VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2006 m. vasario 7 d.

Nr. 3 (1306)

VISAPUSIÐKAS ÞVILGSNISÁ STATISTIKÀ

Miglë Kairytë

Matematikos statistikos katedros profesûra, siûlydama bakalaurø, magist-rantø baigiamøjø darbø temas, neapsiriboja grynai vien matematikos, ekono-mikos, finansinës veiklos tematika. Siûlomø temø sàraðas rodo dëstytojø vi-sapusiðkà poþiûrá á statistikà. Jie nepamirðta ðvietimo, kultûros, medicinos irkitø svarbiø mûsø gyvenimo srièiø.

Ðtai ðiemetiniams absolventams, bûsimiesiems bakalaurams doc. Nerutë Kligie-në pasiûlë statistiniø tyrimø metodu pasidomëti kultûros paveldo raiðka Lietu-

vos interneto svetainëse, doc. Audronë Jakaitienë – pasitikëjimo rodikliais progno-zavime. Prof. Leonas Saulis siûlo bakalauro baigiamajame darbe apibendrinti kai-nø nuolaidø (diskontavimo) tikimybiø tyrimà. Prof. Kæstuèio Kubiliaus siûlomos te-mos skatina absolventus statistiniais tyrimais pasidomëti vaistø poveikiu, rizikosfaktoriø átaka komplikacijoms ir mirðtamumui po ðirdies operacijos.

Katedros dëstytojai platesná, visapusiðkesná studentø poþiûrá á statistikà siekiaformuoti ir siûloma kursiniø darbø tematika.

BIBLIOTEKININKIØ DARBOSUKAKTYS

Ksavera Rimbertienë

Bibliotekos kasdienos veikloje ásigalëjo graþi tradicija – kasmet pagerbtisavam kolektyvui iðtikimus ir gerai besidarbuojanèius darbuotojus.

Ðiemet kolegiø pagarbos sulaukë keturios bibliotekininkës. Tai darbo trisdeðimt-metá paþyminti Literatûros tvarkymo skyriaus vyresnioji bibliografë Eugenija Juk-

nevièienë. Penkeriais metais maþesniu darbo staþu gali pasigirti ðio padalinio vy-resnioji bibliografë Lilija Mosiejienë. Darbo dvideðimtmetá ðvenèia Komplektavimoskyriaus vyresnioji bibliotekininkë Danguolë Povilaitienë. Penkioliktuosius darbo bib-liotekoje metus baigë skaièiuoti Skaitytojø aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliote-kininkë Sigita Deramerienë.

Darbo sukaktis paþyminèias bibliotekininkes pagerbë rektorius Padëkos raðtais.

ŠIMTASIS LAIŠKAS

Rûta Ðaltenytë

Ðiemet rudená mûsø universitetas ðvæs penkiasdeðimties metø sukaktá. Ju-biliejiniø iðkilmiø rengëjai iðsiuntë laiðkus absolventams, norëdami suþinoti,ar ðie norëtø dalyvauti ðventëje, ar norëtø ásigyti ðiai progai parengtà knygà-albumà.

Ðiomis dienomis organizacinis komitetas sulaukë ðimtojo laiðko. Visi atsiliepu-sieji þada dalyvauti penkiasdeðimtmeèio ðventëje, taip pat pasiryþæ pirkti jubi-

liejiná leidiná. Ne vienas buvæs auklëtinis laiðke uþsimena ir apie materialinæ para-mà. Apskritai daugelis absolventø þada pagal savo iðgales paremti, o kai kuriesiûlosi ir solidþiai finansiðkai prisidëti prie jubiliejaus iðkilmiø rengimo.

LEIDINIAI UNIVERSITETOPENKIASDEÐIMTEÈIUI

Rimas Karklaitis

Rugsëjo mënesá Vilniaus Gedimino technikos universitetas paþymës savoveiklos penkiasdeðimtmetá. Ðiai solidþiai sukakèiai ne ðiandien ir ne vakarpradëta ruoðtis.

Pasirengimo jubiliejui darbus rikiuoja ir koordinuoja rektoriaus ásakymu patvirtin-tas didelis organizacinis komitetas. Yra sudarytas pasirengimo VGTU 50-me-

èio minëjimui planas. Jame iðvardinta daug svarbiø darbø, numatyta ádomiø susi-tikimø, pokalbiø, kitø renginiø. Taip pat planuojama iðleisti nemaþai leidiniø. Taimonografija „Rektorius Aleksandras Èyras“, knyga-albumas „Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto raida 1956–2006 m.“, „VGTU pastatø istorija“, atmintinë „VilniausGedimino technikos universitetas“ ir kiti.

Tikimasi, kad iki penkiasdeðimtmeèio ðventës prie Centriniø rûmø áëjimo buspastatytas paminklas-biustas pirmajam rektoriui. Sukakèiai paminëti kaldinami at-minimo medaliai. Ðiai datai skirta ir deðimtoji mokslo istorikø konferencija „Moksloir technikos raida Lietuvoje“.

Julius Kontrimas

Yra objektø, kurie mintimis gràþi-

na á praeitá, primena ne vienà mûsø

tautos istorijos puslapá. Tai pamin-

klai, obeliskai, muziejai. Ir norisi prie

jø ilgiau pastovëti, paskæsti mintyse.

Arba iðsamiau susipaþinti su ekspo-

zicija, ilgiau stabtelint prie kiekvieno

eksponato.

Doc. Algirdas ÈiuèelisFundamentiniø mokslø fakulteto

dekanas,

Vilniaus miesto tarybos narys

Nepajusime, kaip prabëgs savaitë

ir á kiekvieno mûsø ðirdá, á kiekvie-

nus namus pasibels Vasario 16-oji –

Lietuvos nepriklausomybës diena. Tai

svarbi, kiekvienam didþiai reikðmin-

ga lietuviø tautos ðventë.

Vasario šešioliktoji – man visà laikàbuvo didelë ir nepaprastai reikð-

minga. Sakyèiau, tai viso gyvenimo ryð-kiausias ðviesulys. Meilæ ir pagarbà ðiaidienai, ðiai didþiai tautos ðventei ádie-gë Tëvai. Ypaè didelá poveiká darë jøpapasakoti prisiminimai apie nepriklau-somybës paskelbimà, Lietuvos didþia-vyriø nueità kelià, jø rûpestá dël savo-sios ðalies laisvës.

