ANYKŠČIŲ RAJONO TRAUPIO PAGRINDINĖ

MOKYKLA

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

2016–2017 M.M.

PATVIRTINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-84

ANYKŠČIŲ R. TRAUPIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2016–2017 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Traupio pagrindinės mokyklos 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau UP) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimą mokykloje.

2. UP sudarytas vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Lietuvos higienos norma HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Mokyklos tarybos 2016-06-23 protokolo Nr. P1-02, Mokytojų tarybos 2016-06-23 protokolo Nr. P2-4 fiksuotais nutarimais ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į 4, 6, 8 klasės skaitymo, rašymo, matematikos, socialinių ir gamtamokslų standartizuotų testų rezultatus.

3. UP tikslas – organizuoti ugdymo procesą, tinkantį mokiniams pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio individualiai pažangai.

4. UP uždaviniai:

4.1 Kryptingas ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas.

4.2. Mokinio asmeninės pažangos stebėsenos ir pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo sistemos diegimas.

4.3. Aktyvių mokymo metodų ir formų taikymas.

5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis - apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas - žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Pamoka - pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos - švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS.

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

6. Ugdymo organizavimas (1lentelė):

1 lentelė. Ugdymo organizavimas

Klasės

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

10 klasė

Ugdymo proceso pradžia

2016-09-01

Trimestrų trukmė

1-asis 2016-09-01– 2016-11-30

2-asis 2016-12-01–2017-02-28

3-iasis 2017-03-01–2017-06-02 (6–10 klasėms)

ir 05-30 (5 klasei)

Rudens atostogos

2016-10-31–2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2016-12-27–2017-01-06

Žiemos atostogos

2017-02-17

Pavasario (Velykų)

2017-04-10–2017-04-14

Ugdymo proceso pabaiga

2017-05-30

2017-06-02

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32

34

Vasaros atostogos

2017-05-31 –2017-08-31

2017-06-05–2017-08-31

7. Pagrindinio ugdymo programos procesas mokykloje skirstomas trimestrais.

8. Mokykloje dirbama 5 dienas per savaitę. Pamokos prasideda 8.30 val., pamokos trukmė 5-10 klasėse – 45 min.

9. Papildomos atostogos 5 klasių mokiniams (2 lentelė):

2 lentelė. Papildomos atostogos 5 klasių mokiniams

Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

2017-02-13

2017-02-17

2017-04-03

2017-04-07

10. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, ar paskelbus ekstremalią situaciją, mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

11. Į mokyklą gali neatvykti 5 klasės mokiniai, jei oro temperatūra 20 Co šalčio ar žemesnė, jei oro temperatūra 25Co šalčio ar žemesnė – 6–10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

III SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

12. 2016–2017 m. m. Traupio pagrindinėje mokykloje 5–10 klasėse dirbama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

13. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, 10 klasės užsienio kalbos lygių nustatymo ir standartizuotų testų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir vidinio vertinimo duomenimis.

14. Ugdymo turinio planavimas:

14.1. ugdymo turinio planavimo tvarka (1 priedas);

14.2. programų, teminių planų rengimo principai ir tvarka (2 priedas);

14.3. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas (3 priedas);

14.4. mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka (5 priedas);

15. Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, etninė veikla (3 lentelė):

3 lentelė. Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, etninė veikla

Eil.

Nr.

Data

Veikla

Klasės

Atsakingi vykdytojai

1.

2016 m. rugsėjis

Mokslo ir žinių diena

1-10

Klasių auklėtojai

2.

2016 m. rugsėjis

Europos kalbų dienos paminėjimas

2-10

Kalbų ir dailės mokytojai

3.

2016 m. spalis

Išvyka į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką (skirta Bibliotekų metams)

5-10

Lietuvių kalbos mokytojai

4.

2016 m. lapkritis

Išvyka į V. Valiušio keramikos muziejų

5-10

Dailės mokytoja

5.

2016-2017 m. m. eigoje

Garsinio skaitymo valandėlės netradicinėje erdvėje

5-10

Lietuvių kalbos mokytojai

6.

2016-2017 m. m. eigoje

Edukacinės pamokos netradicinėje aplinkoje (A. Žukausko - Vienuolio, B. Buivydaitės muziejuose, J. Biliūno sodyboje ar kt.)

5-10

Lietuvių kalbos mokytojai

7.

2017 m. sausis

Tradicinis Sausio 13-osios bėgimas apie Traupį

5-10

Kūno kultūros, istorijos mokytojai

8.

2017 m.

Veiklos, skirtos Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

5-10

Istorijos, dailės, muzikos mokytojai

9.

2017 m. kovas

Renginiai, skirti Žemės dienai

1-10

Geografijos, technologijų, pradinių kl. mokytojai

10.

2017 m. birželis

Projektas „ Traupio botanikos sodo augalai užsienio kalbomis“

5-10

Užsienio kalbų ir biologijos mokytojai

11.

2017 m.

birželis

Edukacinis projektas, skirtas Piliakalnių metams, aplankant Šeimyniškėlių piliakalnį

5-10

Lietuvių kalbos ir istorijos mokytojai

12.

2017 m. gegužė - birželis

Dailės pleneras „Žemės menas“

5-10

Dailės mokytoja

13.

2016-2017 m.

Mokyklos erdvių meninis apipavidalinimas pagal kalendorines metų šventes

1-10

Dailės ir technologijų mokytojai

15.1. Elektroninis Tamo dienynas (toliau e-dienynas) pildomas pagal tos dienos tvarkaraštį. E – dienyne žymimos datos ir „Pamokos turinio” skiltyje parašoma „Kultūrinė pažintinė veikla. Mokyklos direktoriaus įsakymas Nr....“ (arba įrašas „Netradicinė istorijos pamoka ” ir kt.). Veiklą vykdantys mokytojai, paskirti direktoriaus įsakymu atsakingais už mokinius, veda saugaus elgesio instruktažus, atsako už mokinių saugumą ir sveikatą pažintinės – kultūrinės veiklos metu;

15.2. šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių;

15.3. kultūrinės, meninės, pažintinės, kūrybinės, sportinės, praktinės, socialinės, prevencinės ugdomosios veiklos apskaitą vykdo visų klasių auklėtojai e – dienyno Tamo skiltyje „Klasių veiklos“.

IV SKYRIUS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

16. Siekiant mokiniui padėti sėkmingai mokytis, individualizuoti ugdymą ir optimizuoti mokymosi krūvius sudaromi mokinių individualūs ugdymo planai: besimokantiems pagal specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytas programas, patiriantiems mokymosi sunkumų, itin sėkmingai besimokantiems, siekiantiems pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus ir kt.

17. Sudarant ir įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokytojai, jo tėvai, mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai.

18. Individualaus mokinio plano struktūra patvirtinta mokyklos metodinės grupės susirinkime 2016-06-08 (6 priedas).

19. Po kiekvieno kontrolinio darbo, pasibaigus trimestrui, klasės tėvų susirinkimuose ir mokytojų tarybos posėdžiuose mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai aptaria, analizuoja, įvertina mokinio mokymosi galimybes ir pasiekimų lygį.

V SKYRIUS

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

20. Mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

21. Mokinių kasdienės fizinės veiklos aktyvumui gerinti kiekvieną dieną 20 min. po antros pamokos sudaromos sąlygos žaisti stało tenisą, šokti ritminius šokius, žaisti judriuosius žaidimus sporto salėje, II aukšto fojė pagal nustatytą grafiką.

22. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, integruojama į kūno kultūros, tikybos, etikos, biologijos, fizikos, chemijos, technologijų dalykus bei neformalųjį ugdymą.

