LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKATiflotyros skyrius

Aklųjų gyvenimas užsienyje

Informacinis leidinys

2013 Nr.4

Užsienyje leidžiamų tiflologinių periodinių leidinių anglų ir vokiečių kalbomis

s t r a i p s n i ų a n o t a c i j o s

Sudarė: Audronė Gendvilienė, Ina Praprovienė

Vilnius

Turinys

Puslapio Nr.Anglų/vokiečių k.

V1 – Aklųjų organizacijų suvažiavimai, konferencijos,socialinė aklųjų padėtis 3 /17 p.

V2 – Švietimas. Tiflopedagogika. Tėvų konsultavimas. Brailio raštas 3 / – p.

V3 – Psichologija – / – p.V4 – Oftalmologija. Sveikata 6 / – p.V5 – Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis 7 / 18 p.V6 – Tiflotechnika. Tiflografika. Aplinkos pritaikymas 7 / 20 p.V7 – Sportas – /20 p.V8 – Trumpos žinios apie kitų šalių akluosius – / – p.V9 – Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai 9 / 21 p.V10 – Aklųjų bibliotekos 14 / 23 p.V11 – Aklieji su kita negalia – / – p.V12 – Personalijos 14 / 23 p.V13 – Naujos knygos apie akluosius 14 / – p.

2

STRAIPSNIAI ANGLŲ KALBA

Informaciniame leidinyje skaitytojai supažindinami su internete ir užsienio periodinėje spaudoje paskelbtais tiflologiniais straipsniais anglų bei vokiečių kalbomis, su naujienomis iš užsienio aklųjų ir silpnaregių gyvenimo.

V1 – Aklųjų organizacijų suvažiavimai, konferencijos,socialinė aklųjų padėtis

NB will hold its first-ever conference on 21 March in London. – Antr. vertimas: NB žurnalas 2014 m. kovo 21 d. rengia savo pirmąją konferenciją // http://www.rnib.org.uk/professionals/health/services/nbmagazine/Pages/nb-magazine.aspx

2014 m. kovo 21 d. Londone įvyks RNIB leidžiamo NB žurnalo konferencija, skirta oftalmologijos, aklųjų reabilitacijos, socialinės globos specialistams ir kitiems žmonėms, susijusiems su aklaisiais ir silpnaregiais. Laukiama įdomių pranešimų svarbiomis akliesiems temomis, bus keičiamasi gerąja patirtimi, specialistai turės galimybę diskutuoti aktualiais klausimais.

V2 – Švietimas. Tiflopedagogika. Tėvų konsultavimas.Brailio raštas

Hall, Ellen Nations United by Braille: New Edition of World Braille Usage. – Antr.

vertimas: Brailio raštas vienija tautas. Naujas pasaulio Brailio abėcėlių žinyno leidimas // The Educator, 2013, July, Vol. XXVII, Issue 1. P.55-61.

Perkinso aklųjų mokykos Brailio raštingumo skyriaus vedėja (JAV) rašo apie naują Brailio rašto žinyno leidimą, parengtą 2013 m. ir kol kas paskelbtą pdf formatu, žr. www.perkins.org/worldbraille, į kurį įtrauktos 133 pasaulio kalbų iš 142 valstybių Brailio rašto abėcėlės. Straipsnyje rašoma, kaip buvo renkami duomenys šiam leidimui, atskleidžiama, kokį poveikį ankstesni leidimai padarė Brailio rašto populiarėjimui ir Brailio rašto mokėjimui. Pirmąjį leidimą JUNESKO ir Pasaulio Brailio rašto taryba išleido prieš 60 metų. Rengiant naująjį leidimą, buvo parengtas klausimynas, kuriame prašoma nurodyti pavadinimą oficialaus leidinio, kuriame būtų pateiktas tos šalies literatūrinis, matematinis, gamtamokslinis, kompiuterinis ir muzikinis Brailio raštas bei kiti ženklai. Gana dažnai atsakiusieji į anketos klausimus asmenys atsiųsdavo Brailio abėcėlės ir skyrybos ženklų pavyzdį, bet negalėdavo

3

nurodyti leidinio, kuriame tai būtų paskelbta. Kitas įdomus pastebėjimas tas, kad daugelyje besivystančių šalių akivaizdžiai trūksta Brailio rašto matematikos ir gamtos mokslų ženklų. Tačiau teikia vilčių, kad natų žymėjimas, kuris buvo tarptautiniu mastu standartizuotas 1990 metais, pripažintas daugelyje pasaulio šalių. Šiuo metu leidėjas – Perkinso aklųjų mokykla – ieško rėmėjų, kad galėtų parengti žinyną elektroniniu Brailio rašto formatu (brf failas), ką padaryti tikimasi iki 2013 m. pabaigos.

Morgan, David; Laura Matz. The Perkins SMART Brailler®: Changing the Way We Teach and Learn

Braille. – Antr. vertimas: Išmanioji rašomoji Brailio rašto mašinėlė //The Educator, 2013, January, Vol. XXVI, Issue 2. P.43-44. http://www.icevi.org/publications/educator/January_2013/The%20Educator%20-%20January%202013.pdf (žiūrėta 2013-10-10).

Perkinso aklųjų mokykloje (JAV) tvirtai tikima, kad Brailio raštas – beveik 190 metų praėjus nuo tada, kai Luji Brailis jį sukūrė – vis dar yra geriausia skaitymo ir rašymo sistema žmonėms su stipriai pablogėjusia rega. „Perkinso Produktai“ – Perkinso aklųjų mokyklos padalinys – trejus metus tyrinėjo ir kūrė naują Brailio rašto prietaisą, kurį pavadino SMART Brailler. Produkto kūrimo komanda prie standartinės mechaninės mašinėlės pridėjo garso išvestį, kad vartotojas galėtų išgirsti, kas yra brailiuojama, perskaityti parašytas raides, žodžius, eilutes arba visą tekstą. Šiuo metu dirbama su Brailio rašto specialistais iš kitų šalių, siekiant lokalizuoti SMART Brailler mašinėlę kitoms kalboms.

Pedro Milliet, Dorina NowillAccessibility and Textbooks in Brazil. – Brazilijoje gerinamas vadovėlių

prieinamumas akliesiems //The Educator, 2013, July, Vol. XXVII, Issue 1. P.32-35.Aprašomas vieno atvejo tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar Brazilijoje

akliems mokiniams prieinamas mokymo programos turinys. Išsiaiškinta, kad iki 2008 m. vienintelė mokymosi priemonė akliesiems buvo vadovėliai Brailio raštu. Tačiau dėl leidybos sudėtingumo ir kaštų daugelis vadovėlių nebūdavo išsiunčiami į mokyklas iki mokslo metų vidurio, kartais į jas patekdavo mokslo metų pabaigoje. Todėl akliems mokiniams būdavo labai sunku mokytis. 2009 metais Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė prašyti leidėjų, kad visų pavadinimų knygos, kurias nuperka valstybinės mokyklos, būtų perkeltos į DAISY formatą.

Risdon, James; Sally-Anne Zimmerman, RNIB, UKMusic Education for School Aged Students Who Are Blind or Partially

Sighted in England: An Overview for 2013. – Aklų ir silpnaregių mokyklinio amžiaus mokinių muzikinis lavinimas Anglijoje. 2013 m. duomenys//The Educator, 2013, July, Vol. XXVII, Issue 1. P.45-49.

4

Rašoma apie aklų ir silpnaregių vaikų mokymą muzikos dalykų, apie technologijas, padedančias mokytis muzikos. Diskutuojama apie neseniai pristatytą paprastesnę Anglijos Nacionalinę mokymo programą, kuri pateikta visuomenės svarstymui; numatyta sumažinti skaičių mokyklų, kuriose bus galima mokytis muzikos, tai pavedant muzikos akademijoms arba nemokamoms valstybės išlaikomoms mokykloms.

Tzvetkova-Arsova, Mira Education of Teachers of the Visually Impaired in Bulgaria: Sofia

University // Tiflopeadagogų rengimas Bulgarijoje, Sofijos universitete // The Educator, 2013, January, Vol. XXVI, Issue 2. P.34-35. http://www.icevi.org/publications/educator/January_2013/The%20Educator%20-%20January%202013.pdf (žiūrėta 2013-10-10).