Mûsø namuose kaime visada buvograþiai, iðkilmingai paþymima ði diena.

ÐIRDÞIAI MIELA ÐVENTËÐià ðeimos tradicijà tæsiau iðvykæs stu-dijuoti á Vilniaus universitetà. Vasarioðeðioliktàjà visada su bièiuliais bendra-minèiais kopdavau á Gedimino pilieskalnà. Èia, sustojæ rateliu, prie raudo-nø plytø pilies mûrø tyliau ar garsiaudainuodavome patriotines, dar vaikys-tëje iðmoktas dainas, daug kà prisimin-davome ið mûsø ðalies istorijos. Nere-tai ðià mûsø kelionæ apsunkindavo mi-licijos patruliai. Ðià kliûtá áveikti padë-davo dviejø bièiuliø dokumentai, kuriuo-se buvo áraðyta, kad jie gimæ vasario16-àjà. Neabejoju, kad sustabdþiusiejisuprasdavo, koká gimtadiená ðvæsimeprie pilies, taèiau praleisdavo.

Artëjant ðiai dienai, mintys kaþkaipsavaime bëga á praeitá, skatinanèiosperþvelgti savo kasdienos darbus, áver-tinti kà gero padarei savo tautos labui,kiek ir kaip tavo darbai prisidëjo priemylimos tëvynës nepriklausomybësátvirtinimo ir net jos plëtotës. Kartu gráþ-ta Tëvelio priesaika, iðsakyta, kai susi-

ruoðiau pirmai kelionei á Vilniø. „Sûnau,nuvaþiavæs á mûsø sostinæ, pirmiausiauþkopk á Gedimino pilies kalnà ir pasi-melsk“, – virpanèiu balsu praðë, ne,ásakë Tëvelis. Nuraminau ir paþadëjauneapvilti jo lûkesèiø.

Ir ðiandien prisimenu, kaip tada ko-piant á mûsø ðalies istoriná kalnà smar-kiai plakë mano ðirdis. Ji ðiek tiek ap-rimo, kai prisiglaudþiau prie pilies mû-rø ir susijaudinæs mintyse kartojau Ma-mytës iðmokytos maldos þodþius. Taibuvo nepamirðtama akimirka.

Tëvelio priesakas, tyli malda Gedimi-no pilies papëdëje ir patirtas þodþiaisnenusakomas jausmas neapleido ma-næs per visà gyvenimà. Dar daugiau jismane ápareigoja, ragina dorai ir sàþi-ningai dirbti. Todël Vasario ðeðiolikto-sios iðvakarëse, ðios ðventës dienomisdràsiai sau ir visiems galiu sakyti, kaddirbu tai, ko ið manæs laukia tëvynë,kas reikalinga jos nepriklausomybeiátvirtinti ir stiprinti.

GRÀÞINA Á PRAEITÁ

Kiekviename mieste yra lankytinøvietø. Vilniuje skaitytas knygas, ra-

ðinius þurnale ar laikraðtyje, ne vienàistorijos pamokà prisiminti bei mintimisnusikelti á praeitá skatina Signatarø na-mai, Rasø kapinës, namas, kuriame gy-veno mûsø tautos patriarchas JonasBasanavièius, Gedimino pilis ir kt.

Vasario 16-osios ðventës dienomisdaugiau lankytojø sulaukia Vytauto Di-

dþiojo karo muziejus. Tuo paèiu labai pa-gyvëjo prie jo esantis skverelis. Èia ypaèdaug stoviniuojanèio jaunimo prie mûsøtautos didþiavyriø galerijos, Neþinomokareivio kapo, Juozo Zikaro „Laisvës“ pa-minklo. Kaune ypaè gausu paminklø,muziejø, kurie lankytojus mintimis gràþi-na á praeitá, primena kovas uþ mûsø ða-lies laisvæ ir nepriklausomybæ.

Ant ðio stalelio gulëjo Nepriklausomybës aktas, kurá pasiraðëVasario 16-osios signatarai

Ant Neþinomo kareivio kapo paminklo uþraðyta: „Þuvusiems uþ Lietuvoslaisvæ“

Juozo Zikaro „Laisvë“

Aplinkos apsaugos katedros darbuotojai, doktorantai, studentai pagerbia tautos patriarchà JonàBasanavièiø

Julia

us N

ork

eviè

iaus n

uotr

.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

2 Inþinerija, 2006 m. vasario 7 d.

REKTORATE(2006 01 23)

Posëdis prasidëjo rektoriaus,

prorektoriaus, dekanø, Rektorato

nariø informacija.

Rektoratas apsvarstë pirmos pako-pos studijø programø pertvarkymoprojekto metmenis; stipendijø fondopaskirstymà 2005–2006 m.m. pava-sario semestrui; 2005 m. kapitalinësstatybos ir rekonstrukcijos darbø ata-skaità; 2005 m. statybos remontodarbø ataskaità; bendrabuèiø vietøskirstymo ir skyrimo tvarkà; asmenø,turinèiø aukðtàjá neuniversitetiná iðsi-lavinimà, priëmimo á VGTU taisykles;nupirktos kompiuterinës árangos pa-tikrinimo komisijos ataskaità; kai ku-riuos bendruosius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� Remiantis ðalies aukðtosiose mokyk-lose atlikta nuotoliniø studijø koky-bës analize, bus kuriama nuotoliniøstudijø vertinimo sistema.

� Iki vasario 16 d. Bibliotekos galerijo-je „A“ galima susipaþinti su MonikosKondratavièiûtës ir Linos Michalaus-kaitës tapybos paroda „Dirbk-pirk-mirk“.

� Lietuvos valstybinis mokslo ir studi-jø fondas priima praðymus paramaigauti ûkio subjektø uþsakymu vyk-domiems projektams.

� Ðvietimo ir mokslo ministerija kartusu Europos kosmoso agentûra su-rengë seminarà, kuriame aptartosgalimybës atlikti taikomuosius moks-linius tyrimus tarptautinëje kosminë-je stotyje.

� Þemaitijos kolegijos auklëtinius sugeodezijos pagrindais supaþindinaGeodezijos ir kadastro katedros ve-dëjas doc. Èeslovas Aksamitauskasir prof. Algimantas Zakarevièius.