VI SKYRIUS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS:

23. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku nustatomi mokymosi sunkumai:

23.1. klasių auklėtojai supažindina raštu tėvus su mokinių pasiekimais kiekvieną mėnesį;

23.2. mokinių pasiekimai analizuojami ir aptariami po kiekvieno I, II, III signalinio trimestro ir I, II trimestro tėvų susirinkimuose, klasių valandėlių metu.

24. Mokiniui pagalbą pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt. Susitarta, kad pamoka prieš kontrolinį darbą būtų skiriama pasiruošti kontroliniam darbui. Pamoka po kontrolinio darbo – skiriama rezultatų aptarimui, darbo analizei:

24.1. esant nepatenkinamam įvertinimui konsultacijos teikiamos kontrolinio darbo išdavimo dieną po pamokų;

24.2. dalyko mokytojas informuoja mokinio tėvus (globėjus) ir kartu aiškinasi problemas, tariasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

25. Apie mokymosi sėkmingumą, pažangą mokinių tėvai (globėjai) informuojami vadovaujantis mokyklos „V-X klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-72.

26. Mokymosi pagalba teikiama:

26.1. 5-6 klasių mokiniams - skiriamos po 0,5 valandos matematikos ir lietuvių kalbos konsultacijoms;

26.2. kitiems 5-6 klasių dalykams ir 7-10 klasėms, skiriamos mokomųjų dalykų konsultacijos pagal nustatytą grafiką. Nesant pakankamai lėšų, mokytojai dirba savanoriškai.

27. Siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus 9 klasėje, skiriama papildomos 0,5 valandos (iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų valandų) lietuvių kalbos ir matematikos programoms mokyti:

27.1. lietuvių kalbai:

27.1.1. rašybos, skyrybos, gramatikos, stiliaus žinių kartojimas, gilinimas, plėtimas, mokymas jas taikyti praktiškai;

27.1.2. žinių apie tekstą gilinimas, teksto struktūros įgūdžių tobulinimas, mokymas kurti įvairių rūšių bei žanrų tekstus.

27.2. matematikai:

27.2.1. įvairių apibendrinamųjų uždavinių sprendimas (reiškinių reikšmių skaičiavimas, lygčių ir nelygybių, geometrinių uždavinių sprendimas, diferencijuojant pagal poreikį bei pasiekimų lygius).

VII SKYRIUS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

28. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kiekvieno mėnesio pirmą savaitę informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymo (si) pagalbos teikimą:

28.1. rugsėjo mėnesio tėvų susirinkime supažindinama su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka;

28.2. mokyklos taryboje mokinių tėvai kartu su mokytojais ir mokiniais sprendžia ugdymo turinio formavimo, ugdymo organizavimo klausimus, priima sprendimus dėl ugdymo plano;

28.3. esant reikalui, mokiniai ir jų tėvai kviečiami į Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame sprendžiamos vaiko ugdymosi problemos, tariamasi dėl pagalbos mokiniui būdų ir formų;

28.4. esant reikalui mokinio tėvai individualiais klausimais kreipiasi į dalyko mokytoją, auklėtoją, pagalbos mokiniui specialistus, direktorių;

29. E– dienynas sudaro galimybes laiku informuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, užtikrina vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą. E – dienyno sistemoje tėvai gali kreiptis į mokytoją, o mokytojas į tėvus ir bendradarbiauti elektroninėje erdvėje, sprendžiant ugdymo(si) klausimus. Klasių auklėtojai kartą per mėnesį pateikia mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), neturintiems prieigos prie interneto, pasiekimų vertinimo lapą, atspausdintą iš elektroninio dienyno, informuoja apie signalinio trimestro, trimestro, metinius rezultatus pasirašytinai.

30. Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka (5 priedas).

VIII SKYRIUS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

31. Prevencinių programų, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas, projektų integravimas:

31.1. Alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prevencijos programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494, integruojama į biologijos, chemijos, gamtos ir žmogaus pamokas, klasių valandėles (4 lentelė):

4 lentelė. Prevencinių programų, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas, projektų integravimas

Klasė

Tema

Integruota į dalyką, klasės valandėlę.

5

(5 val.)

Tabako žala paauglio sveikatai ir asmenybei

Gamta ir žmogus

Neigiamas tabako reklamos poveikis ir tikslai

Dailė

Alkoholio poveikis sveikatai

Gamta ir žmogus

Alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmės šeimai ir visuomenei

Klasės valandėlė

Psichiką veikiančios medžiagos, rūšys, poveikis, vartojimo pasekmės

Gamta ir žmogus

Psichiką veikiančių medžiagų reklamos poveikis ir draudimai

Klasės valandėlė

6

(5 val.)

Neigiamas rūkymo poveikis fiziniam aktyvumui

Žmogus ir gamta

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai alkoholio padariniai

Žmogus ir gamta

Kur kreiptis pagalbos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių

Klasės valandėlė

Alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas, priklausomybė

Žmogus ir gamta

Konfliktai ir nelaimingi atsitikimai kaip alkoholio vartojimo pasekmė

Klasės valandėlė

Alkoholinių gėrimų vartojimas ir sportas

Kūno kultūra

7

(5 val.)

Pavojai alkoholinius gėrimus maišant su vaistais, kitomis psichotropinėmis medžiagomis

Biologija

Aktyvus ir pasyvus rūkymas

Biologija

Rūkymas ir fizinė sveikata

Biologija

Įvairūs alkoholio pardavimo ir pateikimo metodai

Klasės valandėlė

Paauglių ir jų tėvų atsakomybė už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą

Klasės valandėlė

8

(5 val.)

Rūkymas kaip „įvaizdžio“ dalis

Klasės valandėlė

Elgesio pokyčiai patiriant įvairaus laipsnio apsvaigimą alkoholiu

Klasės valandėlė

Draudimai pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus

Klasės valandėlė

Psichotropinių medžiagų vartojimo priežastys

Biologija

Rūkymo poveikis organų sistemoms

Biologija

9

(5 val.)

Alkoholio vartojimo pasekmės fizinei ir psichikos sveikatai

Chemija

Rūkymo sukeliamos ligos.

Biologija

Cheminės tabako dūmų medžiagos

Chemija

Trumpalaikis ir ilgalaikis alkoholio poveikis organizmui

Biologija

Įvairūs pagalbos būdai šeimos nariams, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo

Klasės valandėlė

10

(5 val.)

Neteisėta veikla, susijusi su alkoholio gamyba, prekyba ir vartojimu

Pilietiškumo pagrindai

Alkoholio kontrolės ir prevencijos patirtis Lietuvoje ir pasaulyje

Pilietiškumo pagrindai

Psichiką veikiančių medžiagų kontrolės ir prevencijos patirtis Lietuvoje ir pasaulyje

Pilietiškumo pagrindai

Prevencijos veiklos rūšys ir dalyvavimo joje formos

Klasės valandėlė

Narkotikų legalizavimo judėjimas ir grėsmės

Geografija

31.2. Projektų integravimas (5 lentelė):

5 lentelė. Projektų integravimas

Projektas

Integravimas, mokymo dalykas

Klasė

Data

Ekonomikos konkursas

Ekonomika, dailė, istorija, lietuvių kalba

6-10

2016–2017 m. m.

32. Žmogaus sauga:

32.1. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159;

32.2. nesant pakankamai mokymo lėšų žmogaus sauga 5-8 klasėse integruojama į mokomuosius dalykus: gamta ir žmogus, biologija, fizika, chemija, technologijos (dėl temų mokytojams susitariant). Temas fiksuoti teminiame plane prie dalyko pamokos temos;

32.3. 9–10 klasėse žmogaus sauga integruojama į biologiją, fiziką, chemiją (dėl temų mokytojams susitariant). Temas fiksuoti teminiame plane prie dalyko temos;

32.4. apskaita vedama elektroninio dienyno puslapiuose.