Sofijos universiteto docentė rašo, kad šis universitetas, pavadintas Šv. Klemenso Ohridskio vardu, yra seniausias Bulgarijoje. Universitetas buvo įkurtas 1888 metais, tam skyrė lėšų du turtingi ir išsilavinę Bulgarijos pirkliai – Evlogas ir Hristas Georgijevai. Šiandien Sofijos universitetas yra visiškai valstybės išlaikomas.

Pradinio ir ikimokyklinio ugdymo fakultete yra šešios katedros, tarp jų – specialiojo ugdymo ir logopedijos. Tiflopedagogus rengia Specialiojo ugdymo katedra. Bulgarijoje įgyti šią specialybę galima tik Sofijos universitete. Per pirmuosius 3 semestrus visi specialiojo ugdymo studentai (išskyrus būsimuosius logopedus) kartu mokosi pagrindinių bendrojo lavinimo dalykų: psichologijos, medicinos pagrindų, neurologijos ir kt. Pabaigę trečiąjį semestrą, studentai renkasi vieną iš keturių specialybių pagal neįgalumo sritis ir gilinasi į ją iki studijų pabaigos (penkis semestrus), kol tampa vienos kurios negalios srities specialistais.

We haven't heard the last of Braille. – Antr. vertimas: Pasaulyje mažėja Brailio rašto vartotojų // EBU Newsletter 2013 No 91; http://www.euroblind.org/newsletter/online/2013/march-april/newsletter/online/en/newsletter/national-news/nr/1701/ (žiūrėta 2013-10-23)

Ar Brailio raštas gali išnykti? Apskaičiuota, kad Prancūzijoje yra 7000 nuolat vartojančių Brailio raštą žmonių, šalyje, kurioje iš viso yra 65 000 aklųjų ir 1,2 mln silpnaregių. Prancūzijoje mažiau nei 25 proc. mokinių naudojasi Brailio raštu švietimo įstaigose, skirtose sutrikusios regos asmenims. 1970 m. 3 000 aklų prancūzų prenumeravo žurnalą Brailio raštu „Le Louis Braille“; 1990  m. jų skaičius sumažėjo iki 2 000, or 2012 m. liko tik 900 prenumeratorių. 2012-02-14 paskelbtame „The Guardian“ straipsnyje cituojama JAV Nacionalinė aklųjų federacija, kuri teigia, kad 1963 m. 51 proc. iš 1,3 mln aklų amerikiečių naudojosi Brailio raštu kaip pagrindine skaitymo priemone. 2007 metais jų skaičius sumažėjo iki vos 10 proc., o 2011 metais sudarė mažiau nei 9 proc.

5

V4 - Oftalmologija. Sveikata

Holmström, RadhikaSeeing half the world. – Antr. vertimas : Kai matoma tik pusė pasaulio//

NB (buvęs the New Beacon) 2013 // http://www.rnib.org.uk/professionals/health/services/nbmagazine/features/Pages/homonymous-hemianopia.aspx (žiūrėta 2013-11-04).

Straipsnyje pristatoma sunki liga, kai žmonės pradeda matyti tik puse regėjimo lauko – homoniminė hemianopsija, būklė po insulto. Žmonės pradeda atsitrenkti į daiktus ir pamano, kad sutriko jų regėjimas toje kūno pusėje, kuri nemato, bet iš tiesų tai parodo, kad pažeista priešinga galvos smegenų pusė.

Mercy mission. – Antr. vertimas: Gailestingumo misija // NB (buvęs New Beacon) 2013 // http://www.rnib.org.uk/professionals/health/services/nbmagazine/features/Pages/mercy-mission.aspx?utm_source=nb-enewsletter-04-November-2013&utm_medium=email+&utm_campaign=mercy-mission&dm_i=4UY,1XTAQ,4A06HI,6YRO9,1 (žiūrėta 2013-11-04)

Straipsnis apie Gailesningumo misiją – Jungtinės Karalystės laivą „Africa Mercy“, 10 mėnesių teiksiantį humanitarinę ir medicininę pagalbą Kongo Respublikai, kurio gyventojai yra vieni neturtingiausių pasaulyje. Laivas „Afrika Mercy“ iš Danijoje pagaminto geležinkelių kelto buvo perdirbtas į šiuolainę plaukiojančią ligoninę su penkiomis operacinėmis, rentgeno kabinetu ir kompiuterinės tomografijos skeneriu, vaistine ir laboratorija. Laive yra 82 vietos stacionariems ligoniams, penkios palatos ir nedidelis intensyviosios terapijos skyrius, ten pat apgyvendinti 450 savanorių. Šiame laive savanore 2 savaites dirbo oftalmologinių pacientų slaugytoja Sulochana Henderson. Kad galėtų nuvykti į darbo vietą, pinigų jai surinko draugai ir skyrė Guernsey bažnyčia. Mergina prisimena, kaip viena po kataraktos operacijos praregėjusi laiminga moteris sušuko: – „Aleliuja!“

6

V5 - Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis

Guide dog owners experience at least one problem per week when trying to enter a public place! – Šunų vedlių šeimininkai bent kartą per savaitę neįleidžiami į visuomenines patalpas // EBU Newsletter 2013 No 91; http://www.euroblind.org/newsletter/online/2013/march-april/newsletter/online/en/newsletter/national-news/nr/1701/ (žiūrėta 2013-10-23).

Prancūzijoje atlikta šunų vedlių turėtojų apklausa parodė, kad ne visur aklieji gali patekti su šunimis vedliais. Tyrimą 2013 m. vasario mėn. atliko Prancūzijos šunų vedlių akliesiems federacija, Nacionalinė šunų vedlių trenerių asociacija ir Šunų vedlių mokyklų asociacija (Fédération Française des Associations de Chiens guides d'aveugles, l'Association Nationale des Maîtres de Chiens Guides d'Aveugles and les Ecoles de Chiens Guides fédérées). 119 aklųjų su šunimis vedliais pabandė užeiti į 1044 visuomenines patalpas įvairiose Prancūzijos vietovėse. Rezultatai skelbiami www.partoutavecmonchienguide.fr , ir jie nedžiugina: 6,3 proc. aklųjų su šunimis vedliais nebuvo įleisti į visuomeninius pastatus, 8,8 proc. patirdavo sunkumų, norėdami ten patekti. Tai prilygsta vienai nemaloniai situacijai per savaitę, kai neregys su šunimi neįleidžiamas ten, kur laisvai įeina kiti. Pranzūzijoje pagal įstatymą aklieji su šunimis turi būti įleidžiami į visus pastatus, atvirus visuomenei, už tai neimant papildomo mokesčio, o už šio įstatymo pažeidimą baudžiama 150–450 eurų bauda. Aklieji po tyrimo parengė peticiją, surinko po ja 3 tūkst. parašų ir įteikė neįgaliųjų reikalų ministrei poniai Marie-Arlette Carlotti. Nors šunimis vedliais Prancūzijos aklieji aprūpinami nemokamai, yra akliesiems palankus naudojimosi šunimis vedliais visuomeninėse patalpose įstatymas, bet aklieji su šunimis vis tiek ne visur įleidžiami: jie turi paaiškinti, kodėl ten eina, kodėl vedasi šunį arba įrodyti, kad yra akli.

V6 - Tiflotechnika. Tiflografika. Aplinkos pritaikymas

Kuniansky, Neal; David Holladay, Duxbury Systems, Inc., USABraille for the World: Duxbury Systems’ DBT Supports Many

Languages. – Antr. vertimas: Brailio raštas pasauliui: Bendrovės Duxbury Systems programinė įranga palaiko daugelį kalbų // The Educator, 2013, July, Vol. XXVII, Issue 1. P.50-54.

