų kompetencijos lygis yra vienas svarbiausių studijų kokybę lemiančių veiksnių, todėl svarbu, kad šios kompetencijos tobulinimas būtų nuolatinis ir sisteminis, įgalinantis vykdyti į pasiekimus orientuotas studijas, o kompetentingų dėstytojų būtų kuo daugiau visose studijų programose. Padidėjęs profesijos prestižas leistų pritraukti dėstyti daugiau gabių asmenų ir specialistų iš verslo bei mokslo, taip pagerinant ne tik studijų kokybę, bet ir užtikrinant didesnę studijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, tuo pačiu prisidedant prie aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo. Dėstytojų mokslinių kompetencijų stiprinimas padėtų realizuoti žinių trikampiuose vykdomas MTEP veiklas, o studijų turinys būtų praturtintas naujausiais mokslo pasiekimų rezultatais ir naujomis idėjomis. Specifiniu uždaviniu „Plėtoti studijų atitikimą darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą“ būtų prisidedama prie aukštųjų mokyklų absolventų skaičiaus didinimo, pritaikant studijas mokymuisi visą gyvenimą ir taip padidinant suaugusiųjų studentų skaičių bei prie studijų prieinamumo didinimo, taikant laksčias studijų formas ir taikant socialines finansines paskatas studentams iš nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių, gerinant studijų kokybę, labiau pritaikant jas darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinant studijų tarptautiškumą. Šiam uždaviniui įgyvendinti taip pat numatyta nuolat didinti dėstytojų profesionalumą, tarptautiškumą, suteikti ar atnaujinti dėstytojų praktinius įgūdžius, įtraukti į pedagoginę veiklą specialistus ir stiprinti dėstytojų mokslines kompetencijas. Įgyvendinant šį specifinį uždavinį per investicijas į jį apimančius veiksmus bus prisidedama prie pagrindinių problemų, kurios sąlygoja jaunimo su aukštuoju išsilavinimu nedarbą, įgyto išsilavinimo ir kompetencijų neatitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams. Šios problemos priežastys tai pirmiausia darbo rinkos poreikių nepilnai atitinkanti studijų kokybė (studijų turinys, dėstomieji dalykai, specialybės, struktūra ir pan.), į studijų vykdymo procesą, bet ne į pasiekimus orientuotos studijos. Nors jau dabar studentams praktika tapo privaloma, tačiau studijų ir atliekamos praktikos metu metu neįgyjami darbo rinkoje reikalingi praktiniai įgūdžiai, susieti su būsima specialybe ar pirmąją darbo vieta, nes darbdaviai tuo nesuinteresuoti – išlaidos, susijusios su studentų praktika, yra nekompensuojamos ir verslas patiria nuostolius. Per mažas studentų judumas, finansinių galimybių ir pasirinkimo stoka studijuoti bent semestrą užsienio aukštojoje mokykloje pagal pasirinktą specialybę ar trūkstamo kurso stoka riboja Lietuvos studentų galimybes įgyti tarptautinės patirties ir baigti aukštesnės kokybės studijas, o jungtinių studijų programų ar studijų, pritaikytų dėstyti anglų

128 Ši programa savo ruožtu apibendrina pagrindines Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“nuostatas ir yra skiria minėtų strategijų tikslų įgyvendinimui.

85

kalba, ir dėstytojų, gebančių dėstyti užsienio kalba trūkumas Lietuvos aukštosiose mokyklose riboja tarptautinius studentų mainus – Lietuvos studentai turėtų kur išvažiuoti laikinai studijuoti, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos beveik neturi ko mainais pasiūlyti užsienio studentams.

Vis dar išliekantis žemas suaugusiųjų mokymosi lygis. Nepaisant ženklių 2004-2013 m. laikotarpiu šiai sričiai skirtų investicijų, tik palaipsniui gerėjanti situacija išryškino poreikį persvarstyti intervencijų logiką mokymosi visą gyvenimą srityje. Todėl ateinančiu programiniu laikotarpiu siekiant padidinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą pagrindinis dėmesys studijų srityje bus skiriamas studijų programų pritaikymui suaugusiųjų mokymuisi – tiek bendros, tiek specializuotos, sutrumpintos ar koncentruotos studijų programos, moduliai, studijų dalykai/ kursai padėtų patobulinti ar įgyti naujų kompetencijų, reikalingų darbo rinkoje, o kai kuriais atvejais – padėtų įgyti ir naują kvalifikaciją. Tai aktualu seniau studijas baigusiems ar jų nebaigusiems darbo rinkos dalyviams, kurių profesijai ar pareigybei reikalingas aukštasis išsilavinimas arba tokio išsilavinimo reikia, norinti siekti karjeros ir taip realizuoti savo gebėjimus ir siekius. Dėl demografinių priežasčių mažėjant ir toliau mažėsiant studentų skaičiui ir esant būtinybei pratęsti darbingo amžiaus laiką (atitolinanti pensijinį amžių) aukštosios mokyklos galėtų į studijas pritraukti daugiau suaugusiųjų per pasiūlos pusę ir teikiant finansines paskatas suaugusiems dalyvauti aukštojo mokslo sistemoje, tame tarpe „trečiojo amžiaus“ universitetų programose. Todėl specifiniu uždaviniu „Plėtoti studijų atitikimą darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą“ būtų siekiama iš esmės pagerinti studijų kokybę, ją susiejant su aukštojo mokslo absolventų įsidarbinimo galimybėmis (užimtumas ir savo verslo pradžia), t.y. su geresne atitiktimi darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, su į pasiekimus orientuotų studijų vykdymu, nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių įtraukties į aukštąjį mokslą, studijų pritaikymo mokymuisi visą gyvenimą, studijų tarptautiškumo didinimu bei dėstytojų profesionalumo didinimu. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatyta užtikrinti studijų kokybę (į mokymosi rezultatus orientuotos studijų programos, studijų lankstumo ir atitikties darbo rinkos poreikiams užtikrinimas, pvz., bazinių studijų programų derinimas su moduliais, socialinių partnerių įtraukimas rengiant ar vykdant studijų programas), didinti studijų tarptautiškumą (jungtinės studijų programos, studijų pritaikymas dėstyti anglų kalba, studentų tarptautiniai mainai), sudaryti sąlygas ir teikti finansines paskatas studentų praktikų atlikimui ir praktinių įgūdžių pagal specialybę įgijimui bei sąsajos su su darbo rinka ir pirmuoju darbu (profesija) užtikrinimu (praktikos darbo vietose pagal specialybę, partnerystė su socialiniais partneriais ir įtraukimas į studijų praktikų vykdymą, finansinės paskatos studentų praktikai įmonėse, profesiniams mainams, supažindinimas su profesiniu lauku). Geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenė sporeikiams leistų pasiekti sąmoningo studijų pasirinkimo sistema, laiku teikiamos ir prieinamos karjeros paslaugos, kurios padėtų studijuojantiems ar ketinantiems studijuoti (įskaitant suaugusius) atskleisti ir panaudoti savo gebėjimus, siekius, asmenine savybes pasirenkant studijas ir specialybę, darant karjerą. Numatomas studijų programų pertvarkymas (platus kultūrinis akiratis, kelių dalykų mokymas, keli pedagoginiai vaidmenys) ir vykdymas, perimant naujus metodinius įrankius, mokymo ir dėstymo turinį ir technologijas, apimantis kūrybiškumą, verslumą skatinančių studijų/ mokymo metodų švietimo įstaigose diegimą bei studentų verslumo praktinių įgūdžių įgijimą padėtų studentams geriau pasirengti veiklai darbo rinkoje ar pradėti nuosavą verslą, taip sudarant galimybes ne tik didinti absolventų užimtumą, bet sukurti naujas darbo vietas kitiems asmenims. Specifiniu uždaviniu taip pat būtų siekiama padidinti studijų prieinamumą per įvairių lanksčių formų naudojimą (nuotolinės, tęstinės, sutrumpintos, modulinės

86

studijos, specializuotos studijos), per studijų turinio perteikimą bei studijų proceso organizavimą bei vykdymą e-priemonėmis (IRT ir kitų naujų technologijų panaudojimas studijų turiniui perteikti, švietimo e-pagalbai studentams teikti ir studijų procesui pagerinti, mokymosi patirčiai ir individualizacijai gerinti, studijų virtualumui ir mobilumui didinti). Numatoma padidinti studijų prieinamumą, sudarant sąlygas ir taikant socialines finansines paskatas studentams iš socialiai jautrių, socialinės atskirties ar nepakankamai atstovaujamų asmenų grupių. Nuolatinis dėstytojų profesionalumo didinimas apimtų stažuotes, mokymus, dėstytojų grįžimą studijuoti (studijos – bent semestras aukštojoje mokykloje seniau studijas baigusiems dėstytojams, dėstytojams pritaikytos studijų programos ar atskiri moduliai/ kursai/dėstomieji dalykai) ir finansinės paskatos dėstytojams dalyvauti juose, pedagoginių, metodinių, dalykinių, technologinių, skaitmeninių gebėjimų įgijimą ir tobulinimą, galimybes dalyvauti tarptautiniuose seminaruose, konferencijose, renginiuose ar kituose žinių kūrimo ir mainų renginiuose, kalbų mokymąsi ir tobulinimą ir kitų įgūdžių tobulinimą tuo pačiu atnaujinant, perimant ar adaptuojant pažangią metodinę medžiagą ir mokymo priemones. Dėstytojų tarptautiškumo didinimas yra viena pagrindinių prielaidų didinant Lietuvos aukštojo mokslo (studijų) tarptautiškumą, nes tik kalbas mokantys, turintys tarptautinio lygio kompetencijas dėstytojai gali vykdyti jungtines studijų programas ir dėstyti studijų programas anglų ar kita užsienio kalba. Dėstytojų tarptautiškumą didintų tarptautiniai mainai (mokymai, stažuotės, praktika užsienio universitetuose, organizacijose ir įmonėse), finansinės paskatos dėstytojų mobilumui ir mainams, pažangios švietimo ir švietimo pagalbos veiklos patirties perėmimas iš kviestinių dėstytojų, sąlygų sudarymas ir paskatų taikymas pritraukiant ir remiant kviestinius dėstytojus iš Lietuvos ir užsienio, tame tarpe socialinių sąlygų sukūrimas, kviestinių dėstytojų poreikio įvertinimas kviestinių dėstytojų paieška ir pritraukimas.Praktinių įgūdžių dėstytojams suteikimas apimtų praktinius mokymus ir praktikas įmonėse, organizacijose, kitose įstaigose, įgyjant praktinius dalykinius įgūdžius, praktinius įgūdžius IRT ir kitų naujų technologijų srityse, metodų/dėstymo technikų, dalyko srityse, praktikas specializuoto mokymo kursuose, partnerystes su socialiniais partneriais, profesinius mainus ir profesinę tinklaveiką. Specialistų įtraukimas į pedagoginę veiklą, pedagoginių gebėjimų ir pedagoginių bei mokslinių kompetencijų suteikimas specialistams, socialinių partnerių atstovams leistų labiau orientuoti studijas į darbo rinkos poreikius, o dėstytojo profesijos populiarinimas ir prestižo didinimo veiklos leistų pritraukti į pedagoginę veiklą geriausius savo srities specialistus ir doktorantus.

Lentelė 16. ESF bendrieji ir specifiniai programos rezultato rodikliai

Nr. Rodiklis (Nacionalinis, VP)

Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

Bend

rasi

s pr

oduk

to ro

dikl

is,

naud

otas

kai

p pa

grin

das

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

1. Asmenys pagerinę savo situaciją darbo rinkoje po dalyvavimo ESF veiklose (VP)

Asmenų skaičius

0 2013 Duomenys iš projektų

2. Studentų, kurie per projektus finansuojamą dalį studijų mokėsi užsienyje, skaičius (VP)

Asmenų skaičius

0 2013 Duomenys iš projektų

3. Aukštojo mokslo absolventų bedarbių (registruotų darbo biržoje ir neturinčių darbo ilgiau kaip 6 mėn.) skaičius (Nacionalinis)

Asmenų skaičius

ŠVIS

87

Specifinis uždavinys „Užtikrinti efektyvų, į kokybės gerinimą nukreiptą studijų valdymą“ prisideda prie svarbiausiuose ES ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų švietimo politikos tikslų, ypač studijų kokybės gerinimo. Taip pat yra išlaikomas tęstinumas su Nacionalinėje pažangos programoje keliamais tikslais, specifiniais uždaviniais ir jų įgyvendinimo kryptimis. Kaip akcentuojama ES universitetų modernizavimo darbotvarkėje norint kuo labiau padidinti Europos aukštojo mokslo sektoriaus indėlį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kartu su pastangomis didinant aukštųjų mokyklų visų lygmenų absolventų skaičių, gerinant žmogiškojo kapitalo pėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą būtina sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo, stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą. Siekiant gerinti aukštojo mokslo valdymą ir finansavimą būtina skatinti tiksliau nustatyti realias aukštojo mokslo sąnaudas ir tikslingiau panaudoti lėšas, taip pat ir nustatant su veiklos rezultatais susietus finansavimo mechanizmus, kurie paskatintų konkurenciją, remti aukštojo švietimo sistemos lyderių – strategų ir specialistų – profesinį tobulėjimą ir užtikrinti, kad aukštojo mokslo institucijos galėtų savarankiškai nustatyti strategines veiklos kryptis, valdyti pajamų srautus, atlyginti už pasiekimus ir taip pritraukti geriausius dėstytojus ir mokslininkus, nustatyti priėmimo studijuoti kriterijus ir naujas mokymo programas. Nors valstybių narių investicijos į šią sritį labai nevienodos bendras investavimo į aukštąjį mokslą lygis Europoje tebelieka pernelyg žemas – vidutiniškai 1,3 proc. BVP, palyginti su 2,7 proc. JAV ir 1,5 proc. Japonijoje. Šiuo metu kylant spaudimui konsoliduoti biudžetus, taikyti taupymo priemones, valstybės narės buvo priverstos įvertinti ekonominę viešųjų investicijų į aukštąjį mokslą naudą. Kai kurios iš jų šias išlaidas sumažino, kitos, pamačiusios investicijų į aukštąjį mokslą sukuriamą augimo potencialą, jas padidino. Lietuva ir Lietuvos aukštosios mokyklos , neturėdamos daug finansinių galimybių, yra priverstos efektyvinti savo veiklą, mažindamos sąnaudas bei keliant svarbiausiu uždaviniu ne studentų skaičiaus didinimą, kuris jau dabar viršija 2020 m. siektiną reikšmę ES mastu, bet studijų kokybės gerinimą. Studijų kokybę galėtų įvertinti studentų pasiekimai – įsidarbinimas, studijų ir dirbamo darbo atitiktis. Todėl siekiant įvertinti šiuos rodiklius ir tik tuomet daryti įrodymais pagrįstus sprendimus bei taikyti įrodymais pagrįstą valdymą būtina turėti studijų ir alumni stebėsenos sistemas, registrus, duomenų bazes, reguliariai atlikti tyrimus, vertinimus, turėti visą studijų vertinimo sistemą. Tik objektyviais duomenimis grįstas įgalintų nuolatinį ir sistemingą studijų kokybės gerinimą, reikalingų kompetencijų suteikimą, studijos sistemos pritaikymą prie mokymosi visą gyvenimą. Tokios studijų kokybės valdymo sistemos funkcionavimą turėtų užtikrinti kelių svarbiausių elementų sklandus funkcionavimas ir suderinamumas: studijų kokybės vertinimas, stebėsena, aukštųjų mokyklų vadovų gebėjimai vykdyti kokybinius pokyčius, studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams užtikrinimas per tyrimus, socialinių partnerių įtrauktį į studijų programų vertinimą, į tarptautinio aspekto taikymą. Iki šiol individualiomis pastangomis sunkiai prieinamos kokybiškos ir įvairios neformaliojo švietimo paslaugos, neišplėtotas neformaliojo mokymo būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas, nevienodas švietimo paslaugų prieinamumas skirtingoms visuomenės grupėms ir galiausiai nesukurtos tvirtos prielaidos mokymosi tęstinumui. Specifiniu uždaviniu „Užtikrinti efektyvų, į kokybės gerinimą nukreiptą studijų valdymą“ būtų prisidedama prie studijų kokybės nuolatinio ir sisteminio gerinimo, studijų ir aukštųjų mokyklų geresnio valdymo bei sąnaudų mažinimo ir atititnkamai aukštųjų mokyklų veiklos efektyvinimo, pereinant prie į studijų

