VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS...respondentų temperamento tipai ir jų ryšys su kalbėtojo sakytinės kalbos tempu, amžiaus skirtumo ir kalbos tempo koreliacija, skaitymo įgūdžių

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

LITUANISTIKOS KATEDRA

KAROLINA KANTAUTAITĖ

TEMPERAMENTO ĮTAKA KALBĖJIMO IR SKAITYMO TEMPUI

Bakalauro baigiamasis darbas

Lietuvių filologijos ir leidybos studijų programa, valstybinis kodas 612U10016

Lietuvių filologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) prof. dr. Asta Kazlauskienė _________ ___________ (parašas) (data)

Apginta doc. dr. Rūta Eidukevičienė ________ ____________ (parašas) (data)

Kaunas, 2020

2

TURINYS

Temperamento įtaka kalbėjimo ir skaitymo tempui (santrauka) ....................................................... 3

Temperamental impact on oral reading and speaking rates (summary) ............................................ 4

Įvadas ............................................................................................................................................. 5

1. Temperamentas ir kalba: teorinės prielaidos ................................................................................ 8

1.1 Temperamento tipų ypatybės ................................................................................................ 8

1.2 Ekstraversijos ir intraversijos skirtumai ................................................................................ 9

1.3 Psichologinis testavimas ..................................................................................................... 11

1.4 Temperamento poveikis kalbai ir kalbos pasiekimams ........................................................ 11

2. Temperamento tipo ir kalbos tempo sąsajų rezultatai ................................................................. 14

2.1 H. Aizenko temperamento tipų tyrimo rezultatai ................................................................. 16

2.2 Skaitymo tempo nustatymas sakytinėje kalboje ................................................................... 17

2.3 Amžiaus ir skaitymo įgūdžių poveikis skaitymo tempui ...................................................... 20

2.4 Kalbėjimo tempo nustatymas spontaniškoje kalboje............................................................ 23

2.5 Amžiaus ir skaitymo įgūdžių poveikis spontaniškos kalbos tempui ..................................... 26

Išvados.......................................................................................................................................... 30

Literatūra ...................................................................................................................................... 31

3

TEMPERAMENTO ĮTAKA KALBĖJIMO IR SKAITYMO

TEMPUI (SANTRAUKA)

Bakalauro darbe analizuojama asmens individualiųjų, paveldėtų psichologinių savybių ir jo

kalbėjimo bei skaitymo tempo sąsaja. Suformuluotas tikslas – nustatyti, ar temperamentas ir

temperamento nulemtos asmeninės savybės gali daryti įtaką žmogaus kalbai ir kalbėjimo greičiui.

Analizuojant temperamento ir kalbos koreliaciją bei kylančias komunikacijos problemas,

buvo atliktas tyrimas, susidedantis iš H. Aizenko (H. Eysenck) temperamento nustatymo testo,

skaitymo balsu bei spontaniškos kalbos užduočių. Eksperimento metu kiekvienas dalyvis turėjo

atsakyti į užduodamus klausimus ir perskaityti parinktą ištrauką balsu be išankstinio pasiruošimo.

Tyrime dalyvavo 40 skirtingo temperamento tipo žmonių (32 moterys ir 8 vyrai), kurių amžius

svyravo nuo 18 iki 44 metų. Tyrimo dalyvių nebuvo galimybių subalansuoti pagal lytį (vyrai

atsisakydavo dalyvauti tyrime), todėl lyties požiūriu rezultatai nenagrinėjami.

Panašūs moksliniai darbai, kai siekiama išsiaiškinti, ar psichologinės savybės turi ryšį ir

veikia vaiko, suaugusio žmogaus kalbos sutrikimus bei kalbėjimo stilių buvo atlikti užsienyje, tačiau

Lietuvoje suaugusių asmenų kalbos ir temperamento tipų įtaka iki šiol neanalizuota.

Atlikus tyrimą nustatyta, jog ekstravertų skaitymo ir kalbėjimo tempas yra greitesnis nei

intravertų, šie skirtumai statistiškai reikšmingi, todėl galima daryti prielaidą, jog choleriko ar

sangviniko temperamento tipą turintis asmuo geba greičiau atlikti kalbos užduotis, geba sklandžiai

pagrįsti savo nuomonę, pasižymi turtingesniu kalbiniu žodynu. Be to, gauti rezultatai leido patikrinti,

ar informantų amžius bei jų skaitymo įgūdžiai gali daryti įtaką jų kalbos greičiui. Tačiau šie veiksniai

turi įtakos tik atliekant skaitymo užduotį, o spontaniškai kalbai reikšmingos įtakos neturi.

Kadangi surinkti garso įrašai ir atlikta transkripcija leidžia išsamiai nagrinėti dalyvių

rezultatus, todėl tolesnis šio tyrimo objektas galėtų būti ekstravertų ir intravertų kalbos užduočių

greitesnis ar lėtesnis atlikimas, gilinantis į respondentų suvokimą ir jo galimybes.

4

TEMPERAMENTAL IMPACT ON ORAL READING AND

SPEAKING RATES (SUMMARY)

The main objective of this thesis concerns the analysis of an individual’s inherent

psychological characteristics and her or his speaking and oral reading rates. The aim of this work is

to determine whether temperament and individual’s hereditary traits can have significant influence

on that person’s manner of speech.

To properly analyze the correlation between temperament and diction and the potential

obstacles, which might arise, a research was conducted to identify selected individuals’ personality

types using Hans Eysenck’s “Four Personality Test”, as well as testing them through spontaneous

oral reading and speaking exercises. During the process of the experiment all participants were

requested to answer certain questions and read a randomly provided text without them having prior

knowledge or preparation. The research focus group consisted of 40 carefully selected men and

women to ensure an even mix of diverse personality types. The age of participants varied from 18 to

40 years old.

Similar scientific experiments to determine if psychological features have any relation to

speech impairments and person’s speaking rate have been conducted in foreign countries, while

possible correlation between the speaking manner and personality type of an adult has never been

analyzed in Lithuania.

The conducted experiment revealed statistically significant information about the reading

and speaking speed of an individual with an extrovert’s personality, which was significantly more

rapid than the person categorized as an introvert. As a result, it can be claimed that individuals with

the “choleric” and the “sanguine” types of personality struggle less during speaking exercises, express

and support their opinion with fluency, as well as possess a wider vocabulary. The research provided

invaluable data to help determine whether age and reading ability of the participant had any direct

impact on their reading rate. This categorization, however, was applicable only to the exercise where

participant’s reading speed was determined, and had no significant impact or implication on their

speaking rate.

Considering that the collected data, voice recordings and their transcripts allow complete

examination of the final results, further objective might be a linguistic comparison between the

extroverted and introverted individuals, with a focus on vocabulary and the clarity and precision of

diction.

5

ĮVADAS

Sakytinė kalba pasižymi didele kalbėjimo ar skaitymo tempo įvairove. Kalbėjimo tempas

yra ne tik savitas kiekvieno asmens bruožas, nuo kurio priklauso, ar sakoma kalba bus suprasta

teisingai, tačiau ir sudėtingas kalbos reiškinys, sujungiantis biologinius ir psichologinius asmens

ypatumus. Šiame darbe analizuojami dalyvavusių tyrime asmenų sakytinės kalbos įrašai, kuriuos

galėjo nulemti įvairūs individualūs veiksniai.

Naujumas ir aktualumas. Individualiojo kalbėjimo ar skaitymo tempo tyrimų, kuriuose

nagrinėjama asmens kalbėjimo greičio koreliacija su kalbėtojo individualiosiomis savybėmis

(amžius, lytis, analizuojamojo nuotaika) galima rasti ir Lietuvoje. A. Girdenio ir A. Lakienės teigimu,

informanto amžius yra svarbiausias kriterijus vertinant kalbėtojo greitį (Girdenis, Lakienė, 1975, 72).

A. Kazlauskienės ir K. Veličkaitės straipsnyje „Pastabos dėl lietuvių kalbėjimo tempo“ pastebėtos

panašios tendencijos lyginant jaunąją ir vyresniąją kartas (daugelis jaunuolių kalbėjo gerokai greičiau

nei vyresnieji). A. Kazlauskienės ir K. Veličkaitės tyrime statistinės analizės rezultatai rodo, jog

abiejų grupių kalbėjimo greičio skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Pasinaudojus statistinės

analizės duomenimis, įvertinti ir tyrime dalyvavusių informantų rezultatai. Pastarojo tiriamojo darbo

pagrindinėse išvadose pastebima, jog kalbėjimo tempas labiausiai priklauso nuo individualiųjų

asmens savybių, kadangi jos kinta ne taip greitai, yra pastovios. Būdo bruožai labiausiai lemia

bendrąjį kalbėjimo tempą, pagal jį vėliau skirstome žmones į greitakalbius ar lėtakalbius. Pastebima,

kad pats kalbėjimo tempas susideda iš daugelio lingvistinių ir nelingvistinių parametrų

(Kazlauskienė, Veličkaitė 2003, p. 54–56). Vienas į paralingvistinių parametrų sritį patenkančių

faktorių – temperamentas, kurį šiame baigiamajame darbe ir bandoma susieti su asmens skaitymo ir

kalbėjimo greičiu.

