LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijaiEl. p. zum@zum.lt

Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosEl. p. nzt@nzt.lt

2016-10- Nr. 4-01- Į

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS SRITYSE ATKURIANT NUOSAVYBĖS TEISES Į ŽEMĘ, MIŠKĄ IR VANDENS TELKINIUS IR PARDUODANT VALSTYBINĖS MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPUS

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo

tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, atliko

korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse

atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio

paskirties žemės sklypus.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas: STT sprendimas, nurodytas STT 2014

m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 4-01-7262.

Korupcijos rizikos analizę atliko: STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos

skyriaus specialistė Julija Antanaitė.

Korupcijos rizikos analizė pradėta: 2016 m. gegužės 1 d.1

Korupcijos rizikos analizė baigta: 2016 m. rugsėjo 27 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

nurodytose veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atlikta pirmą kartą.

Analizuotas 2013–2015 m. I pusm. laikotarpis.

1 Atsižvelgiant į 2016 m. kovo 7 d. raštą Nr. 4-01-1736 „Dėl korupcijos rizikos analizės Nacionalinėje žemės tarnyboje termino pakeitimo“, terminas buvo pakeistas.

2

TURINYS

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI...................................3

2. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS IR TERITORINIŲ VILNIAUS MIESTO,

VILNIAUS RAJONO IR TRAKŲ SKYRIŲ VEIKLOS ATKURIANT NUOSAVYBĖS TEISES Į

ŽEMĘ, MIŠKĄ IR VANDENS TELKINIUS 2013–2015 M. I PUSM. ANALIZĖ...........................4

3. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS IR TERITORINIŲ VILNIAUS RAJONO IR

TRAKŲ SKYRIŲ VEIKLOS PARDUODANT VALSTYBINĖS MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖS SKLYPUS 2013–2015 M. I PUSM. ANALIZĖ...............................................................33

4. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS TERITORINIŲ SKYRIŲ ATLIEKAMŲ

FUNKCIJŲ PATIKRINIMAS........................................................................................................39

5. IŠVADOS......................................................................................................................48

6. PASIŪLYMAI...............................................................................................................50

1 priedas. Analizuotų teisės aktų ir dokumentų sąrašas......................................................53

2 priedas. Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas....................................................................59

3

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Korupcijos rizikos analizės tikslas – nustatyti ir įvertinti korupcijos rizikos veiksnius

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir

NŽT teritorinių Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų skyrių veikloje atkuriant nuosavybės

teises į žemę, mišką ir vandens telkinius 2013–2015 m. I pusm.; NŽT ir NŽT Vilniaus rajono ir

Trakų skyrių veikloje parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus 2013–2015 m. I

pusm.; vykdant šių funkcijų vidinę kontrolę.

Korupcijos rizikos analizės uždaviniai:

1. išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius analizuojamąsias NŽT veiklos sritis;

2. įvertinti NŽT veiklą analizuojamosiose veiklos srityse;

3. nustatyti korupcijos riziką ir įvertinti galimus korupcijos rizikos veiksnius

analizuojamosiose NŽT veiklos srityse;

4. pateikti pasiūlymus, kaip mažinti, šalinti korupcijos riziką ir jos veiksnius

analizuojamosiose NŽT veiklos srityse.

Korupcijos rizikos analizės objektas:

Analizuojamas sritis reglamentuojantys teisės aktai bei NŽT veikla analizuojamose srityse.

Korupcijos rizikos analizės subjektas: NŽT.

Duomenų, informacijos rinkimo ir vertinimo metodai: teisės aktų ir dokumentų turinio

analizė; pokalbiai ir susirašinėjimas su NŽT tarnautojais; statistinė analizė (aprašomoji statistika);

viešosios informacijos stebėjimas ir analizė; teismų praktikos analizė. Analizuojamų dokumentų

imtis sudaryta atsitiktinės atrankos būdu.

Atliekant korupcijos rizikos analizę įvertintų teisės aktų sąrašas pateikiamas priede, taip

pat analizuota NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt pateikta informacija, susijusi su vertinamomis

veiklos sritimis, patvirtintos NŽT saugomų dokumentų kopijos, per susitikimus su NŽT

darbuotojais ir elektroniniu paštu gauta informacija apie darbo praktiką analizuojamose veiklos

srityse.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų

analize, atsižvelgiant į Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 patvirtintos Korupcijos

rizikos analizės atlikimo tvarkos 15 punkte nustatytus veiksnius.

Jeigu dokumentų ar duomenų nebuvo pateikta, buvo laikoma, kad jų nėra.

4

2. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS IR TERITORINIŲ VILNIAUS MIESTO,

VILNIAUS RAJONO IR TRAKŲ SKYRIŲ VEIKLOS ATKURIANT NUOSAVYBĖS

TEISES Į ŽEMĘ, MIŠKĄ IR VANDENS TELKINIUS 2013–2015 M. I PUSM. ANALIZĖ

NŽT pateiktais statistiniais duomenimis, 2015 m. pabaigoje piliečių nuosavybės teisės

kaimo vietovėse buvo atkurtos 99,7 proc., miestuose – 88,4 proc., o asmeninio ūkio žemės

įteisinimas siekė 98 proc.

Pagal piliečių prašymuose nurodytą žemės plotą beveik visų Lietuvos rajonų kaimiškose

teritorijose nuosavybės teisės buvo atkurtos daugiau kaip 99 proc. Tik prie Vilniaus miesto

prijungtose kaimiškose teritorijose ir Vilniaus rajono kaimiškose teritorijose nuosavybės teisės

atkurtos 96–97 proc.

100 proc. nuosavybės teisių atkūrimas baigtas tik 33 iš 103 Lietuvos miestų ir miestelių.

Mažiau kaip 90 proc. nuosavybės teisės buvo atkurtos keturiolikoje šalies miestų. 2015 m. spalio 1

d. duomenis, blogiausia situacija buvo Trakų (nuosavybės teisės atkurtos tik 38,4 proc. į piliečių

prašymuose nurodytą plotą), Pabradės (47,3 proc.), Baltosios Vokės (48,8 proc.), Vilniaus (49

proc.) ir Ramygalos (69,7 proc.) miestuose.

Analizės metu nustatyta, kad NŽT Trakų skyrius 2013 m. priėmė 267 sprendimus atkurti

nuosavybės teises, 2014 m. – 343. Vilniaus rajono skyrius 2013 m. priėmė 661, 2014 m. – 1 177

sprendimus. Vilniaus m. skyrius 2013 m. – 948, 2014 m. – 1 527 sprendimus.

Vilniaus rajone 2015 m. pabaigoje buvo neatkurtos nuosavybės teisės 2 446

pretendentams. Pagrindinės priežastys: pačių pretendentų netinkami sprendimai (teikia prašymus

kadastro vietovėse kur neliko laisvos valstybinės žemės, neatvyksta į projektavimą, nepasirenka

sklypų), pretendentai mirę ir nėra žinomi paveldėtojai, užsitęsę ginčai teismuose, valstybinės žemės

trūkumas.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2015 m. buvo 3 800 piliečiai, kuriems pagal pateiktus

prašymus neatkurtos nuosavybės teisės į žemę. Viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių atkurti

nuosavybės teises Vilniaus mieste, yra laisvos (neužstatytos) žemės trūkumas iki nacionalizacijos

buvusių savininkų žemėvaldų ir rėžinių kaimų ribose. Analizuojamu laikotarpiu Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos direktorius dar nebuvo pateikęs NŽT visos prašytos informacijos apie

galimybę suprojektuoti laisvą (-us) (neužstatytą (-us) žemės sklypą (-us), kurie pagal Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –

Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 galies nuostatas

nepriskirti valstybės išperkamai žemei iki 1940 metų nacionalizacijos buvusių savininkų turėtose

žemėvaldose ir rėžinių kaimų ribose.

Kita svarbi priežastis – naujų žemės sklypų individualiai statybai, kuriuos būtų galima

perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, trūkumas: Vilniaus mieste nėra tiek laisvos

5

(neužstatytos) žemės, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka, parengus teritorijų detaliuosius planus,

galėtų būti suprojektuotas toks skaičius naujų žemės sklypų individualiai statybai, kuris reikalingas

patenkinti piliečių, įrašytų į Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę naujam žemės

sklypui gauti už nuosavybės teise turėtą žemę. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m.

rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 49VI-1237-(14.49.2) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės

sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje

turėtą žemę eilėje įrašyti 4 346 piliečiai, kurie pageidauja naujų žemės sklypų individualiai statybai

Vilniaus mieste (iš jų: 3 945 piliečiai pageidauja naujų žemės sklypų individualiai statybai, o 401

pilietis – lygiaverčių naujų sklypų). Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 7 d. šiems piliečiams

pasiūlyti pasirinkti Vilniaus miesto skyriuje turimi 171 Vilniaus miesto savivaldybės suprojektuoti

ir perduoti nauji žemės sklypai individualiai statybai.

Piliečiai, kurie iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos

nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė

valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas

nenumatytas Atkūrimo įstatyme ar nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės

teisių, retai pasirenka arba atsisako minėtame įstatyme numatytų atlyginimo būdų už valstybės

išperkamą žemę, kuriuos pasiūlydavo NŽT Vilniaus miesto skyrius.

Kitos NŽT įvardytos priežastys – ginčai tarp pretendentų dėl savininkų turėtos žemės

pasidalijimo, teismo procesai dėl pretendentams grąžintino žemės ploto dydžio nustatymo,

nuosavybės teisę patvirtinančių bei giminystės ryšį nustatančių dokumentų nepakankamumas ir kt.

2015 m. I pusmečio duomenimis, NŽT Trakų skyriaus veiklos teritorijoje kaimo vietovėje

neatkurtos nuosavybės teisės 541 piliečiui. Trakų rajone esančių miestelių teritorijose iki 2015 m.

rugsėjo 24 d. buvo neatkurtos nuosavybės teisės: Lentvaryje – 35, Rūdiškėse – 13, Trakuose – 68

pretendentams (viso 116).

Pagrindinės priežastys: žemės reformos žemėtvarkos projektų arba jiems prilyginamų

žemės sklypų planų rengimo metu piliečiai atvykę į žemės sklypų projektavimą nepasirinko žemės

sklypų iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės arba neatvyko atlikti šios procedūros; Trakų

skyriaus veiklos teritorijoje arčiausiai centro esantys laisvos valstybinės žemės fondo

žemės ūkio paskirties žemės plotai netinkami naudoti žemės ūkiui, nepatrauklūs rekreaciniams bei

kitiems poreikiams (užpelkėję, saugomose teritorijose, po elektros linijomis ir pan.); asmenys yra

mirę, o paveldėtojai nesikreipia dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepateikia

paveldėjimo dokumentų.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti

nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią

miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo

6

valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra

atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių

miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Trakų skyriaus veiklos teritorijoje

po įstatymo pakeitimo gauti 248 piliečių prašymai (išvados) dėl lygiaverčio miško ploto suteikimo,

todėl 2015 metais padaugėjo asmenų, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės.

Miestų teritorijose žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta

tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

NŽT veikloje atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius egzistuoja

korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1.1. Sprendimai ne visais atvejais priimami laikantis nustatytų terminų

Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d. numatyta, kad NŽT turi išnagrinėti piliečių prašymus ir

priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių

nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų

parengimo dienos.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant.

Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti

praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus

Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises

ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki NŽT

vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos

projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės

teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal

sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai

nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka). Tvarkos 111 punkte detalizuota, kokiais

terminais privaloma išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus, atsižvelgiant į tai, kur buvo

nekilnojamasis turtas, į kurį pageidaujama atkurti nuosavybės teises2.

2 - į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., - per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Atkuriant nuosavybės teises kitais atlyginimo būdais, sprendimai priimami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su turto savininku, pateikimo;

7

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir

jų įgyvendinimą reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės

sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos

Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

Pagal Metodikos 15 punkto ir 15.1 papunkčio nuostatas, grąžinami natūra žemės sklypai

gali būti ženklinami vietovėje nesuprojektavus šių sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui

prilyginamame plane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai

pretendentas nesutinka su paženklinto žemės sklypo ribomis.

Metodikos 28.4 ir 28.5 papunkčiuose nurodyta, kad NŽT vadovo ar jo įgalioto

žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu dėl teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti

patvirtinimo, kai priimamas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą, taip pat patvirtinama

žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data ir žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo

terminai.

Metodikos 122 punkte ir 122.5 papunktyje nurodyta, kad NŽT vadovo ar jo įgalioto

žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu dėl teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti

patvirtinimo, kai priimamas sprendimas rengti projektui prilyginamą planą, taip pat patvirtinama

projektui prilyginamo plano rengimo pradžios data, kuri yra pretendentų susirinkimo diena.

Metodikos 100 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po žemėtvarkos

projekto patvirtinimo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinamas projekto autoriaus

parengtas pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai bus ženklinami iš

Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programai

įgyvendinti skirtų valstybės lėšų, sąrašas (toliau – žemės sklypų ženklinimo sąrašas), atsižvelgiant į

lėšų, skirtų žemės reformos darbams vykdyti, skaičių. Žemės sklypų ženklinimo sąraše nurodomi

terminai, iki kurių turi būti paženklinti žemės sklypai kiekvienos šios Metodikos 101.1–101.6

papunkčiuose nurodytos eilės pretendentams.

Žemėtvarkos skyrius pretendentų susirinkimą surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo

įsakymo dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo priėmimo, išskyrus, jeigu į

- į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, – per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo;- į miestuose turėtą žemę, išskyrus priskirtąją miestams po 1995 m. birželio 1 d., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, – per 3 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę;- perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą miesto žemės sklypą – per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ar žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo žemėtvarkos skyriui dienos. Atkuriant nuosavybės teises kitais būdais – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę.

8

Pretendentų sąrašą yra įtraukti pretendentai, pageidaujantys pirkti ar nuomoti įsiterpusius laisvos

valstybinės žemės plotus, kurie ribojasi su žemės sklypais, kurių savininkai ar nuomotojai nepateikė

prašymų pirkti ar nuomoti šiuos įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus. Šiuo atveju,

pretendentų susirinkimas organizuojamas ne anksčiau kaip po šios Metodikos 29.4.2 papunktyje

nustatyto termino paduoti prašymus pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą

(jo dalį) pabaigos.

NŽT interneto svetainėje adresu http://www.nzt.lt/popup2.php?item_id=782 skelbiamos

patvirtintos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, į

kurias piliečiams dar neatkurtos nuosavybės teisės. Žemėtvarkos skyriuje gautų išvadų registravimo

datos yra ir kelių dienų, ir keliolikos metų senumo.

Atliekant analizę nustatyta, kad vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis,

nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame

įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos, NŽT priima sprendimą dėl nuosavybės teisių

atkūrimo per 6 mėnesius tik trimis atvejais ir esant tam tikroms sąlygoms, t. y.:

1. jeigu pilietis pageidauja susigrąžinti žemę natūra kaimo gyvenamojoje vietovėje arba

miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, kuri iki nacionalizacijos buvo į

vienkiemius išskirstytame kaime (nerėžiniame), jeigu jis sutinka su natūra grąžinamo žemės, miško,

vandens telkinio žemės sklypo (-ų) ribomis ir jeigu pilietis prašymą atkurti nuosavybės teises ir

giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Atkūrimo įstatymo 10

straipsnio 13 ir 44 dalyse nustatytų terminų;

2. jeigu pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį

kaimo gyvenamojoje vietovėje arba miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose,

atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį;

3. jeigu pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį iki

1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atlyginant pinigais už

valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį.

Pažymėtina, kad:

- nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, mišką ar vandens telkinį Lietuvoje nurodytais trimis

atkūrimo būdais yra iš esmės baigtas;

3 1. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.44. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

9

- kontrolė dėl sprendimų priėmimo terminų laikymosi pirmiau nurodytais nuosavybės

teisių atkūrimo būdais NŽT nebuvo taikyta.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens

telkinius, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,

Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose

esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d.,

terminų, kai atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį kitais Atkūrimo

įstatyme nurodytais būdais, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, tiek Metodikoje, tiek kituose

teisės aktuose nėra nurodyta kada turi būti pradėtas rengti ir per kokį laikotarpį turi būti parengtas

žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas planas, taip pat teisės aktuose nėra

nurodyti terminai, kiek turi užtrukti žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamajame

plane suprojektuotų žemės, miško ar vandens telkinių sklypą paženklinimas vietovėje.