� Ðiomis dienomis „Technikos“ leidyk-la iðleido 1242 mokslo literatûrosknygà – „Darbo ir gaisrinës saugoskatedrai – 20“.

� Prof. Leonidas Donskis ásitikinæs, kadlietuviðka studentija ne prastesnë irniekuo nesiskiria nuo amerikietiðkos.Mûsiðkiai nesiskiria ir nuo Vakarø ða-liø studentø.

� „Gabiausiems studentams – darbas„Eikoje“. Taip pavadintas „Veido“(Nr. 4, 2006 01 26) raðinys apie mû-sø universiteto ir „Eikos“ ámoniø gru-pës bendradarbiavimà rengiant ne-kilnojamojo turto specialistus. Ðiosveiklos plëtotæ aptaria neseniai pasi-raðyta bendradarbiavimo sutartis.

� Sëkmingai baigiamuosius darbus ap-gynë inþinerinës saugos magistran-tø septynetukas.

� Transporto inþinerinës ekonomikos irvadybos antrakursis Nerijus Poðkuspelnë socialdemokratø partijos vien-kartinæ stipendijà.

� Televizijos laidoje „Vakaro autogra-fas“, aptariant aktoriaus RimvydoKarvelio kûrybinæ veiklà, prisimintasir jo vadovavimas savo laiku garsë-jusiam universiteto studentø satyroskolektyvui „Ðiupinys“.

� Transporto inþinerijos fakulteto stu-dentai Ramunë Uþdavinytë ir NerijusPoðkus sëkmingai dalyvavo televizi-jos laidos „Myli – nemyli“ konkurseir laimëjo turistinæ kelionæ.

Inþinerinës architektûros katedroskolektyvas reiðkia gilià uþuojautà do-centei Reginai GAUÐIENEI, mirusmylimai Mamai.

Romualdas Norgulis

Senato posëdþiø salëje vyko Sta-

tybos fakulteto Statybiniø medþiagø

katedros absolventø ir bièiuliø klubo

steigiamasis susirinkimas. Susirinki-

mo dalyviai iðrinko klubo valdybà ir

aptarë jo veiklos aktualius klausimus.

Klubas vienys statybiniø medþiagøir dirbiniø specialistus bendrai veik-

lai konkretiems projektams bei idëjomságyvendinti, organizuos klubo nariø su-sitikimus, ávairius renginius. Taip patrengs seminarus, temines diskusijas,ekskursijas bei išvykas. Bus renkama,kaupiama ir platinama klubo nariamsaktuali informacija.

Kvieèiame tapti ðio klubo nariais iraktyviai dalyvauti jo veikloje. Iðsames-nës informacijos teirautis Statybos fa-kulteto Statybiniø medþiagø katedrojeL103 arba e. paðtu stsm@st.vtu.lt

Rasita Valkiûnaitë

Kiekvieno gyvenime ateina diena,

kai egzaminà laikome jau ne univer-

sitete, o darbdavio kabinete, atëjæ á

pokalbá dël darbo. Taèiau darbdaviui

pasirinkti tinkamà kandidatà – taip

pat išbandymas, o iš darbuotojo jis

tikisi nuoširdaus partnerio, ne mo-

kinuko.

„K iekvienas þmogus gali dirbti, tikturi surasti savo vietà“, – sako

kompanijos „Global Logistics Projects“(GLP) valdybos narë, UAB „Loginves-ta“ Autoperveþimø skyriaus vadovëAdelita Tilvytytë. Ji drauge su GLP val-dybos pirmininku Valdu Semaðka, ávyk-dæ daugybæ GLP kompanijos skelbtøatrankø, dalyvavæ daugelyje pokalbiøsu kandidatais, sutiko pasidalinti pata-rimais ir mintimis apie klaidas, kuriasdaþnai daro ieðkantys darbo.

Svarbu þinios,

o patirtis ágyjama dirbant

„Jei þmogus patyræs ir turi ambicijø,jei turi norà keistis ir prisitaikyti, turi ið-silavinimà – jis yra idealus kandidatas,bet idealiø labai maþai, – sako V. Se-maðka. – Svarbu „atsineðti“ þiniø ba-gaþà, turëti tikslà, dirbti atsakingai beinuoðirdþiai, o darbo patirtá galima ágytipaèioje ámonëje. Darbuotojo kvalifika-cijà siejame su aukðtàja mokykla. Aka-deminis mokymas visada yra ðiek tiekkitoks nei praktika, bet þinios, kuriasstudentai ágyja universitete yra labaisvarbios. Universitete studentas turibendrauti su dëstytojais, juk aukðtojoiðsilavinimo prasmë – ne tik suteikti þi-niø, bet ir suformuoti jauno þmogauspoþiûrá, iðplësti jo akiratá“.

Kiekviena ámonë skirtinga

Anot GLP vadovø, labai svarbu, kadnaujai atëjæs darbuotojas derëtø prieámonës kolektyvo. „Darbuotojui turi bû-tø priimtinas darbø paskirstymas, ámo-nës darbo kultûra, o darbdavys ieðkoþmoniø su tomis paèiomis nuostatomis,kokiomis vadovaujasi ámonë“, – sakoAdelita Tilvytytë. Ámonëse darbo orga-nizavimas gali labai skirtis. Atëjusiamdarbuotojui su patirtimi kartais net sun-kiau persilauþti ir prisitaikyti prie nau-jos tvarkos, nei þmogui be patirties.Tiek turintis, tiek neturintis patirties nau-jas darbuotojas privalo derëti prie ámo-nës sistemos, jà suprasti, o bendradar-biai jam padeda mokytis, prisitaikyti.

Kalbininkai pataria

PO TO, KASJAU PARAŠYTA

Dr. Rasuolë VladarskienëLietuviø kalbos institutoKalbos kultûros skyriausvyresnioji mokslo darbuotoja

Lotyniðkas posakis post scriptumpaþodþiui reiðkia, „po to, kas para-ðyta“, todël imant jo paþodinæ reikð-mæ galima bûtø interpretuoti, kadtaip pavadintas gali bûti bet koksprieraðas po bet kokiu raðiniu betkieno pasiraðytas.

