V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.8 (249) 2015 SPALIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Kai(p) idëja tampa kûriniu. V., 2014Sudarytoja Auðra Trakðelytë

Acta Academiae Artium Vilnensis 75-asis tomas,kuriame spausdinamos skirtingø srièiø ir istoriniølaikotarpiø tyrinëtojø publikacijos. Visas jas jungiasunkiai apèiuopiamas minties, sumanymo, koncep-to ar idëjos aspektas. Mat idëja yra komponentas,jungiantis kûrybiná procesà ir produkcijà, autoriø irkûriná. Daugiausia publikuojamos atvejo analizës,nes ði analizë pasitarnauja iðsamesnei refleksijai iryra ðiandieninio meno bei kultûros tyrëjø mëgsta-ma tyrimø forma.

Anna Mikonis-Railienë, Lina Kaminskaitë-JanèiorienëKinas sovietø Lietuvoje. Sistema, filmai,reþisieriai. V., 2015Dailininkas Tomas Mrazauskas

Knygoje pirmàkart aptariama savita Lietuvosvaidybinio kino istorija 1953–1990 m., jos genezë,institucijø plëtra, meniniø sroviø sklaida, filmørecepcija, reþisieriø asmenybës, remiantis archy-vine Lietuvos ir Rusijos medþiaga. Pateikiant dau-gybæ naujø faktø, nesiûlomas tradicinis kino isto-rijos pasakojimas, suræstas ið datø, reþisieriø bio-grafijø ir filmø premjerø chronologijos. Knygojeatgyja filmai, priklausantys istorijai, taèiau su jaisnaujai atgyja ir pati istorija.

NAUJØJØMOKSLO

METØPRADÞIA

V. Jankausko nuotr.

LIETUVIØ DAILININKAI

Skulptorius, VDA garbës daktaras Vytautas Ka-ðuba. Ðià vasarà suëjo ðimtas metø nuo jo gimimo.Vytauto Maþelio nuotr.. Draugas, 1994. Nr.20

paveldosaugos ir paveldotvarkos praktikoje, iliustruodamas gausiaiskonkreèiais pavyzdþiais pasakojo ámonës CAD & F ProjektServisas vadovasDalius Èekanavièius. Dalyviai praneðëjui turëjo daug klausimø, buvo ais-tringai diskutuojama kuriuose objektuose ir kaip galima pritaikyti naujausiusmatavimø bûdus.

Mokymus apibendrinant ir diskusijø metu nuolat buvo kalbama, kadistoriniø pastatø pritaikymas naujiems poreikiams neturi pakenkti iðli-kusiems autentiðkiems elementams. Jø iðsaugojimas priklauso nuo didþiuliobûrio specialistø erudicijos ir profesionalumo. Renginys Panemunës pilyjeneabejotinai prisidëjo prie tø itin svarbiø savybiø ugdymo.

Kaip minëta, mokymus organizavo Vilniaus dailës akademija, todëlbuvo smalsu suþinoti, kokius áspûdþius Panemunës pilyje su profesionalaispraleistos trys dienos paliko ðios aukðtosios mokyklos studentams. Áspûdþiaispasidalijo Paminklotvarkos katedros II kurso bakalaurantë Milda Vaiðta-raitë, studijuojanti sienø tapybà:

„Vaþiuodama á ðiuos mokymus labai daug nesitikëjau, taèiau trys dienos,praleistos Panemunës pilyje, nenuvylë. Esu maloniai nustebinta konferencijosinformatyvumo ir ávairiapusiðkumo. Teoriniø ir praktiniø mokymø vadovai

mus puikiai supaþindino su restauravimo procesais, mielai atsakinëjo áklausimus. Buvo ádomu iðgirsti ávairius poþiûrius á restauratoriams iðkylan-èias problemas. Vyresni kolegos dalijosi patirtimi, kuri mums, studentams,tikrai naudinga. Suþinojome daug naujø sàvokø, restauratoriø kasdieniamedarbe vartojamø terminø. Kaip bûsima sienø tapybos restauratorë galiupasakyti, kad istorinës polichromijos mokymai buvo vertingi, be to, daugiðgirdome apie architektûros restauravimà. Ðios temos itin glaudþiai susijusios,o restauratoriaus darbe skitingø srièiø specialistø bendradarbiavimas neiðven-giamas.

