BŪSTO TIPAI TARPUKARIO KAUNE Vaidas Petrulis
KTU, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, www.autc.lt
_PRIELAIDOS
Savanorių pr. (buvęs Ukmergės pl.) Kaune, XX a. III deš. Iš Antano Burkaus kolekcijos
Vytauto pr. Kaune, XX a. IV deš.
LCVA fotodokumentų skyrius
Gyvenamųjų namų modernėjimas:
_Medžiagos ir konstrukcijos.
_Aukštėjimas.
_Šildymas vandeniu.
_Vandentiekis ir kanalizacija.
_ „Kaunas statosi greitu tempu, stropiai ir
nesiskaito su išlaidomis. Visa, kas išauga nauja,
yra tik iš mūro, – niekam nė į galvą neateina
mintis, kad sostinėje galima būtų statyti ir medinių
namų.“ (Lietuvos aidas. 1935).
KRVA
Skalbėjos Kaune, XX a. III deš.
VDU Lietuvių išeivijos instituto archyvas
LCVA 1622-4-657 LCVA
Vandenvietė Kaune, arch. Stasys Kudokas (1929-30), arch. Feliksas
Bielinskis (1938). LCVA fotodokumentų skyrius
“Žemės” bankas Kaune, naktinis apšvietimas, arch. Karolis Reisonas, 1933-35.
LCVA fotodokumentų skyrius
_ „Europa lekia
pasikinkiusi elektros
žirgus, mes taip pat turime
į savo kultūros vežimą
užkinkyti dinamo mašinas“
(Alantas V, 1931)
_ 1939 elektra naudojosi
19 proc. gyventojų
„Frankfurter Zeitung“: „Baltijos sričiai po karo buvo daromas
priekaištas, kad čia prasideda rytai. Tuose kraštuose buvo
daromos visos pastangos nusikratyti rytų požymiui. Pažvelgus į
Kauno miestą, esą, galima matyti, kad per paskutinius 20 metų
norėta pakeisti rytų gyvenimo formą. Pažvelgus į jo
modernias statybas, galima pasakyti, kad rytų požymis
likviduojamas.“ (XX amžius, 1940)
_ CRONOLOGIJA
~ 1922-1927: “Butų krizis”. “Lietuvos miestuose, ir ypač Kaune, dėl būtų stokos taip
susikimšę gyvena, kad rodos užtrokš žmonės ir tiek. Gauti
Kaune butas dabar daug sunkiau, negu, sakysim, išlošti loterijose
30.000 auksinų.” (“Lietuva”, 1922)
Laikotarpis architektams ir rangovams virto tikra aukso gysla – miesto centre pastatyti namai
nešė iki 25 proc. pelną.
Banko tarnautojų namas Putvinskio
g., arch. Aleksandras Gordevičius,
1925. KTU ASI archyvas
~ 1928-1931: pirmasis statybų pagyvėjimas. “Pagerėjus ekonominėms sąlygoms, šiemet Lietuvos miestų, ypačiai Kauno, statyba rodo didelio atgijimo.” („Lietuvos aidas“, 1928)
Pociaus namas, Laisvės al. 32, 1928. Iš Antano Burkaus kolekcijos
~ 1932-1937: ekonominė krizė. “Bet visas vaizdas po 1931 m. birželio mėn. visai pasikeitė. [...] Jau 1931 m. daug
kas nutraukė pradėtąją statybą, o 1931-1932 m. žiemą statyba beveik
visai užmirė. Amatininkų ir darbininkų uždarbis, ypač nuo 1932 m., smarkiai nupuolė.” (“Dienos naujienos“, 1932).
Butą, už kurio nuomą 1931 m. mokėta 700 litų, 1932 m. buvo galima
išsinuomoti už 450 litų.