Analizės metu nustatyta, kad NŽT teritorinio skyriaus vedėjas5, atsižvelgdamas į tai, kiek

piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečioje

kadastro vietovėje ir į kokį žemės plotą šie piliečiai pageidauja atkurti nuosavybės teises, priima

5 Remiantis a) Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-2O „Dėl Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašo patvirtinimo“; b) Atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį kaimo vietovėje procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-28 „Dėl Atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį kaimo vietovėje procedūros aprašo patvirtinimo“; c) Nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose turėtą žemę, mišką, vandens telkinius, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo gyvenamojoje vietovėje, procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-86 „Dėl Nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose turėtą žemę, mišką, vandens telkinius, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo gyvenamojoje vietovėje, procedūros aprašo patvirtinimo“; d) Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 1 d . įsakymu Nr. 1P-(1.3)- 308 „Dėl Nuosavybės teisių j žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, procedūros aprašo patvirtinimo“; e) Atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį, esančius iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, kai pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-12O „Dėl Atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį, esančiusiki 1995 m. birželio i d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, kai pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, procedūros aprašo patvirtinimo“; f) Nuosavybės teisių i žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P-156-(1.3.) „Dėl Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, procedūros aprašo patvirtinimo“; g) Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusius miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1P-134-(1.3.) „Dėl Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusius miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste procedūros aprašo patvirtinimo“; h) Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, atkūrimo procedūros aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-465 „Dėl Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, atkūrimo procedūros aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo visais atvejais priima NŽT teritorinio skyriaus vadovas.

10

įsakymą, kuriame nurodo konkrečius žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo

plano parengimo terminus.

NŽT teritorinio skyriaus vedėjas savo įsakymu tvirtindamas žemės reformos žemėtvarkos

projekte suprojektuotų žemės, miško, vandens telkinių sklypų paženklinimo vietovėje sąrašus,

kuriuose nurodoma žemės sklypo paženklinimo data, taip pat atsižvelgia į suprojektuotų žemės,

miško ar vandens telkinių sklypų skaičių, todėl Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas

6 mėnesių terminas atkurti piliečiams nuosavybės teises nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės

teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos

šiuo atveju netaikomas.

Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus

vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje

vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn

piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą

žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui

ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą

detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba

žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip

per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės

sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai

nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms

panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal

miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos

projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą

pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią

miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje

vietoje, - pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai

statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų

ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą

organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens

telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi šios tvarkos 12 punkte nurodytais

dokumentais6. Remiantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, tik gavusi pirmiau nurodytus 6 - nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai piliečiai prašo grąžinti šį žemės sklypą natūra turėtoje vietoje arba perduoti nuosavybėn neatlygintinai;

11

savivaldybės dokumentus NŽT gali priimti sprendimą atkurti piliečiui nuosavybės teises į žemę

mieste.

Pažymėtina, kad NŽT negali daryti įtakos miesto savivaldybės administracijos veiksmams

dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra (turėtoje vietoje), perduodamų

neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai, piliečių naudojamų miesto

žemės sklypų suformavimo teritorijų planavimo dokumentuose ir neturi teisinio pagrindo vertinti

savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėtumo, savalaikiškumo bei

įpareigoti šią instituciją per nustatytą terminą suformuoti šiuos žemės sklypus nuosavybės teisių

atkūrimui.

Atsižvelgiant į tai, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas

atkurti piliečiams nuosavybės teises nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės

ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos taip pat nėra

taikomas.

Nepakankamai aiškus reglamentavimas ir jo spragos, NŽT teritorinio padalinio vadovui

suteikta diskrecija tam tikrais atvejais priimti sprendimą dėl terminų, teisiniu požiūriu nesuderinti

NŽT ir savivaldybių atsakingų organų veiksmai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymai:

1. inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, siekiant nustatyti tikslesnius sprendimų

priėmimo terminus ir atitinkamai suderinant NŽT ir savivaldybių administracijų veiksmus;

2. patikslinti atitinkamus teisės aktus, numatant aiškesnius žemės reformos žemėtvarkos

projekto ar jam prilyginamo plano parengimo terminų nustatymo kriterijus, taip sumažinant NŽT

teritorinio skyriaus vadovo diskreciją.

1.2. Per plati diskrecija priimant sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo 4 str. 8 d. numatyta, kad „Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas

nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas

gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta

nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės

šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo

žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu

piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m.

- savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais, žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ar žemės valdos projektais;- savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatytą) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

12

nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai,

tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai

(įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto

teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje

esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų“.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio,

šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Atkūrimo įstatymo

10 straipsnio 1 dalyje, yra nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytiems piliečiams

siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti iki 30 arba iki 100 procentų padidintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio

padalinio vadovo sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, kaip

siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti padidintas iki 30 arba iki 100 procentų,

t. y. nėra reglamentuota, kaip turi būti apskaičiuojama kiek procentų gali būti padidinamas

piliečiams siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas. Kadangi nustatyta grąžinamo sklypo

padidinimo tik maksimali riba, t. y. iki 30 proc. arba iki 100 proc., todėl grąžinamas sklypas gali

būti didesnis ir 1 proc. nepriklausomai nuo asmens atitikimo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8

dalyje nustatytiems kriterijams. Kiek procentų didesnį sklypą grąžinti piliečiui, palikta

vienasmeniškai nuspręsti NŽT vadovo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Taip pat pažymėtina, kad neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti priimamas

Kompensacijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas grąžinti lygiavertį turėtajam

sklypą padidintą iki 30 proc. arba iki 100 proc. Formuluotė „gali būti“ NŽT vadovui ar jo įgaliotam

žemėtvarkos skyriaus vedėjui suteikia teisę, bet ne pareigą, nors 2016 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 2D-4129(12.147) „Dėl antikorupcinio vertinimo

išvadoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo“ teigiama priešingai, priimti sprendimą grąžinti

lygiavertį turėtajam sklypą. Sprendimo priėmimas paliktas NŽT vadovo įgalioto žemėtvarkos

skyriaus vedėjo diskrecijai7.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. spalio 29 d. iki 2011

m. lapkričio 25 d., 5, 6 ir 7 dalyse buvo įtvirtinta nuostata, kad piliečiams, kuriems gali būti

taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo

dienos turi būti pateikti raštiški siūlymai dėl jų galimybės gauti didesnį sklypą iš laisvos žemės

fondo. Gavę tokį pasiūlymą, piliečiai per 2 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos privalėjo raštu

7 Tas pats akcentuojama ir 2016 m. birželio 14 d. STT antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių piliečiams grąžinamo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo ploto padidinimo iki 30 arba iki 100 procentų procedūrą, pateikta NŽT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai raštu Nr. 4-01-4805.

13

pranešti apie savo sutikimą arba nesutikimą su gautu pasiūlymu. Ši nuostata Atkūrimo įstatyme nuo

2011 m. lapkričio 26 d. panaikinta, priėmus Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo

2011 m. lapkričio 10 d. įstatymą Nr. XI-1650.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės

reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.3 papunkčio redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m.

rugpjūčio 25 d., nustatyta, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais

piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo. Piliečiai

prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT teritoriniams padaliniams

pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą.

Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT teritorinio

skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto

rengimo pradžios data, priėmimo. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad asmenys,

kuriems galėtų būti skirtas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo, prašymą turi

pateikti kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą, ir laikytina, kad vėliau tokie prašymai

negali būti priimami.

Pagal NŽT direktoriaus suteiktus įgaliojimus teritorinio skyriaus vedėjas teisės aktuose

nustatytais atvejais, atsižvelgdamas į asmens, kuris sutiko atlaisvinti jam skirtą ir naudojamą

gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui skirtą žemę savininkui, kuris nori ją atgauti

natūra, ar asmens, kuris nori susigrąžinti žemę natūra, tačiau ši žemė yra užimta, skirta ir

naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui žeme, prašymą padidinti iki 30

procentų ar iki 100 procentų skiriamą didesnį žemės plotą, ir gautą asmenų prašymų skaičių

atitinkamoje kadastro vietovėje gauti žemės, turi nustatyti ar yra laisvos žemės fondo žemės

gautiems prašymams tenkinti ir, jei dar lieka laisvos žemės fondo žemės ploto, turi teisę priimti

sprendimą padidinti skiriamą žemės plotą.

Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1

d. nutarimo Nr. 385 2.3 papunkčiu, sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš

laisvos žemės fondo žemės teritorinio skyriaus vedėjas gali priimti tik iki įsakymo, kuriuo nustatyta

žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo.

Analizės metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki

2015 m birželio 30 d., NŽT Vilniaus rajono ir Trakų skyrių vedėjai nebuvo priėmę sprendimų dėl

skiriamo piliečiams iki 30 arba iki 100 procentų padidinto ploto iš laisvos žemės fondo žemės ploto.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmęs vieną sprendimą, kuriuo skirtas 30 procentų

padidintas žemės plotas piliečiui, kuris Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje

teritorijoje teisėtai naudojo asmeninio ūkio žemę, kuri buvo grąžinta natūra tą žemę iki 1940 m.

nacionalizacijos valdžiusių savininkų įpėdiniams, ir neginčijo šio nuosavybės teisių atkūrimo

14

(laikytina sutiko atlaisvinti jo naudojamą asmeninio ūkio žemę). Paminėtina, kad NŽT centriniame

padalinyje įvertinus Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtą sprendimą, kuriuo asmeniui skirtas 30

procentų padidintas žemės plotas, pažeidimų sprendžiant asmeniui skiriamo didesnio žemės sklypo

klausimą nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad teritorinių skyrių vedėjų priimami sprendimai dėl skiriamo

atitinkamai iki 30 arba iki 100 procentų padidinto žemės ploto NŽT centrinio padalinio specialistų

nėra vertinami8.

NŽT teritorinio padalinio vadovui suteikta diskrecija priimti sprendimą dėl sklypų

padidinimo vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymai:

1. inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius kriterijus, kaip reikėtų

apskaičiuoti kiek procentų galėtų būti padidintas grąžintinas sklypas, taip pat apibrėžiant

aplinkybes, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas atsisakyti skirti didesnį sklypą.

2. Užtikrinti NŽT teritorinių padalinių vadovų priimamų sprendimų dėl grąžintinų sklypų

padidinimo kontrolę.

1.3. Pretendentams, s iekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, ne visada taikomi vienodi

kriterijai

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu apskrities teritorijoje laisvos

žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas

suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir

kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

Šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už žemę, taip pat vandens telkinius

saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali

būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens

telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens

telkinių plotų įsigijimo eiliškumą.

Analizės metu nustatyta, kad pagrindiniai kriterijai minėtuose straipsniuose numatytais

atvejais parenkant lygiavertį sklypą kitoje teritorijoje yra piliečio pageidavimas ir laisvos žemės

fondo žemės buvimo faktas. Papildomas kriterijus – deklaruota gyvenamoji vieta, yra taikytinas tik

atveju, kuris nustatytas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, t. y. perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai

piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje,

jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Atkūrimo

įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat suteikiami nuosavybėn

8 Apie NŽT vykdomus planinius ir neplaninius patikrinimus plačiau – šios analizės 4 skyriuje.

15

neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose

ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu

jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu, sudarant

piliečių, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško kadastro vietovėje, esančioje

toje seniūnijoje, kurioje jis gyvena (deklaruota jo gyvenamoji vieta), sąrašus ir jo turėta žemė pagal

Atkūrimo įstatymo nuostatas yra priskirta valstybės išperkamai, pilietis yra priskiriamas 8 eilės

grupei. Tai pačiai pretendentų grupei priskirti asmenys, vadovaujantis Metodikos 31 punkto

nuostatomis (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d. redakcijoje – 29 punktas), į Asmenų,

pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti,

nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus šioje kadastro

vietovėje, sąrašą (toliau – Pretendentų sąrašas) įrašomi pagal išvados dėl žemės, miško vandens

telkinio perdavimo neatlygintinai gavimo teritoriniame skyriuje registracijos datą ir numerį.

Taigi, sudarant asmenų, pageidaujančių kitos savivaldybės, nei buvo žemė, teritorijoje

gauti žemės, miško, sąrašus, tik už žemę, mišką, kurie priskirti valstybės išperkamiems, yra

papildomai vertinama piliečio gyvenamoji (deklaruota gyvenamoji) vieta, o už žemę, taip pat

vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja

(grąžintina žemė, miškas), gyvenamosios vietos kriterijus nėra taikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios vietos kriterijus kartais turi įtakos piliečio

pageidavimui įgyvendinti, pavyzdžiui, tuo atveju, jei pilietis už mišką, kurio nepageidauja

sugrąžinti natūra (buvusioje vietoje), bet pageidauja gauti lygiavertį mišką kitoje, nei buvo miškas

vietoje, jis gali būti jam projektuojamas (perduodamas) tik toje apskrityje, kur pilietis gyvena

(Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis). Arba jei pilietis pageidauja gauti neatlygintinai

nuosavybėn lygiavertį sklypą valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, jis jam gali

būti projektuojamas (perduodamas) tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame

draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame

parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties

dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs) (Atkūrimo įstatymo

16 straipsnio 7 dalis).

16

Manytina, kad gyvenamosios (deklaruotosios) vietos kriterijaus taikymas ne visais atvejais

sukuria pretendentams vienodas sąlygas renkantis lygiaverčius žemės, miško sklypus9. Tokia

situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas: inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, numatant, kad suteikiant

lygiaverčius sklypus visais atvejais būtų taikomas gyvenamosios vietos kriterijus, kartu numatant

mechanizmus, padedančius išvengti fiktyvaus gyvenamosios vietos deklaravimo.

1.4. Viešai skelbiama nepakankamai išsami informacija apie laisvus valstybinės žemės

sklypus

Vadovaujantis Metodikos 3 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projektai arba jiems

prilyginami žemės sklypų planai, kuriuose suprojektuojami žemės, miško, vandens telkinio sklypai

nuosavybės teisėms atkurti, rengiami kaimo gyvenamosiose vietovėse (miestelių, kaimų, viensėdžių

teritorijos) bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d.

Metodikos nuostatos, galiojančios nuo 2006 m. balandžio 26 d., įpareigoja asmenį,

nurodytą Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, sudariusį sutartį su NŽT vadovu dėl

žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje ir vykdantį

valstybinių žemės, miško, vandens telkinių sklypų projektavimo darbus kadastro vietovėje,

vykstančio pretendentų susirinkimo metu supažindinti susirinkime dalyvaujančius pretendentus su

laisvos valstybinės žemės plotais. Teisės aktai nenumatė (nenumato) pareigos nuosavybės teisių

atkūrimo į žemę, miškus, vandens telkinius vykdančiai institucijai raštu informuoti pilietį, kuriam

dar neatkurtos nuosavybės teisės, apie tam tikroje teritorijoje esančius laisvos žemės fondo žemės

plotus.

Be to, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr.

916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės

reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 4 punkto nuostatomis, apskričių viršininkai

(pareigybės panaikintos 2010 m. birželio 30 d.) buvo įpareigoti Žemės ūkio ministerijos nustatyta

tvarka ir terminais apskrities viršininko administracijos interneto svetainėje skelbti informaciją apie

laisvą valstybinę žemę. Likvidavus apskričių viršininkų administracijas, nuo 2010 m. liepos 1 d.

pareiga skelbti informaciją apie laisvą valstybinę žemę Nacionalinės žemės tarnybos interneto

svetainėje yra priskirta teritoriniams skyriams ir tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385.

Analizės metu nustatyta, kad pretendentai su informacija apie laisvos valstybinės žemės

plotus gali susipažinti ir atvykę į teritorinį skyrių pagal pageidaujamos įgyti žemės buvimo vietą.

9 Pažymėtina, kad NŽT kaupiama tik bendra informacija apie priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, neišskiriant sprendimų skaičiaus, kai žemė atkuriama kitos apskrities teritorijoje, nei buvo turėtas žemės sklypas, miškas, vandens telkinys. Todėl nėra galimybės nustatyti, dalį priimtų / priimamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo sudaro atvejai, kai nuosavybės teisės atkuriamos kitos apskrities teritorijoje, nei buvo turėtas žemės sklypas, miškas, vandens telkinys.

