ateitinink keliu
19102010
XiX a. pabaigoje prasidjs ateitinink sj-dis buvo jaun katalik inteligent kova prie lietuvi nukrikionjim ir nutautjim, ta-iau skirtingai nuo kit kov, ji buvo kurianti kova ir statanti tvirtus pamatus nepriklausomai lietuvos valstybei.
tais pamatais tapo lietuvi moksleiviai ir stu-dentai, iaug pirmj tarpukario nepriklau-somos lietuvos katalik inteligent, visuome-ns veikj, valstybs krj kart, kuri kaip naujas raugas, formavo, skaidrino, kl tautos gyvenim ir lygino kit srovi atrius kampus (kun. St. Yla). Daugel j antrasis pasaulinis karas sunaikino, iblak po pasaul, kiti tapo rezisten-tais ir pogrindio veikjais okupuotoje lietuvoje. ieivijoje organizacija buvo atkurta, klestjo ir jung skirtinguose emynuose isisklaidiusius ateitininkus. igyvenant pavergtos tvyns tra-gedij ieivijos ateitinink veikloje tautikumo principas tapo svarbiausiu aktyviai veikta dl lietuvos nepriklausomybs atkrimo, pasauliui skelbiama apie maos valstybs kov dl laivs, saugoma lietuvika kultra, tradicijos, kalba. ateitinink organizacija lietuvoje buvo atkurta kartu su nepriklausomybs Sjdiu 1989 m.
Pirmasis ateitinink deimtmetis buvo ap-sisprendimo u pilnutin ties ir krikioniko gyvenimo ipainimo deimtmetis. tai buvo atvirumo ir drsos vieai liudyti savo tikjim ir j ginti laikas.
Per antrj deimtmet sukurta organizacijos struktra, irykinta idealogija. steigtos dvi s-jungos sendraugi ir student, sukurta fede-racija. Profesorius Stasys alkauskis suformula-vo organizacijos ideologij.
treiasis deimtmetis paymtas literatriniais talentais, kultriniais renginiais, aktyviu dalyva-vimu vietimo, mokslo, spaudos ir politikos dar-buose. tai krybos ir kultros auginimo metai. io deimteio pabaigoje pradjo pleventi Gyvo-sios dvasios sjdio idja, taiau jai siiebgti ne-leido prasidjs antrasis pasaulinis karas.
ketvirtas deimtmetis tai kovos dl lietu-vos laisvs ir skaudi neteki metai, kai karas nusine daugybs lietuvos ir krikionikosios kultros krj, tarp j ir ateitinink vado pro-fesoriaus Prano Dovydaiio, gyvybes. Vokieti-jos pabgli stovyklose gyvenantys ateitinikai atkr organizacij, atnaujino urnalo ateitis leidyb. emigravus i Vokietijos urnalas buvo leidiamas Jungtinse amerikos Valstijose, o organizacija su veiklos centru JaV jung iaurs amerikos, australijos ir europos emynuose i-sisklaidiusius ateitininkus.
Po 50 okupacijos met ateitinink organi-zacija buvo atkurta lietuvoje. Jos nari skai-ius spariai didjo, krsi kuopos, atnaujin-ta korporacij veikla, per du nepriklausomos lietuvos deimtmeius organizacijoje uaugo naujoji sendraugi karta, taiau aminybn palydti daugelis pirmj ateitininkijos kr-j.
kiekviena nauja karta neioja skol tiems monms, kurie dl idealo aukojo savo laik, sveikat, materialinius iteklius ir net gyvybes. i skol grinti tai sipareigoti ir prisiimti atsakomyb u krikioniionikojo idealo k-rim savo aplinkoje. tai sunku, taiau kaip sak vienas i ateitininkijos krj Vladas Jurgutis tiems, kurie nutautjimo ir ateistins pasaul-iros laikais abejojo ateitininkijos susikrimo galimybmis: sunku bet btina, o kas btina yra manoma. kaip ir prie 100 met, pagrin-dinis ateitininkijos tikslas yra priimti pasaulio keliamus ikius visa atnaujinant kristuje.
ateitininkija istorijos bgyje igyveno sve-timj ir savj priespaud, veik vieumoje ir pogrindyje, rinkosi kaimo trobelse ir dango-raii papdse, patyr skaudi persekiojim ir nuoirdios globos, pagyrim ir priekait, augo ir majo, kilo ir slgo, deg ir ruseno savo dvasia, taiau isaugojo savo ideologin univer-salum ir organizacin tstinum (Juozas Poli-kaitis).
leono Xiii skelbt socialini
enciklik Rerum novarum
(1891 m.) ir Graves de
Communi (1901 m.) tikslas
buvo parodyti socializmo pavoj
tikjimui ir dorovei. katalikai
iuos raginimus atsak
aktyvia visuomenine veikla.
ateitinink sjdis tai pirmasis
lietuvi atsiliepimas leono
Xiii raginim neusidaryti
banyiose, bet remiantis
krikionika pasaulira
formuoti visuomen kurti
krikionikojo gyvenimo ideal.
