Upload
others
View
8
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
VILKAVIŠKIO R. ŽALIOSIOS VINCO ŽEMAIČIO PAGRINDINĖ
MOKYKLA
SVEIKA MITYBA
TYRIMAS
0 – 10 klasės
Darbą atliko Soc. pedagogė A. Valančienė
Žalioji,
2016
2
0 – 10 KLASIŲ SVEIKA MITYBA: TYRIMAS
Sveika mityba – sveikas žmogaus kūnas. Tai maitinimosi procesas, kuomet organizmas su
maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas. Nuo to ir priklauso mūsų išvaizda, savijauta,
gyvenimo kokybė ir, žinoma, sveikata.
Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir
energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos
stiprinimui. Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t.
y. palaikyti gyvybę ir augimą.
Subalansuota ir reguliari mityba vaikystėje skatina harmoningą vaiko augimą, fizinį ir
protinį brendimą, sugebėjimą mokytis ir darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų
vystymąsi taip pat mažina atsparumą ligoms. Tyrimai rodo, jog nesveika mityba gali lemti
viršsvorį ir nutukimą, taip pat padidina kraujotakos sistemos, bei įvairių lėtinių neinfekcinių ligų
riziką.
Mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei
sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Normalią vaiko organizmo veiklą užtikrina jo
poreikius atitinkanti mityba. Tinkama mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų
maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai patenkina jo organizmo poreikius.
Tyrimas atliktas Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje.
Tyrime dalyvavo 68 0–10 klasių mokiniai.
Tyrimo tikslas – įvertinti mokinių sveikos mitybos ypatumus.
3
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį atskleidžiamas 1 pav.
Mergaitė 34 50%
Berniukas 34 50%
Viso atsakymų 68
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kad tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų
santykis yra lygus.
Mokinių pasiskirstymas pagal klases pateikiamas 2 pav.
0 4 5.9%
1 9 13.2%
2 3 4.4%
3 11 16.2%
4 11 16.2%
5 9 13.2%
6 6 8.8%
7 4 5.9%
8 5 7.4%
9 4 5.9%
10 2 2.9%
2. pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal klases
4
Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad didžiausią respondentų dalį sudarė jaunesnių
klasių (3-5 klasių) mokiniai. Tai reiškia, kad tyrimo rezultatai tiksliausiai atspindi jaunesnių
mokinių nuomonę.
Kadangi sveika mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei
tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei buvo aktualu išsiaiškinti kokių maisto
produktų mokiniai suvartoja daugiausiai per dieną (žr. 3 pav.).
1. Duona, grūdai ir bulvės
1 18 26.5%
2 12 17.6%
3 14 20.6%
4 24 35.3%
2. Riebalai, aliejai, cukrus, saldainiai
1 20 29.4%
2 22 32.4%
3 12 17.6%
4 14 20.6%
3. Daržovės ir vaisiai
1 13 19.1%
2 10 14.7%
3 15 22.1%
4 30 44.1%
5
4. Pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai.
1 14 20.6%
2 20 29.4%
3 9 13.2%
4 25 36.8%
3 pav. Daugiausiai suvartojamų produktų kiekis per dieną
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia mokinių (net 44.1% ) per dieną vartoja daržoves bei
vaisius. Taip pat per dieną mokiniai daug suvartoja ir pieno produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių –
36.8%, šiek tiek mažiau – 35.3 % duonos, grūdų ir bulvių. Riebalų, aliejaus, cukraus ir saldainių
daug per dieną vartoja tik 20.6 % moksleivių.
Mokinių nuomonė apie sveikos mitybos principus pateikiama 4 pav.