Straipsnyje pranešama, kad Bendrovė „Duxbury Systems“ pritaikė savo programinę įrangą daugeliui pasaulio kalbų ir tuo prisideda prie Brailio rašto plėtros. Tai žinoti pravartu specialistams, kurie dirba su Brailio rašto skaitytojais. „Duxbury

7

Systems“ yra Masačusetso valstijoje įsikūrusi programinės Brailio įrangos gamintoja. DBT – jos sukurta Brailio vertimo programinė įranga, kuri žinoma visame pasaulyje. Maždaug prieš šešerius metus „Duxbury sistemos“ pradėjo kurti produktus kitoms pasaulio šalims, kur vartojama ne anglų kalba, net ir toms, kurios nėra šios bendrovės klientės, pavyzdžiui, DBT programinė įranga buvo pritaikyta beveik visoms Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos ir Azijos didelėms ir mažesnėms kalboms. 2011 m. laidos 11.1 DBT versija palaiko maždaug 135 kalbų. Pateikiamas pavyzdys, kaip buvo įkurtas nedidelis spausdinimo Brailio raštu baras Uzbekijoje, kur viena nevalstybinė Uzbekijos organizacija nutarė sukurti kompiuterizuotą Brailio leidyklą. „Duxbury Systems“ specialistams konsultuojant, uzbekai įsivedė elektros maitinimo šaltinį, įsigijo kompiuterį, Brailio spausdintuvą, programinę įrangą, reikiamus kabelius. Įsivedė interneto ryšį, kurio reikia medžiagai ir programinės įrangos atnaujinimams atsisiųsti, gauti konsultacijas. Iš programinės įrangos jie įsigijo Duxbury DBT Brailio rašto vertėją. Kadangi spausdinant Brailio raštu reikia teksto redagavimo programos, jiems pasiūlyta įsigyti Microsoft Word paketą arba naudotis nemokama Open Office programa.

New "smart glasses" could help blind people navigate public places. – Antr. vertimas: Išmanieji akiniai padės akliesiems orientuotis viešose vietose //http://www.rnib.org.uk/professionals/health/services/nbmagazine/news/Pages/smart-glasses.aspx (žiūrėta 2013 m. gruodžio 13 d.)

Išmanieji akiniai akliesiems ir silpnaregiams turėtų būti labai naudingi, nes juose įmontuota įranga garsiai perskaito skelbimus ir įvairius rašytinius ženklus. Akinius sukūrė dr. Stephenas Hicksas iš Oksfordo universiteto, už ką jam buvo skirta Briano Mercerio inovacijų premija. Išmaniuosiuose akiniuose įtaisytos mažytės filmavimo kameros ir programinė įranga su kalbos sintezatoriumi garsiai „perskaito“ užrašus, o vaizdinę informaciją transliuoja į akinių stiklus.

RNIB PenFriend audio labeller. – Garsinių etikečių prietaisas PenFriend iš RNIB // NB 2013 (buvęs The New Beacon) http://www.rnib.org.uk/shop/Pages/ProductDetails.aspx?category=labelling_penfriend&productID=DL7601 (Žiūrėta 2013-10-10.)

8

Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto gaminys PenFriend – kasdieniniam naudojimui skirtas garsinių etikečių įrašymo prietaisas. Juo galima pačiam, savo balsu, įrašyti tekstą į lipnias etiketes ir jas priklijuoti prie įvairių namų apyvokos daiktų, mokymosi ir darbo priemonių. Prietaisas panašus į didelį rašiklį, kuriuo visiškai paprasta naudotis. Norint perskaityti etiketę, reikia pridėti rašiklio smaigalį ir paspausti mygtuką. Tinka etiketėms ant maisto produktų, įskaitant šaldyto maisto su tinkamumo datomis ir maisto ruošimo nurodymais įrašyti; vaikštant po parduotuvę, galima pasidaryti etiketes ir iškart priklijuoti prie produktų, kurie dedami į vežimėlį, etiketes galima užklijuoti ant savo DVD ir CD, pasižymėti vaistų pakuotes arba dokumentus. PenFriend garsines etiketes galima netgi skalbti skalbyklėje iki 50 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl aklieji niekada nebeišeis iš namų dėvėdami skirtingas kojines ar neteisingai suderintą aprangą, rašoma žinutėje. PenFriend turi 4GB vidinę atmintį, 127 etikečių komplektą (91 mažos apskritos etiketės ir 36 didelės), bendra įrašo trukmė apie 250 valandų. Naudojamos dvi AAA tipo baterijos, yra USB jungtis. Kanados aklųjų institutas 2010 m. PenFriend prietaiso kūrėjams skyrė Vinstono Gordono premiją. Prietaisas yra 2,5 cm pločio ir s 15,5 cm ilgio. RNIB parduotuvėje PenFriend kainuoja 77,99 svarų sterlingų.

V9 - Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai

Axel, ElisabethAn inspirational, fashionable force: Judith Druck, my grandmother. –

Mano energinga, šiuolaikiška močiutė Judith Druck // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

„Meno anapus regėjimo“ (Art Beyond Sight) organizacijos įkūrėja, jos pirmininkė ir direktorė kūrybai piešia savo senelės portretą, nes kaip tik ši apakusi senutė paskatino ją pradėti dirbti meno akliesiems pritaikymo srityje. Elisabeth Axel rašo: „Mano močiutė, Judith Druck, paskatino mane pradėti darbą, kurį dirbu pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Močiutė sirgo pigmentiniu retinitu, dėl ko senatvėje beveik apako, bet ji turėjo stiprų charakterį, niekada nepasiduodavo, o jos autoritetas anūkų akyse buvo ypač didelis. Be to, ji įkvėpdavo vilties ir kitiems neįgaliesiems, su kuriais bendravo gyvenimo saulėlydyje. Kartu mudvi pradėjome keisti muziejų požiūrį į neįgalius lankytojus.“

Bieber, Ruth; John RaeFrom the Mind's Eye: Museum and Art Gallery Appreciation for the

Blind – Canadian Perspectives. – Antr. vertimas: Kanados muziejai ir galerijos aklųjų požiūriu // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Meno konsultantė R. Bieber ir negaliųjų teisių gynėjas J.Rae dalinasi patirtimi apie meno programas akliesiems ir silpnaregiams kanadiečiams.

9

Cachia, AmandaTalking blind: disability, access, and the discursive turn. – Antr.

vertimas: Kalbėjimas apie aklumą. Apie neįgalumą, prieinamumą ir diskurso posūkius // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org.

Autorė rašo apie dvi parodas. Viena jų, pavadinta „Aklieji“, 2005 m. buvo surengta Berklio dailės muziejuje, kita – „Ką gali kūnas?“ – 2012 m. eksponuota Haverfordo koledžo Cantoro Fitzgeraldo galerijoje. Autorės nuomone, į eksponatus galima įterpti ne tik neįgaliesiems prieinamo dizaino savybių, bet praturtinti ir tuo, ką ji vadina diskursyviais eksponatų elementais – išleisti katalogus, surengti muziejininkų pravedamas ekskursijas, simpoziumus, kurti interneto svetaines, nes tokie dalykai ne tik pailgina pačių eksponatų gyvavimą, bet pagerina ir jų prieinamumą.

Downey, Chris Hearing architecture: A review of Bill Fontana's "Sonic Shadows" Antr.

vertimas: – Architektūra iš klausos: Bilo Fontanos instaliacijos „Garsiniai šešėliai“ apžvalga // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Aklas architektas aprašo garsinę instaliaciją San Francisko Šiuolaikinio meno muziejuje. Kadangi muziejų pastatai dažnai yra meno kūriniai, autorius aprašo naujas galimybes susipažinti su pastatų architektūra. Apie instaliaciją jis rašo: „Įžengiu į San Francisko Šiuolaikinio meno muziejaus fojė ir patraukiu į vidinį kiemą, kur mane pasitinka keisti varvančio vandens garsai, metalinis skimbčiojimas ir trūkčiojantis spragsėjimas. Dar nespėjus atpažinti, kieno tie garsai, jie nutyla. Kartais atrodo, kad garsai atsiranda tiesiai prieš mane, bet paskui paaiškėja, kad jie sklinda iš kažkur netoliese. Sunku pasakyti, iš kur jie, nes nėra nieko, kas padėtų suprasti, iš kur jie sklindai – bent jau taip man buvo pasakyta. Esu neregys ir atėjau į muziejų su keliais draugais, dauguma jų taip pat akli arba silpnaregiai. Mes atėjome išgirsti instaliacijos „Garsiniai šešėliai“, kurią sukūrė pripažintas garsų menininkas Bilas Fontana. Tuo metu dar nežinojome, kad mus pasitikę garsai – Bilo kūrinys.“

Getting a little handsy. – Duokim šiek tiek darbo rankoms // The Art Newspaper. Published online: 18 October 2013. //http://www.theartnewspaper.com/articles/Getting%20a%20little%20handsy/30779 (žiūrėta 2013-12-10).

