Tarybos seminaras. Urbanistinės raidos tendencijos

1

VILNIAUS m. URBANISTINĖS RAIDOS

TENDENCIJOS 2007 – 2010PRIEDAS PRIE SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO IKI 2015 M. SPRENDINIŲ

ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS ATASKAITOS uţ 2010 m

PARENGĖ SĮ “VILNIAUS PLANAS”

2

Aplinka

Socialinė

EkonominėEkologinė

Pakantumas Teisingumas

Gyvybin-

gumas

DARNI PLĖTRA – MIESTŲ RAIDOS PAMATAS

DARNA

3

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys+ EUROSTAT prognozė

28280002711000

3100000

3398000

3050000

3690000

2561000

3037100

2750000

3460000

179000236100

205200

154132

576747

539000

0

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

3000000

3500000

4000000

1897

1913

1939

1950

1959

1970

1979

1989

2001

2010

2020

2030

2040

2050

2060

Lietuva (EUROSTAT prognozė)

Lietuva (surašymų duomenys)

Lietuva (patikslinta prognozė)

Lietuva (pesimistinis scenarijus)

Vilnius (surašymų duomenys)

Vilnius realiausia pronozė

Maţėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje ir stabilus Vilniuje

4

236100

370153

475825

576747558165

548000 548000 548000 548000

216850

305600

370000

419745

352279

314813

289881277415

264949

140320

176648

202929183433 178937

169945 165449 160953

548000

302347

89500

174441

96147 98163 100179 102195 104211 106227941319247292504

80264

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

1959 1970 1979 1989 2009 2020 2030 2040 2050 2060

Vilnius (2001-2009 +3900) (1989-2009 -18528) Kaunas (2001-2009 -27400) (1989-2009 -67466)

Klaipėda (2001-2009 - 9800) Vilniaus raj. (2001-2009 +7600)

Gyventojų skaičiaus atskiruose miestuose kaita

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys

5

Būsto plėtros Vilniuje scenarijai:

BŪSTO STATYBA – PAGRINDINIS MIESTO PLĖTROS POTENCIALAS

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

50,0

2010 2020 2030 2040 2050 2060

Vilnius nieko nestatant Vilnius su 2005 metų statybos apimtimi

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys

Perprodukcijos krizė – 60 kv.m/gyv.

Perprodukcijos riba -

45kv.m/gyv

Europietiškas aprūpinimo

būstu standartas 30kv.m/gyv

Labiau teorinis

modelis

Labiau tikėtinas

modelis

6

Vilniaus įtakos

zona

Miesto gyventojų skaičius 2010/2015 539 000 / 545 000

Dienos gyventojų skaičius 2010/2015 680 000 / 700 000

Metropolinės zonos gyventojų skaičius 2010/2015 800 000 / 820 000

ESMINIAI BP 2015 SPRENDINIAI www.vilnius.lt/bplanas

BP TIKSLAS - PASTOVUS, EKONOMINĖMIS GALIMYBĖMIS PAGRĮSTAS IR SOCIALIAI MOTYVUOTAS GYVENIMO KOKYBĖS AUGIMAS

7

Naudingas būsto plotas 1 gyventojui: 2006/2015 24,2/ 28.2 kv.m(2009 m naudingas būsto plotas 1 gyventojui -- 24,6; Europoje komfortišku laikomas apie 30 kv./m 1 gyventojui rodiklis)

MIESTO URBANISTINĖS STRUKTŪROS MODELIS

8

Centrinė zona XII-XIX a.

Vidurinė zona XX a.

Periferinė zona XX-XXI a.

“3 SKIRTINGI MIESTAI” –

skirtingos kiekvienos zonos problemos

9

VILNIAUS MIESTO BP SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO MONITORINGO ATASKAITA UŽ 2007-2010 M.

Pagrindinės teigiamos tendencijos

įgyvendinant BP 2015

10

Susisiekimo infrastruktūros objektų plėtra

Inţinerinės infrastruktūros objektų plėtra

Teigiamos tendencijos:

1. Sėkmingai realizuota BP 2015

sprendiniuose numatyta susisiekimo

infrastruktūra (realizuota 33%, vykdoma 21%):•Pietinis aplinkkelis

•Vakarinio aplinkkelio 1 etapas

•Geleţinio Vilko g. iki Molėtų plento

•G.Vilko-Ukmergės gatvių mazgo 1 etapas

•Ukmergės g.-Laisvės pr.2 lygių sankirta

•Automatizuota eismo valdymo sistema

•Pilaitės pr.

•IXb koridoriaus Grigiškėse rekonstrukcijos 1 et.

•2 lygių transporto mazgas ties PC “Akropolis”

•Gedimino pr. uţbaigimas

•Ukmergės g. rekonstrukcija iki miesto ribos

•Eišiškių pl. dalies rekonstrukcija

•Ţirnių g. dalies rekonstrukcija

•Pramogų parko Ozo g. susisiekimo tinklas

•Valakupių tilto rekonstrukcija

•Eurovelo trasos 1 etapas

2. Įgyvendinus eismo saugumą

gerinančias priemones sumaţėjo

avaringumo lygis

Neigiamos tendencijos:

1. Atsilieka visuomeninio transporto

modernizavimas, maţėja perveţimai

juo nuo 52% (2005m) iki 40%

(2010m)

2. Nėra valstybės apsisprendimo dėl

oro uosto vystymo strategijos.

TENDENCIJOS PO 2007

11

Tolesnis miesto plėtros principų teisinio

reglamentavimo tikslinimas ir detalizavimas

Aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija

Periferinių teritorijų raidos koncepcijos

Centro dešiniajam Neries krante koncepcija Svarbiausių teritorijų detalieji planai

Reformuojama švietimo infrastruktūra - mokyklos

Švietimo

įstaigos

Esama Vilniuje Norma

1997 2003 2004

Vid. mokyklos 140 155 149 14012

Ugdymo įstaigų skaičius 1000 gyv.

Mokyklų pakanka pagal

gyventojų skaičių bet

nepakanka pagal teritorinę

sklaidą - trūksta apie 11

mokyklų priemiestinėje

zonoje.

ŠVIETIMO INFRASTRUKTŪRA– vaikų darţeliai

Švietimo

įstaigos

Esama Vilniuje Norma

1997 2003 2004

V. darţeliai 33 36 38 65-7013

Vietų ugdymo įstaigose skaičius 1000 gyv.

Vaikų darţelių trūksta tiek

pagal gyventojų skaičių tiek

pagal jų sklaidą.

TENDENCIJOS PO 2007

14

GERĖJANTYS APRŪPINIMO BŪSTU RODIKLIAI

BŪSTO RENOVACIJATeigiamos tendencijos:

• Savivaldybės iniciatyva

paskatino daugiabučių

gyvenamųjų namų

renovaciją Ţirmūnuose

• Parengti tipiniai

renovacijos projektai


• Silpni renovacijos tempai

• Nevykstanti kompleksinė

rajonų renovacija

15


Pagrindinės neigiamos tendencijos

įgyvendinant BP 2015

16

Pagrindinė plėtros problema 2007-11 metais – sunkiai valdomas miesto

išdrikimas, nusiurbiantis viešąsias ir privačias investicijas ir taip

neigimai įtakojantis gyvenimo kokybę

17

RYGA

VILNIUS

40,80

68,6

47,4

23,5

30,930,2

13,78,3 6

2,1 1 1,6 2,8 1,4 0,5 0,1

0,00

50,00

100,00

150,00

200,00

1 3 5 7 9 11 13 15

Atstumas nuo miesto centro (km)

gyven

toių

/ha

VILNIAUS URBANISTINĖS STRUKTŪROS YPATUMAI:

MIESTAS DISPERSIŠKAS

Miestas dispersiškas, maţas gyventojų

tankumas (jau 7 km nuo centro nėra 30 gyv/ha tankio,

minimaliai reikalingo kad atsipirktų kuriama infrastruktūra)

30 gyv./ha

18

Maţas urbanizuotų

teritorijų gyventojų

tankumas

(vidurkis – 39 gyv./1 ha)


MAŢAS GYVENTOJŲ TANKIS

30 gyv./ha tankis yra

tik kompaktiškai

uţstatytoje

savivaldybės dalyje

19


MAŢAS UŢSTATYMO INTENSYVUMAS

Siektini rodikliai :

Centrinė miesto dalis – 1,6-2,5

gvenamieji rajonai, Naujamiestis –1,0-1,2-1,6

20

GYVENTOJŲ TANKIS UŢSTATYTOJE TERITORIJOJE

PASAULIO MIESTUOSE

Vilnius

Vilnius 39 gyv./ha

Ryga 64 gyv./ha

Praha 71 gyv./ha

Pavojinga artėjimo prie amerikietiško

miesto modelio tendencija:

maţėja gyventojų tankis uţstatytoje

teritorijoje:

1998 – 48 gyv/ha

2010 – 39 gyv/ha

21

ENERGIJOS SUVARTOJIMAS TRANSPORTUI 1 GYVENTOJUI

PRIKLAUSOMAI NUO MIESTO TANKUMO

Vilnius 20,6 GJ/gyv.

per metus

Pavojinga artėjimo prie

amerikietiško miesto modelio

tendencija

TENDENCIJOS PO 2007

22

MIESTO RAIDOS TENDENCIJOS PO 2007:

PLĖTROS SKLAIDA: LEIDIMAI STATYBAI

Po 2007 metų padidėjo

leidimų statybai skaičius

priemiestinėje zonoje (ypač

sodų teritorijoje) ir sumaţėjo

uţstatytoje miesto dalyje

TENDENCIJOS PO 2007

23


BŪSTO STATYBA

Būsto statybos apimtys pamečiui

37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 608 841 895 949 6751064

318

1156979

15141780

1497

2208 2247

3404

2443

3634

4651 4695

3395

387

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Daugiabučiai pastatai

Vienbučiai ir dvibučiai pastatai


• Būsto rinka krizės sąlygomis išliko gyvybinga

• Daugiabutė statyba koncentravosi uţstatytose ir

prioritetinėse naujos plėtros teritorijose.

• Prasidėję konversijos procesai Naujamiestyje

• Pilaitės šiaurinės dalies plėtra


• Stringantys konversijos tempai ir apimtys.

• Didelės individualios statybos apimtys

priemiestinėje zonoje – ypač sodų teritorijoje.

• Išduodami leidimai statybai oro uosto triukšmo

zonose


37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 608 841 895 949 6751064

318

1156979

15141780

1497

2208 2247

3404

2443

3634

4651 4695

3395

387

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010



TENDENCIJOS PO 2007

24


BŪSTO STATYBA


37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 608 841 895 949 6751064

318

1156979

15141780

1497

2208 2247

3404

2443

3634

4651 4695

3395

387

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010




37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 608 841 895 949 6751064

318

1156979

15141780

1497

2208 2247

3404

2443

3634

4651 4695

3395

387

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010




• Būsto rinka krizės sąlygomis išliko gyvybinga

• Daugiabutė statyba koncentravosi uţstatytose ir

prioritetinėse naujos plėtros teritorijose.

• Prasidėję konversijos procesai Naujamiestyje

• Pilaitės šiaurinės dalies plėtra


• Stringantys konversijos tempai ir apimtys.

• Didelės individualios statybos apimtys

priemiestinėje zonoje – ypač sodų teritorijoje.

• Išduodami leidimai statybai oro uosto triukšmo

zonose

TENDENCIJOS PO 2007

25


GYVENTOJŲ MIGRACIJOS MIESTE PROGNOZĖ

Pagal tendencijas prognozuojamas

gyventojų skaičiaus maţėjimas šiuo

metu uţstatytoje teritorijoje (ypač

sovietinės statybos rajonuose) ir

migracija į periferinę zoną – buv.

kolektyvinius sodus ir naujos

statybos kvartalus.

TENDENCIJOS PO 2007

26


PASLAUGŲ OBJEKTAI


• Paslaugų objektų plėtra

koncentravosi į uţstatytą

miesto teritoriją.

• Nepaisant krizės pradėtas

paslaugų objektų

konversinėse zonose apie

Lakūnų g., Savanorių pr.

Naujojoje Vilnioje

įgyvendinimas

• Paslaugų objektų plėtra

vakarų centre (Pilaitės pr.)


• Stringantys konversijos

tempai ir apimtys.

• Pernelyg vangi darbo vietų

ir aptarnavimo objektų

plėtra sovietinės statybos

miegamuosiuose rajonuose

27


Pagrindinės neigiamos tendencijos įgyvendinant BP 2015:

- Didelė planavimo (ypač DP) teritorinė sklaida, iššaukta privačių iniciatyvų;

- Planavimas ir toliau lieka daugiau spekuliacinis (ţemės kainos didinimo), nei realus

miesto vystymo instrumentas;

- Plėtros ir gyventojų sklaida į priemiesčius, dėl nekilnojamojo turto krizės drastiškai

kritę daugiabutės statybos apimtys;

- Inţinerinės, susisiekimo ir socialinės infrastruktūros plėtra atsilieka nuo privačiomis

lėšomis vystomų projektų, nepakankamai realizuojama socialinė infrastruktūra (bendruomenių

centrai, vaikų darţeliai);

- Nepakankamais tempais vykstanti renovacija, jos nekompleksiškumas, poţiūris į

renovaciją tik kaip į energetinių resursų taupymo projektą;

- Juridinių instrumentų trūkumas (reikalingi įstatyminės bazės pokyčiai):

- planuojamų teritorijų konsolidavimui ir kompleksiškam planavimui

- teritorijų planavimo dokumentų kokybei uţtikrinti

- Nesukurti investicijų pritraukimo, lėšų kooperavimo modeliai:

- konversijos, renovacijos skatinimui;

- periferinių centrų vystymui;

- naujos plėtros teritorijų infrastruktūros realizavimui (susisiekimo, inţinerinės,

socialinės infrastruktūros, ţeldynų).

28


PAGRINDINĖS IŠVADOS

1. Monitoringo metu nenustatyta esminių nukrypimų realizuojant

BP sprendinius;

2. BP sprendiniuose numatytas pakankamas plėtros teritorijų

potencialas o nustatytas teisinis reguliavimas uţtikrina miesto

plėtros reguliavimo strateginiam dokumentui keliamus

reikalavimus ir nėra poreikio inicijuoti jo keitimo procedūrą;

3. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti pasiūlymai keisti BP

sprendinius daţniausiai siekia numatyti gyvenamąją paskirtį

inţinerinės ir susisiekimo infrastruktūros poţiūriu neišvystytose

teritorijose. Kompleksiškai neįsisavinus prioritetinės plėtros

teritorijų su ţymiai geriau išvystyta infrastruktūra, naujų plėtros

teritorijų įteisinimas reikštų dar didesnę plėtros sklaidą,

iššaukiančią dar didesnį ir taip nepakankamų viešųjų investicijų

į infrastruktūrą poreikį;

29


PASIŪLYMAI VILNIAUS MIESTO ADMINISTRACIJAI

1. Remti tik tuos miesto vystymo projektus, kurie skatina efektyviau

naudoti esamus socialinės, susisiekimo ir inţinerinės

infrastruktūros resursus:

1.1 ekonominėmis priemonėmis remti neefektyviai naudojamų teritorijų

konversiją, efektyviau naudoti esamą infrastruktūrą;

1.2 neremti plyno lauko investicijų gyvenamosios statybos srityje, o visus

tokioms investicijoms reikalingos infrastruktūros kaštus perkelti

investuotojams;

1.3 siekti diferencijuoti paslaugų tarifus pagal miesto zonas;

1.4 siekti įvesti taršos, resursų mokesčius teritorijose, neturinčiose

centralizuotos infrastruktūros;

1.5 sukoncentruoti planavimo dokumentų, koncepcijų, projektinių siūlymų

rengimą į miesto uţstatytų teritorijų atnaujinimo, renovacijos, konversijos

uţdavinius, reglamentavimo šiose zonose tikslinimą (Naujamiestis,

Šnipiškės, Ţemieji Paneriai, Kareivių g. aplinka, sovietinės statybos miegamieji rajonai);

1.6 neskatinti naujų teritorijų planavimo dokumentų, numatančių miesto

(ypač – gyvenamosios statybos) plėtrą į išorę, rengimo;

30



2. Sukurti investicijų pritraukimo, lėšų kooperavimo modelius

aktualiausiems miesto vystymo uţdaviniams spręsti (teritorijų

kompleksiškai konsoliduotai plėtrai, ţemės išpirkimui, viešosios

infrastruktūros kūrimui);

3. Uţtikrinti, kad tvirtinimui teikiami teritorijų planavimo dokumentai

atitiktų kokybinius kriterijus o ne formaliai atkartotų bendrojo plano

reglamentus, parengti tam būtinas metodikas;

