Energijos bankas

ENERGIJOS BANKAS: KAIP VALDYTI 4 RŪŠIŲ ENERGIJĄ, MIEGOTI 4 VAL. IR ATLIKTI DAUG DARBŲ Algirdas Karalius

2012© Algirdas Karalius www.infobusiness.lt 1

ALGIRDAS KARALIUS

ENERGIJOS

BANKAS: KAIP

VALDYTI 4 RŪŠIŲ

ENERGIJĄ, MIEGOTI

4 VAL. IR ATLIKTI

DAUG DARBŲ



TURINYS:

Energija....................................................................................3

Bazinė energija.....................................................................5

Stresas, stresogenas, distresas, eustresas.................9

Energetinė matrica............................................................11

Optimali resursinė būsena.............................................16

Pagrindiniai energijos valdymo principai...............18

Fizinė energija.....................................................................20

Emocinė energija................................................................28

Protinė energija...................................................................30

Dvasinė energija..................................................................33

Energijos rezervai..............................................................36

Energijos valdymo ritualai.............................................44

Kiek laiko reikėtų miegoti?............................................57

Srautas arba FLOW: visiškai pasinerk į veiklą.…..62

Pigmaliono efektas............................................................73

Didžioji Anthonio Robbinso paslaptis......................82



ENERGIJA

Kaip Jūs manote, kas yra energija? Parašykite savo

apibrėžimą:

____________________________________________________________

____________________________________________________________

___________________________________________________________.

Ar tai greiti veiksmai? Gal tai varomoji jėga? O gal

Einšteino sugalvota sąvoka?

Mano apibrėžimas skamba taip:

Jeigu turi potencialo atlikti kokį nors darbą,

vadinasi, esi žmogus, turintis energijos. Jei negali

padaryti kokio nors darbo – esi žmogus be

energijos.

Mes nekalbėsime apie kažin kokią ekstrasensorinę

energiją, nekalbėsime apie čiakras ar kosminę

energiją. Kalbėsime apie tokią, kuri reikalinga

žmogui atlikti kokį nors darbą.

Energija – galimybė ar gebėjimas

atlikti kokį nors darbą.



Sutiksite ar ne, tačiau faktas tas, jog bet kuriam

darbui atlikti mums reikia energijos. Teisingai? Ir

kuo daugiau žmogus jos turi, tuo daugiau darbų jis

gali atlikti. Kitas klausimas – ar tie darbai tinkami,

ar ne. Tačiau faktas lieka faktu – norėdami dirbti,

turite turėti energijos.

Antroji tiesa skamba taip:

Tai yra ne laiko planavimas, ne jo valdymas, ne kitos

gudrybės, bet būtent energijos valdymas lemia Jūsų

efektyvumą ir sėkmę. Jeigu mokate valdyti savo

energiją, turite sukaupę jos perteklių, tikrai

būsite labai sėkmingi ir galingi.

Ir atvirkščiai – įsivaizduokite, kad dirbdami po

dviejų valandų suplanavote penkių minučių

pertraukėlę. Tačiau jau po pirmos valandos dingsta

energija. Jokios laiko valdymo gudrybės ir jokie

planai nebeturi reikšmės, jeigu neturite energijos.

Kitas variantas – jeigu turite energijos, dirbate

greitai, smagiai, su šypsena. Tada nereikalingas net

ir laiko planavimas. Taigi kalbėsimės apie tą

energiją, kurią galime panaudoti kasdien tam, kad

atliktume darbus.

Efektyvumas labiausiai

priklauso nuo energijos kiekio.



Svarbus dalykas, kurį turime apsibrėžti – yra

keturios energijos rūšys:

1. Dvasinė.

2. Emocinė.

3. Protinė.

4. Fizinė.

BAZINĖ ENERGIJA

Kuri yra svarbiausia, bazinė, be kurios visos kitos

energijos praranda vertę?

Esminė yra fizinė energija. Pavyzdžiui, jeigu Jums

skauda pilvą, Jūs fiziškai negalite atlikti jokių darbų,

ir kiti dalykai – dvasiniai ar emociniai – Jums tikrai

nerūpi.

Tačiau sutikite, kad nors šios keturios energijos

rūšys yra labai skirtingos, tačiau priklauso viena

nuo kitos. Kai esame geros nuotaikos, geriau

jaučiamės fiziškai, kai esame blaivaus proto,

lengviau susitvarkyti ir su teigiamomis į širdį

ateinančiomis emocijomis. O kai dvasiškai

turtėjame ir augame, lengviau prižiūrėti savo fizinį

kūną ir t. t.

Taigi išsiaiškinome, kad energija yra ne kas kitas,

kaip galimybė atlikti tam tikrą darbą, kad yra



keturios jos rūšys, ir apsitarėme, kad bazinė (nuo

kurios ir pradėsime) yra fizinė energija.

ENERGIJOS BALANSAS

Kad energiją galėtume valdyti, reikia suvokti tokį

dalyką, kaip energijos balansas. Su energija, kaip ir

su maistu ar pinigais yra atliekami du veiksmai:

1. Energija ateina, ją iš kažkur reikia pasiimti.

2. Ji yra išnaudojama.

Jeigu pažiūrėtume į save, 99,9 proc. visų problemų

kyla dėl energijos balanso trūkumo. Ką tai reiškia?

Įsivaizduokite, kad Jums reikia atlikti kokį nors

darbą – Jūs užsibrėžiate tikslą, kad šiandien

bėgiosite. Staiga, dėl to, kad vakar ir šiandien

tinkamai nepavalgėte, neišsimiegojote dingsta visi

šansai eiti pabėgioti. Jūs paprasčiausiai negavote

pakankamai energijos, kad galėtumėte ją išnaudoti.

Taigi viena bėda – kai negauname pakankamai

energijos. Teisingai?

Antras variantas – kai per Kūčias ar Šv. Kalėdas

prisivalgome, pilvas išsipučia, energijos, atrodo,

būtų begalė, tačiau perkrauname savo

akumuliatorių. Tai yra kitas kraštutinumas. Jeigu



vienu atveju buvo energijos nepriteklius, tai šiuo

atveju yra jos perteklius.

Taigi antra bėda – kai gauname per daug

energijos.

Trečia problema mūsų gyvenime susijusi su tuo, kad

galime per daug jos išeikvoti. Pavyzdžiui, kai

šeimoje ginčyjamės, baramės ir tai tęsiasi labai ilgai.

Esame išsunkiami ir, nepriklausomai nuo to, kiek

valgome ar kiek miegame, jaučiamės išsekinti.

Taigi trečia bėda – kai gyvenimas iš mūsų per

daug reikalauja energijos.

O kokia yra ketvirta, svarbiausia, ir, turbūt,

paslaptingiausia problemų grupė, susijusi su

energija?

Kai mes jos nenaudojame arba naudojame

nepakankamą kiekį.

Įsivaizduokite, kad žmogus dirba fantastišką darbą,

kuriame per paskutinius penkiasdešimt metų

niekas nesikeitė. Gauna pakankamai gerą

atlyginimą, darbe viskas suplanuota, nejaučia jokio

streso. Gyvenimas taip pat yra suplanuotas. Atrodo,

kas jis galėtų būti laimingas, taip? Tačiau laikui

bėgant, jis priauga svorio, o jo akyse matomas

liūdesys. Kodėl? Todėl, kad išnaudoja



nepakankamai energijos, negauna pakankamai

streso tam, kad ją galėtų ją išeikvoti.

Taigi visas menas mūsų gyvenime yra išlaikyti

balansą, t. y. pakankamą energijos kiekį gauti ir

pakankamą jos kiekį išnaudoti. O jeigu jos

gauname pakankamai, tačiau neišnaudojame, ji

egzistuoja veltui, mes senstame ir mirštame žymiai

anksčiau.

EKSPERIMENTAS SU ŽIURKĖMIS

Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Manau, žmonėms

jie irgi tiktų. Buvo pastatyti du dideli narvai.

Viename buvo pridėta daug maisto, kurio užtenko

visoms ir visada, puikios sąlygos, buvo leidžiama

miegoti kiek nori, niekas netrukdė, buvo net

įjungtas televizorius. O antrame narve – mažai

vietos, žiurkės badavo, viena kitą rijo, jas kamavo

nuolatinė baimė žūti. Kaip Jums atrodo, kokie

rezultatai išryškėjo praėjus tam tikram laikui?

Kad ir kaip būtų keista, žiūrkės, kurios nejautė jokio

streso ir gyveno tokį gyvenimą, apie kurį visuomet

svajojame, sustambėjo, nustojo daugintis ir gyveno

dvigubai trumpiau nei tos, kurios gyveno „šunišką“

gyvenimą.

Taigi vienas iš didžiausių paradoksų, susijusių su

energija yra tas, kad jeigu viskas yra per daug

gerai, iš principo, yra per daug blogai.



STRESAS, STRESOGENAS, DISTRESAS,

EUSTRESAS

Iš pradžių mes kalbėsime apie bendrus principus.

Svarbu aptarti tris terminus. Pirmas yra stresas.

Jis yra pagrindinis mūsų energijos eikvotojas.

Stresas gali būti fizinis, emocinis, dvasinis ar

intelektualus. Bet kas gi jis yra?

99 proc. žmonių mūsų planetoje nežino, kas yra

stresas, nors kalbėdami jį vartoja vos ne kasdien.

Gyvenimas yra Jūsų reakcija į išorinius ir vidinius

dirgiklius. Kol mes gyvename, tol jaučiame stresą.

Jis, nežinau kodėl, aptariamas kaip neigiamas

reiškinys, bet, iš principo, mes be streso negalime.

Vėl prisiminkime bandymą su žiurkėmis.

Mes labai dažnai painiojame terminus. Stresas yra

reakcija, o tai, ką vadiname stresu, yra

stresogenas. Tai yra tas stimulas, kuris sukelia

Stresas yra ne kas kita, kaip

reakcija į dirgiklius.



mūsų reakciją. Visi tokie dalykai, kaip blogos

žinios, krizės, didelis alkoholio kiekis, rūkymas –

visa tai yra stresogenai. O tai, kaip į juos

reaguojame, vadinama stresu.

Kad būtų aiškiau, reikia aptarti dar du terminus –

distresą ir eustresą.

Distresas – neigiamas stresas. Tai tokia reakcija,

kuri mus išvargina, laikui bėgant sukelia chronines

ligas. Žmonės labai dažnai jį painioja su stresu.

Sako: „O, aš stresuoju.“ Teisingiau būtų sakyti, kad

jie distresuoja.

Šiandien mokysimės bet kokį stresogeną paversti

eustresu. Eustresas – teigiama reakcija,

mobilizuojanti mūsų organizmą, kuri degina

sukauptą energiją. Gebėjimas bet kokį pasaulio

dirgiklį paversti eustresu yra meistriškumas.

Žiūrėkite, kaip daug mes jau žinome – kas yra

stresas (kad tai reakcija į dirgiklius, aplinką).

Nestresuoja tik lavonai. Tačiau kaip mes

reaguojame, priklauso nuo tik mūsų. Yra du būdai,

kaip galime reaguoti:

1. distresuoti – reaguoti negatyviai.

2. eustresuoti – reaguoti pozityviai.



ENERGETINĖ MATRICA

Dabar siūlau nusipiešti energetinę matricą.

Piešiame kryžių – dvi linijas. Vieną iš viršaus į

apačią, kitą iš dešinės į kairę. Viršuje parašykite

„Aukštas intensyvumas“, o apačioje „Žemas

inensyvumas“. Kairėje – „Neigiamas krūvis“,

dešinėje – „Teigiamas krūvis“. Viskas atrodo štai

taip:

Aukštas intensyvumas

Neigiamas krūvis Teigiamas krūvis

Žemas intensyvumas

Energiją turėsime paskirstyti pagal du požymius:

1. pagal teigiamą arba neigiamą krūvį.

2. pagal intensyvumą. Nuo minimalaus intensyvumo

iki maksimalaus.



NEIGIAMAS KRŪVIS

Dabar kairiajame viršutiniame kvadrate užrašykite

savo reakciją – kaip Jūs emocionaliai reaguojate į

dirgiklius, kurie yra aukšto intensyvumo, tačiau turi

neigiamą krūvį. Visų pirma, kai mes susiduriame su

tokio tipo energija, labai pykstame.

Taigi pirma reakcija yra pyktis. Antras būdas,

kuriuo reaguojame į aukšto intensyvumo negatyvų

krūvį – baimė. Šiek tiek mažiau intensyvumo turi

nerimas. Tai irgi neigiama reakcija.

Kitas būdas, besiformuojantis, kai ilgą laiką

jaučiame intensyvų stresą, yra neurotizavimas. T.

y. kai mes būname tarsi neurotikai – nuolat zyziame

ir esame viskuo nepatenkinti.

O dar žemiau aprašykime jausmą, kai nešiojamės

užslėptą pyktį, t. y. kai nesame agresyvūs, tačiau

pykstame ant žmonių, jiems pavydime. Toks

jausmas turi negatyvų atspalvį. Atrodo, kad jo

nereiškiate, bet aiškiai viduje jį jaučiate. Daug

lietuvių viduje jį jaučia, kai mato, kad kaimynas turi

geresnį namą ar prabangesnių daiktų.

Taigi energija, pasirodo, yra ne šiaip sau energija,

bet ir galinti nešti intensyvų negatyvumą arba

pozityvumą, ir mes į tai reaguojame atitinkamu

būdu.



Dabar žvilgterkime į tai, kaip mūsų smegenys ir

širdis reaguoja, kai susiduriame su negatyvia, tačiau

žemesnio intensyvumo energija.

Apatiniame kairiame kvadrate galite užsirašyti žodį

pasipiktinimas. Piktinamės, kai kas nors mūsų

netenkina. Piktinamės, kad dabar pabrangs dujos,

piktinamės, kad kaimynai zyzia, ir išvis neaišku, ką

naktimis daro, o mes visa tai girdime.

Kai susiduriame su dar žemesnio intensyvumo

dalyku, pavyzdžiui, krize, kuris yra neapčiuopiamas

ir ilgai tęsiasi, mes pasineriame į depresiją. O jeigu

ji tęsiasi ilgiau, emocijų skalėje leidžiamės žemyn ir

tai mus priveda prie išsekimo. Jaučiame, kai mus

palieka energija, o dar truputėlis ir nebežinosime,

ką daryti... Žemiau išsekimo yra nusivylimas, kai

esame visiškai bejėgiai. Kai esame nusivylę, visai

nebeturime jėgų.

O pačioje apačioje yra būsena, labai artima mirčiai –

kai mes praktiškai jau nebereaguojame, o energija

mus dusina ir galiausiai nužudo, t. y. apatija. Jei kas

nors yra matę apatišką žmogų, tai žinote, kad jie

dažniausiai žiūri į vieną tašką ir jie net nebeturi jėgų

pykti ar bijoti.

Taigi distresas emocijų skalėje dar turi keletą

gradacijų. Nuo pykčio – tai, pagal intensyvumą, nors

ir negatyvi, tačiau pakankamai intensyvi energija,

kurią galima panaudoti geriems tikslams – iki



apatijos, kuria besinaudodami, vargu ar atliktume

gerų darbų.

