Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO
RENGIMO STANDARTAS
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
LIETUvOS RESPUbLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUvOS RESPUbLIKOS SOcIALINėS APSAUGOS IR DARbO MINISTERIJA
Vilnius, 2008
© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius
EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas
K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !
PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS
�
5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą dorinio ugdymo (etikos) mokytojo studijų programą, įgyja profesinę kvalifikaciją, profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: etikos dalyko mokymas; dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas; profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas.5.�. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojas sudaro palankias sąlygas, leidžiančias ugdyti(s) brandžią pagrindinės mokyklos mokinio asmenybę. Mokytojas, atverdamas mokiniams Lietuvos ir žmonijos dorinės kultūros vertybes bei tradicijas, padeda formuotis mokinių vertybinių nuostatų sistemai bei gebėjimui ne tik reflektuoti šiuolaikines dorovines problemas, bet ir įgyti pozityvaus elgesio įgūdžių. Jis padeda mokiniams aktyviai ir atsakingai prisidėti prie dorinių, psichologinių, socialinių problemų sprendimo. Mokytojas, kurdamas mokymąsi, tobulėjimą skatinančią aplinką, sudaro sąlygas formuotis socialinėms ir pilietinėms mokinių kompetencijoms bei pasiekti asmeninės brandos.5.4. Sėkmingą pagrindinės mokyklos dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.6. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo tikslas – ugdyti mokinio dorinę, pilietinę, socialinę bei kultūrinę kompetencijas.7. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI
1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas – S514507.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209
4
8. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. matematinis raštingumas;9.7. kompiuterinis raštingumas;9.8. taktiškumas; 9.9. tolerantiškumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
5
veiklos sritys Kompetencijos1. Etikos dalyko mokymas 1.1. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos)
žinias 1.2. Sudaryti sąlygas tautinei tapatybei formuotis1.�. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais mokomaisiais dalykais1.4. formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą1.5. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas
2. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas
2.1. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas2.2. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą2.�. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas2.4. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką2.5. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą2.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
�. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas �.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą�.2. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą�.�. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą
Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standarto1 priedas
DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS
6
DO
RIN
IO U
GD
YM
O (E
TIK
OS)
MO
KY
TO
JO K
OM
PET
ENc
IJŲ
RIb
OS,
ST
UD
IJŲ
T
IKSL
AI I
R K
OM
PET
ENc
IJŲ
vER
TIN
IMA
S
Dor
inio
ugd
ymo
(etik
os) m
okyt
ojo
reng
imo
stan
dart
o2
prie
das
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1. E
tikos
da
lyko
m
okym
as
1.1.
Kūr
ybišk
ai
pert
eikt
i dor
inio
ug
dym
o (e
tikos
) ži
nias
Pasa
ulio
ir L
ietu
vos e
tikos
isto
rija
ir
teor
ija1.
1.1.
Ana
lizuo
ti pa
saul
io ir
Lie
tuvo
s et
ikos
isto
riją
ir te
oriją
Pare
ngta
s ir p
akom
entu
otas
re
fera
to, p
rane
šimo
plan
as1.
1.2.
Atli
kti u
gdym
ui a
ktua
lios
info
rmac
ijos p
aieš
ką ir
ana
lizę
1.1.
�. V
aizd
žiai
ir ta
isyk
linga
i rei
kšti
idėj
as, p
erte
ikti
min
tis, f
aktu
s ir
jaus
mus
nau
doja
ntis
įvai
riom
is
kom
unik
acijo
s pri
emon
ėmis
1.2.
Sud
aryt
i są
lyga
s tau
tinei
ta
paty
bei
form
uotis
Taut
inis
tapa
tum
as.
Euro
peiz
acija
. G
loba
lizac
ija.
1.2.
1. A
naliz
uoti
taut
inį t
apat
umą
sąly
goja
nčiu
s vei
ksni
usPa
reng
tas p
rane
šimas
taut
inio
ta
patu
mo
tem
a.O
rgan
izuo
tas r
engi
nys,
paru
ošta
s jo
apr
ašym
as.
1.2.
2. A
pibr
ėžti
lietu
višk
ą ir
eur
opin
ę ta
paty
bę e
urop
eiza
cijo
s, gl
obal
izac
ijos
kont
ekst
e1.
�. S
usie
ti te
orin
es d
orin
io
ugdy
mo
(etik
os)
žini
as su
kita
is
mok
omai
siai
s da
lyka
is
Pagr
indi
nės f
iloso
fijos
kry
ptys
, sr
ovės
ir m
okyk
los.
