1

Mykolo Romerio universitetas

Politikos ir vadybos fakultetas

Kursini, bakalaurini ir magistrini darb rengimo

metodiniai nurodymai

Pareng:

Doc. dr. Rta Daiulyt

Doc. dr. Jonas Jagminas

Doc. dr. Saulius Nefas

Vilnius, 2013

2

Rta Daiulyt, Jonas Jagminas, Saulius Nefas. Kursini, bakalaurini ir magistrini darb rengimo

metodiniai nurodymai. Atsak. redaktor doc. dr. Rta Daiulyt. Vilnius: Mykolo Romerio

universitetas, 2013.

Recenzavo:

Prof. dr. Valdon Indraien (MRU SPF Edukologijos institutas)

Doc. dr. Aleksandras Patapas (MRU PVF Vieojo administravimo institutas)

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Tarybos posdyje (2013 spalio 17 d.

nutarimas Nr. 1PV-10) pritarta leidybai.

3

TURINYS

PAVEIKSL SRAAS

LENTELI SRAAS

PRIED SRAAS

PRATARM

1. POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETO STUDIJ PROGRAM KURSINI IR

BAIGIAMJ DARB SPECIFIKA, BENDRIEJI RENGIMO REIKALAVIMAI

1.1. Studij program dalyk savarankik darb, kursini ir baigiamj darb specifika

1.2. Bendrieji kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb rengimo reikalavimai:

1.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas

1.2.2. Bendradarbiavimas su darbo vadovu

1.2.3. Akademinio rato darbo rengimo etika

2. KURSINI DARB RENGIMAS:

2.1. Kursini darb rengimo tvarka

2.2. Kursini darb raymo metodiniai patarimai

3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS:

3.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka

3.2. Bakalauro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika

3.3. Bakalauro baigiamojo darbo kokybs kriterijai

4. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS:

4.1. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka

4.2. Magistro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika

4.3. Magistro baigiamojo darbo kokybs kriterijai

5. BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMAS

6. PATARIMAI SAVARANKIK IR BAIGIAMJ STUDIJ PROGRAMOS DARB

RENGIMUI IR GYNIMUI

6.1. Darbo vadas

6.2. Teorin analiz

6.3. Metodin darbo dalis

6.4. Tyrimo rezultat aptarimas, rezultat palyginimas, diskusijos

6.5. Baigiamj darb gynimas

BIBLIOGRAFIJOS ALTINIAI

REKOMENDUOJAMA LITERATRA

PRIEDAI

4

PAVEIKSL SRAAS

1. Kursinio darbo raymo logika (seka)

2. Baigiamojo darbo rengimo login schema

3. Metodins darbo dalies login schema

5

LENTELI SRAAS

1 lentel. Bakalauro ir magistro akademinio ratingumo gebjimai

2 lentel. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga

3 lentel. Magistro baigiamojo darbo rengimo eiga

6

PRIED SRAAS

1 priedas. Pirmas titulinis lapas

2 priedas. Antras titulinis lapas

3 priedas. Turinys

4 priedas. Darbo dalys ir struktra

5 priedas. Kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb struktrins dalys

6 priedas. Taikomojo / projektinio pobdio magistro baigiamojo darbo struktrins dalys

7 priedas. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankikum (forma)

8 priedas. Kursinio darbo vertinimo lapas

9 priedas. Gairs pirmai magistro darbo rengimo atestacijai

10 priedas. Bibliografijos altini apraymo pavyzdiai

11 priedas. Statistini duomen pateikimas diagramose

7

PRATARM

ios metodins priemons tikslas aptarti kokia yra akademini (mokslini) darb

raymo ir vertinimo sistema Politikos ir vadybos fakultete. Leidinyje siekta susisteminti trijuose

fakulteto institutuose (Politikos, Vadybos ir Vieojo administravimo) vykdomus student

mokslinius tyrimus, irykinti bendras reikalavim kursiniams ir bakalauro bei magistro

baigiamiesiems darbams gaires, kad ir studentas, ir dstytojas inot skirtingose studij pakopose

rengiam darb specifik ir perimamum. Autoriai smoningai viename leidinyje apjung skirting

lygi darb metodinius nurodymus, kad matytsi i darb tarpusavio ssajos ir perimamumas.

Metodin priemon skirta studentams, raantiems politikos, verslo ir vadybos, vadybos

bei vieojo administravimo krypi kursinius, bakalauro ir magistro darbus. Autori manymu, ji

taip pat bus naudinga dstytojams, dstantiems tyrim metodologijos dalykus fakultete bei

dstytojams, vadovaujantiems student kursini, bakalauro ir magistro darb raymui, bakalauro ir

magistro baigiamj darb recenzentams, bakalauro ir magistro baigiamj darb vertinimo

komisij nariams.

Leidinys parengtas apibendrinant turim mokslinio darbo, vadovavimo student

darbams patirt, analizuojant fakultete apgint savarankik ir baigiamj darb kokyb,

diskutuojant su kolegomis. 2009 m. doc. dr. Saulius Nefas atliko vieojo administravimo magistr

apklaus, po to - fakulteto dstytoj apklaus, pareng leidinio koncepcij, kuri recenzavo ir

verting patarim dav prof. dr. Alvydas Baleentis. Leidinio rengimui pravert ir praktin patirtis

rengiant studij programas, dalyk programas, dstant modulius Vieojo administravimo tyrim

metodologija bakalauro studijose, Vadybos ir administravimo tyrim teorija ir praktika bei

Mokslinis tiriamasis darbas magistrantams. Vadovaujant student kursiniams, baigiamiesiems

darbams, dalyk studij metu buvo siekiama praktikai patikrinti, ar pateikiama mediaga yra aiki,

aktuali ir naudinga darbo rengimo metu. Rengiant leidin kolegik pagalb buvo pakviesti

Politikos ir vadybos fakulteto mokslininkai, j mintimis taip pat yra remiamasi iame darbe.

Autoriai dkingi fakulteto bendruomenei u kolegik bendradarbiavim.

Pirmajame metodins priemons skyriuje aptariama Politikos ir vadybos fakultete

rengiam rato darb specifika bei nagrinjami bendrieji reikalavimai (temos pasirinkimas,

bendradarbiavimas su vadovu ir mokslinio darbo etika). Antrame, treiame, ir ketvirtame skyriuose,

remiantis MRU dokumentais, nagrinjami kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb

reglamentai, trumpai aptariama struktra ir apibriami kokybs kriterijai. Penktame skyriuje

pristatomi reikalavimai darbo apiforminimui. etame skyriuje skaitytojai ras praktini darbo

rengimo patarim, tinkani tiek raantiems kursinius, tiek bsimiems bakalaurams, tiek ir

magistrams. iame skyriuje detalizuojami darbo su teoriniais altiniais, tyrimo metodikos

parengimo bei tyrimo rezultat pateikimo bei analizs ypatumai. Prieduose pateikiami

8

apiforminimo pavyzdiai, darbo struktros reikalavimai ir kita praktin mediaga, naudinga raant

darb.

Kiekvieno skaitanio leidin akademini rato darb rengimo patirtis skirtinga.

Autoriai siek leidin sudaryti taip, kad bt galima nesunkiai susirasti pagrindinius reikalavimus

konkreiam rato darbui (kursiniam, bakalauro ar magistro darbui) bei, esant reikalui, detaliau

susipainti su atskir darbo dali rengimu. Kadangi kursinis darbas yra pirmasis didesns apimties

savarankikas akademinio pobdio darbas, jo rengim buvo siekiama detaliau aprayti, pateikiama

pavyzdi, susijusi su temos, problemos formulavimu. Tikims, kad kiekvienas skaitytojas

nesunkiai susiras informacij pagal savo poreikius.

Autori kolektyvas

9

1 skyrius

POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETO STUDIJ

PROGRAM KURSINI IR BAIGIAMJ DARB

SPECIFIKA, BENDRIEJI RENGIMO REIKALAVIMAI

10

1.1. Studij program savarankik darb, kursini ir baigiamj darb

specifika

MRU Politikos ir vadybos fakultete vykdomus socialini moksl srities politikos, vadybos bei

vieojo administravimo moksl tyrimus apibria 2009 metais Lietuvos Respublikos vyriausybs

patvirtintas studij srii ir krypi, pagal kurias vyksta studijos auktosiose mokyklose, sraas1.

Darb tematikos apibriai aikumo suteikia ir reikmini odi politika, administravimas,

vadyba prasm. Politika apibriama kaip visuomens organizavimo bdas2, o vadyba suprantama

kaip visuminis organizacijos valdymas, t.y. procesai, kurie apima sprendim rengim, primim ir

gyvendinim ir kai tai atliekant yra reguliuojami organizacijos funkcijas realizuojantys procesai3.

Vieasis administravimas aprpia vieojo sektoriaus struktr, teisin reglamentavim, valdymo

teorijas ir principus, vadybinius metodus4. MRU Politikos ir vadybos fakultete gali bti rengiami

teorinio arba taikomojo pobdio student moksliniai darbai. Rengdamas teorinio pobdio darb

tyrjas susikoncentruoja teorini problem nagrinjim, analiz. Teorinio pobdio darbe gali

nebti empirinio tyrimo, taiau tai nra taisykl. Politikos moksluose: politins teorijos, politins

filosofijos, politini idj istorijos darbuose ir temose, kuriose analizuojamos politins idjos ir/ar

j istorija, empirinis tyrimas nra btinas5. Taiau tokiame darbe turi bti ikeliamas probleminis

klausimas, kur gali bti atsakyta teoriniais metodais, pateikta isami darbo problemos analiz,

visapusikai vertinti nagrint autori darbai, panaudoti teorinio tyrimo metodai, pateikiama

originali darbo autoriaus argumentacija, teorins valgos. Jei teorinio pobdio darbe apsiribojama

mediagos atpasakojamu, toks darbas dar nra parengtas gynimui. Vadybos ir administravimo

tyrimai yra daugiau taikomojo pobdio, nukreipti praktini problem sprendim, juose

daniausiai derinamos teorins valgos ir empiriniai tyrimai. Tokie darbai danu atveju yra siejami

ir su geriausios praktikos paieka ir nagrinjimu6. Gali bti rengiami ir taikomojo projektinio

pobdio magistro baigiamieji darbai, kuriuose analizuojamos mokslins-praktins problemos

1 Lietuvos Respublikos vyriausybs 2009 m. gruodio 23 d. nutarimas Nr. 1749 Dl studij srii ir krypi, pagal

kurias vyksta studijos auktosiose mokyklose, srao ir kvalifikacini laipsni srao patvirtinimo, prieiga per internet: , (irta 2013 05 19). 2 A. Visockait, Politologijos mokymo dalyko metodin priemon, Vilnius: MRU, 2012, p. 11 (elektroninis iteklius),

prieiga per internet: , (irta 2013 04 20). 3 Zakareviius P., Vadyba, Kaunas: VDU, 1998, p.9.

4 Vieasis administravimas: Programos apraas, Mykolo Romerio universitetras, prieiga per internet:

, (irta 2013 04 12). 5 Januauskien D. Atmintin raantiems baigiamuosius darbus politikos moksl katedroje [interaktyvus], [irta 2012

11 25]. Prieiga per internet: http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/politikos_ir_vadybos_fakultetas/institutai/politikos_mokslu_institutas/st

udijos/magistro_baigiamieji_darbai/metodiniai_nurodymai/ 6 Easterby - Smith M., Thorpe P., Jackson P.R., Management Research, Third edition, London: Sage Publications Ltd.,

2008, 9 p.

11

konkreiose institucijose, silomos inovatyvios ir efektyvios j sprendimo galimybs. Tokiame

darbe pateikiama teorin suformuluotos problemos analiz ir sukuriamas projektas iai problemai

sprsti. Projektas gali bti gyvendinamas arba tik detaliai apraomas.

