Dr. Gintautas Cibulskas pristato Mokyklos valdymo efektyvumo tyrimą

Mokyklų tobulinimo centras

2.1.7. Mokyklos valdymo efektyvumo tyrimas

Šios grupės sudėtis:• Doc. dr. Gintautas Cibulskas (grupės vadovas), • Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (grupės narė,

ekspertė), • Marius Kruopas (grupės narys, teisininkas), • Rolandas Šišla (grupės narys, ekonomistas),• Doc. dr. Romas Prakapas (grupės narys,

ekspertas), • Alma Tamošaitytė (grupės narė, ekspertas), • Vitalija Dziuričienė (grupės narė, švietimo

specialistė).

Šios grupės konsultantai

• prof. Andrew Hargreaves • prof. Louise Stoll

Pagal techninę užduotį turėjo būti atlikta• ekonominių, vadybinių mokyklų valdymo aspektų

analizė; • mokyklos valdymą ir finansavimą grindžiančių

teisės aktų analizė; • konsultantų panaudojimo diegimo galimybių,

darbo nuomos ir kitų modelių diegimo galimybių analizė;

• taikytinos Lietuvos ir užsienio patirties pavyzdžių aprašymas;

• mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo didinimo galimybių apžvalga;

• rekomendacijos dėl valdymo efektyvumo didinimo.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai 2009 09-2010 07• Išanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumą

lyderystės vystymo galimybių mokykloje aspektu

• Išanalizuoti ir aprašyti ekonominius, vadybinius mokyklų valdymo aspektus

• Išanalizuoti mokyklos valdymą bei finansavimą grindžiančius teisės aktus

• Nustatyti konsultantų paslaugų nuomos (secondment) galimybes

• Aprašyti taikytinos Lietuvos ir užsienio patirties pavyzdžius vystant lyderystę mokyklos aplinkoje

• Išryškinti mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo didinimo galimybes lyderystės vystymo galimybių mokykloje aspektu

• Pateikti rekomendacijas dėl mokyklų valdymo efektyvumo lyderystės vystymo galimybių

• Veiklos rūšys buvo atliekamos pagal patvirtintą šios grupės veiklos planą.

Techninėje užduotyje buvo apibrėžta, kad ši grupė, siekdama tikslo savo veikloje, naudos šiuos metodus:• dokumentų analizę, • antrinių šaltinių apžvalgą, • pusiau struktūruotus interviu, • gerosios patirties analizės

klausimynus.

Tačiau projekto eigoje iškilo tokių klausimų, kuriuos išsiaiškinti tyrimui reikėjo panaudoti ir kitus metodus:• apklausą raštu, • ekspertų konsultacijas, • ekspertų grupės diskusijas.

Pirmas uždavinys: atskleisti ekonominius ir vadybinius mokyklų valdymo aspektus.

• Tyrimo metodai: dokumentų analizė ir mokyklų vadovų apklausa raštu.

Pagrindinės išvados.

• Analizuoti įstatymai, teisės aktai, poįstatyminiai aktai ekonominių vadybinių srityje palieka dvejopą įspūdį mokyklos valdymo efektyvumo ir lyderystės vystymo kontekste. Iš vienos pusės galima pastebėti, kad iniciatyvūs vadovai, mokytojai, gali rasti nišą lyderystės vystymui, tačiau, iš kitos pusės, yra sukurta daugybė reglamentų, nurodymų, įsakymų, kurie įspraudžia mokyklų vadovus ir mokytojus į pakankamai ankštus veiklos rėmus – t.y. būtina atitikti tam tikrus, apibrėžtus reglamentuose reikalavimus ir atlikti tam tikras apibrėžtas procedūras. Tokia „reglamentinė veikla“ stipriai riboja lyderystės vystymą.


