�

TRADICINĖS RESPUBLIKINĖS RISTŪNŲŽIRGŲ LENKTYNĖS

S A R T A I 2007

DUSETOS2007 m. vasario 3 d.

P R O G R A M A

�

Nelengva nusakyti tą trauką, kuri jau šimtmetį žirgų mylėtojus iš visos Lietuvos sutelkia į Dusetas. Galbūt beribė lietuvių meilė žirgams lemia tai, kad lenktynės Sar-tuose kasmet sutraukia būrius šio renginio gerbėjų bei smalsuolių. Galbūt ir laikas pa-lankus – žiemą net kaimo žmonėms mažiau darbų, todėl jie gali palikti dienai ūkio rūpes-čius ir susitikti su bendraminčiais, draugais, giminėmis. O gal į varžybas susirenkama ne tik arklių bei važiuojančiųjų ištverme pasi-gėrėti, bet ir tiesiog linksmai praleisti laiko. Kad ir kaip būtų, šimtą metų gyvuojanti tra-dicija, atlaikiusi įvairius politinius ar ekono-minius šalies gyvenimo sūkurius, verta ypa-tingos pagarbos ir vertinimo.

Tiesa, kad Lietuvoje žirgai nuo seno buvo apgaubti ypatinga aureole. Žirgui, ypač jo galvai, priskiriama nepaprasta ga-lia: ji saugodavo sodybą, namus nuo visų

blogybių. Vietinės arklių veislės – tai mūsų tautos istorinis, kultūrinis reliktas, taip pat neį-kainojamas Lietuvos arklių genetinis fondas. Lietuviai rūpinasi savo arklių veislėmis, saugo, puoselėja ir propaguoja jas. Jos žinomos ne tik Lietuvoje, kai kurios net pripažintos saugoti-nomis tarptautiniu mastu. Džiugu, kad pastaruoju metu populiarėja ir plečiasi žirginis spor-tas, atsiveria naujų žirgų naudojimo galimybių – kaimo turizmas, gydimas žirgų pagalba (hi-poterapija) ir kitos.

Jau nuo �9�� m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, nuo �955 m. Sartų lenk-tynės tapo respublikinės, nuo �968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Generalinis šventės rėmėjas Žemės ūkio ministerija kasmet rūpinasi, kad lenktynės, pagal susiklosčiusią tradiciją organizuojamos pirmąjį vasario šeštadienį, vyktų sklandžiai.

Gamtos sąlygos paskutiniaisiais metais nelepina varžybų dalyvių ir žiūrovų. Pernai eks-tremalūs šalčiai, šiemet vėluojanti žiema kelia papildomų rūpesčių. Žemės ūkio ministerijoje sudarytas organizacinis komitetas kaip ir kiekvienais metais numatė išankstinius pasirengi-mo darbus, šiemet netgi labai rimtai svarstėme apie varžybų datos pakeitimą. Džiugu, kad viskas išsisprendė be didelių pasikeitimų. Tikiu, kad nepriklausomai nuo oro sąlygų ir šiemet susitiksime Dusetose.

Visiems organizatoriams linkiu sėkmės darbuose, žirginio sporto puoselėtojams ir vete-ranams – gražaus reginio, varžybų dalyviams – naujų rekordų, visiems žiūrovams – nuosta-bios ir puikios šventės.

Kazimiera PrunskienėŽemės ūkio ministrė

Mieli varžybų dalyviai, žiūrovai, svečiai

�

Dear contestants, spectators and guests of the horse race,

It is hard to describe the force that has attracted horse lovers from all over Lithuania to Dusetos for a century. It is perhaps endless love of Lithuanians for horses that makes the horse race in Sartai attract crowds of fans of this event every year. The time is also conven-ient since even farmers and rural residents have less work in the winter and thus they can leave all their work behind for a day and meet their friends and relatives. Also, we get to-gether not only to admire the endurance of horses and racers, but also to have a good time. No matter what reasons there are that attract us to visit the event, this tradition of a hundred years, which has withstood various political and economic changes in the country, deserves particular appreciation and respect.

It is true that in Lithuania horses have been considered very special for ages. The horse and its head in particular are attributed with a particular power: it used to protect the house and home from all kinds of evil. The local breeds of horses are the historic and cul-tural heritage of our country. They are also an invaluable genetic fund of Lithuanian hors-es. Lithuanians take care of their horse breeds; they protect, tend and promote them. The local horse breeds are known not only in Lithuania, some of them are recognised as to be protected at international level. What is pleasant is that horse sports have been recently becoming popular and developing and new opportunities for the use of horses have been opening up such as rural tourism, hypo therapy and others.

It was as early as in �9�� that the Ministry of Agriculture started to support the horse race. In �955, the Sartai horse race became a national race and since �968 the race has been held in parallel with winter fairs. The main supporter of the horse race, the Ministry of Agriculture, sees to it every year that the horse race traditionally held on the first Sat-urday of February proceeds smoothly.

Natural conditions have not recently been favourable to contestants and spectators. It was last year‘s biting cold and this year‘s delayed winter that have caused additional trou-bles. The Organisation Committee established at the Ministry has, as always, foreseen preparation tasks and this year has even seriously considered changing the date of the horse race. It gives us joy that everything has been sorted out without significant changes. I believe that no matter what the weather is, we will meet in Dusetos this year too.

May I wish successful endeavours to the organisers, an impressive event to the lovers of horse races, new records to the contestants and a splendid and unforgettable event to all the spectators.

Kazimiera PrunskienėMinister of Agriculture

5

Un Sartų

Nars da rytas unkstus,Netingėk, kelkis tu,Paskubėk, susiruošk -Ir graičiau un SARTŲ.

Pried. Un Sartų, un Sartų Lakia roges ratu. Un Sartų, un Sartų Traukia dainų kartu.

Sniegas dulka keliu,Žirgas traukia až du,Gal nujaučia anas,Kad suku link SARTŲ.

