1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
TVIRTINU: ………………………
Prorektorius veterinarinei medicinai ir
gyvulininkystei
Prof. Antanas Sederevičius
2015 m. lapkričio mėn. 09 d.
ŠINŠILŲ AUGINIMO IR LAIKYMO SĄLYGŲ GYVŪNŲ GEROVĖS
ASPEKTAIS TYRIMAI
2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA
Tyrimo vadovas:
Prof. Paulius Matusevičius
Kaunas
2015
2
Projekto tyrėjai:
Prof. Paulius Matusevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija
Doc. Gintaras Zamokas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija
Veterinarinės medicinos magistrantė Marijana Lisišina, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas
Tomas Gailius, Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija, vadovas
Daiva Tumėnienė, vyriausioji vetrinarijos gydytoja-inspektorė, Valstybinė maisto ir Veterinarijos
tarnyba, deleguotas atstovas
3
TURINYS
ĮVADAS ................................................................................................................................................. 5
1. TYRIMŲ VIETA, LAIKAS, SĄLYGOS .......................................................................................... 7
2. TYRIMŲ ĮRANGA IR METODAI ................................................................................................... 8
2.1. Šinšilų laikymo įranga ................................................................................................................ 8
2.2. Etologijos vertinimas .................................................................................................................. 8
2.2.1. Šinšilų etologijos tyrimai .................................................................................................... 8
2.3. Zootechniniai tyrimai ................................................................................................................ 13
2.3.1. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas ....................................................................... 13
2.3.2. Pašarų konversija .............................................................................................................. 14
2.4. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai ......................................................................................... 15
2.4.1. Patologiniai anatominiai pakitimai ................................................................................... 15
2.4.2. Šinšilų sveikatingumo tyrimai .......................................................................................... 15
2.5. Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai ........................................................................... 17
2.6. Statistinė duomenų analizė ....................................................................................................... 17
3. TYRIMŲ REZULTATŲ PATEIKIMAS IR ANALIZĖ ................................................................... 18
3.1. Narvų dydžio poveikio šinšilų auginimui ir veisimui gyvūnų gerovės rodiklių vertinimas ..... 18
3.1.1. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai ................ 22
3.1.2. Narvo dydžio (40x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 28
3.1.3. Narvo dydžio (50x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 34
3.1.4. Narvų dydžio (60x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 41
3.1.5. Narvų dydžio (50x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 47
3.1.6. Narvų dydžio (71x50x40) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 53
3.1.7. Narvų dydžio (71x71x100) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................. 59
3.1.8. Narvo dydžio (71x71x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 65
3.1.9. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas. Pašarų konversija ........................................ 71
3.2. Šinšilų elgesio sutrikimų ir galimų traumų priežastys .............................................................. 83
3.3. Narvų dydžio ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų atsparumui ligoms .................................. 97
3.4. Narvų dydžio poveikis šinšilų sveikatingumui ......................................................................... 98
3.5. Narvų dydžio poveikis šinšilų gyvybingumui ........................................................................ 109
3.6. Narvų dydžio poveikis kailiuko kokybei .................................................................................110
3.7. Narvų dydžio ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų susižalojimams ir galimų traumų
prevencijos priemones ........................................................................................................................ 111
4. ŠINŠILŲ GEROVĖS REKOMENDACIJOS AUGINTOJAMS IR LAIKYTOJAMS .................112
4
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ..............................................................................................................117
Rezultatų sklaida ................................................................................................................................ 120
LITERATŪRA ................................................................................................................................... 124
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 126
5
ĮVADAS
Gyvūnų laikymo ir auginimo sistemos pastoviai patiria pasikeitimus ir yra tobulinamos,
kadangi gyvūnų apsauga ir gerovė vis labiau ir labiau tampa reikšminga, tiek sudarant reikiamas
sąlygas patiems gyvūnams, tiek ir siekiant išgauti kokybiškesnius produktus iš pramoninių gyvūnų,
naudojamų ir vartojamų žmonių reikmėms. Tradiciškai žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų, tokių
kaip stambūs raguočiai, kiaulės, avys ir kt., auginimo sąlygos, jų įtaka gyvūnų gerovei ir produktų
gaunamų šių gyvūnų pagrindu kokybei yra plačiai tyrinėta ir tiriama pastoviai. Mokslinių tyrimų,
vykdomų gyvūnų gerovės klausimais, nėra daug, todėl mažai skelbiama duomenų mokslinėje
literatūroje (Edwards 1994 m., Kołacz, Bodak 1999, Temple ir kt. 2011). Objektyvių gerovės
vertinimo metodų naudojimas nustatant gyvūnų gerovę ir komfortą, kaip poveikį auginimo ir laikymo
sąlygoms yra svarbi aplinkybė (Kołacz, Bodak 1999). Lietuvoje, turinčioje ilgametę gyvulininkystės
ir šios srities mokslinių tyrimų patirtį, kuri yra puikiai vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio
šalyse, gyvūnų gerovei ir jas garantuojančių sąlygų tyrimams yra skiriamas išskirtinis dėmesys
(Blekaitis, Fucikas, 2008).
Žmogaus veiklos plėtra, globalizacijos kontekste vykstantys pokyčiai į pramoninių gyvūnų,
naudojamų žmogaus reikmėms, įtraukia vis naujų rūšių gyvūnus. Vieni iš tokių gyvūnų – tai
brangiakailai graužikų rūšies gyvūnai - šinšilos, kurių auginimo verslas pramoniniu būdu sparčiai
plečiasi ir Lietuvoje. Šie gyvūnai yra plačiai auginami Čilėje, Peru, Kanadoje, Vengrijoje, Danijoje,
Lenkijoje ir kt. šalyse.