valgyti vien daržoves; 45 13.3%
atvežtiniai vaisiai ir daržovės yra vertingesni
nei vietiniai; 15 4.4%
duonos, kruopų ir makaronų valgyti kelis
kartus per dieną; 31 9.2%
valgyti tik šviežius vaisius bei daržoves,
vengti šaldytų; 34 10.1%
per dieną suvartoti ne mažiau 400 g. vaisių ir
daržovių; 32 9.5%
valgyti įvairių maisto produktų; 26 7.7%
reikia atsisakyti riebalų; 20 5.9%
6
valgyti saikingai; 34 10.1%
vengti riebalų, cukraus, saldainių; 26 7.7%
cukrus yra pagrindinis energijos šaltinis; 11 3.3%
kad sveikai maitintumeisi užtenka nevalgyti
saldumynų; 16 4.7%
druska, vertingas prieskonis, padedantis
organizme palaikyti natrio ir chloro balansą,
tuo apsaugodamas nuo įvairių ligų;
16 4.7%
cholesterolio kiekis maiste turi rūpėti tik
suaugusiems; 9 2.7%
valgant duoną ir bulves galima greičiau
nutukti nei vartojant kitus maisto produktus; 5 1.5%
sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro
mėsa, paukštiena, žuvis –jų per dieną reikia
suvalgyti daugiausia;
16 4.7%
nežinau 2 0.6%
Kita 0 0%
4 pav. Mokinių nuomonė apie sveikos mitybos principus
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia (13.3% ) mokinių sveiką mitybą suvokia kaip vien
daržovių valgymą. 10.1 % mokinių teigė, kad sveika mityba tai valgymas šviežių vaisių,
daržovių, vengiant šaldytų. Tiek pat moksleivių teigė, kad saikingas valgymas taip pat atitinka
sveikos mitybos principus.
Sekančiu klausimu tyrimo dalyvių buvo siekiama sužinoti ar jų nuomone jie maitinasi sveikai
(žr.5 pav.)
7
taip 39 57.4%
dažniausiai taip 16 23.5%
ne 2 2.9%
dažniausiai ne 6 8.8%
nežinau 5 7.4%
Viso atsakymų 68
5 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė dėl sveiko maitinimosi
Remiantis tyrimo duomenų analize, galima teigti, kad daugiau nei pusė tiriamųjų maitinasi
sveikai ir tik 2.9% tiriamųjų nuomone renkasi nesveiką maistą.
Taip pat buvo analizuojamos vaikų nuomone galimos nesveikos mitybos priežastys (žr. 6
pav.).
nesveikos mitybos pasekmių nežinojimas; 27 18.1%
informacijos apie sveiką mitybą trūkumas; 24 16.1%
finansinė padėtis neleidžia sveikai maitintis; 19 12.8%
neigiama draugų įtaka; 10 6.7%
neigiama reklamos įtaka; 10 6.7%
laiko stoka; 3 2%
valios stoka; 12 8.1%
netoli mokyklos esanti maisto parduotuvė; 15 10.1%
8
nuostata, kad nesveika mityba man
nepakenks; 4 2.7%
siauras ekologiškų produktų pasirinkimas
parduotuvėse; 6 4%
siauras ekologiškų produktų pasirinkimas
mokyklose; 4 2.7%
sveikai maitintis – neskanu; 14 9.4%
Kita 1 0.7%
6 pav. Tiriamųjų nuomonės pasiskirstymas dėl galimų nesveikos mitybos priežasčių
Daugiausia mokinių (18.1 %), kaip nesveikos mitybos priežastį išskyrė nesveikos mitybos
pasekmių nežinojimą. Šiek tiek mažiau t.y. 16.1 % moksleivių nurodė, kad viena iš svarbiausių
priežasčių yra ir informacijos trūkumas apie sveiką mitybą. Taip pat, ne mažiau svarbią priežastį
mokiniai nurodė ir finansinę padėtį, kuri neleidžia sveikai maitintis. Mažiausiai mokinių mano,
kad laiko stoka gali turėti įtakos nesveikai mitybai.
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti jeigu mokiniams būtų galimybė mokykloje rinktis
pietus, tai kokius produktus jie rinktųsi. Moksleivių maisto produktų pasirinkimas atsispindi 7
pav.