33. Ugdymo karjerai organizavimas.

33.1. Ugdymas karjerai vykdomas vadovaujantis Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72;

33.2. Ugdymo karjerai veiklą organizuoja mokyklos karjeros koordinatorė O. Paškevičienė (skirta dalyvaujant projekte „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas) Nr. VP1-2.3-ŠMM-01-V-01-002), įtraukdama įvairių dalykų mokytojus, klasių vadovus, socialinį pedagogą ir kitus specialistus, turinčius kompetencijų teikti karjeros paslaugas mokiniams, socialinius partnerius;

33.3. Ugdymas karjerai integruojamas į dalykų bendrąsias programas, klasės valandėles, neformalųjį ugdymą ir organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai. 5–10 klasėse dėstantys mokytojai pasirenka po 1–2 profesijas, artimas mokomajam dalykui, jas aptaria. Temas įrašo į teminius planus;

33.4. Per mokslo metus 5–10 klasių mokiniams skiriamos 6 (šešios) ugdymo karjerai klasės valandėlės (kiekvienai klasei). Ugdymo karjerai klasės valandėlės skirtos mokinių karjeros kompetencijoms ugdyti, jas organizuoja klasės vadovas ir mokyklos karjeros koordinatorius, įtraukdamas įvairių dalykų mokytojus, soc. pedagogą ir kitus specialistus, turinčius kompetencijų teikti karjeros paslaugas mokiniams, socialinius partnerius.

34. Etninės kultūros ugdymas:

34.1. Etninė kultūra organizuojama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V–651;

34.2. Etninė kultūra integruojama į lietuvių kalbos, istorijos, technologijos, dorinio, muzikos, gamtamokslinio ugdymo dalykus;

34.3. 5–10 kl. mokiniai pamokų metu nagrinės giminės ir bendruomenės tradicijas, tradicinį etiketą, įvairias šventes, papročius ir apeigas, tradicinę aprangą, kulinarinį paveldą, tradicinę ūkinę veiklą, liaudies kūrybą, tarmes ir etnografinių regionų savitumus, kitas etnokultūrines vertybes bei jų reikšmę ir prasmingumą šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai taip pat ugdysis praktinius gebėjimus, pavyzdžiui, mokysis tradicinio dainavimo, muzikavimo, šokio ir žaidimo, tarmių, amatų, susipažins su papročių taikymu ir kt.

IX SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

35. Direktorius:

35.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

35.2. vykdo stebėseną, kaip klasėje dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas e-dienyne. Kas du mėnesius metodinėje taryboje aptariami stebėsenos rezultatai;

35.3. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

35.4. kiekvieno mėnesio pradžioje mokyklos II aukšto informaciniame stende pakabinamas einamojo mėnesio kontrolinių darbų grafikas. Direktorius užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų;

36. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

37. Namų darbų skyrimas ir reguliavimas:

37.1. 5-6 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1,5 val. per dieną;

37.2. 7-8 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 2 val. per dieną;

37.3. 9-10 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 2,5 val. per dieną.

38. Mokiniams per dieną nėra daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

X SKYRIUS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

39. Neformaliojo ugdymo organizavimas:

39.1. pagal Bendruosius ugdymo planus Traupio pagrindinė mokykla 5-10 klasėse turi 13 neformaliojo ugdymo valandų, panaudojamos 7,5 val., 65,4 proc. Iš jų, šiems mokinių gebėjimams ugdyti: sportiniams – 2,5 val., 33,3 proc.; meniniams – 4 val., 53,3 proc., kitiems – 1val., 13,4 proc.;

39.2. vykdymui atrinktos šios neformaliojo ugdymo programos (6 lentelė):

6 lentelė. Neformaliojo ugdymo programos

Eil.

Nr.

Programos pavadinimas

Klasės

Mokinių skaičius

Valandos

Vadovas

5-8

9-10

1.

Auksarankių

5-8

5

1

-

I. Aleknavičienė

2.

Jaunųjų meistrelių

5-10

5

0,5

0,5

V. Bešėnas

3.

Ten Sing’as

5-10

5

0,5

0,5

I. Spundzevičienė

4.

Muzikos spalvos

9-10

5

-

1

I. Spundzevičienė

5.

Skautų

5-8

5

0,5

-

E. Dobrovolskis

6.

Robotikos

5-8

5

0,5

-

E. Dobrovolskis

7.

Aš sportuoju

5-10

5

1,5

1

A. Krikščiūnas

8.

Fotonas

9-10

5

-

-

Mokytojas

9.

Teatro studija

5-8

5

-

-

Mokytojas

10.

Jaunųjų šeimininkių

5-10

5

-

-

Mokytojas

11.

Gamtos bičiulių

5-10

5

-

-

Mokytojas

Iš viso:

4,5

3

XI SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

40. Mokinių, mokomų namie, nėra. Jei tokių atsirastų, mokymas namie būtų organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 1405 ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

XII SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

41. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse:

41.1. jungiamos 5–6 (2 ir 6 mokiniai) (7 lentelė) ir 7–8 (7 ir 8 mokiniai) (8 lentelė) klasės vadovaujantis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 352 ir Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl priėmimo laiko, klasių skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse nustatymo 2016–2017 m. m. Anykščių rajono bendrojo ugdymo mokyklose ir jų skyriuose“ 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 1-TS-138.

7 lentelė. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę, jungiant 5 ir 6 klases

Mokomasis dalykas

5 klasė

6 klasė

5-6 klasė

Iš viso pamokų mokiniui 5–6 kl.

/Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1/1

Lietuvių kalba (gimtoji)

5

5/5

Užsienio kalba (1-oji) anglų

3

3/3

Užsienio kalba (2-oji) rusų

2

2/2

Matematika

4

4/4

Informacinės technologijos

1

1/1

Gamta ir žmogus

2

2/2

Istorija

2

2/2

Geografija

2

0/2

Dailė

1

1/1

Muzika

1

1/1

Technologijos

2

2/2

Kūno kultūra

1 pamoka integruota į neformalųjį vaikų švietimą

2

2/2

Žmogaus sauga

Integruota į gamtą ir žmogų, technologijas

Mokiniui privalomas pamokų skaičius

0

2

26

26/28

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26

28

26/28

26/28

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (galima panaudoti/panaudota)

3*/0

3*/0

Neformalusis švietimas

(galima panaudoti/panaudota)

4/2,25

* – Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: (galima panaudoti / panaudota);

* – 6 klasei 1 kūno kultūros pamoka integruojama į neformalųjį vaikų švietimą. Mokiniai lankys sporto būrelį „Aš sportuoju“.

8 lentelė. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę, jungiant 7 ir 8 klases

Mokomasis dalykas

7 klasė

8 klasė

7-8 klasė

Iš viso pamokų mokiniui 7-8 kl.

/Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1/1

Lietuvių kalba (gimtoji)

5

5

5/5

Užsienio kalba (1-oji) anglų

3

3

3/3

Užsienio kalba (2-oji) rusų

2

2/2

Matematika

4

4

4/4

Informacinės technologijos

1

1/1

Biologija

1

1

2/1

Chemija

2

0/2

Fizika

1

1

1/2

Istorija

2

2

2/2

Geografija

1

1

1

2/2

Dailė

1

1/1

Muzika

1

1/1

Technologijos

1

1

2/1

Kūno kultūra

2

2/2

Žmogaus sauga

Integruota į biologiją, chemiją ir technologijas

Mokiniui privalomas pamokų skaičius

17

18

12

29/30

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

29

30

29/30

29/30

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (galima panaudoti/panaudota)

3*/0

3*/0

Neformalusis švietimas

(val. skaičius)

4/2,25

* – Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: (galima panaudoti / panaudota);

41.2. Klasių jungimas (9-18 lentelės):

9 lentelė. Dailė

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

5

6

2

6

1

7

8

7

8

1

9

10

5

8

1

10 lentelė. Muzika

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

5

6

2

6

1

7

8

7

8

1

9

10

5

8

1

11 lentelė. Kūno kultūra

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

5

6

2

6

2

7

8

7

8

2

9

10

5

8

2

12 lentelė. Dorinis ugdymas

Klasė

Iš viso mokinių:

Etika

Skirta pamokų

Tikyba

Skirta pamokų

5

6

2

6

8

1

-

-

7

8

7

8

15

1

-

-

9

5

5

1

-

-

10

8

-

-

8

1

13 lentelė. Informacinės technologijos

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

5

6

2

6

1

7

8

7

8

1

9

5

1

10

8

1

14 lentelė. Pilietiškumo pagrindai

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

9

10

6

8

1

15 lentelė. Geografija

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

7

8

7

8

3

9

10

5

8

2

16 lentelė. Fizika

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

7

8

7

8

1/2

17 lentelė. Chemija

8 klasė

9 klasė

8-9 klasė

Skirta pamokų

1

1

1

3

18 lentelė. Technologijos

Klasė

Iš viso mokinių:

Skirta pamokų

5

6

2

6

1

7

8

7

8

1/2

9

10

5

8

1

XIII SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

42. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

43. Adaptacinis laikotarpis mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems:

43.1. 5-8 klasės mokiniams nustatomas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis, 9–10 klasės mokiniams – 1 savaitė. Naujai atvykusiems mokiniams taikomas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis (Metodinės tarybos posėdžio 2016-06-08 d. protokolo Nr. 3 nutarimu);

43.2. pažanga ir pasiekimai adaptaciniu laikotarpiu pažymiu nevertinami;

43.3. pirmąją rugsėjo mėnesio savaitę klasių auklėtojai penktokams organizuoja ekskursiją po mokyklą, supažindina su pamokų bei neformaliojo vaikų švietimo tvarkaraščiais, mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis, dėstančiais mokytojais, bibliotekos teikiamomis paslaugomis;

43.4. pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui organizuojamas buvusios ketvirtos klasės mokytojos ir penktose klasėse dėstančių mokytojų, taip pat 6-10 klasėse dėstančių mokytojų susirinkimas „Dėl 5-10 klasių ugdymo proceso organizavimo adaptacijos laikotarpiu“;

43.5. apie mokymosi sėkmingumą, pažangą mokinių tėvai (globėjai) informuojami vadovaujantis mokyklos „V-X klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-72;

43.6. kilus adaptacijos sunkumams, mokinius konsultuoja klasės auklėtojai, mokyklos socialinis pedagogas, administracija, Anykščių švietimo pagalbos psichologas, atvykstantis kartą į mėnesį.

44. Mokinių socialinės veiklos organizavimas:

44.1. už mokinių socialinės veiklos organizavimą atsakingas direktoriaus paskirtas asmuo;

44.2. 5-10 klasių mokiniams privalomas valandų skaičius numatytas„Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarkoje“ (4 priedas).

45. Socialinės veiklos kryptys:

45.1. darbinė veikla;

45.2. ekologinė veikla;

45.3. projektinė veikla;

45.4. socialinė veikla;

45.5. kultūrinių renginių organizavimas, vykdymas ir dalyvavimas;

45.6. socialinės veiklos apskaitą veda klases auklėtojas socialinės veiklos dienyne, pagal socialinės veiklos organizavimo tvarką (4 priedas), į kurį perkeliami įrašai iš mokinio socialinės veiklos apskaitos lapo;

45.7. už mokslo metų socialinę veiklą klasių auklėtojai atsiskaito direktoriaus paskirtam asmeniui paskutinę ugdymo savaitę.

46. Švietimo pagalbos teikimas:

46.1. paslaugas teikia: socialinis pedagogas ir logopedas;

46.2. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymui vadovauja direktoriaus įsakymu patvirtinta Vaiko gerovės komisija, kurios pirmininkas yra direktoriaus paskirta asmeniui;

46.3. mokyklos Vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pradinio vertinimo, jų siuntimo į Anykščių švietimo pagalbos tarnybą, ugdymo organizavimo ir ugdymo turinio klausimus pagal direktoriaus patvirtintą Traupio pagrindinės mokyklos Vaiko gerovės komisijos reglamentą (2011-06-20 įsakymas Nr. V-80);

46.4. tėvams (globėjams) pageidaujant 2016–2017 m. m. visi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi visų pagrindinio ugdymo programos dalykų;

46.5. 5–10 klasių mokiniams sudarytos sąlygos mokytis pagal pritaikytas ir individualizuotas programas. Programos sudaromas trimestrui;

46.6. individualizuotos ir pritaikytos programos aptartos, pritaikytos mokinių ugdymosi poreikiams ir patvirtintos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V-....;

46.7. tėvai (globėjai, rūpintojai) individualiai pasirašytinai supažindinami su pritaikytomis, individualizuotomis programomis;

46.8. Vaiko gerovės komisija pristato Mokytojų tarybai savo veiklos analizės rezultatus birželio mėnesį (pagal Mokytojų tarybos veiklos planą).

47. Mokinių pasirinkimai (19 lentelė).

19 lentelė. Dorinis ugdymas

Klasė

Iš viso mokinių:

Etika

Skirta pamokų

Tikyba

Skirta pamokų

5

6

2

6

8

1

-

-

7

8

7

8

15

1

-

-

9

5

5

1

-

-

10

8

-

-

8

1

48. Pagilintas dalykų mokymas. 2016–2017 m. m. mokykloje pagilintas dalykų mokymas nevykdomas.

49. Pasirenkamieji dalykai ir dalykų moduliai (20 lentelė):

20 lentelė. Pasirenkamieji dalykai

Eil.

Nr.

Dalyko pavadinimas

Klasė

Mokinių skaičius

Skirta valandų

Mokytojas

1.

Informacinės technologijos

8

8

1*

E.Dobrovolskis

* – Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

50. 0,5 valandos mokymosi pagalbai teikti skiriamos lietuvių kalbai ir matematikai (21 lentelė):

50.1. lietuvių kalbai:

50.1. 1. remiantis 2016 m. lietuvių kalbos standartizuotų testų vertinimo kriterijais (rašymo sritis, raštingumo aspektas) 8 klasėje vidutiniškai surinkta 35 % taškų (remiantis apibendrinta mokinių surinktų taškų dalimi (proc.), todėl siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus 9 klasėje, skiriamos papildomos 0,5 valandos lietuvių kalbos pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti.

50.2. matematikai:

50.2.1. remiantis 2016 m. 8 klasės standartizuotų testų rezultatais (100% patenkinamas lygmuo), būtina gerinti matematinį raštingumą (reiškinių reikšmių skaičiavimas, lygčių ir nelygybių, geometrinių uždavinių sprendimas, diferencijuojant pagal poreikį bei pasiekimų lygius), todėl siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus 9 klasėje, skiriamos papildomos 0,5 valandos matematikos pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti;

21 lentelė. Papildomos valandos lietuvių kalbos ir matematikos programoms mokytis

Eil.

Nr.

Dalyko pavadinimas

Klasė

Mokinių skaičius

Skirta valandų

1.

Lietuvių kalba

9

5

0,5*

2.

Matematika

9

5

0,5*

50.3. ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas įgyvendinamas dalykų pamokose.