Popieiaus Pijaus X programa
Visa atnaujinti kristuje! tampa
ateitinink veikimo kiu.
Visa atnaujinti Kristuje!
Popieius Pijus X Popieius Leonas XIII
Enciklika Graves de Communi
XX a. pradioje ateitininkija pradeda
formuotis i penki gij:
Fribro ir leveno studentai kunigai steigia
draugijas Rta ir lietuva.
Maskvoje katalik student draugij Rta
steigia eliziejus Draugelis.
Petrapilio dvasinje akademijoje
kun. Jurgis Matulaitis organizuoja socialinius
kursus kunigams ir skatina juos imtis tautinio
darbo, o studentas Vladas Jurgutis kuria idj
apie lietuvi katalik inteligent organizacijos
krim.
kaune kun. Povilas Dogelis organizuoja
kunig urfiks susitikimus aptarti aktualius
visuomens klausimus, steigia katalikikas
organizacijas.
kaune buriasi katalikai moksleiviai.
kazys Bizauskas pradeda ranka rayti
laikrat ateitis.
1909 m. leveno eetukas parengia
atsiaukim europoje studijuojanius
studentus Draugai studentai: mogau,
atsakysi prie Diev ne tik tai, k patsai vienas
gali padaryti, o nepadarai, bet ir u tai, k su kitu
susidjs galtum padaryti, bet nesirpini
Mes negalime neturti omenyje, kad nemaa
ijusi mokslus Lietuvi, umir savo ventas
priedermes, svetimiems tarnauja, o tuo tarpu
visoki atjn ir igam ir taip nuvargusioje
ms tvynje vardan kit taut kultros
ir politikos reikal iaip ar kitaip varoma
itautinimo darbas.
1910 m. vasario 19 d. levene sudaroma
katalik student sjungos valdyba.
Sunku, bet btina, o kaS btina, tai ir manoma!
Levene draugija LietuVa
kun. jurgis Galdikas
kun. Pranas Kuraitis
kun. simanas ult
kun. antanas Viskantas
kun. meislovas reinys
FribraS
PetraPiLis
Kaunas
maSkvoJe draugija rtaKaune kunigai urfiksai
kun. PovilasDogelis
V. Jurgutis
kun. vincentas boriseviius
LeVenas
PetraPiLYJe dvasin akademija ir studentai
kun. jurgis matulaitis Vladas jurgutis
magdelena Draugelyt-Galdikien adomas Galdikas
maSkva
FribraS
LuVenas
PetraPiLis
maSkva
Bogorodist
ViLnius
KonotopasKurskas
jurjeVsKa
Pirmojo pasaulinio
karo metu, vokieiams
okupavus lietuv,
lietuvi draugija
nukentjusiems nuo
karo elpti
organizavo
inteligentijos
isiuntim
Rusij.
Vilniuje pasiliko nedidel
inteligent dalis, kuri ts
Draugijos veikl lietuvoje
ir rpinosi nukentjusiais
lietuviais, tarp j Pranas
Dovydaitis, Povilas Dogelis.
aleksandras Stulginskis
organizavo pedagogikos ir
mokytoj rengimo kursus,
rpinosi maisto atsarg
kaupimu. Lietuvi draugijosnukentjusiems nuo karo elpti Centro komitetas, 1915 m. Pirmoje eilje treias i kairs m. Yas.antroje eilje antras i kairs kun. P. Dogelis
VoronEas
mYLti Lietuv, norti LietuvoS V. jurgutis
Vorone atvyko apie 1000 moksleivi, buvo atkelta Vilkavikio gimnazija, Sauls mokytoj ir buhalterijos kursai, kurtos Martyno Yo berniuk ir mergaii gimnazijos, Mokytoj institutas. apie 400 ateitinink dalyvavo savos paaugli respublikos krime ir valdyme. nuolatin tampa tarp liberalios ir socialistins pakraipos aurinink ir
krikionikj ateitinink kaitino jaunas, lietuvos isiilgusias, paaugli irdis: raytos notos, skelbti rengini boikotai, smokslai, kaip mainti kitos organizacijos nari skaii. Moksleivi ateitinink organizacija Voronee turjo alpos fond, archyv, bibliotek, reng konferencijas. Jaunuoliai vairiapusikai ruosi grti lietuv organizuotai kurti laisv valstyb.
