Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio

Specialioji ataskaita Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti

LT 2016 Nr. 25

EUROPOSAUDITORŪMAI

EUROPOS AUDITO RŪMAI 12, rue Alcide de Gasperi 1615 Luxembourg LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspxInterneto svetainė: eca.europa.euTviteris: @EUAuditorsECA

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2016

Print ISBN 978-92-872-5957-8 ISSN 1831-0885 doi:10.2865/791587 QJ-AB-16-025-LT-CPDF ISBN 978-92-872-5913-4 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/818922 QJ-AB-16-025-LT-NEPUB ISBN 978-92-872-5908-0 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/542687 QJ-AB-16-025-LT-E

© Europos Sąjunga, 2016Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti Europos Audito Rūmams nepriklausančias nuotraukas, esančias 17, 18, 19, 22 ir 23 p., būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektą.

http://eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx

http://eca.europa.eu

http://europa.eu

Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti

(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

Specialioji ataskaita

LT 2016 Nr. 25

02Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai šias audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į veiklos ar atitikties riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija, atsakinga už gamtos ište-klių išsaugojimo ir valdymo sritį. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis, jam padėjo kabineto vadovė Ioulia Papatheodorou; kabineto atašė Kristian Sniter, pagrindinis vadybininkas Helder Faria Viegas; užduoties vadovas Jan Huth ir užduoties vadovo pavaduotoja Ramona Bortnowschi. Auditorių grupę sudarė auditoriai Marius Cerchez, Jindrich Dolezal, Blanka Happach, Christine Kleinsasser, Sven Kölling, Ioannis Papadakis, Roberto Resegotti, Bruno Scheckenbach ir Maciej Szymura. Kalbinę pagalbą teikė Tom Everett ir Michael Pyper; sekretoriato pagalbą – Monika Schmidt.

Iš kairės į dešinę: I. Papadakis, I. Papatheodorou, H. Faria Viegas, N. Milionis, M. Szymura, J. Huth, K. Sniter, R. Bortnowschi, R. Resegotti.

03Turinys

Dalis

Žodynėlis

I-IV Santrauka

1-7 Įvadas

1-3 Bendroji informacija

4-7 ŽSIS specifikacijos

8-12 Audito apimtis, tikslai ir metodas

13-33 I dalis. Nepaisant didelės pažangos įgyvendinant žemės sklypų identifikavimo sistemas, dar yra ką tobulinti

14-15 Įgyvendinant ŽSIS, padaryta didelė pažanga

16-20 Ortografinės nuotraukos dažniausiai būdavo atnaujintos

21-25 Fotoanalizė ne visada buvo patikima arba aiški

26-28 Ne visada patikimai taikyta pro rata sistema

29 Pusiau automatinės nustatymo priemonės buvo bandomos, tačiau dar nebuvo naudojamos

30-31 Į kai kurias ŽSIS buvo įtraukta informacija, įrodanti jog žemės sklypas iš tikrųjų priklauso ūkininkui

32-33 Trūksta informacijos visapusiškai įvertinti ŽSIS įgyvendinimo ekonominį veiksmingumą

34-55 II dalis. Žemės sklypų identifikavimo sistema buvo patobulinta, kad atitiktų BŽŪP reformos reikalavimus

35-43 Valstybės narės palaipsniui pritaikė ŽSIS žalinimui, tačiau procesas dar nebaigtas

44-55 Paprastinimas yra vykdomas, tačiau tebėra sunkus uždavinys

04Turinys

56-72 III dalis. Komisijos vykdomas ŽSIS stebėjimas pagerėjo, tačiau nepakankamai dėmesio skirta ŽSIS veiksmingumui

57-59 Palyginti su ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, patobulintos Komisijos rengiamos gairės dėl ŽSIS

60-64 Rengiant veiksmų planus ir atliekant finansinius pataisymus, buvo siekiama šalinti ŽSIS trūkumus

65-69 ŽSIS kokybės vertinimo metodikos ir atlikimo trūkumai turėjo neigiamos įtakos ŽSIS kokybės vertinimo rezultatų patikimumui

70-72 Siekiant pagerinti ŽSIS duomenų kokybę, nepakankamai naudotasi kokybės vertinimo rezultatais

73-80 Išvados ir rekomendacijos

I priedas. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ŽSIS sluoksniai

II priedas. 2015 m. kokybės vertinimo procesas. Kokybės elementai pagal atitikties elementų grupes

Komisijos atsakymai

05Žodynėlis

Administracinės patikros: formaliai įtvirtintos ir automatizuotos mokėjimo agentūrų atliekamos visų paraiškų patikros, skirtos paraiškų tinkamumui patikrinti ir visiems galimiems netikslumams nustatyti.

Agrarinės aplinkosaugos priemonės: Agrarinės apsaugos priemonės yra vienos iš svarbiausiu kaimo plėtros priemonių taikant finansinius asignavimus iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, kuriomis siekiama gauti su aplinkosauga ir klimato kaita susijusios viešosios naudos.

Apsilankymai vietoje: atnaujinant ŽSIS arba atliekant kokybės vertinimą išsiaiškinimo tikslais rengiami specialūs vizitai į konkrečias vietas, kai fotoanalizės nepakanka kontrolinio sklypo tinkamumo finansuoti laipsniui įvertinti.

Atliktinų testų serija (ETS): Testavimo scenarijų (kokybės elementų) rinkinys, kuriuo testuojama ŽSIS siekiant parodyti, jog jai būdingi konkretūs elgsenos modeliai.

Bazinės išmokos sistema (BIS): žemės ūkio darbuotojų sistema, įgyvendinama remiantis pirmaisiais šios sistemos taikymo metais ūkininkams skiriamomis ir ūkininkų kiekvienais metais panaudojamomis teisėmis į išmokas.

Daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinama daugiamečiais žolynais): žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri ne mažiau kaip penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą. Šioje žemėje gali būti ir kitų augalų, kurie gali būti naudojami ganymui, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, jei joje vis tiek vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Pagal daugiamečių žolynų apibrėžtį, daugiamečiais žolynais atitinkama valstybė narė gali laikyti ir žemę, kurią galima panaudoti ganymui ir kurioje taikoma nusistovėjusi vietos praktika, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nėra vyraujantys.

Deklaruotas plotas: visas (visų ūkininkų) deklaruotas kontrolinio sklypo plotas, kurį mokėjimo agentūra toliau naudoja tolesnio tvarkymo tikslais.

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė (EPSV): siekiant pagerinti aplinką, padidinti biologinę įvairovę ir išlaikyti patrauklius kraštovaizdžius, pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/20131 46 straipsnį nustatyta vietovė. Ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei gali priklausyti kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos, įveisto miško plotai, pūdymai, azotą fiksuojančiais pasėliais užsodinti plotai ir t. t.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC): tai Europos Komisijos vidaus mokslinių tyrimų tarnyba, samdanti mokslininkus, kad šie atliktų mokslinius tyrimus ir teiktų nepriklausomas mokslines konsultacijas ir paramą, susijusią su ES politika. JRC „MARSO padalinys“ rengia ir atnaujina kokybės vertinimo (KV) metodiką.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD): Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atsako už žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimą, apimantį ūkių rėmimą, rinkos priemones, kaimo plėtrą, kokybės politiką, finansinius ir teisinius klausimus, analizę ir vertinimą, taip pat atsako už tarptautinius santykius, susijusius su žemės ūkiu.

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF): šis fondas finansuoja tiesiogines išmokas ūkininkams, skiria lėšas žemės ūkio rinkų valdymui ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, veterinarijos ir augalų apsaugos priemonėms, maisto programoms ir informavimo veiklai.

1 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

06Žodynėlis

Geoerdvinė paramos paraiška (GEPP): ūkininkams skirta iš anksto nustatyta paramos paraiškos forma ir atitinkama grafinė medžiaga, teikiama pasinaudojant kompiuterine geografinės informacijos sąsaja, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/20132 72 straipsnio 3 dalyje, ir naudojama erdviniams ir raidiniams skaitmeniniams duomenims apie deklaruotus plotus tvarkyti.

Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS): integruota sistema, kurią sudaro valdų, paraiškų, žemės ūkio paskirties žemės plotų ir teisių į išmokas duomenų bazės (bendrosios išmokos schemą taikančiose valstybėse narėse). Šios duomenų bazės naudojamos atliekant visų pagal daugelį EŽŪGF priemonių (pavyzdžiui, pagal bendrosios išmokos schemą, vienkartinės išmokos už plotus sistemą arba kitus tiesioginius mokėjimus) pateiktų paramos paraiškų administracines kryžmines patikras.

Įvertintas klaidų lygis: Mūsų geriausias metinis mokėjimų klasę veikiančių klaidų įvertis. Jis apskaičiuojamas remiantis reprezentatyvios operacijų imties testų rezultatais. Jis išreiškiamas kaip procentinė klaidingų mokėjimų dalis bendroje mokėjimų sumoje. Ši procentinė dalis, esant 95 % tikimybei, patenka į patikimumo intervalą, nustatomą apatine ir viršutine ribomis.

Kokybės elementas: vienas iš šešių apibrėžtų kokybės vertinimo komponentų, naudojamų ŽSIS kokybei įvertinti ir jos trūkumams nustatyti (Reglamento (ES) Nr 640/2014 6 straipsnis).

Kokybės vertinimas: kasmetinis procesas, kurio metu valstybės narės arba regionai, remdamiesi tam tikrais kokybės elementais, patikrina savo ŽSIS duomenų patikimumą. KV metodologiją rengia ir tobulina JRC. Šio proceso rezultatus stebi Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD.

Kompleksinė parama: sistema, pagal kurią ūkininkai, norėdami gauti visą išmokų sumą, privalo laikytis pagrindinių aplinkosaugos, visuomenės ir gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir (arba) žemės valdymo taisyklių rinkinio.

Kontrolinis sklypas: Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 70 straipsnyje nurodytoje žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemoje užregistruotas geografiškai apibrėžtas plotas su unikaliu identifikavimo lauku ir numatytąja pagal tam tikrą pagalbos schemą arba paramos priemonę tinkamo finansuoti hektarų skaičiaus verte.

Maksimalus reikalavimus atitinkantis plotas (MRAP): hektarų, kurie gali būti finansuojami pagal tam tikrą pagalbos schemą arba paramos priemonę, skaičius. Kiek tai susiję su žemės sklypų identifikavimo sistemomis, DRAP, be kitų veiksnių, priklauso nuo kontrolinio sklypo atskaitos ploto.

Mokėjimo agentūra: valstybės narės institucija, atsakinga už žemės ūkio subsidijų valdymą.

Ortografinės nuotraukos: ortografijos principu pataisytos (pašalinant iškraipymą) nuotraukos, paveikslai ir kitokie vaizdai, gauti iš oro arba palydovinių platformų.

Patikinimo pareiškimas: metinio finansinio ir atitikties audito, kurio metu tikriname ES sąskaitų patikimumą ir pagal jas atliktų operacijų tvarkingumą, rezultatas. Su patikinimo pareiškimu susiję nustatyti faktai ir jame pateiktos išvados skelbiamos mūsų metinėje ataskaitoje.

2 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

07Žodynėlis

Patikra vietoje: mokėjimo agentūros inspektorių atliekamas pagalbos už plotą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimas, kurio metu apsilankoma pareiškėjo patalpose arba peržiūrimos naujausios palydovinės sklypų nuotraukos (t. y. atliekamos nuotolinės patikros). Tokios patikros turi būti atliekamos sistemingai, kasmet, remiantis tam tikra žemės ūkio valdų imtimi. Tikrinant pagrindines schemas ir jų sąlygas, pavyzdžiui, bazinės išmokos sistemą, vienkartinės išmokos už plotus sistemą arba daugelį kaimo plėtros priemonių, vietoje turi būti patikrinta 5 % visų susijusių paramos gavėjų.

Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS): geografinė informacinė sistema, IAKS suteikianti galimybę nustatyti jos sudedamųjų duomenų geografinę vietą, juos parodyti ir integruoti į erdvę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 70 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 640/20143 5 straipsnyje. Šioje sistemoje naudojami iš įvairių šaltinių gautų erdvinių duomenų rinkiniai, kuriuos sujungus sudaromas visų atitinkamoje valstybėje narėje esančių žemės ūkio paskirties žemės plotų (kontrolinių sklypų) ir maksimalių reikalavimus atitinkančių plotų, kuriems taikomos įvairios BŽŪP 1 ir 2 ramsčiais pagrįstos ES paramos schemos, registras. Žemės sklypų identifikavimo sistemos sudarytos iš raidinių skaitmeninių ir grafinių elementų.

Žemės ūkio paskirties sklypas: vieno ūkininko deklaruotas vientisas žemės plotas, kuriame auginami tik vienos grupės pasėliai.

Žemės ūkio paskirties žemė: bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametės ganyklos arba naudojamas daugiamečiams pasėliams auginti.

Žemės ūkio veikla: i) žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas ir gyvūnų laikymas ūkininkavimo tikslais, ii) žemės ūkio paskirties žemės išlaikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti, arba iii) minimalios veiklos, kurią apibrėžia valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje.

Žolė ar kiti žoliniai pašarai: visi žoliniai augalai, kurie tradiciškai auga natūraliose ganyklose arba atitinkamoje valstybėje narėje paprastai dedami į sėklų mišinius ganykloms ar pievoms, nepaisant to, ar jos skirtos gyvuliams ganyti.

ŽSIS atnaujinimas: valstybių narių atliekama ŽSIS tvarkymo veikla, kuria siekiama užregistruoti per tam tikrą laiką įvykusius pokyčius, pavyzdžiui, nubrėžiant tikslias sklypų ribas, nustatant žemės ūkio paskirties žemės tinkamumo finansuoti laipsnį, nubrėžiant netinkamų finansuoti plotų ribas, nustatant kiekvieno kontrolinio sklypo pro rata kategoriją ir t. t. Ši veikla taip pat apima valstybių narių veiklą siekiant užtikrinti, kad jų ŽSIS atitiktų naujausius teisės aktų ir techninius reikalavimus.

ŽSIS kokybės vertinimo kontrolės zona: atsitiktine tvarka pasirinkta zona, kuria remiantis bus atliekamas kokybės vertinimas, kai turima atnaujintų nacionalinių ortografinių nuotraukų arba labai didelės raiškos nuotolinio stebėjimo duomenų.

ŽSIS sluoksnis: grafinis geografinių duomenų rinkinio atvaizdas bet kokioje skaitmeninių žemėlapių terpėje. Koncepciniu požiūriu sluoksnis yra tam tikros vietovės geografinės realybės sluoksnis.

3 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014 6 20, p. 48).

08Santrauka

IŽemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) – tai IT sistema, pagrįsta aeronuotraukomis arba palydovinėmis nuotrau-komis, kuriose registruojami visi valstybių narių žemės ūkio paskirties sklypai. Tai vienas pagrindinių pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) taikomų kontrolės mechanizmų, skirtas su plotu siejamų subsidijų, 2015 m. sudariusių apie 45,5 milijardo eurų, tinkamumui finansuoti patikrinti. 2014 m. Audito Rūmų patikinimo pareiškime įvertintas klaidų lygis Europos žemes ūkio garantijų fonde (EŽŪGF) buvo 2.9 % (2.2 % be kompleksinės paramos klaidų). Beveik pusė klaidų buvo susijusios su plotu. Be to, šiai sistemai tenka vis svarbesnis vaidmuo tikrinant įvairių aplinkosaugos įpareigojimų laikymąsi. Šiuo metu 28 valstybėse narėse veikia 44 nacionalinės arba regioninės ŽSIS, jose registruota daugiau kaip 135 milijonai kontrolinių sklypų.

IIPatikrinome, ar valstybės narės tinkamai valdo šias ŽSIS ir ar Komisija tinkamai jas stebi. Surengti audito vizi-tai į Komisiją ir penkias valstybes nares (jose veikia šešios ŽSIS). Taip pat visoms valstybėms narėms išsiuntėme klausimyną.

IIIPadarėme išvadą, kad ŽSIS yra naudinga žemės ūkio paskirties žemės tinkamumo finansuoti nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti. Iš pastaraisiais metais mūsų patikinimo pareiškimuose pateiktų rezultatų buvo matyti, kad, rengiant veiksmų planus ir atliekant finansinius pataisymus, buvo siekiama šalinti susiju-sių valstybių narių ŽSIS trūkumus. Visgi dar yra ką tobulinti, visų pirma:

- Nustatėme ŽSIS procesų trūkumų, turinčių neigiamos įtakos valstybių narių gebėjimui patikimai patikrinti žemės tinkamumą finansuoti. Nors daugelis ŽSIS ortografinių nuotraukų buvo atnaujintos, fotoanalizė ne visada buvo patikima arba aiški. Kai kuriose ŽSIS buvo pateikta papildoma informacija apie nuosavybės ir nuomos teises, taip užtikrinant, kad kiekvieną sklypą deklaruotų tinkamas ūkininkas. Be to, valstybės narės neatliko savo ŽSIS ekonominio veiksmingumo analizės, kuria remiantis būtų galima geriau organizuoti susijusias patikras.

- Nustatėme, kad valstybės narės padarė pažangą tobulindamos savo ŽSIS, kad šios atitiktų 2014–2020 m. BŽŪP reikalavimus. Tačiau ŽSIS dar ne visiškai buvo pritaikytos žalinimui. Kai kurios Komisijos pastangos supaprastinti BŽŪP davė skirtingų rezultatų.

- patobulinus gaires dėl ŽSIS, reguliariai atliekant auditą ir stebint valstybių narių veiksmų planus ir finansinius pataisymus, padidėjo Komisijos veiksmingumas vykdant jai pavestą stebėjimo funkciją. Tačiau kasmetiniam ko-kybės vertinimo procesui, kurio metu įvertinamas valstybių narių ŽSIS veiksmingumas, neigiamos įtakos turėjo taikytos metodikos trūkumai ir Komisijos atliekamų patikrų ir stebėjimo nepakankamumas.

09Santrauka

IVRemdamiesi mūsų audito pastabomis, rekomenduojame:

a) remdamosi kiekybine sąnaudų ir naudos analize ir rizikos vertinimu, valstybės narės turėtų stiprinti pastangas, kad būtų padidintas duomenų patikimumas (tobulindamos atnaujinimo procesą, aiškindamos pro rata galimy-bės taikymą ir tikrindamos, ar ūkininkas disponuoja žeme);

b) Valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų sukurti ir įdiegti jų ŽSIS valdymo ir atnaujinimo sąnaudų vertinimo sistemą, kuri suteiktų galimybę įvertinti jų ŽSIS veiksmingumą ir sistemos tobulinimo ekonominį veiksmingumą.

c) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, naudodamos savo ŽSIS, jos patikimai identifikuotų ir užregistruotų, o pas-kui veiksmingai stebėtų ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, daugiamečius žolynus ir naujų kategorijų žemę;

d) Komisija, siekdama supaprastinti ir racionalizuoti kai kurias BŽŪP taisykles kitam laikotarpiui, turėtų peržiūrėti dabartinį ŽSIS teisinį pagrindą.

e) Komisija turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir nustatyti, ar būtų galima pagerinti kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių reprezentatyvumą ir taip užtikrinti geresnį esamų sklypų įtraukimą į ŽSIS.

f) Komisija turėtų pagerinti kokybės jos vykdomą vertinimo rezultatų stebėjimą, šiuo tikslu išanalizuodama galimus kokybės vertinimo ataskaitų trūkumus, stebėdama, kaip jie šalinami, teikdama grįžtamąją informaciją valstybėms narėms ir užtikrindama, kad prireikus būtų rengiami ir įgyvendinami taisomųjų veiksmų planai.

10Įvadas

Bendroji informacija

01 Pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), pasitelkiant Europos žemės ūkio ga-rantijų fondą (EŽŪGF), finansuojamos tiesioginės išmokos ūkininkams ir priemo-nės, kurioms sprendžiamos rinkų nestabilumo arba aplinkosaugos problemos (1 ramstis). Be to, pagal BŽŪP, pasitelkiant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kartu su ES valstybėmis narėmis bendrai finansuojamos kaimo plėtros programos (2 ramstis). Pagal reformuotąją 2014–2020 m. laikotarpio BŽŪP politiką siekiama užtikrinti, kad tiesioginės pagalbos išmokos būtų tikslingesnės, teisin-gesnės ir palankesnės aplinkai („žalesnės“).

02 Siekiant užtikrinti išmokų tvarkingumą, įgyvendinant BŽŪP pasitelkiama valsty-bių narių valdoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) – išsa-mus administracinių ir vietoje atliekamų paraiškų gauti subsidiją patikrų rinkinys. Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) yra pagrindinis IAKS komponentas. Tai IT sistema, pagrįsta ortografinėmis nuotraukomis (nuotraukomis iš oro arba palydovinėmis nuotraukomis), kuriose registruojami visi valstybių narių žemės ūkio paskirties sklypai. Ji padeda siekti dviejų tikslų – aiškiai nustatyti visų žemės ūkio paskirties sklypų vietą ir apskaičiuoti jų maksimalų reikalavimus atitinkantį plotą (MRAP). ŽSIS naudojama kryžminėms patikroms, kurios atliekamos adminis-tracinių kontrolės procedūrų metu, ir kaip mokėjimo agentūros atliekamų patikrų vietoje pagrindas4.

03 Iš pradžių ŽSIS buvo sukurtos tam, kad būtų galima atlikti su plotu siejamos pagalbos, kurios išmokos šiuo metu5 sudaro apie 40 milijardų eurų pagal BŽŪP 1 ramstį6 ir apie 5,5 milijardo eurų pagal BŽŪP 2 ramstį7, patikras. Kai kurios vals-tybės narės savo ŽSIS taip pat naudojo norėdamos patikrinti, ar ūkininkai laikėsi tam tikrų aplinkosaugos taisyklių, taikomų pagal kompleksinės paramos arba su plotu siejamos kaimo plėtros schemas, pavyzdžiui, paramos agrarinei aplinko-saugai ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms schemas. Pagal 2014–2020 m. BŽŪP, dalis tiesioginės pagalbos ūkininkams turi būti mokama už klimatui ir aplin-kai naudingą žemės ūkio praktiką. Kai kurie iš šių naujų žalinimo įpareigojimų (žr. II dalies 35 dalį) turi būti stebimi naudojant ŽSIS.

4 2007–2013 m. laikotarpiu BŽŪP laikotarpiu pagrindinės su ŽSIS susijusios teisės aktų nuostatos buvo išdėstytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16), 17 straipsnyje ir 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 6 straipsnyje; 2014–2020 m. laikotarpiu atitinkamos pagrindinės teisės aktų išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 70 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 5 ir 6 straipsniuose.

5 Remiantis 2015 m. bendrojo ES biudžeto skaičiais.

6 Mokėjimų asignavimai daugiausia įtraukti į šias biudžeto eilutes: 05 03 01 01, bendrosios išmokos schema, 28 342 milijonai eurų; 05 03 01 02, vienkartinės išmokos už plotus sistema, 7 806 milijonai eurų, ir 05 03 01 03–05 03 03 eilučių sudedamosios dalys, kita tiesioginė pagalba, iš viso 4 328 milijonai eurų (perskirstymo išmoka, speciali programa atokiausiems regionams, pagalba už medvilnės plotą ir iš dalies speciali parama (68 straipsnis).

7 Su plotu siejamos kaimo plėtros schemos, įtrauktos į biudžeto eilutę 05 04 „Kaimo plėtra“, sudaro beveik pusę iš 11 162 milijonų eurų mokėjimų asignavimų.

11Įvadas

ŽSIS specifikacijos

04 Pamatinis ŽSIS elementas yra kontrolinis sklypas. Kontrolinis sklypas yra unikalų identifikavimo kodą turinti geografiškai apibrėžta žemės ūkio paskirties žemė8. Tikimasi, kad ūkininkai atidžiai išnagrinės kiekvieną žemėlapį, identifikuos visą žemę, kurioje neūkininkaujama, ir reikalavimų neatitinkančias sklypų dalis, pavyz-džiui, pastatus, ūkio sodybų kiemus, krūmus, kelius, ežerus ir t. t., ir jų neįtrauks į savo paraiškas.

05 Atskirose valstybėse narėse taikomos skirtingos ŽSIS techninės specifikacijos, nes yra įvairių rūšių kontrolinių sklypų (1 lentelę). Toliau pateiktas glaustas pagrindi-nių rūšių apibūdinimas.

8 Žr. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktą.

1 le

ntel

ė Kontrolinių sklypų rūšių charakteristikos

Žemės ūkio paskirties sklypas Kadastro sklypas Ūkininko blokas Fizinis / topografinis blokas

Pagrindiniai ypatumai

– Vienos grupės pasėliai– Vienas ūkininkas

– Vienas arba daugiau ūkininkų

– Pagrįsta nuosavybe– Vienos arba daugiau grupių

pasėliai

– Vienas ūkininkas– Vienos arba daugiau grupių

pasėliai– Nėra natūralių ribų

– Vienas arba daugiau ūkininkų

– Plotas, ribojamas tam tikrų objektų (griovių, gyvatvorių, sienų ir t. t.)

– Vienos arba daugiau grupių pasėliai

Pagrindinis duomenų šaltinis

Ūkininko paraiška Kadastras, žemės registras Ūkininko paraiška Administracinis klasifikavimas

Šaltinis: Europos Audito Rūmai ir Europos Komisija (JRC).

12Įvadas

06 Belgijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje kiekvienas regionas turi savo ŽSIS. Visos kitos valstybės narės turi po vieną ŽSIS, skirtą visai šaliai. Iš viso yra 44 ŽSIS, jose užregistruota daugiau kaip 135 milijonai kontrolinių sklypų (žr. 1 diagramą).

07 Žemės sklypų identifikavimo sistemas valdo valstybės narės, jos atsako už duo-menų, kurie įvedami į šias sistemas, kokybę. Komisija atlieka stebėjimo funkciją. Ji valstybėms narėms teikia konsultacijas ir paramą, atlieka jų ŽSIS veiksmingumo auditą, jei, patikrinus ŽSIS, nustatoma trūkumų, gali atlikti finansinius pataisymus, ir stebi veiksmų planus. Be to, Komisija nustatė ŽSIS kokybės vertinimo sistemą, pagal kurią valstybės narės privalo kasmet patikrinti savo ŽSIS kokybę.

1 di

agra

ma ES ŽSIS pagal rūšis

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis 2014 m. ir 2015 m. ŽSIS kokybės vertinimo ataskaitomis.

Žemės ūkio paskirties sklypas

Kadastro sklypas

Ūkininko blokas

Fizinis / topogra�nis blokas

13Audito apimtis, tikslai ir metodas

08 Šio audito tikslas buvo nustatyti, ar, taikant pagal bendrąją žemės ūkio politiką įdiegtą žemės sklypų identifikavimo sistemą, buvo tinkamai siekiama jos tikslų.

09 Mėginome atsakyti į šį bendrą audito klausimą –ar žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) yra tinkamai valdoma?

10 Norėdami atsakyti į šį klausimą, tikrinome, ar valstybės narės, naudodamos ŽSIS, galėjo patikimai patikrinti ūkininkų deklaruotos žemės matavimą ir tinkamumą finansuoti (I dalis), ar sistemos buvo pritaikytos prie 2014–2020 m. BŽŪP reikalavi-mų, pirmiausia tų, kurie yra susiję su žalinimo įpareigojimais ir poreikiu supapras-tinti politikos įgyvendinimą (II dalis). Galiausiai patikrinome, ar Komisija tinkamai vykdė jai pavestą stebėjimo funkciją (III dalis).

11 Auditą atlikome 2015 m. liepos mėn.–2016 m. balandžio mėn. Surengėme audi-to vizitus į Europos Komisiją ir penkias valstybes nares (Austriją, Vokietiją (Saro kraštą ir Šiaurės Reiną-Vestfaliją), Airiją, Lenkiją ir Jungtinę Karalystę (Škotiją). Šios valstybės narės buvo pasirinktos atsižvelgiant į jose išmokėtas sumas, jų kon-trolinių sklypų sistemas ir mūsų bei Komisijos pastaruoju metu vykdyto audito aprėptį. Norėdami patikrinti sistemoje saugomų duomenų patikimumą, kiekvie-noje valstybėje narėje rengėme pokalbius, analizavome procedūras ir duomenis, tikrinome sklypų imtis. Dalyvaujant nacionalinėms institucijoms, iš viso ekrane9 patikrinome 400 kontrolinių sklypų, iš jų 100 buvo aplankyti vietoje10. Ši imtis buvo atrinkta remiantis rizika, jos paskirtis buvo nustatyti galimas ŽSIS tobulini-mo sritis.

12 Be to, norėdami gauti pagrindinių duomenų ir informacijos apie ŽSIS struktū-rą ir įgyvendinimą, valstybėms narėms nusiuntėme po klausimyną dėl visų 44 skirtingų ŽSIS. Taip pat atlikome dokumentų, kuriuose buvo išdėstyti anksčiau mūsų ir Komisijos atlikto audito metu nustatyti faktai, analizę ir ankstesnių tyrimų peržiūrą. Siekiant išanalizuoti papildomą informaciją apie valstybėse narėse arba regionuose, kuriuose audito metu nebuvo apsilankyta, įdiegtas ŽSIS, atlikome papildomas dokumentų peržiūras. Galiausiai rengėme pokalbius su Komisijos pareigūnais ir nagrinėjome su šia sritimi susijusius dokumentus.

9 Į šį skaičių neįtraukti visi kontroliniai sklypai, ekrane analizuoti Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Čia prieš audito vizitą, vizito metu ir baigus vizitą audito grupė turėjo galimybę naudotis tik pastoviąja ŽSIS versija.

10 Apsilankymų vietoje metu daugiausia vertinta, ar tinkamai nustatoma reikalavimus atitinkanti žemės ūkio paskirties žemė ir ar susijusiose ŽSIS užregistruota informacija atitinka faktinį kontrolinio sklypo statusą.

14I dalisNepaisant didelės pažangos įgyvendinant žemės sklypų identifikavimo sistemas, dar yra ką tobulinti

13 Kad ŽSIS duomenys padėtų siekti nustatyto tikslo ir kad administracinės patikros būtų veiksmingos, ŽSIS duomenys turi būti atnaujinti, patikimi ir išsamūs. Valsty-bės narės turi reguliariai atnaujinti savo ortografines nuotraukas ir tinkamai jas įvertinti. Tais atvejais, kai fotoanalizė yra neaiški, valstybės narės, atsižvelgdamos į rizikos vertinimą ir papildomų kontrolės priemonių sąnaudas, turėtų apsvarstyti galimybę apsilankyti atitinkamuose sklypuose ir tiksliai nustatyti jų maksimalų reikalavimus atitinkantį plotą. Į ŽSIS turėtų būti įtraukta visa žemės tinkamumo finansuoti vertinimo požiūriu svarbi informacija. Kad tolesnio tobulinimo sąnau-das galėtų palyginti su numatoma nauda, Komisija ir valstybės narės taip pat turi rinkti informaciją apie ŽSIS veiksmingumą. Komisijos padedamos valstybės narės taip pat turėtų surinkti informaciją apie ŽSIS veiklos veiksmingumą, kad galėtų palyginti tolimesnę pažangą su numatom nauda.

Įgyvendinant ŽSIS, padaryta didelė pažanga

14 ŽSIS įgyvendinimą valstybėse narėse reguliariai tikrinome rengdami metinius patikinimo pareiškimus. Jei į ŽSIS įtraukta grafinė informacija yra tinkamai atnaujinama ir analizuojama, ŽSIS labai padeda paramos paraiškose išvengti su plotu susijusių klaidų ir nustatyti tokias klaidas. Komisijai rengiant geresnes gaires (žr. 57–59 dalis) ir Komisijai bei valstybėms narėms įgyvendinant veiksmų planus (žr. 60–61 dalis), pastaraisiais keleriais metais nuolat gerėjo valstybių narių ŽSIS duomenų patikimumas. Ėmusis taisomųjų veiksmų, reikalavimų neatitinkantys plotai pašalinti iš kelių valstybių narių ŽSIS, o Komisija atliko reikšmingus finansi-nius pataisymus (žr. 62–64 dalis).

15 Rengdami patikinimo pareiškimus, kasmet vertinome EŽŪGF klaidų lygį. 2014 m., remdamiesi audito metu patikrintomis 183 operacijomis, nustatėme 2,9 % klaidų lygį11. Šis rodiklis buvo artimas 2 % reikšmingumo ribai, tačiau ją viršijo. Su plotu susijusios klaidos sudarė 44 % apskaičiuoto 2014 m. EŽŪGF klaidų lygio. Pusė šių klaidų sudaro mažiau nei 2 %, taigi ir jų poveikis įvertintam klaidų lygiui yra mažas.

Ortografinės nuotraukos dažniausiai būdavo atnaujintos

16 Kad galėtų patikrinti, ar ūkininkams mokama tik už reikalavimus atitinkančią žemės ūkio paskirties žemę, valstybės narės privalo reguliariai atnaujinti savo ŽSIS. Atsižvelgdamos į galimus natūralius arba antropogeninius sklypų pokyčius, valstybės narės daugiausia pastangų deda tam, kad būtų dažnai pateikiamos naujos ortografinės nuotraukos ir kad jos būtų greitai įkeliamos į jų ŽSIS. Tai būti-na norint užtikrinti, kad sistemoje būtų patikimai ir tiksliai rodomos su konkrečia vieta susijusios sąlygos.

11 2014 m. EŽŪGF įvertintas klaidų lygis be kompleksinės paramos buvo 2,2 %

15I dalis. Nepaisant didelės pažangos įgyvendinant žemės

sklypų identifikavimo sistemas, dar yra ką tobulinti

17 Dėl pasenusių ortografinių nuotraukų kyla rizika, kad ŽSIS duomenys nebebus tikslūs. Komisija rekomendavo, kad iš principo ŽSIS duomenų rinkinys turėtų būti atnaujinamas kas 3–5 metus12, taip užtikrinant, kad sistema rodytų faktinę padėtį. Nustatėme, kad didelė ŽSIS saugomų Škotijos sklypų nuotraukų dalis ne visada būdavo atnaujinama kas penkerius metus (žr. 1 langelį).

12 Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, 2014 m. metinė veiklos ataskaita, Galutinė ataskaita, 10 priedas, 3.2 dalis, ABB 03: „Todėl būtina nuolat atnaujinti ŽSIS; šiuo tikslu valstybės narės, atsižvelgdamos į vietovės kaitą (dėl žmonių veiklos arba jos nevykdymo), turėtų apsvarstyti galimybę periodiškai, kas 3–5 metus, atnaujinti ortografines nuotraukas.“

Pasenusių ŽSIS ortografinių nuotraukų pavyzdžiai

Škotijoje aptikome nuotraukų, kurios buvo padarytos 2008–2009 m., taigi buvo daugiau kaip septynerių metų senumo. Valdžios institucijos apskaičiavo, kad daugiau kaip 35 000 į ŽSIS įtrauktų sklypų (6,9 % visų skly-pų) buvo nufotografuoti anksčiau dar iki 2010 m.1

lang

elis

18 Atlikdami auditą, nustatėme gerosios patirties pavyzdžių, susijusių su reguliariu ortografinių nuotraukų įsigijimu, pavyzdžiui, tokių pavyzdžių radome Austrijoje, Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Saro krašte) ir Lenkijoje.

19 Kai kurios valstybės narės dėjo ypatingas pastangas, kad laiku įdiegtų naują ortografinių nuotraukų rinkinį. 2015 m. Šiaurės Reinas-Vestfalija į savo ŽSIS netgi įkėlė ortografines nuotraukas, padarytas tų pačių metų pavasarį (kaip negalutines skaitmenines aeronuotraukas). Taip sparčiai dirbant, padedama užtikrinti siste-mos naujumą ir sumažinti daug laiko trunkančio ir daug pastangų reikalaujančio susigrąžinimo, kai pasikeičia žemės tinkamumas finansuoti, atvejų skaičių. Be to, sistemoje saugomos istorinės ortografinės nuotraukos, kurias galima peržiūrėti norint sužinoti ankstesnę į ŽSIS įtraukto kontrolinio sklypo būklę.

16I dalis. Nepaisant didelės pažangos įgyvendinant žemės sklypų

identifikavimo sistemas, dar yra ką tobulinti

20 Taip pat nustatėme atvejų, kai naujų ortografinių nuotraukų įkėlimas į ŽSIS užtrukdavo ilgiau. Austrijoje šis procesas truko ilgiau kaip metus. Škotijoje ŽSIS atnaujinimas taip buvo labai vilkinamas13, daugiausia dėl fotoanalizę atliekančių darbuotojų trūkumo, taip pat dėl rangovo vėlavimo pateikti naujas ortografines nuotraukas.

Fotoanalizė ne visada buvo patikima ar išsami

21 Norint užtikrinti, kad reikalavimus atitinkanti žemės ūkio paskirties žemė būtų tin-kamai užregistruota ŽSIS, o reikalavimų neatitinkanti žemė – tinkamai pašalinta iš ŽSIS, be reguliaraus ortografinių nuotraukų atnaujinimo, labai svarbu sistemingai ir tiksliai analizuoti naujas ortografines nuotraukas. Atlikti patikimas administra-cines ūkininkų paraiškų patikras nacionalinės institucijos galės tik tada, jei jos gebės tinkamai analizuoti jų gaunamas nuotraukas. Komisija rekomenduoja, kad nacionalinės institucijos, gavusios naujas ortografines nuotraukas, turėtų me-todiškai atlikti fotoanalizę. Viena mokėjimo agentūra, kurioje apsilankėme (Saro krašto), nebuvo įdiegusi tokios metodiškos atvaizdų analizės procedūros.

22 Mums atlikus auditą patvirtinta14, kad atnaujinant ŽSIS atliekama fotoanalizė ne visada būdavo patikima, todėl atitinkamose ŽSIS būdavo užregistruojami netiks-lūs maksimalūs reikalavimus atitinkantys plotai (DRAP). Konkrečiai kalbant, buvo netinkamai nubrėžtos plotų arba akivaizdžiai reikalavimų neatitinkančių elemen-tų ribos (žr. 2 langelį).

13 Iš 160 000 sklypų, kurie buvo nufotografuoti per 2014 m. atliktus skrydžius, iki 2015 m. spalio mėn. buvo sutvarkyti tik 90 000.

14 Šiuo atžvilgiu taip pat žr. mūsų 2014 m. metinę ataskaitą, visų pirma – 7 skyriuje pateiktą 1 rekomendaciją: „valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant į savo ŽSIS duomenų bazes įtraukti patikimą ir atnaujintą informaciją apie žemės ūkio paskirties žemės, ypač daugiamečių ganyklų tinkamumą finansuoti ir plotą, ir sistemingai analizuoti ir naudoti visą turimą administracinių patikrų informaciją, įskaitant ortografines nuotraukas, siekiant išvengti išmokų už netinkamą finansuoti žemę“ (OL C 373, 2015 11 10).



Netinkamo DRAP, kuris galėjo būti nustatytas fotoanalizės būdu, vertinimo pavyzdžiai

Netinkamai įvertintas reikalavimų neatitinkantis plotas

Saro krašte aptikome sklypų, kurie buvo užregistruoti kaip visiškai atitinkantys reikalavimus, tačiau iš tikrųjų iš naujai gautų nuotraukų akivaizdžiai buvo matyti, kad daugelis jų neatitiko reikalavimų (buvo apaugę).

2 la

ngel

is

Saro krašto ŽSIS pateikiamas vaizdas:

© Sa

ro kr

ašto

mok

ėjim

o age

ntūr

a

Vietoje nustatyta padėtis:

Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai.

© Šk

otijo

s mok

ėjim

o age

ntūr

a

Škotijoje aptikome reikalavimų neatitinkančių plotų, kurie buvo netinkamai užregistruoti ŽSIS. Į ŽSIS kaip vi-siškai atitinkantis reikalavimus buvo įtrauktas kontrolinis sklypas, iš dalies sudarytas iš stataus šlaito ir uolėtos žemės ir neturintis žaliosios dangos. Raudonomis rodyklėmis nurodyti kai kurie probleminiai plotai.



23 Kartais vien tik fotoanalizės nepakanka, kad, remiantis ortografinėmis nuotrauko-mis, būtų galima tiksliai nustatyti žemės tinkamumą finansuoti. Jei atvejis susijęs su ariamąja žeme arba lygumų žolynais, taikant fotoanalizę paprastai galima patikimai nustatyti reikalavimus atitinkantį plotą, kuris turėtų būti užregistruotas ŽSIS. Tačiau tam tikros rūšies žolynų, pavyzdžiui, miškinguose plotuose arba aukš-tikalnėse esančių ganyklų, atveju tai galima padaryti ne visada (žr. 3 langelį).

Netinkamai pašalinti reikalavimų neatitinkantys elementai

Austrijoje buvo netinkamai nubrėžtos vieno ežero ribos. Į sklypo maksimalų reikalavimus atitinkantį plotą taip buvo įtrauktas namas.

Airijos ŽSIS, ūkininkui pateikus informaciją apie ploto pasikeitimą, buvo nurodyta, kad sklypo maksimalus reikalavimus atitinkantis plotas yra 1,4 ha, nors tame sklype buvo ūkio sodybos kiemas ir pašiūrė, taigi sklypas visiškai neatitiko reikalavimų.

Šiaurės Reine-Vestfalijoje taip pat aptikome tikslaus maksimalaus reikalavimus atitinkančio ploto nustatymo trūkumų.

2 la

ngel

is

© A

ustri

jos m

okėj

imo a

gent

ūra (

AMA)



Vienos fotoanalizės ne visuomet pakanka

Škotijoje aptikome sklypų, kurie buvo deklaruoti kaip miškingos ganyklos (žr. kairėje pateiktą ŽSIS vaizdą), tačiau iš tikrųjų neatitiko išmokos reikalavimų, nes juose nebuvo ganoma arba jie apskritai nebuvo tinkami ganyti, nes juose nebuvo žolės (žr. dešinėje pateiktą ŽSIS vaizdą). Tai buvo galima patvirtinti tik apsilankius vietoje. Sklypai buvo netinkamai įtraukti į maksimalų reikalavimus atitinkantį plotą ir praeityje jiems buvo skirtos išmokos.

3 la

ngel

is

Škotijos ŽSIS pateikiamas vaizdas:

© Šk

otijo

s mok

ėjim

o age

ntūr

a


Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai.

Škotijos ŽSIS pateikiamas vaizdas:

© Šk

otijo

s mok

ėjim

o age

ntūr

a


Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai.



24 Kilus abejonių, ar sklypas (visų pirma, jei jame auga žolynai) iš tikrųjų naudoja-mas žemės ūkio tikslais, kai kurių valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos įsitikinti ekrane atliekamos fotoanalizės teisingumu, atnaujinimo proceso metu rengia apsilankymus vietoje. Šiuo atžvilgiu atkreipėme dėmesį į Austrijos (aukšti-kalnių ganyklos) ir Škotijos pastangas, tačiau pastebėjome ir tai, kad pastarajame regione dar neatlikta daugybė vizitų (daugiau kaip 76 000 žemės apžiūros vizitų), kurie buvo suplanuoti siekiant užtikrinti, kad ŽSIS informacija būtų atnaujinta, tačiau – daugiausia dėl išteklių trūkumo – dar nebuvo atlikti.

25 Nors specialūs apsilankymai vietoje yra vienintelis metodas, kuriuo galima užti-krinti tikslumą, kai fotoanalizė nėra aiški, jie kainuoja. Todėl, papildomo tikslu-mo užtikrinimo sąnaudas palyginant su numatoma nauda išmokų tvarkingumo požiūriu, reikėtų atidžiai suplanuoti jų skaičių ir mastą.

Tam tikrais atvejais sklypo tinkamumas finansuoti priklauso nuo to, ar po medžiais yra žolės arba kitokios auga-lijos, pavyzdžiui, paparčių, dygliakrūmių arba stambialapių šakių. Kaip tai pasitvirtino Airijoje, ypatingais atve-jais dėl to gali labai pasikeisti tinkamumo finansuoti vertinimas, tačiau fotoanalizės būdu to nustatyti negalima.

Stambialapiai šakiai su žole po jais (Airijoje tai atitinka arba iš dalies atitinka reikalavimus)

Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai

Stambialapiai šakiai be žolės po jais (Airijoje tai neatitinka reikalavimų)

Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai

Su sklypais, kuriuose auga žolynai, susijusių trūkumų aptikome Austrijoje ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje.

3 la

ngel

is



Ne visada patikimai taikyta pro rata sistema

26 Valstybės narės savo žemės sklypų identifikavimo sistemose kontroliniams sklypams, kuriuose auga daugiamečiai žolynai ir kuriuose yra ir reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės, ir reikalavimų neatitinkančių natūralių elementų, pavyzdžiui, brūzgynų, medžių, uolų, krūmų arba vikšrių, gali taikyti pro rata sistemą. Norėdamos kontroliniuose sklypuose nustatyti tinkamus finan-suoti plotus, valstybės narės nustato įvairias procentines tinkamumo finansuoti normas, nuo kurių savo ruožtu priklauso išmoka15. Tai daroma siekiant supapras-tinti tinkamų finansuoti plotų nustatymą sklypuose, kuriems taikytina tiksli reika-lavimų atitikties norma nėra savaime aiški. Dirbtiniai statiniai, pavyzdžiui, pasta-tai, nuolatinės gatvės arba betoninės sienos, nepriklauso šiai kategorijai, tačiau, prieš taikant pro rata sistemą, jie turi būti išskirti ir turi būti nubrėžtos jų ribos.

27 Pagal pro rata sistemą, norint patikimai tiksliai nustatyti reikalavimus atitinkan-čius plotus, fotoanalizės ar automatinio vertinimo be jokio komentaro arba, ten kur būtina, patvirtinimo vietoje paprastai nepakanka patikimai nustatyti reika-lavimus atitinkančius žemės plotus. Atlikdami auditą, surengėme vizitus į keletą Austrijoje esančių aukštikalnių sklypų16 ir Airijoje esančių bendrai naudojamų sklypų17, kurioms buvo taikomas pro rata vertinimas. Apsilankę vietoje, nustatėme, kad nacionaliniams inspektoriams ir (arba) fotoanalizę atliekantiems asmenims buvo sunku nuosekliai braižyti sklypų ribas, taikyti tinkamumo finansuoti koefi-cientų intervalą ir nustatyti konkrečiam sklypui taikytinas tinkamumo finansuoti procentines normas (žr. 4 langelį). Nacionalinės institucijos neparengė tinkamų rizikos valdymo strategijų, pavyzdžiui, išsamių aiškinamųjų pro rata sistemos žinynų, kuriuose būtų pateiktas aiškus kiekvieno intervalo aprašymas ir su juo susiję vertinimo kriterijai, numatyti apsilankymai vietoje visais abejotinais atvejais arba papildomos techninės priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai išspręsti šias problemas.

28 Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės turėtų labai atsargiai vertinti žoly-nus, kurių tinkamumo finansuoti koeficientas yra mažesnis kaip 50 % ir sudaro didelę savaiminę klaidų riziką18. Austrijoje buvo įdiegta sistema, pagal kurią skaičiuojamas kalnų vietovėse esančių ganyklų, kuriose yra medžių, akmenų ir ki-tokių nuolaužų, plotai. Pagal Austrijos ir Airijos pro rata sistemas leidžiama taikyti mažus tinkamumo finansuoti koeficientus (žr. 5 langelį).

15 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 10 straipsnis.

16 Penkios aukštikalnių ganyklos, esančios Žemutinėje Austrijoje, Štirijoje, Zalcburge ir Aukštutinėje Austrijoje.

17 Keturi bendrai naudojami sklypai Airijoje, kurie paprastai yra didesnės daugiau kaip vienam asmeniui priklausančios ganyklos dalys. Kiekvienam dalininkui priklauso menama viso ploto dalis.

18 JRC, Techninės pro rata sistemos taikymo daugiamečiams žolynams gairės, DS-CDP-2015-06 final.



Netinkamų pro rata vertinimų pavyzdžiai, atskleidžiantys ŽSIS vaizdų trūkumus

Audito vizito metu įvertinę vieną Airijoje esantį sklypą, kuriame auga žolynai – daugiausia krūmai, medžiai, paparčiai ir šiliniai viržiai – ir kuris ŽSIS buvo užregistruotas kaip 90 % atitinkantis reikalavimus, nustatėme, kad jo atitiktis reikalavimas tėra 70 %, todėl atitinkama išmokos dalis galėjo būti per didelė.

Sklypų, kuriems nustatyti maži tinkamumo finansuoti koeficientai, pavyzdys

Austrijos ŽSIS buvo užregistruotas miškingoje vietovėje esantis kontrolinis sklypas, kuriame po medžiais auga šiek tiek žolės, ir jam nustatytas 21 % atitikties reikalavimams koeficientas. Nuvykę į vietą išsiaiškinome, kad šis koeficientas yra per didelis.

4 la

ngel

is5

lang

elis

Airijos ŽSIS pateikiamas vaizdas:

Austrijos ŽSIS pateikiamas vaizdas:

© A

irijo

s mok

ėjim

o age

ntūr

a (DA

FM)

© A

ustri

jos m

okėj

imo a

gent

ūra (

AMA)



Šalti

nis: E

urop

os A

udito

Rūm

ai.Ša

ltinis

: Eur

opos

Aud

ito R

ūmai



Pusiau automatinės nustatymo priemonės buvo bandomos, tačiau dar nebuvo naudojamos

29 Vienas iš būdų sumažinti netinkamo reikalavimus atitinkančio ploto užregistravi-mo ŽSIS riziką ir gauti objektyvesnius rezultatus yra parengti ir taikyti automati-nio pokyčių nustatymo priemones. Tokia ortografinėmis nuotraukomis pagrįsta programinė įranga gali padėti atlikti fotoanalizę nustatydama kontūrus, objektus, tekstūrą arba sąryšius su gretimais segmentais. Valstybės narės, kaip antai Aus-trija ir Airija, apsvarstė galimybę taikyti įvairias tokias priemones ŽSIS duomenų analizės tikslais. Nors bandymai dar nebaigti (žr. 6 langelį), pritariame jų siekiui nuolat didinti duomenų patikimumą ir taikyti novatoriškas technologijas, kurio-mis būtų padidintas patikimumas ir sumažintos administracinės sąnaudos.

Pusiau automatinių nustatymo priemonių taikymo Austrijoje rezultatai

Austrijoje neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo patikrinti Vienoje veikiančio Gamtos išteklių ir gam-tos mokslų universiteto sukurtos pusiau automatinės nustatymo priemonės patikimumą. Rezultatus, gautus remiantis Austrijos ŽSIS užregistruotais reikalavimus atitinkančiais plotais (kairysis atvaizdas), palyginus su re-zultatais, gautais taikant pusiau automatinę nustatymo priemonę (dešinysis atvaizdas), matyti didelių skirtumų.

6 la

ngel

is

Šaltinis: ©Atzberger, C., The current capabilities of (semi-)automatic determination of pasture grazing areas using remo-te sensing („Dabartinės (pusiau) automatinio ganyti tinkamų plotų nustatymo taikant nuotolinę patikrą galimybės“), Viena, 2014 m.



Į kai kurias ŽSIS buvo įtraukta informacija, įrodanti jog žemės sklypas iš tikrųjų priklauso ūkininkui

30 Kad įgytų teisę į žemės ūkio išmoką, ūkininkai turi disponuoti deklaruotu plotu (t. y. pasinaudodami nuosavybės arba nuomos teisėmis). Jei ūkininkų nebūtų prašoma pateikti juridinių teisių į jų deklaruojamą žemę įrodymų, kiltų rizika, kad jiems būtų mokama už žemę, kuria jie nedisponuoja, pavyzdžiui, valstybinę žemę arba kitiems subjektams priklausančią privačią žemę. Nors pagal ES teisės aktus to nereikalaujama, manome, kad, kai tai įmanoma ir ekonomiškai veiks-minga, gera praktika būtų į ŽSIS taip pat įtraukti informaciją apie tai, ar ūkininkas disponuoja sklypais, taip valstybėms narėms suteikiant galimybę tokią infor-maciją sistemingai palyginti su paramos paraiškomis, kaip tai daroma Škotijoje (žr. 7 langelį).

Geroji patirtis, susijusi su teisės naudoti žemę įrodymų tikrinimu

Škotijoje visi deklaruoti nuosavybės arba teisės naudoti sklypus pasikeitimai turi būti patvirtinti atitinkamais pagrindžiamaisiais dokumentais, pasirašytais abiejų perleidimo šalių. Dėl visų naujai deklaruojamų sklypų atitinkamai turi būti pateiktas patvirtinamasis dokumentas, kuriuo įrodoma teisė naudoti žemę. Škotijos ŽSIS yra saugoma informacija apie žemės nuosavybę ir (arba) nuomos sutartis.

