-
1
MOGAUS TEISI APSAUGA TARPTAUTINJE TEISJE
UNIVERSALI MOGAUS TEISI APSAUGA mogaus teiss yra prigimtins ir
egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar statymas jas pripasta.
Apribojimai negali paneigti pai teisi ir laisvi. Ilg laik mogaus
teisi reglamentavimas buvo iimtinai valstybs reikalas, bet iandien
tai jau ir tarptautins teiss reguliavimo dalykas. Valstybs
prisijungia prie vairi tarptautini teisini dokument ir tokiu bdu
sipareigoja laikytis juose nustatyt pareig bei garantuoti visas
juose numatytas teises.
1945 m. JTO stat preambulje paymima, kad JT yra pasiryusios
tvirtint tikjim pagrindinmis mogaus teismis, mogaus kaip asmenybs
orumui bei vertingumui, lygiomis vyr ir moter, taip pat dideli ir
ma taut teismis.
JT tapo centru, kurio pagalba formuojamas mogaus teisi modelis
ir kurio pagalba yra utikrinama mogaus teisi apsauga. JTO
formuluoja pagrindinius dokumentus mogaus teisi klausimais. JT
sistemoje egzistuoja vairios institucijos teismai, tribunolai,
komitetai, specialios procedros mechanizmai, darbo grups, pranejai,
ekspertai ir atstovai. Universali mogaus teisi apsaugos sistema
remiasi JT sistema:
1. valstybi praneimai apie sipareigojim pagal konvencijas
gyvendinim; 2. individ ir j grupi praneimai apie j teisi paeidimus;
3. valstybi praneimai apie kitose valstybse vykdomus mogaus teisi
paeidimus. JT mogaus teisi gynimo mechanizmas egzistuoja:
1) JT sutari pagrindu; 2) JT stat pagrindu.
1948 m. JTO Generalin Asamblja (toliau GA) prim Visuotin mogaus
teisi deklaracij (toliau VTD), o 1966 m. du Paktus- Tarptautin
pilietini ir politini teisi pakt (toliau PPTP) bei Tarptautin
ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakt (toliau ESKTP). Tai yra
daugiaals sutartys, kuri alimi yra ir LR. iuose Paktuose yra
pateikiamas pagrindinis mogaus teisi ir laisvi sraas. 1966 m. kartu
buvo priimtas ir fakultatyvus PPTP protokolas dl mogaus teisi
komiteto sukrimo, dar vliau - 1989 m. antrasis fakultatyvus
protokolas dl Mirties bausms panaikinimo. Visi ie dokumentai VTD,
PPTP, ESKTP bei fakultatyvus protokolai sudaro mogaus Teisi
Chartij. VTD yra tik rekomendacinio pobdio aktas, bet joje
tvirtintos normos yra teisikai reikmingos, nes jos tvirtina
prigimtini mogaus teisi ir laisvi pobd, yra daugyb kit tarptautins
teiss akt, kurie tvirtino ias teises, valstybs jas trauk savo
Konstitucijas ir kitus statymus, jomis remiasi tarptautiniai
teismai ir arbitraai savo praktikoje. Esminiai Pakt skirtumai:
PPTP tvirtina politines ir pilietines teise, tuo tarpu ESKTP
ekonomines, socialines, kultrines.
PPTP yra tiesioginio veikimo sutartis (jos nuostatos taikomos
tiesiogiai) is paktas tvirtina elgesio sipareigojim, t.y. i
valstybi reikalaujama konkrei rezultat, garantuoti, kad mogaus
teiss tvirtintos pakte nebt paeistos. ESKTP sipareigojimai yra tik
rezultato, t.y. valstyb sipareigoja imtis priemoni pasiekti tam
tikr rezultat (pvz., palaipsniui padaryti nemokam pradin moksl ir
pan.)
PPTP yra numatyta speciali institucija mogaus teisi komitetas
(jam valstybs teikia ataskaitas apie pakto gyvendinim). ESKTP tokio
mechanizmo neturi, taiau prieiros funkcijas atlieka Ekonomin ir
socialin taryba, kuri yra JTO viena i institucij.
Nors yra daugyb deklaracij, standart, konvencij mogaus teisi
klausimais, iuo metu tik kelios i konvencij numato institucijas
individ pareikimams nagrinti:
1. PPTP 1 protokolas numato JT mogaus teisi komitet; 2. JT
konvencija prie kankinim, iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim
JT
Komitet prie kankinimus;
-
2
3. JT konvencija vis form rasins diskriminacijos panaikinimui JT
komitet rasins diskriminacijos panaikinimui;
4. JT komitetas moter diskriminacijos panaikinimui. Kitos JT
institucijos, kuri kompetencija/ viena i kompetencijos srii yra
mogaus teisi apsauga:
Saugumo Taryba - gali priimti privalomus sprendimus pagal VII JT
stat skyri. mogaus teisi paeidimai yra priskiriami prie t prieasi,
kurios gali sukelti grsm taikai ir saugumui, todl esant reikalui,
ST gali priimti rezoliucij raginania valstybes imtis nekarini, o
kai tai nepadeda, karini sankcij.