Tradiciðkai ðá posaká vartoja ávairiostautos laiðko pabaigoje, kai autorius pa-raðæs ir pasiraðæs laiðkà, prisimena, kadpraleido kaþkoká svarbø dalykà, o já pa-minëti bûtina. Post scriptum yra to pa-ties laiðko tæsinys. Prieraðus post scrip-tum po laiðkais gali raðyti tik jø autorius,nes paraðytà laiðkà iðsiunèia.

Atsiþvelgiant á lotyniðkà posakio reikð-mæ paskutiniu metu ðá posaká imta pla-èiau vartoti, t. y. posakio reikðmë „prie-raðas po laiðko“ priartëja prie lotyniðkopaþodinio vertimo „po to, kas paraðy-ta“. Post scriptum pradëti raðyti po kny-gø, straipsniø ar kitokiø raðiniø. Akivaiz-dus pavyzdys bûtø „Lietuviø kalbos þo-dyno“ paskutinio XX tomo pabaigoje pa-raðytas Post scriptum, kuriame bendraisbruoþais perþvelgta þodyno medþiagosrinkimo, jo teksto raðymo ir redagavimoistorija. Taigi prieraðai post scriptum lie-tuviø jau vartojami po ávairiø raðiniø (netik laiðkø), taèiau juos raðo tø raðiniø au-toriai ar jø kolektyvas.

Jeigu prieraðà po straipsniu ar kito-kiu raðiniu nori priraðyti leidinio redak-torius ar redaktoriø kolegija, taip ir de-rëtø raðyti: Redaktoriaus prieraðas (pa-staba) ar Redaktoriø kolegijos prieraðas(pastaba); tokiu atveju vartoti posakápost scriptum neáprasta, nes tai nebûtøraðinio tæsinys, o pastabos ið ðalies.

* * *

Jûratë PalionytëValstybinës lietuviø kalbos komisijospirmininko pavaduotoja

Lotyniškas posakis post sriptumreiškia „po to, kas jau parašyta“ (Tarp-tautiniø þodþiø þodynas, Vilnius, 2001,p. 594). Tai yra prieraðas baigus ir pa-siraðius tekstà (daþniausia laiðkà, re-èiau straipsná, knygà).

Áprasta, kad post scriptum raðo pats

teksto kûrëjas. Kitas asmuo, norëdamas

kà pridurti prie paraðyto teksto, daþniau-

sia raðo pastabà ir pasiraðo. Tada neky-

la problemø dël prieraðo post scriptum

ar pastabos autorystës. Jei vis dëlto

teksto pabaigoje post scriptum raðo ne

autorius, o kitas asmuo, tarkim, leidinio

redakcija, jai bûtina pasiraðyti, antraip

gali kilti dideliø nesusipratimø.

VIENIJASI STATYBINIØ MEDÞIAGØ SPECIALISTAI

Laukiantys susirinkimo pradþios turëjo apie kà pasikalbëti

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Studentui þinotina

DARBDAVIAI RENKASI SIEKIANÈIUS TIKSLO„Skiriasi ir reikalavimai kiekvienai pa-

reigybei, taèiau pirmiausia þmogui turipatikti tas darbas, á kurá jis kandidatuo-ja. Tarkim, pardavimus atliekantis þmo-gus turi bûti komunikabilus – mokëti irnebijoti bendrauti, sklandþiai dëstytimintis, bûti iðsilavinæs, sugebëti domë-tis klientu. Kartelæ naujiems darbuoto-jams darbdavys iðkelia pagal esamusdarbuotojus, nes negali priimti þemes-nio lygio darbuotojø nei jau dirbantysámonëje“, – aiðkina A. Tilvytytë.

Eini ásidarbinti – susitvarkyk

„Netiesa, kad darbdavys nekreipiadëmesio á tai, kaip atrodo kandidatas.Pirmas áspûdis – tikrai svarbu, – patvir-tina GLP vadovai. – Daþnai jauni þmo-nës daro klaidà nesirûpindami savo ið-vaizda, kai eina pas potencialø darb-davá.“ Pavyzdþiui, ateina su kostiumu,taèiau uþsimovæ penkis þiedus, arbanetvarkingi, susivëlæ. Darbdavys nori,kad jo darbuotojas bûtø patrauklus –juk klientai taip pat nori bendrauti sutvarkingais, maloniais þmonëmis. Dau-gumoje kompanijø yra nustatytos tai-syklës, kaip darbuotojai turi rengtis iratrodyti. Einantis ásidarbinti jø daþniau-siai neþino, taèiau susitvarkyti prieð po-kalbá ir tinkamai apsirengti tikrai reikia.

Pasakyk, kas esi ið tiesø

Dar viena nereta klaida – dirbtinu-mas, nenuoðirdumas. Darbdaviui nepa-tinka, kai þmogus mëgina atrodyti dauggeresnis nei yra, per pokalbá pasakojadalykus, kuriø nei darë, nei iðmano.„Vieno pokalbio metu paaiðkëjo, kadkandidatas nëra baigæs aukðtojo moks-lo, nors prieð tai ðituo gyrësi. Proble-ma ne tai, kad jis neturi aukðtojo iðsi-lavinimo, bet kad nesugebëjo pasaky-ti, koks yra ið tikrøjø. Buvo ir toks at-vejis, kai þmogus, kandidatavæs á par-davimø pozicijà, gyrësi dideliais parda-vimais kitoje kompanijoje, taèiau papra-ðytas, nesugebëjo iðvardinti trijø pagrin-diniø savo klientø, – ne paèiomis ma-loniausiomis pokalbiø su kandidataisakimirkomis dalinasi V. Semaðka. – La-biausiai vertiname, kai kandidatas rea-liai ávardina savo stipriàsias ir silpnà-sias savybes, aiðkiai mato tikslà ir josiekia. Teiginiai „neþinau, kà noriu veik-ti“ arba „visur þiûrinëju, ar ádomu“ darb-daviui nedaro áspûdþio“. „Norint kaþkopasiekti, reikia siekti kryptingai. Einan-tis ásidarbinti turi suvokti, kur eina ir ko-kià realià naudà ámonei bei savo karje-

rai gali padaryti dirbdamas kompanijo-je“, – sako A. Tilvytytë. „Be abejo, vie-ni maþiau, kiti daugiau bijo – tai natû-ralu. Visgi, bijantiems patarèiau elgtisdràsiau. Suprantama, në vienam nërasmagu „parduoti“ save – tai ne kom-fortas, taèiau jei nori uþdirbti pinigø, turistengtis ir pasitikëti savimi. Jei pirmàkartà atëjote á pokalbá, geriau pasakyti,kad tai pirmas pokalbis – darbdavyssupras ir neatsisakys padëti. Be to,darbdavys visada vertina þmogiðkàbendravimà, kuris yra efektyviausias.Jei þmogus ateina su kauke, tada irdarbdavys uþsideda kaukæ – toks po-kalbis vargu ar bus sëkmingas“, – lû-kesèius dësto V. Semaðka.