Psichologė N. Ignatova (Ignatova, 1999) savo darbuose taikė panašius metodus – pasitelkė

psichologinių ypatumų analizę siekdama atrasti ryšį su informanto sakytinės kalbos parametru. Nors

ji psichofiziologinius parametrus siejo ne su temperamentu, o su bendro fizinio išsivystymo lygio

nustatymu, abiejų rankų statiniu ir dinaminiu tremoru bei latentiniu periodo matavimu, tyrimo tikslas

buvo panašus – atrasti sąsajų tarp informanto vidinių ir fizinių savybių bei sakytinės kalbos tempo.

Latvių kalbininkas ir habilituotas mokslų daktaras Laimduotas Ceplytis nustatė, jog

kalbėjimo greitis nėra vienareikšmiškas ir turėtų būti skirstomas į keletą funkcijų – konstitucinį,

situacinį, individualų kalbėjimo greitį. Konstitucinis tempas būdingas kalbai ar jos formoms,

pavyzdžiui, dialektui. Situacinis tempas priklauso nuo kalbėjimo aplinkybių: nuo klausytojų kiekio,

akustinių patalpos ypatybių. Individualųjį tempą lemia žmogaus asmeninės savybės, pavyzdžiui,

temperamentas ar charakterio bruožai. Skiriamas ir intonacinis tempas, kalboje turintis semantinę

funkciją. Intonacinį tempą galima skirstyti į intelektualųjį, emocinį ir vaizduojamąjį.

6

Intelektualiuoju vadinamas tempas, kai sąmoningai sulėtinama ar pagreitinama kalba, norint

parodyti sakomo teksto svarbą arba, atvirkščiai, jo ne reikšmingumą. Emociniu tempu

išreiškiamos kalbėtojo emocijos, šiuo atveju, kalbėjimo tempas gali būti sunkiai valdomas.

Vaizduojamuoju tempu išreiškiamas veiksmo, apie kurį pasakoja kalbėtojas, vyksmo sparta arba

mėgdžiojamas kito žmogaus kalbėjimo tempas (Ceplytis, 1974, p. 136–139).

Šiame baigiamajame darbe atliktas tyrimas yra naujas, kadangi didžiausias dėmesys

skiriamas ne tik sakytinės kalbos parametrams nustatyti, bet juos susieti su asmeniniu

temperamento tipu (informanto polinkiu į ekstraversiją arba intraversiją). Nors kitų autorių

moksliniuose darbuose yra užsimenama apie galimą temperamento poveikį kalbėtojo tempui,

tačiau atliktų eksperimentų ir nustatytų duomenų lietuvių kalboje nėra. Kadangi tyrime

atskleidžiamas temperamento ir asmens individualios kalbos ryšys, šio tiriamojo darbo praktinė

vertė yra jo panaudojimas mokymo įstaigose, kuriant mokymo programas, kurios būtų pritaikytos

skirtingą temperamentą turintiems asmenims. Taip pat žmogiškųjų išteklių sektoriuje, kai darbo

pokalbiuose užduodami spontaniški klausimai, darbdaviai turėtų atsižvelgti ir į tai, kad asmens

atsakymus į klausimus ir kalbą veikia temperamentas. Šio darbo tikslas – nustatyti dalyvių

temperamento tipą, ištirti jų skaitymo ir spontaniškos kalbos tempą bei išsiaiškinti, ar psichologinės

asmens savybės gali daryti įtaką kalbėjimo greičiui.

Šiame darbe naudojami eksperimentinis, statistinis ir aprašomasis metodai.

Įvertinus gautus rezultatus, patvirtinti arba paneigti išsikeltas hipotezes:

1. ekstravertų skaitymo tempas yra greitesnis nei intravertų;

2. ekstravertų spontaniškos kalbos tempas yra greitesnis nei intravertų, kurių atsakymai

lakoniškesni;

3. vyresnių dalyvių kalba yra lėtesnė nepaisant jų psichologinių savybių;

4. geresnius skaitymo įgūdžius turintys asmenys tekstą balsu perskaito greičiau ir sklandžiau, o

spontaniškoje kalboje geba greičiau atsakyti į klausimus, todėl jų kalbėjimo tempas yra

greitesnis.

Šio tyrimo objektas – sakytinės kalbos tempas ir jo sąsaja su temperamentu. Pasitelkus

respondentų rezultatus bei psichologų pagalbą, visas dėmesys skirtas skaitomojo teksto ir

spontaniškos kalbos tyrimui.

Tyrimo uždaviniai:

1) nustatyti eksperimento dalyvių temperamento tipą, polinkį į ekstraversiją / intraversiją;

2) išanalizuoti dalyvių skaitymo tempą;

3) išanalizuoti dalyvių spontaniškos kalbos tempą;

4) dalyvių skaitymo ir pasakojimo tempo duomenis įvertinti atsižvelgiant į amžių, skaitymo

įgūdžius;

7

5) gautus rezultatus aprašyti.

Tiriamoji medžiaga. Keturiasdešimties tiriamųjų imtį sudarė 18–44 metų amžiaus tarpsnio

informantai. Sąvoką „amžiaus tarpsnis“ galima nagrinėti skirtingais aspektais: chronologinių

gyvenimo įvykių, organizmo biologinių procesų, socialinės ir psichologinės raidos požiūriu. Amžiaus

tarpsniai apima visą žmogaus gyvenimo kelią. Vienos klasifikacijos nėra. Dažniausiai apibrėžti

amžiaus tarpsniai siejasi su pokyčiais organizme ar socialiniame gyvenime. Šiame darbe tiriamieji

skirstomi remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos klasifikacija. Respondentai skirstomi į dvi amžiaus

grupes: 18–21 metai – jaunystė ir 22–44 metai – pirmasis brandos periodas (1 imties tiriamieji –

studijuojantys asmenys, 2 imties tiriamieji – dirbantys asmenys). Prieš sutikdami dalyvauti tyrime,

visi dalyviai buvo informuoti apie temperamento testo atlikimo sąlygas, skaitymo balsu užduotį,

spontaniškos kalbos užduotį, skaitymo įgūdžių įvertinimą ir rezultatų viešinimą, išlaikant

konfidencialumą.

Pirmoje tyrimo dalyje kiekvieno dalyvio paprašyta perskaityti ištrauką iš padavimo

„Nemunas“ (tekste užfiksuotos 369 fonemos). Dalyvių įrašų trukmė svyravo nuo 350 ms iki 580 ms.

Antroje tyrimo dalyje visiems tiriamiesiems pateiktas P. Wilson sukurtas paveikslas, į kurį atsižvelgę,

dalyviai turėjo papasakoti apie savo jausmus asmeninėje aplinkoje. Kadangi antroji tyrimo dalis buvo

skirta analizuoti spontaniškai kalbai, respondentai negalėjo iš anksto pasiruošti atsakymų. Dalyvių

įrašų trukmė svyravo nuo 350 ms iki 1590 ms.

Bakalauro darbo struktūra. Šį bakalauro darbą sudaro: 1) teorinė dalis, kurioje aptariamas

temperamentas, ekstravertų ir intravertų skirtumai, kalbos tempo bei psichologinio testavimo

ypatumai, užsienio autorių panašūs tiriamieji darbai; 2) praktinė dalis, kurioje analizuojami

respondentų temperamento tipai ir jų ryšys su kalbėtojo sakytinės kalbos tempu, amžiaus skirtumo ir

kalbos tempo koreliacija, skaitymo įgūdžių įtaka kalbai.

8

1. TEMPERAMENTAS IR KALBA: TEORINĖS PRIELAIDOS

Žmogus gimsta su tam tikromis savybėmis, kurioms aplinka nedaro jokio poveikio ir tai

priklauso nuo genotipo. Jei žinoma, jog charakterį formuoja individo šeima ir santykiai su

aplinkiniais, tai temperamentas yra įgimtas, savitas, sunkiai kintantis. Temperamentas – tai psichikos

ypatybių, nuo kurių priklauso psichinės veiklos dinamika (intensyvumas, tempas, ritmas), visuma

(Jakubauskas, 2002, p. 5). Šiame skyriuje aptariamos temperamento ypatybės, kas būdinga ir savita

kiekvienam temperamento tipui.

1.1 Temperamento tipų ypatybės

Temperamentas – tai įgimtas, genetiškai perduotas ir sunkiai kintantis kiekvieno iš mūsų

bruožas. Paveldėtos ir individualios asmens ypatybės pasireiškia emocijų pertekliumi, reakcijos

greitumu, polinkiu į aplinką ar apatiškumu jai kintant. Temperamentas taip pat daro įtaką ilgalaikei

nevalingai atminčiai, kuri pasireiškia įgūdžių tobulinimu ir įpročių svarba (Cloninger, 1994, p. 267).