Generalinis Sekretorius jis gali usiimti paramos veiksmais,
tylia diplomatija, teikia gersias paslaugas, imasi priemoni mogaus
teisi paeidimams itirti, ar perduoda informacij vienai i JT
institucij pagal kompetencij.
JT mogaus teisi Taryba (buvusi Komisija) yra pagrindinis JTO
stat pagrindu sukurta institucija, kuri steig Ekonomin ir socialin
Taryba ir kurios pagrindinis udavinys mogaus teisi apsauga. Taryb
sudaro 53 nariai, ji formuluoja politik ir organizuoja veikl, kuria
siekiama skatinti mogaus teisi apsaug. Ji yra pagrindin dokument,
susijusi su mogaus teismis, projekt rengja.
JT mogaus teisi Komisaras jis pavaldus Generaliniam Sekretoriui
ir yra aukiausias JT pareignas, atsakingas u mogaus teisi apsaug
pasauliniu mastu. Pagrindins funkcijos priirti mogaus teisi centro
veikl, koordinuoti vis JTO veikl mogaus teisi gynimo srityje,
bendradarbiauti su valstybmis mogaus teisi srityje, imtis reikiam
priemoni mogaus teisi paeidimams paalinti, ukirsti keli j
pasikartojimui.
REGIONIN MOGAUS TEISI APSAUGA
iuo metu egzistuoja 3 pagrindins regionins mogaus teisi apsaugos
sistemos: Europos, Amerikos (1948 m. Amerikos mogaus teis ir pareig
deklaracija, 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija (+ 2 jos
protokolai) veikia dvi institucijos Komisija ir Teismas) ir Afrikos
(1981m Afrikos mogaus ir taut teis chartija jos pagrindu buvo
steigta Komisija, taiau jos sprendimai nra privalomi).
Efektyviausias ir labiausiai ivystytas - Europos mogaus teisi
apsaugos modelis, sukurtas pagal Europos Tarybos 1950 m. mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij. ios Konvencijos
pagrindu buvo steigtas mogaus teisi teismas (dar kitaip vadinamas
Strasbro teismu) kur gali kreiptis visi, kurie mano, kad j teiss,
tvirtintos Konvencijoje, buvo paeistos. Teism gali kreiptis:
1) fiziniai asmenys; 2) nevyriausybins organizacijos arba; 3)
asmen grups.
Siekiant, kad peticija bt priimtina, besikreipiantysis turi
atitikti visus kriterijus, nurodytus Konvencijoje. Pirmiausia, TT
galima kreiptis tik tuo atveju, jei valstyb paeidja yra ios
Konvencijos ir jos atitinkam protokol dalyve nare, t.y. i
Konvencija jai yra sigaliojusi. Antra, ratione temporis -
paeidimas, dl kurio kreipiamasi, padarytas po Konvencijos tai
valstybei sigaliojimo. Treia, ratione personae (tinkamo subjekto
slyga)- tai reikia, kad jos priimamos tik asmen, laikani save
paeidimo aukomis. Peticijas gali pateikti ir valstybs, bet tai nra
danas reikinys. Ketvirta, ratione materiale galima nagrinti tik
tokias peticijas, kurios suijusios su konkrei Konvencijos ir jos
protokol straipsni paeidimu. Turi bti paeista konkreti materialin
norma. Besikreipiantis privalo nurodyti konkret straipsn, kurio
paeidimu jis grindia savo peticij.
-
3
Penkta, 6 mnesi taisykl peticija gali bti pateikti ne vliau kaip
per 6 mn. nuo paskutins instancijos teismo sprendimo. eta, vidaus
gynybos priemoni inaudojimo taisykl netaikomas reikalavimas kai
priemons nra efektyvios arba nesudaroma galimybs jomis pasinaudoti.
Septinta, anonimikumas peticija negali bti pateikta anonimikai,
tokios Teismas nenagrins. Atunta, pakartotinumas analogika byla
negali bti nagrinjama nei mogaus teisi teisme, nei jokioje kitoje
tarptautinje institucijoje tuo paiu metu.
Lyginant Europos mogaus teisi teismo (regionin sistema pagal
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencij) ir mogaus
teisi komiteto (universalioji sistema pagal PPTP) priimtinumo
kriterijus galima bt pasakyti, kad jie praktikai identiki, iskyrus
tai, kad kreipiantis mogaus teisi komitet nereikia nurodyti
konkreiai straipsniu (taiau turi bti remiamasi PPTP) bei terminas
kreipimuisi nra konkreiai nurodytas protokole, taiau praktika yra
tokia ne vliau kaip per metus laiko nuo paskutinio teismo
sprendimo. Taigi, pirmiau patartina kreiptis ETT, o tik paskui
TK.
