1
PRITARTA
Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos
tarybos 2019 m. kovo 7 d.
posėdyje, protokolo Nr.2
PRITARTA
Alytaus miesto savivaldybės
administracijos Švietimo skyriaus
vedėjos 2019 m. kovo 19 d.
įsakymu Nr. VVŠ-75-(10.6)
PATVIRTINTA
Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos
direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. V- 42
ALYTAUS ŠALTINIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS
2019–2021-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS PLANAS
I SKYRIUS
MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI
MISIJA Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla kuria nuolat besimokančiųjų bendruomenę ir
ugdo veiklią, kūrybišką bei atsakingą asmenybę mokymąsi skatinančioje aplinkoje.
VIZIJA Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla siekia tapti kiekvienam patrauklia mokykla,
kuri išsiskiria inovatyviu ugdymu, aukšta bendradarbiavimo kultūra bei pasidalytąja lyderyste.
VERTYBĖS Pažanga ir tobulėjimas, atsakomybė, kūrybiškumas, pagarba ir pasitikėjimas,
tolerancija, draugiškumas, darbštumas, bendradarbiavimas.
VEIKLOS PRIORITETAI
1. Mokymosi pasiekimų gerinimas.
2. STEAM srities mokslų ugdymo kokybės stiprinimas.
3. Mokinių ugdymo(si) aplinkos gerinimas.
VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS
2019–2021 metais siekiant didinti veiklos efektyvumą numatoma:
• diegti pasidalytosios lyderystės modelį, įgyvendinant Alytaus miesto savivaldybės projekto
„Lyderių laikas 3“ pokyčio projektą „Besimokančių bendruomenių tinklo modelio kūrimas ir
taikymas gerinant mokinių pasiekimus, ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją“;
• įgyvendinti STEAM mokslų stiprinimo strategiją;
• modernizuoti ugdymo(si) aplinką;
• įgyvendinti Alytaus miesto švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelį;
• diegti duomenimis grįstos valdymo politikos principus.
II SKYRIUS
STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
2
VEIKLOS KONTEKSTAS
Išorinės aplinkos analizė
Politiniai-teisiniai veiksniai
Esminis dokumentas švietimui, kuriame apibrėžta švietimo politika ir atsispindi nacionalinės
švietimo raidos tendencijos, yra Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Jame nurodyta, kad
švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir
atsiveriančias galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą,
sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą.
Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII–745 „Dėl valstybės
švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“ patvirtino Valstybinę švietimo 2013–2022 m.
strategiją, kurioje numatytos esminės švietimo veiklos kryptys ateinantį dešimtmetį. Pagrindinis
strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvirtu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam
ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.
Valstybinėje švietimo strategijoje numatytas savarankiškos mokyklos statusą turinčių mokyklų
skaičiaus augimas sudarys galimybes didesniam mokyklos autonomiškumui.
Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl valstybės
pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, patvirtino
Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030", kurioje iškėlė
sumanios Lietuvos viziją, tad švietimui tenka pareiga sutelkti švietimo bendruomenę ir visus
žmones nuolat ir kryptingai lavintis siekiant asmeninės ir šalies sėkmės.
Alytaus miesto savivaldybės 2018–2020 m. strateginiame veiklos plane, patvirtintame Alytaus
miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T-1, numatyta didinti švietimo
paslaugų kokybę, efektyvumą ir prieinamumą, siekiama tobulinti ir modernizuoti ugdymą, plėtoti
ir remti vaikų ir mokinių neformaliojo švietimo ugdymo iniciatyvas, gerinti mokinių ugdymo(si) ir
mokymo(si) aplinkas.
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje teigiama, kad švietimo ir mokslo
politikos esminė kaita – lanksti, valstybės poreikius tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama
švietimo sistema, kuri sudaro galimybes mokytis ir tobulėti visą gyvenimą ir kuri atitinka asmens
ir Lietuvos poreikius. Numatoma remti mokyklų bendruomenių veiklą ir iniciatyvas, kreipiančias
į visuomeninę ir pilietinę veiklą, emocinį ugdymą, mokomuosius tyrimus, kūrybiškumo ir
verslumo kompetencijas, darnaus vystymosi sprendimus.
Ekonominiai veiksniai
Šalies švietimo finansavimas priklauso nuo konkrečios šalies ekonominės būklės. Pagal Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos prognozę, 2019–2021 metais šalies BVP augimas kis nežymiai
(2019 m. – 2,8 proc., 2020 m. – 2,5 proc., 2021 m. – 2,5 proc.). Nors Lietuvos Respublikos
Vyriausybė numato švietimui skiriamų nacionalinio biudžeto asignavimų dalies nuo BVP augimą
(iki 2019 m. – 6 proc.), tačiau infliacijos augimas yra spartesnis, todėl ir padidėjusių lėšų pakanka
tik būtiniems poreikiams patenkinti: brangsta vadovėliai, mokymo priemonės, didėja išlaidos
aplinkos išlaikymui.
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programoje numatyta modernizuoti švietimo
įstaigų edukacinę infrastruktūrą, atsižvelgiant į veiklos sąlygas ir poreikius. Taip pat bendrajame
ugdyme pakoreguota mokyklų finansavimo metodika, įdiegtas „klasių komplektų“ modelis ir
mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka, diferencijuotas darbo užmokestis atsižvelgiant į darbuotojų
atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir skirtingas darbo sąlygas.
Teisės aktai numato galimybę skirti 2 procentus GPM lėšų, kuriuos galima panaudoti mokyklos
reikmėms.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T-224 „Dėl Alytaus miesto
3
savivaldybės biudžetinių švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ nuo 2017 m. lapkričio
1 d. mokyklų buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai. Tai apsunkino finansinių operacijų
lankstumą, padidino laiko sąnaudas, sumažino mokyklos savarankiškumą.
Socialiniai veiksniai
Šalyje nedarbas mažėja lėtai ir toliau tęsiasi emigracija, todėl gali didėti problemiškų šeimų ir
rizikos grupių vaikų skaičius, augs emigrantų, imigrantų, reemigrantų ir jų vaikų ugdymo
problemų mastai. Dar labiau aktualizuosis individualus ugdymas pagal ugdomojo galimybes,
pedagoginė ir socialinė pagalba.
Didėjantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, skaičius reikalauja papildomų lėšų.
Dėl prastėjančios mokinių sveikatos daugėja praleistų pamokų, todėl atsiranda mokinių
ugdymo(si) spragos.
