Žemėlapis

Aukštaitija – kone pusę Lietuvos užimantis regionas.

Rytų Aukštaitija – miškų, kalvų ir ežerų kraštas.

Vakarų Aukštaitijai būdingos lygumos.

Pagrindinis Aukštaitijos savitumas – ežerai.

Ilgiausias – Asvejos ežeras.

Giliausias – Tauragno ežeras.

Didžiausi ežerai – Drūkšiai ir Dysnai.

Daugiau nei 1 500 ežerų mėlynų akelių žiba Aukštaitijoje.

Didelę Aukštaitijos dalį užima miškai.

Čia ramius namus surado briedžiai,...

...elniai,...

...stirnos,...

...ir net lūšys

užsiliko.

O prieš 16 tūkst. metų atslinkęs ledynas tarsi liežuvis tysojo

Vakarų Aukštaitijos lygumose.

Ledynui tirpstant, į šias vietas vanduo sunešė žvyro, smėlio,

molingo dirvožemio sluoksnius.

Senoliai šias žemes vadino ąžuolų ir kviečių žemėmis.

Taip ir tapo Vakarų Aukštaitija labai derlingų žemių kraštu.

Aukštaičių etnografiniam savitumui įtakos turėjo kultūriniai

ryšiai su slavų tautomis.

Slavų įtakapastebima daugelyje sričių –

nuo gyvenamo būsto ir krosnies tipo...

...iki blynų populiarumo valstiečių mityboje.