PASKAITYK IR SUŽINOK APIE AUTOMOBILINIUS KELTUVUS

Žirklinis keltuvas

Dviejų kolonų keltuvas

Keturių kolonų keltuvas

KELTUVŲ PAMATŲ SCHEMOS

Plačiau www.autoiranga.com http://www.jolinta.lt/lt/automobiliu-keltuvai

AUTOMOBILIO KELTUVO NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA

I. BENDROJI DALIS

1.1. Darbuotojui, dirbančiam automobilių keltuvu (toliau darbuotojas), pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir padarinius.

1.2. Dirbti automobilių keltuvu gali ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, pasitikrinęs sveikatą, turintis darbo įgūdžių bei reikiamą kvalifikaciją, išklausęs įvadinį instruktažą ir instruktažą darbo vietoje.

1.3. Darbuotojas privalo:1.3.1. savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti darbo priemonėse, įrenginiuose, pastatuose

įrengtų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų, juos tinkamai naudoti ir apie gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui;

1.3.2. tinkamai naudoti kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemones;1.3.3. darbo priemones naudoti pagal jų dokumentuose (pasuose), šioje instrukcijoje nurodytus

reikalavimus;1.3.4. nedelsdamas pranešti darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui apie padėtį darbo vietose, patalpose, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo;

1.3.5. bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, padalinio vadovu, darbdaviu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;

1.3.6. pagal galimybes bei turimas žinias imtis priemonių traumų, ūmių apsinuodijimų, avarijų priežastims pašalinti, apie tai nedelsdamas pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui;

1.3.7. nustatytąja tvarka pasitikrinti sveikatą. Sveikatą tikrintis pagal darbdavio sudarytą ir su Visuomenės sveikatos centru suderintą grafiką. Su šiuo grafiku darbuotojas supažindinamas pasirašytinai;

1.3.8. pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;

1.3.9. laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų, rūkyti tik tam skirtose vietose;

1.3.10. laikytis asmens higienos reikalavimų, prižiūrėti, kad švarūs būtų darbo drabužiai bei apavas, rankas plauti tik tam skirtomis priemonėmis.

1.4. Darbuotojas turi teisę:1.4.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės

apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;1.4.2. sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai

pavojingus ir kenksmingus veiksnius;1.4.3. susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais. Jeigu su jais nesutinka, sveikatą pasitikrinti

pakartotinai;1.4.4. tartis su darbdaviu (tam įgalioti darbuotojų atstovą) dėl darbo sąlygų gerinimo;1.4.5. atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus sveikatai ir gyvybei;1.4.6. įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl

nesaugių darbo sąlygų;1.4.7. iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio

vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją.

1.5. Darbuotojas turi būti susipažinęs su priešgaisrinės saugos instrukcijos reikalavimais ir juos vykdyti. Žinoti, kur darbo vietoje yra gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis naudotis, vengti veiksmų galinčių sukelti gaisrą.

1.6. Darbuotojų darbo laikas neturi viršyti keturiasdešimt valandų per savaitę. Ilgiausias darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę.

II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO

2.1. Pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai darbuotojo darbo vietoje yra šie:2.1.1. elektros srovė;2.1.2. fizinė perkrova;2.1.3. krentantis daiktas;2.1.4. sliduma;2.1.5. triukšmas;2.1.6. dulkės;2.1.7. išmetamosios dujos;2.1.8. kritimas iš aukščio;2.1.9. automobilių keltuvo virtimas.2.2. Darbuotojo darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dBA, oro užterštumas – higienos normose nurodytų dydžių. Apsaugai nuo triukšmo, kai triukšmo lygis viršija 80 dBA, būtina naudoti antifonus arba trumpinti triukšmo veikimo laiką, nuo dulkių – respiratorių, dujų – dujokaukę.2.3. Asmeninės apsaugos priemonės ir jų dėvėjimo (naudojimo) laikas parenkami vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimais.

III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ

3.1. Prieš pradėdamas dirbti, darbuotojas privalo:3.1.1. apsirengti darbo drabužius, susisagstyti visas sagas. Įsitikinti, kad nėra palaidų darbo drabužių galų;3.1.2. patikrinti ar:3.1.2.1. tvarkingas automobilių keltuvas: stabdžiai, paleidimo ir stabdymo įtaisas, yra inventorinis numeris, nurodyta būsimojo bandymo data:3.1.2.2. keltuvo korpusas patikimai įžemintas (vizualiai);3.1.2.3. gerai veikia apatinis ir viršutinis galiniai jungikliai;3.1.2.4. patikimos keltuvo kreipiamosios (vizualiai);3.1.2.5. tvarkinga darbo vieta (švarios, neslidžios grindys, neužkrautos praeigos ir pan.);3.1.3. išbandyti keltuvą tuščiąja eiga.3.2. Patikrinimo metu rastus trūkumus reikia pašalinti. Savarankiškai remontuoti ar reguliuoti keltuvą draudžiama. Apie tai pranešti padalinio vadovui ir darbo nepradėti tol, kol nebus viskas sutvarkyta.

IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU4.1. Darbuotojui būtina:4.1.1. apžiūrėti darbo vietą ir pareikalauti, kad iš jos pasišalintų pašaliniai asmenys bei kiti darbuotojai;4.1.2. prieš pakeliant lengvąjį automobilį įsitikinti, kad atramos tiksliai pastatytos ir atitinka automobilio kėlimo taškus;4.1.3. pakėlus automobilį 30-40 cm keltuvą išjungti. Patikrinti, ar automobilis tvirtai stovi ant atramų ir ar patikimai veikia keltuvo stabdžiai. Tik tada galima automobilį kelti į reikiamą aukštį;4.1.4. prieš pakeliant automobilį įsitikinti, kad ant jo stogo bei kapoto nėra įrankių, detalių ir pan.4.2. Darbuotojui draudžiama:4.2.1. kelti keltuvu automobilius, kurių masė viršija nurodytą keltuvo eksploatavimo instrukcijoje;4.2.2. staigiai perjungti keltuvą iš tiesioginės eigos į atbulinę ir atvirkščiai;4.2.3. kelti keltuvu automobilius su juose sėdinčiais žmonėmis;4.2.4. stovėti po automobiliu, kai jis keliamas ar nuleidžiamas;4.2.5. drėgnomis rankomis įjungti ar išjungti keltuvą, liestis prie šakučių lizdų, šakučių, kabelių;4.2.6. dirbti su nepatikimai įžemintu keltuvu;4.2.7. papildomai pasišviesti savos gamybos ar didesnės nei 50 V įtampos kilnojamaisiais šviestuvais;4.2.8. vienu metu liestis prie įžemintų pastato dalių (centrinio šildymo, vandentiekio vamzdžių ir pan.) ir keltuvo korpuso;4.2.9. savarankiškai bandyti remontuoti keltuvo elektros įrangą;4.2.10. neišjungus keltuvo ir dviejose vietose nepakabinus lentelės su užrašu “NEJUNGTI. DIRBA ŽMONĖS”, keltuvą tepti bei reguliuoti.4.3. Dirbdamas automobilių keltuvu darbuotojas privalo stebėti kėlimo eigą neatsitraukdamas ir pastebėjęs bet kokius trūkumus jį išjungti. Apie tai pranešti padalinio vadovui ir remonto personalui.

V.DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS

5.1. Prisilietus prie automobilių keltuvo korpuso ir pajutus elektros srovės poveikį, padidėjus vibracijai, triukšmui, svylant laidams, būtina nedelsiant nutraukti darbą ir išjungus automobilių keltuvą ant paleidimo įtaiso pakabinti lentelę su užrašu “NEJUNGTI GEDIMAS”. Apie tai pranešti padalinio vadovui ar kitam darbdavio įgaliotam asmeniui.

5.2. Įvykus nelaimingam atsitikimui, nukentėjusiajam suteikti pirmąją medicinos pagalbą, prireikus iškviesti gydytoją, išsaugoti nepakeistą įvykio vietą, jei tai negresia kitų darbuotojų ar aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, apie įvykį pranešti padalinio vadovui.5.3. Kilus gaisrui iškviesti ugniagesius, vadovaujančius darbuotojus, gesinti gaisro židinį turimomis gesinimo priemonėmis.5.4. Elektros įrenginius gesinti tik atjungtus nuo maitinimo šaltinio.

VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ

6.1. Baigęs darbą, darbuotojas privalo:6.1.1. kirtikliu atjungti automobilių keltuvą nuo elektros tinklo, kirtiklį užrakinti;6.1.2. nuvalyti automobilių keltuvą, sutvarkyti darbo vietą;6.1.3. įrankius nunešti į jiems skirtą vietą;6.1.4. tvarkingai susidėti darbo drabužius;6.1.5. nusiplauti veidą ir rankas šiltu vandeniu su muilu, jeigu yra galimybė, nusiprausti po dušu;6.1.6. apie darbo metu iškilusius nesklandumus bei trūkumus pranešti įmonės vadovui.

PAVOJINGI IR KENKSMINGI GAMYBOS VEIKSNIAI, NEIGIAMAI VEIKIANTYS DARBUOTOJUS

Remontuojant, atliekant techninį KTP aptarnavimą ir jas eksploatuojant, įmonės darbuotojus gali veikti įvairūs pavojingi ir kenksmingi fizikiniai bei cheminiai gamybos veiksniai.

