MOTERS TEMAParengė: Donatas Laurinavičius

CITATOSPlatonas„Valstybei saugoti pagal savo prigimtį lygiai tinka ir vyrai, ir moterys.“

Rene Descartes[Grafienei Elizabetai]: „Nesutikau nė vieno, kuris taip giliai ir gerai būtų supratęs mano raštus... kone visada būdavau priverstas matyti, kad vieni lengvai suvokia matematines tiesas, bet jiems nepasiekiamos metafizinės, tuo tarpu kiti – atvirkščiai. Vienintelė dvasia, kiek galiu spręsti iš savo patyrimo, kuri lygiai pasisavina ir viena, ir kita, yra Jūsoji.“

Markizas de Sade„Niekšiškumas yra svarbus moters bruožas. Nuo seno jis buvo silpnųjų ginklas. Kadangi ji visada pavaldi savo vyrui, kaip kitaip jai gintis nuo priespaudos, jei ne melu ir veidmainiavimu?“

Arthur Schopenhauer„Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus...“

„Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios...“

„Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono.“

Friedrich Nietzsche„Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas?“

„Vyro laimė: aš noriu. Moters laimė: jis nori.“

MOTERIS DAILĖJE

Peteris Paulas Rubensas  Elizabeta-Luiza Brun

GALIMOS TEMOS RAŠINIAMSKaip moters paveikslas audrina vyro pasaulį?

Ar šiais laikais matriarchatas yra geriau už patriarchatą?

Ar moteris yra linkusi aukotis dėl meilės?

Ar moteris yra arčiau metafizinio pasaulio, nei vyras?

Ar moteris iš prigimties yra skirta paklusti?

Ar moteris gali gyventi tipišką vyro gyvenimą ir būti neteisiama visuomenės?

AUTORIAI, KURIAIS GALIMA REMTISS.Parulskis („Tamsa ir partneriai“)

V. Šekspyras („Hamletas“)

J.V. Gėtė („Faustas“)

M. Bulgakov („Meistras ir Margarita“)

J. Marcinkevičius („Katedra“)

A. Škėma („Balta drobulė“)

J. Kunčinas („Tūla“)

K. Sabaliauskaitė („SILVA RERUM II“)

D. Glukhovsky („Metro 2034“)

A. Mickevičius („Gražina“)

J. Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) („Marti“)

KAIP MOTERS PAVEIKSLAS AUDRINA VYRO PASAULĮ?

Menininkui moteris gali sukelti stiprius ir gilius jausmus, kurie reikalingi kūrybai.

• A. Škėma „Balta drobulė“

• Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva moteris naudoja, kaip sekso simbolius, kurie jį aprūpina gyva medžiaga ir leidžia kurti. Tačiau į jo sąmonę įsminga pirma Garšvos mylimoji – Jonė. Pažintis su Jone įkvėpė Antaną sukurti eilėraštį apie pakaruoklius ir neabejingumas Jonei privertė suplėšyti tą patį eilėraštį, net po daugelio metų Antanas Garšva atsimena savo pirmąją meilę, kuri daro įtaką, tiek jo mąstymui, tiek kūrybai.

Sueiga su daliąja lytimi gali įstrigti visam gyvenimui

• J. Kunčinas „Tūla“

• Pagrindinis kūrinio herojus pamilęs jauną dalininkę Tūlą, visą gyvenimą ją prisimena ir dievina, nors jiems teko draugauti tik savaitę. Pasakotojas netekęs Tūlos visiškai nugrimzta į bohemijos pasaulį, negalėdamas fiziškai jos pasiekti įsivaizduoją esąs šikšnosparnis, kuris skrenda pas savo mylimąją.

AR MOTERIS YRA LINKUSI AUKOTIS?

Moteris nevaldoma stiprių instinktų sugeba mylėti tyrai, todėl meilės reikšmė yra didesnė, dėl kurios verta aukotis.

• M. Bulgakov „Meistras ir Margarita“

• Margarita Nikolajevna yra viena iš pagrindinių Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ veikėjų. Dingus jos mylimam meistrui ji yra žūtbūtinai pasiruošusi jį surasti, todėl ji priima Šėtono pasiūlymą, tampa ragana ir dalyvauja Valpurgijos naktyje, kurioje jai tenka aukoti tiek savo siela, tiek kūną. Romano pabaigoje ji paaukoja savo mirtingą kūną ir atranda ramybę kartu su Meistru.

Patriarchalinėje visuomenėje moteris yra linkusi paklusti ir aukotis dėl kitų gerovės

• J. Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) „Marti“

• Pagrindinė kūrinio veikėja – Katrė paklusdama savo tėvams išteka už Vingių Jono, taip užtikrindama savo tėvams materialą paramą. Katrė nėra laiminga Vingių šeimoje, jos vyras – Jonas yra bejausmis ir atšiaurus savo žmonai. Marti kiek galėdama bando sutarti su savo naująja šeima: tvarkosi ir švarina namus, bando išjudinti suglebusį vyrą, sužmoginti šeimos tarpusavio santykius, tačiau jai nesiseka. Katrė kūrinio pabaigoje taip nieko ir nepasiekusi miršta, o jos mirtis nieko nepakeičia.

AR MOTERIS IŠ PRIGIMTIES YRA SKIRTA PAKLUSTI?

Moteris nesugebėdama sutvardyti savo jausmų ir racionaliai mąstyti dažnai nukenčia

• A. Mickevičius „Gražina“

• Pagrindinė kūrinio veikėja – Gražina įsivaizduoja esanti labai narsi ir protinga, nesupratus savo išmintingo vyro ji pasisavina jo šarvus, kurie jai visiškai netinka ir išjoja į mūšį, nors ji net nemoka kovoti ir vadovauti kariams. Jei ne sumanusis Rimvydas, tai ji visą kariuomenę būtų vėjais paleidusi, tačiau dėl šio išmintingo vyro mūšis buvo laimėtas, tačiau dėl savo kvailumo žuvo Gražina.

Moters „arsenalas“ yra galingas ginklas, kuris jai suteikia galimybę ir padeda valdyti

• K. Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

• Ona Kotryna Norvaišienė įkūnija dvasiškai stiprią ir apsukrią moterį, kuri maro ir bado kankinamame krašte sugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo pavaldiniais. Užsukus į Milkantus švedų kariuomenės būriui ir pasisavinus valdžią Milkantuose Ona Kotryna aukoja save ir atsiduoda švedų būrio vadui taip apsaugodama savo žmones. Tačiau vos gavus progą herojė pasitelkdama apgaulę užnuodija karių maistą ir susigražina valdžią.

FILMAI

NIMFOMANĖ

AMERIKIETIŠKOS GROŽYBĖS

DOGVILIS

STRAIPSNIAIKą apaštalas Paulius manė apie moteris?http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-11-10-ka-apastalas-paulius-mane-apie-moteris/35064Kodėl moterys privalo būti gražios? Moteriškumo sampratos kaitos atspindžiai Lietuvos tarpukario spaudojehttp://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2003/2/M-61.pdf