Etno
kultū
ra.
Pasa
ulio
relig
ijų is
torij
a ir
teor
ija.
Sąsa
jos s
u so
cial
inia
is m
oksla
is:
psic
holo
gija
, ist
orija
, ped
agog
ika.
Sąsa
jos s
u hu
man
itari
niai
s mok
slais:
lit
erat
ūra,
men
ais.
Sąsa
jos s
u ga
mto
s mok
slais:
bi
olog
ija, f
izik
a. Bi
oetik
a. A
plin
kosa
uga.
Prof
esijo
s dal
ykai
.
1.�.
1. A
naliz
uoti
etik
os p
robl
emas
re
mia
ntis
filos
ofijo
s, et
ikos
te
orijo
mis,
psi
chol
ogijo
s, et
noku
ltūro
s, an
trop
olog
ijos i
r kita
is
mok
slais
Pare
ngta
s pam
okos
kon
spek
tas.
Org
aniz
uota
s ren
giny
s ir
paru
ošta
s jo
apra
šym
as.
Paru
ošta
ir p
akom
entu
ota
proj
ekto
ata
skai
ta.
Nus
taty
tos i
r api
būdi
ntos
be
ndro
s ugd
ymo
veik
los k
rypt
ys.
1.�.
2. S
upra
sti p
agri
ndin
ius p
asau
lio
ir L
ietu
vos p
edag
ogin
ės m
intie
s ir
švie
timo
raid
os is
torij
os b
ruož
us,
svar
biau
sias
kry
ptis,
pra
eitie
s ir
daba
rtie
s ten
denc
ijas
1.�.
�. M
odel
iuot
i dor
inį u
gdym
ą si
ejan
t jį s
u ki
tais
mok
ymo
daly
kais
7
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1.4.
for
muo
ti ir
pl
ėtot
i mok
inių
ve
rtyb
inių
nu
osta
tų si
stem
ą
Taut
inė,
kultū
rinė
ir p
iliet
inė
savi
mon
ė.Pa
žiūr
ų, p
rinc
ipų
ir e
lges
io n
orm
ų sis
tem
a.Sk
irtin
gų re
ligijų
mor
alės
sam
prat
a ir
ver
tybė
s.K
rikš
čion
iškos
ios b
ei b
endr
osio
s žm
ogau
s ver
tybė
s.A
smen
s oru
mas
.
1.4.
1. A
naliz
uoti
senų
jų ir
šiuo
laik
inių
ku
ltūrų
bei
civ
iliza
cijų
mor
alės
ir
vert
ybių
sist
emas
Atli
kta
pam
okos
refle
ksija
.Ve
stas
reng
inys
.Ve
sti p
okal
biai
, disk
usijo
s ir
paru
ošti
jų a
praš
ymai
.1.
4.2.
Arg
umen
tuot
i ver
tybi
nes
nuos
tata
s rem
iant
is fil
osof
ijos i
r et
ikos
teor
ijom
is1.
4.�.
Ref
lekt
uoti
vert
ybin
es n
uost
atas
1.
4.4.
Ver
tinti
soci
alin
es b
ei d
orin
io
ugdy
mo
prob
lem
as1.
5. P
arin
kti
šiuol
aiki
nės
dida
ktik
os
met
odik
as
Šiuo
laik
inės
ugd
ymo
met
odik
os.
Logi
ka.
1.5.
1. A
naliz
uoti
soci
alin
ius i
r m
oral
iniu
s rei
škin
ius,
refle
ktuo
ti m
oral
inį e
lges
į
Api
brėž
tos i
r įve
rtin
tos
bend
ravi
mo
prob
lem
os p
atei
ktoj
e sit
uaci
joje
, paa
iškin
ti sp
rend
imo
būda
i.Pa
mok
oje
prita
ikyt
i opt
imal
iaus
i di
dakt
inia
i met
odai
.Ve
sta
disk
usija
, deb
atai
.Pa
reng
tas p
roje
ktas
, par
uošt
a jo
at
aska
ita.
1.5.
2. T
aiky
ti m
okym
o(si
) met
odik
as,
skat
inan
čias
krit
inį m
ąsty
mą,
atsa
king
umą,
kūry
bišk
umą,
bend
rada
rbia
vim
ą, di
alog
o si
ekim
ą1.
5.�.
Kūr
ybišk
ai m
odel
iuot
i, in
terp
retu
oti i
r spr
ęsti
prob
lem
ines
do
rine
s situ
acija
s2.