7 la

ngel

is

31 Likusiose keturiose audito metu tikrintose valstybėse narėse pateikti nuosavy-bės, nuomos arba kitų teisių į deklaruojamą žemę įrodymus ūkininkai privalo tik retais atvejais, todėl jos ne visada gali būti tikros, kad ūkininkai visiškai ir teisėtai disponuoja tų valstybių narių ŽSIS užregistruotais kontroliniais sklypais. Austrijoje ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje aptikome atvejų, kai ūkininkai nedisponavo sklypų dalimis, besiribojančiomis su miškingomis vietovėmis arba pakelėmis, tačiau šios sklypų dalys vis vien buvo deklaruojamos ir už jas buvo mokama. Kaip papildo-mas informacijos šaltinis nebuvo naudojama į ŽSIS jau įtraukta susijusi žemės registro informacija.



Trūksta informacijos visapusiškai įvertinti ŽSIS įgyvendinimo ekonominį veiksmingumą

32 Pagrindinės ŽSIS funkcijos – nustatyti žemės ūkio paskirties žemės vietą, identi-fikuoti ją ir nustatyti jos kiekį. Kaip aprašyta 16–29 dalyse, valstybės narės skiria daug finansinių išteklių savo ŽSIS diegimui, valdymui ir atnaujinimui. Todėl pa-mėginome iš valstybių narių ir Komisijos surinkti informaciją apie ŽSIS sąnaudas. Valstybės narės negalėjo pateikti patikimos ir palyginamos informacijos apie sąnaudas. Joms buvo sunku kiekybiškai įvertinti bendras savo ŽSIS investicines sąnaudas, metines ŽSIS valdymo sąnaudas ir atskirų elementų, pavyzdžiui, ŽSIS atnaujinimo proceso, įvairių ŽSIS sluoksnių arba kokybės vertinimo, sąnaudas. Todėl valstybės narės nėra pajėgios įvertinti sistemos tobulinimo ekonominio veiksmingumo.

33 Komisija turi informacijos apie ŽSIS įsteigimą naujose valstybėse narėse ir nuo-traukoms skirtas sąnaudas. Tačiau, Komisija neprašė, kad valstybės narės pateiktų tokią informaciją, ir nekonsultavo, kaip užtikrinti, kad būtų pateikta patikima ir palyginama informacija. Taigi Komisija negali tinkamai įvertinti sąnaudų, susijusių su naujais sistemos reikalavimais arba politikos pažanga.

26II dalisŽemės sklypų identifikavimo sistema buvo patobulinta, kad atitiktų BŽŪP reformos reikalavimus

34 Norint užtikrinti atitiktį naujiesiems 2014–2020 m. BŽŪP reikalavimams, būtina patobulinti valstybių narių ŽSIS. Šie pakeitimai daugiausia susiję su naujaisiais pri-valomais žalinimo reikalavimais, pagal kuriuos visoje ES prie bazinės išmokos už tam tikrą praktiką, kuri gali būti naudinga klimatui ir aplinkai, gali būti pridedama dar 30 %. Išanalizavome, kiek ŽSIS gali padėti stebėti šiuos žalinimo reikalavimus. Šiuo atžvilgiu taip pat išnagrinėjome savanorišką tam tikrų pagal kompleksinės paramos ir kaimo plėtros schemas saugomų kraštovaizdžio elementų įtraukimą į kai kurių valstybių narių ŽSIS. Be to, kadangi vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų yra supaprastinti BŽŪP, kad taikant ne tokias sudėtingas taisykles būtų galima gauti geresnius rezultatus, taip pat išanalizavome Komisijos pastangas šiuo atžvilgiu.

Valstybės narės palaipsniui pritaikė ŽSIS žalinimui, tačiau procesas dar nebaigtas

35 Pagal naująją 2014–2020 m. bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) pradėtos mokėti išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Norėdami gauti šias išmokas, ūkininkai privalo išsaugoti daugiamečius žolynus, taikyti pasėlių įvairini-mo praktiką ir dalį ariamosios žemės skirti ekologiniu požiūriu svarbiomis vieto-vėmis (EPSV)19 (žr. 2 diagramą).

36 Nors ŽSIS gali būti veiksminga daugiamečių žolynų ir kai kurių ekologiniu požiū-riu svarbių vietovių stebėjimo priemonė (žr. 37–41 dalis), ji mažiau tinkama stebė-ti, kaip laikomasi trumpiau taikomų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl pasėlių įvairinimo (žr. 2 diagramą). Todėl ŽSIS nėra tinkama priemonė, kad mokėjimo agentūra galėtų administracinėmis priemonėmis patikrinti, ar pasėlių įvairinimo praktika iš tikrųjų buvo taikoma.

19 Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013.

27II dalis. Žemės sklypų identifikavimo sistema buvo patobulinta,

kad atitiktų BŽŪP reformos reikalavimus

2 di

agra

ma Žalinimas: pagrindinių aspektų apžvalga

ŠŠaltinis: Europos Komisija.

30 % tiesioginių išmokų paketo skiriama trijų rūšių pagrindinei praktikai:

Lygiavertiškumas: valstybės narės gali nuspręsti, kad vietoj šių trijų rūšių praktikos ūkininkai gali taikyti lygiavertę praktiką (pavyzdžiui, vietoj pasėlių įvairinimo praktikos taikyti sėjomainą).

Ne mažiau kaip 5 % žemės ūkio valdoje esančios ariamosios žemės ploto laikymas ekologiniu požiūriu svarbia vietove: √ taikoma tik ūkiams, kuriuose yra daugiau kaip 15 hektarų ariamosios žemės; √ 2017 m. Komisijai parengus ataskaitą ir pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ši santykinė dalis gali būti padidinta iki 7 %; √ EPSV gali sudaryti: laukų ribos, apsauginės juostos, pūdymai, kraštovaizdžio elementai, įveisto miško plotai, žemės pylimai, tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos plotai, azotą �ksuojančiais pasėliais užsodinti plotai, trumpos rotacijos želdinių plotai, agrarinės miškininkystės plotai, prie miško pakraščių esančios juostos.

Pasėlių įvairinimas: √ jei valdoje esančios ariamosios žemės plotas didesnis kaip 10 hektarų – ne mažiau kaip 2 rūšių pasėliai; √ jei valdoje esančios ariamosios žemės plotas didesnis kaip 30 hektarų – ne mažiau kaip 3 rūšių pasėliai; √ pagrindiniams pasėliams neturi būti skirta daugiau kaip 75 % ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių pagrindiniams pasėliams kartu neturi būti skirta daugiau kaip 95 % ariamosios žemės ploto.

Daugiamečių žolynų išlaikymas: √ draudimas arti nustatytus plotus; √ nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu nustatyta santykinė dalis, taikant 5 % lankstumo ribą.



Valstybių narių atliekamo daugiamečių žolynų identifikavimo trūkumai

37 Plačiai pripažįstama, kad daugiamečiai žolynai daro teigiamą poveikį aplinkai ir turėtų būti saugomi. Tai žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri ne mažiau kaip penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą20. Galimybė dau-giamečius žolynus paversti ariamąja žeme ribojama teisės aktais. Siekiant, kad reikšmingai nesumažėtų daugiamečių žolynų plotai, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog daugiamečių žolynų dalis visame ūkininkų deklaruojamame žemės ūkio paskirties žemės plote nesumažėtų daugiau kaip 5 %21.

38 Gerosios patirties pavyzdį aptikome Saro krašte: čia, naudojant atskirą ŽSIS posluoksnį, pačiu detaliausiu lygmeniu galima sekti ir stebėti atskirų sklypo komponentų virtimą daugiamečiais žolynais, pavyzdžiui, sklypų padalinimo arba sujungimo atvejais. Tačiau kitose penkiose aplankytose valstybėse narėse (re-gionuose) grėsė rizika, kad dėl netinkamo stebėjimo ir neišsamių ŽSIS saugomų pirminių duomenų gali likti nepastebėti esamų daugiamečių žolynų arba žemės, kurią numatoma paversti daugiamečiais žolynais, pokyčiai (žr. 8 langelį).

EPSV sluoksnį valstybės narės dar tik rengė

39 Pagal naujus teisės aktus, kad galėtų patikrinti, ar ūkininkai laikėsi jiems nustatyto įpareigojimo, kuriuo paprastai reikalaujama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 5 % jų plotų būtų laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, iki 2018 m. valsty-bės narės atskirame savo ŽSIS sluoksnyje privalo užregistruoti visas nuolatines ekologiniu požiūriu svarbias vietoves22.

40 Nuo 2016-ųjų paraiškų teikimo metų paramos gavėjų pateikiamoje grafinėje me-džiagoje turi būti nurodyta ankstesniais metais nustatytų EPSV, įskaitant nenuo-latines, rūšis, dydis ir vieta23. Kad įvykdytų šį įpareigojimą, iki 2018 m. valstybės narės turės į savo ŽSIS įdiegti bazinį EPSV sluoksnį. Komisijos gairėse reikalauja-ma, kad nuo pirmųjų metų (2015 m.) į EPSV sluoksnį būtų įtrauktos visos valsty-bės narės atrinktos galimos EPSV, kurios, numatoma, ne mažiau kaip trejus metus išliks nepakitusios24. Šiuo Komisijos išaiškinimu siekiama užtikrinti, kad palaipsniui būtų parengtas ir 2018 m. jau be jokių apribojimų veiktų EPSV sluoksnis.

20 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punktas.

21 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 straipsnio 2 dalis.

22 Pavyzdžiui, siekiant apskaičiuoti šį procentinį dydį, ūkininkui priklausančiame plote esantys kraštovaizdžio elementai tiesiogiai neįtraukiami, tačiau, taikant svorinius daugiklius, perskaičiuojami į hektarus.

23 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 17 straipsnio 4 dalis (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

24 Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Gairės dėl EPSV sluoksnio (DSCG/2014/31 final, 1 red.).



41 Mums atliekant apklausą, daugelis valstybių narių (regionų) (26 iš 44) mus infor-mavo, kad jos (jie) į savo ŽSIS jau iki galo įdiegė EPSV sluoksnį, o dar 18 valstybių narių (regionų) nurodė, kad ketina tai padaryti iki 2018 m., kaip reikalaujama pagal reglamentą. Aplankytose valstybėse palaipsniui atliekamas visų nuolatinių ekologiniu požiūriu svarbių vietovių, esančių ariamojoje žemėje arba šalia jos, skaitmeninimas. Tačiau Škotija savo ŽSIS dar nesuskaitmenino nė vienos EPSV, o Šiaurės Reinas-Vestfalija dar ne visais atvejais tinkamai nustatė EPSV kategorijas ir jų dydžius, dėl to buvo atlikta klaidingų skaičiavimų, nes tam tikriems elemen-tams, pavyzdžiui, gyvatvorėms arba lauko giraitėms, taikomi skirtingi koeficien-tai25. Airijoje, į ŽSIS diegdamos EPSV sluoksnį, apimantį nuolatinius kraštovaizdžio elementus, EPSV elementų, tokių kaip gyvatvorių ir drenažo griovių, vietai nu-statyti valdžios institucijos nusprendė naudoti kitokį, nacionalinės kartografijos agentūros rengiamą informacijos rinkinį. Kadangi šis sluoksnis techniniu požiūriu neatitinka dabartinio Airijos ŽSIS sluoksnio, į ŽSIS įtrauktų EPSV elementų ribos ir elementus žyminčios daugiakampės figūros pasislinko, dėl to tapo sunku tiksliai nustatyti jų vietą.

25 Žr. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedą; pavyzdžiui, 1 m2 gyvatvorės (perskaičiavimo koeficientas – 5, svorinis daugiklis – 2) laikomas 10 m2 dydžio ekologiniu požiūriu svarbia vietove, o 1 m2 lauko giraitės (svorinis daugiklis – 1,5) – tik 1,5 m2 EPSV.

Daugiamečių žolynų stebėjimo trūkumai

Norint nuspręsti, ar ariamoji žemė tapo daugiamečiais žolynais (taip atsitinka tuo atveju, jei penkerius metus arba ilgiau ji daugiausia buvo naudojama žolei ir kitokiems žoliniams pašarams auginti, nepaisant to, kad buvo suarta ir užsėta kitos rūšies žoliniais pašarais), būtina, remiantis ŽSIS, kiekvienais metais stebėti žemės ūkio paskirties sklypų naudojimą.

Neužtikrinta galimybė atsekti penkerių metų pertvarkymo laikotarpį

Austrijoje, jei kontrolinis sklypas perleidžiamas kitam ūkininkui arba pasikeičia jo dydis, jo sąryšis su ankstes-niais metais nutrūksta. Todėl prarandama galimybė žemės sklypų identifikavimo sistemoje patikimai nustatyti žemės statusą ir nenustatomi galimi žolynai. Tas pats pasakytina apie Lenkiją ir Škotiją, nes į šių valstybių narių ŽSIS neįtraukiama informacija apie nedaugiamečių žolynų amžių (pavyzdžiui, antruosius arba trečiuosius metus želiančią žolės dangą). Todėl valdžios institucijos negali stebėti sklypų, kuriuose auga žolynai, ir užti-krinti, kad pasibaigus penkerių metų ciklui, jie iš naujo būtų užregistruoti žemės sklypų identifikavimo siste-moje kaip daugiamečiai žolynai. Panaši padėtis yra Airijoje.

ŽSIS nenurodoma tiksli daugiamečių žolynų vieta

Šiaurės Reine-Vestfalijoje paprastai nėra įmanoma išskirti kontroliniame sklype esančių daugiamečių žolynų ir ariamosios žemės. Į ŽSIS nebuvo perkelti ūkininkų parengti žemės ūkio paskirties žemės brėžiniai, pateikti kartu su paraiška paramai gauti, nebuvo galima atsekti tikslios daugiamečių žolynų ir galimų daugiamečių žolynų plotų formos.

8 la

ngel

is



Pagal kompleksinės paramos arba agrarinės aplinkosaugos schemą saugomų kraštovaizdžio elementų registravimo trūkumai

42 EPSV apsauga yra kitų politikos krypčių arba priemonių tąsa siekiant paskatinti aplinkai palankesnę žemės ūkio praktiką, pavyzdžiui, kompleksinės paramos arba agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymą pagal kaimo plėtros sistemą. Laiky-damosi šių taisyklių, valstybės narės nustatė aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų vietovių ir tam tikrų rūšių kraštovaizdžio elementų (pavyzdžiui, krūmų, medžių, apsauginių juostų arba lauko giraičių) apsaugos standartus.

43 Pagal dabartinį ES teisinį pagrindą, žemės sklypų identifikavimo sistemose valstybės narės neprivalo kartografuoti pagal kompleksinės paramos schemas saugomų kraštovaizdžio elementų. Nepaisant to, Europos Audito Rūmams atlikus apklausą, 28 valstybės narės (regionai) nurodė, kad jos (jie) tai jau padarė pagal savo nacionalinės teisės aktus. 16 valstybių narių (regionų) pranešė, kad šie ele-mentai dar ne iki galo užregistruoti ŽSIS. Trys iš penkių aplankytų valstybių narių savo ŽSIS registravo kraštovaizdžio elementus, saugomus pagal kompleksinės paramos schemą. Tinkamas tokių elementų identifikavimas ir registravimas ŽSIS naudingas tuo, kad taip suteikiama galimybė atsekti galimus pasikeitimus arba reikalavimų nesilaikymo atvejus, įskaitant draudžiamą tokių elementų pašalinimą arba sunaikinimą per tam tikrą laiką, be to, taip būtų veiksmingai padedama at-likti administracines kryžmines patikras. Tas pats pasakytina apie valstybes nares (pavyzdžiui, Austriją), kuriose už tam tikrų rūšių kraštovaizdžio elementus moka-ma agrarinės aplinkosaugos ir klimato apsaugos pagalba. Nustatėme trūkumų, susijusių su tinkamu tokių elementų identifikavimu ir registravimu Austrijos ir Vokietijos ŽSIS (žr. 9 langelį). Iš to, kokių sunkumų patiriama ŽSIS diegiant patiki-mus kraštovaizdžio elementų sluoksnius, galima spręsti, kokie uždaviniai laukia diegiant išsamų ir veiksmingą EPSV sluoksnį.



Netinkamo kraštovaizdžio elementų identifikavimo ir registravimo pavyzdžiai

Šiaurės Reine-Vestfalijoje ne visada buvo tinkamai nubrėžtos pagal kompleksinės paramos schemą saugo-mų kraštovaizdžio elementų ribos. Kai kurios toliau parodytų (apibrėžta oranžine spalva) atmestų kraštovaiz-džio elementų dalys, pavyzdžiui, lauko giraitės arba medžių eilės, iš tikrųjų atitiko reikalavimus, o kai kurie kiti tokios pat rūšies kraštovaizdžio elementai nebuvo užregistruoti.

9 la

ngel

is

© Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmai

Austrijoje mokėjimo agentūra mišku apželdinto ploto juostas paprastai registruodavo kaip kraštovaizdžio ele-mentus (mėlynu trikampiu pažymėta lauko giraitė), nors tokios juostos yra sudedamoji šalia esančių miškų dalis. Paprastai tai reiškia, kad ūkiai, kuriuose dirbama greta esanti žemės ūkio paskirties žemė, neturi teisių į šiuos elementus, ir kad dėl to jie neatitinka pagal agrarinės aplinkosaugos schemą taikomų pagalbos reikalavimų.

© Austrijos mokėjimo agentūra (AMA)



Paprastinimas yra vykdomas, tačiau tebėra sunkus uždavinys

44 Paprastinimas yra pagrindinis Komisijos tikslas26. Jos nuomone, norint padaryti žemės ūkio ekonomiką konkurencingesnę, išsaugoti ir kurti darbo vietas ir paska-tinti tvarią kaimo vietovių plėtrą, būtina supaprastinti BŽŪP27. Iš principo paprasti-nimas turėtų būti taikomas ir ŽSIS.