Bandymai suskirstyti žmones į keturis tipus aprašomi Hipokrato veikaluose. Jis laikomas

temperamento sąvokos ir tyrinėjimo pradžios atradėju. Toliau remiamasi G. Jakubausko knygoje

„Socialinė psichologija“ pateikta informacija apie temperamento tipus. Vokiečių filosofas I. Kantas,

vis labiau besidomėjęs vienodų savybių pasikartojimu žmonių elgesyje, išskyrė labiausiai

pasireiškiančias savybes kiekviename iš temperamento tipų:

1. Flegmatikas: lėtas, nelengvai susijaudina, bet jam sunku ir nusiraminti. Ištvermingas, turi stiprią

valią. Nemėgsta viešumos, kita vertus, yra taktiškas ir ramus, jo uždaras draugų ratas, sunkiai

prisileidžia naujus žmonės, nėra atviras spontaniškiems pokalbiams.

2. Melancholikas: dažnai jautrus ir nepasitikintis kitais, jo nusistatymas yra pesimistiškas, gali

kamuoti panikos atakos ir kiti nerimo sukelti sutrikimai. Labiau galvoja ne apie laimėjimą ar

sklandų užduoties įvykdymą, o apie tai, kaip reikėtų išvengti pralaimėjimo, nesėkmės. Labai

atsakingas, retai duoda pažadus, nes jo požiūris į gyvenimiškus dalykus yra gana rimtas,

racionalus.

3. Sangvinikas: linksmas, atviras naujoms pažintims ir optimistiškas, lengvai įsitraukia į kompaniją,

mėgsta plepėti. Emocionalus, geba ir nori padėti kitiems, tačiau jo pažadai ne visuomet lieka

išpildyti dėl sangviniko nepastovumo. Tokios asmenybės nuotaikos primena vingiuotą kelią – jis

gali būti linksmas ir nuolatos juokauti, tačiau greitai nuliūsta ištikus netikėtai nelaimei.

4. Cholerikas: nors ir būdingas greitas užsiplieskimas, emocijų gausa ir net isterija, toks asmuo gali

nuliūsti, būti uždaras, nors jam ir būdingas dramatiškas problemų sprendimas, pasipūtėliškumas,

9

noras vadovauti, nugalėti, būti geriausiam. Elgiasi ne tik taktiškai ir rafinuotai, bet jam lengva

keisti savo „vaidmenį“ pagal susidariusią situaciją.

Filosofo I. Kanto išskirtos skirtingos asmenybių savybės leidžia lengviau suprasti, kuo temperamento

tipai skiriasi vienas nuo kito, ko tikėtis iš choleriko ar melancholiko temperamentą turinčio asmens.

Kiek vėliau H. Aizenkas išplėtė ir pagilino temperamento sąvoką ir temperamento valdomų žmonių

bruožus bei elgesio ypatybes, suskirstydamas juos į ekstravertus ir intravertus, atsižvelgdamas į tai,

kiek individas orientuojasi į aplinkos veiksnius ir į patį save (Jakubauskas, 2002, p. 5). Reikėtų

paminėti ir tai, kad grynų temperamento tipų pasitaiko retai. Kiekvienas žmogus gali atrasti visų

temperamento tipo bruožų, kurie jam artimi ir dažnai išryškėjantys. Vis dėlto, dažniausiai, vyrauja

kuris nors vienas temperamentas ir jį atitinkančios savybės. Temperamento savybių pakeisti

neįmanoma, jų pasirinkti negalime – tačiau taip tik geriau adaptuojamės prie gamtinės ir

visuomeninės aplinkos bei vieni prie kitų, būdami įvairesnių temperamentų.

1.2 Ekstraversijos ir intraversijos skirtumai

Šiame darbe tiriama problema kyla dėl ekstravertams ir intravertams būdingų skirtingų

temperamento tipų, charakterio bruožų ir asmeninių savybių. Toliau, remiantis B. Kaziliūnaitės, M.

Coheno ir jo kolegų, I. Kochmann, D. Nettle‘o atliktais darbais, aptariami ekstraversijos ir

intraversijos skirtumai, aiškinamasi, kodėl visuomenėje reikalingos įvairaus tipo asmenybės, kuo jos

unikalios bei pateikiami pavyzdžiai.

Stebint visuomenę, atrodo, kad ekstravertų yra gerokai daugiau nei intravertų. Ekstravertai

noriai užima vadovo poziciją, vaidina teatre, su jais lengva rasti bendrą kalbą ir jie noriai imasi bet

kokios socialinės veiklos. Iš tiesų taip yra dėl to, kad jų energijos šaltinis – žmonės, aplinka, minia,

bendravimas. Net pabuvę tarp daugybės žmonių visą vakarą, kitą dieną tipiškas ekstravertas gali vėl

užsiimti veikla, kurioje bus apsuptas žmonių. Pagal psichologę B. Kaziliūnaitę, tipiški ekstravertai –

veiklūs ir draugiški, mėgstantys būti draugijoje, dažnai kalbantys ir pritraukiantys dėmesį.

Ekstravertai iš prigimties yra atkaklesni ir optimistiškesni. Ekstravertai daug stipriau reaguoja į

teigiamą paskatinimą, tam turi įtakos ir hormono dopamino veikla organizme. Amsterdamo

universiteto mokslininkas Michaelas Cohenas su kolegomis tyrė smegenų aktyvumą dalyvaujant

simuliaciniame lošime. Prieš bandymą asmenybės klausimynu buvo įvertintas kiekvieno tiriamojo

ekstraversijos lygis. Tuomet dalyviai pradėjo lošimą, kurio metu buvo stebima jų smegenų veikla.

Išsiaiškinta, kad intravertų ir ekstravertų smegenys veikė skirtingai. Kai tik ekstravertas laimėdavo

užduotį, jo smegenyse suaktyvėdavo du centrai: migdolas ir požievinis smegenų branduolys.

10

Migdolas yra susijęs su mūsų emocijomis, todėl laimėtas žaidimas ekstravertui emociškai reiškia

daugiau nei intravertui. Požievinis smegenų branduolys – svarbi smegenų apdovanojimo rato bei

dopamino sistemos dalis. Intraverto smegenyse tokio aktyvumo nerasta (Kaziliūnaitė, 2015). Tokie

tyrimai leidžia greičiau perprasti ne vienodą ekstravertų ir intravertų polinkį įsitraukti į aplinką ir jų

elgesio motyvus.

Nagrinėjant ekstravertų bendravimą ir jų esminius bruožus, pastebėta, jog tipiškas

ekstravertas rinksis laiką leisti draugijoje, su juo lengva bendrauti, nes tai žmogus, kuris domisi

daugeliui populiarių šiandienai dalykų. Vakarėliai ir pobūviai, kuriuose dalyvauja daug skirtingų

žmonių ekstravertų tikrai neišvargins, bet priešingai – jį atpalaiduos. Kita vertus, ne visi ekstravertai

yra vienodai linkę reaguoti į aplinką, pasitaiko įvairių atvejų. Reikėtų įvertinti ir tai, jog individo

pasirinkimus veikia ne tik temperamentas, bet ir kiti veiksniai.

Ieškant informacijos apie intravertų bruožus, pastebėta, jog dažniausiai ekstraverto

temperamento bruožai apibūdinami labiau teigiamai nei intravertų. Ekstravertai apibūdinami kaip

sėkmingos asmenybės, su turiningu socialiniu gyvenimu, o intravertai – kantrūs, mažiau išsiblaškę,

retesnis bendravimas su žmonėmis jiems padeda labiau susikoncentruoti ties tikslų siekimu.

Intravertai laikomi santūresniais, pasyvesniais ir dažniau laiką leidžiančiais vienumoje. Pastebima,

kad intravertai dažniausiai renkasi profesijas, kurioms nereikia nuolatinio bendravimo. Intravertai

santykiuose su kitais greičiau bus ramūs, pastabūs, atsargūs. Prieš priimdami sprendimą, jie gerai

viską apgalvoja ir tik tuomet pradeda veikti, kitaip nei ekstravertai. Intravertiškas žmogus gali būti

labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. Tačiau anksčiau pateiktas tik stipriai išreikštas intraversijos tipas.

Vidutinis intravertas lygiai taip pat leidžia linksmai laiką tarp savo draugų ir gali pasirodyti kaip tikras

ekstravertas. Svarbu paminėti, kad intravertai mėgsta leisti laiką su gerai pažįstamais žmonėmis arba,

atvirkščiai, užsiimti veikla atsiskyrę nuo socialinės erdvės. Jie mėgsta būti vieni ir kartais atsiriboti

nuo aplinkos, bet ne vieniši.

Vyrauja požiūris, jog būti ekstravertu šiuolaikiniame pasaulyje yra daug lengviau, tačiau šiai

darniai visuomenei reikia dviejų tipų asmenybių. Jeigu visi būtų vienodi – lengviau suprastų vienas

kitą, bet žmonija būtų seniai išnykusi. Niukaslio universiteto mokslininko, evoliucijos psichologo

Danielio Nettle’o teigimu, mūsų rūšies išlikimui naudinga tiek intraversija, tiek ekstraversija (Neetle,

2010, p. 206). Evoliuciškai naudingas ekstravertų siekis tyrinėti naujas aplinkas, tačiau jiems dažniau

gresia fizinis pavojus (tyrimų duomenimis, ekstravertai dažniau patenka į avarijas ir kitas gyvybei

pavojų keliančias situacijas). Ekstravertai atrado naujas žemes, bet intravertai sėsliai jas apgyvendino

ir prižiūrėjo (Kaziliūnaitė, 2015). Evoliucija teisingai sudėliojo skirtingus asmenybės bruožus: ten,

kur ekstravertas yra silpnesnis, jį puikiai atsveria intravertas. Žmonių genties išlikimo galimybės daug

didesnės, kai mažiau panašumų. Rūšis lanksčiau prisitaiko prie aplinkos ir perduoda savo genus

ateities kartoms.