Straipsnis apie liečiamąją parodą, vykusią Londone 2013 m. spalio 16 – 20 d. buvusiame BBC pastate. Eksponatus specialiai šiai parodai kūrę menininkai turėjo omenyje, kad jie bus liečiami rankois. Paroda džiaugėsi ne tik aklieji, bet ir jų

10

šunys vedliai, kurie neatsispirdavo norui palaižyti kūrinius ir linksmai pavizginti uodegomis. Parodą surengė ne pelno organizacija „The Touch Art Fair“, propaguojanti taktilinį meną. 

Kahn Schmeidler, Judith Shared visions: Reflections of a blind docent. – Antr. vertimas: Bendros

vizijos. Aklos muziejaus gidės apmąstymai // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Ar beveik akla moteris gali dirbti muziejuje gide? Šis rašinys įrodo, kad tai yra įmanoma. Autorė dalijasi savo patirtimi, kai dėl pigmentinio retinito nusilpus regėjimui, ji nebeįžiūrėjo užrašų prie paveikslų, kaip ir pačių paveikslų, bet nepalūžo ir liko dirbti Niujorko žydų muziejuje. J. Kahn Schmeidler rašo, kad jei gyvenime užsidaro vienos durys, būtinai atsiveria kitos.

Kleege, Georgina Some touching thoughts and wishful thinking. – Antr. vertimas: Kelios

jaudinančios mintys ir pageidavimai // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Straipsnio autė rašo, kad neseniai dalyvavo liečiamojoje ekskursijoje Niujorko Šiuolaikinio meno muziejuje. Aplink buvo daug reginčių lankytojų, galbūt užsieniečių, kuriems taip pat magėjo prisiliesti prie kūrinių, bet gidė jiems draudė tai daryti, sakydama, kad eksponatus reikia išsaugoti ateities kartoms. Akloji pasijuto privilegijuota, nes tik jai ir dar keliems žmonėms buvo leista apčiupinėti Matiso skulptūrą, sukurtą 1910–1916 m. Meno mylėtoja siūlo muziejininkams rinkti aklų lankytojų atsiliepimus ir, jais remiantis, rengti taktilinės estetikos parodas, tokiu būdu ugdant kultūrinį aklųjų išprusimą.

Kuusisto, Stephen Notes from the Low Vision Gallery. – Antr. vertimas: Silpnaregio

apmąstymai, apsilankius paveikslų galerijoje // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

S. Kuusisto yra silpnaregis. Šiame straipsnyje jis aprašo keletą aplankytų muziejų ir galerijų, tarp jų – Madrido Prado muziejų, Niujorko Šiuolaikinio meno muziejų ir kt. Jis cituoja Mikelandželą, kad žmogus tapo ne rankomis, bet smegenimis. Kadangi S. Kuusisto yra aistringas meno mylėtojas, drįsta eiti į muziejus vienas, be palydovo. Jo įspūdžiai nedžiugina: „Prado muziejus neturi jokių specialių patobulinimų, skirtų sutrikusios regos žmonėms. Taigi, aš pradedu vaikščioti po muziejų savarankiškai. Na ir kas, sakysite! Tą patį padariau Niujorko Šiuolaikinio meno muziejuje, o ten prižiūrėtojai žiūrėjo į mane didžiai susirūpinę, sekė, kaip aš einu iš galerijos į galeriją su savo šunimi vedliu. Matyt, galvojo, kad šuo įkąs D. Poloko kūriniui. Šunys vedliai nėra mokomi pulti abstraktaus ekspresionizmo paveikslų, bet juk niekada negali žinoti. Manau, jei aš būčiau budrus,

11

labai protingas šuo, tikriausiai norėčiau suėsti kokį Sezano natiurmortą. Prisimenu, Hemingvėjus kartą pasakė, kad jo alkis visada sustiprėja prie Sezano persikų pintinės. Turbūt nemanote, kad šunys nemato spalvų? Dabar žinoma, kad jie mato daugumą spalvų, lygiai kaip žmonės, galbūt išskyrus kai kuriuos mėlynos spalvos atspalvius. Sezano tapyba turėtų sujaudinti bet kurį alkaną šunį. Muziejaus prižiūrėtojai neupranta, kodėl aklas žmogus eina į muziejų, vienas, be draugų, lydimas tik šuns. Aš žinau, jie taip apie mane galvoja.“

McCulloh, DouglasBlind photographers: Vision, accessibility, and empowerment in the

museum. – Antr. vertimas: Aklieji fotografai ir muziejai: vizija, prieinamumo akliesiems užtikrinimas ir pagalba // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. (ISSN: 1041-5718; eISSN: 2159-8371).

Aklųjų fotografų darbai yra iš prigimties konceptualūs. Dirbdami šioje srityje, jie gilinasi į matymo ir aklumo, suvokimo ir pačios fotografijos prigimtį. Šiame straipsnyje aprašoma kilnojama tarptautinė aklųjų fotografų darbų paroda „Vidinis regėjimas“ (Sight Unseen). Nagrinėjama fotografijų reikšmė neįgaliųjų aktyvumui didinti ir parodų prieinamumui gerinti. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais teigiama, kad aklų fotografų darbų parodos yra tarsi suvokimo mokymo laboratorijos. Tokios parodos suteikia akliesiems galimybę gyventi visapusišką gyvenimą, parodyti savo lakios vaizduotės produktus, ir tuo pačiu priverčia reginčiuosius susimąstyti apie savo pačių regėjimo galimybes ir regėjimo patikimumą. Palyginimui aprašoma, kaip aklas fotografas Pete'as Eckertas po savo parodos atidarymo Madride apsilankė nacionaliniame Prado muziejuje (Museo Nacional del Prado), kur ilgokai stypsojo tarp ant sienų iškabintų Gojos šedevrų, bet niekas prie jo nepriėjo ir nepapasakojo apie kūrinius.

Papalia, CarmenA new model for access in the museum. – Antr. vertimas: Naujas muziejų

prienamumo modelis // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. (ISSN: 1041-5718; eISSN: 2159-8371).

Straipsnio autorius Karmen Papalia yra socialinės praktikos menininkas, gyvenantis Vankuveryje (Britų Kolumbija). Jis rengia meno prienamumo projektus viešosiose erdvėse, kultūros įstaigose. Naujausi jo darbai paskelbti leidinyje „Stay Solid: a radical handbook for youth“ (AK Press, 2013). Jis yra aklas, tačiau dirba muziejuje, ir jo darbas jam primana žaidimą. Muziejams, sutinkantiems priimti novatoriškus pasiūlymus, jis teikia nemokamas prieinamumo koordinatoriaus paslaugas. Jis rašo: „Ar tikrai niekas nenori paliesti muziejaus eksponatų, o gal to noriu tik aš? Juk yra objektų, kurie tiesiog prašosi būti liečiami: tai išraiškingi biustai, delnus kutenantys paveikslai, bet muziejuje yra daug eksponatų, kurių dėl kažkokios priežasties liesti nevalia. Norėčiau muziejuje įrengti įdomios tekstūros grindų plotus, kur reiktų nusiauti batus. Kai ateinu į muziejų, noriu kuo arčiau prieiti

12

prie objekto, ir ne tik tam, kad geriau matyčiau, bet ir kad peržengčiau uždraustą ribą.“

Werner, Craig Getting the picture: My experience with described art. – Kaip susidaryti

paveikslo vaizdą. Mano patirtis klausantis komentuojamų dailės kūrinių // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Antroje XX a. pusėje akli vaikai buvo beveik nemokomi meno vertinimo ir kritikos. Dėl tokios apgailėtinos išsilavinimo spragos dabar jau suaugusiems akliems žmonėms sunku ne tik vertinti paveikslus, bet ir suprasti meno sąlygiškumą. Autorius aprašo, kaip jis savo jėgomis įsigilino į meno kryptis ir, norėdamas jas dar geriau suprasti, lygino su analogiškomis kryptimis muzikoje. Jo nuomone, nuoseklus procesas, kurio metu dailės kūriniai gali būti išaiškinti akliesiems, turėtų susidaryti iš bendro pasakojimo, kas pavaizduota paveiksle, tada reiktų papasakoti apie paveikslo meninį kontekstą, išsamiai aptarti nežymias, bet svarbias paveikslo detales, pristatyti reikšmingesnius dailės kritikų pastebėjimus, susijusius su kūrinio interpretacija. Autorius džiaugiasi, kad jau stengiamasi padėti akliesiems suprasti ir vertinti meną, bet šioje srityje reikia padaryti dar labai daug.