Áspûdá paliko ne tik Panemunës pilis, bet ir iðvyka á Gelgaudiðkio dvarorûmus. Èia dirbanèios restauratorës mums pristatë tiek jau ávykdytø darbørezultatus, tiek ir restauruojamø objektø bûklæ. Buvo ádomu pamatyti jø darbovietas, kurios leido susidaryti áspûdá, kokias geras ir patogias sàlygas gali turëtiLietuvos restauratoriai.

Apgyvendinimas ir maitinimas taip pat patiko, nesudarë diskomforto irleido jaustis darbingiems visas tris mokymø dienas.

Ðie mokymai suteikë labai daug informacijos ir puikiai iliustravo mûsødarbo pobûdá ateityje“.

Dalia Klajumienë, Milda Vaiðtaraitë

MOKYMAI PANEMUNËS PILYJE

D. Klajumienës nuotraukos

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 3

Spalis1 d. Naujøjø mokslo metø pradþia. Akademijos patal-

pose eksponuojami prof. Algimanto Ðvëgþdos pie-ðiniø konkurso dalyviø darbai. Studentø eisena perVilniaus senamiestá. „Titaniko“ parodø salëje atida-roma tarptautinë paroda „E Pluribus Unum“

6 d. Vilniaus grafikos meno centre „Kairë-deðinë“ ati-daroma prof. Petro Mazûro pieðiniø, laiðkø ir kt.dalykø paroda „Kai viltis tampa strategija“

13 d. Galerijose „Artifex“ pristatomas socialinio menoprojektas „Spalvotas pasaulis“. Organizatorës prof.E. G. Bogdanienë ir prof. J. Vazalinskienë

22 d. „Titaniko“ parodø salëje atidaroma 7-oji Vilniaustarptautinë dailininko knygos trienalë

26 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Paminklo-tvarkos katedros paroda „Restauravimo labirintai“

27 d. Galerijoje „5 malûnai“ atidaroma paroda „Komu-nikacija“

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O SK R O N I K A

Vytautas Brëdik is

STUDIJOS VDI(ávadas á architektûrà )

Ið spaudai rengiamos knygos „TreèiasTomas“

„Vilniaus miesto þali vartai, Vilniaus miesto þali vartai“, dainuodavompatriotines dainas ir smarkiai trypdami kojomis mes, kiemo vaikai, su me-diniais ið gontø iðpjautais ðautuvëliais ant peèiø, vis þygiuodavom vaduotiVilniaus miesto...

O po 15 metø, jau be ðautuvëlio, atvykau taikiai studijuoti, projektuo-ti ir statyti Vilniaus...

Kitas svarbus mano intelektualinës ir kûrybinës biografijos etapø tie-siogiai siejasi su studijø pradþia Vilniuje. Atvykæs ið savo jaunystës miestoá dar menkai paþástamà Vilniø studijuoti Architektûros mokslø pasijutaupatekæs tarsi á „Paryþiø“.

Viskas èia buvo kitaip ir visi buvo kitokie, net Dailës instituto raðtinësvedëjà, vëliau taip paprastà ir artimà Pauliukà, palaikiau instituto direkto-rium. Su Vilniumi buvau anksèiau tik epizodiðkai susipaþinæs per 1946metais ávykusià Dainø ðventæ.

Vertingiausias, þinoma, buvo, yra ir bus Vilniaus senamiestis, su LDKdidybës laikus menanèiais, svarbiausiais valdymui, gynybai ir tikëjimo ið-paþinimui skirtais statiniais, organiðkai ásiterpusiais á miesto bendruomenësgyvenamøjø kvartalø masyvà... Senamiesèio gatveliø natûraliai gyvas vin-guriavimas nelygaus reljefo pavirðiumi, kartu su lipanèiais ir besileidþian-èiais pastatais ar pereinamais ávairiø netaisyklingø konfigûracijø kiemais,pavirto á paslaptingà ir uþburiantá labirintà ið kurio magijos pinkliø iki ðiolvis dar nepavyksta iðtrûkti...