4. Toliau rengti ir viešinti kompleksinės miesto stambiaplokščių

rajonų renovacijos projektinius pasiūlymus (tęsiant pradėtus darbus

„eksperimentiniame rajone“ – Ţirmūnuose);

5. Urbanistinėmis priemonėmis kurti efektyvesnę miesto struktūrą,

subalansuojant darbo, gyvenamųjų vietų ir socialinių paslaugų objektų

išdėstymą, maţinti bendrą transporto priemonių poreikį;

31



6. Pagal BP sprendiniuose nurodytus prioritetus tęsti

miesto susiekimo sistemos atnaujinimą ir plėtrą:

6.1. tęsti greito susisiekimo gatvių karkaso formavimą (Vakarinio greitkelio, Šiaurinės, Mykolo-Lietuvio gatvių

projektavimas ir statyba);

6.2. maţinti automobilių spūsčių problemą (Ukmergės-Geleţinio Vilko-Ţalgirio g., Ozo-Kalvarijų-Kareivių g. ir

Antakalnio-Olandų-Kosciuškos g.)

4

6.3. organizuoti greito susisiekimo visuomeninio transporto maršrutinį tinklą; modernizuoti esamą

visuomeninio transporto sistemą, eismo organizavimo, teisinėmis ir ekonominėmis stiprinti jo prioritetą prieš

individualius automobilius, didinti viešojo transporto kokybinius rodiklius, sukurti vieningą miesto zoninę bilietų

sistemą;

6.4. organizuoti visuomeninio transporto Šiaurinio keleivių terminalo įsteigimą;

6.5. suformuoti reikiamo tankio ir rišlumo miesto dviračių takų sistemą,

6.6. siekti techninėmis ir kitomis priemonėmis maţinti JD (juodųjų dėmių) skaičių, uţtikrinti jų stebėsenos

tęstinumą, įvertinant taikomų priemonių efektyvumą, ypatingą dėmesį skirti pėsčiųjų perėjų saugumui;

7. Inicijuoti tarptautinio Vilniaus oro uosto darbo

pagerinimą didinant skrydţių maršrutų ir perveţtų keleivių skaičių

Zona 1 pagal STR 2.06.01:1999.10 p.2.6

Zona 2 pagal STR 2.06.01:1999.10 p.2.6

Zona 3 pagal STR 2.06.01:1999.10

p.2.6

Senamiestis (BP sprendiniuose

nurodytas nagrinėjamas rajonas PR1)

Pagrindinis Vilniaus miesto

centras (BP sprendiniuose

nurodyti nagrinėjami rajonai PR1.1 ir PR2)

Teritorijos apie pagrindinį miesto centrą

(BP sprendiniuose nurodyti nagrinėjami rajonai ŠR1.1.1;

ŠR1.1.3; ŠR1.1.4; ŠR1.1.5; ŠR1.2.1; ŠR1.2.2; ŠR24; ir PV1.1.1;

PV2.1.1; PV2.1.2; PV2.1.4)

Likusi savivaldybės teritorija

0,5 0,75 * 1* 1

32

8. Koreguoti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo

tvarką: aktyvinant gyventojų naudojimąsi viešuoju transportu, kooperuojant lėšas

municipalinės automobilių stovėjimo vietų ir viešojo transporto plėtrai automobilių

stovėjimo vietų skaičių, nustatomą pagal STR 2.06.01:1999.10 “Miestų, miestelių ir

kaimų susisiekimo sistemos”, skaičiuoti taikant šiuos koeficientus:

* - leidžiama papildoma 0,25 reikšme sumažinti šį koeficientą, jei statytojas sumokėjo Savivaldybės

tarybos nustatytą įmoką už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą į Savivaldybės

administracijos sukurtą fondą, kurio lėšos naudojamos automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir

viešojo transporto sistemai kurti bei tobulinti

9. Inicijuoti STR 2.06.01:1999 pakeitimą siekiant Vilniaus miesto gynybinės sienos

ribose neprojektuoti naujų automobilių stovėjimo vietų, bei sudarant galimybes papildomai maţinti

privalomai sklype įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių, kartu formuojant specialų fondą

automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir viešojo transporto sistemai kurti ir tobulinti.



33



News & Politics

Tarybos seminaras. Urbanistinės raidos tendencijos