1. Sriubą
Pirkčiau 47 69.1%
Nepirkčiau 14 20.6%
Nežinau 7 10.3%
Antrą patiekalą: 2. iš mėsos
Pirkčiau 46 67.6%
9
Nepirkčiau 18 26.5%
Nežinau 4 5.9%
3. iš žuvies
Pirkčiau 24 35.3%
Nepirkčiau 32 47.1%
Nežinau 12 17.6%
4. iš vištienos
Pirkčiau 47 69.1%
Nepirkčiau 14 20.6%
Nežinau 7 10.3%
5. iš varškės
Pirkčiau 32 47.1%
Nepirkčiau 25 36.8%
Nežinau 11 16.2%
Salotas: 6. šviežių vaisių
Pirkčiau 57 83.8%
Nepirkčiau 8 11.8%
Nežinau 3 4.4%
7. šviežių daržovių
10
Pirkčiau 48 70.6%
Nepirkčiau 13 19.1%
Nežinau 7 10.3%
8. marinuotų, raugintų daržovių
Pirkčiau 35 51.5%
Nepirkčiau 28 41.2%
Nežinau 5 7.4%
9. mėsainį, dešrainį, sūrainį
Pirkčiau 38 55.9%
Nepirkčiau 23 33.8%
Nežinau 7 10.3%
10. bulvytes fri
Pirkčiau 38 55.9%
Nepirkčiau 23 33.8%
Nežinau 7 10.3%
11. saldumynus (vaflių batonėlius, šokoladus)
Pirkčiau 27 39.7%
Nepirkčiau 31 45.6%
Nežinau 10 14.7%
11
12. javainių batonėlius
Pirkčiau 43 63.2%
Nepirkčiau 21 30.9%
Nežinau 4 5.9%
13. šviežius vaisius
Pirkčiau 57 83.8%
Nepirkčiau 8 11.8%
Nežinau 3 4.4%
14. traškučius
Pirkčiau 28 41.2%
Nepirkčiau 33 48.5%
Nežinau 7 10.3%
15. gaiviuosius gėrimus (cocacola,sprite ir pan.)
Pirkčiau 31 45.6%
Nepirkčiau 29 42.6%
Nežinau 8 11.8%
16. sultis
Pirkčiau 57 83.8%
12
Nepirkčiau 7 10.3%
Nežinau 4 5.9%
17. kefyrą
Pirkčiau 35 51.5%
Nepirkčiau 30 44.1%
Nežinau 3 4.4%
18. pieną
Pirkčiau 51 75%
Nepirkčiau 12 17.6%
Nežinau 5 7.4%
19. jogurtą
Pirkčiau 59 86.8%
Nepirkčiau 6 8.8%
Nežinau 3 4.4%
20. kavą
Pirkčiau 22 32.4%
Nepirkčiau 36 52.9%
Nežinau 10 14.7%
21. arbatą
13
Pirkčiau 56 82.4%
Nepirkčiau 5 7.4%
Nežinau 7 10.3%
22. mineralinį vandenį.
Pirkčiau 46 67.6%
Nepirkčiau 13 19.1%
Nežinau 9 13.2%
7 pav. Mokinių maisto produktų pasirinkimas
Tyrimo duomenų analizės pagalba nustatyta, kad dauguma vaikų mėgsta sriubą bei vištieną,
ir jei būtų galimybė rinktis šiuos patiekalus, tai juos rinktųsi net 69.1% moksleivių. Taip pat
vaikai labai mėgsta ir rinktųsi patiekalus pagamintus iš mėsos (67.6%). Mėsos patiekalai
aprūpina organizmą baltymais ir geležimi bet nereikėtų pamiršti, kad per didelis riebalų kiekis
paros maisto racione, ypač gyvūninės kilmės, didina antsvorio riziką.
Beveik pusė moksleivių rinktųsi patiekalus iš varškės. Tačiau net 47.1% moksleivių nurodė,
kad nesirinktų patiekalų iš žuvies, o tai reiškia, kad nepasirinkdami žuvies patiekalų mokiniai
praranda polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurie mažina širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.
Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad beveik visi moksleiviai rinktųsi šviežių vaisių bei
daržovių salotas, ir kiek daugiau nei pusė mokinių rinktųsi raugintas, marinuotas daržoves.
Mokiniai valgydami daug daržovių bei vaisių gauna daug vitaminų, mineralų, skaidulinių
medžiagų, antioksidantų, medžiagų, saugančių nuo ligų. Ankštinės daržovės gali papildyti
geležies atsargas. Žalios lapinės daržovės taip pat turi Fe.
Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė., kad vis dėlto pirktų nesveiką maistą t.y. dešrainius,
sūrainius, mėsainius bei bulvytes fri. Kiek mažiau nei pusė mokinių nurodė, kad jei būtų
galimybė pirktų ir saldumynus, traškučius bei gaiviuosius gėrimus. Todėl mokiniams reikėtų
akcentuoti, kad produktai, kurie turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), yra tik energijos
šaltinis, bet turi labai mažai kitų vertingų medžiagų. Tačiau net 83.8% mokinių pirktų sultis, o
14
jose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač daug antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių
vitaminų ir mineralinių medžiagų (karotenoidų, vitaminų C ir E, kalio, magnio) bei skaidulinių
medžiagų. O visų šių vitaminų vartojimas didina imuninės sistemos atsparumą.
Net 86.8% tiriamųjų nurodė, kad pirktų jogurtą, pieną – 75% , kefyrą – 51%. Pagal
rekomendacijas pieno produktų reikėtų suvartoti apie 500g/dieną, kadangi jame yra ypač
mokiniams vertingų įvairių vitaminų tokių kaip: A, B2, B6, B12, kalcio, fosforo, angliavandenių,
riebalų bei baltymų. Taip pat piene yra vienintelis pieno angliavandenis – pieno cukrus laktozė,
kurio daugiau niekur nėra. Patekusi į žarnyną laktozė pasižymi naudingu, žarnyno mikroflorą
normalizuojančiu poveikiu.
82.4% tyrimo dalyvių pirktų arbatą, kiek mažiau – mineralinį vandenį ir daugiau nei pusė
tiriamųjų nepirktų kavos. Džiugu, kad mokiniai vartoja daug skysčių: sultis, arbatą, vandenį.
Kadangi kasdien, iš mūsų kūno pašalinama apie 2,5 litro vandens, tad būtina atstatyti šį trūkumą.
Vanduo – puikus virškinimo proceso pagalbininkas, pašalinantis iš organizmo nereikalingas
medžiagas.
Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar mokiniai žino kas yra ekologiški maisto
produktai (žr. 8 pav.).
bet kokios kaime, sode išaugintos daržovės
bei vaisiai 27 39.7%
visos Lietuvoje išaugintos daržovės ir vaisiai
yra ekologiški 10 14.7%
tie produktai, ant kurių parašyta
„Ekologiškas produktas“ 16 23.5%
tie produktai, ant kurių parašyta „Pagamintas
iš natūralių produktų“ 5 7.4%
tie produktai, kurių etiketėje užrašyta
„Ekologiškas produktas“ ir nurodytas
sertifikavimo įstaigos pavadinimas bei jos
4 5.9%
15
logotipas
ekologiški maisto produktai nesiskiria nuo
įprastinių maisto produktų 2 2.9%
nežinau 4 5.9%
8 pav. Mokinių nuomonės pasiskirstymas ekologiškų maisto produktų atžvilgiu
Mokinių nuomone ekologiški maisto produktai tai bet kokios kaime, sode išaugintos
daržovės bei vaisiai. Taip mano net 39.7% moksleivių. 23.5% tiriamųjų tiki, kad ekologiškas
maista yra tie produktai, ant kurių parašyta „Ekologiškas produktas“. 14.7% tyrimo dalyvių
teigia, kad visos Lietuvoje išaugintos daržovės ir vaisiai yra ekologiški. Tyrimo metu nustatyta,
kad 2.9% moksleivių mano, kad ekologiški maisto produktai nesiskiria nuo įprastinių maisto
produktų.
Taip pat buvo analizuojama moksleivių nuomonė apie reklamos įtaką sprendimui pirkti
tam tikrus maisto produktus. Mokinių nuomonė atsispindi 9 pav.
Kuo labiau reklamuojamas produktas, tuo jį
dažniau renkuosi 19 27.9%
Reklama turi mažai įtakos mano
apsisprendimui pirkti 16 23.5%
Aš turiu savo nuomonę ir reklama manęs
visai neįtakoja 29 42.6%
nežinau 3 4.4%
Kita 1 1.5%
9 pav. Mokinių nuomonės pasiskirstymas ekologiškų maisto produktų atžvilgiu
Remiantis tyrimo duomenimis galima konstatuoti, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių
moksleivių turi savo nuomonę ir reklama jų sprendimui pirkti
16
tam tikrus maisto produktus visai neįtakoja, arba įtakoja mažai. Tačiau kita dalis (27.9%) tyrime
dalyvavusių moksleivių teigia atvirkščiai – kad kuo labiau reklamuojamas produktas, tuo dažniau
jie jį renkasi.
