29
1 2012 m. rugpjūtis 2012 m. Nr. 8 (188) www.sodospalvos.lt AUGALAI IR IDĖJOS JŪSŲ SODUI IR NAMAMS Konkursas „Mano sodyba“: Jūratė ir Kęstutis Meškauskai iš Riešės Šeimos medžiai Perversmas vaismedžių pasaulyje Ilsimės medžiuose Pavėsines lenkia pergolės Bastučiai: pekininiai ir kininiai LITOPSAI imituoja akmenėlius Klausomės vestuvių aidų Nebijokite dygiojo daktaro Kuri levanda levandai nelygi?

Žurnalas „Sodo spalvos“ 2012 m. Nr. 8

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Rugpjūčio mėnesio numeris

Citation preview

12012 m. rugpjūtis

2012 m. Nr. 8 (188)

ww

w.s

odos

palv

os.lt

AUGALAI IR IDĖJOS JŪSŲ SODUI IR NAMAMS

Konkursas „Mano sodyba“: Jūratė ir Kęstutis Meškauskai iš Riešės

Šeimos medžiai Perversmas vaismedžių pasaulyje

Ilsimės medžiuosePavėsines lenkiaPavėsines lenkiapergolės

Bastučiai:pekininiai ir

kininiai

LITOPSAI imituoja akmenėlius

Klausomės vestuvių aidų

Nebijokite dygiojo daktaro

Konkursas „Mano sodyba“: Jūratė ir Kęstutis Meškauskai iš Riešės

Kuri levanda levandai nelygi?

2

Praėjusią vasarą susipažinome su įvairių grupių tulpėmis. Nors narci-zai ir hiacintai nėra labai populiarūs, be jų pavasarinis sodas – lyg nepilnas. Juk netrukus vėl žvalgysimės į parduotuvių lentynose išdėlio-tus gėlių svogūnėlius. Ką išsirinkti, ką naujo išbandyti? Galvodami apie kitą pavasarį jau pradedame rikiuoti svogūninių gėlių derinius. Gal hiacintais pradėsime džiaugtis žiemą, pražydinę juos vazonėliuose namuose? Gal narcizais papuošime balkoną anksti pavasarį? O kokius gražius raštus galima iš jų sukurti...Nuo balandžio pabaigos ir visą gegužę gėrėkimės narcizų ir hiacintų žiedais, įkvėpkime jų aromato, džiaukimės šylančiomis dienomis. Terei-kia truputį daugiau apie šiuos augalus sužinoti, ir sėkmė Jūsų neapleis.

Žurnalą galite užsisakyti per interneto svetainę www.sodospalvos.lt.

32012 m. rugpjūtis

Saulėtuose paplūdimiuose, liūliuojan-čios jūros bangose, grybais nusagstytuose miškuose šypsosi jo didenybė Rugpjūtis. Dosnusis, spalvingasis mėnuo, įsisupęs į triumfuojančios vasaros skraistę, kviečia ke-liauti, pažinti, pamatyti. Pasiduodame kelio-nių traukai ir mes – žurnale gausu įspūdžių tiek iš įdomiausių Lietuvos kampelių, tiek iš svečių šalių.

Būtinai turite žinoti apie „Tree Hotel“ – viešbutį Švedijoje, siūlantį neįprastą poilsį medžiuose. Neabejojame, kad norėsite su- sipažinti ir su alternatyviu gyvenimo tarp dangaus ir žemės būdu Lietuvoje, Vėžiakojo kaime. Kamuoja nuojauta, kad nagingesni žmonės dar vasarai nesibaigus imsis kons-truoti panašų būstą jei ne sau, tai savo atža-loms. Nulipę iš tarp gluosnio šakų pakibusio kambarėlio skubame į Vrublevskių medely-ną išgirsti pasakojimo apie kitokį dendrolo-ginį stebuklą – šeimos medį. Perspėjame – idėja intriguojanti. Ar pajėgsite atsispirti? Ir vėl „krauname lagaminus“ – juk neatsisaky-site pajusti Olandijos gėlininkystės verslo ritmo „Flower Trials“ žiedų vandenyne? Svar-bu, kad šįkart besigėrėdami naujomis petu-nijų, begonijų, našlaičių veislėmis nepasiju-sime gyveną pasaulio pakraštyje – garsių firmų selekcijos naujienos atkeliauja ir į mūsų šalį! Akies krašteliu pažvelgsime į šla-piąsias spanguolių plantacijas – tūkstančius hektarų užimančiuose laukuose sunoku- sios vitaminingos uogos išmoksta plaukti... Ir vėl skubame į gimtinę – čia laukia pažintis Novikų šeima, gyvenančia pagal gamtinės žemdirbystės dėsnius, įspūdinga rožių ke- rus skleidžiančia Meškauskų sodyba, žavin-gu kiemeliu prie daugiabučio Pravieniškėse.

Bet ne viskas rožėmis klota... Nuoširdi užuojauta ir specialisto komentarai skaity-tojui, atsiuntusiam sunegalavusių pomido-rų nuotraukas (užsukę į interneto svetainę www.sodospalvos.lt pamatysite ir filmuotą medžiagą), žinios ir problemų sprendimai su ligomis ir kenkėjais susiduriantiems vyš-nių augintojams ir... patarimai pasijutusiems apgautais: ką daryti įsigijus pas mus nežie-mojančių italinių levandų; kaip išsirinkti ma-žiau lepias hebes? „Sodo spalvų“ svečiai: „Žolynų žurnalas“ kviečia pasidomėti tikrai-siais margainiais (pasisėti galima ir rudenį, tad laikas dairytis sėklų!), o prabangioji „Flo-ristika“ nestokoja idėjų vestuvių pokyliui.

Tegu šypsosi rugpjūtis soduose, daržuo-se, gėlynuose. Tegu šypsosi jis Jūsų širdyse!

Danguolė Stundžaitė

„Flo

wer

Cou

ncil

of H

olla

nd“ n

uotr

.

4

Perskaitę neišmeskite – geriau atiduokite draugui ar kaimynui.

©„Sodo spalvos“www.sodospalvos.lt

Leidėjas UAB „Katikauga“A. s. LT30 7300 0101 0643 5385

„Swedbank“

AdreSAS:Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius

El. p. [email protected]. (8 5) 275 2082

Faks. (8 5) 271 5435

LeidyBoS ProjeKtų vAdovė

Birutė StanislauskienėTel. (8 5) 275 2082

El. p. [email protected]

vyriAUSioji redAKtorėDanguolė Stundžaitė

Tel. (8 5) 271 5436El. p. [email protected]

redAKtorėS Rūta Beltienė,

Česlava Deinarovič, Airida Dzimidavičiūtė,

Indrė Vozgirdaitė

reKLAmoS SKyriUSTel. (8 5) 271 5437

El. p. [email protected]

dizAinerėMiglė Serapinė

redAKcijoS BendrAdArBėAsta Leskauskaitė

Viršelyje – „Flower Council of Holland“ nuotr.

SPAUSdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Tiražas 14 500 egz.Dėl broko kreiptis į spaustuvę

tel. (8 5) 274 3670 arba rašyti Mariui Staniuliui el. p. [email protected].

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama skelbti žurnale pateiktą medžiagą.

Prenumeratoriai žurnalą turi gauti iki rugpjūčio 5 dienos.

Jei užsisakėte Lietuvos pašte ir numerio negavote laiku, skambinkite

tel. (8 5) 239 1606 arba rašykite el. p. [email protected],

jei „Respublikos“ platinimo tarnyboje – tel.: (8 5) 238 7032, 238 7031,

jei „Lietuvos ryto“ platinimo tarnyboje – tel.: (8 5) 274 3777, 274 3780,

jei „Šiaulių krašto“ platinimo tarnyboje – tel. (8 41) 59 1550, jei per interneto

svetainę www.sodospalvos.lt – tel. (8 5) 275 2082 arba rašykite el. p. [email protected].

Leidinį galima užsisakyti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Lietuvos

ryto“, „respublikos“ ir „Šiaulių krašto“ platinimo tarnybose, per interneto

svetainę www.sodospalvos.lt.

NaujieNos, įvykiai, įdomybėsAr jūsų miestas taps 2015 metų Europos žaliąja sostine? ...............................6Glostyti augalus ar ne? ..................................6Aukso medalį pelnęs jurginas ....................6Informacija keliautojams .............................7

koNkursas „maNo sodyba“Rožių žiedlapiais nubarstyta vasara ........8

kuriame savo sodybąAromatų šventėje .......................................12Po ažūriniu pergolės stogu ........................14Visi į medžius! ................................................18

iš artiLevanda levandai nelygu ...........................20Liatriai – gražiosios daugiametės ...........24

kambariNiai augalaiGyvųjų akmenėlių paslaptys ..................27

deNdrologo puslapisLepūnėlės hebės ..........................................30Grožio kriterijai .............................................32

akies krašteliu„Flower Trials“ – margaspalvė žiedų fiesta, arba linkėjimaiiš gėlėtosios Olandijos ...............................34

svečiuose žurNalas „floristika“Gamtos pilnatvėje – vestuvių aidai .......38

mėNesio darbaiRugpjūtį sodas pakvimpa dosnia branda ...............................................42Augalų priežiūros kalendorius pagal Mėnulį 2012 metų rugpjūčio mėnesiui ......................................46

ekologijaGamtinės žemdirbystės iššūkis: kitaip atrodantis sodas ..............................48

sodasŠeimos medžiai – aukščiausias pilotažas sode .....................53

daržasNe kopūstai, o bastučiai ...........................56

sodo kliNikaPaslaptingos pomidorų lapų deformacijos ........................................58Nesiseka užsiauginti vyšnių? ....................60

svečiuose „žolyNų žurNalas“Tikrasis margainis – dygus daktaras .....63

palikimasSu gerais – gera. Uosis ir vyšnia ................66

sodo įraNkiaiVejos traktorius ............................................68

NamaiČerpės kaip vynas − laikui bėgant tik gerėja .............................70

gardumyNaiMarinuotų daržovių mišrainė ..................72Tortas su gervuogėmis ir mėtomis ........72

skaitytojų klubasO ji nepamiršo... ............................................73Rododendrų dovanos ................................73Jūros kopūstai ...............................................73Kiemelis prie daugiabučio ........................74Spanguolių pramonė ................................76

paštasAtsakymai į skaitytojų klausimus ..........77

koNkursaiAtspėk prieskonį ..........................................75Prie arbatos puodelio .................................79Vieną kartą sode ...........................................80

Turinys. Rugpjūtis

52012 m. rugpjūtis

6

nA

Uji

eno

S. įv

yKiA

i. įd

om

yBėS

6

Aukso medalį pelnęs jurginas„Fleuroselect“ – tarptautinė asociacija, vienijanti be-

veik 100 dekoratyviųjų augalų augintojų, platintojų ir se-lekcininkų iš viso pasaulio, paskelbė 2013 metų aukso me-dalininkus. Tarp jų yra nuostabaus grožio jurginas ‘Dalaya Yogi’. Veislė, sukurta Vokietijos įmonės „Selecta Klemm“, teisėjus pakerėjo ne tik spalvomis, bet ir greitu augimu – augalai pražysta nuo sėjos praėjus 8–10 savaičių. Žydėji-mas tęsiasi visą vasarą, iki šalnų. Griežtiems vertintojams apsispręsti padėjo ir veislės atsparumas miltligei.