Wapner, JosephMission and low vision: A visually impaired museologist's perspective on

inclusivity. – Antr. vertimas: Muziejaus misija ir prastas regėjimas. Silpnaregio muziejininko nuomonė apie prieinamumą // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Autorius išsamiai aprašo apsilankymą Sietlo meno muziejuje su pastabomis apie ekskursijas su audio gidu, personalo mokymą, eksponatų ženklinimą, garsinį foną prie vizualių eksponatų ir kitus parodų elementus. Jis teigia, kad tikrai universalus dizainas atsiras tik tada, kai visuomenė supras ypatingus neįgaliųjų poreikius, kurių dabar niekas nepripažįsta. Tada muziejų vadovybė imsis užtikrinti eksponatų prieinamumą ne kaip kažkokį tolimą tikslą, bet tikrai žinodama, kokio tikslo siekia, nes remsis savo patirtimi.

Wilburn, DonnellyA docent's perspective: From tour guide to advisor. – Antr. vertimas:

Muziejaus gidės nuomonė: nuo gido iki muziejaus konsultanto // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Muziejaus gidės pasakojimas apie tai, kaip 2007 m. nusilpo jos regėjimas, bet aistra menui išliko. Pastaruosius penkerius metus ji yra Sietlo meno muziejaus prieinamumo komiteto narė. Ji svarsto, ką muziejus turėtų padaryti, kad neregys lankytojas galėtų vaizduotėje susidaryti meno kūrinio paveikslą ir suprastų, ką menininkas norėjo juo pasakyti.

13

V10 - Aklųjų bibliotekos

Bookshare – An accessible online library for people with print disabilities. – Antr. vertimas: Bookshare – regos neįgaliesiems prieinama internetinė biblioteka// The Educator, 2013, July, Vol. XXVII, Issue 1. P.36-39.

Straipsnyje „Bookshare“ darbuotojai džiaugiasi, kad jų internetine biblioteka mielai naudojasi ir vaikai, ir suaugusieji, kad dėl to pasikeitė jų gyvenimas. „Bookshare“ yra didžiausia pasaulyje biblioteka, kurios knygos pritaikytos žmonėms su regėjimo ir skaitymo negalia; joje yra daugiau kaip 190 000 knygų ir daugiau nei 250 000 skaitytojų iš daugiau kaip 40 valstybių. Registuotiems vartotojams suteikiama galimybė skaityti knygas nuosava Brailio eilute, kompiuteriu (naudojantis internetiniu skaitytuvu), nešiojamu kompiuteriu arba telefonu (su programine įranga Read2Go, skirta IOS prietaisams, ir Go Read – androidams), MP3 grotuvu, daugeliu kitų pagalbinės technikos įrenginių su programinėmis įrangomis. Trumpai tariant, iš „Bookshare“ pasiimtas knygas ir periodinius leidinius galima skaityti bet kada ir bet kur, įvairiais formatais, įskaitant DAISY, Brailio rašto ir garsinius failus.

V12 Personalijos

Simmons, Suzie What a difference a year makes. – Kiek daug gali pasikeisti per metus //

http://www.rnib.org.uk/professionals/health/services/nbmagazine/features/Pages/suzie-simmons-column-summer.aspx (Žiūrėta 2013-10-10).

Neseniai apakusi ir dar neseniau išsiskyrusi žurnalistė Suzie Simmons prisimena sunkius praėjusius metus. Atėjus pavasariui, jos jėgos visai išseko. Žurnalistė rašo apie malonų savaitgalį, praleistą kurorte su trimis draugėmis. Kol moterys pramogavo, vaikai buvo palikti vieni. Grįžus mamai, vaikai pasiteiravo, ar ji susirado draugą ir patarė, kokių savybių naujasis draugas turėtų turėti.

V13 – Naujos knygos apie akluosius

Kupers, PetraBook Review. – Antr. vertimas: Dviejų knygų apžvalga // Disability

Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org.

14

Petra Kuppers iš Mičigano universiteto pristato du daugiaformačius leidinius, kuriuos sudaro DVD su garsiniais komentarais bei subtitrais ir liečiamoji knygos versija: pirmasis – Access All Areas: Live Art and Disability („Visokeriopas prieinamumas. Gyvasis menas ir negalia“). Sudarė Lois Keidan and CJ Mitchell. – London: Live Art Development Agency, 2012, antrasis – M21: From the Medieval to the 21st Century („Nuo Viduramžių iki XXI amžiaus“). – London: DASH and Live Art Development Agency, 2012.

Petra Kupers apie šias knygas rašo: „Paimu sunkią knygą į rankas ir pamanau, kad tai bus tikras džiaugsmas pirštams. Knyga storais kartono viršeliais, joje daug taktilinių iliustracijų, įrišta mėlynos vielos spirale; atsivertusi knygą, pasijuntu kaip lobių ieškotoja. Visų pirma, turiu rūpestingai atsegti lipnius mygtukus, kurie prilaiko knygos atvartą. O kam nepatinka žaisti su lipniomis detalėmis? Ant viršelio puikuojasi nuogas jaunas baltaodis vyras, apibarstytas aukso dulkėmis, spjaunantis į nedidelį mėgintuvėlį. Mane šis iliustracija ir traukia, ir gąsdina, suprantu, kad bus pasakojama apie mediciną. Sveiki atvykę į avangardinio neįgaliųjų meno pasaulį. Skaitytojas, žiūrovas, tyrinėtojas turės išsiaiškinti iliustracijų prasmę ir panirti į dar neatrastas teritorijas.“ LiveArt Development Agency leidykla tvirtina, kad pagal pageidavimą gali pateikti tekstus stambiu šriftu, kontaktų ieškokite http://www.thisisliveart.co.uk/resources/.

Nishida, Akemi Acknowledging the psycho-emotional impacts of disablism by

Brian Watermeyer. Towards a Contextual Psychology of Disablism. Oxon, United Kingdom: Routledge, 2012. – Antr. vertimas: Brian Watermeyer. Pripažinkime psichoemocinį negalios poveikį. Kontekstinės negalios psichologijos link. – Oxon, Jungtinė Karalystė: Routledge, 2012. // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org. 

Knygą apžvelgia Akemi Nishida, Niujorko miesto universiteto dėstytojas. Jis rašo, kad knygoje Towards a Contextual Psychology of Disablism Brianas Watermeyeris kritiškai nagrinėja neįgalumo studijų sritį, kuri visų laikoma „sunkia“. Watermeyeris kritikuoja dabartinį socialinį modelį, ragina kitaip pažvelgti į neįgaliųjų patirties aprašymus, naudojamus šiose studijose, taip pat siūlo taikyti psichoanalizės metodą. Watermeyeris mano, kad reikia atkreipti dėmesį į individualius emocinius ir psichologinius išgyvenimus, susijusius su žmogaus negalia, ragindamas pradėti atvirą dialogą tarp mokslininkų, neįgaliųjų bendruomenės ir sveikatos priežiūros specialistų. Autorius knygoje daug kur remiasi savo patirtimi, nes pats yra neįgalus, dirba klinikinės psichologijos specialistu ir mokslinį darbą, be to, aktyviai veikia neįgaliųjų labui Pietų Afrikoje.