kvpti i Petrapilio atvykusio kapeliono mykolo krupaviiaus,
ateitininkai pradeda rengtis kovai dl valdios bsimoje
Lietuvoje skaitomi politiniai praneimai, rengiami susitikimai.
voronee dalis ateitinink sijung m. krupaviiaus
organizuot krikionik elpimo organizacij, kuri netrukus
tapo krikioni demokrat partija.
m. krupaviius jung moksleivius politins agitacijos darb,
kartu kr ateitinink socialin doktrin ir Lietuvos ateities
planus: demokratij, paangi ems reform, be kurios
gyvendinimo Lietuvos dabartine prasme nebt.
voroneo moksleiviai, 1918 m.
Stovi i kairs: a. krakauskas, S. Dabuis, J. matulionis. Sdi i kairs: b. ukauskas,
L. ukauskas.
m. krupaviius (centre), voronee bolevik pasmerktas miriai, grta Lietuv, 1918 m.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ateitininkai dalyvauja nepriklausomos Lietuvos respublikos krime:
1917 vilniaus konferencija lietuvi politik su vokietijos
parama organizuotas lietuvi delegat suvaiavimas
Dalyvauja ateitininkai k. bizauskas, P. Dogelis.
1917 irenkama Lietuvos taryba, kuri irenkami ateitininkai
a. Stulginskis, k. bizauskas, Pr. Dovydaitis.
1918 vasario 16-j pasiraomas nepriklausomybs aktas.
ateitininkai nepriklausomybs akto signatarai:
a. Stulginskis, k. bizauskas, Pr. Dovydaitis.
1920 balandio 1415 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai.
i 112 irinkt Steigiamojo Seimo nari,
59 priklaus krikioni demokrat blokui.
Lietuvos respublikos ministras Pirmininkas ir krato apsaugos ministras Leonas bistras ir vidaus reikal ministras
antanas endziulaitis apeina rikiuot, 1925 m.
aLeKsandras stuLGinsKis Steigiamojo seimo, 19261927 m. Seimo pirmininkas, 19221926 m., Lietuvos respublikos prezidentas
ateitininkai vaLStYbS krJai
Pranas doVydaitis1919 m. ministr kabineto vadovas
Kazys BizausKas 19201922 m. vietimo ministras, vliau Lietuvos atstovas vatikane, Jav, Latvijoje, Didiojoje britanijoje, olandijoje
VLadas jurGutis 19221923 m. usienio reikal ministras, 19231924 m. Lietuvos banko valdytojas, lito tvas
mYkoLaS kruPaviiuS 19231926 m. ems kio ministras
eduardas turausKasSeimo atstovas, nepaprastasis pasiun- tinys ir galiotinis ekoslovakijai, Jugoslavijai ir rumunijai, 19401946 m. nuolatinis delegatas prie taut Sjungos ir pasiuntinybs patarjas berne
voLDemaraS arneCkiS 19191920 m. Susisiekimo ministras, 19241925 m. usienio reikal ministras, Lietuvos atstovas Jav, Didiojoje britanijoje
eLiziejus drauGeLis 19191920 m. vidaus reikal ministras, Sveikatos departamento direktorius
juozas PuriCkiS 19201922 m. usienio reikal ministras
1919 m. vairiuose lietuvos
miestuose prie gimnazij ir
progimnazij ateitininkai
pradjo kurti kuopeles. 1925 m.
j buvo apie 60, vienijani apie
kelis tkstanius nari.
komitetas, organizavs pirmj pavasarinink kongres iauliuose, 1924 m.
Panevio jaunesnij ateitinink nariai, 1928 m.
ateitininkai su Pr. Dovydaiiu, 1929 m.
kauno auros mergaii gimnazijos ateitininki kuopos kurtuvs, apie 1929 m.