45 Kartu su žalinimo reikalavimais specialiais reglamentais28 buvo priimtas naujas su ŽSIS susijęs taisyklių rinkinys. Į šį rinkinį įeina valstybėms narėms taikomi papil-domi reikalavimai (pavyzdžiui, privaloma geoerdvinė paramos paraiška, daugiau ŽSIS sluoksnių (žr. I priede pateiktą privalomų ŽSIS sluoksnių sąrašą) ir sutei-kiamos tam tikros galimybės (t. y. stabilumo ribinė vertė, 100 medžių taisyklė). Galiausiai reikia pasakyti, kad dėl naujų reikalavimus atitinkančios žemės katego-rijų įtraukimo kyla papildomų su ŽSIS susijusių sunkumų, nes skiriasi nustovėjusi vietos praktika.

Geoerdvinė paramos paraiška – naudinga priemonė

46 Norėdamos identifikuoti visus vieno paramos gavėjo naudojamus žemės ūkio paskirties sklypus ir tvarkyti atitinkamus erdvinius ir raidinius skaitmeninius duo-menis, iki 2018 m. valstybių narių institucijos visiems paramos gavėjams privalo pateikti iš anksto nustatytą geoerdvinės paramos paraiškos formą ir atitinkamą grafinę medžiagą29. Mums atliekant apklausą dėl ŽSIS, 33 valstybės narės (regi-onai) mums nurodė, tokia sistema, kurią naudojant galima nustatyti, kaip visos paramos paraiškos erdviniu požiūriu atitinka ŽSIS saugomą informaciją, jau yra įdiegta. Likusiose 11-oje valstybių narių / regionų30 tokia sistema (dar) nebuvo įdiegta.

47 Iš principo artimiausiu metu ūkininkai savo paramos paraiškas turėtų pradėti teikti taikydami geoerdvinius metodus, t. y. jų sklypų padėtis ir dydis turėtų būti nustatomi remiantis į ŽSIS įkeltais vaizdais. Tačiau nuo 2018 m. kai sistema turės būti visiškai įdiegta, jei naudos gavėjai negalės to padaryti, nacionalinės ar regi-oninės institucijos turės arba suteikti techninę pagalbą, arba parūpinti paraiškos paramai formas ir institucijos turės užtikrinti, kad deklaruoti žemės plotai būtų suskaitmeninti.

26 Žr. http://www.consilium.europa.eu/en/policies/cap-simplification.

27 Žr. http://ec.europa.eu/agriculture/simplification/index en.htm.

28 Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014.

29 Reglamento (ES) Nr. 809/2014 17 straipsnis.

30 Šiame paveiksle pateikti aštuoni Vokietijos regionai.

http://www.consilium.europa.eu/en/policies/cap-simplification



http://ec.europa.eu/agriculture/simplification/index





48 Iš mūsų audito metu nustatytų faktų matyti, kad pradėjus naudoti geoerdvines paramos paraiškas, gerokai padidėjo ŽSIS saugomos informacijos kokybė (pavyz-džiui, taip atsitiko Austrijoje ir Saro krašte). Atliekant administracines patikras, iš karto nustatomi daliniai kontrolinių ir (arba) žemės ūkio paskirties sklypų sutapi-mai arba sklypų ribų neatitiktys ir pateikiami klaidų kodai. Šiuo atžvilgiu Lenkija taip pat jau parengė elektroninę geoerdvinių paramos paraiškų sistemą, sutei-kiančią galimybę paraiškas teikti internetu. Tačiau 2015-aisiais paraiškų teikimo metais elektriniu būdu pateikta mažiau kaip 1 % paraiškų, nes Lenkijos ūkininkai pirmenybę teikė įprastoms popierinėms paraiškoms.

Aplankytos valstybės narės nusprendė netaikyti stabilumo ribinės vertės

49 Naujas 2014–2020 m. BŽŪP sistemos komponentas – valstybėms narėms suteikta galimybė neatnaujinti savo ŽSIS, jei skirtumas tarp kontrolinio sklypo naujojo DRAP ir anksčiau apskaičiuoto DRAP yra mažesnis nei 2 % (vadinamoji stabilumo ribinė vertė)31. Šia nauja taisykle siekiama supaprastinti administracinę ŽSIS prie-žiūrą. Tačiau Komisija valstybėms narėms suteikė gaires32, kuriose nurodoma, kad nors teisiniu požiūriu, jei minėtas skirtumas yra mažesnis kaip 2 %, atnaujinti ŽSIS nėra būtina, vis vien rekomenduojama tai padaryti (pavyzdžiui, neįtraukti reikala-vimų neatitinkančių DRAP dalių), jei tinkamuose finansuoti žemės plotuose buvo padaryti žymūs pokyčiai33, nepaisant to, ar skirtumas yra mažesnis nei 2 % ribinės vertės. Nei viena iš audito metu aplankytų valstybių narių nepasirinko taikyti 2 % stabilumo ribinę vertę.

Neprivalomos 100 medžių taisyklės taikymas – sudėtingas uždavinys

50 Į naująją BŽŪP sistemą įtrauka nuostata, kad plotai, kuriuose esančioje žemės ūkio paskirties žemėje yra pavienių medžių, dabar laikomi atitinkančiais reika-lavimus, jei viename hektare yra ne daugiau kaip 100 medžių ir jei žemės ūkio veikla juose gali būti vykdoma panašiu būdu kaip ir to paties ploto sklypuose be medžių34. Ganymui (ėdinėti) tinkami medžiai į 100 medžių ribinę vertę neturėtų būti įskaičiuojami. Remiantis Komisijos aiškinimu, ganymui tinkami medžiai yra tokie, kurie ūkiniams gyvūnams yra visiškai pasiekiami kaip pašaras. Mūsų atlikta analizė patvirtino, kad tokius medžius sunku identifikuoti fotoanalizės būdu, todėl atitinkamai sunku aiškiai įvertinti žemės (dalinį) tinkamumą žemės ūkio pagalbai gauti, ir valstybėms narėms dėl to tampa sudėtingiau atlikti savo darbą ir joms užkraunama administracinė našta.

31 Reglamento (ES) Nr. 640/2014 5 straipsnio 3 dalis.

32 DSCG/2014/33 – FINAL REV 3, 3.2. skirsnis.

33 netinkamo finansuoti objekto atsiradimas (pvz., naujai pastatytas namas).

34 Reglamento (ES) Nr. 640/2014 9 straipsnio 3 dalis: žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra pavienių medžių, laikomas reikalavimus atitinkančiu plotu, jei žemės ūkio veikla jame gali būti vykdoma panašiu būdu kaip ir to paties ploto sklypuose be medžių ir jei medžių skaičius viename hektare neviršija nustatyto didžiausio tankumo. Šį tankumą nustato ir praneša valstybės narės remdamosi tradicine kultūrų auginimo praktika, gamtinėmis sąlygomis ir su aplinkosauga susijusiomis priežastimis.



Dėl naujų reikalavimus atitinkančios žemės specifikacijų kilo ŽSIS įgyvendinimo sunkumų

51 2014–2020 m. BŽŪP nuostatose pateiktos naujos specifikacijos ir paaiškinimai, su-siję su reikalavimus atitinkančia žeme. Pagal 1 ramstį, išmokos paprastai gali būti mokamos tik už tokią ŽSIS užregistruotą žemės ūkio paskirties žemę, kuri dau-giausia naudojama žemės ūkio veiklai. Tinkamumas finansuoti nustatomas pagal žemės statusą (ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai, daugiamečiai pasėliai) ir jos naudojimo būdą. Priimtini žemės naudojimo būdai – žemės ūkio gamyba (pavyz-džiui, pasėlių auginimas) arba tokios žemės būklės užtikrinimas, kad plotas būtų tinkamas ganymui arba pasėlių auginimui. Pastaruoju atveju reikalaujama, kad šioje žemėje ūkininkai reguliariai (pavyzdžiui, kasmet) vykdytų minimalią prie-žiūros veiklą arba užtikrintų tam tikras žemės savybes, dėl kurių ji taptų tinkama ganymui arba pasėlių auginimui. Iš principo tai taikoma visų rūšių žemei.

52 Jei valstybės narės yra apibrėžusios minimalią priežiūros veiklą, kuri turi būti vykdoma gamybai nenaudojamoje žemėje, naudojantis ŽSIS, tos veiklos efekty-vumo patikrinti veikiausiai nebus įmanoma. Faktines nuotraukas palyginant su sistemoje saugoma informacija, remiantis ŽSIS galima nustatyti tik tokius plotus, kurie per gana ilgą laiką visiškai apaugo ir dėl to galima daryti išvadą, kad juose nevykdoma jokios veiklos. Kita vertus, valstybės narės privalo patikrinti, koks yra tikrasis susijusio kontrolinio sklypo statusas, o patikrinusios, pavyzdžiui, atlikusios patikras vietoje, ją tinkamai užregistruoti savo ŽSIS (žr. 10 langelį).

10 la

ngel

is Geroji patirtis, susijusi su minimalios priežiūros veiklos registravimu ŽSIS

Kroatijoje kontroliniams sklypams, dėl kurių deklaruojama, kad juose vykdoma minimali priežiūros veikla, suteikiamas specialus kodas, rodantis, kad tuo atveju, jei atlikus patikras vietoje bus nustatyta, kad ši veikla iš tiesų nebuvo vykdoma, šie sklypai bus laikomi laikinai neatitinkančiais reikalavimų. Nuolat reikalavimų neati-tinkantiems plotams suteikiamas kitoks kodas. Tai tinkamas sprendimas reikalavimui dėl minimalios priežiūros veiklos nesilaikymo atvejui užregistruoti ŽSIS.



53 Naujai reikalavimus atitinkančių daugiamečių žolynų kategorijai priskiriami plotai, kuriuos galima panaudoti ganymui ir kuriuose taikoma nusistovėjusi vietos prak-tika, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nėra vyraujantys. Valstybės narės privalo identifikuoti tokius plotus, juos apibrėžti ir užregistruoti savo ŽSIS. Dažniausiai tai bus plotai, kuriuose yra menkos galimybės vykdyti žemės ūkio veiklą ir kurie yra apžėlę šiliniais viržiais (pavyzdžiui, Vokietijoje) arba naudojami kaip bendrosios paskirties ganyklos (Portugalijoje); iš pažiūros jie gali atrodyti apleisti arba prastai prižiūrimi. Todėl, kaip nustatėme Airijoje ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje, norint tiksliai identifikuoti tokios rūšies žemę kaip neatitinkan-čią reikalavimų, ŽSIS pagrįstos fotoanalizės dažnai nepakanka. Tas pats pasaky-tina apie minimalią priežiūros veiklą (žr. 52 dalį). Nacionalinės institucijos turi taikyti labiau rizika pagrįstą metodą, pavyzdžiui, tikslinius apsilankymus vietoje (taip pat žr. 23–25 dalis) arba pusiau automatines priemones (žr. 29 dalį).

Dabartinės Komisijos pastangos supaprastinti ŽSIS dar ne iki galo įgyvendintos

54 Galiausiai išanalizavome su ŽSIS susijusias Komisijos pastangas siekiant nuo pat taikymo pradžios paprastinti naująją 2014–2020 m. BŽŪP sistemą. 2015 m. gegužės mėn. įsigaliojo šeši svarbūs pakeitimai, potencialiai turintys įtakos ŽSIS (žr. 3 diagramą):

3 di

agra

ma Pagal naująją BŽŪP padaryti pakeitimai, turintys įtakos ŽSIS

Šaltinis: Europos Komisija.

a) Tinkamai pagrįstais atvejais tarp sklypo ribos ir šalia esančios EPSV gali būti nedidelė apsauginė zona.

b) Gyvatvorių arba medžių juostose gali būti ne didesni kaip 4 metrų tarpai.

c) Trūkstama EPSV gali būti kompensuota kita EPSV, net jei pastaroji nebuvo deklaruota.

d) Suteikta galimybė žemės sklypų identi�kavimo sistemoje rodyti tik deklaruotas EPSV.

e) Padaryta su EPSV identi�kavimu EPSV sluoksnyje susijusių pakeitimų.

f) Padaryta tam tikrų rūšių daugiamečių žolynų identi�kavimo ŽSIS metodo pakeitimų.



55 Remiantis mūsų atlikta analize, šie pakeitimai yra naudingi paramos gavėjui (a–c punktai) arba mokėjimo agentūrai (d–f punktai), bet nebūtinai abiem subjektams. Dėl taisyklių ir procedūrų, reikalingų atsižvelgiant į pakeitimus, visų pirma – į nurodytus a–c punktuose, sudėtingumo dar labiau padidėjo valstybių narių administracinė našta, nes, naudojantis ŽSIS, sunku įvertinti apsauginės juostos ir pagal naujas nuostatas padidintų leidžiamų ne ilgesnių kaip keturi metrai tarpų tinkamumą. Be to, kadangi trūkstamas arba netinkamai nustatytas EPSV galima kompensuoti kitomis EPSV, patikroms vietoje atlikti reikia daugiau laiko. Galutinis sprendimas, ar ūkininkas laikosi reikalavimų, negali būti priimamas remiantis tik analize, grindžiama pradinės paraiškoje pateiktos informacijos apie EPSV palygi-nimu su ŽSIS saugoma informacija – reikalavimų nesilaikymo atvejais valstybių narių institucijoms gali reikėti imtis papildomų veiksmų.

37III dalisKomisijos vykdomas ŽSIS stebėjimas pagerėjo, tačiau nepakankamai dėmesio skirta ŽSIS veiksmingumui

56 Komisija vykdo svarbią su ŽSIS susijusią stebėjimo funkciją, padedančią užtikrin-ti, kad valstybių narių valdomos ŽSIS būtų veiksmingos ir efektyvios. Pirma, ji valstybėms narėms turėtų teikti tinkamą paramą ir konsultacijas, kuriomis būtų padedama nuosekliai aiškinti ES taisykles ir veiksmingai stebėti BŽŪP išmokas. Be to, Komisija, norėdama įsitikinti, kad ŽSIS veikia tinkamai, valstybėse narėse ir regionuose reguliariai atlieka įvairių ŽSIS auditą ir, nustačiusi didelių trūkumų, atlieka finansinius pataisymus, taip apsaugodama ES biudžetą. Komisija taip pat turėtų atidžiai stebėti veiksmų planus, parengtus siekiant pašalinti minėtus ŽSIS trūkumus. Atlikdama ŽSIS kokybės vertinimą, Komisija turėtų parengti patikimą visoje ES naudojamų ŽSIS veiksmingumo apžvalgą ir gebėti įvertinti valstybių narių pažangą šalinant nustatytus trūkumus. Galiausiai reikia pasakyti, kad turint žinių apie patikrų, susijusių su ŽSIS, ekonominį veiksmingumą, būtų lengviau tokias patikras nukreipti į tas sritis, kuriose jos yra veiksmingiausios, ir tiksliau įvertinti naujų politikos pokyčių įgyvendinimo ir kontrolės sąnaudas.

Palyginti su ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, patobulintos Komisijos rengiamos gairės dėl ŽSIS

57 Ankstesniu – 2007–2013 m. – BŽŪP laikotarpiu Komisija neparengė jokių su ŽSIS susijusių gairių. 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpiu padėtis labai pasikeitė – 2014–2015 m. buvo išleista įvairių su ŽSIS susijusių gairių35.

58 Siekdama patobulinti savo gaires ir valstybėms narėms padėti pasirengti BŽŪP reformos įgyvendinimui 2015 m., Komisija įsteigė padalinį36, kuriam išskirtinai pavestas tiesioginių išmokų įgyvendinimas. Nuo 2014 m. Komisija, pavyzdžiui, rengdama įvairius su ŽSIS susijusius dvišalius susitikimus, skelbdama su ŽSIS susi-jusią medžiagą arba reguliariai organizuodama su ŽSIS susijusius seminarus, ėmė dar aktyviau teikti informaciją valstybėms narėms ir palaikyti su jomis ryšį.

59 Nors, palyginti su ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, Komisijos gairės dėl ŽSIS pagerėjo, ji daugiausia dėmesio skiria teisėtumo ir tvarkingumo aspektams, tačiau teikia mažai informacijos apie tai, kaip padidinti ekonominį veiksmingumą ir pagerinti stebėjimą.

35 Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD: DSCG/2014/31 (EPSV sluoksnis), DSCG/2014/32 (Patikros vietoje), DSCG/2014/33 (ŽSIS), DSCG/2014/39 (Geoerdvinės paramos paraiškos); JRC (kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD): DS-CDP-2015-06 (Techninės pro rata sistemos taikymo daugiamečiams žolynams gairės), DS-CDP-2015-11 (ŽSIS atnaujinimas) ir DS-CDP-2015-10 (Sluoksnių valdymas).

36 Nuo 2014 m. sausio mėn. veikia Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD D.3 skyrius.

38III dalis. Komisijos vykdomas ŽSIS stebėjimas pagerėjo, tačiau

nepakankamai dėmesio skirta ŽSIS veiksmingumui

Rengiant veiksmų planus ir atliekant finansinius pataisymus, buvo siekiama šalinti ŽSIS trūkumus

60 Veiksmų planai (žr. 4 diagramą) – tai priemonė, kurią Komisija taiko siekdama pa-šalinti valstybių narių lygmeniu nustatytus sisteminius ŽSIS trūkumus. Iki 2015 m. pabaigos Komisijos prašymu atitinkamos valstybės narės iš viso parengė septynis bendrus ŽSIS veiksmų planus. Be Komisijos prašymu rengiamų veiksmų planų, valstybės narės arba regionai, siekdami pašalinti konkrečius trūkumus, veiksmų planus gali rengti ir savo iniciatyva. Nuo 2007 m. buvo parengta dešimt tokių planų.

61 Palyginti su 2007–2013 m. BŽŪP laikotarpiu, jau nustatytas aiškus Komisijos prašymu rengiamų veiksmų planų teisinis pagrindas37. Reglamente reikalaujama, kad veiksmų planuose būtų nurodyti aiškūs pažangos rodikliai ir kad atitinkamos valstybės narės juos nustatytų pasitarusios su Komisija. Tokie rodikliai jau įtraukti į naujausius veiksmų planus (Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Anglijos). 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Prancūzija neįvykdė daugelio pagrindinių veiksmų plane nustatytų įsipareigojimų, pareiškė nuomonę, jog Prancūzija turėtų imtis priemonių, kad išspręstų šias problemas, ir parengti išsamesnius pažangos rodiklius. 2014 m. ir 2015 m. ėmusis taisomųjų veiksmų, Graikijoje užregistruotas daugiamečių žolynų plotas sumažėjo nuo 3,6 milijono hektarų iki 1,5 milijono hektarų, o Ispanijoje reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo nuo 18,4 milijono hektarų iki 15,6 milijono hektarų38.

