VII skyrius ĮSITEISĖJĘ TEISMŲ SPRENDIMAI IR NUTARTYS

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2018-20216

2018-12-11

2018-11-29

2018-11-29

-

Baudžiamoji byla Nr. 2A-5-628/2018

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00099-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. K., jo atstovui advokatui Gintarui Ruseckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio išvadą dėl asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. K. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tyrimo medžiagą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio žemesnės instancijos teismų sprendimus panaikinti, baudžiamąją bylą atnaujinti ir perduoti ją iš naujo nagrinėti teisme, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. K. ir jo atstovo advokato, prašiusių baudžiamosios bylos neatnaujinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi A. K. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tvarkydamas advokato A. K., veikiančio pagal 2000 m. kovo 20 d. Lietuvos advokatų tarybos išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, T. B. pagal 2007 m. vasario 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 010/07 sumokėjus A. K. 2000 Lt, kaip honorarą už pareiškimo ir antro kasacinio skundo surašymą, A. K. nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007 m. advokato A. K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Be to, A. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnyje advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2, 1.3, 6.6, 6.7 punktų reikalavimus – laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai, visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, 2007 m. vasario 9 d. advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal 2007 m. vasario 5 d. tarp T. B. ir A. K. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 010/07, pagal kurią A. K. įsipareigojo paruošti ir pasirašyti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo kasaciniam skundui paduoti bei paruošti ir pasirašyti kasacinį skundą dėl 2005 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2006 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka ir atstovauti klientei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, paėmė iš klientės T. B. 800 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko 2007 m. vasario 9 d. nustatytą lito ir JAV dolerio santykį – 2123,84 Lt) bei vėlesnio susitikimo, įvykusio 2007 m. vasario 14 d. advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu apgaulingai įtikino klientę T. B., kad iš jos už pareiškimo ir antro kasacinio skundo surašymą pagal 2007 m. vasario 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 010/07 2007 m. vasario 9 d. gautus 800 JAV dolerių jis perdavė kaip kyšį už tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme būtų priimtas T. B. antras kasacinis skundas dėl 2005 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2006 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, tačiau šių pinigų A. K. niekam neperdavė, o juos pasisavino bei įtikinęs klientę T. B., kad šie pinigai perduoti kaip kyšis už antro kasacinio skundo priėmimą, pareikalavo, kad ji sumokėtų dar 2000 Lt, ir šiuos pinigus T. B. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 28 d. jam sumokėjo. Po to A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 28 d. advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), nurodė klientei T. B., kad jos vardu surašytą antrą kasacinį skundą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, esantį Vilniuje, jis nuveš savo asmeniniu transportu, ir už tai pareikalavo jam sumokėti 200 Lt kelionės išlaidoms, ir taip įtikinęs klientę, kad skundui nuvežti į Vilnių asmeniniu transportu jis patirs išlaidų, apgaulės būdu gavo iš T. B. 200 Lt, nors realiai kasacinį skundą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, esantį Vilniaus mieste, Gynėjų g. 6, išsiuntė paštu, o kelionės išlaidoms gautus pinigus pasisavino, taip A. K. bendrai savo naudai apgaulės būdu įgijo T. B. turto, kurio suma 2323,84 Lt, bei laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 28 d. tyčia neįtraukė iš T. B. pagal 2007 m. vasario 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 010/07 kaip honorarą už antro kasacinio skundo surašymą gautų 2000 Lt į advokato A. K. tvarkomą buhalterinę apskaitą. Po to, 2007 m. liepos 11 d., T. B. savo iniciatyva nutraukus su A. K. sudarytą 2007 m. gegužės 9 d. atstovavimo sutartį Nr. 053/07, pagal kurią A. K. įsipareigojo paruošti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo bei naujo sprendimo priėmimo ir atstovauti klientei Šiaulių miesto apylinkės teisme, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2007 m. liepos 13 d. negrąžino T. B. prašomų dokumentų, reikalingų pridėti prie Šiaulių miesto apylinkės teismui teiktino prašymo dėl proceso atnaujinimo, bei, neturėdamas teisės veikti T. B. vardu, prieš T. B. valią pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą T. B. vardu dėl proceso atnaujinimo, tokiu būdu tyčia trukdydamas T. B. įgyvendinti savo teisę ir priduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui kito advokato jos vardu surašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokiais savo tyčiniais veiksmais A. K. diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra ir 2323,84 Lt turtinę žalą patyrė T. B..