11

1.3 Psichologinis testavimas

Psichologas H. Aizenkas šiek tiek išplėtė tradicinę temperamento sampratą, įgimtomis

savybėmis laikydamas ne tik žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (asmens koncentravimasis

į aplinką arba į save), bet ir emocinį stabilumą bei neurotizmą. H. Aizenkas sudarė klausimyną, kuris

padeda nustatyti žmogaus temperamentą, remiantis žmogaus santykiu su aplinka ir nervų sistemos

gebėjimu reaguoti į dirgiklius, be to, į intraversijos ir ekstraversijos psichotipus. Kiekvienas žmogus

yra daugiau ar mažiau sociali būtybė, kuriai reikalingas bendravimas, sąveika su kitais asmenimis.

Pagal psichologus J. Lapę ir G. Naviką, asmenybės polinkis į ekstraversiją ar intraversiją nekinta visą

gyvenimą. Tai priklauso nuo įgimtų savybių, kurių neįmanoma pakeisti, net ir sąmoningai to siekiant.

Galima pastebėti vaiko didesnį norą bendrauti pirmaisiais gyvenimo metais (tai daugiau vyksta dėl

noro susipažinti su nauja aplinka ir jį supančiais žmonėmis) ar sumažėjusią ekstraversijos raišką

vyresniame amžiuje (įtaką daro profesija, šeima, draugai, įpročiai), tačiau šie požymiai yra gana

nežymus ir ryškių pokyčių nepastebima (Lapė, Navikas, 2003, p. 202).

Skirtingos temperamentui būdingos savybės lemia kiekvieną nedidelį žingsnį asmens

gyvenime, ar tai trumpas pokalbis parduotuvėje, ar adaptacija naujoje darbo vietoje su naujais

kolegomis. Tačiau daryti išvadas ir pritaikyti skirtingus stereotipus vertėtų tik žinant asmens

individualias charakterio, psichologines savybes. Kitu atveju, vertinimai nėra tikslūs (tikėtis iš

intraverto ypatingo noro palaikyti ryšį ar lengvai bendrauti yra klaidinga) ir spręsti apie kiekvieną

žmogų pagal savo susidarytas nuostatas yra neteisinga.

Ilgą laiką manyta, kad žmogaus elgesys yra tik paveldimas reiškinys, taip pat kaip ir jo

protiniai sugebėjimai ar intelektas. Tyrinėtų asmenų IQ ir charakterio bruožų rezultatais nustatyta,

jog temperamentas yra neatsiejamas nuo mūsų genetikos, tačiau tai ne daugiau nei 50% daroma įtaka.

J. Fuler‘is ir V. Tompson‘as ilgai tyrinėję elgesio genetiką teigė, kad nusistatymai, stereotipai (kurie

galėjo būti susiję net su žmogaus rase) labiausiai priklausomi nuo politinių tendencijų ir tam neturi

įtakos paveldėti genai (Fuller, J. L., Thompson, W.R., 1978, p. 533). Šio tyrimo testavimo rezultatams

gauti pasirinktas H. Aizenko temperamento tipų testas, padėjęs nustatyti, kokiam temperamento tipui

priklauso respondentai, dalyvaujantys skaitymo ir spontaniškos kalbos tempo tyrime.

1.4 Temperamento poveikis kalbai ir kalbos pasiekimams

Tyrimų ir kitokių šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjamos asmens psichologinės savybės ir

kalbos vystymosi bei sutrikimų sąsajos, yra nemažai. Tai rodo, jog jau anksčiau pastebėta šių faktorių

koreliacija. Užsienio mokslininkų tyrimų rezultatai atskleidžia, jog sangviniko ar choleriko

12

temperamentą turintys asmenys geriausiai atlieka kalbos užduotis, lyginant su flegmatiko ar

melancholiko temperamento tipais. Daugiausia tokiuose tyrimuose stengiamasi atskleisti ekstravertų

ar intravertų pranašumą su įvairiomis kalbos užduotimis. Pavyzdžiui, tikrinama, kurį temperamento

tipą turintys asmenys lengviausiai išmoksta naują, ne gimtąją, kalbą arba koks rišlus jų viešas

kalbėjimas prieš auditoriją, žodyno platumas ir kalbos trukmė.

Nors tyrimų šia tema yra įvairių ir jie nėra vienareikšmiški, gana lengva pastebėti, jog

temperamentas daugiau ar mažiau veikia mūsų įgūdžius, įpročius ir pasirinkimus. Mokslininkai

tyrinėdami kalbos užduotis atliekančius intravertus pastebi pasikartojančias tendencijas:

melancholikai daug lengviau įsitraukia į kalbos testus ir užduotis nei flegmatikai. Pastarieji sunkiai

mokosi naujų taisyklių, jie yra gana konservatyvūs ir užsispyrę, sunkiau įsitraukiantys į naujus

užsiėmimus. Intravertai linkę gyventi savo susikurtoje saugioje rutinoje, savitos taisyklės jiems yra

būtinos. Jie įprastai nejaučia tokio stipraus poreikio bendrauti su kitais kaip ekstravertai, tačiau tai

nereiškia, kad intravertų kalba yra skurdi ir jiems sunku užmegzti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ar

įsitraukti į naują aplinką (Nodoushan, M. A. S., 2011, p. 33–34). Nors daugiausia temperamento ir

kalbos sąsajų tyrimų atliekama tiriant studentus, kurie mokosi užsienio kalbos, tačiau panašios

ekstravertų (sangvinikų ir cholerikų) ir intravertų (flegmatikų ir melancholikų) tendencijos

pastebimos ir šiame tyrime, kai tiriama gimtoji kalba.

Yan Zhang (2008) nagrinėjo 72 Kanadoje besimokančius moksleivius, kurie mokėsi 8, 10 ir

12 klasėje bei mokėsi prancūzų kaip antrąją savo kalbą. Jis pastebėjo, jog paaugliai, kurie gaudavo

geresnius pažymius ir labiau įsitraukdavo į kalbos užduotis laikė save ekstravertais (beveik 70 %).

Tai reiškia, jog ekstraversija ir tokių asmenų gebėjimas labiau įsitraukti besimokant naujos kalbos

taisyklių labiau padeda nei kenkia. Taip yra todėl, nes ekstravertai linkę klausti, kai nesupranta, jiems

nesunku paprašyti pagalbos žmonių, kurie jau moka kalbą ar žino atsakymus. Jiems lengviau

komunikuoti ir taip greičiau išmokti sklandžiai kalbėti svetima kalba, todėl galima sakyti, kad

ekstraversijos bruožai šioje situacijoje padeda labiau nei intraversijos.

Kita vertus, D. Brown pastebėjęs, jog ekstravertai linkę daugiau bendrauti ir laikomi

malonesniais žmonėmis nei intravertai, atliko tyrimą, kuriame nors ir polinkį į ekstraversiją asmenys

labiau orientuojasi į aplinką ir noriai bendrauja su nepažįstamais, jie neturi kalbos pranašumo prieš

intravertus, kurie daugiau skaito ir lengviau sukaupia dėmesį įsigilinti į naują informaciją, taip

gerindami savo kalbos įgūdžius vienodai (Inggris, S., 2010, p. 32–34).

Kiti mokslininkai pastebi, jog temperamentas daro įtaką susikaupimui, susitelkimui ir

pozityviam nusiteikimui, todėl tai daro poveikį mūsų kalbai ir jos sklandžiam mokymuisi.

Dėmesingumas ir ryšys tarp vaiko būdo ir kalbos sutrikimų yra svarbiausias faktorius, kuris gali

valdyti kalbos vystymąsi. Gebėjimas ilgai išlaikyti dėmesį ir reguliuoti savo susikaupimą yra

temperamento veikiami įgūdžiai, kurie gana dažnai daro įtaką vaiko lingvistinėms galimybėms ir

13

mažina arba didina vaiko kalbinį žodyną (Dixon, W., Smith, P., 2000, p. 417–440). Temperamentas

yra vienas iš pagrindinių žmogaus vidinių savybių, kuris yra paveldėtas ir perduodamas genetiškai,

tai veikia mūsų komunikaciją, pasirinkimus ir įpročius nuo pat gimimo. Todėl yra svarbu apžvelgti

mokslinius darbus, kurie tiria ne tik suaugusių, bet ir vaikų kalbos įgūdžius bei temperamentą

vystymosi metu. Tyrėjai kėlė skirtingas hipotezes ir rinkosi įvairius tyrimo būdus bei metodus,

mokslininkai, kurie nagrinėja asmenybių ypatybes, stengiasi išsiaiškinti, kodėl žmonės su vienodomis

paveldėtomis savybėmis, patirtimis ir motyvacija reaguoja visiškai skirtingai vienose situacijose ir

kodėl skirtingus temperamento bruožus turintys asmenys elgiasi panašiai ar vienodai kitokiose

situacijose, susidūrę su užduotimi (Kasschau, R. A. 1985). Nors šis tyrimas skirtas tyrinėti

temperamento ir kalbos tempo ryšį, tačiau anksčiau minėti moksliniai darbai atskleidžia psichologinių

savybių svarbą mūsų pasirinkimams, elgesiui ir pasiekimams: kalbos įgūdžių užduotyse, mokymosi

ugdyme ir tai yra glaudžiai siejama su šio darbo tikslu.