Statybų rangovo Miko Grodzenskio namas,
inž. Mikas Grodzenskis, 1930. LNM
~ 1938-1940 m. – „Mūrinė Lietuva“. “1937 m. bus įrašyti Lietuvos statybos istorijoje kaip metai didelio posūkio: iškeltas plačiu mastu mūrinės Lietuvos klausimas ne tik miestuose, bet, kas dar
svarbiau, kaimuose“ (“Savivaldybė”, 1938)
Mūro statybos Trakų g. LNM
_ APIE ESTETIKĄ
„Architektūra turi liautis imitavus praeities stilius, ji turi tapti tikru mūsų laikų atspindžiu,
atspindinti paprastumą, funkcionalų racionalumą ir, netgi, karišką moderniojo
gyvenimo preciziškumą.“ (Otto Wager, Moderne Architektur, 1896)
Karo invalidų bendrabučio projektas K. Donelaičio g., arch. Feliskas Vizbaras, 1925. KRVA
Karo invalidų bendrabutis, arch. Jonas Acus-Acukas, Kazys Kriščiukaitis, 1934. Iš Antano Burkaus kolekcijos
_ Ornamentas prarado bet kokį apibrėžtą ryšį
su mūsų kultūra, nustojo būti kultūros išraiškos
priemone. Ornamentas kuris kuriamas mūsų
dienomis, daugiau nebėra gyvosios kūrybos,
visuomenės tradicijų išraiškos priemonė; tai
augalas be šaknų. Ornamento nebuvimas
reiškia dvasios stiprybę. (Adolf Loos, Ornament
und Verbrechnen, 1908)
Vaistininko Vlado Stankūno gyv. namas, 1934.
Inž. Adofas Tylius. Asmeninis Stankūno
rinkinys.
TAUTINIS STILIUS. “Tulpės”
kooperatyvo daugiabutis
Mickevičiaus g., inž. Antanas
Maciejauskas, 1926. ČDM.
“Ragučio” bendrovės gyv. namas, arch. Vladimiras VIadimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila, 1922-23.
Vladimiro Dubeneckio eskizai. KRVA
Telšių valstybinės amatų mokyklos “lietuviško stiliaus” baldai, 1938. ŽAM
Telšių valstybinės amatų mokyklos “lietuviško stiliaus” baldai,1938. ŽAM
ART DEKO. Posvianskių ir Klišų namas, Jokubas Peras, 1928. Gintaro Česonio nuotr.
Interjero fragmentas. Edward Denison nuotr., 2018 m.
Fridos ir Berelio Šlapoberskių namas, arch. Leonas Ritas, 1928.
_ FUNKCINIONALIZMAS/MODERNIZMAS „Moderniškasis Kaunas
suteikia senosios tikuotos ornamentikos panoptikumui funkcionalistinio
blaivumo, gyvumo, paprastumo, paprastumo, aiškumo ir medžiagos
sąžiningumo.“ (Lietuvos aidas. 1935)
Glemžų šeimos namas, arch. Jokūbas Peras, 1936. Vytauto Augustino nuotr., LNM.
„Seniau labai madoj buvo baldai su įvairiais
išpjaustytais ornametais, o dabar visus
tokius išpjaustymus pakeitė lygus fasonas,
nes suprasta, kad visokiuose tokiuose
pagražinimuose labai patogu laikytis
dulkėms. Todėl senojo stiliaus baldai
skaitomi nehigijieniškais.” (Amatininkas,
1935)
Normalaus namo vienai šeimai schematinis
izometrinis pjūvis (I aukštas). Iš: V. Švipas.
Miesto gyvenamieji namai, 1933
Modernus pastatas „turi būti pavyzdžiu
sutaupymo vietos, darbo ir pinigų.
Trobesio grindų plotas privalo būti
išnaudotas lyg laive.“ (Mūsų meisteris,
1932)
“Propaguojamos ir įvedamos butų
įrengimo naujovės anaiptol nėra atsukti į
mūsų patogumus ir gerus papročius
kulkosvaidžiai. Atvirkščiai, jos duoda
žmonėms maksimumą patogumo ir
kitokios naudos. Naujoviškam bute nėra
nė vieno nereikalingo, netikslingo,
kliūvančio daikto.“ (Bangos ,1932)
Iš: V. Švipas. Miesto gyvenamieji namai,
1933
Gyvenamasis namas gydytojų šeimoms Mickevičiaus g., 1934. Arch.
Stasys Kudokas. KRVA
_ BŪSTO TIPAI (1): GYVENAMIEJI KVARTALAI IR SOCIALINIS BŪSTAS
_ EXISTENZMINIMUM koncepcija – vienas iš kertinių modernistinės retorikos akmenų.