Pagrindiniai pavojingi ir kenksmingi fizikiniai veiksniai yra šie: 1. judančios mašinos ir mechanizmai, judančios gamybinės įrangos dalys; 2. darbo aplinkos temperatūros svyravimai (sumažėjimas ar padidėjimas);3. padidėjęs triukšmingumas darbo vietoje; 4. padidėjusi vibracija;5. padidėjusi ar sumažėjusi oro apykaita; 6. padidėjusi ar sumažėjusi oro drėgmė; 7. natūralaus dienos apšvietimo nebuvimas ar stoka; 8. nepakankamas ar pernelyg ryškus darbo vietos apšvietimas;9. pavojingos ir kenksmingos cheminės medžiagos. Pagrindinis pavojingas ir kenksmingas cheminis gamybos veiksnys yra padidėjusi dujų bei

dulkių koncentracija darbo aplinkoje. Judančios mašinos ir mechanizmai, darbo priemonės privalo atitikti jiems taikomų teisės aktų ir

valstybės standartų reikalavimus. Sanitarijos ir higienos reikalavimai, taikomi mikroklimato, triukšmo, vibracijos ir apšvietimo

rodikliams, privalo atitikti galiojančių sanitarijos taisyklių, higienos normų bei valstybės standartų reikalavimus.

Kenksmingų medžiagų koncentracija darbo aplinkoje turi atitikti galiojančius higienos normatyvus

Žmonėms draudžiama būti KTP (kelių transporto priemonė) judėjimo ruože, kelių transporto priemonei įvažiuojant, išvažiuojant ar manevruojant gamybinėse patalpose.

Prireikus atlikti tam tikrus darbus po KTP, jei nėra apžiūros duobės, keltuvo ar estakados, darbuotojus privaloma aprūpinti specialiais mobiliais gultais.

Prireikus pakelti automobilio, priekabos, puspriekabės dalis kėlimo mechanizmais (kėlikliu, kėlimo talėmis (gervėmis) ir pan.), išskyrus stacionariai įrengtus kėlimo mechanizmus, pirmiausiai būtina po nekeliamais ratais pastatyti specialias atramas (trinkeles), pakelti KTP, po ja pastatyti atraminius padėklus (ožius) ir tuomet ant jų nuleisti KTP.

Jei remontuojamas, keičiamas savivarčio kėbulo, savivarčio priekabos kėlimo mechanizmas, ar prireikia į jį pripilti alyvos, pirmiausiai privaloma po pakeltu kėbulu pastatyti papildomą atramą, kuri pašalintų bet kokią kėbulo kritimo ar savaiminio nusileidimo galimybę.

Techninio KTP aptarnavimo ir remonto zonoje draudžiama: 1. valyti KTP ir jų agregatus plauti degiais skysčiais (pvz., benzinu, skiedikliu, ir pan.); 2. laikyti didelius, gerokai viršijančius techninio aptarnavimo ir remonto darbams reikalingus,

lengvai užsidegančių skysčių ir degių medžiagų, rūgščių, dažų, kalcio karbido ir pan., kiekius;

3. pilti į KTP degalus; 4. laikyti šluostymui ir valymui skirtas švarias šluostes kartu su nešvariomis, tepalais

suterštomis audinio skiautėmis; 5. užgriozdinti praėjimus tarp apžiūros duobių, stelažų, taip pat patalpų išėjimus

medžiagomis, įranga, talpomis, išimtais agregatais ir pan.; 6. laikyti naudotą alyvą (tepalą), panaudotas tuščias talpas, kuriose buvo degalai ir tepalai.

Išpiltą alyvą (tepalus) ar išsiliejusius degalus privaloma nedelsiant šalinti ant jų užpylus smėlį ar pjuvenas, kurios vėliau būtina surinkti ir supilti į metalines talpas su dangčiais, pastatytas ne patalpų viduje.

Panaudotas valymui audinių skiautes (tepaluotus, nešvarius skudurus ir pan.) privaloma nedelsiant išmesti į metalines talpas su sandariais dangčiais, o darbo dienai baigiantis išnešti iš gamybinių patalpų į specialiai tam skirtas vietas.

Patalpas, skirtas techniniam KTP bei jų agregatų aptarnavimui, remontui ir techninės būklės patikrai, privalu įrengti taip, kad būtų užtikrinamas saugus ir racionalus visų technologinių operacijų vykdymas. Be to, privaloma užtikrinti, kad būtų tenkinami sanitarijos ir higienos reikalavimai, taikomi darbo sąlygoms. Taip pat patalpose įrengiama ir automatinė priešgaisrinės signalizacijos sistema.

Mikroklimatas, dulkėtumas, dujų koncentracija, triukšmas, vibracija darbo vietose negali viršyti normų, nustatytų galiojančiuose higienos normose, taip pat standartuose.

Gamybinėse patalpose grindys turi būti lygios ir tvirtos. Jų danga turi būti lengvai valoma ir lygi, bet ne slidi.