14

2. TEMPERAMENTO TIPO IR KALBOS TEMPO SĄSAJŲ

REZULTATAI

Šiame darbe atliekamu tyrimu siekta nustatyti ryšį tarp dalyvio temperamento tipo ir

individualaus informanto skaitymo bei kalbėjimo greičio. Tyrimą sudaro dvi dalys: pirmojoje

stengiamasi atskleisti dalyvio skaitymo tempą, o antrojoje dalyje nagrinėjamas spontaniškos kalbos

greitis. Be to, ieškoma sąsajų tarp informanto kalbos tempo bei jo amžiaus ir skaitymo įgūdžių (t. y.

kiek asmuo skiria laiko skaitymui ir kaip tai veikia jo kalbėjimo greitį).

„Temperamentas tradiciniu požiūriu – tai asmenybės vystymosi pamatas, jam būdingas

savitas elgesys, kuris pastebimas jau ankstyvoje vaikystėje“ (Buss, Plomin, 1984). Informaciją apie

asmenybės bruožus (neurotizmą, ekstraversiją, atvirumą patyrimui, sutariamumą su kitais žmonėmis,

sąmoningumą) siekta gauti atliekant psichologinį testą, kuris padėtų nustatyti kuo tikslesnius asmens

charakterio bruožus. Rezultatams gauti pasirinktas H. Aizenko temperamento nustatymo testas, kuris

parodė dalyvių ekstravertiškumą (atvirumą) ir intravertiškumą (uždarumą), nervų sistemos

dirglumą (nepastovumą) ir stabilumą (pusiausvyrą), temperamento tipą bei jų sąžiningumą,

atliekant šį testą („Melo testas“). Tyrėją konsultavo psichologės L. Kantautienė ir J. Kadagienė.

Tyrimas atliktas panaudojus šias priemones:

1. H. Aizenko testo klausimai ir atsakymų lapas, kuriuo siekiama sužinoti:

a) ar tiriamasis yra ekstravertas, intravertas ar ambivertas (turintis abiejų tipų bruožų). Susumavus,

kiek iš viso atsakyta „taip“ ir „ne“ į pateiktus atsakymus, matomas tiriamojo potencialumas į

ekstraversiją arba intraversiją;

b) nervų sistemos jautrumą galima užfiksuoti nustačius, kiek kartų į teste esančius klausimus

atsakyta „taip“. Stebint atsakymus skalėje nustatoma, ar informantas yra labai dirglus

išoriniams veiksniams, ar labiau pastovus ir atsiribojantis. Taip pat nustatytas asmens dirglumo

lygis (aukštas, žemas arba vidutinis);

c) pasinaudojus teste esančiu skyriumi „Melo testas“, galima nustatyti, ar tiriamasis yra sąžiningas.

Rezultatai gali būti netikslūs, jeigu tiriamasis meluoja ir vengia pateikti nuoširdžius atsakymus,

tai gali sutrikdyti tolesnę tyrimo eigą. Ar informantas į klausimus atsakė sąžiningai,

suskaičiuojama pagal atsakymus „taip“ ir „ne“ į parinktus klausimus tame pačiame teste. Jeigu

susumavę gauti 4 balai (ar mažiau) – tai riba, kuri rodo tik tam tikrą polinkį prisitaikyti (patikti

aplinkiniams). Daugiau nei 4 balai reiškia, kad atsakymus galima laikyti melagingais. Dalyviai,

kurie surinko daugiau nei 4 balus, nustatant informanto sąžiningumą, tolesnėje tyrimo eigoje

nedalyvavo.

15

Testo atsakymus H. Aizenkas pateikė koordinačių plokštumoje (tarp x ir y ašių), susumavus visus

anksčiau pateiktų punktų atsakymus, galima nustatyti dalyvio temperamento tipą (žr. 1 pav.).

1 paveikslas . Temperamento tipų koordinačių plokštuma

1. Kontroliuojamas skaitymas. Dalyvių paprašyta perskaityti (balsu) trumpą ištrauką iš lietuvių

liaudies padavimo „Nemunas“: „Nuplaukę Dubysos upe mylią, su savo kariais ilsėjosi ant

kranto. Sustoję pasakę: „Čia kiškim ženklą!“ Tie žodžiai davė pradžią Čekiškės miestelio

pavadinimui. Plaukdami toliau, priplaukė didžiules girias, kur, pavargę bekeliaudami, pasakė:

„Ar yra galas? Taip ta vieta ir buvo pavadinta Ariogala. Ten iki šių dienų yra miestas, kuris taip

vadinamas. Toliau paplaukę upe aukštyn, pamatę, kad arti tikslo, linksmai dainavo: „Bet yra

galas!“ Nuo to atsirado Betygalos miesto pavadinimas.“ Naudojantis kalbos analizės programa

„Praat“, įrašytas tiriamųjų skaitymas balsu. Naudojantis oscilogramos vaizdu ir klausa,

nustatyta tiksli dalyvių kalbėjimo trukmė, įrašai redaguoti, jog vėliau būtų lengviau ir

efektyviau nustatomas kalbančiojo greitis.

2. Skaitymo įgūdžių įvertinimas. Informantų paprašyta įvertinti savo skaitymo įgūdžius atsakant į

klausimą, kiek vidutiniškai laiko per savaitę dalyvis skiria skaitymui. Atsakymo intervalas

svyruoja nuo 0 (neskaito) iki 5 valandų (geri skaitymo įgūdžiai) skaitymui skiriamo laiko.

3. Psichoemocinis testas „Figūrėlių medis“ (Wilson, P., Long, I., 2005, p. 13). Kiekvienas iš dalyvių

buvo paprašytas atlikti dar vieną psichoemocinį testą, kuriuo buvo stengiamasi atskleisti

16

informanto ne asmenines psichologines savybes, o jo spontaniškos kalbos tempą. Testui

panaudotas paveiksliukas (žr. 2 pav.), kuriame kiekvienas iš dalyvių turėjo įsižiūrėti į visus

pavaizduotus veikėjus ir išsirinkti jam artimiausią, vėliau praplečiant testą ir taip paliečiant

asmeninę ir darbinę tiriamojo aplinką, siekiant kuo išsamiau atskleisti visų respondentų

spontaniškos kalbos galimybes. Naudojantis kalbos analizės programa „Praat“, įrašyta

tiriamųjų spontaniška kalba. Naudojantis oscilogramos vaizdu ir klausa, nustatyta tiksli

dalyvių kalbėjimo trukmė, įrašai redaguoti, jog vėliau būtų lengviau ir efektyviau

nustatomas kalbančiojo greitis.

2 paveikslas . P. Wilsono sukurtas testas „Blob Tree"

2.1 H. Aizenko temperamento tipų tyrimo rezultatai

Temperamento tyrime iš viso dalyvavo 53 tiriamieji. Testo rezultatai rodo, kad 33

dalyviai buvo ekstravertai ir 20 – intravertai. Kadangi ekstravertų pirmoje tyrimo dalyje

nustatyta daugiau nei intravertų, iš jų tolesniam tyrimui atrinkta 20 intravertų ir 20 atsitiktiniu

būdu atrinktų ekstravertų, jog tyrimas būtų tikslus ir tiriamųjų skaičius abiejose grupėse būtų

17

vienodas. Nustačius, kokiai temperamento tipo grupei priklauso kiekvienas dalyvis, jie

suskirstyti į grupes pagal tiriamojo polinkį į ekstraversiją (sangvinikas arba cholerikas) arba

intraversiją (melancholikas arba flegmatikas).

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad keturiolika informantų yra intravertai, turintys flegmatiko

temperamento tipą. Vienuolika tiriamųjų ekstravertų yra choleriko temperamentą turintys asmenys,

sangvinikų (labiausiai besikoncentruojantys į aplinką) – devyni. Melancholikų tyrime dalyvavo

mažiausiai – šeši. Dalyvių procentinis pasiskirstymas pateiktas diagramoje (žr. 3 pav.).

3 paveiks las . . Tiriamųjų pasiskirstymas pagal temperamento tipą

Polinkį į uždarumą turintys asmenys – intravertai, skirstomi į du tipus – melancholikus ir flegmatikus,

o ekstravertai skirstomi į cholerikus ir sangvinikus. Tam, jog tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni,

pasirinktas tolygus skaičius skirtingą temperamento tipą turinčių informantų. Tyrimu siekta

išanalizuoti visų temperamento tipų skaitymo ir spontaniškos kalbos tempą, todėl visi tyrimo dalyviai

suskirstyti į grupes (žr. 3 pav.).