Šinšilų elgesys laikomas ilgalaikiu gerovės rodikliu, kuris nustatomas pagal keletą veiksnių,
įskaitant narvų dydį ir formą, amžių, lytį ir skaičių laikomų kartu, mitybos režimą, pašarų kokybę ir
išorinius (aplinkos) veiksnius. Gyvūnų veiklos bei elgesio įvairovė yra labai svarbus jų gerovės
rodiklis (Klocek et al., 2005). Praktikoje, gyvūnų elgsenos stebėjimai paprastai atliekami kelias
dienas arba parą (Jensen et al 2007) ir jie yra apriboti iki vieno ar kelių gyvūnų (Klocek et al., 2005).
Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai leidžia stebėti ir registruoti elgesio bruožus gyvūnų grupėse,
kurie leidžia surinkti patikimus duomenis apie elgseną (Klocek ir kt., 2000). Svarbią įtaką šių gyvūnų
elgesiui ir gerovei, kurios sąlygas detaliai reglamentuoja ir Lietuvos teisės aktai, turi jų auginimo bei
laikymo sąlygos, kurias labai stipriai išreiškia narvų konstrukcija, dydis ir kiti techniniai elementai.
Tačiau, kaip rodo mokslinių tyrimų analizė, kol kas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse nėra atlikta
rimtų ir ilgalaikių tyrimų šioje srityje. Tuo remiantis LR VMVT parengtame įsakyme „Kailinių
gyvūnų laikymo reikalavimai“ yra pateikusi tik rekomendacinius pasiūlymus dėl šinšilų auginimo
narvų gabaritų (VMVT direktoriaus įsakymas Nr. B1-970).
6
Vertinant tai, LR Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos Sveikatos mokslų
universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais ir šinšilų augintojais, specialios programos
pagrindu, iniciavo tikslinius tyrimus, kuriais buvo siekiama įverinti įvairių šinšilų auginimui skirtų
narvų, vertinant jų gabaritus ir vidinės įrangos konstrukcijas, įtaką šių gyvūnų gerovei.
Tyrimų objektas - ilgauodegės Standart veislės šinšilos (Chinchilla lanigera)
Tyrimų tikslas - nustatyti šinšilų skirtingų dydžio narvų ir jų įrangos sistemų atitikimą bei
poveikį gyvūnų gerovės rodikliams
Pagrindiniai tyrimų uždaviniai - skirtingų narvų dydžių bei sistemų, įvertinant ir kitų šalių
patirtį (Lenkijos, Latvijos, o taip pat Europos Komisijos 2001 m. rekomendacijas) įtakos šinšilų
gerovei ir optimalių auginimo sąlygų užtikrinimo vertinimas:
nustatyti narvų dydžio poveikio šinšilų prieauglio auginimui, veisimui ir reprodukcijos
rodikliams;
nustatyti šinšilų elgesio sutrikimų ir galimų traumų priežastis;
nustatyti narvų dydžio poveikį atsparumui ligoms;
nustatyti narvų dydžio poveikį gyvybingumui;
nustatyti narvų dydžio poveikį sveikatingumui;
nustatyti narvų dydžio poveikį kailiuko kokybei;
nustatyti narvų dydžio poveikį susižalojimams ir galimų traumų prevencijos priemones;
parengti šinšilų gerovės rekomendacijos augintojams ir laikytojams.
7
1. TYRIMŲ VIETA, LAIKAS, SĄLYGOS
Tyrimai atlikti 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Veterinarijos akademijoje, Alvydo Barsteigos ūkyje (Utenos r., Vaikutėnų k.) su ilgauodegėmis (lot.
Chinchilla lanigera) „Standart“ veislės šinšilomis. Tyrimams atlikti atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų
120 patelių su jaunikliais. Šinšilos buvo atvestos per vieną reprodukcijos ciklą, bandymo metų
laikomos individualiuose narveliuose, šeriamos ir girdomos ad libitum (1 priedas). Šinšilos analogų
principu suskirstytos į grupes po 5 gyvūnus kiekvienoje. Visų grupių šinšilų patalpų sąlygos buvo
vienodos: oro temperatūra – 22°C (±2 °C), santykinė oro drėgmė – 60-75 proc., santykinis šviesos
režimas diena/naktis – 12/12 valandų (1.1 priedas). Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo
įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo
tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4
tomas, p. 325), 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir
kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga,
suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 292) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 609), 2007 m. birželio 18 d. Komisijos
rekomendacija 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų
laikymo ir priežiūros gairių (OL 2007 L 197, p. 1), Europos Komisijos rekomendacijų dėl
eksperimentinių gyvūnų eutanazijos 1 ir 2 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008
m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 „Dėl Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo
tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.155 „Dėl Geros laboratorinės
praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams“ (Žin., 1999, Nr. 35-
1053).
Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimo gyvūnų gerovės aspektais principinė bandymo
schema pateikiama 2 paveiksle.
Valstybinė maisto ir Veterinarijos tarnyba, moksinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto
vykdymui buvo deleguotas VMVT Utenos rajono atstovas (priedai 1, 2, 3).