17

Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes nepateikiama išsami informacija viešai

interneto svetainėje, o ji suteikiama tik NŽT teritoriniame skyriuje.

Informaciją apie laisvos valstybinės žemės plotus, esančius miestams nustatyta tvarka iki

1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, teritoriniai skyriai gauna iš savivaldybės, kurios

veiklos teritorijoje yra miestai, administracijos.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų

formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus

tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Su savivaldybės administracijos

direktoriaus perduota laisvų (neužstatytos) natūra grąžinamų žemės sklypų dokumentacija į

teritorinį skyrių raštu kviečiami susipažinti tik tie pretendentai, kuriems ketinama buvusio savininko

turėtoje žemėje grąžinti natūra tuos žemės sklypus ir ši informacija kitiems piliečiams bei

Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje neskelbiama.

Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes nėra sudaroma galimybių

visuomenei kontroliuoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso skaidrumo.

Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai

nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms

panašioms reikmėms, teritorinio skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų

grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų

kadastro duomenų bylas, kurių rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius,

piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka),

106 punktas). Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius perduotinus piliečiams

neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus suformuoja laisvos valstybinės žemės plotuose, t.

y. tuose, kurių pretendentai nepageidauja susigrąžinti natūra buvusio savininko turėtos žemės

vietoje.

Tvarkos 38 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad teritorinio skyriaus vedėjas NŽT

interneto svetainėje skelbia informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus

naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai nuosavybėn, mieste detaliuosius planus

ar žemės valdos projektus.

18

Pažymėtina, kad STT ne kartą yra atkreipusi NŽT ir Žemės ūkio ministerijos dėmesį10, kad

viešai skelbiama ne visa informacija apie laisvus valstybinės žemės plotus arba ji skelbiama

neišsami, pateikti žemėlapiai nėra pakankamos rezoliucijos ir nėra labai aiškiai suprantami. 2016

m. liepos 19 d. NŽT interneto svetainėje adresu www.nžt.lt Laisva valstybinė žemėLaisvos

valstybinės žemės plotai Vilniaus mieste buvo paskelbti tie patys nekokybiški prastos rezoliucijos

žemėlapiai.

Tokia situacija, STT nuomone, yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes pretendentams nėra

sudaroma galimybė matyti visapusišką informaciją apie laisvus valstybinės žemės sklypus.

Pasiūlymas: NŽT interneto svetainėje skelbti visą išsamią informaciją apie laisvus

valstybinės žemės sklypus. Taip pat rekomenduotina skelbti ne tik informaciją apie laisvus

valstybinės žemės sklypus, bet ir privačių, savivaldybių valdomų žemės sklypus – tai galėtų būti

realizuojama per regionų geoinformacinės aplinkos paslaugą REGIA, Geoportal.lt ar kt.,

pavyzdžiui, minėtų savininkų žemės sklypus pažymint skirtingomis spalvomis.

1.5. Nepakankamai reglamentuotos tam tikrų lengvatų taikymo sąlygos

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad piliečiai, kurie pagal šio įstatymo 4

straipsnio 8 dalį paėmė žemės sklypą kitoje kaimo vietovėje arba kurie pagal šio įstatymo 16

straipsnį vietoj valstybės išperkamos žemės sklypo kaimo vietovėje gavo lygiavertį sklypą kitoje

vietovėje, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis ir parama

sodybai perkelti ir ūkiui kurti.

Analizės metu nustatyta, kad taikomuose teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota

valstybės teikiamų lengvatų ir paramos sodybai perkelti teikimo tvarka. Pažymėtina, kad Vilniaus

rajono, Vilniaus miesto ir Trakų skyriuose analizuojamu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki

2015 m. birželio 30 d. nebuvo priimta sprendimų, leidžiančių pasinaudoti valstybės lengvatomis ir

(ar) parama sodybai perkelti ir ūkiui kurti, tokiems kitų įgaliotų institucijų priimamiems

sprendimams nebuvo tarpininkauta. Kiti NŽT skyriai nėra šios analizės subjektai, todėl šį kartą

neanalizuota, kiek lengvatų ir kokiais pagrindais taikyta, jeigu taikyta, kituose NŽT skyriuose.

Analizės metu nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje, kaip ir daugelyje kitų

teritorinių skyrių, nevedama statistika apie sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais už

kitose apskrityse turėtą žemę nuosavybės teisės atkuriamos į Vilniaus rajono savivaldybės

teritorijoje esančią žemę. Todėl nėra aišku, kiek tokių atvejų buvo visoje Lietuvoje. NŽT Vilniaus

miesto skyriuje 1 piliečiui atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai

lygiavertę turėtajam naudojamos namų valdos žemės sklypo dalį. NŽT Trakų skyriuje nebuvo

10 STT 2014 m. sausio 8 d. raštas Nr. 4-01-182 „Dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos 6.3 priemonės“; 2014m. liepos 24 d. raštas Nr. 4-01-4254 „Dėl duomenų apie laisvus valstybinės žemės plotus pateikimo“; 2015 m. sausio 12 d. raštas Nr. 4-01-206 „Dėl informacijos skelbimo“; 2015 m. balandžio 2 d. raštas Nr . 4-01-2483 „Dėl informacijos apie laisvus valstybinės žemės plotus skelbimo tinklapyje Geoportal.lt“,

19

atvejų, kai atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertę turėtajam

naudojamos namų valdos žemės sklypo dalį.

Nepakankamai išsamus reglamentavimas ir jį lydinti darbo praktika yra vertinamas kaip

korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas:

- inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant detaliau reglamentuoti valstybės teikiamų

lengvatų ir paramos sodybai perkelti teikimo tvarką;

- tinkamai apskaityti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais už kitose

apskrityse turėtą žemę nuosavybės teisės atkuriamos į kitos savivaldybės teritorijoje esančią žemę.

1.6. Nepakankamai užtikrinamas sudarytų eilių viešumas

1.6.1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad „<...>Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl

priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“.

Analizės metu nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje analizuojamu laikotarpiu buvo

vienas atvejis, kai teismas atnaujino praleistą terminą. NŽT Trakų skyriuje pagal turimus duomenis

nagrinėjamu periodu taip pat buvo 1 sprendimas, dar 2 bylos nagrinėjamos teismuose. NŽT

Vilniaus rajono skyriuje atvejų, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atnaujinti terminai,

numatyti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į

nekilnojamąjį turtą pateikti, nebuvo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia eilės tvarka,

vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami žemės sklypai asmenims žemės

reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo

dokumentuose11.

11 1) sugrąžinami savininkams natūra;2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė;4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai toje pačioje kadastro vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami arba nuomojami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims;8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė,

20

Metodikos 29 punkte nustatyta, kad tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į

Pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar

išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo

žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį, prašymų pirkti ar nuomoti iš valstybės, gauti

neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valdyti ar kompensuoti už trūkstamą žemės plotą (išskyrus

šios Metodikos 27.5.1 punkte nurodytą atvejį) gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir

numerį.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29

d. nutarimu Nr. 1057, 5 punkte numatyta, kad „Jeigu piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių

atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, buvo pateikę prašymus, bet prašymai nebuvo

nagrinėjami, nes šie asmenys neturėjo teisės arba jos neteko praleidę terminą, jie laikomi pateikę

prašymus laiku“.

Analizės metu nustatyta, kad tokiais atvejais prašymus NŽT teritoriniai skyriai nagrinėja

bendra tvarka, pretendentai visais atvejais sugrupuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eiliškumą. Praktiškai įsitikinti, ar pretendentas į eilę įtraukiamas laikantis visų

teisės aktų reikalavimų, yra sudėtinga, nes NŽT Vilniaus rajono skyriuje nevedama statistika apie

tokius atvejus, jie neišskiriami. NŽT Trakų skyrius prašymų pagal Tvarkos 5 punktą 2013 m., 2014

m. ir 2015 m. I pusm. nenagrinėjo. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriuje esančius duomenis,

prašymus atkurti nuosavybės teises pateikę 6 482 piliečiai (6 427 – Vilniuje ir 55 – Grigiškėse), iš

kurių 1 071 piliečiui (Vilniuje – 1 051 ir Grigiškėse – 20) trūksta nuosavybės teisę patvirtinančių ir

miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei;9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio paties ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams;11) parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;12) parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais.

21

giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Šiose nuosavybės teisių atkūrimo bylose išnagrinėti pateikti

dokumentai, o pretendentai ar jų paveldėtojai atskirais Vilniaus miesto skyriaus raštais informuoti

dėl trūkstamų dokumentų pateikimo ir apie galimybę atnaujinti terminus dokumentams pateikti.

Pažymėtina, kad pretendentų sąrašai skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio

skiltyje „Žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (www.nzt.lt —> Žemės reforma —> Žemės

reformos žemėtvarkos projektai)12. Pastebėtina, kad paskutinį sykį informacija šioje skiltyje

atnaujinta 2013 m. kovo 1 d.13

1.6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir

sąlygų“ 3 punkte nurodyta, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo

buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio

nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas,

nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po

teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.

Atliekant analizę nustatyta, kad nurodytuoju atveju pilietis institucijai, vykdančiai

nuosavybės teisių atkūrimo darbus, turi iš naujo pateikti ne prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo,

kurio pateikimo tvarka reglamentuota Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, o prašymą tik dėl

nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, kuriuo jis

pageidauja atkurti nuosavybės teises į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas

atkurti nuosavybės teises yra panaikintas. Priklausomai nuo piliečio naujai pasirinkto nuosavybės

teisių atkūrimo būdo (nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo būdai nurodyti

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje) ar atlyginimo

už valstybės išperkamą turtą būdo (atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens

telkinius būdai nurodyti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje), tolesnius veiksmus nagrinėjant

dokumentus ir priimant sprendimus teritorinių skyrių darbuotojai atlieka vadovaujantis šio rašto 5

punkte nurodytų procedūrų aprašų, išskyrus aprašų dalis, kas susiję su prašymo dėl nuosavybės

teisių atkūrimo į žemę, miškus, vandens telkinius (prašymo atlyginti už valstybės išperkamą žemę,

miškus ir vandens telkinius) ir prie jo pridėtų dokumentų nagrinėjimu, nuostatomis.

1.6.3. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte numatyta, kad „Piliečių,

pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina

žemėtvarkos skyrių vedėjai. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas NŽT interneto tinklalapyje skelbia

piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas NŽT interneto tinklalapyje skelbia ir informaciją apie savivaldybės 12 Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-reformos-zemetvarkos-projektai). 13 Žiūrėta 2016 m. liepos 19 d.

22

administracijos direktoriaus pateiktus naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai

nuosavybėn, mieste detaliuosius planus ar žemės valdos projektus“.

Analizės metu nustatyta, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn

naujus žemės sklypus mieste, eilės skelbiamos NŽT interneto tinklalapio skiltyje „Piliečių,

pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai miestuose, eilės ir naujų žemės sklypų

detalieji planai“ (www.nzt.lt —> Statistika —> Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų

individualiai statybai miestuose, eilės ir naujų žemės sklypų detalieji planai)14.

Tačiau pastebėtina, kad pateiktuose sąrašuose nėra pakankamai išsamios informacijos.

Nurodyta tik vardas, pavardė, eilės numeris, bylos numeris ir prašymo pateikimo data, kuri neretai

būna labai sena – prašymas pateiktas prieš keliolika metų, bet nėra jokios žymos apie tai, dėl kokios

priežasties nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Pažymėtina, kad prie vienų savivaldybių

skelbiama išsami ir naujausia informacija apie esamą situaciją dėl laisvos valstybinės žemės ir

detalieji planai, prie kitų neskelbiama beveik jokių papildomų duomenų, aktualių eilėje

laukiantiems pretendentams, skelbiama kelerių metų senumo informacija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pretendentų eilės sudaromos ne kompiuterizuotu būdu, eilei

sudaryti informacinė sistema nenaudojama. Todėl nėra galimybės greitai ir paprastai bei viešai

stebėti, ar eilė sudaryta tvarkingai, laikantis visų reikalavimų, ar nėra atliekama pakeitimų ir pan.

Tai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas: išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus, papildomus

pretendentams aktualius duomenis skelbti viešai internete, nuolat juos atnaujinti pažymint atliktus

pakeitimus.

1.7. Nevienodos sąlygos pretendentams, nepasirenkantiems sklypo ir nesutariantiems dėl

grąžinamo sklypo pasidalijimo tarpusavyje

Teisės aktuose nustatyta gana liberali tvarka pretendentams, kurie nesirenka jiems siūlomų

sklypų ir lūkuriuoja, kol miestų savivaldybės suformuos naujų sklypų, galbūt patrauklesnėse,

geresnėse vietose, nei yra siūloma. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte numatyta, kad piliečiui

atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę.

Atsisakiusiam siūlomo žemės sklypo piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis

žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako

siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutinis. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas

raštu, išdėstant motyvus.

Analizės metu nustatyta, kad pilietis atsisakęs tris kartus jam siūlomo sklypo ir įrašytas į

eilę paskutinis atėjus jo eilei vėl gali atsisakyti jam siūlomo sklypo. Tokių atvejų skaičius teisės 14Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Pilieciu- pageidauianciu-nauiu-zemes-sklypu-individualiai-statybai- miestuose-eiles-ir-nauiu-zemes-sklypu-detalieji-planai

23

aktuose nenumatytas. NŽT duomenimis, NŽT Vilniaus miesto ir Trakų skyriuose tokių atvejų

analizuojamu laikotarpiu nebuvo, o Vilniaus rajono skyriuje tokie duomenys nesisteminami, todėl

nėra aišku, ar buvo tokių atvejų. Vis dėlto tokia situacija vertintina kaip ydinga, nes teisės aktai

neužkerta galimybės piktnaudžiauti.

Atveju, kai pretendentai nepasidalija jiems siūlomo sklypo, priešingai – teisinis

reglamentavimas yra griežtesnis ir sukuria per plačią diskreciją NŽT teritorinių skyrių vadovams.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte numatyta, kad jeigu pretendentai atkurti nuosavybės

teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo

dalių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai

pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl

suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių

sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams

proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki

1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros apraše,

patvirtintame NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 „Dėl Nuosavybės

teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d.

miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašo patvirtinimo“15, 13.3

papunktyje nurodyta, kad piliečiams per 2 mėnesius nuo susipažinimo su savivaldybės

administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) pateikus visų pretendentų

pasirašytą susitarimą dėl suformuoto (-ų) natūra grąžintino (-ų) žemės sklypo dalių, arba nepateikus

susitarimo, teritorinio skyriaus vadovas priima įsakymą dėl natūra grąžintino (-ų) žemės sklypo (-ų)

dalių nustatymo.

Analizės metu nustatyta, kad minėtame procedūros apraše tiksliai nėra detalizuojama, kaip

apskaičiuojama kiekvienam pretendentui konkrečiame suformuotame žemės sklype tenkanti

grąžinamo natūra žemės ploto dalis (nėra nurodyta apskaičiavimo formulė ar kita metodika). NŽT

teritorinių skyrių darbuotojai tokį apskaičiavimą atlieka patys – kiekvienam pretendentui žemės

sklype tenkanti grąžinamo ploto dalis nustatoma proporcingai bendram pretendentų, kuriems

atkuriamos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, skaičiui, ir proporcingai kiekvienam iš tų

pretendentų likusios grąžinti žemės plotui.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas procedūros apraše nenurodyta įsakymo dėl natūra

grąžintino (-ų) žemės sklypo (-ų) dalių nustatymo apskundimo tvarka.

15 Įsakymas paskelbtas tik NŽT vidinėje svetainėje http://intranet.nzt.lt (aut. past.).

24

NŽT teritorinių skyrių darbuotojams ir vadovams suteikta diskrecija priimti šiame

poskyryje aprašytus sprendimus, taip pat tiesiogiai apraše nereglamentuota priimto sprendimo

apskundimo tvarka vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas: patikslinti atitinkamus teisės aktus, sumažinant NŽT darbuotojų ir vedėjų

diskreciją priimant sprendimus dėl grąžinamo ploto dalių nustatymo nesusitariantiems

pretendentams, taip pat užtikrinti tokių priimamų sprendimų kontrolę.