4. Be to, A. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnyje advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2, 1.3, 6.6, 6.7 punktų reikalavimus – laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai, visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, 2007 m. birželio 26 d. advokato A. K. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal 2007 m. birželio 26 d. tarp A. R. ir A. K. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 061/07, pagal kurią A. K. įsipareigojo paruošti ir pasirašyti apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo apeliacine tvarka bei atstovauti klientui Šiaulių apygardos teisme, pokalbių su klientu A. R. metu klaidingai įtikino, jog už palankų sprendimą civilinėje byloje dėl V. I. R. testamento pripažinimo negaliojančiu būtina perduoti 2000 Lt kyšį neįvardytam Šiaulių apygardos teismo teisėjui, gavo iš A. R. sūnaus A. R. 2000 Lt, priklausančius klientui A. R., bei nurodė klientui, jog šiuos 2000 Lt jis perduos kaip kyšį už palankaus sprendimo priėmimą, tačiau šių pinigų niekam neperdavė, o juos pasisavino. Taip A. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – A. R. priklausančius 2000 Lt. Po to, 2007 m. rugsėjo 25 d., Šiaulių apygardos teismui priėmus A. R. nepalankų sprendimą, A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, advokato A. K. kontoroje, (duomenys neskelbtini), sudarė su A. R. atstovavimo sutartį Nr. 093/07, pagal kurią įsipareigojo paruošti, pasirašyti kasacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 25 d. (sutartyje nurodydamas klaidingą datą 2007 m. lapkričio 16 d.) Šiaulių apygardos teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka ir atstovauti klientui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje dėl V. I. R. testamento panaikinimo ir nurodė, kad minėtą paslaugą A. R. suteiks už 2000 Lt, kurių neva neperdavė neįvardytam Šiaulių apygardos teismo teisėjui, tačiau kasacinio skundo A. R. vardu nesurašė ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepateikė, apgaulingai teigdamas A. R. ir R. R., kad skundas yra paduotas, dėl to buvo praleistas kasacinio skundo padavimo terminas. Tokiais savo tyčiniais veiksmais A. K. diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra bei 2000 Lt turtinę žalą patyrė A. R.

5. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi nukentėjusiosios T. B. apeliacinis skundas atmestas.

6. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 31 d. nutartis kasacine tvarka nebuvo apskųstos.

II. Prokuroro išvados teisiniai argumentai

7. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys išvadoje prašo atnaujinti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. K. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prokuroras išvadoje nurodo:

7.1.  Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. kovo 22 d. buvo gautas nukentėjusiosios T. B. 2018 m. kovo 21 d. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2016. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 232 straipsnį.

7.2.  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 154 straipsnio l dalį, 232 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7.3.  Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu prokurorės ir nukentėjusiojo V. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies – panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 232 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį, ir jam paskirta 40 MGL dydžio bauda.

7.4.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestas.

7.5.  Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį Šiaulių apygardos prokuratūra gavo 2017 m. balandžio 14 d., prokuroras skelbiant minėtą nuosprendį nedalyvavo.

7.6.  Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nustatyta, jog A. K. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri buvo baigta 2014 m. rugpjūčio 14 d., konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-200053-2009-3) nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kelmės rajono apylinkės teismui ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai šią baudžiamąją bylą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad senaties eiga yra nutrūkusi dėl A. K. padarytos naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad šiuo atveju yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio prašymas netenkintinas.

9. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo forma. Nuo bylų proceso kasacinės instancijos teisme ši stadija skiriasi įsiteisėjusių teismų sprendimų tikrinimo pagrindais bei procedūra: baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnyje, kurios paaiškėjo po nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo, be to, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta tik pagal prokuroro išvadą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

10. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kuriam byla nutraukta, yra kaltas.

11. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2016 A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nutartimi konstatuota, kad nuo kaltinamajam A. K. inkriminuotos paskutinės nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį momento – 2007 m. lapkričio 23 d. – aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2015 m. lapkričio 23 d.

12. Naujai paaiškėjusi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnio 1 dalį dėl tęstinės nusikalstamos veikos, kuri buvo baigta 2014 m. rugpjūčio 14 d.

13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2016 nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kelmės rajono apylinkės teismui 2016 m. vasario 8 d. nutarties bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad senaties eiga yra nutrūkusi dėl A. K. padarytos naujos nusikalstamos veikos.

14. Pagal BPK 445 straipsnį baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

14.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Naujų aplinkybių paaiškėjimo diena yra: 1) nuosprendžio, kuriuo nustatomos tokios aplinkybės, įsiteisėjimo diena; 2) prokuroro išvados surašymo diena tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka.

14.2. Jeigu per vienerius metus nuo nuosprendžio, kuriuo nustatomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įsiteisėjimo dienos arba prokuroro išvados surašymo dienos nepriimama BPK 449 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nutartis, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti atnaujinama. Įstatyme nėra nustatyta, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas (BPK 102 straipsnis).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji T. B. 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą – prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-1-322/2016 atnaujinimo. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys 2018 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tą pačią dieną (2018 m. balandžio 12 d.) surašė išvadą, o 2018 m. balandžio 13 d. šią išvadą pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

16. Naujų aplinkybių paaiškėjimo diena šiuo atveju turėtų būti laikoma Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio paskelbimo ir kartu įsiteisėjimo diena. Tokia išvada darytina dėl to, kad jokio papildomų aplinkybių tyrimo šiuo atveju iš esmės atlikti nereikėjo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo aiškios iškart paskelbus 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį. Nors prokuroras nurodo, kad jam apie naujai paaiškėjusias aplinkybes tapo žinoma tik gavus 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio nuorašą, visgi naujai paaiškėjusių aplinkybių diena laikytina būtent nuosprendžio paskelbimo diena, o ne prokuroro išvados surašymo diena (2018 m. balandžio 12 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gavus 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio nuorašą, prokuroro nutarimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimtas ir prokuroro išvada surašyta tik 2018 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus metams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Tuo tarpu, kaip jau minėta, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju teismo nutartis dėl prokuroro išvados atnaujinti baudžiamąją bylą turėjo būti priimta iki 2018 m. balandžio 11 d. (BPK 449 straipsnis). Tokiu būdu, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui K. Šikšniui 2018 m. balandžio 13 d. pateikus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-200053-2009-3), BPK 445 straipsnyje nustatytas vienerių metų baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo terminas jau buvo suėjęs.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro prašymas – panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 31 d. nutartis, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti teisme negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti bylą.

TeisėjaiEligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Sigita Jokimaitė

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2018-20205

2018-12-11

2018-11-29

2018-11-29

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-348-648/2018

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00028-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.3; 1.2.10.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu:

A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio bauda, 168 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 81 MGL (3050,46 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičius taikyto laikinojo sulaikymo laiką (vieną parą), nustatyta galutinė 52 MGL (1995,98 Eur) dydžio bauda;

M. S. (M. S.) nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, 168 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičius taikyto laikinojo sulaikymo laiką (vieną parą), nustatyta galutinė 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda;

V. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 5 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 84 MGL (3163,44 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 84 MGL (3163,44 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio nustatomoji dalis dėl A. A. ir M. S. nusikalstamų veikų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį aprašymo bei V. R. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) tyrėjas, turėdamas leidimą dirbti su Policijos informacinėje sistemoje esančiais informaciniais registrais ir Vidaus reikalų informacine sistema (toliau – VRIS), vykdydamas UAB T direktoriaus V. R. neteisėtus prašymus, nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. spalio 27 d. savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pastate, suvesdamas jam priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdamas prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS Centrinio duomenų banko (toliau – CDB), ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 taisyklių reikalavimus, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą, atsispausdindamas: VRIS CDB pažymas „Asmens duomenys“; išrašus iš VRIS CDB apie asmens teistumus; VRIS CDB pažymas „Asmenys (Policijos įskaita)“; VRIS CDB pažymas „Pristatymai į budėtojų dalį“; VRIS CDB pažymas „SODRA – Asmuo ir jo draudėjai (visos darbovietės)“; VRIS CDB pažymas „Lietuvos darbo biržos duomenys“; VRIS CDB pažymas „Informacija iš POLIS Šiaulių informacinės sistemos“; VRIS CDB pažymas „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“; išrašus iš AUDIT III informacinės sistemos; išrašus iš POLIS II naršyklės. Taip A. A. surinko duomenis apie A. Š., T. R., S. L., V. M. (V. M.), G. M., J. V., D. B., O. B., S. S., A. P. (J.), J. J., L. B., L. B., M. B., D. T., R. V. (R. V.), J. V., A. D., J. B., J. N., A. A., V. L. (V. L.), V. K., D. S., A. N., M. Č., J. G. (J. G.), E. I., Ž. R., A. Š., V. R., A. S., L. K., A. P. privatų gyvenimą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodė „kitas tarnybinis naudojimas“, o kaip papildomus duomenis nurodė „žvalgybinio pobūdžio“, „kriminalinė žvalgyba“ arba „žvalgyba“. Šiuos veiksmus A. A. atliko veikdamas tiesiogine tyčia bei neteisėtai, kadangi informaciją apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinko ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnį; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 patvirtintos PPP instrukcijos 8.1 papunktį; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 papunktį, 16 punktą bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad duomenis apie privatų asmenų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. duomenis apie dėl pirmiau nurodytų asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nors dėl minėtų asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su A. A. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, taip jis suklastojo tikrą elektroninį dokumentą;

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, neteisėtai surinkęs informaciją apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., susitikdamas įvairiose vietose Vilniaus mieste, V. R., suinteresuotam informacijos apie pirmiau nurodytus asmenis gavimu, perdavė surinktus duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, ne tik pažeidė minėtus teisės aktus, bet ir padarė didelę neturtinę žalą policijos įstaigai, valstybei bei policijos pareigūno vardui. A. A., neteisėtai rinkdamas informaciją apie didelio skaičiaus privačių asmenų gyvenimą, tokius veiksmus atlikdamas sistemingai, daugiau nei vienerius metus, ir šią informaciją perduodamas kitiems asmenims, pažeidė šių asmenų prigimtinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, įtvirtintą Konstitucijos 18 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 punkte, nuostatą, kad duomenys apie privatų gyvenimą saugomi valstybės, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Konstitucijos 22 straipsnio 3 punktas), ignoravo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principus, nevykdė policijai priskiriamų uždavinių saugoti žmogaus teises ir laisves (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas), užtikrinti asmens, visuomenės saugumą (Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Tyčia pažeisdamas minėtų teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimus panaudodamas priešingai tarnybai interesais bei nusikalstamai, A. A. sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, policijos pareigūno vardą.