Nesvarbu, kad žvarbu, Užpustyti takai, Laks ir laks vis aplink Stebuklingi žirgai.

Programoje:

• Tautodailės mugė ir geriausių Lietuvos kapelų programos pradžia – �0.00 val.• Iškilmingas ristūnų žirgų lenktynių atidarymas – �2.00 val.• Pirmasis ristūnų žirgų lenktynių startas – �2.�5 val.• Nugalėtojams valio! – �5.�0 val. • Dusetų dailės galerijoje paroda „Žirgas dailėje“ – nuo �6.00 val.

6

Tradicinės Respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „SARTAI“ Dusetose

Patikėkite, būtina Zarasų krašte apsilankyti viduržiemio pirmąjį vasario šeš-tadienį ir tam yra ne viena priežastis: jeigu norite sutikti kone „pusę” Lietuvos, o per metus pasiilgote vienintelio šalyje tokio smagaus susibūrimo, nuoširdžiai žirgų lenktynėms besirengiančių dusetiškių bei šventinio šurmulio oaze tam-pančių Dusetų – ruoškitės į kelią. Ar gali tapti kliūtimi gamtos išdaigos, per-mainingi orai ir kiti netikėtumai – jūs turite būti Dusetose, tą dieną tampančio-se visos Lietuvos dėmesio centru. Turi kuo didžiuotis čia gyvenantys: tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės seniai peržengė Zarasų rajono ribas, tapo vienu įspūdingiausių renginių Lietuvoje, žinomu ir užsienyje.

Šventės rengėjai supranta savo atsakomybę – rengiamos žirgų lenktynės skaičiuoja 2�0 metus, kai jos paminėtos pirmų kartą, ��0 metų, kai rengiamos nuolat ir net �00 – kai paskelbtos tradicinėmis. Tokia ilga lenktynių istorija pa-ženklinta legendomis, pasakojimais ir ryškiais herojais.

Nuo seno pagrindinė lenktyniaujančių vieta kovai – gražuolis Sartų ežeras. Apmaudu, bet permainingos žiemos ima ir „pakiša koją” – ežero ledas tampa pavojingu. Bet išradingi rengėjai rado išeitį – varžybas rengia čia pat, Sartų eže-ro pašonėje įrengtame hipodrome ir nesiruošia nuolaidžiauti įnoringai žiemai ir nenuspėjamai jos nuotaikai.

Apie šimtmečius skaičiuojančių žirgų lenktynių pradžia išliko ne vienas pa-sakojimas. Ir ne tų įvykių autentiškumas čia, ko gero, yra svarbiausia – susiža-vėjimo verti žmonės, kurie iš kartos į karta juos pasakoja ir puoselėja lenktynių tradicijas. Jų pradžia, pasak vieno iš pasakojimų, gali būti meilės istorija. Pasa-kojama, kad labai seniai nedideliame dvare gyveno piktas ponas. Niekas jam neįtikdavo nei darbą padaryti, nei žodį pasakyti. To pono bernas pamilo labai gražią merginą ir paprašė šeimininką, kad leistų ją vesti. Bet ponas į kalbas ne-sileido ir pareikalavo varžybų: kas nugalės lenktynėse ant Sartų ežero, to mer-gina ir busi Bernas ilgai ieškojo arklių, bet per didelius vargus rado vos porą, o ponas liepė pakinkyti net šešis geriausius žirgus ir lyg vėjas lėkė ledu. Tačiau staiga ledas po žirgų kojomis sutraškėjo ir paslėpė po savimi nedorėlį poną, rinktinius jo sarčius ir bernas liko nugalėtoju... Neabejojo ir tie, kurie porino, kad šios lenktynės prasidėjo prieš kelis šimtus metų ponaičių lažybomis ir gin-ču, kieno gi širmis eiklesnis. Ir nors laimėjusiųjų vardų niekas dabar jau nebe-prisimena, vadina jas istorinėmis ir žirgų lenktynių Dusetų krašte pradžia...

Dabar sunku nustatyti tikrąsias žirgų lenktynių organizavimo aplinkybes, tačiau nerasime tokių, kurie abejotų ilga bei įdomia jų istorija. Jau nuo seno va-sario pradžioje Dusetose per Grabnyčias buvo švenčiami vieni iš didžiausių pa-rapijos atlaidų, į kuriuos suvažiuodavo gausybė apylinkės gyventojų. Būtent šią dieną, pasak prisiminimų, ir vykdavo niekieno neorganizuojamos lenktynės. Tarpusavyje susilažinę valstiečiai stengdavosi įrodyti, kad kiekvieno jo turimas žirgas ne tik pats eikliausias, bet ir gražiausias. Juk ne be reikalo prieš lenkty-nes ristūnams pasiūlydavo cukraus, kiaušinių, netgi specialiai kepdavo duoną,

�

jau pačią lenktynių dieną žirgus puošdavo kaip įstengdavo: kaspinais, blizgu-čiais, raudonais kutais, kai kas net karčius ir uodegą pindavo arba garbanojo, puošė austomis namuose vadžiomis bei dabino svarbiausiu puošybos elementu – žvanguliais: jų kabindavo daug ir įvairių. Kinkydavo žirgus į lengvus važelius, kuriuos iš anksto dailiai išdažydavo ir tautiniais motyvais išpuošdavo. Trasos varžyboms niekas specialiai neruošdavo: jeigu ant Sartų ežero nebūdavo daug sniego, lenktyniaudavo jo ledu, nesant tokių galimybių – pagrindine Dusetų gatve. Nugalėtojais skelbdavo tuos, kurie pirmieji įveikdavo atstumą, pralaimė-jusieji statydavo butelį, ginčai apie žirgus dar karščiau įsiliepsnodavo ir kartais net muštynėmis baigdavosi... Vėliau lenktynių diena ir buvo pripažintas pirma-sis vasario šeštadienis, o šios tradicinės datos imta laikytis iki šių dienų.