8
2. TYRIMŲ ĮRANGA IR METODAI
2.1. Šinšilų laikymo įranga
Tyrimams atlikti buvo atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų 120 patelių su jaunikliais. Šinšilų
gerovės tyrimai buvo vykdomi naudojant aštuonis skirtingų gabaritų ir trijų dugnų tipų narvų
variantus, kurie yra pateikti 2 pav., turinčius vienodą papildomą įrangą - patino kanalą, smėlio
dėžę (maudyklę), L formos lentynėlę (150x150x200 cm) ir silikatinį blokelį šinšilų graužimo
poreikiams tenkinti (1 pav.). Dugnų konstrukcijos buvo sekančios: (A) vielos tinklas, (B)
kombinuotas, (C) plokščiadugnis.
1 pav. Šinšilų laikymo narvo ir jo įrangos bendrinė schema. (Matmenys pateikiami
centimetrais, cm). X, Y, Z – narvo gabaritai.
Viso tyrimams buvo naudojami 24 narvų tipai (derinant atskirų aštuonių skirtingų
gabaritų narvus su trimis dugnų variantais), jų įtaką (gabaritų ir dugno konstrukcijos požiūriu)
gyvūnų gerovei, auginimo procese, vertinant pagal kiekvieną tipą atskirai, penkių narvų
sistemos pagrindu. Visumoje tyrimai buvo vykdomi 120 narvų pagrindu.
2.2. Etologijos vertinimas
2.2.1. Šinšilų etologijos tyrimai
Gyvūnų adaptacijos laikotarpis tiriamajame narve - 3 dienos, tiriamasis laikotarpis - 5 dienos.
Vaizdo kamera 24 val. per parą fiksuojami fiziologiniai išorinių požymių analizės rodikliai. Vaizdo
medžiagos pagrindu bus vertinama šinšilų etologijos rodikliai:
9
Elgsena pagal Bigami ir Beach (1968), Schweigart (1995), Van der Hage ir Bakker (1994).
Komfortiškas elgesys (maudymasis smėlyje, kailiuko valymas liežuviu ir dantimis) pagal
Bigami ir Beach (1968); L.de Laat (1995), Schweigart (1996).
Judėjimas į priekį (šokinėjimas, vaikščiojimas, straksėjimas) pagal Schweigart (1995).
Kovingas elgesys (gąsdinimas, puolimas ir sprukimas) pagal Schweigart (1995), Dekker–de
Wit (1992), Bickel (1983).
Lytinis elgesys pagal Bigami ir Beach (1968).
Vaikavimasis ir jauniklių priežiūra pagal Dekker-de Wit (1992), Bickel (1983), Schweigart,
(1995), Puzder ir Novikmec (1992), Dekker-de Wit (1992).
Miegas ir poilsis pagal Schweigart (1996).
Objektų graužimas pagal Bouwens (1995).
Jauniklių elgesys pagal Weir (1970), Bickel (1983).
Kitas elgesys (griežimas dantimis, pseudoseksualinis elgesys ir skleidžiami garsai) pagal
Dekker-de Wit (1992).
Elgesio sutrikimai pagal Wiepkema (1985), Hartmann (1993), Haferbeck (1982), Schweigart
(1995), Bickel (1983).
10
Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais
Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai patologiniai,
morfologiniai ir biocheminiai, statistiniai tyrimai
Etologijos vertinimas
Šinšilų laikymo įranga
Šinšilų etologijos
tyrimai
Zootechniniai tyrimai
Šinšilų auginimo
intensyvumo nustatymas
Pašarų konversija
Veterinariniai ir
patologiniai tyrimai
Patologiniai
anatominiai pakitimai
Sveikatingumo tyrimai
Morfologiniai ir
biocheminiai kraujo
tyrimai
Dugnas A,B,C
27x27x50
1 grupė
Šinšilų narvų grupės pagal narvo dydį ir dugną: (A) vielos tinklas, (B) kombinuotas, (C) plokščiadugnis
kombinuotuose narvuose.
Dugnas A,B,C
71x71x100
2 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x34 3 grupė
Dugnas A,B,C 40x50x34
4 grupė
Dugnas A,B,C 60x50x50
5 grupė
Dugnas A,B,C 71x50x40
6 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x50
7 grupė
Dugnas A,B,C 71x71x50
8 grupė
Statistinė duomenų
analizė
11
Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais
Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai
patologiniai, morfologiniai ir biocheminiai,
statistiniai tyrimai
Etologijos vertinimas
Šinšilų laikymo įranga
Šinšilų etologijos
tyrimai
Zootechniniai tyrimai
Šinšilų auginimo
intensyvumo nustatymas
Pašarų konversija
Veterinariniai ir
patologiniai tyrimai
Patologiniai
anatominiai pakitimai
Sveikatingumo tyrimai
Morfologiniai ir
biocheminiai kraujo
tyrimai
Dugnas A,B,C
27x27x50
1 grupė
Šinšilų narvų grupės pagal narvo dydį ir dugną: (A) vielos tinklas, (B) kombinuotas, (C) plokščiadugnis
kombinuotuose narvuose.
Dugnas A,B,C
71x71x100
2 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x34 3 grupė
Dugnas A,B,C 40x50x34
4 grupė
Dugnas A,B,C 60x50x50
5 grupė
Dugnas A,B,C 71x50x40
6 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x50
7 grupė
Dugnas A,B,C 71x71x50
8 grupė
Statistinė duomenų
analizė
12
2 pav. Principinė tyrimų schema
Pastaba: 1, 2 grupės - Šinšilų jaunikliai (2 - 3 mėn. amžiaus) n=120; 3-9 grupės - Suaugę šinšilų patinai ir patelės (12 mėn. amžiaus) n=120;
3-9 grupės - Vaikingos šinšilų patelės n=120; 3-9 grupės - Šinšilų patelės su jaunikliais (1 mėn. laikotarpis) n=120; 3-9 grupės - Atjunkytas
šinšilų prieauglis (4, 5, 6, 7, 8 mėn. amžiaus) n=120.
Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais
Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai
patologiniai, morfologiniai ir biocheminiai,
statistiniai tyrimai
Etologijos vertinimas
Šinšilų laikymo įranga
Šinšilų etologijos
tyrimai
Zootechniniai tyrimai
Šinšilų auginimo
intensyvumo nustatymas
Pašarų konversija
Veterinariniai ir
patologiniai tyrimai
Patologiniai
anatominiai pakitimai
Sveikatingumo tyrimai
Morfologiniai ir
biocheminiai kraujo
tyrimai
Dugnas A,B,C
27x27x50
1 grupė
Šinšilų narvų grupės pagal narvo dydį ir dugną: (A) vielos tinklas, (B) kombinuotas, (C) plokščiadugnis
kombinuotuose narvuose.
Dugnas A,B,C
71x71x100
2 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x34 3 grupė
Dugnas A,B,C 40x50x34
4 grupė
Dugnas A,B,C 60x50x50
5 grupė
Dugnas A,B,C 71x50x40
6 grupė
Dugnas A,B,C 50x50x50
7 grupė
Dugnas A,B,C 71x71x50
8 grupė
Statistinė duomenų
analizė
13
Gyvūnų gerovės vertinimo kriterijai pagal D.M.Broon:
1. Gerbūvio rodikliai pagal antinksčių liaukos aktyvumą1:
Labai geras Retkarčiais pasireiškiantis padidėjąs antinksčių aktyvumas
Labai blogas Patologinės pasekmės, kilusios dėl sumažėjusio antinksčių aktyvumo
Rizikos kriterijai Pasikartojantis (dažnas) antinksčių aktyvumas, aukštesnis enzimo sintezės
lygis
2. Stereotipų dažnumas:
Labai geras Atsitiktiniai stereotipiniai judesiai
Labai blogas Stereotipiniai judesiai trunka 40% viso aktyvaus judėjimo laiko
Rizikos kriterijai Stereotipiniai judesiai trunka 5% viso aktyvaus judėjimo laiko
3. Gerbūvio rodikliai pagal augimo, reprodukcijos ir gyvenimo trukmės duomenis:
Labai geras Normalus augimas, reprodukcija ir amžius
Labai blogas Labai pablogėjęs augimas (daug skurdukų), maža reprodukcija, trumpas
amžius
Rizikos kriterijai Pablogėjąs augimas ir sumažėjusi reprodukcija
4. Gerbūvio rodikliai pagal žaizdų atsiradimą ir bendrą pakenkimą:
Labai geras Nėra žaizdų
Labai blogas Gyvūnas žaizdotas, nemiega ir kenčia
Rizikos kriterijai Atsiranda pavienės žaizdos ir mieguistumas
5. Gerbūvio rodikliai pagal imuninės sistemos funkcijas, ligų ir kančių pobūdį;
Labai geras Imuninė sistema funkcionuoja gerai, gyvūnas sveikas ir žvalus
Labai blogas Esminė imuno depresija, dažnų ligų sunki eiga
Rizikos kriterijai Nedidelė depresija, padažnėjusios ligos, gyvūnas mieguistas, nežvalus
Stebėjimų pabaigoje vaizdo medžiagos pagrindu bus sudaromos diagramos, kuriose 15 min. (ar
ne per daug mažas intervalas?) intervalais bus parodomas šinšilų veiklos dažnumas.
1Pastaba: dėl šinšilos dydžio (šinšilos svoris, max 800-900g) „Gerbūvio rodikliai pagal
antinksčių liaukos aktyvumą“ nebus nustatomi.
2.3. Zootechniniai tyrimai
2.3.1. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas
Šinšilų augimo dinamikai įvertinti buvo nustatyti zootechniniai auginimo rodikliai.
1 lentelė. Šinšilų augimo dinamika ir koreliacinis ryšys su narvo tipu Grupė Pašaro
suvartojimas
g/gyvūnui
Pradinis svoris
g/gyvūnui
Galutinis svoris
g/gyvūnui
Prieaugis
g/gyvūnui
Pašaro konversijos
koeficientas g/g
14
2.3.2. Pašarų konversija
Pašarų kiekis šinšiloms buvo normuotas individualiu būdu, visą bandymo laiką šinšilos gaus
visavertį kombinuotą pašarą su pašariniu priedu (2 lentelė). Šinšilos buvo šeriamos ad libitum, pašaro
granulės ~ 3 mm diametro, naudojamos bunkerinės šėryklos. Augimo intensyvumui nustatyti šinšilos
buvo sveriamos bandymo pradžioje ir bandymo pabaigoje, paskaičiuota pašarų konversijos laipsnis.
2 lentelė. Šinšilų visaverčio kombinuotojo pašaro sudėtis
Pašaro sudėtis, proc. Kiekis, proc.