62 Nuo 1999 m. iki 2015 m. pabaigos Komisija priėmė 49 sprendimus nefinansuoti ES lėšomis tam tikrų išlaidų, kurias kai kurios valstybės narės patyrė naudodamosi Europos žemės ūkio fondais; tarp panaikinimo priežasčių buvo ir su ŽSIS susijusių nuostatų pažeidimai. Trys 2015 m. priimti sprendimai buvo susiję su pažeidimais ŽSIS srityje. 2015 m. dėl trūkumų, susijusių su ŽSIS, aštuonių valstybių narių39 atžvilgiu atlikti finansiniai pataisymai.

63 Savo 2014 m. metinėje ataskaitoje įvertinome, ar atrinktos šešios valstybės narės40 veiksmingai ir laiku pašalino savo ŽSIS trūkumus ir ar Komisija, atsižvelgdama į teisės aktus, atliko finansinius pataisymus. Visais nagrinėtais atvejais Komisija pareikalavo atlikti finansinius pataisymus arba pradėjo atitikties patvirtinimo procedūras.

37 Reglamento (ES) Nr. 1306/2013, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 41 straipsnio 2 dalis.

38 Remiantis informacija, kurią Komisija pateikė pateikdama atsakymą dėl mūsų 2014 m. metinės ataskaitos 7.8 langelio.

39 Belgija, Bulgarija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Portugalija ir Jungtinė Karalystė.

40 Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Rumunija.



Nuo 2006 m. parengtų ŽSIS veiksmų planų ir padarytų ŽSIS finansinių pataisymų apžvalga

4 di

agra

ma

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis.

698

228 31

45

402

685

56

2119

3

5 104

30

27

8

108

35

30

72

Komisijos iniciatyva parengti veiksmų planai:Bulgarija, Anglija, Prancūzija, Graikija (du),Portugalija ir Rumunija.

Valstybių narių iniciatyva parengti veiksmų planai:Austrija, Airija, Italija, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai,Šiaurės Airija, Škotija, Ispanija ir Švedija.

Finansiniai pataisymai: skaičiais nurodyta kaupiamojinuo 2006 �nansinių metų (milijonais eurų) atliktų �nansinių pataisymų vertė,iš viso – 2 710 milijonų eurų

11



2 le

ntel

ė

64 Tačiau nuo atitinkamų paraiškos pateikimo metų ir kalendorinių metų, kuriais galiausiai būdavo atliekamas finansinis pataisymas, dažnai praeidavo labai daug laiko (žr. 2 lentelę). 2014–2020 m. BŽŪP reglamente nustatytais galutiniais termi-nais siekta racionalizuoti atitikties patvirtinimo procedūrą.

Nuo 2015 m. Komisijos priimtų sprendimų nefinansuoti ES lėšomis tam tikrų su ŽSIS susijusių išlaidų, kurias valstybės narės patyrė naudodamosi Europos žemės ūkio fondais, pavyzdžiai

Susijusi valstybė narė Susiję paraiškų teikimo metai

Komisijos sprendimo numeris

Bulgarija 2009 m. Sprendimas (ES) 2015/103

Ispanija 2006, 2007 ir 2008 m. Sprendimas (ES) 2015/103

Prancūzija 2008 ir 2009 m. Sprendimas (ES) 2015/103

Lietuva 2007 ir 2008 m. Sprendimas (ES) 2015/103

Portugalija 2009 m. Sprendimas (ES) 2015/1119

Airija 2008 ir 2009 m. Sprendimas (ES) 2015/1119

Šaltinis: Europos Komisija.

ŽSIS kokybės vertinimo metodikos ir atlikimo trūkumai turėjo neigiamos įtakos ŽSIS kokybės vertinimo rezultatų patikimumui

65 Nuo 2010 m., nustačiusi visoje ES pasikartojančius su ŽSIS susijusius trūkumus ir valstybių narių pareikalavusi atlikti reikšmingus finansinius pataisymus (žr. 60–64 dalis), Komisija pradėjo taikyti ŽSIS kokybės vertinimo sistemą41 – privalomą priemonę, kuria taikydamos valstybės narės privalėjo kasmet nustatyti sistemos trūkumus ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų. Numatyta, kad taikant šią kokybės vertinimo sistemą, bus sistemingai ir nuosekliai peržiūrimi visi ES žemės ūkio pa-skirties plotai ir tam tikri elementai. Pagal šią kokybės vertinimo sistemą vienoje ŽSIS atliekama 500–1 250 atrinktų kontrolinių sklypų patikra. Šiuo metu kokybės sistema susideda iš šešių tikrintinų kokybės elementų42 (žr. II priedą). Kasmet buvo padaroma kokybės metodikos pakeitimų, kartais, prieš patvirtinant galuti-nę versiją, buvo naudojama keletas versijų. Laikui bėgant padaryta labai įvairių metodikos pakeitimų43.

41 Anksčiau šio proceso teisinis pagrindas buvo Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 6 straipsnio 2 dalis, dabar tai yra Reglamento (EB) Nr. 640/2014 6 straipsnis.

42 Nuo 2015 m. iš kokybės vertinimo proceso pašalintas 7 kokybės elementas – atliekant patikrinimus vietoje nustatomų netikslumų skaičius.

43 Pavyzdžiui, buvo padaryti tokie pakeitimai: patikslintos arba patobulintos pagrindinės sąvokos ir apibrėžtys (pavyzdžiui, ETS 5.1 sąvoka „svarbūs trūkumai“), patikslintos kokybės elementų (pavyzdžiui, ETS 5.1 5–7 kokybės elementų) apskaičia-vimo formulės, įtraukta papildomų kokybės elemento komponentų (pavyzdžiui, į ETS 5.3 įtrauktas 1 kokybės elemento b komponentas), pašalintas vienas kokybės elementas (iš ETS 6.0 pašalintas 7 kokybės elementas) arba pakeistas kokybės elementų numeravi-mas (ETS 6.0 vietomis sukeisti 3 ir 4 kokybės elementai).



66 Vienas iš svarbių dalykų, kuriuos valstybės narės nurodė per mūsų atliktą apklau-są ŽSIS klausimais ir kuriuos patvirtino kokybės vertinimo tarpusavio peržiūroje dalyvavę ekspertai44, buvo kokybės vertinimo metodikos sudėtingumas ir supa-prastinimo poreikis. Atlikę auditą, įsitikinome, kad valstybės narės tikrai patiria sunkumų, susijusių su tinkamu ir nuosekliu ŽSIS kokybės vertinimo metodikos taikymu (žr. 11 langelį).

67 Taip pat nustatėme problemų, susijusių su kokybės vertinimo tikslais naudoti-nos imties atrankos metodu. Norint gauti prasmingus rezultatus, ŽSIS kokybės vertinimo tikslais atrinkta imtis turėtų būti reprezentatyvi visų kiekvienos valsty-bės narės (regiono), kurioje (kuriame) atliekamas kokybės vertinimas, žemės ūkio sklypų požiūriu. Pagal reglamentavimo sistemą reikalaujama, kad valstybės narės kokybės vertinimą atliktų remdamosi į atrinktas zonas patekusių ŽSIS kontrolinių sklypų imtimi.

44 Sytze de Bruino (Vageningeno universitetas) ir Gáboro Csornai (4.0 versijos rengimo konsultantas) atlikta „ŽSIS kokybės vertinimo sistemos tarpusavio peržiūra“, 2011 m. lapkričio mėn.

11 la

ngel

is Netinkamo arba nenuoseklaus kokybės vertinimo metodikos taikymo pavyzdžiai

Šiaurės Reine-Vestfalijoje, atrinkusi 2014 m. kokybės vertinimo procesui skirtus sklypus, mokėjimo agentūra sistemingo ŽSIS atnaujinimo proceso metu (apėmusio ir kokybės vertinimo tikslais gautų naujų vaizdų pati-krą) pakoregavo 237 kontrolinius sklypus (jie sudarė beveik 30 % visos imties). Tik tada, remiantis atnaujinta sistemos informacija, buvo atliktos su kokybės vertinimu susijusios patikros. Taigi kokybės vertinimo rezultatai buvo iškraipyti.

Pagal ŽSIS kokybės vertinimo metodiką reikalaujama, kad mokėjimo agentūros apsilankytų vietoje ir patikrin-tų sklypų, kurių fotoanalizė nesuteikia galimybės padaryti išvadų, būklę. Tačiau tik 17 iš 44 mūsų apklausoje dėl ŽSIS dalyvavusių respondentų nurodė, kad jie surengė tokius vizitus. Airijoje, Lenkijoje ir Škotijoje, atlie-kant kokybės vertinimą, kai kurie kontroliniai sklypai nebuvo išmatuoti, nors tai tikrai buvo įmanoma padaryti ir to buvo reikalaujama pagal metodiką.

Nenuosekliai aiškintas 4 kokybės elementas. Lenkijoje valdžios institucijos nemanė, kad sklypai, kuriuos galima identifikuoti naudojantis ŽSIS (t.y. suskaitmeninti ir unikalų identifikatorių turintys sklypai) galėtų būti laikomi turinčiais svarbių trūkumų. Kadangi šios sąlygos yra būtinosios įtraukimo į ŽSIS prielaidos, nė vienas sklypas negalėtų neatitikti 4 kokybės elemento45.

Airijoje, Austrijoje ir Vokietijoje (Saro krašte ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje) nustatėme, kad buvo nepakan-kamai tinkamai atskirtos kokybės vertinimo personalo ir ŽSIS atnaujinančio personalo pareigos, o dėl to kyla rizika, kad atliekant kokybės vertinimą šie darbuotojai analizuos jų pačių atliktą atnaujinimo darbą.

45 Kitos aplankytos valstybės narės sklypų neatitiktį 4 kokybės elementui grindė įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui, tuo, kad tai yra sudėtinis sklypas arba kad sklypas yra sudarytas iš kelių daugiakampių figūrų; visas plotas neatitinka reikalavimų, nors EPSV ploto vertė didesnė kaip 0; nurodytas netinkamas perimetras arba nenurodytos ribos, todėl neįmanoma nustatyti sklypo vietos; trūksta daugiau kaip dviejų ribų.



68 Per 2010–2014 m. kokybės vertinimo procesus zonas atrinkdavo valstybės narės, o tikrintinus kontrolinius sklypus – Komisija (JRC). Mūsų surengtų vizitų metu nustatėme trūkumų, susijusių su tuo, kaip valstybės narės atrenka zonas ir kontro-linius sklypus, ir turinčių neigiamos įtakos rezultatų reprezentatyvumui ir galimy-bei palyginti skirtingose valstybėse narėse ir skirtingais metais gautus rezultatus (žr. 12 langelį).

12 la

ngel

is Kai kurie kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių trūkumai, nustatyti remiantis 2010–2014 m. kokybės vertinimo procesais

Visose šio audito metu mūsų aplankytose valstybėse narėse kokybės vertinimo zonos buvo atrenkamos ne iš visos populiacijos, o tik iš tų zonų, kuriose galima atlikti nuotolinę patikrą46, o jos sudarė tik mažą valstybės na-rės (regiono) dalį. Į nuotolinės patikros zonas nepatenkantys sklypai negalėjo būti atrinkti. Kita problema buvo ta, kad kokybės vertinimo zonose nebūtinai buvo visų rūšių kraštovaizdžių, kokių yra toje valstybėje narėje (regione) (pavyzdžiui, Austrijoje – aukštikalnių ganyklų, Airijoje – bendrai naudojamų sklypų).

2013 m. ir 2014 m. Airijoje kokybės vertinimo zonos buvo nepakankamai plačiai išsidėsčiusios, todėl kilo abe-jonių dėl jų atrankos būdo.

46 Išskyrus atvejus, kai valstybė narė arba regionas netaiko nuotolinių patikrų (Austrija, Škotija).

69 Pradedant 2015 m. kokybės vertinimo procesu, Komisija siekė padidinti kokybės vertinimo tikslais atliekamos atrankos metodiką ir užtikrinti išlaidų kontrolę. Dėl to gerokai sumažėjo atrankai naudojamų kokybės vertinimo zonų skaičius. Naujos atrankos metodikos reprezentatyvumui patvirtinti Komisija atliko du statistinius testus. Atlikus šiuos testus, buvo patvirtinta, jog nėra didelio skirtumo tarp 2014 ir 2015 m. imčių reprezentatyvumo, nors kai kuriais atvejais imčių reprezentatyvu-mui neigiamos įtakos turėjo nedidelis kokybės vertinimo zonų skaičius ir todėl jį buvo galima patobulinti atsižvelgiant į sąnaudų/naudos vertinimą.



Siekiant pagerinti ŽSIS duomenų kokybę, nepakankamai naudotasi kokybės vertinimo rezultatais

70 Vienas iš kokybės vertinimo tikslų – prireikus imtis taisomųjų veiksmų. Jei nesilai-koma labai svarbių kokybės elementų, paprastai valstybės narės privalo parengti taisomųjų veiksmų planus. Tačiau dvi iš audito metu tikrintų valstybių narių (regionų) – Airija ir Škotija – nuolat nesilaikydavo labai svarbių kokybės elementų, tačiau taisomųjų veiksmų planų neparengė. Šie atvejai nebuvo vieninteliai. Dėl 2014 m. paminėtina, kad Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog iš 20 valstybių narių arba regionų, kurie, remdamiesi jų 2014 m. kokybės vertinimo rezultatais, turėjo pateikti taisomųjų veiksmų planus, šešios valstybės narės arba regionai (30 %) jų nepateikė.

71 Komisija atsako už programų įgyvendinimo stebėjimą. Ji atliko patikimumo patikras ir, valstybių narių arba regionų kokybės vertinimo ataskaitose nustačiusi akivaizdžių klaidų arba skaičiavimo netikslumų, susisiekė su tomis valstybėmis narėmis arba regionais. Tačiau Komisija (Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD) neat-liko išsamesnių gaunamų kokybės vertinimo rezultatų patikrų, susijusių su ŽSIS kokybės vertinimu arba reikalavimų nesilaikymo priežastimis. Taip pat trūko valstybių narių ir regionų istorinių duomenų tendencijų analizės, atmestinų ko-kybės vertinimo rezultatų analizės ir analizės pagal kontrolinių sklypų rūšis. Tokia analizė Komisijai padėtų nustatyti su kokybės elementais susijusius nepaaiškintus nuokrypius arba tendencijas.

72 Komisija surengė nedaug informacinių vizitų į konkrečias valstybes nares arba regionus, kad aptartų jų kokybės vertinimo rezultatus ir paaiškintų metodiką, ir atliko keletą atskirų kokybės vertinimo auditų47. Kai kurie ŽSIS kokybės vertinimo auditai buvo atlikti per Komisijos reguliarius pagalbos už plotą auditus48, tačiau, prieš pasirenkant aplankytinas valstybes nares, į kokybės vertinimo rezultatus ne-buvo dalykiškai atsižvelgta. Remdamasis 2014 m. kokybės vertinimo rezultatais, JRC parengė penkių valstybių narių (regionų)49, kurių auditą Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atliko 2015 m., atrankinių ŽSIS kokybės vertinimo patikrų ataskaitas ir vėliau buvo pakviestas dalyvauti atitinkamose trijose misijose. Šių informacinių vizitų ir auditų nepakako, kad būtų galima įsitikinti kasmet gaunamų visų ŽSIS kokybės vertinimo rezultatų patikimumu.

47 2014 m., pavyzdžiui, Airijoje ir Nyderlanduose.

48 2013 m. buvo atliktas tik Ispanijos, Italijos ir Švedijos ŽSIS kokybės vertinimo auditas. 2014 m. buvo atliktas Bulgarijos, Airijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės (Anglijos) ŽSIS kokybės vertinimo auditas.

49 Belgija (Flandrija), Danija, Kipras, Suomija ir Jungtinė Karalystė (Škotija).

44Išvados ir rekomendacijos

73 Žemės sklypų identifikavimo sistemose užregistruota informacija – labai svarbus IAKS komponentas – yra pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuojamos tinkamos ūkininkams už plotą mokėtinos išmokos. Šiai informacijai taikomi tam tikri BŽŪP teisės aktuose nustatyti reikalavimai, ji turėtų būti naudojama naujiems BŽŪP elementams stebėti. Todėl, norint užtikrinti išmokų teisėtumą ir tvarkingumą, svarbu, kad ŽSIS duomenys būtų patikimi. Duomenų patikimumas priklauso nuo to, ar Komisija ir valstybės narės juos veiksmingai ir efektyviai atnaujina, tikrina ir stebi.

74 Atliekant auditą, siekta atsakyti į ši klausimą: ar žemės sklypų identifikavimo siste-ma (ŽSIS) yra tinkamai valdoma? Padarėme išvadą, kad ŽSIS yra naudinga žemės ūkio paskirties žemės tinkamumo finansuotis nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti.

75 Tinkamai atnaujinamos ir analizuojamos ŽSIS labai padeda išvengti su plotu susi-jusių klaidų paramos paraiškose ir nustatyti tokias klaidas. Iš pastaraisiais metais mūsų patikinimo pareiškimuose pateiktų rezultatų buvo matyti, kad, rengiant veiksmų planus ir atliekant finansinius pataisymus, buvo siekiama šalinti susijusių valstybių narių ŽSIS trūkumus. Tačiau dar yra ką tobulinti.