Pagrindiniai šių lenktynių herojai – žirgai: dainose apdainuoti, niekada ne-stokojantys susižavėjimo ir pagyrimo. Su meile, paslaptimi ir išmanymu buvo ruošiami jie lenktynių dienai: jau per adventą, pasnigus, šviesesniais vakarais pradėdavo ristūnus miklinti. Sako, kad tokioms treniruotėms ypač tikdavo mė-nesienos pilnatis, nes tuomet žirgą galima važnyčioti taip, kad jis iš šalies maty-tų... savo šešėlį: žirgui regis kad tai jo varžovas, besitaikantis jį aplenkti. Smar-kiai įsibėgėjusį ristūną šeimininkas nejučiomis nukreipdavo į šalį, ir šešėlis, li-kęs už nugaros, būdavo tas nevykėlis nugalėtasis. Anapus ežero gyvenę grafai Pliateriai į svečius pas kaimynus dvarininkus važiuodavo arkliais. Vasara į ka-rietas, lineikas pakinkytais, o žiemę – į prašmatnius važius. Pas juos atvykda-vo dvarininkai taip pat arkliais, žiemą visi važiuodavo ledu skersai ežerą. Dvar-poniai mėgdavo pademonstruoti savo žirgų eiklumą ir lenktyniaudavo vieni su kitais.

XIX amžiuje ristūnų buvo įvežta į Lietuva. Jie buvo naudojami vietiniams ar-kliams gerinti ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą miesteliuose ir ant ežerų ledo, turgų ar kitų susibūrimų dienomis.

Arkliai buvo kinkomi į paprastas ir palengvintas rogutes. Lenktynėse va-žiuotojai dalyvaudavo su įvairiausių veislių žirgais.

Pirmas žirgas, sudominęs apylinkės gyventojus, buvo �9�9 metais iš Rygos hipodromo gautas Orlovų ristūnų veislės širmas žirgas. Niekas nežinojo jo kil-mės, tačiau šio gražuolio dėka Dusetų apylinkėje buvo prisiauginta greitų žirgų. Vėliau Latvijos Vyriausybė ieškojo šio žirgo ir susigrąžino jį į Rygą.

Ypač didelį susidomėjimą sukėlė kitas Orlovų ristūnų veislės žirgas Šachtio-ras, kuris buvo labai populiarus Dusetų krašte. Jį pirko Nepriklausomos Lietu-vos Vyriausybė. Apie �9�5 metus žirgas pateko ūkininko J. Svilo žinion. Sunku buvo prilygti šiam žirgui aukštumu, lieknumu ir eiklumu: net �,80 m aukščio, akį veriančios juodos spalvos, įspūdingais karčiais ir ilga uodega. Prizinės vie-tos ūkininkui J. Svilui buvo garantuotos, nes tokio žirgo aplinkui niekas neturė-jo. Tačiau dar pakankamai jauno ir eiklaus Šachtioro gyvenimas baigėsi tragiš-kai: vežant paliktas be priežiūros jis pasismaugė. Visa laimė buvo tai, kad paliko garsusis žirgas palikuoniu, kurie prilygo jam pačiam.

Vietos valdžia, pamačiusi, kad žiūrovų į niekieno neorganizuojamas žirgų lenktynes susirenka vis daugiau, kad jos vis labiau populiarėja ir kaskart dau-giau surenka lenktyniaujančių, ėmėsi jas organizuoti. Šioje veikloje ypač daug nuveikė didelis žirgų mylėtojas, kilęs iš Dusetų krašto, agronomas J. Vaškelis. Jis darė viską, kad sudomintų šiomis jau tradicija tapusiomis lenktynėmis ir Žemės ūkio rūmus. Nuo �9�� metų rūmai ėmė skirti premijas greičiausių žir-

8

gų šeimininkams, o jomis susidomėjo ne tik Lietuvos Vyriausybė, bet ir įvairių organizacijų atstovai. Organizuojant lenktynes �9�6 metais, iš anksto buvo su-darytas organizacinis komitetas joms surengti. Ypač kruopščiai ruoštasi lenk-tynėms �9�9–aisiais, o �9�0–aisiais ir vėlesniais metais iki �9�� –ųjų lenktynės vykdavo, tik, pasak dusetiškių, buvo kuklios. Niekas nesitikėjo, kad tiek žiūrovų susirinks ir prizų bus tiek išdalinta �9�5–ųjų metų varžybose.

Pradėjus žirgų lenktynes organizuoti oficialiai, atsirado ir taisyklės: žirgai pradėti skirstyti į klases, važiuotojai turėdavo sumokėti nustatytą piniginį mo-kestį, nugalėtojams būdavo skiriamos trys prizinės vietos ir atitinkamai joms – premijos, o norintys pažiūrėti žirgų lenktynes, mokėjo mokestį. Pradėjus lenk-tynes organizuoti, agronomas K. Kuchanka išvedė pirmąjį apvalų, ratą, kuris ėjo aplink Sartų ežero saleles. Išvalyti lenktynių trasą nebuvo lengva ir papras-ta. Tam reikalui sukaldavo didelį medini trikampį, kurio apačią apkaldavo ge-ležimi. Tą „čiužu” arba „šliužu” vadinamą įrenginį traukdavo įkinkyti arkliai. Kad geriau nuvalytų sniegą, ant jo ne tik akmenų, bet ir miestelio vaikus suso-dindavo ir vėžindavo. Išvedus apvalų taką, buvo nustatytas ir atstumas – �600 metrų.

Margoje žirgų lenktynių istorijoje yra ir įsimintinų faktų, ir tradicijų: �9�� metais jose pasirodė vietinis dūdų orkestras, �9�8 metų šventei buvo pareng-tas moterų choras, kurio dainininkės pasidabino nacionaliniais aukštaičių rū-bais, bei surengtas važelių ir pakinktų konkursas. �9�9 metais lenktynėms buvo ruošiamasi labai kruopščiai. Buvo ne tik paruoštos trasos žirgams, bet ir surežisuota šventės eiga, paruošta meninė programa Šaulių namuose, ku-rią transliavo per radiją. Lenktynėse dalyvavo šimtas važiuotojų. Mugė vyko kitą dieną.