51. Pasirinkto dalyko, kurso keitimo tvarka:

51.1. mokyklos siūlomą pasirenkamąjį dalyką mokinys renkasi;

51.2. pasirinktas dalykas mokiniui tampa privalomas;

51.3. keisti pasirinkto dalyko programą galima tik baigus mokslo metų programos kursą.

XIV SKYRIUS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

52. Užsienio kalbų ugdymo organizavimas:

52.1. tėvų (globėjų) prašymu, antrosios užsienio kalbos pradedama mokytis nuo 5 klasės;

52.2. antrajai užsienio kalbai mokyti skiriamos 2 val. iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skirtų valandų;

52.3. antrąją užsienio kalbą iš mokyklos siūlomų kalbų (rusų arba prancūzų) mokiniai renkasi 5-oje klasėje (22 lentelė);

52.4. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėje orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

521.5. užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;

52.6. 10 klasėje organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „Keltas“);

52.7. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

22 lentelė. II užsienio kalba

Klasė

Iš viso mokinių:

Rusų k.

Skirta pamokų

5

6

2

6

8

2

7

8

7

8

15

2

9

10

5

8

13

2

53. Informacinių technologijų organizavimas. Iš siūlomų 9–10 klasėms informacinių technologijų modulių – programavimo pradmenų – kompiuterinės leidybos pradmenų ir tinklalapio kūrimo pradmenų, 2016–2017 m. m. 9 klasėje mokiniai mokosi programavimo pradmenų, 10 klasėje – tinklalapių kūrimo pradmenų.

54. Socialiniai mokslai:

54.1. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, dalį istorijos ir geografijos pamokų (1 pamoka per trimestrą) organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, saugomų teritorijų lankytojų centruose);

54.2. pagal poreikį naudotis virtualiomis mokymosi aplinkomis;

54.3. istorijos ir pilietiškumo ugdymas papildomas pilietiškumo akcijomis: Žydų genocido dienos minėjimas (rugsėjis), Tolerancijos dienos minėjimas – akcija (lapkritis), Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas (lapkritis), Laisvės gynėjų dienos minėjimas (sausis), Vasario 16-osios minėjimas (vasaris), Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas (kovas), Tremties minėjimai, skirti Gedulo ir Vilties dienai (gegužė);

54.4. pilietiškumo pagrindų dalyką sieti su istorijos kurso temomis, istorinių datų paminėjimais, akcijomis.

55. Gamta ir žmogus:

55.1. jungtinėje 5–6 klasėje gamta ir žmogus dalykui skiriamos 2 valandos;

55.2. mokymąsis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymuisi bendraujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

55.3. gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

55.4. kiekvienais metais gegužės mėnesį mokykloje organizuojamas Gamtos pažinimo konkursas Anykščių rajono 5–6 klasių mokiniams;

55.5. Traupio botanikos sode organizuojamos edukacinės gamtos pažinimo pamokos mokyklos ir rajono mokiniams pagal programą „Edukacinė gamtos pažinimo programa 1–6 klasių mokiniams ir mokytojams“ .

56. Technologinio ugdymo organizavimas:

56.1. 9 –10 klasių mokiniams mokykla siūlė mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, gaminių dizaino ir technologijų, elektronikos programas (23 lentelė).

23 lentelė. Mokinių pasirinkimas

Klasė

Iš viso mokinių

Tekstilės

programa

Skirta

valandų

Konstrukcinių medžiagų programa

Skirta

valandų

9

10

5

8

2

4

1

3

4

1

56.2. 9 klasės mokiniams technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Mokiniai kurso mokosi nuo rugsėjo 2 dienos. Per rugsėjo 1-2 savaitę intensyvinama šio kurso programa: ekskursijos į Anykščių r., Panevėžio r., Ukmergės r., įmones ir įstaigas, susitikimai su įvairių profesijų atstovais, mokomųjų filmų peržiūra ir aptarimas;

56.3. po integruoto technologijų kurso, 9 klasės mokiniai, pagal savo interesus ir polinkius, renkasi mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, gaminių dizaino ir technologijų, elektronikos programas;

56.4. siekiant intensyvinti technologijų kursą, technologijų pamokos organizuojamos sektoriniuose praktinio mokymo centruose;

56.5. mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą mokslo metų pabaigoje;

56.6. mokinys apie savo pageidavimą keisti programą prieš mėnesį informuoja mokytoją, kurio dėstomą technologijų programą nori keisti;

56.7. mokinys mokyklos direktoriui rašo motyvuotą prašymą;

56.8. dalyko mokytojas įvertina keitimo galimybes;

56.9. direktorius rašo įsakymą dėl leidimo pakeisti programą;

56.10. I pusmetį 7–8 klasėse mokoma mitybos ir tekstilės technologijos, o 5–6 klasėse –konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijos;

56.11. II pusmetį 5–6 klasėse – mitybos ir tekstilės technologijos, o 7–8 klasėse – konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijos.

57. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

57.1. kūno kultūros pamokose jungiamos 5–6 klasės, 7–8 klasės ir 9–10 klasės;

57.2. 5–10 klasėse mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami pažymiais;

57.3. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūloma kita veikla: vaikų poilsio zonoje (stalo teniso žaidimas, šaškės, šachmatai) arba darbas bibliotekoje.

58. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas:

58.1. pagal 2016 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujas Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis 5, 7, 9 klasių mokiniai;

58.2. siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus 9 klasėje, skiriamos papildomos 0,5 valandos lietuvių kalbos pasiekimų, dalyko žinioms ir gebėjimams įtvirtinti;

58.3. lietuvių kalbos ugdymu rūpinamasi per visų dalykų pamokas;

58.4. IT pamokose, bibliotekoje, kabinetuose naudojamasi lietuviška aplinka;

58.5. mokomąsias užduotis naudoja kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

58.6. dalykų mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

58.7. vertindami mokinio pasiekimus mokytojai teikia grįžtamąją informaciją apie kalbos mokėjimą, nurodo privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

58.8. mokytojai ugdo kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką.

59. Mokymasis mokiniams, išvykstantiems gyventi ir mokytis į užsienį:

59.1. mokiniai, gyvenantys užsienyje, gali mokytis Lietuvoje nuotoliniu būdu. Tai reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas;

59.2. mokyklos, nuotoliniu būdu mokančios šalyje ir užsienyje gyvenančius mokinius, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro pritarimą (8 priedas).

60. Mokiniai, kurie užsienio šalyje ar Lietuvos Respublikoje baigė užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, priimami pagal bendrą visiems gyventojams numatytą tvarką.

61. Traupio pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo programos vykdymas (24 lentelė):

24 lentelė. Traupio pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo programos vykdymas

Dalykai / Klasė

5

6

7

8

9

10

2016/

2017

2017/

2018

2016/

2017

2015/

2016

2016/

2017

2017/

2018

2016/

2017

2015/

2016

2016/

2017

2017/

2018

2016/

2017

2015/

2016

Dorinis ugdymas:

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Tikyba, Etika

Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji)

5

5

5

5

5

5

5

5

4+0,5*

5

5

4+0,5*

Užsienio kalba (1-oji)

Anglų k.

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

Užsienio kalba (2-oji)

Rusų k.

2*

2

2

2*

2

2

2

2

2

2

2

2

Matematika

4

4

4

4

4

4

4

4

3+0,5*

4

4

3+0,5*

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus

2

2

2

2

-

-

-

-

-

-

-

-

Biologija

-

-

-

-

2

1

1

2

1

2

2

1

Fizika

-

-

-

-

1

2

2

1

2

2

2

2

Chemija

-

-

-

-

-

2

2

-

2

2

2

2

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

1*

1*

1

1

1

1

1

Socialinis ugdymas:

Istorija

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

-

-

-

-

-

1

1

1

1

Geografija

-

2

2

-

2

2

2

2

2

1

1

2

Ekonomika

-

-

-

-

-

-

-

-

1

-

-

1

Meninis ir technologi

nis ugdymas:

Dailė

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Muzika

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Technologijos

2

2

2

2

2

1

1

2

1,5

1

1

1,5

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Žmogaus sauga

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Mokiniui skiriamos pamokos

26

28

28

26

29

30

30

29

31,5

31

31

31,5

Neformalusis ugdymas

13/7,5

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti*

20/4

* – Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti: (galima panaudoti / panaudota);

62. Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti*

*8 klasei skiriama 1 valanda iš pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti informacinių technologijų mokymui;

*5 klasei skiriama 2 valandos iš pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti antrosios užsienio kalbos mokymui;

*9 klasei skiriama 0,5 valandos iš pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams įtvirtinti – lietuvių kalbai;

*9 klasei skiriama 0,5 valandos iš pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams įtvirtinti – matematikai.

63. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti iš viso tarifikuota valandų: 129,5.

SUDERINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

tarybos 2016 m. rugpjūčio 30 d.

posėdžio protokolu Nr. P1– 3

SUDERINTA

Anykščių rajono savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vedėja

Vida Dičiūnaitė

PRIEDAI

1 priedas

PATVIRTINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2016 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-47

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKA

1. Mokyklos ugdymo turinį ............. m.m. 5-10 klasėse reglamentuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa, įgyvendinama pagal ............... mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planus, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu .........

2. Mokomųjų pasirenkamųjų dalykų programos, teminiai planai, papildomojo ugdymo programos bei klasių auklėtojų veiklos programos yra suderinamos su klasėje dirbančiais mokytojais tarpusavyje, aptariamos mokytojų tarybos posėdyje, suderinamos metodinėje taryboje iki rugsėjo 1d.

3. Ugdymo plano rengimas:

3.1. ugdymo turinio planavimo koordinatorius - direktorius;

3.2. per kovo mėnesį mokytojai parengia pasirenkamųjų dalykų bei neformaliojo ugdymo programų pasiūlą;

3.3. klasių auklėtojai per balandžio mėnesį surenka mokinių ir mokinių tėvų pageidavimus raštu dėl pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo programų.

3.4. gegužės mėnesį mokytojų taryba svarsto mokytojų programų pasiūlą ir mokinių bei tėvų pageidavimus; atrenka programas ir pasiūlo mokyklos direktoriui tvirtinti.

3.5. iki birželio 1 dienos direktorius patvirtina atrinktų pasirenkamųjų dalykų ir papildomojo ugdymo programų pasiūlą ir nustato išsamių programų parengimo datą.

3.7. iki birželio 1 d. mokiniai ir tėvai renkasi pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo programas;

3.8. gegužės mėnesį direktoriaus įsakymu sudaroma darbo grupė UP projektui rengti;

3.9. per gegužės mėnesį mokyklos taryboje ir mokytojų taryboje svarstomi atskiri klausimai,

reikalingi UP parengti;

3.10. iki birželio 7 dienos parengiamas UP projektas;

3.11. birželio mėnesį tėvų susirinkime mokyklos bendruomenė supažindinama su UP projektu;

3.12. mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius suderina su steigėju;

3.13. mokyklos direktorius ugdymo planą patvirtina iki rugsėjo 1 dienos.

4. Ugdymo plano struktūra:

4.1. Bendrosios nuostatos.

4.2. Ugdymo turinio planavimas.

4.3. Mokinių atostogų trukmė.

4.4. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Tėvų informavimas apie mokinių pasiekimus.

4.5. Mokinių, jų tėvų prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka.

5. Mokinių, besimokančių dailės, choreografijos, muzikos, menų, sporto mokyklose atleidimas nuo atitinkamo privalomo dalyko savaitinių pamokų lankymo (atleidimo ir pasiekimų įvertinimų užskaitymo tvarka).

6. Mokinių mokymas namuose.

7. Specialiųjų, parengiamųjų medicininių fizinio pajėgumo grupių darbo organizavimas.

8. Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, prevencinė veikla.

9. Mokinių pasirinkimai.

10. Prevencinių programų vykdymas.

11. Pagilintas dalykų mokymas.

12. Pasirenkamieji dalykai ir dalykų moduliai.

13. Pasirinkto dalyko, kurso, dalyko modulio keitimo tvarka

14. Adaptacinis laikotarpis penktos klasės ir naujai atvykusiems mokiniams.

15. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymas.

16. Neformaliojo ugdymo organizavimas.

17. Mokinių socialinės veiklos organizavimas.

18. Ugdymo karjerai organizavimas.

19. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse.

20. Klasių dalijimas / apjungimas į grupes.

21. Dalykų organizavimas.

22. Individualaus mokinio plano struktūra (9 priedas).

23. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė.

24. Priedai.

___________________________

2 priedas

PATVIRTINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2013 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-47

PROGRAMŲ, TEMINIŲ PLANŲ RENGIMO PRINCIPAI IR TVARKA

1. Dalykų, modulių, papildomojo ugdymo programos, teminiai (ilgalaikiai) planai, parengiami iki birželio mėnesio pabaigos vieneriems mokslo metams.

2. ............. m.m. 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasėms sudaromi teminiai planai vieneriems metams pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433. .............. mokslo metais 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasėse, sudarant teminius planus, vadovaujamasi atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro.

3. Parengtas pasirenkamųjų dalykų, modulių, neformaliojo ugdymo programas, klasių auklėtojų veiklos programas, suderintas su metodine taryba, direktorius tvirtina iki rugsėjo 1 dienos.

3.1. Dalyko pamokos plane randami metodai, vertinimas, individualizavimas ir diferencijavimas;

3.2. Plano struktūra ir forma laisvai pasirenkama.

4. Ilgalaikio (teminio) planas:

Dalykas ...

Klasė ...

Pamokų skaičius:pamokos per savaitę (iš viso pamokos)

Laikotarpis:mokslo metai

Priemonės ...

Tikslas ...

Uždaviniai ....

Vertinimas ...

Lentelė:

Eil.Nr.

Tema

Pamokų skaičius

Gebėjimai

Vertinimas

Pastabos

5. Neformaliojo ugdymo programos sudedamosios dalys:

Dalykas ...

Klasė ...

Mokytojas ...

Valandų skaičius per savaitę .....

Valandų skaičius per mokslo metus ....

5.1. įvadas,

5.2. priemonių planas:

Tikslai

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Metodai

Val. skaičius

Resursai

Rezultatai

6. Klasės auklėtojo veiklos programos sudedamosios dalys:

6.1. praeitų mokslo metų veiklos rezultatų analizė ir vertinimas,

6.2. priemonių planas:

Tikslas

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo data

Resursai

Rezultatai

Pastabos

7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyko programos sudedamosios dalys:

INDIVIDUALIZUOTA ...........................................MOKYMO PROGRAMA

201_/ 201_ m. m. _

Mokinio vardas, pavardė________________________________________ Klasė __________

Individualūs ugdymo tikslai/ uždaviniai ___________________________________________

Programą individualizavo:

________________________

(mokytojo vardas, pavardė, parašas)

Su programa susipažino:

_________________________________

(tėvų/globėjų vardas, pavardė, parašas)

Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, papildoma literatūra naudojama mokinio ugdymui _____________

Taikomi ugdymo būdai ir metodai:

Kalbų mokymui naudojama:

□Supaprastinamos užduotys. □ Supaprastinamos užduotys

□Rašo tik dalį diktanto. □ Rašo kas antrą diktuojamą sakinį.