Einant siauromis senamiesèio gatvelëmis ypaè jauèiamas nepapras-tai átaigus suspaustos erdvës pojûtis man darë iki tol dar nepatirtà keistàáspûdá. Já stiprino uþdaro ir savyje susitelkusio, tankiai apgyvendinto, betjaukaus miesto kasdieninio gyvenimo ðurmulys. Miesto, kurá sutelktinaikûrë, statë ir saugojo daugiatautë pilietinë bendruomenë, kurios dëka ikiðiol iðliko dar gyva autentiðka praeities dvasia.

1949 metais ástojus á architektûros fakultetà teko kasdien tiesiogai jaus-ti akivaizdø skirtumà tarp ðimtmeèiø tëkmëje organiðkai susiformavusiosenamiesèio ir dirbtinai ið staèiakampiø kvartalø formuojamo, ir per trumpàlaikà uþstatomo neiðvaizdþiais pastatais naujamiesèio.

Vilniaus istorinëje ðirdyje ásikûrusiam Dailës institutui tada priklausëvienoje ið nuostabiausiø senamiesèio vietø pastatyti senieji Bernardinøvienuolyno pastatai su ðiek tiek neáprastos ir iki tol nematytos architektûrosbaþnyèia. Todël studentai, nepriklausomai nuo specialybës, o taip pat dës-tytojai, pastoviai jautë teigiamà ir didingà LDK kultûros istorijos tarpsnáprimenanèios architektûros estetiná poveiká... Tà emociná sàlyèio su har-moningomis senosios istorinës architektûros formomis poveiká dar su-stiprino pieðimas ir tapyba ið natûros gretimuose istorinæ atmintá saugan-èiuose senamiesèio skersgatviuose ir kiemeliuose, o taip pat buvusiameBernardinø sode – natûralios gamtinës aplinkos Vilnelës vingyje.

Studijø metu man, þingeidumo genamam, netgi pavyko nelegaliai pa-tekti ir „iðstudijuoti“ kai kuriø Bernardinø vienuolyno pastatø rûsius ir pa-stoges, iðbandyti didþiøjø vargonø galimybes, pamatyti ið arti ir paliestirankomis galingo muzikos instrumento tobulà dizainà.

Taèiau labiausiai nustebino Bernardinø baþnyèios áspûdingo tûriopastogës erdvë, susidedanti ið dalinai apðviesto ir vizualiai neapibrëþtogotikiniø skliautø pavirðiaus ir paslaptingo stogo konstrukcijø nërinio, su-daranti fantastiðkos, sunkiai ásivaizduojamos erdvës vizijà.

Neáprastos pasirodë ir paèios studijos. Specialybës dalykams buvoskirta þymiai daugiau laiko, o ne iðbarstyta visiems po truputá, kaip buvauápratæs gimnazijoje. Ádomiausi man buvo kompozicijos ir projektavimo prak-tiniai uþdaviniai, taip pat pieðimas su akvarele. Jiems ir skirdavau daugiau-sia dëmesio bei laiko, kurio, pasirodo, vis tiek, daþniausiai pritrûkdavo.Todël ápratau, kaip ir daugelis studentø, papildomai dirbti vakarais po pa-skaitø mums paskirtoje studijoje. Taip ðis áprotis ilgainiui tapo paproèiu.