2. M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) tyrėjas, turėdamas leidimą dirbti su Policijos informacinėje sistemoje esančiais informaciniais registrais ir VRIS, vykdydamas V. R. neteisėtus prašymus, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) komisariato pastate, suvesdamas jam priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdamas prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 taisyklių reikalavimus, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą, atsispausdindamas: VRIS CDB pažymas „Asmens duomenys“, išrašus iš AUDIT III informacinės sistemos, asmenų fotografijas iš Gyventojų registro, esančias POLIS II naršyklėje. Taip M. S. surinko duomenis apie I. R., A. Š., J. K., A. V. Ž., A. P. (J.), J. J., A. R. Š. (M.), V. M., K. M., T. Š., V. N., V. M. (V. M.), V. B., G. B., M. A., V. A. (V. A.), M. Š. privatų gyvenimą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodė „kriminalinės žvalgybos tyrimas“ arba „ikiteisminis tyrimas“, o kaip papildomus duomenis nurodė „Nr. 10-6-Į03-1420RN“, „57-1-00154-13“, „57-1-01033-13“, „57-1-01156-13“, „57-1-02131-13“, „57-1-02195-13“, „57-1-01431-13“ arba „57-1-01456-14“. Šiuos veiksmus M. S. atliko veikdamas tiesiogine tyčia bei neteisėtai, kadangi informaciją apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinko ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio, bei pažeisdamas Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnį; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 patvirtintos PPP naudojimo ir PPP instrukcijos 8.1 papunktį; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Registrų naudotojų administravimo taisyklių 15.4 papunktį, 16 punktą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad duomenis apie asmenų privatų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. duomenis apie dėl pirmiau nurodytų asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nurodydamas ir konkrečius jų numerius, nors dėl minėtų asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su M. S. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, taip jis suklastojo tikrą elektroninį dokumentą;

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, neteisėtai surinkęs informaciją apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d., susitikdamas įvairiose vietose Vilniaus mieste, V. R., suinteresuotam informacijos apie pirmiau nurodytus asmenis gavimu, perdavė surinktus duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, ne tik pažeidė minėtus teisės aktus, bet ir privačių asmenų prigimtinę teisę, įtvirtintą Konstitucijos 18 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 punkte, nuostatą, kad duomenys apie privatų gyvenimą saugomi valstybės, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Konstitucijos 22 straipsnio 3 punktas), ignoravo Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principus, nevykdė policijai priskiriamų uždavinių saugoti žmogaus teises ir laisves (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas), užtikrinti asmens, visuomenės saugumą (Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Tyčia pažeisdamas minėtų teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimus panaudodamas priešingai tarnybai interesais, sistemingai bei ilgą laiką (20 mėnesių) neteisėtai rinkdamas informaciją apie didelio skaičiaus privačių asmenų gyvenimą bei ją perduodamas kitam asmeniui, taip pažeisdamas privačių asmenų konstitucines teises, M. S. sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, pažemino policijos pareigūno vardą ir taip policijai padarė didelę neturtinę žalą.

3. V. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB T direktorius, siekdamas gauti duomenų apie jį dominančių asmenų šeimos sudėtį, teistumus, administracinius baustumus, darbovietes bei kitų viešai neprieinamų duomenų apie tų asmenų privatų gyvenimą, saugomų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kaupiamų Policijos informacinėje sistemoje esančiuose informaciniuose registruose ir VRIS CDB, tačiau neturėdamas tam leidimo, žinodamas, kad tokias galimybes turi policijos pareigūnai, veikdamas tiesiogine tyčia dėl tokių duomenų gavimo, nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su A. A. ir M. S.. Pastarieji, V. R. sukurstyti, t. y. palenkti šio asmens prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, iš jo gaudami jį dominančių asmenų vardus ir pavardes bei pageidaujamus gauti duomenis apie tų asmenų privatų gyvenimą, savo darbo vietoje suvesdami jiems priskirtus naudotojo duomenis ir prisijungdami prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, ne tarnybos tikslais ir nesant tam tarnybinio poreikio, neteisėtai surinko ir atspausdino informaciją apie A. Š., T. R., S. L., V. M., G. M., J. V., D. B., O. B., S. S., A. P. (J.), J. J., L. B., L. B., M. B., D. T., R. V., J. V., A. D., J. B., J. N., A. A., V. L., V. K., D. S., A. N., M. Č., J. G., E. I., Ž. R., V. R., A. S., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., A. V. Ž., A. R. Š. (M.), V. M., K. M., T. Š., V. N., V. M., V. B., G. B., M. A., V. A., M. Š. privatų gyvenimą. Šiuos veiksmus V. R. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, jog A. A. ir M. S. informaciją apie privatų asmenų gyvenimą rinks ne tarnybos tikslais, o jo prašomi ir jo interesais, sistemingai bei neteisėtai;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad jo sukurstyti, t. y. palenkti jo prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, A. A. ir M. S. neteisėtai surinktą informaciją apie privatų minėtų asmenų gyvenimą, neturėdami tų asmenų sutikimo, neteisėtai perdavė V. R.;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė A. A. ir M. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. V. R. sukurstyti, t. y. palenkti jo prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, A. A. ir M. S., neteisėtai rinkdami informaciją apie privatų asmenų gyvenimą ir ją perduodami V. R., sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, policijos pareigūno vardą ir padarė jiems bei valstybei didelę neturtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo M. S. bei jo gynėjo ir nuteistojo A. A. gynėjos apeliacinius skundus, konstatavo, kad A. A. ir M. S. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį dėl informacijos apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo, perduodant duomenis V. R., yra perteklinis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nutarė pakoreguoti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes: iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl A. A. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jis surinko duomenis apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, ir šiomis aplinkybėmis patikslino BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo aprašymą; iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl M. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jis surinko duomenis apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą, ir šiomis aplinkybėmis patikslino BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo aprašymą. Kartu šis teismas iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl V. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jo sukurstyti A. A. ir M. S. neteisėtai surinko ir atspausdino duomenis apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, dalies nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nelaikydamas kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dalimi ir laikydamas kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį dalimi, juos vertindamas kaip šių BK normų konkurenciją, o veikos kvalifikavimą pagal abu BK straipsnius – kaip perteklinį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 168 straipsnio 1 dalį kilti turi būti nustatyti bei įrodymais patvirtinti informacijos apie asmens privatų gyvenimą panaudojimo faktas ir būdas, taip pat jos gavimo būdas. Tačiau į šio straipsnio dispoziciją neįtrauktas tokios informacijos rinkimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 168 straipsnį atsiranda tuomet, kai informacija buvo sužinota dėl savo tarnybos ar profesijos arba atliekant laikiną užduotį, arba surinkta darant BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pirmaisiais dviem atvejais informacijos sužinojimo pagrindai yra teisėti, tačiau neteisėtas tokios informacijos panaudojimas, trečiuoju – neteisėtas ir informacijos gavimo būdas, ir jos panaudojimas. Teismams konstatavus, kad informaciją apie asmenų privatų gyvenimą A. A. ir M. S. rinko ne tarnybos tikslais ir nesant tarnybinio poreikio (t. y. neteisėtai), spręstinas klausimas, ar informacija nebuvo renkama padarant BK 165–167 straipsniuose nustatytą nusikalstamą veiką.

