KAIP KEIČIASI JAUNO ŽMOGAUS KALBA, KAI JIS STENGIASI PRITAPTI PRIE BENDRAAMŽIŲ?

Kiekvienas turime prisitaikyti, gyvūnas, žmogus, mikroorganizmai, augalai. Visi išvardinti turi prisitaikyti tam kad išgyventų laukinei gamtoj, surastu maisto ir prieglobsti, o žmogus tam kad išgyventu socialini gyvenimą. Žmonės keičia šukuosenas, rūbus, elgėsi ir kalbos kultūrą. Manau sunkiausia yra pakeisti kalbos kultūrą, tu vis tiek gali pasakyti netinkama žodi visai nepagalvojęs. Bet kada ateina tas laikotarpis kai mėgini prisitaikyti? Daugiausia keičiasi žmogus vaikystei ir paauglystei. Vaikystei - tu išmoksti pirmus keiksmažodžius ir naujus posakius, o paauglystei visokių trumpinių, nes jai tu jų nežinosi tai atrodys kaip užsieniečiu kalba. Bet kokios yra pagrindinės priežastys kodėl mes keičiam savo kalbos įpročius?

Kai atsirado telefonai, visi žmonės net nenutuokė kad vėliau šis prietaisas tas svarbiausia žmogaus dalys, ji turi visi seni ir jauni. Kai jaunuoliai turėjo telefonus jie jau buvo beveik prisitaikė prie bendraamžių, o sekantis žingsnis buvo neišsiskirianti kalba. Tarp jaunimo paplito mada rašyti sutrumpintus žodžius ir žargonus, nes taip jiems buvo patogiau ir aišku kiečiau juk tu rašai išskirtinai. Gali buti kad telefono atsiradimas buvo kaip atominė bomba, kuri sugriovė didžiąją dali kalbos kultūros, jaunimas nemėgina atitaisyti šios skriaudos jis kaip tik dar labiau griauna. Gal kiti ir mažiau rašo iškraipytus žodžius, bet vis tiek jie nori pritapti prie kitu ir vartoja žargonus. Jaunimas kaip papūgos, jai vienas pavartos žargoną ji vartos dar šimtas jaunuolių, čia kaip virusas nuo kurių vaistų nėra. Kaip pavyzdys vienas pokalbis:

A: LA KĄ TU? (LABAS, KĄ VEIKI?)B: NK, PR PC IR MUZONO KLAUSAU, O TU? (NIEKO, PRIE KOMPIUTERIO IR MUZIKOS KLAUSAU, O TU KĄ VEIKI?)A: JUDU IKI PARDĖS, NNR I TUSĄ? (EINU IKI PARDUOTUVĖS, NENORI ATEITI Į VAKARĖLI?)B: OK, PASUKSIU VĖLIAU (GERAI, PASKAMBINSIU)

Čia yra tipinis susirašinėjimas, jaunimas taip dažnai rašo, jų manymu tai taupo laiką, ir aišku juk visi taip rašo. Taigi telefonas yra vienas iš daugelio priežasčių, kodėl jaunimas vartoja žargonus, o tai spartina norėjimas pritapti prie kitų.

Kita priežastis būtų kompiuteris, visiems žinomas ir garbinamas kitiems jis svarbesnis už bet koki tikėjimą, jai galėtu jam pastatyti kompiuteriui bažnyčia (jeigu taip dar neatsitiko), jų pastatytų nė vieną. Dabar sunkiai surastume jaunuoli kuris neturėtu kompiuterio, dabar su jais gali padaryti beveik viską, rengti dokumentus, padaryti prezentaciją, naudoti kaip susiekimo priemonė. Dabar mes žinome kas yra Facebook, Gmail ir kiti socialiniai tinklapiai per kuriuos galime susiekti su kitais. Dabar juos naudoja labai daug žmonių, sunkiai surastume jaunuoli kuris jo neturėtu. Jai tu susipažįstu su nauju žmogumi jis būtinai paklaus kaip tu esi užsivadinės facebooke. Pagalvojus čia

nieko tokio, bet reikia pagalvoti kokia įtaka daro socialiniai tinklai? Dabar įėjus į savo paskyra gali pamatyti tokiu pačių viešų pranešimų gal dešimt, jie tai daro nes: kiti tai pasidalino ir tai sulaukė dėmesio, nori būti pastebėti, nori pritapti prie avių bandos. Dabar gali pamatyti visko ko jie tik nepadaro kad jie būtų pastebėti, nusirengia vien tik po apatiniais žiemą, suvalgo cinamono šaukštą, filmuoją parodijas su cenzūra ir nepadoriai, ne per seniausiai įvyko akciją reikėjo apsipilti vandenių su ledukais lauke ar namie ir paaukoti, bet jaunimas šiaip apsipildavo nes, kiti taip darė. Jie pamato irgi naujų žodžių ir juos vartoją, internetas yra gera priemonė plisti naujiems žodžiams. Kuriuos sužinoję jaunuoliai vartoją, neseniai buvo paplitęs žodis „teip“, jis buvo vartojimas visus metus kol neatsibodo, ir dabar kartais galima išgirsti šitą žodi bendraujant su jaunimu. Mes nežinome ką jie sugalvos toliau vardant pritapimo prie kitų, ar dar labiau terš Lietuvių kalbą ar ją mėgins išsaugoti. Mes negalime to kontroliuoti, reikia tik laukti kas bus toliau, ar jaunimas susiprotės ar ir toliau dėl dėmesio stokos darys įvairius dalykus.

Paskutinė priežastys apie kuria norėčiau pakalbėt yra kasdienis gyvenimas. Mes visada būnam tarp žmonių kurie elgiasi skirtingai, kalba, rengiasi, dar žiūrint kokiai grupei priklausai, o grupių yra tikrai daug: skustagalvių, neformalu, menininkai, inteligentai. Visi jie skirtingi, visi būdami vaikai ir paaugliai bandom pritapti prie kurios nors grupės. Norėdamas pritapt prie skustagalvių turi nešioti kamufliažinius rūbus, dėvėti kerus, ir geriausiai nusiskusti galvą, kalbėti jų žargonais, o norėdamas pritapt prie neformalu turi, nusidažyt plaukus įvairiom spalvom, rengtis nesiderančiais drabužiais, kalbėti liūdnoms temomis, kiti žaloja save ir aišku jie turi savo kalbos žargonus, kurie yra kitiems nesuprantami. Yra daug grupių kaip ir daug pritapimo kainų, o kiekviena grupė nori, kad elgtumeis taip kaip jie. Tu gali vartant to pritapimo susigadinti gyvenimą, jai prisidėsi prie forus pradėsi elgtis nederamai, apiplėšinėti žmonės, jai prisidėsi prie hipių vartosi narkotikus, kiekviena grupė turi įtakos kalbos kultūrai. Aišku yra tokių žmonių kurie nepriklauso nei vienai grupei, jie yra savarankiški ir ugdo save patys, o ne kiti įtakoją jų sprendimus. O svarbiausiai yra išsirinkti tinkama grupė kuri tau nekenktu, o kaip tik padėtu gyvenime. Bet kaip sakoma yra daug įvairių žmonių, įvairių ir reikia.

Taigi, apibendrindama norėčiau pasakyti, kad visi mes norime pritapti nors ir kokio amžiaus bebūtume, jauni ar seni. Pritapdami mes jaučiamės pastebėti ir pripažinti. Bet turime jausti ribas, ko mes griebiamės vardant pripažinimo, ar per daug nepersistengiame ir neįsijaučiame. Turime stengtis neperžengti savo įsitikinimu, savo kalbos, savo tradicijų, nes tai yra svarbiausia ką mes turime reikia saugot ir gerbti. Mes galime pasistengti kad ir kiti neperžengtu ribos, mums tik reikia noro ir motyvacijos, o motyvaciją yra stengtis išsaugoti savo Lietuvių kalbą.