1.8. Nustatyta atvejų, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai

STT, susipažinusi su 2014 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

(toliau – LVAT) nutartimi, kuria pripažinta, kad NŽT sprendimas atkurti nuosavybes teises į

Termento ežerą (Lazdijų r.) buvo neteisėtas16, 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4-01-1422 „Dėl

informacijos apie nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą pateikimo“ kreipėsi į NŽT

prašydama informuoti, ar yra pasitaikę daugiau atvejų, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į

vandens telkinius, kurie iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei.

2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1SD-971-(3.1) „Dėl informacijos apie nuosavybės teisių į

vandens telkinius atkūrimą pateikimo“ NŽT informavo, kad tiek apskričių viršininkų

administracijose, kurių funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje ji perėmė nuo 2010 m.

liepos 1 d., tiek NŽT teritoriniuose padaliniuose „buvo atvejų, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į

vandens telkinius, kurie iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, arba, kai nėra archyvinių

dokumentų, patvirtinančių, kam nuosavybės teise priklausė vandens telkinys, buvo privatus ar

valstybinis“, taip pat, kad „yra atvejų, kai žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra

suprojektuoti piliečiams grąžintini vandens ūkio paskirties žemės sklypai (dalis ežero, kuris iki

1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, arba, kai nėra archyvinių dokumentų, patvirtinančių,

kam nuosavybės teise priklausė vandens telkinys, buvo privatus ar valstybinis), tačiau sprendimas

dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas“.

NŽT teritorinių skyrių turimais archyviniais duomenimis, atkurtos nuosavybės teisės į

nemažai vandens telkinių, iki 1940 m. priklaususių valstybei17.16 Prieiga per internetą: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=37db8527-71f1-492b-9d29-eddde15fb40717 Elektrėnų rajone: Švenčiaus ežeras (Jagėlonių k.); Dabinčiaus ežeras (Dzenkūniškių k.); ežeras be pavadinimo, esantis Semeliškių miestelyje; Beržuolės ežeras, esantis Semeliškių miestelyje; Širinės ežeras (Burbiškių k.); ežeras Didieji Vagiekai (Prūdžionių k.); ežeras Mažieji Vagiekai (Prūdžionių k.); Aujedo ežeras (Kareivonių k.) ; Laumenos ežeras (Stančikų k.); Skynimų ežeras (Skynimų k.).Kelmės rajone: ežeras Medinis (Panūdžių k.).Kretingos rajone: Pryšmančių vandens telkinys (Pryšmančių k.).Lazdijų rajone: ežeras Purvinis (Petroškų k.); ežeras Ragožė (Pazapsių k.); ežeras Salinis (Salų k.).Molėtų rajone: Antapusnės ežeras (Antapusnės k.); Širvintų ežeras (Kamaraučiznos k.); Krūmiškių ežeras (Perkalių k.); ežeras Lainys (Bitlesių k.); ežeras Pakamunė (Paluokesos k.); ežeras Luokesaitis (Paluokesos k.); ežeras Puntas (Antapuntės k.); ežeras Susiedas (Čiulėnų k.); ežeras Eglynas (Toliejų k.); ežeras Lobinis (buvęs Bliudelis) (Toliejų k.); ežeras Sirvydis (buvęs Survilka) (Toliejų k.).Rokiškio rajone: ežeras Oklis (Baršėnų k.).Ukmergės rajone: Obelių ežeras (Obelių k.).Utenos rajone: ežeras Kermėžys (Pakermėžio k.); ežeras Anglinis (Bajoriškių k.); ežeras Apšlavas (Antalgės k.); ežeras Šiekštys (Bikuškio k.); ežeras Alksnas (Liepakalnių k.); ežeras Bradesėlis (Sudeikių k.); ežeras Bradesas

25

2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (19.1)-D8-2503 „Dėl informacijos pateikimo“ Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerija informavo, kad 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. (16-l)-D8-1610

kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo dėl galbūt neteisėto 6

paviršinių vandens telkinių privatizavimo (Vastelio ež., Paneikiškio ež. ir Vaitonkos ež., esančių

Zarasų r. sav.; Oklio ež., esančio Rokiškio r. sav.; Raistežerio ež. ir Iženo ež., esančių Utenos r.

sav.).

Vandens įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso

požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vandens įstatymo

4 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei

nuosavybės teise, yra išimtinė valstybinė nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine

nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai,

parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6

str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šio

įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios

žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad vandens

telkiniai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti

valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Todėl NŽT teritorinių skyrių vadovų priimti sprendimai, kuriais valstybinės reikšmės

vidaus vandenys perleidžiami trečiajam asmeniui, gali būti neteisėti.

Todėl, STT nuomone, tokie NŽT sprendimai atkurti nuosavybės teises į vandens telkinius,

kurie iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, turėtų būti įvertinami teismo, o jiems

pripažinus sprendimus neteisėtais, turėtų būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės

vandens telkinius grąžinant Lietuvos valstybei. Tokios praktikos laikosi ir LVAT aukščiau minėtoje

nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog tam,

kad atitinkamas vandens telkinys būtų priskirtas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens

telkiniams, pakanka vieno iš Vandens įstatymo 4 str. 2 d. nustatytų kriterijų. Vandens telkinio

(Sudeikių k.); ežeras Pelakis (Papelakės k.); ežeras Ąžuolinis (Vajasiškio k.); ežeras Bagdoniškis (Maneičių k.); Maneičių II tvenkinys (buvęs ežeras Varnakis ir ežeras Varnakėlis) (Maneičių k.); ežeras Varležeris (Maneičių k.); Politiškio ežeras (Politiškių k.); ežeras Peštikis (Lukošiūnų k.); ežeras Mominys (Juškonių k.); ežeras Pakalnis (Antakalnių k.); ežeras Momeniškis (Rimiškių k.); ežeras Gelis (Radišavos k.); ežeras Girbys (Sprakšių k.); ežeras Iženas (Vyžuonų vs.); ežeras Raistežeris (Sprakšių k.); ežeras Alksnas (Padumblės k.).Zarasų rajone: ežeras Plavys (Antažiegės k.); ežeras Vencavėlis (Naujasodžio k.); ežeras Duvėnėlis (Davėnėlis) (Likančių k.); ežeras Baltys (Juozapavos k.); ežeras Avinuostas (Sviliškių k.); ežeras Pažemėlis Didysai (Matuikiškių k.); ežeras Pažemėlis Mažasis (Degučių k.); ežeras Salinis (Savičių k.); ežeras Kalinauka (Kalinaukos k.); ežeras Vastalis (Vastelis) (Pūslių k.); ežeras Alksnas (Vajasiškio k.); ežeras Katišius (Vajasiškio k.); ežeras Šekšnys (Šekšys) (Murliškių k.); ežeras Paneikiškis (Kloviškių k.); ežeras Izitėlis (Gudelių k.); ežeras Plavelis (Antažiegės k.); ežeras Pakalnis (Jodaugių k.); ežeras Bevardis (Indučių k.); ežeras Žiegelis (Antažiegės k.); ežeras Vaitonka (Medoliškių k.).

26

priskirtinumas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams pagal vieną įstatymo pagrindą

(Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 9 p.) yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad sprendimai, kuriais

tokie vandens telkiniai perleisti privačion nuosavybėn, yra neteisėti.

2015 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerijai ir NŽT pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-3177 „Dėl

teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (vandens telkinius)

atkūrimą“, STT taip pat pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, kurios

nuostatomis vadovavosi NŽT, atkurdama nuosavybės teises į vandens telkinius iki LVAT nutarties

priėmimo18, VI skyriaus 43 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius

atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo 6 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka.

Minėtoje tvarkoje nėra įtvirtintų įstatymų nuostatų, kurių taikymo būtinumą atkuriant

nuosavybės teises į vandens telkinius akcentavo LVAT, t. y. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo

tvarkoje nėra nurodyta, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius taip pat atkuriamos

vadovaujantis Vandens įstatymo 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu

(toliau – Miškų įstatymas).

STT nuomone, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nepakankamai reglamentuoja

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nes joje nėra tiesiogiai nustatyta, kad

atkuriant nuosavybės teises būtina vadovautis Vandens ir Miškų įstatymų nuostatomis,

reglamentuojančiomis nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygas.

LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nustatė, kad „NŽT, priimdama sprendimus Nr. 4S-133, Nr.

4S-134 vadovavosi ne Vandens įstatymu, o Vandens įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu“, t. y.

Paviršinių vandens telkinių sąrašu, kuriame nurodyta, kad valstybinės reikšmės paviršinių vandens

telkinių sąrašas tvirtinamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu19 ir

Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau –

Aplinkos ministerija) rengia minėto sąrašo projektą, kurį nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio teisinio reguliavimo kai kurie asmenys, taikantys

minėtas normas, galėjo dviprasmiškai aiškinti ir taikyti Atkūrimo ir Vandens įstatymų normas,

reglamentuojančias nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą, ir taip sudaryti palankias

sąlygas suinteresuotiems asmenims atkurti nuosavybės teises į tuos vandens telkinius, kurie

18 Kas reglamentuoja piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą? Prieiga per internetą:http://www.nzt.lt/go.php/Pilie%C4%8Di%C5%B3%20nuosavyb%C4%97s%20teisi%C5%B3%20%C4%AF%20%C5%BEem%C4%99,%20mi%C5%A1k%C4%85%20ar%20vandens%20telkinius%20atk%C5%ABrimas799 . 19 Miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

27

įstatyme priskirtini prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų, tačiau nebuvo įtraukti į valstybinės

reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą.

Darytina išvada, kad nors ir yra suformuota LVAT praktika dėl nuosavybės teisių į

vandens telkinius atkūrimo sąlygų (administracinis teisės aktas negali prieštarauti imperatyviosioms

įstatymo normoms), NŽT, priimdama sprendimus kartais remiasi ne ja, bet Vyriausybės patvirtintu

valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašu, kuris nuo 2010 metų nėra papildytas. Tai

laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

2015 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1SD-3393-(9.3) NŽT informavo, kad:

a)NŽT Utenos skyrius 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 41SD-3718-(14.41.9.) kreipėsi į

Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl skyriaus keliolikos administracinių aktų ar jų punktų

panaikinimo teismine tvarka (viešojo intereso gynimo): dėl Utenos apskrities viršininko

administracijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 13-29557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

kaimo vietovėje pilietei A. V. L.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Apšlavo ežero, esančio

Antalgės k., Utenos r.; dėl NŽT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 41S-323 „Dėl nuosavybės

teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. B.“, dėl NŽT 2011 m. gruodžio 19 d.

sprendimo Nr. 41S-324 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. T.“ ir

dėl NŽT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 41S-325 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo

gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. B.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į dalį Ąžuolinio ežero,

esančio Vajasiškio k., Utenos r.; dėl NŽT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 41S-315 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. B.“ ir dėl NŽT 2013 m.

lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 41S-288 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje piliečiui A. B.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į dalį Peštikio ežero, esančio

Lukošiūnų k., Utenos r.; dėl NŽT 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 41S-304 „Dėl nuosavybės

teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. N.“, dėl NŽT 2011 m. gruodžio 12 d.

sprendimo Nr. 41S-305 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.

B.“, dėl NŽT 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 41S-306 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. M.“ ir dėl NŽT 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr.

41S-307 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. A.“, kuriais

atkurtos nuosavybės teisės į dalį Bradeso ežero, esančio Sudeikių k., Utenos r.; dėl NŽT 2011 m.

rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 41S-153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje piliečiui K. G.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį ežero Kermežys, esančio

Pakermėžio k., Utenos r.; dėl NŽT 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 41S-(14.41.3.)-202 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“, kuriuo atkurtos

nuosavybės teisės į dalį Maneičių II tvenkinio, esančio Maneičių k., Utenos r.; dėl NŽT birželio 26

d. sprendimo Nr. 41S-(14.41.3.)-188 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

28

vietovėje pilietei O. G.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Raistežerio ežero, esančio

Sprakšių k., Utenos r., ir į dalį Iženo ežero, esančio Vyžuonų vs., Utenos r.

b) NŽT Kelmės skyriuje atlikus Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m.

vasario 9 d. sprendimo Nr. 54-16643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. S.“, kuriuo atkurtos

nuosavybės teisės į vandens telkinį – ežerą Medinis (kadastro Nr. 5464/0001:270), esantį Panūdžių

k., Kelmės r., priėmimo teisinę analizę, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu

minėtas vandens telkinys nebuvo įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl

valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“. Kadangi aptartas Šiaulių

apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas iki

2009 m. gruodžio 28 d. nutarta neinicijuoti minėto sprendimo panaikinimo.

c) NŽT Rokiškio skyriuje nustatyta, kad NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m.

gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1778 „Dėl Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos Kriaunų

kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Kriaunų

seniūnijos Kriaunų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentei L. A.

suprojektuotas numatomas perduoti nuosavybėn neatlygintinai ežeras Oklis, esantis Rokiškio r.,

kuris pagal NŽT Rokiškio skyriuje turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. nuosavybės teise

priklausė valstybei. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 25VĮ-773-

(14.25.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo

2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1778 „Dėl Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos

Kriaunų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir žemės reformos

žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“ pretendentė L. A. išbraukta iš Pretendentų, kuriems

suprojektuoti žemės, miško, vandens telkinių sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo, patvirtinto anksčiau

minėtu NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu.

d) NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 6 d., įsakymu Nr. 4VĮ-158-(14.4.2.)

pripažino netekusiu galios NŽT Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario

28 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-176 patvirtinto Pretendentų, kuriems rengiant Lazdijų rajono

Veisiejų seniūnijos Petraškų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti

žemės sklypai, sąrašo 54 eilutės 1 dalį, kurioje piliečiui buvo suprojektuotas 1,50 ha ploto vandens

ūkio paskirties žemės sklypas (ežeras Purvinis).

NŽT Lazdijų skyrius 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 4SD-2923-(14.4.9.) kreipėsi į Kauno

apygardos prokuratūrą dėl NŽT Lazdijų skyriaus 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 4S-90

panaikinimo (dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį ežero Salinis) ir 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr.

1SD-2961-(14.4.9.) dėl 2008 m. balandžio 3 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos

29

sprendimų Nr. 59-22622 ir Nr. 59-22621 panaikinimo (dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Ragožės

ežerą).

e) NŽT Molėtų skyriuje nustatyta, kad yra nuo 2009 m. gruodžio 28 d. priimtų

sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į šiuos vandens telkinius (jų dalis): ežerą Pakamunė,

esantį Paluokesos k., Molėtų r., ežerą Puntas, esantį Antapuntės k., Molėtų r., ežerą Susiedas, esantį

Čiulėnų k., Molėtų r., kurie pagal Molėtų skyriuje turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m.

nuosavybės teise priklausė valstybei. NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 40SD-

2866-(14.40.103), 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 40SD-2867-(14.40.103) ir 2015 m. liepos 8 d. raštu

Nr. 40SD-2868-(14.40.103) inicijuotas Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. sprendimo

Nr. 13-29697, kuriuo V. Š. atkurtos nuosavybės teisės į dalį ežero Pakamunė, esančio Paluokesos

k., Molėtų r., ir Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 13-29701, kuriuo N.

S. atkurtos nuosavybės teisės į dalį ežero Pakamunė, esančio Paluokesos k., Molėtų r., panaikinimas

administracine tvarka. Taip pat NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 40SD-3109-

(14.40.9) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl NŽT 2012

m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 40S-328 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje pilietei D. Š.“ ir NŽT 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 40S-329 „Dėl nuosavybės

teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. A.“, kuriais atkurtos nuosavybės teises į

dalį ežero Puntas, esančio Antapuntės k., Molėtų r., panaikinimo iniciavimo.

NŽT Molėtų skyriaus 2015-08-06 raštu Nr. 40SD-3310-(14.40.7.) „Dėl viešojo intereso

gynimo“ taip pat kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl NŽT 2013 m. gegužės 29 d.

sprendimo Nr. 40S-125 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M.