Anot GLP vadovø, jauni þmonës neið-mano, kaip reaguoti á provokacijas. „Dar-bas nesusijæs vien su geromis emocijo-mis, bûna stresø, konfliktø, todël darb-davio tikslas – paprovokuoti kandidatàir iðsiaiðkinti, kaip jis jauèiasi nemaloniojaplinkoj. Jei uþduodami nemalonûs klau-simai, tai tik norint gauti tiesius atsaky-mus. Taèiau ne visi sugeba atsakyti tie-siai, be emocijø. Kandidatas ima nervin-tis, konfliktuoti, o juk darbe sëkmæ lemiair tai, ar sugebate iðlikti ramûs nemalo-niose situacijose, kuriø gali bûti su klien-tais, partneriais. Darbuotojas turi mokë-ti apginti savo pozicijà, aiðkiai iðdëstytisavo argumentus. Bûtent todël kiekvie-nas darbdavys turi “lakmuso popierë-lius“, kuriais tikrina þmones“.

Abipusis sprendimas

Darbdaviui sunku ne tik priimti dar-buotojà, bet ir atsisveikinti su juo. „Kar-tais dalyvaujantieji atrankose sako: „Jûstik priimkit mane, pabandykit“. Mes atvi-rai atsakom, kad negalime prisiimti to-kios atsakomybës, nes þmogø atleisti iðdarbo yra sunku. Priimdami naujà dar-buotojà, pristatome jam ámonæ, jos kul-tûrà, darbo principus, kolektyvà, o jei pokeliø mënesiø turime su juo atsisveikin-ti, tai turime pasakyti „viso gero“ viskam,kà á darbuotojà ádëjome. Priimdama dar-buotojà ámonë rizikuoja ne tik finansine,bet ir moraline prasme“, – teigia V. Se-maðka. Anot jo, bandomasis laikotar-pis – tai sàlyginis dalykas, jis darbuoto-jui skirtas tiek pat, kiek ir darbdaviui. Nevien ámonë sprendþia, tinka jai darbuo-tojas ar ne. Darbuotojas per bandomàjálaikotarpá taip pat turi galimybæ apsi-spræsti, ar nori dirbti ámonëje, nes tik kaigerai jauèiasi abi pusës, darbas bus sëk-mingas ir malonus.

Inþinerija, 2006 m. vasario 7 d. 3

Antanas Skrajûnas

Nacionalinës aeronautikos platfor-mai sukurti yra sudaryta taryba. Jaipriklauso ir A. Gustaièio aviacijosinstituto direktorius prof. Jonas Stan-kûnas, Aviacijos prietaisø katedrosprofesorius Eugenijus Pileckas.

Sausyje ávyko Lietuvos aeronautikosnacionalinës technologinës platfor-

mos kûrimo tarybos posëdis. Jo daly-viai aptarë ðio svarbaus darbo eigà, pri-tarë tarybos veiklos reglamentui. Taippat iðsprendë kai kuriuos organizaci-nius klausimus. Tarybos pirmininku ið-rinktas A. Gustaièio aviacijos institutodirektorius prof. habil. dr. Jonas Stan-

Pernai Lietuvos nepriklausomybës dienos paminëjime dalyvavo akademikas,Nacionalinës ir Lietuvos mokslø premijø laureatas, habil. dr. prof. EdvardasGudavièius. Po áspûdingo renginio universitete Sveèiø knygoje jis uþraðë:

Esu dëkingas uþ pakvietimà á Vasario 16 d. minëjimà, dëkingas uþ áver-tinimà ir graþø ðios datos puoselëjimà.

Dþiaugiuos matydamas puikø VGTU ádirbá ir linkiu kuo geresnës sëkmësateityje.

Julius Norkevièius

– Ðiemet kaip niekad ðaunus ma-gistrantûros pirmas kursas. Daugiaukaip pusë – mûsiðkiø. Nemaþai ásto-jo, bakalauro studijas baigæ kituoseðalies universitetuose. Taèiau nega-liu iðskirti, kurie geresni. Visi darbð-tûs, màstantys, mandagûs, kûrybið-ki, – dþiaugësi Matematinës statisti-kos katedros vedëjas prof. LeonasSaulis.

Eleonora DagienëViktorija Tamoðevièienë

2005 m. Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto leidykla „Technika“,be kitø leidiniø, iðleido tris labai reika-lingus aukðtajai mokyklai vadovëlius.

Tai StanislovoŠtaro „Puslaidi-ninkinës ir funk-cinës elektroni-kos átaisai“. Au-torius – Elektroni-niø sistemø ka-tedros prof. hab.dr., Lietuvos vals-tybinës premijos

(1978) ir Lietuvos nacionalinës mokslopremijos (1997) laureatas. Joje pateik-ti puslaidininkiø fizikos pagrindai, þiniosapie puslaidininkinius átaisus, integri-nius grandynus, taip pat apie akusti-nës, optinës, magnetinës elektronikosir informacijos vaizdavimo átaisus.

Raimondo Èie-gio „Lygiagretiejialgoritmai ir tin-klinës technolo-gijos“. Ðio vado-vëlio autorius Ma-tematinio mode-liavimo katedrosvedëjas, prof. hab.dr., Latvijos moks-

lo akademijos uþsienio narys. Knygojepateikiami lygiagreèiøjø algoritmø ir tin-kliniø technologijø pagrindai bei jø re-

alizavimo ávairiø tipø lygiagreèiaisiaiskompiuteriais bûdai. Pateikiamos svar-biausios þinios apie naujausià kompiu-terijos technologijà – tinklynus, informa-cija apie populiariausius tiesinës algeb-ros lygiagreèiøjø algoritmø paketus. Ra-ðoma apie daugelio metodø algoritmusir skaièiavimo procedûras. Pateikiamapapildomø uþdaviniø bei modeliø sa-varankiðkam darbui.