Samuels, Ellen

15

Sexy crips, or, achieving full penetration. – Antr. vertimas: Seksualūs luošiai arba visiškos įsiskverbties siekimas // Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org.

Viskonsino universtiteto (JAV) dėstytoja Ellen Samuels recenzuoja 2012 m. išleistą antologiją apie negaliųjų seksualumą Sex and Disability [Seksualumas ir neįgalumas]. Sudarė Robert McRuer ir Anna Mollow. Durham, NC: Duke University Press, 2012. Šią knygą recenzentė lygina su tais pačiais metais pasirodžiusiu filmu The Sessions [Seansai]. Režisierius Ben Lewin. Rhino Films /Fox Searchlight. 2012. Antologijos Sex and Disability įžangoje A. Mollow ir R. McRuer rašo, kad neįgalumas turi vidinį potencialą iš esmės transformuoti lytinius santykius. Septyniolikoje skyrių, iš kurių sudaryta ši novatoriška antologija, skaitytojai ras neįgaliųjų pasakojimų, literatūros apžvalgą, kokybinį tyrimą, istorinių tyrimų ir skirtingų kultūrų atspindžius; visa ši medžiaga įtikinamai atskleidžia iki tol neliestą, bet labai opią ir neįgaliesiems aktualią seksulaumo temą. Tais pačiais metais visuomenėje prasidėjo diskusija apie neįgaliųjų seksualumą, kurią sukėlė didelės sėkmės tarp žiūrovų ir palankaus kritikų vertinimo sulaukęs filmas The Sessions. Filme remiamasi neįgalaus rašytojo Marko O'Brieno 1990 m. esė On Seeing a Sex Surrogate [„Apie pasimatymus su surogatine sugulove“].

Wegner, Gesine.Good kings bad kings. – Antr. vertimas: Geri karaliai, blogi karaliai //

Disability Studies Quarterly (DSQ), 2013, Vol. 33, No 3: Double Issue. http://dsq-sds.org.

Pristatoma Susan Nussbaum knyga Good Kings Bad Kings. Chapel Hill: Algonquin, 2013. Knygą apžvelgia Gesine Wegner iš JAV Ohajo valstijos universtiteto: „2000 m. Barbara Kingsolver įkūrė PEN / Bellwether premiją, skiriamą už socialinės tematikos grožinės literatūros kūrinius. Jos dažnai klausdavo, ar nėra pavojinga maišyti meną su politika. „Atsakymas yra „taip“, bet lygiai taip pat pavojinga kelti koją iš lovos kiekvieną rytą“, – atsakė ji viename interviu. PEN / Bellwether premija – apdovanojimas, kurį sudaro leidybinė sutartis ir 25 000 USD čekis. Taip siekiama skatinti prozininkus, kurių darbuose nagrinėjamos socialinio teisingumo, kultūros ir politikos poveikio žmonių santykiams temos, tikintis, kad rašytojai išdrįs į savo kūrybą įtraukti politiką. Pernai šią premiją gavo Susan Nussbaum, jau senokai rašanti opiomis temomis. Ji ne tik rašytoja, bet ir aktyvi visuomenės veikėja, kovojanti už neįgaliųjų teises; S.Nussbaum romanas „Geri karaliai, blogi karaliai“ yra dar vienas etapas jos karjeroje.

Kai S.Nussbaum atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje 1970-ųjų pabaigoje, apie neįgaliųjų gyvenimą ji nieko nežinojo. Jos žiniatinklio įrašas, paskelbtas dienraštyje „Huffington Post“, skelbė: „Apie neįgalumą žinojau tik iš knygų ir kino filmų, ir siaubingai nerimavau, kaip reiks gyventi toliau.“ Iš pradžių mergina ketino tapti aktore, bet netrukus susidūrė su neigiamu visuomenės požiūriu į neįgaliusoius ir nusprendė pasirinkti rašytojos kelią. S.Nussbaum tapo dramaturge ir aktore,

16

daugiausia atliekančia vaidmenis savo pačios sukurtuose spektakliuose. Vis dėlto, nepaisant puikiai susiklosčiusios asmeninės karjeros, prieš S.Nussbaum nosį ne kartą buvo užtrenktos durys, kai ji bandė siūlyti pastatyti, jos žodžiais tariant, geriausią savo pjesę; iš tos medžiagos ir gimė knyga „Geri karaliai, blogi karaliai“. Neturėdama galimybių atsiskleisti kaip dramaturgė, Nussbaum nutarė tai padaryti per romano žanrą.“STRAIPSNIAI VOKIEČIŲ KALBA

V1- Aklųjų organizacijų suvažiavimai, konferencijos, socialinė aklųjų padėtis

Kaltwasser, HansDas Wunder von Marrakesch.-Antr. vertimas: Marakešo stebuklas // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 10 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-19

2013 m. birželio mėnesį Pasaulinės aklųjų sąjungos konferencijos metu Marakeše pasirašyta sutartis, kuri padės geriau aprūpinti akluosius knygomis jiems pritaikytais formatais. Ši sutartis ypač svarbi besivystančių šalių akliesiems, kuriems labiausiai trūksta knygų.

Kruse, KlemensWie barrierefrei wählt Deutschland?.- Antr. vertimas: Ar Vokietijoje rinkimai vyksta be barjerų? // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 9// http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-18

Artėjant rinkimams Vokietijoje aiškinamasi, ar aklieji gali be kliūčių savarankiškai dalyvauti rinkimuose.

Kurz und knapp: Was bringt der WIPO –„Blindenvertrag“.- Antr. vertimas: Trumpai ir aiškiai: ką duos „Aklųjų sutartis“ WIPO // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 10 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-18

Straipsnyje trumpai supažindinama su Marakeše pasirašytos sutarties pagrindiniais punktais ir jos nauda žmonėms, negalintiems skaityti įprasto formato knygų.

Pischner, Hans-PeterHände weg vom Blindengeld.- Antr. vertimas: „Šalin rankas nuo aklumo pinigų“ // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

17

2013-09-12 Magdeburge vyko aklųjų protesto demonstracija, kurioje protestuota prieš aklumo pinigų mažinimą Saksonijos - Anhalto žemėje. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir aklieji bei jų draugai iš kitų Vokietijos žemių.

„Unsere Geduld ist am Ende“.- Antr. vertimas: Mūsų kantrybė baigiasi. // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Informacija apie 2013-10-04 Berlyne įvykusią kurčneregių demonstraciją, kurioje jie stengėsi atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į kurčneregių padėtį Vokietijoje. Jie, kaip ir visi, nori būti pilnaverčiais visuomenės nariais, dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, bet kurčneregiams būtina turėti pagalbininkus ir asistentus. Skandinavijos šalyse ir Amerikoje jau daug kas nuveikta kurčneregių gerovės užtikrinimui, o Vokietijoje jie nesulaukia pakankamo dėmesio, todėl nusprendė išeiti į gatves ir demonstruoti.

Schröder, JessicaJugendarbeit als Fundament der Selbsthilfe.- Antr. vertimas: Jaunimo darbas yra savišalpos pagrindas. // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 9// http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-18

Jessika Schröder įsitikinusi, kad reikia kuo daugiau jaunimo įtraukti į aklųjų savišalpą, juos mokyti ir konsultuoti, kad aktyvūs jaunuoliai įgytų patirties ir galėtų pakeisti vyresnės kartos aktyvistus. Jaunimas turėtų kuo daugiau bendrauti ir su kitų šalių bendraminčiais, todėl dažniau reiktų organizuoti tarptautines jaunimo stovyklas.