Spalvingi buvo taip pat instituto dës-tytojai, atstovavusieji tuo metu diametraliaiprieðingus estetinius poþiûrius. Atvykæ iðRusijos architektai bandë ádiegti to metoLeningrado dailës akademijoje vyravusiasrealistinio meno nuostatas, buvo prieðiðkainusistatæ prieð Vakarø meno kryptis ir pa-niekinamai vertino tarpukario Lietuvoje su-kurtà moderniàjà architektûrà. Vienas ið jøbuvo Vladas Mikuèianis, tarybinës mokyk-los paruoðtas architektas praktikas, kurispradþioje buvo tvirtai ásitikinæs savo socia-

listinio realizmo principø iðugdytø meniniø poþiûriø pranaðumu, o gal bût irnedráso abejoti tuo metu vyravusiomis, „ið virðaus” diegiamomis meninëmisnuostatomis. Taèiau laikui bëgant, átakojamas kolegø ir aplinkos, jo poþiû-ris á architektûrà keitësi. Prisipaþinsiu, bendravimas su ðuo dëstytoju, ovëliau ir kaip diplominio darbo vadovu, dël ðios kontraversiðkos asmenybësnuostatø man buvo sudëtingas: ið vienos pusës tai buvo átakingas, savimipasitikintis ir reiklus kitiems specialistas, o ið kitos, nepriimtinos ir svetimosestetinës orientacijos architektas. Pradþioje buvo nelengva su juo susi-kalbëti, taèiau vëliau pavyko abiem pusëm rasti diplomatiðkà ir priimtinàsprendimà – ið dëstytojo pasisavinti tik profesinæ patirtá, nereaguojant á joman nepriimtinà estetinæ orientacijà.

Tuo tarpu Lietuvos architektø þvilgsniai nuo seno jau buvo nukreipti ámums dvasiðkai artimesnæ Vakarø Europà. Todël ir mes, studentai, per ki-tus dëstytojus jausdami tarpukario Lietuvos architektûros poveiká, ruoð-dami projektus ir bendraudami vadovaudavomës vakarietiðkos architek-tûros pavyzdþiais. Architektas Simonas Ramunis profesionaliai vedë ak-varelës uþsiëmimus, jø metu rodydavo pavykusius studentø darbus ar gerasreprodukcijas, tame tarpe ir Paryþiaus aukðtosios meno mokyklos studentødarbø atlikimo pavyzdþius, teigiamai vertindavo jø estetikà. Studentams taipadëdavo apsispræsti, o taip pat lavinti savo meniná skoná...

Kitas dëstytojas – Antanas Tauras, nors ir buvo baigæs mokslus Pran-cûzijoje, savo pedagoginiame darbe daugiausia rëmësi sausais, daþnai sche-matiðkos architektûros pavyzdþiais, per daug neskirdamas laiko kûrybinioprado plëtojimui mumyse. Eduardas Budreika, nuolat paskendæs moksli-niuose ir visuomeniniuose darbuose, reiðkësi kaip ribotø galimybiø ir men-ko estetinio skonio teoretikas, maþai kà galintis duoti studentui dëstytojas.

Todël studijø eigoje daþniausiai tekdavo pasikliauti pasenusiais „po-grindinës“ literatûros pavyzdþiais ar kurso draugø nuomone ir ignoruoti ki-taip màstantá ar nekompetentingà dëstytojà. Dabar þvelgiant á studijø me-tus tenka konstatuoti, kad tai buvo tikrai nepavydëtinas, pusiau savamoks-lis architektûros specialybës studijavimo variantas.

Tiesa, tenka pripaþinti, kad gerus pieðimo pagrindus jau pirmuose kur-suose mums suformavo su entuziazmu ir profesionaliai dëstæs BoleslovasMotuza. Ðalia ilgalaikiø akademiniø formos modeliavimo studijø praktikavotrumpus greitus eskizus, atliekamus ávairiomis technikomis. Dëstytojas pa-dëjo suvokti ir teigiamai ávertinti greità eskiziná pieðiná ið natûros kaip visa-pusiðkà formos ir jos struktûros studijà – analizæ, ið ávairiø rakursø atlieka-mà apibrëþtoje erdvinëje situacijoje. Kad pieðimas tai studijavimas, o nekopijavimas. Ypatingà vietà uþëmë eskizai atliekami neskiestu tuðu arbaakvareliniais daþais naudojant didelio numerio akvareliná teptukà !!!