4.3.2. Specifinis uždavinys „Užtikrinti efektyvų, į kokybės gerinimą nukreiptą studijų valdymą“

88

pasiekimus nukreiptų studijų ir šių studijų valdymo. Efektyvus studijų valdymas leistų užtikrinti aukštesnį absolventų įsidarbinamumą, nuolatinį studijų atnaujinimą ir pritaikymą prie darbo rinkos ir visuomenės poreikių, leistų efektyviau panaudoti viešąsias investicijas, skiriamas aukštajam mokslui ir padidintų įtrauktį į su aukštuoju mokslu susijusį mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant įrodymais ir pasiekimais grįsto valdymo ir vadybos (įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, trūkumų ir tendencijų nustatymas, pažangos stebėsena šiam uždaviniui įgyvendinti numatyta stiprinti stebėsenos, išorinio vertinimo (studijų programų ir institucijų), pasiekimų vertinimo, savęs įsivertinimo ir akreditacijos, alumni stebėsenos sistemas. Tai apimtų tokias veiklas, kaip IS, IRT įrankiai, nacionaliniai registrai, duomenų bazės, stebėsenos, vertinimo ir akreditacijos sistemos bei su jomis susiję reikalingi gebėjimai, studentų, dėstytojų pasiekimų bei pasitenkinimo aukštuoju mokslu vertinimai ir tyrimai, šių vertinimo sistemų ir institucinio mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo stiprinimas ir rezultatų sklaida/viešinimas, vidinio veiklos kokybės vertinimo ir savi-įsivertinimo (self evaluation) sistemų diegimo mokslo ir studijų institucijose skatinimas, aukštojo mokslo įstaigų valdymo įgūdžių stiprinimas, studijų sistemos veiklos, aukštojo mokslo būklės stebėsena, analizė ir vertinimas. Kuriant ir plėtojant kvalifikacijų ir kvalifikacijų pripažinimo sistemas aukštojo mokslo srityje būtų vykdomso tokios veiklos, kaip kvalifikacijų formavimas (pagal aukštojo mokslo sritį), socialinių partnerių įtraukimas į kvalifikacijų formavimą, vertinimą ir kvalifikacijų pripažinimą, tarptautinis išorinis vertinimas (studijų ir institucijų) įtraukiant ekspertus iš užsienio ir socialinius partnerius, kompetencijų bei darbo rinkos poreikių tyrimai bei studijų atitikties šiems poreikiams tyrimai, vertinimai ir stebėsena. Specifiniu uždaviniu taip pat būtų siekiama išplėtoti studijų e-paslaugas ir e-valdymą (studijų e-valdymas, ir administravimas, studijų proceso organizavimas ir valdymas e-priemonėmis, aukštųjų mokyklų valdymo skaitmeninimas, e-švietimas ir švietimo e-pagalba). Kvalifikacijų sistemos tolesnei plėtrai ypatingas dėmesys būtų skiriamas neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo stiprinimui bei kokybiškam karjeros pasirinkimui bei karjeros kompetencijų ugdymui, kitos švietimo pagalbos teikimui. Todėl būtina toliau plėtoti, tobulinti ir teikti e-forma karjeros paslaugas studentams, didinti šių paslaugų prieinamumą: studentų informavimas ir konsultavimas, visuomenei ir darbo rinkai svarbių profesijų populiarinimas, supažindinimas su profesiniu lauku realiomis sąlygomis visuose švietimo lygiuose, darbdavių, kitų socialinių partnerių dalyvavimas didinant darbo rinkai svarbių profesijų patrauklumą, informacijos apie profesijas, specialybes sklaida ir prieinamumas e-priemonėmis, atvirų durų dienos, karjeros duomenų bazės ir jų sąsaja/ integracija su kitomis aktualiomis duomenų bazėmis, nemokama prieiga prie jų prisidėtų prie geresnės studijų atitikties darbo rinkos poreikiams. Paskatos tam tikroms profesijoms ar specialybėms reikalingų papildomų specialiųjų kompetencijų įgijimas, įsivertinimas, paskatos ugdymo karjerai paslaugų plėtrai, kokybei ir prieinamumui gerinti, įskaitant socialinį prieinamumą padėtų studijuojantiems realizuoti savo asmenybės siekius ir gebėjimus bei įgalintų labiau prisitaikyti darbo rinkoje ir praėjus daugiau laiko po studijų baigimo. Aukštųjų mokyklų ir jose vykdomų studijų kokybę rodo ir tokių mokyklų tarptautinis konkurencingumas, nes studentų srautai juda ten, kur galima gauti aukštesnės kokybės studijas, jos yra lengviau prieinamos. Nors per pastaruosisu 4-5 metus padaryta pažanga kol kas nei viena Lietuvos aukštoji mokykla nepatenka į pasaulio geriausiųjų universitetų 500-ką. Lietuvos tarptautiniam aukštųjų mokyklų konkurencingumui didinti numatoma diegti ir taikyti informacinius įrankius aukštųjų mokyklų profiliavimui, vykdyti vertinimo ir reitingavimo rezultatų sklaidą, didinti universitetų žinomumą ir prestižą.

89



Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

Bend

rasi

s pro

dukt

o ro

dikl

is, n

audo

tas

kaip

pag

rinda

s

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir si

ektin

os

reik

šmės

mat

avim

o vi

enet

ai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

1. Aukštųjų mokyklų, kurių išorinį įvertinimą ir (ar) tarptautinį reitingavimą atliko tarptautiniai ekspertai, skaičius

Aukštųjų mokyklų skaičius

0 2012 10 Duomenys iš projektų

2. Aukštojo mokslo absolventai bedarbių (registruotų darbo biržoje ir neturinčių darbo daugiau kaip 6 mėn.) skaičius (Nacionalinis)

Asmenų skaičius

Duomenys iš projektų

Nepakankami resursai žmogiškųjų išteklių srityje yra viena didžiausių Lietuvos MTEP sistemos silpnybių. Potencialą šioje srityje būtina stiprinti tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. 2013 m. Inovacijų Sąjungos švieslentės duomenimis, tūkstančiui 25-34 m. amžiaus asmenų Lietuvoje vidutiniškai teko po 0,9 doktorantūros absolvento, t.y. 0,6 doktoranto mažiau nei vidutiniškai teko kitose ES-27 šalyse. Geresnių rezultatų rengiant jaunus tyrėjus pasiekti trukdo žemas doktorantūros studentų pritraukimas iš užsienio: Lietuvoje doktorantai iš ne ES šalių sudaro tik 0,24% visų doktorantūros studentų. Tarp 27 ES šalių narių Lietuva užima tik 24 vietą pagal paraiškų 7BP skaičių, 21 vietą pagal mokslo ir studijų institucijų tyrėjų publikacijų dalį tarp 10% pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo publikacijų, 22 vietą pagal viešojo ir privataus sektoriaus bendrų publikacijų skaičių milijonui gyventojų. Tokie rezultatai liudija akivaizdžią gebėjimų vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir komercinti MTEP rezultatus stoką. Šiuo konkrečiu uždaviniu siekiama pakeisti aukščiau minimas tendencijas ir sustiprinti tyrėjų ir MTEP personalo gebėjimus ir kompetenciją. Uždaviniui įgyvendinti planuojamas platus veiksmų kompleksas, apimantis intervencijas individo, organizacijų ir sistemos lygiu. Dėl to įgyvendinant šį konkretų uždavinį 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuva numato skatinti įvairios trukmės tyrėjų ir MTEP personalo mobilumą, ypač didelį dėmesį skirti aukštos kvalifikacijos tyrėjų pritraukimui ir susigrąžinimui į Lietuvą, skatinti tyrėjų įdarbinimą įmonėse, tobulinti doktorantų rengimo procesą, remti jų mokslinę veiklą, ugdyti tyrėjų ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų gebėjimų, susijusių su MTEP rezultatų komerciniu ir technologijų perdavimu, subsidijuoti individualių tyrėjų vykdomus aukšto lygio mokslinius tyrimus, mokslinių tyrimų institucijų kartu su užsienio partneriais ir partneriais iš verslo sektoriaus vykdomus mokslinius tyrimus, skatinti partnerysčių kūrimąsi, investuoti į mokslo populiarinimo sistemos kūrimą ir didinti MTEP sistemos valdymo efektyvumą.



Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

m

atav

imo

vien

etai

Bend

rasi

s pr

oduk

to ro

dikl

is,

naud

otas

kai

p pa

grin

das

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

1. Dalyviai, kurie gavę paramą įgijo kvalifikaciją (VP)

Asmenys 0 2012 Duomenys iš projektų

Kartą per metus

4.3.3. Specifinis uždavinys „Stiprinti MTEP sistemos dalyvių potencialą, siekiant pagerinti MTEP veiklų kokybę“

90


Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

m

atav

imo

vien

etai

Bend

rasi

s pr

oduk

to ro

dikl

is,

naud

otas

kai

p pa

grin

das

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

2. Dalyviai, kurie gavę paramą įgijo naujų įgūdžių (VP)

Asmenys 0 2012 Duomenys iš projektų

Kartą per metus

Specifinio uždavinio „Plėtoti studijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą“ remiamos veiklos: 1. Studijų kokybės užtikrinimas:

- Į mokymosi rezultatus orientuotos studijų programos, studijų lankstumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams (bazinių studijų programų derinimas su moduliais, modulinių į mokymosi rezultatų (kompetencijų) įgijimą orientuotų programų rengimas, perimant naujus metodinius įrankius), švietimo ir ugdymo krypčių studijų programų pertvarkymas ir vykdymas, studentų kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę skatinančių studijų/ mokymo metodų švietimo įstaigose diegimas. Studijas reglamentuojančių aprašų, studijų krypčių aprašų rengimas ir atnaujinimas bei socialinių partnerių įtraukimas į studijų turinio formavimą. Studijų kokybę gerintų ir studentų sąmoningo studijų ir būsimos specialybės pasirinkimo sistema, užtikrinanti kokybiškas karjeros paslaugas.

2. Studijų tarptautiškumo didinimas:

- Jungtinės studijų programos, studijų pritaikymas dėstyti anglų kalba, lituanistikos ir baltistikos programos užsienio studentams ir šių programų stiprinimas užsienio aukštosiose mokyklose, studentų tarptautinių mainų rėmimas, finansinės paskatos studentų mobilumui, pagrįstais atvejais – retų, šaliai reikalingų specialybių užsienio aukštojoje mokykloje įgijimas, studentų dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir tarptautiniuose projektuose ir mokslinėje veikloje, esamų ir naujų praktikos modelių organizavimas ir plėtra. Portalo StudyinLithuania plėtra.

3. Praktikos, praktinių įgūdžių studentams suteikimas – sąsaja su darbo rinka ir pirmuoju darbu (profesija):

- Praktikos darbo vietose (pagal specialybę), partnerystė su socialiniais

partneriais ir įtraukimas į studijų praktikų organizavimą ir vykdymą, finansinės paskatos studentų praktikai įmonėse, profesiniams mainams, supažindinimas su profesiniu lauku. Paramos mokslo ir studijų institucijų absolventų profesinių kompetencijų skirtų konkrečiai darbo vietai suteikimo sistemos sukūrimas, leisiantis didinti jaunimo, baigusio studijas, įsidarbinamumą ir skatinti mokslo ir studijų bei socialinių partnerių (darbdavių) bendradarbiavimą.

4. Studijų prieinamumo didinimas ir pritaikymas mokymuisi visą gyvenimą – lanksčios, įvairių formų studijos, E- studijos (EU Digital Agenda), socialinės ir finansinės paskatos:

- Nuotolinės, tęstinės, sutrumpintos, modulinės studijos, specializuotos

studijos, bazinių ir modulinių studijų derinimas, mokymuisi visą gyvenimą pritaikytos studijos/moduliai/kursai ir studijų forma, – e-studijų turinys, švietimo pagalba ir procesas e-priemonėmis, IRT ir kitų naujų technologijų panaudojimas studijų turiniui perteikti ir procesui

91

pagerinti – mokymosi patirčiai ir individualizacijai gerinti, studijų virtualumui ir mobilumui didinti. Socialinės ir finansinės paskatos studentams iš socialiai jautrių, socialinės atskirties grupių didesniam studijų prieinamumui ir studijų aprėpčiai didinti.