Dor
inio
ug
dym
o (e
tikos
) pr
oces
o or
gani
zavi
mas
ir
val
dym
as
2.1.
Tir
ti m
okin
ių
pore
ikiu
s, in
tere
sus,
galim
ybes
ir
prob
lem
as
Tyri
mo
met
odai
: ste
bėjim
as,
poka
lbia
i, an
keta
vim
as ir
t. t.
Tyri
mo
etap
ai: t
yrim
o pa
reng
imas
, org
aniz
avim
as, a
naliz
ė, ap
iben
drin
imas
.
2.1.
1. P
arin
kti t
inka
mą
tyri
mo
stra
tegi
ją, s
truk
tūrą
ir m
etod
us
Ištir
ti ir
paa
iškin
ti m
okin
ių
pore
ikia
i.Pa
rink
ta ty
rim
o m
etod
ika.
Atli
kti t
yrim
ai ir
tyri
mų
anal
izė
naud
ojan
tis IK
T.
2.1.
2. N
audo
ti šiu
olai
kine
s in
form
acin
es ir
kom
unik
acin
es
tech
nolo
gija
s (IK
T)2.
2. P
lanu
oti i
r to
bulin
ti do
rini
o ug
dym
o (e
tikos
) pr
oces
ą
LR šv
ietim
o po
litik
ą re
glam
entu
ojan
tys v
alst
ybės
lygm
ens
doku
men
tai.
Euro
pos š
viet
imo
polit
iką
regl
amen
tuoj
anty
s dok
umen
tai.
Bend
riej
i ugd
ymo
plan
ai.
Bend
rosi
os p
rogr
amos
ir
išsila
vini
mo
stan
dart
ai.
2.2.
1. Ž
inot
i pag
rind
iniu
s do
kum
entu
s, re
glam
entu
ojan
čius
va
lstyb
ės šv
ietim
o po
litik
ą
Pare
ngta
dal
yko
prog
ram
a ir
pl
anas
.Pa
aišk
inti
popa
mok
inės
vei
klos
or
gani
zavi
mo
prin
cipa
i.A
pibū
dint
a ug
dym
o pr
oces
o st
rukt
ūra.
2.2.
2. Ž
inot
i dor
inio
ugd
ymo(
si)
proc
eso
orga
niza
vim
o te
orin
es
prie
laid
as, n
auja
usia
s mok
ymo
proc
eso
orga
niza
vim
o te
orija
s
8
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Dal
yko
prog
ram
os ir
pla
nai.
Dal
yko
tiksla
i ir u
ždav
inia
i.2.
2.�.
Žin
oti u
gdym
o(si
) pro
ceso
st
rukt
ūrą,
orga
niza
vim
o fo
rmas
2.2.
4. R
engt
i dal
yko
prog
ram
as ir
pl
anus
2.2.
5. P
lanu
oti p
opam
okin
ę ug
dom
ąją
veik
lą
2.�.
Par
inkt
i do
rini
o ug
dym
o (e
tikos
) met
odus
ir
stra
tegi
jas
Trad
icin
iai (
aišk
inam
asis,
re
prod
ukci
nis i
r kt.)
ir m
oder
niej
i (p
robl
emin
is, e
urist
inis,
tiri
amas
is ir
kt
.) ug
dym
o m
etod
ai.
Ugd
ymo
stra
tegi
jos.
Ugd
ymo
inov
acijo
s.A
mži
aus t
arps
niai
. M
okym
osi s
tilia
i.
2.�.
1. P
arin
kti u
gdym
o tu
rinį
at
itink
anči
us m
etod
usPa
rink
ti ug
dym
o m
etod
ai,
atiti
nkan
tys u
gdym
o tu
rinį
, m
okin
ių a
mži
aus t
arps
nius
, po
reik
ius,
suge
bėjim
ų ly
gį,
mok
ymos
i stil
ius
2.�.
2. T
aiky
ti m
okym
o ir
ugd
ymo
met
odus
bei
met
odin
es n
aujo
ves
2.�.
�. N
audo
ti iš
orin
ę ir
vid
inę
mot
yvac
iją sk
atin
anči
as p
riem
ones
2.�.
4. D
ifere
nciju
oti i
r in
divi
dual
izuo
ti ug
dym
o pr
oces
ą2.
4. S
ukur
ti do
rini
am
ugdy
mui
pa
lank
iaus
ią
aplin
ką
Ugd
ymo
aplin
ka (m
okyk
la,
muz
ieju
s, pa
rodų
salė
, bib
liote
ka ir
kt
.). Erdv
ės o
rgan
izav
imas
.M
okym
o pr
iem
onės
.Ši
uola
ikin
ės in
form
acijo
s ir
kom
unik
acijo
s pri
emon
ės.
Psic
holo
gini
s klim
atas
.M
okin
ių sv
eika
tos i
r hig
ieno
s no
rmos
.D
arbo
saug
os re
ikal
avim
ai.
2.4.
1. A
naliz
uoti
ugdy
mo
aplin
kos
įtaką
ugd
ymo(
si) i
r mok
ymo(
si)
proc
esui
Pari
nkta
opt
imal
i ugd
ymo(
si)
viet
a.Ti
nkam
ai o
rgan
izuo
ta d
arbo
ap
linka
. Pa
rink
tos t
inka
mos
dar
bo
prie
mon
ės.
2.4.
2. K
urti
saug
ią, m
okin
io
įvai
riap
usį v
ysty
mą(
si) s
katin
anči
ą ug
dym
o(si
) apl
inką
2.4.
�. K
urti
ar p
ritai
kyti
ugdy
mui
da
rbo
aplin
ką2.
4.4.
Rac
iona
liai n
audo
ti išt
ekliu
s
2.5.
Ver
tinti
mok
inių
dor
inio
ug
dym
o (e
tikos
) pa
siek
imus
ir
paža
ngą
Vert
inim
o nu
osta
tos i
r pri
ncip
ai:
tiksli
ngas
, ind
ivid
ualu
s, at
vira
s, sk
aidr
us, k
onst
rukt
yvus
, inf
orm
atyv
us
ir k
t.Ve
rtin
imo
tipai
: dia
gnos
tinis,
fo
rmuo
jam
asis
(ugd
omas
is) ir
ap
iben
drin
amas
is (s
umuo
jam
asis)
, kr
iteri
nis i
r nor
min
is.
2.5.
1. A
naliz
uoti
įvai
rių v
ertin
imo
met
odik
ų pr
ival
umus
ir tr
ūkum
usSu
kurt
i ver
tinim
o kr
iterij
ai.
Pana
udot
a ve
rtin
imo
met
odik
a.Su
kurt
as v
ertin
imo
siste
mos
m
odel
io fr
agm
enta
s rem
iant
is
švie
timo
inst
ituci
joje
gal
ioja
nčia
is
doku
men
tais
ir b
endr
adar
biau
jant
su
kol
egom
is ir
mok
inia
is.
2.5.
2. P
arin
kti p
ažan
gos i
r pas
ieki
mų
vert
inim
o sis
tem
ą2.
5.�.
Nau
doti
vert
inim
o in
form
aciją
ug
dym
o tu
rini
ui a
tnau
jinti
2.5.
4. S
katin
ti m
okin
ių įs
iver
tinim
ą
9
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Vert
inim
o bū
dai:
nefo
rmal
us ir
fo
rmal
us.
Įver
tinim
o fo
rma:
ver
tinim
o ap
lank
as, a
praš
ai, r
ecen
zijo
s.Įs
iver
tinim
o m
etod
ai: a
smen
inė
ar
grup
ės re
fleks
ija ir
kt.
2.6.
Ben
drau
ti ir
be
ndra
darb
iaut
i su
ugd
ymo
proc
eso
daly
viai
s
Vaik
o ra
idos
, asm
enyb
ės ir
pe
dago
ginė
s psi
chol
ogijo
s ypa
tum
ai.
Bend
ravi
mo
psic
holo
gijo
s pag
rind
ai.
Bend
ravi
mas
su u
gdyt
inia
is, k
itais
pe
dago
gais,
mok
yklo
s dar
buot
ojai
s, tė
vais
(glo
bėja
is, r
ūpin
toja
is) ir
kita
is
soci
alin
iais
part
neri
ais.
Net
radi
cini
ai m
okin
iai (
gabū
s, tu
rint
ys n
egal
ią, i
mig
rant
ai ir
kt.)
. Pr
ofes
inė
mok
ytoj
o et
ika.
Šeim
ų tip
ai, š
iand
ieni
nės š
eim
os
tend
enci
jos.
Tėvų
švie
timas
.Be
ndra
vim
as su
švie
timo,
svei
kato
s, va
iko
teisi
ų, k
ultū
ros,
teis
ėtva
rkos
in
stitu
cijo
mis,
visu
omen
inėm
is
orga
niza
cijo
mis
ir k
t.Re
spub
likin
iai,
tarp
taut
inia
i, m
okyk
linia
i pro
jekt
ai.
Prev
enci
nis d
arba
s.
2.6.
1. A
naliz
uoti
ir v
ertin
ti be
ndra
darb
iavi
mo
reik
šmę
ir
ypat
umus
Paai
škin
ti m
okyt
ojo
ir u
gdyt
inių
sa
ntyk
iai p
atei
ktoj
e sit
uaci
joje
.K
onst
rukt
yvia
i išs
pręs
ti ta
rpas
men
inia
i ir g
rupi
niai
ko
nflik
tai s
umod
eliu
otoj
e sit
uaci
joje
.Ve
stas
pok
albi
s su
mok
inia
is
pate
ikta
tem
a.Pa
aišk
into
s tin
kam
os
bend
ravi
mo
su tė
vais
form
os.
Paai
škin
ti st
ovyk
los
orga
niza
vim
o pr
inci
pai.
2.6.
2. K
urti
bend
ravi
mui
pal
anki
ausi
ą at
mos
ferą
tole
rant
iškai
ir p
agar
biai
ve
rtin
ant k
ultū
rini
us ir
soci
alin
ius
skir
tum
us2.
6.�.
Atp
ažin
ti sp
ecia
liuos
ius
mok
inių
por
eiki
us u
žtik
rina
nt
soci
alin
ės a
tski
rtie
s pre
venc
iją2.
6.4.
Tai
kyti
bend
rada
rbia
vim
o pr
inci
pus i
r būd
us2.
6.5.
Ben
drau
ti su
mok
inių
tėva
is ar
gl
obėj
ais
2.6.
6. B
endr
adar
biau
ti su
pag
albą
va
ikui
ir še
imai
teik
ianč
iom
is
orga
niza
cijo
mis
�. Pr
ofes
inis
ir
bend
raku
ltūrin
is to
bulė
jimas
�.1.
Ref
lekt
uoti
ir v
ertin
ti sa
vo
prof
esin
ę ve
iklą
Prof
esin
ės v
eikl
os ir
pat
irtie
s sa
vian
aliz
ė.N
auja
usio
s ped
agog
inės
lite
ratū
ros
stud
ijavi
mas
.
�.1.
1. Įv
ertin
ti sa
vo k
ompe
tenc
iją,
patir
tį, to
bulė
jimo
galim
ybes
Atli
kta
ir p
aaišk
inta
ped
agog
inės
ve
iklo
s ref
leks
ija.
Suda
ryta
s ar p
akor
eguo
tas
prof
esin
ės v
eikl
os p
lana
s.�.
1.2.
Ana
lizuo
ti ak
tual
iaus
ias
prof
esin
ės v
eikl
os p
robl
emas
�.2.
Pla
nuot
i nu
olat
inį p
rofe
sinį
tobu
lėjim
ą
Tobu
linim
osi b
ūdai
: sem
inar
ai,
kurs
ai, p
roje
ktai
, kon
fere
ncijo
s, st
ažuo
tės i
r kt.
�.2.
1. K
aupt
i inf
orm
aciją
api
e do
rini
o ug
dym
o na
ujov
es, t
aiky
ti ja
s sav
o pr
ofes
inėj
e ve
iklo
je
Pari
nkti
veik
smin
giau
si
prof
esin
io to
bulė
jimo
būda
i
10
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Ger
osio
s ped
agog
inės
pat
irtie
s sk
laid
a.�.
2.2.
Pan
audo
ti in
stitu
cijo
s tei
kiam
as
galim
ybes
kva
lifik
acija
i tob
ulin
ti�.
�. K
ūryb
iškai
ir
lank
sčia
i rea
guot
i į š
iuol
aiki
nio
pasa
ulio
kai
tą
Pasa
ulio
įvyk
iai,
jų sk
laid
a, va
rtoj
imo
kultū
ra ir
kt.
�.�.
1. A
naliz
uoti
ir m
oral
ės p
ožiū
riu
vert
inti
visu
omen
ės p
robl
emas
Apž
velg
ti na
ujau
si įv
ykia
i ir
pate
ikta
s jų
vert
inim
as�.
�.2.
Ana
lizuo
ti pa
saul
io įv
ykiu
s, pa
naud
oti j
uos d
orov
inėm
s vi
suom
enės
pro
blem
oms s
pręs
ti
Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas
Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt
Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7614
www.pmmc.lt
Išleido