Komisijai buvo pristatyta ir kita tos pačios serijos veis-lė – ‘Dalaya Shari’, bet susumavus rezultatus paaiškėjo, kad ji savo varžovės neįveikė ir liko be medalio. Tikimės, kad šie vienmečiai jurginai, siekiantys 40 cm aukštį, ne-trukus atkeliaus ir į Lietuvą.

D. S

tund

žaitė

s (1

), A

GV

(1),

ww

w.ri

ce.e

du (1

), „T

ree

Hot

el“ (

2), „

Fleu

rose

lect

“ (1)

nuo

tr.

Ar jūsų miestas taps 2015 metų europos žaliąja sostine?Birželio 15 dieną Europos Komisija paskelbė 2015 metų

Europos žaliosios sostinės konkursą. Europos žaliąja sostine renkami miestai, kuriuose sudaromos geriausios sąlygos ekologiškai gyvensenai ir kurie gali tapti pavyzdžiu kitiems miestams. Kasmečio žaliosios sostinės konkurso tikslas – pa-skatinti Europos miestus tapti patrauklesniais ir sveikesniais gyventi. Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Jane-zas Potočnikas sakė: „Europos žaliosios sostinės konkurse įvertinamos pastangos gerinti miesto aplinką ir skatinti tva-rią plėtrą. Skelbdamas šeštąjį – 2015 metų – Europos žalio-sios sostinės konkursą kviečiu miestus teikti paraiškas ir pasi-naudoti proga apžvelgti pasiekimus aplinkos srityje, viešai jais pasidžiaugti ir planuoti tvarią ateitį piliečių labui.“

Teikti paraiškas dėl 2015 metų Europos žaliosios sostinės titulo gali visi Europos miestai, kuriuose yra per 200 000 gy-ventojų, iš visų ES valstybių narių, stojančiosios šalies (Kroa-tijos), šalių kandidačių ir Europos ekonominės erdvės šalių. Tai daryti galima adresu www.europeangreencapital.eu iki 2012 metų spalio 15 dienos. Nugalėtoją rinks tarptautinė vertinimo komisija, kurią konsultuos garsūs įvairių aplinkos sričių ekspertai. Nugalėtojas bus paskelbtas 2013 metų bir-želio mėnesį.

Daugiau informacijos – www.europeangreencapital.eu

Glostyti augalus ar ne?Seniai žinoma, kad nuolat liečiami augalai auga blogiau,

bet tokios reakcijos biocheminiai mechanizmai ilgai nebuvo aiškūs. Rice universiteto (JAV, Hjustonas) biologai Wassimas Chehabas ir Janet Braam tyrė modelinius augalus – baltažie-džius vairenius (Arabidopsis thaliana). Tarp jų buvo ir mutan- tų – augalų su „išjungtais“ genais, atsakingais už fitohormonų, lemiančių augimo ir vystymosi procesus, gamybą.

Tyrimo metu nustatyta, kad mutantai, nesugebantys sin-tetinti hormono žasmonato (angl. jasmonate), į prisilietimus nereaguoja. Visai priešingai elgėsi augalai, kurių genų seka natūrali, – jų augimo tempas sulėtėjo. Gautiems rezultatams patvirtinti atliktas pakartotinis tyrimas – lyginta baltažiedžių vairenių ir jų mutantų, gebančių gaminti daugiau žasmonato, reakcija į prisilietimus. Kasdien po du kartus liečiant ir vienus, ir kitus augalus pastebėta, kad šįkart mutantai augo daug prasčiau. Taip pat buvo tirta, kaip augalai reaguoja į infekci-jas. Pasirodė, kad prasčiau augę augalai tapo atsparesni ken-kėjų ir grybinių ligų atakoms. Taip nutiko dėl žasmonato po-veikio. Liečiant augalus įsijungia savotiška apsaugos sistema: jie ima gaminti žasmonatą, todėl padidėja jų atsparumas, bet neapsieinama be nuostolių – sulėtėja augimas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Current Biology“. Apie tyri-mą bei jo išvadas rašoma ir Rice universiteto interneto svetai-nėje www.rice.edu.

Liesti

neliesti

Ką veikia vyrai raudoname vandenyje?Žinote? Puiku! Plačiau apie tai skaitykite skyrelyje

„Skaitytojų klubas“, p. 76.

72012 m. rugpjūtis

nA

Ujien

oS. įv

yKiA

i. įdo

myB

ėSinformacija keliautojamsUnikalių poilsio vietų ieškantys žmonės tikriausiai ži-

no Švedijos šiaurėje esantį „Tree Hotel“. Kuo jis ypatingas? Ne ištaigingi interjerai, ne išsipustę viešbučio tarnautojai, ne koridoriais žingsniuojančios pasaulio įžymybės traukia čia apsistoti. Miško tyla, nepaliesta gamta netoli šiaurės po-liarinio rato, šalia tekanti Lule upė, o svarbiausia – įspūdis, kad numeriai įrengti medžiuose.

Į „Tree Hotel“ iš 500 gyventojų turinčio Harads kaimo pa-tenkama pėsčiomis. Šeši nameliai nepanašūs vienas į kitą, visų jų dizainas unikalus – yra čia ir paukščio lizdas, ir skrai-dančią lėkštę primenantis NSO, ir įspūdingas veidrodinis ku-bas – atspindėdamas mišką jis tampa beveik nematomas. No-rintys gali išsiperti tarp šimtamečių pušų stovinčioje pirtelėje.

Naktis neįprastoje vietoje kainuoja apie 1 500 Lt. Bet no-rint pagyventi medyje nebūtina belstis taip toli – Lietuvoje irgi įmanoma. Apie tai skaitykite straipsnyje „Visi į medžius!“.

8

Konkursas mAno SodyBA

Rožių žiedlapiais

„Labai mėgstu rožes, bet kol kas turiu tik truputį per 100 veislių“, – taip apie savo sodą kalba Riešėje su savo šeima gyvenanti Jūratė Meškauskienė. Kartu su vyru Kęstučiu 17 arų sodybą prižiūrinti moteris visada džiaugiasi sodu ir nuostabia gamta, netoliese mėlynuojančiu ežerėliu.

Ežerėlis – tai viso labo užtvenktas upelis... Dar labai džiaugiamės gražiomis kalvelėmis ir ten besiganančiais žir-gais. Nuostabus vaizdas, kai norisi akis nukreipti į tolius. Mums labai artimas natūralus kaimiškas stilius, tokį ir kuria-me. Preciziško minimalizmo čia nėra – man gėlių turi būti tiek, kad priskynus didžiules puokštes net nesimatytų, jog gėlyne kažko trūksta.

Sodyboje viskas prasidėjo nuo minties – ką pasodinti prie atraminės sienelės? Įprasto sprendimo – tujų gyvatvorės – nesinorėjo. Tada kilo mintis pasodinti rožių krūmus. Žiūrėjau į šią vyro mintį iš pradžių atsargiai, nes jas įsivaizdavau tik tas – iš gėlių parduotuvės. Tačiau interneto platybėse pama-čiau senovinių rožių žiedus. Taip 2008 metų rudenį sodyboje atsirado pirmieji keturi krūmeliai. Praėjo treji metai, ir šią va-sarą žiedus skleidžia per 100 veislių rožės. Jei skaičiuočiau

nubarstyta vasara

92012 m. rugpjūtis

Nebūtina turėti milijoną, norint su meile įsirengti sodybą, kur gėlės žydi, kur pavasaris bunda, kur norisi dainuoti visa gerkle, kur vasara prabėga kaip akimirka, kur ruduo įgudusia ranka dažo la-pus, kur prasideda nerimo žiema, kur tyla medžiuose spengia.

Jeigu kur nors Lietuvoje yra Jūsų sukurtas gražus kampelis, ku-riame kraujas atsigauna kaip žolė po gero lietaus, pasidžiaukite patys ir pradžiuginkite kitus jo nuotraukomis.

Konkurso „mano sodyba“ būsimiems dalyviams1. Elektroniniu paštu arba laišku atsiųskite 10–15 kokybiškų

savo sodybos nuotraukų (bendras vaizdas, įdomios detalės, mažie-ji architektūros elementai).

2. Parašykite trumpą (apie 15 sakinių) sodybos kūrimo istoriją.

3. Nurodykite savo vardą, pavardę ir vietovės, kurioje įsikūrusi sodyba, pavadinimą.

4. Parašykite savo telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jeigu turite). Asmeninė informacija neviešinama, bet būtina re-dakcijos darbuotojams su Jumis susisiekti.

Konkurso „mano sodyba“ nuotraukų ir laiškų laukia-me adresu: Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius, arba elektroniniu paštu [email protected].

2013 metų gegužės mėnesį visi konkurso „mano sodyba“ dalyviai, kurių nuotraukos ir rašiniai paklius į mūsų leidinį, bus apdovanoti papildomais prizais.

Mocevičiaus firma „Ginalas“ jau beveik du dešimtmečius dirba sodo ir miš-ko technikos prekybos srityje. Ji atstovauja gerai visiems žinomoms firmoms STIHL, VIKING, FISKARS ir MAKITA. Lietuvoje STIHL ir VIKING gaminiai parduo-dami apie 70-yje specializuotų prekybos vietų, iš kurių daugelyje atliekamas ir motorinių instrumentų remontas. Pastaraisiais metais firma pradėjo plėsti savo atstovų tinklą Latvijoje.

KonKUrSo rėmėjAi

Inovacinė firma „MKDS“ veikia jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį ji kūrė ir pristatė vartotojams serijos GOBBLER gaminius, pagamintus mikroorga-nizmų ir bakterijų pagrindu, skirtus tvenkinių valymui ir priežiūrai, lauko tuale-tų priežiūrai, buitinių nuotekų valymui, dirvožemio kokybės gerinimui, kom-postavimui ir kt. Neatsiejama šios įmonės veiklos sritis – augalų apsaugos priemonės sodininkams (fungicidai, insekticidai, herbicidai).