V5 – Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis

Badura, IrmgardMehr Angebote für Angehörige schaffen. – Antr. vertimas: Daugiau pasiūlų šeimos nariams // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Irmgard Badura yra Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos konsultacinės tarnybos „Gyvenimas su silpnu regėjimu“ vadovė. Ji pasakoja, kad silpnaregio šeimos nariai, ypač jei jų šeimos narys neseniai neteko regėjimo, susiduria su įvairiomis problemomis, jaučia įtampą, jiems kyla įvairiausių klausimų, todėl reiktų organizuoti daugiau įvairių užsiėmimų silpnaregių šeimų nariams, kuriuose jiems būtų pateikti atsakymai į rūpimus klausimus, pravedamos konsultacijos ir netgi mokymai.

18

Dr. Friedebold, Frohmut„Viele Themen meines Mannes sind zu meinen eigenen geworden“.- „Daugelis reikalų, dominusių mano vyrą, tapo manaisiais“. // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Ponia Frohmut pasakoja kaip ji padėdavo savo silpnaregiui vyrui įgyvendinti įvairius planus, kartu organizuodavo laisvalaikio ekskursijas pritaikytas akliesiems, kartu leisdavo garsinius žurnalus, o po vyro mirties ji viena tęsia kartu darytus darbus, leidžia tuos pačius garsinius žurnalus.

Jones, NaomiIm Trend aufgehen .- Antr. vertimas: Neatsilikti nuo tendencijų //Klar, 2013, Nr.3, p.15-18

Straipsnyje pasakojama kaip du jauni silpnaregiai perka naujus rūbus. Akliesiems ir silpnaregiams norisi neatsilikti nuo mados tendencijų, bet tai nėra taip paprasta. Dažnai jiems apsipirkti padeda šeimos nariai arba draugai, kurių nuomone galima pasitikėti. Kartais tenka apsilankyti brangiose parduotuvėse ir išleisti pakankamai didelę sumą pinigų, nes tokiose parduotuvėse daugiau kompetentingų patarėjų. O parduotuvėse, pamėgtose daugelio eilinių piliečių, konsultantai ne visada turi laiko aptarnauti akląjį arba tiesiog nesugeba jam tinkamai patarti.

Gewust wie!.-Antr. vertimas: Kaip! // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Trumpi patarimai šeimos nariams, į ką reiktų atkreipti dėmesį, kai artimo žmogaus regėjimas silpnėja.

Kaiser, Uschi„Ich habe nicht deine Augen geheiratet“.- Antr. vertimas: „Aš ištekėjau ne dėl tavo akių“ // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Uschi Kaiser dalinasi savo patirtimi, kaip sekėsi šeimoje gyventi su silpnaregiu vyru, kaip pasidalindavo namų ruošos, vaikų priežiūros darbus, kokios pagalbos prireikdavo silpnaregiam sutuoktiniui.

Keppler, JulianaAls sehbehinderte Historikerin fürs Museum tätig.- Antr. vertimas: Būdama silpnaregė istorikė dirbau muziejuje. // Horus.- 2013, Nr. 2. p.87-88

Silpnaregė Juliana Keppler pasakoja kokius darbus ji sugebėjo atlikti Manheimo muziejuje būdama silpnaregė istorikė ir kaip jai visa tai sekėsi. Lygiagrečiai su istorija Juliana dar studijavo žurnalistiką ir šiuo metu, netekusi darbo

19

muziejuje, dirba žurnalistinį darbą, rašo straipsnius kultūros temomis laikraštyje „Manheimo rytas“.

Klein, Irene„Schuldgefühle haben keinen Nutzen“.- Antr. vertimas: Kaltės jausmas nieko neduoda // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Irene Klein pasakoja kaip sunku partneriui stebėti, kai sutuoktinis netenka regėjimo, su kokiomis problemomis susiduria. Jos nuomone sutuoktiniams turėtų būti organizuojamos konsultacijos, kuriose juos konsultuotų įvairių sričių patyrę specialistai.

V6 – Tiflotechnika. Tiflografika. Aplinkos pritaikymas

Kaiser, UrsDie Apfelschule.- Antr. vertimas: Apple mokykla //Klar, 2013, Nr.3, p.32-35

Ursas Kaizeris yra aktyvus Apple produktų vartotojas, Apple mokyklos Šveicarijoje įkūrėjas. Straipsnyje pasakoja apie Apple produktų prieinamumą akliems vartotojams. Apple produktuose yra instaliuota VoiceOver programa, kurios pagalba aklieji ir silpnaregiai gali savarankiškai naudotis liečiamais ekranais, nes garsu informuojama, koks elementas ekrane liečiamas pirštu. Internetinėje svetainėje www.apfelschule.ch aklieji ir silpnaregiai vartotojai dalinasi savo žiniomis kaip patogiau naudotis Apple produktais.

Dr. Zimmermann, RolandAudiodeskription- ein Beitrag zur Barrierefreiheit für den Zugan zum Medium Film. - Antr. vertimas: Garsinis komentaras padeda padaryti filmus prieinamus akliesiems. // Horus.- 2013, Nr. 2., p.66-68

Straipsnyje autorius pasakoja kas tai yra papildomas filmų komentaras ir kaip jis atliekamas. Paprastai trijų žmonių komanda užtrunka 5-6 darbo dienas įgarsindama komentarus 90 minučių trukmės filmui. Dažniausiai garsinių komentarų kūrimo komandą sudaro 3 specialistai, iš kurių vienas yra aklas. Kiekvienas komandos narys turi savo funkcijas: vienas seka filmą, antras aiškina, trečias užrašo tekstą, kurį kuria visi bendrai. Garsiniu komentaru stengiamasi ne tik papasakoti nebylias scenas, apibūdinti veikėjų išvaizdą, veiksmo vietą, bet ir perteikti filmo nuotaiką, kad filmą kuo geriau suprastų tikslinė žmonių grupė.

V7- Sportas. Laisvalaikis

Cornel, Christoph20

Die Skifreizeit – ein Vergnügen mit Tradition.- Antr. vertimas: Laisvalaikio praleidimas čiuožiant slidėmis – malonumas su tradicijomis. // Horus, 2013, Nr. 2, p. 108-110

Christofas Cornelis, Blistos gimnazijos devintokas, pasakoja apie puikias atostogas su bendramoksliais Bavarijos miške, kur jie mokėsi slidinėti ir patyrė daug nuostabių akimirkų. Blistos gimnazija jau ne pirmus metus žiemos atostogų metu organizuoja slidinėjimo ir poilsio išvykas silpnaregiams mokyklos mokiniams.

V9 – Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai

Breiner, FranzVom Juristen zum Bildhauer.- Antr. vertimas: Nuo juristo iki skulptoriaus. // Horus.- 2013, Nr.2, p.73-76

Francas Breineris dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas anksčiau išeiti į pensiją ir turėdamas laisvo laiko atėjo į galerijos 37 dirbtuves, kur mokėsi skulptūros meno. Šiuo metu jis dirba skulptoriumi. Autorius pasakoja, kad akliems skulptoriams geriausiai tinka lengvai pasiduodančios apdirbimui medžiagos: molis, muilo akmuo, liepos mediena. Dabar Francas Breineris labai patenkintas, kad atrado skulptūrą, nes ji padeda jam atsiskleisti, suteikia daugiau džiaugsmo, nei jo ankstesnis darbas, kai dirbo juristu. Jis rekomenduoja ir kitiems akliesiems susipažinti su skulptūros menu ir patiems pabandyti kurti.

Backofen, Ulricke; Kunert, HeikoZwischen Mitleid und Happy End: Blindheit in Literatur und TV.- Tarp užuojautos ir laimingos pabaigos: aklumas literatūroje ir mene // Horus.-2013, Nr. 2, p.78-81

Autoriai pastebi, kad literatūroje ir televizijos laidose dažnai apie akluosius pasakojama stereotipiškai. Jie arba užjaučiami arba vaizduojami kaip „superaklieji“. Vokietijoje yra tik apie 150 tūkstančių aklųjų ir nuo 500 tūkst. iki 1 mln. silpnaregių. Daugiau kaip 40 proc. silpnaregių yra vyresni nei 80 metų. Dažniausiai medijose pasakojama apie jaunus akluosius. Straipsnio autoriai išnagrinėjo 266 romanus bei apsakymus ir 433 filmus, kuriuose susiduriama su aklais veikėjais. Pateikiami konkretūs skaičiai, keliose istorijose aklųjų istorijos turėjo laimingą pabaigą, keliose jie išmoko naudotis pagalba, gyventi su negalia, arba kitiems žmonėms suteikė laimės.

Büchner, Thorsten„Was soll‘s?“.- Antr. vertimas: „Kas gi?“ // Horus.-2013, Nr. 2, p.82-83

21

Straipsnyje pasakojama apie bendrą Marburgo „Blista“ aklųjų mokyklos ir Elizabetos mokyklos teatro projektą, kuriame kartu vaidino aklieji ir regintys mokiniai. Režisierė Karina Winkelsträter prisimena, kad sunkiausia buvo surasti pjesę, kurioje tinkamai save galėtų realizuoti 27 mokiniai. Po 8 mėnesių intensyvių repeticijų įvyko Dylano Thomo pjesės „Pieno miške „ (Unter dem Milchwald“)premjera. Pasirūpinta, kad spektaklį be jokių trukdžių galėtų žiūrėti ir aklieji žiūrovai, per ausines jiems buvo transliuojami garsiniai komentarai.

Düsterhöft, KlausDas Goldene Zeitalter im Staatlichen Museum der Landeshaupstadt Schwerin. Auksinis amžius Šverino valstybiniame muziejuje. // Horus.-2013, Nr. 2, p.69-72

Klauso Düsterhöfto pokalbis su muziejų pedagoge Birgita Baumgart apie knygą „Das Goldene Zeitalter“ („Auksinis amžius“) jos kūrimo subtilybes. Tai knyga, kurioje pateikiamos 8 paveikslų, saugomų muziejuje, reljefinės iliustracijos su paaiškinimais reginčiųjų, Brailio raštu ir garsiniais komentarais kompaktinėje plokštelėje, kurie aklajam liečiant reljefinius paveikslus padeda suprasti, ką autorius vaizduoja paveiksle.

Heidmann, TanjaMord in Timmendorf.- Antr. vertimas: Žmogžudystė Timendorfe // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 9// http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Tanja Heidmann jau 9 kartą dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose aklieji ir jų draugai kuria garsinį detektyvą. Visi dalyviai pasiskirsto į dvi grupes. Kiekvienai grupei pateikiame tokia pati scenarijaus pradžia, o toliau scenarijų kuria ir vaidina patys dalyviai. Į kūrybines dirbtuves kasmet renkasi ir patyrę, ir nauji asmenys, besidomintys detektyvų kūrimu ir jų vaidyba. Tanjai Heidman šis užsiėmimas labai patinka, ruošiasi dalyvauti užsiėmimuose ir ateinančiais metais.

Pfanger, ReginaDie scheinbare Rücksichtslosigkeit der Museumsdesigner oder: Die raffinierte Überwindung der Benachteiligung Sehbehinderter.- Antr. vertimas: Akivaizdus muziejų dizainerių nedėmesingumas arba kaip rafinuotai silpnaregis gali įveikti diskriminaciją // Horus.-2013, Nr.2, p.86-87

Regina Pfanger pasakoja savo pastebėjimus, kad užrašai muziejuose arba parodose dažniausiai būna užrašyti per smulkiu šriftu, kurį perskaityti silpnaregiui beveik neįmanoma. Tačiau šią problemą išspręsti maloniai pasisiūlė draugė, kuri ją nuolat lydi parodose ir muziejuose, padeda perskaityti užrašus. Tačiau norėdama perskaityti juosmens aukštyje pakabintus smulkiu šriftu užrašytus paaiškinimus ir gerai matanti draugė, turi rimtai paplušėti.

Khalil, Tony Garis22

Meine Geschichte und wie ich zum Malen kam.- Antr. vertimas: Mano istorija ir kaip aš pradėjau tapyti // Horus.- 2013, Nr.2, p.76-78

Tonys Garis Khalilas 2012 metais laimėjo Marburgo Bydenkopfo rajono jaunimo parlamento jaunimo kultūros premiją. Jam 22 metai. Jaunuolis gimė Pietų Libane. Vėliau šeima turėjo bėgti iš šalies ir rado prieglobstį Vokietijoje. Šiuo metu Tonys Garis Khalilas mokosi Marburgo aklųjų gimnazijoje ir tapo paveikslus. Jaunuolis pasakoja kaip pradėjo tapyti, kad dabar tapyba jam teikia daug džiaugsmo.

Dr. Saerberg, SiegfriedBlinde Kunst.- Antr. vertimas :Aklųjų menas // Horus.- 2013, Nr.2,p. 63-66

Straipsnyje pasakojama apie parodą „Art Blind“, kurią iniciavo draugija „Aklieji ir menas“, o parodoje buvo eksponuojami 16 aklų menininkų iš Europos ir JAV darbai. Dalijamasi mintimis apie parodos rengimą, aklų menininkų kūrybos ypatumus, trumpai užsimenama apie vis dažniau organizuojamas liečiamąsias parodas, kuriomis siekiama, kad ne tik neregiai, bet ir regintys žiūrovai galėtų liesti eksponatus ir dar geriau suprasti meną.

Steinbrich, UrsulaNürnberg – Stadt für alle Sinne. –Antr. vertimas: Niunbergas – miestas, su kuriuo galima susipažinti visais jutimais// Die Gegenwart.- 2013, Nr. 11 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Uršula Šteinberg atsako į dažnai reginčiųjų užduodamą klausimą „Kokia nauda akliesiems iš ekskursijų?“. Ji pasakoja kaip būdama akla susipažino su Niurnbergo miestu.

V10 – Aklųjų bibliotekosDr. Kahlisch, ThomasSchlüssel zur inklusiven Bücherwelt. -Antr. vertimas: Raktas į pritaikytų knygų pasaulį// Die Gegenwart.- 2013, Nr. 10 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-18

Vokietijos centrinės bibliotekos direktorius dr. Thomas Kahlisch džiaugiasi, kad 2012 metais pristatyta naujo elektroninių knygų formato EPUB techninių sąlygų trečia versija. Ją kuriant bendradarbiavo IT firmos, leidyklos, DAISY konsorciumo atstovai. Tokias knygas galima skaityti kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais. Tačiau, kad elektroninės knygos ir ateityje kuo geriau atitiktų aklųjų ir silpnaregių poreikius, turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti bei keistis patirtimi leidyklos ir bibliotekos.

V12 - Personalijos

23

Der positivste Ausdruck, den Gleichgültigkeit haben könnte.-Antr. vertimas: Teigiamiausia išraiška, kurią galėjo turėti abejingumas //Klar, 2013, Nr.3, p.20-27

Pokalbis su silpnaregiu jaunu rašytoju Michaeliu Fehru ,2013 m. išleidusiu pirmąją savo knygą „Kurz vor Erlösung“ („ Prieš pat išganymą“). Už šią knygą jam paskirta Berno kantono 10 000 frankų literatūrinė premija. Fehras 2012 m. baigė Bylio literatūros institutą. Knygoje aprašoma 17 istorijų, vykusių kūčių vakarą skirtingose vietose. Pasakojama apie paniūrusį valstietį, tvarte nustebinusį čigonų porą; apie kareivį apkase; chirurgę, atlikusią cezario pjūvį. Visos šios istorijos nutinka prieš pat Kalėdas.

Gneuß, Sandra„Jetzt bin ich dran“.- „Dabar atėjo mano eilė“ // Die Gegenwart.- 2013, Nr. 9 // http://www.dbsv.org/dbsv/zeitschriften/die-gegenwart/gegenwart-archiv-2013/ žiūrėta 2013-12-12

Sandra pasakoja, kaip nusilpus regėjimui, ji įgijo biuro darbuotojos specialybę, bet dirbti su popieriais ir kompiuteriais jai nepatinka, todėl nusprendė dar kartą persikvalifikuoti ir tapti fizioterapeute. Dabar ji išvažiavo studijuoti į Chemnicą, nors šeima liko Drezdene. Pasimokiusi metus įsitikino, kad ši specialybė patinka ir baigusi mokslus vėl galės dirbti patinkantį darbą, nuolat bendrauti su žmonėmis.

24