1921 m. ateitinink konferencijoje
pirmininku irenkamas prof. Pranas doVydaitis. neeilinio ryto asmenyb, plaukianti
prie srov net sudtingiausiais
istoriniais momentais. Lietuvos
patriotas, negailjs laiko ir asmenini
l Lietuvos kultrinimo ir
krikioninimo idjos gyvendinimui.
teisininkas, filosofijos moksl daktaras,
enciklopedistas, apie 40 periodini
leidini redaktorius ir leidjas.
1922 gegus 14 d. lietuvos universitete registruojama Student ateitinink sjunga. 1924 kaune kuriamas ateitinink
choras.
1925 ateitininkai stoja katalik intelektual sjung Pax Romana.
1925 kaune paventinamas ateitinink rm
kertinis akmuo.
StenGtiS tikti viSiemS DaLYkaS
viSikai netikS Prof. Pr. Dovydaitis
moksleivi ateitinink konferencija, 1928 m.
ateitinink choras, 1939 m.
mergin sporto klubo Graina nars
vDu medicinos fakulteto studentai,1936 m.
KaroLis dineiKa pedagogas,
gydomosios
kno kultros
specialistas.
1918-1919 m.
organizavo
partizan
br, dalyvavo
kovose prie bolevikus. Lietuvos
kariuomens savanoris. Jo iniciatyva
1920 m. kurta Lietuvos fizinio
lavinimo sjunga, 1922 m. Lietuvos gimnastikos ir sporto
federacija, buvo j pirmininkas.
k. Dineikos redaguoja-
mame urnale Jaunimo
sportas raoma, kad svarbiau
ne sporto rekordai, o sportas
kaip pilnutinio gyvenimo
elementas, svarbiau sveikas,
ilgas ir laimingas gyvenimas,
grindiamas dora, abstinencija,
higiena, mankta. St. alkauskis
knygoje Fizinis lavinimas ir
jo tikslai sport pristat kaip
asmenybs visapusikumo,
harmonijos ir integracijos
krimo priemon.
J. eretas skait paskaitas apie
sveik gyvensen, mityb
(Sportas ir kova su socialinmis
ligomis, ypa girtybe), treniravo
jaunim, ra vadovlius apie
sport (kumiasvydis) pats
aktyviai dalyvavo sportinje
veikloje. Buvo steigti sporto
klubai: Graina, achilas,
ivil, alkis.
FiziniS moGauS GaLinGumaS, PaLenktaS
aukteSniemS GYvenimo tikSLamS
StaSYS aLkauSkiS konferencijos Palangoje metu
irenkamas ateitinink federaci-
jos vadu. ateitininkij jis ne Gyvosios dvasios sjd, o pasaulio filosofijoje pdsak pa- liko kaip pirmo sisteminio kultros
filosofijos veikalo autorius.
Jo mona dailinink JuLiJa PaLtarokait-
aLkauSkien buvo aktyvi
ateitinink, viena i 1989 m. ateitininkijos atkrimo Lietuvoje
iniciatori.
1927 m. liepos 15-20 d. Palangoje vyko reorganizacin ateitinink konferencija. Joje suformuota trilyp i moksleivi, student ir sendraugi sjung susidedanti ateitinink federacija. Prof. St. alkauskis ioje konferencijoje pristato ateitinink ideologij, kuri 1933 m. ileidiama atskira knyga.
kStutiS visuomeninink korporacija, steigta 1926 m. kaune. Fortiter, ConStanter!Vytautas visuomeninink klubas, steigtas 1926 m. kaune. atrija meninink ir literat draugija, steigta 1927 m. kaune. menaS Groiui, GroiS GYvenimo tobuLumui!Gaja medik korporacija, steigta 1928 m. kaune. GaJuS knaS buDri SieLa!birut gailestingumo darb mergin draugov, steigta 1928 m. kaune. FiDeS, SPeS, CaritaS!HumanitaS pedagog korporacija, steigta 1930 m. kaune. DuC in aLtum!iuStiCia teisinink, ekonomist korporacija, steigta 1931 m. kaune. FideLes iustitiae teisininki mergin korporacija, steigta 1932 m. eStote PruDenteS SiCut SerPenteS!Grandis technik korporacija, steigta 1930 m. kaune. DrauGikumaS, tarPuSavio Parama! Giedra moter visuomenininki korporacija, steigta 1930 m. kaune. kaLnuS, virneS!aCtivitaS socialins veiklos korporacija , steigta 1930 m. kaune. Labor omnia vinCit!GaBija mergin agronomi korporacija, steigta 1931 m. Dotnuvoje. DarbaS, Dora, DarbtumaS!aGriKoLa vyr agronom korporacija, steigta 1931 m. Dotnuvoje. em PamiL, SauLS iLGkimS!aLGimantaS visuomenink korporacija, steigta 1932 m. Dotnuvoje. DrSa, DrauSm, DrauGikumaS!narsa abstinent korporacija, steigta 1933 m. kaune. nunquam retro!Gintaras klaipdos prekybos instituto visuomeninink korporacija, DrSa, DrauSm, DrauGikumaS!steigta 1938 m. klaipdoje.