Iš pykčio galiu daug sugriauti, iš baimės – daug

padaryti (ir į kelnes), iš nerimo galiu prisiversti eiti į

darbą ir kažką nuveikti, būdamas neurotiku galiu

bambėdamas ką nors dirbti, iš pavydo galiu padegti

kaimyno namą. Taigi viršutiniame kvadrate mes

turime tokios energijos, kurią galime panaudoti

kokiems nors darbams.

Bet viskas, kas yra apačioje, atima iš mūsų bet kokį

šansą pagaminti kokį nors produktą ar padaryti ką

nors gero.

Dabar noriu paklausti Jūsų – kaip manote, kas

yra viršutiniame dešiniajame kvadrate? Kaip

mes reaguojame į aukšto intensyvumo teigiamą

krūvį? Koks yra pats aukščiausias mūsų

energetinis pikas, leidžiantis padaryti

stulbinančių dalykų?

TEIGIAMAS KRŪVIS

Tai entuziazmas. Po jo, truputį žemiau, yra

pasitikėjimas savo jėgomis, užtikrintumas

rytdiena. Dažniausiai entuziazmas kyla būtent dėl

užtikrintumo ateitimi. Kai matome, kad viskas

klostosi gerai, matome perspektyvas, potencialą.

Dar šiek tiek žemiau – nusiteikimas sėkmei, kai



mes gerai nusiteikę einame atlikti darbo. Tai yra

trečias eustreso tipas, teigiama reakcija.

Mažesnį intensyvumą, bet teigiamą krūvį turi šiek

tiek žemiau einantis optimizmas. Optimistai

kartais gali būti be entuziazmo, tačiau jie į viską

žiūri teigiamai ir visai neblogai atlieka tam tikrus

darbus. Ypač tuos, kurie jiems patinka.

Dar šiek tiek žemiau yra noras bendrauti. Žmonės,

kurie gauna gerą pliūpsnį energijos, pavyzdžiui,

laimintys krepšinio varžybų metu, dažnai būna

šnekoriai, besidalyjantys geromis emocijomis.

Dabar pasižiūrėkime, kas yra žemiau linijos – t. y.

teigiamas krūvis, bet šiek tiek žemesnio

intensyvumo. Tai vadinama išmintingumu arba

filosofiniu nusiteikimu. Pavyzdžiui, kai mes

sėdime ir stebime, koks nuostabus yra pasaulis,

džiaugiamės, girdime čiulbančius paukščiukus, o

mūsų galvoje randasi teigiamos mintys, geros

emocijos. Tačiau tokios būsenos negalime lyginti su

entuziazmu, nes jis reikalauja veiksmo, o tai, apie ką

kalbame dabar, tiesiog yra teigiami pamąstymai.

Kas yra žemiau? Tai taikingumas arba

nusiteikimas, taikos noras, harmonijos pojūtis, kai

žmonės nejaučia poreikio ginčytis, nori būti

draugiški, mylėti. Dar žemiau yra ramybė.



Jogai šimtą metų sėdi po medžiais ir bando jos

išmokti. Jie nieko nedaro, tiesiog sėdi ir medituoja.

Nors tai yra teigiama būsena, tačiau jaučiant

ramybę, galima padaryti daug darbų. Kita vertus,

jausdami ramybę ypatingo rekordo nepasieksite.

Toliau yra jausmas, kai žmogus yra tarsi Nirvanos

būsenoje, kai tvyro ypatinga ramybė be jokių

minčių. Rusiškai tokia būsena vadinama

bizmitežnast‘. Tiesiog susiliejimas su Visata.

Nežinau, kaip tai pavadinti, tačiau dar žemiau yra

būsena, kai žmogus jau visai nebejuda, o gal ir

nebekvėpuoja. Jogai tai vadina visiška Nirvana,

būsena, kai esate visiškai nurimęs. Kai Jums būna

tiek gera, kad net pamirštate kvėpuoti. Aišku, apie

darbą nėra net kalbos.

Dabar norėčiau Jūsų paklausti, kaip mes turėtume

rinktis iš šių emocijų? Jų yra didžiulis sąrašas. Be

abejo, kyla klausimas, kuri būsena yra labiausiai

tinkanti atlikti darbą?

Būtent čia mes galima įsivesti naują terminą –

optimali resursinė būsena (ORB).

OPTIMALI RESURSINĖ BŪSENA

Reikia suvokti, kad skirtingiems darbams

reikalingos skirtingos resursinės būsenos. Kaip



Jums atrodo, jeigu norite pabūti su šeima gamtoje,

kokia yra geriausia būsena? Ar entuziazmas, kai

sakote: „Chebra, varom žaisti futbolo!“? Ar tiesiog

kas nors teigiamo, bet ramesnio? Ko gero, kažkas

panašaus į Nirvanos būseną, kai sėdime, nekalbame,

o tiesiog grožimės, kaip leidžiasi saulutė.

Tačiau, jeigu mums reikia patraukti akmenį ar

sutvarkyti sandėliuką, būdami tokios ramios

būsenos, galime ir likti ten nakvoti. Tiesa? Tam

mums jau reikalingas entuziazmas.

Taigi šiandien mes su Jumis treniruosimės, kaip

panaudoti optimalią resursinę būseną skirtingiems

darbams.

Dar kartą trumpai peržvelkime, ką su Jumis jau

išnagrinėjome:

Mums labai reikalinga energija.

Yra skirtingos jos rūšys.

Mes galime energiją valdyti, tačiau tam mums

reikia išmokti tam tikrų taisyklių ir principų.

Taigi prie jų su Jumis ir pereiname. Kolkas kalbamės

teoriškai, tačiau greitu metu pereisime prie

praktinių dalykų, vadinamų ritualais. Aptarsime

keturis energijos tipus ir žvilgtersime, kokie ritualai

(o ritualas yra mūsų slaptas ginklas, leidžiantis

valdyti energiją) reikalingi išvystyti kiekvieną iš šių

energijos rūšių.



PAGRINDINIAI ENERGIJOS VALDYMO

PRINCIPAI

1 PRINCIPAS

Jis skamba taip:

Kai kalbu apie darbą, turiu omenyje ne tik profesinę

sritį. Darbas vyksta ir šeimoje – turiu tris vaikus,

todėl žinau, kad šis darbas sunkus, ir ne vieną

prakaito lašą turi išlieti, kad jį atliktum. Darbas šioje

knygoje traktuojamas kaip tiesiog kokia nors veikla.

Taigi tam, kad dirbtume visiškai atsidavę, mums

reikia panaudoti ir protinę energiją, ir emocinę,

ir dvasinę, ir fizinę.

Tai pirmas principas, kurį su Jumis jau

išnagrinėjome.

2 PRINCIPAS

Jau kalbėjomės ir apie antrą principą:

Tam, kad dirbtumėte

visiškai atsidavę, būtina

panaudoti visas keturias

energijos rūšis.

Mums reikalinga

pusiausvyra.



Ką tai reiškia? Mums reikia suderinti, kad energijos

atėjimas ir jos iššvaistymas turėtų balansą. Čia

svarbu paminėti tokį aspektą, kaip ritmiškumas.

Pasirodo, žmonės, kurie puikiai atlieka bet kokį

darbą, geba bet kuriam darbui parinkti ritmą.

Taigi gebėjimas ritmiškai pakrauti energiją,

ritmiškai ją iškrauti ir yra geriausias būdas ilgai ir

intensyviai dirbti. Mes žinome, kad geri bėgikai,

kurie bėga 100 metrų ar kilometrų, pirmiausia

treniruojasi ritmiškai kvėpuoti.

Kai dirbame savo darbą, labai dažnai pamirštame

apie ritmiškumą. Kai dirbame sode, ritmą

pamirštame, kai „darome“ vaikus, taip pat

pamirštame – vieną „padarėme“ ir ritmas baigiasi.

3 PRINCIPAS

Jis labai įdomus ir skamba taip:

Visos 4 energijos rūšys

treniruojamos vienodai.



Vienodai reiškia lygiai taip pat, kaip žmonės

treniruoja kūną. Dažniausiai mes įsivaizduojame,

kaip reikia treniruotis fiziškai, tačiau niekas mūsų

nemokė, kaip tai daryti dvasiškai, emociškai ir

protiškai.

FIZINĖ ENERGIJA

Pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kaip

treniruojamas kūnas. Jeigu užeitumėte į bet kurią

sporto salę, ten pamatytumėte aktyviai

sportuojančius žmones, tačiau daugiau nei 90 proc.

iš jų neišmano, kaip reikia teisingai treniruotis. Ką

reiškia neišmano?

Jie moka didžiulius pinigus, net turi trenerius, tačiau

sportuoja visiškai neteisingai. Daugelis iš jų net

nesuprakaitavę. Yra du kraštutinumai – vieni

salėje tiesiog vaikšto, šnekučiuojasi, kalbasi

telefonu ir nesugeba išspausti nei lašo prakaito.

O kiti pluša, kruta liedami prakaitą ir leisgyviai,

o gal greičiau išsekę su išsprogusiom akim, eina

iki poilsio kambario tik po trijų ar keturių

valandų, praleistų sporto salėje.

Abu šie tipai sporto visiškai neišmano. Apskritai,

pasaulyje kuriamas labai neteisingas požiūris į

sportą. Vieni mano, kuo daugiau – tuo geriau, kiti –

geriau, kai mažiau. Bet tiesa dažnai yra viduryje.



Štai, ką parodė tyrimai išanalizavus sportininkų-

ekspertų treniruočių intensyvumą. Pirmiausia

reikia atskirti pasaulio čempionus, kurie vartoja

dopingą, turi prigimtinį supersugebėjimą atlaikyti

milžiniškus krūvius, nuo paprastų žmonių, kurie

tiesiog nori palaikyti gerą sportinę formą.

Visų pirma, daugelis iš tų profesionalių sportininkų

laikui bėgant taps invalidais. Tai yra faktas. Jie viską

daro dėl sportinių rezultatų, o po to visą gyvenimą

už tai kenčia. Taigi mes neanalizuosime, kaip

treniruojasi jie. Tačiau kai kurie sportiniai principai

iš tikrųjų kenkia kitiems, pavyzdžiui, jau minėtasis –

kuo daugiau, tuo geriau.

LABAI TRUMPAS TRENIRAVIMASIS

Mokslas teigia, kad geriausia, ką mes galime

padaryti, t. y. treniruotis nuolat, kasdien, labai

intensyviai, bet labai trumpai. Kai tai reiškia?

Daugiausia, kiek Jūs galite treniruotis, kad

gautumėte naudos, yra 20 minučių.

Daugelis trenerių Jums gali teigti, kad tik po

pusvalandžio treniravimosi atsidaro „šachtos“,

prasideda kalorijų deginimas. Pasirodo, yra visiškai

ne taip. Paskutiniai tyrimai rodo, kad žmogus, kuris

30 min. bando treniruotis, nuo pat pradžių tai daro

neintensyviai. Tam, kad tiek atlaikytų, jis turi

sportuoti ištvermei, t. y. palaikyti ne patį

aukščiausią intensyvumą. Ir labai dažnai po

pusvalandžio tokio lengvo tempo, pvz., bėgimo



takeliu, žmogus net nepradeda prakaituoti. Arba

ima prakaituoti jau nuo pirmos minutės ir niekas

organizme nesikeičia.

Žymiai efektyviau (o tai liečia ne tik mūsų fizinį

kūną, bet ir visas kitas sritis) yra sportuoti

intensyviai ir trumpai. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui,

jeigu sportuojate 20 min., 2 min. iš jų bėgate labai

lengvai (50 proc. iš 100 proc. savo intensyvumo), po

to 1 min. bėgate 60 proc., dar vieną min. 70 proc., po

to 80 proc., 90 proc., tada vėl 50 proc. Taip per 19

min.apsibrėžiate keturis intensyvius etapus. O

paskutinę minutę varote iki pažaliavimo, šimtu

procentų atsidavimu.

Nustebsite, nes Jūsų širdis gaus tokį krūvį ir

prakaito bus tiek, kad mažai nepasirodys, tačiau po

tokios treniruotės išeisite pasikrovę energijos.

Kodėl daugelis žmonių atsisako sportuoti? Nes

sporto salėje jie išsenka. Energijos ir taip

pritrūksta. Juk visą dieną jie dirba, o sportas dar

labiau išsekina.

Sporto treneriai iš tikrųjų piknaudžiauja. Jie nori,

kad žmonės pas juos eitų daugiau, dažniau, nes dėl

to pirmieji gauna pinigų. Ir koks protingas žmogus

valandą važiuotų iki sporto salės, jei ten reikėtų

praleisti tik 20 minučių? Tai yra verslas.



Tačiau jeigu žiūrėtume iš sveikatos pusės, žymiai

geriau yra dvidešimt minučių sportuoti intensyviai.

Tačiau intensyvumas neturi būti nuolatinis, o

cikliškas.

CIKLIŠKUMAS

Tai antras energijos paskirstymo aspektas. Mes

turime intensyviai tempti raumenis ir intensyviai

atsipalaiduoti. Kuo intensyviau atsipalaiduosime,

tuo intensyviau vėl galėsime įtempti raumenis.

Buvo atlikti įdomūs tyrimai. Kaip Jums atrodo, jei

imtume du tenisininkus, esančius vienodo

meistriškumo ir sportinio pasiruošimo lygio, kuris

laimėtų? Juk gyvenime dažnai būna taip, kad

susitinka vienodos paruošties profesionalai.

Mokslininkai tyrė tai su vaizdo kameromis ir

raumenų įtampos vertinimo aparatais. Paaiškėjo,

kad meistrų ir čempionų požymis tas, jog čempionai

geba žymiai geriau atsipalaiduoti. Čempionas

atsipalaiduoja po kiekvieno smūgio. Taip elgiasi ir

boksininkai.

Laimi tie, kas geba valdyti savo energiją.

O energijos valdymas paprastas – trumpa įtampa

tam, kad įveiktum kliūtį ar atliktum užduotį, ir vėl

atsipalaidavimas.



Taip ir sporte – žymiai geriau yra treniruotis 20

minučių, tačiau intensyviai. Taip pat čia galima

kalbėti ir apie tuos, kurie kilnoja svarmenis. Turėjau

galimybę dirbti su šios srities pasaulio čempionais.

Daug metų nagrinėjau šį klausimą ir turiu pasakyti,

kad visi čempionai, išėję iš didžiojo sporto,

pripažįsta, kad kai ruošdavosi visokiems

čempionatams, būdavo nuolat pervargę.

Visas pasaulis atitrūksta nuo principų, kurie sako –

kuo mažiau, tuo geriau. Kiek žmonės dažniausiai

praleidžia sporto salėje? Ne mažiau valandos ar

dviejų. Kiek jie eina vis prie kitų treniruoklių?

Kartais prie to paties kartoja pratimą iki šešių kartų.

Koks rezultatas? Jo nėra. Nes žmonės išsenka, o

raumenys negauna jokios naudos.

Kilnoti svarmenis reikia penkiolika, daugiausiai

dvidešimt minučių su visais pasivaikščiojimais. O

tada – lauk iš salės. Pamėginkite šitaip. Darykite tai

kasdien, bet po 15–20 min. Man pavyko numesti 17

kg., kai dirbau būtent tokiu intensyvumu. Anksčiau

praleisdavau salėje po dvi ar net keturias valandas

ir nejaučiau jokio rezultato.

Dėmesio, dėmesio, dėmesio!!! Pereiname prie

labai svarbaus dalyko, kurį vėliau taikysime kitoms

energijos rūšims treniruoti.



Jeigu norime, kad sportas duotų rezultatų, turime

aiškiai suvokti tris etapus, per kuriuos keliauja

raumenys sporto metu:

1. Raumenims reikalingas galingas stresogenas.

Toks, kad raumenys išgyventų krizę. Ką tai reiškia?

Turite treniruoti raumenį iki skausmo. O tam, kad

pajustumėte skausmą, negalima raumens visą

valandą kankinti. Kodėl? Nes jie pereina į ilgalaikio

kentėjimo režimą.

Tačiau jeigu Jūs sportuosite kilnodami svarmenis ar

naudodami treniruoklį intensyviai, bet po nedaug

(pvz., 10 sek. lėtai traukiate, 3 sek. laikote įtampoje

ir toliau 10 sek. iš lėto leidžiate), padarysite 10–12

pakartojimų iki tol, kol pajusite, kad raumuo

daugiau nebegali, deginantis skausmas plėšo

raumenų skaidulas, tik tada ir gausite rezultatą.

Pasirodo, iš visų pakartojimų, tik tas vienintelis,

plėšantis mūsų raumenį, ir duoda naudos. Taigi, iš

principo, jeigu nejaučiate skausmo, negaunate

jokios naudos iš pratimo. Nėra skausmo, nėra

rezultato.

Apklausa ir įvairių čempionų tyrimai parodė, kad

esminė jų skirtybė nuo kitų žmonių ta, jog jie gali

pereiti skausmo barjerą. Juolab jie, jusdami

skausmą, kartu jaučia malonumą. Smegenyse

skausmo ir malonumo receptoriai yra šalia.



Taigi pasitreniravę mes galime išgyventi raumenų

orgazmą – kai tau skauda raumenis, bet dėl to jauti

malonumą, nes žinai, kad treniruotė davė rezultatą.

O jeigu žinote, kad tą patį pratimą reikės atlikti dar

penkis kartus, suvokiate, kad reikės vis kentėti

skausmą, todėl dirbate neatsidavę, atliekate

pratimus ne iki galo ir leidžiate salėje tris ar penkias

valandas.

Taigi mokslininkai teigia (yra daug įrodymų), tam,

kad duotume raumenims naudos, užtenka vieną

kartą atlikti pratimą. Jeigu Jūs pereinate per

skausmo barjerą, viskas, galite palikti ramybėje

raumenį, nes jis savo porciją jau gavo. Antras

bandymas sukelti skausmą prives prie

pertreniravimo.

Taigi, iš tikrųjų, jeigu Jūs norite apkrauti penkias

grupes raumenų, padirbate 12 kartų po dešimt

sekundžių į viršų ir į apačią, kurioje nors vietoje

sulaikydami intensyvą, ir einate namo.

Kokią tai mums turi reikšmę? Mes kalbėsime apie

kitas energijos rūšis, tačiau jau dabar žinome, kad

lygiai taip pat treniruojama ir emocinė, ir dvasinė, ir

protinė energija. Iš pradžių sau turime sukelti

skausmą, o tam privalome išeiti iš komforto zonos

ribų.

2. Tada atsipalaiduoti, duoti raumenims pailsėti ir

atsistatyti. Plėšytam raumeniui reikia mažiausiai

savaitės tam.



3. Maždaug per dvi tris dienas jis atsistato, o per kitas

dvi ima augti. Šis etapas vadinamas hipertrofija.

Raumuo ima ruoštis kitai kankinimų pamokėlei.

Tam reikia mažiausiai savaitės. O pasižiūrėkime, ką

daro žmonės. Tą patį raumenį kankina du ar tris

kartus per savaitę, principu – kuo daugiau, tuo

geriau. Tačiau šiuo atveju nei auga raumuo, nei

žmonės jaučiasi pailsėję.

Jeigu Jūs būtent taip treniruosite raumenis, atėję į

sporto salę norėsite viską sugriauti. Kodėl? Todėl

kad su raumenų radimusi, Jūs įgysite ir daugiau

jėgos.

Dėmesio! Antros treniruotės metu turite apsiimti

įveikti didesnį krūvį, daugiau svarmenų ir vėl

plėšyti raumenį. Štai toks principas.

Taigi pakartokime...

Yra trys etapai, per kuriuos pereina dirginami

raumenys:

1. Jie yra plėšomi. Duodamas galingas krūvis.

Vienkartinis, bet labai intensyvus ir per

trumpesnį laiką.

2. Raumuo ilsisi.



3. Hipertrofijos etapas, kai raumuo ruošiasi kitam

krūviui.

Krūvius nuolatos reikia didinti. Jei to nedarote,

klausimas – kam išvis atėjote į treniruotę?

EMOCINĖ ENERGIJA

Dabar pasižiūrėkime, kaip šie principai gali būti

naudojami emociniam energijos treniravimui.

Pati didžiausia suaugusių žmonių problema, kad

esame prisirišę prie komforto zonos ir labai

bijome ją peržengti. Jeigu kažkas gresia mūsų

emociniam pasauliui ar susiduriame su tuo, kad kas

nors bus nežinoma, vyks kažkoks pokytis, baimė

mus paralyžuoja.

Viskas, kas išeina iš mūsų komforto zonos ribų,

kelia mums šoką. Labai dažnai pamirštame, kad

tarp šokinės ir komforto zonos, kurioje mes

praleidžiame kiekvieną dieną, yra didžiulis tarpas.

Tai yra zona, vadinama žaidimine. Čia egzistuoja

daug streso, nusivylimo ir kitų skirtingų emocijų.

Tačiau mes neleidžiame sau žaisti, neleidžiame

rizikuoti, neleidžiame sau pereiti skausmo barjerą.

Daugelis žmonių turi vadinamąją žemą toleranciją

frustracijai. Frustracija yra neigiamos emocijos, o

tolerancija – pakantumas. Mes neatlaikome

skausmo, t. y. esame labai jautrūs emociniam

skausmui. Todėl dažniausiai sėdime su kiautais,



nemėgstame atsiverti ir būtent dėl šios priežasties

seniai nieko ypatingo nejautėme. Sakome, kad mes

lietuviai, kad tiesiog esame tokie žmonės.

Tačiau jeigu norime, kad į mūsų emocinį

gyvenimą ateitų milžiniškas kiekis energijos,

mums reikia padaryti tą patį, ką darėme su

raumenimis. Mums reikia išmesti save iš

komforto zonos ir suteikti sau pakankamą dozę

skausmo – emocinio skausmo.

Bet į jį galime pasižiūrėti teigiamai, nes bet kuris

išgyvenimas yra skausmas, jei žiūri į jį kaip į tokį.

Tačiau gali žiūrėti į tai kaip į augimą.

Žinome, kad daugelis žmonių, kurie susiduria su

realia problema, pavyzdžiui, liga, mirtimi, krize,

būna emocionaliai atrofavęsi. Seniai negavę jokio

streso ir vieną dieną jo paragavę, jie sutrinka, iškart

sugniūžta. O žmonės, kurie matę ir karšto, ir

šalto, yra užsigrūdinę. Užsigrūdinimas –

rezultatas, kai žmonės gauna streso, su juo

susidoroja, įgyja randą, kuris padaro tą vietą mažiau

jautrią.

Viskas, ką reikia daryti toliau – didinti krūvį.

Daugelis šioje vietoje gali išsigąsti: „Ką, aš turiu save

kankinti?!“ Jei kankinsi save kasdien, žinoma, ilgai

neatlaikysi. Deja, daugelis iš mūsų miršta ne dėl

didelio streso, o nuo kasdienio kapsėjimo.



Mums nusibodusi kasdienybė. Jeigu paklausčiau, ką

ypatingo išgyvenote – kokį nors nepaprastą

skausmą, nusivylimą, džiaugsmą, daugelis net

neprisimintų, kada paskutinį kartą taip buvo.

Vaikystėj – taip, jaunystėj – galbūt, o toliau –

užmarštis.

Ir atvirkščiai – jeigu suprantate, kaip funkcionuoja

energetiniai resursai, galite sau mesti iššūkį, t. y.

išmesti save iš komforto zonos ribų ir Jus nebūtinai

turite apimti neigiamos emocijos. Tiesiog turite

duoti krūvį savo emociniams raumenims, o tada

leisti jiems pailsėti. Po to matysite, kad emocionaliai

imate ruoštis kitai dozei ir vėl ruošiatės naujam

iššūkiui.

Tada bet kuri problema, bet kuri gyvenimo

krizė Jums tampa iššūkiu. Imate trokšti

adrenalino ir tampate nuo jo priklausomi. Lygiai

taip pat vyksta ir su protu.

PROTINĖ ENERGIJA

Sutikite, kad daugelis iš mūsų išvis nesuvokia, ką

reiškia treniruoti protą. Mes nemokame fokusuoti

dėmesio, kas yra labai svarbu norint valdyti protinę

energiją. Daugelis iš mūsų viena akimi stebi

televizorių, kita skaito laikraštį, trečia žiūri, ką daro

vaikai. Esame tiek išsifokusavę (o jeigu atkreiptume

dėmesį, ką su mumis daro telefonai ir

kompiuteriai...), tiesiog labiausiai išsiblaškę

pasaulyje gyvi padarai.



Anksčiau to nebuvo. Anksčiau žmonės turėdavo

minutę kitą laisvą, kurios metu galėdavo pagalvoti,

susifokusuoti, apmąstyti atsakymus į klausimus ir

pan. Taigi tas pats dalykas liečia ir protą.

Niekas nesiskundžia proto trūkumu. Teisingai? Bet

daugelis skundžiasi prasta atmintimi, išsiblaškymu

ar negebėjimu susikoncentruoti, nes mintys ateina

ir išeina. Kasdien mus aplanko daugiau nei 60

000 minčių, nuo kurių pavargstame. Kartais su

žmogumi negali net pasikalbėti, nes jis nuolat ką

nors savo galvoje „kramto“. Tai yra netreniruoto

mūsų proto rezultatas.

Pateiksiu paprastą pavyzdį, kuris man labai patinka.

Pavyzdžiui, vienas iš protinio darbo elementų

yra skaitymas. 99 proc. žmonių nemoka skaityti.

Ką tai reiškia? Jie skaito labai lėtai – 250 ž. per min.

Keli puslapiai ir žmogaus mintys kažkur nukeliauja,

jam atrodo, kad knyga neįdomi, jis išvis jos

nesupranta ir meta skaityti.

Įsivaizduokite, 99 proc. suaugusių, aukštajį

išsilavinimą turinčių žmonių, per metus

neperskaito nei vienos savo profesijos knygos.

Jų smegenys atrofuojasi. Anksčiau buvo manoma,

kad intelekto koeficientas, kuris rodo proto

aštrumą, yra kažkas įgimta, kas auga iki 25 metų, o

po to ląstelės po truputį mirštą ir žmogus

regresuoja. Tai yra tiesa tik tuo atveju, jeigu jis

nustoja mokytis. O mokslas yra susijęs su krūvio

davimu smegenims. Ką tai reiškia?



Tai reiškia, kad smegenys atrofuojasi tada, kai

yra neapkraunamos. Ir atvirkščiai – viename

Prancūzijos vienuolyne yra močiučių, kurios

būdamos daugiau nei 90-ties metų išlaiko blaivų

protą bei gerą atmintį. Kodėl? Pasirodo, jos ten turi

tradiciją mankštinti protą.

95 metų būdamos jos mokosi naujos užsienio

kalbos, groja smuiku ar kitais instrumentais,

sprendžia kryžiažodžius, t. y. nuolat treniruoja

smegenis. Net ir tada, kai smegenys būna pažeistos

fizinės aterosklerozės, dėl neuroasociacijų jos

nedemonstruoja jokių aterosklerozės požymių.

Kodėl? Vėlgi – jų smegenys nuolat yra

apkraunamos.

Tas pats žmogus gali skaityti 100 kartų greičiau –

fotoskaitymas leidžia pagreitinti skaitymą iki 25

000 ž. per minutę. Įsivaizduokite, mes galime

perskaityti 100 kartų daugiau knygų! Kurie tai

moka? Vienetai. Kodėl? Todėl, kad mes

nesitreniruojame, nelaviname atminties, kūrybinio

mąstymo.

Pateikiu paprastą užduotėlę, kurią galite išbandyti

namuose.

Parašykite, kiek galite sukurti nestandartinių būdų

panaudoti kokį nors gerai pažįstamą daiktą,

pavyzdžiui, tuščią skardinę ar sąvaržėlę? Kokie tai

būdai?



Garantuoju, kad jeigu Jūs specialiai netreniravote

savo proto, daugiausiai, ką galite sugalvoti – 3 ar 5,

na, gerai, 8 idėjas. Bet bloga žinia ta, kad 99 proc.

jos bus banalios. Ar todėl, kad mums trūksta

kūrybingumo? Ne. Tiesiog niekas niekada

netreniravo mūsų proto.

Taigi darant išvadas... gera žinia ta, kad galima

treniruoti savo raumenis, savo emocinį raumenį ir

galima treniruoti protą. Protas irgi yra treniruotinas

raumuo. O ką galima pasakyti apie dvasinius

dalykus? Vėlgi tai susiję su bandymu išlaikyti save

komforto zonoje.

DVASINĖ ENERGIJA

Žiūrėkite, žmonės, kurie suserga vėžiu, žmonės,

kurie išgyvena kokią krizę ar karą, žmonės,

kurie patenka, atrodo, į pačias beviltiškiausias

situacijas, kai kūnas tampa bejėgis, o emocijos

ties depresijos riba, susiduria su tuo, kad tokiais

atvejais ima labiausiai dvasiškai augti.

Žvilgterkime į žmones, kurie krizės metais įkrito į

pačią didžiausią duobę ir nenusižudė dėl to, kad

atrado savyje jėgų... Po krizės jie „pašviesėjo“. Vėžiu

sergančių žmonių, kuriems liko apie tris mėnesius

gyventi, apklausa parodė, kad jie pripažįsta, jog šis

laikotarpis yra intensyviausio, didžiausio augimo.

Kodėl? O todėl, kad dvasinis raumuo, kaip ir

fizinis, reikalauja trijų dalykų:



1. Gero streso.

2. Laiko pamąstymams, apsvarstymams, mūsų

pervertinimams, kad raumuo atsistatytų.

3. Hipertrofijos.

Tuomet galime vėl treniruotis. Tada žmogus

atkunta. Ir mes žinome, kad yra daug atvejų, kai

būtent dvasinis augimas būtent kriziniais

momentais, kai žmogus supranta, kad arba..., arba...,

leidžia pagydyti visiškai nepagydomas ligas. Išeiti iš

krizių iki didžiausio klestėjimo.

Prisiminkime, trečias principas sako, kad

treniravimasis visur turi būti vienodas.

Taigi mes su Jumis išnagrinėjome 3 principus, dabar

laikas aptarti ketvirtą.

4 PRINCIPAS

Būtent ritualinis elgesys, kuris formuoja naujus

įpročius ir susijęs su to paties veiksmo nuolatiniu

Ritualinis elgesys (nuolat

besikartojantis), orientuotas į

pozityvios energijos pritraukimą, yra

geriausias būdas treniruoti visas 4

energijos rūšis.



kartojimu, yra geriausias būdas valdyti savo

energiją. Dar keli žodžiai apie tai, kas yra ritualinis

elgesys ir kuo jis skiriasi nuo bet kokio kito

veiksmo.

Ritualinis elgesys (RE) = veiksmas – mąstymas

Dėmesio, dėmesio, dėmesio! Ką aš turiu omenyje?

Jeigu Jūs ryte nutarėte bėgioti ir tikrai tai darote, tai,

ko gero, nubundate ir netrikdote savęs mintimis –

ar eiti, ar neiti, ar noriu, ar nenoriu, ar geras oras, ar

blogas... Jūs tiesiog stojatės ir bėgate.

Iš tikrųjų visi žmonės, nesvarbu, ar jie važinėja

dviračiu, ar bėga krosą, o tiesiog sportuoja, žino

paprastą dalyką – kuo mažiau galvoji, tuo

didesnė tikimybė, kad nukeliausi iki sporto

salės. Taigi turime išmokti ritualinio elgesio.

Jeigu mes norime valdyti energiją, turime išsiugdyti

teisingus ritualus. Ir pavadinimas ritualas, parodo,

kad iš tikrųjų tai yra ypatinga elgesio rūšis.

Taigi tuojau kalbėsimės apie tuos ritualus, kurie

kiekvienam iš mūsų gali suteikti papildomos fizinės

energijos, apie tokius, kurie gali užkrauti mus

emocionaliai ir praturtinti dvasiškai, ir, be abejo,

kurie mūsų protą padaro labai skaidrų ir fokusuotą.



Jeigu norime dirbti visiškai atsidavę, tam mums

reikia keturių dalykų:

1. Turime turėti maksimaliai gerą fizinę formą.

2. Turime būti maksimaliai emociškai nusiteikę.

3. Turime būti maksimaliai protiškai susifokusavę.

4. Turime turėti maksimalią dvasinę koordinaciją.

ENERGIJOS REZERVAI

Tam, kad galėtume ką nors tobulinti (o mes dabar

kalbėsimės apie šių keturių dalykų tobulinimą),

mum reikia kokių nors matavimo vienetų. Kaip gi

mes matuosime fizinius savo rezervus?

FIZINIAI REZERVAI

Pirmiausia, fiziniai rezervai gali būti išmatuoti

kiekybiškai – nuo minimalaus, iki maksimalaus.

Kiekvienas žmogus turi savo skalę. Minimalūs

fiziniai rezervai – kai gulite lovoje „komos” būsenoje

po daugiadienių išgertuvių, o maksimalūs – kai

trykštate energija ir jaučiate, kad galite apversti

pasaulį aukštyn kojom.

Turite įsivesti subjektyvų arba, jeigu sportuojate,

objektyvų matą. Pavyzdžiui, stebite savo svorį,

matuojate ištvermę, taip pat galima nueiti ir pas

gydytojus. Kuo daugiau objektyvių kriterijų

nusistatysite, tuo yra geriau. Labai rekomenduoju...



Dėmesio! Nueiti į gerą medicinos centrą ir

nusistatyti savo biologinį amžių. Kodėl? Nes

biologinis amžius labai skiriasi nuo Jūsų amžiaus,

nurodyto pase. Ir ką gi jis rodo? Biologinis amžius

rodo patį svarbiausią dalyką – Jūsų organizmo

gebėjimą kaupti energiją ir ją eikvoti. Taigi Jūs galite

nusistatyti savo dabartinį biologinį amžių, toliau –

atlikti dvylika ritualų, apie kuriuos mes su Jumis

kalbėsime, ir pasižiūrėti, kaip Jums sekasi po

mėnesio, dviejų ar trijų.

Patikėkite, Jūs labai nustebsite. Galėsite nepaprastai

atjauninti savo organizmą. Tai dar nereiškia, kad

kuo tolyn, tuo Jūs labiau jaunėsite. Bus visokių,

pačių įvariausių periodų – tai pagerėjimų, tai vėl

pablogėjimų. Net ir sportininkai negeba išlaikyti

savo sportinės formos ištisus metus. Bet energijos

valdymo proceso metu labai svarbus cikliškumas.

Ką tai reiškia?

Tiesiog išskirkite sau per visus metus tam tikrus

tris periodus:

1. Paruošiamasis periodas. Sportininkams jis užima

90 proc. viso laiko. Jo metu jie ruošiasi, stiprina

ištvermę, raumenų masę ir visus kitus požymius.

2. Maksimalaus fizinio potencialo realizavimo

periodas. Jo metu sportininkai dalyvauja

varžybose.



3. Poilsio periodas. Kai sportininkai leidžia sau

prisivalgyti, pailsėti, išsimiegoti.

Aišku, čia mūsų padėtis, iš princpo, skiriasi. Kodėl?

Todėl, kad sportinis amžius yra neilgas.

Sportininkai gali sau leisti dešimt metų sportuoti,

valgyti, gerti vitaminus, eiti pas gydytojus ir pan. Ir

jiems reikia dažniausiai tik vienos, dviejų savaičių

ar mėnesio per metus, kai jie turi pademonstruoti

maksimalų rezultatą. O po to...

Mums dažniausiai tenka dirbti 365 dienas per

metus po 7–8 val. ir tai daryti apie keturiasdešimt

metų, o galbūt net ir pensijoje. Tačiau nepaisant to,

mes galime ir privalome irgi paskirstyti savo metus

į tam tikrus periodus, kai Jūs galite leisti sau

atsipalaiduoti (dažniausiai tai vyksta žiemą),

priaugti vieną kitą kilogramą.

Kai pradedate intensyviai treniruotis, kai

pasiekiate geriausių formų (pavyzdžiui, tą

mėnesį, kai važiuojate prie jūros), po to galite

sau leisti atsipalaiduoti.

Labai sunku, praktiškai neįmanoma, kolkas niekam

pasaulyje to dar nepavyko padaryti – nuolat

išlaikyti gerą fizinę formą. Tačiau jeigu sieksite

cikliškumo, Jūs jau žinosite, kada turite įsitempti,

kada atsipalaiduoti, o tai yra labai svarbu. Nes jeigu

Jūs nuolat pervarginsite savo raumenis, tiesiog

neteisingai gyvensite.



Taigi fizinius rezervus matuojame kiekybiškai ir

tam turime kokią nors skalę.

EMOCINIAI REZERVAI

Emociniai rezervai matuojami kokybiškai,

kokybiniu rodikliu. Geriausia – nuo neigiamo,

iki teigiamo. Tiesiog nusipieškite emocijų skalę,

kur viršuje būtų entuziazmas, tada džiaugsmas, po

to šiek tiek žemiau laimė ir t. t. Ir taip sudėliokite

emocijas nuo pačių intensyviausių ir pozityviausių

iki pačių žemiausių – apatijos.

Žiūrėkite į du rodiklius:

1. Jūsų chroninis tonas, kuris rodo, kokios emocinės

būsenos dažniausiai būnate, kai nematote žmonių –

pats su savimi. Daugelio Lietuvos gyventojų

emocinis tonas šiuo metu yra pyktis, neapykanta,

nusivylimas. Aišku, taip nusiteikus labai sunku

nuveikti ką nors gero. Mes žinome, kad Lietuvoje

darbo efektyvumas yra šešis kartus žemesnis, nei

Vakaruose. Sakome, kad tai yra pinigų klausimas,

tačiau puikiai suvokiame, kad pinigai čia niekuo

dėti. Mes nemokame džiaugtis gyvenimu, todėl

nemokame ir dirbti. Taigi skalėje nustatykite savo

chroninį toną, o kartu su juo ir...

2. socialinį toną. Tai tonas rodantis, kokie mes

būname su draugais, pažįstamais.



Jūsų užduotis – stebėti, kaip atliekant pratimus,

ritualinius veiksmus, kyla Jūsų chroninis tonas.

Kartu su chroniniu, kils ir Jūsų socialinis tonas.

Galutinis Jūsų tikslas patekti į laimės,

džiaugsmo ir nuolatinio chroniško entuziazmo

būseną.

Įsivaizduokite, kaip būtų smagu! Kiek Jūs

nuveiktumėte darbų. Gyvenimas taptų kupinas

nuolatinio džiaugsmo, aišku, karts nuo karto ir

nusivylimo, tačiau vėl greito stojimosi ant kojų,

akimirkų. Tai jokiu būdu nėra pozityvaus mąstymo

skatinimas, kaip žmonės sako: „Džiaugiasi, kad ir

kas būtų.“ Ne. Mes turime ir paliūdėti, ir pajausti

apatiją, tai labai natūralu. Turime būti cikliški.

Tačiau chroninis tonas yra dominantė, kuri ir lemia

mūsų gyvenimo rezultatus. Taigi Jūs turite stebėti

save, galite paprašyti ir artimųjų, kad jie Jums

pasakytų tam tikrus dalykus, nes kartais iš pašalies

matosi geriau. Bet Jūsų užduotis – matuoti savo

emocinio gyvenimo kokybę ir sąmoningai,

kryptingai kelti chroninį toną.

O kaip galime išmatuoti savo protinius rezervus ar

resursus?



PROTINIAI REZERVAI

Protiniai rezervai matuojami pagal

kryptingumą. Šiuo atveju gali būti skiriami du

rodikliai:

1. Platus akiratis/ siauras akiratis, kai, sakykime,

mes susikoncentruojame ar to padaryti negalime.

Tai yra viena skalė.

2. Išorė ir vidus. Kai mes save kreipiame į vidų ar

išorę.

Kaip žinia, pats efektyviausias darbas yra, kai jis

sufokusuotas ir nukreiptas į išorę. Tik tada galite

dirbti.

Žmonės, kurie yra apimti depresijos, būna

nesusifokusavę, galvoje nuolat sukasi daug minčių,

negali koncentruoti dėmesio į kokį nors veiksmą ir

būna nukreipti į save. Todėl depresiją jaučiantys

asmenys dirba labai prastai, nepaisant to, ar tai

daro namuose, ar darbe.

Taigi galite įsivaizduoti savo skalę ir dienai bėgant

įsivertinti, kiek Jūs buvote susikoncentravę į savo

darbą, užduotį ar veiklą, atliekamą namuose, ir kiek

Jūs linkę būti savo mintyse ar koncentruotis į

išorinius dalykus. Įdomu tai, kad kai žmonės

karts nuo karto liūdi ar būna apimami lengvos



depresijos, geriausias būdas viską pakeisti – ne

kamantinėti save psichoanalizės klausimais, o

pakelti užpakalį, sukoncentruoti dėmesį į išorę,

nuveikti ką nors konkretaus ir depresija kaip

mat atsitraukia.

Klausimas – kaip įvertinti dvasinius rezervus?

DVASINIAI REZERVAI

Vertindami dvasinius rezervus, naudojame trijų

vertinamųjų požymių kombinaciją:

1. Vertiname dvasinio augimo kokybę.

2. Vertiname dvasinio augimo kiekybę.

3. Vertiname dvasinio augimo kryptingumą.

Apie tai, kaip tai padaryti, galėsime trumpai

šnektelti.

Taigi svarbus dėsnis:

Ir atvirkščiai – jeigu ką nors galima išmatuoti,

vadinasi, galima ir tobulinti. Aš labai prašyčiau Jūsų

atsisėsti ir preliminariai įsivertinti – kiek dešimties

balų skalėje vertinate savo fizinę, emocinę, protinę

ir dvasinę formą. Gerai?

Tobulinti galima tik tai, ką

galima išmatuoti.



Galbūt net ir dabar galite atlikti mažą apklausą:

1. Kaip Jūs vertinate savo fizinį pasirengimą? Jeigu

dešimčia balų, reiškia, kad jau galite dalyvauti

Olimpiadoje. Jeigu šešiais, vadinasi, su Jumis galima

pašokti lėtą tango, bet apie valsą arba čia-čia-čia

nėra net kalbos.

2. Kaip Jūs vertinate savo emocinį pasirengimą?

Dešimt yra entuziazmas, kai tiesiog trykštate

energija. Tai yra Jūsų chroninė būsena. Penketas –

nuobodžiavimas.

3. Kalbant apie protą, ar jaučiate, kad iš tikrųjų

esate susifokusavę į prioritetus, aiškiai ir greitai

mąstote? Įsivertinkite. Jeigu įsivertinote aštuoniais

ar devyniais balais – vienas iš dviejų: arba esate

Nobelio premijos laureatas, arba Jūs per geros

nuomonės apie savo rezervus.

Kai aš kalbėjausi su aštuonis kartus pasaulio

atminties čempionu Dominicu O‘Brienu ir uždaviau

tą patį klausimą, jis save įsivertino labai kukliai –

šešiais balais. Kai klausiau žmogaus, kurio

kūrybingumo koeficientas pasaulyje yra nr. 1, t. y.

Tony Buzano, jis įsivertino septyniais. Kai kalbėjau

su mąstymo tėvu E.de Bono, kaip jis vertina save, šis

atsakė – septyni su minusu. Kodėl? O gi todėl, kad

jie žino, jog mūsų protiniai gebėjimai yra begaliniai.

4. Dabar apie dvasinį rezervą. Keliais balais

įvertintumėte jauseną, kad kasdieniai Jūsų

veiksmai, emocijos, fizinis pasirengimas atitinka



dvasines vertybes? Keliais balais įvertintumėte

savo savirealizaciją, kasdienį savo augimą? Jeigu

įsivertinote septyniais, įsivaizduokite, dar trys balai

ir Jūs jau esate labai arti Dievo.

Apibendrinant – jeigu įsivertinote neprastais

balais, tai rodo Jūsų optimizmą ir pozityvumą,

tačiau jokiu būdu nereiškia, kad negalite dar

dviem trim balais pakilti. Teisingai?

Taigi pereiname prie konkrečių veiksmų, ką reikia

daryti. Ir pradėsime nuo svarbiausio dalyko –

fizinio. Kodėl? Todėl, kad tai bazinis dalykas, be

kurio negalime nei dvasiškai, nei emocionaliai, nei

protiškai augti.

ENERGIJOS VALDYMO RITUALAI

FIZINIAI RITUALAI

Anot mokslininkų, kurie tyrė ypač energetiškai

pasikrovusius žmones (nebūtinai olimpinius

čempionus, bet tokius, kurie gebėjo savo veikloje

maksimaliai save realizuoti), yra dvylika ritualų.

Mes kalbame apie gyvenimišką atletizmą. Pirmas

ritualas skamba taip:

1. Anksti eikite miegoti ir anksti kelkitės.



Aišku, galbūt Jūs teigiate, kad esate pelėda. Tačiau

paklauskite savęs, ar iš tikrųjų, kai atsibundate,

pašokate iš lovos, nes jaučiatės kaip niekada gerai

išsimiegoję?

Daugelis žmonių, kurie sako, jog iš prigimties linkę

vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis, dažniausiai atsikėlę

jaučiasi labai prastai – apsnūdę – ir dar po to ilgai

voliojasi lovoje. Taigi pirmas požymis, ar gerai

išsimiegate – ar pašokate iš lovos su

entuziazmu, ar kaip visada gulite ir rąžotės? Ir

apskritai – kiek kietai miegate?

Turite atsakyti sau į klausimą, ar tikrai gerai

pasiilsite. Daugelis suaugusių žmonių jau išvis

nebemoka miegoti. Taigi pirma taisyklė –

susitvarkyti su savo miegu.

Antroji taisyklė...

2. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.

Kalbėjome apie ritualą, o organizmas labai greitai

pripranta prie ritualinių veiksmų ir žino, kaip

paskirstyti visą savo fizinę energiją. Taigi antra

taisyklė – pagal galimybę (o būtent mes jas ir

kuriame) eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku.

Trečias labai svarbus principas...



3. Maitinkitės 5–6 kartus per dieną nedidelėmis

porcijomis.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie maitinasi iki pietų

kas dvi valandas, o po pietų – kas tris, iš tikrųjų

išlaiko kaip niekada aukšto lygio energiją. Kodėl? O

gi todėl, kad su dažnu maitinimusi palaikomas

vienodas insulino kiekis kraujyje. Tai reiškia, kad

šachtos nuolat dega vienoda liepsna. O jeigu į jas

metame vienodas porcijas, jos visada dega galingai,

nebūna užkraunamos, nejaučiamas sunkumas. Tada

mes tiesiog skrendame.

Egzistuoja paprastas testas patikrinti, ar teisingai

maitinatės, ar darote tai teisingomis porcijomis:

Ar pavalgę jaučiate energijos antplūdį, ar norite šiek

tiek pailsėti? Ar jaučiatės suirzę ir alkani?

Tie žmonės, kurie yra nepaprastai energingi,

visada po kiekvieno valgymo jaučia energijos

antplūdį, o prieš valgį nejaučia didelio alkio, nes

valgė visai neseniai.

Tai galioja kiekvienam žmogui. Kūno masė čia yra

visai nesvarbi. Žmonėms, kurie yra stambūs ir

teisingai maitinasi, svoris krenta. Kai tik jie nustoja

tinkamai maitintis, šachtos nebedega, akys

išsprogsta ir dažniausiai juos išbadėjusius randa

šaldytuve. Tikrai tai galiu patvirtinti – kai tinkamai

maitinuosi, viskas yra gerai.



Taigi trečia taisyklė – reikia maitintis dažniau.

Tačiau ne vėliau nei trys valandos prieš miegą.

Ketvirta taisyklė...

4. Niekados, niekados, niekados, kaip sakė V.

Čerčilis, nepraleiskite pusryčių.

Apie pusryčius jis nesakė nieko, bet sakė niekados.

Pasirodo, pusryčiai yra pagrindinis geros

energetikos principas. Dažniausiai rytais mums

nesinori valgyti, tačiau uždegę šachtas galime gerai

pradėti ir pabaigti dieną.

5. Laikykitės subalansuoto, sveiko mitybos

principo.

Ką tai reiškia? Ypač tai liečia angliavandenius.

Turbūt žinote, kad jie būna dviejų rušių:

1) Greitai sudeginami angliavandeniai.

2) Lėtai sudeginami angliavandeniai.

Kitaip tariant – gerieji ir blogieji. Gerieji tie, kurie

deginami iš lėto. Pavyzdžiui, nelabai saldūs vaisiai –

kriaušytė, pusiau rūgštus obuoliukas. Jie duoda

mums energijos, o energija būna labai aukštos

kokybės.



O visos bandelės ir šokoladai kupini blogųjų

angliavandenių. Kodėl mes jų norime? Nes

įsimetame į skrandį, iškart pajuntame energijos

antplūdį, tačiau neilgai trukus atsiduriame duobėje,

nes vėl reikia naujos porcijos. Kalbu iš patirties.

Lygiai taip pat vyksta ir su kava. Kai suvartoji didelį

jos kiekį, širdis plaka ir čia pat stoja.

Taigi mūsų užduotis, jei norime bėgant dienai

išlaikyti energiją, vartoti tuos produktus, kurie

suteikia mums energijos, bet per daug

neužkaitina šachtų, nes toks kaitinimas veda

prie greito nusilpimo.

6. Iki minimumo sumažinkite blogųjų

angliavandenių vartojimo kiekį.

Ypač cukrų. Būkite budrūs!

Septinta labai svarbi taisyklė...

7. Per dieną išgerkite mažiausiai 1,5–2 litrus

vandens, t. y. 8 stiklines.

Pasirodo, daugelis ligų yra susijusios būtent su tuo,

kad dažnai būname ištroškę. Ypač dažnais atvejais

apgauname save dėl to, kad troškulį vadiname alkiu.

Arba geriame daug energetinių bei sintetinių



gėrimų. Atrodo, daug išgeriate, bet jie nėra

naudingi. Gerųjų medžiagų negavote, o troškulys

toliau išlieka.

Taigi mūsų užduotis gerti daug ir tikro vandens.

8. Darykite pertraukas.

Idealus atvejis – padirbėjus 50 min. daroma 10 min.

pertraukėlė. Arba bent jau kas pusantros valandos

darbe daryti 10–15 min. pertraukas.

Dėmesio, dėmesio, dėmesio!!! Informacija,

skirta rūkantiems.

Tai ne toks pertraukėlės, apie kurias Jūs taip

svajojate. Tai yra paprasto poilsio laikas. Geriausia,

kad toks poilsis būtų susijęs su veiksmo keitimu.

Pavyzdžiui, jeigu dirbote protiškai, truputį reikia

pajudėti fiziškai. Jeigu protiškai dirbote kairiuoju

smegenų pusrutuliu, padirbėkite su dešiniuoju.

Jeigu stovėjote – atsisėskite, jeigu sėdėjote –

atsistokite.

Pasirodo, net jei kairioji ranka yra labiau pavargusi,

ji greičiau pailsi tada, kai padirbame su dešiniąja. O

ne šiaip ilsimės. Taigi poilsis turi būti aktyvus.

Kita taisyklė...



9. Kasdienis trumpas, bet intensyvus aktyvumas.

Geriausias yra optimalus aktyvumas – trys

aerobikos treniruotės ir bėgiojimas (lauke ar sporto

salėje). Kalbu apie trumpą ir intensyvų. Ir būtinai

trys treniruotės. Turiu omeny tokias, kai kilnojame

svarsčius. Tai yra aktualu ir moterims. Kodėl? Nes

laikui bėgant mūsų raumenys atrofuojasi. O ką tai

reiškia?

Kai nėra raumenų, nėra ir fizinės energijos. Kodėl

blogai veikia dietos? Todėl, kad kai metate svorį, tai

vyksta padedant ir raumenims, ir riebalams, bet

daugiausia raumenims. O toliau užauga riebalai.

Viskas vyksta jo-jo principu. Kai vyrai ir moterys

intensyviai sportuoja, iki šešiasdešimties metų

palaiko gerą energetinį balansą todėl, kad dirba

raumenys. Dėl šios priežasties – kuo senesnis

žmogus, tuo dažniau turi praleisti su svarsčiais. Tai

yra labai svarbus dalykas.

Dešimtas ritualas, kuris mums reikalingas...

10. Pasiimkite per savaitę mažiausiai dvi dienas

visiško poilsio.

Jeigu laikotės dietos, geriausia bent vieną dieną jos

nesilaikyti, kad būtų cikliškumas. Taip pat ir su

sportu. Jei penkias dienas sportuojate, dvi dienas

pailsėkite. Jeigu tai darote labai intensyviai, galbūt



kartais užtenka ir vienos dienos. Bet šiaip dvi

dienos yra optimalus variantas ilsėtis.

Ir dar du dalykai, kurie atrodo banalūs, bet,

nepaisant to, labai svarbūs...

11. Meskite rūkyti.

Kaip tai padaryti? Jeigu rūkote, nusipirkite Aleno

Karo knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir meskite.

Nepakanka šitos knygos? Lietuvoje dar vyksta ir šio

autoriaus kursai, kurie Jus išvaduos iš rūkymo

liūno. Nieko prieš rūkymą neturiu, bet žinau, vieną

paslaptį.

Rūkaliai tik apgaudinėja save ir kitus sakydami,

kad rūkydami jie pasikrauna energijos,

nurimsta, nuo cigaretės praskaidrėja protas.

Nieko panašaus. Tai yra bullshit. Žmogus, kuris

rūko, jaučiasi gerai ne todėl, kad cigaretė jam

palengvina gyvenimą ir pakelia jo energetinį tonusą.

Tiesiog rūkydamas žmogus lipa iš duobės, kurią jam

iškasė nikotino trūkumas.

Kuo daugiau rūkaliai rūko, tuo labiau krenta jų

chroninis energetinis tonas. Jiems reikia vis

daugiau dozių. Ir kas 50 minučių. Tokie parūkymai

dažniausiai neatstato žmonių jėgų. Kodėl? Statistika

teigia, kad jau po pusės valandos rūkalius ima

galvoti apie rūkymą, tada jau sunkiai

susikoncentruoja į darbą ir mato, kad nebegali

kentėti.



Jis jaučia diskomfortą ir tuo metu tikrai nėra jokios

kalbos apie darbą. Eidamas iki rūkyti skirtos vietos

dar užkalbina vieną kitą kolegą. Tai užtrunka dar

šiek tiek laiko. Ir nors visi teigia, kad rūkymo metu

jie kalbasi apie darbą, tačiau taip nėra. Apie bet ką,

tik ne apie jį.

Po to, kai vėl grįžta į darbo vietą, užtrunka kažkiek

minučių tam, kad pradėtų produktyviai dirbti, o

tada vėl atkeliauja mintys apie rūkymą. Taigi pagal

visus tyrimų rezultatus, rūkaliai žymiai

neefektyviau dirbantys žmonės, nes turi žymiai

mažiau energijos.

O dabar dėl alkoholio...

12. Mažinkite alkoholio kiekį.

Žinoma, niekas nesako, kad reikia išvis mesti gerti.

Tačiau jeigu darome tai nuolat, daug dienų iš eilės,

apie energetiką negali būti nė kalbos.

Tiek banalių ir paprastų dalykų. Žinome, kad

sporto treneriai visada treniruoti pradeda nuo

sportinio režimo. Tad kodėl mes, dirbdami

žymiai intensyviau ir daugiau negu sportininkai,

visiškai ignoruojame savo fizinę formą. Turime

susitvarkyti.



Dėmesio! Padarykite viską, kad vidury savaitės

(pavyzdžiui, trečiadienį) galėtumėte turėti dar

poilsio dienų. Įmonėse buvo atliekami tyrimai –

žmonėms vietoje dviejų, leisdavo pasiimti tris

laisvadienius, dvi dienas savaitgalį ir vieną dieną

vidury savaitės. Taigi žmonės dirbdami keturias

dienas, tai darydavo žymiau sėkmingiau.

Jeigu nėra įmanoma poilsiauti tris dienas,

padarykite, kad išeitų bent dvi – sekmadienį ir

trečiadienį. Tai yra žymiau geriau nei dvi dienos iš

eilės. Kodėl?

Pastebėta, kad žmonės, kurie poilsiauja rečiau,

bet ilgiau, pailsi žymiau prasčiau nei tie, kurie

poilsiauja trumpiau, bet dažniau. Jeigu einate

atostogauti, nėra gera idėja tai daryti visą mėnesį.

Pasirodo, po mėnesio žmogus labai sunkiai

atsistato, reikia luktelti, kol grįžta jo protiniai ir

fiziniai gebėjimai dirbti darbą.

Taigi žymiai geriau kelis kartus po trumpesnį laiko

tarpą. Matote, paprasti dalykai, tačiau juose labai

daug prasmės.

KAIP ŽINOTI, KOKIĄ ENERGIJOS RŪŠĮ

REIKIA TOBULINTI?

Pagal visą logiką, mums reikėtų tobulinti dvasinius

dalykus. O dvasiniai dalykai tobulinami nepaprastai

paprastai. Kaip? Mums reikia tai daryti nuolat,



ritmiškai, pavyzdžiui, vieną kartą per mėnesį, arba

kartą per savaitę. Pavyzdžiui, tokio ritualo laikosi

žmonės, vaikštantys į bažnyčią. Jie yra žymiai

atsparesni ligoms ir kitiems dalykams, nes gyvena

pagal ritualą.

Padarykite tai, ką daro 3 proc. elito, kurie

dažniausiai gyvenime būna labai efektyvūs. Jie turi

ritualą nuolat, periodiškai atsisėsti ramioje, gražioje

vietoje ir atsakyti sau į svarbiausius klausimus.

Sustabdę rutiną, atrodo nepertraukiamą gyvenimo

tėkmę, jie klausia savęs tokių klausimų:

Vardan ko aš gyvenu šioje planetoje?

Kas yra man svarbiausia?

Kokios vertybės man yra esminės?

Ar iš tikrųjų gyvenu taip, kaip turėčiau gyventi?

Paskutinis klausimas yra skausmingiausias. Ar iš

tikrųjų kas dieną mes pasveriame vertybes? 90

proc. žmonių pripažįsta, kad dešimtmečiais jau

neturėjo laiko atsisėsti ir pagalvoti. Dažniausiai apie

tokius dalykus susimąstome, kai ateiname į draugų

laidotuves, kai susergame patys ar kas nors

atsitinka. O kol esame jauni ir gražūs, tol mums tas

nerūpi.

Būtų puiku, jei kaip ritualą mes turėtume kokią

svajonių knygą. Tokioje knygoje galima rašyti, o

geriausiu atveju ir įklijuoti nuotraukas tų dalykų,

kurie yra patys svarbiausi. Ypač geras ritualas, jei

susėstume su šeimos nariais ir pagalvotume apie



tai, kokios yra šeimos svarbiausios vertybės. Kokie

nukrypimai nuo mūsų pagrindinių vertybių?

Tokie dalykai, kuriuos mes darome kartu su

artimaisiais, yra patys svarbiausi ir suteikiantys

daugiausiai energijos. Jeigu pažiūrėtume į žmonių

efektyvumą, pamatytume, kad 3 proc. pačių

efektyviausių pasaulyje žmonių turi ilgalaikius

tikslus. Ir pagal visus tyrimus (o jų padaryta buvo

milijonai), patys laimingiausi pasaulyje žmonės

teigia, kad laimingus juos daro suvokimas, vardan

ko jie gyvena.

Taigi kai žmogus supranta save, savo vertybes ir

įprasmina visa tai, ką jis turi, duoda milžinišką

dvasinę energetinę injekciją. Anksčiau žmonės

gaudavo tokią injekciją bažnyčioje. Tačiau mes karts

nuo karto turėtume likti ir patys su savimi, savo

artimaisiais, pasidaryti svajonių knygas, o savo

pagrindines vertybes iškabinti namuose matomoje

vietoje. Ir, žinoma, nuolat prie to grįžti. Kodėl?

Todėl, kad efektyvaus darbo esmė – daugiausiai

dėmesio skirti svarbiausiems darbams.

Svarbiausi darbai yra tie, kurie priartina mus prie

ilgalaikių svarbiausių gyvenime dalykų. Daugelis iš

mūsų, nežino, ką nori matyti tunelio gale po

dešimties dvidešimties metų. Skubius darbus

pavadina svarbiais, todėl dirba neefektyviai.



Kalbėdami apie dvasinius dalykus,

nemistifikuokime, o tik atsakykime į savo misijos,

gyvenimo prasmės klausimą – kas man yra svarbu,

kokia asmenybė aš esu ir ką turiu daryti kiekvieną

dieną, kad tai kultyvuočiau?

Kokie turi būti ritualai? Pavyzdžiui, man suteikė

nepaprasto prasiveržimo gyvenime (o tada buvau

didžiulėje duobėje), kai įsivedžiau tris paprastus

ritualus, kurie Jums irgi padėtų:

1. Ryte dar gulėdami lovoje, neatsimerkę

padėkokite Dievui ar kitoms aukštesnėms

jėgoms už tai, ką turite gyvenime. Kai išvardyji,

kokius turi turtus, vaikus, šeimą, supranti, kad tai

yra didžiulė dovana, kurios mes dažnai

nepastebime. Tada ryte tiesiog pašokate kaip pats

laimingiausias ir palaimintas žmogus planetoje.

2. Dieną karts nuo karto vis sustokite ir

paprašykite Dievo ar aukštesnių jėgų pagalbos.

Šioje planetoje mums reikia jausti, kad esame ne

vieni, kad už mūsų nugaros yra kažkas didžiulis ir

energingas, kuris gali prie mūsų mažos energijos

pridėti dieviškąją milžinišką energiją. Ir ypač tais

momentais, kai Jus apleidžia jėgos, pabandykite

nurimti ir paprašyti.

3. Vakare, jau atsigulę, padarykite paprastą

dalyką. Atleiskite visiems, su kuo šiandien

susitikote. Pirmiausia reikia atleisti sau, po to

visiems skriaudikams – savo vadovui, vyrui, žmonai.



Tokie paprasti dalykai suteikia nepaprastą dvasinį

pakilimą. Tu žinai, kad rytoj atsibusi ir vėl galėsi

dėkoti, dėkoti, dėkoti. Galbūt galite sugalvoti ir savo

ritualą, tačiau būtinai įveskite kelis, nedidelius, bet

atimančius šiek tiek laiko ir Jūsų dvasinį raumenyną

auginančius dalykus.

Karts nuo karto meskite sau iššūkį. Jeigu

matote, kad toks gyvenimas tikrai neatitinka

Jūsų svarbiausių vertybių, tokių, kaip laisvė,

savirealizacija, spjaukite į viską, sudeginkite

tiltus ir išeikite iš tos veiklos rato.

Būtinai padarykite tai, jei negaunate to, ko norite.

Negaunate pinigų – užsidirbkite jų kitur. Juk pinigų

yra daug. Negaunate džiaugsmo ir meilės – meskite

save iš komforto zonos. Žinome, kad visada tai yra

skausminga ir rizikinga, tačiau nėra nieko

rizikingesnio nei bandymas nieko nekeisti.

Daugelis žmonių, kurie gebėdavo išmesti save iš

komforto zonos, tikrai nesigailėdavo. Jūs irgi

nesigailėsite, jeigu dažniau paaukosite kokį nors

kasdienį komfortą vardan aukščiausių vertybių.

Jeigu pasakysite sau, kad Jūsų gyvenimo standartas

mažiausiai aukščiausios kokybės gyvenimas, tokį

susikursite ir galėsite su vaikais juo pasidžiaugti.

Taigi dar kartą – dvasinis raumuo. Nuo jo viskas

prasideda. Būtent jis ir formuoja kitą mūsų rezervą

– minčių.



KIEK LAIKO REIKĖTŲ MIEGOTI?

Man teko klausytis pačių energingiausių pasaulio

žmonių, tokių kaip Donaldas Trumpas, Ričardas

Bransonas, taip pat Lietuvoje gyvena energingas

verslininkas Arvydas Avulis, pasaulio triatlono

čempionas Vidmantas Urbonas. Daugelis iš jų, kad ir

kaip būtų keista, sakydavo, kad užtenka trijų ar

keturių valandų miego. Tačiau kiekvienam yra

savas režimas.

Jeigu Jūs esate užsidegęs dėl idėjos, turite gerai

išvystytą dvasinį rezervą, Jūs tiesiog negalėsite

ilgiau miegoti. Tai dar nereiškia, kad turite būti

nemiegojęs. Tačiau valandų skaičius, kurį

žmogus dar prasivolioja lovoje, yra požymis,

kad šio žmogaus niekas šiame pasaulyje

nedomina. Išsimiegosime kitame gyvenime.

Moksliškai įrodyta, kad jeigu darbo dienos

pabaigoje pasijuntate nuvargęs, Jūs vienareikšmiai

neteisingai dirbote savo darbą. Nes jeigu Jūs

naudojate savo talentus, dirbate savo darbe

svarbiausius dalykus, galbūt fiziškai jausite

nuovargį, tačiau energetiškai – nepaprastą pakilimą.

Žmonės, kurie besibaigiant darbo dienai nori dar

padirbėti ir kuriuos tiesiog priverstinai reikia varyti

iš darbo, ir yra būtent tie enerdžaizeriai, mokantys

valdyti savo laiką. Kad žmogus per dieną darbe



turi pavargti yra mitas. Jis ir pavargsta todėl, kad

nemoka valdyti savo energijos arba dirba

nemėgstamą darbą.

APIBENDRINIMAS

Taigi dar kartą noriu trumpai priminti, kad kalbame

apie energijos valdymą, apie tai, kaip pripildyti savo

banką keturiomis energijos rūšimis. Fizinis

rezervas yra bazinis. Tai pagrindas, svarbus

visoms kitoms rūšims. Kaip jau minėjau, reikėtų

pradėti nuo dvasinio raumens auginimo ir nuo

dvasinės energijos pasikrovimo. Tai yra ne kas kita,

kaip periodiškas, ritualinis, nuolatinis savęs

klausimas – kodėl ir dėl ko aš šioje planetoje vargstu?

Neseniai švenčiau savo 45 jubiliejų, tačiau tą pačią

dieną buvau priverstas dalyvauti man labai artimo

žmogaus laidotuvėse. Apėmė labai keistas jausmas,

kai viena vertus matai, kad kažkas išeina, o kita

vertus prisimeni save ir supranti, kad jau mažiausiai

pusė gyvenimo nugyventa. Imi galvoti, ką gi tu

paliksi po savęs, kai ateis diena išeiti, kai žmonės

ateis tavęs palydėti.

Ir vienas iš tokių pratimų, kuris gali būti šiek tiek

išvedantis iš komforto zonos, tačiau kurį labai

rekomenduoju atlikti, t. y. atsakyti sau į klausimą –

apie ką norėtumėte, kad apie Jus žmonės

parašytų ir kalbėtų per Jūsų laidotuves?



Tiesiog atsisėdę kur nors atokioje vietoje, pasileidę

ramią muziką pamąstykite apie tai. Kodėl? Būtent

dėl to momento, kai galvojame apie savo išėjimą.

Tuo metu mes arčiausiai priartėjame prie

svarbiausio klausimo – ką po savęs aš palieku?

Būtent šis klausimas, kurį mes tik labai retai norime

analizuoti, ir yra svarbiausias, pripildantis mūsų

gyvenimą gilios prasmės.

Tiesiog pamėginkite ir tikrai nustebsite, kad,

deja, bet mes turėtume dažniau pagalvoti apie

mirtį. Ir ne dėl to, kad pradėtume depresuoti, o

todėl, kad suprastume, jog viskas kada nors

baigsis ir kad gyvenimas per trumpas, kad būtų

blogas. Ypač tai liečia mūsų darbo praktiką.

Daugelis žmonių, apie 90 proc. (visi tyrimai rodo tą

patį), miršta savo darbo vietose. Jie jau ryte ateina

mirę. Dieną vaikšto lavonai, kenčia po 8 ar 10

valandų be jokios energijos ar entuziazmo. Jie

tiesiog eina dirbti tam, kad uždirbtų pinigų. Ir

paradoksas tas, kad nei pinigų, nei džiaugsmo jie

negauna. Tokie žmonės darbe elgiasi kaip

modernūs, save kankinantys vergai.

Tačiau sutikite, kad gyvenimas yra per trumpas

bandyti save skirtingose sferose ir kentėti. Mes

gyvename XXI amžiuje. Tai reiškia, kad turime

visas galimybes ir teises dirbti savo mėgstamą

darbą. Jeigu Jūs ryte neateinate užsidegę, tiesiog

neturite teisės būti darbo vietoje. Kodėl?



O todėl, kad Jūs negalite gerai atlikti jokio darbo,

jeigu nedarote jo su malonumu. Malonumas ateina

ne dėl to, kad darbas lengvas, o dėl to, jog suvoki

dirbąs prasmingą darbą. Tokį, kuris iš tikrųjų tave

dvasiškai turtina. Ir nesvarbu, kaip vadinama tavo

profesija, bet jeigu joje nėra dvasingumo, jeigu jo

neatrandi savo darbe, kažką darai neteisingai.

Susitarkime, kad Jūs neleisite sau tokios prabangos,

kaip tai daro daugiau nei 90 proc. žmonių. Neleisite

sau nei vienos dienos dirbti darbą, kuris neiškelia

Jūsų virš kasdienybės, neišaukština Jūsų kaip

žmogaus buvimo šioje planetoje. Jeigu dėl Jūsų

darbo pasaulis netampa geresnis, meskite jį. Mes

verti, Jūs verti, kiekvienas iš Jūsų yra vertas

paties geriausio darbo. O tokį darbą reikia

susikurti pačiam toje darbo vietoje, kurioje

dirbame. O jeigu neišeina, keiskite ją.

Dar vienas labai įdomus dalykas – daug tyrimų buvo

daroma analizuojant, kaip žmonės jaučiasi darbo

vietoje. Mes žinome, kad daugelis žmonių kenčia

darbuose. Jie pripažino, kad darbo vieta yra ta vieta,

kurioje jie dažniausiai galvoja apie atostogas, poilsį,

kurioje savęs nerealizuoja ir nepanaudoja savo

talentų.

Tačiau kita vertus, būtent darbo vietoje mes ir

išgyvename didžiausios palaimos akimirkas. Retas

žmogus gulėdamas Palangoje prie jūros pasakytų:

„Gulėjau, gulėjau ir supratau – kokia palaima, kaip

aš gerai jaučiuosi.“ Būtent darbas, kad ir kaip jo

nekęstume, ir suteikia mums džiaugsmo.



Egzistuoja viena paslaptis, kurią žino nedaugelis

žmonių – tik tie, kurie geba darbe „kaifuoti“, visiškai

atsiduoti darbui. Tokia optimali resursinė darbo

būsena dar buvo pavadinta srautu, FLOW. Ką tai

reiškia?

SRAUTAS ARBA FLOW: VISIŠKAI PASINERK Į

VEIKLĄ

Tai būsena, kai žmogus visiškai pasineria į

darbą. Šis procesas prasideda tada, kai toje

pačioje vietoje susitinka du dalykai:

1. Užduoties ambicingumas.

2. Kompetencija.

Jeigu žmogus gauna per daug ambicingą užduotį,

kurią išspręsti neturi kompetencijos, jis išgyvena

nereikalingą sresą – distresą. Ir atvirkščiai – jeigu jo

užduotis per daug paprasta, o kompetencija žymiai

didesnė, žmogus jaučia nuobodulį. Tačiau tikras

srauto jausmas atsiranda, kai mes didiname

savo užduočių ambicijas, o kartu su jomis auga

mūsų kompetencija.

Visiškas pasinėrimas į darbą su visišku atsidavimu

ir energija yra menas, kurio galima išmokti. Taigi

vienas iš svarbių elementų, leidžiantis greičiau

pasinerti į srautą, yra dvasinis elementas, prasmės



nustatymas savo darbe, suvokimas, kad darbas

atitinka tavo sąžinės pagrindinius principus.

Jeigu Jūs tvirtai, kiekvieną dieną, nuolat, periodiškai

treniruojate savo dvasinį raumenyną, tuomet

galime pereiti prie intelektualaus raumens.

PROTINIAI RITUALAI

Būtent mūsų mintyse atsiranda energiją

didinantys ir mažinantys faktoriai. Galvoje

randasi minčių, kurios kaip vampyrai geria iš

mūsų energiją.

Labai dažnai žmonės mano, kad emocija kažkur

dingsta, pavyzdžiui, kątik džiaugiausi, o džiaugsmas

dingo ir pajutau liūdesį, depresiją. Daugeliui iš mūsų

atrodo, kad emocija yra kažkas tokio, kas ateina,

išeina ir tai nelabai nuo mūsų priklauso. Saulutė

atsirado – džiugu, energijos antplūdis. Saulutė

dingo, kažkur dingo ir energija.

Realybė tokia, kad prieš kylant bet kokiai emocijai,

mus aplanko mintys. Aišku, jos būna tiek greitos,

kad mes nesugebame net susivokti. Tačiau jų

atsiranda prieš bet kokią emociją. Tai reiškia, kad

būtent jų turinys ir lemia, ar mes gauname teigiamą

emocijų antplūdį, ar neigiamą. Mintys būna dviejų

tipų:



1. Racionalios, kurios suteikia mums daug jėgos,

pavyzdžiui, susidūrus su kokia nors kliūtimi – kad ir

su stresogenu.

2. Iracionalios, kurios atima iš mūsų energiją.

Pavyzdžui, įsivaizduokite, kad darbo vietoje

susidūrėte su kokia nors problema, kokiu nors

dalyku, kurio negalite išspręsti. Dabar

įsivaizduokite, kad pradedate galvoti, kodėl taip

atsitiko, kodėl būtent Jums ir būtent darbar. Tada

prisijungia vadovas, taip pat siūlantis panagrinėti,

kodėl Jums tai nesiseka.

Viso pasaulio žmonės labai tiki, kad jeigu

išsiaiškinsime problemos priežastį, gausime

sprendimą. Tai yra visiška nesąmonė. Jeigu tu ir

sužinosi, kodėl įvyko tas, o ne kitas dalykas, tau dar

nebus aišku tai, kaip viską išspręsti. Juk šie dalykai

labai skirtingi. Yra skirtingų priežasčių, dėl ko mes

sergame, bet sužinojęs, kodėl susergi, ne visada

žinai, kaip pasveikti.

Ir medicinoje, kad ir netiesioginis, bet toks ryšys

gali egzituoti, tačiau realiame gyvenime labai sunku

rasti tikrąsias priežastis, o protas, kuris fokusuoja

mūsų dėmesį į problemų priežasčių paiešką, skęsta

baloje. Ta bala atima iš mūsų visą energiją. Kaip

protinę, taip ir emocinę.

Įsivaizduokite, kad nuolat savęs klausiate: „Kodėl aš

neturiu pinigų? Kodėl aš toks nelaimingas? Kodėl,



kodėl, kodėl? Kodėl tai vyko su manim?“ Kokias

jaučiate emocijas? Depresyvias. Destruktyvios

mintys kuria destruktyvias emocijas. Ir atvirkščiai –

supranti, kad nesvarbu, kodėl įvyksta tokie ar

kitokie dalykai, tau žymiai svarbiau pakeisti

situaciją.

Jeigu susikoncentruoji į sprendimo paiešką, tavo

mintyse atsiranda racionalūs sprendimai. O tai, savo

ruožtu, tau duoda teigiamų emocijų antplūdį kartu

su energija. Taigi pirmas dalykas, kurio turime

išmokti:

valdyti savo mintis.

Turime nustoti galvoti ir kalbėti apie problemas.

Kas yra problema? Tai mūsų požiūris į

paprastus, gyvenimiškus dalykus. Tokio dalyko

pasaulyje, kaip problema, nėra. Tačiau kai mes

susiduriame su tuo, ko negalime išspręsti,

pavadiname tai problema. O jeigu dar imame

analizuoti, kodėl ji atsirado, viskas, mūsų energija

mus palieka.

Taigi pratinkimės – o tai yra standartas,

ritualas, įprotis – klausti savęs, ne kodėl kažkas

atsitiko, ne kodėl būtent su manimi, o kaip

išspręsti tą užduotį.

Įsivaizduokite, kad žiūriu į kokią nors situaciją

gyvenime kaip į problemą, tai atima iš manęs



energijos. Teisingai? O jeigu žiūriu kaip į iššūkį, kurį

turiu išspręsti, manyje dažniausiai atsiranda

energijos antplūdis. Tai yra tiek paprasta, kad aš bet

kokią problemą galiu paversti paprasčiausiu

iššūkiu, ir užuot depresavęs, galiu save mobilizuoti.

Taigi, kaip minėjau, mūsų pasirinkimas yra, kaip

reaguoti į gyvenimiškas situacijas – ar eustresu, ar

distresu. Jeigu mes koncentruojamės į problemas ir

į jų priežastis, mums yra garantuotas distresas,

kuris laikui bėgant išsiurbs paskutines jėgas ir

energijos lašelius. Bet jei mes sąmoningai

koncentruosime dėmesį į sprendimų paiešką ir

užuot prisiminę, kas praeityje buvo bloga (o

galvojimas apie problemą restimuliuoja mūsų

atmintyje ir visas kitas problemas), ieškosime, kaip

tai išspręsti, atmintyje stimuliuosime analogiškas

užduotis ar iššūkius, su kuriais kada nors esame

susidūrę.

Mūsų užduotis suprasti, kad sprendimas yra žymiai

svarbesnis nei problema. Iš atminties turime imti

sėkmingą patirtį ir ją panaudoti tam, kad

spręstume užduotis. Viskas. Jeigu tu valdai protą,

gali sau išsikelti vis didesnes užduotis, iššūkius ir

siaurai sufokusuoti dėmesį į sprendimo paiešką.

Sutikite, kad jeigu nori išeiti iš miško, turi

žiūrėti ne į medžius, o į tarpus tarp jų.

Tai yra kasdienės, tarsi sportininko, treniruotės.

Kasdien turime mesti sau iššūkį, duoti užduotis.



Žmonės tai vadina problemomis, o mes vadinsime

užduotimis. Ir labai dažnai jas reikia spręsti ne

standartiniu būdu. O naujo būdo paieška yra

superįdomi užduotis.

Svarbu atsiminti pagrindinį treniravimosi principą

– užduoties krūvis turi didėti. Nereikia per daug

didelės užduoties, kurios mes neįkąsime.

Susmulkinkime jas į mažesnes, spręskime,

kiekvieną dieną meskime sau iššūkį ir

nebijokime susimauti.

Žmonės bijo susimauti, jie bijo klysti, nes mokykloje

juos mokė, kad klaida yra blogis. O jeigu mes į tai

žiūrime kaip į atgalinį ryšį, reaguojame visiškai

teigiamai. Po bet kokio neteisingo sprendimo, po

bet kokios klaidos tiesiog pakoreguojame savo

veiksmus ir einame toliau.

Ir įsivaizduokite, kad Jūs nuo šios dienos, prisiminę

mano žodžius, tiesiog su azartiška monstro šypsena

galvosite: „Wow, pasauli, duok man dar iššūkių! Dar

užduočių, kurių niekas negalėjo išspręsti! Vakar

išsprendžiau grandiozinę pasaulinę problemą, o

šiandien duok dar šiek tiek didesnę. Tokią, kad

užtektų mano kompetencijos, bet tuo pačiu ir didėtų

mano ambicijos.“

Taigi jeigu protą lavinsite tokiu būdu, kad užduotys,

jų sudėtingumas ir ambicijos didės kartu su

kompetencija, nuolat būsite srauto būsenoje. Jūs

būsite palaimintas, o Jūsų protas kasdien generuos



vis daugiau ir daugiau energijos. O jei tai dar

sujungsite su dvasine enerija ir žinosite, kad tokios

užduotys pagerina situaciją ne tik Jūsų gyvenime,

bet ir aplinkoje, pagerina Jūsų šeimos, kompanijos,

visuomenės, planetos mastu, įsivaizduojate, kad Jūs

net negalėsite užmigti.

Nebus net kalbos apie jokias keturias valandas.

Pamiegosite tris minutes ir toliau bėgsite spręsti

užduočių. Tiesiog atsiranda sinergijos efektas.

Kas yra gerai? Jeigu atskiriame keturias energijos

rūšis, pradedame jas treniruoti, pajuntame sinergiją

– kai jos susijungia visos kartu. Tada 1 + 1 tampa

žymiai daugiau negu 2.

Patys sėkmingiausi žmonės, kuriuos man teko

matyti, kaip enerdžaizeriai – negali nurimti, negali

miegoti, jaučia, kad gali dar TIEK nuveikti... Apie

kokią depresiją išvis mes galime kalbėti? O jų

masteliai yra nepalyginami.

Kai nuvažiavau pas Tony Buzaną, žmogų legendą,

kuris sukūrė Mind map‘o sistemą, proto

čempionatus, galvojau, kad labai jį nustebinsiu

sakydamas, kad galiu pakeisti dešimties milijonų

žmonių gyvenimus. O jis juokėsi iš manęs ir klausė,

ką darys likę septyni miliardai žmonių? Tada imi

suprasti, kuo žmogus yra svarbesnis, tuo didesni jo

masteliai. Vienu atveju protas gali mąstyti plačiai,

kitu – geba susikoncentruoti labai siaurai,

spręsdamas kokią nors konkrečią užduotį.



Taigi mūsų užduotis – treniruoti savo protą. Dar

būtų gerai, kad kiekvienas iš mūsų, ypač šiais

informacijos pertekliaus laikais, išmoktų tokių

dalykų, kaip greitas skaitymas. Net gėda, kai

judiname lūpas ir bandome perskaityti, o po to

nieko neprisimename. Visi gali skaityti mažiausiai

5 kartus greičiau. Minimum.

Aišku, skaitysite greitai, jeigu įvaldysite ir

racionalaus skaitymo principus. Pagrindinis

principas – bet kurioje knygoje yra labai nedaug

svarbios informacijos, geriausiu atveju apie 20

proc., o visa kita – vanduo. Ir kai tu savo protą

koncentruoji į svarbiausios informacijos paiešką,

viskas, iškart turi mažiau problemų. Gali penkis

kartus greičiau skaityti, žymiai geriau suprasti,

išanalizuoti ir visa tai atsiminti.

O jeigu po to imsite treniruotis dinaminio skaitymo

būdu, dar labiau padidinsite skaitymo greitį.

Galėsite skaityti 25 kartus greičiau. Bet... Jeigu

dar įvaldysite fotoskaitymą, tai per vieną sekundę

perskaitysite 25 000 žodžių, t. y. vieną puslapį.

Turite treniruoti protą kaip ir fiziškai treniruojate

kūną – bent 10–15 min. Pasitreniruokite greitai

skaityti, pabandykite atsiminti daugiau kokios nors

įdomios informacijos. Nebijokite jos, o atsiminti.

Tam vėlgi yra specialių mnemotechnikos būdų.

Kodėl apie tai kalbu? Nes pats degu, man tai labai

patinka. Tokiais būdais mokau ir savo vaikus. Man



labai gaila, kad mes vaikystėje neturėjome šitiek

galimybių mokytis įvairiausių dalykų.

Tačiau dar nevėlu. Labai rekomenduoju pasidomėti

greito skaitymo, atminties lavinimo ir kūrybinio

mąstymo procesu. Pastarojo išmokiau ne vieną

tūkstantį žmonių. Tam yra technologija. Žmonės

negalėję sukurti nė dviejų trijų originalesnių idėjų,

sužinoję, kaip tai daryti, pradėjo generuoti

tūkstančius idėjų. Smegenų treniravimas neturi

ribų.

Per pasaulinio lygio čempionatus buvo bandoma

atsakyti į klausimą, kur yra riba, kiek žmogus gali

įsiminti. Kas sekundę buvo duodamas vienas

vienetas informacijos. Žmonės atsimindavo dešimt

tūkstančių, dvidešimt, trisdešimt ir tiesiog

pavargdavo fiziškai. Reiškia, nėra jokių limitų, tik

reikia treniruoti protą.

Taigi mes palietėme du proto aspektus:

1. Racionalaus ir iracionalaus mąstymo.

Kalbėjome, kad turime savo dėmesį koncentruoti į

sprendimų paiešką. Užuot analizavę problemų

priežastis ir bandę atsiminti savo praeities

nesėkmes, panaudoti savo sėkmingą patirtį.

2. Proto greitį.

Kuo greičiau mes savo gyvenime priimame

sprendimus, tuo jie yra geresni. Tai tiesiogiai liečia

ritualus. Kuo ilgiau mes galvojame daryti, ar ne, tuo



mažesnė tikimybė, kad ką nors padarysime. O jeigu

mes priprasime greitai priimti sprendimus ir

koncentruotis į veiksmus, į mūsų kiemą ateis

džiaugsmas.

Taigi dabar keliaujame toliau. Su Jumis treniravome

dvasinį rezervą ir sakėme, kad mūsų vertybės ir

lemia ilgalaikius tikslus, o išeidami iš ilgalaikių

tikslų zonos, galime koncentruotis į kasdienių

problemų sprendimų paiešką. Dvasinis raumuo

tiesiogiai susijęs su protiniu ir skatina mus jį

treniruoti.

Jeigu mes išmoksime koncentruoti savo dėmesį

į pozityvius dalykus – sprendimus, automatiškai

mūsų chroniniame tone atsiras vis daugiau

teigiamų emocijų. Vienintelis ir pats

greičiausias būdas kontroliuoti savo emocijas –

auginti teigiamas mintis.

Esame ekspertai, ieškodami to, kas mūsų netenkina

ir erzina. Tai vadinama kontrastu. Tačiau jeigu mes

aiškiai sau pasakysime, ko mes norime ir ieškome,

nėra jokios galimybės ateiti blogoms emocijoms.

Taigi emocinio mūsų lygmens treniravimas yra

tiesiogiai susijęs su mintimis.

Antras energijos šaltinis yra žmonės, artimieji.

Esame socialiniai padarai. Deja, mes labai dažnai

gadinamės nuotaiką įvairiais niekais ir labai mažai

dėmesio skiriame artimiems žmonėms. Sutikite, kad

didžiausias teigiamos emocijos šaltinis yra mūsų

artimieji. Ir jeigu paklaustume, ar mes teisingai



planuojame savo laiką, ar pakankamai jo

praleidžiame su jais, atsakymas būtų ne, ne ir dar

kartą ne.

Tik vienetai gali pasakyti: „Taip, su savo vaiku aš

praleidžiu tiek, kiek noriu.“ Vienetai gali pasakyti:

„Aplankau savo mamą, kada noriu, kiek noriu ir kiek

nori ji.“

Tyrimai parodė, kad suaugęs šių laikų žmogus,

gyvenantis šeimoje, su savo artimaisiais

praleidžia vidutiniškai 7 minutes per dieną. 7

minutes. Ir kaip dažniausiai mes praleidžiame šį

laiką? Ką reiškia 7 minutės? Galime keturias ar

penkias valandas būti toje patalpoje, bet realaus

bendravimo ir žiūrėjimo vienas kitam į akis laikas -

7 minutės.

O valandas praleidžiame prie televizoriaus,

spręsdami kokias nors problemas ir nepasisemiame

teigiamos energijos. Dar įdomus dalykas tas, kad

buvo analizuojama, į ką žmonės yra linkę kreipti

dėmesį kalbėdamiesi su savo artimaisiais. Kad ir

kaip būtų keista, dažniausiai jie linkę pamatyti kokį

nors neigiamą dalyką, pavyzdžiui: „Tu mane erzini,

tu man nusibodai, kiek tu man gali tai aiškinti?“

Su artimaisiais elgiamės daug blogiau nei su

svetimais žmonėmis. O jeigu imtume daryti

paprastą dalyką... po tūkstantį kartų per dieną

kartotume artimiesiems: „Tu esi nuostabus, tu esi

gražus, labai tave myliu, man labai patinka, aš labai



džiaugiuosi, tu esi pats svarbiausias žmogus

gyvenime.“ Kas įvyksta? Mūsų teigiamų emocijų

bankas didėja.

Įsivaizduokite, jei žmonėms darbe dažniau

sakysime komplimentus, jei gebėsime su meile,

paprasta pragmatine meile ir pozityvumu paieškoti

žmonėse ko nors gero... Kodėl apie tai kalbu? Jeigu

pažiūrėtume į Lietuvos situaciją, čia chroniškas

tonas – visiška tragedija. Žiūrėdami televiziją,

džiaugiamės, kad ką nors traukia per dantį, tyčiojasi

iš politikų, politikai tyčiojasi vieni iš kitų. Net

laidose apie maistą vyksta tas pats – pakviečiamas

žmogus ir bendraujama sarkastiškai.

Žmonės eina į laidas pašokti, o komisijoje sėdi

keturi monstrai ir pradeda tiradą – tu toks, šioks,

anoks. Mes neturime kultūros, kuri leistų bet

kuriame žmoguje pamatyti ką nors gero ir tai iškelti.

Mokslininkai teigia, kad egzistuoja vadinamasis

Pigmaliono efektas.

PIGMALIONO EFEKTAS

Jis teigia, kad žmonės nesąmoningai stengiasi

pateisinti lūkesčius, susikurtus kitų. Tai reiškia,

kad jeigu žmoguje matai idiotą – jis ir elgiasi kaip

idiotas. Ir atvirkščiai, jeigu aplink matai žmones,

vertus pagarbos, meilės, gauni nepaprastai didelį

kiekį meilės atgal.



Taigi dar vienas labai svarbus šaltinis yra emocijų

bankas, į kurį mes turime patys investuoti, kad iš jo

ką nors gautume. Sutikite, kad vakaras bus

nepaprastai emocionaliai praturtintas energija, jei

ateisime, apkabinsime artimus žmones,

pabučiuosime, paskambinsime mamai ir tėčiui

pasakyti myliu. Jūsų dienos bus dar nuostabesnės.

Kad ir kaip būtų keista, kai žmonių klausia, kas daro

juos laimingus, išvada – labai paprasti dalykai, kurie

nieko nekainuoja. Buvimas šalia artimo žmogaus,

kavos gėrimas su draugu, tai tokie dalykai, kurie

nereikalauja daug laiko, nekainuoja daug

finansiškai, bet suteikia nepaprastai daug

energijos visai dienai, o kartais net savaitei.

Bet būtent šiems dalykams mums pritrūksta laiko.

Sėdime ištisas valandas prie televizoriaus ir

gauname iš jo negatyvios energijos. Taigi mūsų

emocinis bankas arba rezervas dirba paprastai – ką

į jį įdedi, tą ir gauni kaip rezultatą. Įdedi neigiamos

energijos, išsiurbtos iš kitų – kritikos ir pan., gauni

labai intensyvios neigiamos energijos reakciją.

Ir atvirkščiai, jeigu pats skleidi teigiamą emociją, iš

kitų gauni tokią pačią. Žinau, kad kalbu banalius,

paprastus dalykus, tačiau sutikite, kad būtent jų

mums ir trūksta. Mes tiek laiko ir energijos skiriame

visiškai nereikšmingiems dalykams... O kai pasižiūri

televizorių, pamatai rimtus, didelius žmones,

kalbančius nesąmones, suvoki, kad jie daug

energijos, pykčio sueikvoja tam, kad nuodytų vienas

kito gyvenimą. Jie idiotai, kitaip nepavadinsi.



Teisingiau pasakius, galbūt jie ir protingi, tačiau su

jų banku yra kažkas ne taip. Kažkas į juos investavo

daug neigiamos energijos, o jie, norom nenorom,

nežinodami, kur ją dėti, pradeda investuoti į kitus.

Tu įžeidei mane, aš įžeisiu tave.

O jeigu mes sakome STOP ir maitiname savo

smegenis bei širdį teigiama energija, išmokstame

laikytis energetinės dietos. T. y. mažiau žiūrime

negatyvių televizijos laidų, mažiau klausome

negatyvios radijo skleidžiamos informacijos,

nustojame bendrauti su negatyviai nusiteikusiais

žmonėmis. Ir kas įvyksta? Patys nustembame, kaip

mūsų energijos lygis pakyla iki dangaus.

Ir atvirkščiai – jeigu leisime negatyviai energijai

nuodyti mūsų širdį, nieko gero nebus. Kaip Jums

skamba tokia idėja – priimti sprendimą pradėti

laikytis teigiamos energijos dietos? Pavyzdžiui,

kasdien bent po 15 min. paskaityti kokį nors

teigiamą romaną ar kitą pozityvią informaciją.

Teigiama informacija skatina teigiamas mintis, o

šios skatina teigiamas emocijas.

Kas, jeigu nustosime bendrauti su kitais

neigiamais žmonėmis? Kas, jeigu patys

nustosime siųsti negiamą energiją ir kalbėti

neigiamus dalykus? Mūsų energetinio banko

sąskaitos apsivers aukštyn kojom.



Taigi daugiau bendraukime su teigiamais

žmonėmis, daugiau dalykime teigiamų jausmų ir su

jais gausime teigiamos energijos.

Mes kalbėjome, kad dvasinė gali būti labai aukštai,

ypač jeigu imame galvoti apie didžiausias mūsų

gyvenimo vertybes, aukščiausius idealus. Tada ji

kyla iki paties aukščiausio lygio.

Atsiskiriant nuo dvasinių prioritetų, formuojasi ir

mūsų įsitikinimai, kurie tiesiogiai daro įtaką mūsų

minčių eigai. Taigi dar kartą – dvasiniai dalykai

formuoja mūsų mintis, mintys, savo ruožtu,

formuoja mūsų emocijas, o emocijos daro įtaką

mūsų veiksmams. O ką daro veiksmai?

Jie formuoja mūsų gyvenimo rezultatus. Tai yra

realizacijos formulė, kaip nuo paprastų minčių,

kurias išprovokuoja mūsų gyvenimo principai, mes

imame daryti milžinišką arba minimalią įtaką

pasauliui. Čia energija pradeda judėti ir mes

turėtume pamatyti visų šių dalykų sąsają.

Jeigu bet kurioje iš šių grandžių atsiranda negatyvi

energija, visas ratas yra apnuodijamas. Neigiami

rezultatai priveda prie to, kad mes nuleidžiami

dvasiškai, nustojame svajoti, suprantame, kad

pasaulis visiškai neatitinka mūsų vertybių, o tai

atitinkamai sukelia neigiamas mintis, mintys –

emocijas, neigiamos emocijos – neigiamus

veiksmus arba neveiksnumą ir rezultatai dar

labiau blogėja.



Taigi atsiranda užburtas ratas. Matome protingus

suaugusius žmones, paniurusiomis veido

išraiškomis ir visai be energijos. Didžiulis prašymas

– rytoj važiuodami į darbą atkreipkite dėmesį,

kaip atrodo žmonės? Kiek jiems duotumėte balų

energijos skalėje? Atkreipkite į juos dėmesį

savo darbe. Nustebsite, kad daugelis žmonių yra

apimti vidinės energetinės krizės. Kodėl?

Todėl, kad yra žiurkės rate. Jie maitina smegenis

neigiama energija ir gauna už tai negiamų dalykų

savo gyvenime.

Prisiminkite tris pagrindinius žodžius, tiesiogiai

susijusius su mūsų energija, sėkmingumu ir

efektyvumu. Jie yra magiški:

1. Būti.

2. Daryti.

3. Turėti.

Daugelis žmonių svajoja turėti daug turto, įspūdingų

rezultatų. Tada jie mano, kad gali pradėti daryti

rimtus darbus ir tikisi, kad viso to rezultatas – jie

bus turtingi, laimingi, energingi ir t. t. Bet tai yra

didžiausia klaida.



Iš pradžių mes turime būti. Prisimenate, kalbėjome,

kokie turime būti – maksimaliai pasiruošę

fiziškai, maksimaliai teigiamai nusiteikę

emociškai, maksimaliai susifokusavę, dvasiškai

koordinuoti, susibalansavę. Ir būtent tokia

optimali resursinė būsena ir suteikia visiškai kitą

kokybę mūsų veiksmams. Būtent tokioje būsenoje ir

galime kasdien daryti darbus ir turėti rezultatą.

Taigi dar kartą... Mūsų rezultato dydį ir kokybę

lemia ne tik mūsų veiksmai, bet ypač optimali

resursinė energetinė būsena.

Apibendrindamas, norėčiau Jums pasakyti labai

paprastą dalyką – mes dažnai darome savo

gyvenimą labai sudėtingą. Tūkstančius kartų

susidūriau su žmonėmis, kurie viską nori padaryti

sunkesniu keliu. Jie nori sužinoti dar daugiau

informacijos, jiems norisi, kad viskas būtų tiek

supainiota ir apvyniota, kad galiausiai jiems išvis

nereikėtų nieko daryti.

Bet aš žinau, kad realiai mes turime galimybę

pasiekti rezultato tik su sąlyga, jeigu darysime

kokius nors paprastus dalykus. Įdomiausia, kad

mums nereikia daryti milžiniškų dalykų, o tik pačius

paprasčiausius ir mažiausius. Pavyzdžiui,

susitvarkykime su savo kūnu – pradėkime po

truputėlį, bent po 5 min. kasdien sportuokite.

Atrodo, nedidelis dalykas, juk ne valandą, o tik 5

min. Ryte padarykite tokią pseudomankštą ir teks



pripažinti, kad ji suteiks ypatingą kiekį energijos.

Rusiškai tokia mankšta vadinama zariatka

„pakrovimu“.

Sutikite, kad geriau kasdien penkių minučių

pakraunanti mankšta, nei svajonė, kad kada nors

nueisiu į sporto salę ir nubėgsiu tolimo atstumo

krosą. Teisingai?

Kitas dalykas – įsivaizduokite, jei pasakytumėte

sau, kad valgysite dažniau. Dabar valgau du

kartus, o valgysiu penkis kartus – kas dvi valandas.

Arba pridėsiu bent vieną papildomą maitinimosi

dozę. Sutikite, kad tai duos milžinišką energetinį

pliusą.

O įsivaizduokite, kad bent minutei atsisėsite su

šeimos nariais ir kalbėsitės apie tai, kas Jums

yra svarbu. Bent pradėsite kalbėti apie dvasinius

dalykus. Tai duos milžinišką postūmį. O jeigu dar

karts nuo karto pradėsite mąstyti, apie ką aš

galvoju... Žinau, kad ši tema apie mintis anokia ir

naujiena. Tačiau mes to nedarome. Visgi turime

prisiversti kontroliuoti save ir savo mintis.

Pastebėjau, kad po bet kurios paskaitos ar seminaro

skirtingi žmonės išsineša visiškai skirtingą kiekį

informacijos. Tai jokiu būdu nepriklauso nuo jų

išsilavinimo. Dažniausiai, kuo daugiau žmogus žino,

tuo daugiau jis džiaugiasi gavęs vieną kitą idėją. Ir

atvirkščiai – kuo žmogus žino mažiau, tuo jam

viskas būna aiškiau.



Bet aš esu įsitikinęs, kad rezultatas priklauso ne nuo

ypatingų minčių, naujienų ar sudėtingų koncepcijų

kiekio, o nuo to, kokį Jūs priimate sprendimą. Labai

dažnai tam, kad jį priimtumėte, nereikia daug

galvoti. Priimti sprendimą turi būti kaip ritualas

– minimum minčių, maksimum veiksmų.

Įsivaizduokite, jeigu šiandien arba dabar pat

priimsite sprendimą (o geriausia keturis

sprendimus):

1. Padarysite ką nors konkrečiai, kad pakeltumėte

savo dvasinį energijos lygį.

2. Sugalvosite vieną nedidelę įdėją, kaip pakelti

intelektualų energijos lygį.

3. Tą patį padarysite su emociniu energijos lygiu.

4. Ir, žinoma, su fiziniu.

Jūsų gyvenimas visiškai pasikeis. Pats niekada

negalvodavau apie tokius dalykus, kaip energija.

Nebent kai mokydavomės rytų kovos meno. Man

energija asocijuodavosi su smūgio jėga – daugiau

energijos, daugiau jėgos. Tačiau pats pirmą kartą šią

idėją išgirdau iš Anthony Robbinso, žmogaus,

pripažinto nr. 1 motyvatoriumi.



Bet, svarbiausia, jis tarsi enerdžaizeris. Pasižiūrėkite

www.youtube.com arba sudalyvaukite jo seminare.

Tai dviejų metrų monstras-mašina. Jo seminarai

vyksta po 15 val. per dieną be perstojo. Jis daro tik

vieną 20 min. pertraukėlę. Žmonės gali išeiti, vėl

ateiti, ir taip keturias dienas iš eilės. Keturi

didžiuliai ekranai su 10 000 žmonių. Juose gali

matyti, kaip apie 24 val. monstras tiesiog atsibunda.

Nesupranti, iš kur jis turi tokį kiekį energijos.

Jo visi nuolat klausia, iš kur jis jos tiek semiasi.

Neįmanoma, kad paprastas žmogus kalbėtų be

pertraukų keturias paras, su kasdien vis didėjančia

energija, ne tik pakraunančia jį patį, bet ir 10 000

žmonių.

Anthonis papasakojo tokią istoriją. Vieną dieną jam

sukako, atrodo, 45 metai, o gal ir šiek tiek mažiau.

Jis suprato, kad energija po truputį jį palieka. Aišku,

jis nebuvo visiškai be energijos, bet pajuto, kad visgi

tai nėra ta pati energija. Suvokė, kad jis sensta. Tada

sau pasakė, kad arba gali su tuo susitaikyti: „Taip, aš

pasenau, manęs nebeveža naujos idėjos. Savo aš jau

atidirbau, galiu ir pailsėti.” Arba atvirkščiai, kėlė sau

klausimą: „Kaip aš pats savyje galiu generuoti

milžinišką kiekį energijos, nepriklausomai nuo

organizmo senėjimo ar to, kas vyksta mano

gyvenime, nei nuo krizės ar pan. dalykų?“

Jis ėmė galvoti, iš ko galėtų to išmokti. Ir atrado tokį

žmogų. Šis buvo ilgų distancijų triatlono čempionas,

rungdavosi po 18 dienų. Anthonis susirado jį ne dėl

to, kad šis buvo čempionas, o būtent, kad būdamas

http://www.youtube.com/



85 ar 90 jis vėl laimėjo triatlono čempiono titulą,

todėl nukeliavo pas jį.

Motyvatorius norėjo sužinoti, iš kur žmogus,

būdamas toks senas, gali savyje atrasti tiek

energijos. Ir jam paslaptis buvo atskleista. Nuo to

laiko niekas negali pasakyti, kad Anthoniui

Robbinsui trūksta energijos. Ar norite sužinoti šį

receptą?

Anthonis Robbinsas perdavė man šią paslaptį, o

šiandien ją norėčiau perduoti Jums.

DIDŽIOJI ANTHONIO ROBBINSO

PASLAPTIS

Ištieskite rankas priešais save. Tada įdėmiai į jas

pasižiūrėkite. Ir žinokite, kad būtent šiose rankose

yra Jūsų energija ir atsakymai į visus Jūsų

klausimus.

Aš Jums labai linkiu, kad ir kas nutiktų Jūsų

gyvenime, kad visuomet galėtumėte suimti savo

gyvenimą į rankas, sugeneruoti juose milžinišką

energiją – ir fizinę, ir dvasinę, ir intelektualią, ir

emocinę. Tiesiog sujungti jas visas kartu ir

sudrebinti pirma save, o tada visą pasaulį. Žinau,

kad kuo didesnis energijos kiekis bus Jūsų

gyvenime, tuo mažiau Jums kils neįveikiamų kliūčių.

To aš Jums ir labai labai linkiu.



Buvau laimingas, galėdamas rašyti šią knygą. Galite

pamiršti viską, kas joje sudėta. Nepasinaudoti nei

vienu aprašytu patarimu, tačiau primygtinai prašau

padaryti vieną mažą dalyką. Atsistokite, raskite

artimą žmogų, apkabinkite jį, pabučiuokite,

pasakykite, kad labai jį mylite. Stebėkite, kokia

magiška energija rasis ne tik Jūsų, bet ir Jums

artimų žmonių širdyje.

Tikiuosi, kad nuo šiol eidami miegoti atleisite

visiems (kartu ir man) už visa tai, kokie buvome ar

kokie nebuvome. Atsibudę ryte padėkosite

aukštesnėms jėgoms už visas jų duotas dovanas. O

bėgant dienai nepamiršite dalytis savo emocijomis

ir teigiamomis mintimis su kitais.

Linkiu, kad nuo šios dienos žmonės, Jus stebėdami,

sakytų: „Iš kur šis žmogus turi tiek energijos, kas su

juo darosi? Šio žmogaus akys dega, jis pasikeitė. Ką

tu darai? Išmokyk ir mus jos pasisemti!“ Visas

pasaulis stebėsis ir norės būti tokie, kaip Jūs.

Būkite energingi, laimingi ir kuo geriausios Jums

kloties.

Su didžiausia pagarba

Algirdas Karalius



Turime labai gerą žinią tiems, kurie nori pritraukti

į savo gyvenimą dar daugiau energijos ir laimės!

Algirdo Karaliaus turas per Lietuvą „Tikroji The

Secret paslaptis: 4 laimės pritraukimo

technologijos“

Vilniuje – birželio 28 d.

Kaune - birželio 26 d.

Klaipėdoje - birželio 27 d.

Šiauliuose - birželio 25 d.

Daugiau informacijos rasite čia!

Ir tai dar ne viskas!

Didžiausias šios vasaros saviugdos renginys –

birželio 30 – liepos 1 dienomis -

TRANSFORMACINIS seminaras, kurio metu

išmoksite valdyti traukos dėsnį!

Daugiau informacijos rasite čia!

http://www.saviugdosmokykla.lt/mokymai/1855-algirdas-karalius-traukos-desnis-7-gyvenimo-sritys?afl=SMARSKAITEI

http://www.saviugdosmokykla.lt/mokymai/1855-algirdas-karalius-traukos-desnis-7-gyvenimo-sritys?afl=SMARSKAITEI

Education

Energijos bankas