Treèiasis vadovë-lis – Vytauto Jo-no Stauskio „Sta-tybinë akustika“.Autorius – Pasta-tø konstrukcijøkatedros vedëjas,prof. hab. dr., Lie-tuvos nacionali-nës mokslo pre-

mijos laureatas (2002), Lietuvos ir tarp-tautiniø mokslo organizacijø narys ir pir-mininkas. Knygoje nagrinëjami fizikiniaigarso pagrindai, þmogaus klausos fi-ziologija ir psichologija, triukðmo ðalti-niai pastatuose, jø akustinio komfortoklasës, vienasluoksniø ir daugiasluoks-niø atitvarø oro ir smûgio garso izolia-cija, langø, durø, stogø, fasadø izolia-cija, pastato vidaus komunikacijø, vib-racijø ir miestø keliamas triukðmas,akustinës medþiagos.

Visi trys vadovëliai metodiðkai yra pui-kiai parengti: paraðyti aiðkia, sklandþia,nepriekaiðtinga moksline kalba. Tikimës,kad studentai ávertins ðiø leidiniø koky-bæ ir kiekvienas jiems bus parankinëknyga.

APSIRENGSIUKOSTIUMU

Ðá rytà troleibusas neperpildytas.Todël garsiau kalbanèiø vos ne kiek-vienas þodis gerai girdimas. Ir ne-noromis tampi ne vieno paðnekesioliudininku.

Prieðais mane sëdi gana simpatið-ka, kukli mergina ir jau labai jau-

nai atrodantis vaikinukas. Bepasakoda-mas studijø áspûdþius, jis prasitarë, kadþemokas istorijos balas neleido ástotipagal pirmàjá pageidavimà. Teko ten-kintis techniðkaisiais mokslais. Daug irsistemingai mokosi, bet ne visada vis-kà ið karto supranta. Todël priverstasdar ir kartà skaityti vadovëlá.

– Kartais net juokais suima, kai kon-trolinio darbo uþduotis reikalauja surasti,kai minus nulis artëja prie nulio ir plius

nulis artëja prie to paties taðko. Manèia tokia beprasmybë. Mano nuomone,kontroliniame ir daugiau bûna panaðiønesàmoniø. Aiðkinu, árodinëju, kaip su-prantu. Bet neretai dëstytojas tai po vie-nà, tai po du praðo uþeiti á kabinetà.

– Ir kà sakai? Kad ðitaip buvo para-ðyta ðpargalkoje.

– Ne, aš jomis nesinaudoju. Aiškinu,kaip suprantu. Ir kartais po pokalbiodëstytojas puse balo, o kartais ir visubalu padidina ávertinimà.

– O kaip egzaminai? Bijai?!– Nelabai. Iki iðnaktø prasëdþiu prie

knygø. Bet eidamas á egzaminà visdëltoapsirengsiu kostiumu.

– Galvoji, kad tai padës, turësi kur …– Apie tai net negalvoju. Tikiuos, kad

ir be paðalinës pagalbos pasiseks.– O jei ne …– Sakysiu, kad ið grupës du jau ið-

krito. Gal daugiau nebereikia iðbraukti.– Kaip tai?!– Panelë seniai nustojo lankyti pa-

skaitas. Neraðë nei kontroliniø, nei

áskaitø laikë. O vaikinas?.. Ne durnasbuvo, praktiniuose uþsiëmimuose akty-viai reiðkësi. Bet apsisprendë, kad netà specialybæ pasirinko ir nustojo stu-dijuoti. Tai galvojam, kad mûsø grupësnubyrëjimo norma ir buvo du. Jeigutaip, tai gal likusiø pasigailës?!

Atsakymo nebeišgirdau. Troleibusasstabtelëjo stotelëje „Technikos univer-sitetas“, ir vaikinas iðlipo. Jo bendra-keleivë, atrodo, jau antrakursë nusku-bëjo á Plytinës gatvæ.

DRÀSUOLËS

Valgykloje beveik tuðèia. Tik priekeliø staleliø sëdi keli studentai. Betpietaujanèiø dar maþiau.

Vos ne valgyklos centre ásitaisiusiðviesiaplaukë mergina. Ant stalelio

kelios knygos, popieriø krûvelë. Betlankytojos ðitas turtas nedomina. Visasjos dëmesys sutelktas á ilgas juosteles,

KURIAMA NACIONALINË AERONAUTIKOS PLATFORMA

kûnas, moksliniu sekretoriumi – prof.habil. dr. Eugenijus Pileckas.

Taryba pritarë Nacionalinio aeronau-tikos technologinës platformos strate-gijai ir programai. Taip pat numatë te-mines grupes ir jø vadovus. Keturiomsteminëms darbo grupëms (ið ðeðioli-kos) vadovaus A. Gustaièio aviacijosinstituto mokslininkai. Doc. EduardasLasauskas rûpinsis aerodinamikosklausimais. Palydovinës technologijos,Þmogiðkojo faktoriaus, Aviacijos spe-cialistø rengimo ir kvalifikacijos tobuli-nimo teminëms grupëms vadovauti pa-tikëta docentams Algimantui Jakuèio-niui, Dariui Ereminui ir Romualdui Ma-linauskui.

Alekso Jauniaus nuotr.

Nacionalinës aeronautikos platformos kûrimotarybai patikëta vadovauti prof. Jonui Stankûnui

Þiemos sesijos atspindþiai

Studentai baigë trumputes atostogas. Vël prasidëjo paskaitos, laboratoriniai darbai, kiti praktiniai uþsiëmimai. Kam nepa-sisekë ið karto iðlaikyti vienà ar kità dalykà, bandys dar kartà áveikti egzamino paspæstà kliûtá.

Þodþiu, universitete vël vyksta intensyvus ir sudëtingas studijø procesas. Bet tai ne tik netrukdo, bet leidþia atidesniuþvilgsniu paþvelgti á þiemos sesijos egzaminus, iðsamiau paanalizuoti sesijos rezultatus.