5.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visa informacija apie asmenų privatų gyvenimą, kuri A. A. ir M. S. buvo perduota V. R., buvo surinkta padarant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, – tai yra vienas iš nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš nusikalstamos veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, informacijos apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą rinkimą, tačiau inkriminuodamas jį kaip požymį nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, bei pripažindamas pagrįstu A. A. ir M. S. nuteisimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, o V. R.– pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė baudžiamosios atsakomybės pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ribas ir pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas BK 167 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies dispozicijas nepagrįstai vertino kaip konkuruojančias, o nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą pagal abu šiuos straipsnius – kaip perteklinį, nes pagal BK 167 straipsnį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, o pagal BK 168 straipsnį – už jos atskleidimą ar panaudojimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies taikymo

7. BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2014). Atsakomybė už neteisėtą tokios informacijos atskleidimą ar panaudojimą nustatyta BK 168 straipsnyje.

8. Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų.

9. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad policijos pareigūnai A. A. ir M. S. informaciją apie nukentėjusių asmenų privatų gyvenimą rinko neteisėtai, t. y. UAB T direktoriaus V. R. prašymu, ne tarnybos tikslais prisijungdami prie neviešų, Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, įvesdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie dėl šių asmenų neva atliekamus kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminius tyrimus ir atspausdindami pažymas bei išrašus su šių asmenų duomenimis. Taip pat nustatyta, kad dalį surinktos informacijos (apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą) nuteistieji perdavė V. R., taip pastarojo labui šią informaciją neteisėtai panaudojo.

10. Pažymėtina, kad kvalifikuojant tokio pobūdžio veikas pirmiausia atsižvelgtina į BK 167 ir 168 straipsnių santykį. Šiuose straipsniuose nurodyti teisės normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, nes minėta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai be asmens sutikimo viešai paskelbiama, pasinaudojama ar kitų asmenų labui panaudojama informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu ji buvo surinkta darant BK 165–167 straipsniuose, taigi ir BK 167 straipsnyje, nustatytą veiką. Šis BK specialiosios dalies teisės normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 168 straipsnis) ir normos dalies (BK 167 straipsnis) konkurencija, nes viena norma padarytą veiką atitinka visiškai (BK 168 straipsnis), o kita – tik iš dalies (BK 167 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, esant šiai normų konkurencijai, taikoma visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Normos dalis taikytina kartu su normos visuma tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013, 2K-138/2015). Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje. Tokios pozicijos, pavyzdžiui, laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015, kurioje konstatuota, kad tokiais atvejais, vadovaujantis normų visumos ir dalies konkurencijos sprendimo taisyklėmis, padaryta veika kvalifikuotina taikant tik BK 168 straipsnį.

11. Taigi, ir šioje byloje nustatyti A. A. veiksmai neteisėtai renkant informaciją apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, ir M. S. veiksmai neteisėtai renkant informaciją apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl šie nuteistųjų veiksmai ir tolesnis tos pačios neteisėtai surinktos informacijos panaudojimas V. R. labui (tokios informacijos jam perdavimas) kvalifikuotini tik pagal BK 168 straipsnį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą (BK 168 straipsnį) aiškino ir taikė tinkamai, prokuroro kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti (keisti) apeliacinės instancijos teismo nutarties.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. ir M. S. taip pat nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o V. R. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį dėl A. A. ir M. S. sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Kaip matyti iš nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo, jų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi iš esmės pasireiškė BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymu – neteisėtu, ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio, informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu ir surinktos informacijos perdavimu V. R., taip padarant didelę žalą policijos įstaigai ir valstybei. Taigi, šiuo atveju kyla klausimas, ar piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį neapėmė ir nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 ir 168 straipsniuose.