Taip pat, jau pirmame kurse, visi pajutome, akivaizdø skirtumà tarpgimnazijos reikalavimo iðmokti mintinai ir profesoriaus Zigmo Þemaièio kû-rybingumà skatinanèiø pedagoginiø nuostatø, kai teko raðtu iðspræstiaukðtosios matematikos kontrolinio darbo uþdaviná. Jis patarë laisvai nau-dotis mûsø atsineðta literatûra sakydamas, kad visko iðmokti mintinai neáma-noma ir nëra jokio reikalo, bet iðmokti kûrybiðkai pasinaudoti prieinamainformacija – bûtina !!!

Tuo tarpu kiti dëstytojai, atrodo, buvo susitaikæ su esamomis aplin-kybëmis ir nuolankiai diegë tarybinës liaudies „pasiekimus“...

Ávairiø atvykusiø ir vietiniø dëstytojø skaitomos dailës istorijos paskaitosbuvo neádomios, be kûriniø analizës ir profesionalaus vertinimo. Anais laikaistai buvo „nemadinga“, o ir patys dëstytojai tam buvo nepasiruoðæ. Per eg-zaminà mes turëjome tik atspëti parodyto kûrinio autoriø, pavadinimà irsukûrimo metus – panaðiai kaip burti ið kortø? Atskirai architektûros istori-ja ið viso nebuvo dëstoma, o tik glaustai, kaip varganas priedëlis, kartu subendru dailës istorijos kursu...

Studijø pradþioje dar kurá laikà susitikdavau su buvusiais klasës drau-gais birþieèiais, bet tai tæsësi tik pirmus metus. Dailës institute ne tik stu-dijos skyrësi nuo kitø aukðtøjø mokyklø, bet ir mokslo metai prasidëdavo,ne nuo rugsëjo, bet nuo spalio 1 d. Todël ir per vasaros atostogas Birþuoseretai pavykdavo sutikti kà nors ið buvusios klasës draugø.

Studijuojantys Dailës institute, ne tik architektûros bet ir kitas specia-lybes, daþniausiai vakarais po paskaitø darydavo „namø darbus“: vykdyda-vo kompozicijos uþduotis, pieðdavo ar tapydavo jiems paskirtose studijose.

Mûsø studijoje savaime uþsimegzdavo po-kalbiai ávairiomis temomis, vykdavo atrastosspecialybinës literatûros perþiûros, projek-tø iðpildymo grafikos bandymai ir kiti uþsi-ëmimai. Jau aukðtesniame kurse populiarustapo „futbolo“ þaidimas, á kurio treniruoteskartais ateidavo ir kurso draugas A. Ðiekð-telë ið tapybos. Prieð kursiniø darbø perþiû-ras darbai studijoje ágaudavo konkuruo-janèiø tarpusavyje manufaktûrø pobûdá iruþsitæsdavo iki vëlyvo vakaro arba net ikiankstyvo ryto. (Tæsinys kitame numeryje)

Vieðøjø pirkimø skyriaus vedëja, leidyklos darbuotojaEglë Telyèënienë. V. Jankausko nuotr.

AKADEMIJOS ÞMONËS VDA, besiruoðdama atidaryti naujà Nidos meno kolonijos pastatà, spalio 19–25 dienomissuorganizavo pirmà renginá – forumà, susidedantá ið intensyviø kursø savaitës ir performatyvausvakaro. Ðis, pirmasis VDA ir Aalto universiteto Meno, dizaino ir architektûros mokyklos (Helsin-kis, Suomija) partnerystës projektas – Nidos doktorantø mokykla (NDM). Tai laipsnio nesuteikiantismokslinis vienetas, kuris jauniesiems tyrëjams uþ dalyvavimà suteikia akademiniø kreditø. Mokyklaásikûrusi Nidos meno kolonijoje, Neringoje. Intensyviø kursø sesijà sudarë paskaitos ir dirbtuvë apiemokslo ir meno sàveikos taðkus „Dûmai ir veidrodþiai – sureþisuoti argumentai ir meninio tyrimolegitimavimas“.

Jei mokslas yra pasaka, kuria sunku nepatikëti (Bruno Latouras), tuomet mokslinis tyrimas yrane daugiau nei groþinë literatûra (fikcijos raðymas). Dar daugiau, fikcija – tai meno sritis. Ar taitiesiog apgaulë, taisykliø susaistyti fokusai, ar tikra fikcija, tokioms istorijoms átikinamai papasakotireikia daug kûrybingumo ir þiniø. Bûtent ðis pasakos pasakojimas ir átikinëjimas, kuruojamas JustësKostikovaitës ir Julijono Urbono, pristatytas pirmuosiuose NDM kursuose.

NDM skelbë atvirà konkursà 2015 m. pavasará ir atrinko tyrëjus, kurie gaus stipendijas ir dalyvauskursuose. Tai meno ir mokslo doktorantai Cavalli Bastosas (Londono karaliðkasis menø koledþas,JK), Federica Bueti (Londono karaliðkasis menø koledþas, JK), Rafaelis Dernbachas (Kembridþouniversitetas, JK), Joanna Fiduccia (Kalifornijos universiteto Meno istorijos fakultetas, JAV), LieneJakobsone (Latvijos meno akademijos Dizaino fakultetas), Sara Lundberg (VDA, „ArcInTex“doktorantûra), Tomas Martiðauskis (VDA), Aneli Nederberg (Sario universiteto Muzikinës kompo-zicijos fakultetas, JK), Marina Noronha (Aalto universitetas, Suomija), Justë Peèiulytë (VDA,„ArcInTex“ doktorantûra), Dovilë Tumpytë (VDA), Darius Þiûra (VDA).

Vienos savaitës trukmës kursuose paskaitas ir kûrybines dirbtuves vedë dr. Piersandra Di Matteo(Bolonijos universitetas, Ispanija), dr. Timothy Ingoldas (Aberdyno universitetas, JK), raðytojas irmenininkas Ingo Niermannas, dr. Stephenas Wrightas (Europos vizualiniø menø mokykla, Prancû-zija), menininkas ir dizaineris Julijonas Urbonas (VDA), dr. Vytautas Michelkevièius (VDA).

Ðie intensyvûs kursai ir performatyvus vakaras surengti ruoðiantis atidaryti naujàjá – antràjá –VDA Nidos meno kolonijos pastatà. Ðis pastatas pritaikytas doktorantø praktinei ir teorinei edu-kacijai, konferencijoms, kûrybinëms dirbtuvëms, parodoms, performansams, koncertams irrezidencijoms organizuoti. Spalio 23 d. vyko vieðas performatyvus vakaras, skirtas artëjanèiam Ni-dos meno kolonijos pastato atidarymo renginiui. Jo metu Linda Stupart (Pietø Afrikos Respublika),Olivia Erlanger (JAV), Joanna Fiduccia (JAV) ir kiti pristatë savo performansus-paskaitas.

Projekto rëmëjai: Lietuvos kultûros taryba, Lietuvos Respublikos kultûros ministerija, Goethe’sinstitutas Vilniuje. Partneris – Ðiuolaikinio meno centras. Mûsø inf.

Nidos doktorantø mokykla

MOKYMAI PANEMUNËS PILYJESpalio 22–24 d. Panemunës pilyje (Jurbarko r.) vyko mokymai tema „Paveldotvarkos darbø

specifika ir metodai“. Juos organizavo Vilniaus dailës akademijos Paminklotvarkos katedra (at-sakinga dëst. Vidutë Povilauskaitë), partneris – Lietuvos Respublikos restauratoriø sàjunga. Ðiemokymai – tai projekto „Panemunës pilies Pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuo-menës reikmëms“ (proj. kodas EEE-LT06-KM-01-K-01-067) dalis.