Paskutiniuoju tyrimo klausimu buvo siekiama sužinoti ar mokiniai yra patenkinti savo svoriu
(žr. 10 pav.).
taip 54 79.4%
ne 4 5.9%
galėčiau sverti daugiau 2 2.9%
galėčiau sverti mažiau 8 11.8%
10 pav. Mokinių nuomonė apie esamą svorį
Nustatyta, kad 79.4% tyrime dalyvavusių mokinių yra patenkinti savo svoriu, 11.8%
moksleivių norėtų sverti mažiau.
17
IŠVADOS
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadas, kad daugiau nei pusė (80.9 %)
moksleivių vartoja sveiką maistą. Ypač daug mokiniai valgo daržovių, vaisių. Jiems taip pat
patinka pieno produktai, mėsos patiekalai, kiek mažiau vartoja duoną ir bulves.
Tyrimo duomenų analizės pagalba nustatyta, kad dauguma vaikų mėgsta sriubą bei vištieną,
(69.1%), taip pat vaikai labai mėgsta mėsos patiekalus (67.6%). Beveik pusė moksleivių rinktųsi
patiekalus iš varškės. Tačiau net 47.1% moksleivių nurodė, kad nesirinktų patiekalų iš žuvies.
Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad beveik visi moksleiviai rinktųsi šviežių vaisių bei
daržovių salotas, ir kiek daugiau nei pusė mokinių rinktųsi raugintas, marinuotas daržoves.
Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė., kad vis dėlto pirktų nesveiką maistą t.y. dešrainius,
sūrainius, mėsainius bei bulvytes fri. Kiek mažiau nei pusė mokinių nurodė, kad jei būtų
galimybė pirktų ir saldumynus, traškučius bei gaiviuosius gėrimus. Tačiau net 83.8% mokinių
pirktų sultis, jogurtą - 86.8%, pieną – 75% , kefyrą – 51% tiriamųjų. 82.4% tyrimo dalyvių
pirktų arbatą, kiek mažiau – mineralinį vandenį ir daugiau nei pusė tiriamųjų nepirktų kavos.
Dauguma mokinių, nesveikos mitybos priežastį išskyrė nesveikos mitybos pasekmių
nežinojimą bei finansinę padėtį, kuri neleidžia sveikai maitintis.
Mokinių suvokimu sveika mityba tai – vien daržovių valgymas, arba jų valgymas vengiant
šaldytų. Mokinių nuomone ekologiški maisto produktai tai bet kokios kaime, sode išaugintos
daržovės bei vaisiai. Taip mano net 39.7% moksleivių.
Remiantis tyrimo duomenimis galima konstatuoti, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių
moksleivių turi savo nuomonę ir reklama jų sprendimui pirkti
tam tikrus maisto produktus visai neįtakoja, arba įtakoja mažai.
Nustatyta, kad 79.4% tyrime dalyvavusių mokinių yra patenkinti savo svoriu, 11.8%
moksleivių norėtų sverti mažiau.
18
REKOMENDACIJOS
Gilinti – plėsti mokinių sveikos mitybos įgūdžius.
Mokyti moksleivius pasirinkti maisto produktus, kurių vartojimas atitiktų sveikos mitybos
reikalavimus.
Valgyti kuo įvairesnį maistą, nes bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų
pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Mokiniams daugiau vartoti žuvies bei varškės patiekalų, mažiau – cukraus ir saldainių bei
greitai pagaminto maisto (mėsainių, dešrainių, sūrainių).
19
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sveika mityba. Internetinė prieiga.
http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveika_mityba/
2. Moksleivių mityba: mėsainis ar obuolys?2013-09-06 http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-
mesainis-ar-obuolys/
3. Moksleivių sveika mityba. http://www.kalorijos.lt/moksleiviu-sveika-mityba/
http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveika_mityba/http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-mesainis-ar-obuolys/http://etaplius.lt/moksleiviu-mityba-mesainis-ar-obuolys/http://www.kalorijos.lt/moksleiviu-sveika-mityba/