Aktualus klausimas yra kokybiniai ir kiekybiniai skirtumai tarp studij dalyk rato darbo,

kursinio, bakalauro ir magistro baigiamj darb. Lietuvoje pagrindinis dokumentas, apibdinantis

esminius studij pakop kokybinius skirtumus yra LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Nr.V-

2212 Dl studij pakop aprao patvirtinimo. iame aprae, remiantis Lietuvos teisiniais aktais,

vardinami atskirose studij pakopose gyjami gebjimai. Tarp kit gebjim, jame apibriami ir

gebjimai vykdyti tyrimus bei kiti su moksline veikla susij gebjimai (socialiniai, specialieji,

asmeniniai) (r. 1 lentel).

Mokslinio tyrimo inios ir specifiniai gebjimai (akademinis ratingumas) formuojasi

palaipsniui. Politikos ir vadybos fakultete ie gebjimai pradedami formuoti bakalauro studijose

raant studij program dalyk rato darbus. ie darbai gali bti rengiami studijuojant visus

programos dalykus. Juos raant siekiama tvirtinti dalyko inias, gilinti savarankikas studijas bei

formuoti pradinius mokslinio darbo gdius. Dalyko rato darb temas pateikia, j rengimui

vadovauja dalyko dstytojas, o i darb vertinimas yra sudtin bendro studij dalyko vertinimo

dalis. Kursinis darbas yra pirmas didesns apimties savarankikas rato darbas. Raant kursin

darb plaiau susipastama su tiriamosios veiklos abcle. Mokomasi rasti mokslinius

informacijos altinius, parengti mokslinio tiriamojo darbo sudtines dalis, formuluoti problem,

darbo tiksl ir udavinius, juos analizuoti, sisteminti ir apibendrinti mokslin informacij,

formuluoti ivadas. Bendraujant su vadovu, ginant kursin darb parodomos ne tik temos inios,

kartu atsiskleidia bendravimo, argumentavimo gebjimai.

1 lentel. Bakalauro ir magistro akademinio ratingumo gebjimai7

Gebjim sritys

Bakalauro studij rezultatai

Magistro studij rezultatai

Gebjimai vykdyti tyrimus

Geba rinkti ir analizuoti

duomenis, reikalingus

svarbioms mokslinms, profesins veiklos problemoms sprsti, , naudojantis fundamentini ir taikomj mokslini tyrim pasiekimais ir metodais.

Geba analizuoti, sintetinti ir vertinti

studijoms, mokslinei, profesinei

veiklai ir naujovi diegimui

reikalingus tyrim duomenis, geba

integruoti inias ir valdyti sudtingas

situacijas, priimti sprendimus, kai nra

isamios ir apibrtos informacijos,

7 Parengta pagal: Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkriio 21 d. sakymas Nr.V-2212 Dl

studij pakop aprao patvirtinimo, Valstybs inios, 2011-11-26, Nr. 143-6721.

12

vertinti alternatyvius sprendimo

variantus bei galim poveik aplinkai.

Specialieji gebjimai Geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas

profesij ir studij kontekste, savarankikai pasirinkdamas kompleksines technologines,

organizacines ir metodines

priemones.

Geba pritaikyti turimas inias ir jomis remiantis rengti naujas

priemones (technines, metodines,

informacines, organizacines-

vadybines), reikalingas moksliniams

tyrimams, studijoms, kultrinei ir meninei veiklai vykdyti arba

naujovms diegti.

Socialiniai gebjimai

Geba bendrauti su

specialistais ir visuomene

sprendiant profesins veiklos ar studij srities udavinius, pristatant atlikt veikl ir jos rezultatus. Geba perteikti

studij ir veiklos srities inias ir supratim specialistams ir kitiems besimokantiesiems.

Geba aikiai, argumentuotai perteikti apibendrint informacij specialistams ir kitiems asmenims, j kritikai vertindamas.

Asmeniniai gebjimai Geba savarankikai mokytis savo profesins veiklos srityje. Suvokia

moralin atsakomyb u savo veiklos ir jos rezultat poveik visuomeninei, ekonominei,

kultrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

Geba savarankikai planuoti mokymosi proces . Geba pasinaudoti mokslini tyrim iniomis, turi tiriamojo darbo patirties bei sisteminio ir strateginio mstymo gdi savarankikai profesinei veiklai ir moksliniam tiriamajam

darbui . Geba priimti inovatyvius

sprendimus, vertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos

pasekmes. Veikia suvokdamas

moralin atsakomyb u savo veiklos ir jos rezultat poveik visuomeninei, ekonominei, kultrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

Bakalauro baigiamajame darbe jau atliekami savarankiki empiriniai tyrimai, taiau

daniausiai apsiribojama vieno tyrimo metodo valdymu, mokomasi interpretuoti tyrimo rezultatus.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius, pateikdamas darb gynimui, rodo, kad supranta socialini

moksl srities ir studij krypties, kuri atitinka studijuojama programa (politikos mokslai, verslas ir

vadyba, vadyba, vieasis administravimas) tyrim metodologij ir yra imoks konkrei socialini

moksl tyrimo metod, geba paruoti mokslinio tiriamojo darbo sudtines dalis, formuluoti

hipotezes, darbo tiksl ir udavinius, suplanuoti ir atlikti tyrim, analizuoti rezultatus, apibendrinti,

daryti ivadas ir teikti pagrstus pasilymus. Bakalauras yra valds mokslinio tiriamojo darbo

pagrindus.

13

Tuo tarpu rengiant magistro baigiamj darb autoriui tenka numatyti ir gyvendinti

vis tyrimo strategij8. Pateikdamas darb gynimui bsimas magistras rodo, kad ne tik geba surasti

ir analizuoti mokslins informacijos altinius, literatr, taiau geba integruoti plataus spektro

(multidisciplinines) inias, geba velgti ir analizuoti problemas, formuluoti mokslines hipotezes bei

numatyti problemos sprendimo mokslins paiekos strategijas; parengti tyrimo program, atlikti

tyrim ir naudotis moksliniais duomen apdorojimo metodais; argumentuotai parengti tyrimo

ataskait (taikyti iuolaikikus duomen analizs bdus, interpretuoti gautus rezultatus), geba

formuluoti konkreias ivadas ir teikti rekomendacijas problem sprendimui, argumentuotai

diskutuoti apie gautus rezultatus.

Skmingo kursinio, bakalauro ar magistro darbo nepavyks parayti netobulinant laiko

valdymo, organizacini gebjim, neugdant savo savarankikumo, neanalizuojant savo motyvacijos

ir jos nestiprinant. Btent ie dalykai danu atveju lemia, ar skmingai bus parengtas ir apgintas

darbas. Laiko valdymo gebjimai atsiskleidia numatant ir gyvendinant darb rengimo etapus,

susidarant viso darbo plan (iki kada kokia darbo dalis bus paruota). Gairs iam planui atsispindi

studij planuose. Tai terminai iki kada reikia gauti atestacij/ atsiskaitymus ir laukiami rezultatai: k

kokiam terminui reikalaujama atsiskaityti. (r. io leidinio 2.2.; 3.1.; 4.1. poskyrius). Taiau kad

procesas bt skmingas, svarbu iuos ingsnius nuo atestacijos iki galutinio gynimo suskaidyti

smulkesnius mnesio, savaits planus, nuolat juos atnaujinti ir stebti, ar pavyksta laikytis plano.

Rengiant kursinius/ bakalauro/ magistro darbus tenka mokytis bti ir veiklos organizatoriumi

tartis dl susitikim su darbo vadovu, tartis dl tyrim, juos planuoti ir atlikti. Nors toliau iame

leidinyje pagrindinis dmesys skiriamas specifiniams su moksliniais tyrimais susijusiems darb

rengimo aspektams, autoriai nuoirdiai linki nepamirti, kad asmenins savybs, motyvacija bei

gebjimas komunikuoti su darbo vadovu nemaa dalimi lemia skm.

1.2. Bendrieji kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb rengimo reikalavimai

1.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas

Vadovaujantis MRU Studij rezultat vertinimo tvarka studentai gali rinktis bsim kursini

ir baigiamj darb temas pagal studij program komitet paskelbtus sraus. iuose srauose

skelbiamos iankstins temos, kurios gali bti tikslinamos aptariant su vadovu.. Taipogi studentai

gali silyti savo temas, suderinant jas su studij programos komiteto pirmininku bei bsimu darbo

vadovu. Studento siloma (arba keiiama) tema turi atitikti studijuojam program ir turi bti

8 T.y. apibrti principus, kuriais numatoma sekti sprendiant tyrimo problem, bei tyrimo dizain, danu atveju

apimant kelis mokslinio tyrimo ir duomen analizs metodus.

14

uregistruojama iki numatyto termino. Tam raomas nustatytos formos praymas leisti rayti darb

vardinta tema bei skirti darbo vadov.

Pagrindiniai reikalavimai baigiamojo darbo temai:

turi atitikti studij program;

pasirinkta tema turi bti aktuali (svarbi mokslui ir praktikai) ir atskleidianti

nepakankamai itirtus tam tikros srities aspektus;

temos formuluot turi aikiai vardinti tiriamj dalyk ir, pageidautina, svarbiausi

darbo idj, turi bti tiksli ir lakonika. Temos formuluot gali bti tikslinama ir

darbo raymo metu. Pirmiausia reikt pasigilinti literatr, mokslinink

atliekamus tyrimus, kokie panaios tematikos aspektai atskleisti usienio ir Lietuvos

mokslinink darbuose. Nors temos tikslinimas vyksta jau darbo rengimo procese,

taiau svarbu apsisprendimo neatidlioti, nes, pakoregavus tem, gali pritrkti laiko

jos atskleidimui. Formuluojant galutin temos pavadinim pravartu bendradarbiauti

su darbo vadovu.

SVARBU Nuo temos pasirinkimo nemaa dalimi gali priklausyti viso darbo skm, todl

atsivelkite:

savo polinkius, gabumus, galimybes, nes skmingiau gilinsits tas sritis, kurios tikrai domina;

ar tai bt naudinga js karjerai

ar temoje nagrinjama sritis jums inoma;

ar yra pakankamai prieinamos literatros, ar ji ta kalba, kuri mokate;

ar tursite galimyb tinkamai atlikti tyrimus, panaudoti tinkamus metodus, surinkti duomenis,

ar pakaks pasiruoimo ir laiko problemai inagrinti - tikslingiau pasirinkti siauresn tem, apsiriboti viena moksline problema arba net sudtingos problemos dalimi,

1.2.2. Bendradarbiavimas su darbo vadovu

Tiek kursinis, tiek ir baigiamasis bakalauro ar magistro darbas yra savarankiki studento darbai,

visa iniciatyva yra studento rankose, taiau raant darbus reikia ir gairi, pagalbos, todl

bendradarbiavimas su patyrusiu mokslininku yra neatsiejama darbo rengimo dalis. Vadovo pareiga

padti, konsultuoti, patarti. Kursin ar baigiamj darb rengiantis studentas turi su darbo vadovu ir

konsultantu (jeigu toks yra) palaikyti nuolatin ry, informuoti vadov apie darbo raymo eig,

atsivelgti vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei

pastabas9.

Vadovai, pagal studento poreikius, konsultuoja rengiant darbo plan, iekant ar

atsirenkant literatr ar kitus informacijos altinius, atsako klausimus, ikilusius darbo rengimo

9 MRU Studij rezultat vertinimo tvarka, 52-53 punktai

15

eigoje, taiau neteikia paruot sprendim. Kiekvienas vadovas turi savo darbo stili, todl

pravartu kaip galima anksiau su juo susitikti ir isiaikinti, kokius reikalavimus jis kelia darbo

organizavimui, kaip silo bendradarbiauti. Pavyzdiui, tam, kad vadovas galt pateikti savo

pastabas ir rekomendacijas, kaip tobulinti darb, galimas dalykas, jis nors i anksto susipainti

su darbo fragmentu, dl kurio konsultuos. Tam vadovas turi turti pakankamai laiko, todl

pravartu i anksto aptarti, kada pristatyti baigiamojo darbo mediag konsultacijai, ar j galima

atsisti patu, ar kelti per Moodle sistem ir pan.