S.“ ir NŽT 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 40S-124 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo

gyvenamojoje vietovėje pilietei L. G.“, kuriais atkurtos nuosavybės teises į dalį ežero Susiedas,

esančio Čiulėnų k., Molėtų r., panaikinimo iniciavimo.

f) NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 51SD-1590-(14.51.92.)

kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl Vilniaus apskrities

viršininko 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2.11-42-4117 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į

žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. M.“, kuriuo pilietei G. M. atkurtos nuosavybės teisės

perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,40 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypą

(kadastro Nr. 7910/0006:1349), esantį Skynimų k., Elektrėnų r. (Skynimų ežeras, esantis Skynimų

k., Elektrėnų r., kuris pagal Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriuje turimus archyvinius

dokumentus iki 1940 m. priklausė valstybei), NŽT 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 46S-383

„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. M.“, kuriuo piliečiui R. M. atkurtos

nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,67 ha ploto vandens

ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4936/0003:540), esantį Kareivonių k., Elektrėnų r.

30

(67/3676 dalis Aujedo ežero, esančio Kareivonių k., Elektrėnų r., kuris pagal NŽT Elektrėnų

skyriuje turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. priklausė valstybei) ir NŽT 2011 m. gruodžio

21 d. sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“,

kuriuo šiam piliečiui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį

turėtajam 0,49 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 7967/0001:1082), esantį

Semeliškių k., Elektrėnų r. (ežeras be pavadinimo, esantis Semeliškių miestelyje, Elektrėnų r., kuris

pagal NŽT Elektrėnų skyriuje turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. priklausė valstybei), ir

lygiavertį turėtajam 1,00 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr.

7967/0002:1103), esantį Semeliškių k., Elektrėnų r. (100/1170 dalis Beržuolės ežero, esančio

Semeliškių miestelyje, Elektrėnų r., kuris pagal NŽT Elektrėnų skyriuje saugomus archyvinius

dokumentus iki 1940 m. priklausė valstybei) panaikinimo iniciavimo.

g) NŽT Zarasų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 42SD-2034-(14.42.7.) kreiptasi į

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl: NŽT 2010 m. spalio 15 d.

sprendimo Nr. S42-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. K.“, dėl NŽT

2010 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S42-18 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje

piliečiui J. R.“ ir dėl NŽT 2010 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S42-19 „Dėl nuosavybės teisių

atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. P.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į dalį Plavio ežero,

esančio Antažiegės k., Zarasų r.; dėl NŽT 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 42S-(14.42.3.)-4

„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ ir dėl NŽT 2015 m.

sausio 13 d. sprendimo Nr. 42S-(14.42.3.)-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje piliečiui J. R.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į dalį Žiegelio ežero, esančio

Antažiegės k., Zarasų r.; dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.

42S-21 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. T.“ ir dėl NŽT 2015 m. sausio

23 d. sprendimo Nr. 42S-(14.42.3.)-7 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje piliečiui J. T.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės j dalį ežero Kalinauka, esančio

Kalinaukos k., Zarasų r.; dėl NŽT 2011 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 42S-16 „Dėl nuosavybės

teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui Z. S.“ ir dėl NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr.

42S-(14.42.3.)-180 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. N.“, kuriais

atkurtos nuosavybės teisės į dalį Balčio ežero, esančio Juozapavos k., Zarasų r.; dėl NŽT 2011 m.

kovo 14 d. sprendimo Nr. 42S-14 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“,

kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Salinio ežero, esančio Savičių k., Zarasų r.; dėl NŽT 2010

m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 13-30170 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje

piliečiui V. Ž.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Avinuosto ežero, esančio Sviliškių k.,

Zarasų r.); dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 42S-26 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. M.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį

31

Šekšio ežero, esančio Murliškių k., Zarasų r.); dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 10 d.

sprendimo Nr. S42-13 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S.“, kuriuo

atkurtos nuosavybės teisės į dalį Didžiojo Pažemėlio ežero, esančio Matuikiškių k., Zarasų r.; dėl

NŽT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 42S-27 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo

vietovėje piliečiui A.K.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Mažojo Pažemėlio ežero, esančio

Degučių k., Zarasų r.; dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 42S-

(14.42.3.)-85 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. R.“ ir dėl

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 42S-(14.42.3.)-86 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“, kuriais atkurtos

nuosavybės teisės į dalį Vaitonkos ežero, esančio Medoliškių k., Zarasų r.; dėl NŽT 2011 m.

gegužės 26 d. sprendimo Nr. 42S-28 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje piliečiui A. K.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Paneikiškio ežero, esančio

Kloviškių k., Zarasų r.; dėl NŽT 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 42S-(14.42.3.)-189 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“, kuriuo atkurtos

nuosavybės teisės į dalį Paneikiškio ežero, esančio Kloviškių k., Zarasų r., į dalį Katišiaus ežero,

esančio Vajasiškio k., Zarasų r., ir į dalį Vastalio ežero, esančio Pūslių k., Zarasų r.; dėl NŽT 2011

m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 42S-23 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje

vietovėje pilietei J. Ž.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Vastalio ežero, esančio Pūslių k.,

Zarasų r.; dėl NŽT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 42S-25 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. G.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės i dalį Katišiaus

ežero, esančio Vajasiškio k., Zarasų r.; dėl NŽT 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 42S-24 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“, kuriuo atkurtos

nuosavybės teisės į dalį Alksno ežero, esančio Vajasiškio k., Zarasų r.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreiptasi prašant

panaikinti 42 sprendimus, priimtus nuo 2009 m. gruodžio 28 d., kuriais atkurtos nuosavybės teisės į

vandens telkinius, pagal NŽT teritoriniuose skyriuose turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m.

nuosavybės teise priklausiusius valstybei. Iš jų įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra panaikinta 15

sprendimų20. Dėl likusių 27 sprendimų panaikinimo teisminiai ginčai tebevyksta.

20 Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 2.11-42-4117 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G.“; NŽT 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 46S-383 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. M.“; NŽT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“; NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“; NŽT 2012 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 4S-133 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. B.“; NŽT 2012 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 4S-134 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. B.“; NŽT 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 40S-124 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. G.“; NŽT 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 40S-125 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“; Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 13-29557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. V. L.“; NŽT 2010 m. spalio 15 d. sprendimas S42-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. K.“; NŽT 2010 m. spalio 15 d.

32

Pasiūlymai:

1. inicijuoti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos patikslinimą VI skyriuje nurodant,

kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius atkuriamos Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio,

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4

straipsnio nustatyta tvarka.

2. Prisidėti prie Aplinkos ministerijos inicijuoto valstybinės reikšmės paviršinių vandens

telkinių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.

1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, pakeitimo ir

papildymo projekto rengimo. Įvertinti jame minimų vandens telkinių privatizavimo teisėtumą ir

nustačius, kad vandens telkiniai privatizuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, imtis priemonių

dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.

3. NŽT numatyti nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą ir parengti veiksmų planą

sklandžiam proceso užbaigimui.

3. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS IR TERITORINIŲ VILNIAUS RAJONO IR

TRAKŲ SKYRIŲ VEIKLOS PARDUODANT VALSTYBINĖS MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖS SKLYPUS 2013–2015 M. I PUSMETĮ ANALIZĖ

Valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant

nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo

dokumentuose ar žemės valdos projektuose Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendimus parduoti

sprendimas Nr. S42-1S „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. R.“; NŽT 2010 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. S42-19 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. P.“; NŽT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 42S-(14.42.3.)-4 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Reginai Kisielienei“; NŽT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 42S-(14.42.3.)-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. R.“; NŽT 2015 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 42S-(14.42.3.)-7 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“.

33

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas. Atitinkamus NŽT įgaliojimus nustato ir Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės

sklypų pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011

m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348, 8 punktas.

Taisyklėse (4–6 punktai) numatyta, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės sklypai

parduodami tik atviro aukciono būdu. Įsigyti pirmumo teise valstybinės žemės sklypus, jeigu jie

įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro dydžio, gali – šių sklypų savininkai (toliau

– aplinkinių sklypų savininkai). Kai prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą pateikia vienas

aplinkinio sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, o kai prašymą

pirkti valstybinės žemės sklypą pateikia keli aplinkinių sklypų savininkai, valstybinės žemės

sklypas parduodamas uždaro aukciono būdu aplinkinio sklypo savininkui, kuris už parduodamą

valstybinės žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Kitais atvejais valstybinės žemės sklypai

parduodami atviro aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą valstybinės žemės sklypą pasiūlo

didžiausią kainą.

Aukcionų organizavimą detaliai reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės įmonės Valstybės

žemės fondo direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. GĮ-175 (Valstybės įmonės Valstybės

žemės fondo direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. GĮ-221 redakcija).

Analizuojamu laikotarpiu NŽT Vilniaus rajono skyrius neorganizavo valstybinės miškų

ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų.

NŽT Trakų skyrius 2014 m. aukciono būdu pardavė 4,7919 ha valstybinės miškų ūkio

paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 7938/0006:109) ir 1,2629 ha valstybinės miškų ūkio

paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 7938/0006:46), esančius Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų

rajono savivaldybėje.

NŽT veiklos srityje parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus egzistuoja

korupcijos pasireiškimo rizika dėl šių galimų korupcijos rizikos veiksnių:

3.1. Nėra aiškiai reglamentuota valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų

suformavimo iniciavimo tvarka

Pirmoje šio skyriaus pastraipoje išvardinti teisės aktai nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto

teritorinio padalinio vadovo teisę priimti sprendimus dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės

sklypų pardavimo, tačiau nereglamentuoja tokių sprendimų iniciavimo ir priėmimo pagrindų bei

kriterijų21.

Nors pagal Taisyklių 10–15 punktų nuostatas valstybinių miškų ūkio paskirties žemės

sklypų pardavimo procedūros prasideda nuo žemės sklypo suformavimo (valstybinės žemės sklypų 21 Į tai atkreipiamas dėmesys ir 2014-09-24 STT antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių“.

34

formavimo ir pertvarkymo arba žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo), sprendimo dėl

žemės sklypo pardavimo priėmimo ir kitų organizacinių procedūrų (pradinės kainos nustatymo,

žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), kurios

įgyvendinamos prieš pasiūlymų pirkti žemės sklypą pateikimą aplinkinių sklypų savininkams,

atitinkantiems Žemės reformos įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, tačiau nėra aišku,

kada ar kokiais atvejais turi būti pradėta ši procedūra, tai yra šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose

nėra įtvirtinti aiškūs ir konkretūs kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatoma, kuriuos valstybinės

miškų ūkio paskirties žemės sklypus tikslinga suprojektuoti ir parduoti aukcione22.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatmestina prielaida, kad sprendimų dėl valstybinių

miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo iniciatoriai gali būti ne NŽT vadovas arba jo

įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, bet kiti suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, ketinantys įsigyti

sklypą. Tokiais atvejais sprendimus dėl valstybinių miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo

priimantieji asmenys savo diskrecinėmis teisėmis gali piktnaudžiauti ir sprendimą dėl  valstybinių

miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo gali lemti ne objektyvios aplinkybės, o privatūs

interesai.

STT stebint realiuoju laiku vykstančius valstybės įmonės Valstybės žemės fondas

vykdomus žemės sklypų aukcionus23 atkreiptas dėmesys, kad nemaža dalis suformuotų valstybinių

miškų ūkio paskirties žemės sklypų lieka neparduota. Pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo 5–20 d. įvyko 14

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų, iš kurių 8 nedalyvavo nei

vienas dalyvis.

NŽT duomenimis, „miškai, kurie lieka neparduoti aukcione, yra nedidelio ploto (apie 2–3

ha), komerciškai nepatraukliose vietose, prastesnės, nei įprastai būklės“24. Analizuojamu laikotarpiu

vertinamuose skyriuose įvykdyta tik du šios paskirties sklypų pardavimo sandoriai – NŽT Trakų

skyrius 2014 m. aukciono būdu pardavė 4,7919 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą

(kadastro Nr. 7938/0006:109) ir 1,2629 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro

Nr. 7938/0006:46), esančius Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų rajono savivaldybėje. Abu sklypai

22 Vienas kriterijų bus numatytas nuo 2016-10-01 įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme, pagal kurį Miškų įstatymo 4 straipsnis papildytas 7 dalimi, kurioje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose.23 Prieiga per internetą: http://aukcionai.vzf.lt/lt/,sv.1 24 2016-09-23 NŽT raštas Nr. 1SD-5277-(9.3) „Dėl informacijos pateikimo“.

35

parduoti už pradinę aukciono kainą25 tai pačiai Vilniuje registruotai uždarajai akcinei bendrovei

„Vyto sklypai“. UAB „Vyto sklypai“ buvo vienintelis aukcionų dalyvis.

Nepakankamai aiškus sklypų suformavimo pardavimui iniciavimo reglamentavimas

vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas: siūlyti teisės aktų pakeitimus nustatant aiškesnius valstybinių miškų ūkio

paskirties žemės sklypų suformavimo pardavimui iniciavimo kriterijus.

3.2. Nepakankamos suinteresuotų asmenų informavimo priemonės

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo

valstybinės žemės sklypo įregistravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre praneša

registruotu laišku aplinkinių sklypų savininkams apie valstybinės žemės sklypo pardavimą ir

nurodo, kad asmuo per 20 darbo dienų nuo laiško įteikimo dienos gali pateikti prašymą pirkti

valstybinės žemės sklypą. Aplinkinio sklypo savininkas, gavęs Taisyklių 15 punkte nurodytą laišką,

turi teisę pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui prašymą pirkti valstybinės

žemės sklypą (Taisyklių 16 punktas).

Taisyklėse nėra numatyta kitų būdų informuoti aplinkinių sklypų savininkus, kas galimai

mažina jų galimybę laiku gauti aktualią informaciją. Pavyzdžiui, registruotam laiškui vėluojant,

arba gretimo sklypo savininkui laikinai išvykus nėra užtikrinama galimybė laiku gauti informaciją ir

išreikšti savo valią dėl sklypo įsigijimo.

Pasiūlymas: siūlyti patikslinti Taisyklių 15 punktą, numatant daugiau būdų informuoti

aplinkinių sklypų savininkus (elektroniniu paštu, telefonu), užtikrinant didesnį informacijos

prieinamumą realiuoju laiku. Taip pat, atsižvelgiant į kitų teisės aktų analogą, pvz. Naujų kitų

paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.15 papunktį, siūlytume besiribojančių žemės sklypų savininkus

papildomai informuoti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.

3.3. NŽT tinklapyje skelbiama ne visada aktuali informacija

NŽT tinklapyje www.nzt.lt skiltyje „VALSTYBINĖS MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖS PARDAVIMAS“26 turėtų būti skelbiama visa aktuali informacija. Tačiau čia skelbiami

25 Tas pats pažymėtina ir apie aukščiau minėtus 2016 m. rugsėjo 5–20 d. aukcionus, kuriuose sklypai parduoti už pradinę kainą. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. GĮ-175 (Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. GĮ-221 redakcija) 18 punkte numatyta, kad „Visi kiti Aukciono dalyvių siūlymai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos ar žemės nuomos mokesčio dydžio metams turi būti ne mažesni už ankstesniame siūlyme paskelbtą valstybinės žemės sklypo pardavimo kainą ar žemės nuomos mokesčio dydį metams, padidintą ne mažiau kaip minimaliu valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos ar žemės nuomos mokesčio dydžio metams didinimo intervalu. Minėto aprašo 19 nustatyta, kad „Minimalus paskelbtos valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos ar žemės nuomos mokesčio dydžio metams didinimo intervalas – 1 procentas valstybinės žemės sklypo pradinės pardavimo kainos ar pradinio žemės nuomos mokesčio dydžio metams“.

26 Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/Valstybin%C4%97s%20mi%C5%A1k%C5%B3%20%C5%ABkio%20paskirties%20%C5%BEem%C4%97s%20pardavimas695

36

duomenys paskutinį kartą atnaujinti 2014-02-13, 14:56:0327, todėl gali klaidinti informacijos

ieškančius tinklalapio vartotojus.

Remiantis Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-25 iki 2014-03-27) 25 punktu, už

parduodamą valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą gali būti atsiskaitoma iš karto arba

išsimokėtinai. Pagal Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų

organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d.

nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“, 3.6 papunktį

(negalioja nuo 2014-03-28), skelbime ar pranešime apie aukcione parduodamą valstybinės miškų

ūkio paskirties žemės sklypą be kitos informacijos ir duomenų, taip pat buvo nurodoma galimybė

pirkti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą atsiskaitant išsimokėtinai ir pagrindinės

atsiskaitymo išsimokėtinai sąlygos.