Apykaitinė energija MJ/ kg
Žali proteinai
Žali riebalai
Žalioji ląsteliena
Žali pelenai
Lizinas
Metioninas
Ca
P
Na
9,99
17,73
4,70
12,90
7,40
1,20
0,70
0,90
0,61
0,05
Vidutinis šinšilų svorio prieaugis per periodą
AWG = F – S (1)
F - vidutinis šinšilų svoris bandmo pradžioje
S - vidutinis šinšilų svoris bandymų pabaigoje Vidutinis šinšilų suvartoto pašaro kiekis per dieną/ X laikotarpį
A (2)
(B*C) + (D)
A - pašarų kiekis, suvartotas per visą periodą B = šinšilų kiekis
C - ekepermento laikotarpis, dienų skaičius
D = dienų iki eksperimento su šinšilomis pabaigos kiekis
Pašaro suvartojimas per periodą
Bendras pašarų kiekis, suvartotas per periodą kiekvienoje imtyje
Bendras svorio prieaugis per periodą
15
2.4. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai
2.4.1. Patologiniai anatominiai pakitimai
Nustačius elgesio sutrikimus papildomai buvo apžiūrimos ir vertinamos šinšilų patologijos: kojų
(galūnių) pastatymo patologija (netaisyklingas), nagų patologija (pakitusi nagų forma), letenėlių
patologija (opos, žaizdos) (3 lentelė). Šinšilų išoriniai sužalojimai buvo vertinami pagal Bickel
(1983) ir Hartmann (1993).
3 lentelė. Šinšilų patologiniai anatominių dalių vertinimai
Anatominė dalis/pakitimas Grupė
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Kojų (galūnių) pastatymas
Nagai
Letenėlės
Kiekybiniai analizės pokyčiai buvo padaryti lyginamaisiais metodais.
2.4.2. Šinšilų sveikatingumo tyrimai
Šinšilos kiekvieną dieną (ryte ir vakare) per visą bandymo laikotarpį buvo stebimos ir
registruojamos visose grupėse. Šinšilų sveikatingumas buvo vertinamas pagal FELASA
rekomendacijas (www.felasa.eu). Apžiūrint šinšilas buvo stebima jų elgsena, judesiai, kūno padėtis,
plaukų bei odos pakitimai, šlapimo ir išmatų konsistencija, diarėja. Šinšilų imlumas ligoms buvo
nustatomas pagal Schweigart (1995), Van der Hage ir Bakker (1994), Haferbeck (1982), Schweigart
(1995), Hartmann (1993), Bickel (1983) metodikas. Šinšilų sumažėjęs produktyvumas buvo
nustatomas pagal Wiepkema (1994), Bicker (1983), Haferbeck (1983), Bouwens-Graauwelman
(1995), Garcia, (1991), Nordholm (1992).
16
4 lentelė. Šinšilų sveikatingumo vertinimas
Laikas Elgsena Judesiai Kūno padėtis Plaukų, odos
pakitimai
Šlapimo, išmatų
konsistencija
Diarėja Pastabos
Įprasta Pakitusi Įprasti Pakitę Įprasta Pakitusi Yra Nėra Įprasta Pakitusi Yra Nėra
08:30
16:30
8:30
16:30
8:30
16:30
8:30
16:30
8:30
16:30
17
2.5. Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai
Morfologiniai kraujo rodikliai buvo nustatyti Abacus junior automatiniu
hematologiniu analizatoriumi tyrimo pabaigoje (8 dieną). Kraujas buvo paimtas iš
šinšilos užpakalinės kojos venos v.femoralis, 0.5-1.0 ml kraujo mėginio. Abacus
junior analizatoriumi buvo nustatoma 13 kraujo rodiklių: bendras leukocitų kiekis,
limfocitų, neutrofilų, monocitų, eozinofilų, bazofilų procentas, trombocitų kiekis ,
eritrocitų kiekis, hemoglobinas, hematokritas, vidutinis ląstelės tūris, vidutinė
hemogobino koncentracija ląstelėje, retikuliocitų procentas.
Biocheminių kraujo rodiklių nustatymas. Šinšilų kraujo serumo biocheminiai
rodikliai buvo nustatomi automatiniu analizatoriumi “VetScan VS2” (Abaxis, JAV)
tyrimo pabaigoje (5 dieną). Kraujas buvo paimtas iš šinšilos užpakalinės kojos venos
v.femoralis į mėgintuvėlius su antikoaguliantu ličio heparinu. Tyrimui atlikti pakanka
100 μl kraujo. Šiuo aparatu buvo nustatyti šie 14 kraujo biocheminių rodiklių:
albuminai (ALB), šarminė fosfatazė (ALP), alaninaminotransferazė (ALT), amilazė
(AMY), bendras bilirubinas (TBIL), kraujo azotinės medžiagos (BUN), kalcis (CA),
fosforas (PHOS), kreatininas (Cre), gliukozė (Glu), natris (NA), kalis (K), bendras
baltymų kiekis (TP) ir globulinai (GLOB).
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant statistinę programą Origin Lab
software 8.0 (OriginLab, USA, 2010). Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( x ),
vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant
stjudento t – testą. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p< 0,05.
18
3. TYRIMŲ REZULTATŲ PATEIKIMAS IR ANALIZĖ
3.1. Narvų dydžio poveikio šinšilų auginimui ir veisimui gyvūnų gerovės rodiklių
vertinimas
Prisitaikančio elgesio reakcijos yra labai svarbios gyvūnui išlaikant
homeostazę, ypač leidžiant gyvūnui kontroliuoti ir keisti savo aplinką (Garner,
2005). Nenormalus pasikartojantis elgesys gali atsirasti, kai gyvūnas yra laikomas
aplinkoje su sensorinės arba pažinimo stimuliacijos apribojimu arba kai jis yra
veikiamas nuolatinių dirgiklių ir gali būti ypač ryškus, kai gyvūnas negali
išreikšti elgsenos, kuri paprastai turėtų būti svarbi augant natūralioje gamtoje,
arba kai gyvūnas negali elgtis taip, kad būtų atstatyta jo elgsenos pusiausvyra.
Pasikeitęs elgesys yra ne tik, kaip prastos gyvūnų gerovės rodiklis, tačiau taip pat
dažnai, kaip streso indikatorius (Garner, 2005; Mason, 1993).
Intensyvus šinšilų auginimas ir veisimas, auginimo programos, suformavo
šinšilų elgsenos stereotipus ir auginimo praktiką. Šinšiliukai gimsta pilnai apaugę
kailiu, judantys ir su atmerktomis akimis. Naujagimis sveria 30 – 60 g, suaugusio
gyvūno svoris 400 – 6 Šinšilų veisimas ir reprodukcija. Vaisingumo ir vislumo
rodikliai yra apibrėžiantys reprodukcinį patelių produktyvumą. Tiek genetiniai, tiek
aplinkos veiksniai turi įtakos reprodukciniam patelių produktyvumui. Daugelis
faktorių, ypač aplinkos sąlygos gali turėti įtakos šinšilų veisimo rezultatams.
Tyrimų rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikantis šinšilų naujagimių
skaičius vadoje yra du gyvūnai, atitinkamai sudaro 59,7 % visų laikymo tipų, t.y.
visų 8 tiriamųjų laikymo sistemų grupių atvejais. Šinšilų vados, kuriose gimė trys
jaunikliai atitinkamai sudarė 25,11 %, o vados su vienų jaunikliu – 10,08 %. 12
šinšilų gimė vadose su 4 jaunikliais, kas sudarė tik 6,94 %. Dažniausiai šinšilos veda
po 1 jauniklį - 47,2%, 2 jauniklių vados sudaro 29,7%, 3-jų - atitinkamai 7,6% ir 4
jauniklių vados - 0,6%. Visų tiriamųjų grupių vidutinis šinšilų jauniklių kūno svoris
gimus buvo 49,5 g. Didžiausia vidutinė kūno masė nustatyta šinšiloms, kurių vadose
buvo 1 jauniklis, o mažiausia tose vadose, kuriose buvo 4 gimę gyvūnai.
19
Bendras mirtingumas šinšilų jaunikliams nuo gimimo iki nujunkymo buvo
19,52 %, iš jų per pirmąsias 2 savaites mirė 17,9 % jauniklių. Jarosz ir Rżewska
(1996) tyrimų duomenis, pirmosios 2 savaitės po gimimo yra laikomos kritiškai
svarbiomis jaunų šinšilų išgyvenamumui. Šiuo periodu yra pastebimas didžiausias
mirtingumo rodiklis (apie 20%), kuris gali būti sąlygotas mažo atsparumo, sąlygoto
patelės pieno nepakankamumu. Mažas šinšilų kūno svoris gimimo metu koreliuoja su
aukštu mirtingumu: jautresnės yra lengvesnės šinšilos.
Kūno svorio kitimas jaunoms šinšiloms vystantis nuo gimimo iki 16 gyvenimo
savaitės, priklauso ir koreliuoja nuo jų kūno svorio gimimo metu. Šinšilų jaunikliai
sveriantys 30 - 39 g, pasiekę 4 mėn. amžių vidutiniškai svėrė 362,8 g, šinšilų
jaunikliai atitinkamai 60-69 g svorio, tuo pačiu metu svėrė vidutiniškai 480,2 g.
Nustatytas kūno svorio skirtumas tarp gyvūnų svorio skirtingose grupėse buvo 117,4
g. Koreliacijos koeficientas tarp šinšilų gimimo svorio ir svorio 16-ąją savaitę,
atitinkamai nustatytas 0,496 koreliacijos koeficientas. Tyrimų rezultatai rodo, kad
tarpusavio priklausomybę, t.y. gimę didesnio svorio šinšilų jaunikliai, pasiekę 4 mėn.
amžių taip pat turi didesnį svorio indeksą.
Tyrimų rezultatai parodė, kad lyties įtaka šinšilų kūno masės rodiklių
skirtumams buvo statistiškai nepatikimas skirtingais amžiaus laikotarpiais. Tyrimų
laikotarpio metu iki 4 mėn. amžiaus, patelėms buvo nustatytas mažesnis kūno svoris.
Šinšilos 4 mėn. amžiuje turi fiziologinio brendimo pradžia ir tai gali turėti įtakos
vyresnio amžiaus šinšilų kūno svorio skirtumams tarp patinų ir patelių. Kad pilnai
įvertinti lyties įtaką šinšilų kūno masei, būtina atlikti tyrimus su šinšilų populiacija,
vertinant 12 mėn. šinšilų auginimo laikotarpio ciklą, t.y. nuo gimimo iki palikuonių
atvedimo ir jų įvertinimo.
Jarosz ir Rżewska (1996) tyrimų duomenimis nustatyta, kad šinšilų patinai yra
mažesni nei patelės. Vados su vienu jaunikliu pasižymi didesniu kūno svoriu
priaugimu, lyginant su kitomis grupėmis. Vados su trimis jaunikliais
charakterizuojamos su žymiai mažesniu kūno svorio vidurkiu nei kitų grupių vados,
net ir su keturiais jaunikliais vadoje. Tai gali sąlygoti nedidelė keturių jauniklių vadų
imtis. Barabasz ir Łapiński (2008) tyrimais nustatė žymius jauniklių kūno svorio
20
skirtumus vieno ir trijų jauniklių vadose per laktacijos laikotarpį, atitinkamai iki 5
savaičių amžiaus. Žymūs skirtumai taip pat pastebimi vieno ir dviejų jauniklių vadose
pirmuoju laktacijos laikotarpiu. Šie skirtumai sumažėjo, kai šinšilų jaunikliai pradėjo
ėsti koncentruotąjį pašarą. Dviejų jauniklių vadose vidutiniai kūno svoriai buvo
didesni nei trijų jauniklių vadose atitinkamai 14, 21 ir 28 amžiaus dieną visuose 8
grupėse. Tai gali būti paaiškinam dėl šinšilų patelės pieningumo ir pieno liaukos
fiziologinių funkcijų nepakankamumo gyvūnų skaičiui (Laber – Laird et al.,1996).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad pašarų suvartojimas koreliuoja su dugno
kombinacijų sistemomis bei priklauso nuo šinšilų fiziologinės amžiaus grupės.
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo
gyvūnų amžiaus grupės bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų
fiziologinė
amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Šinšilų
jaunikliai 2-3
mėn. amžiaus
+ 0,5359
vidutinė teigiama
+ 0,3782
silpna teigiama
+ 0,8135
stipri teigiama
Šinšilų patinai
ir patelės 4-8
mėn.amžiaus + 0,8455
stipri teigiama
+ 0,1318 + 0,8875
silpna teigiama
stipri teigiama
Patelės ir
patinai, vyresni
nei 12 mėn.
+ 0,7564
stipri teigiama
+ 0,6983 + 0,7635
stipri teigiama
stipri teigiama
Šeimos
(vaikingos
patelės ir
patinai)
+ 0,4514
silpna teigima
+ 0,1590
silpna teigiama
+ 0,2296
silpna teigima
Patelės su
jaunikliais
- 0,0674
labai silpna
neigiama
- 0,6783
labai silpna
neigiama
+ 0,2484
silpna
teigima
21
Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokytis
kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta
stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo
laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai
silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai
silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna
teigiama (+ 0,2484) koreliacija.
22
3.1.1. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms
tyrimai
3 pav. Šinšilų narvų dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio
šinšiloms vertinimas, 1 blokas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015
Vaikutėnai).
Atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, šinšilų gimusių jauniklių svorio dinamika
nuo 30 iki 110 g imtyje. Šinšilų augimo sparta 1-ąją ir 2-ąją savaitę buvo nedidelė.
Per pirmąją savaitę šinšilų jaunikliai per parą priaugo vidutiniškai 2,85 g,
atitinkamai antrosios svaitės laikotarpyje paros priesvoris vidutiniškai buvo 3,86 g,
trečios savaitės amžiaus grupėje atitinkamai 6,93 g arba 41,15 proc. daugiau
(p<0,001) palyginti su bendraamžiais laikytais narvuose.
Atjunkomos šinšilos 8 sav. amžiaus svėrė vidutiniškai 289,7 g.
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100
50 x 50
x 34
40 x 50
x 34
60 x 50
x 50
71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
23
4 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir
patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio) narvuose
atitikamai patinų ir patelių 4-8 mėn. amžiaus pašarų suvartojimas buvo didesnis
laikomų garduose C. Visuose grupėse nustatytas šinšilų masės sumažėjimas.
Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
420,6
492,4
583
403,6
477,2
565
128,2
130,4
163,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
24
5 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių
2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo
ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio)
narvuose šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai amžiaus pašarų
suvartojimas buvo didesnis laikomų garduose B ir turėjo teigiamą poveikų masės
priaugimui. Grupėse A ir C nustatytas šinšilų masės sumažėjimas.
Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
352,6
249,2
383,6
341,4
295,75
371,8
177,2
292
144,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
25
6 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir
patelių vyr. nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B
- Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio)
narvuose šinšilų patinų ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai ir
pašarų suvartojimui turėjo neigiamą poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai
nepatikimi.
Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
536,2
580,6
597
516,6
562,4
583,2
140,2
177,6
169,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
26
7 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingų
patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio)
narvuose šinšilų vaikingų patelių masės dinamikai ir pašarų suvartojimui turėjo
neigiamą poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.
Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
A
B
C
721,4
712,4
670,4
665
661,4
630,4
171,8
137,2
226,8
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
27
8 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių su
jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio) narvuose
šinšilų patelių su jaunikliais masės dinamikai ir pašarų suvartojimui turėjo vienodą
poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.
Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Šeimos
AB
C
768
107,4
750,2
115,4
728,6
718,6
161,8
677,4
168,2
705,8
488,2
455,6
308,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
28
3.1.2. Narvo dydžio (40x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
9 pav. Šinšilų narvų dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikio
šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100
50 x 50
x 34 40 x 50
x 34
60 x 50
x 50
71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama
silpna
neigiama silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
29
10 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių
2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
354,4
334,6
380,2
357,2
346,8
391,2
206
208,2
200,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
30
11 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir
patelių 4 - 8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
573,6
511,4
563,6
531
494
550
131,4
167,8
207
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
31
12 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių su
jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
AB
C
642,4
196,2
632
228,4
726,4
134,8
604,6
234,4
598
271
689,2
155,4
283,4
271,8
259,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
Suėstas pašaras, g
32
13 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų
ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo
pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C –
Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
567,4
545,8
537,2
552,8
534,2
520
188,2
246
199,8
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
33
14 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų šeimų
(vaikingos patelės ir patinai) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;
B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo
pagrindas).
Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
638
687,8
588,6
614
669,4
580,8
290
340,6
317,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
34
3.1.3. Narvo dydžio (50x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
15 pav. Šinšilų narvų dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms
vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100 50 x 50
x 34
40 x 50
x 34
60 x 50
x 50
71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama silpna
neigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
35
16 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis patelių ir patinų
vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
537
564,2
585,8
520,4
551,2
535,8
203,6
185,6
146,6
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
36
17 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis atjunkytų šinšilų
prieauglio 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
338,2
295,2
285,6
343,2
305,75
301,6
218
157,4
215,6
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
37
18 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šeimos (vaikingos
patelės ir patinai) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo
ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
611,4
710,2
604,2
588,8
640,2
617,75
334,4
364
302,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
38
19 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių 2-3
mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
341,4
304,4
294
352,2
291,4
296,4
177
150,2
196
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
39
20 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų
ir patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
521,2
517,8
604,4
508,8
500,2
569,4
186
155,8
151,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
40
21 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis patelių su
jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo
ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
AB
C
738,8
161,2
694,2
133,4
719,2
185,4
681,8
190,2
652,2
159,8
676,4
233,4
275
310,2
325,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
41
3.1.4. Narvų dydžio (60x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
22 pav. Šinšilų narvų dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio
šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015, Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100
50 x 50
x 34
40 x 50
x 34 60 x 50
x 50
71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
42
23 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų
ir patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;
B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo
pagrindas).
Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
521,2
517,8
604,4
508,8
500,2
569,4
186
155,8
151,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
43
24 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų
jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;
B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo
pagrindas).
Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
311,6
324
297,8
321,8
330,8
322,6
215,2
231
205
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
Suėstas pašaras, g
44
25 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių
su jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos
tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
AB
C
671,6
175
656,2
157,8
712,2
100,8
650,8
216
613,8
189
668,2
136,8
332,4
326,6
319,6
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
Suėstas pašaras, g
45
26 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų
ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo
pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C –
Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
537,4
500,2
548,8
528
470,4
542,8
242
175,6
232,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
46
27 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų
vaikingų patelių ir patinų (šeimos) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo
dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo
pagrindas).
Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
627,2
725,6
742
606,4
692,6
675,6
326,6
353,4
349,8
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
Suėstas pašaras, g
47
3.1.5. Narvų dydžio (50x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
28 pav. Šinšilų narvų dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms
vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015, Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100
50 x 50
x 34
40 x 50
x 34
60 x 50
x 50
71 x 50
x 40 50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
48
29 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių ir
patinų vyresnių nei 8 mėn. masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
594,4
613
599,6
584,2
574,8
574,4
168,6
153,2
131,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
49
30 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingų
patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
659,4
792,4
682,6
644,8
756,4
636
212,6
191,2
219,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
50
31 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingų
patelių ir patinų (šeimoms) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
668,6
777,6
716,2
653,8
723
686,6
295,2
239,8
263,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
51
32 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių ir
patinų (4-8 mėn. amžiaus) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
539
421,2
475,6
510,2
420
470
162,4
184,2
204,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
52
33 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių 2-3
mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
327,8
248,2
285,6
341,4
258,2
307,4
273,2
182,6
217,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
53
3.1.6. Narvų dydžio (71x50x40) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
34 pav. Šinšilų narvų dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikio
šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50
71 x 71
x 100
50 x 50
x 34
40 x 50
x 34
60 x 50
x 50 71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama
silpna
teigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
54
35 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir
patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
A
B
C
492
543,8
634,8
471,2
523,6
603
170,2
203,8
168,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
55
36 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių 2-3
mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000
A
B
C
332,8
352,6
309,8
341,6
359,8
322,4
231,6
234,2
214,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje
Suėstas pašaras, g
56
37 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir
patelių vyresnių nei 8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo
dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo
pagrindas).
Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
A
B
C
634,6
641,2
600,6
605,4
607,2
578
145,8
144,8
154,6
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
57
38 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų su jaunikliais
masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto
pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
AB
C
686,4
123,4
642,4
143,6
584,2
296,8
641,6
165,8
597
164,4
575,2
333,6
285,8
332,2
382,2
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
58
39 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingoms
patelėms ir patinams (šeimos) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -
Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo
panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
A
B
C
638
687,8
588,6
614
669,4
580,8
290
340,6
317,4
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g
59
3.1.7. Narvų dydžio (71x71x100) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai
40 pav. Šinšilų narvų dydžio (71 x 71 x 100) ir jų įrangos sistemų poveikio
šinšiloms vertinimas, 2 blokas. (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).
Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys
27 x 27
x 50 71 x 71
x 100
50 x 50
x 34
40 x 50
x 34
60 x 50
x 50
71 x 50
x 40
50 x 50
x 50
71 x 71
x 50
-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126
silpna
neigiama silpna
teigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
silpna
neigiama
labai
silpna
neigima
labai
silpna
teigiama
vidutinė
teigiama
60
41 pav. Narvo dydžio (71 x 71 x 100) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių su
jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir
kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).
Narvo dydis 71 x 71 x 100 neigiamai įtakoją šinšilų augimą ir nėra
rekomenduojams šinšilų auginime.
Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-
moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.
0 500 1000 1500 2000
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
Patelės
Jaunikliai
AB
C
623,8
212,6
651
204,4
778,6
202,6
567,8
212,6
595,6
211,8
729,8
228,6
307,8
208,6
279
Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g