13. Panaši situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos buvo nagrinėjama baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018. Šioje byloje V. J. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnį, 167 straipsnį už tai, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y., būdamas policijos pareigūnas, pagal pažįstamų asmenų prašymus prisijungdavo prie policijoje įdiegtų registrų ir informacinių sistemų, kuriuose sukaupti ir nevieši elektroniniai duomenys, susiję su privačiu fizinių asmenų gyvenimu, ir įvairius duomenis perduodavo jų prašiusiems asmenims. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje minėtoje byloje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas V. J. veiką pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertino šio asmens tyčios kryptingumo, aplinkybės, kad informacija surinkta V. J. piktnaudžiavus tarnybos policijoje suteiktomis galimybėmis naudotis neviešais privačių fizinių asmenų registrais, o tai visų pirma pažeidžia siekį užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus atitinkančią policijos veiklą, šioje institucijoje tvarkant asmens duomenis, ir yra V. J. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties dalis.

14. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – autoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėtoje ir nagrinėjamoje bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau, kiek tai susiję su šiose bylose nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, vertinimu, nėra tapačios, todėl šiuo atveju kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018 nelaikytina precedentu. Būtent minėtoje byloje išplėstinė septynių teisėjų kolegija, pripažindama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo (šalia BK 228 straipsnio) nuteistajam V. J. nėra teisingos, iš esmės padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pakankamai neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. neatsižvelgė į informacijos užsakovų rinkimo tikslus, surinktos apie kiekvieną asmenį informacijos kiekį, nevertino informacijos ryšio su fizinių asmenų privačiu gyvenimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skundžiamų teismų sprendimų turinys rodo, kad teismai motyvuotai pasisakė dėl nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 ir 168 straipsniuose, aplinkybių, patvirtinančių šių veikų pavojingumą privataus gyvenimo neliečiamumui. Teismai nurodė, kad A. A. ir M. S. veiksmai nebuvo vienkartiniai ar atsitiktiniai, jie tęsėsi pakankamai ilgai, vykdant neteisėtus V. R. prašymus, buvo renkama informacija apie didelio kiekio – 34 asmenų privatų gyvenimą, ši informacija buvo susijusi su įvairiais asmenų privataus gyvenimo aspektais, gauta naudojantis daugeliu skirtingų informacinių išteklių (VRIS CDB, AUDIT III informacine sistema, POLIS II naršykle), dalis surinktų duomenų buvo neteisėtai panaudota privataus detektyvo V. R. naudai, taip padaryta žala nukentėjusiesiems. Teismai pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji patvirtino, jog dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kad sužinoję, jog neteisėtai buvo renkama informacija apie jų privatų gyvenimą, jautė nemalonius išgyvenimus, atsirado psichologinių problemų, nesaugumo jausmas dėl nežinojimo dėl surinktos informacijos panaudojimo aplinkybių, baimė dėl savęs ir savo artimųjų.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir įvertintų reikšmingų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl padarytų veikų privataus gyvenimo neliečiamumui pavojingumo A. A. ir M. S. inkriminuotas tarnybinis piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnio 1 dalis) neapėmė neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo (BK 167 straipsnio 1 dalis) ir tokios informacijos panaudojimo (BK 168 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistųjų A. A. ir M. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 167 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies sutaptį, atitinkamai V. R. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir 167 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies sutaptį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

17. Šioje byloje A. A. ir M. S., be kita ko, nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikro elektroninio dokumento suklastojimą.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

20. Pažymėtina, kad nors šioje byloje prokuroro kasacinis skundas yra paduotas dėl netinkamo BK 167, 168 straipsnių nuostatų apeliacinės instancijos teisme taikymo, tačiau bylos medžiaga ir skundžiamų teismų sprendimų turinys taip pat leidžia įžvelgti netinkamą BK 300 straipsnio nuostatų A. A. ir M. S. veikai taikymą. Taigi, nors šie asmenys kasacinių skundų nėra padavę, iš pirmiau nurodytų BPK nuostatų kasacinės instancijos teismui kyla pareiga patikrinti jiems pagal BK 300 straipsnio 1 dalį priimtų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą.

21. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. A. ir M. S. duomenis apie nukentėjusių asmenų privatų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie dėl šių asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nors dėl šių asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su A. A. ir M. S. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog A. A. ir M. S., neturėdami teisėto pagrindo tikrinti informaciją apie kaltinime nurodytų asmenų privatų gyvenimą, naudodamiesi VRIS CDB, POLIS II naršykle bei AUDIT III informacine sistema ir nurodydami, kad duomenų tikrinimo tikslas yra kriminalinė žvalgyba ar nusikalstamos veikos tyrimas konkrečiame ikiteisminiame tyrime, į elektroninius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, iškraipydami asmenų, dėl kurių informacija buvo renkama, asmens duomenis, nes ikiteisminiai tyrimai dėl jų nebuvo pradėti ir žvalgybiniai tyrimai nebuvo atliekami. Šis teismas padarė išvadą, kad elektroninio dokumento suklastojimas, nurodant, jog asmuo galimai yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar tiriama nusikalstama veika, gali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ir visuomeninėms vertybėms, todėl yra savaime pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.

23. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014, 2K-424-696/2016).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog tais atvejais, kai pareigūnas tyčia neteisėtai prisijungia prie informacinių sistemų, suvesdamas netikrus duomenis, kuriais nesukuriami, nepakeičiami ar nepabaigiami juridiniai faktai, duomenų turinys informacinėse sistemose nepakinta, nėra pagrindo konstatuoti tikro dokumento suklastojimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

25. Šioje byloje nustatyta, kad A. A. ir M. S. savo veiksmais, ne tarnybos tikslais įvesdami į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenimis, t. y. nurodydami, kad duomenų apie privatų asmenų gyvenimą tikrinimo tikslas yra kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminis tyrimas, iš įvairių informacinių registrų ir VRIS CDB surinko neviešus elektroninius duomenis, kurie nesusiję su jokiu kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiu tyrimu ir nereikalingi teisėtoms policijos pareigūno atliekamoms funkcijoms. Pažymėtina, kad A. A. ir M. S. į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus bei VRIS naršyklę įvesti ir kompiuteryje užfiksuoti duomenys liudija tik apie atskirų asmens duomenų paieškos faktus. Šiais nuteistųjų veiksmais jokie reikšmingi pakeitimai asmenų, dėl kurių informacija buvo tikinama, asmens duomenims, gavus prie jų prieigą, nebuvo padaryti. Atlikus neteisėtą paiešką naršyklėje, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys BK 300 straipsnio prasme neišliko, juridinių faktų nesukūrė, nepakeitė ir nepabaigė. Po atliktos asmens duomenų paieškos šių duomenų turinys sistemoje nepakito, Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB naršyklės duomenys ir toliau be pakeitimų yra naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį.

26. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, jog A. A. ir M. S. suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, todėl yra teisinis pagrindas šią bylos dalį jiems nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 382 straipsnio 6 dalis).

27. Nutraukus bylą A. A. ir M. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti iš naujo išspręstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

28. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems A. A. ir M. S. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu. Taigi, šioje byloje esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. A. ir M. S. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą, taip pat taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos dėl bausmių sumažinimo vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartį:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems A. A. ir M. S. paskirtų bausmių pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę A. A. nustatyti 81 MGL (3050,46 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. nustatyti galutinę bausmę – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę M. S. nustatyti 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. nustatyti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiArtūras Ridikas

Pranas Kuconis

Artūras Pažarskis

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2018-20202

2018-12-11

2018-11-29

2018-11-29

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-354-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 1129,80 Eur (30 MGL dydžio) bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. D. R. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „NR“ buhalterinę apskaitą, t. y.: 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gegužės 22 d. laikotarpiu, būdamas UAB „NR“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 2 dalį (2010 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą (2007 m. gruodžio 19 redakcija Nr. 1360), kuriame nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už apskaitos dokumentų išsaugojimą“, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, to paties įstatymo 2 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 18 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kuriame nustatyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas (metais) 10“, neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų: 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 49, 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. 65, 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. 91;

neužtikrindamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos knygoje neapskaitė 2012 m. kovo mėn. kasos pajamų orderių PKL Nr. 147167, PKL Nr. 147183, PKL Nr. 147185;

pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad „kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, 17 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos išlaidų orderį, išrašytą dėl 1890 Lt (547,38 Eur) sumos, neturintį privalomų rekvizitų – datos, įmonės pavadinimo, kasos išlaidų orderį, išrašytą dėl 1033,94 Lt (t. y. 299,45 Eur) sumos, neturintį privalomo rekvizito – datos, kasos išlaidų orderį, išrašytą dėl 425,96 Lt (t. y. 123,37 Eur) sumos, neturintį privalomo rekvizito – įmonės pavadinimo, apskaitė 2012 m. balandžio mėn. bendrovės kasos knygose, apskaitos registruose („sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“).

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „NR“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė E. Grucytė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir D. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

2.2. Sprendžiant dėl kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos – buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir padarinių – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros; šis klausimas priskiriamas teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio l dalyje nustatyti padariniai, ar jie buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Taip pat teismai turi įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013), tačiau nagrinėjamoje byloje tai nepadaryta.