76 Nors ortografinės nuotraukos dažniausiai būdavo atnaujintos, audito metu tikrintos valstybės narės, atnaujindamos ŽSIS, susidūrė su sunkumais norėdamos tinkamai nustatyti kontrolinių sklypų maksimalius reikalavimus atitinkančius plotus. Dažniausiai su tokiais sunkumais būdavo susiduriama tada, kai vien tik ortografinių nuotraukų nepakakdavo, kad būtų galima aiškiai įvertinti žemės, pa-vyzdžiui, kai kurių rūšių žolynų, tinkamumą finansuoti (žr. 14–29 dalis). Kai kuriose ŽSIS buvo pateikta papildoma informacija apie nuosavybės ir nuomos teises, taip užtikrinant, kad kiekvieną sklypą deklaruotų tinkamas ūkininkas (žr. 30–31 da-lis). Valstybės narės neatliko savo ŽSIS ekonominio veiksmingumo vertinimo, kuriuo remiantis būtų galima geriau organizuoti susijusias patikras. Tai padėtų parengti efektyvesnes kontrolės sistemas ir ateityje įvertinti politikos poveikį (žr. 32–33 dalis).


Procesų tobulinimas siekiant padidinti ŽSIS duomenų patikimumą ir veiksmingumo vertinimas

1 rekomendacija: tobulinti procesus siekiant padidinti ŽSIS duomenų patikimumą

Remdamosi kiekybine sąnaudų ir naudos analize ir rizikos vertinimu, šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės turėtų stiprinti pastangas, kad, laiku ir kruopščiai at-naujinant sistemą, būtų padidintas ŽSIS duomenų patikimumas. Atsižvelgdamos į pro rata vertinimo sudėtingumą, šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės, kurios naudojasi šia galimybe, siekdamos padidinti ortografinių nuotraukų analizės objektyvumą ir užtikrinti atkuriamumą, turėtų dėti tolesnes pastangas ir parengti pro rata sistemos žinyną, kuriame būtų pateiktas aiškus aprašymas ir vertinimo kriterijai. Be to, valstybės narės, kai tai yra įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, turėtų apsvarstyti galimybę savo ŽSIS registruoti duomenis apie nuosavybės ir nuomos teises.

2 rekomendacija: vertinti ŽSIS įgyvendinimo ekonominį veiksmingumą

Šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų parengti ir įdiegti savo ŽSIS valdymo ir atnaujinimo sąnaudų vertinimo sistemą. Tai valsty-bėms narėms turėtų suteikti galimybę įvertinti savo ŽSIS veiksmingumą ir siste-mos tobulinimo ekonominį veiksmingumą.

77 Pagal 2014–2020 m. BŽŪP teisinio pagrindo nuostatas dėl ŽSIS padaugėjo reikala-vimų, kuriuos valstybės narės privalo patikrinti. Daroma pažanga ŽSIS pritaikant prie žalinimo tikslų, tačiau procesas dar nebaigtas – naudojantis ŽSIS, žalinimo išmokų sąlygas galima patikrinti tik iš dalies (žr. 34–41 dalis). Į ŽSIS neįtraukti kiti aplinkai naudingi elementai, pavyzdžiui, pagal kompleksinės paramos schemą saugomi kraštovaizdžio elementai, o tais atvejais, kai valstybės narės savanoriškai nusprendė juos įtraukti, nustatėme atvejų, kai jie buvo netinkamai užregistruoti sistemoje (žr. 42–43 dalis).

78 Paprastinimas yra vykdomas, tačiau tebėra sunkus uždavinys – nepaisant nau-dingų priemonių, pavyzdžiui, geoerdvinių paramos paraiškų, numatytasis BŽŪP paprastinimas dar neįgyvendintas, nes kai kurios nuostatos iš tikrųjų nėra reikalingos (2 % stabilumo ribinė vertė) arba kyla didelių jų įgyvendinimo sunkumų (100 medžių taisyklė arba naujos reikalavimus atitinkančios žemės kategorijos). Šiuo metu dedamos ŽSIS paprastinimo pastangos dar neužbaigtos (žr. 44–55 dalis).


Sumanesnis teisinių nuostatų sudėtingumo problemos sprendimas

3 rekomendacija: patikimiau registruoti nuolatinius aplinkosaugos elementus

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, naudodamosi savo ŽSIS, jos patikimai identifikuotų ir užregistruotų, o paskui veiksmingai stebėtų ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, daugiamečius žolynus ir naujų kategorijų žemę. Be to, siekda-mos pagerinti visų pagal kompleksinės paramos arba agrarinės aplinkosaugos schemas saugomų aplinkosaugos ir biologinės įvairovės požiūriu naudingų kraš-tovaizdžio elementų stebėjimą ir apsaugą, jos taip pat turėtų įvertinti šių elemen-tų įtraukimo į savo ŽSIS sąnaudas ir naudą.

4 rekomendacija: racionalizuoti kai kurias dabartinio teisinio pagrindo su ŽSIS susijusias taisykles

Komisija, siekdama supaprastinti ir racionalizuoti kitu BŽŪP laikotarpiu taikytinas su ŽSIS susijusias taisykles, turėtų peržiūrėti dabartinį teisinį pagrindą, pavyzdžiui, persvarstyti 2 % stabilumo ribinės vertės ir 100 medžių taisyklės reikalingumą.

79 Palyginti su ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, pagerėjo Komisijos vykdomas ŽSIS teisėtumo ir tvarkingumo stebėjimas. Komisijos atliekamas auditas yra išsamus, prireikus inicijuojamas veiksmų planų rengimas ir atliekami finansiniai pataisymai (žr. 56–64 dalis).

80 Tačiau gairėse, kurias Komisija rengia ŽSIS klausimais, daugiausia dėmesio skiria-ma teisėtumo ir tvarkingumo aspektams, o ne tam, kaip padidinti bendrą ŽSIS sistemos veiksmingumą. Visų pirma paminėtina, kad Komisija, siekdama valsty-bėms narėms suteikti galimybę aktyviai nustatyti galimus sistemos trūkumus ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų, pradėjo taikyti ŽSIS kokybės vertinimą. Juo tikėtasi patobulinti ŽSIS, tačiau kokybės vertinimo rezultatų patikimumui neigia-mos įtakos turėjo metodikos taikymo trūkumai (galima šių trūkumų priežastis – metodikos sudėtingumas), o taip pat su atrankos metodu susijusios problemos (žr. 65–69 dalis). Be to, kadangi ne visada parengiami taisomųjų veiksmų planai, kokybės vertinimo rezultatai ne visada veiksmingai panaudojami ŽSIS duome-nims pagerinti. Komisija nepakankamai naudojosi kokybės vertinimo rezultatais, kad paskatintų ŽSIS tobulinimą (žr. 70–72 dalis).


Komisijos dėmesio sutelkimas į ŽSIS kokybės vertinimo pridėtinės vertės didinimą einamuoju laikotarpiu

5 rekomendacija: pagerinti kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių reprezentatyvumą

Prieš pradėdama 2017 m. kokybės vertinimo procesą, Komisija turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir nustatyti, ar galima pagerinti kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių reprezentatyvumą ir taip užtikrinti geresnį esamų sklypų įtraukimą į ŽSIS.

6 rekomendacija: geriau stebėti kokybės vertinimo rezultatus

Nuo 2016 m. Komisija turėtų pagerinti kokybės vertinimo rezultatų stebėjimą, šiuo tikslu išanalizuodama galimus kokybės vertinimo ataskaitų trūkumus, ste-bėdama, kaip jie šalinami, teikdama grįžtamąją informaciją valstybėms narėms ir užtikrindama, kad prireikus būtų rengiami ir įgyvendinami taisomųjų veiksmų planai. Be to, kad tinkamu laiku būtų galima nustatyti galimas problemas, Komi-sija kasmet turėtų atlikti išsamią kiekvienos valstybės narės ir kontrolinių sklypų rūšies tendencijų analizę.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2016 m. rugsėjo 7 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

48Priedai

Reglamento (ES) Nr. 640/2014 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ŽSIS sluoksniai

ο Žemės plotai, naudojami kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti (Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktas).

ο Žemės ūkio paskirties žemė, kuriai taikomi agrarinės aplinkosaugos ir klimato apsaugos įsipareigojimai (Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 2 dalis).

ο Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyti plotai, už kuriuos turima teisė gauti 2008 m. išmokas pagal bendrosios išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą, atitinkamai nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IVA antraštinėse dalyse, ir:

i) kurie po to, kai buvo įgyvendinta Buveinių direktyva (92/43/EEB), Vandens pagrindų direktyva (2000/60/EB) ir Paukščių direktyva (2009/147/EB), nebeatitinka termino „reikalavimus atitinkantis hek-taras“ apibrėžties,

ii) kuriuose tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra įveisiamas miškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį, arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Re-glamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ar Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba

iii) kurie tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra atidedami pagal Regla-mento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ar Regla-mento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį.

ο Informacija, kuria remiantis nustatomas DRAP, kai tai susiję su:

i) su plotu susijusiomis kaimo plėtros priemonėmis;

ii) bazinės išmokos sistema;

iii) vienkartinės išmokos už plotus sistema;

iv) perskirstymo išmokomis;

v) išmokomis už klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio veiklą;

vi) išmokomis už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių;

vii) išmokomis jauniesiems ūkininkams;

viii) savanoriška susietąja parama;

ix) specialia išmoka už medvilnę;

x) smulkiųjų ūkininkų schema;

xi) POSEI (atokiausiems regionams skirtomis priemonėmis);

xii) Egėjo jūros salomis.

I pri

edas

49Priedai

ο Informacija apie EPSV vietą ir dydį.

ο Informacija, kuria pagrindžiamas specialiųjų priemonių taikymas:

i) kalnuotoms ir kitokioms vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, kaip nurody-ta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnyje;

ii) „Natura 2000“ vietovėms, kurioms taikoma Direktyva 2000/60/EB;

iii) žemės ūkio paskirties žemei, kurioje leidžiama auginti medvilnę, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 57 straipsnyje;

iv) ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomiems plotams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje;

v) vietovėms, kurias valstybės narės nustato kaip regionų lygmeniu (arba) bendro įgyvendinimo princi-pu steigtinas EPSV, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

vi) plotams, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 1307/2013 20 straipsnį;

vii) vietovėms, kuriuose auga aplinkosaugos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai ir kuriems taiko-ma Buveinių direktyva arba Paukščių direktyva;

viii) kitoms pažeidžiamoms vietovėms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 straipsnio 1 dalyje;

ix) vietovėms, kurias valstybės narės nustatė pagal Reglamento (EB) Nr. 1307/2013 48 straipsnį.

I pri

edas

50Priedai

2015 m. kokybės vertinimo procesas. Kokybės elementai pagal atitikties elementų grupes

Pirma atitikties klasė: įvertinti ŽSIS kokybę

1 kokybės elementas Tikslus maksimalaus reikalavimus atitinkančio žemės ploto (DRAP) išmatavimas

2 kokybės elementas Kontrolinių sklypų dalis ir jų paskirstymas, jei nustatant DRAP atsižvelgiama į reikalavi-mų neatitinkančius plotus arba jei neatsižvelgiama į žemės ūkio paskirties žemės plotą

3 kokybės elementas Svarbių trūkumų turinčių kontrolinių sklypų buvimas1

Antra atitikties klasė: nustatyti galimus ŽSIS trūkumus

4 kokybės elementas Kontrolinių sklypų suskirstymas į kategorijas, jei nustatant DRAP atsižvelgiama į reika-lavimų neatitinkančius plotus, jei neatsižvelgiama į žemės ūkio paskirties žemės plotą arba aptinkamas svarbus trūkumas2

5 kokybės elementas Deklaruoto kontrolinių sklypų ploto ir DRAP santykis

6 kokybės elementas Metams bėgant susidariusi procentinė kontrolinių sklypų, kuriems taikomi pakeitimai, dalis

Šaltinis: Reglamento (ES) Nr. 640/2014 6 straipsnis ir JRC portalas3.

1 Pastaba: iki 2015 m. tai buvo 4 kokybės elementas.2 Pastaba: iki 2015 m. tai buvo 3 kokybės elementas.3 Žr. https://marswiki.jrc.ec.europa.eu/wikicap/index.php/LPISQA_Legacy/ETS/Decisions.

II pr

ieda

s

https://marswiki.jrc.ec.europa.eu/wikicap/index.php/LPISQA_Legacy/ETS/Decisions

51Komisijos atsakymas

Santrauka

IKomisija mano, kad ŽSIS veiksmingai padeda išvengti klaidų ir sumažinti jų lygius pagalbos schemose, kurioms ji taikoma.

III Pirma įtraukaŽSIS yra kertinis integruotos administravimo ir kontrolės sistemos akmuo. Tai priemonė, leidžianti atlikti daugumą administracinių patikrų. Ji padeda išvengti klaidų, jas nustatyti ir ištaisyti ankstyvuose paramos paraiškų tvarkymo etapuose. Be to, ŽSIS kartu su GEPP stiprina klaidų prevenciją tvarkant paraiškas ir skatina klaidų ištaisymą laiku.

Vis dėlto pačios valstybės narės yra atsakingos už tai, kad jų ŽSIS būtų atnaujinamos, o ortografinės nuotraukos – tinkamai aiškinamos. Komisijos parengta ŽSIS kokybės vertinimo (KV) metodika valstybėms narėms padeda nusta-tyti trūkumus, susijusius su klaidingu vaizdų tvarkymu arba fotografijų analizavimu, ir imtis taisomųjų veiksmų.

III Trečia įtraukaNuo audituojamo laikotarpio buvo sustiprintas Komisijos atliekamas ŽSIS KV rezultatų stebėjimas.

IV a) Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Dėl to, ar yra reikalinga, tinkama ir naudinga per ŽSIS tikrinti, ar ūkininkas disponuoja žeme, žiūrėkite Komisijos atsa-kymą į 30 dalies pastabas.

IV b) Komisija pritaria šiai rekomendacijai padėti valstybėms narėms sudarant sąlygas keistis geriausios patirties pavyz-džiais ir parengiant galimybių studiją.

IV c) Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

IV d) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Visos su ŽSIS susijusios taisyklės bus peržiūrėtos ir, jeigu reikės, patikslintos iki naujosios BŽŪP įgyvendinimo po 2020 m.

IV e) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Imčių reprezentatyvumo stebėjimas yra nuolatinio proceso dalis.

Komisijos atsakymas 52

IV f) Komisija pritaria šiai rekomendacijai ir jau yra pradėjusi ją įgyvendinti.

2014 ir 2015 paraiškų metais valstybėms narėms atsiliepimai apie jų ŽSIS KV atskaitomybę buvo teikiami oficialiuose raštuose, kuriuose buvo ir pastabų apie reikalingus taisomuosius veiksmus, kurie nebuvo numatyti.

Visi taisomieji veiksmai buvo išanalizuoti ir nustačius, kad veiksmai yra netinkami arba nepakankami, buvo prašoma taisomuosius veiksmus patikslinti. Komisija rengia specialų rizikos vertinimą ir jį taiko vykdydama stebėjimą, kad galėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms kyla sunkumų teisingai taikant ŽSIS KV metodiką, taip pat nustatyti problemas sistemoje ir jas spręsti atitinkamais taisomaisiais veiksmais.

I dalis

13ŽSIS yra kertinis IAKS akmuo ir pagrindinė daugumos tiesioginių išmokų kontrolės priemonė. Patikima, atnaujinama ir tiksli ŽSIS yra labai svarbi siekiant politikos tikslų. Be to, ji gali būti naudinga valstybėms narėms nagrinėjant savo sistemos ekonominį naudingumą siekiant didinti našumą.

20Dėl vėlavimo į ŽSIS įkelti naujas ortografines nuotraukas Komisija valstybėms narėms ne kartą rekomendavo savo ŽSIS atnaujinti iki paraiškų teikimo pradžios1.

22Komisija mano, kad ŽSIS KV rezultatai, gauti patikrinus statistiškai reprezentatyvią imtį, rodo, kad ES lygmeniu per didelis deklaruotas plotas sudaro mažiau nei 2 %. Norint ŽSIS teisingai nustatyti kiekvieno referencinio sklypo didžiausią tinkamą finansuoti plotą reikėtų labai didelių išlaidų2.

1 Tai yra aiškiai įvardyta dokumento „DS-CDP-2015-11-FINAL-LPIS Update“ 4.4 skirsnyje („siekiama, kad nauji vaizdai būtų parengti ir juos būtų galima naudoti teikiant geoerdvines pagalbos paraiškas“). Be to, paaiškinta, kad ortografinės nuotraukos paprastai turėtų būti sutvarkomos ne ilgiau kaip per tris mėnesius.

2 Pateiktų ŽSIS KV rezultatų analizė rodo, kad deklaruojant didžiausią tinkamą finansuoti referencinio sklypo plotą Europos Sąjungoje vidutinis reikšmingai per didelio deklaruoto ploto rodiklis (QE1b-/LIB) sudarė 0,93 % 2013 m., 1,14 % 2014 m. ir 0,64 % 2015 m. Duomenys rodo, kad sisteminė paklaida (QE1a) sudarė +0,41 % 2013 m., -1,16 % 2014 m. ir -0,34 % 2015 m. Tikrintų referencinių sklypų skaičius atitinkamai buvo lygus 39 700, 42 550 ir 41 300.


2 langelis. Netinkamo DRAP, kuris galėjo būti nustatytas fotoanalizės būdu, vertinimo pavyzdžiaiKomisija neginčija Audito Rūmų pateiktų neteisingai įvertinto didžiausio tinkamo finansuoti ploto pavyzdžių. Tačiau šie konkretūs pavyzdžiuose pateikti atvejai nėra būdingi kitoms ŽSIS kaip visumai. Įvairios visoje ES taikomos ŽSIS skiriasi daugeliu aspektų, o žemės ūkio paskirties žemės savybės ES taip pat yra labai skirtingos.