korporacijos Gaja metinis susirinkimas, 1939 m.
Draugijos atrija steigimas, 1927 m.
lietuvos universitete daugjant student ateitinink jie pradjo grupuotis breliais, o 1925 m. pradjo skaidytis korporacijas, pagal studij kryptis ar pomgius.Vadovaudamiesi kiu Visa atnaujinti kristuje, vienu i svarbiausi savo veiklos srii pasirinko visuomenin veikl.
ne iDeaLaS turi taikYtiS Prie SiekianioJo,
o SiekiantYSiS Prie iDeaLo Prof. St. alkauskis
korporacija Giedra, 1935 m.
moksleiviai ateitininkai prie Puntuko. viduryje kun. alfonsas Suinskas.
moksleiviai ateitininkai kaune, 1938 m. viduryje kun. alfonsas Lipninas (su plakatu).
ateitininkai prie
kertinio akmens,
atveto i italijos,
ir auk duts
Prisiklimo
banyiai kaune
statyti, 1934 m.Grup student ateitinink, persekiojam policijos.
1931 m. gegus 31 d. atmintinoji riaui diena.
PaSukti LietuvoS LaikroD imtu
met PirmYn Prof. k. Paktas
1930 m. birelio 21-23 d. kaune vykusiame iii-ajame ateitinink kongrese
Federacijos vadu irenkamas prof. Kazys PaKtas. nepaprastai originali asmenyb ne tik profesionali geografijos ir geopolitikos studij Lietu-
voje pradininkas, bet ir aiki Lietuvos ateities vizij turjs mogus.
1930 m. rugpjio 30 d. vietimo ministro aplinkraiu udraudiama politini organizacij o joms priskiriami ir ateitininkai veikla mokyklose. taiau moksleivi ateitinink sjunga dl to n kiek nesusilpnja. nors u jos veiklos organizavim grs kaljimas, moksleivi ateitinink skaiius nuo 1930 iki 1940 m. iaugo nuo 3500 iki 11 000.
ateitinink ramovs svei knygos
pirmasis puslapis, 1938 m.
juozas ambrazeviiuS 1941 m. Laikinosios
vyriausybs ministras
pirmininkas. Lietuvos
literatrologas, peda-
gogas, antinacistins ir
antisovietins rezisten- cijos dalyvis
Lietuvi emigracijos politiniai veikjai. i kairs: Jonas Pajaujis, Levas Prapuolenis, prelatas mykolas krupaviius ir LLkS
galiotinis ryiams su vakarais Juozas
Luka-Skirmantas, 1948 m.
bronius krivickas-vilnius (viduryje) tarp
bendraygi
Pr. Dovydaiio teismo nuosprendis,
1942 m. Sverdlovsko kaljimas
toS iDJoS mirta, DL kuri niekaS nemirta
nukankintas raini mikelyje teli gimnazijos moksleivis ateitininkas H. virzdinas
1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjunga okupuoja lietuv. Per-sekiojimai, nukreipti prie vis lietuvi taut, skaudiai pa-lieia ateitininkus: daugelis j patenka tarp pirm suimt-j ir itremtj Sibir. ten sta a. Dirsyt, k. Bizauskas,
Pr. Dovydaitis, i. Skrupskelis ir daugyb kit. lietuvoje stu-dent ir sendraugi ateitinink veikla persikelia pogrind.
Hitlerinei Vokietijai upuolus Soviet Sjung, 1941 m. bir-elio 2224 d., lietuvoje vyksta sukilimas, kurio tikslas
perimti valdi krate. Birelio 23 d. ryt per kauno radiofo-n buvo paskelbta nepriklausomybs atkrimo deklaracija
ir laikinosios vyriausybs sudtis. Gestapas aretavo kun.