Visais ikilusiais klausimais vadovas konsultuoja savo primimo valandomis (jos

skelbiamos PVF institut internetiniuose puslapiuose). Tam, kad bt racionaliau inaudojamas

konsultacij laikas, tikslinga i anksto susisiekti su darbo vadovu ir paprayti suderinti konkret

konsultacijos laik. Patartina su vadovu palaikyti nuolatin ry el. patu ar kitais vadovo

nurodytais komunikacijos bdais.

Jeigu bendradarbiaujant su darbo vadovu kyla nesklandum ar nesusipratim galima

kreiptis studij programos vadov arba studij programos komiteto pirminink.

U kursinio ar baigiamojo darbo savarankikum, vis darbe pateikt mediag

atsako tik baigiamojo darbo autorius. Jis utikrina ir tai, kaip rengiant darb buvo laikomasi

mokslins etikos.

1.3. Akademinio rato darbo rengimo etika.

Etiniai klausimai pirmiausia siejami su darbo savarankikumu ar darbas parengtas

paties studento, ar jame nepanaudotos svetimos idjos, tekstas, be autori sutikimo ar nenurodant

cituojam autori10.

Kiekviename darbe turi bti aikiai atskirtas autoriaus originalus indlis ir darbe panaudoti

kit autori darbai, mintys, duomenys, rekomendacijos. Neleidiamas svetim mini, tekst,

duomen naudojimas be nuorod, t. y. j plagijavimas.11

Taigi, rengiant darbus reikia gerai isiaikinti, kas laikoma plagiavimu. Plagiato apibrtis

pateikta Mykolo Romerio universiteto Studij rezultat vertinimo tvarkoje (29 straipsnis).

Itrauka i MRU Studij rezultat vertinimo tvarkos:

29. U siningos konkurencijos principo paeidim, nusirainjim, plagijavim ar bet kurios

kitos formos akademin nesiningum, susijus su studij rezultat vertinimu, studentas arba

klausytojas gali bti alinamas i Universiteto kaip u akademins etikos paeidim.

10

Remiantis LR Autorini teisi ir gretutini teisi statymu (Valstybs inios, 1999, Nr. 50-1598; Valstybs inios, 2003, Nr. 28-1125) be krinio autoriaus ar kito io krinio autori teisi subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, taiau nurodant, jei tai manoma, naudojam altin ir autoriaus vard, leidiama atgaminti svetim krini fragmentus nevirijant moksliniam tyrimui reikalingo masto. Ikilus klausimams apie autorines teises, klausti galima Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentroje (prieiga per internet: < http://www.latga.lt>). 11

Mykolo Romerio universiteto Etikos kodeksas, 2007, 7.4 punktas

16

29.1. Studento rato darbas yra laikomas plagiatu jeigu:

29.1.1. Rato darbas ar jo dalys yra paraytos paodiui perraant kito autoriaus tekst

nenurodant altinio arba nurodant altin, taiau neiskiriant perrayto teksto kabutmis.

Paodinis kito autoriaus teksto perraymas nenurodant altinio arba nurodant altin, taiau

neiskiriant perrayto teksto kabutmis laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei

pus puslapio, t. y. 900 spaudos enkl, skaitant tarpus;

29.1.2. Rato darbas ar jo dalys yra paraytos perfrazuojant kito autoriaus tekst nenurodant

altinio. Kito autoriaus teksto perfrazavimas nenurodant altinio laikomas plagiatu, jei tokio

teksto darbe yra daugiau nei vienas puslapis, t. y. 1800 spaudos enkl, skaitant tarpus;

29.1.3. Rato darbo tekste, lentelse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant

altinio (iskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus);

29.1.4. Rato darbas buvo pristatytas ir gintas ioje ar kitoje mokslo staigoje Lietuvoje ar

usienyje.

29.2. Tstini darb atveju tekste turi bti nurodyta, kurios jo dalys yra paimtos i ankstesni to

paties darbo autoriaus rato darb. Nenurodius tstinio darbo autorysts alinimas i

Universiteto netaikomas.

Kartais galvojama, kad bus ivengta problem, jei visi darbe naudoti altiniai bus

ivardinti literatros srae darbo pabaigoje. Taiau privalu visame darbo tekste pateikti

teisingas nuorodas, nurodant panaudotus altinius. Taigi, siekiant ivengti plagiato, svarbu

tinkamai formuoti tekst, btinai paminti aptariam altini autorius, rpestingai sutvarkyti

bibliografines nuorodas (pateikiant autori ir leidimo metus tekste skliausteliuose, arba vis altinio

bibliografij inaose), panaudoti tinkamus skyrybos enklus ir traukti bibliografijos sra visus

darbe panaudotus altinius (plaiau r. 6.2 skyri ir 10 pried).

Panaudot rankratin mediag (disertacijas, kursinius ir magistro bei bakalauro

baigiamuosius darbus, archyv ar staig tarnybin mediag ir pan.) taip pat privalu traukti

literatros sra ir atitinkamai cituoti tekste bei iliustracijose nurodant autori/ institucij/ archyv

bei parengimo metus.

Naudojant internetinius altinius gali bti sudtinga nustatyti autori ar publikavimo

dat. Jei internetiniame puslapyje nenurodytas altinio autorius, galima naudoti publikacijos

pavadinim, leidjo vard ar internetinio puslapio adres. Jei nepavyksta rasti altinio sukrimo

datos, bibliografijos srae reikia nurodyti altinio panaudojimo dat (r. 10 pried).

Kai kuriuose tinklalapiuose gali bti pateikta informacija apie autorines teises. Tokiu

atveju, norint pasinaudoti informacija, reikia susisiekti su leidjais ir autoriais bei gauti sutikim

naudotis j pateikiamais resursais.

Jeigu darbe panaudoti kit autori ar tyrim empiriniai duomenys, taip pat turi bti

pateiktos aikios nuorodos.

Kit asmen traukimas darbo raym draudiamas, iskyrus tuos atvejus, kai kiti

asmenys padeda surinkti informacij (pvz., padeda atlikti didels apimties apklaus, vykdom

17

keliose organizacijose, sutinka iplatinti bei surinkti anketas organizacijoje) ar apdoroti jau surinkt

informacij (pavyzdiui, taikant specialias statistines programas pateikti statistinius tyrimo

duomenis). Duomen analiz bet kokiu atveju privalu atlikti paiam darbo autoriui. Esant tokiems

atvejams, darbe btina nurodyti, kokia pagalba buvo suteikta, vardinti pagalb suteikusius asmenis

ir tos pagalbos apimtis. Baigiamj darb vade galima pareikti padk visiems asmenims ar

institucijoms, padjusiems parengti darb (suteikusiems prijim prie reikiam dokument,

sutikusiems dalyvauti tyrime ir pan.);

Kiekvienas rato darbas turi bti pateikiamas kartu su autoriaus pasiraytu patvirtinimu apie

darbo savarankikum (r. 7 pried), kuriuo patvirtinama, kad darbas atliktas paties studento,

nebuvo naudotas kitoje mokslo ar mokymo staigoje Lietuvoje ir usienyje, jame nenaudojami

literatros srae bei nuorodose tekste nenurodyti altiniai. Jeigu darb atliko keli autoriai, jie visi

turi patvirtinti darbo savarankikum.

Kitas svarbus etinis aspektas kaip darbo autorius laiksi etikos tyrimo metu, ar

nepaeid tiriamj teisi, saugumo, privatumo, ar tyrime buvo dalyvaujama laisvanorikai ir t.t.

iuos aspektus tinka aptarti darbo metodinje dalyje (r. 6.3 poskyr)

Jei baigiamj darb rengia keli studentai, btina ilaikyti lygiateiss partnerysts ir

bendradarbiavimo principus, vade aptarti kiekvieno autoriaus indl baigiamj darb;

Savarankik ir baigiamj darb rengimo ir gynimo metu rekomenduojama puoselti

pasitikjimo ir geranorikumo nuostat - geranorikai priimti visus darbo vadovo ar konsultanto

patarimus, taip pat visus gynimo metu uduodamus klausimus, o ikilus neaikumams juos ramiai,

be neigiam emocij, isiaikinti.

18

2 skyrius

KURSINI DARB RENGIMAS

19

2.1. Kursini darb rengimo tvarka

Kursinis darbas - tai praktikai pirmasis mokslinio pobdio studento darbas, kur

studentas, dstytojo vadovaujamas, savarankikai parengia universitete. Jo paskirtis ugdyti

studento gebjim dirbti su moksliniais altiniais, analizuoti mokslin problem. Kursinis darbas

yra pagrindas, kur kvalifikuotai atlikus, bus pasirengta ir bakalauro baigiamojo darbo raymui.

Kvalifikuotai atliktas kursinis darbas pakloja pagrindus , sudaro prielaidas skmingam bakalauro

baigiamojo darbo rengimui.

Jei kursinio tema bus skmingai ipltota, ji gali peraugti bakalauro baigiamojo

darbo tem. Kursinio darbo rengimas padeda formuotis mokslinio tyrimo pradmenis, kadangi:

jo apimtis nedidel;

raomas bakalauro studij 4 ir 6 semestruose, kai daugelio student motyvai studijuoti

yra palyginti aukto lygio;

didesn tikimyb, kad daugiau bus konsultuojamasi su vadovu ir perimami

profesionalesni gdiai (nesusiformavs poiris i studento puss, kad visk inau ir

i dstytojo puss, kad visk turi inoti).

Kursinio darbo dka studentas pademonstruoja, o dstytojas vertina pasiekimus studijuojant

kelet semestr tokiose svarbiose srityse, kaip altini atranka, mokslins informacijos analizavimas

ir sisteminimas, problemos, tikslo ir udavini formulavimas, darbo reikalavim laikymasis.

Kursinio darbo apimtis ir btinos dalys. Kursinio darbo apimtis yra 20 25 lapai be

pried. Darbas gali bti ir trumpesnis priklausomai nuo jo specifikos, bet tai turi bti suderinta su

vadovu ir apie tai paraoma darbo vade. Kursinio darbo btinos dalys yra ios: titulinis lapas,

turinys, santrump sraas, vadas, teorin dalis, ivados, santrauka (lietuvi ir usienio kalba),

altini sraas.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis kursini darb raym yra Mykolo Romerio

universiteto Studij rezultat vertinimo tvarka (32-38 punktai). Joje numatoma, kaip vyksta

kursini darb tem pasirinkimas ir usiregistravimas jas pasirinkus. Studentai gali rinktis dstytoj

silomas temas, bet taip pat yra sudarytos galimybs aktyviai silyti savo temas. Tokiu atveju tema

turi bti patvirtinama studij programos komitete ir uregistruojama informacinje sistemoje

Studijos.

Kursin darb rengia vienas studentas. Darbo rengimo eigoje jis turi konsultuotis su darbo

vadovu dl darbo plano, struktros, kitais metodiniais ir dalykiniais kursinio darbo raymo

klausimais (plaiau r. 1.2.2 poskyr). Kursinio darbo vadovo paskyrimas vyksta automatikai, kai

20

studentas pasirenka kursinio darbo tem, kuri yra skelbiama institut tinklalapiuose. Vadovas

student konsultuoja ir nukreipia tinkama linkme, jei studentas kreipiasi, taigi iniciatyv reikia

rodyti paiam studentui. Tikslinga pasirinkti toki kursinio tem, kuri, konsultuojantis su vadovu,

galt bti ipltojama iki bakalauro baigiamojo darbo temos.

Visikai baigtas kursinis darbas segamas arba riamas. Kursinis darbas turi bti pristatytas

vadovui institut, kuriame jis dirba ir keltas informacin sistem Studijos iki sesijos pradios.

Apie tai, kad darbas nunetas institut, vadovui reikia praneti. Vadovui pageidaujant gali bti

nusiuniamas ir elektroninis darbo variantas. Kartu su kursiniu darbu studentas pateikia nustatytos

formos deklaracij, kurioje patvirtinama, kad vertinimui pateiktas kursinis darbas yra atliktas

laikantis akademinio raymo etikos (r. 7 pried). Pateikus darb gynimui su vadovu suderinama

gynimo data ir laikas

Kursinio darbo apiforminimas. Tekstas raomas A4 formato lapuose, Times New Roman

12 pt riftu ir 1,5 intervalu tarp eilui. Puslapyje i krat paliekami tuti laukai: kairje pusje

25 mm, deinje 10 mm, viruje 20mm, apaioje 20 mm. Kursinis darbas turi bti paraytas

taisyklinga lietuvi kalba. Terminai, vietovardiai, usienio asmen pavards ir t.t. raomi pagal

galiojanius Lietuvi kalbos komisijos nutarimus (plaiau apie reikalavimus darbo apiforminimui

r. 5 skyri).

Kursinio darbo gynimas yra tiek pat svarbus, kaip ir darbo paraymas, jam reikia tinkamai

pasiruoti. Kadangi tai yra edukacinio proceso dalis, tai tinkamai ianalizavus vadovo pastabas ir

argumentuotai pasiruous gynimuisi galima tiktis gero vertinimo. Aiku, argumentacija turi bti

paremta ne a manau, o a manau, kadangi taip rekomenduoja mokslininkas ... arba ekspertas....

Darbo autorius paruoia iki 5 min. trunkant pristatym kurio metu nusako svarbiausius darbo

akcentus. Po to atsakoma klausimus ir pastabas, vyksta diskusija dl pasirinktos darbo problemos

atskleidimo.

Kursinio darbo vertinimo kriterijai. Kursinis darbas ir jo gynimas vertinamas

vadovaujantis dviem kriterijais: kursinio darbo parengimu ir pateikimu (60% galutinio vertinimo)

ir kursinio darbo gynimu (40% galutinio vertinimo). Neapginto arba neginto kursinio darbo

galutinis vertinimas yra neigiamas. Kad gynimui bt galima pasiruoti i anksto ir jis vykt

sklandiau, patartina i anksto aptarti ko bus tikimasi gynimo metu. 8 priede pateikiami

rekomendacinio pobdio kursinio darbo vertinimo kriterijais.

Apeliacijos tvarka. Mykolo Romerio universiteto apeliacij nuostat 5 punkte raoma:

Universiteto studentas, klausytojas apeliacij dl studij dalyko (egzamino, skaitos, kursinio darbo,

baigiamojo darbo) galutinio vertinimo, dl studij dalyko laikymo, baigiamojo darbo gynimo

tvarkos paeidimo teikia savo fakulteto dekanui.

21

2.2. Kursini darb raymo metodiniai nurodymai

Temos pasirinkimas. Labai svarbu, kai studentas rodo susidomjim viena ar kita tyrimo

kryptimi ir pats ino, k nori plaiau tyrinti savo kursiniame darbe. Antra vertus, kai dstytojai

suformuluoja konkreias temas, tai jos gali atitikti tuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir

studentas gali prisidti kaip bendraautorius. Tiek studij procese, tiek moksle itin vertingas

dalykas, kai randamas abipusis sutarimas. Vertinga ir tada, kai studentas nori rinktis vien ar kit

tem, matydamas, kad tai aktualu visuomeniniame gyvenime (pav. apie tai daug kalbama vieoje

erdvje, kas itin tinka politikos ar vieojo administravimo moksl temoms).

Temos formulavimas. Studentams raantiems kursinius darbus politikos ir vadybos

fakultete privalu, kad darbai atitikt studij programas ir fakulteto vykdomas mokslini tyrim

kryptis. Kad darbo tema atitikt studij program ir bt politikos moksl, vadybos ar vieojo

administravimo krypties, yra atsakingi ir autorius ir vadovas. Tema turi bti aikiai suformuluota,

ne per daug plati, kad kursiniame darbe j bt galima inagrinti.

Netinkamas pavadinimas: Demokratijos vystymo problemos valstybs demokratinse institucijose.

Kodl? Pasakyta skambiai ir deklaratyviai, bet nemanoma kursiniame darbe ityrinti vis demokratijos

vystymo problem, dargi nevardintos valstybs institucijose.

Tinkamas pavadinimas: Demokratijos instrumento - piliei dalyvavimo skatinimas Lietuvos aplinkos

apsaugos ministerijoje. Taip suformuluotas pavadinimas atitinka nusakytus reikalavimus, bet kartu neukerta

kelio darbo dstyme panaudoti mediag susijusi su demokratija plaija prasme, piliei skatinimu kitose

alyse, ar net k daro kitos ministerijos, bet darbo esm bus demokratijos instrumentas piliei dalyvavimas

ir konkreti ministerija.

Temos pavadinime negali bti nereikaling svok, o visos naudojamos svokos turi

sietis su darbo problema. Gerai suformuluota tema i karto suteikia tyrimo ribas, dstytojas dar

paaikina, koks jos profilis, udavinys, problematika, sunkumai. Reikia atsivelgti temos

realizavimo galimybes, t.y. ar bus galima taikyti tinkamus metodus, ar pakaks turimo literatros, ar

studentas turs galimybi jos gauti kitur. Svarbu tapti ios temos misionieriumi, t.y. taip gerai j

perprasti, kad bt galima j iaikinti kitiems. Gerai susipainus su tema, suvokus temos esm,

22

pravartu susidaryti iankstin plan. Planas12 yra darbo griauiai, i jo turi bti matoma ne tik apie

k raoma, bet ir kaip raoma, kaip problema sprendiama. Jau i pradi pravartu suskirstyti darb

skyriais ir poskyriais, apgalvoti jo vis kompozicij, suteikti jam grafin pavidal.13

Kursinio darbo raymo eiga. Kursinis darbas pirmas savarankikas didesns

apimties akademinio pobdio darbas. Tai ne referatas, kur teko rayti ne kart. Pirm, k studentas

turi padaryti, tai neskubti rayti, o pasitarti su darbo vadovu, kaip bus raomas darbas. Danu

atveju vadovas pasitiki studentu, nori, kad studentas dirbt savarankikai (naudodamasis jau

sukurtomis metodikomis) ir atnet darb vertinimui. Tokiu atveju studentui ikils klausimas, nuo

ko pradti, vado ar dstymo. Reikia pradti nuo vado, kuris bus Jums savotikas emlapis, jo

laikydamiesi savarankikai raysite darb, kartas nuo karto pasikonsultuodami su darbo vadovu.

vade yra aptariami pagrindiniai dalykai problema, tikslas, udaviniai, kuriuos ir turite suderinti su

vadovu. Pradjus rayti darb nuo dstymo darbo eigoje gali paaikti, kad kak supainiojote ar

prirate per daug ir tada natralu, teks atsisakyti perteklini dali arba rayti naujas. Kitaip sakant,

vadas, tai darbo kelio enklai, kuriuos teisingai sudliojus ir j laikantis (raant), kelions (darbo

rezultatas) skm bus garantuota. Aiku, raant turite laikytis institute/fakultete patvirtint bendrj

kursinio darbo raymo reikalavim.

Kursinio darbo struktrini dali charakteristika (r. 5 pried). Kursinio darbo

struktra: titulinis lapas, turinys, santrump sraas (nebtina, jei nra santrump), lenteli sraas

(nebtina, jei nra lenteli), paveiksl sraas (nebtina, jei nra paveiksl), vadas14, teorin dalis,

metodika, tyrimo rezultat pristatymas ir analiz (nebtina, jei nra tyrimo), ivados,

rekomendacijos (nebtina, jei nra tyrimo), santrauka (lietuvi ir usienio kalba), altini sraas,

priedai (nebtina, jei pried nra).

Titulinis lapas. Tai pirmasis lapas (r. 1 pried) kuriame nurodoma pagrindin

informacija fakultetas, katedra, studij programa, darbo pavadinimas, autorius, vadovas ir metai.

I ios informacijos darbo pavadinimas, ir ypa jo suformulavimas reikalauja didesnio dmesio, tai

aptarme paragrafuose apie temos formulavim.

Darbo turinys - tai dalys, kurios bus darbe. Turin sudaro vis darbo skyri ir

poskyri pavadinimai, nurodant kuriame puslapyje jie prasideda. Darbo skyriai ir poskyriai

numeruojami arabikais skaitmenimis. vadas, ivados ir pasilymai, literatros sraas, anotacija,

santrauka, priedai pateikiami kaip savarankikos struktrins dalys, taiau jos nenumeruojamos.

Skyriai dalijami kelis smulkesnius poskyrius, ie dar gali bti dalinami smulkesnius skyrelius.

Maiausio struktrinio vieneto teksto apimtis neturt bti maesn kaip 11,5 psl.

12

Patartina paskaityti apie plano rengim: R. Tidikis, Socialini moksl tyrimo metodologija, Vilnius, LTU, 2003, p. 570 572. 13

R. Bonkut, Student mokslini darb metodins rekomendacijos, Klaipda: Klaipdos universiteto Humanitarini moksl fakultetas: 2001, p. 10 11, 12, 13. 14

vade nereikia nieko cituoti, iskyrus pristatant svokas.

23

Turinyje ir darbo tekste darbo dali pavadinimai, taip pat nenumeruojami struktriniai

elementai (vadas, ivados, naudotos literatros sraas, priedai) raomi didiosiomis raidmis (r. 3

pried).

Reikia stengtis, kad skyri, poskyri ir skyreli pavadinimai bt:

atitinkantys nagrinjamo klausimo esm;

trumpi (vieno sakinio);

aiks (jei vartojami sudtingesni terminai ar tarptautiniai odiai inaose patartina

paaikinti).

Santrump sraas (gali bti). Tai darbe vartojamos santrumpos (sutrumpinimai,

simboliai, terminai ir t.t.) ir j iifravimas. Usienietikos santrumpos atskleidiamos originalo ir

lietuvi kalbomis. Santrump srao gali nebti, kai bendras j skaiius tekste yra maesnis negu 5.

Tada jos paaikinamos paiame tekste arba inaose.

Lenteli sraas (gali bti). Tam tikra mediaga gali bti pateikiama lentelse.

Antrat lentels raoma vir lentels maosiomis raidmis tik pradedant didija. riftas toks pat,

kaip ir teksto. Jei yra daugiau nei viena lentel jos numeruojamos vir antrats deiniajame one

raant 1 lentel pasvirusiu riftu (jei yra viena lentel raoma Lentel. Lenteli sraas

pateikiamas naujame puslapyje po santrump srao (jei jis yra).

Paveiksl sraas (gali bti). Darbe gali bti naudojamos iliustracijos (schemos,

grafikai, diagramos ir t.t.). Jos vadinamos paveikslais. Jei darbe yra daugiau nei vienas paveikslas,

jie yra numeruojami, po paveikslu raomas numeris ir paveikslo pavadinimas. Numeris ir santrumpa

pav. raomi pasviru riftu, o pats pavadinimas raomas tokiu pat riftu, kaip ir pats tekstas. (1 pav.

Kursinio darbo raymo seka). Paveiksl sraas pateikiamas kursinio darbo pradioje po santrump

ir lenteli srao. (plaiau r. ios priemons 5 skyri)

Jeigu darbe yra pried, reikia pateikti ir pried sra.

vadas. Perskaiius vad turi bti aiks pagrindiniai Js darbo akcentai. Jame

apibdinamas darbo pobdis, darbo temos aktualumas, formuluojama darbo problema, objektas,

ikeliamas tikslas ir udaviniai, nurodomi darbo metodai.

Darbo pobdis. Kursiniai darbai gali bti teorinio arba taikomojo pobdio. Jeigu

kursinis darbas yra teorinis, tai studentas pateikia vairi mokslinink nuomon tiriama problema,

susistemina ir vertina ias teorijas, vertina teorij taikymo galimybes Lietuvos slygomis.

Taikomojo pobdio kursiniame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorin analiz,

pagrindia empiriniais duomenimis ir pristato tyrimo metodik. Toks darbas gali bti orientuotas

konkreios institucijos ar staigos veiklos analizavim politiniu ar vadybiniu (administraciniu)

aspektu silant tik tai institucijai ar staigai tinkamus sprendimus.

24

Darbo aktualumas. i vado dalis reikia15, kad raydami kursin darb turime galvoti,

kas be paties darbo autoriaus ir vadovo dar gali skaityti darb, kad jo dka suinot tai, kas dstoma

darbe. Aktualumas reikia, kas iuo metu yra aktualu (svarbu), kas gali turti takos darbe keiiant

nusistovjusius poirius ar praktikas ir t.t. Taip studentas pademonstruoja savo gebjim rayti

mokslin darb ne aplamai visiems ir niekam, o iskiriant tam tikras socialines grupes ar asmenis,

uimanius pareigas ar pozicijas organizacijoje ir nurodyti, kodl iskirtiems subjektams

aktualus(svarbus) is darbas. Kursinis darbas gali bti aktualus ir grups arba kurso draugams.

Netinkamai vardytas aktualumas: Tema Funkcionali vietos bendruomen rajono savivaldybje

aktuali iuolaikiniu metu, nes ja daug kas domisi kadangi bendruomenikumas yra vertyb, o be ios

vertybs iuolaikinis gyvenimas yra gana sudtingas.

Tinkamas aktualumo vardijimas: Tema Funkcionali vietos bendruomen rajono savivaldybje

aktuali, man, kaip antro kurso bakalaurui, kadangi suinosiu kuo funkcionali bendruomen skiriasi nuo

nefunkcionalios;

Mano bendrakursiams, kadangi jie gaus susistemint mediag apie bendruomeni

klasifikavim ir veiksnius, kuriais remiantis galima padidinti vietos bendruomens funkcionalum;

Vietos politikams, nes jie savo poiriu vietos bendruomens funkcionalum ir veiksmus

(pav. l skyrimas) gali prisidti prie funkcionali vietos bendruomeni krimosi.

Darbo problema. Tai yra kursinio darbo ais. Gerai suformuluota problema parodo

darbo esm ir kartu su darbo tikslu ir udaviniais sudaro prielaidas kokybikam kursiniam darbui.

Galvojant apie problem reikia kelti tok login klausim k altiniuose reikia isiaikinti? Galima

pasinaudoti paskaitose keliamomis problemomis ir pasirinkti tas, kurios Jums yra domesns, ar

Js manymu svarbesns. Taip pat galima problem rasti kasdieniniame gyvenime t.y. pasinaudoti

vieoje erdvje esaniais tam tikrais politikos ir vadybos (administravimo) reikiniais, dl kuri

daniau diskutuojama, kad isiaikintumte, kaip tai analizuoja mokslininkai (tik reikia isiaikinti,

ar bus tinkamos, mokslins literatros). Kadangi problemos formuluot turi reikalavim, kad ji bt

konkreti, sutilpt vien, du sakinius, tai kursinio darbo autoriui kartais tai padaryti yra gana sunku.

Gal net geriau, kad problema kursiniame darbe bt keliama tarpusavyje susijusiais klausimais.

Geram probleminiam klausimui formuluoti tinkamiausias klausimas kodl?, bet galimi ir kiti

15 Daiktavardis aktualumas vartojamas svarbumo, reikmingumo reikmmis - kuriuo nors metu svarbus. r.

Dabartins lietuvi kalbos odynas, 2008, prieiga per internet:, (irta 2013 05 15).

25

klausimai. Svarbu, kad klausimai bt aiks, trumpi, idstyti aikia, paprasta kalba, turi skatinti

mstyti, t.y. turti tiksl.

Netinkama problemos formuluot: Efektyvumas aplinkos apsaugoje tinkamai nesireikia, kadangi

trksta kompetencijos ir inojimo, o danai tai priklauso nuo politins valios.

Tinkama problemos formuluot: 1. Kodl valdymo efektyvumas aplinkosaugoje yra svarbus? 2. Kiek

efektyvum aplinkosaugoje gali lemti darbuotoj kompetencijos ir kiek politin valia?

Darbo problema nra savitikslis teiginys. Ji siejasi su kitomis svarbiomis darbo dalimis ir

parodo atskir darbo dali susietum (1 pav.).

1 pav. Kursinio darbo raymo logika (seka).

Darbo objektas16

. Kursinis darbas negali bti raomas aplamai apie visk. Jis turi tam

tikras ribas ir kursinio darbo autorius turi gebti tas ribas apibrti ir po to j laikytis. Paprastai

sakant, darbo objektas tai apibrimas tos vietos, kur vyks ms problemos tyrimas. Jeigu

gamtininko, raanio kursin darb, kurio problema yra gili maistins savybs aiku, kad

objektas bus mediai, auginantys giles, tai vadybos katedroje kursin darb raanio studento, kurio

darbo problema valstybs tarnautoj kompetencija objektas bus valstybs tarnyba. Patartina

kursiniam darbui rinktis kuo siauresn objekt.

Darbo tikslas ir udaviniai. Geras darbo tikslo formulavimas padeda inoti, ko

siekiama raant kursin darb. Reikalavimai tikslui yra ie: konkretus, suprantamais odiais

uraytas, imatuojamas pasiekiamumo prasme. Danai tikslo formuluot nekreipiamas dmesys ir

16 Objektas - kiekvienas daiktas, dalykas, reikinys; mogaus painimo ar veiklos dalykas. Pav. gynybos objektas yra

ginamoji vieta. r. Dabartins lietuvi kalbos odynas, 2008, prieiga per internet:, (irta 2013 05 15).

Udavinys (ar siejasi su udaviniu probleminis

klausimas)

Atitinkamas

skyrius (kaip jame atsispindi probleminis

klausimas)

Atitinkama

ivada (kaip padeda atsakyti problemin

klausim).

26

tikslas arba nuplagijuojamas, arba raomas kuo skambesniais odiais. Toks tikslas nieko

nepadeda kursin darb raaniam ir paiai kursinio darbo kokybei.

Formuluodami tiksl velkite savo darbo (kol kas preliminar turin) ir tai Jus

sulaikys nuo pagund rayti tiksle tai, ko nebus Js darbe. Jei matysite kad reikia darbo turin

plsti, tiksl iplsite, jei siaurinti susiaurinsite. Atminkite, kad imokimas formuluoti tiksl raant

kursin darb labai pravers raant bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, o taip pat sidarbinus

profesinje veikloje.

Kadangi tikslas nusako, ko siekiame visu darbu, tai udaviniai tiksl konkretina,

struktrizuoja. Udaviniai kursiniame darbe gali sutapti su darbo turinio dalimis, aiku, jei jos nra

labai smulkios. Reikalavimai udaviniams: jie negali bti platesni nei tikslas, turi konkretizuoti tam

tikr tikslo dal; bti aiks ir konkrets, kad galima bt rodyti, ar udavinys vykdytas (ar

isprendei?, klausiama udavin atliekanio matematikos ar fizikos pamokose, panai logika yra ir

raant darb. Patartina udavinius formuluoti veiksmaodi bendratimis ianalizuoti, itirti,

palyginti, apibrti, apibendrinti, rodyti, parodyti, rasti, nustatyti, isiaikinti, nustatyti tarpusavio

ryius, sukurti model, rodyti, atlikti prognoz, irykinti, ir pan.

Netinkamos formuluots:

Tikslas: Ianalizuoti klimato kaitos priklausomum nuo politikos.

Udaviniai:

1. Analizuoti subalansuotos pltros koncepcij.

2. Aikintis politini ideologij sampratas.

3. Susisteminti klimato kait lemianius politinius sprendimus.

4. Parayti ivadas.

Tinkamos formuluots:

Tikslas: Atskleisti klimato kaitos ir j lemiani politini sprendim ssajas Lietuvoje.

Udaviniai:

1. Apibendrinti vykstanias pasaulyje klimato kaitos tendencijas.

2. Irykinti, kaip politiniai sprendimai lemia klimato kait Vokietijoje, Danijoje ir Lietuvoje.

3. Susisteminti klimato kait lemianius politinius sprendimus priimamus Lietuvoje.

Visai netoleruotina, kai darbo udaviniais laikomas ivad ar rekomendacij

paraymas. Juk tai yra darbo struktros dalys, kurios ir taip privalo darbe bti.

Darbo metodai. Kursinio darbo autorius jau turi tam tikras inias apie darbo (tyrimo)17

metodus18

, kuriuos turi prog pademonstruoti kursiniame darbe. vade nurodoma, kokius metodus

17

Kursinis darbas, gali bti vadinamas ir tyrimu, bet ia kartais kyla painiava, ypa tada, jei daromas empirinis tyrimas, todl rekomenduojame kalbant apie visus metodus vartoti samprat - darbo.

27

naudojant raytas darbas ir kodl jie pasirinkti, kaip tinkami nurodytai problemai nagrinti. Jei nra

darbe atskiro metodikos skyriaus, vade metodus pristatome nurodydami, kaip metodologai silo

juos naudoti ir paraoma, kaip io darbo autorius naudos savo tyrinjamoje problemoje, t. y. nuo

abstrakcijos pereinama prie konkrei dalyk.

Metodo apraymas. Darbo problemai nagrinti naudojamas abstrakcijos metodas. Pasak R. Tidikio (2003,

p. 371) abstrakcija kaip mokslinio tyrimo metodas pagrsta tuo, kad i objekt visumos bei j santyki,

mstymu iskiriamas atskiras objektas ir nagrinjamas kaip savarankikas dalykas. Gali bti i visumos

iskiriama ir vienas bruoas ar dalis. iame darbe, kurio problema yra kvalifikacijos klimo problema NVO,

i vis organizacijos veiklos ciklo dali iskirsime objekt - mogikj itekli kvalifikacijos klim, ir j

analizuosime ne tik NVO, bet ir kitose vieose organizacijose. is metodas yra tinkamas problemai nagrinti,

nes darbo problema ir siekia visapusikai atskleisti, kaip NVO galima organizuoti kvalifikacijos klim.

Darbo struktra. vadas ubaigiamas pristatant darbo struktros dalis. ia paraoma,

kokios yra darbo dalys ir trumpai pristatoma j turinio esm.

Teorin dalis.19 ioje kursinio darbo dalyje nagrinjama literatros altiniuose

surinkta mediaga, susijusi su pasirinktais darbo probleminiais klausimais. Skyriuose, kurie

dalijami poskyrius ir skyrelius (r. 3 pried) tekstas raomas naudojant kit mokslinink mintis.

Kursinio darbo autorius mokosi tekst rayti ne tik apraomuoju, bet ir analizuojaniu stiliumi. Tam

pads vairi darbo su teoriniais altiniais metod panaudojimas (analiz, lyginimas, apibendrinimas

ir kt.). Vienos minties atskleidimui naudojamos pastraipos. Kaip buvo minta, raant tekst, reikia

laikytis akademins etikos ir vengti plagijavimo. Pasak prof. V. Barauskiens20 literatros altiniai

turi bti naudojami kaip santraukos (trumpi originalo atpasakojimai savais odiais nurodant

originalo nuorodas), perfrazuojami (turinio esms paaikinimas vartojant ne pana odi kiek,

bet naudojant autoriaus frazeologij ir nurodant originalo nuorod), tiksliai cituojami (cituojama tik

tada, kai originals odiai, sakiniai, j dalys, o kartais ir pastraipos yra ypatingai svarbios). Citata

visada raoma su citavimo enklais - kabutse arba (jei yra didesns apimties) iskiriama tekste

tarpais (plaiau r. 6.2 poskyr). Citat darbe neturt bti daug, tik iskirtinais atvejais jos gali bti

didesns apimties. Visais atvejais, kai naudojamos kit autori mintys, tekste turi bti pateikiamos

bibliografins nuorodos. iandien yra tikrai daug bibliografini nuorod pateikimo sistem.

Raant mokslinio pobdio darb visada reikia pasidomti, kokios sistemos laikomasi toje

18

Tidikis R., Socialini moksl tyrim metodologija, Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, psl. 369 ir 446. Vien is autorius pateikia eiolika teorini ir dvylik empirini metod. 19

ia neanalizuojame metodins ir tyrimo rezultat analizs dali, kadangi kursiniame darbe ios dalys privalomos tik jei atliekamas empirinis tyrimas. Tokiu atveju naudokits io leidinio patarimais bakalauro ir magistro baigiamojo darbo raymui (4.2; 7.3 ir 7.4 poskyriai) arba mokslinink metodolog leidiniais, kurie iame leidinyje yra nurodyti. 20

Barauskien V., Maerinskien I., Studij darb parengimo tvarka, Kaunas: Technologija, 2001, p. 15-16.

28

akademinje bendruomenje, kuriai darbas yra teikiamas. MRU Vadybos ir politikos fakultete

naudojamos dvi citavimo sistemos ina (inaose nurodomi visi bibliografinio altinio

duomenys) ir pateikiant nuorodas tekste skliausteliuose (autoriaus pavard, leidinio metai ir

puslapis). Bibliografiniai altiniai taipogi uraomi prisilaikant viening reikalavim (r. 10 pried).

Raant darb reikia pasirinkti vien citavimo sistem ir ja vadovautis.

Tekstas gali bti iliustruotas lentelmis, paveikslais. Bibliografiniai altiniai turi bti

nurodomi ir po kiekviena darbo iliustracija paveikslais, lentelmis. Jei iliustracij sudar pats

autorius, po ja taip ir nurodoma: sudaryta autoriaus.

Pageidautina, kad kursinio darbo autorius reikt ir savo mintis, polemizuot su kitais

mokslininkais. Poskyri ir skyri pabaigoje patariama rayti apibendrinimus. Jais remiantis bus

lengviau suformuluoti viso darbo ivadas.

Ivados. Kursinio darbo ivados yra teiginiai, kuriuos darbo autoriui pavyko

isiaikinti analizuojant darbo problem. Ivados turi bti tikslios, glaustos, susietos su darbo

udaviniais, jose neturi atsirasti naujos, darbe nenagrintos informacijos. Kai kurie metodologai

nurodo, kad ivad turi bti atitinkamas skaiius, taiau vargu ar ivad skaiius yra svarbu. Svarbu

yra studento savarankikai padaryti pastebjimai, parodantys jo gebjim ne tik ikelti darbo

problem ir parinkti teorins dalies mediag iliustruojani problemos atskleidim, bet ir padaryti

savarankikus apibendrinimus. Tikslinga, kad ivados prasidt tokiais odiais, kaip: isiaikinta,

pastebta, ianalizavus paaikjo, galima teigti ir t.t.

Netinkamos ivad formuluots:

1. Darbe buvo pateiktos visos decentralizacijos rys, remiantis skirtingais teoretikais ianalizuoti visi esami

decentralizacijos tipai. Aikinantis skirting mokslinink nuomones, perteikta bendra decentralizacijos

samprata.

2.Naudojantis teorinmis iniomis ir analizuojant ali reformas pateikiami decentralizacijos trkumai ir

privalumai gyvendinant decentralizacijos procesus alyse.

Tinkamos ivad formuluots:

1. Isiaikinta, kad esant decentralizuotam valstybs valdymui, centrins valdios politin taka teritoriniams

dariniams maja, todl ir tikslinga Lietuvoje vykdyti administracines reformas.

2.Galima teigti, kad vietos savivalda stiprja gyvendinant tiek administracines tiek politines

decentralizacijos reformas, taiau reikalinga, kad reformas vykdanios savivaldos institucijos apibrt

atsakomybes teiss aktuose.

Rekomendacijos (pasilymai). Darbo vade formulavote, kam darbas gali bti aktualus.

Gerai suformulavus darbo aktualum (praktiniu aspektu) vardytoms grupms, kategorijoms

tikslinga pateikti konkreias rekomendacijas. Konkretu, tai reikia, kad jei kas nors (nurodyta grup,

atskiras subjektas) bandyt tai diegti, tai galt daryti naudojantis tuo, kas yra suformuluota darbe.

29

Rekomendacijos negali bti panaios ivadas kur tam tikram subjektui reikt daug papildomo

darbo aikinantis, kaip praktikai taikyti tai, kas suformuluota rekomendacij pavidalu darbe.

Rekomendacijos negali bti deklaratyvios, o turi bti konkreios ir paremtos raomo kursinio darbo

teorine ar empirine mediaga. Nereikia daug rekomendacij, bet reikia ger, konkrei

rekomendacij, kurias paskait praktikai bandyt pritaikyti!

Netinkamos rekomendacij formuluots:

1. Vykdant vietos savivaldos statyme tvirtintas nuostatas bei atsivelgus gyventoj poreik kurti naujas

savivaldybes, turi didti savivaldybi skaiius, kad vietos gyventoj poreikiai bt patenkinti.

2.Pltojant elektronines viesias paslaugas Lietuvoje gyventojams, turi bti paskirta atsakinga institucija,

kuri usiimt socialiniu marketingu, reklamuojant bei vieiant visuomen apie elektronins valdios

galimybes.

Tinkamos rekomendacij formuluots:

1. Nors vyriausybs programoje yra tvirtinta nuostata apie teritorin decentralizacij, bet atsivelgiant tai,

kad gyventoj apklaus rezultatai iedinse savivaldybse tam nepalanks, naujas savivaldybes tikslinga

steigti tik Kazl Rdoje ir Kalvarijoje, kur tam pritaria dauguma gyventoj.

2.Pltojant elektronines viesias paslaugas Lietuvos gyventojams, tikslinga prie LR vyriausybs kurti

institucij, kurios funkcijos bt pltoti vietjik veikl, informuoti visuomen apie elektronins valdios

galimybes ir naud gyventojams. i institucija turt veikti ribot laikotarp, t.y. kol vyriausyb itirs ir

vertins, ar visuomens vietimo darbas dav reikiamus rezultatus.

Santrauka (lietuvi ir usienio kalba). Tai baigiamojo darbo vizitin kortel, trumpas darbo

esms idstymas lietuvi ir usienio kalba (angl). Santraukos tikslas yra imokti perteikti darbo

esm. Santraukoje vardijamas darbo autorius ir tema bei pateikiamas labai glaustas, madaug 800

1000 spaudos enkl (apie 0,5 kompiuterinio puslapio) tekstas, kuriame vardijama darbo

problema, tikslas, udaviniai, trumpai apraomi pagrindiniai darbo rezultatai. Santrauka raoma

atskirame lape. Santraukos pabaigoje pateikiami 2-3 esminiai odiai ar j junginiai.

Naudot bibliografijos altini21 sraas. altini sra privalu traukti visus darbe naudotus

altinius, o j naudojimo kriterijus yra nuorodos darbe. altini srae reikia atskirti vienus altinius

nuo kit pagal j pobd: teiss ir kiti normatyviniai aktai (statymai, vyriausybs nutarimai ir kt.),

moksliniai altiniai (monografijos, studijos, knyg skyriai, moksliniai straipsniai ir kt.), kiti altiniai

(vadovliai, dokumentai, organizacij tinklalapiai, publicistika ir kt.)

21

Naudojama samprata altinis, nes ji labiausiai apima visus resursus, kuriuos studentas gali naudoti darbe vadovliai, monografijos, knygos, straipsniai, dokumentai ir t.t.

30

Taisyklingas resurs naudojimas informuoja skaitytojus, kad Js savo darb grindiate kit

moni iniomis, kad Js esate patikimas, gerbiate kit moni intelektin nuosavyb ir parodote,

kur skaitytojai gali daugiau suinoti apie Js apraom tem.

altini sraas turi bti sudarytas laikantis atitinkam reikalavim (r. 9 pried).

Tvarkant altini sra galima naudotis bibliografini nuorod tvarkymo rankiais

RefWorks , EndNote Web ir kiti.. J dka galima:

Kurti bibliografini nuorod sraus asmeninje vartotojo paskyroje;

Tobulinti bibliografines nuorodas, pridedant reikminius odius ir pastabas;

Importuoti bibliografines nuorodas i vairi duomen bazi, katalog

Sudarinti literatros sraus pagal vairius citavimo standartus ir stilius;

Raant tekst ikart terpti nuorodas (Cite While You Write).

Darbo prieduose pateikiama vertinga pagalbin, aikinanti bei papildanti tekst mediaga. Jie

dedami tik tuo atveju, jeigu tikrai reikalingi pagrsti darbe atskleidiamoms mintims, taip pat didesns

apimties mediagai pateikti.

Tai gali bti didels apimties lentels, svarbi altini publikacijos, dokumentai, iliustracijos,

iplstiniai arba kontroliniai skaiiavimai, maketai, schemos, pirminiai tyrimo duomenys ir kita

pagalbin mediaga, aptarta tekste. Priedai pateikiami tik tokiu atveju, jei i esms papildo ir

praturtina darb ir yra paminti darbo tekste. Priedai numeruojami atskira numeracija. Bendras

baigiamuosiuose darbuose teikiam pried sraas nurodomas atitinkamo darbo turinyje.

Kursinio darbo raymo etika. Kursinio darbo autorius naudosis kit autori darbais.

Svarbu, kad juos naudojant, bt laikomasi mokslins etikos (plaiau r. 1.2.3. skyrel).

Daniausiai daromos klaidos.

1. vade neatsakoma visus btinus klausimus.

2. Nesusidaromas kursinio darbo raymo planas ir nepasitariama pradedant rayti su vadovu.

3. Nesusipastama su naujausias altiniais pasirinkta tema.

4. Teorinje dalyje nebandoma pateikti studento nuomons.

5. Ivados nesusiejamos su darbo udaviniais arba savarankikais pastebjimais.

Rekomendacijos raomos nekonkreios, o panaios deklaracijas.

6. Nesilaikoma kursinio darbo reglament.

7. Gavus recenzij neianalizuojamos pastabos ir nesiruoiama jas argumentuotai atsakyti, o

pasitenkinama anksiau suraytos mediagos pakartojimu pateiktyse.

8. Pristatant darb skaitoma nuo pateiki.

9. Pateiktys perkrautos informacija.

10. Nesilaikoma bibliografini nuorod pateikimo ir altini citavimo tvarkos.

31

3 skyrius

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS

32

3.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka

Bakalauro baigiamais darbas (BBD) yra savarankikas kvalifikacinis darbas, kuriuo studentas

rodo, kad sisavino bakalauro studij program ir geba:

tikslingai pasirinkti studij srities literatr ir j analizuoti;

suformuluoti sprstin problem ir j inagrinti remiantis politikos moksl, vadybos,

vieojo administravimo, o taip pat kitomis socialini moksl teorijomis;

metodikai teisingai parengti tyrimo program, organizuoti ir atlikti savarankik tyrim;

analizuoti, sisteminti, interpretuoti ir vertinti informacij, tyrimo rezultatus;

formuluoti originalias ir argumentuotas ivadas

pateikti silymus problemos sprendimui;

glaustai ir aikiai reikti mintis ratu taisyklinga kalba;

vaizdiai ir argumentuotai pristatyti savo darb vieame gynime bei pagrstai atsakyti

pateiktus klausimus.

Bakalauro darbo rengimo metu taip pat ugdomi planavimo, laiko valdymo, streso valdymo,

informacijos valdymo, bendradarbiavimo gebjimai, savarankikumas, organizuotumas, gebjimas

sprsti problemas.

Mykolo Romerio universiteto Studij tvarka apibria bakalauro baigiamj darb rengimo

ir gynimo organizavimo tvark, kitos slygos nustatomos Studij rezultat vertinimo tvarkoje.

Darbo pobdis. Bakalauro baigiamajame darbe daniausiai spendiamos taikomojo

(praktinio) pobdio problemos, atliekama problemos analiz teoriniu lygmeniu ir diagnozuojama

esama situacija praktikoje, pateikiamos apibendrinanios ivados bei pagrsti pasilymai. Atskirais

atvejais gali bti rengiami ir teorinio pobdio BBD. Tokiuose darbuose, remiantis literatros

studijomis, pateikiamas problemos ir sprendim tyrimas teoriniu lygmeniu, teorini koncepcij

argumentuotas vertinimas, aptariamos nagrinjamos problemos sprendim pritaikymo galimybs ir

perspektyvos Lietuvoje, pateikiamos apibendrinanios ivados.

Bakalauro studij baigiamj darb rengia vienas studentas. Kai kuriais atvejais, kai

nagrinjama platesn tema, studij programos komiteto pirmininko leidimu darb gali rengti du

studentai, tokiu atveju rengiamas isamesnis ir didesns apimties darbas. Kai baigiamj darb

rengia keli studentai, vade turi bti nurodytas kiekvieno studento indlis.

Darbo apimtis. Bakalauro baigiamojo darbo bendra apimtis 40-50 puslapi (be pried),

parayt kompiuteriu 12 riftu ir naudojant 1.5 intervalu tarp eilui. Minimali bakalauro

baigiamojo darbo apimtis (be pried), jei j rengia du studentai, 70 psl.

33

Rengdamas baigiamj darb studentas turi parodyti, kad geba vaizdiai pateikti informacij,

todl svarbiausieji teiginiai turi bti iliustruoti diagramomis, lentelmis, paveikslais ir pan.

Darbo rengimo eiga. Bakalauro baigiamj darb temos pasirenkamos, darb rengimo ir

gynimo terminai nustatomi remiantis MRU patvirtinta Studij tvarka ir Studij rezultat vertinimo

tvarka.Visa informacija apie baigiamj darb tem pasirinkimo terminus, darb pristatymo

gynimui terminus yra talpinama ir fakulteto intranete, institut tinklalapiuose.

2 lentel. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga

Bakalauro darbo

rengimo etapai

Atsiskaitymo

forma

Rezultatas

Temos pasirinkimas Informacinje sistemoje Studijos registruojama pasirinkta baigiamojo darbo tema

Darbo rengimo

programos sudarymas

Atestacija Atlikta mokslins ir metodins literatros, btinos bakalauro baigiamojo darbo perengimui, analiz; parengtas preliminarus tyrimo planas

Darbo raymas Atestacija Parengtas galutinis tyrimo planas: suformuluotas bakalauro darbo tyrimo objektas, tikslas ir udaviniai. Pasirinkti tyrimo metodai ir pateiktas j pasirinkimo pagrindimas. Atlikta mokslins literatros analiz

Galutinio darbo varianto

raymas Darbo

gynimas

Paraytas bakalauro darbo galutinis variantas; pateiktas bakalauro darbas recenzavimui ir gynimui.

Temos pasirinkimas22:

o Temas galima pasirinkti i studij program komiteto pateikto baigiamj darb

tem, vadov ir konsultant srao.

o Studentai gali silyti ir savo suformuluot darbo tem tokiu atveju reikia kreiptis

studij programos komiteto pirminink. Jei siloma tema atitinka baigiamajam

darbui keliamiems reikalavimams, studij programos komitetas turi paskirti

baigiamojo darbo vadov.

o Renkantis temas patariama konsultuotis su dstytojais, bsimais darbo vadovais; taip

pat pravartu pasigilinti, ar tema plaiai nagrinjama, ar yra pakankamai prieinamos

literatros.

o Pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui Studij programos komitetai vieai paskelbia

student, kuriems leista rengti baigiamuosius darbus bei j pasirinkt tem ir

paskirt vadov sraus.

Darbo rengimas ir atsiskaitymai23:

22

Studij rezultat vertinimo tvarka, 47 punktas 23

Studij rezultat vertinimo tvarka, 52 -56 punktai

34

o Baigiamuosius bakalauro darbus rengiantys studentai su darbo vadovais suderina

baigiamojo darbo rengimo program ir kalendorin plan (pagal Studij tvarkoje

numatytus terminus);

o studentai turi baigiamojo darbo rengimo programoje numatyta tvarka informuoti

vadov apie raymo eig, atsivelgti vadovo ir konsultanto patarimus ir pastabas,

teikti tarpiniams atsiskaitymams iki atitinkamo semestro pabaigos darbo dalis, jas

pateikdami vadovo nurodytu bdu, ir gauti vadovo vertinim;

o Parengt baigiamj darb ir nustatytos formos darbo rengimo savarankikumo

deklaracij studentas teikia vadovui ne vliau kaip likus mnesiui iki studij grafike

nurodyto baigiamj darb gynimo termino pradios.

BBD gynimas ir vertinimas24:

o Vadovui aprobavus darb, studentas ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki gynimo

turi kelti darb informacinje sistemoje Studijos. Vadovas po antiplagiato patikros

paymi sutikim, kad darbas bt ginamas. Jeigu vadovas neleidia gintis darbo,

studentas gali kreiptis Studij programos komiteto pirminink, kuris sprendia dl

leidimo ginti darb.

o Studij programos komitetas skiria recenzent,

o Du baigiamojo darbo egzemplioriai, pasirayti autoriaus ir vadovo, studij

programos komitetui pateikiami riti. Vieno egzemplioriaus virelio vidinje pusje

klijuojami 2 vokai vadovo atsiliepimui ir recenzijai. Kartu su spausdintais darbo

variantais teikiama ir tinkamai apiforminta elektroninje laikmenoje rayta darbo

versija.

o Ne vliau kaip 2 dienos iki gynimo recenzentas turi pateikti darbo recenzij, kurioje

teigiamai arba neigiamai vertina darb.

o Ginami tik formali antiplagiato patikr praj darbai.

o Baigiamieji darbai ginami vieame baigiamj darb gynimo kvalifikacins

komisijos posdyje. Gynimo metu, informavus studentus, gali bti naudojama garso

ir vaizdo raymo aparatra. Tokie raai gali bti naudojami nagrinjant apeliacijas.

o Gynimo metu baigiamojo darbo autorius trumpai pristato savo darb (iki 10 min.),

apvelgdamas tyrimo problem, darbo tiksl, udavinius, hipotez (jei yra), tyrimo

objekt, gautus tyrimo rezultatus, taikyt metod patikimum, supaindina su

ivadomis bei rekomendacijomis ir jas pagrindia (plaiau r. 6.5. poskyr). Po to

24

Studij rezultat vertinimo tvarka, 57 -72 punktai

35

pristatoma recenzija, baigiamojo darbo autorius atsako pateiktas pastabas. Taip pat

darbo autorius atsako kvalifikacins komisijos ir kit dalyvaujani gynime

asmen klausimus. Gynimo pabaigoje pasisako darbo vadovas. Jei vadovas gynimo

posdyje nedalyvauja, atsiliepim apie darb pateikia ratu.

o Baigiamuosius darbus ir gynim vertina baigiamj darb gynimo komisijos nariai.

Galutinis paymys nustatomas ivedant komisijos nari paymi vidurk.

o Remiantis MRU Studij rezultat vertinimo tvarka25, baigiamieji darbai vertinami

atsivelgiant kriterijus:

darbo parengimas ir mokslinis lygis, vientisumas bei turinio ibaigtumas,

forminimo kokyb (svertinis koeficientas 0,60);

gynimo kokyb (svertinis koeficientas 0,40)

o Neapginto darbo galutinis vertinimas yra neigiamas. Tokiu atveju baigiamojo darbo

gynimo komisija gali rekomenduoti taisyti darb, arba rengti nauj darb kita

pasirinkta tema.

U baigiamojo darbo reikalavim vykdym, kokyb ir darbo pateikim vieam

gynimui nustatytu laiku atsako studentas.

3.2 Bakalauro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika

Bakalauro studij baigiamajame darbe autorius turi parodyti teorin nagrinjamos temos

kontekst, detaliai ir aikiai aprayti, kaip pasireng ir atliko empirin tyrim, taip pat ianalizuoti

io tyrimo rezultatus bei pateikti ivadas ir rekomendacijas. Tradicikai reglamentuojamos

mokslinio darbo pagrindins dalys: teorin (skiriama literatros ir mokslini tyrim apvalgai),

metodin (skiriama darbo metodikos pristatymui) bei analitin (skiriama tyrimo rezultat analizei).

Taiau ios dalys tra darbo struktros elementai (r. 4 pried), todl neteisinga j pavadinimais

vardinti darbo skyrius. Darbo skyriai ir poskyriai formuojami taip, kad aikiai ir logikai atspindt

nagrinjam tem.

Tituliniame (antratiniame) lape pateikiama oficiali darb pristatanti informacija: kur

darbas parengtas (universiteto, fakulteto ir instituto` pavadinimai); autoriaus (-s) vardas ir pavard,

darbo pavadinimas, vadovo pedagoginis ir mokslo laipsnis, vardas ir pavard, darbo parengimo

vieta (miestas) bei metai. Reikalavimai io lapo informacijai ir rekomenduojamas maketavimas

pateikiami 1 priede.

Turinyje (r. 3 pried) detaliai atskleidiama darbo struktra. J sudaro vis darbo skyri ir

poskyri pavadinimai, nurodant kuriame puslapyje jie prasideda. Darbo skyriai ir poskyriai

25

Studij rezultat vertinimo tvarka, 70 punktas

36

numeruojami arabikais skaitmenimis. vadas, ivados ir pasilymai, literatros sraas, anotacija,

santrauka, priedai pateikiami kaip savarankikos struktrins dalys, taiau jos nenumeruojamos.

Turinyje ir darbo tekste darbo dali pavadinimai, taip pat nenumeruojami struktriniai

elementai (baigiamj darb santraukos, vadas, ivados, naudota literatra, priedai) teikiami

didiosiomis raidmis.

Po darbo turiniu atskiruose lapuose pateikiami lenteli, paveiksl ir pried sraai.

vade aptariamas temos aktualumas, formuluojamas tyrimo objektas, problema, tikslas, darbo

udaviniai ( ne maiau 3 udavini bakalauro darbui), trumpai apraomi darbe naudoti informacijos

rinkimo ir tyrimo metodai, atskleidiama, kuo is darbas bus reikmingas. Kai baigiamj darb

rengia keli studentai, vade turi bti nurodytas kiekvieno studento indlis.

vado apimtis 2 -3 puslapiai. (Detaliau apie vado rengim ir reikalavimus skaitykite 6.1.

poskyryje. )

vado pabaigoje gali bti pateikiami:

Santrump sraas teikiamas tik esant poreikiui, kada darbe danai naudojam

nestandartini santrump skaiius siekia 5 ar daugiau;

odynlis darbe tikslinga pateikti pagrindini naudot svok odynl.

Mokslini altini analiz - teorin darbo dalis. Raydamas mokslin darb autorius turi

atskleisti, kaip vairs jo pasirinktos temos aspektai nagrinjami kit mokslinink darbuose. Tad pirmiausiai

tikslinga susipainti su moksline literatra savo darbo tema. Pateikiant nagrinjamos temos literatros

apvalg atsirenkamos teorijos ir koncepcijos, kuriomis remiantis bus iekoma atsakymo tyrimo

klausim.

Autorius turi gebti susirasti mokslins literatros altinius darbo tema, juos analizuoti,

sisteminti informacij, rayti akademin tekst.

Remiantis atlikta apvalga turi bti pateikiamas nagrint teorini teigini vertinimas,

argumentuojant savo nuomon Plaiau apie teorini altini nagrinjim ir darbo teorins dalies

rengim irti i metodini nurodym 6.2. poskyryje. Paprastai teorin darbo dalis apima kelis

turinio skyrius.

Tyrimo metodika: pristatomas tyrimo rengimo procesas, atskleidiant autoriaus naudotus

metodus, darb vykdyti padjusius, taip pat trukdiusius veiksnius bei sunkumus. Tyrimo

metodikos pateikimo tikslas ir esm rodyti, kad jo darbas yra mokslikai pagrstas. Metodinje

dalyje, remiantis ianalizuota moksline literatra, pagrindiamas empirinis tyrimas, metodai, tyrimo

instrument (anket, klausimyn, apra) sudarymas, tiriamj imtis, paaikinamas atlikt tyrim

(stebjim, anketavimo, interviu ir t.t.) organizavimas ir vertinamas j patikimumas, pateikiamos

tiriamj charakteristikos (plaiau skaitykite i metodini nurodym 6.3. poskyryje).

37

Metodin dalis gali bti kaip atskiras darbo skyrius, arba poskyris, prijungtas prie skyriaus,

aptarianio tyrimo rezultatus.

Tyrimo rezultat pateikimas ir analiz. Pagal metodinje dalyje parengt tyrimo metodik ir

nuoseklum pateikiami ir analizuojami tyrimo duomenys, daromi apibendrinimai ir tyrimo ivados,

kurios turi atskleisti, ar pasiektas darbo vade suformuluotas tikslas ir ar atsakyta isikeltus udavinius.

Analizuojant duomenis, svarbu juos pateikti korektikai, aikiai ir susistemintai, jei manoma,

vaizdiai. Analizuojant kiekybini tyrim duomenis bei pateikiant rezultatus gausiai naudojama

iliustracin mediaga - lentels ir paveikslai, kuriuose atspindima grafin tyrimo duomen analiz

(plaiau r. 6.4. poskyr). Labai svarbi ir tekste pateikiama autoriaus analiz, tai jokiu bdu neturt

bti vien tik pateikt duomen atkartojimas.

Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis (tekstus), sudtinga pateikti daug vaizdins

mediagos, taiau ir ie duomenys turi bti susisteminti, gali bti apjungiami lenteles, pateikiami

schem pavidalu.

Ivados. is bakalauro baigiamojo darbo struktros elementas apibendrina svarbiausius darbo

rezultatus ir turi iplaukti i teorinje ir analitinje dalyse inagrintos mediagos. Ivados turi bti

tikslios, glaustos. Jose negali atsirasti naujos, ankstesniame tekste neteiktos informacijos. Ivadose

parodoma, kaip isprsti darbo udaviniai ir ar pasiektas darbo tikslas, taigi ivados turi bti

susietos su darbo udaviniais ir pagrstos darbo rezultatais. Ivadas patartina numeruoti.

Rekomenduojama teksto apimtis yra iki vieno kompiuterinio puslapio (A4; 1,5 intervalu).

Pasilymai. Remiantis darbo mediaga ir gautais tyrimo rezultatais, pateikiami argumentuoti

pasilymai, kaip sprsti tirt problemin situacij, gerinti tyrimo objekto veikl. Pasilymai

pateikiami po ivad ir numeruojami atskirai. Pasilymai turi bti:

konkrets,

pagrsti, susieti su inagrinta mediaga, atliktu tyrimu,

turti aik adresat (kam skirtas pasilymas),

turi bti galimyb juos praktikai gyvendinti.

Nekonkrets, bendro pobdio, silantys "gerinti", "tobulinti", "plsti" ir pan., bet

nenurodantys, kaip tai daryti, pasilymai menkina baigiamojo darbo kokyb.

Darbe panaudot altini sraas. Darbe turi bti pateiktas naudotos literatros (monografij,

knyg, vadovli, straipsni ) ir kit informacijos altini (teiss akt, dokument, nepublikuot

mokslini darb, vertim, knyg bei straipsni rankrai, internete gautos informacijos ir kt.)

sraas. Bibliografijos altini srae atskirai iskiriami:

teiss ir kiti normatyviniai aktai,

38

moksliniai altiniai (monografijos, studijos ar j dalys, moksliniai straipsniai),

kiti internetiniai altiniai (organizacij tinklapiai ir kt.).

Abcls tvarka pirmiausia pateikiami veikalai lietuvi ir usienio kalba (kai naudojamas

lotynikas riftas), o srao pabaigoje pateikiami altiniai kitais ramenimis (pvz., kirilica).

Bibliografini altini sraas turi bti sunumeruotas, numeracija itisin. iame srae nurodoma

tik darbe panaudoti altiniai, darbo tekste taip pat turi bti atitinkamos bibliografins nuorodos.

Naudot altini bibliografiniai apraai pateikiami pagal bibliografini nuorod tvarkymo

reikalavimus (r.10 pried).

Santrauka tai baigiamojo darbo vizitin kortel, trumpas darbo esms idstymas lietuvi

ir usienio kalba (angl), todl j rengti reikia labai atsakingai, trumpai nusakant darbo esm.

Santraukoje vardijama darbo tema ir labai glaustai apraomas darbo aktualumas, problema, darbo

tikslas bei udaviniai, paminimi tyrime naudoti pagrindiniai metodai, trumpai apraomi pagrindiniai

darbo rezultatai ir aptariamos pagrindins ivados. Santrauka raoma atskirame lape. Santraukos

apimtis apie 0,5 kompiuterinio puslapio (A4; 1,0 int., sumaintas iki 10 pt riftas). Santraukos

pabaigoje trumpai pristatoma darbo struktra, autoriaus pasiekimai, jei toki yra (pvz. studij metu

buvo skaitytas praneimas student mokslinje konferencijoje, parengta publikacija). Paioje

pabaigoje ivardinami darbo raktinai (esminiai) odiai.

Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiami priedai. Prieduose pateikiama didesns apimties

mediaga, kuri sudtinga terpti darbo tekst, bet ji reikalinga darbo rezultatams pagrsti. Tai gali

bti didels apimties lentels, skaiiavimai, schemos, pirminiai tyrimo rezultatai ir kita mediaga,

aptarta tekste. Jeigu rengiant darb buvo atliktas tyrimas, prieduose pateikiami tyrimui naudot

anket, klausimyn pavyzdiai. Priedai numeruojami atskira numeracija. Bendras baigiamajame

darbe teikiam pried sraas nurodomas po darbo turinio. Priedai pateikiami tik tokiu atveju, jei i

esms papildo ir praturtina darb ir yra paminti darbo tekste.

Patvirtinimas apie darbo savarankikum pridedamas atskiru lapu darbo gale (7 priedas).

3.3. Bakalauro baigiamojo darbo kokybs kriterijai

Darbo vientisumas, struktra:

yra visi privalomi darbo struktros elementai,

darbo apimtis tinkama, ilaikytas struktrini dali apimties balansas,

dali pavadinimai atitinka teksto turin;

Darbo mokslinis lygis:

Pagristas pasirinktos temos aktualumas, reikmingumas;

Suformuluota aiki darbo problema;

39

Tyrimo tikslas, udaviniai susij ir atskleidia tem, suformuluota hipotez (jei

atliekamas statistinis tyrimas);

Tinkamas teorinio pasirengimo lygis:

o Tema atskleista isamiai;

o Tikslingai pasirinkta darbo tem ir problem atskleidianti literatra;

o Autorius susipains su naujais mokslinink darbais;

o Daugiausia naudojami pirminiai altiniai26

o Darbe panaudotos ir usienio autori publikacijos nagrinjama tema;

Tyrimo pagrstumas:

o Tyrimo tikslas ir udaviniai padeda pasiekti darbo tiksl ir atskleisti problem;

o Tyrimas susietas su teorini altini analize.

Metod tinkamumas ir pagrstumas

o Pagrsta, kodl btent is metodas (ie metodai) pasirinkti tyrimui, ar pasirinktas

metodas tinkamas numatytiems udaviniams atskleisti;

o Paminti ir trumpai aprayti ne tik duomen rinkimo, bet ir duomen analizs

metodai, duomen analizs parametrai;

Tyrimo instrumentas (anketa, klausimynas, ar kt.) tiksliai apraytas, pagrsta, kodl

btent tokie klausimai / rodikliai pasirinkti;

Aikiai aprayta tyrimo eiga ir organizavimas, vardinti sunkumai, su kuriais susidr

tyrjas;

Tyrimo patikimumas: paaikinama kokiai populiacijai taikomos darbo ivados;

rodoma, kad tyrimas atliktas nepaeidiant mokslini tyrim etikos

Autorius ne tik aprao gautus duomenis, bet ir juos analizuoja, interpretuoja;

Tyrimo rezultatai pateikti aikiai ir vaizdiai;

Pateikiamas gaut rezultat apibendrinimas.

Darbo forminimo kokyb:

Darbas kokybikai atspausdintas, vaizdin mediaga (lentels, paveikslai) sutvarkyta

pagal reikalavimus ir aikiai skaitoma (r. 5 skyri);

Akademinis kalbos stilius: tinkamai naudojami moksliniai terminai, kalba logika,

taisyklinga, lakonika;

Sutvarkyti darbo priedai :anketos, pokalbi dalyvi sraai, statistiniai duomenys ir kt.;

26 Nagrinjami originals altiniai, t autori, kuri publikacijas perskait BBD autorius, mintys; antrinis altinis kai nagrinjamos mokslinink, kuri darb pats BBD autorius neskait, taiau rado aptartus kit mokslinink tekstuose, mintys.

40

Laikomasi akademinio tekto raymo reikalavim, citavimo korektikumo, tekste teisingai

pateikiamos bibliografins nuorodos;

Bibliografinis panaudot altini apraas sutvarkytas pagal reikalavimus (r. 10 pried).

Darbo atlikimu ir gynimu pademonstruot diplomanto bendrj ir dalykini kompetencij

(studij programos rezultat), lygis:

Kiekvienoje bakalauro studij programoje ugdomos bendrosios ir dalykins kompetencijos

bei siekiami studij programos rezultatai, kuriuos skmingai studijas baigs asmuo turi

pademonstruoti ir baigiamuoju darbu, yra pateikti universiteto ECTS kataloge27

(r.

studij programos aprao 15 lentel arba Baigiamojo bakalauro darbo aprao 8 lentel)

27

Informacija apie studij programas, studij dalyk apraai, prieiga per internet:

41

4 SKYRIUS

MAGISTRO DARBO RENGIMAS

42

4 .1. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka

Magistro baigiamasis darbas (MBD) tai savarankikas kvalifikacinis studento (-s)

darbas, atitinkantis moksliniams darbams keliamus reikalavimus, kuriuo studentas rodo, kad

sisavino studij program ir geba kryptingai ir savarankikai:

integruoti inias bei sprsti problemas platesnje (daugiadisciplininje), su studij sritimi

susijusioje erdvje,

tikslingai pasirinkti mokslin literatr ir j analizuoti, originaliai vystyti idjas mokslini

tyrim kontekste,

suformuluoti mokslin problem ir j inagrinti remiantis politikos moksl / vadybos ir

administravimo moksl bei kit socialini moksl teorijomis;

parengti metodologikai pagrst tyrimo program, organizuoti ir atlikti mokslin tyrim;

analizuoti, sisteminti, interpretuoti ir vertinti mokslin informacij bei tyrimo rezultatus;

formuluoti originalias ir argumentuotas ivadas bei pateikti silymus problemos sprendimui;

glaustai ir aikiai reikti mintis ratu taisyklinga kalba;

vaizdiai ir argumentuotai pristatyti savo darb vieame gynime bei pagrstai atsakyti

pateiktus klausimus.

Magistro darbo rengimo metu studentas taip pat ugdosi planavimo, laiko valdymo, streso

valdymo, informacijos valdymo, bendradarbiavimo kompetencijas, savarankikum,

organizuotum, gebjim sprsti problemas.

Darbo pobdis. Magistro baigiamieji darbai gali bti teorinio ir taikomojo pobdio.

Teorinio pobdio MBD ikeliamas probleminis klausimas kur gali bti atsakyta teoriniais

metodais, remiantis literatros studijomis, pateikiamas problemos ir sprendim tyrimas teoriniu

lygmeniu, teorini koncepcij visapusikas argumentuotas vertinimas, aptariamos nagrinjamos

problemos sprendim pritaikymo galimybs ir perspektyvos Lietuvoje. Sveikintina, kai

pasilomas teorinis modelis, pateikiamos apibendrinanios ivados. Darbe turi bti pateikiama

originali autoriaus argumentacija, teorins valgos. Reikia pastebti, kad teorinio pobdio

darb parengti yra sudtinga, tad tokio darbo rengim vertt suderinti su studij programos

komiteto pirmininku ir gauti pritarim. Jei teorinio pobdio darbe apsiribojama mediagos

pristatymu, referavimu, tokio darbo neleidiama ginti.

Taikomojo pobdio darbuose atliekamas originalus empirinis tyrimas arba parengiamas ir

gyvendinamas projektas. Taikomojo / tiriamojo pobdio darbuose problemos sprendimo

43

iekoma parengiant ir gyvendinant empirinio tyrimo projekt, surenkant originalius empirinius

duomenis, arba naudojant duomenis i antrini duomen altini. ie duomenys analizuojami,

sisteminami, vertinami, lyginami su kit mokslinink panai tyrim rezultatais. Taikomojo /

projektinio pobdio magistro baigiamuosiuose darbuose analizuojamos mokslins-praktins

problemos konkreiose institucijose, pasilant inovatyvias ir efektyvias j sprendimo

galimybes. ie darbai gali bti realizuojami atliekant atvej studijas konkrei