�9�9 metų lenktynės įvardijamos kaip didžiausios, ir vėl buvo prisimintas garsusis žirgas Šachtioras: surengta jo palikuonių paroda, o žiūrovai nuste-binti praskridusiu kariškių lėktuvu. Svarbus lenktynių akcentas būdavo va-žiuotojas – juokdarys, visuomet turėjęs �0�–jį numerį. Šios tradicijos pradžios data nenustatyta, tačiau senoliai prisiminimuose vangiai beprisimena lenkty-nes, kad sumanaus juokdario, vaizduojančio lenktynininką, nebūtų. Kartais juokdarys startuodavo su lenktyniaujančiais, o apsukęs nedidelį ratelį, stengda-vosi pirmasis finišuoti, dažniausiai vaikštinėdavo tarp žiūrovų ir juos linksmin-davo šmaikščiais pajuokavimais, pašiepdavo nevykėlius lenktynininkus ir apsi-leidusius ūkininkus Turėjo juokdarys ir „ginklą” – ilgą botagą, kuriuo pliauškė-davo ore ir gindavosi nuo įsidūkusių ir jį erzinančių vaikų.

Nuo �955 metų ristūnų žirgų lenktynės Dusetose paskelbtos respublikinė-mis, o apie �9�0–uosius metus atgaivinta žiemos mugių su riestainiais, alumi, suvenyrais ir gausybe kitų prekių, nuo kurių kartais net akys raibsta, tradicija. Neįsivaizduojama šventinė žirgų lenktynių programa be geriausių Zarasų ra-jono bei Lietuvos meno saviveiklos kolektyvų ir koncertų gausos. Jau tradicija tapo Lietuvos vadovų apsilankymas rengiamose lenktynėse: jose apsilankė Lie-tuvos Respublikos prezidentai V. Adamkus ir A. Brazauskas, kuris ne kartą yra ir varžybų trasą išbandęs, Seimo pirmininkas A. Paulauskas.

Retas kraštas turi tokias šimtmečių išbandytas tradicijas kaip Dusetos. Sulig kiekvienomis lenktynėmis jos tarsi ūgteli – tampa labiau žinomos Lietuvoje ir už jos ribų bei viliasi sulaukti daugiau dalyvių ir žiūrovų. Tad nieko nelaukę – kas žirgais vedini, kas mašinomis ratuoti, kas pėsčiomis – neabejodami kiekvienų

9

GERIAUSI LIETUVOS RISTŪNŲ ŽIRGŲ ŽIEMOS REZULTATAI NUO 1973 METŲ

Metai Vadeliotojas Rajonas Žirgo vardas Laikas Vieta

�9�� P. Navalinskas Širvintų Hamletas 2,�9,�0 Dusetos�9�� P. Navalinskas Širvintų Hamletas 2,��,00 Dusetos�9�6 P. Navalinskas Širvintų Hamletas 2,��,00 Dusetos�9�� P. Navalinskas Širvintų Hamletas 2,�5,20 Dusetos�9�8 P. Kazlauskas Utenos Batistas 2,��,00 Dusetos�9�9 L. Gabrulevičius Zarasų Gusaras 2,��,80 Dusetos�980 P. Navalinskas Širvintų Barchatas 2,�5,80 Dusetos�98� P. Navalinskas Širvintų Barchatas 2,��,�0 Dusetos�982 P. Navalinskas Širvintų Glasnij 2,��,20 Dusetos�98� S. Ostreika Jonavos Poligonas 2,�0,�0 Dusetos�98� J. Lamauskas Ukmergės Tamponas 2,�2,80 Dusetos�985 P. Navalinskas Širvintų Gorniakas 2,��,60 Dusetos�986 V. Žemaitienė Jonavos Georginas 2,��,�0 Dusetos�98� V. Žemaitienė Jonavos Georginas 2,09,80 Dusetos�988 A. Fedorenkovas Širvintų Ispolitas 2,0�,00 Dusetos�995 P. Navalinskas Širvintų Speedy Bnadito 2,0�,90 Dusetos�996 P. Navalinskas Širvintų Speedy Bandito 2,09,�0 Dusetos�99� K. Trota Kauno Katalogas 2,��,60 Dusetos�998 D. Stundys Ukmergės Sektorius 2,09,20 Dusetos�999 V. Žemaitienė Jonavos Persona 2,�0,90 Dusetos2000 A. Vilkinis Alytaus Undinė 2,�0,�� Dusetos200� V. Rimša Ukmergės Prestigiuos Teacher 2,09,80 Dusetos2002 K. Trota Ukmergės Energizer 2,09,80 Dusetos200� K. Vadeikis Širvintų Pukas 2,09,5� Dusetos200� K. Trota Ukmergės Vivo Sempree 2,0�,�8 Dusetos2005 K. Trota Ukmergės Ursus Broline 2,04,69 Dusetos2006 K. Trota Ukmergės Velnio Nuotaka 2,0�,95 Dusetos

metų pirmąjį vasario šeštadienį skubėkite prie garsiųjų Sartų susitikti draugus, pašėlti šokyje, drauge sudainuoti skambią daina, o svarbiausia – vėl pasidžiaugti žirgininkų ir jų augintų žirgų pasiekimais.

Parengė Zarasų rajono turizmo informacijos centras pagal leidinius „Sartai”, L. Malcienės „Dusetos” ir „Kur mėlynuoja ežerai”.

�0

Traditional Republican Winter Horserace ‘SARTAI’ in Dusetos

Believe, it is necessary to come to Zarasai land in midwinter – on the first Saturday of February – as there are several reasons for that: if you wish to meet nearly half of Lithuania and you are yearning for the only in Lithuania such joyful gathering, for the residents of Dusetos so truly preparing for the horser-ace and for Dusetos township, which becomes an oasis of festive din – make preparations for your journey! Escapades of nature, changeable weather and other unexpectedness may not become an obstacle – you must be in Dusetos as it becomes a spotlight of the whole Lithuania on that day. The residents of this township can pride themselves: traditional republican harness horserace has exceeded the limits of Zarasai region many years ago – it became one of the most impressive events in Lithuania that is known even abroad: more and more journalists interested in it come from abroad to watch the races as well as the process of preparation for them.

The organizers of the festival understand their responsibility – the horser-ace held this year counts the 2�0th anniversary and even the �00th anniversary from the date when it was declared to be traditional. So deep history of the rac-es is marked with legends, stories and vivid heroes.

Since the old days the main place for the fight of racers has always been the beautiful Lake Sartai. It is disappointing but changeable winters often trips the organizers up – ice of the lake becomes dangerous. But inventive organiz-ers have found the way out – they arrange the races quite near – in the hippo-drome under the side of the lake and they will never connive at the capricious winter and at unpredictable nature of it.

There are many stories about the beginning of the horserace that counts al-ready hundreds of years. And the most important point here is not the authentic-ity of this event but fascination worth people who tell about them from genera-tion to generation and cherish the traditions of the races. According to one of the narrations, the beginning of races could be a love story. People tell that long ago there lived a bad–tempered landlord in a small manor. There were neither works nor words pleasing him. The laborer of that landlord fell in love with a very beauti-ful girl and asked the landlord for his permit to marry her. But the landlord did not want even to hear it and required for contest: he would give the girl in marriage to that man who would be a winner in a horserace on the Lake Sartai! The labourer was looking for horses for a long time but managed to find two horses only while the landlord asked to harness even six best horses that run on the ice like the wind. But suddenly the ice under the hoofs of his horses crackled and the wicked land-lord as well as his select light bay horses disappeared under the ice... Others tell that this horseracing started some hundreds years ago when young gentlemen betted and disputed over whose grey–horse was more swift–footed. Although nobody can remember the names of the winners, that contest is considered to be historical and the beginning of horseracing in the land of Dusetos...

��

Today it is very difficult to determine the true circumstances of arrange-ment of horseracing but it is impossible to find such a person who would doubt of its deep and interesting history. For a long time one of the greatest church feasts – Presentation of the Lord – has been celebrated in Dusetos parish in the beginning of February when many residents of the countryside districts used to come. As people remember, this was the day when the horserace was held with-out any organization. Each peasant used to bet and prove that his horse was the most swift–footed and the most beautiful. Therefore it was a necessity to offer some sugar, eggs for the horses before the races, even bread was baked specially for them; on the day of races the horses were decorated as much as their own-ers could imagine – by ribbons, spangles, red fringes, some people even braid-ed or curled the mane and tail, decorated the horses with homemade woven reins and the most important element of decoration was bells: many of them and great variety was used. The horses were harnessed to light sleighs that were painted and decorated with national motifs already before the races. No special track was prepared for the races: if there was little snow on–the Lake Sartai the races were held on its ice and if it was impossible the racers competed along the main street of Dusetos. Those who were the first to cover the distance were de-clared to be the winners while the losers had to treat others to a bottle of vod-ka that caused hot discussions about the horses, which often ended even in a fight... Later on the first Saturday of February was acknowledged to be the date of horseracing and this traditional date is respected until now.

The most important characters of these races are horses – animals glorified in songs, never lacking for charm and praise. People used to prepare for the races with love, secret and knowledge: they used to start training their trotters already in Advent, after the snowfall when the evenings become lighter. People say that the full of the moon was very suitable for such training because in such nights it was possible to drive a horse so that it could see its shadow on the side – a horse considered it to be its competitor trying to overtake it. As soon as the trotter put on its full speed the driver used to turn it aside imperceptibly and the shadow re-maining behind became the unlucky loser. The earls Pliateriai who resided on the other side of the lake used to go to their neighbors’ by horses. In summer they used to harness their horses to coaches, light carriages and to smart sleighs in winter. The landlords coming to visit them also drove horses and in winter all of them used to cross the lake on ice. The landowners used to show the swiftness of their horses and competed with each other.

Already in the ��th century the creation of the breeds of racehorses with good trot was started. So the breeds of Orlov, American, French and Russian trotters were created.

In the �9 th century some trotters were imported into Lithuania. They were used for improvement of local horses and for races that were held in winter in small towns mostly and on the ice of lakes on the dates of markets and other gatherings from time immemorial.

The horses were harnessed to usual of lightened sleighs. The participants competed with different breeds of horses.

The first horse that excited the curiosity of the residents of local districts was the grey Orlov trotter received from Riga hippodrome in �9�9. Nobody knew his origin but thanks to this beauty many fast horses were bred in the

�2

surrounding districts of Dusetos. Some time later the Government of Latvia started the search of this horse and brought him back to Riga.

Another horse that has caused a great interest was also Orlov trotter called Schachtior that was very popular in the land of Dusetos. He was purchased by the Government of Independent Lithuania. Around �9�5 the horse was given at the farmer’s J. Svilas disposal. This horse with its height, slenderness and swiftness hardly had an equal. He was �.80 high with piercing black color, impressive mane and long tail. Prize–winning places were guaranteed for the farmer J. Survila because nobody else had such a horse in the environs. But the life of a quite young and swift–footed Schachtior ended in a tragedy – he was transported without anybody’s care and throttled itself. Fortunately this fa-mous horse left his descendants that were equal to Schachtior himself.

Local authority noticed that spontaneous horseracing attracts more and more spectators, that it is becoming more and more popular and that more and more participants come to it therefore it started organizing the races. The great lover of horses descended from the land of Dusetos, agronomist J. Vaske-lis, greatly contributed to these activities. He has done his very best in order to attract the attention of the Chamber of Agriculture to this already traditional horseracing. Since �9�� the Chamber started granting prizes to the owners of the fastest horses and not only Lithuanian Government but the representatives of different organizations became interested in it. For organization of horser-ace in �9�6 the organizing committee was formed. Preparation for the horser-ace in �9�9 was especially thorough, and in �9�0 and later years until �9�� the races were held but they were modest, as told by the residents of Dusetos. No-body expected that the horserace in �9�5 would attract so many spectators and that so many prizes would be distributed in it.

As soon as the horserace was started to be organized officially the rule were established: horses were started to be classified, the horse–drivers had to pay the fixed fee, three prize–winning places and respective prizes were granted, and those who wished to watch the races had to pay the fee as well. When the organization of horseracing was started the first round circle that stretched around the islets of the Lake Sartai was created by the agronomist K.Kuchanka. It was not so easy to clean the racing track. For this purpose a large wood-en triangle was made, the bottom of which was bound with iron. Such equip-ment called “čiužas” or “šliužas” (derivatives of Lithuanian verbs ‘čiuožti’ and ‘šliuožti’, Eng. ‘to slide’) was pulled by harnessed horses. In order the snow was cleaned better not only stones but the country children used to be seated and carried on the equipment. When the round track was made the distance of �600 meters was fixed.

In the mixed history of horseracing there are some memorable facts and tra-ditions: in �9�� local brass band came to \he races, in �9�8 women’s choir was trained for the event when its singers were dressed up with national clothes of Aukštaičiai (residents of Upper Lithuania) and the competition of sleighs and harnesses was arranged; in �9�9, when the preparation for the horserace was very thorough, not only the tracks for horses were arranged but the course of the whole festival was organized, artistic programme was arranged in Rifle-men’s House that was broadcasted by radio. One hundred horse–drivers par-ticipated in the races. On the next day the fair was held.

��

The horserace of this year is considered to be one of the greatest races and the famous horse Schachtior was remembered: exhibition of his descendents was arranged, and the spectators were surprised by the military aircraft flying over them. An important accent of the horserace used to be a horse–driver – jester who always was marked with number �0�. The date of this tradition is not established but the old people can hardly remember any horserace with-out a quick–witted jester representing a racer. Sometimes a jester used to start together with the racers and after making a small circle he tried to reach finish the first, he often used to walk among spectators and make them laugh by his witty jokes, he used to mock at unlucky racers and negligent farmers. A jester had a “weapon” – long whip by which he used to crack in the air and protect himself from rollicking children who used to provoke him.

From �955 the harness horserace in Dusetos was declared to be republican and around �9�0 the tradition of winter fairs with round cracknels, beer, sou-venirs and plenty of other wares that sometimes made people dazzled was re-vived. Nobody can imagine the festive programme of horserace without the best amateur art groups of Zarasai region and Lithuania and plenty of concerts. The visits of Lithuanian authorities in the horserace have also become tradi-tional. It s guests have already been the President of the Republic of Lithua-nia, V.Adamkus, Chairman of the Seimas, A.Paulauskas, Premier A.Brazauskas who has even tried the racing track for several times.

In 2005 the �00th anniversary harness horserace was held. For the first time an official branded style of the festival was created, the author of which was de-signer Brigita Pučekaitė residing in Dusetos. The firework of straw sculptures was made, the best Lithuanian music groups were invited to give a concert. The spectators could enjoy winter pleasures till late night, choose souvenirs in the fair of folk artists, taste Lithuanian goodies, amuse in the vortex of dances.

Rare land has such traditions of hundreds of years like Dusetos. Each year the horserace grows up – it is becoming more and more known in Lithuania as well as abroad and it is expected that it will attract more and more partici-pants and spectators. So, don’t wait anymore and hurry up to famous Sartai by horses, by cars or by foot to meet your friends, to dance or to sing a joyful song and, above all, to rejoice at the achievements of horse–breeders as well as of their friends – horses.

Prepared according to the publications of Zarasai Region Tourism Information Centre „Sartai” „Dusetos” by L. Malcienė and „Kur Mėlynuoja Ežerai”.

��

TRADICINIŲ RESPUBLIKINIŲ RISTŪNŲ ŽIRgŲ VARŽyBŲ – BANDyMŲ oRgANIzACINIS KoMITETAS

Kazimira Danutė Prunskienė – Žemės ūkio ministrė, organizacinio komiteto pirmininkė;

Vytautas grušauskas – Žemės ūkio ministerijos sekretorius, organizacinio komiteto pirmininkės pavaduotojas;

Viktoras Rinkevičius – Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, organizacinio komiteto pirmininkės pavaduotojas;

Balys Vilimas – Zarasų rajono meras, organizacinio komiteto pirmininkės pavaduotojas;

Algimantas Dumbrava – Zarasų rajono mero pavaduotojas;

Algis Dranseika – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas;

Algimantas Janušauskas – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas;

Saulius Keblys – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnas;

Stanislovas Kėrys – VšĮ „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“ direktorius;

Kęstutis Levickis – Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“, valdybos pimininkas;

Vytenis Neverdauskas – UAB „Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktorius;

Jūratė Raguckienė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorė;

Vilius Rekevičius – Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas;

zita Ringelevičienė – Utenos apskrities viršininko administracijos apskrities sekretorė;

Kęstutis Juozas Saikevičius – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas – vyriausiasis valstybinis veislininkystės inspektorius;

Evaldas Skyrius – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas;

Povilas Statauskas – UAB Sartų žirgyno direktorius;

Algimantas Varnelis – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas.

�5

TRADICINIŲ RESPUBLIKINIŲ RISTŪNŲ žIRgŲ vARžyBŲ – BANDyMŲ TEISėjŲ KOLEgIjA

Romaldas Pikauskas – vyriausiasis varžybų teisėjas;

gediminas Pilipavičius – VšĮ „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“ adminis-tratorius – vyriausiojo varžybų teisėjo pavaduotojas;

Juozas Barisevičius – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Arklininkystės skyriaus vedėjas – teisėjas ins-pektorius;

Darius Kaziulėnas – Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vir-šininkas – atsakingas už arklių veterinarinį aptarnavimą;

Kęstutis Svilas – UAB Sartų žirgyno ūkio dalies vedėjas – atsakingas už sau-gumo techniką.

�6

TRADICINIŲ RESPUBLIKINIŲ RISTŪNŲ žIRgŲ LENKTyNIŲ „SARTAI – 2007 P R O G R A M A

12.45 val. PIRMOJO STARTO LAIKAS„ROKIŠKIO KRAŠTO PRIZAS‘

Prizo steigėjas: AB „Rokiškio sūris“Generalinis direktorius Antanas TrumpaDalyviai: Suaugę žirgai „C“ reitingasPrizo vertė: 5000 Lt (2000-��00-800-500-�x�00)Distancija-�609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

13.00 val. ANTROJO STARTO LAIKAS„EIKLIOJO ŽIRGO PRIZAS“

Prizo steigėjas: Lietuvos Respublikos VyriausybėMinistras Pirmininkas – Gediminas KirkilasDalyviai: Suaugę žirgai „A“ reitingasPrizo vertė: �000 Lt (�000-��50-��00-�50-�x�00)Distancija-�609 m. (Nugalėtojų apdovanojimas)

13.15 val. TREČIOJO STARTO LAIKAS„ZARASŲ KRAŠTO PRIZAS“

Prizo steigėjas: Zarasų rajono savivaldybė;Meras - Balys VilimasDalyviai: Suaugę žirgai „B“ reitingasPrizo vertė: 6000 Lt (2�00-�550-�000-650-�x�00)Distancija: �609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

13.30 val. KETVIRTOJO STARTO LAIKAS„TARPTAUTINIS VAŽIAVIMAS“

Prizo steigėjas: Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM.Viršininkas – Kęstutis Juozas SaikevičiusDalyviai: Suaugę žirgai „A“ reitingasPrizo vertė: �000 Lt (�000-��50-��00-�50-�x�00)Distancija-�609 m. (Nugalėtojų apdovanojimas)

13.45 val. PENKTOJO STARTO LAIKAS„DZŪKŲ KRAŠTO PRIZAS“

Prizo steigėjas: ŽŪB „Kriviliai“ ( pirmininkas Juozas Antanevičius),ŽŪB „Kalnas“ (pirmininkas Juozas Čepulinskas),ŽŪB „Tėviškė“ (pirmininkas Vytas Ramanauskas),Dubičių ŽŪB (vadovas Stanislovas Kėrys). Dalyviai: 200� m. žirgai „B“ reitingasPrizo vertė: 5000 Lt (��00-��00-�000-�00-�x�00)Distancija – �609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

��

14.00 val. ŠEŠTOJO STARTO LAIKAS„DUSETŲ KRAŠTO PRIZAS“

Prizo steigėjas: AB „Vasaknos“Generalinis direktorius Algirdas ŠiukščiusDalyviai: 200� m. žirgai „B“ reitingasPrizo vertė: 5000 Lt (2�00-��00-800-500-�x�00) Distancija – �609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

14.15 val. SEPTINTOJO STARTO LAIKAS„UTENOS KRAŠTO PRIZAS“

Prizo steigėjas: LR Seimas, LR žemės ūkio ministerija,Utenos apskrities viršininko administracijaLR Seimo Pirmininkas Viktoras MuntianasLR žemės ūkio ministrė Kazimiera PrunskienėUtenos apskrities viršininkė Angelė KaušylienėDalyviai: 200� m. žirgai „A“ reitingasPrizo vertė: 6000 Lt (2�00-�550-�000-650-�x�00)Distancija – �609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

14.30 val. AŠTUNTOJO STARTO LAIKAS„KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIZAS“

Prizo steigėjas: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR VyriausybėsDirektorius – Algis RaslanasDalyviai: 200� m. žirgai „A“ reitingasPrizo vertė: 6000 Lt (2�00-�800-�200-�x�00)Distancija – �609 m.(Nugalėtojų apdovanojimas)

14.45 val. DEVINTOJO STARTO LAIKAS„MIŠKININKŲ PRIZAS“

Prizo steigėja: VĮ Zarasų miškų urėdijaUrėdas – Rimantas JurevičiusDalyviai: suaugę žirgai „D“ reitingasPrizo vertė: �000 Lt (�550-950-600-�00-5x�00)Distancija – �609 m. (Nugalėtojų apdovanojimas)

15.00 val. DEŠIMTOJO STARTO LAIKAS„DIDYSIS ŽIEMOS PRIZAS“

Prizo steigėja – LR žemės ūkio ministerijaMinistrė – Kazimiera PrunskienėDalyviai: I-II-III važiavimuose užėmę �, 2, � vietasPrizo vertė: 8000 Lt (�600-2�00-��00-900)Distancija – �609 m. (Nugalėtojų apdovanojimas)

�8

LENKTyNIŲ NUOSTATAI

Varžybų įtampa neretai atsiliepia rezultatams, vadeliotojai daro klaidas. Kad žiūrovams būtų lengviau stebėti lenktynes, pateikiame kai kurias ištraukas iš lenktynių nuostatų:

• Vadeliotojai privalo važiuoti risčia ir jokiais veiksmais netrukdyti kitiems vadeliotojams – tai yra įsukti į kito vadeliotojo kelią, neaplenkus jo daugiau kaip �0 metrų.• Keisti kelią finišo tiesiojoje tikslu sutrukdyti norintiems aplenkti, šūkauti ir kitaip trukdyti.• Lenktynių rezultatai neįskaitomi ir vadeliotojas diskvalifikuojamas, kai: žirgas prabėgo vidine hipodromo tako linija; žirgas padarė � ir daugiau kartų šuolių.• �600 m. distancijoje šuoliavimo atvejis laikomas: kai iš eilės jaunas žirgas padaro � – �6 šuolių; suaugęs žirgas � – �2 šuolių; žirgas sušuoliavo – kai vienu šuoliavimo atveju jaunas žirgas padarė �� ir daugiau šuolių; suaugęs žirgas – �� ir daugiau šuolių.• Nepriklausomai nuo padarytų šuolių skaičiaus, šuoliavimu laikomas ir toks atvejis, kai žirgui pradėjus šuoliuoti, važiuotojas jo nesulaiko, o leidžia šuoliuoti, siekdamas išsiveržti į priekį arba neatsilikti nuo kitų, o taip pat, jei žirgas vadeliotojui nepaklūsta.• Žirgas bėgo netaisyklinga risčia.• Vadeliotojas kokiu nors būdu kliudė kitam vadeliotojui.• Lenktynėse vadeliotojui leidžiama turėti vytelę (bet ne botagą), ne ilgesnę kaip �2� centimetrai ir ją naudoti tik savo žirgui paraginti per strėnas arba nugarą. Kitoks vytelės naudojimo būdas, kaip mojavimas į šalis, o taip pat kiti veiksmai, kliudą kitų važiuotojų žirgams teisingai bėgti, griežtai drau-džiami. Draudžiama naudoti vytelę prabėgus finišo ribą.• Žirgas, prabėgęs finišo ribą, bet neviršydamas iki finišo ribos leistinų šuo-lių skaičiaus (nesušuoliavo), užima viena vieta žemiau už faktiškai jau užim-tą lenktynėse vietą.• Jei du arba daugiau žirgų finišavo šuoliais, bet nesušuoliavo, jų užimtos vietos nustatomos po kito – finišavusio žirgo.

oRgANIzAToRIAI IR RĖMĖJAIzARASŲ RAJoNo SAVIVALDyBĖ

Meras Balys VilimasVšĮ RESPUBLIKINĖ LENKTyNINIŲ ŽIRgŲ

LygA Direktorius Stanislovas Kėrys

DIDIEJI RĖMĖJAIVALSTyBINĖ gyVULIŲ VEISLININKySTĖS PRIEŽIŪRoS TARNyBA PRIE ŽEMĖS ŪKIo

MINISTERIJoS Viršininkas Kęstutis Juozas Saikevičius

VALSTyBINĖ MAISTo IR VETERINARIJoS TARNyBA

Direktorius e. prof. p. dr. Kazimieras LukauskasKŪNo KULTŪRoS IR SPoRTo

DEPARTAMENTAS Direktorius Algirdas Raslanas

LIETUVoS KAIMo IR KULTŪRoS ASoCIACIJA „NEMUNAS“

Valdybos pirmininkas Kęstutis LevickisAB „RoKIŠKIo SŪRIS“

Generalinis direktorius Antanas TrumpaVALSTyBINĖ KIAULIŲ VEISLININKySTĖS

SToTIS Direktorius Stanislovas Rimkevičius

VĮ ŽEMĖS ŪKIo INFoRMACIJoS IR KAIMo VERSLo CENTRAS

Generalinis direktorius Sigitas PuodžiukasAB „ANyKŠČIŲ VyNAS“

Direktorius Marius GudauskasUAB „DALSTA“

Direktorius Saulius MorkūnasAB „VASAKNoS“

Generalinis direktorius Algirdas ŠiukščiusVĮ zARASŲ MIŠKŲ URĖDIJA

Urėdas Rimantas JurevičiusUAB „MEgRAME“

Vadovas Rimgaudas MatkevičiusAB BANKAS „HANSABANKAS“

Valdybos pirmininkas Giedrius DusevičiusUADB „BALTIJoS gARANTAS“

Generalinis direktorius Gediminas Zasas

TRADICINIŲ RESPUBLIKINIŲ RISTŪNŲ ŽIRgŲ LENKTyNIŲ „SARTAI – 2007“ RĖMĖJAI

PAgRINDINĖ ŠVENTĖS oRgANIzAToRĖ IR RĖMĖJALIETUVoS RESPUBLIKoS ŽEMĖS ŪKIo MINISTERIJA

Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė

UAB „UTENoS INDRA“ Direktorius Antanas Kibickas

UTENoS APSKRITIES VIRŠININKo ADMINISTRACIJA

Viršininkė Angelė KaušylienėUAB „zARASŲ AUToMoBILIŲ KELIAI“

Direktorius Petras NarkevičiusVĮ „UTENoS REgIoNo KELIAI“

Direktorius Antanas JockusUAB „NoRFoS MAŽMENA“

Generalinis direktorius Dainius DundulisUAB „ARVI IR Ko“

Generalinis direktorius Marius DaugintisUAB „SARTŲ ŽIRgyNAS“ Direktorius Povilas Statauskas

RĖMĖJAIAB „PANEVĖŽIo ENERgIJA“

Generalinis direktorius Vytautas ŠidlauskasUAB „ŠILUMoMATIS“

Direktorius Raimondas Gataveckas“UAB „LITKIRTA“

Direktorius Algimantas KisieliusUAB „KELJERAS“

Savininkas Albinas Šveikauskas, Algimantas Razgūnas

SARTŲ REgIoNINIS PARKAS Direktorius Alfonsas GėgžnasUAB „ŠIAUDINIŲ MĖSINĖ“ Direktorius Stanislovas Kirvela

INFoRMACINIAI RĖMĖJAIVšĮ „LIETUVoS RADIJAS IR TELEVIzIJA“

Generalinis direktorius Kęstutis PetrauskisUAB „RESPUBLIKoS“ LEIDINIAI“

Vyr. redaktorius Vitas TomkusUAB „ŪKININKo PATARĖJAS“

Vyr. redaktorius Vytenis NeverdauskasUAB „zARASŲ KRAŠTAS“

Vyr. redaktorius Valdas Šerėnas