2.2 Skaitymo tempo nustatymas sakytinėje kalboje

Turimi rezultatai apie temperamento tipą buvo panaudoti antroje tyrimo dalyje, kurioje naudota

įrašymo programa „Praat“, leidžianti įrašyti ir analizuoti kalbą, jos parametrus. Įrašyti

keturiasdešimties dalyvių, kurių užduotis buvo perskaityti anksčiau nurodytą padavimo „Nemunas“

ištrauką, garso įrašai. Įrašams naudota garsų analizės programa „Praat“, leidžianti analizuoti ir

Melancholikai

15%

Cholerikai

27%

Sangvinikai

23%

Flegmatikai

35%

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal temperamento tipą

18

redaguoti tiriamųjų balso įrašus. Vėliau trukmė, per kurią buvo perskaitytas tekstas, padalyta iš

fonemų, esančių tekste, skaičiaus, taip buvo nustatytas skaitymo greitis (žr. 1 lentelė).

1 lente lė . Informantų temperamento tipas ir skaitymo greitis

E / I Temperamentas

Laikas

(ms)

Garsų kiekis

(T) Greitis E Sangvinikas 360 369 0.976

E Sangvinikas 350 369 0.949








E Cholerikas 380 369 1.030











I Flegmatikas 430 369 1.165














I Melancholikas 380 369 1.030






Duotoje ištraukoje, kurią dalyviai turėjo perskaityti, užfiksuotos 369 fonemos (T), jos

padalytos iš trukmės milisekundėmis (trukmė svyravo nuo 350 ms iki 580 ms), taip gautas kalbėtojų

skaitymo greitis. Palyginus ekstravertų (sangvinikų ir cholerikų) ir intravertų (flegmatikų ir

melancholikų) skaitymo tempo vidurkius pastebėta, jog intravertų (melancholikų) skaitymo tempas

yra greitesnis nei ekstravertų (sangvinikų) (žr. 4 pav.). Tačiau išvedus abiejų temperamento grupių

19

skaitymo greičio vidurkį (ekstravertų vidurkis – 0,808, intravertų vidurkis – 0,924) nustatyta, jog

šiame tyrime dalyvavę intravertai skaitė lėčiau nei ekstravertai.

4 paveikslas . Temperamento tipo ir skaitymo tempo vidurkių palyginimas

Norint patikrinti, ar analizuojamas skirtumas yra statistiškai reikšmingas, apskaičiuotas

imties dydis, vidurkis, mediana, moda, standartinis nuokrypis, variacijos koeficientas ir

pasikliaujamasis intervalas (95%) (žr. 2 lentelė).

2 lente lė. Analizuojamo skirtumo reikšmingumo statistika1

Skaičiavimų rezultatai Ekstravertai Intravertai

Imties dydis: 20.000 20.000 Vidurkis: 985,550 1096,250 Mediana 976,000 1084,000

Moda 976,000 1084,000 Standartinis nuokrypis: 97,881 157,400 Variacijos koeficientas: 9,932 14,358

Pasikliaujamasis intervalas (95%): 942,652 1027,266 1028,448 1165,234

Apskaičiuota Studento skirstinio reikšmė: 2,671

Kritinė Studento skirstinio reikšmė (0,95) 2,024

1 Statistiniai skaičiavimai atlikti su darbo vadovės parengta programa

1,0

63

0,9

22

1,1

17

1,0

48

S A N G V I N I K A I C H O L E R I K A I F L E G M A T I K A I M E L A N C H O L I K A I

TEMPERAMENTO TIPO IR SKAITYMO TEMPO VIDURKIŲ PALYGINIMAS

20

Nustatyta, jog toks ekstravertų ir intravertų skaitymo tempo skirtumas yra statistiškai

reikšmingas ir tai patvirtina anksčiau iškeltą hipotezę, jog ekstravertų skaitymo tempas yra greitesnis.

2.3 Amžiaus ir skaitymo įgūdžių poveikis skaitymo tempui

Siekiant išsiaiškinti, ar amžius daro įtaką skaitant tekstą balsu, palyginti dalyvavusių

informantų rezultatai (amžius 18–44 m.) (žr. 3 lentelė). Pastebėta, jog 18–21 m. dalyvių skaitymo

greitis skyrėsi (svyravo nuo 0,867 iki 1,138) nuo 22–44 m. informantų rezultatų (svyravo nuo 0,949

iki 1,572). Amžiaus grupių skaitymo tempo vidurkiai pavaizduoti 5 paveiksle „Ekstravertų ir

intravertų skaitymo tempo palyginimas pagal amžių“.

5 paveikslas . Ekstravertų ir intravertų skaitymo tempo palyginimas amžiaus grupėse

0,8

94 1,0

11

1,0

61 1,1

65

1 8 –2 1 M . E K S T R A V E R T A I

1 8 –2 1 M . I N T R A V E R T A I

2 2 –4 4 M . E K S T R A V E R T A I

2 2 –4 4 M . I N T R A V E R T A I

SKAITYMO TEMPO PALYGINIMAS AMŽIAUS GRUPĖSE

21

3 lente lė. Ekstravertų ir intravertų skaitymo tempas

18–21 m. 22–44 m.

E / I Tempas E / I Tempas

Ekstravertas 0.921 Ekstravertas 0.976










Intravertas 0.976 Intravertas 1.003










Gautų duomenų pasiskirstymas, kuris pateiktas 5 paveiksle rodo, kad vyresnių intravertų

skaitymo tempas lėtesnis (1.165), nei jaunesnių intravertų (1.011), o ir vyresni ekstravertai skaito

lėčiau (1.061) nei 18–21 m. ekstravertai (0.894).

Norint nustatyti, ar 18–21m. ekstravertai perskaitė ištrauką greičiau nei 22–44m. ekstravertai

(žr. 4 lentelė) ir ar 18–21m. intravertai skaitė greičiau nei 22–44m. intravertai (žr. 5 lentelė),

pasirinktas jau anksčiau naudotas statistinis įrankis, apskaičiuojantis skirtumo reikšmingumą.

4 lente lė . Ekstravertų informantų pasiskirstymas pagal amžių ir skaitymo tempą

Skaičiavimų rezultatai 18–21 m. 22–44 m.

Imties dydis: 10,000 10,000 Vidurkis: 894,200 1059,700 Mediana 880,500 1057,000





22

5 lente lė . Intravertų informantų pasiskirstymas pagal amžių ir skaitymo tempą

Skaičiavimų rezultatai 18–21 m. 22–44 m.






Analizuojamas skirtumas yra statistiškai reikšmingas tiek ekstravertų, tiek intravertų atveju,

todėl galima teigti, jog amžius gali daryti įtaką skaitymo tempui. Visų dalyvių amžius svyruoja nuo

18 iki 44 metų ir jų kalba yra susiformavusi (dalyvių neturėtų veikti tokie faktoriai kaip senėjimo

procesai ar kalbos vystymasis jaunesniame amžiuje). Pastebėta, kad 22–44 m. dalyviai ištrauką

perskaitė lėčiau, t. y. darydami ilgesnes pauzes.

Tyrime analizuotas dar vienas veiksnys, kuris galėjo nulemti dalyvio skaitymo greitį – jo

skaitymo įgūdžiai, t. y. kaip dažnai informantui tenka skaityti. 18–21 m. informantų grupėje susidarė

trys grupės: moksleiviai, studentai bei samdomi darbuotojai (barmenai (6 lentelėje pažymėta SD–B),

vadybininkai (6 lentelėje pažymėta SD–V), asistentai (4 lentelėje pažymėta SD–A). 22–44 m.

tiriamieji pasiskirstė taip pat į tris, tačiau kitokias grupes: mokytojai, direktoriai (logistikos srityje),

pardavėjai (žr. 6 lentelė).

Kadangi kategoriškai vertinti skaitymo įgūdžių pagal einamas asmens pareigas negalima,

informantų paprašyta patiems įvertinti savo skaitymo įgūdžius pagal skaitymui skiriamą laiką per

savaitę: 0–0.5 h – jei tiriamasis skiria mažai laiko skaitymui; 1 – 3 h – jei tiriamasis skiria daugiau

laiko skaitymui ir jo skaitymo įgūdžiai laikomi vidutiniškais ;

23

balsu greičiau, per savaitę skiria daugiau laiko skaitymui nei tie, kurių skaitymo greitis užfiksuotas

lėtesnis.

6 lente lė . Skaitymo įgūdžių įvertinimo rezultatai

2018 m. (18–21 m.) Laikas 2019 m. (22–44 m.) Laikas

E / I Profesija

0–0,5

h

1–3

h

24

laikas, kurį nevaržomai kalbėjo kiekvienas dalyvis, padalytas iš garsų, esančių jo spontaniškoje

kalboje, skaičiaus. Taip buvo nustatytas ekstravertų (žr. 7 lentelė) ir intravertų (žr. 8 lentelė)

spontaniškos kalbos greitis.

Kadangi kiekvieno iš dalyvių spontaniška kalba yra individuali, skyrėsi ir kalbėjimo laikas.

Užfiksuotos fonemos (T) vyravo nuo 319 iki 1452 fonemų, jos padalytos iš trukmės milisekundėmis

(trukmė svyravo nuo 350 ms iki 1590 ms), taip gautas kalbėtojų spontaniškos kalbos greitis. Išvedus

abiejų temperamentų tipų spontaniškos kalbos greičių vidurkį (ekstravertų vidurkis – 1, 145,

intravertų vidurkis – 1,427) matoma, jog šiame tyrime dalyvavę intravertai vidutiniškai

(melancholikai ir flegmatikai) kalbėjo lėčiau nei ekstravertai (sangvinikai ir cholerikai) (žr. 6 pav.).

7 lente lė . Ekstravertų temperamento tipas ir spontaniškos kalbos greitis

Temperamentas Laikas

(ms)

Garsų kiekis

(T) Greitis

Sangvinikas 470 440 1.068









Cholerikas 970 948 1.023





Cholerikas 1250 1071 1.167

Cholerikas 2180 1423 1.532

Cholerikas 1490 1221 1.220




25

8 lente lė . Intravertų temperamento tipas ir spontaniškos kalbos greitis

Temperamentas Laikas

(ms)

Garsų kiekis

(T)

Greitis

Flegmatikas 1190 631 1.886














Melancholikas 540 519 1.040






6 paveikslas . Temperamento tipo ir spontaniškos kalbos tempo palyginimas

Norint patikrinti, ar analizuojamas skirtumas yra statistiškai reikšmingas, apskaičiuotas

imties dydis, vidurkis, mediana, moda, standartinis nuokrypis, variacijos koeficientas ir

pasikliaujamasis intervalas (95%) (žr. 9 lentelė).

1,1

46

1,2

11

1,3

56

1,2

92

S A N G V I N I K A I C H O L E R I K A I F L E G M A T I K A I M E L A N C H O L I K A I

TEMPERAMENTO TIPO IR SPONTANIŠKOS KALBOS TEMPO PALYGINIMAS

26

9 lente lė . Analizuojamo skirtumo reikšmingumo statistika

Skaičiavimų rezultatai Ekstravertai Intravertai

Imties dydis: 20.000 20.000 Vidurkis: 1144,950 1414,842 Mediana 1096,500 1320,000

Moda nėra nėra Standartinis nuokrypis: 166,504 504,746 Variacijos koeficientas: 14,542 35,675


Apskaičiuota Studento skirstinio reikšmė: 2,266 Kritinė Studento skirstinio reikšmė (0,95) 2,026

Nustatyta, jog spontaniškas ekstravertų ir intravertų kalbėjimo tempo skirtumas yra

statistiškai reikšmingas ir tai gali patvirtinti anksčiau išsikeltą vieną iš hipotezių, jog ekstravertų

kalbėjimo tempas yra greitesnis (žr. 9 lentelė).

2.5 Amžiaus ir skaitymo įgūdžių poveikis spontaniškos kalbos tempui

Siekiant išsiaiškinti, ar amžius daro įtaką kalbėjimui, dalyvavusių informantų rezultatai padalinti į

dvi grupes: 18–21 metų dalyviai ir 22–44 metų dalyviai bei palyginti tarpusavyje (žr. 10 lentelė).

10 lente lė . Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

18–21 m. 22–44 m.

E / I Tempas E / I Tempas





















27

Pastebėta, jog 18–21 metų dalyvių kalbėjimo greitis skyrėsi (svyravo nuo 0.948 iki

1.886) nuo 22–44 m. kartos informantų rezultatų (svyravo nuo 0.663 iki 2.921). Jaunesniųjų ir

vyresniųjų ekstravertų bei intravertų kalbėjimo tempo vidurkiai pavaizduoti 7 paveiksle.

7 paveikslas . Spontaniškos kalbos tempo palyginimas amžiaus grupėse

Norint patikrinti, ar 18–21m. ekstravertai atlikdami užduotį kalbėjo greičiau nei 22–

44m. ekstravertai (žr. 11 lentelė) ir ar 18–21m. intravertai kalbėjo greičiau nei 22–44m. intravertai

(žr. 12 lentelė), pasirinktas jau anksčiau naudotas statistinis įrankis, apskaičiuojantis skirtumo

reikšmingumą.

11 lente lė . Ekstravertų informantų pasiskirstymas pagal amžių ir spontaniškos kalbos tempą

Skaičiavimų

rezultatai 18–21 m. 22–44 m.






1,1

33

1,4

45

1,1

57

1,3

99

1 8 –2 1 M . E K S T R A V E R T A I

1 8 –2 1 M . I N T R A V E R T A I

2 2 –4 4 M . E K S T R A V E R T A I

2 2 –4 4 M . I N T R A V E R T A I

SPONTANIŠKOS KALBOS TEMPO PALYGINIMAS AMŽIAUS GRUPĖSE

28

12 lente lė . Intravertų informantų pasiskirstymas pagal amžių ir spontaniškos kalbos tempą

Skaičiavimų

rezultatai 18–21 m. 22–44 m.






Analizuojamas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas tiek ekstravertų, tiek intravertų

atveju, todėl galima teigti, jog amžius gali daryti įtaką skaitymo tempui, tačiau spontaniškai kalbai

amžius įtakos neturi. Nors ir pastebėta, kad jaunesnių informantų kalbėjimo trukmė buvo šiek tiek

trumpesnė, tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris galėtų rodyti skirtumą tarp 18–21 m. ir

22–44 m. tiriamųjų.

Pirmoje tyrimo dalyje, skaitymo tempas buvo palygintas su dalyvių skaitymo įgūdžiais.

Atlikus spontaniškos kalbos užduotį ir gavus rezultatus, jie palyginti su tiriamųjų anksčiau nustatytais

skaitymo įgūdžiais (žr. 13 lentelė).

13 lente lė . Spontanišk os kalbos ir skaitymo įgūdžių palyginimas

18–21 m. Laikas 22–44 m. Laikas

E / I Profesija 0–0,5

h

1–3

h

29

Analizuojant rezultatus (žr. 13 lentelė) pastebėta, jog asmens spontaniška kalba visiškai

nepriklausė nuo jo skaitymo įgūdžių. Todėl galima daryti išvadą, jog skaitymo įgūdžiai daro įtaką tik

tiriamojo skaitymo tempui ir dalis hipotezės „spontaniškoje kalboje dalyviai geba greičiau atsakyti į

klausimus, todėl jų kalbėjimo tempas yra greitesnis“ pasitvirtino iš dalies.

30

IŠVADOS

Šiame darbe siekta ištirti skaitymo ir spontaniškos kalbos tempo sąsają su temperamentu. Iš

53 dalyvių atrinkti 40 skirtingą temperamentą turintys tiriamieji (po lygiai intravertų ir ekstravertų).

Atlikus rezultatų analizę, paaiškėjo, kad

skaitymo tempas priklauso nuo asmens temperamento tipo – ekstravertai skaito 1,2 karto greičiau

nei intravertai; pagal skaitymo tempą, visus tyrimo dalyvius galima išdėstyti tokia lėtėjančio

tempo tvarka: cholerikai – melancholikai, sangvinikai – flegmatikai (jų trukmės santykiai

atitinkamai: 1,2 – 1,1 – 1); melancholikai ir sangvinikai skaito tokiu pačiu tempu – 1,1;

spontaniškos kalbos tempas priklauso nuo asmens temperamento tipo – ekstravertai kalba 1,2

karto greičiau nei intravertai; pagal spontaniškos kalbos tempą, visus tyrimo dalyvius galima

išdėstyti tokia lėtėjančio tempo tvarka: sangvinikai – cholerikai – melancholikai, flegmatikai (jų

trukmės santykiai atitinkamai: 1,2 – 1,1 – 1);

skaitymo tempas priklauso nuo informantų amžiaus – dalyviai ekstravertai ir intravertai, kurių

amžius svyravo nuo 18–21 m., ištrauką balsu perskaitė 1,2 karto greičiau nei 22–44 m. dalyviai,

o spontaniškoje kalboje skirtumų nepastebėta; pagal skaitymo tempą ir amžių, visus tyrimo

dalyvius galima išdėstyti tokia lėtėjančio tempo tvarka: 18–21 m. ekstravertai – 18–21 m.

intravertai – 22–44 m. ekstravertai – 22–44 m. intravertai (jų trukmės santykiai atitinkamai: 1,3 –

1,2 – 1,1 – 1); didžiausias skirtumas pastebėtas tarp 18–21 m. ekstravertų ir 22–44 m. intravertų,

pastarieji tekstą perskaitė 1,3 karto greičiau;

skaitymo įgūdžiai gali daryti įtaką tik kalbėtojo skaitymo tempui: pastebėta, jog 23 dalyviai, kurie

perskaitė duotą ištrauką balsu greičiau, skiria daugiau laiko skaitymui nei tie, kurių skaitymo

trukmė užfiksuota trumpesnė, tačiau spontaniškoje kalboje skirtumų nepastebėta.

Šiame darbe išsamiai tyrinėta temperamento tipo ir asmens kalbos koreliacija. Nors

psichologinių savybių įtaka asmens kalbos tempui pastebėta ir kituose minėtuose tyrimuose, tačiau

lietuvių kalboje tokio tyrimo, kuris patvirtintų išankstinę nuostatą, iki šiol nebuvo atlikta. Gautus

rezultatus ir surinktus garso įrašus galima panaudoti tolesniems tyrimams, kurie susiję su

psichologinių ar biologinių ypatybių (charakterio, kalbinių sutrikimų, senyvo ir / ar jauno amžiaus

poveikis ir kt.) įtaka asmens kalbai ir kalbos raiškai. Taip pat ekstravertų ir intravertų kalbos užduočių

greitesnio ar lėtesnio atlikimo analizė, gilinantis į tiriamųjų suvokimą ir jo galimybes.

31

LITERATŪRA

Cloninger, C. R. 1994, p. 267–270. „Temperament and Personality“. Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/publication/15159835_Temperament_and_Personality [žiūrėta 2020

m. vasario 19 d.].

Čepas, V. 1984, „Psichogenetiniai intelekto tyrimai: metodai, problemos, rezultatai”.

Prieiga per internetą: http://zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/9131 [žiūrėta 2018 m. gegužės

23 d.].

Dixon, W., Smith, P. 2000, p. 417–440. „Links Between Early Temperament and

Language Acquisition“. Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/profile/Wallace_Dixon/publication/224905434_Links_between_temp

erament_and_language_acquisition/links/004635183c0dfb9e30000000.pdf [žiūrėta 2020 m. vasario

18 d.].

Fuller, J. L, Thompson W. R. 1978, „Foundations of Behavioural Genetics“, p. 533–536.

Girdenis, A, Lakienė, A. 1976, „Šiaurės žemaičių kalbėjimo tempas“, Kalbotyra, T.27(1)

Ignatova, N. 1999, „Monologinės sakytinės kalbos parametrų ir individualių psichologinių

ypatumų ryšiai“. Prieiga per internetą: http://zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/4432 [žiūrėta

2018 m. gegužės 15 d.].

Inggris, S. 2010, p. 32–34. „Correlation Between Extraversion Personality and English

Writing Skill”. Prieiga per internetą:

http://eprints.undip.ac.id/17549/1/CORRELATION_BETWEEN_EXTRAVERSION_PERSONALI

TY_AND_ENGLISH_W%E2%80%A6.pdf [žiūrėta 2020 m. vasario 18 d.].

Jakubauskas, G. 2002, „Socialinė psichologija“, p. 5–55. Prieiga per internetą:

http://new.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales_studiju/SPPkat/socialin%20psicholo

gija.pdf?fbclid=IwAR01xFyGh3ICcgDhZvRht4QM1Owmu42Q4-

YzKpqnOcSC49cGxAlufXlqW0Q [žiūrėta 2019 m. gegužės 23 d.].

Kasschau, R. A. 1985. „Psychology: Exploring Behavior“. New York: Pearson Practice

Hall.

Kaziliūnaitė, B. 2015, „Asmenybių anatomija: intravertai ir ekstravertai“. Prieiga per

internetą: https://psichologijatau.lt/asmenybiu-anatomija-intravertai-ir-ekstravertai/ [žiūrėta 2019 m.

birželio 3 d.].

Kazlauskienė, A, Veličkaitė, K. 2003, „Pastabos dėl lietuvių kalbėjimo tempo“. Prieiga per

internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

https://www.researchgate.net/publication/15159835_Temperament_and_Personalityhttp://zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/9131https://www.researchgate.net/profile/Wallace_Dixon/publication/224905434_Links_between_temperament_and_language_acquisition/links/004635183c0dfb9e30000000.pdfhttps://www.researchgate.net/profile/Wallace_Dixon/publication/224905434_Links_between_temperament_and_language_acquisition/links/004635183c0dfb9e30000000.pdfhttp://zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/4432http://eprints.undip.ac.id/17549/1/CORRELATION_BETWEEN_EXTRAVERSION_PERSONALITY_AND_ENGLISH_W%E2%80%A6.pdfhttp://eprints.undip.ac.id/17549/1/CORRELATION_BETWEEN_EXTRAVERSION_PERSONALITY_AND_ENGLISH_W%E2%80%A6.pdfhttp://new.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales_studiju/SPPkat/socialin%20psichologija.pdf?fbclid=IwAR01xFyGh3ICcgDhZvRht4QM1Owmu42Q4-YzKpqnOcSC49cGxAlufXlqW0Qhttp://new.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales_studiju/SPPkat/socialin%20psichologija.pdf?fbclid=IwAR01xFyGh3ICcgDhZvRht4QM1Owmu42Q4-YzKpqnOcSC49cGxAlufXlqW0Qhttp://new.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales_studiju/SPPkat/socialin%20psichologija.pdf?fbclid=IwAR01xFyGh3ICcgDhZvRht4QM1Owmu42Q4-YzKpqnOcSC49cGxAlufXlqW0Qhttps://psichologijatau.lt/asmenybiu-anatomija-intravertai-ir-ekstravertai/http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367164520655/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

32

0001:J.04~2003~1367164520655/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content [žiūrėta 2019 m.

gegužės 23 d.].

Kazlauskienė, A. 2004, „Kalbėjimo tempas ir funkciniai stiliai”, p. 56–59.

Lapė, J, Navikas, G. 2003, „Psichologijos įvadas“, p. 202–205. Vilnius, Lietuvos Teisės

Universitetas.

Neetle, D. 2010, „Understanding of Evolution May Be Improved by Thinking about

People“, p. 206. Prieiga per internetą: https://danielnettle.org.uk/download/076.pdf [žiūrėta 2019 m.

gegužės 23 d.].

Nodoushan, M. A. S. 2011, „Temperament as an Indicator of Language Achievement“, p.

33–34. Prieiga per internetą:

https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED525040.pdf?fbclid=IwAR1fdlOH4exrN3U-

_egH3qzXRDrPN4uh8kid-vvLLynUz_d9tkJylJowtkA [žiūrėta 2020 m. balandžio 18 d.].

Puzinavičius, B. 2005, „Asmenybės ir grupės psichosocialinė diagnostika“. Istorija.

Politologija. Prieiga per internetą: http://lka.lt/download/2613/puzinaviciuse_ [žiūrėta 2019 m.

gegužės 23 d.].

Smolskienė, L. 2014, „Balso tembras ir kalba parodo mūsų charakterį“. Prieiga per

internetą: https://diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/psichologe-musu-balso-tembras-ir-kalba-

parodo-musu-charakteri-653831 [žiūrėta 2019 m. gegužės 28 d.].

Varnelienė, S. 2007, „Socializacijos svarba pagyvenusio žmogaus bendravimui“. Prieiga

per internetą: http://jaunasis-mokslininkas.asu.lt/smk_2007/pedagogika/Varneliene_Sonata.pdf

[žiūrėta 2018 m. gegužės 15 d.].

Wilson, P, Long, I. 2005, „The Big Book of Blob Trees“, p. 13. Prieiga per internetą:

https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=CyBWDwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP9&dq=blob+tree

+wilson&ots=pwNVTsmiYS&sig=sb9eU4MSYGOUwR58LWPpRU6XbNY&redir_esc=y#v=one

page&q&f=false [žiūrėta 2020 m. balandžio 18 d.].
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367164520655/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/contenthttps://danielnettle.org.uk/download/076.pdfhttps://files.eric.ed.gov/fulltext/ED525040.pdf?fbclid=IwAR1fdlOH4exrN3U-_egH3qzXRDrPN4uh8kid-vvLLynUz_d9tkJylJowtkAhttps://files.eric.ed.gov/fulltext/ED525040.pdf?fbclid=IwAR1fdlOH4exrN3U-_egH3qzXRDrPN4uh8kid-vvLLynUz_d9tkJylJowtkAhttp://lka.lt/download/2613/puzinaviciuse_https://diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/psichologe-musu-balso-tembras-ir-kalba-parodo-musu-charakteri-653831https://diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/psichologe-musu-balso-tembras-ir-kalba-parodo-musu-charakteri-653831http://jaunasis-mokslininkas.asu.lt/smk_2007/pedagogika/Varneliene_Sonata.pdfhttps://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=CyBWDwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP9&dq=blob+tree+wilson&ots=pwNVTsmiYS&sig=sb9eU4MSYGOUwR58LWPpRU6XbNY&redir_esc=y#v=onepage&q&f=falsehttps://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=CyBWDwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP9&dq=blob+tree+wilson&ots=pwNVTsmiYS&sig=sb9eU4MSYGOUwR58LWPpRU6XbNY&redir_esc=y#v=onepage&q&f=falsehttps://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=CyBWDwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP9&dq=blob+tree+wilson&ots=pwNVTsmiYS&sig=sb9eU4MSYGOUwR58LWPpRU6XbNY&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

Documents

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS...respondentų temperamento tipai ir jų ryšys su kalbėtojo sakytinės kalbos tempu, amžiaus skirtumo ir kalbos tempo koreliacija, skaitymo įgūdžių