5. Dėstytojų profesionalumo didinimas:

- Sisteminis ir nuolatinis dėstytojų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas, tarptautiškumas (mobilumas, kviestiniai dėstytojai, užsienio kalbų mokėjimas ir gebėjimai dėstyti jungtines studijų programas), praktinių įgūdžių įgijimas ir atnaujinimas, partnerystės su socialiniais partneriais iniciatyvos, profesinė tinklaveika, specialistų įtraukimas į pedagoginę veiklą, mokslinių kompetencijų stiprinimas, profesijos prestižo didinimas ir populiarinimas.

Specifinio uždavinio „Užtikrinti efektyvų, į kokybės gerinimą nukreiptą studijų valdymą“ remiamos veiklos: 1. Stebėsenos, išorinio vertinimo (studijų programų ir institucijų), pasiekimų

vertinimo, įsivertinimo ir akreditacijos sistemos stiprinimas, alumni stebėsena – siekiant įrodymais ir pasiekimais grįsto valdymo ir vadybos (įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, trūkumų ir tendencijų nustatymas, pažangos stebėsena):

- IS, IRT įrankiai, registrai, duomenų bazės, stebėsenos, vertinimo ir

akreditacijos sistemos bei su jomis susiję reikalingi gebėjimai, studentų, dėstytojų pasiekimų bei pasitenkinimo aukštuoju mokslu vertinimai ir tyrimai, šių vertinimo sistemų ir institucinio aukštojo mokslo įstaigų vertinimo stiprinimas ir rezultatų sklaida/viešinimas, vidinio veiklos kokybės vertinimo ir įsivertinimo (self-evaluation) sistemų diegimo mokslo ir studijų institucijose skatinimas, aukštojo mokslo institucijų valdymo gebėjimų stiprinimas, mokslo ir studijų institucijų veiklos, aukštojo mokslo būklės stebėsena, analizė ir vertinimas.

2. Kvalifikacijų ir kvalifikacijų pripažinimo sistemos aukštojo mokslo srityje kūrimas ir plėtra:

- Kvalifikacijų formavimas (pagal aukštojo mokslo sritį), socialinių partnerių

įtraukimas į kvalifikacijų formavimą, vertinimą ir kvalifikacijų pripažinimą, tarptautinis išorinis vertinimas (studijų ir institucijų) įtraukiant ekspertus iš užsienio ir socialinius partnerius, kompetencijų bei darbo rinkos poreikių tyrimai bei studijų atitikties šiems poreikiams tyrimai, vertinimai ir stebėsena.

3. Studijų e-paslaugos:

- Studijų e-valdymas ir administravimas, studijų proceso organizavimas ir valdymas e-priemonėmis, aukštųjų mokyklų valdymo skaitmeninimas, e-švietimas ir švietimo e-pagalba.

4. Karjeros paslaugos studentams:

- Karjeros pasirinkimo studentams studentams tobulinimas, karjeros kompetencijų ugdymas, karjeros paslaugų prieinamumas ir teikimas e-forma.

5. Aukštųjų mokyklų (tarptautinio) konkurencingumo didinimas:

92

- Informaciniai įrankiai aukštųjų mokyklų profiliavimui, vertinimo ir reitingavimo rezultatų sklaida, universitetų (tarptautinio) žinomumo ir prestižo didinimas.

Specifinio uždavinio „Stiprinti MTEP sistemos dalyvių potencialą, siekiant pagerinti MTEP veiklų kokybę“ remiamos veiklos: 1. Tyrėjų ir MTEP personalo (už MTEP projektų administravimą, techninius ir

vadybinius darbus atsakingi specialistai mokslo ir studijų institucijose) gebėjimų ir kompetencijų ugdymas:

- Parama aukšto lygio tyrėjų grupių (pavyzdinių mokslo centrų)

vykdomoms MTEP veikloms, parama pavyzdinių mokslo centrų kūrimuisi; - Parama mokslininkų ir tyrėjų vykdomiems tematiniams (tiksliniams)

moksliniams tyrimams (grantai); - Aukštojo mokslo studijų programų, atitinkančių sumaniosios

specializacijos kryptis, vykdymas; - Studentų mokslinės veiklos ir praktikų rėmimas (pavyzdžiui, studentų

moksliniai tyrimai, vykdomi laisvu nuo studijų metu); - Doktorantūros programų vykdymas, doktorantūros vietų finansavimas,

jaunimo iš užsienio pritraukimas studijuoti doktorantūroje (numatant šiam tikslui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas, grantus), doktorantų mokslinės veiklos rėmimas, doktorantūros žinioms imliose įmonėse finansavimas;

- Jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros sistemos plėtojimas, įskaitant stažuotes žinioms imliose įmonėse;

- Lietuvos tyrėjų stažuočių užsienio mokslo institucijose ir žinioms imliose įmonėse rėmimas;

- Užsienio mokslininkų ir kitų tyrėjų pritraukimas darbui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose;

- Mokslininkų grupių ir proveržio idėjų projektų įgyvendinimas; - Aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių

problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų vykdymas; - Tyrėjų (ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų) gebėjimų rengti

MTEP projektus stiprinimas; - Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų gebėjimų, susijusių su MTEP

rezultatų komercinimu ir technologijų perdavimu, stiprinimas, inovacijų ir verslumo kultūros mokslo ir studijų institucijose skatinimas;

- Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP srityje skatinančių institucijų ir kompetencijos centrų personalo gebėjimų teikti paslaugas, susijusias su MTEP rezultatų komercinimu ir technologijų perdavimu, ugdymas.

2. Tarptautinių, tarpinstitucinių ir tarpsektorinių partnerysčių ir jų vykdomų

MTEP veiklų skatinimas: - Kompetencijos centrų veiklos skatinimas, remiant bendradarbiaujančių

verslo ir mokslo sektorių atstovų vykdomas MTEP veiklas; - Parama MTEP tematinių tinklų ir asociacijų vykdomoms veikloms; - Mokslo ir studijų institucijų įsijungimas ir dalyvavimo tarptautinėse MTEP

ir inovacijų iniciatyvose skatinimas; - Tarptautinių Lietuvos susitarimų ir įsipareigojimų MTEP srityje vykdymas; - Bendrų mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų ir kitų subjektų

vykdomų jungtinių projektų vykdymas; - Atviros prieigos centrų MTEP infrastruktūra besinaudojančių išorės

vartotojų vykdomų MTEP veiklų skatinimas. 3. MTEP sistemos valdymo tobulinimas, veiklos efektyvumo didinimas ir mokslo

populiarinimas: - MTEP populiarinimo veiklų vykdymas;

93

- Mokslinių straipsnių publikavimas aukšto mokslinio lygio žurnaluose, aukšto mokslinio lygio knygų ir periodinių Lietuvos mokslo leidinių leidyba;

- Lietuvos mokslo publikacijų, elektroninių dokumentų bei informacijos apie publikacijas kaupimas, analizė ir sklaida;

- MTEP stebėsenos sistemos tobulinimas ir veikimo užtikrinimas (pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas);

- Mokslo ir studijų politikos tyrimų vykdymas; - Mokslo ir studijų būklės apžvalgų rengimas; - Studijų ir MTEP politikos formuotojų kvalifikacijos tobulinimas.

4. Kitos konkrečiam uždaviniui aktualios veiklos.

94

Pav. 47. Investicinio prioriteto „Aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybės, veiksmingumo ir atvirumo gerinimas, kad būtų pritraukta daugiau studentų ir didėtų pažangumas“ intervencijų logika

INVESTICINIS PRIORITETAS: Aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybės, veiksmingumo ir atvirumo gerinimas, kad būtų pritraukta daugiau

studentų ir didėtų pažangumas

1 SPECIFINIS UŽDAVINYS: Plėtoti studijų atitikimą darbo rinkos ir visuomenės poreikiams ir didinti studijų prieinamumą

2 SPECIFINIS UŽDAVINYS: Užtikrinti efektyvų, į kokybės gerinimą nukreiptą studijų valdymą

Studijų tarptautiškumo didinimas

Studijų kokybės užtikrinimas

Praktikos, praktinių įgūdžių studentams suteikimas – sąsaja su darbo rinka ir

pirmuoju darbu (profesija)

3 SPECIFINIS UŽDAVINYS: Stiprinti MTEP sistemos dalyvių potencialą, siekiant pagerinti MTEP veiklų kokybę

Studijų prieinamumo didinimas ir pritaikymas

mokymuisi visa gyvenimą – lanksčios, įvairių formų studijos, E- studijos (EU

Digital Agenda)

Dėstytojų profesionalumo didinimas

Studijų e-paslaugos

Kvalif ikacijų ir kvalifikacijų pripažinimo sistemos

aukštojo mokslo srityje kūrimas ir plėtra

Aukštųjų mokyklų tarptautinio

konkurencingumo didinimas

Stebėsenos, išorinio vertinimo, pasiekimų vertinimo, savęs įsivertinimo ir akreditacijos

sistemos stiprinimas, alumni stebėsena

Karjeros paslaugos studentams

Tyrėjų ir MTEP personalo gebėjimų ir kompetencijų

ugdymas

Tarptautinių, tarpinstitucinių ir tarpsektorinių partnerysčių

ir jų vykdomų MTEP veiklų skatinimas

MTEP sistemos valdymo tobulinimas ir mokslo

populiarinimas

95

Lentelė 19. ESF bendrieji produkto rodikliai

Nr. Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai Fondas Regiono

kategorija Siektina


1. Dalyviai su aukštuoju išsilavinimu (ISCED 5-8)


Lentelė 20. ESF programos specifiniai produkto rodikliai



kategorija Siektina


1. Studentų, atlikusių praktiką įmonėse ir įgijusių darbo įgūdžių, skaičius (VP)

Asmenų skaičius

ESF 120 000 Duomenys iš projektų

2. Sėkmingai vykdomų jungtinių studijų programų skaičius (Nacionalinis)

Programų skaičius

ESF 70 ŠMM

3. Studijų programų, kurių rengime/atnaujinime ir(ar) įgyvendinime dalyvavo socialinių partnerių atstovai, skaičius (VP)

Programų skaičius

ESF 300 Duomenys iš projektų

4. Kompetencijas tobulinusių dėstytojų skaičius (VP)

Asmenų skaičius


5. Kolegijose dirbančių dėstytojų, įgijusių ar per metus nuo projekto pabaigos numatančių įgyti mokslo (meno) daktaro laipsnį, skaičius (Nacionalinis)

Asmenų skaičius

ESF Duomenys iš projektų

6. Mokymuisi visą gyvenimą aukštosiose mokyklose skirtų studijų programų modulių skaičius (Nacionalinis)

Modulių skaičius

ESF 70 ŠMM

7. Tarptautinių ekspertizių per projektus įvertintų studijų programų Lietuvoje skaičius

Programų, skaičius


8. Sukurtų arba atnaujintų studijų informacinių sistemų, duomenų bazių, registrų, stebėsenos sistemos funkcijų arba modulių skaičius (Nacionalinis)

Naujų (atnaujintų) funkcijų ir modulių skaičius


9. Studijų programų, kurių vertinime dalyvavo socialinių partnerių atstovai, skaičius (Nacionalinis)

Programų skaičius


10. Mokslininkai ir Asmenys ESF Duomenys iš

96



kategorija Siektina


tyrėjai dalyvavę tarptautinio ir/arba tarpsektorinio mobilumo veiklose (VP)

projektų

11. Mokslo ir studijų institucijų darbuotojai ir ekspertai dalyvavę mokymuose (VP)

Asmenys ESF Duomenys iš projektų

Įgyvendinant specifinį uždavinį „Plėtoti mokymosi rezultatais grindžiamą kvalifikacijų sistemą, didinti socialinių partnerių dalyvavimą formuojant šiuolaikišką švietimo turinį“ per investicijas į jį apimančias veiklas bus siekiama dviejų pokyčių: padidinti profesinio mokymo ir įgyjamos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos poreikiams ir padidinti profesinio mokymo patrauklumą. Įgyvendinant šį specifinį uždavinį bus siekiama užbaigti 2007-2013 m. vykusius kvalifikacijų formavimo (rengiant profesinius standartus) bei naujoviškų švietimo ir ūkio poreikius atitinkančių modulinių profesinio mokymo programų kūrimo procesus. Planuojami pasiekti 2007-2013 m. laikotarpio rezultatai – parengti 5 profesiniai standartai ir 40 modulinių mokymo programų – neapima viso šalies ūkio specifikos, nepatenkina jo poreikių. Kvalifikacijos ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis yra poreikis sukurti bent 150 modulinių programų ir 30 profesinių standartų tam kad būtų sudarytos palankios sąlygos žinių ir gebėjimų užskaitymui, trumpesnė mokymo trukmė, lengvesnis pereinamumas tarp atskirų programų ir švietimo grandžių. Taip pat yra poreikis tęsti ir šiuo laikotarpiu pradėtą profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimą: 2007-2013 m. bus apmokytas tik dešimtadalis mokytojų, tuo tarpu siekiant kokybinių mokymo pokyčių ir atsižvelgiant į tai, jog sektoriniai praktinio mokymo centrai dar tik bus atidaromi, profesijos mokytojų apmokymas dirbti įsigyta įranga išlieka ir ateinančiam programiniam laikotarpiui. Taip pat, atsižvelgiant į Briugės komunikate išreikštą profesinio mokymo 2020 m. viziją, ateinančiu laikotarpiu daugiau dėmesio bus skiriama neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo procedūrų sukūrimui – sričiai, kurioje šiuo laikotarpiu įvyko nedaug pokyčių. Žinant jog Lietuvos gyventojai labiausiai yra linkę savo kvalifikaciją tobulinti savarankiškai , šių veiklų finansavimas yra itin tikslingas. Lietuvos pramoninkų konfederacijos duomenimis, net 44 proc. šalies įmonių 2012 m. nesamdė naujų darbuotojų tik todėl, kad nerado tinkamą kvalifikaciją turinčių ir gerai paruoštų specialistų. Tai rodo nepakankamą socialinių partnerių realų, o ne formalų įsitraukimą į švietimo formavimo procesus, todėl 2014 – 2020 m. šio

4.4. Investicinis prioritetas „Galimybių mokytis visą gyvenimą didinimas, dar jėgos įgūdžių ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas darbo rinkos poreikiams; įskaitant profesinio švietim ir mokymo kokybės gerinimas bei mokymosi darbo vietoje ir gamybinės praktikos programų, pavyzdžiui, dvejopo mokymosi sistemų kūrimas ir plėtra" (ESF)

4.4.1. Specifinis uždavinys „Plėtoti mokymosi rezultatais grindžiamą kvalifikacijų sistemą, didinant socialinių partnerių dalyvavimą formuojant šiuolaikišką švietimo turinį“

97

specifinio uždavinio veiklomis bus remiama aktyvesnė socialinė partnerystė švietimo srityje. 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu skirta dėmesio vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimui. Planuojama, jog iki šio laikotarpio pabaigos visos profesinio mokymo sistemos bus įsidiegusios vidines įstaigų veiklos ir mokymų sistemas, tad ateinančiu laikotarpiu tikslinga vertinti ir tobulinti šių sistemų veiklos tobulinimą. Taip pat pradėtas atlikti profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, kurį tikslinga tęsti ir 2014-2020 m. laikotarpiu, nes iki šio laikotarpio pabaigos bus įvertinta tik 90 programų, kuriose mokosi apie 30 proc. mokinių. Šių dviejų veiklų tolesnis rėmimas taip pat prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos tikslo įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną įgyvendinimo.



Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

Bend

rasi

s pr

oduk

to ro

dikl

is,

naud

otas

kai

p pa

grin

das

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

Asmenų, kurie mokosi pagal naujas arba atnaujintas formaliojo švietimo programas, priskirtas Europos ir Lietuvos kvalifikacijų sandarai, dalis

Procentai 80

proc.

KPMPC, ŠVIS

Kasmet

Dalviai, kuriems buvo įvertintos neformaliuoju, darbo arba savišvietos būdu įgytos kompetencijos

Skaičius Duomen

ys iš projektų

kasmet

Specifiniu uždaviniu „Sukurti sąlygas ir paskatas suaugusiųjų mokymuisi, užtikrinant veiksmingą pagalbą renkantis bei valdant karjerą ir tobulinantis“ siekiama įtraukti švietime mažiau dalyvaujančias grupes į formaliojo ir/ arba neformaliojo švietimo veiklas tam, kad padidėtų mokymosi visą gyvenimą lygis šalyje, kuris iki šiol išlieka žemas. Lyginant su ES šalimis, 2012 m. Lietuvoje 25-64 m. amžiaus gyventojų, dalyvavusių formaliame ar neformaliame mokyme, dalis buvo 1.7 karto mažesnė nei ES šalių vidurkis (atitinkamai, 5.7 proc. ir 9 proc.), o nuo ES 2020 siekinio (15 proc.) ji skyrėsi 2.6 karto. 2007-2013 m. ES struktūrinė parama daugiausia buvo skirta švietimo specialistų ir bedarbių bei įspėtų apie atleidimą iš darbo mokymui. Tuo tarpu kitų dirbančių asmenų mokymui skirtas nepakankamas dėmesys. Tai taip pat prisidėjo ir prie nevienodo švietimo prieinamumo tarp skirtingų suaugusiųjų grupių problemos atsiradimo – menkas galimybes mokytis visą gyvenimą šiuo metu turi visų amžiaus grupių socialinės rizikos asmenys, darbininkiškų profesijų atstovai, kaimo gyventojai. Juos riboja geografinės, finansinės priežastys, kurias reikia spręsti ateinančiu programiniu laikotarpiu. Kita šiuo metu egzistuojanti problema – tai suaugusiųjų motyvacijos mokytis bei įsitikinimo, jog mokytis jau yra per vėlu problema, kylanti iš mažo visuomenės informuotumo apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti kompetencijas ir jų naudą asmeniniame ir profesiniame

4.4.2. Specifinis uždavinys „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą renkantis bei valdant karjerą ir tobulinantis“

98

gyvenime. Tai rodo nepakankamą profesinio orientavimo (karjeros paslaugų) kokybės teikimą bei per menką mokymosi visą gyvenimą koncepcijos populiarinimą, todėl 2014-2020 m. bus remiamos su šiais aspektais susijusios veiklos. Galiausiai, atsižvelgiant į praktinių įgūdžių svarbą darbo rinkoje (daugumoje darbo skelbimų reikalaujama turėti darbo patirties) bus remiamas praktinių įgūdžių dalyvaujantiems formaliojo švietimo programose įgijimas per praktinį mokymąsi darbo vietoje, pameistrystę. Taip pat bus remiamas vadybinių, lyderystės įgūdžių įgijimas ir stiprinimas. Vadybinių kompetencijų stygius steigiamuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose gali lemti nepakankamą šių centrų pajėgumų išnaudojimą. Tad norint kuo sėkmingiau „apkrauti“ šiuos centrus ir išlaikyti jų mokymo formas, reikia stiprinti šiuose centruose dirbančių darbuotojų vadybinius gebėjimus. Šiuo laikotarpiu buvo imtasi keletas iniciatyvų, skirtų lyderystės stiprinimui (pavyzdžiui, projektai „Lyderių laikas“ ir „Lyderių laikas 2“), tačiau norint užtikrinti kokybišką valdymą pasiektų rezultatų nepakanka – būtinas tolesnis šių įgūdžių tobulinimas. Be to, įgyvendinant šį uždavinį bus remiamas viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.



Regi

ono

kate

gorij

a

Rodi

klio

mat

avim

o vi

enet

ai

Bend

rasi

s pr

oduk

to ro

dikl

is,

naud

otas

kai

p pa

grin

das

Prad

inė

reik

šmė

Prad

inės

ir

siek

tinos

reik

šmės

m

atav

imo

vien

etai

Prad

inės

reik

šmės

m

etai

Siek

tina

reik

šmė

(202

3)

Duom

enų

šalti

nis

Atsi

skai

tym

o da

žnum

as

Dalyvių, kurie baigė kvalifikacijos tobulinimo programą, dalis

Procentai 90 proc.

Duomenys iš

projektų

kasmet

Specifinių uždavinių „Plėtoti mokymosi rezultatais grindžiamą kvalifikacijų sistemą, didinant socialinių partnerių dalyvavimą formuojant šiuolaikišką švietimo turinį“ ir „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą renkantis bei valdant karjerą ir tobulinantis“ remiamos veiklos: 1. Parama Lietuvos kvalifikacijų sandaros formavimui; profesinių standartų

rengimas; socialinių partnerių įtraukimas į kvalifikacijų ir mokymo turinio formavimą, naujų mokymo metodų diegimą ir mokymo programų įgyvendinimą, profesinio mokymo ir neuniversitetinių studijų suartinimo veiklos; bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo suartinimo veiklos (modulinė sistema); metodinės rekomendacijos kvalifikacijų sandaros suformavimui.

2. Įvairias būdais įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos tobulinimas: neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas ir parama mokymuisi, persikvalifikavimui, asmens įgytų kompetencijų vertinimo sistemos plėtra, užduočių banko sukūrimas; užsienyje įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos pripažinimo sistemos veiklos užtikrinimas ir elektroninės pripažinimo erdvės palaikymas bei tobulinimas

3. Parama šiuolaikiško švietimo turinio formavimui: švietimo programų

pritaikymas mokymuisi visą gyvenimą: lanksčių mokymosi formų diegimas; modulinių programų rengimas ir jų diegimas; kreditų perkėlimas; e-mokymo diegimas: mokymo turinio, mokymosi medžiagos rengimas ir perkėlimas į elektroninę terpę, nuotolinis mokymas, prieinamumo užtikrinimas, centralizuoto modulinių mokymo programų katalogo sukūrimas

99

4. Kompetencijų poreikio darbo rinkai tyrimai ir prognozavimas (kompetencijų poreikio tyrimai, specialistų poreikio prognozavimai; Lietuvos regionų ūkio perspektyvų ir darbo rinkos paklausos tyrimai).

5. Profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas: technologinių kompetencijų tobulinimas: profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas (mokymas realiose darbo vietose), mobilumo rėmimas (ilgalaikės ir trumpalaikės stažuotės įmonėse), tarptautinės patirties įgijimo rėmimas; pedagoginių darbuotojų technologinių, socialinių, psichologinių, kalbos, kūrybiškumo ir bendrųjų kompetencijų tobulinimas; pedagoginių darbuotojų rengimas darbui su naujai parengtomis programomis, metodikomis, mokymo priemonėmis; bent semestras/modulis aukštojoje mokykloje seniau studijas baigusiems pedagoginiams darbuotojams.

6. Paskatos ir sąlygos mažiau besimokančių suaugusiųjų grupių įsitraukimui į bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas taikant lanksčias mokymosi formas atitinkančias suaugusiųjų poreikius; parama suaugusiųjų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui; trečiojo amžiaus asmenų mokymo ir mokymosi sąlygų plėtojimas.

7. Praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas dalyvaujantiems formaliojo švietimo programose: Mobilumo krepšelis specializuotam moduliui sektoriniame praktinio mokymo centre pabaigus bazinį profesinį mokymą (mobilumo krepšelį bus padengiamos besimokančiojo išlaidos, patiriamos siekiant įgyti praktinių įgūdžių (pavyzdžiui, transporto, apgyvendinimo išlaidos, mokymosi išlaidos ir pan.); praktinio mokymo darbo vietoje ir pameistrystės programų rėmimas; švietimo įstaigų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas skatinant suaugusiųjų profesinį mokymąsi.

8. Kokybiško profesinio orientavimo (karjeros paslaugų) teikimas ir profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas: mokymosi visą gyvenimą sampratos populiarinimas; suaugusiųjų kompetencijų ir mokymosi pasiekimų tyrimai; švietimo įstaigų ir darbdavių iniciatyvos, skirtos besimokančiųjų informuotumui apie profesines karjeros perspektyvas stiprinimui; profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas ir patrauklumo didinimas: visuomenės informavimas, supažindinimas su profesiniu lauku, naujomis technologijomis, profesinio meistriškumo konkursų organizavimo sistemos diegimas ir įgyvendinimas.

9. Kokybiško profesinio orientavimo (karjeros paslaugų) teikimas realioje ir virtualioje aplinkoje (besimokantiesiems bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, tai pat suaugusiems ir iškritusiems iš švietimo sistemos asmenims) ir parama šių paslaugų prieinamumo užtikrinimui.

10. Karjeros planavimui ir valdymui skirtų priemonių ir informacijos (apimančios žinių apie kompetencijų pasiūlą bei paklausą kaupimą bei sklaidą) prieinamumo užtikrinimas.

11. Viešųjų paslaugų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą (išskyrus švietimo formas, o taip pat socialines, užimtumo, sveikatos ir/arba kitas sritis, kuriomis rūpinsis kitos ministerijos); Numatoma finansuoti viešųjų paslaugų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiklą, kuri numatyta atskirų viešųjų paslaugų sektorių strateginiuose, reformų dokumentuose.

12. Švietimo valdymo sistemų ir procesų tobulinimas ikimokykliniame, priešmokykliniame, bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme: Švietimo informacinių sistemų ir registrų tolesnė plėtra, sąsajų tarpusavyje ir su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais gerinimas; švietimo

100

politikos stebėsenos ir vertinimo stiprinimas, stiprinant švietimo analitinį potencialą ir prielaidas įrodymais grįstam valdymui; švietimo tobulinimo koncepcijų rengimas ir diegimas; elektroninių švietimo procesų valdymo priemonių diegimas.

13. Švietimo vadovų gebėjimų didinimas ir kokybės užtikrinimo procesų stiprinimas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose: švietimo vadovų ir jų rezervo rengimas ir gebėjimų didinimas vykdyti kokybinius pokyčius: aukšto lygio švietimo vadybos studijos remiantis geriausia tarptautine praktika, konsultavimas, mentorystė ir tarpusavio pagalba, kitų iniciatyvų, skirtų švietimo lyderystės ugdymui, įgyvendinimas. Bendrojo ugdymo mokyklų kokybės valdymo ir institucinio vertinimo sistemų stiprinimas; išorinis ir vidinis profesinio mokymo įstaigų ir programų vertinimas ir vertinimo rezultatų sklaida; kokybės apdovanojimų koncepcijos sukūrimas ir įgyvendinimas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemose.

14. Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Pav. 48 apibendrina kaip pristatytieji specifiniai uždaviniai ir jų veiklų tipai įgyvendins 10 tematinio tikslo „Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą“ investicinį prioritetą „Galimybių mokytis visą gyvenimą didinimas, darbo jėgos įgūdžių ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas darbo rinkos poreikiams; įskaitant profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas bei mokymosi darbo vietoje ir gamybinės praktikos programų, pavyzdžiui, dvejopo mokymosi sistemų kūrimas ir plėtra“.

101

Pav. 48. Investicinio prioriteto “Galimybių mokytis visą gyvenimą didinimas, darbo jėgos įgūdžių ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas darbo rinkos poreikiams; įskaitant profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas bei mokymosi darbo vietoje ir gamybinės praktikos programų, pavyzdžiui, dvejopo mokymosi sistemų kūrimas ir plėtra“ intervencijų logika

Lentelė 23. Specifiniai produkto rodikliai


kategorija Siektina

reikšmė (2023) Duomenų

šaltinis Naujos ir/ arba atnaujintos švietimo programos, priskirtos Europos ir Lietuvos kvalifikacijų sandarai

Skaičius ESF KPMPC

Dalyviai, kurie mokėsi pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas

Skaičius ESF 4000 Duomenys iš projektų

Parengti profesiniai standartai (Nacionalinis) Skaičius ESF 30 KPMPC

Dalyviai, parengti vertinti neformaliai, darbo ar savišvietos būdu įgytas kompetencijas (t.y. vertinimo vykdytojai) (Nacionalinis)


Dalyviai, kurie gavo profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas (Nacionalinis)

Skaičius ESF 40000 Duomenys iš projektų

102

TEMATINIS TIKSLAS: MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMAS

Investicinio prioriteto uždaviniai atliepia Valstybės pažangos strategijoje "Lietuva 2030" įvardintą siekį kurti sumanią ekonomiką, yra suderinami su 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programos uždaviniu, numatančiu poreikį 2014-2020 m. laikotarpiu stiprinti Lietuvos MTEP infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą. Įgyvendinant investicinio prioriteto uždavinių veiklas bus prisidedama prie tikslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje iki 2020 m. padidinti iki 1,9% BVP.