VYRAUJANTIS ÁVERTINIMAS – DEŠIMTUKAS

Paminëta katedra globoja pasirinku-sius taikomosios statistikos studijø

programos statistiniø metodø finansuo-se ir ekonomikoje specializacijà. Pro-fesoriaus pasakytus pagarbius þodþiusapie ðiuos studentus patvirtina þiemossesijos egzaminø rezultatai. Roma Uz-danavièiûtë visus penkis egzaminus ið-laikë deðimtukais. Aukðèiausiais balaisávertintos ir ðios studentës kursiniai dar-bai.

Ðeðiems ðios grupës studentamsvienintelis mokslinio tyrimo pagrindøegzamino ávertinimas pertraukë deðim-tukø virtinæ. Dmitrijui Besedai, JurgaiGriganavièiûtei, Vilmai Nekraðaitei, Pa-velui Samusenkai á aukðèiausià balø ei-lutæ ásiterpë devynetukas. Dmitrijui Me-lichovui, Mariui Zabulioniui absoliuèiaislyderiais tapti sutrukdë ið paminëto da-lyko per egzaminà gauti aðtuonetukai.Katedros vedëjui prof. Leonui Sauliui taiðiek tiek keista, nes, jo ásitikinimu, pa-minëti studentai yra vieni ið gabiausiø.

Apskritai, mokslinio tyrimo pagrindø(dëstytojas doc. Aleksejus Bogdanavi-èius) egzaminà ðios grupës studentaiiðlaikë silpniausiai. Tik vienos RomosUzdanavièiûtës þinojimas ávertintas de-ðimèia balø. Septyniems dëstytojas pa-raðë devynetukus, keturiems – aðtuo-netukus. Vienas studentas gavo sep-tynetukà, du – ðeðetukus. Du magist-

rantai ðá dalykà mokëjo tik penketui.Net katedros reikalø tvarkytoja MildaKubilienë, þvilgtelëjusi á protokolà ste-bëjosi, kodël jø ereliai suklupo per ðáegzaminà.

Kiti keturi egzaminai iðlaikyti kur kassëkmingiau: protokoluose vyrauja de-ðimtukai ir du-trys devynetukai, aðtun-tukai pasimaiðo. Tik doc. Sigutë Vakri-nienë per operacijø tyrimo egzaminàparaðë dar ir vienà septynetukà. Tokiupat balu ji ávertino ir vienà kursiná dar-bà. Docentë devyniø studentø ðià uþ-duotá ávertino deðimtukais, keturiø – de-vynetukais ir trijø – aštuonetukais.

Doc. Danutë Krapavickaitë per sta-tistiniø programiniø sistemø egzaminàbe deðimtuko kito balo taip ir nepara-ðë. Taèiau dëstytojas Viktoras Chady-ðas ðitaip ávertino tik vienuolika ðio da-lyko kursinio darbo autorius. Trys pel-në devynetukus ir trys – aštuonetukus.

Egzaminas parodë, kad magistrantaipuikiai ir gerai þino tikimybiø aprok-simacijos teorijos pagrindus, kuriuosdëstë prof. Leonas Saulis. Protokole ið-sirikiavusiø deðimtukø eilutæ pamarginovienas kitas devynetukas ir aðtuntukai.

Visi septyniolika magistrantø atëjo ákiekvienà egzaminà. Tai irgi dþiuginan-tis reiðkinys, kaip ir puikûs visos ðiosakademinës grupës þiemos sesijos eg-zaminø rezultatai.

Matematinës statistikos katedros vedëjasprof. Leonas Saulis patenkintas pirmo kursomagistrantø egzaminø rezultatais

AKADEMIKO LINKËJIMAI

Akademikas prof. Edvardas Gudavièius pasiraðo Sveèiø knygoje Alekso Jauniaus nuotr.

Naujos knygos

DOVANA STUDENTAMS

Pabiros

susuktas á rulonëlius. Neskubëdamaima po vienà, palygina ir tvarkingailanksto á nedidelius keturkampëlius.Aiðku, kad tai ruoðinukai bûsimam eg-zaminui.

Studentë taip ásitraukusi á darbà, kadnieko nemato. Tik savo slaptà pagal-binæ priemonæ. Bet jà gamina atvirai,nesislapstydama, dël nieko nepergy-vendama.

– Mano studijø laikais, nebuvome to-kie dràsûs. Niekas net negalvojo taip vie-ðai demonstruoti, kad rengiama „greito-ji pagalba“, kuri beveik niekada ir nebu-vo panaudota, – pusbalsiu pasakë priegretimo staliuko valgiusi darbuotoja.

Darbðtuolë studentë net galvos ne-pakëlë nuo rankdarbio. Tik prie langosëdëjusi ðpargalkiø rûðiuotoja piktaidëbtelëjo á praðnekusiàjà ir toliau gru-pavo kvadratëliø pundelius. Vienà ið jøstumtelëjo prieð jà sëdusiam vaikinui.Ðis atsisakë siûlomos pagalbos ir to-liau vartë uþraðus, skaitinëjo juos, kaþ-kà þymëjosi storame bloknote.

Pasitaiko ir tokio pasirengimo egza-minui.

O valgykloje ir toliau vyravo vos neabsoliuti tyla.

Studentø pokalbius nuklausëAntanas Šniukštinaitis

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

4 Inþinerija, 2006 m. vasario 7 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

Studentø paklausë, kiek bus 2 × 2?

Pirmakursiai atsakë be vargo, antrakur-

siai apskaièiavo, pasiëmæ skaièiavimo

maðinëles, treèiakursiai nubëgo kurti

kompiuteriniø programø reiðkiniui apskai-

èiuoti.

Kai ðito paklausë profesoriaus, jis pa-

sipiktino:

– Nuo kada turiu atmintinai þinoti vi-

sas konstantas!

☺ ☺ ☺

Kompiuteris leidþia iðspræsti visas pro-

blemas, kuriø nebuvo iki jo atsiradimo.

☺ ☺ ☺

Pranešimas pašto programoje: „Outlo-

ol Express“ negali iðsiøsti jûsø elektroni-

nio laiðko, nes STT darbuotojas, kuris pri-

þiûri jûsø paðtà, laikinai pasiðalino. Ban-

dykite vëliau“.