• Mokyklos steigėjas turi didelę įtaką lyderystės mokykloje vystymui, kadangi jis steigia, reorganizuoja ir likviduoja švietimo įstaigas savivaldybėje, skiria mokyklos vadovą (vadinasi, jis gali pasirinkti vadovą, orientuotą į visuotiną, darnią mokyklos lyderystę, o gali rinktis ir pagal kitus kriterijus), pritaria mokyklos strateginiam planui, finansuoja, tvirtina mokyklos nuostatus, per vykdomąsias institucijas kontroliuoja įstaigų veiklą ir kt. Todėl ypač svarbus veiksnys mokyklos valdymo efektyvumui ir lyderystės vystymui yra steigėjo švietimo institucijų darbuotojų kompetencija.


• Šiuo metu esanti mokyklos valdymo struktūra yra nelanksti ir tik minimaliai sudaro prielaidas skirtingų švietimo subjektų lyderystei skirtinguose mokyklos lygmenyse pasireikšti. (Išimtis yra MSTP projekto eigoje sukurta ir 26 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įdiegta nauja valdymo struktūra). Tokioje struktūroje skirtingų švietimo subjektų lyderystės skirtinguose lygmenyse pasireiškimas nemaža dalimi priklauso nuo vadovo gerų norų.


• Įstatymai, teisės aktų, poįstatyminių aktų analizė ekonominių veiksnių srityje parodė tas pačias tendencijas, kaip ir vadybinių veiksnių analizė mokyklos valdymo efektyvumo ir lyderystės vystymo kontekste. Iš vienos pusės galima pastebėti, kad iniciatyvūs vadovai, mokytojai, gali rasti nišą lyderystės vystymui, tačiau yra sukurta ir daugybė reglamentų, nurodymų, įsakymų, kurie įspraudžia mokyklų vadovus ir mokytojus į pakankamai ankštus veiklos rėmus – t.y. būtina atitikti tam tikrus, apibrėžtus reglamentuose reikalavimus ir atlikti tam tikras apibrėžtas procedūras. Tokia „reglamentinė veikla“ stipriai riboja lyderystės vystymą.

Pirmas uždavinys: atskleisti ekonominius ir vadybinius mokyklų valdymo aspektus.

• Tyrimui pagal techninę užduotį buvo atirnktos 103 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos.

• Kiekvienoje mokykloje pagal iš anksto nustatytą tyrimo logiką buvo apkausiama po vieną tos mokyklos atstovą – mokyklos vadovą, o jam nesant – jo pavaduotoją ugdymui.

• Iš viso tyrime dalyvavo 103 respondentai

Pagrindinės išvados

• Respondentai mano, jog jų vadybinė kompetencija yra pakankamai aukšta ir jie galintys visiškai ar iš dalies efektyviai valdyti mokyklą.

• Vis dėlto pastebėta, jog sunkiausiai respondentams sekasi valdyti mokyklos finansus ir materialinius išteklius.

• Taip pat trūksta kompetencijos, susijusios su tyrimų programomis, jų kūrimu ir įgyvendinimu.

Pagrindinės išvados• Įvairiose, su mokyklos valdymo procesais susijusiose

srityse respondentai minėjo daug įvairių trukdžių, siekiant efektyvios mokyklos veiklos. Tačiau tik vienintelį, finansinių išteklių trūkumą, paminėjo didelė dalis respondentų.

• Kiti trukdžiai buvo minimi sąlyginai mažai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog mokyklos valdymo efektyvumas (tai pat ir mokyklos veiklos efektyvumas) yra siejamas su konkrečios mokyklos tikslais, jos aplinka, specifika.

• Todėl kiekviena mokykla, siekdama savo tikslų, turi savo efektyvumo kriterijus, taip pat pamato skirtingus trukdžius siekiant efektyvumo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, efektyvumo suvokimas yra neatsiejamas nuo skirtingų švietimo subjektų susitarimo.


• Buvo pastebėtas paradoksas, kad daugumoje mokyklos veiklos sričių respondentai nurodė tuos trukdžius, kurie slypi mokyklos vidinėje aplinkoje, t.y. netiesiogiai nurodė savo veiklos spragas.

• Tačiau, atsakydami į klausimą, ką reikėtų padaryti, kad mokyklų valdymas (taip pat ir veikla) būtų efektyvesnė, dauguma respondentų nurodė, kad visų pirma reikėtų orientuotis į tas sritis, kurios yra išorės švietimo subjektų valdymo srityje.

Efektyvaus ugdymo proceso trukdžiai

38

16

13

12

11

11

10

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Finansiniai trukdžiai, mažas atlyginimų dydis

Mažėjanti mokinių mokymosi motyvacija,sąmoningumo stoka

Mokinių skaičiaus mažėjimas

Per dažni pokyčiai, reformos; pastovumostoka

Bendravimo su mokinių tėvais stoka

Mokytojų kompetencija ir kvalifikacija

Biurokratizmas ir popierizmas

Efektyvaus personalo valdymo trukdžiai

21

10

8

7

6

4

4

3

3

0 5 10 15 20 25

Finansiniai trukdžiai, mažas atlyginimų dydis

Mokytojų kompetencija ir kvalifikacija

Mokytojų, specialistų trūkumas, personaloneatsinaujinimas

Mokyklos kaip organizacijos kultūra, mikroklimatas

Nepakankamas etatų, valandų dydis

Mokytojų motyvacija

Mokytojų skatinimo, motyvavimo tvarkų/sistemosnebuvimas

Esama įstatyminė bazė

Didelis mokytojų krūvis

Antras uždavinys: atkleisti švietimo teisinėje bazėje esančius trukdžius efektyviam mokyklos valdymui vystant lyderystę

• Pagrindinis metodas – dokumentų analizė.


• Daugiausia efektyvaus mokyklos valdymo ir lyderystės mokykloje prielaidų aptinkama LR švietimo įstatyme. Tiesa, šis dokumentas pateiktas pakankamai aptakiomis formuluotėmis, vėliau žemesniuose švietimo valdymo subjektų lygmenyse leidžia tiems subjektams arba pasinaudoti tomis galimybėmis, arba jų nematyti ir valdyti mokyklą reglamentuojant jos veiklą įvairiais reglamentais, procedūrų aprašais ir kt.


• Jei mokykla įdiegtų realų strateginį planavimą ir įgyvendintų realią visų mokykloje esančių planų dermę ir valdymą orientuotų ne į procedūras, bet į rezultatus, neišvengiamai atsirastų ne tik prielaidos efektyviam mokyklos valdymui, bet ir poreikis skirtinguose mokyklos valdymo lygmenyse skatinti lyderystę, kadangi be iniciatyvos, kūrybiškumo, pasekėjų būrimo, atsakomybės prisiėmimo sunku įsivaizduoti, kaip galima realiai realizuoti strateginius siekius.


• Išryškėjo atotrūkis tarp teorinėse koncepcijose nurodytų galimybių mokykloms plėtoti vadybinį potencialą per mokyklos įsitraukimą į valdymą, mokykloje dirbančių subjektų pareigines instrukcijas, mokyklos bendruomenės dalyvavimą sprendimų priėmime ir realiosios mokyklos šiandienos praktikos, kurioje visa galia sutelkta steigėjo ir mokyklos vadovo rankose bei sudaromos prielaidos valdymą realizuoti, remiantis funkciniu požiūriu bei reikalaujant vykdyti aukštesniojo pagal hierarchinį lygmenį nurodymus.

Trečias uždavinys: atkleisti konsultantų nuomos diegimo galimybes

• Pagrindiniai metodai:• mokslinės literatūros analizė, • antrinių duomenų analizė, • dokumentų analizė, • ekspertų focus grupės interviu

metodas.

Pagrindinės išvados• Mokyklose švietimo konsultantai

pagal šiuo metu galiojančią konsultanto sampratą galėtų veikti visose mokyklos veiklos srityse.

• Konsultantų poreikis kyla iš konkrečios mokyklos bei poreikio „iš apačios“.

• Galima teigti, kad šiuo metu Teisinė aplinka Lietuvoje nėra palanki darbo nuomos įgyvendinimui mokyklose.


• Konsultantų potencialas šiuo metu nėra visiškai panaudojamas todėl, kad konsultantų kompetencija ne visuomet atitinka konsultanto vardą.

• Mokyklos vadybos problemų sprendimui konsultantų paslaugos būtų naudingos, tačiau šis konsultantų potencialas nėra visiškai panaudojamas dėl konsultavimo tradicijų nebuvimo, teisinės bazės trūkumų, konsultantų infrastruktūros nebuvimo, konsultanto vardo sumenkinimo, požiūrio į konsultantų pasitelkimą mokyklos vadybos problemoms spręsti neigiamos konotacijos.


• Konsultantų paslaugos galėtų būti vienas iš labai svarbių veiksnių siekiant tvarios lyderystės mokykloje.

• Turėti reikiamą teisinę bazę.• Sudaryti prielaidas įgalinti darbuotojus konsultacinei

veiklai ir pasinaudoti konsultantų paslaugomis.• Pasirengti diegiant konsultantų nuomą taikyti trišales

sutartis.• Plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir diegti naują

bendradarbiavimo kultūrą, stiprinti darbuotojų profesines kompetencijas.

Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę

• Pagrindiniai metodai: • mokslinės literatūros analizė, • dokumentų analizė, • antrinių šaltinių apžvalga.

Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę Lyderystė neatsiejama nuo konkrečios šalies

Švietimo sistemos ir esamos socialinės bei ekonominės politikos istorinio diskurso prasme. Neįmanoma prasmingai taikyti kitoje šalyje veiksmingai ir efektyviai funkcionuojančio mokyklos lyderystės modelio, adaptuoti ir garantuoti jo sėkmę kitoje šalyje, nes valstybės statusas išsivystymo prasme turi didelės įtakos mokyklų lyderystei. Nėra vieno geriausio lyderystės modelio, kurį galima taikyti įvairiose mokyklose. Lyderystės stilius ir efektyvumas susiję su konkrečios šalies kultūra ir visuomenės vertybėmis, šalies socialiniais ir ekonominiais faktoriais.


Lyderystė yra kontekstuali: ji neatsiejama nuo mokyklos konteksto, todėl efektyvi lyderystė yra prielaida mokyklos efektyvumui, mokyklos tobulinimui, mokytojų lyderystei ir mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, vystymuisi. Lyderystės sėkmės prielaidos mokykloje yra bendruomenės savivalda, mokyklos bendruomenės problemų sprendimas, atvira diskusija ir pagarba multikultūriškumui, socialinis teisingumas ir demokratinė mokyklos aplinka, ugdymo vertybių diskursas ir mokytojų įgalinimas lyderystei, mokyklos vadovo savęs įgalinimas lyderystės plėtotei mokyklos bendruomenėje ir jo aktyvus dalyvavimas lyderių rengime mokyklai.


• MST projekte eksperimento metu 26 skirtingo tipo bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegta nauja valdymo struktūra, kurios latentinis sėkmės veiksnys yra lyderystės vystymas.

• MST projekto 26 mokyklose atliktas tyrimas atskleidė, kad minėtų modelių įdiegimas sudarė prielaidas ir paskatino, nors ir ne kryptingą, lyderystės vystymą. Tai leido teigti, kad lyderystės vystymo poreikis mokyklose yra ir priklauso nuo tinkamos mokyklos valdymo struktūros.


• Lietuvos mokyklose nepavyko aptikti oficialiai patvirtintų ir kryptingai įgyvendintų lyderystės modelių.


• Dviejų mokyklų tyrimo analizė atskleidė, kad mokytojų lyderystės potencialo realizavimo veiksnių svarba yra skirtinga. Tai leidžia teigti, jog kad kiekviena mokykla gali turėti skirtingą savo lyderystės vystymo modelį.

Penktas uždavinys: atkleisti mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo didinimo galimybes

• Pagrindiniai metodai: • mokslinės literatūros analizė, • antrinių šaltinių analizė, • ekspertų focus grupės interviu.


Lietuvos švietimo sistemoje nėra visiškai apibrėžta, kas yra laikoma mokyklų savarankiškumu (autonomiija).

Konceptualiuose švietimo dokumentuose yra minimas valdymo liberalizavimas, finansinis savarankiškumas, tačiau pasigendama aiškaus mokyklų savarankiškumo apsibrėžimo, kas kelia painiavą švietimo bendruomenės skirtingų švietimo subjektų lygmenyje, skirtingai traktuojant šią sąvoką.


Remiantis mokslinės literatūros analize ir ES valstybių patirtimi, galima teigti, kad mokyklų autonomija – tai teisė mokyklai savarankiškai tvarkytis tose srityse, kuriose ji gali tvarkytis geriau, siekiant bendrų sistemos tikslų.

Tai yra teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, ugdymo programas, spręsti kitus, su mokyklos veikla susijusius klausimus, taip pat yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės.


• Mokyklų autonomijos lygis ir priemonės, kuriomis jos yra siekiamos, ES valstybėse skiriasi, tačiau, remiantis ES valstybių patirtimi, galima teigti, kad:

• - mokyklų autonomija ES valstybėse yra labai skirtingo lygmens,

• - ES valstybių patirtis sako, kad mokyklų autonomija dar jokiu būdu negarantuoja mokyklų kokybės ir efektyvumo. Kai kuriose ES valstybėse, kuriose priimta, kad švietimas yra tikrai aukšto lygio (pvz., Vokietija, Prancūzija), mokyklos turi sąlyginai nedaug autonomiškumo.


• Nėra ir tikriausiai negali būti vienodo mokyklų autonomiškumo sėkmės modelio. Kiekviena šalis pagal savo specifinius siekius, kultūrines tradicijas, valdymo lygį ir daugybę kitų faktorių turi susikūrusios savo specifines mokyklų autonomiškumo sąlygas.


Mokyklų autonomiškumas tiesiogiai siejamas su mokyklų atsakomybe. Taip pat pastebimas mokyklų priežiūros kitimas didėjant mokyklų autonomijai.

Mokyklų priežiūra ima daugiau koncentruotis ne į procedūras, bet į rezultatus.

Mokyklų autonomiškumo ir atsakomybės kontekste vis didesnę reikšmę įgauna mokyklų savęs vertinimas.

Mokyklų autonomijos didėjimas skatina atsakomybės pasidalijimą už pasiektus rezultatus visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat ir visuose mokyklos organizacinės struktūros lygmenyse.


Galima išskirti tris lygmenis (nacionalinį, steigėjo bei mokyklos) ir pagrindines sritis, kuriose autonomiškumas mokykloje galėtų būti plėtojamas, sudarant šiuose lygmenyse tam tikras sąlygas: mokyklos veiklos organizavimo, ugdymo sritis, finansų valdymo sritis, žmogiškųjų išteklių valdymo sritis, ugdymo aprūpinimo sritis.


• Autonomija suteikia dideles galimybes, tačiau tam, kad mokyklos gebėtų pasinaudoti autonomiškumo teikiamomis galimybėmis, jos turi būti tam pasiruošusios. Visų pirma, turi būti tam pasirengę tie švietimo subjektai, kurie dalyvauja mokyklos valdyme ir jos veikloje – švietimo politikai (įvairaus lygmens), mokyklų vadovai, mokytojai, bendruomenės nariai.


Ekspertų apklausa atskleidė, kad ekspertai kaip vieną iš pagrindinių trukdžių mokyklų savarankiškumui nurodė visuose lygmenyse (ypač įstatyminėje bazėje) norą unifikuoti veiklą, o vėliau to unifikavimo pagrindu kontroliuoti mokyklų veiklą. Taip pat kaip labai svarbus aspektas buvo paminėtas ir iškreiptas esminis moksleivio krepšelio principas.

Pagrindinės išvados Galima konstatuoti, kad mokyklos autonomijos

suteikimui didžiausią įtaką turi teisinė bazė, t.y. nacionalinis, taip pat steigėjo lygmuo.

Sukūrus pakankamas prielaidas teisinėje bazėje minėtose srityse, mokyklos tiesiog neturėtų kitos išeities, kaip imtis savarankiškai tvarkytis, atsakydamos už tos veiklos rezultatus.

Esant dabartiniam mokyklų tinklui ir demografinėms tendencijoms, neišvengiamai dalis mokyklų, kurios nesugebės autonomiškai tvarkyti savo veiklą bei būti sėkmingomis, teks perorientuoti savo veiklą, o kai kurioms ir reorganizuotis, ar iš vis bus likviduojamos.


Tokios realijos yra neišvengiamos. Be abejo, visiška mokyklų autonomija

suteikia galimybę tokioms nesėkmingoms mokykloms taip pat išgyventi, tačiau tada dalį jų finansavimo turėtų priimti pati bendruomenė.

Tai ir yra pagrindinė autonomiškumo idėja – suteikiama laisvė veikti, tačiau laisvė veikti yra neatsiejama nuo atsakomybės už pasiektus rezultatus.


Mokyklų autonomija negali būti nustatoma vienašališkai.

Autonomijos pagrindas yra susitarimai tarp skirtingų švietimo subjektų – susitarimai, kuriose srityse tikslinga yra suteikti autonomiją, susitarimai dėl rezultatų, susitarimai dėl priežiūros ir kontrolės mechanizmų, susitarimai dėl atsakomybės sričių ir įsipareigojimų laikymosi.

Tačiau reikia pažymėti ir dar vieną svarbų autonomijos principą – mokyklos turi būti pasirengusios autonomiškai tvarkytis.

Rekomendacijos švietimo politikams

• Tyrimo metu buvo konstatuota, kad švietimo bendruomenėje nelabai suprantama, kas yra gera mokykla skirtingų švietimo subjektų požiūriu. Todėl, konsultuojantis su švietimo bendruomene ir jai pritariant, yra būtina apibrėžti „Geros mokyklos“ sampratą ir teisiniuose dokumentuose deklaruoti, kad nacionaliniu lygmeniu yra skatinamas tokios mokyklos kūrimas (siekimas, vystymas).

Rekomendacijos švietimo politikams• Tyrimo metu išaiškėjo, kad švietimo

bendruomenėje skirtingi švietimo subjektai skirtingoje aplinkoje skirtingai traktuoja efektyvumo, valdymo efektyvumo, mokyklos veiklos efektyvumo sampratas. Todėl yra būtina apibrėžti, koks mokyklos valdymas ir kokia mokyklos veikla yra laikytina efektyvi, dėl efektyvumo kriterijų ir jų matavimo sutariant su švietimo bendruomene.

Rekomendacijos švietimo politikams• Konstatuota, kad šiuo metu esantys

švietimo tikslai yra daliai mokyklų bendruomenės narių svetimi, dauguma jų net nežino.

• Todėl yra tikslinga kartu su švietimo bendruomene ir jai pritariant suformuluoti aiškius Lietuvos švietimo tikslus, kurie būtų švietimo bendruomenei savastimi.

Rekomendacijos švietimo politikams• Konceptualiuose švietimo dokumentuose yra

akcentuojamas mokyklų savarankiškumas, tačiau švietimo bendruomenėje šis terminas kelia daug painiavos – vieni tai tapatina su finansiniu savarankiškumu, kiti - su vadovo savarankiškumu ir t.t..

• Būtina apibrėžti, kas laikytina mokyklų savarankiškumu (autonomija) ir tuomet Švietimo strategijoje numatyti priemones, kaip bus siekiama šio savarankiškumo įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.


• Konstatuota, kad šiuo metu švietimo sistemoje įvairiose jos lygmenyse vyrauja priežiūra, orientuota į reglamentų laikymąsi, procedūrų atlikimą ir pagal jas dokumentų sutvarkymą.

• Tai neskatina mokyklų veikti efektyviai, todėl rekomenduojama švietimo priežiūros teisinę bazę perorientuoti rezultatų priežiūrą, bet ne į reglamentų laikymosi priežiūrą.


• Konstatuota, kad priežiūros specialistų kompetencija leidžia jiems atlikti veiklą tik pagal jų nusistatytus modelius, kurie orientuoti į reglamentus. Todėl yra būtina perorientuoti priežiūros specialistų kompetencijos vystymą į rezultatų priežiūrą.


• Švietimo sistemoje dėl augančios konsultacinio ir ekspertinio darbo apimties (mokyklų ugdymo programų akreditavimas, išorinis mokyklų vertinimas, ekspertinis vadovėlių, programų vertinimas, parengtų konsultantų (vidaus audito ir kt.) darbas ir kt.) kyla problemų konsultantus, ekspertus pasitelkiančioms ir juos papildomoms užduotims atlikti samdančioms, savo darbuotojus iš darbo išleidžiančioms institucijoms (apmokėjimas už papildomą darbą, pavadavimas, socialinės garantijos ir kt.). Todėl būtina sukurti Lietuvoje teisinę aplinką, palankią darbo nuomos („secondmento“) įgyvendinimui mokyklose.

Rekomendacijos švietimo politikams• Buvo konstatuota, kad šiuo metu

švietimo sistemoje yra oficialiai pripažįstami švietimo konsultantai tie asmenys, kurie turi konsultanto pažymėjimus, tačiau mokyklų bendruomenės kartais skeptiškai vertina tokių konsultantų darbą. Šiame kontekste tikslinga liberalizuoti švietimo konsultavimo paslaugų rinką, suteikiant mokykloms pačioms pasirinkti jiems tinkamus konsultantus.

Rekomendacijos švietimo politikams• Konstatuota, kad šiuo metu mokyklose

yra labai ribotos karjeros galimybės, todėl yra būtina įteisinti įvairias karjeros mokykloje galimybes (vertikalios, horizontalios, profesinės, asmeninės ir t.t.).

• Etatinio apmokėjimo nebuvimas stipriai riboja mokyklų valdymo efektyvumą, todėl rekomenduojama įvesti etatinį darbo apmokėjimą.

Rekomendacijos švietimo politikams• Šiuo metu mokyklose veikla

organizuojama ir valdoma pagal hierarchinį struktūros modelį. Tačiau mokyklų unikalumas reikalauja, kad joms būtų sudarytos sąlygos pačioms kurti savo specifinius valdymo bei organizacinės struktūros modelius. Todėl teisinėje bazėje yra tikslinga sudaryti sąlygas mokyklos organizacinių ir valdymo struktūrų įvairovei.


• Mokyklos higienos normų unifikavimas nėra tikslingas. Kiekviena mokykla veikia tam tikroje aplinkoje (miesto, kaimo ir t.t.).

• Todėl tikslinga yra sudaryti sąlygas teisinėje bazėje mokyklų bendruomenėms kartu su specialistais nustatyti individualias kiekvienai mokyklai higienos normas.


• Konstatuota, kad mokyklų bendruomenės šiuo metu turi minimaliai įtakos mokyklų vadovų skyrimui. Tikslinga teisinėje bazėje sudaryti prielaidas mokyklų bendruomenėms daryti didesnę įtaką mokyklų vadovų skyrimui.

Rekomendacijos švietimo politikams• Supaprastinti šiuo metu mokyklų

veiklos autonomiškumą ribojančius reglamentus orientuojantis ne į procedūras, bet į rezultatus.

• Konstatuota, kad šiuo metu moksleivio krepšelio logika nuo pradinės idėjos yra stipriai atitolusi. Todėl rekomenduojama peržiūrėti teisės aktus ir sudaryti sąlygas realiam moksleivio krepšelio funkcionavimui.

Rekomendacijos švietimo politikams• Lyderystės mokykloje teisinis

reglamentavimas ir sertifikavimas šiuo metu yra problematiškas, kadangi dar nėra apibrėžti ir validuoti lyderystės vystymo mokykloje modeliai.

• Todėl lyderystė mokyklose vyksta spontaniškai ir tai nėra kryptinga veikla.

Education

Dr. Gintautas Cibulskas pristato Mokyklos valdymo efektyvumo tyrimą