M. krupavii, kun. a. lipnin, k. Baub, a. apal.
taip pat atkakliai kartu su tautieiais ateitininkai prieinosi
ir antrajai soviet invazijai. 1944 m. ginkluotas pasiprieini-mas tssi iki 1952 m. Partizan gretose kovojo gauss atei-tinink briai. Herojins rezistencijos simboliais tapo ateiti-ninkai Juozas luka-Daumantas ir Julijonas Btnas.
jadVyGa ir adoLFas Damuiai rezistencini
ir visuomenini kov
bendraygiai, vieni
rykiausi ateitinink.
Stovyklos Dainava vieni i
krj ir puoseltoj. Prof. a. Damuis mokslininkas, rezistentas,
visuomenininkas. u
ateitininkikos veiklos
organizavim 1931 m.kalintas
varni koncentracijos
stovykloje. 1941-j met
birelio sukilimo vienas
i organizatori, dl
pasiprieinimo nacistiniam
reimui kalintas vokietijoje.
J. Damuien pedagog, ilgamet jaunj
ateitinink aukltoja,
visuomenink.
antanaS maCeina vienas ymiausi Lietuvos
filosof, pedagog,
kultros tyrintoj. Jo
pagrindin filosofini
svarstym tema mogaus
pasirinkimas, kuris lemia,
kokia kryptimi mogus
pasuks: ar eis tikjimo
vertybi keliu, ar pasirinks
antikristins dvasios keli.
reino konferencija, 1947 m.
nra teiSauS PavarGimo, neS nra
teiSS PavarGti dr. j. Girnius
niujorkas ikagabostonasklivlendas baltimorFiladelfijaroesterisDetroitasLos andelas
torontas monrealis Hamiltonas vindsoras
san Paulas
Paryius
Londonas
roma
melburnas Sidnjus adelaidniukestlas
1945 didiausiai lietuvi pabgli masei susikoncentravus Vokietijoje, atkuriama Moksleivi sjunga, korporacijos Gaja, Grandis, atrija. nors pabgli materialin padtis buvo sunki, Vokietijoje ileista daugyb leidini, rengtos kurs metodins mediagos. 1946 pradedamas leisti urnalas ateitis, redaguojamas Vytauto Vardio. 1947 Vokietijoje, keliaujant Reinu vykusioje konferencijoje, atkurta trilyp ateitinink Federacija, kurios vadu irenkamas a. Damuis, tarybos pirmininku a. Maceina.
vytautas vygantas, kun. Stasys Yla, Juozas
Girnius ateities vad ir asmenybi
ugdytojai ieivijoje
1979 m. sigyti
ateitinink
namai Lemonte
19651969 m. kun. St. Yla organizavo ateitinink ideologinius kursus b. bubliens globota Lietuvi ieivi student
stauot Lietuvoje, 2009 m.
atvirumaS Laikui, itikimYb iDeaLui
ateitinink
demonstracija ikagos
miesto centre, siekiant
deportuot Lietuvon
Sim kudirk sugrinti Jav, 1972 m.
1954 atidaroma stovyklaviet Dainava. 1960 ileidiamas kun. St. Ylos paruotas ateitinink vadovas. 1960 Pax Romana pirmininku irenkamas V. Vygantas.1968 organizuojamas jaunimo ygis pas ventj tv praant jo pagalbos kurti lietuvi tautos dvasin centr.
1948 m. prasidjus masinei emigracijai
i Vokietijos, dauguma ateitinink
sikuria Jungtinse amerikos
Valstijose. 1949 m. steigiama amerikos
ateitinink sjunga, kurios pirmininku
irenkamas Juozas lauka. tais paiais
metais atkuriama ateitinink federacija
su sjungomis, vadu irenkamas
adolfas Damuis. ieivijos ateitinink
pagrindiniu veiklos tikslu tampa
lietuvybs isaugojimas ir kova dl
lietuvos nepriklausomybs. Dainavos stovyklaviet
Steigiamojo Seimo pirmojo posdio moter grup. i kairs: emilija Spudait-Gvildien, Salomja Stakauskait, Gabriel Petkeviait, ona murakait- raiukaitien, magdalena Galdikien
Draugovs birut nars su Pr. Dovydaiiu
treioje eilje i deins antroji a. Dirsyt
iii Seimo krikioni demokrat frakcija. i kairs sdi: S. Ladigien, m. Galdikien, m. krupaviius, L. bistras, J. masilinas, e. Gvildin. Stovi i kairs: J. Steponaviius, P. karvelis, z. Starkus, a. endziulaitis, kun. j. dagilis, e. turauskas
maGDeLena GaLDikien ikili pedagog, trij Seim nar. 1926 m. ii Seimo vicepirminink. Lietuvos moter kataliki organizacij sjungos (1923 m.) ir Pasaulio lietuvi kataliki organizacij sjungos (1951 m.) krja. beveik du deimtmeius vadovavo Lietuvos kataliki moter draugijai ir redagavo urnal moteris. Jos iniciatyva Lietuvoje teisiniu poiriu buvo gyvendinta vyr-moter lygyb, suorganizuotas komitetas, kuriame teisinta motinos diena.
steFanija LaDiGien pedagog, publicist, kultros, visuomens veikja, 1926 m. Seimo nar. redagavo pirmuosius laikraio moteris numerius, vliau naujj vaidilut. ra straipsnius mergaii saviauklos ir moter klausimais, reng pedagoginius kursus kaimo moterims vairiose Lietuvos vietose. u ateitininkik veikl 1946 m. nuteista ir itremta. Lageryje organizavo moter ir mergaii brelius siekiant isaugoti vilt ir moral. Didinga, biblin, net negyvenimika tokia, kurios fizin mirtis nieko nereikia S. Ladigien prisimena dailinink a. Petrauskien.
aDeL DirSYt pedagog, jaunimo globja, draugovs birut nar, vadovavo Caritas drau- gijai. Jos veiklos Lietuvi kataliki moter organizacijoje pagrindinis tikslas buvo kurti tautikai krikionik kultr nam idiniuo- se. Daug ra apie moters krikionik vaid- men visuomenje ir eimoje. 1944 m. ruden, prasidjus antrajai soviet oku- pacijai, a. Dirsyt globojo vilniaus ateitinin- kus ir u i veikl kartu su S. Ladigiene, J. bra- zausku itremti.Dl savo iskirtins itikimybs idealams ir ka-
lini morals bei dvasios palaikymo beveik 10 m. lageryje ji buvo nuolat persekiojama, kankinama ir nuudyta. Ypatingai sudtingomis slygomis lageryje ji para maldaknyb marija gebk mus , kuri pasie- k laisvj pasaul ir buvo iversta 14 kalb. 2000 m. a. Dirsytei pradta beatifikacijos byla.
1989 lapkriio 2526 d. Vilniuje, tuometiniuose Pionieri rmuose, vyko atkuriamasis suvaiavimas, kurio kis Dievas yra meil. Suvaiavimo metu buvo patvirtinti organizacijos statai, irinkta lietuvos ateitinink federacijos valdyba, sjung valdybos.
1993 lietuvoje lanksi popieius Jonas Paulius ii. Organizuojant jo kelion ir sutikim daug prisidjo ateitininkai.
1994 liepos 1417 d. Vilniuje vyko Xii ateitinink kongresas, kurio kis ateit regim tvyns laiming.
1997 liepos 1113 d. Palangoje vyko nepaprastoji konferencija. Jos metu organizacijos centras perkeltas i JaV lietuv.
2010 rugpjio 68 d. vyko XVi ateitinink kongresas, skirtas organizacijos 100-meiui.
kardinolas vinCentaS
SLaDkeviiuS aktyviai
rm ateitinink veiklos
atkrim. Jis prisipaino,
kad reikmingiausias gyvenimo vykis buvo,
kai a 1931 m., bdamas
vienuolikos met
berniukas, stojau
ateitininkij. Tai ir buvo mano paaukimo pradia
patys graiausi gyvenimo metai. Buvau ir noriu likti
ateitininkijos nariu.
1989 m. sausio 7 d. paskelbtas ateitinink
atkrimo aktas, kur pasira atuoniolika
prie kar od davusi ateitinink.
ateitininkijos atkrimo Lietuvoje iniciatoriai vincentas rastenis ir kun. vaclovas aliulis
atkuriamojo ateitinink suvaiavimo komiteto nariai su aldona ir bernardu brazdioniais
ateitininkai sutinka Popiei Jon Pauli ii vilniaus oro uoste
Dalis Palangos nepaprastosios konferencijos dalyvi
veniant organizacijos 100-met Lietuvoje veikia apie 3,5 tkst. ateitinink
Su kriStumi ateit!