Remiantis palyginamaisiais Europos Komisijos skaičiavimais, santykinis Lietuvos potencialas MTEP ir inovacijų srityje yra žemas: pagal MTEP veiklų kokybės indeksą tarp 27 ES šalių narių Lietuva užima 25 vietą129, o pagal suminį inovatyvumo indeksą – 23 vietą130. Tokias pozicijas šalis užima nepaisant didelių investicijų į MTEP infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą 2007-2013 m. laikotarpiu – integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinių kompleksinių programų, kitų MTEP infrastruktūros projektų įgyvendinimui skirta daugiau nei 1,3 mlrd. Lt. Siekiant pagerinti MTEP kokybę ir paskatinti intensyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą vykdant MTEP veiklas, 2014-2020 m. laikotarpiu bus siekiama maksimaliai išnaudoti sukurtos MTEP infrastruktūros potencialą ją įveiklinant: bus remiami moksliniai tyrimai, kurių metu Lietuvos MTEP ir inovacijų infrastruktūra galės naudotis tyrėjai iš užsienio, taip juos pritraukiant dirbti Lietuvoje su vietos tyrėjais; bus kuriamos paskatos verslo įmonėms naudotis teikiamomis žinių ir technologijų perdavimo paslaugomis ir kartu su viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijomis vykdyti MTEP veiklas; bus finansuojama nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų integracija į europines infrastruktūras. Sėkmingai išnaudojant MTEP ir inovacijų infrastruktūrą bus siekiama, kad integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) taptų tvirta platforma Lietuvos specializacijai pagal sumanios specializacijos prioritetines kryptis.

Lentelė 24. ERPF/SF specifiniai programos rezultato rodikliai



Regiono kategorija

Pradinė reikšmė


metai


Duomenų šaltinis


1. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų publikacijų dalis tarp 10 proc.

Proc. 5,82 2011 8 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras,

Kartą per metus

129 European Commission, „Research and Innovation Performance in EU Member States and Associated Countries: Innovation Union progress at country level“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2013. 130 European Commission, „Innovation Union Scoreboard 2013“. Brussels, 2013.

4.5. Investicinis prioritetas: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) infrastruktūros tobulinimas, MTI gebėjimų tobulinti kompetenciją lavinimas ir kompetencijos centrų, ypač Europos svarbos, skatinimas

4.5.1. Specifinis uždavinys: Plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą ir gebėjimus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai atlikti

103



Regiono kategorija

Pradinė reikšmė


metai


Duomenų šaltinis


pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo publikacijų

State of the Innovation Union

Specifinio uždavinio „Plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą ir gebėjimus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai atlikti“ remiamos veiklos 1. MTEP infrastruktūros plėtra pagal sumanios specializacijos prioritetines

kryptis: - MTEP infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos srityse; - Kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimas, jų materialinės bazės,

technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; - Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje

skatinančių mokslo ir studijų institucijų padalinių ar jų įsteigtų institucijų MTEP infrastruktūros kūrimas;

- Europinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų aktyvaus dalyvavimo jose skatinimas, Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų integracija į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras vadovaujantis Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiu (pavyzdžiui, INSTRUCT, ELI, CESDA, CLARIN ir pan.).

2. MTEP infrastruktūros įveiklinimas sumanios specializacijos srityse:

- Parama tematiniams (aukšto lygio tyrėjų grupių, pavyzdinių mokslo centrų vykdomi tematiniai moksliniai tyrimai, kompetencijos centrų dalyvių vykdomos MTEP veiklos (moksliniai tyrimai, naujų produktų kūrimas ir diegimas rinkoje)) moksliniams tyrimams, vykdomiems atviros prieigos centruose;

- Parama bendriems mokslo ir studijų, ūkio subjektų ir kitų subjektų vykdomiems jungtiniams projektams, kurių metu įgyvendinami konkretūs sumanios specializacijos prioritetai;

- Mokslo ir studijų institucijų įsijungimas į tarptautines MTEP ir inovacijų iniciatyvas.

3. Mokslo populiarimo, informacinės ir komunikacinės infrastruktūros kūrimas ir

atnaujinimas: - Mokslinei veiklai vykdyti aktualių el. resursų (pavyzdžiui, periodinių ir kitų

mokslo publikacijų duomenų bazių) prieinamumo užtikrinimas ir informacinės, komunikacinės bei mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas ir plėtra.


104

Pav. 49. Investicinio prioriteto “Mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) infrastruktūros tobulinimas, MTI gebėjimų tobulinti kompetenciją lavinimas ir kompetencijos centrų, ypač Europos svarbos, skatinimas ” intervencijų logika

INVESTICINIS PRIORITETAS: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) infrastruktūros tobulinimas, MTI gebėjimų tobulinti kompetenciją

lavinimas ir kompetencijos centrų, ypač Europos svarbos, skatinimas

1 SPECIFINIS UŽDAVINYS: Plėtoti MTEP infrastruktūrą ir gebėjimus aukšto lygio moksliniams tyrimams atlikti sumanios specializacijos srityse 2 SPECIFINIS UŽDAVINYS: LR ūkio ministerijos uždavinys

MTEP infrastruktūros plėtra pagal sumanios

specializacijos prioritetines kryptis

MTEP infrastruktūros įveiklinimas sumanios specializacijos srityse

Mokslo populiarimo, informacinės ir komunikacinės

infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas

Lentelė 25. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo bendrieji produkto rodikliai



kategorija Siektina


1. Tyrėjų, dirbančių paramą gavusiose mokslo ir studijų institucijose, skaičius

Visos darbo dienos

ekvivalentai

ERPF Duomenys iš projektų

Lentelė 26. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo specifiniai produkto rodikliai



kategorija Siektina


1. Tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, kurių nare tapo Lietuva, skaičius

Vnt. ERPF 4 Duomenys iš projektų

2. Paramą gavusių tyrėjų parengtos tarptautinės mokslinės publikacijos

Asmenys ERPF Duomenys iš projektų

3. Paramą gavusių mokslo ir studijų institucijų paduotos patentų paraiškos


Investicinis prioritetas atliepia Valstybės pažangos strategijoje "Lietuva 2030" įvardintą siekį kurti sumanią ekonomiką, įgyvendinant iniciatyvas, didinančias šalies ekonomikos integralumą. Be to, investicinio prioriteto uždaviniai atitinka

4.6. Investicinis prioritetas: Įmonių investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus skatinimas ir ryšių bei sąveikos tarp įmonių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų ir aukštojo mokslo plėtojimas, visų pirma, produktų ir paslaugų plėtros, technologijų perdavimo, socialinių inovacijų ir viešosioms paslaugoms teikti skirtų inovacijų, paklausos generavimo, tinklų kūrimo, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas naudojantis pažangiąja specializacija

105

Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programoje keliamus uždavinius „Plėtoti komercinį ir nekomercinį MTEP rezultatų naudojimą“ bei „Kurti, atnaujinti ir telkti MTEP infrastruktūrą, sudarančią žinių ir inovacijų kūrimo sąlygas“.

Pagal inovacijų ekonominio poveikio indeksą tarp 27 ES šalių Lietuva reitinguojama 18 vietoje, o ekonomikos imlumo žinioms indeksą – 22 vietoje131. Apskaičiuojant šiuos indeksus atsižvelgiama į šalies tyrėjų pateiktų patentų paraiškų skaičių, žinioms imliose įmonėse dirbančių asmenų dalį nuo visų užimtųjų, verslo įmonių pajamas iš naujų rinkai pateiktų produktų, verslo įmonių investicijų į MTEP dydį ir pan. rodiklius. Remiantis statistikos duomenimis, privataus sektoriaus išlaidos MTEP Lietuvoje pastaruoju metu didėja labai nežymiai (2007-2011 m. laikotarpiu padidėjo vos 0,01 proc.) ir sudaro tik 0,24 proc. BVP. Pagal užimtųjų, dirbančių žinioms imliose įmonėse, skaičių Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių narių ir užima tik 25 vietą. Panaši situacija ir inovacijų patentavimo srityje – pagal 1 mlrd. BVP tenkančių patentavimo paraiškų kiekį Lietuva tarp ES-27 šalių yra priešpaskutinėje vietoje ir lenkia tik Rumuniją. Tokie duomenys akivaizdžiai liudija poreikį stiprinti verslo ir mokslo sektorių bendradarbiavimą Lietuvoje ir kurti paskatas komercinti šio bendradarbiavimo rezultatus. Šiuo metu vos 7 proc. Lietuvos inovacinių verslo įmonių valstybines mokslinių tyrimų įstaigas, universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas įvardija kaip svarbiausius savo partnerius. Įgyvendinant šį uždavinį bus siekiama didinti ekonominį inovacijų poveikį Lietuvoje skatinant verslo įmones bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis bei komercinti bendradarbiavimo rezultatus, stiprinti mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų tinklaveiką, remti tyrėjų įsidarbinimą privačiame sektoriuje, skatinti mokslo ir studijų institucijas kurti žinioms imlias įmones.

Lentelė 27. ERPF/SF specifiniai programos rezultato rodikliai



Regiono kategorija

Pradinė reikšmė


metai


Duomenų šaltinis


1. Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės nuosavybės

Proc. nuo visų

pajamų

0 2012 0,2 Lietuvos mokslo taryba

Kartą per metus

131 European Commission, „Research and Innovation Performance in EU Member States and Associated Countries: Innovation Union progress at country level“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2013.

4.6.1. Specifinis uždavinys „Skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, tarptautinių vertės kūrimo tinklų plėtrą, siekiant perduoti žinias ir technologijas bei komercinti mokslinių tyrimų rezultatus“

106

Specifinio uždavinio „Skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, tarptautinių vertės kūrimo tinklų plėtrą, siekiant perduoti žinias ir technologijas bei komercinti mokslinių tyrimų rezultatus“ remiamos veiklos: 1. Mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo skatinimas sumanios specializacijos

prioritetinėse srityse: - Bendrų mokslo ir verslo projektų, įskaitant tarptautinius, rėmimas,

finansuojant MTEP ir MTEP rezultatų komercinimo veiklas; - Mokslo ir studijų institucijų vykdomų MTEP rezultatų komercinimo

(pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijų iniciatyvos žinioms imlioms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuolės) kurti, pagalba mokslo ir studijų institucijoms registruoti intelektinės nuosavybės teises ir pan.) skatinimas;

- Tyrėjų įsidarbinimo žinioms imliose įmonėse skatinimas; - Mokslo ir studijų institucijose veikiančių technologijų perdavimo centrų

teikiamų paslaugų kokybės (technologijų paieška ir vertinimas, su komercinimu susiję mokymai, techninės konsultacijos ir pan.) ir prieinamumo gerinimas;

- Moksliniais tyrimais grįstų socialinių ir kultūrinių inovacijų skatinimas; - Studentų, tyrėjų ir mokslo ir studijų institucijų MTEP komercinimo įdėjų

rėmimas.


Pav. 50. Investicinio prioriteto “Įmonių investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus skatinimas ir ryšių bei sąveikos tarp įmonių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų ir aukštojo mokslo plėtojimas, visų pirma, produktų ir paslaugų plėtros, technologijų perdavimo, socialinių inovacijų ir viešosioms paslaugoms teikti skirtų inovacijų, paklausos generavimo, tinklų kūrimo, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas naudojantis pažangiąja specializacija” intervencijos logika

INVESTICINIS PRIORITETAS: Įmonių MTI investicijų, produktų ir paslaugų plėtros, technologijų perdavimo, socialinių inovacijų ir viešosioms

paslaugoms teikti skirtų inovacijų, paklausos generavimo, tinklų kūrimo, grupių ir atvirų inovacijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinimas

naudojantis pažangiąja specializacija

1 SPECIFINIS UŽDAVINYS: Skatinti verslo-mokslo bendradarbiavimą, siekiant perduoti žinias ir technologijas bei komercinti mokslinių tyrimų

rezultatus2 SPECIFINIS UŽDAVINYS: LR ūkio ministerijos uždavinys

Mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo skatinimas sumanios specializacijos

prioritetinėse srityse

LR ūkio ministerijos planuojamos šio uždavinio

veiklos

LR ūkio ministerijos planuojamos šio uždavinio

veiklos

Lentelė 28. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo bendrieji produkto rodikliai



kategorija Siektina


1. Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijų arba MTEP projektams (27 bendrasis rodiklis)

EUR ERPF Duomenys iš projektų

107

Lentelė 29. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo specifiniai produkto rodikliai



kategorija Siektina


1. Paramą gavusiose mokslo ir studijų institucijose sukurtos žinioms imlios įmonės

Įmonės ERPF Duomenys iš projektų

2. Paramą gavusių mokslo ir studijų institucijų paduotos patentų paraiškos

Vnt. ERPF 50 Valstybinis patentų biuras

108

PRIEDAS. ESTIJOS ATVEJO STUDIJA

1. Įvadas

Šioje atvejo studijoje analizuojamos Estijoje 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu vykusios intervencijos suaugusiųjų švietimo ir MTEP srityse.

1.1. Suaugusiųjų švietimas Estijoje 2007 -2013 m. programavimo laikotarpiui Estija, kaip ir Lietuva, kėlė tikslą padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygį šalyje (užsibrėžta pasiekti, kad 2013 m. 25-64 m. asmenų mokymosi visą gyvenimą lygis šalyje siektų 13,5 proc.). Remiantis statistikos duomenimis, Estijos intervencijos suaugusiųjų švietimo srityje minėtu laikotarpiu buvo sėkmingos – suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygis šalyje stabiliai didėjo, per 2007-2012 m. laikotarpį jis išaugo beveik šešiais (t.y. 5,9) procentais ir tikėtina, jog pasibaigus 2013 m., Estija pasieks savo užsibrėžtą tikslą. Tuo tarpu Lietuvos intervencijos suaugusiųjų švietimo srityje ženklaus pokyčio neatnešė – suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygis tiek 2007 m., tiek 2012 m. sudarė apie 5 proc. (žr. Pav. 1). Pav. 1. Suaugusiųjų (25-64 m.) mokymosi visą gyvenimą lygis Estijoje ir Lietuvoje

7

9,8 10,5 10,912 12,9

5,3 4,9 4,5 45,7 5,2

02468

101214161820

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Estija

Lietuva

Šaltinis: Eurostat Atsižvelgiant į tai, šią Estijos gerąją patirtį verta panagrinėti išsamiau tikintis, jog atlikta šalies ES struktūrinės paramos panaudojimo suaugusiųjų švietimo srityje analizė suteiks naudingų įžvalgų, kurias bus galima panaudoti planuojant Lietuvos ES struktūrinės paramos 2014-2020 m. panaudojimą suaugusiųjų švietimo srityje ir sulaukti geresnių rezultatų mokymesi visą gyvenimą. Tad toliau atvejo studijoje glaustai pateikiama 2007 – 2013 m. Estijoje vykdytų intervencijų mokymosi visą gyvenimą srityje logika ir pateikiama išsamesnė suaugusiųjų švietimo programų analizė. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos trys programos remia suaugusiųjų švietimo plėtrą ir vystymą.