Trijø dienø renginá sudarë paskaitos, pratybos ir restauruojamø paveldo objektø – Panemunëspilies ir Gelgaudiðkio dvaro rûmø – apþiûra, atliktø bei atliekamø darbø analizavimas. Daugiaunei trisdeðimties su paveldo saugojimu susijusiø asmenø grupë (ávairiø srièiø aukðtos kvalifikacijosrestauratoriai, kultûros sritá kuruojantys valdininkai, VDA Paminklotvarkos katedros studentai– bûsimieji restauratoriai, doktorantai, dailës istorikai) gilinosi á ilgà ir komplikuotà Panemunëspilies restauravimo ir pritaikymo visuomenës reikmëms istorijà (dailës istorikës dr. Rasos But-vilaitës paskaita). Po pilies mûrus vedþiojo ir iðsamiai kiekvieno atlikto darbo dësningumus ir ky-lanèius sunkumus aiðkino architektë restauratorë Vidutë Povilauskaitë. Tai padëjo geriau suprastijau atliktø ir vykdomø darbø specifikà, ansamblio restauravimo koncepcijos stipriàsias puses arvis dar diskutuotinus klausimus. Visus labai suþavëjo, kad pilies restauratoriai jautriai atsiþvelgiaá naujø tyrimø duomenis ir nebijo integruoti naujø duomenø, leidþianèiø papildyti istoriná vaizdà.Dalyviai akivaizdþiai pajuto, kad galutiná rezultatà lemia sutartinis kompleksinis istorikø, dai-lëtyrininkø, archeologø, restauratoriø ir statybininkø darbas, leidþiantis iðspræsti tikrai nelengvusansamblio atgaivinimo uþdavinius.

Daug naudos davë technologës Elvyros Telksnienës ir aukðèiausios kategorijos sienø tapybosrestauratoriaus prof. Juozo Algirdo Pilipavièiaus paskaitos ir vadovautos pratybos, padëjusios per-prasti istoriniø pastatø mûro, tinkuotø pavirðiø ir sienø tapybos dekoro avarinës bûklës likvidavimo,sutvirtinimo uþduotis. Visi dalyviai galëjo pamatyti tradicinës ilgametës technologijos tinkoruoðimo procesà, turëjo galimybæ patys pabandyti sutvirtinti nuo sienos atðokusá tinko sluoksná,„uþauginti“ tai, kas sienose prarasta, pagal turimas metodikas ávertinti Panemunës pilies fasadøsienø mûro ir tinkuotø pavirðiø bûklæ. Polichrominiø tyrimø eigà, metodus ir rezultatus mokymødalyviai analizavo ne tik Panemunës pilyje, bet ir Gelgaudiðkio dvaro rûmuose, kur savo patirtimidalijosi aukðèiausios kategorijos restauratorë architektë Neringa Ðarkauskaitë-Ðimkuvienë, o surûmø istorija ir tvarkybos darbø eiga supaþindino Gelgaudiðkio kultûros centro turizmoadministratorë þurnalistë Diana Ðleþienë.

Kadangi Panemunës pilyje darbai atliekami taikant ávairius paveldotvarkai bûdingus metodus,mokymuose nemaþai diskutuota apie terminø ávairovæ, dël to kylanèià painiavà, Lietuvoje ir kituosekraðtuose vartojamø sàvokø skirtumus. Ðià temà savo paskaitoje plëtojo Vilniaus universiteto Isto-rijos fakulteto doktorantë Viltë Januðauskaitë, pateikusi ne tik iðsamø terminø ir paveldosaugosteorijø raidos Europoje vaizdà, bet ir iðkëlusi ne vienà provokuojantá klausimà diskusijai.

Architektûros paveldo restauravimo ir tvarkybos darbai neiðsiverèia be tiksliø matavimø. Èia ápagalbà pasitelkiami fotogrametriniai matavimai. Kaip toks metodas yra taikomas (nukelta á 4 psl.)

Ið projekto „Spalvotas pasaulis“ekspozicijos

Parodoje „Restauravimo labirintai“