□Vadovėlio užduotys keičiamos mokytojo sudarytomis užduotimis.

□Ribojamas užduočių kiekis vienu metu;

□Rašydamas taria žodžius garsiai arba pašnibždomis.

□Mažinamos skaitymo užduotys.

□Nereikalaujama skaityti garsiai prieš klasę.

□Skaitomą tekstą seka naudodamas pagalbines priemones (pieštuką, liniuotę, eilutės trafaretą ir pan.)

□Daugiau laiko skiriama kartojimui ;

□Pateikiamos trumpos ir aiškiai suformuluotos instrukcijos užduotims atlikti;.

□Mažinamas teorijos mokymasis. □ Kaitaliojami veiklos būdai ;

□Neįdomios užduotys keičiamos tokiomis, kurios patinka;

□Nesuprantama informacija paaiškinama, iliustruojama

konkrečiais žodžiais, vaizdais, daiktais.

□Mažinamos mintino mokymosi užduočių apimtys.

□Skaitant tekstą, jis suskirstomas pastraipomis, esminė

informacija paryškinama.

Pasakojamųjų dalykų mokymui naudojama:

□Schemos, grafiniai piešiniai, žemėlapiai komentuojami žodžiu.

□Mažinamos ir supaprastinamos pratybų sąsiuvinių užduotys.

□Leidžiama naudotis atlasu, žemėlapiais , schemomis.

□Žinios tikrinamos žodžiu, raštu (pabraukite).

Matematikos mokymui naudojama:

□Veiksmų sekos schemos.

□Leidžiama naudotis analogiškų uždavinių sprendimo pavyzdžiais.

□Nereikalaujama arba mažinamos braižymo užduotys.

□Tekstiniai uždaviniai atspindi gyvenimiškas situacijas, jie iliustruojami.

Pamokų metu mokoma naudotis:

□daugybos lentele, taisyklių rinkiniais, raidynu;

□atliktų analogiškų pratimų pavyzdžiais;

□kitomis priemonėmis (įrašykite)………………………….;

Dėmesio sukaupimo priemonės:

□periodiškai atkreipiamas dėmesys į mokinio atliekamą

užduotį;

□naudojami mokytojo ir mokinio susitarimai;

□naudojamos įvairios paskatinimo priemonės;

□akcentuojamos sėkmės;

□akcentuojamos stipriosios pusės, teigiami bruožai,

□vengiama kritikos;

Kontrolinį darbą rašo:

□savarankiškai; □ su mokytojo pagalba

□sumažinamas užduočių kiekis; □ pateikiamos atskirai paruoštos užduotys; □nurodoma ir padedama kaip naudotis papildomomis priemonėmis.

Eil. Nr.

Individualizuotas turinys

I trimestras

II trimestras

III trimestras

Mokinio pasiekimų įvertinimas (pasibaigus mokslo metams).

PRITAIKYTA ...........................................MOKYMO PROGRAMA

201_/ 201_ m. m. _

Mokinio vardas, pavardė________________________________________ Klasė __________

Individualūs ugdymo tikslai/ uždaviniai ________________________________________________

Programą pritaikė:

________________________

(mokytojo vardas, pavardė, parašas)

Su programa susipažino:

_________________________________

(tėvų/globėjų vardas, pavardė, parašas)

Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, papildoma literatūra naudojama mokinio ugdymui _____________

Taikomi ugdymo būdai ir metodai:

Kalbų mokymui naudojama:

□Supaprastinamos užduotys.

□Sumažinamas užduočių kiekis.

□Rašo tik dalį diktanto. □ Rašo kas antrą diktuojamą sakinį.

□Vadovėlio užduotys keičiamos mokytojo sudarytomis užduotimis.

□Ribojamas užduočių kiekis vienu metu;

□Rašydamas taria žodžius garsiai arba pašnibždomis.

□Mažinamos skaitymo užduotys.

□Nereikalaujama skaityti garsiai prieš klasę.

□Skaitomą tekstą seka naudodamas pagalbines priemones (pieštuką, liniuotę, eilutės trafaretą ir pan.)

□Daugiau laiko skiriama kartojimui ;

□Pateikiamos trumpos ir aiškiai suformuluotos instrukcijos užduotims atlikti;.

□Mažinamas teorijos mokymasis. □ Kaitaliojami veiklos būdai ;

□Nesuprantama informacija paaiškinama, iliustruojama

konkrečiais žodžiais, vaizdais, daiktais.

□Mažinamos mintino mokymosi užduočių apimtys.

□Kitą……………………………………………….

Pasakojamųjų dalykų mokymui naudojama:

□Schemos, grafiniai piešiniai, žemėlapiai komentuojami žodžiu.

□Mažinamos ir supaprastinamos pratybų sąsiuvinių užduotys.

□Leidžiama naudotis atlasu, žemėlapiais , schemomis.

□Žinios tikrinamos žodžiu, raštu (pabraukite).

Matematikos mokymui naudojama:

□Veiksmų sekos schemos.

□Leidžiama naudotis analogiškų uždavinių sprendimo pavyzdžiais.

□Nereikalaujama arba mažinamos braižymo užduotys.

□Tekstiniai uždaviniai atspindi gyvenimiškas situacijas, jie iliustruojami.

□Kitą…………………………………………………

Pamokų metu mokoma naudotis:

□daugybos lentele, taisyklių rinkiniais, raidynu;

□atliktų analogiškų pratimų pavyzdžiais;

□kitomis priemonėmis (įrašykite)…………………………..

Dėmesio sukaupimo priemonės:

□periodiškai atkreipiamas dėmesys į mokinio atliekamą

užduotį;

□naudojami mokytojo ir mokinio susitarimai;

□naudojamos įvairios paskatinimo priemonės;

□akcentuojamos sėkmės;

□akcentuojamos stipriosios pusės, teigiami bruožai,

□Kitą……………………………………………..

Kontrolinį darbą rašo:

□savarankiškai; □ su pagalba

□sumažinamas užduočių kiekis; □ pateikiamos atskirai paruoštos užduotys; □kita…………………………..

Eil. Nr.

Individualizuotas turinys

I trimestras

II trimestras

III trimestras

Mokinio pasiekimų įvertinimas (pasibaigus mokslo metams).

________________________________

3 priedas

PATVIRTINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2014 m. birželio 16 d.

įsakymu Nr. V- 72

V-X KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas, vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija), mokyklos susitarimais.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas mokant ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

3. Apraše vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų).

Kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

Apklausa raštu – greita 15–20 minučių apklausa ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba.

Savarankiškas darbas gali trukti 10–20 minučių. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

4. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

4.5. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.);

5.3. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Vertinimo tikslai:

6.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

6.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

9. Vertinimo principai:

9.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

9.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į) vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

9.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);

9.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);

9.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu:

10.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartų reikalavimais, dalyko metodinės grupės aprobuota vertinimo metodika;

10.2. vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose teminiuose planuose;

10.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

10.4. vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti skyrių, temą;

10.5. dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

11. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

V. VERTINIMAS MOKANT

12. Mokytojai, pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.

13. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

14. Mokinio mokymosi pasiekimai trimestro pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

14.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas;

14.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“), „neatestuota“ („neat“), 1–3 balų įvertinimas.