...Aš tikrai myliu Lietuvą, bet ar mylite ją Jūs?..Puoškite šalį gražiomis sodybomis.

Dalyvaukite konkurse

riame kraujas atsigauna kaip žolė po gero lietaus, pasidžiaukite

Konkurso „mano sodyba“ būsimiems dalyviams

Dalyvaukite konkurse

bus apdovanoti papildomais prizais.

Nebūtina turėti milijoną, norint su meile įsirengti sodybą, kur

M A N O S O D Y B A

10

krūmelius – jų dar daugiau, nes kai kurių veislių yra po 2–3. Visa gyvatvorė prie garažo sudaryta iš dviejų panašių veislių.

Netikėkite, kad visas laisvas laikas skiriamas tik rožėms. Specialistų priminimai, kad jas reikia kas savaitę tręšti ir kas mėnesį kuo nors purkšti, reikalingi tik pramoniniuose rožy-nuose. Savame sode priežiūros visai nedaug. Yra pavasario darbai, kai rožės bunda. Tada jas reikia išgenėti, vėliau – pa-tręšti. Tenka ir nuo kenkėjų apipurkšti. Vasaros darbų ne-daug: jei nepamulčiuota žemė – nuravėti, jei reikia – nu-purkšti nuo ligų, nuskinti peržydėjusius žiedus ir džiaugtis, džiaugtis...

Pats geriausias laikas rožėms sodinti – ruduo, maždaug spalio mėnuo. Vėliau, atsižvelgiant į veisles, reikia pasirū-

pinti jų žiemojimu. Jei kai kurios gali peržiemoti be jokios dangos, tai daugumą reikėtų palenkti ir užkloti eglišakėmis ar sodo plėvele.

Mėgstamiausios yra senovinės ir angliškosios rožės. Jų žiedai dažniausiai pilnaviduriai, labai kvapūs. Kiekviena rožė – vis kitokios spalvos, kvapo, žiedlapių išsidėstymo ir žiedų formos. Apie jas galima kalbėti be galo, eiti per sodą, uostyti, lyginti spalvas ir atspalvius. Net tos pačios rožės žiedai gali keisti spalvą: pražysta vienokie, o byrant žiedlapiams – jau kitokie. Yra augalų, žiedais panašių į bijūnus ar jurginus.

Daugiausia rožių įsigijome iš „Sibirkos rožyno“, ir malo-nu, kad jos, užaugintos ir užgrūdintos Lietuvoje, prigijo vi-

112012 m. rugpjūtis

sos. O Lietuvos rožininkų draugijos interneto svetainėje galima perskaityti daugybę patarimų, ten susirasti bendra-minčių ir naujų draugų.

Rožių palydovės – daugiametės gėlės. Ne ypatingų naujų veislių, o nuo seno darželiuose auginamos. Šalavijai, levan-dos, katilėliai ir daug kitų gėlių auginamos iš sėklų. Jos patiki-mos, beveik nereikia prižiūrėti. Kitos įsigytos iš močiučių Kal-varijų turguje, dar kitos – iš draugų.

Vejos priežiūra – jau paaugusių vaikų Miglės ir Motie-jaus darbas. Iš anksto buvo aišku, kad žolytės priežiūra pa-prasta: nei laistymo, ravėjimo, nei nuolatinio tręšimo. Daž-

nai kerpant, piktžolių nebūna, o įvairūs žolynai susilieja į vientisą žalią kilimą. Beveik nėra piktžolių ir tarp rožių. Ten tankiai suaugusios gėlės ir krūmeliai beveik nepalieka vie-tos nereikalingiems daigams. Tik kartais praeinant tenka iš-rauti vieną kitą pienę ar žliūgę. Taigi jokio vargo dėl nuola- tinio ravėjimo, nors aplink plyti pievos, vėjas nešioja peržy-dėjusių laukų žolių sėklas.

Dar sodas nebaigtas kurti, dar bus daugiau rožių ir kitų gėlių. Nebaigta ir namo apdaila. Bet viskam savas laikas. Neį-domu, jei kitais metais jau nieko nebegalėtum pakeisti, at-naujinti, persodinti...

32

Užs

akym

o N

r. 2-

R-87

9

Izabelė Justinytė

Grožio kriterijaiVasara – pats metas puoštis, dabintis. Puošiamės ne tik mes, bet ir vienos gėlės per kitas, besigalynėdamos, kuri gražesnė, puikesnė, lyg kokio jaunikio ieškodamos. Kaip pasakose, taip ir gamtoje visada yra staigmenų ir neišsemiamų paslapčių aruodų. Tačiau iš tiesų jokios paslapties čia nėra. Tiesiog grožis egzistuoja ne pats savaime, o mūsų, žmonių, akyse. Taigi kur leidžia mūsų pasąmonė, ten mes linkę jį matyti ar jo nematyti. Mūsų dvasia gali semtis jo iš gamtos, pasakų ar meno kūrinių. Belieka tik besiskleidžiantį grožį, žavesį pastebėti ir juo džiaugtis.

Veronika ‘Christa’

Veronika ‘Christa Bubbele Gum’

veronikų keraiPirmą kartą pamačius šias nuostabias veronikas, neįmanoma patikėti,

kad tai iš tiesų lyg ir jau mums turėtų būti žinomi augalai. Jos labai panašios į Pietų šalyse, miestų skveruose, augančias aukštas celiozijas. Lietuvoje celiozi-jos – dažniausiai žinomos ir populiarios vienmetės gėlės apie 20 cm aukščio stambiomis, ryškiomis skiauterėmis. Bet, kaip sako lietuvių liaudies patarlė, geras gaidys neturi būti riebus. Tad ir naujųjų veronikų žiedynai siauri, su iš-raiškingomis skiauterėmis.

Veronikos ‘Christa Bubbele Gum’ (rausva) ir ‘Christa’ (mėlyna) ypač tinka-mos skinti, nes suformuoja labai stiprius sumedėjusius žiedkočius, vazoje lai-kosi apie 10 dienų. Taigi šios gėlės tikrai tiks papuošti svetainei ar šventiniam stalui. Gėlynuose jas galima auginti kaip akcentą arba antrojo plano augalus. Veronikos auga bet kokioje dirvoje, tačiau žiedai gražiausi būna pasodinus der-lingoje, purioje ir pakankamai drėgnoje terpėje.

Veronika ‘Christa’

332012 m. rugpjūtis

Dideli Nauji Gėlynaiwww.daugiametes.ltPuskelnių km., Marijampolės sav.mob. tel. 8 611 10 224

DAUGIAMEČIŲ GĖLIŲ KERMOŠIUS RUGPJŪČIO 11 D.

raudona šluotelinė hortenzijaNauja šluotelinė hortenzija ‘Diamant Rouge’

(Hydrangea paniculata ‘Diamant Rouge®’ („Rendia“ PBR)) 2011 metais parodoje „Plantarium“ (Bosko-pas, Olandija) apdovanota sidabro medaliu. Ji iš-skirta dėl gausių, ilgai žydinčių žiedų ir laikoma pačia raudoniausia iš šluotelinių hortenzijų.

Ši hortenzija žydi nuo liepos pradžios. Stip-rūs žiedkočiai išlaiko gausius, sterilius, didelius (30–40 cm ilgio) žiedynus. Ant vešlių šakelių išsi-skleidžia balti žiedai su plačiais žiedlapiais, tačiau jų spalva greitai virsta rausva ir vis labiau intensy-vėja. Rugpjūtį žiedai kinta nuo skaisčiai raudonų iki sodrių purpurinių. Tai tęsiasi keletą savaičių. Priklausomai nuo vietos, klimato ir dirvos sudėties, žiedų spalva gali būti įvairių variacijų.

Šluotelinė hortenzija ‘Diamant Rouge’ auga tolygios formos ir vidutinio dydžio krūmu, yra iki 150 cm aukščio, ypač atspari lietuviškoms žie-moms. Ji tinka kaip soliteris, įspūdingai atrodo ei-lėmis, gyvatvorėje ir grupėmis. Atsižvelgiant į ne-didelį aukštį, šį augalą galima sodinti netgi ir mažuose soduose. Pasodintas terasoje ar balkone, vazone, jis taip pat atkreips į save dėmesį.

rūtos ir rūteniai Paliksime vietos jūsų grožio suvokimo paslap-

čiai. Kodėl šie augalai tokie gražūs ir žavingi?

Ruta graveolens ‘Jackman‘s Blue’Vėl iš pasąmonės ir prisiminimuose iškyla lie-

tuvių papročiai, pagal kuriuos rūtomis (R. graveo-lens) seniau puošdavo stalą, namus, nuotakos gal-vą. Šie augalai buvo skirti ypatingoms šventėms. Senosios žaliosios rūtos seniai „nuvyto“, todėl da-bar jų vietą bando užimti naujos – plieninės. Veislė ‘Jackman‘s Blue’ išlaikė tipišką rūtos kerelio formą, stiprų aromatą, žydėjimo laiką, tačiau lapelių spal-va ypač neįprasta – pilkai melsva.

Sentimentalūs žmonės atsidūsta ir įsimeta rūtų sodinukų į krepšelį svajodami apie naujai at-gimsiančius senus laikus. Ir apie puikiąsias pievų, laukų gėles, sugrąžinančias prie vaikystės ištakų.

Pasaulis sukasi ratu, o mados, kaip ir mūsų grožio vertinimo kriterijai, sugrįžta.

Hortenzijos ‘Diamant Rouge’ žiedynas

Corydalis ‘Blackberry Wine’ Šis ankstyvas grožis turi pilkai žalius, į papar-

čio panašius lapus, kurie nusvyra žemyn, kai tik pasirodo kvepiantys juodųjų serbentų vyno spal-vos žiedai. Rūtenis ‘Blackberry Wine’ – tai augalas, nuostabiai tinkantis terasos indams, kabantiems krepšiams. Jis visą pavasarį, vasarą ir rudenį puo-šiasi lengvais su sidabriniu apnašu lapais. Atlaiko ir karštį, ir drėgmę. Po žydėjimo negenėtas krūmelis vėl atželia ir pasipuošia dailiais lapais.

