NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA„GEROVĖS VISUOMENĖ“

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. SOCIALINĖATSKIRTIS IR “SKURDO SPĄSTAI”.

Gerovės plėtra XXI amžiuje patiria virtinęiššūkių. Visus juos galima suskirstyti į keturiaskategorijas: demografiniai ir socialiniai iššūkiai– Europos šalių gyventojų senėjimas,gimstamumo mažėjimas, išlaidų socialinėmsreikmėms (pensijoms, sveikatos apsaugai ir kt.)didėjimas; kultūriniai iššūkiai – šeimosdeinstitucionalizacija ir visuomenėsindividualizacija; ekonominiai iššūkiai –mažėjantis nekvalifikuoto darbo poreikis,didėjantis nedarbas (ypač ilgalaikis),ekonominių pasaulio galių persiskirstymas,ribotas Lietuvos ūkio inovatyvumas;globalizacijos ir integracijos į Europą iššūkiai –socialinis dempingas, migracija, socialinisturizmas, laisvas darbo jėgos judėjimas.Lietuvos visuomenei būdinga kukli ekonominėgerovė ir labai didelis jos netolygumasįvairiosegyventojų grupėse, menkas politinis ir pilietinisaktyvumas, didelis nepasitikėjimas valdžiosinstitucijomis ir socialinėmis grupėmis (ypačkai kuriomis etninėms mažumomis),destruktyvaus elgesio paplitimas, demografinės

raidos disbalansas. Viešoji politika labiausiaiakcentuoja ekonominio augimo tikslus. Nuolatminima visuomenę varginančiosproblemos:emigracija, nedarbas, lėtatechnologinė pažanga, energetinėpriklausomybė, socialinė atskirtis, nebrandipolitinė sistema, nepakankama pagarbaįstatymams, nusikalstamumas, psichoaktyviųmedžiagų vartojimas ir kt.). Problemų gausaskatina kurti įvairiausias „šakines“ strategijas,kurios paprastai nesiremia mokslinių tyrimųrezultatais, o dėl to nėra tinkamaisubordinuotos, konkuruodamos dėl lėšų stabdoviena kitą ir yra neįgyvendinamos.

Siekiant spartesnio gyventojų gerovės augimo,negalima kliautis vien ekonomine plėtra, kuriosilgalaikės prognozės Lietuvai yra nuosaikiaipalankios. Būtina atkreipti dėmesį į ES šalyse4vis labiau vertinamą socialinių investicijųveiksnį, o ekonominę ir socialinę raidą laikytine tik susijusiomis, bet ir viena kitąskatinančiomis.

Lietuvoje beveik nemažėja skurdo rizikos lygis(tiek generuojamas rinkos – iki socialiniųišmokų, tiek pakoreguotas valstybės – posocialinių išmokų). Didelį skurdo paplitimąLietuvoje rodo ne tik santykiniai skurdorizikos, bet ir absoliutūs deprivacijos rodikliai(nepajėgumas įpirkti būtiniausius produktus irpaslaugas, apmokėti einamąsias sąskaitas irpan., 20–30 proc. Lietuvos gyventojų gyvenanetinkamuose būstuose). Oficialieji Lietuvospajamų nelygybės rodikliai nėra patikimi, nesdėl išplitusios šešėlinės ekonomikos pasaulyjetaikomos pajamų nelygybės matavimometodikos sunkiai pritaikomos Lietuvoje. Labaisvarbu sukurti objektyvius socialinės nelygybėsmatavimus.

Vykstant demografiniams, šeimos, darbo rinkospokyčiams, globalizacijai veikiant šaliesfinansų sistemą, tradicinėje socialinio draudimosistemoje atsiranda vis daugiau spragų, dėlkurių tam tikros gyventojų grupės arba rizikąpatyrę gyventojai lieka nepakankamaiapdrausti. Socialinį draudimą būtina nuolatadaptuoti, o drauge – spręsti jau įsisenėjusias jofinansavimo problemas.

Socialinė atskirtis, daugialypis fenomenas,greičiau formuojasi visuomenėse, kuriomsbūdinga didesnė ekonominė ir socialinėnelygybė. Dėl jos ne tik atsiranda didesnisatotrūkis tarp priešingų socialinių polių, bet irįvairių socialinių ir sveikatos problemų visuosegyventojų sluoksniuose. Visuomenėje plintamanymas, kad gyventojų pajamų struktūrospokyčiai plečia „skurdo spąstus“, mažinapaskatų dalyvauti darbo rinkoje Socialineiatskirčiai ištirti reikia kompleksinių tyrimų,kurių rezultatai leistų numatyti veiksmingaspriemones socialinei atskirčiai mažinti, ypačskurdo prevencijos priemones.

Lietuvos socialinės gerovės sistema, norsformaliai aprėpia visas šiuolaikinėmsvalstybėms įprastas sritis (apsauga senatvės,ligos, negalios, nedarbo ir kitais atvejais) irsocialines problemas, bet dėl lėšų trūkumo irorganizavimo spragų yra nepakankama. Dėl togilėja problemos, kurioms spręsti jau dabarreikia ypač brangių socialinės integracijospaslaugų. Daugelis gyventojų patenka įsocialinę priklausomybę arba emigruoja.

2014.10.23 Parengė pagal MT projektą: dr. Valentina Šereikienė ir Ramunė Aleknienė