jas Jaunj ateitinink sjunga vienija apie 940 moksleivi (1014 met). Be pagrindins veiklos kuopose, vasar jaunuiai susirenka stovyklose.
maS Moksleivi ateitinink sjunga vienija apie 1200 moksleivi nuo 15 met. kasdien moksleivi ateitinink veikla vyksta kuopose, o keturis kartus per metus jie susirenka vis kitame mieste vykstaniose akademijose.
sas Student ateitinink sjunga vienija apie 900 student. Veikia korporacijos, draugovs, klubai. SaS tradiciniai renginiai vasaros ir iemos akademijos. Studentai pagrindiniai jaunui ir moksleivi stovykl ir kit rengini organizatoriai ir vadovai.
ass ateitinink sendraugi sjung sudaro apie 460 mokslus baigusi ateitinink, kurie padeda ugdyti jaunesnius ateitininkus.
ateitinink federacijai priklauso jaunimo stovyklaviet berinuose (Panevio r.), kur kasmet stovyklauja per 800 vaik.
Federacija bendradarbiauja su tarptautinmis katalik jaunimo organizacijomis JeCi-mieC, FimCaP, yra Lietuvos jaunimo organizacij tarybos (LiJot) nar.
Pirmame ateities numeryje ispausdinti
Pr. Dovydaiio trys pamatiniai klausimai:
kuomi mes save laikome ir kodl?
k mes matome aplink save?
Ms priederms, siekiai ir keliai prie j?
tapo ateitinink organizacijos ideologijos
pagrindu.Draugijos redaktorius
adomas Jaktas,
pristatydamas ateit, ra:
Pirmiausi viet Ateityje
uims amini religijos ir
mokslo klausimai, dedami
paprastai kiekvienos rimtos
pasauliros pamatan,
btent tikybiniai, filosofiki,
doriki ir t.t., suformuluoti
pagal naujausias ios
gadyns pairas ir
gvildenami krikionikojo
mokslo viesoje. Bus tai
tiesos sritis.Antroje vietoje eis poezija ir
vairios ries beletristika.
Sulig savo esybs poezija
ir beletristika privalo
bti groio ireikjos,
knijanios grai mint
graioje formoje. Todl
Ateitin bus dedama tik
tokie dailiosios tvrybos
veikalai, kurie i tikro
atsiyms graia mintimi
ir dailia forma. Bus tai
antroji gros sritis. By
kokiems lamtams ia
nebus vietos.
alia t dviej srii
Ateitis stengsis uimti dar
ir trei, labo bei gerovs
srit, ypatingai ant kiek ji
palieia ms moksleivijos
gyvenim ir jos materialin
padjim.
ateities kelias1910 kauno moksleiviai, vadovaujami kazio Bizausko, pradjo leisti ranka rayt laikratuk ateitis. 1911 vasar pasirod Draugijos priedas ateitis. 1913 ateitis tampa savarankiku urnalu
katalik jaunimui. 1940 sovietams okupavus lietuv
leidyba nutraukiama.1946 urnalas pradedamas leisti
Vokietijoje.1950 urnalo leidyba perkeliama amerik. 1999 ateitis sugrta lietuv.
Pirmoji ateities redakcin komisija. stovi: V. Endziulaitis, E. Draugelis, Z. statkus.
sdi: Pr. Dovydaitis, P. Grajauskas
Jei Su aura SieJaSi mS tautiniS
atGimimaS, tai Su ateitimi Dera Sieti
mS DvaSin atGimim Prof. st. alkauskis
ileido
ateitinink FeDeRaCiJa
laisvs al. 13, lt-44238 kaunas, tel./faks.: +370 37 32 40 25, el.p.: [email protected].
Rmjas
labdaros ir paramos fondas ateitinink FOnDaS
Spausdino
Morknas ir ko, Draugysts gatv 17a, kaunas, lt-51229, tel. (8-37) 452543
iame aplanke sudti 100 met ateitininkijos istorij iliustruojantys paveikslai,
eksponuoti parodoje ateitinink keliu
2010 metais tuskuln rimties parko memorialiniame komplekse
Paveiksl maketus kr dailinink Jrat Valenit Juoznien
leidinyje naudotos fotografijos ir dokumentai i lietuvos nacionalinio muziejaus,
lietuvos centrinio valstybs archyvo, lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos,
kauno arkivyskupijos kurijos archyvo, Pasaulio lietuvi archyvo bei ateitinink asmenini archyv