Wilk C. Modernism: designing a new world. II virselis, p. 186
Urbanistiniame mastelyje tai reiškė „didelio mastelio kompleksus pastatytus atsižvelgiant į sveikatos, higienos ir socialines sąlygas ir, [dažniausiai], skirtus mažas pajamas turinčioms gyventojų grupėms.“
Pav.: Großsiedlung Britz, Berlyne, arch.
Bruno Taut, Martin Wagner, landšafto
architektas Leberecht Migge, 1925-1930.
Panemunės būstinės projekas (neįgyvendintas), arch.
Eduard Peyer, 1922. Iš: „Statybos menas ir technika“, 1922.
„Kai mes įgalinsime darbininką įsikurti patogiame
nuosavame bute, jis nebesakys „kur aš, ten ir mano
tėvynė“. Nuosavas namukas su mažu sodeliu padarys jį
atsparesnį visokioms politinėms „agresijoms“, atitrauks jį
nuo smuklių gyvenimo, sustiprins šeimos pagrindą.“
(Steponas Stulginskis, 1937)
Darbininkų kolonijos projektas, arch.
Stasys Kudokas, 1936. LCVA
_ Lietuviškojo egzistencinio minimumo atitikmuo – įvairiose miesto dalyse gana plačiai paplitę itin paprasti mediniai daugiabučiai. Kone dvigubai pigesni: mūrinio namo vidutinė 1 kubinio metro kaina 1933 m. siekė 40 litų, o medinio – 25 litus.
Pav. Stasio Butkaus gyv. namo Zanavykų g., stat. technikas Jonas Varneckis, 1930. KRVA
Pigių butų kolonija Kaune, K. Petrausko g. 26. 1934, S. Kudokas.
Triaukščiuose sparnuose, sudalintuose į izoliuotas sekcijas, suprojektuoti pigūs vieno
kambario ir virtuvės butai, centrinėje jungiamojoje dalyje buvo bendro naudojimo patalpos:
vaikų darželis, vaikų lopšelis, sporto salė.
Kauno miesto savivaldybės pigių butų kolonija, archit. Stasys
Kudokas, 1934. A. Vasiljevo nuotr., KTU ASI archyvas
„Maisto“ fabriko kvatalas, Julijanavos g., archit. Kazimieras Laukys-
Laukaitis,1939. Izidoriaus Girčio nuotr., VDKM.
Darbininkų butų kolonija, Griunvaldo g. 8 Kaune, 1936-1940, arch. Izaokas Trakmanas ir kt.
Banko darbuotojų kooperatyvo gyvenamųjų namų kompleksas, Perkūno
al. 52-64, archit. Bronius Elsbergas, 1939. Norberto Tukaj nuotr.
_ BŪSTO TIPAI (2): DAUGIAUKŠČIAI
(3 a. ir daugiau) NAMAI
XX a. 4 deįš. Laisvės al. fragementas.
Antano Burkaus kolekcija
Gydytojo, VDU profesoriaus Prano
Gudavičiaus namas, arch. Edmundas
Frykas, 1926-1929. Pirmame aukšte
ligonių priėmimas ir gydytojo butas,
kiekviename aukšte po du butus.
Miesto centras – uždarų kvartalų,
mūro statybos zona. Čia reikalauta
griežtai laikytis perimetrinio
užstatymo. Atitraukti namus nuo
gatvės leista tik tuo atveju, jei tai
„negadina architektūrinio arba
meniško gatvės vaizdo“. (Privalomas
įsakymas statybos reikalais, 1932)
Mejerovičių šeimos namas, arch. Leonas Ritas, 1929. KTU ASI archyvas
Aukštuose po 2 butus, gyveno Švietimo ministras (1927-1934), valstybės
kontrolierius (1934-1940) Konstantinas Šakenis. Įsikūrusi Argentinos
atstovybė ir kt.
Lietuvos teisininko, pirmojo LR
teisingumo ministro Petro Leono namas,
K. Donelaičio g. 77, 1925-1929 m., arch.
Leonas Ritas. Kiekviename aukšte po 2
didelius butus
Verslininkų Vailokaičių namas
Kaune (sugriautas), 1929, arch.
Arnas Funkas, KAVB
Stogus dengti čerpėmis
reikalauta ir estetiniais
sumetimais, teigiant, kad
„čerpių amžinai gyva ir maloni
raudona spalva atgaivins
Kauno bendrą pilką išvaizdą“.
(Privalomas įsakymas
statybos reikalais, 1932)
Verslininkų Vailokaičių namas Kaune
(sugriautas), 1929, arch. Arnas Funkas, KAVB
Jono Vileišio namas V. Putvinskio g., arch. Aleksandras Gordvičius, 1930. Iš Antano
Burkaus kolecijos
„Drobės“ bendrovės direktoriaus Juozo Daugirdo namas (su eskiziniu
projektu) Vytauto pr., arch. Vladimiras Dubeneckis, 1930.
KRVA
Iseivijo
s 6647
„Senamiestyje ir Naujamiestyje
drausta statyti žemesnius nei
dviejų aukštų pastatus, o
centrinėse gatvėse – Laisvės
alėjoje ir Vytauto prospekte namas
turėjo būti mažiausiai trijų aukštų.“
(Privalomas įsakymas statybos
reikalais, 1932)
Mozės ir Malkos Chaimsunų
gyvenamasis namas Kaune,
Maironio g., arch. V. Landsbergis-
Žemkalnis, 1931. VDU Lietuvių
išeivijos instituto archyvas
Pirmuose trijuose aukštuose po 2
prabangesnius butus, 4 ir 5 aukšte
po keturis butus.
Verslininko Romano Polivinsko
namas Gedimino g., arch. Arnas
Funkas, 1932. KAVB
Bendrovės “Butas” gyvenamasis
namas Trakų g., arch. Jonas
Kriščiukaitis, 1932. KTU ASI archyvas
Tautininkų sąjungos veikėjo, „Maisto“ bendrovės vyriausiojo direktoriaus Jono Lapėno namas, Kęstučio g., arch. Feliksas Vizbaras, 1932.
Advokato Kazimiero Škėmos namas V.
Putvinskio g., arch. Bronius Elsbergas,
1933. KTU ASI archyvas
Visuomenininko, švietimo ministro Kazimiero Jokanto
namas E. Ožeškienės g., arch. Algirdo Šalkauskis, 1934.
Mozės ir Taubės Elšteinų
namas, arch. Leiba
Zimanas ir Izaokas
Trakmanas, 1935.
Iš Kauno miesto
statistikos metraščio,
1937
Politiko Algirdo Sliesoraičio namas,
Putvinskio g. arch. Bronius Elsbergas,
1938. LNM
Elijo Šneiderio namas Vaidilutės g., arch. Stasys
Kudokas, 1938 (projektuotas kaip 11 butų, trys iš jų –
pusrūsyje). Antano Burkaus kolekcija
Pranės Dubinskaitės namas Putvinskio g., stat. inž. Leiba Zimanas, 1938. KRVA
Lviekviename aukšte po 3-4
butus, mansardoje –
aptarnaujančio personalo. KRVA
Teisininko, vieno iš „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos steigėjų Benedikto Grėbliūno-
Grėbliausko namas, arch. Bronius Elsbergas, 1938.
KRVA KRVA
_ BŪSTO TIPAI (3): 2-6
ŠEIMŲ, 2 a. GYVENAMIEJI
NAMAI
Juliaus Tiknevičiaus namas, arch. Antanas Jokimas, 1935. Iš Antano Burkaus kolekcijos
Elenos Baronienės („Metropolio“ savininkės) ir
Petro Visocko namas, arch. Bronius Elsbergas,
1933. LCVA fotodokumentų skyrius
Iljinų šeimos namas K. Donelaičio g., arch. Arnas Funkas, 1933.
Marijos Saveljerienės ir Andriaus
Grinčelio namas Žemaitės g., 1934, stat. techn.
Jokūbas Udalovas.
Valdininkų Stasio Stašio ir Jono
Norkaičio sublokuoti namai, arch.
Arnas Funkas, 1935. KAVB
Teisininko Juozo Papečkio namas Vaižganto g., arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1937. KTU ASI archyvas (projektuotas kaip dviejų butų namas)
_ BŪSTO TIPAI (4): MIESTO
REZIDENCIJOS (INDIVIDUALŪS
NAMAI)
Architekto Felikso Vizbaro namas, 1923,
LCVA fotodokumentų skyrius
Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovo Juozo Tūbelio
rezidencija, arch. Feliksas Vizbaras, 1933
Tolimesniuose priemiesčiuose dominavo vienbučiai mediniai gyvenamieji
namukai. Lesčiukaičio namas, archit. V. Švipas, 1933. KRVA