14.3. vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Vertinimo skalė:

Pasiekimų lygis

Trumpas apibūdinimas

Įvertinimas

aukštesnysis

puikiai

10 (dešimt)

Įskaityta

labai gerai

9 (devyni)

pagrindinis

gerai

8 (aštuoni)

pakankamai gerai

7 (septyni)

vidutiniškai

6 (šeši)

patenkinamas

patenkinamai

5 (penki)

pakankamai patenkinamai

4 (keturi)

nepatenkinamas

nepatenkinamai

3 (trys)

Neįskaityta

blogai

2 (du)

labai blogai

1 (vienas)

pasiekimai nėra įvertinti

Neatestuota

15. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis muzikos, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo

Pagrindų ir ekonomikos, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą.

16. Dorinio ugdymo mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta” arba „neįskaityta”.

17. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

18. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą.

19. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas. Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per trimestrą:

19.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 2 pažymiais/įskaitomis;

19.2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

19.3. jei dalykui mokyti skirta 3–4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais;

19.4. jei dalykui mokyti skirta 5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;

19.5. 5 klasės mokiniams nustatomas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, 6-10 klasės mokiniams – 1 savaitė.

19.6. naujai atvykusiems mokiniams taikomas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis;

19.7. pasiekimai adaptaciniu laikotarpiu nevertinami nepatenkinamu pažymiu.

20. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

20.1. kontroliniai darbai vykdomi pagal mėnesio grafiką, kurį tvirtina mokyklos direktorius.

20.2. kontroliniai darbai suderinami su mokiniais ir kitais mokytojais. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais;

20.3. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

20.4. kontrolinių darbų I, II, III trimestro paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų nerekomeduojama organizuoti;

20.5. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

20.6. Kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami:

20.6.1. per sekančią pamoką;

20.6.2. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis ir nesėkmėmis;

20.7. Nepatenkinamai įvertintas kontrolinis darbas:

20.7.1. esant nepatenkinamam įvertinimui konsultacijos teikiamos kontrolinio darbo išdavimo dieną po pamokų;

20.7.2. dalyko mokytojas informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu aiškinasi problemas, tariasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo;

20.7.3. jei 50% ir daugiau klasės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra neigiami:

20.7.3.1.įvertinimai į dienyną nerašomi;

20.7.3.2. mokytojas:

· tariasi su pagal tą pačią programą dirbančiu kolega, su metodinės grupės nariais;

· koreguoja savo ilgalaikį pamokų planą;

· sutartu laiku konsultuoja mokinius;

· tariasi su mokiniais ir derina su pavaduotoju pakartotinio kontrolinio darbo datą;

20.7.3.3. jei pakartotinai parašius kontrolinį darbą rezultatai nepagerėjo ar pagerėjo nežymiai, mokytojo pamokas stebi, konsultuoja, teikia pasiūlymus mokyklos vadovai ir kolegos.

VI. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

21. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita).

22. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją (du trimestrus arba visus mokslo metus) nuo kūno kultūros ar kito dalyko pamokų, trimestrų ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.

23. Trimestrų ir metiniai įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“, „neįskaityta“, „neatestuota“.

24. Vedamas aritmetinis pažymių vidurkis (dešimtųjų po kablelio dalių tikslumu ir apvalinamas aritmetiniu būdu).

25. Trimestrų / metiniai pažymiai, kai yra neatestuota ar įvertinimas neigiamas, vedami taip:

I trimestras

II trimestras

III trimestras

Metinis

Pastabos

3

4

4

4

-

-

Neįskaityta

Įskaityta

Įskaityta

Įskaityta

4

3

3

3

Skiriamas papildomas darbas arba paliekama kurso kartoti.

Papildomo darbo

įvertinimas laikomas metiniu.

Įskaityta

Neįskaityta

Neįskaityta

Neįskaityta

Neatestuota

4

5

Atsiskaitymo ir II – III trimestrų vidurkis.

Neatsiskaičius iki III trimestro pabaigos, skiriamas papildomas darbas arba paliekama kurso kartoti.

5

Neatestuota

Neatestuota

Neatestuota

Skiriamas papildomas darbas arba paliekama kurso kartoti.

Neatestuota

Neatestuota

Neatestuota

Neatestuota

26.Trimestrų ir metiniai įvertinimai turi būti išvedami ne vėliau kaip paskutinę trimestro ar mokslo metų dieną.

VII. SUPAŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU

27.Supažindinimas su vertinimu:

27.1. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius pasirašytinai su savo dalyko, modulio, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas;

27.2. su bendra mokyklos vertinimo tvarka tėvai supažindinami pirmame visuotiniame tėvų susirinkime.

28. Supažindinimas su įvertinimu:

28.1. mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Tėvai (globėjai, rūpintojai), neturintys galimybių naudotis internetu, raštu informuojami apie vaiko mokymąsi kartą per mėnesį;

28.2. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant laiškus;

28.3. mokytojai, klasės auklėtojas, kiti su mokinio ugdymu susiję pedagogai individualių konsultacijų metu kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo (si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

28.4. mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, mokyklos nustatyta tvarka gali būti peržiūrėti gauti pasiekimų įvertinimai (pagal Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką);

28.5. su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą klasės auklėtojas mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) supažindina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas.

VIII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

29. Mokiniai:

29.1. kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus;

29.2. nagrinėja vertinimo informaciją;

29.3. mokytojo padedami, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

30. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):

30.1. gauna aiškią, laiku ir reguliariai pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą;

30.2. jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei pasiekimų patikrinimų paskirtį.

31. Mokytojai:

31.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

31.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

31.3. mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;

31.4. informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

31.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

31.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

31.7. derina tarp savęs mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo metodikas.

32. Mokykla:

32.1. nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

32.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

32.3. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais (du - tris kartus per metus), teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams;

32.4. vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.

__________________

4 priedas

PATVIRTINTA

Traupio pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2015 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. V- 63

SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinė – pilietinė veikla privaloma ugdymo proceso dalis.

2. Socialinė – pilietinė veikla yra neatskiriama bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, įtraukiama į mokyklos ugdymo planą.

3. Organizuojant socialinę – pilietinę veiklą, atsižvelgiama į pilietiškumo ugdymą, į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, mokyklos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines ir socializacijos programas.

II. SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

4. Socialinė – pilietinė veikla orientuota:

· į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje;

· į mokinių pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenės ir jaunimo organizacijų veikloje;

· į platesnio visuomeninio konteksto suvokimą, visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, susipažįstant su darbo rinkos poreikiais, indentifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimus.

5. Socialinės – pilietinės veiklos kryptys – darbinė, ekologinė, projektinė ir kt.

6. Socialinės – pilietinės veiklos trukmė:

· 5 klasėje ne mažiau 5 valandas per mokslo metus;

· 6 klasėje ne mažiau 7 valandas per mokslo metus;

· 7 klasėje ne mažiau 9 valandas per mokslo metus;

· 8 klasėje ne mažiau 11 valandas per mokslo metus;

· 9 klasėje ne mažiau 13 valandas per mokslo metus;

· 10 klasėje ne mažiau 15 valandas per mokslo metus;

7. Socialinę – pilietinę veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

8. Socialinę – pilietinę veiklą organizuoja: direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo, dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, socialinis pedagogas, bibliotekos vedėja, kiti mokyklos darbuotojai.

9. Mokiniai gali užsiimti socialine – pilietine veikla ir už mokyklos ribų: pagalba Kultūros namams, pagalba senyvo amžiaus asmenims, darbas nevyriausybinėse organizacijose ir kt.

10. Socialinės – pilietinės veiklos atlikimą už mokyklos ribų patvirtina atitinkama įstaiga, pateikdama raštą su atsakingo asmens parašu ir antspaudu arba pildydama mokinio „Socialinės – pilietinės veiklos” apskaitos lapą (1 priedas).

11. Klasės auklėtojas mokslo metų pradžioje informuoja mokinius api