LIETUVOS ir Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų

ekonominės raidos perspektyvos 2011-2020 metais

LIETUVOS ENERGETIKOS KONSULTANTŲ ASOCIACIJA

Dr. Valdas LukoševičiusPrezidentas

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA)

2011-11-05, Vilnius

Pasaulio energetikos pokyčiaI• Klimato kaita ir milžiniškos investicijos į

atsinaujinančią energetiką - AEI poreikio augimas.

• Staigiai augantis energetinių resursų poreikis Kinijoje, Indijoje ir t.t. keičia tiekimo prioritetus Eurazijoje.

• Senkantys ir vis sunkiau prieinami iškastinio kuro ištekliai, pavėluotos investicijos.

• Energetinių žaliavų tiekimo ir vartojimo disproporcija, kariniai konfliktai, avarijos ir t.t.

KURO IR ENERGIJOS KAINOS PASAULINĖSE RINKOSE TURĖTŲ ŽYMIAI IŠAUGTI

Kuro kainų pokytis

0

500

1000

1500

2000

2500

Lt/t

ne

G. dujų importo kaina Biokuro kaina (drėgnos ir su pelenais) G. dujų kaina įvade

Svarbiausios ES energetikos direktyvos

• Atsinaujinančių išteklių plėtros skatinimas (Lietuva iki 2020 m. AIE dalį suvartotoje energijoje turi padidinti iki 23%)

• Anglies dvideginio dujų išmetimo mažinimas (2020 metais 20 % mažiau negu 2005 m.)

• Teršalų išmetimo iš kurą deginančių jėgainių ribojimas (Žymiai griežtesni reikalavimai nuo 2016 (atskirais atvejais 2022 metų) negu šiuo metu)

• Pastatų energetinio efektyvumo didinimas (20% mažesnis vartojimas negu 2005 m.)

BIOMASĖS dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių direktyvinė prognozė

2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

CŠT sektoriuje Namų ūkiuose

ktne

(galutinis energijos suvartojimas)

CŠT sektoriaus rodikliaiEil.Nr. Rodikliai Mato vnt. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Įmonių skaičius vnt. 44 44 44 44 44 44 44 44 43 43 42

1.

Patiekta šiluminės energijos nuo kolektorių iš VISO tūkst.MWh 9.927 10.222 10.024 9.223 8.088 7.973 8.207 7.813 7.443 7.420 7.834

2. Pirkta šilumos energija tūkst.MWh 305 485 608 1.349 2.220 2.136 2.007 1.840 1.778 1.894 2.016

3.Savosioms reikmėms sunaudota šiluma tūkst.MWh 61 90

4. Patiekta į tinklą tūkst.MWh 10.233 10.706 10.632 10.572 10.308 10.110 10.214 9.654 9.221 9.253 9.759

5.

Šilumos nuostoliai (technologiniai, komerciniai) tūkst.MWh 2.708 2.536 2.388 2.263 2.165 1.964 1.790 1.706 1.557 1.469 1.574

6.Nuostolių lyg. sv. nuo patiekimo į tinklą % 26 24 22 21 21 19 18 18 17 16 16

7.Savosioms reikmėms sunaudota šiluma tūkst.MWh 12 16 20 39 37 28

8.Naudingas šilumos patiekimas (vartotojams tūkst.MWh 7.523 8.164 8.244 8.309 8.142 8.126 8.408 7.928 7.616 7.747 8.175

9.Parduotos šilumos lyginamasis svoris nuo patiektos į tinką

% 74 76 78 79 79 80 82 82 83 84 84

10.Visos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sąnaudos

tūkst.Lt 914.531 924.953 925.739 898.153 874.417 871.915 1.024.349 1.194.876 1.594.241 1.546.360 1.608.687

ct/kWh 12 11 11 11 11 11 12 15 21 20 20

11. Kintamosios sąnaudostūkst.Lt 491.745 537.589 516.212 521.901 503.429 495.061 633.658 769.795 1.118.619 1.031.560 1.146.151ct/kWh 7 7 6 6 6 6 8 10 15 13 14

% 54 58 56 58 58 57 62 64 70 67 71

12. Pastoviosios šilumos energijos sąnaudos

tūkst.Lt 422.787 387.364 409.526 376.252 370.988 376.854 390.691 425.081 475.622 514.800 462.535ct/kWh 6 5 5 5 5 5 5 5 6 7 6

% 46 42 44 42 42 43 38 36 30 33 29

Šilumos gamyba CŠT sektoriuje( 65% iš biokuro 2020 m.)

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

1 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001

Šilu

min

ė ga

lia,

MW

Laikas, h

2 biokuro ŠGĮ plėtra

1 biokuro ŠGĮ plėtra

Esami biokuro ŠGĮ

CŠT sistemos poreikis

19%

25%

21%

AiE įrenginių plėtra CŠT sektoriuje, būtina direktyvos įgyvendinimui

Eil. Nr.

Įmonės

Esama situacija(2009 m.)

Ekonominė plėtra

Pagal AEI Strategiją Viso

MW MW MW MW1 UAB "Vilniaus Energija" 54 108 176 3382 AB "Kauno energija" 0 54 108 1623 UAB "Šiaulių energija" 0 25 53 784 AB "Klaipėdos energija" 14 0 80 945 UAB "Alytaus energija" 0 18 48 666 AB "Panevėžio energija" 0 38 0 387 AB "Jonavos šilumos tinklai" 0 16 10 268 UAB "Druskininkų šiluma" 0 0 36 369 UAB "Utenos šilumos tinklai" 11 9 12 32

10 UAB "Marijampolės šiluma" 16 0 20 3611 UAB "Palangos šiluma" 6 0 13 1912 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" 22 0 10 3213 Kitos. 244 126 180 55014 Viso CŠT 367 394 746 1506

15 Komunalinės atliekos (biodegraduojanti dalis) 60

16 Iš viso 367 394 746 1566

BŪtinos Biokogeneracinių jėgainių apimtys LietuvoS cšt sektoriuje

Eil. Nr. Rodiklis Pradedama

ekslpoatuotiGalia

Vidutinis metinis

apkrovimasElektros

kiekis Investicijos Planuojama

šiluminė galia su KDE

Investicijos į šilumos gamybą

MWe h GWh/m mln.Lt/MW mln.Lt MW mln. Lt

1 Vilnius 1.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis * 2018 8 7000 45 8,6 68,8 20 15 1.2 BKZ-75-39FB (12-17 MWe) 2014-2019 17 5500 80 2,4 41 48 30 1.3 TGME-205 2015 120 4200 479 3,3 398 176 132 1.4 BKZ-75-39FB 2015 17 4300 69 3,7 63 43 32,25 2 Kaunas

2.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2014 7 7000 39 8,6 60,2 2.2 BKZ-75-39 2019 17 5000 81 4 68 43 32,25 2.3 BKZ-75-39 2020 17 4000 65 4 68 43 32,25 2.4 BKZ-75-39 2020 17 3700 60 4 68 43 32,25 3 Klaipėda

3.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2013 11 7000 62 8,6 94,6 4 Šiauliai

4.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 11 8000 84 7,1 78 33 28,05 5 Panevėžys

5.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 2,5 8000 19 9,2 23 10 10 6 Alytus

6.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 5,4 8000 41 12,6 68 19 18,8 7 Marijampolė

7.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2019 4,5 4300 18 5,1 23 18 14,4 8 Jonava

8.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 4 7500 29 9,3 37 14 14 9 Mažeikiai

9.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 2,5 7500 18 9,2 23 10 10 10 Utena

10.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2012 2,1 7500 15 10,7 22 8,6 8,6 11 Druskininkai

11.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 3 7700 22 9,7 29 9 9 12 Kiti 0 0 0 0 0

Viso 266 1224 1232 Iš Viso be komunalinių atliekų deginimo stočių 240 1079 1008 517 404

* Galia ir investicijos priskiriamos biodegraduojančiai komunalinių atliekų daliai.

10 1

0

BAZINIO PLANO DARBŲ APIMTYS

Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą

Iš viso investicijos 1,2 miljard. Lt. (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. 2009 m.)

APLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS DABARTINIUOSE ENERGETINIUOSE OBJEKTUOSE

Vieta Katilai Nox SO2 Kietosios dalelės

Vilniaus elektrinė Nr.2, Vandens šildymo katilinė

Nr.14 vnt x 116 MW

Katilo rekonstrukcija, nauji LOW NOx degikliai, pakopinis

deginimas ir recirkuliacija. Selektyvus katalitinis

valymas.

Šlapias SO2 šalinimas

Elektrostatinis kietųjų dalelelių

filtras

Vilniaus elektrinė Nr.2, Vandens šildymo katilinė

Nr.2

3 vnt x 116 MWNauji LOW NOx degikliai,

kuro-oro santykio valdymas pagal CO/O2, oro

laipsniavimas, dūmų recirkuliacija. Selektyvus

katalitinis valymas.

Pusiau sausas SO2 šalinimas

Elektrostatinis kietųjų dalelelių

filtras2 vnt x 60 MW

Vilniaus elektrinė Nr.3 2 vnt x 500 MWSelektyvus katalitinis

valymas.Šlapias SO2

šalinimas

Elektrostatinis kietųjų dalelių

filtras

Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą

Iš viso investicijos 1,2 miljard. Lt. (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. 2009 m.)

11

APLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS ĮGYVENDINANT AIE ĮSTATYMĄ IR DIREKTYVĄ

Vieta Pavadinimas

Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinėGaro katilo BKZ-75-39 rekonstrukcija pritaikant deginti biokurą ir garo turbinos įrengimas

Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinėGaro katilo BKZ-75-39 rekonstrukcija pritaikant deginti biokurą .

Vilniaus elektrinė Nr.3Energetinio katilo rekonstrukcija pritaikant deginti biokurą .

Vilniaus elektrinė Nr.2,3Nox mažinimo priemonės esamiems įrengimams deginant dujas

Iš viso investicijos 0,8 miljard. Lt. (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. 2009 m.).

Prognozuojamos Trasų keitimo apimtys

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

Keiči

amų

vam

zdyn

ų ilg

is, k

m

Metai

Prognozuojamas Investicijų poreikis Vamzdynų atnaujinimui CŠT sektoriuje

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

250,0

300,0

Reik

alin

gos

inve

stici

josį

vam

zdyn

ų pa

keiti

mą

mln

.Lt

Metai

Investicijos į šilumos sektorių 2004-2020 laikotarpyje

0

100

200

300

400

500

600

700

Inve

stic

ijos

, mln

. Lt

Investicijos į gamybą Investicijos į perdavimą KIP1 (TIPK) KIP1 (AEI) KIP1 (Vamzd)

Vidutinė Lietuvos Šilumos gamybos kainos pokytis

160

170

184

191

199

208212

214 215212 211

207204 202 202

160

172

187

196

204

214218

223227

224227

224222 223 222

150

160

170

180

190

200

210

220

230

240

250

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024

Šilu

mos

gam

ybos

kai

na, L

t/M

Wh

Šilumos gamybos kaina KIP 1 Lt/MWh Šilumos gamybos kaina KIP 0 atveju Lt/MWh

CŠT įmonių pelnas/nuostolis

-394

-76

13 35 58 42 35-28

-110

-233

39 24

122

7542

7749

-61

-294

-133

-34

-450

-350

-250

-150

-50

50

150

-450

-350

-250

-150

-50

50

150

1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

mln

. Lt

Šilumos įmonių pelnas/nuostolis Sugrąžinamos nepadengtos kuro sąnaudos Sukauptas pelnas/nuostolis

CŠT įmonių mokėtinos sumos už ilgalaikius įsipareigojimus

257

330

446

673

558 547518

475

366

250

176

101 80 63 40 32

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Išlai

dos,

mln

. Lt

INVESTICIJŲ CŠT SEKTORIUJE FINANSAVIMAS

Amortizacinių atskaitymų lėšos („buhalterinės vertės“ turto, pagreitinto nusidėvėjimo, perkainuoto turto);

Pelnas (kapitalo grąža)? Išorinės subsidijos, tikslinių fondų lėšos; „Investicinis“ kainos komponentas (priedas); Kreditiniai ištekliai ir t.t.

CŠT bendrovių šilumos kainų struktūra 2011 vasarį (VKEKK)

investicijų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai

Eil. Nr.

Rodiklis Mato vnt. 2011-2020 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

1Investicijos į CŠT sektoriaus

veikląmln. Lt 3954 224 184 611 614 501 502 294 291 366 366

1.1 Šilumos generavimo įrenginiai mln. Lt 2081 51 51 453 453 316 316 106 106 106 124

1.2 Šilumos perdavimo tinklai mln. Lt 973 83 43 68 71 96 96 98 95 171 152

1.3 Dūmų valymo įrenginiai mln. Lt 900 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90

2Finansavimo šaltiniai

įtraukiami į šilumos kainąmln. Lt 2566 25 45 127 207 271 333 357 379 406 416

2.1Šilumos generavimo įrenginių

amortizaciniai atskaitymaimln. Lt 815 3 7 37 67 88 109 116 123 130 136

2.2Šilumos perdavimo tinklų amortizaciniai atskaitymai

mln. Lt 149 3 4 6 9 12 15 19 22 27 32

2.3Dūmų valymo įrenginių

amortizaciniai atskaitymaimln. Lt 330 6 12 18 24 30 36 42 48 54 60

2.4 Normatyvinis pelnas mln. Lt 831 11 19 46 72 90 107 113 118 125 131

2.5 Papildomas pelnas mln. Lt 440 2 4 20 35 51 66 68 69 69 57

3 Trūkstamos lėšos mln. Lt -1387 -199 -138 -484 -407 -231 -169 64 88 39 50

4Trūkstamos lėšos

nevertinant įmonės pelnomln. Lt -2659 -211 -161 -550 -514 -371 -342 -118 -98 -155 -138

5Palūkanos investicijoms

įgyvendintimln. Lt -727 -16 -25 -63 -91 -103 -108 -95 -80 -75 -71

INVESTICINĖS PROGRAMOS finansiniai rodikliai

Bendras investicijų poreikis 3,9 mlrd. Lt Nauda šilumos vartotojams apie 1,3 mlrd. lt Fiskalinė nauda 1,2 mlrd. Lt Išorinių lėšų poreikis KIP įgyvendinimui: -panaudojant amortizaciją ir pelną -1,4 mlrd. Lt-panaudojant tik naujo turto amortizacijos lėšas - apie 2,7 mlrd. LtPalūkanų padidėjimas per dešimtmetį apie 0,73 mlrd. Lt.

INVESTICINĖS PROGRAMOS įgyvendinimo galimybės ir rizikos

• Savivaldybių ir valstybės interesų skirtumas• Dalis CŠT bendrovių susidurs su kreditavimo

problemomis• Dalis investicinių projektų gali būti įgyvendinami

nepriklausomų šilumos gamintojų• Antrajam AEI plėtros etapui reikalinga investicinė

parama• Neadekvatūs politiniai ir administraciniai

sprendimai

Išvados (1)• Kad įgyvendinti Europos ir Lietuvos direktyvinius

uždavinius (naudoti 540 ktne biokuro), investicijas centralizuotos šilumos gamybos šaltiniuose reikia padidinti nuo 50-100 mln. Lt iki maždaug 300 mln. Lt. per metus. Didžioji šių investicijų dalis skiriama Vilniui.

• Kartu su šilumine energija CŠT sektoriuje galima įrengti ir 350 MW žaliosios elektros generavimo įrenginių, kurie galėtų gaminti apie 2 TWh/m. elektros ir teikti kitas elektros sistemai būtinas paslaugas.

Išvados (2)

• TIPK direktyvos įgyvendinimas žymiai didins šilumos tiekimo kaštus.

• Pagrindinis investicijų finansavimo šaltinis – dabartinės nusidėvėjimo lėšos, įskaičiuotos šilumos gamyboje, yra neadekvačiai mažos (apie 40 mln. Lt per metus).

• Būtų tikslinga koreguoti šilumos ūkio kainodarą, kad užtikrinti vartotojams naudingą AEI plėtros CŠT sektoriuje įgyvendinimą.

• Tikslinga AEI naudojančių galių plėtrai panaudoti dalį jų sukuriamos fiskalinės naudos.

Išvados (3)• Termofikacinių vamzdynų atnaujinimui ir plėtrai

turėtų būti panaudojamos ir išorinės lėšos (pajamos iš elektros gamybos, nepriklausomų šilumos gamintojų įmokos, ATL lėšos...).

• Reikėtų iniciatyvų technologinei kokybei šilumos šaltiniuose ir perdavimo tinkluose gerinti (teigiamos patirties sklaida, pilotiniai projektai, griežtesni kokybės standartai...).

• NET IR LABAI KOKYBIŠKA ŠILUMINĖ ENERGIJA VIS TIEK PRARANDAMA NEEFEKTYVIUOSE PASTATUOSE-REIKIA IR ŠILUMOS TIEKĖJAMS SPRĘSTI ŠIĄ PROBLEMĄ.