23Komisija rekomendavo valstybėms narėms rengti skubius apsilankymus vietoje (SAV), kai kyla abejonių dėl fotogra-fijų analizės vertinant tinkamumą finansuoti išsamumo. Kaip minėta 25 dalies pastabose, SAV kainuoja, todėl Komi-sija rengia gaires, platformas ir praktinius seminarus, skirtus fotografijų analizės veiksmingumui didinti.

29Proporcinės daugiamečių žolynų sistemos techninėse gairėse (DS-CDP-2015-06 final) numatyti geriausios patirties pavyzdžiai, kurie turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti proporcinę sistemą.

Be to, Ispanijos taikyta šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo (LIDAR) technologija 2016 m. gegužės 23–25 d. vyku-siame Žemės ūkio paskirties žemės kontrolės ir valdymo IAKS praktiniame seminare buvo pristatyta kaip potenciali priemonė.

30ES teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas papildyti ŽSIS informacija apie tai, ar ūkininkas disponuoja žemės sklypais. Nereikalaujama atlikti sisteminių kryžminių informacijos, ar ūkininkas disponuoja žemės sklypais, patikrų. Komisija rekomenduoja valstybėms narėms atlikti patikras vietoje, jeigu kyla abejonių, ar ūkininkas disponuoja žeme.

32Pagal pasidalijamąjį valdymą valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinę teisinę sistemą, priima sprendimą dėl ekonomiškai veiksmingiausio BŽŪP įgyvendinimo būdo. Komisija yra surengusi kelis praktinius seminarus geriausios patirties pavyzdžiams skleisti, pavyzdžiui, kaip nustatyti ir įvertinti žemės ūkio paskirties žemę siekiant racionaliau naudoti lėšas.

33Komisijai yra žinoma pagrindinių ŽSIS funkcijų kaina ir ji į ją atsižvelgia siūlydama ES teisės aktus. Be to, ŽSIS pasi-žymi didele įvairove ir valstybės narės pasirenka įvairius įgyvendinimo būdus. Pagal pasidalijamąjį valdymą valsty-bės narės politiką pasirenka atsižvelgdamos į savo ŽSIS ekonominį veiksmingumą.


II dalis

38ŽSIS gairėse valstybėms narėms pristatomas reikalavimas nustatyti daugiamečių žolynų geografinę vietą ir jos nustatymo sąlygos (pačiu smulkiausiu lygmeniu). Atlikdamos ŽSIS KV, visų pirma QE 2, valstybės narės turi įvertinti tokio klasifikavimo kokybę ir, jei būtina, imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų.

8 langelis. Daugiamečių žolynų stebėsenos trūkumaiAnalizuojant ŽSIS KV rezultatus pripažįstama, kad žemės ūkio paskirties žemės klasifikavimas yra vienas pagrindinių aspektų, dėl kurio valstybės narės imasi taisomųjų veiksmų.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 38 dalies pastabas.

40Nors Komisija valstybėms narėms rekomenduoja visus potencialius EFA įtraukti į ŽSIS EFA sluoksnį, įgyvendinant supaprastinimo iniciatyvą Komisija sumažino minimalius reikalavimus, taikomus EFA sluoksnio išsamumui. Atitin-kamų gairių dėl EFA sluoksnio išsamumo (DSCG/2014/31 FINAL REV 1) 5.10 skirsnyje nurodytas minimalus reikalavi-mas į EFA sluoksnį po patikrinimo ir iki mokėjimo įtraukti bent jau visus deklaruotus EFA, kurie ilgainiui yra stabilūs.

44BŽŪP supaprastinimas yra nuolatinis procesas, kuris grindžiamas trimis pagrindiniais principais: jokių pagrindinio teisės akto pakeitimų (politikos stabilumas), nauda ūkininkui ir patikimo finansų valdymo užtikrinimas. Komisija patvirtina, kad, jos nuomone, supaprastinimas yra susijęs su ŽSIS.

45Geoerdvinių pagalbos paraiškų įdiegimas yra ūkininkams skirtas supaprastinimas paraiškų teikimo etape. Panašiai 2 % stabilumo riba nustatyta siekiant užtikrinti, kad mokėjimo agentūros bereikalingai ir per dažnai neatnaujintų referencinių sklypų duomenų ŽSIS dėl neesminių išmatuoto ploto pokyčių. Galiausiai taisykle, susijusia su didžiau-siu medžių tankumu (vadinamąja 100 medžių taisykle), taip pat siekiama pateikti aiškius, paprastus ir nesudėtingus sklypų, kuriuose yra pavienių medžių, tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus.

46Komisijos duomenys rodo, kad 14 valstybių narių ir 4 Vokietijos žemėse bei Flandrijos regione visa teritorija buvo aprėpta jau 2015 m., nors tėra reikalaujama, kad nuo 2016 m. būtų aprėpta būtų ne mažiau kaip 25 %.


48Geoerdvinė pagalbos paraiška irgi yra aiškus ūkininkams skirtas supaprastinimas, kada, jiems pateikus stabilią ir patikimą informaciją, teikiant paraišką tiesiog pakanka „spustelėti ir patvirtinti“, kad iš anksto nustatyta informacija yra teisinga.

50Norėdamos nustatyti tinkamą finansuoti daugiamečių žolynų plotą valstybės narės galėtų taikyti proporcingumo arba didžiausio medžių tankumo principą (vadinamąją 100 medžių taisyklę). Pasirinkusios bet kurią galimybę, valsty-bės narės turėtų iš anksto išanalizuoti ir nustatyti rūšis, kurios laikomos tinkamomis ganymui ir nebus neįtraukiamos į finansuoti tinkamą plotą. Didesnė administravimo našta atsiranda tiesiogiai dėl valstybių narių pasirinkimų.

Didžiausio medžių tankumo taisykle ir proporcine sistema siekiama padėti nacionalinėms administracijoms papras-čiau ir lengviau įvertinti didžiausią referencinių sklypų, kuriuose yra pavienių medžių, finansuoti tinkamą plotą, nes joms būtų sunku pažymėti kiekvieną atskirą netinkamą medį.

52ŽSIS yra efektyvi priemonė žemės ūkio paskirties sklypų tinkamumo finansuoti stabiliems elementams tikrinti, tačiau iš tikrųjų yra tam tikrų tinkamumo finansuoti sąlygų, kaip antai priežiūros veikla, kurias sudėtingiau kontro-liuoti per ŽSIS. ŽSIS neprižiūrima žemė (t. y. tokia, kurioje nevykdoma žemės ūkio veikla) ir apleista žemė vertinamos skirtingai. Nors abi yra netinkamos finansuoti, neprižiūrima žemė gali būti tik laikinas reiškinys, o apleista žemė veikiausiai yra netinkama finansuoti ilgą laiką.

53Žr. Komisijos atsakymus į 23 ir 33 dalių pastabas.

55Komisija mano, kad b punkte minimas supaprastinimas yra naudingas tiek naudos gavėjams, tiek mokėjimo agentūroms.


III dalis

56ŽSIS KV yra kasmet atliekamas procesas, kurio galutinis tikslas – gerinti ŽSIS kokybę ir patikimumą analizuojant nustatytus techninius trūkumus ir imantis taisomųjų veiksmų jiems pašalinti.

59Komisija geriausios patirties pavyzdžius ir ekonominio veiksmingumo sumetimus įtraukia rengdama rekomendaci-nius dokumentus ir į technines gaires glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

64Finansiniai pataisymai taikomi finansiniams metams, todėl mokėjimai pagal konkrečiais paraiškų metais pateiktas paraiškas atliekami kitais finansiniais metais. Be to, finansiniai pataisymai paprastai taikomi išlaidoms, kurios buvo patirtos per 24 mėnesius iki apklausos pradžios. Ši 24 mėnesių taisyklė leidžia aprėpti ilgesnius laikotarpius ir tokiu būdu išplečiama ES biudžeto apsauga.

65Pagrindinis ŽSIS KV tikrinimo elementas yra ŽSIS referencinis sklypas, kuriame yra žemės paskirties žemė, dėl kurios gali būti teikiama pagalbos paraiška.

ŽSIS KV turėtų sudaryti sisteminga ir nuosekli įvairių sistemų, kurias savarankiškai rengia valstybės narės, peržiūra. Ja siekiama nustatyti galimus šių sistemų trūkumus, kad valstybės narės savo iniciatyva galėtų juos ištaisyti.

Metodikos projektai buvo dalijami ir pakartotinai platinami (suteikiant valstybėms narėms galimybę reaguoti) sie-kiant užtikrinti, kad iki galutinės versijos išleidimo būtų surinktos visos valstybių narių pastabos ir į jas būtų tinkamai atsižvelgta.

Dauguma metodinių pataisymų atlikti dėl teisės aktų pakeitimų ir konkrečių ŽSIS suinteresuotųjų šalių (valstybių narių) prašymų labiau atsižvelgti į tam tikrus jų ŽSIS įgyvendinimo būdus.

66Iš esmės ŽSIS KV metodika yra paprasta. Ją taikant informacija sistemoje yra lyginama su tuo, kas yra vertinama, ir vėliau analizuojami rezultatai.

Akivaizdų dabartinių gairių sudėtingumą lemia i) valstybių narių prašymu įdiegtos procesų galimybės, kad būtų atsižvelgiama į jų skirtingus ŽSIS įgyvendinimo metodus, ir ii) griežtas dokumentacijos formatas, parengtas pagal ISO 19100 serijos standartus.


11 langelis. Netinkamo arba nenuoseklaus kokybės vertinimo metodikos taikymo pavyzdžiaiNeatsižvelgdama į galimą problemą Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Komisija sistemingai nemano, kad ŽSIS KV yra neo-bjektyvus, kai atliekant sisteminį ŽSIS atnaujinimą tam tikras imties populiacijos sklypų skaičius buvo atnaujintas nuo imties sudarymo iki faktinio vertinimo atlikimo. Tokia situacija gali rodyti veiksmingą ŽSIS atnaujinimo valdymą.

2014 ir 2015 m. Komisija surengė ne vieną sesiją per ŽSIS / patikrų vietoje praktinius seminarus, siekdama atkreipti valstybių narių dėmesį į apsilankymų vietoje poreikį.

ETS 6.0 aiškiai nustatyta, kad taikant keturių akių principą yra būtinas nepriklausomas veiklos vykdytojas.

Bendras Komisijos atsakymas į 67 ir 68 dalių pastabas2015 m. buvo pakeista imčių sudarymo strategija, o šią problemą buvo siekiama spręsti pateikiant vaizdus. Nuo 2015 m. Komisija KV skirtą zonų imtį sudaro ir referencinių sklypų imties, kuri bus analizuojama, atranką atlieka ats-kirai nuo valstybių narių. Tokia pat metodika dabar taikoma visoms ŽSIS ir ji užtikrina tiek populiacijos reprezentaty-vumą, tiek nuoseklumą visoje ES ir ilgainiui.

12 langelis. Kai kurie kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių trūkumai, nustatyti remiantis 2010–2014 m. kokybės vertinimo procesaisKadangi nuotolinės patikros zonos daugiausia buvo pasirenkamos atsitiktine tvarka, iš esmės visi referenciniai skly-pai turėjo vienodą galimybę būti pasirinkti. Tačiau atsakomybė už referencinių sklypų atranką buvo perduota JRC siekiant užtikrinti geresnę ir objektyvią imčių atranką.

70Tikimasi, kad taisomųjų veiksmų planas bus parengtas tada, kai nustatytų faktų įvertinimas atskleis trūkumus, kuriems reikalinga speciali intervencija. Sprendimas dėl tokio plano turėtų būti priimtas tik atlikus ŽSIS KV nustatytų faktų įvertinimą.

Analizuodama ŽSIS KV, Komisija nustatė itin svarbių QE trūkumų atvejų, tačiau valstybės narės vis tiek neparengė taisomųjų veiksmų. Valstybėms narėms apie tai buvo pranešta ŽSIS praktiniuose seminaruose, o nuo 2015 m. šie atvejai yra atidžiai stebimi.

Bendras Komisijos atsakymas į 71 ir 72 dalių pastabasNuo 2015 m. audito apimamo laikotarpio atžvilgiu imamasi išsamių tolesnių veiksmų, susijusių su ataskaitomis. Tačiau nuo 2014 m. buvo analizuojamos valstybių narių pateiktos KV ataskaitos ir taisomieji veiksmai.

Komisija daugiausia dėmesio skyrė ataskaitose pateiktų duomenų patikimumui ir nuoseklumui. Vykdant intensyvų ŽSIS KV stebėjimą bus atliekama tendencijų analizė, jei bus manoma, kad tai tinkama. Kadangi bėgant metams KV metodika vystėsi, bendrą tendencijų analizę atlikti sudėtinga, nes duomenys nėra visiškai palyginami.

Komisija ketina kai kuriose valstybėse narėse surengti įgyvendinimo paramos vizitus, kad joms padėtų gerinti savo ŽSIS kokybę.


Komisija žinojo, kad 2011 paraiškų metų ŽSIS KV rezultatai tuo metu buvo ne patys patikimiausi, nes tai buvo pir-mieji bandomieji metai.

Išvados ir rekomendacijos

76ES teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas papildyti ŽSIS informacija apie tai, ar ūkininkas disponuoja žemės sklypais. Nereikalaujama atlikti sisteminių kryžminių informacijos, ar ūkininkas disponuoja žemės sklypais, patikrų. Komisija rekomenduoja valstybėms narėms atlikti patikras vietoje, jeigu kyla abejonių, ar ūkininkas disponuoja žeme.

1 rekomendacija. Tobulinti procesus siekiant padidinti ŽSIS duomenų patikimumąŠi rekomendacija skirta valstybėms narėms.

2 rekomendacija. Vertinti ŽSIS įgyvendinimo ekonominį veiksmingumąKomisija pritaria šiai rekomendacijai padėti valstybėms narėms sudarant sąlygas keistis geriausios patirties pavyz-džiais ir parengiant galimybių studiją.

782 % stabilumo riba nustatyta siekiant užtikrinti, kad mokėjimo agentūros bereikalingai ir per dažnai neatnaujintų referencinių sklypų duomenų ŽSIS dėl neesminių išmatuoto ploto pokyčių. Galiausiai taisykle, susijusia su didžiau-siu medžių tankumu (vadinamąja 100 medžių taisykle), taip pat siekiama pateikti aiškius, paprastus ir nesudėtingus sklypų, kuriuose yra pavienių medžių, tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus.

3 rekomendacija. Patikimiau registruoti nuolatinius aplinkosaugos elementusŠi rekomendacija skirta valstybėms narėms.

4 rekomendacija. Supaprastinti kai kurias dabartinėje teisinėje sistemoje nustatytas su ŽSIS susijusias taisyklesKomisija pritaria šiai rekomendacijai.

Visos su ŽSIS susijusios taisyklės bus peržiūrėtos ir, jeigu reikės, patikslintos iki naujosios BŽŪP įgyvendinimo po 2020 m.


80Dėl ŽSIS KV, kurį valstybės narės siunčia Komisijai, kai tinkama, valstybių narių prašoma pateikti oficialius atsiliepi-mus, įskaitant taisomųjų veiksmų turinio (jų nebuvimo) paaiškinimus. Be to, metiniuose praktiniuose seminaruose valstybėms narėms pateikiami ir su jomis aptariami bendro pobūdžio rezultatai ir pastabos. 2016 m. pastabos taip pat buvo teikiamos tiesioginių išmokų komiteto posėdžiuose, kad valstybių narių atstovai būtų geriau informuoti apie realią ŽSIS KV metodikos naudą siekiant tobulinti savo ŽSIS (taip pat plg. Komisijos atsakymus į 70 ir 22 dalių pastabas).

Komisija nuolat stebi, kaip taikomas imčių sudarymo metodas.

5 rekomendacija. Pagerinti kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių reprezentatyvumąKomisija pritaria šiai rekomendacijai.

Imčių reprezentatyvumo stebėjimas yra nuolatinio proceso dalis.

6 rekomendacija. Geriau stebėti kokybės vertinimo rezultatusKomisija pritaria šiai rekomendacijai ir jau yra pradėjusi ją įgyvendinti.

2014 ir 2015 paraiškų metais valstybėms narėms atsiliepimai apie jų ŽSIS KV atskaitomybę buvo teikiami oficialiuose raštuose, kuriuose buvo ir pastabų apie reikalingus taisomuosius veiksmus, kurie nebuvo numatyti.

Visi taisomieji veiksmai buvo išanalizuoti ir nustačius, kad veiksmai yra netinkami arba nepakankami, buvo prašoma taisomuosius veiksmus patikslinti. Komisija rengia specialų rizikos vertinimą ir jį taiko vykdydama stebėjimą, kad galėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms kyla sunkumų teisingai taikant ŽSIS KV metodiką, taip pat nustatyti problemas sistemoje ir jas spręsti atitinkamais taisomaisiais veiksmais.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai

gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Etapas Data

APM patvirtinimas / audito pradžia 3.6.2015

Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui) 13.6.2016

Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros 7.9.2016

Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis 13.9.2016

Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) – tai IT sistema, pagrįsta žemės ūkio paskirties sklypų nuotraukomis, kurios yra naudojamos patikrinti 2015 m. pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) išmokėtas apie 45,5 milijardo eurų išmokas. Padarėme išvadą, kad ŽSIS yra naudinga žemės ūkio paskirties žemės tinkamumo finansuoti nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti. Nustatėme ŽSIS procesų trūkumų, turinčių neigiamos įtakos valstybių narių gebėjimui patikimai patikrinti žemės tinkamumą finansuoti. Nustatėme, kad valstybės narės padarė pažangą tobulindamos savo ŽSIS, kad šios atitiktų 2014–2020 m. BŽŪP reikalavimus. Tačiau ŽSIS dar ne visiškai buvo pritaikytos žalinimui. Komisijos vykdoma ŽSIS stebėjimas pagerėjo, tačiau nepakankamai dėmesio skirta ŽSIS veiksmingumui.

EUROPOSAUDITORŪMAI

Documents

Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio