Tauragės „Versmės” gimnazija

Parengė: Lina Aleksandravičiūtė IVa

Mokytoja: Jūratė Orlovienė

Maršrutas:

Tauragė—Kretinga—Plungė— Telšiai—Tauragė

Turistinio žygio su dviračiais trukmė 3 (4)dienos.

Kiekvieną dieną pamatysite 3-5 lankytinas krašto vietas.

Išvykimo laikas: 09:00

Atvykimo laikas: ~10:47

Transporto priemonė: Automobilis

Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė

kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu.

Padavimai pasakoja, kad ant alkakalnio, po storu ąžuolu ant aukuro akmens degusi

šventoji ugnis, kurią saugojo vaidilutės, o tarp senų ąžuolų įrengtame būste gyveno

žynys. Šventykla buvusi skirta žalčių dievui Pilvyčiui, o joje laikomus žalčius

vaidilutės maitino Salanto slėnyje esančiame Gaidžio kalne. Esą, čia buvo aukojami ir

žmonės, o Alkos kalno vaidilutės paskutinės Lietuvoje buvo priverstos užgesinti

amžinąją ugnį.

Alkakalnio papėdėje, dauboje guli akmuo su dubeniu. Manoma, kad tai šventyklos

aukuras. Už jo iš aukštumos šlaito trykšta šaltinis, kurio vandenį žmonės vartojo akių

ligoms gydyti.

Giliausią senovę mena vinguriuojančio pro Salantų miestelį Salanto slėnyje

stūksanti kalva, vadinama Gaidžio kalnu. 1911 m. Salantų bažnyčią mūriję meistrai

ant Gaidžio kalnelio pastatė gražią neogotikinę koplyčią. Toje vietoje, pasak legendų

ir padavimų, stovėjusi senoji Skilandžių (Salantų) bažnyčia, kurią sudeginę

kryžiuočiai. Ši kalva tokį vardą gavusi, esą, todėl, kad seniau praeivius vakarais

baidydavęs iš jos sklindantis šaižus gaidžio giedojimas. Jis nurimęs tik pastačius ant

kalvos koplyčią.

Ši vieta vadinama Muzikanto kalnu. Tai aukščiausia vieta apylinkėse. Čia

labai daug Dangaus. Čia kuria stiprūs žmonės. Čia nerasite egzotikos, bet

galite pasijausti kitaip. Esmė yra balansas, harmonija tarp akmenų, vandens,

augalų, supančios aplinkos.

Norint tai pajusti, turite ateiti tik su gerais ketinimais, jausmais, norais.

Muziejus pradėtas kurti 1989 metais. Čia atidaryta ir Nacionalinio muziejaus dovanota

23 stendų Aleksandro Stulginskio gyvenimą ir politinę veiklą atspindinti ekspozicija.

Šalia to dar įrengtas etnografinis kambarys, trečioje salėje eksponuojami kiti mokinių

surinkti eksponatai. Muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų skaičius – 3590 vnt.

Lankytojai čia gali susipažinti su dvarų kultūrą

reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologine

medžiaga, senąja liaudies buitimi, šiuolaikinio meno

kūriniais.

Išvykimo laikas: 09:00

Atvykimo laikas: 10:12

Transporto priemonė : Automobilis

Dabar dvare yra Žemaičių dailės muziejus. Išlikę dvaropastatų

ansamblis ir parkas, neogotikinės arklidės,žirgynas, veikia

senovinio liaudies meno ekspozicija.

Platelių ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Plungės rajone, apie 14 km į šiaurę

nuo Plungės, Žemaitijos nacionaliniame parke. Tai didžiausias ir giliausias

ežeras Žemaitijoje. Jo plotas 1200,28 ha, ilgis, ogiliausia vieta apie 50 m.

Pasakojama, kad kadaise ežeras plytėjęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį

pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo.

Viena žemaitė su nuostaba sušuko: „Ale tai lej!... Plate lej!“ (t. y. plačiai

lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo

vanduo sugarmėjo į duburį tarp kalvų.

Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai

archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir

gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas.

XVII a. 4-ajame dešimtmetyje vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį

LDK Kristaus kančios kelią su 19 koplyčių, pastatė Marijai skirtą bažnyčią ir

viską pavedė vienuoliams dominikonams.

Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos

administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė, kunigų

seminarija.

Išvykimo laikas: 09:00

Atvykimo laikas: 09:38

Transporto priemonė: Automobilis

Debesnų pelkė — tai kalkinga žemapelkė su tarpinio tipo ir aukštapelkės fragmentais.

Plyti Varnelės upės slėnyje, prie jos ištakų iš Lūksto ežero, visai šalia Varnių miestelio.

Tai Debesnų telmologinis draustinis.

Šio tako paskirtis — supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos

įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis.

Maršruto ilgis apie 2 km, ekskursijos trukmė 2-3 valandos. Keliaudami šiuo taku rasite

12 stotelių, kuriose pateikiami ne tik aplink augančių augalų aprašymai, bet ir jų

iliustracijos.

Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias,

bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją. Reikėjo žmonių, kurie rinktųsi,

kalbėtų, svajotų, domėtųsi senąja Žemaitijos kultūra, studijuotų ją, stengtųsi atkurti. Jis

jautė pareigą vėl įžiebti amžinąją šventąją ugnį. 1994 m. ant Šatrijos susirinkę

Ringaudo dvaro dvariškiai bei Romuvos žyniai tą Amžinąją ugnį uždegė pagal visas

žinomas senųjų laikų tradicijas. Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus

ir apsigyveno dvaro židinyje.

Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose

Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono

Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir

šeimininkai, ypač per sovietmetį jie buvo smarkiai nugyventi. Atkūrus Lietuvos

nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo,

todėl imtas restauruoti pastatas, pradėta svarstyti jo panaudojimas. 1991 - 1995 m.

Buvoatstatytas varpinės bokštas (nudegęs 1785 m.), pirminė stogo konstrukcija. Šiuo

metu pastatas restauruojamas toliau, o Muziejus jau veikia dar nebaigtame restauruoti

pietų fligelyje.

Tai garsus Žemaitijos muziejus, sukaupęs daugiau kaip 60 tūkstančių eksponatų, tarp jų

ypač turtingi archeologijos, etnografijos, numizmatikos, spaudinių, rankraščių,

fotografijos, tautodailės, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. eksponatų rinkiniai.

Ypač vertingos senosios profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios

dailės kolekcijos, jose tarp kitų - lietuvių nacionalinės dailės mokyklos pradininko P.

Smuglevičiaus drobė „Agripina neša savo vyro palaikus“.

Muziejaus saugyklose - šimtai istorinių relikvijų: 1613 m. Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės žemėlapis, 1791 m. Savivaldos privitegija Telšių miestui, 1794 metų

sukilimo dokumentai ir kt.

Varnių katedra pastatyta 1691 m. Pastatas yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros

pavyzdys: trijų navų bazilika su transeptu, dviem koplyčiomis, dviem į priekį

išsišovusiais keturkampio plano bokštais su varpine. Varnių katedroje gausu interjero

meno paminklų: 11 altorių, Žemaičių vyskupų portretų galerija Karaliaučiaus meistro

sukurtas Didysis altorius, statulos, XIX a. vargonai, kanauninkų suolai, sakykla,

Vyskupo sostas, Vyskupų kripta, šv. Emilijos relikvija. Katedros šventoriuje stovi

liurdas, kurios viduje stovi gana didelė Marijosstatula, sukurta Paryžiuje.

Išvykimo laikas: 09:00

Atvykimo laikas : 10:44

Transporto priemonė : Automobilis

Geros kelionės ir malonių įspūdžių!