Krovinių kėlimo įtaisai ženklinami specialiais įspaudais ar prie jų tvirtinamomis metalinėmis lentelėmis, kuriose nurodomi šie duomenys: numeris ir numatyta keliamoji galia (krovumas).

Naudoti kėlimo reikmėms nesertifikuotus lynus, grandines, stropus draudžiama. Visiems eksploatuojamiems krovinių kėlimo mechanizmams, krovinių kėlimo įtaisams ar tarai

turi būti vykdoma patikra įmonės nustatyta tvarka ir periodiškumu. Siekiant užtikrinti saugios krovinių kėlimo mechanizmų, krovinių kėlimo įtaisų ir taros

eksploatacijos priežiūrą, kiekvienoje įmonėje įsakymu turi būti paskiriamas įmonėje apmokytas ir atestuotas specialistas.

Plačiau http://www.vdi.lt/AtmUploads/SaugusAutoremontas.pdf

ŽINIŲ PASITIKRINIMUI

Pagrindiniai klausimai ir temos žinių patikrinimui

(pavyzdžiai iš 200 klausimų ir temų)

1.Kokios pavaros naudojamos savaeigio platforminio keltuvo lopšio orientavimui?

2. Kuriuo atveju savaeigio platforminio keltuvo operatoriui turi būti išduota paskyra – leidimas darbui prie 10kV įtampos oro linijos?

3. Kaip signalizuoti operatoriui, kad sustabdytų atliekamą judesį?

4. Kada įmonėje remontuojami savaeigiai platforminiai keltuvai?

5. Kaip dažnai ir kas turi atlikti kėlimo įrenginių techninę priežiūrą Nr. 1 (TP 1) numatytą planinio įspėjamojo remonto (PĮR) sistemoje?

6. Galimi hidraulinių įrengimų gedimai:

7. Kam reikalingas alyvos skirstytuvas?

8. Kada hidraulinėje schemoje naudojamas droseliavimo įrenginys?

9. Kas yra hidraulinė mašina?

10. Kas sudaro hidraulinę sistemą?

Baigiamojo kvalifikacinio egzamino testas (pavyzdžiai,- gali būti iki 100 testo klausimų)

1. Hidraulinėje sistemoje tikrinamas:a) Oro slėgis;b) Kuro lygis;c) Alyvos slėgis.

2. Darbuotojas privalo:a) Nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių, naudoti jas viso darbo proceso

metu;b) Rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugines priemones, laiku

pranešti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti;

c) Abu variantai teisingi.

3. Lengvą nelaimingą atsitikimą darbe tiria:a) Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba;b) Trišalė komisija, kurioje dalyvauja VDI inspektorius;c) Įmonės dvišalė komisija.

4. Kokius reikalavimus privalo atlikti asmeninės apsaugos priemonės, kurias darbdavys išduoda darbuotojams:a) Turi būti pagamintos Europos Sąjungoje;b) Turi būti pagamintos tvirtos konstrukcijos, pagamintos iš nedegių (ugniai atsparių)

medžiagų ir pritaikytos ilgalaikiam naudojimui;c) Turi atitikti darbo vietoje esančias sąlygas, ergonominius reikalavimus ir darbuotojo

sveikatos būklę.

5. Kas turi laikytis priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymų?a) Darbuotojai;b) Visų objektų vadovai;c) Visų objektų vadovai ir darbuotojai.

6. Ar gali tas pačias asmenines apsaugos priemones dėvėti daugiau kaip vienas darbuotojas?a) Negali jokiais atvejais, nes asmeninės apsaugos priemonės iš principo yra skirtos

asmeniniam naudojimui;b) Gali, bet tai turi būti suderinta su įmonės profesine sąjunga;c) Gali tik išskirtiniais atvejais, tačiau tokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad

asmeninių apsaugos priemonių naudojimas nesukeltų sveikatos problemų skirtingiems darbuotojams.

7. Ar darbuotojas gali savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui?a) Gali, jei darbdavys ar jo įgaliotas asmuo tam pritaria;b) Gali, jei asmuo sutinka;c) Negali.

8. Kaip teikiama pirmoji pagalba ištikus traukulių priepuoliui (epilepsijai)?a) Traukuliai slopinami stipriai prilaikant kūną ir galūnes;b) Tarp dantų įkišamas kietas daiktas;c) Nukentėjusysis saugomas nuo sužalojimų, pasibaigus priepuoliui padedama susitvarkyti,

bendraujama.

9. Ar galima suteikti pirmą pagalbą nukentėjusiam nuo elektros srovės?a) Negalima, reikia pranešti elektros tinklų tarnybai;b) Galima, tik pirmiausia reikia atjungti nuo elektros laidininko elektrai nelaidžiu daiktu.

Kviesti greitąją pagalbą;c) Kviesti greitąją pagalbą.