Aukščiau minėtos nuostatos sudarė sąlygas asmenims, įsigijusiems privačion nuosavybėn

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus išsimokėtinai, atlikti miško kirtimo darbus, o

realizavus iškirstą medieną gauti pajamas, tačiau neatsiskaityti su valstybe už išsimokėtinai įsigytą

miško sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė be medynų būtų

žymiai mažesnė, nei priverstine hipoteka įkeisto miško sklypo (su medynais) vertė, o susidariusios

skolos už išsimokėtinai įsigytą miškų ūkio paskirties žemės sklypą išieškojimas tokiu atveju būtų

problemiškas, valstybinės miškų ūkio paskirties žemės pardavimas aukcionuose buvo laikinai

sustabdytas.

Analizės metu nustatyta, kad NŽT teritoriniai padaliniai neorganizavo valstybinės miškų

ūkio paskirties žemės pardavimo iki 2012 m. lapkričio 24 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos

žemės reformos įstatymo 8 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, pagal kurį nustatyta, kad asmenys,

pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą.

Tačiau NŽT interneto svetainėje iki šiol yra skelbiama apie tai, kad „nuo 2012 m. rugsėjo

mėnesio aukcionai atšaukti“.

Visos aktualios informacijos nepateikimas viešai sudaro prielaidas korupcijai pasireikšti.

Pasiūlymas: reguliariai atnaujinti NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją,

susijusią su valstybinės miškų ūkio paskirties žemės pardavimu.

3.4. Miškotvarkos projektai ne visada skelbiami viešai

Analizės metu nustatyta, kad siekiant paspartinti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo

procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.

VIII-359 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo įtvirtintas papildomas atlyginimo

už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią

27 Paskutinį kartą žiūrėta 2016-09-27, 13:55.

37

miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško

plotu kaimo vietovėje.

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014-11-01) 21 straipsnio 4 dalyje numatyta,

kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose

teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki

2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą

žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės

žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje,

jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti

valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija,

nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui

atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės

teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, didžioji dalis pretendentų išreiškė valią už mieste turėtą žemę gauti

neatlygintinai lygiaverčius miško sklypus kaimo teritorijoje. NŽT Trakų skyriuje analizuojamu

laikotarpiu buvo apie 250 išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai

nuosavybėn, pagal kurias buvo projektuojami miško sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, todėl

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukciono būdu procedūra nebuvo

vykdoma.

Atliekant analizę, pastebėta, kad viešai nėra skelbiami miškotvarkos projektai ir jų

sprendiniai, taip kaip žemės sklypų detalieji planai.

Pasiūlymas: NŽT tinklalapyje, regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos portale

REGIA ir / arba žemės informacinėje sistemoje „Geoportal.lt“ skelbti detalius valstybinės miškų

ūkio paskirties žemės sklypų projektus.

3.5. Neužtikrinamas žemės (miško) naudojimo kontrolės mechanizmo viešumas

Analizės metu nustatyta, kad tiek valstybinių, tiek privačių miškų naudojimo kontrolę

pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atlieka valstybiniai miškų pareigūnai

(miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos

prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai), kurie

vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos

pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo,

neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos,

kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų

ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais,

kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške),

38

palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų

reikalavimų, gavę pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir

nustatyti pažeidėjai.

Taip pat prie žemės (miško) naudojimo valstybinės kontrolės prisideda NŽT,

vadovaudamasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės

kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 3 punktu.

Nuostatų 4 punkte nustatyti kontrolės įgyvendinimo būdai − NŽT tarnautojai turi teisę

tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų

asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam

tikrais dokumentais ir kt.

Nacionalinė žemės tarnyba 2015 metais atliko 19 706 patikrinimus, įskaitant žemės ir

miško naudojimo28. Tačiau pažymėtina, kad viešai nėra prieinami duomenys apie vykdomą kontrolę

bei žemės ir miško naudojimo patikrinimų rezultatus.

Pasiūlymas: sustiprinti NŽT teritorinių skyrių pagal kompetenciją vykdomą žemės ir miško

naudojimo kontrolę, užtikrinti griežtesnę priimamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo

perduodant nuosavybėn lygiaverčius miško sklypus kaimo teritorijoje teisėtumo ir savalaikiškumo

kontrolę.

4. NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS TERITORINIŲ SKYRIŲ ATLIEKAMŲ

FUNKCIJŲ PATIKRINIMAS

Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad vertinamu laikotarpiu nuo 2013 m. iki

2015 m. I pusmečio pabaigos teismui apskųsta 19 NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų dėl

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskundimo, 9 sprendimai buvo panaikinti.

Pagal turimus duomenis NŽT Vilniaus miesto skyriuje taip pat priimta 16 įsakymų dėl nuosavybės

teisių atkūrimo procedūros nutraukimo.

NŽT Vilniaus rajono skyriuje yra užvestų teisminių bylų, kuriose analizuojamu laikotarpiu

buvo skundžiami sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau tokia informacija

skyriuje nesisteminama, todėl tikslios statistikos NŽT nepateikė.

2013–2015 m. I pusm. teismas panaikino 3 NŽT Trakų skyriaus sprendimus, dar 3 –

panaikino iš dalies.

28 Daugiau informacijos apie NŽT vykdomus patikrinimus – 4 skyriuje.

39

Analizės metu nustatyta, kad priimamų sprendimų atitikinimo nustatytiems teisės aktų

reikalavimams kontrolę užtikrina ne vienas NŽT struktūrinis padalinys. Didelę dalį kontrolės

priemonių įgyvendina tiek NŽT Vidaus audito skyrius, tiek kiti struktūriniai padaliniai pagal jų

atliekamas funkcijas.

Reikšminga dalimi priimamų sprendimų kontrolė vykdoma planinių ir neplaninių

patikrinimų, organizuojamų gavus asmenų skundus, pranešimus, pasitikėjimo linija gaunamus

pranešimus, žiniasklaidoje ar viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją ir pan., metu.

Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių

atliekamų funkcijų patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-364 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

teritorinių skyrių atliekamų funkcijų patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimo

tvarkos aprašas, Aprašas), 3 punktu, planinius ir neplaninius patikrinimus atlieka NŽT Rizikų

vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus (toliau – Skyrius) (iki 2015 m. balandžio 1 d.

reorganizacijos – Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius).

Remiantis Patikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, kasmet patikrinama kelių NŽT

teritorinių skyrių, kurių iš viso yra 50, vykdomų funkcijų, priimamų sprendimų atitikimas teisės

aktų, reglamentuojančių žemės tvarkymą ir administravimą, nuosavybės teisių į žemę, mišką,

vandens telkinius atkūrimą, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutarčių

sudarymą ir vykdymą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nekilnojamo turto kadastro duomenų

nustatymą, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad prašomu laikotarpiu atliekant planinius patikrinimus nustatytas

vienas atvejis, kai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo išvada parengta ir patvirtinta, pažeidžiant

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus. Vilniaus miesto skyriaus vedėjui

pavesta priimti sprendimą neatkurti nuosavybės teisių piliečiui, nes išvada parengta ir patvirtinta,

pažeidžiant aukščiau minėto įstatymo nuostatų reikalavimus.

Patikrinus Vilniaus rajono skyriaus išvadas pažeidimų nenustatyta, o Trakų skyriaus

išvados analizuojamu laikotarpiu tikrintos nebuvo.

Teritorinių skyrių atliekamų funkcijų patikrinimo srityje egzistuoja korupcijos rizika dėl

šių korupcijos rizikos veiksnių:

4.1. Planinių patikrinimų vykdymo vertinimas:

4.1.1. Nepakankamai motyvuoti metinių patikrinimų planai

Pagal Patikrinimo tvarkos aprašo 5 punktą „Skyrius kiekvienais metais iki gruodžio 1 d.

išanalizavęs Aprašo 4 punkte29 pateiktą informaciją parengia suvestinę lentelę, kurioje nurodomi

29 „4. Nacionalinės žemės tarnybos centrinio struktūrinio padalinio darbuotojai, nagrinėdami fizinių ir juridinių asmenų skundus, pranešimus ar prašymus ar atlikdami kitas funkcijas, nustatę, kad teritorinis skyrius jam priskirtas funkcijas įgyvendino pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prieš pateikdami vizuoti administracinio sprendimo

40

duomenys apie NŽT tarnybos centriniame struktūriniame padalinyje laikotarpiu nuo einamųjų metų

sausio 1 d. iki spalio 1 d. gautų skundų, pranešimų ar prašymų dėl teritoriniams skyriams priskirtų

funkcijų įgyvendinimo, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, skaičių ir pobūdį,

sugrupuoja juos pagal skundžiamas teritorinių skyrių funkcijas, atrenka iš jų 5 priskirtas funkcijas,

dėl kurių atlikimo gautas didžiausias skundų, pranešimų ar prašymų skaičius, ir atrenka 5 didžiausią

skundų, pranešimų ar prašymų skaičių dėl atrinktų teritoriniams skyriams priskirtų funkcijų

įgyvendinimo gavusius teritorinius skyrius“.

Analizės metu nustatyta, kad Patikrinimo tvarkos aprašas suvestinių lentelių rengimo

norma papildytas nuo 2014 m. balandžio 1 d. Planinių patikrinimų planai, anot NŽT atstovų, iki šiol

buvo sudaromi išanalizavus ir įvertinus fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų registro

duomenis, „Pasitikėjimo linija“ gaunamus pranešimus, žiniasklaidoje ar viešojoje erdvėje

pasirodančią informaciją ir pan. Tačiau suvestinės lentelės atskirai nebuvo registruojamos, todėl jos

negalėjo būti pateiktos STT.

Išanalizavus NŽT „Pasitikėjimo linija“ gautų pranešimų ir skundų (244 įrašai), taip pat

fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų registrų (10 245 įrašai) duomenis nuo 2013 m. sausio 1

d. iki 2015 m. birželio 30 d. nustatyta, kad duomenys pateiktose lentelėse nėra suskirstyti pagal

skundų, pranešimų temas, problemas, klausimus, skundžiamus NŽT skyrių, darbuotojų sprendimus,

veiksmus ar neveikimą, todėl iš šių duomenų sudėtinga nustatyti, kurių NŽT skyrių priimti

sprendimai ir kokiose veiklos srityse buvo daugiausiai skundžiami. Dėl to nėra galimybės tiksliai

nustatyti, ar planiniams patikrinimams atrinkti iš tikrųjų „rizikingiausi“ teritoriniai skyriai ir jų

veiklos sritys. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes liudija Skyriaus darbuotojų

diskreciją.

Pasiūlymas:

Siekiant sustiprinti vidinę kontrolę ir sumažinti NŽT darbuotojų, rengiančių suvestines

lenteles ir sudarančių metinius patikrinimo planus, diskreciją, rekomenduojama Gautų fizinių ir

juridinių asmenų prašymų, skundų registre ir „Pasitikėjimo linija“ gautų pranešimų ir skundų

registre sukurti skiltis, kuriose būtų fiksuojama, kurių NŽT skyrių ir kokios veiklos sritys, kurių

darbuotojų ir kokie veiksmai skundžiami.

4.1.2. Nepakankamai efektyviai vykdomi metinių patikrinimų planai

Išanalizavus pateiktus NŽT teritorinių skyrių atliekamų funkcijų 2013 m. planinių

patikrinimų planą, patvirtintą NŽT direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-48

(toliau – 2013 m. planinių patikrinimų planas), NŽT teritorinių skyrių atliekamų funkcijų 2014 m.

planinių patikrinimų planą, patvirtintą NŽT direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – 2014 m.

projektą struktūrinio padalino vadovui, administracinio sprendimo projekto paskutinio lapo antroje pusėje užrašo, kad administracinis sprendimas turi būti teikiamas susipažinti Skyriui“.

41

planinių patikrinimų planas), Tarnybos teritorinių skyrių atliekamų funkcijų 2015 m. planinių

patikrinimų planą, patvirtintą NŽT direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. (toliau – 2015 m. planinių

patikrinimų planas), nustatyta, kad 2013 m. planuota patikrinti 7 (Varėnos, Biržų, Švenčionių,

Klaipėdos rajono, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos, Plungės ir Rietavo, Raseinių); 2014 m.

– 5 (Varėnos, Biržų, Šilutės, Lazdijų, Šalčininkų), 2015 m. planuota patikrinti 6 (Varėnos, Biržų,

Vilniaus miesto30, Šalčininkų, Ukmergės, Kauno rajono,) teritorinių skyrių vedėjų priimtų

sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo teisėtumą.

Pastebėtina, kad patikrinti ne visi planuoti skyriai numatytose veiklos srityse, pavyzdžiui,

2013 m. iš 7 (Švenčionių, Varėnos, Klaipėdos rajono, Biržų, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir

Kalvarijos, Plungės ir Rietavo, Raseinių) planuotų teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų dėl

nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo teisėtumo patikrinimų atlikti tik 3

(Plungės ir Rietavo, Biržų, Varėnos); 2014 m. iš 5 (Varėnos, Šilutės, Biržų, Lazdijų, Šalčininkų)

teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius

atkūrimo teisėtumo patikrinimų taip pat atlikti 3 patikrinimai (Švenčionių, Šilutės, Šalčininkų).

Pažymėtina, kad ir kitose NŽT veiklos srityse patikrinti ne visi skyriai, pavyzdžiui, iš

planuotų 5 atlikti 3 teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės

žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumo patikrinimai; iš planuotų 5 atlikti 3

teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių

sudarymo teisėtumo patikrinimai; iš planuotų 5 atliktas 1 teritorinio skyriaus vedėjo išduotų

sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius valstybiniuose vandens telkiniuose teisėtumo

patikrinimas; iš planuotų 8 atlikti 5 teritorinių skyrių nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų

patikrinimo ir derinimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimai.

Nebuvo atlikti visi planuoti patikrinimai dėl 8 teritorinių skyrių žemės naudojimo

valstybinę kontrolę vykdančių asmenų priimtų sprendimų teisėtumo, dėl 8 teritorinių skyrių vedėjų

priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių

sudarymo teisėtumo, dėl 5 teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo teisėtumo, dėl 5 teritorinių skyrių vedėjų

išduodamų sutikimų dėl žemės sklypų padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje teisėtumo. Dalis

suplanuotų patikrinimų neatlikta ir 2014 m.

Tačiau pažymėtina, kad 2013 m. buvo atlikti 5 teritorinių skyrių vedėjų priimtų sprendimų

išduoti sutikimus tiesti valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir

statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti atitikties teisės aktų

reikalavimams patikrinimai, kurie nebuvo suplanuoti ir įtraukti į metinį patikrinimų planą. Šių

30 2015 m. pabaigoje Vilniaus skyrius patikrintas nebuvo.

42

patikrinimų atlikimas niekaip neatsispindi metiniame patikrinimų plane, kuris nebuvo oficialiai

pakeistas.

Tai, kad Skyriaus darbuotojai patikrina mažiau teritorinių padalinių veiklos sričių, nei buvo

numatyta, bet tikrinamas kitų, nei buvo planuota, teritorinių skyrių priimamų sprendimų teisėtumas,

atitikimas teisės aktų reikalavimams, o metiniame patikrinimų plane tokie pakeitimai neatsispindi,

nėra sudaryta tikrintinų teritorinių skyrių prioritetinė tvarka, STT nuomone, liudija Skyriaus

darbuotojų diskreciją ir nepakankamą kontrolę.

Pasiūlymai:

1. papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą nuostata, detalizuojančia, kuriais atvejais ir kokia

tvarka metinis patikrinimų planas gali būti keičiamas.

2. Stiprinti metiniuose planuose numatytų uždavinių įgyvendinimo kontrolę.

4.1.3. Nepakankama veiklos rezultatų kontrolė

NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d.

įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.

3D-600 redakcija) 17 punkte numatyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniai padaliniai

savo veiklą organizuoja pagal patvirtintus metinius veiklos planus <...>“.

Pažymėtina, kad NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyrius31

analizuojamu laikotarpiu neturėjo atskiro metinės veiklos plano, Skyriaus veiklos ataskaitos taip pat

nebuvo rengiamos. Nėra sudarytas ir atskiras NŽT Rizikų vertinimo departamento metinis veiklos

planas. Analizuojamu laikotarpiu (2013–2015 m.) veiklos planai buvo rengiami visos NŽT mastu,

juose nėra detalizuoti Skyriui numatyti veiksmai, priemonės tikslams pasiekti, nėra nustatyta

pasiektų rezultatų vertinimo kriterijų. Skyriaus veiklos rezultatai neatsispindi ir metinėse Tarnybos

veiklos ataskaitose. Analizės metu nustatyta, kad „einamųjų metų užduotys, pasiekti ir planuojami

rezultatai, pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai nurodomi skyriaus

darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadose, kurios saugomos NŽT Personalo skyriuje“.

STT nuomone, detalių veiklos planų ir jų įgyvendinimo ataskaitų nebuvimas liudija

nepakankamai efektyvią veiklos kontrolę.

Pasiūlymas: užtikrinti, kad būtų laikomasi NŽT nuostatuose įtvirtintos nuostatos, kad

struktūriniai padaliniai savo veiklą organizuoja pagal patvirtintus metinius veiklos planus. Taip pat

papildyti NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus nuostatus numatant

rengti Skyriaus metinį veiklos planą, kuriame būtų nustatytos konkrečios užduotys, jų atlikimo

terminai, už įgyvendinimą atsakingi darbuotojai. Taip pat nustatyti, kad būtų rengiama Skyriaus

veiklos plano įgyvendinimo metinė ataskaita.

4.1.4. Nepakankama nustatytų trūkumų ir pažeidimų šalinimo kontrolė

31 Tokia situacija yra ir kituose NŽT skyriuose.

43

Analizės metu nustatyta, kad 2013 m. iš 7 numatytų patikrinti teritorinių skyrių priimtų

sprendimų atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius buvo patikrinti 3 skyriai –

Biržų, Plungės ir Rietavo, Varėnos, 2014 m. iš 5 numatytų taip pat patikrinti 3 – Šalčininkų, Šilutės,

Švenčionių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dviejų NŽT teritorinių padalinių – Biržų ir Varėnos skyrių

vedėjų priimamus sprendimus atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius

teisėtumą buvo numatyta tikrinti trejus metus iš eilės.

Išanalizavus šešis pateiktus32 2013 m. ir 2014 m. planinių teritorinių skyrių vedėjų priimtų

sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo teisėtumo patikrinimo

aktus (Biržų, Plungės ir Rietavo, Šalčininkų, Šilutės, Švenčionių, Varėnos), nustatyta, kad

pažeidimų užfiksuota 3 teritorinių skyrių veikloje atkuriant nuosavybės teises: Plungės ir Rietavo

2013 m. (2012 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. 36S-30 neteisingai nurodytas pretendentei tenkantis

buvusių žemės savininkų valdytas žemės plotas, jo vertė, nenurodyta, kad nuosavybės teisės į

tenkančią žemės valdos dalį yra atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos

2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-27633; nuosavybės teisės į žemę atkūrimo 2012 m.

gruodžio 10 d. sprendime Nr. 36S-55 nenurodyta anksčiau priimto sprendimo data ir numeris; 2012

m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 36S-27 nuosavybės teisės atkurtos piliečiui, pažeidžiant Atkūrimo

įstatymo ir Žemės reformos įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. nuostatas), 2013 m. Varėnos (12 šio teritorinio

padalinio sprendimų priimti nesivadovaujant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir

kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), Žemės reformos

žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau –

Metodika), Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo tvarka),

nuostatomis (daugiausiai – nesilaikant nustatytų terminų ir pretendentų eiliškumo) ir 2014 m.

Šilutės (nustatyta, kad šio skyriaus vedėjas nesivadovauja Taisyklių 29.8.14 papunktyje nustatytu

reikalavimu, kad žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus

vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus).

Nors Varėnos skyriaus priimtus sprendimus toje pačioje analizuojamoje veiklos srityje

buvo numatyta tikrinti ir 2014 m., tai nebuvo padaryta. Kitų dviejų skyrių, kuriuose ankstesniais

metais buvo nustatyta pažeidimų, nebuvo numatyta pakartotinai tikrinti, jie nebuvo patikrinti.

32 Analizuojami Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų skyriai nebuvo tikrinti planinių patikrinimų metu 2013–2015 m. I pusm., todėl analizės metu buvo vertinami kitų skyrių planinių patikrinimų aktai jiems priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

44

Apraše ar kituose teisės aktuose nėra numatyta pakartotinai tikrinti teritorinį skyrių, kuriems

atliekant pavestas funkcijas nustatyta pažeidimų. Nėra nustatyta, kurį planinių patikrinimų plane

numatytą tikrinti skyrių ir kuriose veiklos srityse priimtus sprendimus tikrinti pirmiau – tai palikta

Skyriaus darbuotojų diskrecijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymas: patikslinti Aprašą, kitus susijusius teisės aktus numatant pakartotinus

teritorinių skyrių, kuriems atliekant pavestas funkcijas nustatyta pažeidimų, patikrinimus. Taip pat

detalizuoti kriterijus, kuriais remiantis nustatomas tikrintinų skyrių ir jų veiklos sričių patikrinimo

eiliškumas.

4.1.5. Nepakankamai efektyvi NŽT vidaus kontrolės stebėsena

Analizės metu nustatyta, kad „nustatę pažeidimų Skyriaus darbuotojai įvertina, ar šie

pažeidimai yra mažareikšmiai, procedūriniai, nepadarę žymios žalos asmenų, visuomenės, valstybės

interesui ir kitiems konkrečiuose teisės aktuose saugomiems interesams, ar yra priešingai. Pirmu

atveju laikytina, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nėra, todėl siūloma rašytiniu pavedimu

Tarnybos direktoriui pavesti teritorinių skyrių vedėjams elgtis nurodytu būdu (imtis priemonių,

atlikti veiksmą ir pan.) ar nurodytu būdu nesielgti. Rašytiniai direktoriaus pavedimai turi apibrėžtus

nurodymus (tikslus) ir konkrečius terminus, iki kada jie turi būti įvykdyti. Apie pavedimo įvykdymą

subjektas privalo informuoti pažeidimus nustačiusį Tarnybos darbuotoją, o šis įvertina, ar nustatyti

pažeidimai pašalinti ar ne“.

Analizės metu nepavyko nustatyti, kiek tiksliai duota pavedimų šios analizuojamose ar

kitose NŽT skyrių veiklos srityse33, kiek pateikta ataskaitų apie jų įgyvendinimą, kiek pažeidimų

pašalinta ar nepašalinta ir pan., nes tokie duomenys NŽT nėra kaupiami.

Analizės metu nustatyta, kad „patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėties

elementus, inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir taikomos baudžiamosios

priemonės (tarnybinės nuobaudos skyrimas), esant baudžiamojo nusikaltimo / nusižengimo ar

viešojo intereso pažeidimo požymiams, kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo

pradėjimo ar viešo intereso gynimo“.

NŽT informavo, kad 2015 m. analizuojamu laikotarpiu Rizikos prevencijos skyrius

inicijavo per 20 tarnybinių patikrinimų (dėl galimai netinkamo pareigų atlikimo vadovaujant,

kontroliuojant ir koordinuojant Tarnybos skyriui priskirtų tarnybinių lengvųjų automobilių

eksploatavimą, juos naudojant ne Tarnybos reikmėms, Tarnyboje nustatyto darbo laiko režimo

nesilaikymo; dėl galimai netinkamo Tarnybos skyriui priskirtų tarnybinių lengvųjų automobilių

eksploatavimą, juos naudojant ne Tarnybos reikmėms; dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo

33 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. laikotarpiu NŽT vadovas ar pavaduotojas įvairiais veiklos klausimais yra išleidę 1 717 pavedimų. Tačiau nėra aišku, dėl kurių veiklos sričių, kokių nustatytų pažeidimų NŽT direktorius išleido pavedimus, nes tokie statistiniai duomenys nėra kaupiami.

45

valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo darbuotojui nenusišalinus nuo gautų dokumentų

rezoliucijų įrašymo; dėl netinkamo skyriaus darbo organizavimo (dėl žemės sklypų kadastro

duomenų bylų tikrinimo terminų nesilaikymo); dėl nepagrįstai išduotų žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų; dėl netinkamo skyriaus darbo organizavimo (dėl žemės

sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo); dėl nepagrįstai išduotų žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų; dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo

terminų nesilaikymo; dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės netinkamo atlikimo (patikrinimo

aktuose nurodyta, kad pažeidimai yra pašalinti, tačiau faktinės aplinkybės neatitiko esamos

situacijos, t. y. pažeidimai nebuvo pašalinti arba pašalinti tik iš dalies); dėl netinkamo pavestų

funkcijų atlikimo, ATPK 1 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimų

nesilaikymo; dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo; dėl netinkamo žemės

reformos žemėtvarkos projekto  papildymo vykdymo ir įgyvendinimo, darbo drausmės pažeidimų ir

kt.)34.

Pažymėtina, kad NŽT negalėjo pateikti duomenų, kiek kartų analizuojamu laikotarpiu

kreiptasi į teisėsaugos institucijas, dėl kokių galimai nusikalstamų veikų, kurių konkrečiai NŽT

skyrių ir pan., nes tokie duomenys Tarnyboje nekaupiami ir nesisteminami.

NŽT pateiktais duomenimis, „NŽT direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo rašytinio

pavedimo vykdymą kontroliuoja rašytinio pavedimo rengėjas ir struktūrinio padalinio, kuriam

priklauso pavedimo rengėjas, vadovas. Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame

pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės“. Tačiau nėra numatyta kaip reguliariai turi būti

vykdoma stebėsena, kurios metu būtų patikrinama kaip šalinami nustatyti trūkumai, nėra rengiamos

stebėsenos ataskaitos. Tai silpnina patikrinimo aktuose pateiktų pasiūlymų dėl nustatytų pažeidimų

pašalinimo įgyvendinimo kontrolę. Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pasiūlymas:

Papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą nustatant, kaip reguliariai turėtų būti vykdoma

planinio patikrinimo akte pateiktų pasiūlymų dėl nustatytų trūkumų ir pažeidimų pašalinimo

įgyvendinimo stebėsena, rengti stebėsenos ataskaitas.

4.2. Neplaninių patikrinimų atlikimo vertinimas

4.2.1. Nepakankamas neplaninių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų stebėsenos

reglamentavimas

Neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka reglamentuota Patikrinimo tvarkos aprašo 7

punkte35.

34 NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsniu, savo interneto svetainėje skelbia duomenis apie darbuotojų nusižengimus ir paskatinimus. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Informacija-apie-darbuotoju-nusizengimus-ir-paskatinimus. Paskutinis atnaujinimas: 2015 m. vasario 19 d. 17:14:08 [žiūrėta: 2015 m. spalio 6 d. 10:30 val.]35 „7. Neplaniniai patikrinimai gali būti atliekami:

46

Išanalizavus Skyriaus pateiktas atsitiktine tvarka atrinktas neplaninių patikrinimų pažymas,

nustatyta, kad jose gvildenami klausimai yra kruopščiai ir išsamiai išanalizuoti, įvertinta teritorinių

skyrių, darbuotojų veikla, įvertintas priimtų sprendimų pagrįstumas, atitikimas teisės aktų

reikalavimams, pateikta pastabų ir rekomendacijų trūkumams pašalinti, jeigu jų nustatyta.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra rengiamos neplaninių patikrinimų statistinės

suvestinės, jų duomenys nesisteminami, todėl Skyrius negalėjo pateikti informacijos apie konkretų

neplaninių patikrinimų skaičių, veiklos sritis, kuriose atlikti neplaniniai patikrinimai 2013–2015 m.

I pusm., kiek jų buvo atlikta srityse, susijusiose su šioje analizėje vertinamomis NŽT veiklos

sritimis.

Paprašius neplaninių patikrinimų įgyvendinimo statistinių suvestinių, ataskaitų, STT buvo

pateikta Atliktų žemės tvarkymo darbų patikrinimo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės

vykdymo pažymos, aktų registro (toliau – 1KA registras) ataskaita nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015

m. birželio 30 d., kurioje užfiksuoti 256 įrašai apie atliktus patikrinimus įvairiose NŽT skyrių

veiklos srityse. Šiose informacinių sistemų saugos atitikties vertinimo ataskaitose yra tam tikra

dalis planinių patikrinimo aktų ir neplaninių patikrinimo aktų ar pažymų, parengtų atsižvelgiant į

NŽT 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. laikotarpiu gautus 10 245 fizinių ir juridinių

asmenų prašymus ir skundus (1GS identifikavimo žymuo), „Pasitikėjimo linija“ gautus 244

pranešimus (1GPA identifikavimo žymuo), kitus duomenis.

Kadangi duomenys niekaip nėra sugrupuoti, iš jų nėra galimybės nustatyti, pagal kuriuos

skundus, pranešimus iš aukščiau minimų registrų buvo atlikti neplaniniai patikrinimai, kokiais

kriterijais remiantis jie buvo atrinkti, ar neplaniniai patikrinimai buvo atlikti Aprašo 18 punkte

nustatytais terminais ir pan.

Taip pat nėra galimybės patikrinti, ar buvo pašalinti visi neplaninio patikrinimo aktuose ar

pažymose nustatyti veiklos trūkumai ar pažeidimai, nes stebėsena analizuojamu periodu nebuvo

vykdoma, stebėsenos ataskaitos nebuvo rengiamos.

Pasiūlymai:

1. NŽT elektroninių dokumentų registre kaupti ir sisteminti duomenis apie neplaninius

patikrinimus taip, kad aiškiai būtų galima matyti, dėl kurių skyrių vedėjų priimtų sprendimų,

darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų, kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai.

2. Rekomenduotina susieti registruose patikrinimo aktus ir patikrinimo pažymas su

gautais skundais, pranešimais, informacija, pasirodžiusia viešojoje erdvėje, NŽT direktoriaus

7.1. turint informacijos ar kilus įtarimų dėl teritorinio skyriaus veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų;7.2. siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti teritorinio skyriaus ankstesnio planinio ar neplaninio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai;7.3. gavus asmens skundą ar pranešimą;7.4. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pavedus.“

47

pavedimais ir kitais faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais ir susijusiais su neplaninio

patikrinimo atlikimu.

3. Papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą numatant, kad būtų vykdoma neplaninių

patikrinimų metu nustatytų trūkumų, pažeidimų šalinimo stebėsena, rengiamos stebėsenos

ataskaitos ir tai būtų fiksuojama dokumentų registre.

5. IŠVADOS

1. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius NŽT teritorinių Vilniaus miesto, Vilniaus

rajono ir Trakų skyrių veiklą atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius bei NŽT

darbo praktiką, darytina išvada, kad šioje veiklos srityje galima korupcijos rizika dėl šių korupcijos

rizikos veiksnių36:

1.1. sprendimai ne visais atvejais priimami laikantis nustatytų terminų;

1.2. per plati diskrecija priimant sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo;

1.3. pretendentams, siekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, ne visada taikomi vienodi

kriterijai;

1.4. viešai skelbiama nepakankamai išsami informacija apie laisvus valstybinės žemės

sklypus;

1.5. nepakankamai reglamentuotos tam tikrų lengvatų taikymo sąlygos;

1.6. nepakankamai užtikrinamas sudarytų eilių viešumas;

36 Išvadas pagrindžiantys motyvai pateikti „Išvados dėl korupcijos rizikos korupcijos rizikos analizės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus“ antrajame skyriuje.

48

1.7. nevienodos sąlygos pretendentams, nepasirenkantiems sklypo ir nesutariantiems dėl

grąžinamo sklypo pasidalijimo tarpusavyje;

1.8. nustatyta atvejų, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai.

2. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius NŽT Vilniaus rajono ir Trakų skyrių

veiklą parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus bei NŽT darbo praktiką,

darytina išvada, kad šioje srityje galima korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių37:

2.1. nėra aiškiai reglamentuota valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų

suformavimo iniciavimo tvarka;

2.2. nepakankamos suinteresuotų asmenų informavimo priemonės;

2.3. NŽT tinklapyje skelbiama ne visada aktuali informacija;

2.4. miškotvarkos projektai ne visada skelbiami viešai;

2.5. neužtikrinamas žemės (miško) naudojimo kontrolės mechanizmo viešumas.

3. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius NŽT teritorinių skyrių atliekamų funkcijų

patikrinimą ir NŽT darbo praktiką, darytina išvada, kad šioje veiklos srityje galima korupcijos

rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių38:

3.1. nepakankamai motyvuotai sudaromi metinių patikrinimų planai;

3.2. nepakankamai efektyviai vykdomi metinių patikrinimų planai;

3.3. nepakankama veiklos rezultatų kontrolė;

3.4. nepakankama nustatytų trūkumų ir pažeidimų šalinimo kontrolė;

3.5. nepakankamai efektyvi NŽT vidaus kontrolės stebėsena;

3.6. nepakankamas neplaninių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų stebėsenos

reglamentavimas.

37 Išvadas pagrindžiantys motyvai pateikti „Išvados dėl korupcijos rizikos korupcijos rizikos analizės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus“ trečiajame skyriuje.38 Išvadas pagrindžiantys motyvai pateikti „Išvados dėl korupcijos rizikos korupcijos rizikos analizės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus“ ketvirtajame skyriuje.

49

6. PASIŪLYMAI

1. Siekdami mažinti korupcijos riziką NŽT veikloje atkuriant nuosavybės teises į žemę,

mišką ir vandens telkinius, siūlome:

1.1. inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, siekiant nustatyti tikslesnius sprendimų

priėmimo terminus ir atitinkamai suderinant NŽT ir savivaldybių administracijų veiksmus;

1.2. patikslinti atitinkamus teisės aktus, numatant aiškesnius žemės reformos žemėtvarkos

projekto ar jam prilyginamo plano parengimo terminų nustatymo kriterijus, taip sumažinant NŽT

teritorinio skyriaus vadovo diskreciją;

1.3. inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius kriterijus, kaip reikėtų

apskaičiuoti kiek procentų galėtų būti padidintas grąžintinas sklypas, taip pat apibrėžiant

aplinkybes, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas atsisakyti skirti didesnį sklypą;

1.4. užtikrinti NŽT teritorinių padalinių vadovų priimamų sprendimų dėl grąžintinų sklypų

padidinimo kontrolę;

50

1.5. inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, numatant, kad suteikiant lygiaverčius sklypus

visais atvejais būtų taikomas gyvenamosios vietos kriterijus, taip pat numatant mechanizmus,

padedančius išvengti fiktyvaus gyvenamosios vietos deklaravimo;

1.6. NŽT interneto svetainėje skelbti visą išsamią informaciją apie laisvus valstybinės

žemės sklypus. Taip pat būtų rekomenduotina skelbti ne tik informaciją apie laisvus valstybinės

žemės sklypus, bet ir privačių, savivaldybių valdomų žemės sklypus – tai galėtų būti realizuojama

per regionų geoinformacinės aplinkos paslaugą REGIA, Geoportal.lt ar kt. minėtų savininkų žemės

sklypus pažymint skirtingomis spalvomis;

1.7. inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant detaliau reglamentuoti valstybės teikiamų

lengvatų ir paramos sodybai perkelti teikimo tvarką;

1.8. tinkamai apskaityti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais už kitose

apskrityse turėtą žemę nuosavybės teisės atkuriamos į kitos savivaldybės teritorijoje esančią žemę;

1.9. išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus, papildomus pretendentams

aktualius duomenis skelbti viešai internete, nuolat juos atnaujinti pažymint atliktus pakeitimus;

1.10. patikslinti atitinkamus teisės aktus, sumažinant NŽT darbuotojų ir vedėjų diskreciją

priimant sprendimus dėl grąžinamo ploto dalių nustatymo nesusitariantiems pretendentams, taip pat

užtikrinti tokių priimamų sprendimų kontrolę;

1.1.11. inicijuoti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos patikslinimą VI skyriuje

nurodant, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius atkuriamos Atkūrimo įstatymo 6

straipsnio, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų

įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka;

1.1.12. Prisidėti prie Aplinkos ministerijos inicijuoto valstybinės reikšmės paviršinių

vandens telkinių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d.

nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“,

pakeitimo ir papildymo projekto rengimo. Įvertinti jame minimų vandens telkinių privatizavimo

teisėtumą ir nustačius, kad vandens telkiniai privatizuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, imtis

priemonių dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo;

1.1.13. NŽT numatyti nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą ir parengti veiksmų

planą sklandžiam proceso užbaigimui.

1.1.14. Inicijuoti diskusiją su savivaldybių administracijų, kurioms blogiausiai sekasi

atkurti nuosavybės teises, atsakingais asmenimis ir aptarti nuosavybės teisių atkūrimo proceso

problemas.

2. Siekdami mažinti korupcijos riziką NŽT veikloje parduodant valstybinės miškų ūkio

paskirties žemės sklypus, siūlome:

51

2.1. inicijuoti teisės aktų pakeitimus nustatant aiškesnius valstybinių miškų ūkio paskirties

žemės sklypų suformavimo pardavimui iniciavimo kriterijus;

2.2. siūlyti patikslinti Taisyklių 15 punktą, numatant daugiau būdų informuoti aplinkinių

sklypų savininkus (elektroniniu paštu, telefonu), NŽT svetainėje, užtikrinant didesnį informacijos

prieinamumą realiuoju laiku;

2.3. reguliariai atnaujinti NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją, susijusią su

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės pardavimu;

2.4. NŽT tinklalapyje, regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos portale REGIA ir /

arba žemės informacinėje sistemoje „Geoportal.lt“ skelbti detalius valstybinės miškų ūkio paskirties

žemės sklypų projektus;

2.5. sustiprinti NŽT teritorinių skyrių pagal kompetenciją vykdomą žemės ir miško

naudojimo kontrolę, užtikrinti griežtesnę priimamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo

perduodant nuosavybėn lygiaverčius miško sklypus kaimo teritorijoje teisėtumo ir savalaikiškumo

kontrolę.

3. Siekdami mažinti korupcijos riziką NŽT vykdant teritorinių skyrių atliekamų funkcijų

patikrinimą, siūlome:

3.1. siekiant sustiprinti vidinę kontrolę ir sumažinti NŽT darbuotojų, rengiančių suvestines

lenteles ir sudarančių metinius patikrinimo planus, diskreciją, rekomenduojama Gautų fizinių ir

juridinių asmenų prašymų, skundų registre ir „Pasitikėjimo linija“ gautų pranešimų ir skundų

registre sukurti skiltis, kuriose būtų fiksuojama, kurių NŽT skyrių ir kokios veiklos sritys, kurių

darbuotojų ir kokie veiksmai skundžiami;

3.2. papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą nuostata, detalizuojančia, kuriais atvejais ir kokia

tvarka metinis patikrinimų planas gali būti keičiamas;

3.3. stiprinti metiniuose planuose numatytų uždavinių įgyvendinimo kontrolę;

3.4. užtikrinti, kad būtų laikomasi NŽT nuostatuose įtvirtintos nuostatos, kad struktūriniai

padaliniai savo veiklą organizuoja pagal patvirtintus metinius veiklos planus. Taip pat papildyti

NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus nuostatus numatant rengti

Skyriaus metinį veiklos planą, kuriame būtų nustatytos konkrečios užduotys, jų atlikimo terminai,

už įgyvendinimą atsakingi darbuotojai. Taip pat nustatyti, kad būtų rengiama Skyriaus veiklos plano

įgyvendinimo metinė ataskaita;

3.5. patikslinti Aprašą ar kitus teisės aktus numatant pakartotinus teritorinių skyrių,

kuriems atliekant pavestas funkcijas nustatyta pažeidimų, patikrinimus. Taip pat detalizuoti

kriterijus, kuriais remiantis nustatomas tikrintinų skyrių ir jų veiklos sričių patikrinimo eiliškumas;

52

3.6. papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą nustatant, kaip reguliariai turėtų būti vykdoma

planinio patikrinimo akte pateiktų pasiūlymų dėl nustatytų trūkumų ir pažeidimų pašalinimo

įgyvendinimo stebėsena, rengti stebėsenos ataskaitas;

3.7. NŽT elektroninių dokumentų registre kaupti ir sisteminti duomenis apie neplaninius

patikrinimus taip, kad aiškiai būtų galima matyti, dėl kurių skyrių vedėjų priimtų sprendimų,

darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų, kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai;

3.8. rekomenduotina susieti registruose patikrinimo aktus ir patikrinimo pažymas su

gautais skundais, pranešimais, informacija, pasirodžiusia viešojoje erdvėje, NŽT direktoriaus

pavedimais ir kitais faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais ir susijusiais su neplaninio patikrinimo

atlikimu;

3.9. papildyti Patikrinimo tvarkos aprašą numatant, kad būtų vykdoma neplaninių

patikrinimų metu nustatytų trūkumų, pažeidimų šalinimo stebėsena, rengiamos stebėsenos

ataskaitos ir tai būtų fiksuojama dokumentų registre.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Korupcijos rizikos analizės atlikimo

tvarkos 19 punktu, prašome per 3 mėnesius nuo išvados gavimo dienos STT pateikti informaciją

apie šioje išvadoje pateikiamų pasiūlymų vykdymą.

PRIDEDAMA. 176 lapai.

Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius

Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. julija.antanaite@stt.lt

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės1 priedas

ANALIZUOTŲ TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas Nr. VIII-359;

2. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. I-1607;

3. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo

terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas Nr. VIII-792;

4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446;

53

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 730 „Dėl

piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir

piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo

žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo

patvirtinimo;

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl

žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo

neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir

kompensacijos mokėjimo tvarkos“;

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1130 „Dėl

atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise

priklausančiais vertybiniais popieriais“;

54

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 349 „Dėl kai

kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“; Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407 „Dėl žemės valdymo

nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“;Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio

ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis

faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“;

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos

vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m.

balandžio 16 d. nutarimas Nr. 357 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d.

nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“, kiti

šio nutarimo pakeitimo teisės aktai.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 873 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 730 „Dėl piliečių, kuriems

atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems

atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo

individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“;

12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymas Dėl

žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir

įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 3D-928;

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1730 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl atlyginimo

piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise

priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“ pakeitimo“;

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 534;

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas „Dėl žemės

įvertinimo tvarkos“ Nr. 205;

16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija)

patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai;

17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus nuostatai,

patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario

24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija);

55

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus

nuostatai, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012

m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija);

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus

nuostatai, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012

m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija);

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas,

patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės

3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-478 redakcija);

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio

28 d. įsakymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių

atliekamų funkcijų 2013 metų planinių patikrinimų plano patvirtinimo Nr. 1P-(1.3.)-48;

22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m.

gruodžio 31 d. įsakymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių

skyrių atliekamų funkcijų 2014 metų planinių patikrinimų plano patvirtinimo Nr. 1P-(1.3.)-426;

23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m.

vasario 10 d. įsakymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių

skyrių atliekamų funkcijų 2015 metų planinių patikrinimų plano patvirtinimo Nr. 1P-49-(1.3.);

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos

kokybės užtikrinimo skyriaus 2015 m. vasario 2 d. pažyma „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 4-07-1391

nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 1KA-3-(9.4.);

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos

kokybės užtikrinimo skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. 1KA-(9.4.)-89 „Dėl Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo 2014-09-19 patvirtintų išvadų

Nr. 37IP-(14.37.83.)-25, Nr. 37IP-(14.37.83.)-26, Nr. 37IP-(14.37.83.)-27, Nr. 37IP-(14.37.83.)-28,

Nr. 37IP-(14.37.83.)-29, Nr. 37IP-(14.37.83.)-30 ir Nr. 37IP-(14.37.83.)-31 pagrįstumo“;

26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos

kokybės užtikrinimo skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 1KA-(9.4.)-54 „Dėl nuosavybės

teisių atkūrimo Prienų raj., Pakuonio sen., Pakuonio kadastro vietovėje K. D.“;

27. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos „Pasitikėjimo linija“ gautų

pranešimų ir skundų registro išrašas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.;

56

28. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Gautų fizinių ir juridinių

asmenų prašymų, skundų registro išrašas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.;

29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių

atliekamų funkcijų patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-364

(Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d.

įsakymo Nr. 1P-242-(1.3.) redakcija);

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Biržų skyriaus atliekamų funkcijų 2013 m. spalio 22 d. patikrinimo

aktas Nr. 1KA-(9.4.)-124 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

31. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Plungės ir Rietavo skyriaus atliekamų funkcijų 2013 m. birželio 20 d.

patikrinimo aktas Nr. 1KA-(9.4.)-63 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

32. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Plungės ir Rietavo skyriaus atliekamų funkcijų 2013 m. rugpjūčio 21

d. patikrinimo aktas Nr. 1KA-(9.4.)-97 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės

aktų reikalavimams;

33. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Varėnos skyriaus atliekamų funkcijų 2013 m. balandžio 10 d.

patikrinimo aktas Nr. 1KA-(9.4.)-40 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

34. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Šalčininkų skyriaus atliekamų funkcijų 2014 m. gruodžio 23 d.

patikrinimo aktas Nr. 1KA-(9.4.)-96 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

35. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Šilutės skyriaus atliekamų funkcijų 2014 m. spalio 9 d. patikrinimo

aktas Nr. 1KA-(9.4.)-69 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

36. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veikos

kokybės užtikrinimo skyriaus Švenčionių skyriaus atliekamų funkcijų 2014 m. sausio 10 d.

patikrinimo aktas Nr. 1KA-(9.4.)-4 dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų atitikimo teisės aktų

reikalavimams;

57

37. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo

departamento Rizikos prevencijos skyriaus valstybės tarnautojo vedėjo Dovydo Petraškos

Tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pasirašyta 2016-01-20;

38. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Atliktų žemės tvarkymo

darbų patikrinimo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo pažymos, aktų registro

išrašas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.;

39. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra

kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose,

procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)- 308;

40. Nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams po 1995 m.

birželio 1 d. priskirtose teritorijose turėtą žemę, mišką, vandens telkinius, perduodant neatlygintinai

nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo gyvenamojoje

vietovėje, procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-86;

41. Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose, atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą

individualiai statybai, procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P-156-(1.3.);

42. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra

iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašas,

patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio

30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20;

43. Atlyginimo už miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose valstybės

išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės,

miško sklypą ar vandens telkinį kaimo teritorijoje, procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1P-

(1.3)-309;

44. Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, iki

1995 m. birželio 1 d. buvusius miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, perduodant

neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste,

procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1P-134-(1.3.) (2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.

1P-205-(1.3.) redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d.);

58

45. Atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinį, esančius

iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, kai pilietis atsisako jam

perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, procedūros

aprašas;

46. Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise

turimų pastatų, atkūrimo procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-465;

47. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūros aprašas,

patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio

10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-303;

48. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis procedūros aprašas, patvirtintas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 18 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3)-306;

49. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348;

50. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261;

51. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarkos

aprašas, patvirtintas Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. GĮ-175 (Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2014 m. liepos 16 d.

įsakymo Nr. GĮ-221 redakcija);

52. Valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo paslaugų užsakymo ir turto

vertinimo ataskaitų priėmimo procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-111;

53. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2014 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo

sutartis Nr. 46SU-(14.46.53.)-153;

54. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2014 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo

sutartis Nr. 46SU-(14.46.53.)-154;

55. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymas

Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-409 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7938/0006:109), esančio

Anglininkų kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo UAB „Vyto

sklypai“;

59

56. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymas

Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-410 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7938/0006:46), esančio

Anglininkų kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo UAB „Vyto

sklypai“.

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės2 priedas

PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMAS39

E

Eil.

Nr.

STT pasiūlymai Įstaigoje planuojamos įgyvendinti priemonės

Antikorupcinis atskirų veiklos sričių vertinimas

Išvadoje dėl korupcijos rizikos

analizės nurodyti pasiūlymai, susiję

su antikorupciniu atskirų veiklos

sričių vertinimu.

Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti kaip?

Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti kaip?

Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies?

Neatsižvelgta – pagrįsti kodėl?

1

2

3

4

5

6

________________

39 Informaciją apie išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą STT pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos.