© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga Nerijus Mačiulis

Swedbank vyriausiais ekonomistas

© Swedbank

Euro zonoje baigėsi pusantrų metų trukusi recesija

Realus BVP augimas (%) ir PMI

30

35

40

45

50

55

60

65

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

Euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) BVP (dešinė skalė)

Šaltinis: Reuters Ecowin

© Swedbank

Euro zonos augimo veiksniai ir rizikos šaltiniai

• Euro zonos augimui prielaidas sudaro keturi pagrindiniai

veiksniai:

– Išaugusios įmonių ir gyventojų santaupos, sumažėję jų finansiniai

įsipareigojimai bei gerėjantys lūkesčiai – visa tai sukurs stipresnę vidaus

paklausą, kurios ženklus pradedame matyti jau dabar

– Padidėjęs įmonių konkurencingumas – sumažėjusios darbo sąnaudos ir

padidintas veiklos efektyvumas lėmė rekordinį einamosios sąskaitos

perteklių (2,5 proc. BVP), net pietinės Europos valstybės panaikino 10

proc. siekusį einamosios sąskaitos deficitą

– Didžiausia ir skausmingiausia fiskalinė konsolidacija – praeityje

– Monetarinė politika išliks skatinančioji

• Pagrindinis rizikos šaltinis pasaulio ekonomikoje – Kinija

© Swedbank

Pagrindinis rizikos šaltinis – besivystančios rinkos;

nerimas dėl Rusijos ekonomikos – nepagrįstas

Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės (metinis pokytis proc.)

2011 2012 2015p

JAV 1.8 2.8 1.8 (1.8) 2.9 (2.6) 3.0

EZ šalys 1.5 -0.5 -0.5 (-0.6) 1.2 (1.0) 1.8

Vokietija 3.1 0.9 0.4 (0.6) 1.9 (1.9) 2.0

Prancūzija 2.0 0.0 -0.1 (-0.8) 0.9 (0.5) 2.0

Italija 0.5 -2.4 -1.9 (-1.5) 0.6 (0.5) 1.5

Ispanija 0.4 -1.4 -1.4 (-1.8) 0.7 (0.5) 1.8

Suomija 2.7 -0.8 -0.6 (0.7) 1.0 (1.8) 1.8

JK 1.2 0.1 1.2 (0.8) 2.0 (1.8) 2.7

Norvegija 2.6 3.3 1.8 (2.1) 2.0 (2.3) 2.0

Danija 1.1 -0.4 0.3 (1.0) 1.6 (1.5) 1.9

Japonija -0.5 1.9 1.7 (1.3) 1.2 (1.6) 1.0

Kinija 9.2 7.8 7.4 (8.3) 7.3 (8.0) 7.1

Indija 6.2 5.0 6.0 (6.4) 6.5 (6.8) 6.7

Brazijija 2.7 0.9 2.7 (3.5) 3.9 (4.0) 4.1

Rusija 4.3 3.7 1.3 (3.3) 3.2 (4.0) 3.0

Pasaulis (PPP 2/)

3.9 3.1 2.9 (3.1) 3.6 (3.7) 3.8

Pasulis (US$) 2.9 2.6 2.3 (2.4) 3.0 (3.0) 3.4

1/ Balandžio prognozės skliausteliuose; šios šalys reprezentuoja 70% pasaulio ekonomikos

2/ Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis Šaltiniai: Statistikos depatamentai ir Swedbank.

2013p 2014p

© Swedbank

10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, %

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank

Vas

10

Rgp Lap

11

Vas Geg Rgp Lap

12

Vas Geg Rgp Lap

13

Vas Geg Rgp Lap

Pro

ce

nta

i

0

4

8

12

16

20

24

28

32

36 Graikija Portugalija Airija Italija Ispanija Vokietija Prancūzija

Portugalijos gelbėjimas

Pirmasis Graikijos gelbėjimas

Airijos gelbėjimas

Trečiasis (ir paskutinis) Graikijos gelbėjimas - 2014 metais

ECB įsipareigojimas pirkti VVP antrinėje rinkoje

Antrasis Graikijos gelbėjimas

© Swedbank

Prognozuojame, kad bazinės palūkanų normos pradės

didėti 2015 metų viduryje

Bazinės palūkanų normos

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 150

1

2

3

4

5

6

7

8

Pro

ce

nta

i

0

1

2

3

4

5

6

7

8

JK

Euro zona

Švedija

Australija

JAV

© Swedbank

ECB iki šiol prisiėmė tik “gaisrininko” vaidmenį Centrinių bankų turtas

Šaltinis: Reuters EcoWin

08 09 10 11 12 13 14

GB

P, (b

illio

ns)

0

25

50

75

100

125

150

175

200

225

250

275

300

325

350

375

400

425

EU

R, U

SD

, S

EK

(th

ousa

nd b

illio

ns)

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

Europos Centrinis Bankas, EUR

Riksbank, SEK

Anglijos Centrinis Bankas, GBP (dešinė skalė) Federalinių rezervų

sistema, USD

?

© Swedbank

Ekonomikos augimas nelėtės, tačiau didžiausią įtaką jam

turės nebe eksportas

BVP augimo sudėtinės dalys, pp

5,9

3,7 4,0 4,04,5

-4

-2

0

2

4

6

8

2011 2012 2013p 2014p 2015p

Gry nasis

eksportas

Atsargų

f ormav imas

Inv esticijos

(išsk.

atsargas)

Vy riausy bės

v artojimas

Namų ūkių

v artojimas

BVP augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Swedbank

© Swedbank

Eksporto augimą lėmė ne tik rekordinis javų derlius ir

žema palyginamoji bazė

9,2

25,1

-25,3

29,9

27,5

15,8 14,3

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 6M

Įtaka nominaliam eksporto augimui, pp

Lietuviškos kilmės prekės

Nelietuviškos kilmės prekės

Paslaugos

Metinis eksporto augimas, %

Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Swedbank

Prekių ir paslaugų eksporto augimas 2014 metais sulėtės iki 7 proc., 2015 metais – iki 6 proc.

© Swedbank

Atsigaunanti darbo rinka, mažėjanti infliacija ir

gerėjantys lūkesčiai signalizuoja apie sparčiau

augsiantį namų ūkių vartojimą

Metinis mažmeninės prekybos ir

apdirbamosios gamybos augimas

5,1%

10,4%

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Mažmeninė preky ba (išsk. transporto priemones)

Apdirbamoji gamy ba

Apdirbamoji gamy ba (išsk. raf inuotus naf tos produktus)

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, žemos palūkanų

normos, palankios kreditavimo sąlygos, atsigaunančios eksporto

rinkos ir gerėjantys lūkesčiai teigiamai veiks investicijų augimą

Materialinės investicijos, % BVP

13.8%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

2008 2009 2010 2011 2012 2013

-60%

-40%

-20%

0%

20%

40%

60%

Kitos, % BVP

Įrenginių, mašinų, transporto priemonių

įsigijimas, % BVP

Pastatų statyba ir rekonstravimas, %

BVP

Materialinės investicijos, % BVP

Materialinių investicijų metinis augimas

(deš.sk.)

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Laisvų darbo vietų skaičius – istorinėse aukštumose

Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos

10%

11%

12%

13%

14%

15%

16%

17%

2010 2011* 2012* 2013.01

0

5

10

15

20

25

30

35

Registruotas nedarbas, % Laisv ų darbo v ietų skaičius, tūskt.

* darbingo amžiaus gyventojų skaičius pakeistas pagal surašymo duomenis

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

© Swedbank

17,8

15,3

13,211,5

9,58,5

-3,3

2,93,8 4,5 4,8 6,0

-4,3-1,3

0,5

2,8 2,8 3,0

-5

0

5

10

15

20

2010 2011 2012 2013p 2014p 2015p

Darbo rinka

Nedarbo lygis

Nominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimas

Realus neto (po mokesčių) atlyginimų augimas

Pridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Swedbank

Realaus neto darbo užmokesčio augimui įtakos turės

NPD didinimas, 2015 metais išryškės struktūrinio

nedarbo problema

• Vis mažesnė gyventojų dalis yra neaktyvūs darbo rinkoje – 15-64 metų amžiaus gyventojų aktyvumo lygis antrąjį

šių metų ketvirtį padidėjo iki 72,4 proc. – aukščiausio lygio po nepriklausomybės atkūrimo.

• Socialinių pašalpų mažinimas ilgalaikiams bedarbiams “gydys” darbo rinką – didins gyventojų aktyvumą.

© Swedbank

2015 metais realus darbo užmokestis dar

nesugrįš į 2008 metų lygį

Neto darbo užmokestis

100.0

92.9

88.887.7

88.1

90.5

93.1

95.9

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p 2015p

80

82

84

86

88

90

92

94

96

98

100

102

Neto (po mokesčių) darbo užmokestis

Realaus darbo užmokesčio indeksas (2008=100)

Source: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Vidutinis NPD prieš krizę buvusį lygį pasieks

2015 metais

Vidutinis pritaikytas NPD, litai per mėnesį

303 303 303 303

334 334

263276

265249

236

307

338

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013* 2014* 2015*

Šaltinis: Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Infliacija – mažesnė nei prognozuota

Vidutinės metinės infliacijos sudėtinės dalys (p.p.)

3.7

5.7

10.9

4.5

1.3

4.13.1

1.5

2.53.0

-2

0

2

4

6

8

10

12

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p

Maistas Transportas

Komunalinės paslaugos Kiti

Metinė infliacija (%)

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Infliacijos mažėjimą lėmė išorinės tendencijos,

palanki situacija žaliavų rinkose išliks

Žaliavų kainos

99102

70

80

90

100

110

120

130

140

2010 2011 2012 2013 2014f 2015f

Naf ta (Brent), JAV doleriaiMetalai, indeksas (2010=100)Maistas, indeksas (2010=100)

Šaltinis: HWWI, Swedbank

© Swedbank

Gyventojų indėlių struktūra rodo gerėjančius

lūkesčius ir didėsiantį vartojimą

Indėlių struktūra ir vartotojų pasitikėjimas

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

2005

01

2005

07

2006

01

2006

07

2007

01

2007

07

2008

01

2008

07

2009

01

2009

07

2010

01

2010

07

2011

01

2011

07

2012

01

2012

07

2013

01

0

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

Indėliai einamosiose sąskaitoje, % visų indėlių Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (dešnė skalė)

Šaltinis: LBA, SD, Sw edbank

© Swedbank

Lūkesčiai gerėjo visus metus, šiek tiek suprastėjo liepą

Ekonominių vertinimų rodiklis

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

2011 2012 2013

Ekonom.vertinimų rodiklis Pramonės (40%)Statybos (5%) Prekybos (5%)Paslaugų (30%) Vartotojų (20%)

Šaltinis: SD

© Swedbank

Paskolų portfelio metinis augimas

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

2010 2011 2012 2013

Vidaus kreditas Nefinansinėms įmonėms Namų ūkiams

Šaltinis: Lietuv os Bankas

Ekonomikos augimas vis dar pasiektas gyventojams

mažinant savo finansinius įsipareigojimus

© Swedbank

Valstybės biudžeto pajamos 2013 m. 7 mėn., mln. LTL

115.695.3

102.094.3

99.5

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Biudžetas (be

ES paramos)

PVM GPM Akcizai Pelno mokestis

80

100

120

140

160

180

200

220

2013 m. faktas 2013 m. planas

2012 m. faktas Plano vykdymas (deš.sk.)

Šaltinis: Finansų ministerija

Biudžeto deficitas sumažės nuo 2,7 proc. BVP

šiemet iki 0,7 proc. BVP 2015 metais

• Pirmąjį šių metų pusmetį centrinės valdžios deficitas sudarė 1,5 proc. BVP (2012 metų I pusm. – 2,4 proc.)

© Swedbank

Konkurencingumą didinančių reformų tempas

- nepakankamas

• Cigarečių kontrabanda nemažėja – trys ketvirtadaliai kontrabandinių cigarečių atvežamos

iš Baltarusijos. Sugriežtinta banderolių kontrolė – problemos sprendimo imitacija, nes

banderolės nėra padirbinėjamos; kontrabandos jos nesumažins.

• Valstybės valdomų įmonių reforma – aklavietėje. Nepriklausomos valdybos neskiriamos,

finansiniai tiksliai nekeliami

• Kai kurios darbo kodekso nuostatos slopina darbo vietų kūrimą ir įmonių konkurencingumą

• Tęsti mokesčių reformą – mažinti PVM lengvatų skaičių, didinti NPD, įvesti “Sodros” įmokų

lubas

Nelegaliai surūkomų cigarečių dalis Lietuvoje, %

12.6

21.3

41.543.0

34.6

30.829.3

35.4

29.6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2 2012Q4 2013Q2

Šaltinis: Nielsen tuščių pakelių ty rimas

© Swedbank

Ačiū!

Ekonomikos apžvalgų prenumerata:

www.swedbank-research.com

© Swedbank

Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pramonėje

30

35

40

45

50

55

60

65

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Kinija Euro zona Vokietija Rusija JAV

Šaltinis: Markit

Pramonės įmonės mato teigiamas tendencijas