2.3. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nagrinėjamu atveju UAB „NR“ buhalterinę apskaitą D. R. vadovavimo laikotarpiu jo pavedimu tvarkė vyriausioji buhalterė S. L., todėl ji ir atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 straipsniai), tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Byloje nėra duomenų, kad D. R. nekokybiškai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, aiškiai ignoravo teisės aktus ir sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius. Todėl teismai nepagrįstai D. R., kuris buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už jos tvarkymą, pripažino BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektu.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad D. R. neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų kasos išlaidų orderių Nr. 49, 65, 91, kai buvo UAB „NR“ direktorius 2012 m. sausio 1 d. – gegužės 22 d. laikotarpiu. Kiti asmenys, dirbę įmonės direktoriais, buvo E. V. 2012 m. gegužės 23 d. – rugpjūčio 23 d. laikotarpiu (iki rugpjūčio 24 d.), R. Ž. 2012 m. rugpjūčio 12 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu (ir iki kovo 29 d.), M. M. – nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki šiol. Iš šių duomenų, taip pat nurodytų Juridinių asmenų registro pažymoje, nėra aišku, kas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 31 d. de jure ir de facto ėjo direktoriaus pareigas, todėl galima teigti, kad vienintelė įmonės akcininkė R. M., priimdama sprendimą, jog įmonės direktorės R. Ž. paskutinė darbo diena yra 2013 m. kovo 29 d., o naujojo direktoriaus M. M. pirmoji darbo diena prasideda 2013 m. balandžio 1 d., prisiėmė atsakomybę už įmonės dokumentų saugojimą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 30 iki 31 d.

2.5. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Iš specialisto išvados akivaizdu, kad už gegužės mėn. apskaitytus ir saugomus dokumentus yra atsakingas ne D. R., o po jo įmonės vadovo ir kasininko pareigas ėjusi E. V. Nepaisydami to, teismai pripažino, kad D. R. neperdavė E. V. įmonės apskaitos dokumentų. Be to, už dokumentų neperdavimą ir neišsaugojimą 2012 m. yra nuteista E. V. (Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. baudžiamasis įsakymas), R. Ž., padariusiai BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą (baudžiamoji byla Nr. 1-89-336/2017). BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem principas). Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Šioje situacijoje dėl dokumentų neperdavimo ir neišsaugojimo už tą patį 2012 m. laikotarpį, esant atsakingiems kitiems asmenims, nepagrįstai antrą kartą nuteistas D. R.

2.6. Nagrinėjant civilinę bylą D. R. (kaip civilinis ieškovas) nurodė įmonėje dirbęs 2012 m. sausio 1 d. – gegužės 22 d. laikotarpiu, kasdien nuo 9.00 iki 11.00 val.; apie atleidimą iš darbo sužinojęs tik 2012 m. birželio 4 d., kai turėjo grįžti į darbą po ligos. D. R. buvo atleistas iš darbo vienintelės įmonės akcininkės R. M. sprendimu 2012 m. gegužės 22 d. Tokie duomenys rodo, kad D. R., 2012 m. gegužės 22 d. būdamas atleistas iš darbo be jo žinios, neturėjo galimybės perduoti kitam įmonės vadovui ar įmonės vienintelei akcininkei R. M. įmonės dokumentų (apskaitos, finansinių ataskaitų ir pan.). Būtent R. M. turėjo galimybę ir pareigą perimti įmonės apskaitos dokumentus, kartu su įmonės buhaltere S. L. surašyti rastą turtą ir dokumentus, bet to nė viena nepadarė. Vėliau tokia pareiga atsirado ir įmonėje direktoriaus pareigas pradėjusiems eiti kitiems asmenims: E. V. nuo 2012 m. gegužės 23 d., R. Ž. nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir M. M. nuo 2013 m. balandžio 1 d., tačiau visais atvejais įmonės apskaitos dokumentai nebuvo perimti, rastas turtas ir dokumentai nebuvo surašyti. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kada įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti, t. y. nebuvo nustatyta viena iš nusikalstamos veikos aplinkybių – nusikaltimo padarymo laikas.

2.7. Iš liudytojos S. L. (dirbusios vyriausiąja buhaltere nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 4 d.) parodymų ir kasos knygoje užfiksuotos apskaitos matyti, kad kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai Nr. 49, 65, 91 (2012 m. kovo 31 d., balandžio 19 d., gegužės 22 d.) D. R. darbo laikotarpiu buvo, jie pateikti buhalterei ir apskaityti įmonės registruose, 2012 m. atliekant inventorizaciją jų trūkumas nebuvo nustatytas. Todėl ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

2.8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu įmonės direktorius M. M. 2012 m. gegužės 18 d. pateikė H. K. 2012 m. gegužės mėn. kasos knygos patvirtintą kopiją, kurioje nebuvo kasininkės (direktorės) E. V. ir vyriausiosios buhalterės S. L. parašų, jie atsirado tik tada, kai įmonės direktorius M. M. privalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2012 m. įmonės buhalterinius dokumentus. Taip M. M. organizavo 2012 m. gegužės mėn. kasos knygos pasirašymą atgaline data. Iš H. K. pranešimo, pateikto vykdant įpareigojimą pateikti rašytinius įrodymus (duomenys civilinėje byloje), matyti, kad jam 2015 m. gegužės 18 d. įmonė perdavė 2012 m. sausio 1 d. – gegužės 31 d. kasos išlaidų orderius Nr. 2-44, 50-51, 53-64, 66-86, 88-91, 93-99, tačiau neperdavė kasos išlaidų orderių Nr. 1, 45-49, 52, 65, 87, 92. D. R. pirmosios instancijos teismui pateikė H. K., kaip asociacijos „IK“ pi