Corydalis ‘Golden Panda’ Šis anksti žydintis hibridas gali būti vadina-

mas chameleonu. Pavasarį lapai žali, vėliau pa-laipsniui įgauna šiltą žalsvai geltoną spalvą. Pas-kui ‘Golden Panda’ apsipila šimtais kvepiančių ryškiai mėlynų žiedų. Nuostabus vasaros radinys nykioms vietoms atgaivinti! Ypač jį tinka auginti krepšiuose balkone.

Corydalis ‘Purple Leaf’Rūtenis ‘Purple Leaf’ atželia labai anksti, tarsi

pavasarinė kregždė. Tai greitai augantis, švytintis, anksti žydintis ir ilgai gyvenantis augalas rudais lapeliais. Jis kompaktiškesnis nei tipiškas rūtenis. Be to, ‘Purple Leaf ’ yra dailus akcentas akmenų soduose arba tarpsta kitur tarp akmenų. Puikiai kontrastuoja su ryškiomis heucheromis, pavyz-džiui, ‘Lime Marmalade’. Kvepiančiais mėlynai violetinės spalvos žiedais augalas pasipuošia anksti pavasarį. Iki vasaros nunyksta.

Corydalis ‘Chocolate Star’Šis rūtenis vertinamas dėl puikios lapijos

spalvos. Kerelis žemas ir apvalus, karpytais lyg paparčio ir intriguojančiais pieninio šokolado spalvos lapais. Auga pavėsyje. Nuostabūs lapai šylant orui, t. y. vasarą, pažaliuoja. Be to, vasaros pradžioje pasipila daugybė šviesių violetinių žie-dų ant trumpų kotelių.

Rūtenis ‘Blackberry Wine’

Rūtenis ‘Purple Leaf’

472012 m. rugpjūtis

68

Sodo įrAnKiAi

Lina Krasauskienė

Dažnai kyla klausimas, kada žolę reikėtų pjauti vejos trak-toriumi, o kada užtenka vejapjovės. Parduotuvėje bet kuris pardavėjas būtinai paklaus, koks yra jūsų vejos plotas, nes tai pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama renkantis sodo techniką. Jei turite didesnę nei 30 arų veją, Jums bus pasiūly-ta įsigyti vejos traktorių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turėda-mi mažesnę veją negalite jo pirkti. Jei tik leidžia finansinės galimybės, įsigykite traktorių ir neužsodintiems mažesniems plotams pjauti. Jei sodyboje gausu dekoratyvinių augalų, be vejapjovės neišsiversite. Tokiu atveju reikia pasvarstyti, ar tik-rai reikalingas dar ir vejos traktorius.

Vejos traktorius labai lengvai valdomas, tad vaikai gali būti puikūs pagalbininkai. Jei stumdoma vejapjove nupjauti žolę reikia ilgai įkalbinėti, tai įsėdę į šią mašiną jie dažniausiai dirba su didžiausiu malonumu. Tai savaime suprantama – juk nuobodžiai stumdyti vejapjovę vaikams neįdomu.

Kaip ir bet kuri vejapjovė, taip ir vejos traktorius pasiren-kamas, atsižvelgiant į jam keliamus reikalavimus. Pagrindi-nės savybės yra pjovimo aukštis ir plotis, pjovimo padėtys, manevringumas. Papildomos funkcijos – žolės surinkimas, rinktuvo ištuštinimas, mulčiavimas, priedų tvirtinimas.

Vejos traktorių pjovimo juostos plotis gana įvairus. Jei veja lygi, be medžių, galima naudoti traktorių, kurio pjovimo plotas maksimalus. Jeigu gausu augalų, verčiau įsigykite ma-šiną, pjaunančią siauresnėmis juostomis. Žinoma, kuo vejos plotas didesnis, tuo darbas spartesnis. Labai svarbu, kad vejos traktorius būtų manevringas, nes tada patogu ir pjauti, ir pri-važiuoti prie sudėtingesnių vietų. Labai manevringos maši-nos su priekyje įmontuota pjovimo įranga, kurių apsisukimo spindulys mažas.

Jeigu pageidaujate tvarkingos vejos ir surinkti nupjautą žolę, įsigykite modelį su integruotu rinktuvu. Greitai ir veiks-mingai dirba traktorius su šoninio išmetimo sistema. Jeigu veją reikia patręšti, rinkitės modelį su mulčiavimo funkcija. Dabar galima rasti tokių vejos traktorių, kurie ir renka žolę, ir mulčiuoja. Jei rinksite nupjautą žolę, aktualu bus kuo dides-nis rinktuvas ir kad jį būtų lengva ištuštinti. Tik neprivalote to daryti kiekvieną kartą. Tačiau jei tvirtai žinote, kad šio darbo nesiimsite, verčiau pirkite paprastą mašiną, kuri kainuos ge-rokai mažiau.

Kaip ir kiekvieno motorinio prietaiso, vejos traktoriaus kaina priklauso ne tik nuo jo funkcijų, bet ir nuo variklio ga-lingumo. Kuo šis bus galingesnis, tuo greičiau ir lengviau nu-pjausite veją.

Šiuolaikiniuose vejų traktoriuose įmontuoti LCD kom-piuteriai su rodiniais, palengvinantys darbą. LCD kompiute-

Vejos traktorius Kiekvienas sodo mechanizmas ar įrankis sukurtas konkrečiam darbui atlikti. Vejos traktorius – ne išimtis, o naudojant įvairius priedus jo galimybės yra dar didesnės. Be jokios abejonės, pagrindinis šios puikiosmašinos darbas yra vejos pjovimas.

rio ekranas rodo eksploatacijos valandas, akumuliatoriaus įtampą, žolės surinkimo dėžės tūrį, degalų kiekį, pjovimo įrangos prijungimą, greičio valdiklio darbą ir kt.

Didžiulis traktoriaus pranašumas yra tai, kad prie jo ga-lima tvirtinti daugybę priedų darbui visais sezonais, pavyz-džiui, lapų rinktuvą, samanų grėblį, skarifikatorių ir barstytu-vą, priekyje tvirtinamą šepetį, sniego verstuvą ir valytuvą keliukams ir takeliams valyti, priekabą. Tai puikus pagalbinin-kas ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir tada, kai veja nuklota la-pais ar sniegu.

Vejos traktorius – vejos priežiūros priemonė, kuria dirbti nėra sunku. Tai ir puiki ilgalaikė investicija, kuri atsipirks su kaupu, taupys Jūsų laiką ir energiją, kurią eikvojate pjauda-mi didelius plotus.

68

Vejos traktorius MTD Black Line 155/92 T MTDTechniniai duomenys• Variklis „Briggs&Stratto“, 15,5 AG.• Priverstinis tepimas.• Pjovimo plotis 92 cm.• Žolės rinktuvo talpa – 240 l.• „Transmatic“ transmisija.• Svoris 150 kg.

Kaina 6 599 Lt

AG

V (2

) nuo

tr.

692012 m. rugpjūtis

Oficialusis „Stihl“ atstovas – Mocevičiaus firma „Ginalas“

Esperanto g. 26, LT-69428 Kazlų Rūda, tel. (8 343) 96 464, faks. (8 343) 95 383,

el. p. [email protected] www.ginalas.lt

UAB „Mecro technikonas“Savanorių pr. 119, LT-03150 Vilnius,

tel. (8 5) 237 5523 www.stokker.com

Įrankių centrai STOKKER: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Alytus, Utena, Tauragė

UAB „Swedish Transport Technics“Pramonės pr. 11, LT-51327 Kaunas, tel. (8 37) 337 606

Parduotuvės: Žemaitės g. 32, Šiauliai; Verkių g. 44, D korpusas („Medžio centras“), Vilnius Sodo technikos išparduotuvė, Jonavos g. 3, Kaunas

www.sodotechnika.lt

692012 m. rugpjūtis

Vejos pjovimo traktorius ESTATE MASTERGalingo variklio „B&S P.B. 3130AVS“ varomas naujasis vejos traktorius „Estate Master“ patiks žmonėms, norintiems nupjautą žolę surinkti. Komplekte yra mulčiavimo priedas. Galima primontuoti sniego peilį, taip pritaikant trakto-rių naudoti žiemą.

Techniniai duomenys• Pjovimo plotis 84 cm.• Pjovimo sistema – du mulčiuojantys peiliai.• Transmisija mechaninė, 5 priekinės eigos pavaros, 1 atbulinės eigos pavara.• Pjovimo aukštis 25–80 mm (7 pozicijos).• Žolės rinktuvo talpa – 240 l.• Ratų dydis – 15“–18“.• Komplekte yra baterijos kroviklis.

Kaina 6 299 Lt

Vejos pjovimo traktorius ESTATE TORNADOKompaktiškas ir patogus traktoriukas yra varomas galingo variklio „B&S P.B. 3130AVS“. Patogi mechaninė pavarų dėžė. Patobulinta pjovimo deka su pra-platinta žolės išmetimo anga, skirta išmesti aukštai žolei. Mulčiavimo priedas ir tempimo komplektas pateikiami standartiniame kom-plekte. Galima primontuoti sniego peilį, taip pritaikant įrenginį naudoti žiemą.

Techniniai duomenys• Pjovimo plotis 98 cm.• Transmisija mechaninė, 5 priekinės eigos pavaros, 1 atbulinės eigos pavara.• Pjovimo aukštis 25–80 mm (7 pozicijos).• Ratų dydis – 15“–18“.• Komplekte yra baterijos kroviklis.

Kaina 5 299 Lt• Komplekte yra baterijos kroviklis.

• Pjovimo sistema – du mulčiuojantys peiliai.

Vejos traktorius CUBCADET GTX 2100Techniniai duomenys• Pjovimo plotis 137 cm.• Variklis „Kohler“, 23 AG.• Transmisija hidrostatinė.• Pjovimo aukštis 38–116 mm (6 pozicijos).• Posūkio spindulys 38 cm.• Ketinis švytuojantis priekinis tiltas.• Labai tvirtas plieninis rėmas.• Tempomato funkcija.• Sėdynė aukštu atlošu ir porankiais.• Darbo valandų skaitiklis.• Elektrinis peilių mazgo kėlimo įrenginys.• Elektromechaninė peilių sankaba.• Elektrinis vairo stiprintuvas.

Kaina 20 180 Lt

Vejos pjovimo traktorius VIKING MT 6127 KLT6 serijos vejos traktorius VIKING MT 6127 KL be vargo atlieka darbus net ir dideliame plote. Atsisėskite ir uždegimo rakteliu patogiai užveskite galingą dviejų cilindrų variklį. Naudojantis LCD ekranu galima valdyti viską. Pavyz-džiui, LCD rodinys informuoja, kad būtina ištuštinti žolės surinkimo dėžę. Ki-tos funkcijos, pavyzdžiui, pjovimo aukščio reguliavimas, elektromagnetinės peilių sankabos veikla ar žolės surinkimo dėžės ištuštinimas, yra valdomos vairuotojo – paprasta ir patogu.

Techniniai duomenys• Pjovimo plotis 125 cm.• Variklis „OHV Kawasaki“, galia 19 AG. • Pjovimo aukštis 30–110 mm.• Žolės surinkimo dėžės talpa – 350 l.• Svoris 286 kg.

Kaina 17 500 Lt

Vejos pjovimo traktorius VIKING MR 4082Su šiuo manevringu sodo pagalbininku malonu važiuoti. Dėl specialios per-jungimo iš priekinės eigos į atbulinę svirčių sistemos manevruoti paprasta, posūkio spindulys yra mažas. Norint ištuštinti žolės surinkimo dėžę, nereikia nulipti nuo patogios reguliuojamos vairuotojo sėdynės – pakanka patraukti kardo formos rankeną. Kiti valdymo elementai, pavyzdžiui, peilių sankaba, skirta važiavimo ir pjovimo režimams arba pjovimo aukščiui regu-liuoti, taip pat yra tokiose vietose, kad viską būtų galima kontroliuoti vienu metu.

Techniniai duomenys• Pjovimo plotis 80 cm.• Variklis OHV „B&S“, 3130 serija, galia 13,5 AG.• Pjovimo aukštis 35–90 mm.• Žolės surinkimo dėžės talpa – 250 l.• Svoris 198 kg.

Kaina 9 900 Lt

Vejos traktorius CUBCADET RZT 50 Techniniai duomenys• Posūkio spindulys 0 cm.• Pjovimo plotis 127 cm.• Variklis „Kawasaki V“, 22 AG.• Transmisija hidraulinė, sudvejinta.• Šoninis išmetimas arba mulčiavimas.• Peilių įjungimas elektrine sankaba.• Peilių plovimas – dviejų taškų.• Valandų skaitiklis / įkrovos daviklis.• Guolinė važiuoklė.• Svoris 239 kg.

Kaina 14 275 Lt

70

nAmAi

keraminių čerpių keliasČerpės naudojamos nuo antikos lai-

kų, o Lietuvą ši danga pasiekė prasidė-jus mūrinės statybos erai, t. y. XII–XIV amžiuje. Laikui bėgant, rankomis ga-mintos čerpės nuolat tobulėjo ir kito. XIX amžiuje pradėjus jas gaminti pra-moniniu būdu, gerokai pagerėjo ko- kybė, modernėjo klojimo technologija, atsirado didesnė formų pasiūla, todėl sumažėjo leistinas dangos nuolydis ir kaina. Sovietmečiu Lietuvoje šios rūšies stogo danga buvo diskredituota: ji ga-minta labai prastos kokybės ir tinkamai saugodavo pastatą tik 2–5 sezonus.

Iš molio, smėlio ir vandens gamina-mos keraminės čerpės yra ekologiškai

Čerpės kaip vynas − laikui bėgant tik gerėjaParengta pagal AB „Wienerberger“ atstovybės pateiktą medžiagą

AB

„Wie

nerb

erge

r“ a

rchy

vo n

uotr

.

Nuo tada, kai pradėti statyti pirmieji namai, žmones neramina problema – kuo uždengti stogą? Manoma, kad pirmųjų namų stogams dengti buvo naudojamos natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės ir pan. Prasidėjus mūrinei statybai, atsirado specialių dirbtinių medžiagų: apdorotas akmuo, švino ir vario lakštai, vėliau keraminės čerpės.

Didelė atsakomybė už viso namo patvarumą ir dailumą tenka stogui – vienam iš brangiausių elementų, todėl visuomet vertėtų:

• rinktis patvarią konstrukciją ir dangą, kad šis elementas kuo ilgiau ne-keltų rūpesčių;

• teisingai apskaičiuoti išlaidas, įskaitant ir visų sudedamųjų stogo dalių kainą;

• įvertinti stogo dangos atsparumą ugniai;• apsvarstyti stogo estetiką, kadangi jis privalo derėti ne tik prie namo, bet

ir prie aplinkos;• nepamiršti, kad stogas turi būti ekologiškas, t. y. nekenkti žmogui ir

aplinkai.Minimalus stogo nuolydis priklausys nuo to, kokios formos čerpes naudosite.

švarus produktas. Aukštoje tempe- ratūroje išdegtus stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. Dengiant angobu, miltelių pavidalo molis sumaišomas su van-deniu, į kurį būna pridėta mineralinių

medžiagų, degimo proceso metu su-teikiančių čerpėms tam tikrą spalvą, nekintančią bėgant laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir len-gviausiai prie bet kokios aplinkos pri-derinama spalva – natūralaus molio.

Keraminių čerpių danga visada išsiskyrė ypatingu atsparumu šalčiui.

Užs

akym

o N

r. 2-

R-10

0602

712012 m. rugpjūtis

Tad gerai paklota keraminių čerpių danga sensta garbingai. Ne veltui dau-gelis žmonių šį natūralų procesą lygi-na su tauriu ir senu vynu, kuris laikui bėgant tik gerėja.

pagrindinės šiuolaikinių čerpių ypatybėsVisais laikais stogas darė didelę

įtaką bendram architektūriniam na- mo vaizdui. Neabejotina yra šios namo dalies estetinė vertė, tačiau labai svar-būs ir techniniai dalykai. Tad kaip pa-grindines galima įvardyti praktines čer-pių funkcijas – visą eksploatacijos laiką išlikti patvarioms ir saugoti pastatą nuo kritulių, ugnies bei kt.

Keraminėmis čerpėmis dengtas stogas dieną kaupia saulės energiją, o vakare palaipsniui ją išskiria, todėl namas nepraranda šilumos žiemą, bū- na maloniai vėsus ir vasarą. Tai ypač patogu, jei yra mansarda.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, priešingai nei kitos stogo dangos, čerpės yra atsparios ugniai. Tai reiškia, kad uždengus jomis stogą, paklūsta- ma priešgaisrinėms normoms ir taisyk- lėms. Net ir kilus gaisrui gaisrininkai tokią dangą gali be vargo išardyti. Už-dengus stogą dideliais lakštais, paža-boti ugnį kur kas sunkiau.

kad stogas būtų patvarus ilgiau Prieš pradedant dengimo darbus,

reikia įvertinti stogo formą ir nuolydį, nes nuo to priklauso kokybiška eks-ploatacija. Daugelis žmonių mano, kad čerpėmis galima dengti stogus, kurie statesni nei 30°, bet iš tiesų mi- nimalus nuolydis priklauso nuo to, kokios formos čerpes pasirinksite. Už-kaitų neturinčių čerpių minimalus nuolydis yra 30°, o su vienu arba dviem užkaitais − 18–16°. Tačiau visas šias čerpes galima naudoti ir mažes-nių nuolydžių stogams dengti, tik rei-kalingas papildomas hidroizoliacinis paklotas. Patogiausia, kai rekomen-duojamus dangų nuolydžius nurodo patys gamintojai.

Kaip ilgai stogas bus patvarus, be abejo, priklauso ir nuo dengimo proce-so. Pirmiausia būtina gerai paruošti pa-grindą, o tada jau galima kloti čerpes. Privaloma stogą grebėstuoti tokiu žingsniu, kokį nurodo gamintojas. Tik gerai ir teisingai įrengus pagrindą, be

Uždengus stogą čerpėmis, paklūstama priešgaisrinėms normoms ir taisyklėms.

sunkumų galima sukloti čerpes. Visų rūšių čerpės dengiamos iš dešinės į kai-rę pusę. Paklojus pirmąją horizontalią eilę, klojama vertikali eilė, vėliau – vir-šutinė horizontali eilė. Taip sudėtos čer-pės leidžia nustatyti vertikalų jų eilių lygį. Nors dengimo technologija nesu-dėtinga, šį darbą patariame patikėti patyrusiems specialistams.

Per pastarąjį dešimtmetį statybų rinką užplūdo įvairios kokybės produk-cija. Tačiau ne visuomet naują produk-tą galima laikyti kokybišku ir patikimu. Gausi pasiūla kartais glumina žmogų − ne visada aišku, kokią prekę įsigyti, kad vėliau netektų gailėtis. Tokiu atveju ge-riausia pasikliauti laiku, kuris įrodo, ko iš tiesų vertas konkretus daiktas.

72

Svogūnus supjaustykite kubeliais. Paprikas nu-plaukite, porą minučių pavirkite vandenyje, po to atvėsinkite ir susmulkinkite kubeliais. Morkas nu-skuskite, supjaustykite kubeliais, 7 minutes pavirkite. Tada atvėsinkite po šalto vandens srove. Morkas su-maišykite su svogūnais ir paprikomis. Viską sudėkite į emaliuotą indą ir užpilkite vandeniu. Įpilkite acto, aliejaus, įberkite cukraus ir druskos. Puodą pastatyki-te ant silpnos ugnies ir užvirę kaitinkite 15 minučių.

Salotas sudėkite į iškaitintus stiklainius, užsukite dangteliais, apverskite ir leiskite atvėsti. Galite laiky-ti kambario temperatūroje.

GArdUmynAi

E. S

kipa

rio (2

) nuo

tr.

jums reikės:

2 kg raudonų paprikų,

300 g raudonų svogūnų,

300 g morkų,

150 g cukraus,

200 ml aliejaus,

150 ml 9 proc. acto,

200 ml vandens,

5 šaukštelių druskos.

Pagrindui:

180 g paprastų sausainių,

50 g riešutų sviesto.

Marinuotų daržovių mišrainė

Tortas su gervuogėmis ir mėtomis

Sausainius sutrinkite smulkin-tuvu ir sumaišykite su riešutų svies-tu. Suberkite į 20 cm skersmens torto formą ir gerai suspauskite. Atšaldykite.

Želatiną išbrinkinkite šaltame vandenyje ir ištirpinkite vandens garų vonelėje ar mikrobangų kros-nelėje. Ataušinkite iki kambario temperatūros. Maskarponę, jogur-tą, grietinėlę, cukrų, apelsino sul-tis ir želatiną išplakite iki vientisos masės. Padalinkite į dvi dalis. Į vieną dalį sudėkite uogas ir plakite toliau, į kitą – susmulkintas mėtų šakeles.

Masę sukrėskite ant sausainių pagrindo, išlyginkite paviršių ir šal-dykite, kol sustings. Papuoškite uo-gomis ir mėtų šakelėmis.

įdarui:

3 arbatiniai šaukšteliai želatinos,

6 valgomieji šaukštai šalto vandens,

500 g maskarponės,

450 ml mėtinio jogurto,

300 g gervuogių,

150 g cukraus,

0,5 apelsino sultys,

5 šakelės mėtų.

732012 m. rugpjūtis

SKA

ityto

jų K

LUB

AS

73

Didmeninė prekyba – Vilniaus g. 37, Vievyje, tel. (8 528) 27 017

Mažmeninė prekyba: V. Krėvės pr. 81, Kaune, tel. (8 37) 352 572; Kalvarijų g. 66, Vilniuje, tel. (8 5) 232 4215;

Kauno g. 19, Utenoje, tel. (8 389) 50 001;Kauno g. 6, Marijampolė, tel. (8 343) 54 334

Sėklos profesionalams ir mėgėjams

Mieli skaitytojai,džiaugiamės kiekvienu Jūsų atsiųstu laišku, kiekviena nuot-rauka. Kviečiame pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais. Gal au-ginote retą augalą? Gal atradote naują kovos su kenkėjais ar ligomis būdą? Gal galite pasidalinti patirtimi, kaip taupote savo sode?

Jūsų laiškų ir nuotraukų laukiame adresu:Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius, arba el. p. [email protected]. Jei nurodysite savo vardą, pavardę ir adresą, paštu Jus pasieks UAB „Sėkluva“ dovanos!

SKAitytojų KLUBAS

O ji nepamiršo...Birželio pirmomis dienomis nutariau susitvarkyti balkoną. Tiesiog sudėlioti nepanaudotus vazonėlius, žemių likučius ir viską, kas liko po pavasarinio dai-gų auginimo. Juk daigai jau seniai išvežti į sodą, o namuose vis dar netvarka. Taigi atidariau balkono spintelę ir iškrausčiau visą jos turinį. Praskleidžiau vieną maišelį ir net sustingau – viduje daigai! Pasirodo, spintelėje bandė augti rodiolė. Ta „aukso šaknis“ buvo iškasta rudenį, parvežta namo ir pa-dėta balkone. Kažkaip pamiršome supjaustyti ir sudžiovinti. Maišelyje be žemės ji ištvėrė ne tik šalčius (šią žiemą ne vieną naktį spaudė vos ne iki –30 ºC), bet ir išgyveno visą pavasarį. 3–7 cm ilgio ploni daigai stiebėsi į šviesą. Negalėjau išmesti tokio augalo. Pasodinau į vazoną, vėliau persodin-siu kur nors sode. Tegul jis dar pagyvena. Nežinau, ar tokia ištverme gali pasigirti kuris nors kitas augalas.

Astrida (Vilnius)

Jei nurodysite savo vardą, pavardę ir adresą, paštu Jus pasieks UAB „Sėkluva“ dovanos!

Ką tik į žemę pasodinta rodiolė.

Rododendrų dovanosNoriu pasidžiaugti ir Jums, skaitytojai, parodyti, kiek žie-dų padovanojo rododendrai. Labai myliu šias gėles ir „Sodo spalvoms“ dėkoju, kad yra tokia rubrika: gali pats parodyti ir kito pamatyti. Ačiū. Gyvuokite dar ilgai.

Jolanta Žinevičienė (Alytus)

Jūros kopūstaiJūros kopūstai – tai rudieji dumbliai, kurių randama Japonų,

Ochotsko, Baltojoje ir Barenco jūrose. Juose yra angliavandenių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų ir įvairių vitaminų – A, C ir B grupės.

Kulinarijoje, ypač japonų ir kinų, jūros kopūstai vartojami kaip prieskoniai ryžiams, mėsos ir žuvies patiekalams, salotoms, daržovių sriuboms paskaninti. Parduodami konservuoti, šaldyti ir džiovinti. Iš džiovintų jūros kopūstų pašalinamos mechaninės priemaišos, ir jie užmerkiami 10–12 valandų šaltame vandenyje (1 kg reikia 7–8 l van-dens), paskui kruopščiai nuplaunami. Šaldyti jūros kopūstai atšildo-mi šaltame vandenyje, paskui nuplaunami. Jie užpilami šaltu vandeniu, ant didelės ugnies užvirinami ir verdami 15–20 minučių. Nuoviras nupilamas. Kopūstai užpilami šiltu vandeniu (45–50 ºC), užvirinami ir verdami dar 15–20 minučių. Skystis vėl nupilamas. Jūros kopūstai verdami trečią kartą. Paskui nuoviras nupilamas. Šitoks trigubas viri-mas labai pagerina jūros kopūstų skonį.

Sergant skydliaukės ligomis, patartina vartoti jūros kopūstų lapų miltelius. Jų po 1 arbatinį šaukštelį nakčiai užgeriama vandeniu. Gydy-mo kursas – nuo 15 iki 30 dienų.

R. B

eltie

nės

(1) n

uotr

.

74

SKA

ity

tojų

KLU

BA

S

74

Kiemelis prie daugiabučioGavome Linos Kuliešienės nuotraukų. Skaitytojos pa-prašėme papasakoti, pakomentuoti, koks grožis jose yra pavaizduotas. Lina rašo: „Tiesiog nežinau, ką jums papasakoti. Galiu pasakyti, kad šitas namas stovi Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse, Pravienos gatvėje. Mes čia atsikraustė-me prieš kokius 7–8 metus. Namas atrodo taip, kaip ir kiti kaimo daugiabučiai; aplinkui buvo nemažai že-mės, kurios nelabai kam reikėjo. Iš karto kilo mintis – norėčiau gėlyno po langais. Taip ir atsirado vienas, po to kitas gėlynas, dar vėliau norėjosi išeiti tiesiai į pie-vutę, išdygo pavėsinės ir t. t. Ir kai jau pradedi, tai ne-gali sustoti. Tik reikia labai didelio noro, namiškių palaikymo ir pagalbos. Visa tai aš turiu. Visas gėles pasisėju ir užauginu pati, todėl kiekvieną vasarą mūsų daugiabutis pražysta įvairiaspalviais žiedais.“

752012 m. rugpjūtis

Interneto svetainėje www.sodospalvos.lt prašėme papasakoti apie kopūstų augini-mą. Spausdiname įdomiausius pasakojimus.

Konkursas ATSPĖK PRIESKONĮLiepą klausėme, koks notrelinių (Lamiaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas liepą–rugsėjį žydi baltais ar šviesiai rožiniais žiedais. Lapai smai-lėjantys, ovalūs. Įvairių šio augalo rūšių ir veislių lapų, žiedų spalva, skonis ir kvapas įvairuoja. Be šio prieskonio neįmanoma pagaminti pesto pada-žo. Juo gardinamos pomidorų sriubos, lapinių daržovių salotos, kiaušinių, žuvies ir kiaulienos patiekalai, picos. Tai populiarus Viduržemio jūros regiono virtuvės prieskonis.

Teisingas atsakymas – kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum).

Burtai lėmė, kad po vieną BROS priemonių rinkinį atitenka Jonui Šiligaliui (Vilnius), Stasei Pileckienei (Plungės rajonas), Agnei Vengeliauskaitei (Kaunas), Aivarui Čekiui (Molėtai).Sveikiname laimėtojus! Prizus kviečiame atsiimti redakcijoje (Ateities g. 2A-1, Vilnius) iki š. m. spalio 1 dienos. Atvykimo laiką prašome mums pranešti tel. (8 5) 275 2082.

Rugpjūtį kviečiame spėti, koks notrelinių (Lamiaceae) šeimos vienmetis (mūsų klimato sąlygomis) ar daugiame-tis žolinis augalas liepą–rugsėjį žydi baltais žiedeliais. Pavasarį dauginamas sėklomis, vasarą šakelėmis, kurios prilenkiamos prie žemės. Šiuo prieskoniu aromatizuojamas vynas, alus, likeris. Kvapas stiprus. Tinka pomidorų ir bulvių sriuboms, padažams, mišrainėms, riebiai mėsai, vištienai, daržovių patiekalams paskaninti. Dažnai šis žolynas auginamas loveliuose, vazonėliuose, gėlyne, žiemą – ant palangės. Jį diabetikai gali vartoti vietoj druskos.

Jūsų laiškų lauksime el. p. [email protected] iki rugpjūčio 15 dienos.Laimėtojai bus paskelbti interneto svetainėje www.sodospalvos.lt ir žurnalo „Sodo spalvos“ rugsėjo mėnesio numeryje.

SKA

ityto

jų K

LUB

AS

75

Nesu tikra ir profesionali kopūstų augintoja. Kartu su mama eksperimentuojame. Aš tik kaupiu savo praktinių žinių bagažą ateičiai. Kopūstai pas mus auga pomidorų ir bazilikų kaimynys-tėje (pastarieji tikrai saugo nuo kenkėjų). Dar apdeda-me juos nuskintais ir tarp rankų patrintais pomidorų lapais (mat specifinio kvapo nemėgsta kenkėjai). Šis būdas pasiteisina antrus metus iš eilės. Ir dar. Drugiai, kurie deda kiaušinius, nemėgsta tūpti ant kopūstų lapų, padengtų balkšvu apnašu, todėl mes apipurškiame savo augalus pasūdytu vandeniu, barstome pelenais. Kasmet atrandame kokią nors efektyvesnę priemonę. Malonu skaityti patarimus ir juos išbandyti. Sėkmės laukiant kopūstų derliaus!

Aistė Aksamatauskaitė (Kelmės rajonas)

Kad užaugtų gražūs ir sveiki kopūstai, tenka nemažai paplušėti. Pirmiausia pradedu nuo sėklų. Atrenku tik stambiausias, visas ma-žesnes nei 2 mm išmetu. Atrinktas sėklas suberiu į lininį ar medvil-ninį maišelį ir kišu po kranu, praplaunu šiltu tekančiu vandeniu. Tada jas pamerkiu 15–20 minučių į karštą (apie 50 °C) vandenį.Ištrauktą maišelį labai greitai vėl pakišu po kranu ir dar kartą sėk-las praplaunu tekančiu šaltu vandeniu. Paskutinis apdorojimo eta-pas – mirkau jas 20 minučių kalio permanganato tirpale (1 l van-dens / 1 g kalio permanganato miltelių). Ištrauktą maišelį pra-plaunu, o turinį išberiu ir leidžiu apdžiūti. Sėju tik taip paruoštas kopūstų sėklas. Kai kopūstų daigai sudygsta, tręšiu puikiai jiems tinkančiomis trąšomis, kurias paruošiu iš 2 l perrūgusio karvių mėšlo, saujos pelenų ir 1 šaukšto superfosfato. Taip patręšti, jie auga tiesiog akyse.

Gražina Kazlauskienė (Šalčininkų rajonas)

„Tho

mps

on&

Mor

gan“

nuo

tr.

Vienam burtais išrinktam teisingo atsakymo autoriui dovanosime firmos „Fiskars“ svertines sodo žirkles.Sodo žirklės „Fiskars L78“ su prasilenkiančiais ašmenimis ypač gerai kerpa žalią medieną – iki 50 mm storio šakas. Jos pagamintos iš poliamido ir stiklo audinio pluošto, todėl lengvos ir tvirtos, o patentuotas „PowerGreat“ mechanizmas sumažina darbo krūvį kerpant.

76

Spanguolių pramonėPramoninės spanguolininkystės istorija prasidėjo JAV. XIX amžiaus pradžioje vienas Ma-

sačusetso valstijos fermeris savo sklype pabandė auginti stambiauoges spanguoles. Bandy-mas buvo sėkmingas. Nuo to laiko spanguolininkystė JAV pradėjo laipsniškai, bet užtikrintai plėstis. XIX amžiaus viduryje Masačusetso valstijoje šių uogakrūmių plantacijos užėmė 1 500 ha, o vidutinis derlingumas siekė 1 600 kg iš 1 ha. Prie šios valstijos spanguolininkų prisijungė Naujojo Džersio, Viskonsino, o vėliau ir Vašingtono bei Oregono valstijų fermeriai.

XIX amžiaus antrojoje pusėje spanguolininkystė JAV vystėsi itin dideliu tempu: buvo to-bulinamos auginimo technologijos, agrotechnika, padidėjo plantacijos, atsirado pirmosios veislės. Jei 1867 metais derlius buvo 2 800 t, tai 1899-aisiais – 14 900 t. Spanguolynai sudarė jau 8 500 ha.

1866 metais įkurta asociacija, kuri sprendė su auginimu ir vertingų uogų perdirbimu su-sijusias problemas.

XX amžiuje ši agroverslo šaka dar labiau suklestėjo. Nuo 1900 iki 1967 metų pramoni-nis spanguolių surinkimas padidėjo daugiau kaip keturis kartus. Vieno hektaro produkty-vumas išaugo nuo 1,7 iki 7 t. Septintojo dešimtmečio pabaigoje kasmet buvo nuimamas 100 000 t derlius.

Dabar spanguolininkystė labiausiai išplėtota Masačusetso, Mičigano, Minesotos, Naujo-jo Džersio, Oregono, Vašingtono ir Viskonsino valstijose. Dideliais spanguolynais gali pasigirti Kanados provincijos: Britanijos Kolumbija, Naujasis Bransvikas, Ontarijas, Naujoji Škotija, Niufaundlandas ir Kvebekas. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, daugiausia span-guolynų yra Viskonsino valstijoje – čia surenkama daugiau kaip pusė JAV spanguolių derliaus. Masačusetsas – antroje vietoje (28 proc. derliaus). Palyginti nedideli spanguolynai įveisti Čilės pietinėje dalyje, Rytų Europoje (didžiausi šiame regione yra Baltarusijoje).

Stambiauogės spanguolės, auginamos pramoniniuose spanguolynuose, pasižymi tuo, kad turi oro kameras, todėl jos gali plaukti vandens paviršiumi. Tai palengvina derliaus nuėmimo darbus. Baigiantis sezonui, plantacijos užtvindomos vandeniu. Specialūs kombainai važiuoja per laukus ir besisukančiais būgnais numuša sunokusias uogas nuo ūglių. Vandens paviršiuje plūduriuojančios uogos sustumiamos į kuo mažesnį plotą ir konvejeriais arba specialiomis pompomis kraunamos į sunkvežimius.

Pramoninės spanguolininkystės istorija prasidėjo JAV. XIX amžiaus pradžioje vienas Ma-

6 puslapyje pateikėme klausimą „Ką veikia vyrai raudoname vandenyje?“. Atsakymas la-bai paprastas – taip nuimamas spanguolių derlius. Vyrai bando suvaldyti vandens paviršiuje plaukiojančias spanguoles. Norintys pamatyti videoreportažą kviečiami aplankyti interneto svetainę www.sodospalvos.lt. Reginiai tikrai įspūdingi, užburiantys!

AG

V (3

) nuo

tr.

792012 m. rugpjūtis

ANTI-DULKIS skirtas dulkėms sulipdyti vieškeliuose, žvyrkeliuose, kiemuose, laikinose stovėjimo ir statybų aikštelėse. Dėl stabilizuoto vandeninio riebalinės emul-sijos poveikio preparatas puikiai sulipdo smulkias dul-kes kelio dangos paviršiuje ir neleidžia joms kilti į viršų.

Šią prekę galite įsigyti per interneto svetainę www.mkds.lt.Didmeninė prekyba – UAB Inovacinė firma „MKDS“, tel. (8 5) 272 6727.

Konkursas „Rask atsakymą www.sodospalvos.lt“

Pateikiame 10 klausimų, į kuriuos atsakymus rasite interneto svetainėje www.sodospalvos.lt.

Prie ArBAtoS PUodeLio

Liepos žaidimo atsakymas – tradeskantės.

Iš birželį teisingus užduoties atsakymus atsiuntusių skaitytojų burtais išrinkome nugalėtojus. Priemones, mažinančias kelių

dulkėjimą, laimėjo Vilma Stonkuvienė (Kauno rajonas),

Arnas Zubriakovas (Ignalina), Asta Aleknevičienė (Zarasų rajonas),

Danguolė Būčytė (Pasvalys), Birutė Jacevičiūtė (Vilnius).

Prizus prašome atsiimti iki spalio 1 dienos adresu: Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius.

Prieš tai būtinai paskambinkite tel. (8 5) 275 2082 ir praneškite, kada ketinate atvykti.

Suda

rė Č

esla

va D

eina

rovi

č

1. Uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos gentis pavadinta admirolo J. Rod-gerso, vadovavusio augalų paieškos ekspedicijai į Kiniją, garbei. Koks

jos vardas?

2. Šis kaulavaisinis augalas, kurio vaisių odelė mėlyna su vio-letiniu atspalviu, yra vienas dažnesnių sodo vaismedžių. At-

spėkite, kas jis toks.

3. Šias gėles gerai žino sausų puokščių ir džiovintų gėlių mėgėjai. Jos auginamos soduose, kartais pasisėja pamiškėse ir palaukėse. Genties

vardas kilęs iš graikiškų žodžių echinos ‘ežys’ ir ops ‘išvaizda’. Kieno žiedynai vadinami ežiukais?

4. Cheminiai preparatai, kurie naikina visas arba tik kai kurių rūšių piktžoles. Kaip jie vadinami?

5. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sudarė naudingiausių ir kartu mažiausiai priežiūros reikalaujančių kambarinių augalų sąrašą. Kiek augalų yra jame?

6. Dviejų seniausiai ir bene plačiausiai vartojamų prieskonių sudėtyje esančios medžiagos absorbuoja žarnyne susikaupusias dujas, laisvina vidurius, naikina mikrobus, slopina spazmus. Įvardykite juos.

7. Kokie vaistiniai augalai tinka žvalinamajai voniai paruošti?

8. Citrusinis augalas, kurio sėklos vadinamos žaliuoju antibioti-ku. Koks jo vardas?

9. Kokio kiekio arbatinių rožių žiedlapių reikia, kad būtų galima išsivirti jų uogienės?

10. Kiek sveria didžiausias pasaulio obuolys?

Atsakymus iki rugpjūčio 15 dienos siųskite adresu: Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius, arba el. p. [email protected]. Nepamirškite nurodyti savo vardo, pavardės ir adreso.

Penki skaitytojai, pateikę teisingus atsaky-mus, dovanų gaus po priemonę, mažinan-čią kelių dulkėjimą.

3.

8080

DŽIUGU MATYTI, KAIP PASIKEIS-DAMI IR PASITARDAMI, GAL NET PRIMINDAMI VIENAS KITAM DETALES, ŠEIMOS NARIAI DŽIAUGIASI IR DALIJASI ISTORI-JOMIS, JAS APRAŠO IR ĮAMŽINA ŽURNALO PUSLAPIUOSE. ŠĮKART – TIKRA ISTORIJA APIE ŽIRNĮ IR JO ŠEIMININKĄ!

RAŠINIO AUTORIUI SENELIUI ANTANUI DOVANOJAME BRIGITTE KLEMME KNYGĄ „ALERGIJOS NESUKELIANTIS SODAS“. JI PAMOKYS, KAIP DŽIAUGTIS NUOSAVU SODU NEPAISANT ALERGIJOS. SUŽINOSITE, KADA NUO DARBŲ VERČIAU SUSILAIKYTI, O KADA NEVARŽOMAI MĖGAUTIS JAIS IR POILSIU SODE. TINKAMAI PARINKTI AUGALAI PADĖS IŠVENGTI KLAIDŲ.

Jau nuo vasaros vidurio maniškis anūkas neduoda man ramybės įkyriu zyzimu: „Ar parašei? Aš pats parašyčiau, bet man nesigaus taip, kaip tau.“ Pritrūkus kantrybės teko rašyti, nors tai nėra juokingas nuotykis ar susitiki-mas su sodo gyventojais. Tai paprasčiausias pasakojimas apie žirnį. O jį papasakosiu senelio žodžiais.

Žirnio istorijaPer gamtos pažinimo pamokėlę pavasarį antraklasiai į vazonėlius pasėjo pelėžirnių sėklas. Šitoje sėjoje dalyva-vo ir mūsų anūkas Eimantas. Vaikai stebėjo, kaip dygsta sėklos, kaip skleidžiasi pirmieji lapeliai, kaip raitosi ūsai. Laistomi ir prižiūrimi žirneliai gražiai augo klasėje ant šviesios palangės, bet baigėsi mokslo metai ir reikėjo pa-sirūpinti, ką su augaliukais daryti toliau. Eimantas nuta-rė savąjį auginti močiutės sode. Pirmiausia reikėjo tą žirnį parsinešti. Kad vėjas nenulaužtų, tėtis važiavo iš mokyklos parsivežti abiejų ‒ ir vaiko, ir žirnio. Toliau laukė ilga kelionė iki sodo. Vazonėlis su žirniu buvo tvarkingai padėtas mašinos bagažinėje ir net nepajautė beveik 100 km kelionės.Sode pirmiausia rinkta vieta, kurioje būtų galima įkur-dinti atvykėlį. Visi kampai prisodinti močiutės gėlių, dar-žovių... Pagaliau surasta vieta prie garažo sienos. Pats anūkas iškasė duobutę, atsinešė komposto, vandens. Pa-sodino, palaistė ir dar įsmeigė šakelę, paremdamas ke-liauninką. Viską darė kaip tikras sodininkas. Baigiantis savaitgaliui, močiutei buvo duoti nurodymai ir laistyti, ir stebėti, kaip atvykėlis augs. Kaskart atvažiavęs į sodą vai-kas pirmiausia bėgdavo aplankyti savo žirniuko. Nepa-miršdavo ir palaistyti, ir šalia išdygusios nereikalingos žolės išrauti. Kartu su močiute pririšo virvutes, kad žirne-lis galėtų kopti į viršų. O jis, pasirodo, visai ne iš kukliųjų. Neilgai trukus ir savo globėją praaugo, bet už rūpestį at-silygino pražysdamas. Žiedai buvo vyšnių žiedų ir uogų spalvos. Ne tik gražūs, bet ir kvapnūs.

Darbas sode – ne vien monotoniškas užsiėmimas.

Poilsis jame – ne tik ramiai praleistas laikas.

Rašinius siųskite adresu: Ateities g. 2A-1, LT-08333 Vilnius,

arba el. p. [email protected] su nuoroda – rašinio konkursui

„Vieną kartą sode...“.

Visą vasarą Eimantas prižiūrėjo savo augalą. Vaikas jau-tėsi atsakingas už pelės žirnį (taip jį pats pavadino). Ru-denį ir sėklų pririnko, ir pasidomėjo, ar kitąmet jos su-dygs. Matydamas vaiko norą auginti ką nors savo pagal-vojau, kaip dažnai mes, suaugusieji, jį nuslopiname. Nu-slopiname skubėdami, nenorėdami, kad mums trukdytų. Ir pamirštame, kad savo rankomis pasėjus sėklą, stebint dygimą, augimą, auga ir meilė grožiui, gamtai. Kad ištai-sytų klaidą, teks močiutei kitąmet sode rasti vietos dar dviejų anūkų žirniams.

Senelis Antanas (Telšiai)

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:

Rudens mugė „Pakalnutės uoga 2012“Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sode

(Ž.E. Žilibero g. 6, Kaunas)2012 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 2 d., 9-18 val.

Vyks sodinukų, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų, bičių gėrybių, tautodailės dirbinių, ekologiškų maisto produktų mugė.

Mugėje bus prekiaujama VDU Kauno botanikos sode išaugintais dekoratyviniais medeliais, krūmeliais, vaistiniais, prieskoniniais, retaisiais

uoginiais augalais, daugiametėmis ir kambarinėmis gėlėmis.Programoje: seminarai, parodos.

Maloniai kviečiame visus prekiauti ir pirkti.

Registracija, informacija:tel.: (8 37) 39 00 33, mob. tel.: 8 685 71 814: 8 613 21 707

Daugiau informacijos: http://botanika.vdu.lt

812012 m. rugpjūtis

Kaune: Savanorių pr. 128-1, tel.: (8 37) 331 418, (8 37) 330 133, tel./faks. (8 37) 331 419Vilniuje: Šeimyniškių g. 17, tel. (8 5) 266 0700, tel./faks. (8 5) 266 0701Klaipėdoje: Taikos pr. 3, tel. (8 46) 216 779, tel./faks. (8 46) 214 927Utenoje: Aušros g. 37, tel. (8 389) 61 000, faks. (8 389) 61 000El. p. [email protected]

KELIAUK IR ILSĖKIS EUROPOJE!YPATINGAS PASIŪLYMAS! Pietų Prancūzija–Italijos Rivjera nuo 1490 LtPoilsinė ir pažintinė Kroatija 8 ir 12 d. nuo 990 LtPOPULIARI NAUJIENA! Poilsinė ir pažintinė Juodkalnija nuo 1490 LtPoilsinė ir pažintinė Šiaurės Italija 7 ir 8 d. nuo 1290 LtItalija–Kaprio sala 8 ir 10 d. nuo 1449 LtIspanija (aplankant Šveicariją ir Prancūzijos Rivjerą) nuo 2090 LtParyžius–Luaros slėnio pilys–Bretanė–Normandija nuo 1569 LtParyžius–Beniliuksas nuo 1390 LtNorvegija 7 ir 8 d. nuo 1690 LtAustrijos ir Šveicarijos Alpės nuo 5 iki 8 d. nuo 949 LtSlovakijos Tatrai 4 ir 6 d. nuo 539 LtČekija nuo 549 Lt

FLORIADE – pasaulinė sodininkystės paroda kartą per dešimtmetį! Nuo 2012 04 05 iki 2012 10 07 nuo 1090 Lt

Ir dar daugiau kaip 50 maršrutų – www.guliveriokeliones.lt. Parduodami hibridinių barzdotųjų vilkdalgių

ir viendienių sodinukai.Tel.: (8 5) 238 0229, 276 5376, mob. tel. 8 619 18 222

www.daliosgeles.lt

Sėjinukų ir daigų profesionalai

Atstovas Lietuvoje — UAB „Daigelis“Mob. tel.: +370 699 52 345, +370 659 65 251 • El. p. [email protected] • www.daigelis.lt

• DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ PREKYBA

• NAŠLAITĖS IR CHRIZANTEMOS RUDENS SEZONUI

• VIENMEČIŲ IR DAUGIAMEČIŲ GĖLIŲ DAIGAI

• SĖKLOS

• VISOS ŽELDINIMO PASLAUGOS

Atstovauja įmonėms

Tel. (8 340) 51 056, faks. (8 340) 51 297, mob. tel. 8 698 70 190El. p. [email protected], www.oliseta.lt, www.olisevicius.lt

82

KUr įSiGyti ? KUr įSiGyti ? KUr įSiGyti ? KUr įSiGyti SėKLoS deKorAtyviniAi medŽiAi ir KrūmAi

Kauno miškų urėdijos raudondvario medelynasMedelyno g. 1, Raudondvaris, Kaunas, tel. (8 37) 549 224, faks. (8 37) 385 493, el. p.: [email protected], [email protected] www.kaunmu.lt

iį „jūsų sodui“Medelynas, Kunigiškių g. 63,Pagiriai, Vilniaus r., tel. (8 5) 260 6018Augalų prekybos aikštelės:Verkių g. 44 („Medžio centras“), Vilnius,tel. (8 5) 277 2806;Žirmūnų g. 64 („Hyper Rimi“),mob. tel. 8 612 67 420

M-0

03-1

2/2-

13/0

1M

-070

-12/

1-12

/12

Didmeninė ir mažmeninė prekyba vienmetėmis lauko

ir balkono gėlėmis.Ūkininkė Vaida Stonkienė,

Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., mob. tel. 8 620 58 149;

Kauno r., Babtai, Kauno g. 15b, mob. tel. 8 698 75 165;

el. p. [email protected] www.pajuriogeles.lt

UAB „ori gi na lios er fur to sėk los“Gegužės g. 49a, Anykš čiai, tel./faks. (8 381) 59 371,mob. tel. 8 610 34 069,el. p. [email protected]

„Syngenta Seeds“ atstovybė LietuvojeVilniaus g. 32, Kėdainiai, tel. (8 347) 55 262 www.darzoviuseklos.lt

UAB „Schetelig Lit“ Vilniuje (Žirmūnų g. 66),Kaune (Savanorių pr. 66) ir Klaipėdoje (Dubysos g. 19)

internetinė sėklų parduotuvė www.e-seklos.lt SEMO a. s. (Čekija) atstovas Lietuvoje – UAB „Sėklos ir apželdinimas“,mob. tel. +370 615 43 747,el. p. [email protected]

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas Kretingos g. 92, LT-92327 Klaipėda, tel.: (8 46) 398 833, (8 46) 398 832, faks. (8 46) 39 88 37,el. p. [email protected]

iį „tulpmedis“Marvelės g. 125a, Kaunas,mob. tel.: 8 682 33 912, 8 678 33 337, 8 698 47 632,el. p. [email protected]

vdU Kauno botanikos sodasŽ. E. Žilibero g. 6, Kaunas, tel.: (8 37) 295 300, (8 37) 390 033, faks. (8 37) 390 133

UAB „Genflora“AUGINAME IR PARDUODAME

Šiltnamiai, Eišiškių pl. 127, VilniusTel.: (8 5) 232 9355, (8 5) 230 6578Mob. tel.: + 370 675 02 399, +370 618 61 130El. p. [email protected]

DIDELIS ASORTIMENTAS• Lauko ir balkonų gėlės• Gėlių kompozicijos• Vienmečių ir daugiamečių gėlių daigai• Chrizantemos• Dekoratyviniai spygliuočiai ir lapuočiai

PROJEKTAVIMO IR ŽELDINIMO DARBAIŠiltnamiai, Eišiškių pl. 127, VilniusTel.: (8 5) 232 9355, (8 5) 230 6578

ŽELDINIMO DARBAI

82

● Didmeninė ir mažmeninė prekyba chrizantemomis● Žemiausios kainos Lietuvoje

mob. tel.: (8 698) 23747, (8 653) 46317.

Biržų r., www.rinkuskiusiltnamiai.lt

M-1

10-1

2/8-

12/9

įvairių veislių braškių ir žemuogių daigai

Danguolė Lingienė, Kavarskas, Anykščių r., mob. tel. 8 687 45 219

M-0

21-1

2/4-

12/6

12/

8-12

/10

Ritos Tamašauskienės deKorAtyvinių AUGALų ūKiSwww.dekoaugalai.lt

•Chrizantemos•Dekoratyviniai medžiai ir krūmai

Tel.: 8 687 52158, 8 441 48250

832012 m. rugpjūtis

84

N a u j o s i d ė j o s , s v a j o n ė s , p l a n a i !

„Gražiosios sodybos“: kūrybiškas požiūris į savą kampelį

Kitame „Sodo idėjų“ numeryje –

namai, kuriuose gera gyventi!

Žurnalą galite užsisakyti: per interneto svetainę www.sodospalvos.lt,

per redakciją, pinigus pervedę tiesiai į sąskaitą,

visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Lietuvos ryto“, „respublikos“ ir „Šiaulių krašto“ platinimo tarnybose, e. Katkaus gamybinėje-komercinėje įmonėje.

SODO IDĖJOS