www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

Nr. 3(852)

2013 m.sausio 24�30 d.

Vytautas PLETKUS. Ið serijos ,,Naktinis Kaunas�.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

2

***

dangusemalio dubeniskiauresnis negu rëtispernaktauksinis rudenisþvaigþdes barstysir vëtys

krûpèios krûpèiosman krûtinëkaip tie þvaigþdëti dangûsar dar mane prisimenatdraugai ir draugës brangûs?

Vladas Baltuðkevièius

Vytauto PLETKAUS nuotrauka

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

3Vyksmas

Labai keblu kalbëti apie Lietuvos fotografijàglobojusias ástaigas, kurios kurtos, perkurtos, at-kurtos daugybæ kartø, kuriø pavadinimai pinasi þy-mëdami permainingus Lietuvos istorijos etapus.Lietuvos fotomëgëjø sàjungai dartik 80, nëra daug. O jeiiðbrauktume metus, per kuriuosveikla buvo stabtelëjusi, liktø darmaþiau. Taèiau intensyvumas irbranda dël to në kiek nemenkëja.Atðvæsti jubiliejø sausio 15 d. vi-si susirinko jau iki galo renovuo-toje Kauno fotografijos galerijo-je, nes þingsnis nuo pradþiø pra-dþios þengtas didþiulis, nors pirm-takus dar puikiai mename. Apiejuos ir kalbëjo LFS Kauno sky-riaus pirmininkas fotomenininkasGintaras Èesonis: �Todël, kad bu-vo jie, dabar esame ir mes. Foto-sàjunga � labai ryðkus ir reikðmin-gas to laikotarpio þenklas. Norskaro metais veikla buvo sustab-dyta, iniciatyva ir vëliau tarsi tvy-rojo ore. Tad 1963 m. Kaune ási-kûrë Fotoklubas, 1969 m. � Foto-menininkø draugija.�Taèiau atidþiausiai apiben-

drintà vaizdà ir net maþiausias jodetales yra tyrinëjæs fotomeni-ninkas, peizaþistas, fotografijosistorikas Stanislovas Þvirgþdas,trumpam sugràþinæs laikà. Lietu-vos fotografai dar 1900-aisiaisvaþiavo á tarptautinæ parodà Pa-ryþiuje, vëliau daug dirbo, betmes fiksuojame 1933-iøjø sausio15 d. datà, kai 50 pirmøjø foto-mëgëjø tampa jau oficialios Lie-tuvos fotomëgëjø sàjungos na-riais. Iniciatoriai buvo Petras Ba-bickas, Steponas Kolupaila, Ka-

zys Laucius, Adomas Varnas ir kiti, kurie siekëtobulëti ir pagaliau pasivyti pasaulio fotografijà.Taip jau nutiko, kad beveik aðtuoniasdeðimt me-tø nuo to laiko, kai fotografija atsirado, Lietuvo-

je jos raida stingo nelaisvës sàlygomis. Taèiau irnaujai ásikûrusiai sàjungai sekësi ne kà geriau �likimo buvo lemta vos septyneri su puse metø.Tiesa, per tà laikà surengtos penkios parodos �

jas pristatë parengti katalogai.Kauno visuomenë aktyviailankë parodas, kurios daþniau-siai veikdavo Vytauto Didþiojokaro muziejuje arba Karininkøramovëje, fotografijas gausiaipirkdavo, todël ðiandien galimerengti parodas, surinktas ið slap-èiausiø vietø, ir pristatyti kaipnaujovæ (bent jau tokiais forma-tais, nes tuomet jos buvo maþos).Be viso to, lietuviai spëjo prisis-tatyti ir pasauliui, fotografai sa-vo darbus eksponavo uþsienyjerengiamuose fotografijos konkur-suose ir salonuose. Taip gauti irpirmieji tarptautiniai apdovano-jimai. Daþnai minime 1937 m.tarptautinæ parodà Paryþiuje, ku-rioje Fotomëgëjø sàjunga ir 9 josfotografai gavo 10 aukso meda-liø. Medalininkai: Augustinas,Buraèas, Gavënas, Kolupaila,Milaðevièius, Naruðevièius, Ba-bickas, Orentas ir Skrinskas.Deja, netruko ateiti 1940-ie-

ji, ir sovietø valdþia fotograføuþmojuose áþiûrëjo griaunamø-jø jëgø pertekliø. Vos ásibëgë-jusi sàjungos veikla nutraukta,bet jëgø pakako nutiesti tiltuiiki vëlesnio sovietmeèio, kai si-tuacija ðiek tiek suðvelnëjo.

Nukelta á 4 p.

Taip laikukeliavofotografija

Audronë MEÐKAUSKAITË

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

Antanas Sutkus apdovanotas uþ nuopelnus fotografijai.

Vytautas AUGUSTINAS. ,,Policininkas Laisvës alëjoje�.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

4 Vyksmas

Atkelta ið 3 p.

1969 m. lapkrièio 19 d. ákurta Lietuvos fotogra-fijos meno draugija, vienintelë tokia visoje Sovie-tø Sàjungoje. Ðá laikotarpá puikiai mena fotomeni-ninkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos ini-ciatorius Antanas Sutkus, kuriam ðvenèiant jubi-liejø áteikta pirmoji premija �Uþ nuopelnus Lietu-vos fotografijai� ir ðiai progai sukurta skulptûra�Þvaigþdynas. Gráþulo Ratai�. Ilgametis Lietuvosfotomenininkø sàjungos pirmininkas apdovanotasuþ Lietuvos meninës fotografijos judëjimo organi-zavimà, puoselëjimà ir sklaidà.�Að iki ðiol jauèiuosi esantis kaunietis. Nuo

1939 iki 1958 m. dirbau èia ir tik vëliau atsidûriauVilniuje. Ten ir pradëjome, paskendæ rûpesèiuoseir varguose, kurti Fotografijos draugijà. Kai pagal-voju apie penkiasdeðimt okupacijos metø, mëginuásivaizduoti, kaip mûsø fotografija atrodytø ðian-dien, jei bûtume iðvengæ priespaudos. Kiek per tàlaikà bûtume iðleidæ knygø. Juk dabar tiek daugdarome avansu uþ tai, ko kaþkada nesuspëjome arnegalëjome. Ðiais metais Brazilijoje surengiau netketurias parodas, pristaèiau �niûriàjà� sovietme-èio laikø fotografijà, tuo metu sukiðtà á giliausiusstalèius. Taèiau tada net ir sunkiomis sàlygomisstengëmës daryti beveik neámanomus dalykus. So-vietø Sàjungoje ásteigëme, galima sakyti, kapita-listinæ ástaigà. Tapome komercinës fotografijos rin-kos monopolininkais visoje Sàjungoje. Be mûsøþinios negalëta atsiskaityti uþ jokias fotografijospaslaugas. Todël buvome gana turtingi, ástengëmerengti parodas, priimti uþsienio sveèius. Niekur ki-tur jø negalëjome veþti, nes nebuvo ko rodyti. Mû-sø fotografai taip pat nemaþai vaþinëjo po Sàjungàir uþsienio ðalis�, � prisimena A. Sutkus.Pasak menininko, Fotografijos sàjungà turime

todël, kad tuomet susijungë bûrelis spaudos foto-grafø, dirbusiø Vilniuje, ir Kauno fotoklubas. Pir-moji knyga iðëjo 1965 m. (R. Rakausko ir A. Sut-kaus albumas �Vilniaus ðiokiadieniai�), taèiau ikitol prabëgo ne vieni metai bendraujant su ávairiaisautoriais, dirbusiais to meto spaudoje kitus su ðiasritimi susijusius darbus. A. Sutkaus manymu, so-vietmeèiu Fotografijos sàjunga buvo be galo svar-bi ir reikðminga kaip beveik vienintelis langas ápasaulá, o dabar ji labiau primena bendruomenæ.

Þinoma, svarbios rengiamos parodos, leidþiami al-bumai, uþmezgami ryðiai, taèiau ðiandien meninin-kas gali dirbti ir vienas.A. Sutkus prisiminë neseniai lankæsis Londone,

kur Alberto ir Viktorijos muziejuje apþiûrëjo ádo-mià parodà. Muziejus ðventë 160 metø sukaktá, kaibuvo pradëta rinkti kolekcija, ir eksponavo 30 fo-tografijø. Mes tokiame kontekste atrodome ganakukliai, bet tik minint skaièius. Kai palyginame,kokiomis sàlygomis ilgà laikà gyvavo Lietuvosfotografija, ji atrodo labai neblogai.Tai liudija ir Kauno fotografijos galerijoje pri-

statoma paroda. Èia pamatysime daug þinomø fo-tografijø, taèiau siurprizø ir netikëtumø turëtø ne-trûkti. G. Èesonis teigë, kad nustebinti buvo netkai kurie fotografai. Parodoje pateikiami devyniøprieðkario Lietuvos fotomëgëjø sàjungos nariødarbai (Vytauto Augustino, Petro Babicko, BalioBuraèo, Antaninos ir Kazio Lauciø, Stepono Kolu-

Taip laiku keliavofotografija

pailos, Otto Milaðevièiaus, Antano Naruðevièiausir Medardo Vasiliausko), kurie stebina to meto fo-tografø imlumu, dràsa eksperimentuoti ir atrasti,nes padaryti reikëjo labai daug, teko perðokti iðti-sus deðimtmeèius.Pabaigai dar apie ðiandienà. Jubiliejaus proga

buvo pasveikinta ir daugiau nusipelniusiø foto-grafø. Vadovaujantis vietos savivaldos ástatymuir mero potvarkiu daugelá metø Lietuvos fotome-nininkø sàjungos Kauno skyriui vadovavæs Alek-sandras Macijauskas apdovanotas Kauno miestoburmistro Jono Vileiðio medaliu. O fotomeninin-kams Algimantui ir Mindaugui Èerniauskams su-teikti Lietuvos fotomenininkø sàjungos garbësnariø vardai.Tikëkime, kad aðtuoniasdeðimt Fotografø sàjun-

gos gyvavimo metø yra tik labai tvirti pamatai. Odabar pradësime statyti Lietuvos fotografijos na-mà. Dangoraiþá...

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

BalysBURAÈAS.

Antanina LAUCIENË. ,,Bûsimieji þvejai�. 1937 m.

Fotomëgëjø sàjungos jubiliejaus sveèiai.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

5Vyksmas

Laisvë, kurià taip akylai saugojo ðokëjas, o vëliauir choreografas, yra pagrindinis reikalavimas dirbantir su kitais ðokëjais. Po spektaklio F. Feheris publikaiprisipaþino, jog daþniausiai ðokio mokosi ið gyvûnø.Ir tai ne pokðtas. Jø kûno judesiai geriausiai iðreiðkiaþmogiðkosios laisvës sieká. Choreografas yra fizinioðokio atstovas. Kûnas jo ðokyje svarbesnis uþ protà.Tiksliau, proto turi beveik visai nelikti, nes kûnas patsþino, kuria linkme judëti, ko siekti. Ypaè pavargæs kû-nas, kuris, pasak choreografo, jau niekuo nesidangs-to, neapsimetinëja � tiesiog paklûsta sunkiai nusako-miems dësniams ir instinktams. Toks sàmoningai su-dëtingas spektaklis yra ir �Auros� ðokëjams. Ema Ne-dobeþkina, Gotautë Kalmatavièiûtë, Solveiga Vasi-liauskaitë, Marius Pinigis ir Mantas Stabaèinskas be-veik tiesiogiai áveikia save. Todël nuovargio ir kan-èios kupinas kûniðkumas, natûros triumfas, priartëji-mas prie instinktus atverianèios fazës antroje spek-taklio dalyje keièia choreografiná vizualumà ir tikraipasirodo su paèia baisiausia sukilimo þiaurumø kau-ke. Neþinia, kiek ðio �prakaito kvapo� liks ðokant di-delëje, tolimoje scenoje, taèiau �Auros� studijoje spek-taklis pulsavo, skleidë ypatingà jëgà.

Dar tik sausis, o ðokio teatras �Aura� jau turiparuoðæs naujà spektaklá, metus pradëjo itin in-tensyviai. Vengrø kilmës choreografas FerencasFeheris ir kompozitorius Davidas Kovacsovic-sas Kaune vieðëjo vos dvi savaites, taèiau net irtokio laiko tarpo pakako nepaprasto átaigumospektakliui sukurti. Tiesa, dar ne visi taðkai su-dëlioti, kostiumai kuriami, ðokëjai toliau repe-tuoja, bet spektaklis jau neabejotinai yra. Vie-nà sausio vakarà norintieji já pamatyti buvo pa-kviesti á �Auros� ðokio studijà, nes kada galësi-me iðvysti tikràjà premjerà, dar iki ðiol neaiðku.Gavus projekto �Ðokis be sienø. Importuo-

jame Vengrijà� finansavimà ið Kultûros rëmi-mo fondo choreografë Birutë Letukaitë pakvie-të F. Feherá statyti ðokio spektaklá �Auroje�.Vengrijoje 2010 m. jis buvo apdovanotas pres-tiþiniu Rudolfo Labano prizu uþ geriausià ðiuo-laikinio ðokio choreografijà, tai viena ryðkiau-siø XXI a. ðiuolaikinio ðokio asmenybiø savoðalyje. Taèiau ðis motyvas nebuvo pagrindinis.Choreografo paþintis su ðokio teatru uþsimez-gusi jau anksèiau, kai jis savo spektaklius rodëdviejø festivaliø þiûrovams. Todël rizika buvominimali, kad ir kaip keistai skamba pasirinktakûrinio tema. Naujojo ðokio spektaklio choreo-grafijos objektu tapo 1863 m. Lietuvoje vykæssukilimas. Spektaklis skirtas 150-osioms ðio is-torinio ávykio metinëms paminëti. Ásivaizduo-kite, kaip ðitai skamba vengrui. Juk tai tolimaLietuvos istorija, lokali patirtis, svetimos deta-lës ir niuansai... Taèiau pirmasis natûralaus ne-rimo ir sutrikimo pliûpsnis gali bûti puikus kû-rybinis postûmis. Juk visos konkreèios istori-jos, detaliausi likimai atspindi þmogiðkàjà pa-tirtá paèia plaèiausia prasme. O ðokio kalba pui-kiausiai tinka abstrakcijoms ir apibendrini-mams. Taip F. Feherio dëka Lietuvoje kaþkadavykæs sukilimas tapo vengrø ir visø kitø engtøtautø sukilimais. Þiûrëdamas spektaklá net ne-abejoji, jog scenoje matai trauminës patirties�atvaizdà�, kuris iðreikðtas itin sudëtinga neap-sakomo groþio ir originalumo plastika. Groþisir bjaurumas susijungia viename.F. Feheris nëra baigæs jokiø akademiniø cho-

reografijos mokslø ir, kaip pats teigia, labai tuodþiaugiasi, nes turi viskà, kà daþniausiai tokioiðsilavinimo siekis atima. O ið ko mokytis, pa-kako ir taip, taèiau laisvës niekas nevarþë. Cho-reografas prisipaþásta, jog Vengrija nëra pati ge-riausia vieta ðokiui skleistis, nors situacija ðiuometu lyg ir keièiasi.

Audronë MEÐKAUSKAITË

Ðoktimirtá

Pasiduoti ir iðsilaisvinti lengviausia kuo norssekant. Ðiuo atveju galima klausytis paties kûno�gaudesio�, bet jei ðalia puikus kompozitorius,vertëtø pasiduoti vedanèiai loginei muzikos krei-vei. D. Kovacsovicso muzika tampa beveik ly-giaverèiu spektaklio partneriu. Jos ávairovë tar-si brëþia skirtingas siuþetines linijas, diktuojagalimus klausimø ir atsakymø variantus, vedapaskui save choreografijos srautus. Ádomu, jogabu autoriai itin subtiliai sudëliojo muzikos irchoreografijos sluoksnius, kad nepajustume jo-kio pertekliaus ir tuðtumos duobiø. Daþniausiaiðie klodai gulasi paeiliui tarsi klausimai ir atsa-kymai � �sunkus� garsas spektaklá pradeda, otada laukia judesio tæsinio.1863 m. sukilimas dabar jau ne tik muziejuose

ir vadovëliuose. Jis vël materializavosi þmoniø kû-nuose, tik ðá syká toká sunkumà priëmusiø ðokëjø.Tikëkimës, kad premjera neuþtruks.

Ðokio teatro ,,Aura� archyvo nuotraukos

Kompozitorius Davidas Kovacsovicsas. Choreografas Ferencas Feheris.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

6 Kûryba/Sveèiai

Ðie keli jauniausios Èilës poetø kartos eilërað-èiø vertimai jokiu bûdu nepretenduoja á poetinávertimà. Jie ir atsirinkti buvo turint omeny ritmoir rimo, kitaip tariant, poetinës kalbos svarbiau-siø savybiø, neiðverèiamumà bei unikalumà, le-miamà kitos kalbos prigimties. Þodþiø skambe-sys, be jokios abejonës, poetiniuose tekstuosedingsta. Telieka prasmë ir pretenzija á skambesá.Arba, kaip sako P. Ricoeuras, visiðkai naujas teks-tas. �Kiek ið to naudos?� � paklaustø skeptikai.Na, ðiokios tokios yra. Vis dëlto bet kurie verti-mai leidþia uþèiuopti kitos kultûros, sàmonësmàs-tymo kryptis ir linkmes, stebëti autentiðkus min-ties virsmus, susitikimus su pasauliu ir kalbëjimàapie já. Kiek proza gali atskleisti socialines, mo-ralines, iðskirtiniais atvejais vertybines kitos kul-tûros paradigmas, tiek poezija pajëgi nurodyti áasmeniná (bet sykiu neiðvengiamai nuo kalbiniøir kultûriniø aplinkybiø priklausantá) santyká supasauliu ir daiktais, atskleisti nuskaidrëjusias bû-ties pajautas.Èilës atveju kultûrinë situacija daugelá metø

buvo priklausoma nuo politiniø poslinkiø, dik-tatûrø, pereinamøjø laikotarpiø. Viena kontras-tingiausiø Pietø Amerikos ðaliø tiek kultûros, tiekklimatiniu aspektu (nuo tropiniø karðèiø iki ark-tinio ðalèio) laikoma didþiausia europietiðkoskultûros, gyvenimo bûdo ir tradicijø perëmëjakontinente. Èilës poetinës tradicijos neámanomasunaikinti jokiomis diktatûromis ir reþimais: po

vakarienë

tamsûs lapai ant grindinioþiurkës laksto ðalia upës

ðaltisretina medþiø lajà, jos virpesius, sproginëjalàstelës leksika vyniojasi

: stiklinës � nuo perðalimo � akyskuriomis praeivë arabë sutrikdo mane �pro autobuso stiklà

medþiai niekada nenustoja augtisuaugæ gyvûnai sustojapaþiûrëti elektros srovës, filmavimosuperprodukcijos kuri ateinanèiais metaisbus pristatyta su titrais magrebe

lapai stiklaitamsûs lapai þali stiklaiþiurkës ðokèioja ðaltis ir nuobodulys

ant skystaplazmio ekranosostinë projektuojasi, regisisau plojaarabai niekad nenustoja atvykti

Keletas ðiuolaikinÈilës poezijos bly

suaugæ prancûzai uþsilaikonorëdami maþinti migracijà

atominë bomba sprogsta vandenyno dugne

làstelës veikia tarp skeveldrø

: nuo rasos stikliniai lapaikuriuos smarkus vëjas praeivis suvirpina �publika abejinga

uþdrausta gerti ðlapintis miegotigàsdintiuþdrausta klijuoti skelbimusiðskyrus draudþianèius klijuoti skelbimus

koncentrinës bangos atplaukia, lûþtablaðkosi prieð bangolauþiuspësèiøjø leksikos krantai

tamsûs lapai ant grindinioþiurkës ðokèioja ðalia upësten geria ten ðlapinasi ten miegakelia baimæ

-120 , respublika apledëjatinkama proga amputuoti jos pirðtus

Claudio Gaete BRIONES (Valdivia, 1978)

Poezijos rinkiniø �Mink�a� (2012) (ið ðio rinkinio yra ir verstas eilëraðtis), �Disidentø kapinës�(2005), �Ryðiai. 9 Karibø ir Afrikos poetai� (vertimas ir pristatymas, 2012) autorius. (Verèiantlaikytasi autorinës raðybos.)

Julio ESPINOSA (Santiago, 1974)

Ið svarbiausiø poezijos rinkiniø minëtinas �NN�, 2007 m. gavæs SesersJuano Inés de la Cruz apdovanojimà, bei �Sintaksë � asfaltas�, kuris 2010m. ávertintas Portugalijos karalienës Izabelës premija. Autorius sudarëðiuolaikinësÈilës poezijos antologijas �XXa.Èilës poezija� (Madrid, 2005)bei �Þodþiai apie þodþius: 13 jaunø ispanø poetø� (Santiago, 2010). 2011m. kûrëjas apdovanotas prestiþine Pablo Nerudos fondo premija, vado-vauja Raðytojø mokyklai Saragosoje (Ispanija) bei ðiuolaikiniø autoriøkûrybà publikuojanèiam þurnalui �Heterogenea�.

Greitis

Greitis pakeièia skausmà.Kai nëra laiko,Nëra nieko.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

7Kûryba

Kodël motinos sutinka

Niekad nesupratau kodëlmano mama skalbdavo paklodesnet jei jos bûdavo ðvarios.Nubudusi daþnai galvoju, kai nieko nërair kloju lovà ið vidaus. Tuometpieðiniai ant piþamos sugriûvao pusryèiø raidës merdi burnoje.

Troðkimas mus palaikoatliekant inventorizacijas kur nieko nërakeliant ir leidþiant tomusamuletø:uþsienietiðka moneta, pirðtinëanoniminës fotografijos.

Juan SOROS (Santiago, 1975)

Inþinierius ir poetas. Iðleido tris poezijos kny-gas: �Lavoninë� (Tanatorio, 2002), �Pelenuotas�(Cineraria, 2008), �Tarsis� (Tarsis, 2010). Va-dovauja poezijos kolekcijos �Transatlantica /Portbou� leidybai.

Sapnas neturijokio ryðio su mirtimi.

(tai tau sakau aðkuris mirë)

Sapnas yra uþ(si)mirðimas,nieko daugiau.

(tai tau sakau aðkuris nesapnuoja)

Mirtis yraanapus uþmarðties.

(tai tau sakau aðkuris neuþmirðta)Miguel AngelHortal, inmemoriam.

nësyksniø

Pablo Nerudos (Nobelio literatûros premija 1971m.) ir Gabrielos Mistral (Nobelio literatûros pre-mija 1945 m.) poetiniø fenomenø kultûroje átvir-tinami pamatiniai màstymo ir kalbëjimo apie bû-tá bûdai. Po þiaurios Augusto Pinocheto dikta-tûros pereinamasis laikotarpis á demokratijà pra-sidëjo tik deðimtajame XX a. deðimtmetyje. Artai nepanaðu á posovietiniø demokratijø situaci-jà? Poezijos suklestëjimas ir populiarumas tapovisuotinis. Ar ði mintis neveda prie átarimo, kadpoezija suklesti ir iðkyla kritiniais momentais.Ir kodël? Tampa labai aktualu kalbëti (ir ne betkaip, o graþiai!) prieð absurdà, prieð neteisybæ,prieð þiaurumà, prieð karà, prieð liûdesá... tai �daþna poezijos funkcija. Funkcija, kurios neat-lieka, o gal ir negali atlikti proza. Nes poetinioþodþio skambesys teikia gyvybæ.Gráþkime prie ðiuolaikinës Èilës poezijos. Be-

veik visi èia pristatomi autoriai pereinamuoju ádemokratijà laikotarpiu buvo vaikai. Nors dau-gelio jø seneliai ir proseneliai � atvykëliai ið karoapimtos Europos, kai kuriems jø taip pat tekoiðeivio dalia: Alejandra de Rio gyveno Vokieti-joje. Julio Espinosa Guerra, Claudio Gaete Brio-nes, Marcela Parra ir Juan Soros gyvena Ispani-joje. Ðie keli eilëraðèiø vertimai nesiekia pateiktivisumos vaizdo, bet gali prisidëti prie dalinioávairialypës ðiuolaikinës Èilës poezijos situaci-jos atvërimo.

Vertëja

Tai klaidinanti uþuominaviskas kà sutinku gatvëjeir jos reikðmë susideda ið erdvës ávardijimodël viso pikto, nes �taip�.

Staigus noras pasentisukreèia pagalves ðiø namønugludintø atspindþiais.Mano veidas pamaþu juda link kito amþiausnors svajose man vienu kartu iðkrenta plaukai ir

dantys.

Stumdau baldus neðioju jø kûnuskaip varpus. Mëtau á paukðèiuspusryèiø liekanasapèiulptas prieð valandëlæ dulkinais ar sukreèian-èiais klausimaisbe iðëjimo, be vizitø, be rausvo popietës veido.

Marcela PARRA (Temuco, 1981)

Iðleidusi poezijos rinkinius �Elementorius�(Silabario, Santiago, 2008) �Dëmë� (Mancha,Madrid, 2012) bei �Greitoji� (Ambulancia, San-tiago 2010 ir Buenos Aires, 2011). Pablo Neru-dos fondo 2005 m. stipendininkë, 2007 m. apdo-vanota Enrique Lihn premija Nacionaliniamejaunøjø kûrëjø meno ir poezijos konkurse. Po-etei 2008 m. taip pat suteikta Nacionalinës Èilëskultûros ir menø tarybos stipendija literatûri-nei kûrybai.

Alejandra del RIO (Santiago, 1972)

Poetë, raðytoja ir poezijos pedagogë. Iðleidoðias knygas: �Að kaktusas� (El yo cactus, 1994),�Paraðyta brailiu� (Escrito en braille, 1999),�Dievas yra að-kitas� (Dios es el yotro, 2004).Dirba poetinës edukacijos srityje. Ðis eilëraðtisyra ið dar nepublikuoto rinkinio �Personae�(Personae).