1.2. Moksliniai tyrimai ir ekspertimentinė plėtra Estijoje Kaip ir Lietuva, 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu Estija kėlė tikslą stiprinti šalies tyrėjų gebėjimus. Remiantis statistikos duomenimis, intervencijos buvo sėkmingos ir pagal daugelį rodiklių Estijos žmogiškųjų išteklių bazė MTEP srityje per pastaruosius penkerius metus ženkliai sustiprėjo. Bendras MTEP sistemoje dirbančių asmenų skaičius Estijoje nuo 2007 iki 2011 m. išaugo nuo 9,2 tūkst. iki 10,1 tūkst. Tyrėjų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 6,8 tūkst. iki 7,7 tūkst. asmenų, o verslo sektoriuje dirbančių tyrėjų skaičius padidėjo nuo 1,6 tūkst. iki 2,2 tūkst. Sparčiai tyrėjų iš užsienio skaičius: 2005-2011 m. laikotarpiu vien

109

viešajame sektoriuje dirbančių užsienio tyrėjų skaičius šalyje išaugo nuo kiek daugiau nei 60 iki beveik 300 (beveik 4% visų šalies tyrėjų)132. Be to, statistika atskleidžia, jog Estija pastangos paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis tyrėjo karjerą tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse taip pat buvo sėkmingos: doktorantūros studijas tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse baigusių asmenų dalis nuo visų 20-29 m. amžiaus gyventojų Estijoje 2006-2010 m. laikotarpiu padidėjo nuo 0.42% iki 0.56%133. Atsižvelgiant į minėtus pozityvius pokyčius, pravartu paanalizuoti, kokiomis priemonėmis Estija skatina šalies žmogiškųjų išteklių MTEP srityje plėtrą, tikintis, jog tokia analizė suteiks vertingų įžvalgų planuojant ES struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvoje 2014-2020 m. laikotarpiu. Toliau atvejo studijoje glaustai apibendrinama bendra 2007-2013 m. Estijoje vykdytų intervencijų MTEP srityje logika ir pateikiama detalesnė programos „DoRa“ analizė. Programos įgyvendinimą finansuojant iš Europos socialinio fondo paramos lėšų yra tobulinamos doktorantūros studijos ir didinamas šių studijų tarptautiškumas.

2. Sektorinės intervencijų logikos apžvalga

2.1. Intervencijų logika suaugusiųjų švietimo srityje Planuojant 2007-2013 m. programavimo laikotarpio intervencijas Suaugusiųjų švietimo srityje pagrindiniai dokumentai, kuriais buvo remtasi, yra Mokymosi visą gyvenimą strategija 2005-2008 m. bei ją pakeitęs Estijos suaugusiųjų švietimo plėtros planas 2009 – 2013 m. Mokymosi visą gyvenimą strategijos 2005-2008 m. pagrindinis tikslas buvo sudaryti suaugusiems geresnį prieinamumą prie formalaus ir neformalaus švietimo paslaugų tam, kad padidėtų suaugusiųjų išsilavinimas, žinios ir jų dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą (siekiama, kad 2013 m. 13, 5 proc. 25-64 m. amžiaus asmenų dalyvautų mokymesi visą gyvenimą). Šios strategijos tąsoje - Estijos suaugusiųjų švietimo plėtros plane 2009 – 2013 m. – greta šio tikslo buvo iškelti dar du:

1) Sumažinti 25-64 m. asmenų, įgijusių tik bendrąjį išsilavinimą (t.y. turinčių tik bendrąjį vidurinį, pagrindinį ar žemesnio lygio išsilavinimą) ir tų, kurie neturi profesijos/ profesinio išsilavinimo, dalį iki 32 proc.

2) Sukurti palankias prielaidas vienu lygiu aukštesnės kvalifikacijos (nei turima) įgijimui kuo platesniam ratui asmenų.

Remiantis šiais trimis tikslais, 2007-2013 m. laikotarpiu buvo vykdomos pagrindinės ES struktūrinių fondų intervencijos į Estijos suaugusiųjų švietimą. Europos socialinio fondo lėšos, skirtos suaugusiųjų švietimui, patenka į Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pirmąjį prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“, kurį įgyvendinant siekiama dviejų tikslų – aktyvesnio dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą pagal poreikius ir galimybes ir aukštos kokybės profesinio mokymo, atitinkančio visuomenės poreikius. Siekiant šių tikslų yra remiamos tokios veiklos kaip parama dalyvavimui mokymesi visą gyvenimą, informavimo ir konsultavimo apie mokymąsi visą gyvenimą paslaugų plėtra, užimtumo konkurencingumo didinimas ne etniniams estams ir lanksčių mokymosi galimybių kūrimas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijai. Žemiau pateikiamas visų pirmojo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonių sąrašas. Lentelė 1. Estijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pirmojo prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės

- Kvalifikacijos sistemos plėtra - Kokybiško jaunimo darbo plėtra - Informavimo ir konsultavimo sistemos plėtra - Kalbos mokymosi plėtra - Profesinio mokymo kokybės didinimas ir užtikrinimas - Suaugusiųjų švietimo plėtra - Atviras kvietimas bendrajam, profesiniam ir suaugusiųjų švietimui kurti - Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas, prieinamumo prie švietimo ir švietimo

kokybės gerinimas

132 Estonian Research Portal https://www.etis.ee/Portaal/tats.aspx?lang=en 133 http://pub.stat.ee

110

Šaltinis: http://www.struktuurifondid.ee/meetmete-nimekiri-inglise-keeles/ 2007-2013 m. laikotarpiu šio prioriteto įgyvendinimo veikloms yra skirta 66,4 mln. Eurų (56,4 mln. – ESF lėšos). Viena iš labiausiai šiomis lėšomis finansuojamų sričių yra suaugusiųjų švietimas. Šiai sričiai skirtos intervencijos detaliau pristatomos kitame skyriuje.

2.2. Intervencijų logika MTEP srityje Planuojant 2007-2013 m. programavimo laikotarpio intervencijas MTEP srityje Estijoje vadovautasi šiais svarbiausiais dokumentais:

• Estijos 2007-2013 Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programa. Įgyvendinant šią programą siekiama padidinti šalies MTEP konkurencinį pranašumą ir produktyvumą, paskatinti verslo inovacijas ir sukurti naujovėms atvirą visuomenę, prisidedančią prie ilgalaikės šalies plėtros. Remiantis programos nuostatomis, pagrindinės mokslo sritys, kurių vystymas kuria didžiausią pridėtinę vertę ir prisideda prie bendros šalies raidos, yra informacinės ir komunikacijų technologijos, biotechnologijos ir medžiagų technologijos134.

• Estijos aukštojo mokslo internacionalizacijos strategija 2006 – 2015 m. Šiuo dokumento nuostatos akcentuoja poreikį padidinti Estijos regioninio aukštojo mokslo konkurencingumą, pagerinti šalies aukštojo mokslo institucijų matomumą tarptautiniu lygmeniu ir sukurti aukštojo mokslo internacionalizacijai palankią teisinę bei institucinę aplinką.135

Remiantis strateginiuose dokumentuose iškeltais tikslais, 2007-2013 m. laikotarpiu pagrindinės ES struktūrinių fondų intervencijos į šalies MTEP sektorių įgyvendinamos per dvi veiksmų programas ir jose nurodytus su MTEP plėtra susijusius prioritetus:

• Europos socialinio fondo lėšos sutelktos antrajame Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos136 prioritete „MTEP žmogiškųjų išteklių plėtra“. Įgyvendinant šį prioritetą siekiama dviejų tikslų: sukurti naują tyrėjų ir inžinierių kartą, prisidedančią prie žinių visuomenės vystymo, ir pagerinti aukštojo mokslo kokybę bei jo kuriamą pridėtinę vertę. Pagal šį veiksmų programos prioritetą finansuojamos tokios Estijos mokslinių tyrimų potencialo ir diversifikacijos skatinimui skirtos programos kaip „Mobilitas“ (programa, skirta paskatinti tarptautinius mainus patirtimi ir aukštos kvalifikacijų užsienio tyrėjų pritraukimą į šalį), aukštojo mokslo kokybės gerinimui skirta programa „Primus“ ir e-mokymuisi skirta programa „Best“. Antrojo veiksmų programos prioriteto pagrindu taip pat remiamos mokslo populiarinimui skirtos veiklos (programa „TeaMe“, kuria siekiama pagerinti mokslo žurnalistikos kokybę šalyje), taip pat tęstiniam mokymui skirtos veiklos (programa „TULE“, kurios tikslinė grupė - aukštojo mokslo ir doktorantūros studijas nutraukę asmenys). Siekiant paskatinti inovacijų kūrimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų šalies aukštojo mokslo institucijų, teikiama parama projektams, skirtiems bendradarbiavimui tarp doktorantūros mokyklų, taip pat bendradarbiavimui tarp aukštojo mokslo įstaigų ir verslo įmonių stiprinti. Pagal šį veiksmų programos prioritetą finansuojama ir programa „DoRa“, orientuota į aukštos kvalifikacijos tyrėjų pritraukimą iš užsienio ir vietinių tyrėjų kvalifikacijos tobulinimą137. Žemiau pateikiamas visų antrojo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto priemonių sąrašas.

Lentelė 2. Estijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrojo prioriteto „MTEP žmogiškųjų išteklių plėtra“ priemonės

- Mokslinių tyrimų politikos ir aukštojo mokslo kokybės plėtra; - Doktorantūros studijų ir tarptautiškumo rėmimas; - Prioritetinių tematinių sričių, skatinant MTEP, inovacijas ir švietimo mokslų plėtrą, nustatymas; - Atviras kvietimas aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimui ir inovacijoms skatinti;

134 Estonian Research and Development and Innovation Strategy 2007-2013 135 Strategy for the internationalisation of Estonian higher education over the years 2006–2015, 136 Operational Programme for Human Resource Development, Republic of Estonia, CCI number: 2007EE051PO001, 21 June 2007 137 Rahandusministeerium, Research and development, 2011, < http://www.struktuurifondid.ee/teadus-ja-arendustegevus-2/>

111

http://www.struktuurifondid.ee/teadus-ja-arendustegevus-2/

http://www.struktuurifondid.ee/teadus-ja-arendustegevus-2/

- Prisitaikymas prie žiniomis grįstos ekonomikos.

Šaltinis: http://www.struktuurifondid.ee/meetmete-nimekiri-inglise-keeles/

• Europos regioninės plėtros fondo parama, skirta paskatinti MTEP, sutelkta antrajame Verslo aplinkos gerinimo veiksmų programos prioritete „Estijos MTEP konkurencingumo skatinimas per tarptautines mokslinių tyrimų programas ir aukštojo mokslo ir MTEP institucijų modernizaciją“. Įgyvendinant šį prioritetą finansuojamos teminės MTEP programos, skatinančios ilgalaikę ekonominę plėtrą ir didžiausią potencialą turinčių sričių (energetikos technologijų, informacinių ir komunikacijų technologijų, biotechnologijų, sveikatos, aplinkos apsaugos ir medžiagų technologijų) plėtrą, taip pat mokslinių tyrimų ekscelencijų centrų ir MTEP infrastruktūros bei įrangos atnaujinimą ir kūrimą.138 Žemiau pateikiamas visų antrojo Verslo aplinkos gerinimo veiksmų programos prioriteto priemonių sąrašas.

Lentelė 3. Estijos verslo aplinkos gerinimo veiksmų programos antrojo prioriteto „Estijos MTEP konkurencingumo skatinimas per tarptautines mokslinių tyrimų programas ir aukštojo mokslo ir MTEP institucijų modernizacija“ priemonės

- Parama kompetencijos centrams; - Bendrosios MTEP institucijų infrastruktūros ir mokymosi aplinkos profesinio aukštojo mokslo

institucijose ir universitetuose modernizacija; - Moksliniams tyrimams skirtos aparatūros ir įrengimų modernizacija; - Nedidelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūros modernizacija; - Moksliniams tyrimams skirtos aparatūros ir įrengimų modernizacija MTEP institucijose; - Elektroninės mokslinių tyrimų informacijos programa „E-leidiniai“; - Valstybinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūros modernizacija; - Taikomojo aukštojo mokslo ir švietimo mokslų studijų infrastruktūros atnaujinimas; - Parama MTEP vystymui energetikos technologijų srityje; - Parama MTEP vystymui informacinių ir komunikacijos technologijų srityje; - Parama MTEP vystymui biotechnologijų srityje; - Parama MTEP vystymui sveikatos apsaugos srityje; - Parama MTEP vystymui aplinkos apsaugos technologijų srityje; - Parama MTEP vystymui medžiagų technologijų srityje; - Programa „Parama tarptautiniam bendradarbiavimui MTEP“.

Šaltinis: http://www.struktuurifondid.ee/meetmete-nimekiri-inglise-keeles/ Bendra pagal šias veiksmų programas ir jų prioritetus MTEP sričiai skirtų lėšų suma 2007-2013 m. laikotarpiu Estijoje sudarė 458,6 mln. eurų. Remiantis Estijos Vyriausybės nutarimu, už šių lėšų paskirstymą atsakinga agentūra „Archimedes“. Pagrindinės šios agentūros funkcijos apima paraiškų projektams MTEP srityje vertinimą ir atranką, paraiškų teikėjų konsultavimą, išmokų administravimą ir išlaidų pagrįstumo patikrą139.

3. Aktualių intervencijos pavyzdžių analizė

3.1. Suaugusiųjų švietimo plėtros programos Pagal šį veiksmų programos prioritetą 2007 -2013 m. laikotarpiu Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos trys suaugusiųjų švietimo plėtrai skirtos programos:

• Suaugusiųjų švietimo populiarinimas (Popularisation of adult training). Ši programa buvo įgyvendinama 2008-2011 m. laikotarpiu. Jos metu siekiant populiarinti suaugusiųjų mokymąsi buvo finansuojamos informavimo veiklos (organizuojami kasmetiniai suaugusiųjų mokymosi savaitės renginiai, transliuojamos radijo, televizijos laidos apie suaugusiųjų švietimą, pradėtas leisti informacinis žurnalas suaugusiųjų švietimo tematika). Taip pat buvo gerinama suaugusiųjų švietimo

138 Operational Programme 'Development of Economic Environment', Republic of Estonia CCI no : 2007EE161PO001, 2007-10-09 139 http://adm.archimedes.ee/str/en/

112

kokybė per žmogiškųjų išteklių tobulinimo veiklas (suaugusiųjų mokytojų/ andragogų kvalifikacijos tobulinimą) bei profesinio standarto suaugusiųjų mokytojams/ andragogams patobulinimą.

• Suaugusiųjų mokymas populiariuose (neformalaus švietimo) suaugusiųjų mokymo centruose (Adult education at popular adult education centres) – Šios programos finansavimui skirta 130 mln. Estijos kronų (virš 8 mln. Eurų)). Programos įgyvendinimo metu (t.y. 2008-2012 m.) numatyta finansuoti mokymo kursus bent 40 tūkst. žmonių 45 –iuose populiariuose (t.y. neformalųjį švietimą teikiančiuose) suaugusiųjų švietimo centruose visose savivaldybėse. Šių mokymų tikslinė grupė yra suaugusieji, ypač tie, kurie neturi vidurinio arba aukštojo išsilavinimo, arba tie, kurių kvalifikacija yra pasenusi (nors kiti suaugusieji irgi gali dalyvauti mokymuose – kursai yra prieinami visiems). Mokymo kursuose teikiama informacija apie žinias ir kompetencijas, reikalingas profesinio konkurencingumo didinimui, bei apie Europos komisijos išskirtus bendruosius visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimus140: bendravimą gimtąja kalba, bendravimą užsienio kalbomis, kompiuterinį raštingumą, mokymąsi mokytis, socialinius ir pilietinius gebėjimus, iniciatyvumą ir verslumą, kultūrinį sąmoningumą ir saviraišką. Bus finansuojamas ir kursų, skirtų suaugusiųjų mokytojams/ andragogams rengimas. Numatyta apmokyti bent 200 specialistų suteikiant žinių apie suaugusiųjų mokymą, suaugusiųjų švietimo centrų valdymą, suaugusiųjų mokymosi proceso valdymą, komandinį darbą ir pan. Taip pat šia programa skiriamas finansavimas tyrimo apie mokymo procesus populiariuose suaugusiųjų švietimo centruose atlikimui, švietimo centrų kokybės vertinimui, švietimo poreikių nustatymui (siekiant pritraukti mažiau besimokančias grupes į švietimo procesą), mokymosi programų tobulinimui, populiarių suaugusiųjų švietimo centrų tinklalapių atnaujinimui ir suaugusiųjų švietimo centrų aprūpinimui informacinėmis ir ryšių technologijomis.

• Suaugusiųjų profesinis mokymas ir veiklų suaugusiems plėtra (Adult vocational training and development activities). Šia programa siekiama praplėsti galimybes suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose ir pagerinti profesinio mokymo kokybę visoje šalyje141. Šios programos įgyvendinimo metu remiamos tokios veiklos kaip valstybinio švietimo valdymo metodologijos tobulinimas; programų, skirtų darbinių įgūdžių įgijimui, rengimas; privačių mokymo įstaigų veiklos analizė; suaugusiųjų submodelio Estijos švietimo informacinėje sistemoje sukūrimas; tyrimų ir vertinimų atlikimas. Taip pat organizuojami nemokami kursai, susiję su darbui reikalingų įgūdžių tobulinimu. Pirmiausia buvo finansuotas pilotinis projektas (vykęs 2007-2009 m.), kurio metu buvo apmokyta 20 tūkst. dalyvių ir sukurta daugiau nei 1700 mokymosi kursų. Pasiteisinus šiam projektui, šios programos ribose buvo imtasi kito projekto. Numatyti pasiekti rezultatai – bent 33 tūkst. asmenų, sudalyvavusių mokymuose ir bent 270 apmokytų suaugusiųjų mokytojų ir suaugusiųjų švietimo srities ekspertų per 2009 m. – 2013 m. laikotarpį. Šių mokymų tikslinės grupės yra tiek aktyvūs, tiek ir neaktyvūs darbo rinkos dalyviai (suaugusieji). Nuo 2010 m. šiuose kursuose gali dalyvauti ir darbo biržoje registruoti bedarbiai, tačiau jie nėra pagrindinė tikslinė grupė142 - nemokamuose kursuose gali dalyvauti visi asmenys, nepaisant jų išsilavinimo ir ekonominės padėties, argumentuojant jog dėl globalizacijos procesų siekiant išlaikyti darbą, būtina užtikrinti persikvalifikavimo galimybes, diegti mokymosi visą gyvenimą principus. Taip pat mokymai organizuojami andragogams, suaugusiųjų švietimo tiekėjams. Programos finansavimui skirta 8,621,660 eurų.

Įgyvendinamos programos orientuotos į daugelį priežasčių, kurios laikotarpio pradžioje buvo įvardytos kaip pagrindiniai veiksniai, ribojantys suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą veiklose, sprendimą. 2007 m. Estijos Statistikos departamentas išskyrė dvi priežasčių grupes, kodėl suaugusieji nesimoko:

• Institucinės kliūtys. Estijos Statistikos departamento duomenimis, mokymo kursų kaina buvo pagrindinė nedalyvavimo mokymosi veiklose priežastis 30,8 proc. suaugusiųjų. Daugiau nei penktadalis (22,2 proc.) nesimokė dėl to, jog šalia jų gyvenamosios vietos nebuvo galimybių mokytis, o 8,3 proc. kaip pagrindinę kliūtį įvardijo per aukštus priėmimo mokytis kriterijus.

• Asmeniniai įsitikinimai. 38,1 proc. apklaustųjų kaip pagrindinę nedalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose priežastį minėjo amžių („aš per senas“ principas) arba sveikatos problemas. Taip

140 http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/ll-learning/keycomp_lt.pdf 141 http://www.hm.ee/index.php?0510970 142 Bedarbių mokymu daugiau rūpinasi nedarbo draudimo fondas. Šiuo laikotarpiu bedarbiams sudaryta galimybė gauti 15 tūkst. Estijos kronų vertės mokymosi kuponą, kurį jie gali išnaudoti mokymosi kursams jei įrodo, kad tokių kursų metu įgyti įgūdžiai yra reikalingi norimam darbui gauti, taip pat jei jau turi išsilavinimą ar darbo patirties toje srityje, kurioje ieško darbo.

113

http://www.hm.ee/index.php?0510970

pat, beveik pusė teigė, jog nedalyvauja todėl, jog nemato poreikio mokytis nei savo karjeros, nei asmeninio tobulėjimo tikslais, o 47 proc. išreiškė apskritai nenorintys grįžti į švietimo sistemą.

Atsižvelgiant į išvardytąsias priežastis, suaugusiųjų švietimui skirtomis programomis imtasi veiksmų, skirtų paskatinti suaugusius mokytis. Pirmiausia daug dėmesio skirta institucinių kliūčių mažinimui organizuojant nemokamus kursus taip padidinant galimybes mokytis tiems, kurių pagrindinė nesimokymo priežastis buvo finansai . Mokymo kursai, vadovaujantis šūkiu „mokymo kursai arčiau namų!” organizuojami įvairiose savivaldybėse, populiaraus (neformalaus) švietimo centrai yra visose savivaldybėse – tai didina prieinamumą suaugusiems gauti švietimo paslaugas arčiau gyvenamosios vietos. Taip pat, sudaryta galimybė mokymosi kursuose dalyvauti visiems norintiems suaugusiems, nepaisant jų išsilavinimo, statuso darbo rinkoje, ekonominės padėties (išskyrus tuos, kuriems yra privaloma lankyti mokyklą (t.y. jaunesniems nei 17 m. amžiaus) ir tuos, kurie mokosi profesinio mokymo įstaigoje, studijuoja kolegijoje ar universitete). Taip irgi buvo sudarytos palankios prielaidos suaugusiųjų įsitraukimui į švietimo veiklas. Vis tik prieinamumas prie suaugusiųjų švietimo paslaugų skirtingoms visuomenės grupėms išlieka nevienodas. Kaip ir Lietuvoje, Estijoje ypač palankios sąlygos mokytis sudarytos švietimo specialistams ir valstybėms tarnautojams. Taip pat, geresnį priėjimą prie mokymosi galimybių turi asmenys, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, jaunesni ir turintys Estijos pilietybę bei gyvenantys miestuose, asmenys. Tuo tarpu su dalyvavimo visą gyvenimą veiklose sunkumais dažniau susiduria vyresnio amžiaus, žemesnį išsilavinimą turintys asmenys, taip pat dirbantys žemos kvalifikacijos darbą, kaimo gyventojai, ir asmenys, nekalbantys estiškai. Dažai šių grupių nedalyvavimo švietime priežastys slypi asmeniniuose įsitikinimuose, tad šiuo laikotarpiu buvo remiamos veiklos, kurios populiarina mokymosi visą gyvenimą sampratą, supažindina su suaugusiųjų mokymosi galimybėmis ir mokymosi nauda. Tad galima teigti, jog šiuo programiniu laikotarpiu bandoma keisti visuomenės sampratą apie suaugusiųjų mokymąsi, asmeninius suaugusiųjų įsitikinimus, kurie irgi yra dažna nesimokymo priežastis. Toks gana kompleksinis pagrindinių suaugusiųjų nesimokymo priežasčių sprendimas 2007 – 2013 m. programiniu laikotarpiu, galima sakyti, lėmė intervencijų sėkmę ir mokymosi visą gyvenimą lygio išaugimą.

3.2. Doktorantūros studijų ir tarptautiškumo skatinimo programa „DoRa“ Programa „DoRa“ finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų, pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrojo prioriteto priemonę „Doktorantūros studijų ir tarptautiškumo skatinimas“. Pagrindinis programos tikslas yra padidinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų atvirumą ir konkurencingumą143. Remiantis programos nuostatomis, tokioje mažoje šalyje kaip Estija, akademinio gyvenimo tarptautiškumas yra viena iš kertinių aukštojo mokslo ir MTEP kokybės sąlygų, prisidedanti prie asmeninio ir profesinio piliečių tobulėjimo. Rengiant programą buvo tikimasi, jog ją įgyvendinus išaugs aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų gebėjimai pritraukti ir parengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus (įskaitant užsienio tyrėjus). Programos tikslinės grupė apima magistrantūros studentus, doktorantūros studentus ir dėstytojus, studijuojančius ir dirbančius Estijos aukštojo mokslo įstaigose, arba ketinančius tai daryti ateityje. Dauguma programos remiamų veiklų leidžia institucijoms pačioms pasirinkti galutinius naudos gavėjus, kitu atveju naudos gavėjai patys teikia paraišką programą administruojančiai institucijai – Aukštojo mokslo vystymo centrui (AMVC) (vienas iš agentūros „Archimedes“, pavaldžios Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijai, padalinių)144. Administruojančioji institucija kviečia aukštojo mokslo įstaigas dalyvauti programoje ir sudaryti partnerystės sutartis, kuriomis įtvirtinamos abiejų šalių teisės ir pareigos, nustatomas atsakomybių pasiskirstymą tarp partnerių ir galutinių naudos gavėjų bei numatomos konkrečios programos „DoRa“ veiklos, kuriose partnerės-organizacijos gali dalyvauti. Kadangi kiekvienos programos veiklos atveju yra nustatyti skirtingi reikalavimai partneriams, ne kiekviena partnerystės sutartį sudariusi organizacija gali dalyvauti visose programos veiklose. Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant programą yra siekiama sustiprinti tiek aukštojo mokslo, tiek MTEP srities žmogiškųjų išteklių bazę, naudojamos dviejų tipų paramos formos. Pirmoji (ir pagrindinė) – tai individualios konkursinio finansavimo dotacijos („grantai“) ir stipendijos, skirtos paskatinti studijas ir mokslinių tyrimų atlikimą Estijoje. Šio tipo parama galutinius naudos gavėjus pasiekia netiesiogiai, per aukštojo mokslo ir/ar

143 Doctoral Studies and Internationalisation Programme “DoRa”, < http://www.ut.ee/sites/default/files/www_ut/oppimine/dora_eng_2010.pdf> 144 Erawatch, Doctoral Studies and Internationalisation Programme "DoRa", < http://erawatch.jrc.ec.europa.eu/erawatch/opencms/information/country_pages/ee/supportmeasure/support_mig_0015?searchType=simple&sort=&action=search&matchesPerPage=5&query=&displayPages=10&reverse=false&tab=template&searchPage=129&index=Erawatch+Online+EN&orden=path>

114

http://www.ut.ee/sites/default/files/www_ut/oppimine/dora_eng_2010.pdf

http://erawatch.jrc.ec.europa.eu/erawatch/opencms/information/country_pages/ee/supportmeasure/support_mig_0015?searchType=simple&sort=&action=search&matchesPerPage=5&query=&displayPages=10&reverse=false&tab=template&searchPage=129&index=Erawatch+Online+EN&orden=path



mokslinių tyrimų įstaigas, t.y. naudos gavėjas laikotarpiu, kuomet yra naudojamasi programos suteikta dotacija ar stipendija, privalo būti įsiregistravęs magistro arba doktorantūros studijų programoje vienoje iš Estijos aukštojo mokslo įstaigų, būti įsiregistravęs kaip vizituojantis studentas tokioje įstaigoje arba būti joje įdarbintas. Kita paramos forma yra tiesioginė parama Estijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms, skirta mokymo programų tobulinimui, doktorantūros mokyklų ir programų vystymui, taip pat informacijos sklaidai ir tinklaveikai finansuoti. Be bendrojo tikslo, programoje keliami penki specifiniai tikslai, kurių siekiama įgyvendinant devynis toliau išvardintus programos veiksmus:

• Pagerinti Estijos aukštojo mokslo konkurencingumą Baltijos šalių regione, pakelti Estijos aukštojo mokslo institucijų tarptautinę reputaciją ir tokiu būdu padidinti darbo ir studijų Estijoje patrauklumą tarptautiniu mastu (1-asis veiksmas);

• Padidinti tyrėjų ir inžinierių, įgijusių daktaro laipsnį, skaičių šalyje, ypatingai tose srityje, kurios labiausiai prisideda prie gyvenimo kokybės Estijoje gerinimo ir šalies ekonomikos konkurencingumo didinimo (3-iasis ir 4-asis veiksmai);

• Palengvinti aktyvų Estijos universitetų dalyvavimą dalinimosi mokslinėmis žiniomis tarptautiniu mastu procese (2-asis, 4-asis ir 9-asis veiksmai);

• Pagerinti Estijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę, pritraukiant daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio (2-asis, 4-asis ir 5-asis veiksmai);

• Paskatinti bendradarbiavimą tarp universitetų ir verslo atstovų MTEP srityje ir tokiu būdu padidinti verslo įmonių MTEP ir inovacijų intensyvumą (3-iasis veiksmas).

Kaip jau minėta, programa susideda iš devynių veiksmų145:

• 1-asis veiksmas: „Estijos, kaip puikios vietos darbui ir studijoms, populiarinimas“. Pagal šį veiksmą remiami projektai apima platų spektrą temų, tokių kaip aukštojo mokslo įstaigų administracinių ir pagalbinių struktūrų mokymai, siekiant padidinti jų tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus, informacinių leidinių užsienio kalbomis apie studijų ir mokslinių tyrimų galimybes Estijoje leidyba, šių galimybių populiarinimas užsienio šalių spaudoje, parama dalyvavimui tarptautinėse MTEP ir aukštojo mokslo mugėse, taip pat specialios priemonės, kuriomis palaikomi ryšiai su estų kilmės tyrėjais, dirbančiais užsienyje ir kt.

• 2-asis veiksmas: „Estijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybės gerinimas, pritraukiant daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio“. Remiantis šio programos veiksmo reikalavimais, dėstytojų, įdarbinamų universitetuose, kvalifikacija turi atitikti profesoriui keliamus reikalavimus, tuo tarpu profesinio rengimo įstaigose įdarbinami dėstytojai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, reikšmingos darbo patirties atitinkamoje srityje ir atitikti vadovaujančiam dėstytojui keliamus reikalavimus. Pagal šį veiksmą dėstytojas privalo būti samdomas mažiausiai trejiems, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Ypatingai aukštos kvalifikacijos specialistai gali būti samdomi pusei etato. Skiriama dotacija gali dengti ne daugiau kaip 50% dėstytojo atlyginimo apmokėjimo kaštų, tuo tarpu likusią kaštų dalį dengia partnerė organizacija. Ši dotacija negali būti naudojama padengti kitas išlaidas, įskaitant mokslinių tyrimų kaštus. Remiantis programos nuostatais, paraiškas pagal šį veiksmą gali teikti universitetai, vykdantys akredituotas visų trijų pakopų studijas, tuo tarpu profesinio rengimo įstaigos gali teikti paraiškas tik tuo atveju, jei vykdo akredituotas studijas gamtos mokslų, inžinerijos, sveikatos apsaugos ir klientų aptarnavimo srityse.

• 3-iasis veiksmas: doktorantūros studentų mokymai bendradarbiaujant su verslu. Šis veiksmas skirtas inovatyvioms verslo įmonėms, sėkmingai taikančioms mokslinių tyrimų rezultatus kuriant naujus produktus ir teikiant naujas paslaugas, ir finansuojančioms doktorantūros studijų vietų kūrimą universitetuose. Verslo įmonė, siekianti tapti tokios sutarties partnere, privalo vykdyti didelį pritaikomumo potencialą turinčias veiklas, įsipareigoti sudaryti darbo sutartį su doktorantu ir mokėti jam bent minimalų atlyginimą. Partnerystės sutartį pasirašantis universitetas savo ruožtu įsipareigoja surasti tinkamą doktorantą ir užtikrinti mokslinio tyrimo kokybę bei sėkmingą eigą. Programos teikiamas finansavimas yra skirtas padengti doktoranto studijų kaštus, mėnesinę stipendiją ir atlyginimą jo asmeniniam vadovui verslo įmonėje.

145 Doctoral Studies and Internationalisation Programme “DoRa”, < http://www.ut.ee/sites/default/files/www_ut/oppimine/dora_eng_2010.pdf>

115

http://www.ut.ee/sites/default/files/www_ut/oppimine/dora_eng_2010.pdf

• 4-asis veiksmas: daktaro laipsnį turinčių specialistų skaičiaus didinimas remiant talentingų studentų iš užsienio pritraukimą į doktorantūros programas Estijos universitetuose. Pagal šio veiksmo reikalavimus, užsienio kandidatai privalo turėti doktorantūros studijas leidžiančią pradėti kvalifikaciją, ginti savo disertaciją Estijoje ir per paskutinius tris metus nebūti pragyvenę Estijoje ilgiau kaip vienerius metus. Pagal šį veiksmą doktorantūros studijų vietos yra finansuojamos vadovaujantis Estijos valstybinio aukštojo mokslo finansavimo schema. Programos lėšomis yra padengiamos visos doktoranto iš užsienio išlaidos, susijusios su atvykimu į Estiją (kelionės išlaidos, nuoma, sveikatos draudimo išlaidos, leidimo gyventi išdavimas ir kt.). Kaip ir 3-iojo veiksmo atveju, galimi veiklos partneriai yra Estijos universitetai, organizuojantys akredituotas doktorantūros studijas šalyje.

• 5-asis veiksmas: tarptautinio bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose skatinimas teikiant paramą trumpalaikiams vizituojančių doktorantūros studentų mokslinių tyrimų projektams Estijoje. Šia schema yra teikiamas finansavimas trumpalaikiams, ne ilgiau kaip 10 mėn. trunkantiems studijų ir mokslinių tyrimų vizitams į Estiją. Paraišką šio tipo stipendijai užsienio studento vardu privalo pateikti partnerystės sutartį sudariusio Estijos universiteto dėstytojas arba mokslininkas. Paraiškos individualių kandidatų vizitams yra priimamos tik iš tų priimančių universitetų, kurie jau yra pasirašę sutartis su atvykstančiais užsienio studentais. Potencialūs kandidatai negali būti Estijos gyventojai, paraiškos teikimo metu negali studijuoti Estijos aukštojo mokslo institucijoje ir privalo studijuoti doktorantūros programoje savo šalyje. Programa finansuoja užsienio vizituojančių studentų stipendijas, kurių dydis atitinka vidutinę Estijos doktorantūros studentams skiriamą stipendiją.

• 6-asis veiksmas: tarptautinio bendradarbiavimo tinklų vystymas teikiant paramą Estijos doktorantūros studentų mobilumui. Pagal šią veiklą stipendija yra skiriama studijų/moksliniam vizitui į užsienį, trunkančiam nuo vieno iki penkių mėnesių. Paraiška stipendijai gali būti teikiama visam vizito laikotarpiui arba tik jo daliai, vėliau pratęsiant paraišką ilgesniam laikui. Šios veiklos atveju, patys kandidatai tiesiogiai teikia paraiškas programą administruojančiai institucijai. Kvietimai teikti paraiškas yra organizuojami keturis kartus per metus. Pagrindinis reikalavimas kandidatams yra, jog jų veikla vizito metu prisidėtų prie sėkmingo doktorantūros studijų užbaigimo (pvz. darbas laboratorijoje, tam tikro specifinio kurso baigimas ir t.t.). Stipendijos dydis apskaičiuojamas remiantis pragyvenimo kaštų atitinkamose šalyse lentele, patvirtinta Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos. Verta pažymėti, jog ši stipendija negali būti išmokama naudos gavėjui, kuris gauna kokią nors kitą mobilumą remiančią dotaciją.

• 7-asis veiksmas: tarptautinės dimensijos aukštajame moksle stiprinimas teikiant paramą magistrantūros studentų mobilumui. Pagal šį veiksmą kiekvienai partnerystės sutartį pasirašiusiai organizacijai, vykdančiai akredituotą magistrantūros studijų programą, kasmet skiriamas nustatytas skaičius stipendijų. Individualūs kandidatai teikia paraiškas stipendijoms gauti tiesiogiai kreipdamiesi į šias organizacijas. Paraiškos gali būti teikiamos tik pilnam studijų dalies laikotarpiui (t.y. semestrui arba trimestrui), trunkančiam ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Partnerystės sutartį pasirašiusi organizacija programą administruojančiai institucijai pateikia sąrašą finansavimui atrinktų kandidatų, o pastaroji pasirašo stipendijų sutartis su galutiniais naudos gavėjais. Grįžęs į Estiją, stipendijos gavėjas privalo pateikti ataskaitą apie stipendijos panaudojimą kartu su priedu apie savo akademinius pasiekimus vizito į užsienį metu. Stipendijos dydis apskaičiuojamas remiantis pragyvenimo kaštų atitinkamose šalyse lentele, patvirtinta Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos. Ši stipendija taip pat negali būti išmokama naudos gavėjui, kuris gauna kokią nors kitą mobilumą remiančią dotaciją.

• 8-asis veiksmas: Parama jauniesiems tyrėjams , dalyvaujantiems tarptautiniuose žinių mainuose. Pagal šį veiksmą yra teikiama parama trumpalaikiams jaunųjų tyrėjų vizitams į tarptautines konferencijas, seminarus ir kursus, vykstančius už Estijos ribų. Taip pat pagal šį veiksmą gali būti finansuojami jaunųjų mokslininkų vizitai į užsienio institucijas kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant pasinaudoti laboratorija ar biblioteka, gauti ten dirbančių specialistų konsultacijas, skaityti paskaitas ir kt. Šia priemone gali pasinaudoti doktorantūros ir magistrantūros studentai, medicinos rezidentai, tyrėjai ir dėstytojai, jaunesni negu 35 m. amžiaus arba apsigynę savo daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš penkerius metus. Išimtiniais atvejais parama gali būti teikiama ir bakalauro pakopos studentams. Kasmet nustatytas skaičius stipendijų skiriamas kiekvienai partnerystės sutartį pasirašiusiai organizacijai: nepriklausomai nuo dydžio, kiekvienam partneriui kasmet paskiriama ne mažiau kaip penkios šio tipo stipendijos. Likęs paraiškų atrankos ir stipendijų pasirašymo procesas vyksta taip pat kaip ir 7-ajame veiksme, o naudos gavėjas negali gauti daugiau kaip dvi 8-ojo veiksmo stipendijas per metus.

• 9-asis veiksmas: parama magistrantūros studentų iš užsienio studijoms Estijoje. Pagal šį veiksmą teikiama parama užsienio studentams, studijuojantiems Estijoje pagal magistrantūros programą

116

užsienio kalba. Kiekvienais metais „DoRa“ programos komitetas nustato stipendijų kvotų paskirstymą tarp partnerystės sutartį pasirašiusių organizacijų. Šios organizacijos atrenka magistrantūros programas ir naudos gavėjus, kuriems bus teikiama parama stipendijų forma. Bent 50% kvotomis nustatytų stipendijų turi būti paskiriama pirmų metų magistrantūros pakopos studentams, tuo tarpu norint gauti stipendiją antraisiais metais privaloma būti sėkmingai pabaigus pirmuosius metus ir surinkti nemažiau kaip 54 Europos kreditus (ECTS). Stipendija padengia pragyvenimo kaštus visiems magistrantūros studijų akademiniams metams (10 mėnesių), o jos gavėjas privalo per visą studijų laikotarpį (išskyrus trumpus vizitus į užsienio konferencijas arba namo) likti Estijoje. Pinigai stipendijoms skiriami toms AMĮ, kurių kiekvienoje iš magistrantūros programų praėjusiais metais studijavo ne mažiau kaip trys užsienio studentai.

Dauguma šių programos veiksmų yra įgyvendinami 2008-2015 m. laikotarpiu (išskyrus 6-ąjį veiksmą, kuris buvo įgyvendinamas 2008-2012 m. ir 7-ąją veiksmą, įgyvendinamą 2008-2014 m.). Bendras programos biudžetas sudaro 505 mln. Estijos kronų (maždaug 32 mln. eurų) , iš kurių ESF finansavimas sudaro kiek daugiau 76%, o Estijos vyriausybės skiriamos lėšos – beveik 9%. Likusią programos finansavimo dalį (maždaug 15% biudžeto) sudaro partnerystės sutartį pasirašiusių organizacijų skiriamos lėšos. Remiantis tarpiniais programos įgyvendinimo stebėsenos duomenimis, programa ne tik pasiteisino, bet ir viršijo jai keltus uždavinius. Vien per 2010 m. programa parėmė 17 tyrėjų iš užsienio ilgalaikį įdarbinimą Estijoje (tikslas – 10 tyrėjų), finansavo 10 estų doktorantų ir 19 magistrantūros studentų tyrimus, vykdomus vadovaujant tyrėjams iš užsienio. Sprendžiant iš populiarumo, pasiteisino ir trumpalaikių akademinių mokymų priemonė: 2010 m. organizuotuose e-mokymuose dalyvavo 30139 dėstytojai ir tyrėjai (tikslas - 30000 dėstytojų ir tyrėjų), dar 3551 dėstytojas ir tyrėjas dalyvavo ne elektroniniuose trumpalaikiuose mokymuose (tikslas - 400 dėstytojų ir tyrėjų)146.

4. Rekomendacijos ir aktualios pamokos Išvados ir rekomendacijos bus parengtos ir pateiktos kartu su galutine atvejo studijos versija.

5. Informacijos šaltiniai Informacijos šaltinių (įskaitant atliktus interviu) sąrašas bus pateiktas kartu su galutine atvejo studijos versija. Nr. Respondentas (institucija) Interviu atlikimo data Forma

146 Erawatch, Doctoral Studies and Internationalisation Programme "DoRa", < http://erawatch.jrc.ec.europa.eu/erawatch/opencms/information/country_pages/ee/supportmeasure/support_mig_0015?searchType=simple&sort=&action=search&matchesPerPage=5&query=&displayPages=10&reverse=false&tab=template&searchPage=129&index=Erawatch+Online+EN&orden=path

117




Documents

ŠVIETIMO IR MOKSLO SRITIES SEKTORIŲ ......Pirma tarpinė ataskaita patvirtinta 2013 m. kovo 14 d. Vertinimo priežiūros grupės posėdžio metu. Antra ir tečia tarpinės ataskaitos