Nacionalinis švietimo lyderystės forumas 2014 „Lietuvos kryptis – sėkmingas mokymasis“

2014-03-06/07

Vilnius

Lietuvos mokinių pasiekimai: džiaugsmai ir rūpesčiai

Dr. Rita Dukynaitė

2014-03-06

Vilnius

NACIONALINIS EGZAMINŲ

CENTRAS

Turinys

• Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste

• Mokinių rezultatai: bendrų rezultatų kaitos ir lyties aspektai

• Mokinių pasiekimų lygmenys

• Kas padeda siekti geresnių rezultatų

Švietimo siekiniai 2022 m. (LT), 2020 m. (ES). Pradinė situacija 2012 m. Lietuvoje

RodiklisBūklė Vieta

ESPokytis Vyr. Mot.

Siekis Geriausios,

prasčiausios

šalysLT ES LT ES

Anksti mokyklą paliekantys

asmenys, proc.6,5 12,7 6 -2,2 8,2 4,6 8 < 10

Kroatija (4,2), Slovėnija,

Slovakija, Ispanija (24,9),

Malta, Portugalija

30–34 m. asmenų, turinčių

aukštąjį ar jam prilygintą

išsilavinimą,dalis, proc.

48,7 35,7 4 +8,1 40,7 56,4>=

48,7

>=

40

Airija (51,1), Kipras,

Liuksemburgas, Italija

(21,7), Rumunija, Kroatija,

Slovakija

Švietimo įstaigas lankančių

4–6 m. vaikų dalis, proc.84,2 93,2 21 +6,4 84,6 83,8 95 95

Prancūzija (100), Malta, Ispa-

nija, Nyderlandai, Kroatija

(70,6), Suomija, Graikija

Žemas skaitymo, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas

Sk. 21,2 17,8 20 -3,2 31,9 10,3 19 < 15Estija (9,1), Airija, Lenkija, Bul-garija (39,4), Rumun., Kipras

Mat. 26,0 22,1 19 -0,3 27,7 24,4 20 < 15Estija (10,5), Suomija, Lenkija, Bulgarija (43,8), Kipras, Rumun.

Gamt. 16,1 16,6 13 -0,9 19,5 12,6 14 < 15Estija (5,0), Suomija, Lenkija, Kipras (38,0), Rumun., Bulgar.

Baigusiųjų studijas

įsidarbinimas, proc.76,0 75,7 13 +3,1 72,6 79,4 – 82

Malta (91,9), Austrija,

Nyderlandai, Graikija

(42,9), Italija, Kroatija

Mokymosi visą gyvenimą lygis

25–64 m. amžiaus grupėje, proc. 5,2 9,0 21 +0,7 4,3 5,9 12 15

Danija (31,6), Švedija,

Suomija, Rumunija (1,4),

Bulgarija, Kroatija

Didž. ES pokytis nuo 2009 m.

Didž. ES pokytis nuo 2009 m.

Mokinių rezultatai: bendrų rezultatų kaitos ir lyties aspektai

7

Matematinio raštingumo rezultatų kaita

Lietuvos matematinio raštingumo rezultatas 2012 m. ciklo metu pakilo 2 taškais, tačiau statistiškai nereikšmingai.Tokią padėtį galėtumeapibrėžti kaip pereinančią iš prastėjančios į stabilią.

Bendro rezultato kilimą lėmė vaikinai, nes jie pademonstravo 5 taškais aukštesnį rezultatą, nei 2009 m.

2012 m. Lietuvoje tarp lyčių rezultatų užfiksuota lygybė.

8

Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita

Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas 2009 m. palyginus su 2006 m., tačiau 2012 m. rezultatas net 9 taškais statistiškai reikšmingai pakilo.

Lietuvoje 2012 m. stebime tiek merginų, tiek vaikinų rezultatų gerėjimą.

Didesnę pažangą padarė vaikinai, nuo paskutiniojo ciklo rezultatuspagerinę 11 taškų.

555951

99

Gamtamokslinio raštingumo rezultatų kaita

Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai keliais taškais (nors ir statistiškai nereikšmingai) pakyla kiekvieno tyrimo ciklo metu.

Nuo 2006 m. iki 2012 m.merginos pademonstravo didesnį rezultatų kilimą negu vaikinai.

Skirtumai tarp vaikinų ir merginų rezultatų nuo 2009 m. šiek tiek sumažėjo.

1715

Mokinių pasiekimų lygmenys

11

Matematinio raštingumo rezultatai pagal pasiekimų lygmenis

Lietuvoje 2 lygmens nepasiekia 26 proc., OECD šalyse - 23 proc. mokinių.

Aukščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia 8 proc., OECD šalyse -12,6 proc. mokinių.

Lietuvoje didesnė vaikinų dalis pasiekia aukštesnius lygmenis.

Tačiau taip pat didesnė ir jų dalis nepasiekia 2 lygmens.

9,6 6,6

27,7 24,4

12

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis

Auščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia vos 3,3 proc. , OECD šalyse – 8,4 proc. mokinių.

Lietuvoje 2 lygmens nepasiekia 21,2 proc., OECD šalyse - 18 proc. mokinių.

Ypač dideli skirtumai matomi tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičiaus.

31,9 10,3

5,11,6

1313

Gamtamokslinio raštingumo rezultatai pagal pasiekimų lygmenis

Lyginant su OECD šalių vidurkiu, Lietuvoje šiek tiek mažiau 2 lygmens nepasiekusių mokinių, tačiau aukščiausius lygmenis pasiekusių skaičius taip pat ženkliai mažesnis.

Aukščiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičius beveik nesiskiria.

2 lygmens nepasiekia didesnė vaikinų dalis.

5,4

12,619,5

4,8

Kas padeda siekti geresnių rezultatų

15

Darželio lankymo įtaka rezultatams

Beveik visose šalyse mokiniai lankę darželį ilgiau nei metus pasiekia aukštesnių rezultatų nei jų bendraamžiai jo nelankę.

Lietuvoje šis skirtumas siekia 36 taškus.

16

Vadyba (vietovė): įrodymais, mokslu grįsta

Skatinu mokymo praktiką, paremtą

naujausiais švietimo tyrimais

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vilnius Kiti didieji

miestai

Miestai Miesteliai

ir kaimai

Mok

inių

dal

is pr

ocen

tais Dažniau nei kartą per

savaitę

Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį

3–4 kartus per metus

1–2 kartus per metus

17

Mokymui(si) skirtas laikas

Lietuva yra viena iš mažiausiai laiko skiriančių matematikos mokymui(si) šalių. Tačiau mes daugiausia laiko skiriame gamtos mokslų mokymui.

Daugumoje šalių tėvai padeda vaikams mokytis retai.

1818

Mokinių vėlavimas į mokyklą ir pamokų nelankymas

Matematinio raštingumo rezultatai, pagal tai, kiek kartų mokiniai vėlavo į mokyklą per paskutines dvi

savaites iki tyrimo

Nė karto 1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau kartų

487 474 464 441

Daugelyje šalių vėlavimas į mokyklą yra gana dažnas reiškinys.

Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje mokyklų direktoriai mano, kad tiek vėlavimas į mokyklą, tiek pamokų praleidinėjimas tik nežymiai trukdo mokymui(si).

Matematinio raštingumo rezultatai, pagal tai, kiek kartų mokiniai praleido keletą pamokų be pateisinamos

priežasties per paskutines dvi savaites iki tyrimo

Nė karto 1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau kartų

490 460 447 416

19

Aukščiausius ir žemiausius gamtamokslinio raštingumo rezultatus pasiekusių mokinių dalies kaita

Lyginant su 2009 m. Lietuvoje tiek 2 lygmens nepasekusių sumažėjo, tiek aukščiausius lygmenis pasiekusių mokinių padidėjo nežymiai.

Iš kaimynnių šalių didžiausią pažangą padarė Lenkija.

Estijoje nepasiekusių 2 lygmens mokinių yra tik 5 proc.

20

Mokinių pasitikėjimas savo jėgomis

Pastebėta, kad daugumoje šalių pasitikėjimas savo jėgomis, sprendžiant matematikos uždavinius, yra stipriai susijęs su matematinio raštingumo rezultatais.

Lietuvoje rezultatų skirtumas tarp labiausiai ir mažiausiai savo jėgomis pasitikinčių mokinių yra net 128 taškai.

21

Mokinių požiūris į mokyklos teikiamą naudą

Lietuva yra viena pirmųjų pagal mokinių nuomonę, jog mokykla buvo jiems naudinga

Mokinių, bent iš dalies nesutinkančių su pateiktais teiginiais, dalisprocentais

Mokykla mane menkai paruošė suaugusio žmogaus gyvenimui baigus

mokyklą

Mokykla buvo laikošvaistymas

68,7 86,0

Mokinių, bent iš dalies sutinkančių su pateiktais teiginiais, dalisprocentais

Mokykla man padėjo įgytipasitikėjimo savimi priimantsprendimus

Mokykloje išmokau dalykų, kurie galėtų būti naudingi darbe

84,2 91,2

22

Tėvai: įtaka matematiniam raštingumui (vietovė)

Matematinis raštingumas

64

55

44

26

1519 21 1921

27

35

55

522514

495

461498 498484

460465 468454

433

0

20

40

60

80

100

Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai

Mo

knių

dal

is p

roce

nta

is

250

300

350

400

450

500

550

Re

zultatų

vidu

rkis

Aukštas universitetinis

Aukštas neuniversitetinis

Vidurinis arba žemesnis

Aukštas universitetinis

Aukštas neuniversitetinis

Vidurinis arba žemesnis

Aukščiausias vieno

iš tėvų įgytas

išsilavinimas:

23

Daugiau informacijos apie OECD PISA tyrimą galite rasti:

http://www.oecd.org/pisa

http://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai

http://www.nec.lt >> Mokinių pasiekimų tyrimai >> Tarptautiniai tyrimai >> PISA

Lietuvos mokinių pasiekimai: džiaugsmai ir rūpesčiai

Dr. Rita Dukynaitė

2014-03-06

Vilnius

NACIONALINIS EGZAMINŲ

CENTRAS