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI

☺ ☺ ☺

Kai bus pasaulyje badas, visi iðmirs,

bet ilgiausiai iðgyvens programuotojai. Jie

dar iðtisus mënesius maitinsis trupiniais

ið klaviatûros.

☺ ☺ ☺

– Profesoriau, kuo naudingi kompiute-

riai?

– Matote, dabar ðimtas þmoniø turi

dirbti kiaurà parà ðimtà metø, kad prida-

rytø tiek klaidø, kiek gera maðina daro

per tris sekundes.

☺ ☺ ☺

Reklaminis skelbimas: „Jûs jaunas ir

elegantiðkas? Norite dirbti uþsienyje? Ta-

da tai – jums! Mongolijoje reikalingi as-

falto klojëjai“.

☺ ☺ ☺

Jauna pora nusiperka naujà automo-

bilá. Vaþiuoja gatve, tik staiga maðina tren-

kiasi á stulpà. Vyras sako:

– Viskas, atvaþiavom.

– O kaip tu ruoðiesi sustabdyti maðinà

vidury lauko, kur nëra stulpø?

tarinio instituto direktorius prof. PovilasTamoðauskas. Egzotiná pilvo ðoká pa-demonstravo ðokiø grupë „Dance pla-net“ (vadovë Ðarlotë). Po ðokio prasi-dëjo krepðinio „3x3“ varþybos. Krepði-nio aikðtelëse vyko atkaklios kovos dëlkiekvieno taðko: vieniems sekësi ge-riau, kitiems pritrûko sëkmës.

Krepðinio iki 50 metø amþiaus gru-

pëje pirmàjà vietà iðkovojo në vienørungtyniø nepralaimëjusi Aplinkos

inþinerijos fakulteto komanda, kurio-je þaidë I. Ðiupinius, V. Palevièius, doc.R. Daunys, R. Grubliauskas, G. Sabas.Antràjà vietà iðkovojo atkakli Administ-racijos komanda, treèioje liko Elektro-nikos fakulteto krepðininkai. Ketvirtoje– Transporto inþinerijos, o penktoje –Mechanikos fakulteto komandos.

Krepðinio virð 50 metø amþiaus

grupëje be didesnio pasipriešinimo nu-

galëtojo vardà pelnë Humanitarinio

instituto komanda, kurioje þaidë: J.Adomaitis, J. Peèiûra ir A. Tarulis. Ant-ràjà vietà iðkovojo Aplinkos inþinerijosfakulteto komanda lygioje kovoje ávei-kusi Elektronikos fakulteto komandà,kuri liko treèioje vietoje.

Vëliau krepðinio varþybø dalyviai irþiûrovai iðbandë jëgas baudø mëtimoir taiklaus padavimo konkursuose. Bau-dø mëtimo konkursà, ámetæs 8 baudas,

TRADICIJOS

IÐDALYTI DEKANØ PRIZAI

Prie ðachmatø lentø vyravo rimtis ir susikaupimas

Raminta Kutkaitë

Klubo vedëja

Jau antrà kartà universiteto darbuo-

tojø, sporto entuziastø laukë fakultetø

dekanø, padaliniø vadovø prizai. Krep-

ðinio, tinklinio aikðtelëse varþësi ðeði

universiteto padaliniai: Administracija,

Aplinkos inþinerijos, Elektronikos, Me-

chanikos, Transporto inþinerijos fakul-

tetai, Humanitarinis institutas.

Gaila, bet ðiais metais turnyre ne-dalyvavo Fundamentiniø mokslø

fakultetas, kuris 2005 m. iðkovojo netdvi pirmàsias vietas (krepðinyje ir tin-klinyje virð 50 m.), Pasigedome ir Sta-tybos fakulteto krepðininkø, kurie ben-druomenës ðventës krepðinio varþybo-se iki 50 m. tapo viceèempionais,2005 m. Naujametiniame turnyre – tre-èioji vieta. Taèiau galime pasidþiaugti,kad pirmà kartà turnyre dalyvavo Trans-

laimëjo Aplinkos inþinerijos fakultetodarbuotojas Vytautas Palevièius.

Tinklinio iki 50 m. amþiaus grupë-

je pirmàjà vietà iðkovojo Humanita-

rinio instituto komanda, kurioje þaidëR. Kuktaitë, V. Podluþnas, J. Mickonis.Antràjà – Aplinkos inþinerijos fakulteto,treèiàjà – Administracijos komandos.Toliau rikiavosi Elektronikos, Mechani-kos, Transporto inþinerijos fakultetø tin-klininkai.

Tinklinio virð 50 m. amþiaus gru-

pëje pirmàjà vietà taip pat iškovojoHumanitarinio instituto komanda, ku-rioje þaidë prof. P. Tamoðauskas, J.Ado-maitis, A. Tarulis. Antri – Elektronikos,treti – Aplinkos inþinerijos fakultetai.

Kai sporto salëje vyko atkaklios tin-klinio ir krepðinio varþybos, Kûno kul-tûros katedros 16 auditorijoje susitikoðachmatø mëgëjai. Ðiame turnyre per-galæ iðkovojo Humanitarinio institutodarbuotojas Antanas Èerniauskas.

Nugalëtojams prizus ásteigë VGTUAdministracija, Elektronikos, Mechani-kos fakultetai ir Humanitarinis institutas.Organizatoriai nuoðirdþiai dëkoja fakul-tetø dekanams ir padaliniø vadovamsuþ gerus ir gausius prizus.

Po apdovanojimø visi dalyviai buvopakviesti á vakaronæ, kur galëjo aptartiturnyro rezultatus.

Kiekvienas ieðkojo patikimiausios padëties, galvodamas, kaipnepraleisti varþovo prie krepðio

Kamuolys juokiasi, kad ieðkoma, grabinëjama ten, kur jo seniai nebëra

Rezgami apsaugos spàstai

Sveikinimo þodá tarë Humanitarinio instituto direktorius, Kûno kultûroskatedros vedëjas prof. Povilas Tamoðauskas

Prieð prasidedant varþyboms, komandos prisistatë organizatoriams, teisëjams

porto inþinerijos fakulteto sporto entu-ziastai.

Turnyro dalyvius pasveikino ir palin-këjo komandoms gerø startø Humani-

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.