1

MOGAUS TEISI APSAUGA TARPTAUTINJE TEISJE

UNIVERSALI MOGAUS TEISI APSAUGA mogaus teiss yra prigimtins ir egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar statymas jas pripasta. Apribojimai negali paneigti pai teisi ir laisvi. Ilg laik mogaus teisi reglamentavimas buvo iimtinai valstybs reikalas, bet iandien tai jau ir tarptautins teiss reguliavimo dalykas. Valstybs prisijungia prie vairi tarptautini teisini dokument ir tokiu bdu sipareigoja laikytis juose nustatyt pareig bei garantuoti visas juose numatytas teises.

1945 m. JTO stat preambulje paymima, kad JT yra pasiryusios tvirtint tikjim pagrindinmis mogaus teismis, mogaus kaip asmenybs orumui bei vertingumui, lygiomis vyr ir moter, taip pat dideli ir ma taut teismis.

JT tapo centru, kurio pagalba formuojamas mogaus teisi modelis ir kurio pagalba yra utikrinama mogaus teisi apsauga. JTO formuluoja pagrindinius dokumentus mogaus teisi klausimais. JT sistemoje egzistuoja vairios institucijos teismai, tribunolai, komitetai, specialios procedros mechanizmai, darbo grups, pranejai, ekspertai ir atstovai. Universali mogaus teisi apsaugos sistema remiasi JT sistema:

1. valstybi praneimai apie sipareigojim pagal konvencijas gyvendinim; 2. individ ir j grupi praneimai apie j teisi paeidimus; 3. valstybi praneimai apie kitose valstybse vykdomus mogaus teisi paeidimus. JT mogaus teisi gynimo mechanizmas egzistuoja:

1) JT sutari pagrindu; 2) JT stat pagrindu.

1948 m. JTO Generalin Asamblja (toliau GA) prim Visuotin mogaus teisi deklaracij (toliau VTD), o 1966 m. du Paktus- Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt (toliau PPTP) bei Tarptautin ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakt (toliau ESKTP). Tai yra daugiaals sutartys, kuri alimi yra ir LR. iuose Paktuose yra pateikiamas pagrindinis mogaus teisi ir laisvi sraas. 1966 m. kartu buvo priimtas ir fakultatyvus PPTP protokolas dl mogaus teisi komiteto sukrimo, dar vliau - 1989 m. antrasis fakultatyvus protokolas dl Mirties bausms panaikinimo. Visi ie dokumentai VTD, PPTP, ESKTP bei fakultatyvus protokolai sudaro mogaus Teisi Chartij. VTD yra tik rekomendacinio pobdio aktas, bet joje tvirtintos normos yra teisikai reikmingos, nes jos tvirtina prigimtini mogaus teisi ir laisvi pobd, yra daugyb kit tarptautins teiss akt, kurie tvirtino ias teises, valstybs jas trauk savo Konstitucijas ir kitus statymus, jomis remiasi tarptautiniai teismai ir arbitraai savo praktikoje. Esminiai Pakt skirtumai:

PPTP tvirtina politines ir pilietines teise, tuo tarpu ESKTP ekonomines, socialines, kultrines.

PPTP yra tiesioginio veikimo sutartis (jos nuostatos taikomos tiesiogiai) is paktas tvirtina elgesio sipareigojim, t.y. i valstybi reikalaujama konkrei rezultat, garantuoti, kad mogaus teiss tvirtintos pakte nebt paeistos. ESKTP sipareigojimai yra tik rezultato, t.y. valstyb sipareigoja imtis priemoni pasiekti tam tikr rezultat (pvz., palaipsniui padaryti nemokam pradin moksl ir pan.)

PPTP yra numatyta speciali institucija mogaus teisi komitetas (jam valstybs teikia ataskaitas apie pakto gyvendinim). ESKTP tokio mechanizmo neturi, taiau prieiros funkcijas atlieka Ekonomin ir socialin taryba, kuri yra JTO viena i institucij.

Nors yra daugyb deklaracij, standart, konvencij mogaus teisi klausimais, iuo metu tik kelios i konvencij numato institucijas individ pareikimams nagrinti:

1. PPTP 1 protokolas numato JT mogaus teisi komitet; 2. JT konvencija prie kankinim, iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim JT

Komitet prie kankinimus;

2

3. JT konvencija vis form rasins diskriminacijos panaikinimui JT komitet rasins diskriminacijos panaikinimui;

4. JT komitetas moter diskriminacijos panaikinimui. Kitos JT institucijos, kuri kompetencija/ viena i kompetencijos srii yra mogaus teisi apsauga:

Saugumo Taryba - gali priimti privalomus sprendimus pagal VII JT stat skyri. mogaus teisi paeidimai yra priskiriami prie t prieasi, kurios gali sukelti grsm taikai ir saugumui, todl esant reikalui, ST gali priimti rezoliucij raginania valstybes imtis nekarini, o kai tai nepadeda, karini sankcij.

Generalinis Sekretorius jis gali usiimti paramos veiksmais, tylia diplomatija, teikia gersias paslaugas, imasi priemoni mogaus teisi paeidimams itirti, ar perduoda informacij vienai i JT institucij pagal kompetencij.

JT mogaus teisi Taryba (buvusi Komisija) yra pagrindinis JTO stat pagrindu sukurta institucija, kuri steig Ekonomin ir socialin Taryba ir kurios pagrindinis udavinys mogaus teisi apsauga. Taryb sudaro 53 nariai, ji formuluoja politik ir organizuoja veikl, kuria siekiama skatinti mogaus teisi apsaug. Ji yra pagrindin dokument, susijusi su mogaus teismis, projekt rengja.

JT mogaus teisi Komisaras jis pavaldus Generaliniam Sekretoriui ir yra aukiausias JT pareignas, atsakingas u mogaus teisi apsaug pasauliniu mastu. Pagrindins funkcijos priirti mogaus teisi centro veikl, koordinuoti vis JTO veikl mogaus teisi gynimo srityje, bendradarbiauti su valstybmis mogaus teisi srityje, imtis reikiam priemoni mogaus teisi paeidimams paalinti, ukirsti keli j pasikartojimui.

REGIONIN MOGAUS TEISI APSAUGA

iuo metu egzistuoja 3 pagrindins regionins mogaus teisi apsaugos sistemos: Europos, Amerikos (1948 m. Amerikos mogaus teis ir pareig deklaracija, 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija (+ 2 jos protokolai) veikia dvi institucijos Komisija ir Teismas) ir Afrikos (1981m Afrikos mogaus ir taut teis chartija jos pagrindu buvo steigta Komisija, taiau jos sprendimai nra privalomi).

Efektyviausias ir labiausiai ivystytas - Europos mogaus teisi apsaugos modelis, sukurtas pagal Europos Tarybos 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij. ios Konvencijos pagrindu buvo steigtas mogaus teisi teismas (dar kitaip vadinamas Strasbro teismu) kur gali kreiptis visi, kurie mano, kad j teiss, tvirtintos Konvencijoje, buvo paeistos. Teism gali kreiptis:

1) fiziniai asmenys; 2) nevyriausybins organizacijos arba; 3) asmen grups.

Siekiant, kad peticija bt priimtina, besikreipiantysis turi atitikti visus kriterijus, nurodytus Konvencijoje. Pirmiausia, TT galima kreiptis tik tuo atveju, jei valstyb paeidja yra ios Konvencijos ir jos atitinkam protokol dalyve nare, t.y. i Konvencija jai yra sigaliojusi. Antra, ratione temporis - paeidimas, dl kurio kreipiamasi, padarytas po Konvencijos tai valstybei sigaliojimo. Treia, ratione personae (tinkamo subjekto slyga)- tai reikia, kad jos priimamos tik asmen, laikani save paeidimo aukomis. Peticijas gali pateikti ir valstybs, bet tai nra danas reikinys. Ketvirta, ratione materiale galima nagrinti tik tokias peticijas, kurios suijusios su konkrei Konvencijos ir jos protokol straipsni paeidimu. Turi bti paeista konkreti materialin norma. Besikreipiantis privalo nurodyti konkret straipsn, kurio paeidimu jis grindia savo peticij.

3

Penkta, 6 mnesi taisykl peticija gali bti pateikti ne vliau kaip per 6 mn. nuo paskutins instancijos teismo sprendimo. eta, vidaus gynybos priemoni inaudojimo taisykl netaikomas reikalavimas kai priemons nra efektyvios arba nesudaroma galimybs jomis pasinaudoti. Septinta, anonimikumas peticija negali bti pateikta anonimikai, tokios Teismas nenagrins. Atunta, pakartotinumas analogika byla negali bti nagrinjama nei mogaus teisi teisme, nei jokioje kitoje tarptautinje institucijoje tuo paiu metu.

Lyginant Europos mogaus teisi teismo (regionin sistema pagal Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencij) ir mogaus teisi komiteto (universalioji sistema pagal PPTP) priimtinumo kriterijus galima bt pasakyti, kad jie praktikai identiki, iskyrus tai, kad kreipiantis mogaus teisi komitet nereikia nurodyti konkreiai straipsniu (taiau turi bti remiamasi PPTP) bei terminas kreipimuisi nra konkreiai nurodytas protokole, taiau praktika yra tokia ne vliau kaip per metus laiko nuo paskutinio teismo sprendimo. Taigi, pirmiau patartina kreiptis ETT, o tik paskui TK.