Vieðbuèio kambarys

Prieðais Edwardo Hopperio paveikslà

Vakar ðiam kambary buvo tyla

Atsineðiau su savim dulkiødu lagaminusir atsisveikinimo buèiná

Vieðbuèio kambary telpa nebûtys

Batai ilsisi prie drabuþinës

Skrybëlë poilsiauja laisva nuo galvos

Po lova niekas nesislepia

Fotelis nelaukia kol já uþims

Uþuolaidos niekad nebuvo uþtrauktos

Patalynë iðlaikë sapnø tvarkà

Ðáryt atneðë telegramàjoje sakai kadnesi geras man

Praeitos nakties svetimumas ðiandien toks artimaso tavo buèinystapo svetimas.

Vertë Akvilë ÐIMËNIENËIð �Insula�, lapkritis, 2012

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

8 Kûryba

Nors keièiasi epochos, kartos, bet absoliuèiai vi-sose geografinëse platumose, kur tik ámanoma rastihomo sapiens, paèiomis ávairiausiomis kalbomis bû-tinai iðtariama: kas yra mano gyvenimo prasmë? Tasklausimas gali iðtikti juodos nakties gelmëje, suki-birkðèiuoti senutës akyse ar ant pavasariniø snieguo-liø þiedø, nedràsiai ir baltai ðvytinèiø virð pilkðvosniego likuèiø. Tas pats klausimas � kokia prasmëegzistuoti, jausti, þvelgti á visa tai: á pasaulá, kuriskasdien pasireiðkia vis kitokiais ir sykiu tais paèiaispavidalais? � visada naujas. Já gali paðnabþdëti, pa-siûlyti, iðprovokuoti bet kokios aplinkybës ar ið pir-mo þvilgsnio netikëti atsitiktinumai. Galimepaþiûrëti filmà arba paimti á rankas knygà, kuri ta-vo mintis ásuka lyg sûkurys, sunaikina atstumus,

iðpleèia erdves, o mus nukelia ten, kur nebuvome,kur net nesiruoðiame bûti. Dël ko? Kad atrastumetai, ko negalëjome atrasti. Ir ðio naujojo atradimoprieþastis gali bûti paveikslas, kino filmas, fotogra-fija, spektaklis, traukinio dundëjimas, laivo skied-ra, beveik prilipusi prie horizonto, knyga etc. Kitoþmogaus atradimai gali virsti ir tavo atradimais. Ðtaidabar Alphonso Lingio vedama galiu atrasti PietøAmerikà.�Tàdien, kai atvykau á Limà, saulë jau visà savaitæ

ðviesdavo tik po dvi valandas per dienà. Kità dienà jiðvietë vos vienà valandà, dar kità � nepasirodë iðvis.Uþëjo garua, tas keistas ðaltas vandenyno rûkas, ke-turiems mënesiams uþdengiantis visà Peru pakrantæ.(...) Turëjau iðtrûkti; nusprendþiau vykti á Naskà.1�

Suvokiu, kad apraðydamas skrydá lëktuvu A. Lin-gis þavisi nuo rûko nepriklausoma saulës ðviesa,kuri buvo apgaubta garua ðydo iðtisas dienas, olëktuvui pakilus aukðtyn rûkas matësi �lyg ðvariëriuko vilnos antklodë�2. Rûkas driekësi po saule.�Baltame rûke man pavyko áþiûrëti blankias ilgaslinijas, iðtæstus trikampius, kvadratus ir trapecijas.�3Esu garua stebëtoja, bet to maþa, mane aplim-

pa kiti reginiai ir pojûèiai, nes ilgainiui A. Lin-gio akyse linijos virsta ávairiausiais paukðèiais:kondoru, fregata, ereliu, kolibriu, papûga, paukð-èiu su zigzago formos kaklu. Vëliau jis iðvystabeþdþionæ, lamas, ðuná, krokodilà, orkà, þuvá,iguanà, vorà, gëlæ ir þmogaus pavidalà, kurá lëk-tuvà pilotavæs lakûnas pavadino �pelëdþmogiu�.

Ieva RUDÞIANSKAITË

Prasmëir kolibris

Á knygas, kuriose raðoma apie garsenybes, kar-tais þiûriu su bauguliu � ar nepradës priminti miti-niø herojø? Taèiau Barbaros Gruszkos-Zych ir Bi-rutës Jonuðkaitës �Mûsø Poetas� � kitokia. Tai në-ra dar viena Czeslawo Miloszo autobiografija arstudija, metodiðkai lukðtenanti kûrybà, bet dvikal-bis leidinys (tekstai iðversti á lenkø ir lietuviø kal-bà), kurá susieja pastanga áprasminti savità ryðá supoetu. Juk praverti Bogulawskio gatvës ðeðtuoju nu-

meriu paþymëtas duris Krokuvoje, uþsukti á Ðete-nius ar anuometiná Krasnagrûdos dvarà, ðiandienvirtusius tik steriliomis kultûrinëms iniciatyvomsatviromis erdvëmis, proga pasitaikë ne visiems. Odvi raðytojos, turinèios þurnalistinës patirties, skir-tingose vietose, bet ilgà laikà màstydamos apie tàpatá asmená, sudëjo du iðties kitoniðkus, chronolo-ginës sekos paisanèius pasakojimus. Juose suma-niai susipina reikðmingos þinomesnës Cz. Miloszo

gyvenimo detalës, arti buvusiø þmoniø judesiai irindividualios patirtys.Skyriuje �Mano poetas� B. Gruszka-Zych dali-

jasi savø susitikimø (1990-2004 m.) su Cz. Milos-zu blyksniais. Skaitydamas ðià knygos dalá ið pra-dþiø jausiesi lyg kartu keliautum imti interviu, sek-tum þmoniø apsuptà poetà, jo kultûrinës veiklos fak-tus. Galiausiai nuotolis iðnyksta, poeto siluetas pri-artëja tiek, jog be nuostabos regi já sëdintá svetai-

Barbara Gruszka-Zych, Birutë Jonuðkaitë�Mûsø Poetas / Nasz Poeta�. ��Naujoji Romuva�, Vilnius, 2012.

Etaþerë

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

9Kûryba

Ðios figûros yra tokios milþiniðkos, kad jas uþ-fiksuoji tik ið lëktuvo skrydþio.�Galiausiai nusileidome. Dabar pamaèiau, kad

linijos yra labai negiliai ábrëþtos, dauguma vos ke-liø centimetrø gylio. (...) Mes nuvykome á maþà ko-tedþà, kuriame gyvena Maria Reiche. (...) 1932 m.Maria Reiche, jauna vokieèiø matematikë, dirboprie savo daktaro disertacijos (...). Ji ëmë braiþytijø (linijø) þemëlapá naudodamasi topografinio ma-tavimo instrumentais ir vaizduodama jas pagal skalæ1 cm = 10 metrø. Vienà dienà ji nustebo pamaèiu-si, kad pieðia milþiniðkà kolibrá. Ið Naskos ji jaunebeiðvyko.�4Ði mokslininkë nustatë, jog linijos brëþtos nuo

300 m. pr. Kr. iki 900 m. po Kr. Nuostabà kelia

tai, jog jos iðrëþtos tiksliai, nors pavidalai, esantant þemës pavirðiaus, nëra matomi, dar labiau glu-mino, kad þmonës, nubrëþæ tas linijas, jø galëjo irnepamatyti... Kodël jie ðitaip elgësi, kodël jiemsto reikëjo, lieka tik spëlioti, kurti ávairiausias hi-potezes.Mus gali uþklupti kitas klausimas: dël kokios

prieþasties sprendþiant neiðsprendþiamà gyvenimoprasmës klausimà taip staiga prireikë nusikelti áNaskà? Ar ðis veiksmas nepanaðus á prasmës pa-ieðkas, kai neátari, jog bûtent tai darai: kyli lëktu-vu, kad iðvystum ant þemës pavirðiaus iðraiþytàmilþiniðkà kolibrá, kurio niekada nepastebëtum bû-damas tame paèiame lygmenyje?Mes negalime pamatyti savo gyvenimo prasmës,

nes mes gyvename savo gyvenimà. Norint suvokti,iðvysti jo prasmæ, bûtina atsidurti kitoje dimensijo-je. Liûdnai skamba, taèiau ji yra ne kas kita, o mir-tis. Gal kiek paradoksalu, bet tik mirtis mums atve-ria prasmæ, nes tik per jà galime áprasminti savogyvenimà, tik jos dëka nustojame já gyventi. Kaigyvenimas yra gyvenamas, nelemta pamatyti visu-mos ar pilnatvës, teduota tenkintis prasmës frag-mentais. Nelyg tomis nubrëþtomis linijomis, kuriastik ið lëktuvo regi kaip uþbaigtà kolibrá. Ar mirtisnesusidvejina su skrydþiu, kurio metu atsiveria gy-venimo prasmës visuminis vaizdas?Kad tas visuminis vaizdas atsivertø, be jokiø

abejoniø, savo gyvenamame gyvenime turime kur-ti prasmës fragmentus. Jei jau apie tai prakalbo-me, bûtina pabrëþti: nuo ðio proceso neatsiejamalaisvës sàvoka. Laisvë � tai apsisprendimas vyk-dyti tam tikrà pasiþadëjimà bûtinai suvokiant joribas. Pasiþadëjimas yra tai, kuo pieðiame savoprasmës linijas, nors ir neþinome, kaip tai atrodys�ið virðaus�. Ðis neþinojimas � mûsø laisvës ri-bos. Tad laisvà þmogø galima apibûdinti ne tikkaip suvokiantá savo paties pasiþadëjimo galias,kurios �susiduria� su kito pasiþadëjimu, bet ir kaipjauèiantá, kad jo laisvë nepajëgi iðlikti vien tik pa-ti savimi: tam gyvybiðkai reikalingos ribos, nesnepaneigsi, jog kartais ágyvendinant pasiþadëji-mà bûtinos didelës valios pastangos, gebëjimasprisiversti paþadà realizuoti. Paradoksalu, bet lais-vë sukuria iliuzijà, jog dël jos nereikia siekti pras-mës ágyvendinimo, taèiau bûtent laisvë ir yra po-stûmis brëþti savo gyvenimo prasmës linijas. Tiklaisvas þmogus gali perþengti lemtá, kuri mus pa-sitinka, norime to ar ne. Pagaliau laisvë � paèios

lemties virsmas á prasmës fragmentus. Atspirtiestaðkas gali bûti filosofas Ludwigas Wittgenstei-nas, kuris apie prasmës ágyvendinimà kalba kaipapie susitaikymà su lemtimi:Kà að þinau apie Dievà ir gyvenimo tikslà? Að

þinau, kad ðis pasaulis yra. Kad að esu patalpin-tas jame, kaip mano akis savo regëjimo lauke.Kad jis turi kai kà problemiðka, kà mes vadinamejo prasme. Kad ði prasmë yra ne jame, bet uþ jo(...). Malda yra màstymas apie gyvenimo prasmæ.Að negaliu pajungti pasaulio ávykiø savo valiai,að esu visiðkai bejëgis. Að galiu tiktai pasidarytinepriklausomas nuo pasaulio ir tokiu bûdu tamtikra prasme já apvaldyti, atsisakydamas daryti áta-kà vyksmui.5Malda L. Wittgensteinui yra vienintelis bûdas

ásimàstyti á pasaulio bei gyvenimo prasmæ. Ji yraracionalaus gyvenimo prasmës aiðkinimo atsisaky-mas, ji nukreipta á tai, kas neiðsakoma, o tai iðreið-kia ir visuminës prasmës nuojautà. Pasidaryti ne-priklausomam nuo pasaulio ir jo reiðkiniø, vadina-si, nustoti já kritikuoti ar ignoruoti, o susitaikyti sujuo. Tokiu bûdu þmogiðkoji laisvë �perðoka� lem-tá, net jei konkreèios situacijos ir neámanoma pa-keisti. Þmogus tampa nepriklausomas nuo lemties,nesistengdamas nuo jos iðsivaduoti, kaip saulënepriklausoma nuo rûko, kurià skrisdamas iðvy-do A. Lingis ir perdavë ðià patirtá kitiems.Þmogaus gyvenimo prasmë, kurios fragmentus

pieðiame jau èia, sklendþia virðum pasaulio reiðki-niø. Taèiau gyvendami savo gyvenimà mes nieka-da nesusilieèiame su jo prasme, nes negalime su-vokti, kur �slysta� jo prasmës linija, kur glûdi �pra-dþia� ir �pabaiga�. Kaip ir kolibrio pavidalas, kurátaip netikëtai prieð savo akis iðvydo Maria Reiche,gyvenimas tampa visuma tik ið tam tikro atstumo,o ðis atstumas iðreiðkia ne-gyvenimà, bet jau ið-gy-ventà gyvenimà.Mirties paradoksas: tik per jà susilieèiame su gy-

venimo prasme, þvilgsnis tampa plaèiai apimantis,prasmë atsiveria visu groþiu ir tikrove...

1 Lingis A. Bendra kalba, paskiri balsai. Vert.D. Bacevièiûtë. Vilnius: Baltos lankos. 2010. P. 25-26

2 Ten pat. P. 26.3 Ten pat. P. 27.4 Ten pat. P. 27-29.5Wittgenstein L.Uþraðai 1914-1916. vert. J. No-

reikienë. Vilnius: Pradai. 2001. P. 105.

Vytauto PLETKAUS nuotrauka

nëje, atsukusá geriau girdinèià deðiniàjà ausá: nuodalykiniø pokalbiø pereinama prie apsilankymø,virstanèiø dviejø poetø paðnekesiais apie eilërað-èius ir kartais slegiantá gyvenimà. B. Gruszkos-Zych raðymo stilius primena jos poezijà (eilëraðèiønestinga ir ðiame leidinyje) � moteriðkai pastabus,stabdantis detales, akimirkos þaismæ. Tad vienameið susitikimø regi, kad poeto �antakiai lakstë pokaktà kaip maþi gyvûnëliai� (p. 115), jog jis �kaipir visi, valgo sriubà tarðkindamas ðaukðtu á lëkð-tæ� (p. 95), o paðnekovë sykiais atsidûsta: �Tik ðyp-sena galëjau jam atsakyti, nes staiga ið poetës, lau-kianèios eilëraðèiø vertinimo, pavirtau moterimi�(p. 106). Nors autorë Cz. Miloszà nuolat apdalijaávairiausiais vardais � Mano Poeto, Ðeimininko,Meistro ar net þaviai pakrikðtija já Meile (nuo Mi-losè) � nejauti puikavimosi, panegirikø, nes nesie-kiama tapatintis su nobelisto artimaisiais ar ásiterp-ti á darbinæ kasdienybæ.�Miloszo takais� (1981-2011 m.) einanti B. Jo-

nuðkaitë prie poeto priartëja visai kitaip: susitelk-dama á poeto kûrybos iðtakø erdvæ. Autobiografi-jos, atsiminimø ir poezijos vertëja áprasmina ra-ðytojo mintá, jog �bûtent vaizduotë buvo pajëgiatnaujinti poezijà, o galbût ir vidiná gyvenimà�(p. 198). B. Jonuðkaitë su poetu �susitinka� laið-

kais, kuriuose tikslinasi smulkmenas per raðytiniusðaltinius bei þmones, gyvenusius Seinø ir Këdai-niø apylinkëse. Taèiau jos pastangos nevirsta tie-siog tyrinëjimu: tai poetiðkas bandymas suvertiCz. Miloszo vaikystës laiko karoliukus, suprastiprakalbinant be gailesio ir, kitaip nei B. Gruszkai-Zych, be konkretesniø atsakymø.B. Jonuðkaitë kartais pagauliai skaitytojà perke-

lia á kità erdvëlaiká: �Keturi ganyti arkliai (juk te-tulë Nina pati juos priþiûri) bëga smarkia ristute,vaþnyèioja jaunutis Aleksandras. Zaza, uþsikëlæskojas ant priekinës sëdynës, kaþkà niûniuoja, oCzeslawas prigludæs skruostu prie lango: rudenë-janèiø laukø apsuptas nedidukas eþeras tarsi más-linga Dievo akis traukia, vilioja� (p. 175). Taèiauið Seinø kraðto kilusiai autorei svarbu ne vien at-kurti galimà praeities topografijà, jà meniðkai de-rinti su permàstomais dabarties vaizdiniais. B. Jo-nuðkaitë neuþsiþaidþia ir sàmoningai pritaiko savokalbëjimà prie lenkakalbio skaitytojo: paþymi svar-biausias lietuviðkàsias detales (netgi su ðypsná ke-lianèia jaunatviðka 1989 m. nuostaba) ir poeto re-akcijas á jas, pristato kultûrines iniciatyvas, susiju-sias su gimtine. Kartu raðytoja pateikia eseistiná �At-virkðtiná atspindá�, kuriame, atpaþindama �Isos slë-nio� Tomo patyrimuose maþàjà save, gali sutrik-

dyti skaitytojà perdëtu autobiografiðkumu. Taèiaugreit nurimsti, nes palengva atskleidþiama gyveni-mo tarp dviejø kultûrø paþymëta trajektorija, tai-kus þvilgsnis á ðiandieninæ situacijà Seinø ir Vil-niaus kraðte � aktualûs ir pamatuoti. Ribos tarp fik-cijos ir ðiurkðèios tikrovës tai brëþiamos, tai trina-mos, o Cz. Miloszo figûra lieka autoritetinga pake-leivë.Knygoje nëra chrestomatiniø Cz. Miloszo por-

tretø, vien leidinio autorëms priklausantys, nema-tyti kadrai. Jie primena leidimus þengti á jo teritori-jas. Uþverèiant �Mano Poetà�, glumina tik viena �ketvirtasis virðelis. Jame neatsakingai ið knygos ið-traukta Cz. Miloszo mintis apie moterø poezijà, ku-rios centrinë figûra yra leidinyje neminima erotikøkûrëja Anna Swirszczynska. Galbût B. Jonuðkaiteiir B. Gruszkai-Zych norima prisegti pilkø pelyèiø,virtusiø liûtëmis, palyginimà? Ar toks leidinys skai-tomas it moteriðkos dràsos gestas? Abejoju. Jukknyga pirmiausia siejasi su Cz. Miloszu. Todël no-risi sakyti kà kita: �Mûsø Poetas� � kûrybingos,pagrástos dokumentikos pavyzdys, kuris ir indivi-dualiomis raðytojø sàsajomis su iðkiliu kûrëju galisudominti skirtingomis legendomis tikinèià dvikal-bæ auditorijà.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

10 Kûryba/Sveèiai

�Ar jau visi?� � paklausia vienas vaikinas, vostik áþengiame ir einame á patalpà, kur jau laukia kiti.Kaþkuris atsako, jog dviejø grupës nariø dar nëra,bet iki sutarto laiko liko kelios minutës. Kol ið kavi-nukës pëdinau á ðià vietà, maniau, kad ið grësmingaiapsiniaukusio dangaus tuoj prapliups lyti, taèiau tam-sûs, lietaus pritvinkæ debesys tik vangiai slinko virðgalvos. Kambaryje, ðykðèiai apðviestame menkoslempelës, regis, slopinanèios garsus, girdëti tylûs bal-sai: vyrai, kas kur sukritæ á þemas këdes, pusbalsiuðnekuèiuojasi, laikydami ginklus. Dvi merginos suniekuo nesikalba. Pro lango stiklus kambarin tarpaisprasiskverbia plyksèiojanèiø reklamø atðvaitai, jieiðkreipia èia esanèiø þmoniø veidus.Pagaliau prapliumpa tikra liûtis. Aplinkiniai ne-

kreipia á jà jokio dëmesio. Stebiu, kaip lietaus laðaityðka á langà, sruvena juo, ir tarpais atrodo, kad stik-las tirpsta. Prasidëjus lietui, lydimi mane pasitiku-sio vaikino, á kambará suguþa ir likusieji grupës na-riai. Taip staiga praplyðusi liûtis netrukus liaujasi,ir miestà vël apglëbia áprastas didmiesèio gausmas.Atskirø garsø negirdëti � aplinkui sklinda viensmarkokas, veik harmoningas, gal net kiek slëpi-ningas ûþesys... Ið deðinio kraðto pakyla aukðtasjuodbruvas þmogus, nueina á kambario vidurá, at-sisëda ant grindø. Vadinasi, jis kaþkà mums pasa-kys. Vyriðkismaþdaugmano amþiaus; kadaise kartumokëmës, nuo tø laikø susitinkame tik tokiomis ap-linkybëmis kaip ði.

Man ðis kartas, ko gero, yra vienas ið paskutiniøtarp ðiø þmoniø, tad jauèiuosi visiðkai ramus. Ága-vus patirties, niekas nesukelia ypatingø sunkumø.Anksèiau, ypaè vykdant pirmàsias uþduotis, vis din-godavos, jog nutiks kas nors nenumatyto; apnikda-vo ákyrios mintys, kad atliekant uþduotá kaþkas ne-pasiseks. Taèiau kaip tik tais atvejais manæs neap-leisdavo ir prieðingamintis � deramai ávykdytimumspatikëtà operacijà. Svarbiausia � kova, negailestin-ga kova. Kol mes klausydavomës nurodymø ir kolmano sàmonës dar nebûdavo pasiekæs uþduoties, ku-rià turësime ágyvendinti, planas, jausdavausi visairamiai. Tik paskui smegenys imdavo karðtligiðkaidirbti, uþplûsdavo nenumaldomas noras veikti kuosparèiau, tapdavau tiesiog smarkiu veikimo árankiu,tarsi pradingdavau, absoliuèiai atsiduodavau ðaltam,tiksliai apskaièiuotam veiksmo kvaituliui. Net patsnelabai suvokiu, ið kurmanyje atsirasdavo tokia aud-ringa gyvenimo pajauta, tik prisipaþástu, kad kartaisgyvenimas man smagus vien dël to, jog þinau: neto-limoje ateityje laukia tasai visa apimantis kvaitulys.Átampa atslûgdavo tik atlikus uþduotá.Ðiame susitikime paskutiná kartà kruopðèiai tiks-

linamas pasirengimas vykdyti naujà pavedimà. Kaipaliksime patalpà, operacijà privalësime ágyvendin-ti grieþèiausiai laikydamiesi nurodymø. Jauniemsmûsø kûnams nëra kito pasirinkimo. Taigi aukðta-sis þmogus dar kartà patikslina detales: jau iðslinkægatvën, turime palaukti automobilio, kuris mus

paims. Nëmaþ nesikalbëdami, trumpam nustojæ va-lyti ginklus, vyrai atidþiai klausosi jo nurodymø.Derëtø pripaþinti, jog tasai nuolat patiriamas

veiksmø nesuvokimas bei laiko nuojautos praradi-mas mane apëmë tik vykdant antràjà uþduotá. Tuo-met mûsø grupë privalëjo iðvaduoti ákalintà drau-gà. Jutau baisø nerimà ir rûkiau be perstojo iki su-sirinkome krûvon. Automobiliui uþvaþiavus antkalvos, iðlipome: stojome á sargybà ið anksto nuro-dytose vietose, iki iðvaduotasis draugas sveikas at-sidûrë tarp mûsø. O netrukus po to, kai netikëtaiteko pradëti ðaudyti, kaþkas ëmë trûkinëti sàmonë-je; joje maiðësi naktis, ðviesos, galvojau, kad pra-radau atsargumà. Lëkë automobilis, spiegë stab-dþiai � viskas rodës labai neáprasta, nors tatai buvoto reikalo esmë, � o að staiga supratau, kad mes,nors ir esam kartu bei veikiam vieningai, neturimtarpusavio ryðio. Ið pradþiø atmeèiau ðià mintá, betji ákyriai nedavë man ramybës, ir po kurio laikosusivokiau, kad kitø ji nekamuoja, tik mane. Vë-liau gerai prisiminiau draugo iðgelbëjimà ir ðûviøgarsus; ðie du dalykai ástrigo labai aiðkiai, taèiaudingojos, kad juos siejantis laikotarpis sykiais kaþ-kur nutrûkdavo. Kas be ko, tada labiausiai manrûpëjo, kad liktume gyvi; tyliai kuþdëjau pavadi-nimus gatviø, kuriomis galëtume pasprukti, ir kuopuikiausiai maèiau, jog kai kur darome klaidø. Ga-liausiai, kai atsisveikinom vieni su kitais, veiksmøneriðlumas manæs jau nebekamavo. Paskui, snûdu-

José BALZA

Pinklës

José BALZA (g. 1939 m.) � Venesuelos prozinin-kas, literatûros kritikas. Studijavo psichologijà, vë-liau dëstë ávairiuose Venesuelos universitetuose. Kû-ryboje vaizduoja ávairius ðalies gyventojø sluoksnius.Bûdingas gilinamasis á þmogaus vidiná pasaulá. Pir-mieji raðytojo kûriniai � romanas �Ankstesnis ko-vas� (�Marzo anterior�, 1965), apsakymø rinkinys�Pasakojimø pratybos� (�Ejercicios narrativos�,1967), romanas �Pinklës� (�Largo�, 1968). Vëliauiðleido erotinës pakraipos romanà �Kirtis� (�Per-cusion�, 1982), Amazonijos srities gyvenimà vaiz-duojantá romanà �Vidurnakèio videofilmas: 1/5�(�Medianoche en video: 1/5�, 1988), Venesuelos sos-tinës kasdienybës atspindþiai pateikiami romane �PoKarakaso� (�Despues de Caracas�, 1995). Skaity-tojams siûlome fragmentà ið romano �Pinklës�.

Visai neseniai vienoje auditorijoje teko girdëtiAlgirdo Patacko pasakojimà apie privatø gyveni-mà sovietmeèiu, kai pasukæ á tam tikrà Laisvës alë-jos tarpuvartæ iðrinktieji galëjo patekti á vienà ið dau-gelio lyg ir neiðsiskirianèiø butø. Ten buvo skaito-mos lengvai nepasiekiamos eilës, tarp jø ir OskaroMilaðiaus, skatinusios jaunuoliø vaizduotæ perkel-ti juos tarsi á prieðkario Kaunà, tarsi á Paryþiø. Nu-dþiugino, kad ðis autentiðkas prisiminimas átrauk-tas ir á þymiojo poeto �Sutemø dainø� pratarmæ,kurioje A. Patackas deramai ávertina vertëjo Vac-lovo Ðiugþdinio bei jo bendraminèiø indëlá, padë-jusá kokybiðkiems tekstams iðvysti ðviesà. Dar kar-tà iðleisti prancûzø-lietuviø raðytojo poezijos verti-mai � graþus ir vertingas poelgis. Tuo labiau kadilgai uþdelsus, ko gero, istorija pasikartotø: ðian-

dieniniai jaunesnës kartos skaitytojai gali tapti an-tikvariatø sveèiais, ieðkanèiais jau leistinos, betsunkiau gaunamos poezijos knygos.Daug kalbëti apie svarbius, plataus akiraèio, gi-

laus matymo þinomo poeto kûrinius ar jo ryðius suLietuva � tolygu tuðèiaþodþiauti ir kelti nuobodulá,kuris graþiau skambëtø tariamas prancûziðkai (en-nui). O. Milaðiaus eilëraðèius reikia skaityti. Malo-nu ásitraukti á knygà pustant, kai visi keliai sunkiaupravaþiuojami ir trumpam tampi lyg atskirtas nuovisuotinio triukðmo: �Neþadink lempos, prieblanda �bièiulë mûsø, / Ji niekad neateina, neatneðus mumsðiek tiek gerø laikø. / Jei tu ið kambario iðginsi jà,lietus ir vëjo gûsiai / Ims tyèiotis ið jos liûdnø drabu-þiø ir pilkø� (p. 62). Tarp nuolatinio paslapties, gy-venimo ir mirties alsavimo vienatvëje (èia iðties ki-

Oskaras Milaðius �Sutemø dainos�:eilëraðèiai. � �Homo liber�, Vilnius, 2012.

tas vis nutolsta) poeto tekstuose ásiterpia gyveni-mui diriguojanti visa apimanti meilë. Taèiau ji ne-dovanoja vien palaimos. O. Milaðiaus tonacijos ne-primena saldþiabalsio, iracionalaus romantiko, taibrandaus þmogaus balsas, traukiantis permàstyti gai-valiðkos tikrovës dûrius. Kad ðitai suvoktum, nela-bai svarbu, kuriam ar kada raðytam eilëraðèiø rinki-niui tekstas priskirtinas. Sustoji ties �O tavo balsaslyg mënulio gausmas ðuliny, / Kur aidas, tas birþelioaidas eina atsigerti� (p. 75), þymiuoju �Elinë, Elinë,rankas atimki nuo manos ðirdies� (p. 42) ir neþinai,kas ðità minutæ yra átaigiau: sniego ðviesa, atsispin-dinti pro langà, ar raidë lapo baltumoj.O. Milaðiaus �Sutemø dainos� � sugráþusi gali-

mybë vël trumpam pamirðti savo laikà ir kvëpuotiiðliekanèios, aristokratiðkos poezijos oru.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

11Kûryba

riuodamas lovoje, kiek tik ástengiau, bandþiau at-gaminti visà ávykiø eigà. Bet mintyse vis atsiras-davo pusvalandþio tarpas, susidaræs kaip tik po tosvalandëlës, kai að dþiugiai pasveikinau iðvaduotà-já bièiulá.Jauniausias ið mûsø pranyra pro kalbanèiojo nu-

garà ir, atsirëmæs á sienà prieðingoje pusëje, ásitai-so tiesiai prieð mane. Kurá laikà negirdþiu trumpø,skvarbiø aukðtojo þmogaus nurodymø ir dëmesá su-telkiu á vaikinà, menkai nuðviestà blankios ðvie-sos. Baltos sienos fone aiðkiai áþvelgiu it apibrëþtàtamsø jo kûno siluetà. Permetu akimis savo bièiu-liø veidus; juose regiu vien atidà aukðtojo þmo-gaus nuorodoms. Èia að susivokiu: kad ir kokieskirtingi bûtø mûsø susitikimai, juose visuometskamba tie patys skvarbûs ir tikslûs þodþiai.Aukðtasis þmogus palenkia galvà. Valandëlæ

taip bûna tylëdamas, o paskui teiraujasi, ar yra klau-simø. Reikia viskà deramai iðsiaiðkinti. Jis lëtai nu-þvelgia aplinkinius, taèiau klausimø neatsiranda.Gyslos jo kakle atsileidþia, ir man topteli mintisapie atvaizdus, kalamus monetose; tamsus ðio þmo-gaus veidas, regis, yra pati istorija. Veikiai mes at-sidursime gatvëje, lëksim per miestà, iððokæ ið au-tomobilio supurtysim tas jo dalis, kurias laikom blo-gybës ásikûnijimu. Kol kas dar anksti, ir mûsø drau-gas tebelaukia klausimø. Èia mano þvilgsnis nu-krypsta á ratu susëdusiø vyrø kojas. Kambario prie-blandoje matau patá keisèiausià apavà. Ar kartaisnesam tie patys, kurie kadaise kovëmës SenovësGraikijoje? Trumpam að suvis sutrinku, paskui, pri-siminæs, kaip tiksliai kà tik buvo apibûdinti mûsøbûsimos kovos veiksmai, susivokiu, jog mumysenieko nebeliko ið senøjø kariø. Dabar kova, trum-pai tariant, yra tarsi koks ðachmatø þaidimas � ðal-tas, aiðkiai apmàstytas, kruopðèiai ir tiksliai vyk-domas. Niekada anksèiau protas nebuvo taip aið-kiai apibrëþæs þmogaus veiksmø. Ryðys, kuris mussieja su kitomis civilizacijomis, yra tiktai kraujas

ir skausmas, taèiau net ir tie dalykai ðiais laikaisturi jau kitas prasmes.Galiausiai aukðtasis þmogus atsistoja. Jo veidas

dar ðvyti, tarsi bûtø iðkaltas monetoje. Jis atsigerstruputá vandens, o paskui mes greitai pasiruoðimginklus. Paskutinis patikrinimas. Kaþkas man pa-duoda rankiná kulkosvaidá; að paþiûriu, kaip jisveikia, patikrinu spynà. Tamsiai mëlynas, kone juo-das ginklo plienas kelia nerimà.Netikëtai sumetu, kad tarp manæs ir tik kà numa-

tytø veiksmø veriasi kaþkoks plyðys. Bandau tamryþtingai pasiprieðinti. Jei ðiandien pasitrauksiu ið ko-vos, daugiau negalësiu dalyvauti tame amþinai besi-tæsianèiame apsireiðkime, niekas nevalios pakeistimano màstymo. Suspaudþiu ginklà, ieðkodamas ry-ðio su metalu. Þinau, nedaug trûksta, kad neberas-èiau tos sàsajos, bet èia mane iðgelbsti laikrodþio ci-ferblatas. Po dvideðimties minuèiø turime iðsiskirs-tyti. Susikaupiu ir galutinai parengiu ginklà.Jau apsiraminæs atsigræþiu á greta uþduoèiai besi-

ruoðiantá bièiulá. Lempos ðviesa gana aiðkiai apibrë-þia ratà, á kurá esam susibûræ. Man patinka simetrija,tad topteli mintis prie sienos stovintá jaunuolá papra-ðyti, jog taip pat atsisëstø. Tuomet mûsø rankø jude-siai bûtø tarsi koks ritualas. Bet nieko nepasakau.Ðalia sëdintis bièiulis atidaro ðiandien jam tekusá re-volverá ir sudeda á já ðovinius. Blankiai blizga gretamûsø esanèio nedidelio staliuko pavirðius. Bièiulispaguldo ant jo revolverá. Po to pasilenkia á prieká,stengdamasis atsistoti, bet uþ kaþko uþkliûva. Kadnepargriûtø, ranka griebiasi stalo kraðto, að taip patpuolu jam á pagalbà, taèiau viskas nutinka pernelyggreitai, ir abu nesuspëjam nieko padaryti. Ûmai þyb-teli ugnis ir dingteli, kad ant mûsø griûva visas kam-barys; mes sutrinkam ir suskumbam tik susiþvalgyti.Dalykas tas, kad mûsø draugo pirðtai, griebdamiesistaliuko, uþkliudo ginklà, plyksteli melsva ugnis,trenkia ðûvis, ir prie sienos stovëjæs jaunuolis su-kniumba. Kai jis nugriûva ant grindø prieðais mane,

pastebiu jo kakle besipleèianèià tamsià dëmæ. Darnesusigaudau, kas nutiko, tad prieinu prie jo. Lem-pos ðviesoje matau, kad jaunuolio ðvarkà ir grindispradeda daþyti raudonis. Niekas netaria në þodþio.Visi keletà sekundþiø stovi sustingæ, nekrutëdami,kol tylà perplëðia kaltu pasijutusio draugo ðauksmas.Jisai prapliumpa raudoti uþ mûsø nugarø. Ðviesos ra-te aiðkiai matom, regis, bejausmá jo veidà. Vienamer-gina prieina prie jo ir mëgina apraminti.Ant grindø patiesiame baltà paklodæ, paguldome

prieð valandëlæ ðviesiam sienos fone mano matytàtamsø kûnà, apie kurá dabar plinta raudonos dëmës.Mintyse sau tariu: �Didvyris.� Gal net garsiai pasa-kau tà þodá. Að klydau, senovës istorijà mëgindamassusieti su mûsø vadu. Ðtai èia esmë visø dalykø, kuriepasikeièia. Skausmas. Dabar að baisiausiai kenèiu;kaþkas vis trikdo mane; blaðko mintis, neleidþia susi-kaupti ir suvokti, kà ið tikrøjø jauèiu. Manau, tik ka-da nors vëliau susiprotësiu, kas èia nutiko.Kad ir kas bûtø, mes negalime ilgiau delsti. Tik

ðiuo atveju tenka maþumëlæ perþiûrëti planà. Pa-teikiamas naujas veikimo variantas (numanau, su-planuotas ið anksto). Veiksime pagal pakitusias ap-linkybes. Susiklosto nauja tvarka, kuri lems mûsøpoelgius. Prisiminus senovës graikus bei romënusnorisi ðypsotis; ðá naujà planà neabejotinai sukûrëtaip netikëtai pasikeitusios aplinkybës.Viena ið merginø paslëps draugà, kuris kaltas

dël ðio nelaukto ðûvio. Lavonas palauks iki ryto, omes prispaudþiame prie kûnø ginklus, uþdaromelangà ir uþgesiname ðviesà. Paskui iðeiname. Pros-pektas nutviekstas þiburiø. Ðaltis nutvilko veidà, irað apsidþiaugiu, kad nelyja.

Ið ispanø kalbos vertë Bronius DOVYDAITIS

Versta ið �Narrative venezolanacontemporanea�, Alianza Editorial,

S. A., Madrid, 1971.

Kartais, susiduriant vien su garbiøjø kûrëjø teks-tais (kiek tai numato visuotinis pripaþinimas), norisiapèiuopti ir kà nors, kas priartintø prie ðiandienos.Pasirodo artimiGvidoLatako eilëraðèio þodþiai: �pa-sigendu maþø paprastø istorijø� (p. 88). Naujausio-je knygoje �Nekalendoriniai ðventieji� ðis meninin-kas, poetas plëtoja sumanymà savaip prakalbinti ne-paprastus (nes linkusius á ávairius �amatus�, t. y. dai-lës, þodþio ar kitus) asmenis. Minèiø poetui nestin-ga, regis, jis nesistengia niekam átikti, ne vien todël,kad yra uþraðæs tokias eilutes: �svarbiausia juk lauk-ti / laukti � tikëtis / paiðyti paveikslus mansardoms /kalbëti tyliai / leisti / þydëti� (p. 38). G. Latakas �besiðypsantis kûrëjas, kurio eilëraðèio þodis nekas-dieniðkai aitrus: á atminá ásispraudþia jo �danguþrai-bë�, �jëgø kuplumas�, �sëdþiai� bei kitos uþþiebtosgal ir neraðytø lietuviðkø þodynø kibirkðtys. Auto-rius jas skoningai modeliuoja á nedaugþodþiaujantátekstà. Pagavios ir kurianèiojo pasaulëjautos reflek-sijos: �að labiau sodininkas / negu kalbëtojas að la-biau / akys ir ausys roþei / roþei girdëti� (p. 23). Tad

rezultatas, nors kartais kvepia dirbtuviø daþais (daþ-ni alchemijos, dailës menø vaizdiniai), neprimenasupilkëjusio sodþiø sentimentalumo.Tekstuose, kuriuose raðoma apie konkreèius �ne-

kalendorinius� asmenis-menininkus, retokai áterpia-mos pavardës, apsieinama be pagyrûniø dedikacijø.Ið surankiotø atbalsiø daug kà gali paþinti: A. Þu-kauskà, D. Kajokà, R. Rakauskà ar G. Padegimà...Kalbëjimas �lyg su artimu� apima nutolusiuosius(�Leonai, / Dþonai, / Juoko Ona / kol að gyvas ir jûsgyvi�, p. 62) ir ðalia esanèiuosius (�Brolis Antinjasklauso skulptûros / studentø � pirðtais / kedenaapytuðtæ erdvæ�, p. 77), todël kirba mintis, kadtekstø herojai (netapatinkime su realybe) gali pa-sirodyti ne kiekvienam aktualûs. �Ðventøjø� ran-go skalë aprëpia tiek þymiausius, tiek ne tokiusþinomus kûrëjus bendràja prasme, tad turbût skai-tydami ðypsosis ir áamþinti bièiuliai. Galima dis-kutuoti, ar dël to poezija tampa paveiki skaityto-jui, þvelgianèiam ið atokiau. Juk, nors pasitelkia-mi þenklai ir citatos, G. Latako þodis daþniau iðlie-

ka tame paèiame poetikos lauke, kuriame labiauslypi jo paties senobiðkø literø stilistika, nei pri-bloðkiamai perteikta dar ir kitø.Bet neverta bûti tokiai átariai. G. Latako atrink-

tos detalës yra paieðkotos ir daþniau atsuktos á ne-numanomà (suprimityvintà) menamojo bruoþà,tekstø rinkiná. Eiluèiø personaþai atrodo gyvi, þe-miðki, dël savito poþiûrio taðko juos galima jau-kintis ið naujo. Be to, net jei neatpaþásti, kas toks�vis minëjo Ðmukðtarà� ar yra �ðvento Danieliausvardo neðiotojas�, gali pasisemti maloniai nuskam-banèiø bendresnio pobûdþio minèiø. Pavyzdþiui:�kad bûtø kur augint / vienatvæ savo / eilëraðtis jaibûstas / eilëraðtis apsiaustas� (p. 52). Jø, leidþian-èiø tiesiog skaityti poezijà it �maþas paprastas isto-rijas�, G. Latako knygoje yra daugiau (eil. �Apietiltà�, �Daiktai susikalbëti�, �Vëþiautojas�, �Ra-gas�). Taigi �Nekalendoriniø ðventøjø� idëja ganaprieðtaringa, bet þavi � poeto tekstai neatrodo nu-spëjami ir nekuria mitø.

Neringa BUTNORIÛTË

Gvidas Latakas �Nekalendoriniai ðventieji�:eilëraðèiai. � �Naujoji Romuva�, Vilnius, 2012.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

12 Kûryba

2011-øjø gruodá �Homo liber� leidykla iðlei-do norvegø raðytojo Dago Solstado romanà �Vie-nuoliktas romanas aðtuoniolikta knyga� lietuviøkalba (vertëjas Ugnius Mikuèionis), ir nuo to lai-ko laukiau autoriaus pasirodant Lietuvoje.Praeità rudená jis atvyko susitikti su skaityto-

jais ir gerbëjais. Turëjau nepraleisti progos ir ið-siaiðkinti, kodël romano veikëjà Bjornà Hanse-nà atskraidino á Vilniø ir kodël ðis personaþas,panaðus á preciziðkai iðèiupinëjantá kiekvienà sa-vo kasdienybës plaukà kirpëjà, nepastebi, kad irkiti ðalia jo nepliki.

I

Sandefjorde, Dago Solstado gimtajame mies-te, yra jo vardu pavadinta aikðtë. Vienas garsiau-siø ðiø laikø norvegø raðytojø, vadinamas klasi-ku, gyvena Osle ir Berlyne, yra apdovanotas dau-gybe premijø, o 70-metá 2011 m. ðventë ypaè pa-gerbtas � Norvegija jam skyrë valstybës garbësatlyginimà, kuris mokamas iki gyvos galvos. Irèia reikëtø pridëti, jog per visà istorijà tik trysNorvegijos menininkai gavo toká apdovanojimà,bei priminti, kad �Vienuoliktas romanas aðtuo-niolikta knyga� buvo ávertintas Norvegø kritikøpremija. Ðiø faktø turëtø pakakti, kad suvoktu-me, jog raðytojo kûryba nëra literatûros pasau-lyje madingas komercinis projektas, apie kurá ra-ðyèiau tik tuo atveju, jeigu autorius bûtø man ið-gelbëjæs gyvybæ.Parskuodusi namo su dovanotu D. Solstado ro-

manu � 160 puslapiø � tikëjausi per vienà kitàvakarà permesti ir pasiþavëti iki kitos knygos.Paskutinës perskaitytos knygos þmogaus statusà

ágijau ankstyvoje vaikystëje, já branginu kaip vie-nà stabiliausiø asmenybës turtø: lektûra keièia-si, statusas iðlieka. Jis uþtikrina bûtinà kritiniomàstymo raidai ironiðkø pastabø ið aplinkos kie-ká, nes tylëti negali, o kiti to negali klausyda-miesi, kaip tu netyli. Taèiau ðákart buvo kitaip.Susipaþinau su kritikø vertinimais � �(...) ne-

prilygstamas kûrinys, tai vienas nuostabiausiøDago Solstado tekstø visoje norvegø literatûrojeapie tëvo ir sûnaus santykius (...)� (prof. Otto Ha-geberg, Norvegija); �Dagas Solstadas pasakojasavo istorijà tiesmukai, greitai ir efektingai�(Lennart Bromander, Ðvedija), �(...) ir visgi jogenijus pasireiðkia tuo, kad yra juoko, netgidþiaugsmo momentø� (Philip Womack, Jungti-në Karalystë). �Ðio pasakojimo pradþioje Bjor-nas Hansenas, kuriam kà tik sukako 50 metø, sto-vi Kongsbergo geleþinkelio stotyje ir kai ko lau-kia�, � prasidëjo romanas, apsigyvenæs mano na-muose lyg teisëtas ánamis.Pradþioje laukiau jaudulio, kurá sukelia kelio-

në supustytomis minèiø kopomis kûrinyje. Betjos buvo abejingos keliautojui, vesdavo pirmyn,atgal, vël pirmyn. Kelionë pradëjo piktinti iki pra-linksmëjimo. Bjorno Hanseno màstysenoje olim-pinæ vietà buvo uþëmæs iðskirtinai jo pasaulis,nors apie toká ir raðyti, atrodo, nebûtø kà. Keliskartus vis kartodavo tai, kà jau syká pabrëþë. Iruþdarai visiems, bet atvirai sau paèiam vidiniaismonologais dëstë apie kiekvienà savo nerimà, po-jûtá, kokiø turi kiekvienas þmogus, net nesumo-jantis, kad apie tai verta raðyti. Buitinës detalës� pradëjæ varginti pilvo skausmai, nors gydyto-jas nieko blogo nerado, vaizdas ið balkono � ko-kios parduotuviø vitrinø, degalinës, vieðbuèio

ðviesos matosi, kodël sûnus Peteris nepasisiûlodalytis buitiniø iðlaidø, smulkus apraðymas la-gamino turinio. Tai tarsi treèiarûðiø klausimødangèiu uþkonservuotas nuoðirdus pokalbis suvisais ir savo vaiku, pokalbis, kuriam nelemtaávykti, nes pats veikëjas laiko paslëpæs dangèioatidarytuvà.Pirmojoje menamoje romano dalyje Bjornas

Hansenas prisimena, kad þmonà su vaiku palikodël meiluþës ir iðdundëjo á kità miestelá, apsigy-veno, vaidino teatre, neturëjo finansiniø rûpes-èiø, nes dirbo miestelio mokesèiø inspektorium.Antroji skirta sûnui, ásikûrusiam pas tëvà studijømetu. Tëvas aiðkinasi sau, jog Peteris nustojo jálankyti, taèiau á jo mintis neprasispraudþia idë-ja, kad galbût pats tëvas galëjo nors kartà perðeðerius metus sûnumi pasidomëti. Jø bendravi-mas priminë judanèio objekto stebëjimà per te-leskopà. Treèiojoje dalyje Bjornas Hansenas at-vyksta á Vilniø. Vidurþiemio paveikslas ir suvo-kimas, kas bûdinga ðaliai, apie kurià kà tik suþi-nojo. Jam èia tereikëjo vieno: ásiteisinti apsimes-tiná luoðumà. Vilniaus ligoninëje savo noru, suramybe ðirdyje ir kitose vietose jis atsisëda á luo-ðio veþimëlá, á kurá në vieno sveiko darbingo lie-tuvio nepasodintum. Atrodo, tai Bjornas Hanse-nas pasirinko ieðkodamas egzistencinës prasmës.Solidus honoraras uþ apgavystæ daktarui ir jo su-sijaudinimas, kurá nufotografuoja Bjorno Han-seno akis, skaitytojui lyg ir nesukelia pasipikti-nimo korupcija. Skaitydama ðià scenà iðgirdauGilberto Keitho Chestertono balsà. Ákvëptas Wil-liamo Thackeray�aus Bekës Ðarp, jis sakë: kaiplengva bûti dorybingam uþ tûkstantá svarø ir kaipsunku � uþ ðimtà.

Loreta JASTRAMSKIENË

Trys taksiir dvejos Kalëdossu Bjornu Hansenu

Vienas garsiausiø ðiø laikø Norvegijos raðytojø Dagas Solstadas.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

13Kûryba

II

2011-øjø antrà Kalëdø dienà sëdëjau ir skaièiautaip ilgai, jog netikroviðka pradëjo rodytis knygosapimtis. Uþ lango buvo drungna, në gniûþtës snie-go. Pykausi su veikëju Bjornu ir dar neápusëjusiknygos supaþindinau su juo namiðkius. Praeidamipro mëlynà fotelá, kuriame kyðojo mano galva iriðskleisti chaki spalvos knygos virðeliai, pasitei-raudavo:� Kà tas norvegas dabar veikia?Pamaþu Bjornas Hansenas átraukë á savo þaidi-

mus mano artimuosius, mes tarsi kartu skaitëmeknygà, nes kas rytà ir vidudiená informuodavau, kàjis vël sugalvojo ir nuveikë. Reakcija bûdavo pe-èiø trûktelëjimas ar ironiðkas þvilgsnis. Negana to,po eglute vienam artimøjø tais metais padëjau bû-tent ðá romanà ir sulaukiau vertinimo: �Tas veikë-jas nieko nesugeba mylëti!�Naujieji buvo daugybës knygø, veikëjø ir rinki-

mø á Seimà metai. Taèiau Bjornas Hansenas nupû-të á ðalá ryðkius, jautrius, nuoþmius, altruistiðkus aregoistiðkus knygø ir valstybës veikëjus, tapdamasbendravimo su þmonëmis matu. Jis daþnai nusiðai-pydavo ið Romaino Gary �Aitvarø� Liudo, ironið-kai nuþvelgdavo Pascalio Mercier Raimundà Gre-gorijø ið �Naktinio traukinio á Lisabonà� ir steng-davosi nepastebëti Simo Lietuvaièio ið Romo Gu-daièio �Invazijos á Prahà ir ðirdis�. Bjornas Hanse-nas paveikë mano elgesá: raðydama pradëjau ma-þiau galvoti, kas uþklius redaktoriams, palikdamatai, kas man svarbu, o ne kas naudinga visuome-nei. Ir netgi tris kartus 2012 m. iðsikvieèiau taksi,ko anksèiau sau neleisdavau (BjornasHansenasVil-niuje kvietë taksi).

III

Pirmà kartà tai padariau atvykus D. Solstadui.Bet pradësiu nuo paskutinio (ðá skyriø rekomen-duojama skaityti tuo atveju, jeigu domina, koks ga-lëtø bûti Bjorno Hanseno pasakojimas).Prieð 2012-øjø Kalëdas reikëjo nuveþti baldinin-

kams didelá, storà sofos audeklà, nes já sukandþio-jo triuðis, ir pasiûti naujà. Triuðiui leidþiu viskà,bet þmonës þmonëms visko leisti negali. Manau, irjûs pasibaisëtumëte sukandþiotu nulëpausio (tokiatriuðio rûðis) sofos apklotu tvarkinguose namuose.Antrà kartà taksi vykau á devintàjá savo romano�Juokingos moters agapë� pristatymà Vilniaus uni-

versiteto bibliotekos Adomo Mickevièiaus muzie-juje. Buvo likusi savaitë iki rinkimø, nutariau pa-kviesti bendradarbius, kurie po rinkëjø ir darbda-viø verdikto neþinia kur atsidurs ir iðsibëgios. Ne-kantravau pamatyti, kaip në vienas neateis. Atëjo.Tie, apie kuriuos nebûèiau pagalvojusi. Nutarusielgtis solidþiai ir ðaltai iðtiesti rankà (kaip BjornasHansenas ðeðerius metus nematytam sûnui) paju-tau, kad viskas griûva. Nors taksi elgiausi kaip jis �tylëjau ir kelis kartus galvojau apie tà patá, neri-maudama, o gal tai kas kita, muziejuje sutikdamakolegas kiekvienà jø apkabinau ir pabuèiavau.Atgaline tvarka priartëjau prie pirmojo metø tak-

si � juo spalio 16-àjà vykau á susitikimà su raðytojuD. Solstadu Raðytojø sàjungos namuose. Uþtrukaupoliklinikoje (dël akiø, ne dël pilvo), teliko deðimtminuèiø ir prisigrûdusios gatvës. Papraðiau vairuo-tojo, kad vaþiuotø ðaligatviais, nes þmoniø juosenesimatë. Jis atidþiau bandë ásiþiûrëti á mane. Kaipasakiau, jog per skubëjimà galiu bûti pamirðusipinigus, tad uþ kelionæ atidirbsiu, jis dar atidþiaupasiþiûrëjo ir paklausë:� O kà jûs veiksite Raðytojø sàjungoje?Atsakiau, kad vykstu á vakarà su norvegø raðy-

toju. Taksistas pasviro á prieká ir pradëjo manev-rus, garsiai paaiðkindamas, jog yra ið Sankt Peter-burgo. Jis kaþkodël buvo laimingas, kai atskraidi-no mane laiku.

IV

D. Solstadas sëdëjo ðalia Norvegijos ambasado-riaus Leifo Arne Ullando. Dalyvavo vertëjas Ug-nius Mikuèionis, leidyklos vadovas Vilius Guþaus-kis ir norvegø literatûros gerbëjai. Pokalbis buvone bjorniðkas � kiti rûpëjo kitiems, ne maþiau uþlietuviø, skambëjo norvegø kalba.Sukûræs egzistencinës baimës á uþdarumà nu-

sviestà veikëjà, pats raðytojas pasirodë dràsus ir at-viraðirdis. Jo nekamavo jaudulys ir kalbëjo susi-rinkusiesiems taip, kaip retai pavyksta meno þmo-nëms � jis nesistengë atrodyti ðaunesnis, jautres-nis, atidesnis, jis nemelavo. Ir nenorëjo patikti! To-dël buvo laisvas.Paaiðkëjo lauktasis atsakymas. Ieðkodamas Eu-

ropos miesto, á kurá galëtø nuskraidinti Bjornà Han-senà, pasirinko Vilniø, nes já buvo apraðæs lenkøpoetas, Nobelio premijos laureatas Czeslawas Mi-loszas. Pats nebuvæs ðiame mieste, nerimavo, ar joapraðymas atitiks tikrovæ, apsidþiaugë atvykæs, nessukurtas vaizdas atitiko esamà. Lietuvoje vieðijau treèià kartà. Kai raðytojas paaiðkino, jog yraromanistas ir todël jo reportaþai ið futbolo varþy-bø taip pat yra romanai, susirinkusieji pralinks-mëjo. D. Solstadas apdovanotas subtiliu ir ðiek tiekvaikiðku humoro jausmu. Á keturias puses iðsitar-ðiusi smulkiai garbiniuotø þilø plaukø kupeta antjo galvos asocijavosi su Kalëdø Senelio peruku(raðytojo plaukai tikri), o juo paèiu, atrodë, turëtøpasitikëti vaikai ir suaugusieji. Vakaras nusileidoá pirmame aukðte esanèià kavinæ, uþ lango sutemo,ant stalø jaukiai pleveno þvakiø ugnys, niekas ne-sikeikë, nesistumdë, nenorëjo atkreipti dëmesiosubkultûriná bajoriðkumà imituojanèiais rankømostais ir garsais. Apie veikëjà Bjornà Hansenànepaklausiau.

V

Praëjus kelioms dienoms skaièiau apie D. Sols-tado susitikimus Kaune, Ðiauliuose, Plungëje. Vie-na raðytoja piktinosi, kad kitas kolega atsuko jamnugarà, laukdamas keleivinës bendrai iðvykai, o jibuvo neskaièiusi jo kûrybos, ir tekstø nepaþinimassukëlë nemalonià bûsenà. Romano recenzijos þi-niasklaidoje neaptikau. O gal Bjornas Hansenas yratas herojus, apie kurá ádomu skaityti, bet ne raðyti.Iðauðo Kalëdø rytas, pradëjæs tirpti sniegas su-

gràþino á praeitas, kai sëdëjau su Bjornu Hansenuir skaièiauD. Solstadà. Iðtraukusi ið suspaustos kny-

gø lentynos �Vienuoliktà romanà aðtuonioliktàknygà� dar kartà perskaièiau Bjorno Kalëdas � �su-tiko jas visiðkai vienas, absoliuèioje ramybëje�. Irkelis þodþius, áraðytus paties D. Solstado knygospradþioje.Romano veikëjas jau turëtø uþleisti vietà ki-

tiems, taèiau bûsiu apsirikusi. Nors 2013-øjø Ka-lëdos dar uþ mariø, jau esu nusprendusi antrà die-nà praleisti su Bjornu Hansenu. Ðiais metais turë-tø pasirodyti kûrinio tæsinys �17 romanas� lietu-viø kalba. Man patiks vël pasakoti artimiesiems,kà veikia tas norvegas, gal panorësiu iðsikviestitaksi. D. Solstadas apie tai nesuþinos. Bet gal jisnenusigàstø, kad apie jo veikëjà galvojau trijuo-se taksi ir dvejas Kalëdas.

*Dagas Solstadas, Vienuoliktas romanas, aðtuo-niolikta knyga. � Vilnius: �Homo liber�, 2011.

24 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klu-be (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � Nepriklausomy-bës Akto signataro prof. Broniaus Genzelio kny-gos �Tautinës savimonës iðlikimas ir brendimasLietuvos okupacijos sàlygomis� pristatymas.Pokalbyje dalyvaus Nepriklausomybës Aktosignataras prof. Bronius Genzelis, Nepriklauso-mybës Akto signataras, raðytojas Romas Gudai-tis, Nacionalinës kultûros ir meno premijos lau-reatas, poetas Marcelijus Martinaitis, Nepriklau-somybës Akto signataras, filosofas RomualdasOzolas, filosofas, politologas, vertëjas, hum. m. dr.Vytautas Radþvilas. Vakarà ves literatûros kri-tikas Valentinas Sventickas.25 d., penktadiená, 17.30 val. ICPA tarptau-

tinës programos pianistø ir LMTA kamerinëskatedros studentø koncertas.28 d., pirmadiená, 17.30 val. poetinis vakaras-

spektaklis �Kas ðità vëjà pavadino likimu?..� pa-gal lietuviø poetø Sigito Gedos, Gintaro Grajaus-ko, Daivos Èepauskaitës, Antano A. Jonyno, Do-naldo Kajoko, Aido Marèëno, Jono Meko, Rim-vydo Stankevièiaus ir kitø eiles. Vaidina aktoriaiGediminas Storpirðtis ir Ligita Kondrotaitë.Raðytojø klube iki sausio 30 d. veikia daili-

ninkës Graþinos Vitartaitës tapybos paroda �Bë-gantis laikas�. Smulkesnë informacija tel. (85)2629627; (85) 2617727; el. p: rasytojuklu-bas@aiva.lt.

Konkursas Zigmo Gëlës-Gaidamavièiaus premijai gautiÐiauliø rajono savivaldybës administracijos

Kultûros skyrius skelbia konkursà poeto ZigmoGëlës-Gaidamavièiaus literatûrinei premijaigauti. Premija skiriama uþ geriausià pirmàjà po-ezijos knygà.Konkurse vertinamos per 2012 m. iðleistos

poezijos knygos.Kandidatus Z. Gëlës-Gaidamavièiaus premi-

jai gauti Ðiauliø rajono savivaldybës Kultûrosskyriui gali siûlyti kultûros, meno, mokslo ir stu-dijø institucijos, kûrybinës sàjungos, leidyklos,bibliotekos bei patys kûrëjai iki kovo 1 d. Premi-ja teikiama kasmet geguþësmënesá poezijos ðven-tës metu Naisiuose, Zigmo Gëlës gimtinëje.Knygas siøsti adresu: Laimutei Varkalienei,

Ðiauliø rajono savivaldybës administracijos kul-tûros skyrius, Auðros alëja 21, 76229 Ðiauliai.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

14 Kûryba

Miglita KAÐËTIENË

Þaidimai þodþiøprasmëmis

Nenuostabu, kad sulaukæs garbingo amþiaus po-etas iðleidþia savø aforizmø knygelæ, kurioje telpaávairûs sociokultûriniai, filosofiniai gyvenimo mo-mentai. Filosofai jau seniai sako, kad neámanoma pa-raðyti ko nors visiðkai naujo, o kà jau kalbëti apieðiandienà. Todël nestebina, kad daug kas gali bûtigirdëta, nes, kaip pastebi pats Algimantas Mikuta,�neþeminkite parodistø � visi raðytojai yra papûgos�(p. 89).2012-aisiais pasirodþiusi A. Mikutos knyga �Bla-

kutës�* pasiraðyta iðgalvoto autoriaus Povilo Paþe-mecko vardu, taèiau ne siekiant pasislëpti, ne bëgantnuo atsakomybës � greièiau dël þaidimo. Autorius2003-iaisiais iðleido satyrà �Palubinskas ir Paþemec-kas�, taigi ði pavardë kartu su satyriðku, ironiðku po-þiûriu atëjusi ið ten. Satyros þanras iðsiskiria tuo, kadjamereiðkiamas ryðkuspasipiktinimasneigiamais reið-kiniais, tad �Blakutës� man greièiau primena humo-ristinæ kûrybà � èia vaizduojamø reiðkiniø vertini-mas kelia veikiau linksmà, o ne piktà juokà. Taèiautiksliausia ðià knygà bûtø ávardyti kaip humoristiniøaforizmø su satyros elementais rinkiná. Ne pats afo-rizmas, o jo humoristinë raiðka èia svarbiausia.Vienas pagrindiniø humoristinës literatûros bruo-

þø ir tikslø � ávairiø socialiniø reiðkiniø vertinimas arbent jau apnuoginimas. Apskritai komizmas ir ávai-rios jo formos � ironija, satyra, humoras, parodija �yra ðydas, po kuriuo slepiasi autoriaus poþiûris arbaintencija atskleisti vieno ar kito reiðkinio prieðtarin-gumà. Vis dëlto emocinis autoriaus vertinimas tokiopobûdþio kûriniuose neiðsakomas tiesiogiai, todëlne maþiau svarbi ir skaitytojo kompetencija, jo gebë-jimas paradoksu, grotesku, þaidimu paremtame teks-te (ðiuo atveju � atskiruose aforizmuose) atrasti auto-riaus siûlomà generalinæ vertybiø skalæ.�Blakutës� primena humoristinës literatûros aso

Jurgio Gimberio kûrybà, kurioje gausu visai trumpøkomiðko pobûdþio kûrinëliø, paties raðytojo vadina-mø �notabenëmis� (lot. nota bene � gerai ásidëmëk).Ðis ganëtinai naujas, skambus ir kiek ironiðkas þanri-nis pavadinimas labai tiktø ir A. Mikutos kûrybaiapibûdinti. Kaip minëjau, nestebina ir nekelia pasi-piktinimo girdëti dalykai, nes paraðyti kà nors tikraisavo ir originalaus ðiandien beveik neámanoma. Au-torius nuspëja tokià mûsø reakcijà, todël kreipimesi áskaitytojà �su visa atsakomybe pareiðkia, kad saky-mai, ávardyti kaip BLAKUTËS, yra kaþkur kaþkadanuklausyti� (p. 5). Neatsitiktinai parinktas ir simboli-nis pavadinimas, nes blakutë tiek biologine, tiek tech-nologine prasmëmis, galima sakyti, turi tà paèià reikð-mæ. Biologine ji � ásisiurbimas á kito mintis, maitini-masis svetimomis idëjomis, technologine � kaip se-kimo árenginys, kurio paskirtis � kà nors nugirsti, nu-klausyti. Neatsitiktinai ir virðelyje pavaizduota ausis� biologinis pasiklausymo aparatas.Knygà sudaro 5 skyriai, vadinami kuopomis. Nors

autorius teigia, kad toks skirstymas pabrëþia kovinæblakuèiø parengtá, slaptà jø prigimtá, ði motyvacijaman atrodo per menka, nes nei teminiu, nei kokiunors kitu poþiûriu pirmosios, antrosios etc. kuopos

aforizmai nesiskiria. Nebent paskutinioji �tautiðkakuopelë�, kurioje � iðskirtinai lietuviðka tematika,lietuviðkosios aktualijos. Pats knygos formatas nedi-delis, patogus, skirtas skaityti èia ir dabar, nesvarbu,kur bûtum (svarbu, kad ðviesos pakaktø ar kad aki-niai nerasotø).Knygà parankiausia skirstyti arba bent aptarti te-

matiniu poþiûriu. Daþniausiai pasikartojanèios A.Mi-kutos aforizmø temos � þiniasklaida ir ðiuolaikiniopasaulio paradoksai, gausu tautosakos � patarliø, po-sakiø stilizavimo, �amþinøjø tiesø� (tø paèiø patar-liø, Biblijos) demitologizavimo pavyzdþiø, kurie tarsiákainoja naujàsias vertybes. Ypaè ryðki visai humo-ristinei literatûrai bûdinga menininko socialumo, jodvasinës bei materialinës padëties refleksija. Auto-rius linkæs þaisti þodþiø reikðmëmis, jø fonologija,dël to gausu kalambûrø, oksimoronø, derinant prie-ðingos reikðmës þodþius kuriama absurdo poetika,sudaromas komiðkumo áspûdis. Temoms áprasmintisvarbus humoro verbaliðkumas, A. Mikuta praktiðkaipanaudoja ávairias kalbos galimybes, þaidþia dau-giareikðmiø þodþiø prasmëmis, iðmëgina neáprastusjø junglumo bûdus, eksperimentuoja pratæsdamas jaupripaþintos gimberinës lingvistikos plotus. Tik ka-þin ar ðiandien kas sugebës pralenkti J. Gimberio ge-bëjimà varijuoti kalba.Prabildamas apie þiniasklaidà raðytojas aprëpia ir

ðiuolaikinio pasaulio socialines neigiamybes. Vienafraze jis geba palyginti praeitá ir dabartá, á pavirðiøiðkeldamas absurdiðkas ðiandienos vertybes:

Viskas dabar atbulai � gyvenimas mëgdþioja ki-nà. (p. 134)NOSTALGIJA:pamanykit, darvakar skaitëmekny-

gas... (p. 103)Brangusis, èia ne seniena, o vakarykðtë naujovë.

(p. 114)Kadaise, kai dar nebuvo mobilaus telefono... (p.

144)Ið vaizdelio ne visada aiðku, kas vagia, kas gaudo.

Be komentarø susipainiotum. (p. 52)

Á autoriaus akiratá pakliûva tokie momentai, ku-riuose iðryðkëja poþiûrio á laikà kaita. Ðiandieniamepasaulyje laikas praranda istoriðkumà, jis jau nesu-vokiamas kaip praeitis � dabartis � ateitis, vienintelislaiko istoriðkumo matas yra vakar ir ðiandien.Ðiuolaikinës vertybës iðryðkëja ir perfrazuojant tau-

tosakos þanrus � patarles, posakius, net krikðèionið-kàsias tiesas. Komiðkumo áspûdis kuriamas posakiussuprantant paþodþiui:

Geriau þvirbliukas saujoj negu antelë palovy.(p. 19)Dovanotam paveikslui taikoma ta pati taisyklë

kaip ir dovanotam arkliui: jis iðgabenamas á kaimà.(p. 75)Prisiviræs koðës badu nemirsi. (p. 196)

Tiesioginis perkeltinës reikðmës suvokimas, me-

taforø dekonstrukcija � paþodinis jø interpretavimasir absurdiðkas derinimas su buitinio lygmens iðvado-mis kelia nuoðirdø juokà. Ðiuolaikinio pasaulio ver-tybës ypaè ryðkiai jauèiamos perfrazuojant arba su-kuriant naujus Dievo ásakymus, pateikiant ironiðkasaliuzijas á Biblijà:

Neturëk kitø interesø, tik profesinius. (p. 62)Vienuoliktas: nepersistenk. (p. 100)

Kalbant apie raðytojo refleksijà, kaip áprasta, dau-giausia dëmesio skiriama jo materialinio gyveni-mo nevisavertiðkumui. Nors ði tema kiek pabodu-si, A. Mikuta vis dar geba atrasti naujø menininkoskurdumo átvirtinimo literatûroje bûdø:

Skurstamenininkas, skatiko nesukrapðto, o pomir-ties já ðlept ir patupdo ant pinigo. (p. 24)Daugelyje meno kûriniø itin ryðki finansinë moty-

vacija. (p. 83)Ðlovæ menininkams parûpina gandoneðiai, o pi-

nigø tai niekas. (p. 171)

Taèiau kalbëdamas apie finansinæ motyvacijà jistarsi parodo, kad ne visi kûrëjai skursta, kad finansi-në raðytojo / menininko gerovë tarsi priklauso nuo jopaties pasirinkimo.Plaèiausia A. Mikutos aforizmø tema � þaidimas

þodþiais ir apskritai kalba. Daþniausiai pasitelkiamaskalambûras � komiðkà áspûdá sukeliantis þodþiø þais-mas, pagrástas skirtingos reikðmës þodþiø garsiniu pa-naðumu:

Paðarinës dujos. (p. 25)Patikslino: ne basonai, o masonai, � tais laikais

basonø dar nebuvo. (p. 107)Patyrë nerviná ðoká. (p. 116)Skautø stovykloje apsilankë skiautininkës. (p. 186)

Sugretinantis suprieðinimas yra verbalinio humo-ro esmë, taèiau ðá efektà pasiekti padeda ne tik kalam-bûras, bet ir palyginimas:

Þemkasiai þino, kas yra kauðas, o gërovai tik nu-mano. (p. 101)Ar gulintis policininkas, ar gulintis raðytojas �

abu dirba. (p. 155)Ið redakcijø stilistai persikraustë á groþio salonus.

(p. 204)

Palyginimuose efektà kuria vienodai raðomi, ta-èiau skirtingà reikðmæ turintys þodþiai � homonimai.Taèiau galima atrasti ir paronimø, panaðiai skamban-èiø, bet skirtingos reikðmës þodþiø sugretinimo pa-vyzdþiø:

Istorija, kuri remiasi analais, turëtø vadintis ana-line. (p. 51)

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

15KûrybaPrivati teritorija

Argi nekeista, kad nei kinologai su kinu, nei kultû-ristai su kultûra neturi nieko bendra. (p. 67)Draugijos nariai nebûtinai yra draugai. (p. 116)

Kuriant paradoksà labiausiai iðryðkëja þodþiø reikð-mës kontrastai. Ið dviejø ar daugiau prieðtaraujanèiøsavo prasmëmis terminø sudaryta kalbos figûra, vadi-nama oksimoronu. Oksimorono principu paraðyti afo-rizmai � bene paradoksaliausi, nes daþniausiai jaisparodomas neatitikimas tarp kalbos ir realybës:

Masinë subkultûra. (p. 11);Vargo vakarienë, o niekaip nesibaigia. (p. 33)Namuose ðunybiø iðkreèia ir katinai. (p. 96)Mokslas iðtyrë, kad namisëdos daugiau laiko pra-

leidþia gulëdami, negu sëdëdami. (p. 99).Mokslinë karjera: magistrantas � doktorantas �

emigrantas. (p. 193)

Kas prokuroro neklauso � valgo duonà sausà.

Kai prokuroras neklauso � valgo duonà sausà.

Kartais visi namie, bet ne visiems.

Vienus sëja � kitus sodina.

Geriau viena varpa savo saujoj, negu visas javølaukas kaimyno þemëj.

Jei þmogui trûksta, tai jis mano, kad pinigø.

Svarbu ne tai, kad sukèiai ieðko durniø, o tai,kad randa.

�Ðvariø dantø� politika sàþinës negrauþia.

Netrauk rankos ið biudþeto, nes nuðals.

Niekada nemeluok, tik kai labai reikia.

Ateina laikas, kai ið pinigø maiðo pradeda byrë-ti pjuvenos.

Kas kraustosi ið proto, tas talkos nesikvieèia.

Geriau tegul sàþinë grauþia, negu batai spau-dþia.

Geras gyvenimas prie gero nepriveda.

Didelë moteris yra didelë gamtos dovana.

Ideologija � tai figos lapas ant partijos daugini-mosi organø.

Jei ne reklama, manytum, kad nieko gero ðiamepasaulyje.

Akiniai kaip ragai � jei netinka, gali prisima-tuoti kitus.

Melþiama karvë turi vienà trûkumà � jà reikiaðert.

Akys nori, o alus jau dantis semia.

Jei gali pasijuokti ðiandien, neatidëk rytojui.

... ið kada nors bûsimos knygos

Ðapai lagoftalmams

Kas bëga nuo savøjø, tam tenka labai toli bëgti.Petronijus, �Satyrikonas�

Kas artëja prie svetimøjø, tas gali bûti artimas sau.Juozas Gniuþda

Mergaitës (AR) sapnas,nuðèiuvus Maironio metams

Riaumojo Baltija nelyg kapkanuos levas.Ir jûra taip aistringai pliaþà goþë.Jo sutana lyg Angelas baltavo,o mano sijonukas buvo svaigiai roþinis �

Eleonora Rimklusas. Oligarchø maudynës

Visà dienà bliovëm, gërëm.Kiaurà naktá maudëmës.Vienas nuogas jûron nërë �iðneðëm su glaudëmis �

Kàstutis Navakas. Be omonotopëjos cvakt

Laikas kerta per pakinklius � cvakt ir nesiðiauði.Po prijuoste devyniø vienatviø nebaisu.Jei Ikaro paþasty sunoksta kriauðës,lemta man sunokt po Alfredo ûsu �

Gintaro Patacko þarijair J. Gimberio barzdukë

Að negaliu gyvent kaip þarija,ástrigusi á kalvio suodinà prijuostæ.Geriau ákristø ji manin ar að á jà �gal Gimberis bandys barzdukæ nusiðluostytþarijiðkai, nes laikas klaikiai ëdair tamsiame kampe pravirkt negëda �

Juozas GNIUÞDA Aleksui Dabulskiui-Sakalui

Á lëkðtæ galvà paguldyt þmona neleis.Be to, imi ir uþmirðti, ar turim galvà.Ir po velniais pakeisdami po angelais,uþtraukim tyliai apie arklá palvà �

Bièiuliui Petrui per jo patikëtiná Murkûnà

Dangun mënulis uþsikoræslyg pariðtas uþ kojos nejudës.Atrodo, kaþin kas iðsivertë ið uoriø!Ir aèiû Dievui � uorës nedardës �

Prasmingi kliedesëliai genaviltybën � gal pasaulis pagerës?Ir ásiklausæ, kaip draugai kukena,graibysimës taurës �

Aldonai Puiðytei (leggiezo)

Jei Tavo akeles nesvidina þaibai,tai dar nereiðkia, kad visai atvësopasaulis. Ir gumbuoti traukiam tiesiaiten, kur poetø laukia nelabai.

Ar ðauksi tyruose, ar mugëse � kartosislelijø juozapiniø verksmas tyliai,kada Daukða uþversdamas Postilæpratars: tik neuþsmaukit sandoros, judoðiai �

Daivai Èepauskaitei (Eximia laus)

Dûla þvaigþdës ir knygos nuplikæ.Ir bevaises mintis kaip bitessemiam spieèiui. Kaip greitai atpigom,iðpardavæ korius kaip kaltes �

Viktorui Rudþianskui

Tai, kà èia maèiau, yra nepranokstama.Rabindranathas Tagorë

Sekminiø karvë þydinti nekliûvanet pakinkyta � dvivage ariu.Ir niekam niekad per brangus nebuvæs,sapne save regësiu su kirviu �

Jurgis GIMBERIS

Kalbëti apie A. Mikutos knygoje �Blakutës�pasitelktas kalbos galimybes galima ilgai, bet ðirecenzija tebûna ávadas skaitytojui, norinèiamiðmokti atskirti stilistines, retorines kalbos figû-ras, kuriø èia apstu. Taip jau nutiko, kad minëto-jo J. Gimberio kûrybà ir ypaè jo, kaip lingvisto,galimybes að labai gerai paþástu, galbût todël irkyla toks ðiø dviejø autoriø sugretinimas. Dël ðiosprieþasties ironiðkà A. Mikutos frazæ Tu pats Er-lickas! (p. 186) drásèiau keisti á Tu pats Gimbe-ris! Tenepyksta autorius dël tokio palyginimo,nes J. Gimberio gebëjimas artikuliuoti kalba yrapripaþintas ir svariu prof. habil. dr. Rûtos Marcin-kevièienës þodþiu áraðomas á lietuviø folkloro gre-tas, kurias dràsiai gali papildyti ir dalis A. Miku-tos originaliø aforizmø.

* Povilas Paþemeckas, Blakutës. � Kaunas: �Kau-ko laiptai�, 2012.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

16 Laiðkas

Vienà þiemos sekmadiená, kai ramiai, be vëjo iðdangaus krito smulkutës snaigës ir atrodë, kad josuþklos visà pasaulá, atmintá ir mus paèius, svars-èiau, ar beverta raðyti dar vienà laiðkà kartu suMai-roniu, kai poeto metai jau pasibaigë, sniegas juosgramzdina á praeitá, sykiu ir á uþmarðtá. Ir manokalbëjimas smulkus, trapus lyg tos snaigës. Juobakad Lietuvoje taip áprasta � pasibaigë koks norsreiðkinys ar ðiuo atveju � metai, skirti Maironiui �ir tarytum nukirsta, darbas atliktas, nereikia nei pri-siminti, nei ávertinti, nei pasidþiaugti þmonëmis,kurie kûrë, dalyvavo, neskaièiavo valandø, popu-liarino, këlë � brûkðnys, pliusas, baigta... Þinau,visi kultûros þmonës, kurie �ávykdë� Maironio me-tus, buvo laimingi galëdami organizuoti, dalyvau-ti, deklamuoti, dainuoti, muzikuoti, jie ir nelaukiaávertinimo ar padëkø, iðties viskas dël Maironio.Ruoðdamasi raðyti ðá tekstà, iðsiunèiau keliems bi-èiuliams, dideliems Maironio metø aktyvistams,laiðkelius su klausimu: kaip vertinate, kà galvoja-te, kaip pavyko? Atsiliepë kompozitorius GiedriusKuprevièius, aktorius Egidijus Stancikas, solistasLiudas Mikalauskas. Kas ðiuos menininkus dþiu-gino, kas neramino?�2012 m. susidomëjimas Maironiu buvo neti-

këtas, bet lauktas � juk kas daugiau beliko, kaimûsø sàmonæ ir pasàmonæ uþtvindë niekalai � irpolitiniai, ir kultûriniai (turiu mintyje visa tai, kàmums grûda masinës informacijos aparatai). Mai-ronis lietuviui sugráþo kaip oro atgaiva ir tyras van-duo. Tad ir prisiliesti prie Poeto kûrybos buvo drà-siau bei smagiau � susidomëjimas mûsø pastango-

mis buvo pastebëtas ir netgi aptartas. O kalbu apieL. Mikalausko pasiûlymà sukurti koká nors kûrinápagal Maironio eiles. Taip gimë vokalinis ciklasbalsui ir styginiø kvartetui �Maironio balsu�, kuráLiudas ir Vilniaus kvarteto muzikantai iðveþiojopo visà Lietuvà ir dar á kompaktinæ plokðtelæ áraðë.Jei Maironio dar reikia, tai ir Lietuva dar yra, ir jospilieèiai neprarado pasididþiavimo savo kultûra.Kai paprasta, nuoðirdi virëja atmintinai deklamuo-ja Maironá ir tai daro ið dûðios, ko gi mes nepaten-kinti?� � taip metams pasibaigus màsto G. Kupre-vièius. Ir að jam antrinu, kad Maironio judëjimasLietuvoje buvo toks pat aktyvus kaip 1930-aisiais,kai mûsø valstybë minëjo Didþiojo Vytauto 500 me-tø mirties sukaktá ir po ðalá buvo veþiojamas spek-taklis � Maironio �Kæstuèio mirtis�.E. Stancikas maironinæ misijà atliko ne tik Lie-

tuvoje, Kaune, bet ir JAV. Jis, kaip teatro þmogus,nusprendë atsigræþti á maþiau þinomà klasiko kûry-bos dalá � libretus, dramas ir supaþindinti su ja iðei-vijos lietuvius. Egidijus atsakë á mano klausimà:�Maironio metai priartino Maironá iki Þmogaus

suvokimo. Jo þodis tapo aiðkesnis, aktualesnis.Ðiais metais mes savyje ne tik atradom, bet ir atpa-þinom Maironá. O tai ápareigoja pasistiebti, kà norspadaryti ið Meilës Þmogui, kuriame ir yra Tëvynë.Man pasisekë � dalyvavau net keliose programo-se, skirtose Maironio jubiliejui. Bet ádomiausia,labiausiai mane praturtinanti paskaita � praneði-mas �Maironio teatras�. Jis buvo skaitomas Vaðing-tono, Filadelfijos, Niujorko, Klivlendo, Èikagoslietuviø bendruomenëse. Maironio dramaturgija,kurià poetas pradëjo kurti sulaukæs ðeðiasdeðim-tiesmetø, skirta Karaliaus VytautoDidþiojo asmensiðaukðtinimui. Poetui analizuojant svarbiausius Vy-

tauto gyvenimo aspektus, vyksta ir savø vertybiøsuvokimo procesas. Visose lietuviø bendruomenë-se Maironio þodis skambëjo aktualiai, ðiuolaikið-kai ir netgi provokatyviai, jo aidëjimas þadino pra-smingesniems darbams.Maironis, kaip ir M. Valanèius, kaip ir A. Bara-

nauskas � neaprëpiami. Tarsi antikos ar Renesansoþmonës, savyje paþadinæ ir iðpuoselëjæ daugybætalentø. Maironis � tai kalnas, á kurá kopiant kelio-në niekad nesibaigs.�Emocionaliausias buvo mano jauniausias pa-

ðnekovas L. Mikalauskas, kuris, lankydamasis perVëlines Petraðiûnø kapinëse, nustebo neradæs nëvienos ðvieèianèios þvakutës ant kompozitoriausJuozo Naujalio kapo...�Tamsoje skendëjo Juozo Gruodþio, Stasio Ðim-

kaus, Juozo Pakalnio ir, nepatikësit, Maironio ben-draþygio Juozo Naujalio kapai. (...) Giliai ðirdyjekirbëjo klausimas: kai ðie metai nueis á uþmarðtá,gal mes apleisim ir Maironio �balto senelio� kapà,kurio �Lietuva brangi� su tokia pagarba visus me-tus giedojome?..Maironio metais su Valstybiniu Vilniaus kvar-

tetu að taip pat prisidëjau prie programos �Mairo-nio balsu� parengimo, iðleidome tokiu pavadini-mu kompaktinæ plokðtelæ. Dainas kûrë G. Kupre-vièius, K. Vasiliauskaitë, Alg. Braþinskas. Deja,ruoðiant programà, teko perversti kaip niekad dauglietuviø kompozitoriø dainø rinkiniø, taèiau tie-siog neámanoma rasti iðspausdintø soliniø dainøpagal Maironio tekstus. Bûtø buvusi graþi idëjaiðleisti rinkiná su jo dainomis Maironio metais. Ma-nau, fonduose jø guli ne viena, ir esu ásitikinæs,kad dar ilgai gulës.�Liudas dþiaugiasi, jog per koncertus publika ne-

Ketvirtasis laiðkas �paskutinysis � ainiai...neapleis mûsø vardo...

(Maironis)

Aldona RUSECKAITË

Maironio portretas. 1923 m.Sofija RIOMERIENË

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

17Laiðkas

tilpdavo á sales. Taèiau jaunasis solistas kelia ir la-bai skausmingà klausimà: �Ar katalikø baþnyèia yrata vieta, kurioje þmonës susirenka pasimelsti ne tikuþ save, bet ir uþ savo tëvynæ?� Praëjusiø metø pa-tirtis, kai Maironio programos buvo atliekamos irbaþnyèiose, Liudui pasëjo ávairiø abejoniø...Tai ði raðinio dalis ir tebus skirta pavadinimui �

ainiai... neapleis mûsø vardo... Esu tikra, jog ir jau-nieji Kauno dramos teatro artistai � Inga Mikuta-vièiûtë, Saulius Èiuèelis, Gabrielë Anièaitë, JonasBaranauskas ir kiti, kurie ðámet ne kartà skaitë Mai-roná, per savo gyvenimà jo neapleis, galbût suge-bës perduoti ir kitai kartai. Bet tik ponas Dievasþino Lietuvos ateitá, kuria privalome tikëti, nors irkaip mûsø Tëvynëje kas klostytøsi...

Maironio metai baigësi? Tebesitæsia? Ar ið nau-jo prasideda saugojant amþinà pagarbà ir atmini-mà? Ið tikrøjø jie niekur negalëtø dingti, juoba kadpats poetas 1913 m. laiðke leidëjui Jurgiui Ðlape-liui yra prisipaþinæs, kad tais metais jam sukanka25 metai nuo �pasidarbavimo� pradþios, vadinasi,ðámet 125-eri. Maironis neávardijo kûrinio, kurá lai-kytø savo kûrybinio darbo pradþia, tad mums pa-tiems tenka prisiminti, jog 1888 m. jis paraðë po-emëlæ �Lietuva�, kurià dedikavo mylimam ir ger-biamam Kauno kunigø seminarijos profesoriui po-etui Antanui Baranauskui. Savo pirmàjá nedràsøkûriná paliko literatûros milþinui, galbût tikëda-masis nuoðirdesnio pripaþinimo, bet po trijø më-nesiø tesulaukë Peterburge per savo profesoriø ke-liø þodþiø: �Autoriui negalima nepripaþinti talen-to.� Tuos þodþius poetas visà gyvenimà prisiminë.Poemëlë �Lietuva� iðties yra ádomi Maironio pra-dþia, kurià vertëtø paanalizuoti plaèiau, nes taip irlieka vis primirðtama.Kita ðiø metø aktualija � Vinco Mykolaièio-Pu-

tino 120 metø jubiliejus. Putinas vertino Maironá,nagrinëjo jo kûrybà, pripaþino didþiulá talentà: �Visanaujoji, ypatingai prieðkarinë mûsø lyrika yra þy-mioj Maironio átakoj. Jo tematika, þodynas, nuotai-ka, forma veikë visà eilæ jaunesniøjø poetø. (...)Visa Maironio lyrika tarsi yra skirta giedoti ar-

ba iðkilmingai deklamuoti...Didesnë jo eilëraðèiø dalis � patriotinio ir vi-

suomeninio turinio, tad Maironis visai teisingaigali bûti vadinamas Tëvynës meilës dainiumi... Pa-sirinkæs tëvynæ savo mylimàja, Maironis vis dëltokartas nuo karto atsargiai aukodavo vienà kità po-ezijos daviná ir þemës dukterims...�Taigi ádomu, kad V. Mykoliatis-Putinas, pats

tuo metu jau atsisakæs kunigystës, analizuoja pre-lato Maironio meilës eilëraðèius. Manau, ðiuos duliteratûros korifëjus ðámet reiktø sustatyti greta irapie abu kalbëti...

Að negaliu, o ir nenoriu apibendrinti Maironio me-tø kaip visumos, jau kartojuosi � 2012-ieji buvo Mai-ronio sàjûdþio laikas. Taèiau lieka ne tik L. Mika-lausko priekaiðtas, jog neiðleistas Maironio dainø rin-kinys su gaidomis, priekaiðtø bûtø ir daugiau, tik kasá juos gali atsakyti, nëra tokio þmogaus, jo ir neturibûti. Toks ÞMOGUS esame mes visi, kà sugebëjæ irgalëjæ � padaræ, ko ne � tai ir ne... Nuoskaudos ar jøliejimas nepatiktø mûsø klasikui, galëtume tik visatai aptarti ramiai, planuodami ateitá. Gal ir gerai, kadlieka uþduoèiø, ásipareigojimø ir kitiems Maironiometams, jubiliejams ar paprasèiausiai kasdienybei.Esu raðiusi, jog yra dar nespausdintø Maironio teolo-giniø bei visuomeniniø tekstø. Mûsø muziejus ðámetparengë projektà, skirtà Kultûros ministerijos leidy-bos programai, � jeigu pavyks gauti lëðø, leisime sà-siuviná po sàsiuvinio neskelbtø pamokslø ar paskai-

tø. Jeigu projekto nefinansuos � lauksime toliau. Lie-ka ir didþiulis rûpestis, kada galësime uþbaigti Mai-ronio rûmø rekonstravimo projektà, kaip jis bus to-liau finansuojamas, kada galësime rengti naujas mo-dernias ekspozicijas, ákurdinti fondus, tinkamai pri-imti lankytojus? Nerimo daug...Galima bûtø kalbëti apie 2012-øjø Maironio ty-

rinëjimø atradimus. Þinoma, kaip þmonës sako, ame-rikø niekas neatrado, taèiau detaliø, ðiek tiek faktø,neþinomø dalykø � taip. Kad ir keletas iki ðiol ne-

skelbtø, labai skirtingø laiðkø, metanèiø á Maironiobiografijos vandenis vienà kità faktà. Èia paminë-siu laiðkà, Maironio raðytà apie 1912-1913 m. á Pe-terburgà savo bièiuliams Jadvygai ir Antanui Smil-goms: �Sveiki sulaukæ ðventø Velykø! Trokðtu vi-siems, kad linksma Aleliuja nuolatos skambëtø ðir-dy, kad sveikata ir laimë eitø greta, kad sektøsi vi-suose geruose uþmanymuose ir kad ið vaikø bûtøtëvams dþiaugsmas, tëvynei ir Baþnyèiai nauda...�Nesvarbu, jog ðv. Velykos dar tolokai, bet tokie lin-këjimai mums tinka visus metus. Maironis labai ne-mëgo turëti prieðø, taèiau jø visada turëjo, ypaè tarplenkø dvasininkø. Bet apie tai, kas jam buvo skau-dþiausia, raðë ðiame laiðke: �Negerai tik, kad jûs tarplietuviø turite daug prieðø; kad bûtø vienybë, taidaug daugiaus bûtumëte padaræ.� Tai irgi �ðventi�þodþiai.Manæs susitikimuose klausdavo, kuo aktualus

Maironis ðiandienos Lietuvai, jos þmonëms, dabargaliu retoriðkai að paklausti � o kuo jis neaktua-lus? Aktualus dël visko, kà deklaravo, skelbë:

Kad bûtø vienybë.Kad ið vaikø bûtø tëvams dþiaugsmas.Mokslas � tai didþiausia galybë.Meilë viskà pergali, bet tik laisva nuo egoizmo.Visi kalba tik apie maþumø teises, bet reikia atsi-þiûrëti ir jø priedermes.Mylëk, lietuvi, tà brangià þemæ, kame nuo seno të-vai gyveno.Kame gi teisybë? Ar þmonës visi nelygûs, ar varg-ðas, ar ponas?Savimeilë � tai hidra, kuri turi septynias galvas.Tëvynës meilë negali bûti be Dievo meilës.Pinigas � valstybës gyvenimo nervas.Reikia iðmokti naudotis laiku.Atsisakyti nuo tarptautiniø karø.

Tai kurie ið ðiø ir dar daugybës Maironio postu-latø yra pasenæ, neaktualûs? Atsakykime kiekvie-nas sau...

Paskutinë Maironio fotografija 1932 m. geguþës 7 d. Maironisir Vaiþgantas sutinkami Mintaujoje (tada - Jelgava).

Maironio atvirlaiðkis seseriai Marcelei ið Pa-langos 1927 m. (neskelbtas atvirukas, gautas

2012 m. gruodþio mënesá).

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

18 Kinas

Naujame �Nemuno� projekte �Gyvoji kino is-torija� raðysime apie garsius kino istorijos faktus,iðkiliø asmenybiø gyvenimà ir kûrybà, minësimegiløpëdsakàkino istorijojepalikusiø ávykiø sukak-tis ir jubiliejus. Plaèiau pristatysime filmus, be ku-riøneámanoma ásivaizduoti to reiðkinio, áprasta va-dinamo kino klasika. Kad ði medþiaga neatrodytøchaotiðka, mëginsime laikytis ne chronologinëstvarkos ar nuoseklios kino raidos eiliðkumo, o susi-esime straipsniø turiná su kalendorinëmis datomis.Taip vertinga kinematografinë informacija tarsiatskiri milþiniðkos mozaikos fragmentai, per kele-tàmetø turëtø susidëlioti á áspûdingà pasaulinës ki-no istorijos panoramà, kuri pradëta kurti daugiaunei prieð ðimtàmetø ir kuri nuolat papildoma nau-jais ornamentais.Ideali kandidatûra ðiam projektui startuoti yra

Jonas Mekas, bene garsiausias kino pasaulyje lie-tuvis, kuriam pavyko integruotis á avangardiniokino kontekstà taip ryðkiai, kad be jo jau sunkuásivaizduoti tuos Amerikos kine vykstanèius pro-cesus, kurie beveik ðeðis deðimtmeèius buvo pava-dinti �Pogrindþio kinu�.

�Neðk savo ðviesà ir tikëk�

Per praëjusias Kûèias atðventæs 90 metø jubilie-jø, J. Mekas pastaruoju laiku sulaukë ypatingos pa-garbos ir valstybiniø regalijø ne tik Lietuvoje. Gim-tosios ðalies valdþia 2007 m. spalá jam gràþino Lie-tuvos pilietybæ, o pernai áteikë specialø Kultûros mi-nisterijos apdovanojimà � garbës þenklà �Neðk sa-vo ðviesà ir tikëk�. 2003 m. J. Meko veikla ávertintaordino �Uþ nuopelnus Lietuvai� Didþiuoju kryþiu-mi. Dar ankstëliau (1995 m.) uþ kino dienoraðèius(1949-1994) jam áteikta Lietuvos nacionalinë kul-tûros ir meno premija.J. Meko regalijø taupyklëje netrûksta ir tarptauti-

niø ávertinimo eksponatø � tokiø, kaip aukðèiausiasAustrijos apdovanojimas �Pasiþymëjimo þenklas� arðiemet áteiktas aukðèiausias Prancûzijos Meno ir lite-ratûros ordino (Ordre des Arts et des Lettres) Koman-

doro titulas.Bet, kogero, uþvisus ðiuosgarbës þenklasJ. Mekui svarbesnis Los Andþelo kino kritikø asocia-cijos 2006-aisiais áteiktas prizas kaip filmø kûrëjui,kritikui ir Antologijos kino archyvo (Anthology FilmArchives) steigëjui.Ði kultûrinë ástaiga visiems besidomintiesiems ki-

nu þinoma ne maþiau nei Nokso fortas (Fort Knox),kuriame laikomos JAVauksoatsargos.TikNokso for-tas yra vienas labiausiai saugomø objektø Ameriko-

je, o Niujorke esantis Antologijos kino archyvas pri-einamas visiems, kurie domisi nekomerciniu kinu.Vi-sus juos pasitinka nuo senø laikø Antologijoje kaban-tis uþraðas: �Jeigu perþengiate ðità slenkstá, vadinasi,jus galima filmuoti. Jûs duodate sutikimà. Kitaip �iðeikite.�Tokiu bûdu J. Meko pastabios kameros objekty-

vas yra áamþinæs tûkstanèius veidø � paprastø kinoentuziastø, artimø draugø, kolegø, sveèiø ir visokiorango menininkø. Visi jie menininkui buvo ir tebërapatys ádomiausi filmavimo objektai.

�Mano kraðtas � kultûra�

Sovietmeèiu daugelá metø beveik nieko neþinojo-me apie J. Meko gyvenimà ir veiklà Jungtinëse Vals-tijose. Anot Justino Marcinkevièiaus, �J. Meku pasmus imta domëtis nuo tada, kai jis 1962 m. tarptauti-niame kino festivalyje uþ filmà �Medþiø ginklai�(�Guns of the Trees�) gavo �Auksinës Najados� pri-zà. Susidomëjimas ðio ryðkaus menininko asmenybeir kûryba dar labiau iðaugo, 1964 m. Venecijos festi-valyje jam laimëjus premijà uþ filmà �Kalëjimas�(�The Brig�).Ilgus deðimtmeèius kiekvienas mûsø, gyvenanèiø

ðiapus geleþinës uþdangos, savaip kûrëme legendàapie J. Mekà ið natûralaus pasididþiavimo Lietuvosvardà pasaulyje garsinanèiu mûsø tautieèiu, ið keliøjo redaguoto þurnalo �Film Culture� komplektø, ne-paslëptønuosmalsiø skaitytojø sostinësMartynoMaþ-vydo bibliotekos specfonduose net ir juodþiausiais sà-stingio metais, ið negausiø uþuominø anuometinëjespaudoje, ið vienintelës (tada) lietuviø kalba iðleistos(1971 m.) jo poezijos knygos, pagaliau ið keliø nevisiems prieinamø J. Meko filmø perþiûrø Vilniuje.Tada J.Mekasprisistatydavo tokiais þodþiais: �Lie-

tuvoje að þinomas kaip poetas, mano filmai tautie-èiams neþinomi. Europoje þmonës neþino mano po-ezijos, jiems að esu filmø kûrëjas. O èia, Amerikoje,að esu viso labo savarankiðkø paþiûrø þmogus.�Dar konkreèiau J. Mekas save ávardija knygoje

�Laiðkai ið niekur� (1997): �Kai þmonës manæs klau-sia, ið kur að, tai sakau: �Að gimiau ir iðaugau Lietu-voj. Gyvenu Niujorke. Mano kraðtas dabar yra kultû-ra... O kultûra yra visur ir niekur.�

GYVOJI KINO ISTORIJA

Gediminas JANKAUSKAS

Avangardiniokino Kolumbas

Jonas Mekas 2012 m.

Jono Meko juosta.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

19KinasEmigracija ir savæs atradimas

Vos baigæs Birþø gimnazijà J. Mekas kartu su jau-nesniu broliu Adolfu 1944-øjø liepà nusprendë bëgtinuo neiðvengiamo vokieèiø areðto. Ásigijæ suklastotusstudentø paþymëjimus jiedu iðvyko á Vienà. Taèiaubuvo iðsiøsti á Elmshorno darbo stovyklà netoli Ham-burgo. Ið èia pabëgo ir nelegaliu laivu movë á Ðvedi-jà. Laivas buvo sulaikytas Danijos pasienyje, ir broliølietuviø kelionë baigësi sodyboje netoli Flensburgo,kur Jonas su Adolfu slapstësi iki karo pabaigos. Ke-lias á tolimàjà Amerikà vedë pro Hamburgà ir Visba-denà. Mainco universitete J. Mekas pradëjo studijuo-ti filosofijà ir romanistikà, redagavo lietuviðkam lite-ratûriniam avangardui tremtyje skirtà þurnalà �Þvilgs-niai� ir dirbo Konstantino Stanislavskio mokinio Ipo-lito Tvirbuto aktorinëje studijoje.Europoje per penkerius metus paragavæ ir darbo,

ir mokslo 1949-aisiais broliai atsidûrë Amerikoje irásikûrë Niujorke. Èia sunkiai ásigyta kariðka kino ka-mera �Boleks� J. Mekas pradëjo daug filmuoti � daþ-niausiai tai, kà matë aplink save. Taèiau rezultatø þiû-rëti neskubëjo manydamas, kad tai tik áþanga á bûsi-mus tikruosius filmus. O kai pagaliau perþiûrëjo ið-ryðkintus kino juostos kaspinus, suprato, kad bûtenttaip ir nori kurti kinà. Visi vaizdai, kurie filmuojantjam atrodë padriki ir tarpusavy nesusijæ, dabar susi-dëliojo á vientisà áspûdþiø panoramà. �Að vis gráþ-davau prie tø paèiø vaizdø, � prisimena ðá patyrimàJ. Mekas. � Pavyzdþiui, prie sniego. Niujorke beveiknebûna sniego. Omano niujorkiðkieji dienoraðèiai tie-siog jo perpildyti. Arbamedþiai. Kiekmedþiø jûs ma-tote Niujorko gatvëse?.. Ið tikrøjø að filmavau savovaikystæ, o ne Niujorkà. Niujorkas � tai fantazija, ið-galvojimas...�Taip gimë dienoraðtinio kino koncepcija (�Ne að

jà pasirinkau, o ji pasirinko mane�). �Pastebëjau,kad ne að vienas ja naudojuosi: dienoraðèio forma irturinys jau buvo atëjæ á literatûrà. Maxas Frischasnet Nobelio premijà gavo uþ savo dienoraðèiø for-mos romanus. Jis mane aplankë vëliau, ir jam buvolabai ádomu palyginti, kaip ði forma naudojama li-teratûroje ir kaip � kine.�

�Subjektyvios kameros� filosofija

J. Meko kino pagrindà sudaro �subjektyvios ka-meros� principu filmuojami vaizdai, labai artimi kla-sikiniam kino avangardui. Apsisprendimui kurti to-kius filmus, ko gero, turëjo átakos avangardinio kinoistorijos studijos. �Mano filmai � tai manyje atsispin-dëjusi realybë, kurià filmuoju. Ir kas galëtø jà �per-skaityti�, tam ji pasakytø daugiau apie mane neguapiemiestà, kuriame filmavau... Filmeuþfiksuotas tamtikras istorinis laikas, bet vaizduose iðreikðta manosubjektyvi realybë.�Tokia subjektyvi realybë, padauginta ið romantið-

kos pasaulëjautos, transformavosi á pirmà ryðkø J.Me-ko filmà �Medþiø ginklai� (1964 m.) � apmàstymàapie bytnikø kartos pasaulëþiûrà. Ðá savo kûriná patsautorius pavadino �laiðku, paraðytu beprotiðko pasau-lio beprotiðka ðirdimi�. Tokia autorinio kino manierabuvo labai artima tuo metu jau susiformavusiai �Nau-jojo Amerikos kino� koncepcijai, kurioje lengvai ið-siteko vaidybinës Johno Cassaveteso dramos, Jame-so Joyce�o �Uliso� ekranizacija (reþisierius JosephasStrickas), sukreèiantis dokumentas apie narkomanus(reþisierës Shirley Clarke �Ryðininkas�), KennethoAngerio virtuoziðko montaþo �perliukai�, poetinëssimbolikos ir homoerotiniø motyvø sklidini intelek-tualûs Gregory J. Markopouloso opusai, televizijosmanierà perëmæ �iðprovokuoti reportaþai�, ir, þino-ma, ávairiausi septintojo deðimtmeèio avangardiniaieksperimentai.Ðioje jaunatviðkà energijà spinduliuojanèiø filmø

galerijoje svarbià vietà uþima J. Meko �Kalëjimas�(1964 m.). Tai per vienà naktá nufilmuotas �LivingTheatre� spektaklis, demaskuojantis JAV jûrø pësti-ninkø kalëjime klestintá smurtà. Spektaklis buvo uþ-

draustas, o teatras uþdarytas. Todël gimë mintis parti-zaniniumetodumaiðtingà spektaklá áamþinti kino juos-toje. Paskutinio vaidinimo metu J. Mekas sukinëjositarp aktoriø, kol baigdavosi juosta kino aparate. Tadadarydavo trumpà pertraukëlæ, iki bûdavo galima tæs-ti filmavimà. Vëliau uþ ðio filmo demonstravimà J.Mekas buvo areðtuotas ir du mënesius praleido ákali-nimo ástaigoje. O po poros metø uþ �Kalëjimà� gavoVenecijos dokumentiniø filmø programos prizà ir Fi-ladelfijos meno koledþo �Auksinæ þvaigþdæ� su for-muluote �uþ aistringà pasiðventimà naujoms menoformoms�.

Kino dienoraðèiø vingiai

�Mano kino dienoraðèiai neturi nieko bendra suiðorine tikrove, � ne kartà yra sakæs J. Mekas, � jieatspindi tik mano vidinæ tikrovæ.� Ði mintis gali bûtitikslus dokumentinio kino apibrëþimas. Tokio kinokûrëjas savoasmeninius iðgyvenimus redukuoja á ben-draþmogiðkasmenines kategorijas.Bet koks kino �do-kumentiðkumas� (tai árodyti nesunku) visada liudijatik subjektyvià menininko pasaulio vizijà, kuriàperteikia meniðkai transformuota realybë. Ðtai ko-dël J. Meko filmuose Niujorkà geriausiai charakteri-zuoja sniegas, medþiai ir... beveik lietuviðki dobiliu-kai, þavios mokinukës nuskinti tiesiog dangoraiþiøpapëdëje. Tokios lyriðkos scenos lyg baltosios eilëstrumpam iðkrinta ið karðtligiðko avangardinës stilis-tikos ritmo ir sukuria nostalgiðkà lietuviðko kaimomotyvà, kurá dar labiau paryðkina uþ kadro skamban-èios J. Meko eilës ir jo paties komentarai. Atidþiukiek pavargusio �Uliso þvilgsniu� reþisierius apþvel-gia savo paties uþjûrio odisëjà nuo pat pirmøjø þings-niø naujojoje þemëje, nuo nesvetingo Bruklino getoir karèios emigranto duonos iki ðiandieninës iðmin-ties bei pavydëtinos dvasinës ramybës.J. Mekas kaþkada sakë kino dienoraðèiø formà pa-

sirinkæs ið nevilties, desperatiðkai ieðkodamas naujøðaknø, ko nors pastovaus, kà galëtø prisiminti. Prista-tydamas savo filmà �Dienoraðèiai, pastabos ir ðkicai,arbaWalden� (1969) Niujorkomodernausmenomu-ziejuje jis teigë: �Dienoraðèio raðymas � tai retros-pektyvinis procesas: tu sëdi, þiûri atgal ir viskà uþra-ðai. Daryti kino dienoraðtá � reiðkia reaguoti (su ka-mera) ðià akimirkà. Alternatyva aiðki: arba tu padary-si tà dabar, arba ið viso nepadarysi.� Gráþti atgal ir

filmuoti � tai jau inscenizacija, vaidybinio kino sri-tis. Ðtai kodël J. Mekas save vadina �filmininku�, one kino reþisieriumi. �Filmininkai�, anot ðio terminoautoriaus, �ieðko naujø formø, naujos kino kalbos,kuri jiems leistø atverti naujà � dar neiðsakytà, darnepaliestà pergyvenimo turiná. Taip jie iðpleèia kinoir kartu þmoniðkàsias galimybes. Jie yra kino kolum-bai, kurie nebijo plaukti á neþinomus vandenis�.

Iðeiti, kad sugráþtum

1971-aisiais pirmà kartà sugráþæs á tëviðkæ, J. Me-kas neiðleido ið rankø iðtikimos kameros ir ið èia�susuktø� vaizdø vëliau sumontavo garsiuosius�Prisiminimus apie kelionæ á Lietuvà� (1972), ku-rie, anot prancûzø laikraðèio �Le Monde�, turëjotokià didelæ átakà Jungtiniø Valstijø universitetams,kad �kiekvienas jaunas ir nepriklausomas kino vei-këjas Amerikoje noriai griebiasi kameros tarytumplunksnos ir kalba apie savuosius, dar neiðtirtus vai-kystës ir ðeimos pasaulius�. Bûtent �Prisiminimusapie kelionæ á Lietuvà� JAV Nacionalinës kino ap-saugos taryba átraukë á Kongreso nacionalinio kinoregistrà, o tai reiðkia, kad filmui suteikiamas nacio-nalinës vertybës statusas.�Yra dvi keliautojø kategorijos�, � teigia J. Me-

kas, � vieni savo valia palieka gimtus namus. Jie gal-voja: �man viskas nusibodo, kur nors að galësiu uþ-dirbti daugiau, tenai ir þmonës geresni, ir þolë þales-në...� Jie iðeina ir kur nors pritampa. Kartais prisime-na savo gimtus namus, bet, áleidæ naujas ðaknis, viskàpamirðta. Tiesa, kartais juos aplanko mintis, kad visginëra nieko graþesnio uþ gimtinæ. Bet dël to jie smar-kiai nesikremta.O yra ir kitokiø þmoniø, kuriuos nubloðkë svetur

aplinkybës. Jie visada tikisi sugráþti atgal. Jie nuolatgalvoja apie savo senuosius namus, trokðta juos pa-matyti ir sugráþta tam, kad vël juos paliktø. Ir tuometviskas pasikeièia. Kai að �Dienoraðèiuose� filmavauNiujorkà, man rodësi, kad filmuoju savo senà namà.O dabar að sugráþau, ir viskas tikriausiai bus kitaip.�

Vietoje epilogo

Amerikos kino avangardo reþisierius Nam JunePaikas savo kolegos dienoraðèius pavadino �áamþin-ta istorija�: �Niekas Jono Meko ðiandien negali nu-kopijuoti, nes niekas negali dabar nufilmuoti tikrosseptintojo deðimtmeèio dvasios.�Kartais sakoma, kad J. Meko dienoraðèiai yra apie

mirtá. Pasak reþisieriaus, ðiuose filmuose uþfiksuotiþmonës gyvena ir mirðta. Daugelio nufilmuotø hero-jø ðiandien nëra tarp gyvøjø, o �filmininko� kameraatkuria á nebûtá nugrimzdusias gyvenimo akimirkas,suðildytas spontaniðkø draugystës jausmø ir iðgyve-nimø.J. Meko dienoraðèiai tarsi patvirtina garsià Jeano

Cocteau mintá apie �veidrodá, rodantá kasdiená mir-ties darbà�. Todël laikui bëgant J. Meko kino vertë tikdidëja. Vadinasi, joks raðinys apie garsaus �filminin-ko� kinà negali baigtis finaliniu taðku. Nes kiekvie-nas J. Meko nufilmuotas kadras � tai áamþinta aki-mirka nenutrûkstamoje laiko tëkmëje. Prieð gerà de-ðimtmetá sukurtà filmà garsusis kino Kolumbas pava-dino kaip tikras poetas: �Kai að lëtai stumiuosi á prie-ká, retsykiais pamatau trumpas groþio akimirkas�(2000 m.).Atsiradus naujoms filmavimo galimybëms J. Me-

kas padëjo savo �Bolekso� kamerà ant lentynos (�apie1985-uosius metus jau buvo sunku rasti kino juostø,ir jø kokybë suprastëjo�) ir perprato naujas vaizdiniomeno technologijas. Dar dramatiðkesnis sukrëtimasbuvo interneto revoliucija. Bet ir prie jos J. Mekaslengvai prisitaikë. Net nusprendë ágyvendinti projek-tà �365 dienos�: kasdien nufilmuoti po 3-15 minuèiø.Ðiuos vaizdus jis pateikë svetainëje www.jonasme-kasfilms.com, kurioje per penkerius metus susikaupëdaug ádomios medþiagos.Ilgiausiø metø, Maestro!

Jonas Mekas 1976 m.(AntanoZINKEVIÈIAUSnuotrauka) .

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

20 Kinas

Paskutiná sausio antradiená Kitokio kino klu-be þiûrësime belgø reþisieriaus Geoffrey Entho-veno filmà �Hasta la Vista�. Ðià ispaniðkà frazælabiausiai iðgarsino �Terminatoriuje� biologinárobotà suvaidinæs Arnoldas Schwarzeneggeris.Bet su juo ir fantastika filmas niekaip nesusijæs.Greièiau jo siuþetas primins neseniai klube ro-dytà ispanø dramà �Að taip pat�. Arba bet koká

�Nemunas� rekomenduoja

Gediminas JANKAUSKAS

Kitokio kino klube�Hasta la Vista�

kità filmà, kuriame atskleidþiamas �kitokiø� þmo-niø pasaulis.Trims filmo �Hasta la Vista� bièiuliams patinka

gerti vynà ir fantazuoti apie moteris. Per savo trumpàgyvenimà vyno jie prisiragavo iki soties, taèiau nie-kuomet dar nesugulë në su viena moterimi. Norëda-mi atsikratyti ðios �gëdos�, draugai iðsiruoðia á Ispa-nijà, kur tikisi pagaliau atsisveikinti su nekaltybe. Ta-

èiau ði sekso misija nëra tokia paprasta, kaip atrodo.Mat Filipas yra aklas, Larsas prikaustytas prie invali-do veþimëlio, o Jozefas � visiðkai paralyþiuotas. Vie-no ðios trijulës nario dienos jau suskaièiuotos.Galima net sakyti, kad tai tradicinis kelio filmas,

tik jame á kelionæ leidþiamasi invalido veþimëliais.Filmas nestokoja karèios ironijos bei juodojo hu-moro, ir tai yra neabejotinas pliusas.

Savaitgalis prie televizoriaus

Kaip Anglijos karalienë piratà ásimylëjoVisgi keisti þmonës tie amerikieèiai! Uþuot rodæ

savo ðalyje gerus europietiðkus filmus, jie nusiperkajø autorines teises ir susuka perdirbinius, kurie be-veik niekad neprilygsta originalui. Bet uþtai ðiuosefilmuose vaidina amerikieèiams (ir ne tik jiems, aið-ku) þinomos kino þvaigþdës, o ne jø tolimieji (ne tikgeografine prasme) kolegos. �Nemiga� (ketvirtadie-nis, 22.40 val., BTV) � 1997 m. Norvegijoje sukur-to filmo perdirbinys. Amerikietiðkà ðio siuþeto ver-sijà sukûræs reþisieriusChristopherisNolanasmëgstakomplikuotas situacijas. Á vienà jø pakliûva patyræsLos Andþelo policijos detektyvas Vilas Dormeris(aktorius Alas Pacino). Kartu su porininku jis siun-èiamas á maþà miestelá Aliaskoje tirti septyniolikme-tës merginos nuþudymo aplinkybiø. Greitai abu de-tektyvai, padedami vietinës policijos pareigûnës,suranda svarbiausià átariamàjá Volterá Finèà. Bet taidar ne finalas. Netrukus prasideda átampos kupinaspsichologinis þaidimas, kuriame auka ir jos perse-kiotojas ne kartà keièiasi vaidmenimis.�Elþbieta. Aukso amþius� (penktadienis,

22.35 val., TV1) � tai savotiðkas istorinës dramos�Elþbieta� (1998 m.) tæsinys. Abu filmus sukûrë in-dø reþisierius Shekharas Kapuras, abiejuose karalie-næ Elþbietà vaidina Cate Blanchett, o jos iðtikimàpatarëjà serà Francisà Volsingemà � Geoffrey Rus-has. Filmo veiksmas prasideda 1585 m. Aplink val-dovæ audþiamas intrigø ir iðdavysèiø voratinklis.Netrûksta ir iðoriniø problemø: Ispanijos karaliusFilipas II siekia uþkariauti Anglijà ir paversti jà ka-

talikiðka ðalimi. O besiruoðianèià lemiamam mûðiuisu Ispanija Elþbietà uþgriûva dar viena nenumatytadidelë problema. Ji iðkilo tà dienà, kai einanèios ásvarbø priëmimà karalienës kelyje netikëtai iðdygoimpozantiðkas vyriðkis, savo ðvarku uþdengæs balàpo valdovës kojomis. Taip karalienë susipaþino subebaimiu jûrø piratu Volteriu Reiliu.Psichologiniø siaubo trileriø mëgëjams siûlome

paþiûrëti �Traumà� (penktadienis, 23.10 val.,BTV).Atsipeikëjæs ligoninëje po autokatastrofosBe-nas (aktorius Colinas Firthas) pirmiausia suþino, kadjo þmona þuvo. Taèiau daþnai pasikartojantys koð-marai neduoda vyrukui ramybës: jam vis atrodo, kadjis mato Elizà gyvà. O policija átaria Benà nuþudþiusgarsià popþvaigþdæ Lorenà. Galiausiai ið mediumoBenas suþino, kad jo vaizdiniai nëra vien liguistosfantazijos padariniai. Kad galutinai neiðprotëtø, da-bar Benas tiesiog privalo iðsiaiðkinti, kas gi aplink jádarosi.Jameso Fenimore�o Cooperio romano ekranizaci-

joje �Paskutinis mohikanas� (penktadienis, 23.45val., TV3) atgyjaXVIII a. antros pusës realijos. Ðiau-rës Amerikos kolonijose vyksta nuoþmus Anglijosir Prancûzijos konfliktas. Karo keliu á anglø fortàpas tëvà vyksta dvi pulkininko Monro dukros. Pa-keliui ðá karavanà uþpuola klastingi huronai. Gerai,kad lemiamu momentu keliauninkams pagelbëjotrys paskutinieji mohikanai � Sakalo Akimi pramin-tas Natanielis Po, Èingaègukas ir jo sûnus Unkas.Ispanø reþisierës Isabelle Coixet filmas �Elegi-

ja� (ðeðtadienis, 23.40 val., Lietuvos ryto TV) su-kurtas pagal Philipo Rotho romanà. Ðioje jaudinan-èioje dramoje literatûros profesorius Deividas Ke-

peðas (aktorius Benas Kingsley) kartà atkreipia vi-sai ne profesiná dëmesá á auditorijoje sëdinèià trapiàmerginà didelëmis jausmingomis akimis. Jau po pir-mø apsikeitimø þvilgsniais pakvimpa banaliu roma-nu. Bet profesoriaus ir studentës santykiai labai grei-tai perþengia ribà, uþ kurios prasideda rimtos psi-chologinës komplikacijos.Sekmadienio popietæ (13.00 val., TV1) gerà nuo-

taikà visai dienai uþtikrins nuotykiø komedija �Kai-mynai� su dar jaunuèiu Tomu Hanksu. Jis vaidinaRëjø Petersenà, drauge su þmona gyvenantá ramia-me priemiesèio rajone. Taèiau kartà ramybë pasi-baigë, nes á gretimà namà atsikraustë keisti kaimy-nai. Niekas nepastebëjo, kur dingo senieji gyvento-jai ir kaip ásikraustë nauji. Dabar naktimis ið namosklinda neáprasti garsai, o naujieji kaimynai, regis,net naktimis nemiega.Kai vienà dienà kaþkur pradingo vietinis senio-

kas Volteris Senikas, aplinkiniø namø senbuviai nu-sprendë, kad tai Klopekø darbas. Apsiginklavæ ðau-tuvais, þiûronais ir kastuvais dràsesnieji senbuviairyþtasi iðsiaiðkinti, kas gi dedasi tame paslaptinga-me name.Dramà �Bëgiai ir ryðiai� (sekmadienis, 0.55 val.,

LNK) sukûrë legendinio aktoriaus Clinto Eastwododukra Alison, atlikti pagrindiná vaidmená pakvietusiþinomà aktoriø Kevinà Baconà. Jis suvaidino trauki-nio maðinistà Tomà Starkà, kurio valdomas lokomo-tyvas vieno reiso metu trenkësi á automobilá, atsidû-rusá ant bëgiø. Tragiðko incidento metu þuvo maðinàvairavusimoteris, bet likogyvas jos sûnusDeivis.Ber-niukas, þinoma, dël nelaimës kaltina tik Tomà, o ðissu savo þmona Megan ryþtasi naðlaitá ásisûnyti.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

21Fotografija

Druskininkø fotografø klubas, kuriam vado-vauja fotografas profesionalas Rimantas Kvara-ciejus, vienija devyniolika ávairiø profesijø þmo-niø � inþinierius, dailininkus, pedagogus, þur-nalistus, netgi dvasininkus (aktyvus klubo na-rys yra kun. Bronius Krakevièius). Ar galima juosvadinti tik fotomëgëjais? Ir kà apskritai ðiais lai-kais reiktø vadinti mëgëjais arba profesionalais?Kokie kriterijai skiria mëgëjiðkumà ir profesio-nalumà? Spaudos fotografai, tarkim, jau yra pro-fesionalai. O dirbantieji mokyklose arba ámonë-se? Pensininkai arba moksleiviai, kuriems foto-grafija � hobis? Jie tik... fotomëgëjai? Matyt, pa-grindinis kriterijus bûtø meninë fotografijos ko-kybë.Beje, ðiø metø sausio 15 d. Kauno fotografi-

jos galerijoje paminëtas Lietuvos fotografijosmëgëjø sàjungos 80-metis. Prieðkarinëje Lietu-voje Fotomëgëjø sàjungai priklausë tokie gar-bingi savo profesijø atstovai kaip mokslininkashidrologas Steponas Kolupaila, þurnalistas Pet-

ras Babickas, dailininkas Adomas Varnas, etno-grafas Balys Buraèas ir kt. Sàjungos programojebuvo áraðyti tokie uþdaviniai, kaip �telkti visusLietuvos fotomëgëjus ir jiems pritarianèius, to-bulinti mûsø fotografijà meniniu, moksliniu irpraktiniu poþiûriu...�Tie programiniai uþdaviniai nepaseno ir po

80 metø. Druskininkø fotografø klubas juos vyk-do ne tik savo regiono mastu, bet iðeidamas netá... uþsiená (Gerardo Raito Ðatûno paroda �Olan-diðki praneðimai�, Laimos Buèionytës �Þiemosiðdaigos Upsaloje� � Druskininkø �Boulange-rie� kavinëje). Ðis klubas, kurio iniciatoriai yrajau minëtas R. Kvaraciejus ir pedagogas daili-ninkas A. Mosiejus, yra vienintelis toks PietøLietuvoje, mielai pasikvieèiantis kolegas foto-grafus ið kitø Lietuvos miestø. Klubo narius irprie jo besiðliejantá Druskininkø mokykliná jau-nimà galima pavadinti uþkrëstaisiais fotogra-favimo virusu... Tas virusas pasiþymi kelerio-pomis teigiamybëmis � þmones jis padaro uni-versalesnius, jautresnius gamtai ir kitiems beikitokiems, kurie yra ðalia mûsø. Graþu, kad jisprasiskverbë á moksleiviðkàjà bendruomenæ �Druskininkø mokyklose yra mergaièiø ir ber-niukø, fotografuojanèiø ne ðiaip sau, kad tiknuspaustø fotoaparato mygtukà, bet pasaulá re-ginèiø per meninio pajautimo prizmæ. Gavæbrandos atestatus, jie iðsineð á gyvenimà ir kurkas originalesná, ávairiapusiðkesná poþiûrá á ap-linkà.Druskininkø fotografø klubas, surengæs ke-

liolika fotoparodø ávairiose miesto ástaigose irvieðose erdvëse per 2009-2012 m., pagaliau ry-þosi iðleisti retrospektyviná katalogà. Fotogra-fams tai � didelë ðventë, o jø bièiuliams ir ki-tiems druskininkieèiams � malonus ávykis. Kadir kà sakytø reiklûs kritikai, ðis �pirmasis bly-nas� nëra prisvilæs, jei neskaièiuosime keletosmulkmenø, kurios atsirado ið leidybinio nepa-tyrimo, lëðø stokos (katalogas leistas Druski-ninkø fotografø klubo ir rëmëjø ��Boulange-rie� kavinës savininkø � lëðomis). Modernus vir-ðelio dizainas (autorë Ieva Kvaraciejûtë), nuo-ðirdus fotomenininko Rimanto Dichavièiaus pa-lydimasis þodis: �Skvarbus þvilgsnis, mylintiðirdis ir skaidrus objektyvas � tik toks derinyssuteiks dþiaugsmo sau ir kitiems�, teksto (ið�Druskininkø naujienø�) ir nuotraukø (ið DKFarchyvo) gausa katalogà daro patrauklø ir in-formatyvø.

Nukelta á 22 p.

Aldona ÞEMAITYTË

Uþsikrëtæfotografijosvirusu

RimantasKVARACIEJUS. ,,Gatvë�.

Bronius KRAKEVIÈIUS. ,,Pûgos muzika�.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

22 Atgarsiai

Á mano rankeles pateko labai dailiai iðleista kny-ga su áraðytø á CD garsø vokeliu ir áspûdingu ávadi-niu straipsniu. Nebûèiau ir prasitaræs apie jà, jei nejos autorës, poetës ir visaip kitaip talentingos vis-kalbës Daivos Po recenzija apie neseniai visus in-telektualus ir miesèionis ið balno iðmetusá spektak-lá viename ambicingame teatro festivalyje svarbiau-sioje Lietuvos sostinës dramos scenoje. Tuomet vie-ni muðësi á krûtinæ, bandydami savo katalikybësstiprumà, kiti kvietë eiti kelià aplink teatrà keliais,treti gàsdino boikotais ir dvasinëmis saviþudybë-mis, ketvirti ramindami ásiaudrindavo, o penkti,kaip dabar madinga, ðaipësi ir niekino. Daug rimtøginèø kilo ir apie fekalijas. Tad buvo tikrai links-ma ir smagu. Ðtai toji Daiva Po ir sumanë apie taiparaðyti �Nemune�. Tokia egzaltuota, vienareikð-më ir jokio nepasitikëjimo autorës dvasios nuoðir-dumu neturinti niekam sukelti recenzija, epas, esë.Be juokø sakau �suvaldytas ir sutvarkytas iki aið-kios minties tekstas, kurá perskaièius tapo aiðku,kodël to spektaklio nemaèiau.Tad vël susiradau netyèia vieno paþástamo man

dovanotà Daivos Po kvadratinæ knygà �Poetinisfraktalas�, kuri, kad bûtø paklausesnë pasaulyje, ið-leista vienu metu lietuviðkai ir angliðkai (neduokDieve, tik ne rusiðkai, nes argi tai kalba?!). Ávadàparaðë literatûros mokslininkas, VÁ �Literatûrolo-giniø tyrimø centro� narys dr. Ramutis Karmalavi-èius. Jis tikriausiai rimtai raðo: �Èia nëra belytá sub-jektà agresyviai privatizavusios feminos riksmo. Jo

vietoje skaitytojà sutinka raiðkos it formos vardo,skait/meninio pradþios knygos kodo sveikata, tu-rinti brandþià pauzinës iðtarties tylà (kur pati be-baimiðka kalbos simbologinë konvencija, bepre-tenzës jos minties faktûra �sutampa ir skyla�, taiyra maloniai jaukiai ir pati randasi, ir skaitytojàákurdina �negirdimo kardo garso makðtyje).�Toliau man atveriami poetës fraktalinio màstymo

vingiai, molekulës, progimdyviðkos sàmonës, iðori-nës subjekto savimonës lytys, realus pastoraliniø nie-kas, átransferintos dekonstrukcinës ego patirties ir kal-bos kanonø ydos, amortizuojanti didþiøjø avansce-nø klaviatûra ir pan. Tad man tampa aiðku, kad po-etës þodþiai yra lietuviðko kontempliacinio kointeg-ralumo hiperaktyvai, antgamtá choralà dràsiai besiun-èià gamtos giesmës ásèiø intervidujybën. Áveikæs ðámokiniui suvokiamà tekstà skubu prie Daivos Po�Fraktalø�. Knyga prasideda �Pasibuèiavimu� � �tà-dien snigo taip tirðtai ir aðtriai, sustingæ tarsi perregi-mi pleiðtai á suðalusius kiauðinio lukðtus persimainëper mane jau be manæs kaip nesibaigiamu negràþina-moji atranka apibrëkðta neiðbaigta visuma...� ir t. t.Skaièiau ir vis stebëjausi minties gelme, gyva

kalba, metaforomis, gramatika, laisve, nesiskaity-mu su skaitytojø sàmone ar pasàmone. Nelaukitejokiø nuolaidø patekæ á poetës fraktalus � jûsø tie-siog daugiau nebëra, jûs tampate nevaldomø mate-matiniø formuliø savigimdos proceso dalis. Jûs tie-siog iðnyrate kitame bûties gale kitoks ir su kito-kiu baigtiniu Að. Jûsø galas nuo ðiol kitoks.

Simuliakrø aukos,arbapostironija

Giedrius KUPREVIÈIUS

Knyga þavi beviltiðkumu, apogëjumi, tvarkosnetvarka ir agonijos prieðprieða gëriui, kurá nu-gali blogis prieð pasiduodamas vilèiai. Knygasukreèia iki sielos gelmiø, iðvarydama jà ið ma-no gëdingai paiko kûno laukais iki piramidþiøðeðëliø, kuriuose ilsisi prolegomeniniai dykumødrieþai ir ðildosi atonalinëje saulëje �perlieta rim-bu iliuzinë pûko lygtis, atvirtusi vos vienai nak-èiai á neklystantá þmogø�. Tikiuosi, ne Daiva Po,o jos paþadinta Poetë susidoroja su visu pasau-liu kaip Visagalë Moteris, kuri nesutinka ja pa-sitenkinusio Vyro ir lieka viena, didinga kaipskruzdëlë, neðanti niekam nereikalingà spyglánuo medþio, kuris seniai numetë já kaip save uþ-baigusá ðapà.Daivos Po tekstai ir Ramuèio Karm indulgenci-

ja sudaro nesuardomà ir plyðtantá nuo átampos tan-demà, kuriame spyruokles átempusi Ramûno Jaromuzika siekia padidinti tà lëká iki tokio greièio, kaijau niekas nespëja nei sekti paskum, nei suvokti,kas èia pirmas � aidas ar to aido aidas, atgarmëjæsið toliø nuo kaþkada ið �Flux� markës revolverioiððautos tuðèios gilzës.Ðioje apmàstymø ekstazëje kaip niekad aiðkiai

pamaèiau visà avangardininkø komizmà, daþnaigimusá ið nevilties kalbëti naujai, bet aiðkiai. Galtos savybës stygius ir nubloðkia Daivos Po knygà áNebûtá, kurioje, aèiû Dievui ar velniui, ji nebusvieniða. Ten taip pat linksma kaip ir èia, nes tailygiai tas pats.

Uþsikrëtæ fotografijos virusuAtkelta ið 21 p.

Tarsi tai bûtø tø keleriø metø fotografinë minienciklopedija. Joje � ir klubo nariai, ir kiti paro-dø dalyviai, taip pat tokie miesto kultûriniai ávy-kiai kaip tradiciniai dþiazo muzikos vakarai �Jazz2001� (jø organizatorius � Tomas Èiukauskas).Èia pristatomi klubo sveèiai ið kitur (vilnieèiaiRimantas Dichavièius, Rièardas Ðileika, Alytausmiesto moksleiviai, ðiaulietis Sigitas Gelumbaus-kas), stengiamasi paminëti kone kiekvienà dides-næ ar maþesnæ parodà, vykusià �Boulangerie� arkitose parodoms pritaikytose visuomeniniø pa-statø erdvëse.Taigi lieka pasidþiaugti gyvybingu Druskinin-

kø fotografø siekiu tobulëti, jø noru globoti mo-

kykliná jaunimà (ðioje srityje labiausiai pagyrimonusipelnë dailininkas Alfonsas Ðuliauskas), An-driaus Mosiejaus pastangomis paversti kavinæ fo-tografuojanèio jaunimo skatinimo vieta, kur kris-talizuojasi savitos parodø pristatymo tradicijos.Maþos pastabos ðio raðinio paraðtëse bûtø to-

kios: kadangi kataloge yra daug reportaþiniø nuo-traukø ið parodø atidarymo ar kitø renginiø, bûtøprasminga prie jø pridëti paraðus, kas yra jø auto-riai ir kokie þmonës jose uþfiksuoti. Informacija netik nepakenktø katalogo maketui, bet ir suteiktøskaitytojui þiniø bei parodytø maketavimo kultû-rà. Tà patá reiktø pasakyti apie nuotraukas katalo-go prieðlapiuose ir paskutiniuose puslapiuose...

P. S. Naujausioji, jau ðiemetinë, keleto klubo

nariø paroda eksponuojama praëjusiø metø pabai-goje atidaryto restorano �Sicilia� pirmo aukðto sa-lëje. Daugiausia nuotraukø jai pateikæ aktyvûs klu-bo nariai Jonas Bilinskas ir kun. Bronius Krakevi-èius. Parodà bûtø galima pavadinti �Þiemos sim-fonija� arba tai � per dvi restorano sienas nusidrie-kusi þiemos vaizdø eisena...Iðraiðkinga nespalvota Jono Bilinsko þiemos

grafika � virtuoziðkà muzikà kuriantys ðalèio pirð-tai, paliekantys ðerkðno, ledo kristalø þymiø.B. Krakevièiaus dzûkø miðko ir jo gyventojø

stirnø bei snieguose skendinèiø kaimø ilgesingi�portretai�. Klubo nariams linkëtina ateityje eks-ponuoti didesnio formato nuotraukas, bet bûtinainespalvotas. Jos labai dera prie minimalistinio res-torano interjero...

Vytauto PLETKAUS nuotrauka

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

23Vilniaus langas

�Á pirmàjà jauno poeto knygà sudëtuose eilërað-èiuose yra nemaþai mistikos bei pasaulio stebëjimoper siurrealistinæ prizmæ. Taip pat daug siekio perpras-ti ávairiausias liûdesio apraiðkas, � kaip jos atsispindilyrinio subjekto kuriamame pasaulyje. Nemaþai dë-mesio skiriamametafiziniams apmàstymams, kurie su-sipina su sapno erdve ir realybës transformacija�, �perskaitëme internete apie jaunojo poeto Ernesto No-reikos pirmàjà knygà �Povø eþeras� ir likome suglu-mæ. Tiesà sakant, dël niekø � uþveþë þodis �prizmë�.Kodël pro ðià iðkraipytà (nes � siurrealistinë) geometri-næ figûrà dera þiûrëti? � stebëjomës. Ar ne geriau jàbûtø sudauþyti arba ja bakstelëti � uþuot naudojus�bakstelëti� mygtukà facebook�e? (Reikðminga pau-zë.) Neþinojome ðito, todël jautëmës nesmagiai, � beje,ir dël to, kad buvome ne kalbininkai, todël neturëjomeiðsiugdæ gebëjimo ávertinti tà posaká kalbos taisyklin-gumo aspektu, nors, neslëpsiu, mums ákyriai atrodë,kad þmogus, pasiruoðæs garsiai pareikðti, neva jis þiû-rás ar, neduokdie, kà nors matàs per tokià ar anokiàprizmæ, labai nemyli lietuviø kalbos.Taigi ëjome á E. Noreikos knygos pristatymà Ra-

ðytojø klube (sausio 15 d.) patyliukais ðirsdami ant�prizmës�, jausdami, kad to þodþio reikðmë neapsa-komai duria smegenis, spaudþia, degina po krûtine,nors ir þinojome, kad nei E. Noreika, nei lietuviø kal-ba èia niekuo dëti � greièiausiai prie teksto bus priki-ðæs nagus knygà iðleidusios �Naujosios Romuvos�vyriausiasis redaktoriusAndriusKonickis, galbût des-peracijos minutæ panûdæs pavadovauti ir kliðëms; jis,tiesà sakant, mums seniai rodësi panaðus á tà, kuris,atsistojæs prieð auditorijà, galëtø valandø valandaskalbëti apie prizmæ, o gal ir apie tai, kaip tikri �romu-vieèiai� esà niekuomet nepraðantys honorarø, nevadirbantys ið idëjos. Bet juk mes kalbame apie kitkà.Per tà prakeiktà poezijà tàdien likome nesuðveitæ sa-vo tradicinio McWrap�o McDonad�e � ðtai kur ðuopakastas, ðtai per kokià prizmæ dera þvelgti!Þinoma, tai nereiðkia, kad ið to puikaus vakaro, ku-

riame, kaip ir visuose kituose Raðytojø klubo rengi-niuose, nestigo rutiniðkumo, iðsineðëme vien nesuval-gytos tortilijos aromatà ir palaimingà pirðtais nepaly-tëtøjø bulvyèiø traðkesá ausyse � tikrai ne. Atvirai kal-bant, tø gërybiø në neprisiminëme, nes mes, skubëju-sieji á Raðytojø klubà klausytis puikios E. Noreikospoezijos, suvokëme ið tiesø skubëjæ dusti, � ypaè tada,kai ásitikinome, kad ákvëpti galime daugiø daugiausiasavo nosies iðskyrø, ne oro, kurio salëje, regis, nebuvonë maþytëliausio gurkðnyèio. Argi galëjome, sakyki-te, tokià rûsèià akimirkà, atsidûræ ribinëje situacijoje,priversti save domëtis menais � net jei jie ir tokie ne-prasti kaip E. Noreikos? (Reikðminga pauzë.) Kodëlniekas klubo salëje neátaiso kondicionieriaus? � klau-sëme savæs, teatraliðkai griebdamiesi uþ galvø. Kodëlþiaurûs anarchistai neiðkala langø sunkiais akmeni-mis? � nesuvokëme. Kodël taip apsileido Pocevièiusir Pocius? � aimanavome, su viltimi þvelgdami á juodàbuvusio bibliografijos skyriaus laiptø tamsà, kurioje,kaip ir prieð deðimtmetá, þinoma, kas nors gërë. Perkokià prizmæ turëtume þvelgti (ar jau turëjome þvelgtianksèiau),�klausëmearèiausëdëjusiøjønelaimësdrau-gø (t. y. Mariaus Buroko), � kad graþia ir skoningalietuviø kalba galëtume apsakyti save apsvaigusiusnuo meno, o ne nuo beprasmio þiopèiojimo, ðlapiossruogos delnu braukymo, desperatiðko paðirdþiø ka-symo, tikrinant, ar darbðtusis motorëlis nesiruoðiapiktdþiugiðkai sustoti.Tuo pikèiau ir neramiau buvo, kad visiems, esan-

tiesiems prieðakyje, to oro lyg ir nestigo � matëme,kaip jaunasis poetas Nerijus Cibulskas (jo renginyjeirgi draugiðkai dusome � tai jau lyg ir tradicija) þvaliai

liaupsino savo kolegà, sugërovà, o paskui èiupo Er-nestà á glëbá ir ëmë myluoti � lygiai taip, kaip patsbuvo ano myluojamas per savo knygos pristatymà.Girdëjome, kaip narsiai Antanas Ðimkus, �Povø eþe-ro� redaktorius, iðsiþada savo virðenybiðkumo, pabrëþ-damas, neva E. Noreika praktiðkai viskà iðsitaisæs pats,neva jis, Ðimkus, esàs ne patarëjas, bet tik bièiulis irpan. Atidþiai stebëjome Andriø Konická, rodos, de-dantá visas pastangas, kad jo lûpose iðdygtø þodis �priz-më� ir gal kam nors ðelmiðkai bakstelëtø (jei toks pro-jektas buvo � jis nepavyko), na ir daugmaþ viskà pa-kentëme (nors, tiesà sakant, ðiam sunkiam veiksmuijau trûko jëgø). Taèiau kai Benediktas Januðevièiuspareiðkë, kad E. Noreikos tekstuose (per) daugmetafo-rø, jau negalëjome iðtverti neátûþæ, nes supratome, kadið tikrøjø tai èia kalba ne apie kaþkokias metaforas, oapie orà, atseit dvëskit jûs ten tvankumoje uþdusæ, omes, þinote, toliau zaduðëvnà bazarà varinësim, mum,tipo, nusispjaut, kad jum prastai...Ðtai tada atsistojome ir iðëjome�pirmiausia á �Suo-

kalbá� (tpfu, �ExLibrisà�), kur godþiai ákvëpëme nuobarmenës Justinos plûstanèio oro (visos graþios mo-terys kaþkokiu máslingu bûdu yra susijusios su oru),paskui uþstrigome Raðytojø sàjungos rûmø tarpdu-ryje, nes sekretorë Rûta èia susprogdino dar vienà oroir kvepalø bombà, na, o galiausiai susëdome kaþko-kioje beveidëje kavinëje, gal Postscriptum�e, bûda-mi tvirtai ásitikinæ, kad jau atëjo laikas raðyti moksli-ná darbà apie naujus faktorius, iðkraipanèius ðiaip jausklandø literatûros recepcijos procesà � apie tai, kaippermanentinis dusimas atsiliepë, atsiliepia ir, be abe-jo, atsilieps kultûriniø renginiø lankytojø poþiûriui áliteratûrà ir literatus. Þvelgiant per ðià prizmæ, � sakë-me, � mums atsiskleis, kad nieko doro apskritai nërasukurta ir kad katarsis, kurá patiriame nuo visokiø,atsipraðant, �menø�, tëra paprasèiausia euforija, atsi-randanti organizmui stokojant deguonies, � pasek-më, kuri neturëtø bûti pretekstas kûriniø autoriamsvaikðtinëti iðskëtus savo Ego kaip povams uodegas.Ypaè (nebent?) jei esi paraðæs �Povø eþerà�...Tuomet dar neþinojome, kad savaitës gale, niûrø ir

siaubingà penktadiená, ir tai bus net ne 13-oji, o 19-ojimënesio diena, turësime iðkentëti dar klaikesná ir la-biau sekinantá dusimà � VDA �Titanike� dalyvautipokalbiø su Alfonsu Andriuðkevièiumi knygos pri-statyme, knygos, kuri, kaip vëliau mums, durniemsliteratams, paaiðkino kaþkokia vaizduojamojo me-no atstovë, yra labai gera � o kaip jau èia netrûks oro,staiga suþinojus, jog kas nors kur nors (niekam nepra-ðius ir niekam neliepus) paraðë gerà knygà!Hmm... Gal èia mes kiek ir perdedame. Juk eidami

á �Titanikà� tikrai nutuokëme, jog dusti teks kaipreikiant � ir ne tik ið pavydo. Dar nëra taip buvæ, kadkada nors ten bûtø uþtekæ oro. Vis prisiþadu nebeeiti� sakau sau: daugiau manæs ten nebus, nes paskuispjaudysiuosi � kaip kai kurie þymûs ðiuolaikiniailietuviø menininkai po Ray Bartkaus parodos. Arbanesispjaudysiu � nes paprasèiausiai bûsiu uþdusæs...Mes, þinoma, galëjome ir net turëjome sutikti, kad

gaivaus oro poreikis garsaus, þinomo, anaiptol ne-pradedanèio, � veikiau baigianèio (nors Andriuðke-vièius baiginëja jau dievai þino kiek), � vaikino va-kare neabejotinai yra didesnis negu �Naujojoje Ro-muvoje� iðleista knyga debiutuojanèio Ernesto pri-statyme, taèiau vis dëlto nepajëgëme pritarti poþiû-riui, neva mûsø � lankytojø, mylëtøjø ir net televizi-ninkø � kanèios yra tiek nevertingos, kad galima kaipniekur nieko dalyti autografus PRIEÐ RENGINÁ, ði-taip smarkiai atitolinant jo pradþià. Tiesà sakant, net-gi ðiek tiek pyktelëjome ant dailininkø pasaulio irPaèios Dailës, todël iðvydæ, kaip kaþkoks niekdarys

petimi tvirtai ásiremia á K. Dereðkevièiaus (�Titani-ke� tebevyko jo paroda �Sutikta moteris�) paveikslodrobæ, nieko jamnesakëme� tegu spaudþia, gal ájungskaþi kur uþsikirtusá Padorumà. Nirðome ir vëliau, ren-giniui jau prasidëjus, kai MMC atstovaujanti Dan-guolë Butkienë, uþsiminusi apie kaþkà, kà ji ar josatstovaujama ástaiga yra neva skolinga A. Andriuð-kevièiui, nepratæsë minties, ir mes negavome pato-gios prizmës, per kurià þiûrëdami, be abejo, bûtumepamatæ, kas èia ir kuo nusidëjæs ir kam dera bûti sko-lingam; atvirai kalbant, ið nevilties kurá laikà net ne-klausëme, kas kà kalba � smegenis glotniai apgaubu-sá bukumà praplëðë tik knygos sudarytojos JolantosMarciðauskytës-Juraðienëskomentaras (ar veikiaupri-sipaþinimas), esà A. Andriuðkevièius pats sugalvojæsknygos struktûrà, skyrius, taip pat apibrëþæs rëmus, ákuriuos atsiþvelgiant turëjo bûti galvojami klausi-mai. �Jei knygà bûtø sudarinëjæs kas nors kitas, ðiojitikriausiai vis tiek bûtø atrodþiusi labai panaðiai�, �tëðkë ji. Tàsyk nuðèiuvome. Mus labai sujaudino ðisdràsus coming out�as. Ar þodþiø junginá �knygos su-darytoja�, iðreikðdami veiklos fiktyvumà, turëtumeraðyti kabutëse? � norëjome ðaukti per visà salæ, ta-èiau pasidrovëjome Neringos Mikalauskienës, tik-riausiai nemananèios, kad coming out�as èia pavar-totas reikiama prasme. Taigi ir neðaukëme � gal dël tomums niekas ir neatsiliepë. Ðtai tada pirmàsyk ir pa-jutome, kad geruoju èia nesibaigs � vakaras tæsis irtæsis, o mes (kol, sakykim, Valentinas Antanavièius,pats, beje, ne per seniausiai iðleidæs atsiminimø kny-gà, ðmaikðèiai pasakos, kaip jie, jaunieji tapytojai,Lazdynuose þaisdavæ badmintonà, o paskui pamaþuperëjæ prie kortø durniaus) kaip dusome, taip ir dusi-me. Tik vëliau, kalbant Repðiui ar dar kam nors, suþi-nosime, jog knyga, dël kurios pasiuntëme save dustiá erdvià �Titaniko� salæ, toji knyga, kuri, anot patiesautoriaus, tikrai patiksianti jo kartos þmonëms, sura-sianti gerbëjø tarp vyresniøjø, bet dël jo anûko drau-gø tai jau esà neaiðku, � yra papuoðta pavadinimu�perA.A. prizmæ�.Ðtai tada pakilome ir iðëjome � to mums buvo per

daug. Toks prizmës iðpopuliarëjimas Lietuvos kultû-ros padangëje vos per vienà savaitæ rodësi staèiai ne-padorus. Jeigu dar minutëlæ bûtume likæ salëje, mums,be abejo, bûtø pradëjæ atrodyti, kad esame atgrasus,egzaltuotas jaunuolis ið Martyno Petreikio darbø cik-lo �Egzistencinë individo bûtis postmodernioje visuo-menëje� (o juk ir stovëjome ten, kur tø darbø kabota),praëjusiais metais laimëjusio jaunojo tapytojo prizà, �ko jau ko, o tokios gëdos prieð save paèius uþsitrauktinenorëjome. Gal nuo ðiol jau kiekvienas intelektualasprivalo vaikðèioti ásitvëræs kaþkokià prizmæ? � svars-tëme, vis labiau jausdami, kad pro prizmæ þvilgsnisturi bûti ypatingas. Netgi kilo átarimas, kad ðitaip gali-ma pamatyti vien kaþkokius iðskirtinius dalykus, t. y.tokius, á kuriuos intelektualas gal në neþvelgtø, o vasovietinis inteligentas � praðom. (Reikðminga pauzë.)Ðioje erdvës ir laiko vietoje staiga uþmirðome, kad ga-lime laisvai kvëpuoti � juk esame iðëjæ, ir mûsø nesle-gia pareiga vaidinti kenèianèius. Taèiau jei ir nebûtu-me uþmirðæ, vargu ar bûtume ástengæ ðia privilegijanaudotis, nes kûniðkà dusulá, kuris lengvai tapo nuga-lëtas iðþengiant ið kultûrinës spûsties lauk, nepastebi-mai pakeitë metaforiðkas, simbolinis dusulys, � pakei-të turbût tà akimirkà, kai sumojome, jog dusimas eg-zistuoja nepriklausomai nuo oro kiekio (ir politinëssistemos), kad visi, visur, visada duso, nes tai � ne pa-sekmë, o sàlyga. Tik va tà akimirkà aptikome savestovinèius prieðais McDonald�s restoranà... (Vël reikð-minga pauzë.) Ðtai kodël mums norom nenorom tekopaþvelgti á pasaulá per mësainiø prizmæ, � jau buvomeprimokyti, kad vienintelis kur nors þiûrëjimo bûdasyra �per prizmæ�. Neneigsiu, likome suþavëti. O kaipaskui dar atidþiau pasiþiûrëjome pro Traðkiøjø Bul-vyèiø ir Majonezo Dëmiø Ant Mergaièiø Lûpø Priz-mæ, iðvis netekome amo � dievaþi, tai buvo pirmasmûsø matytas pasaulis, kuriam visiðkai nereikëjo oro;vadinasi, jame negalëjo bûti ir dusimo, nebuvo debiu-tø nei memuarø � tik ðypsojimasis, begalinis ðypsoji-masis, pabarstytas saldþia druska... Pasaulis, kurá vistiek kada nors pasirinksime vietoj to, kuriame sotina-masi raðant tekstus.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Per dusimo prizmæ

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

24 Galerija

Galerijoje �Aukso pjûvis� eksponuojama ta-pytojos Daigos Alise Freimane ir keramiko An-drio Vezio paroda �Kalëdos mumyse / InsideChristmas� � iðskirtinis, metø virsmo simbolinësgalios laukà prapleèiantis renginys. Abu meninin-kai jau daug metø rengia bendras parodas, abu per-galingai keliauja per pasaulá tiek tiesiogiai, tiekvirtualiai, teigdami, kad jø kûryba, kuriai bûdin-ga tikrumos ir regimybës prieðprieða, turi nema-þai sàlyèio taðkø.Menininkus sieja baltiðkoji prigimtis, nors kiek-

vienas jø pasiþymi individualia menine kalba. Jøkuriamas pasaulis kupinas begalës vaizdiniø, ku-rie iðsakomi simboliais, liudijanèiais mitinæ, on-tologinæ ir kosmologinæ tikrovës sandarà. Skir-tingas pasaulio jausminis suvokimas (vyriðkas irmoteriðkas) atskleidþiamas per dvimates � tapy-boje ir trimates � skulptûrinëje plastikoje � erd-ves. Ðios prieðybës suaktyvina þiûrovø dëmesá,priverèia suklusti þvelgiant á ávairiais rakursaispaliestas bûties temas.Parodoje �Kalëdos mumyse / Inside Christmas�

eksponuojamuose kûriniuose menininkai abstra-huota, saikingai apibrëþta kalba iðsako vizijø, sap-nø suþadintas bûsenas. Parodos pavadinimas, anotD. A. Freimane, �tai trapi kûno ir minèiø bûsena,

kurià bûtø galima palyginti su maþu vaiku, þai-dþianèiu su savimi. Nuoðirdþiai pasiduodami ðiamjausmui, patiriame savo asmenines Kalëdas, iðgy-vename pavasará ar bet kurá metø laikà. Tai dau-giau nei mûsø áprastinis þinojimas, tai atsisklei-dimai, atradimai, potyriai, pasitikëjimo ir tikëji-mo jausmas, suteikiantis mums dràsos ir stipry-bës keisti realybæ�.A. Freimane tapyba personalinëse, grupinëse

parodose iðsiskiria iðraiðkingomis kompozicijo-mis, dràsiais formø, spalvø deriniais. Tapytojaiatskleidþiant trapius jausminio pasaulio virpe-sius svarbi tiek dekoratyvi meninë raiðka, tiekmetaforø turtingas turinys. Nuolat ieðkodama pa-radoksø, gilinasi, kuo virsta regimojo pasauliosukurtos iliuzijos. Kitaip tariant, ji tiki, jog tai,kà mes suvokiame ir priimame kaip objektyviàtiesà, tëra labai maþa dalelë daug svarbesnës pa-slëptos tiesos.Nors parodoje D. A. Freimane eksponuoja tik

keturis tapybos darbus, jie aktyviai veikia erdvë-je. Menininkës tapybinës kalbos raiðkà, be abejo,lëmë universitetinës filosofijos studijos ir darbasdizaino srityje.D. A. Freimane 1984 m. baigë filosofijos stu-

dijas Latvijos universitete Rygoje, 1989 m. ákûrë

Rûta Marija PURVINAITË

Latvijosmenininkøduetas Kaune

vienà pirmøjø Latvijoje privaèiø modernaus me-no mokyklø bei nemaþai metø vadovavo rinko-daros ir vieðøjø ryðiø agentûrai. Parodose pradëjodalyvauti nuo 2008 m. Tapybos mokësi Escalierstudijoje ir Parsons universitete Paryþiuje, ágû-dþius tobulino pas profesorius K. Zarinsà (Latvi-ja), J. A. Annussà (JAV, Vokietija), U. Langen-bachà (Vokietija, Italija). D. A. Freimane tapybapelnë tarptautiná pripaþinimà, vien 2012 m. Pran-cûzijoje buvo surengtos septynios personalinës pa-rodos, jos kûriniai saugomi privaèiose kolekcijo-se Latvijoje, Prancûzijoje, JAV, Kanadoje, Azer-baidþane, Jungtiniuose Arabø Emyratuose. Ðiuometu gyvena ir kuria Paryþiuje.A. Vezis meno pasaulyje vertinamas kaip vienas

ryðkiausiø ðiuolaikiniø Latvijos keramikø. 1987 m.baigë Latvijos dailës akademijà. Parodose, simpo-ziumuose pradëjæs dalyvauti nuo 1980 m., ðian-dien menininkas jau sunkiai mena jø skaièiø. Ke-ramiko ryðiai su Lietuva uþsimezgë 1994 m. Kau-ne pradëjus organizuoti tarptautinius porcelianosimpoziumus, vëliau jis ne kartà dalyvavo èia ren-giamose keramikos meno parodose.A. Vezis dirba su ðamotu, akmens mase, taèiau

daugiausia dëmesio skiria porcelianui, kuris jambesàlygiðkai paklûsta. A. Vezis daþnai kuria eks-pozicijas-kompozicijas, jose pateikdamas gausy-bæ ávairiø formø, tarpusavyje besisiejanèiø turi-niu ar idëja, eksperimentuoja su spalvotomis gla-zûromis, ieðko naujø masës raiðkos galimybiø.Menininko kûriniø yra ásigijæ ðiuolaikiniai Lat-vijos, Argentinos, Rusijos meno muziejai, jo dar-bø saugoma privaèiose kolekcijose Bonoje, Ko-penhagoje, Maskvoje.Parodoje eksponuojami nedideliø apimèiø, tiek

formos, tiek spalvø ar faktûrø poþiûriais emocið-kai átaigûs darbai. Tai daugiasluoksniai pasakoji-mai apie gamtà, þemæ, þmogø. Saviti, fantastiniøpavidalø kûriniai kvieèia þiûrovà leistis kelionëná archetipiniø vaizdiniø pasaulá. Èia atrandame irsimboliø � þmogø-paukðtá menanèiø figûrø, va-zø, besisiejanèiø su gyvybës medþio ar kitais vaiz-diniais. Dailininkas savo kûriniuose maksimaliaiatskleidþia porceliano galimybes, jo nepaprastàplastiðkumà, iðraiðkingumà. Darbams áspûdingu-mo suteikia ir iðieðkoti spalviniø tonø deriniai,efektingos glazûros, faktûrø ávairovë.Menininkø kûrybà jungianèios sàsajos þiûrovui

átikinamai atskleidþia pasaulio pilnatvës vaizdà.

Paroda �Kalëdos mumyse / Inside Christmas�galerijoje � Aukso pjûvis� veiks iki vasario 15 d.

Daiga Alise FREIMANE. ,,Kalëdos mumyse�, 2012 m.

Andris VEZIS. ,,Personaþai�.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

25In memoriam

LIÛNË SUTEMA(ZINAIDA NAGYTË-KATILIÐKIENË)

1927 07 05 � 2013 01 16

Dar viena didþiulë lietuviø literatûros netek-tis � Lietuvà pasiekë þinia, kad sausio 16 d. Jung-tinëse Amerikos Valstijose, Lemonte, eidama að-tuoniasdeðimt ðeðtuosius metus, mirë þymiausiamûsø iðeivijos poetë, paskutinë �beþemiø kartos�atstovë, Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno pre-mijos laureatë Liûnë Sutema (Zinaida Nagytë-Ka-tiliðkienë).Gimusi 1927 m. liepos 5 d. Maþeikiuose,

1944 m. liepà ji kartu su tëvais buvo priversta pa-likti Lietuvà ir pasitraukti á Vakarus. Ten, Vokieti-joje, baigë gimnazijà, paskui Insbruko bei Freibur-go universitetuose studijavo vokieèiø literatûrà irfilosofijà. Vokietijoje susipaþino su savo bûsimuvyru raðytoju Mariumi Katiliðkiu. 1949 m. poetëpersikëlë á JAV, ásikûrë Lemonte, kur gyveno ikimirties.Raðyti Liûnë Sutema pradëjo 1941 m., paska-

tinta brolio poeto Henriko Nagio. Kûrybà spausdi-no JAV lietuviø þurnale �Metmenys�, laikraðtyje�Naujienos�, savaitraðèiuose �Nepriklausoma Lie-tuva�, �Dirva� ir kt. Be savo kûrybos, poetë darvertë poezijà ið vokieèiø ir latviø kalbø. Èikagojebuvo iðleisti jos poezijos rinkiniai �Tebûnie tary-tum pasakoj� (1955), �Nebëra nieko svetimo�(1962), �Bevardë ðalis� (1966), �Badmetis� (1972),�Vendeta� (1981), �Graffiti� (1993). Lietuvoje pa-sirodë jos �Poezijos rinktinë� (1992), paskutinysiseilëraðèiø rinkinys �Tebûnie� (2006), ávertintas2007 m. Nacionaline kultûros ir meno premija, beiligi ðiol pilniausia poezijos rinktinë �Sugráþau�(2009). Tais paèiais metais pasirodë ir poetës kûry-bai skirta Virginijos Paplauskienës monografija�Liûnë Sutema: gyvenimo ir kûrybos kelias�.Profesorius Rimvydas Ðilbajoris kitados raðë,

kad �Liûnës Sutemos poezija, gaji, neprijaukina-ma, skaudi, giliai suleido savo atkaklias ðaknis ámûsø iðeivijos kultûrinës sàmonës klodà ir liks te-nai, gal paskutinis gyvas þenklas, kai toji sàmonëjau bus sausa ir kieta, kaip badmeèio molis�. PerNepriklausomybës deðimtmeèius jos poetinis þo-dis tvirtai sugráþo ir á gimtàjà Lietuvà, neiðtrina-mai tapdamas visos lietuviø kultûros savastimi. Þo-dis, kuris, anot to paties R. Ðilbajorio, �nëra neilabai jaukus, nei raminantis, bet jis turi aðtrià, ge-lianèià gyvybæ, kurios pati galutinë, lemianti ap-raiðka vis dëlto yra ðviesus kûrybos dþiaugsmas�.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Niekieno þemë

I

Bus ilgas ruduo vijokliams,kurie nebeturi á kà atsiremt,jie paðiurpæ kabinsis á vëjusir sukris ant sugriautø namø pamatø,po didþiosios ðalnos �ir juodom nesutraukomom virvëmprisirið prie jø �

Bus sunkus ruduo vynuogynams,kurie nebegali savæs atiduot,jø persirpusios, lipnios kekësnusvirs iki pat ðaknø,po didþiosios ðalnos �ir garuos neragautas, nepaliestas vynasdienomis aitrus nuo ðlaitø �

II

Niekieno Tu, palaimink mano lupas,kai Tave jos palies,be ðypsenos, neapykantos, skausmoir tylës � tylës �ir bus, lyg sudþiûvæ, pasimetusios sëklos,laukianèios kantriai Tavosios drëgmës,kad galëtø prigyti ir vël gyvent �

Dar niekieno Tu,palaimink mano lûpas,kad jos neiðduotø Tavæs �

Poezijos rinktinë: Eilëraðèiai. � Vilnius: Vaga, 1992.

Noriu gráþti namo

Aðtrus ir kietas mano ilgesio aðmuo,su juo iðpjausèiau visuos kaðtanuos,pro kuriuos praëjau:NORIUGRÁÞTINAMO�

(O ðirdyje atsargiai árëþiau:negaliu, bijau, negaliu...)

ir pavasará, kai pro tankius lapus,prasilauð, lyg balti balandþiai þiedai,þydës ir manasis ðauksmas:n o r i u g r á þ t i n a m o �

(Tik ðirdyje paliks tas pat negyjàs:negaliu...)

Nerimstantis ir piktas mano ilgesio aðmuo,su juo iðpjausèiau vaismedþiø soduos,kuriuose buvau: NORIU GRÁÞTI NAMO �

(O ðirdyje plonai iðvedþiojau:negaliu, bijau, negaliu...)ir rudená, kai vëjuotom naktim

krisdami vaisiai nejaukiai skambës,aidës ir manasis ðauksmas:n o r i u g r á þ t i n a m o �

(Tik ðirdyje paliks tas pat negyjàs:bijau...)

Poezijos rinktinë: Eilëraðèiai. � Vilnius: Vaga, 1992.

po saulës gràþos �

Auga veðlios pusnys abipus kelioá tavo namus �,kad þydëtø krûmai abipus kelioá tavo namus �kai þydës jie, iðkirsiu visus,kad jø ðaknys paleistø tave,ir man atiduotø tave �

tuomet gal ir að turëèiau anàpalaimintà tikrumàþodþiø, kuriuos kalbu,tikrumà spalvø seniai nematytø,vardø, tik pusiau paliestiem daiktam,ir tikrumà, tvinksintá gysloseniekados negirdëtø liaudies dainø �

Að turiu turëti tave,kad iðplaukus ið pusniø vejatarp mûsø nebûtø tokia platinepereinama �kad nors bûèiau tikra vynuogyno derlium,kurá auginu iðnuomotam lauke �jo sultimis raminu tavo troðkulá,ir svaiginu save.

Að turiu turëti tave,að turiu matyti,kokios ðaknys laiko tave,kad tu augi savin, neviltin �,kada að taip dþiaugsmingai vejuosi,lyg taukinis vijoklis paþemebe jokios atramos �

Poezijos rinktinë: Eilëraðèiai. � Vilnius: Vaga, 1992.

Liûnë SUTEMA

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

26 d., ðeðtadiená, 17 val. Vakaras su þurnalistuHenriku Vaitiekûnu. Taip pat dalyvaus astrologasNaglis Ðulija. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.30 d., treèiadiená, 18 val. Fortepijoninës muzi-

kos vakaras. Petras Geniuðas (fortepijonas). Progra-moje: Franzo Schuberto Sonata c-moll ir NoveletëNr. 8, Sergejaus Prokofjevo Sonata Nr. 7. Bilietøkainos � 15, 20 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�

VII 14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat pla-tina Tiketa.

24 d., ketvirtadiená, 27 d., sekmadiená, 18.30 val.premjera! Didþiojoje scenoje � �Jeruzalë�. Ekscen-triðka tragikomedija pagal Jez Butterworth. Reþi-sierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilietø kainos � 40, 60, 80 Lt.25 d., penktadiená, 18.30 val. Didþiojoje sce-

noje � �Moderatoriai�. Vienos dalies forumas. Re-þisierius Andrius Kurienius. Spektaklio trukmë �1.20 val. Bilieto kaina � 35 Lt, moksleiviams irstudentams � 20 Lt.25 d., treèiadiená, 19 val. Maþojoje scenoje �

Inger Hagerup �Stiklinë arbatos su citrina�. Vie-nos dalies komedija. Reþisierë Danutë Juronytë.Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.26 d., ðeðtadiená, 12 val. Rûtos salëje � Lewiso

Carrollo �Alisa stebuklø ðalyje�. Spektaklis vai-kams nuo 8 m. Adaptacijos autorë ir reþisierë EwaPiotrowska. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietokaina � 15 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18.30 val. Didþiojoje scenoje �

�Laimingi�. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedri-cho von Schillerio �Klastà ir meilæ�. ReþisieriusArtûras Areima. Spektaklio trukmë � 2.40 val. Bi-lietø kainos � 30, 40, 60 Lt.27 d., sekmadiená, 15 val. Rûtos salëje � Sofi

Oksanen �Apsivalymas�. Vienos dalies drama. Re-þisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 35 Lt.29 d., antradiená, 30 d., treèiadiená, 18 val. Il-

gojoje salëje � Antono Èechovo �Palata�. Vienosdalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisie-rius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 1.50 val.Bilieto kaina � 60 Lt.29 d., antradiená, 18 val.Rûtos salëje �VðÁ �Lai-

mingi þmonës�: Vytauto V. Landsbergio �Atëjau,pamaèiau, negalëjau, arba visiðkas Rudnosiukas�.Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems. Re-þisierius Vytautas V. Landsbergis. Spektaklio truk-më � 1.15 val. Bilieto kaina � 40 Lt.30 d., treèiadiená, 18.30 val. Didþiojoje scenoje �

LMTA Silvos Mieliauskaitës-Krivickienës kursas:Fiodoro Dostojevskio �Broliai Karamazovai�. Re-þisierë Silva Mieliauskaitë-Krivickienë. Spektakliotrukmë � 2 val. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

26 Kampas

Kauno kamerinis teatras24 d., ketvirtadiená, 18 val. Daivos Èepauskai-

tës �Diena ir naktis�. Dviejø daliø drama. Spektak-lio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.25 d., penktadiená, 18 val. Michalo Walczako

�Pirmasis kartas�. Dviejø daliø spektaklis. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. Konstantino Kostenko

�Hitleris ir Hitleris�. Dviejø daliø spektaklis. Re-þisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.27 d., sekmadiená, 18 val. Aleksandro Volodi-

no �Penki vakarai�. Dviejø daliø romantinë dra-ma. Reþisierius Algimantas Pociûnas. Spektakliotrukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18

val., VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taippat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

Kauno valstybinis muzikinis teatras24 d., ketvirtadiená, 18 val. Johanno Strausso

�Èigonø baronas�. Dviejø daliø operetë. Reþisie-rius Gediminas Ðeduikis, dirigentas Virgilijus Vi-sockis, scenografas ir ðviesø dailininkas Andu Du-mitrescu (Rumunija), kostiumø ir grimo dailinin-kas Juozas Statkevièius, choreografas Dainius Ber-vingis, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, RasaVait-kevièiûtë. Dainuoja: R. Vaicekauskaitë, M. Zim-kus, T. Ladiga, R. Zaikauskaitë, J. Tomkutë, G. Juk-nevièiûtë, E. Chrebtovas, E. Bavikinas, D. Vëbra,R. Karalevièius. Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80,150 Lt.25 d., penktadiená, 18 val. Charleso Gounod

�Faustas�. Trijø veiksmø opera. Dirigentas JuliusGeniuðas, reþisierius Gintas Þilys, dailininkë Vir-ginija Idzelytë, choreografas Dainius Bervingis.Spektaklio trukmë � 3 val. Dainuoja: K. Zmailaitë,R. Zaikauskaitë, G. Juknevièiûtë, M. Zimkus, L.

Kauno valstybinis lëliø teatras

26 d., ðeðtadiená, 12 val. �Princesës gimtadie-nis�. Pasaka apie iðpuikusià princesæ ir geraðirdákuprelá. Nuo 5 m. Reþisierius Algimantas Stanke-vièius. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.27 d., sekmadiená, 12 val. �Zuikio kaprizai�.

Spektaklis-þaidimas apie tai, kas nutiko uþsispy-rëliui zuikuèiui. Nuo 3 m. Reþisierius AlgimantasStankevièius. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.27 d., sekmadiená, 16 val. Tauragës asociaci-

jos �Maþoji scena� teatras pristato tragikomedijà�8 mylinèios moterys�. Reþisierë Genovaitë Urmo-naitë. Bilieto kaina � 20 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�

17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietustaip pat platina Bilietø pasaulis.

25 d., penktadiená, 18 val. epo �Vilgaudas�premjera. Idëjos autoriai � ArnasMikalkënas ir Jus-tinas Kalinauskas. Bilieto kaina � 15 Lt, mokslei-viams, studentams, senjorams, þmonëms su ne-galia ir turintiems �Daily Card� nuolaidø korte-læ � 10 Lt. Bilietus galima ásigyti Kauno meni-ninkø namø �Mûzø svetainëje� (I�IV 10�13 val.,14�17 val., V 10�13 val., 14�16 val. ir prieð rengi-ná), taip pat visose Tiketa kasose (aptarnavimo mo-kestis iki 4 Lt).26 ir 27 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val.

Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje � varpømuzikos koncertai. Skambës Viktoro Kuprevièiauskûriniai. Kariljonu skambins Giedrius Kuprevièius.Kauno menininkø namuose, �Mûzø svetainë-

je�, iki vasario 22 d. veikia Gvido Latako tapybosdarbø paroda �Laimingi�, o Parodø salëje iki va-sario 8 d. � paroda �Ðnabþdesys�, dedikuota M.Rostropovièiui, kurioje eksponuojami autoriø Auð-

25 d., penktadiená, 19 val. �Katytë P� (N-18).Pagal Evos Ensler pjesæ �Vaginos monologai�. Reþi-sierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val.Bilietø kainos � 30, 35 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. Mario Fratti �Sesuo�

(N-16). Reþisierius Artûras Þukauskas. Spektakliotrukmë � 1 val. Bilieto kaina � 30 Lt.27 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Si-

dabrinis fëjos ðaukðtelis�. Spektaklis vaikams. Re-

Mikalauskas, R. Baranauskas, R. Karalevièius. Bi-lietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.26 d., ðeðtadiená, 18 val. Emmerich (Imre)

Kalmano �Grafaitë Marica�. Trijø veiksmø ope-retë. Reþisierius Alexey Stepaniuk (Rusija), di-rigentas Jonas Janulevièius, scenografas FriederKlein (Austrija), kostiumø dailininkë KotrynaDaujotaitë, choreografas David Avdysh (Rusi-ja). Vaidina: N. Vilkanauskaitë, R. Baranauskas,G. Maciulevièius, Þ. Voronovas, Þ. Lamauskie-në, D. Dirginèiûtë, R. Ðimukauskas (debiutas),D. Vëbra, R. Tallat-Kelpðaitë, R. Mickus. Spek-taklio trukmë � 3.15 val. Bilietø kainos � 15, 20,35, 40, 100 Lt.27 d., sekmadiená, 12 val. �Sniego karalienë�.

Dviejø daliø baleto spektaklis vaikams H. Ch. An-derseno pasakos motyvais, pagal Edvardo Griegoir Jano Sibeliuso muzikà. Choreografas Aleksan-dras Jankauskas, dirigentas Jonas Janulevièius, dai-lininkë Ramunë Skrebûnaitë. Spektaklio trukmë �2 val. Bilietø kainos � 7, 15, 20, 25, 50 Lt.27 d., sekmadiená, 18 val. Johanno Strausso

�Naktis Venecijoje�. Trijø veiksmø operetë. Re-þisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas,dailininkas Eldor Renter (Estija). Vaidina: L. Pau-tienius, N. Vilkanauskaitë, M. Zimkus, G. Peèky-të, T. Ladiga, B. Þelvys, S. Tarakevièiûtë, D. Vëb-ra, R. Ðimukauskas (debiutas), V. Sagaitytë, P. Pet-ryða, E. Kondrackis. Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.30 d., treèiadiená, 18 val. premjera! Eglës Ðpo-

kaitës baleto mokyklos vienos dalies B. Pavlov-skio baletas vaikams �Snieguolë ir septyni nykð-tukai�. Bilietø kainos � 7, 15, 20, 25, 50 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

þisierë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bi-lieto kaina � 15 Lt.30 d., treèiadiená, 19 val. Aleksej Slapovskij

�Nuo raudonos þiurkës iki þalios þvaigþdës� (N-16). Reþisierius Darius Rabaðauskas. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

27Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: jakuciunas@gmail.com

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë,Aldona Þemaitytë,Romualdas Rakauskas,Eugenija Þakienë,Gediminas Jankauskas,Gediminas Jankus,Zenonas Baltruðis,Lina Navickaitë.

Dël poeto Stasio STACEVIÈIAUSmirties nuoðirdþiai uþjauèiamevelionio ðeimà ir draugus.

Lietuvos raðytojø sàjunga

ros Andziulytës, Aistës Juðkevièiûtës, Evos Po-hlke, Gintauto Vaièio darbai. Á parodas áëjimas ne-mokamas.

Maironio lietuviø literatûros muziejuje (Rotu-ðës a.13, Kaunas) ðiuo metu veikia parodos:�Sugráþimai� (skirta iðeiviø raðytojø kultûri-

niam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944�1950 metais),�Maironis ir jo epocha. �...palieku visà mano

judomàjá turtà� � ið Maironio lietuviø literatûrosmuziejaus rinkiniø;Algimantui Mackui (1932�1964) skirta paro-

da;�Laiko akimirksniai ðvieèia amþinybës kelià�

(Vandai Zaborskaitei � 90);�Poeto keliais ir keleliais� � Maironio memo-

rialiniø vietø fotografijos;�Mano malda ið senelio knygutës� � dailinin-

kës, Maironio giminaitës Filomenos Linèiûtës-Vai-tiekûnienës tapyba;Fotomenininko Alberto Ðvenèionio �Lietuvos

piliakalniai�;Moksleiviø pieðiniai pagal Jono Maèiulio-Mai-

ronio kûrybà.

24 d., ketvirtadiená, 18 val.KTKC (A. Jakðto g.18) � tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems�Prie molberto�: diptikas (akrilas). Veda dailinin-kas Gvidas Latakas. Informacija tel. (8 679) 36715.26 d., ðeðtadiená, 15 val.KTKC�paskaita �Gim-

dymo slëpiniai: tëvai ir vaikai�. Lektorius Alek-sandras Þarskus. Susitikimas su istoriku KæstuèiuKasparu � �Pamokos pas Mokà. Liaudies filosofi-jos gelmës�, II d.28 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veik-

los studijoje (Kalnieèiø g. 180) � mokymai jauni-mui ir suaugusiesiems �Kûrybos dþiaugsmai�. Ve-

29 d., antradiená, 15 val. Kauno miesto muzie-juje (M. Valanèiaus g. 6) � Treèiojo amþiaus uni-versiteto uþsiëmimas tema �Kaunas ir AdomasMickevièius (XIX a. radþia)�.

26 d., ðeðtadiená, 18 val.VU Ðv. Jonø baþnyèio-je � ciklo �Septyni vargonø muzikos ðimtmeèiai� XIkoncertas. Skambës vokieèiø kompozitoriaus Johan-no Kuhnau Ðeðios biblinës sonatos, kurias atliks VUvargonininkas dr. Vidas Pinkevièius. Bilieto kaina �15Lt,moksleiviams, studentams, neágaliesiems ir sen-jorams su paþymëjimais � 10 Lt. Bilietai parduodamiprieð koncertà renginio vietoje.

30 d., treèiadiená, 17 val. Lietuvos þurnalistødraugija (LÞD) pristatys dailininko ir þurnalistoVaidoto Þuko knygà �Molëtai 625 � þmonës, isto-rija, gamta�. Dalyvaus: autorius Vaidotas Þukas,archeologë dr. Elena Pranckënaitë, Giedraièiø ðvie-suoliø Mato ir Malvinos Valeikø anûkë kaunietëElona Ruzgienë, dailininkas Donatas Ivanauskas,fotografai Algimantas ir Mindaugas Èerniauskai.Renginá ves þurnalistë Graþina Viktorija Petroðie-në. Áëjimas nemokamas.

26 d., ðeðtadiená, 11 val. Kauno technologijosuniversiteto Humanitariniame fakultete, M. auloje(Gedimino g. 43) Lietuvos universitetø moterø aso-ciacija (LUMA) kvieèia á susitikimà su dailininku-architektu Jonu Lukðe. Veiks autoriaus Kauno ðven-toviø pieðiniø paroda. Susitikime ir pokalbiuose apiekultûros paveldo vertybes, Kauno ðventoves daly-vaus titulinis Abziri vyskupas ir Kauno arkivysku-pijos augziliaras (arkivyskupo ordinaro padëjëjas)Kæstutis Këvalas, Br. kun. Paulius Saulius BytautasOFM, VDU Azijos studijø centro vadovas dr. Aure-lijus Zykas, inþinierius Romualdas Zubinas, archi-tektas Rimantas Zimkus. Po susitikimo koncertuosfleitininkë Lidija Gomolickaitë-Grudzinskaitë.

27 d., sekmadiená, 12 val. Kauno águlos kari-ninkø ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19, Kaunas),III a. vyks XXVII knygos mëgëjø draugijos konfe-rencija �Lietuviø protëviø dvasinis testamentas�,skirta Draugijos atkûrimo deðimtmeèiui. VeiksDraugijos parengtø ir iðleistø leidiniø paroda, kon-certuos Kauno rajono Raudondvario ansamblis �Pi-liaroþë�(vadovas Algirdas Svidinskas).

da dailininkë Dalia Þiurkelienë. Informacija tel.(8 670) 49904.29 d., antradiená, 18 val. KTKC � mokymai

jaunimui ir suaugusiesiems �Vakarojimai seklyèio-je�: ðlepeèiø vëlimas. Veda Daiva Vainauskienë.Informacija tel. (8 679) 36715.30 d., treèiadiená, 18 val. KTKC � romansø va-

karas su folkloro ansambliu �Liktuþë�. Vadovë Jû-ratë Svidinskienë.

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejausPaveikslø galerijoje (K. Donelaièio g. 16, Kaunas)visø meno mylëtojø laukia paroda �Geriausias2012-øjø metø kûrinys�. Tai itin demokratiðka pa-roda, kurioje meno kûrëjai ir visuomenë turi gali-mybæ iðrinkti geriausià praëjusiø metø kûriná. �Ge-riausio metø kûrinio� paroda turi ir apþvalginæ po-tekstæ: galima pamatyti, kokios tendencijos vyraujamene, o kadangi ði paroda neturi koncepcijos, me-nininkams nereikia taikytis prie duotos temos, jieturi galimybæ á parodà atneðti tai, kuo gyvena, kaipjø iðgyvenimai persikûnija á meno kûrinius.Ðiemet parodoje pristatoma beveik 90 darbø, tarp

kuriø kiekvienas lankytojas tikrai atras jam labiau-siai patikusá. Balsuoti uþ labiausiai patikusá kûri-ná gali kiekvienas parodos lankytojas iki vasario15 d. 17 val. Laureatø paskelbimas ir apdovanoji-mas vyks vasario 16-àjà, Lietuvos valstybës atkûri-mo dienà, 16 val.

24 d., ketvirtadiená, 18 val. galerijoje �Menoparkas� (Rotuðës a. 27, Kaunas) � menininko Al-fonso Vilpiðausko knygos pristatymas. Pristatymedalyvaus Alfonsas Vilpiðauskas, leidyklos �Artse-ria� direktorë menotyrininkë dr. Danutë Zovienë,menotyrininkë doc. dr. Rasutë Andriuðytë-Þukie-në. Akordeonistai Matas Barakauskas ir AudriusDauèianskas atliks A. Piazzollo kûrinius.

www.nemunas.net . 2013 m. sausio 24�30 d., Nr. 3 (852)

28

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus M. Þilinsko dailës galerijoje atnau-jinta XVI-XVIII a. Italijos dailës ekspozicija.Nevykdami á Romà, Paryþiø ar Londonà galime pasigërëti pasaulyje þinomø meninin-

kø kûriniais, kurie po ilgokos pertraukos sugráþo á sales. Èia lankytojø laukia pakeista iratnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailës ekspozicija.Joje � vertingiausi muziejuje saugomø Italijos menininkø kûriniai bei kitø ðaliø dai-

lininkø, kurie mokësi ar sëmësi ákvëpimo Italijoje, darbai. Ðiø kûrëjø vardais pagrástaididþiuojasi Londono nacionalinë galerija, Luvras, Getty muziejus Los Andþele ir kitididieji pasaulio muziejai. Dauguma jø á Nacionaliná M. K. Èiurlionio dailës muziejøpateko ið senøjø dailës kolekcijø, kurios buvo sudaromos Lietuvos dvaruose. Tai � iðsau-goti kunigaikðèiø Oginskiø, grafø Tiðkevièiø, baronø von der Roppø ir kitø garsiøjøLietuvos giminiø rinkiniø likuèiai. Juos puikiai papildo Vakarø Berlyne gyvenusio ko-lekcininko Mykolo Þilinsko (1904-1992) Lietuvai padovanoti darbai.Ekspozicijoje atsiskleidþia Italijos regionø ávairovë, stiliø bei þanrø kaita. Èia galima

pamatyti dar renesansinës rimties paþenklintø darbø, tokiø kaip Jacopo Palma Il Vecchio�Ðvè. M. Marija su ðv. Margarita ir ðv. Roku� bei manieristinës dailës paveiktø kûriniø,kuriø bene þymiausias yra Parmigianino ratui priskiriamas �Kûdikio Jëzaus maudymas�.XVII a. pradþioje Romoje iðsikristalizavo dvi ankstyvojo baroko kryptys. Viena jø

sekë antika bei Renesanso daile ir vëliau buvo pavadinta Bolonijos akademizmu. Ekspo-zicijoje jai charakteringiausiai atstovauja Domenichino ir Guercino dirbtuvëse sukurtidarbai bei Italijoje ilgà laikà gyvenusio ir kûrusio prancûzo Simono Vouet drobë �Mer-kurijus ir trys gracijos�. Kita ankstyvojo baroko kryptis, karavadþizmas, susijusi su vienugarsiausiø to meto meistrø Michelangelo Merisi da Caravaggio vardu. Realistinë, stipriudramatizmu alsuojanti Caravaggio tapyba padarë milþiniðkà átakà to meto kûrëjams. Jàpuikiai iliustruoja Francesco Rusticio, Pietro della Vecchia�os ir ankstyvieji Luca�osGiordano kûriniai.Brandaus baroko dinamiðkumas, teatraliðkumas, pabrëþtas juslingumas atsisklei-

dþia Salvatoro Rosa�os, Guido Cagnaccio ir Giovannio Francesco Romanellio drobë-se. Puoðnià, gracingà vëlyvojo baroko dailæ geriausiai reprezentuoja Francesco Fonte-basso kûriniai.Kontrreformacijos laikotarpiu Italijos mene vyravusius religinius siuþetus nuo XVII a.

vidurio daþnai keièia mitologiniai, vis populiaresnis tampa peizaþas. Ekspozicijoje gali-ma atrasti tiek klasikinio, idealizuoto (Philips Augustijn Immenraet �Peizaþas su kriok-liu�), tiek tikslaus realistiðko (Francesco Tironi �Venecija. Vaizdas su Santa Maria dellaSalute baþnyèia�), tiek romantizuoto (Leonardo Carlo Coccorante �Audringos jûros pa-krantëje�) peizaþo pavyzdþiø.Ávairi ir eksponuojamø darbø geografinë kilmë. Rodomi Bolonijos, Romos, Genujos ir

kitø Italijos regionø atstovø kûriniai. Gausiausiai pristatoma dþiugi, ðviesos ir spalvøprisodrinta Venecijos tapyba bei anuomet Ispanijai priklausiusio Neapolio dailës mo-kykla, iðsiskirianti tamsesniu, sodresniu koloritu bei pagarba Caravaggio pradëtai ir Ju-sepe�s de Ribera�os iðpuoselëtai realistinei tapybos tradicijai.