Įgyvendinta miesto mokyklų tinklų pertvarka padidino konkurenciją tarp mokyklų, todėl trūksta
efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
Technologiniai-edukaciniai veiksniai
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijoje siekiama sutelkti švietimo bendruomenės
pastangas į esamus pokyčius švietimo srityje. LR Vyriausybė planuoja peržiūrėti pedagogų
rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, pasiekti, kad ji tenkintų ambicingus švietimo
kokybės lūkesčius ir sukurtų tokias socialines ir ekonomines mokytojo darbo sąlygas, kurios
laiduotų pedagogo karjeros prestižą.
Informacinės ir komunikacinės technologijos vis labiau lemia ugdymo ir ugdymosi metodus,
ugdymo turinį bei visą ugdymo procesą. Naujos technologijos skatina tarpdalykinę ir vidinę
integraciją bei nuotolinį mokymą(si), organizuojant ugdymo procesą virtualiose ir netradicinėse
edukacinėse erdvėse. Be to, LR Vyriausybės programoje numatyta užtikrinti inovacijų kultūros
plėtotę nuo pradinės mokyklos, susiejant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno (dizaino)
ir matematikos mokomuosius dalykus.
Nors gerėja aprūpinimas informacinėmis technologijomis ir gebėjimai jomis naudotis, tačiau
Lietuva dar gerokai atsilieka nuo daugumos ES šalių pagal technologinio išsivystymo lygį.
Daugėja žmonių, turinčių asmeninius kompiuterius ir prieigą prie interneto.
Mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika ir skaitmeninėmis mokymo priemonėmis pagerėjo.
4
Vidinės aplinkos analizė
Mokyklos valdymo schema
Žmogiškasis kapitalas
Vadovai – 4
Iš viso mokytojų – 54
Mokytojai ekspertai – 2
Mokytojai metodininkai – 31
Vyresnieji mokytojai – 19
Mokytojai – 2
Pagalbos mokiniui specialistai – 7
Pailgintos darbo dienos auklėtojai – 5
Aptarnaujantis personalas – 22
Mokytojų amžiaus vidurkis – 48,7 metai
Direktoriaus
pavaduotojas
ugdymui
Direktoriaus
pavaduotojas
ugdymui
Direktoriaus
pavaduotojas ūkiui
Direktoriaus
pavaduotojas
ugdymui
Raštinės
vedėjas
Direktorius
Mokyklos
taryba
Direkcinė
taryba
Pedagogų atestacinė
komisija
Mokytojų
taryba
Mokinių
taryba
Tiksliųjų ir gamtos
mokslų mokytojai
Lietuvių kalbos ir
literatūros
mokytojai
Vaiko gerovės
komisija
Pagalbos mokiniui
specialistai
Užsienio kalbų
mokytojai
Klasių
auklėtojai
Mokinių
taryba
Pailgintos darbo
dienos grupės
auklėtojai
Etikos
komisija
Inžinierius
Bibliotekos
vedėjas
Socialinių mokslų
mokytojai
Menų ir kūno
kultūros mokytojai
Pradinių klasių
mokytojai
Metodinė
taryba
Valytojai
Budėtojai
Einamojo remonto
darbininkai
5
Planavimo sistema
Mokyklos strateginis planas
Mokyklos metinis veiklos planas
Mokyklos mokslo metų veiklos programa
Pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos ugdymo planai
Mokyklos savivaldos institucijų veiklos planai
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai dalykų planai
Finansiniai ištekliai
Valstybės biudžeto lėšos
Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšos
Savivaldybės biudžeto lėšos
Kiti finansavimo šaltiniai (specialiosios lėšos, rėmimo lėšos)
Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos
Išorinis telefono ryšys (6 abonentai)
1 fakso aparatas
Vidinis telefono ryšys (6 abonentai)
Internetinio ryšio prieiga visuose mokomuosiuose, administracijos ir specialistų kabinetuose
Elektroninis paštas
Interneto svetainė www.saltiniai.alytus.lm.lt
Microsoft Office 365 aplinka www.office365.com
Mokykloje yra: 2 serveriai
6 interaktyvios lentos
52 daugialypės terpės projektoriai
Vienas kompiuteris tenka 4 mokiniams
Vidaus darbo kontrolės sistema
Pedagoginės veiklos priežiūra
Dokumentacijos tvarkymo priežiūra
Mokyklos išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolė
Aptarnaujančio personalo veiklos priežiūra
Svarbiausi 2018 metų pasiekimai:
mokinių mokymosi kokybė padidėjo ir yra 55 proc.;
puikūs mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį ugdymą, pasiekimai;
sėkmingai veikia mokymosi pagalbos teikimo sistema;
įgyvendinama STEAM mokslų stiprinimo strategija;
atnaujinta vidinio kiemelio erdvė, rengiama lauko klasė;
įrengta poilsio erdvė mokiniams;
vykdoma kolegialaus grįžtamojo ryšio sistema, gerąja darbo patirtimi mokytojai dalijasi ne tik
mokykloje, mieste, bet ir respublikoje;
efektyviai bendradarbiaujama su Lietuvos Šaltinio(-ių) vardą turinčiomis mokyklomis;
atnaujinta informacinių technologijų bazė, sustiprintas bevielio interneto ryšys;
mokykla dalyvavo miesto ir respublikiniuose projektuose: Tarptautinis projektas „Kino klubas“,
Tarptautinė apdovanojimų programa (The duke of Edinburgh`s international award Lietuva),
„Perkeliamųjų gebėjimų vertinimas 2020“, „Pažinkime aplinką kurdami ir bendraudami“, „Jaunieji
tyrėjai“;
įvykdyti du tarptautiniai ERASMUS projektai („Šiuolaikinis mokytojas – ateities kartų
architektas“, „Inovatyvi, vertybėmis grįsta lyderystė“);
įgyvendinamos mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programos („Laikas kartu“,
6
„Paauglystės kryžkelės“);
vyko kryptingas mokinių ugdymas karjerai;
veikia gyvenimo įgūdžių mokyklėlė „Laikas kartu“;
veikia mokinių tėvų klubas „Šaltiniai“;
gauta 5,9 tūkst. eurų parama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
SSGG analizė
Stiprybės Silpnybės
1. Mokyklos atvirumas kaitai.
2. Šiuolaikiška pamokos struktūra.
3. Mokyklos neformalusis švietimas savitas,
tenkinantis mokinio, kaip besiugdančios asmenybės,
lūkesčius, skatinantis mokinių socializaciją ir
visuomeniškumą.
4. Geri mokinių akademiniai pasiekimai, laimėjimai
konkursuose, olimpiadose, varžybose mieste ir
respublikoje.
5. Mokinių pasirengimas tolesniam mokymuisi ir
integravimuisi į naują bendruomenę.
6. Mokyklos tradicijų bei vertybių puoselėjimas ir
kūrimas.
7. Efektyvi mokytojų metodinių grupių ir metodinės
tarybos veikla.
8. Aukšta ir nuolat tobulinama mokytojų ir vadovų
kvalifikacija.
9. Besimokančios organizacijos kultūra.
10. Efektyvi mokyklos veiklų planavimo ir
įsivertinimo sistema.
11. Geras mokyklos įvaizdis visuomenėje.
1. Tobulintinas mokinių individualios pažangos
stebėjimas, analizė.
2. Tobulintinas ugdomosios veiklos
personalizavimas ir savivaldus mokymasis.
3. Nepakankamas modernių skaitmeninių
mokymo(si) priemonių naudojimas pamokose.
4. Nepakankamas tėvų įsitraukimas į mokyklos
veiklą ir atsakomybės už vaiko ugdymąsi
prisiėmimas.
5. Nepakankamas mokinių perkeliamųjų
gebėjimų ugdymas.
6. Nepakankamai saugi aplinka, pasitaiko patyčių
atvejų.
7. Poilsio ir edukacinių zonų trūkumas.
8. Senas, neatitinkantis šiuolaikinių standartų
stadionas.
Galimybės Grėsmės
1. Efektyvesnis, kūrybiškesnis skaitmeninių
priemonių taikymas, pamokų vadybos tobulinimas,
ugdymo turinio diferencijavimas ir
individualizavimas, siekiant kiekvieno mokinio
pažangos.
2. Ugdomosios veiklos integravimas, teminių pamokų
organizavimas.
3. Neformalaus ir formalaus ugdymo dermės
stiprinimas.
4. Įvairesnių pasirenkamųjų dalykų, modulių,
konsultacijų siūlymas.
5. Mokinių, mokinių tėvų, mokytojų, pagalbos
mokiniui specialistų, mokyklos vadovų
bendradarbiavimo stiprinimas, siekiant užtikrinti
veiksmingą mokymosi pagalbą.
6. Vaiko saugumo užtikrinimas, vykdant prevencines
programas.
7. Rėmėjų paieška, 2 proc. pajamų mokesčio, ES
struktūrinių fondų ir kitų lėšų pritraukimas parengiant
1. Dėl emigracijos, didėjančio skyrybų skaičiaus,
didėjančio tėvų užimtumo ir kitų priežasčių
pastebimas tėvų/globėjų, stokojančių tėvystės
įgūdžių, skaičiaus didėjimas ir dėl to
sudėtingėjanti mokyklos ir mokinių tėvų/globėjų
komunikacija.
2. Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja mokytojų ir
kitų darbuotojų darbo krūvis. Dalis darbuotojų
gali netekti darbo.
3. Informacinių technologijų gausos sukeliami
neigiami padariniai: raštingumo įgūdžių
prastėjimas, ribotas kritinis mąstymas, realybės
iškraipymas.
7
projektus ir panaudojimas ugdymo reikmėms.
8. Mokyklos erdvių pritaikymas kūrybiškam
mokymuisi: gamtos mokslų kabinetas, laboratorija,
menų, sveikatingumo, poilsio erdvės.
9. Mokyklos partnerystės tinklų plėtojimas.
STRATEGINIS(-IAI) TIKSLAS(-AI)
Strateginis
tikslas Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos gerinimas.
Kodas 01
Strateginio
tikslo
aprašymas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, mokykla
užtikrina valstybinės švietimo politikos įgyvendinimą, įstatymų, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir
kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimo veiklą, vykdymą. Mokykloje bus
vykdomas ugdymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo,
neformaliojo švietimo programas. Sėkmingam šių programų įgyvendinimui
įstaigos aplinka privalo atitikti higienos normas, turi būti užtikrinamas
darbuotojų darbo užmokestis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas,
aprūpinimas ugdymo priemonėmis.
Mokykla, siekdama įgyvendinti Geros mokyklos koncepciją, daugiau
dėmesio skirs ne tik esminių dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų
ugdymui, užtikrins formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermę, į
organizuojamus renginius įtrauks kuo platesnį bendruomenės narių ratą.
Užtikrinant kokybišką ugdymą, dėmesys bus skiriamas mokyklos darbuotojų
kompetencijų tobulinimui, inovacijų diegimui, materialinės bazės ir ugdymosi
aplinkos atnaujinimui.
2014–2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje, Valstybinėje
švietimo 2013–2022 metų strategijoje ir Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų
strategijoje keliami tikslai: skatinti vaikus domėtis gamtos, technologijų,
inžinerijos, matematikos ir dizaino (STEAM) mokslais, kompleksiškai ugdyti
įvairių mokslų žinių siejimą ir praktinį pritaikymą. Vadovaujantis šiais
dokumentais, mokykloje puoselėjama STEAM mokslams palanki mokyklos
kultūra, t. y. stengiamasi užtikrinti STEAM mokymo(si) kokybę, tobulinamos
STEAM mokytojų kompetencijos. STEAM ugdymas mokykloje bus
organizuojamas per formalųjį (STEAM dalykų pamokos, šių dalykų
moduliai) ir neformalųjį (neformaliojo švietimo programos, matematikos, IT
ir gamtamokslinės olimpiados, konkursai, projektai, konferencijos, paskaitos,
išvykos) ugdymą.
Mokykla, įgyvendindama Alytaus miesto savivaldybės švietimo
įstaigų bendradarbiavimo modelį, taikys besimokančios bendruomenės
modelį mokykloje bei plėtos personalizuotą ir savivaldį mokymąsi.
Įgyvendinama
programa Efektyvios mokyklos kūrimas
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus
pavadinimas
Mato
vnt.
2019-ųjų
metų
2020-ųjų
metų
2021-ųjų
metų
E-01-01 Mokinių mokymosi kokybė % 55 56 56
8
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus
pavadinimas
Mato
vnt.
2019-ųjų
metų
2020-ųjų
metų
2021-ųjų
metų
E-01-02
Antrųjų klasių mokinių NMPP testų
vidutiniškai surinktų taškų (deciliais)
dalis
% 68 67 68
E-01-03 Ketvirtųjų klasių mokinių NMPP testų
vidutiniškai surinktų taškų dalis % 68 69 70
E-01-04 Šeštųjų klasių mokinių NMPP testų
vidutiniškai surinktų taškų dalis % 49 50 51
E-01-05 Aštuntųjų klasių mokinių NMPP testų
vidutiniškai surinktų taškų dalis % 58 59 60
E-01-06 Mokiniai, fiksuojantys ir analizuojantys
savo pažangą % 90 90 92
E-01-07 Neformaliojo švietimo programų
įvairovė Vnt. 38 38 38
E-01-08 Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių,
konsultacijų įvairovė Vnt. 22 22 22
E-01-09
Diferencijuotam dalykų mokymui
sudarytos panašių poreikių mokinių
mobilios grupės
Vnt. 15 12 12
E-01-10 Mokyklos ugdymosi aplinka patenkintų
mokinių skaičius % 85 86 86
E-01-11 Valdymo lėšoms skirta mokymo lėšų
dalis % 9 9 9
E-01-12 Mokytojai, taikantys inovatyvius
ugdymo metodus % 80 85 88
E-01-13 Patenkinami mokinių gamtamokslinio
ugdymo turinio poreikiai % 70 73 75
E-01-14 Renginiai, skirti mokinių profesiniam
orientavimui Vnt. 42 38 38
E-01-15 Įgyvendintos edukacinės programos Vnt. 62 55 55
E-01-16 Mokinių, gavusių specialiąją
pedagoginę pagalbą, skaičius Asm. 153 140 140
E-01-17 Įgyvendintos tęstinės mokytojų
kvalifikacijos programos Vnt. 1 1 1
E-01-18 Mokytojai kelia kvalifikaciją,
atsižvelgdami į mokyklos prioritetus % 90 92 92
E-01-19 Mokymo priemonėms ir vadovėliams
skirta mokymo lėšų dalis dalis
Eur
(tūkst.) 15,6 14,8 14,6
E-01-20 Informacinių komunikacinių
technologijų diegimui skirta mokinio
Eur
(tūkst.) 4,5 4,3 4,0
9
Vertinimo
kriterijaus
kodas
Efekto vertinimo kriterijaus
pavadinimas
Mato
vnt.
2019-ųjų
metų
2020-ųjų
metų
2021-ųjų
metų
krepšelio dalis
E-01-21 Sukurtos edukacinės aplinkos Vnt. 1 1 1
E-01-22 Patobulintos erdvės, skatinančios
mokinių kūrybiškumą Vnt. 1 1 1
E-01-23 Atnaujintas mokyklos muziejus Vnt. 1 1 1
E-01-24 Atlikta stadiono renovacija Vnt. 0 0 1
E-01-25
Įgyvendintos prevencinės, gyvenimo
įgūdžių ir socialinio-emocinio ugdymo
programos
Vnt. 3 3 3
E-01-26 Mokinių, gavusių kompensaciją už
važiavimo išlaidas, skaičius Asm. 30 20 20
E-01-27 Mokinių, gavusių nemokamą
maitinimą, skaičius Asm. 94 85 80
E-01-28 Sanitarinėms higienos priemonėms
įsigyti savivaldybės skirtų lėšų dalis
Eur
(tūkst.) 1,5 1,5 1,5
E-01-29
Pradinio ir pagrindinio ugdymo
programų ugdymo planų įgyvendinimui
skirta mokymo lėšų dalis
Eur
(tūkst.) 746,0 735,0 730,0
E-01-30 Klasių komplektų skaičius Vnt. 31 31 31
E-01-31 Įgyvendinamų projektų skaičius Vnt. 6 5 5
E-01-32 Mokinių pasiekimai (I–III vietos
mieste, respublikoje) Vnt. 58 53 50
E-01-33 Įvertinti mokyklos veiklos kokybės
rodikliai Vnt. 4 3 3
E-01-34 Mokytojų, pasidalijusių darbo patirtimi,
skaičius % 70 75 80
E-01-35 Įgyvendintos tėvų švietimo programos Vnt. 1 1 1
10
STRATEGINIO PLANO PROGRAMA
Įgyvendinimo metai 2019–2021 m.
Asignavimų valdytojas,
kodas Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos direktorius Alfonsas Lietuvininkas, kodas 191056390
Koordinatorius Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius
Vykdytojas Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
Programos
pavadinimas Efektyvios mokyklos kūrimas
Kodas
01-01
Programos parengimo
argumentai
Valstybinės 2013–2022 metų strategijos švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam
asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti visaverčiu
demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Atsižvelgiant į pagrindinį strateginį tikslą – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam
žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį – Alytaus miesto savivaldybės
strateginiame plėtros plane numatyta užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, ugdant sumanią, veiklią ir
solidarią miesto bendruomenę. Miesto 2019 m. Švietimo programa siekiama užtikrinti kokybišką ugdymą ir tinkamą
ugdymo aplinką.
Siekiant, kad Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla garantuotų kokybišką ugdymą, apibrėžtą Švietimo įstatyme,
prisidėtų prie Alytaus miesto savivaldybės veiklos prioritetų bei įgyvendintų iškeltą 2019–2021 m. strateginį tikslą –
ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos gerinimas – parengta programa „Efektyvios mokyklos kūrimas“. Įgyvendinant
programos tikslus, svarbu užtikrinti kokybišką ugdymą(si), 1–8 klasių mokinių mokymo(si) pažangą, sukuriant saugią,
mokymosi motyvaciją skatinančią aplinką, keliant mokyklos darbuotojų kompetencijas, atnaujinant ir kuriant naujas
edukacines erdves, modernizuojant materialinę bazę bei sudarant sąlygas bendrosioms kompetencijoms plėtotis.
Ilgalaikis prioritetas
(pagal Alytaus miesto
strateginį plėtros planą)
Viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimas, ugdant sumanią, veiklią ir solidarią miesto bendruomenę.
Šia programa
įgyvendinamas įstaigos
strateginis tikslas
Ugdymo kokybės ir tinkamos mokymosi aplinkos užtikrinimas. Kodas
01
11
Programos tikslo
aprašymas (tikslas,
uždaviniai)
1 TIKSLAS. Ugdymo kokybės gerinimas, siekiant kiekvieno mokinio pažangos.
Įgyvendinant šį tikslą, mokykloje bus siekiama skirti vienodą dėmesį visų asmens kompetencijų, nustatytų
ugdymo programose, ugdymui(si). Siekiant nuolatinės asmeninės pažangos, mokinių pasiekimai bus vertinami,
atsižvelgiant ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio išgales bei
ypatybes. Įgyvendinant ugdymo turinį, bus tobulinama pamokos vadyba, kuriamas personalizuotas ugdymo turinys,
didesnis dėmesys skiriamas mokymuisi tyrinėjant, eksperimentuojant, bendradarbiaujant, atrandant ir kuriant,
organizuojant integruotas veiklas, pagrįstas teminiu principu.
Dėmesys skiriamas ir mokytojų kompetencijų plėtojimui, prioritetą skiriant ilgalaikėms kvalifikacinėms
programoms, susijusioms su šiuolaikinės pamokos vadyba, STEAM mokslų ugdymu, mokinių individualios pažangos
fiksavimu, saugios mokymosi aplinkos kūrimu. Siekiama užtikrinti formalaus ir neformalaus švietimo dermę, pasiūlant
mokiniams įvairesnių pasirenkamųjų dalykų, modulių, neformaliojo švietimo programų, jų turinį derinant su
įgyvendinamais tarptautiniais, respublikiniais, miesto ir mokyklos projektais.
1.1. Uždavinys. Tikslingas mokymo lėšų panaudojimas įgyvendinant Bendrąsias ugdymo programas.
Formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį siekiama sukurti galimybes kiekvienam mokiniui pasiekti
asmeninę brandą bei įgyti šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų. Atsižvelgiant į tai ugdymo turinys
diferencijuojamas ir individualizuojamas – pritaikomas mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams,
sugebėjimų lygiui, mokymosi stiliams. Stiprinama ugdymo turinio vidinė integracija, ryšys su gyvenimu, darbo
pasauliu, kultūros procesais. Ypatingas dėmesys skiriamas STEAM – integraliam, į kompleksišką tikrovės reiškinių
pažinimą ir pritaikymą kreipiančiam mokinių gebėjimų ugdymui gamtos mokslų, matematikos, technologijų, menų ir
inžinerijos kontekste.
Rezultato vertinimo kriterijus – pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planų įgyvendinimui
skirta mokymo lėšų dalis proc.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai Atsakingi asmenys
Lėšų šaltiniai*
2019 m. 2020 m. 2021 m.
1.1.1. Ugdymo turinio planavimas,
atsižvelgiant į Bendrosiose
programose numatytus mokinių
pasiekimus, ugdymo proceso trukmę,
dalyko programoms skirtas valandas.
Mokinių mokymosi
kokybė, proc.
NMPP vidutiniškai
surinktų taškų dalis
Janina Ivašauskienė
Milda Kochanskienė
Gintarė Rakauskienė
VB VB VB
12
Įgyvendinant ugdymo turinį
skatinamas savivaldus mokymasis,
taikomi inovatyvūs metodai, tikslingai
parenkamos skaitmeninės priemonės,
atsižvelgiama į mokinių amžių,
mokymosi stilių, galimybes ir poreikius.
Dėmesys skiriamas į kompleksišką
tikrovės reiškinių pažinimą ir pritaikymą
mokinių gebėjimų ugdymui(si).
Skatinamas mokytojų
bendradarbiavimas planuojant ugdymo
turinio integraciją, organizuojant teminį
mokymąsi. Įgyvendinamas mokinių
mokymosi pasiekimų ir pažangos
vertinimo bei individualios pažangos
stebėsenos tvarkos aprašas, atnaujinta
STEAM mokslų stiprinimo strategija.
Mokiniai,
fiksuojantys ir
analizuojantys savo
pažangą, proc.
1.1.1. Formaliojo ir neformaliojo
švietimo programų dermės
užtikrinimas.
Gilinant formaliojo ir
neformaliojo švietimo integralumą bei
tarpusavio papildomumą, siekiama
sudaryti palankiausias galimybes
atskleisti individualius mokinių
gebėjimus ir tenkinti specialiuosius
ugdymosi poreikius. Įgyvendinant
neformaliąsias švietimo programas,
orientuojamasi į mokinių gyvenimo
įgūdžių, asmeninių, socialinių
kompetencijų ugdymą bei mokinių
poreikių tenkinimą. Vykdoma aktyvi
Neformaliojo
švietimo programų
įvairovė, vnt.
Įgyvendinamų
projektų skaičius,
vnt.
Mokinių pasiekimai
(I-III vietos mieste,
respublikoje)
Milda Kochanskienė
VB VB VB
13
popamokinė veikla, mokiniai dalyvauja
olimpiadose, varžybose, konkursuose,
festivaliuose, konferencijose, mokyklos,
miesto, respublikos bei tarptautiniuose
projektuose.
1.1.2. Ugdymo turinio pritaikymas
skirtingų poreikių mokiniams,
siekiant užtikrinti kiekvieno
mokinio asmeninę pažangą.
Rengiant ir įgyvendinant
pradinio ir pagrindinio ugdymo
programų ugdymo planus, siekiama
užtikrinti pasirinkimų įvairovę,
atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius
ir galimybes. Mokinių poreikių
tenkinimui skirtos valandos
panaudojamos mokymosi pagalbai teikti,
konsultacijoms, pasirenkamiesiems
dalykams, moduliams mokyti, klasę
dalijant į mažesnes grupes.
Pasirenkamųjų
dalykų, dalykų
modulių,
konsultacijų
įvairovė, vnt.
Diferencijuotam
dalykų mokymui
sudarytos panašių
poreikių mokinių
mobilios grupės,
vnt.
Janina Ivašauskienė
Gintarė Rakauskienė
VB VB VB
1.1.3. Duomenimis grįstos mokyklos
valdymo politikos stiprinimas.
Mokyklos veiklos kokybė
tobulinama atsižvelgiant į mokyklos
veiklos kokybės įsivertinimą:
atrandamos ir patvirtinamos mokinių
ugdymo ir ugdymo(si) sėkmės bei
priimami sprendimai dėl veiklos
tobulinimo. Sistemingai vykdomas
mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas
įgalina visą mokyklos bendruomenę
argumentuotai diskutuoti apie mokinių
mokymą ir mokymąsi, pripažinti
Valdymo lėšoms
skirta mokinio
krepšelio dalis,
proc.
Klasių komplektų
skaičius, vnt.
Įvertinti veiklos
rodikliai, vnt.
Alfonsas
Lietuvininkas
VB VB VB
14
gerąsias praktikas kaip tinkamus
pavyzdžius mokytojų bendruomenės
organizaciniam mokymuisi.
1.2. Uždavinys. Tikslingas mokymo lėšų panaudojimas, organizuojant mokinių pažintinę veiklą ir profesinį
orientavimą.
Siekiant kurti mokyklą „be sienų“ sudaromos sąlygos ugdymo procesą organizuoti už klasės/mokyklos
ribų, įgyvendinamos mokymosi motyvaciją skatinančias edukacinės, ugdymo karjerai programos, profesinis
veiklinimas. Rezultato vertinimo kriterijus – įgyvendintos mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui
skirtos veiklos.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai
Atsakingi asmenys Lėšų šaltiniai* 2019 m. 2020 m. 2021 m.
1.2.1. Įgyvendinti edukacines
programas, orientuotas į
mokinių perkeliamųjų
gebėjimų ugdymą.
Įgyvendinant edukacines
programas, mokiniai įtraukiami į
interaktyvią veiklą, kurios tikslas –
lavinti vaizduotę, nestereotipinį
mąstymą, pastabumą, kūrybingumą ir
saviraišką. Dalis edukacinių programų
siejamos su STEAM mokslais.
Įgyvendintos
edukacinės
programos, vnt.
Janina Ivašauskienė
Milda Kochanskienė
Gintarė Rakauskienė
VB VB VB
1.2.2. Skatinti mokinių motyvaciją,
padėti mokiniui pažinti save,
stebėti, apmąstyti, valdyti savo
mokymąsi ir planuoti asmeninę
karjerą.
Užtikrinamas veiksmingas
karjeros kompetencijų, kurių reikia
sąmoningai ir sėkmingai kurti bei
valdyti savo karjerą, ugdymą ir, gerbiant
Renginiai, skirti
mokinių
profesiniam
orientavimui, vnt.
Milda Kochanskienė
VB VB VB
15
mokinio polinkius, vertybes ir
gebėjimus, padėti jam pažinti, kurti bei
realizuoti save.
1.3. Uždavinys. Bendruomenės narių lyderystės įgūdžių bei socialinių kompetencijų plėtojimas.
Mokyklos veikla grindžiama pasidalytąja lyderyste, formuojama nuolat besimokančios bendruomenės
kultūra, mokyklos darbuotojai – savo sričių profesionalai, kurie rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, plečia tiek
profesinį, tiek bendrą kultūrinį akiratį. Mokyklos bendruomenė refleksyvi: apmąsto ir aptaria savo veiklą, įsivertina,
geba pasimokyti iš patirties ir pagrįstai planuoti. Plėtojamas kolegialus grįžtamasis ryšys.
Rezultato vertinimo kriterijus – mokyklos darbuotojai kelia kvalifikaciją, atsižvelgdami į mokyklos prioritetus.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai
Atsakingi asmenys Lėšų šaltiniai* 2019 m. 2020 m. 2021 m.
1.3.1. Sudaryti sąlygas mokyklos
darbuotojams kryptingai
plėtoti turimas ir įgyti naujas
kompetencijas.
Mokyklos darbuotojų
kvalifikacija organizuojama
atsižvelgiant į mokyklos prioritetus,
skiriant didesnį dėmesį tęstiniams
mokymams apie šiuolaikinės pamokos
vadybą. Mokyklos pedagogai skatinami
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose
įgytas žinias ir gebėjimus kūrybingai
taikyti praktinėje veikloje. Plėtojamas
kolegialaus grįžtamojo ryšio modelis,
skatinama darbo patirties sklaida tiek
mokykloje, tiek už mokyklos ribų.
Mokytojai,
keliantys
kvalifikaciją ne
mažiau kaip 5
dienas per metus,
proc.
Įgyvendintos
tęstinės mokytojų
kvalifikacijos
programos, vnt.
Mokytojų,
pasidalijusių darbo
patirtimi, skaičius
proc.
Janina Ivašauskienė VB VB VB
2 TIKSLAS. SAUGIOS, ŠIUOLAIKIŠKOS IR MOKYMĄSI SKATINANČIOS APLINKOS KŪRIMAS.
Įgyvendinant tikslą bus siekiama sukurti sąlygas mokinių įvairiems gabumams ats(is)kleisti, lavinti(s),
užtikrinti efektyvią pagalbą mokantis, stiprinti tėvų bendradarbiavimą padedant vaikams siekti pažangos. Mokiniams,
jų tėvams/globėjams bus teikiama individuali pedagoginė, socialinė, psichologinė, profesinė pagalba.
16
Siekiama sukurti saugią aplinką, kurioje bendruomenės nariai jaučiasi visaverčiai, pasitiki savimi ir kitais,
moka socialiai priimtinais būdais išreikšti savo jausmus ir spręsti kylančius sunkumus tiek su bendraamžiais, tiek su
suaugusiais.
Teigiamai mokinių ir bendruomenės savijautai, mokymosi motyvacijai žadinti svarbu kurti tinkamą
ugdymosi aplinką, tad bus turtinami mokyklos materialiniai ištekliai, atnaujinamos ir kuriamos naujos edukacinės
aplinkos.
1.4. Uždavinys. Ugdymo(si) aplinkų modernizavimas ir gerinimas.
Siekiama, kad ugdymosi aplinka būtų dinamiška, atvira ir funkcionali, nuo tradicinių erdvių pereinama prie
„klasių be sienų". Ugdymo(si) procesas bus organizuojamas koridoriuose, vestibiuliuose, bibliotekoje, mokyklos kieme
ir kitose vidinėse bei išorinėse mokyklos erdvėse. Bus tobulinamos edukacinės erdvės: lauko klasė, gamtos mokslų
kabinetai, mokyklos muziejus, pradinių klasių mokinių ugdymo(si) erdvės. Siekiama, kad mokiniai prisidėtų prie
mokyklos aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais.
Rezultato vertinimo kriterijus – mokyklos ugdymosi aplinka patenkintų mokinių skaičius, proc.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai
Atsakingi asmenys Lėšų šaltiniai* 2019 m. 2020 m. 2021 m.
1.4.1. Kurti patyriminiam
mokymuisi tinkamas erdves.
Įgyvendinant mokyklos
atnaujintą STEAM mokslų stiprinimo
strategiją, bus aprūpinami mokymo(si)
priemonėmis 5-8 klasių gamtos mokslų
kabinetai.
Sukurtos
edukacinės
aplinkos,
skatinančios
gamtamokslinį
smalsumą, vnt.
Patenkinami
mokinių
gamtamokslinio
ugdymo turinio
poreikiai, proc.
Alfonsas
Lietuvininkas
KT KT KT
1.4.2. Atnaujinti mokyklos muziejų.
Atnaujinto mokyklos
muziejaus patalpoje bus kaupiama
Atnaujintas
mokyklos muziejus,
vnt.
Alfonsas
Lietuvininkas
SB SB SB
17
medžiaga, atspindinti mokyklos veiklą,
organizuojamos edukacinės programos,
skirtos mokinių pilietiškumo ir
tautiškumo ugdymui.
1.4.3. Atlikti mokyklos stadiono
renovaciją.
Atnaujintas stadionas
užtikrins geresnes sąlygas ne tik mokinių
sportavimui, aktyviam laisvalaikio
praleidimui, mokinių sveikatos
stiprinimui, bet ir tenkins Putinų
mikrorajono bendruomenės poreikius.
Atlikta stadiono
renovacija, vnt.
Alfonsas
Lietuvininkas
VB
ES
VB
ES
VB
ES
1.4.4. Gerinti mokyklos higienos
sąlygas.
Tinkamos mokyklos
higienos sąlygos užtikrina sveiką
mokyklos aplinką. Mokykla atlieka
kasmetinius pastato einamuosius
remontus (mokymosi patalpų, valgyklos,
pagalbinių patalpų ir kt. sienų, grindų),
aktų salėje įrengia kondicionavimo
sistemą.
Visas aptarnaujantis
personalas aprūpinamas specialiaisiais
darbo drabužiais, reikalingais darbo
įrankiais ir priemonėmis (dezinfekcijos,
higienos, valymo). Tualetuose
sukomplektuotos visos higienos normas
atitinkančios priemonės.
Sanitarinėms
higienos
priemonėms įsigyti
savivaldybės skirtų
lėšų dalis, proc.
Vytautas Gruzdys SB SB SB
1.5. Mokyklos mokymo ir techninės bazės modernizavimas.
18
Atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitą ir siekiant gerinti ugdymo procesą, būtina sistemingai atnaujinti
ugdymo priemones, plėsti informacinės sistemos bazę.
Rezultato vertinimo kriterijus – tikslingai panaudotos lėšos, skirtos mokymo priemonėms, vadovėliams
įsigyti bei informacinių komunikacinių technologijų diegimui.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai
Atsakingi asmenys Lėšų šaltiniai*
2019
m.
2020
m.
2021 m.
1.5.1. Aprūpinti kabinetus
moderniomis mokymosi
priemonėmis ir vadovėliais.
Siekiama tikslingai
panaudoti mokymo lėšas, prioritetą
skiriant skaitmeninėms priemonėms ir
kompiuterinei–organizacinei technikai,
sporto inventoriui, priemonėms,
skirtoms gamtamoksliniam ugdymui,
įsigyti. Naudojant vadovėliams skirtas
mokymo lėšas, prioritetas skiriamas
tiems vadovėliams įsigyti, kurie yra
parengti pagal atnaujintas Bendrąsias
programas.
Mokymo
priemonėms ir
vadovėliams skirta
mokymo lėšų dalis,
proc.
Alfonsas
Lietuvininkas
VB VB VB
1.5.2. Tobulinti informacinės
sistemos bazę.
Norint sudaryti geras sąlygas
mokytojų pasirengimui bei kokybiškam
ugdymo proceso organizavimui,
planuojama nuolat atnaujinti pasenusią
kompiuterinę įrangą mokytojų darbo
vietose bei įsigyti naujų skaitmeninių
priemonių. Informacinėmis ir
komunikacinėmis technologijomis
pagrįsta mokymosi sistema ne tik sudaro
galimybes ugdymo procese naudoti
Informacinių,
komunikacinių
technologijų
diegimui skirta
mokymo lėšų dalis,
proc.
Mokytojai,
taikantys
inovatyvius
ugdymo metodus
Alfonsas
Lietuvininkas
VB VB VB
19
įvairius mokymo ir mokymosi
scenarijus, metodus, interaktyviai
perteikti ugdymo turinio medžiagą, bet ir
skatina aktyvų mokymąsi,
bendradarbiavimą ir atsakomybės už
savo asmeninę pažangą prisiėmimą.
1.6. Uždavinys. Tėvų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimo, teikiant pagalbą mokiniams,
stiprinimas.
Teikiant mokymosi pagalbą mokiniams ir įgyvendinant prevencines bei socialinio-emocinio ugdymo
programas, bus stiprinami tarpusavio santykiai tarp mokinių, jų tėvų/globėjų, mokytojų ir vadovų, organizuojamas tėvų
švietimas. Siekiama, kad mokykloje vyrautų pasitikėjimo ir savitarpio supratimo atmosfera. Mokykla padės mokiniams,
turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių, integruotis į mokyklos bendruomenę, bus teikiama pagalba socialiai
remtinų šeimų vaikams, kompensuojamas mokinių pavėžėjimas.
Rezultato vertinimo kriterijus – švietimo pagalbai skirta mokyklos biudžeto dalis, proc.
Priemonės pavadinimas Vertinimo
kriterijai
Atsakingi asmenys Lėšų šaltiniai* 2019 m. 2020 m. 2021 m.
1.6.1. Sutelkiant mokyklos
bendruomenę prieš smurtą ir
patyčias kurti saugią
mokymosi aplinką.
Įgyvendinant prevencines,
gyvenimo įgūdžių („Laikas kartu“),
socialinio-emocinio ugdymo programas
(„Paauglystės kryžkelės“), mokiniai
įgyja kompetencijų emocijų suvokimo ir
valdymo, pozityvių tikslų išsikėlimo ir
pasiekimo, pozityvių santykių su kitais
kūrimo ir palaikymo, tinkamo
tarpasmeninių santykių situacijų
valdymo, atsakingo sprendimų priėmimo
srityse.
Įgyvendintos
prevencinės,
gyvenimo įgūdžių ir
socialinio –
emocinio ugdymo
programos, vnt.
Įgyvendintos tėvų
švietimo
programos, vnt.
Gintarė Rakauskienė
VB VB VB
1.6.2. Organizuoti specialiosios
pedagoginės pagalbos teikimą.
Mokinių, gavusių
specialiąją
Gintarė Rakauskienė
VB VB VB
20
Siekiant sudaryti sąlygas
įgyti išsilavinimą pagal atskiras ugdymo
programas įvairių poreikių ir galimybių
mokiniams, būtina užtikrinti reikiamos
pagalbos teikimą ir veiksmingą
bendradarbiavimą tarp mokinių, jų
tėvų/globėjų, mokytojų, pagalbos
mokiniui specialistų. Įgyvendinus šią
priemonę bus užtikrinama kokybiška ir
savalaikė mokymosi pagalba
mokiniams.
pedagoginę pagalbą
skaičius, asm.
1.6.3. Kompensuoti mokinių
važiavimo išlaidas.
Mokinių važiavimo išlaidų
kompensavimo tvarkos aprašas nurodo,
kad važiavimo išlaidos kompensuojamos
kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems
1–8 klasių mokiniams, jei Alytaus
Šaltinių pagrindinė mokykla yra
artimiausia atitinkamą bendrojo ugdymo
programą vykdanti mokykla.
Mokinių, gavusių
kompensaciją už
važiavimo išlaidas,
skaičius, asm.
Asta Kumiščienė D D D
1.6.4. Organizuoti socialiai remtinų
mokinių nemokamą maitinimą.
Mokykla, gavusi Alytaus
miesto savivaldybės administracijos
Socialinės paramos skyriaus arba
Alytaus rajono savivaldybės Socialinės
paramos skyriaus sprendimus „Dėl
socialinės paramos mokiniams
skyrimo“, kitą dieną direktoriaus
įsakymu skiria nurodytiems mokiniams
socialinę paramą (nemokamą maitinimą)
mokykloje. Nemokamas maitinimas
mokykloje teikiamas tik mokslo
Mokinių, gavusių
nemokamą
maitinimą, skaičius,
asm.
Asta Kumiščienė D D D
21
Direktorius Alfonsas Lietuvininkas
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Milda Kochanskienė
dienomis bei per vasaros atostogas
organizuojamose dieninėse vasaros
poilsio stovyklose.
Numatomas programos
įgyvendinimo rezultatas
1. Tenkinami mokinių pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo(si) poreikiai.
2. Mokykloje sukurta saugi, jauki, mokymosi motyvaciją skatinanti mokymo(si) aplinka.
3. Užtikrinta mokinių asmeninė ūgtis, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei nuolatinė
mokyklos pažanga.
4. Sudarytos galimybės mokinių aktyviam mokymuisi už klasės ribų.
5. Įgyvendinant ugdymo turinį, vyrauja dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymas(is).
6. Veiksmingai įgyvendinama pagalbos mokiniui teikimo sistema.
7. Mokyklos finansiniai ištekliai naudojami racionaliai, planingai.
8. Užtikrinta formaliojo ir neformaliojo švietimo, tenkinančio mokinių poreikius, dermė.
9. Įgyvendinama atnaujinta STEAM mokslų stiprinimo strategija.
10. Mokyklos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas susietas su mokyklos prioritetais.
11. Nuolat atnaujinamos informacinės ir komunikacinės technologijos efektyviai taikomos ugdymo procese kaip
turinio šaltinis, mokymo(si) organizavimo, vertinimo ir įsivertinimo erdvė.
12. Mokykloje vyrauja pasidalytoji lyderystė.
13. Įgyvendinamas Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelis.
Susiję Lietuvos
Respublikos ir
savivaldybės teisės
aktai
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas;
Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio
23 d. nutarimu Nr. XII-745;
Valstybės pažangos strategija – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015;
Alytaus miesto plėtros iki 2020 metų strateginis planas;
Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatas „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategija“.
22
2019-2021 metų strateginio veiklos plano programos pavadinimas
TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ IR PRODUKTO KRTITERIJŲ SUVESTINĖ
(tūkst. Eur)
Pro
gra
mo
s ti
ksl
o k
od
as
Užd
avin
io k
od
as
Pri
emon
ės k
od
as
Pavadinimas
Fin
ansa
vim
o š
alti
nis
2019
-iej
i m
etai
2020
-ųjų
met
ų l
ėšų p
roje
kta
s
2021
-ųjų
met
ų l
ėšų p
roje
kta
s
Vertinimo kriterijaus
Pavadinimas,
matavimo vienetai
planas
2019
-iej
i m
etai
2020
-iej
i m
etai
2021
-iej
i m
etai
01 Efektyvios mokyklos kūrimas
01 Ugdymo kokybės ir tinkamos mokymosi aplinkos užtikrinimas Klasių komplektų
skaičius
31 31 30
01 01 Ugdymo kokybės ir aplinkos gerinimas siekiant kiekvieno mokinio
pažangos
Mokinių mokymosi
kokybė
55 56 56
01 01 01 Įgyvendinti pradinio ir
pagrindinio ugdymo
programų ugdymo
planus
SB 49,5 50,0 52,0 Produkto rodiklis 98 98 98
D 984,1 950,0 1000,0
VB
ES
KT 5,0 5,0 5,0
Iš
viso:
1038,6 1005,0 1057,0
01 01 02 Užtikrinti bendrojo
ugdymo mokyklų
aplinkos išlaikymą
SB 231,6 230,0 250,0 Mokyklos aplinkos
atitinka Lietuvos
higienos normos HN
21:2011 reikalavimus
Taip Taip Taip
D 29,7 32,0 34,0
VB
ES
KT 5,9 5,0 5,0
Iš
viso:
267,2 267,0 289,0
02 01 Iš viso uždaviniui:
02 Iš viso tikslui:
01 Iš viso programai: 1305,8 1272,0 1346,0
Bendras lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai :
SB – asignavimai savanoriškosioms funkcijoms atlikti, biudžetinių įstaigų pajamų lėšos, aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos,
paskolų lėšos ir kt. (tvirtinamos biudžete ir strateginiame veiklos plane).
D – asignavimai valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, kitos spec. Tikslinės dotacijos (perduotoms iš apskričių
įstaigoms išlaikyti, mokinio krepšelio lėšos ir kt), kitos dotacijos.
23
VB – kitos valstybės biudžeto lėšos, kurias įstaigos gauna tiesiogiai, o ne per savivaldybės biudžetą – ministerijų, departamentų lėšos (netvirtinamos
biudžete, tvirtinamos strateginiame veiklos plane).
ES – Europos Sąjungos ir kitų užsienio fondų lėšos, kurias tiesiogiai gauna įstaigos (netvirtinamos biudžete, tvirtinamos strateginiame veiklos plane).
KT – įstaigų veiklos pajamos, 2 % paramos rėmėjų lėšos (netvirtinamos biudžete, tvirtinamos strateginiame veiklos plane).
. .