View
0
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
2011-02-28 Nr. 5-1
Vilnius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
2
TURINYS
ĮVADAS...........................................................................................................................................4
I. TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR ĮVAIKINIMU,
TOBULINIMAS..............................................................................................................................5
II. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGANČIUS VAIKUS
STATISTINĖ ANALIZĖ................................................................................................................7
III. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA....................................................16
III. 1. Pagalbos vaikams linijos 2010 metų veiklos ataskaita...........................................................24
IV. INFORMACIJOS APIE VTAS ATSTOVAVIMĄ VAIKO INTERESAMS TEISMUOSE
RINKIMAS.............................. ......................................................................................................32
V. TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR NUOLATINĖS
GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZĖS TVARKYMAS...........................38
VI. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2010 METAIS.............................39
VI. 1. Vaikai, netekę tėvų globos.......................................................................................................40
VI. 2. Vaikų globa..............................................................................................................................45
VI. 3. Globa šeimoje...........................................................................................................................51
VI. 4. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita......................................................................54
VI. 5. Vaikų globa tėvų prašymu........................................................................................................59
VII. PASLAUGŲ GLOBĖJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA.....................62
VIII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS.....................................................................................73
VIII. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita.............................................................................................74
VIII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,
apskaita...............................................................................................................................................85
VIII. 3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje...................96
VIII. 4. Įvaikinimas vaiko biologinės mamos (tėvo) sutuoktiniui....................................................106
VIII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita........111
VIII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos....................................................128
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
3
VIII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir
užsieniečiams.....................................................................................................................................133
VIII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus...................................................146
VIII. 9. Įvaikinusių vaikų biologinių ir kitų giminaičių paieška, informacijos apie konkrečių asmenų
įvaikinimą rinkimas ir pateikimas, tarpininkavimas dėl užsieniečių šeimų, įvaikinusių vaikus iš mūsų
šalies, bendravimo su gyvenančiais Lietuvoje vaikų artimaisiais.....................................................147
IX. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS..................148
IX. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje............................148
IX. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje.......153
IX. 3. Kita informacija......................................................................................................................159
IX. 4. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas...................163
X. BENDRADARBIAVIMAS SU VTAS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS...........................173
X. 1. VTAS specialistų konsultavimas ir metodinė pagalba.............................................................174
X. 2. Bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija..................175
XI. VIEŠIEJI RYŠIAI.....................................................................................................................175
XI. 1. Žiniasklaida..............................................................................................................................176
XI. 2. Ryšiai su visuomene...............................................................................................................178
XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA.....................................................................179
XII. 1. Raštvedyba.............................................................................................................................179
XII. 2. Archyvas.................................................................................................................................181
XII. 3. Personalas..............................................................................................................................182
XII. 4. Viešieji pirkimai................................................................................................................... 182
XIII. PABAIGA...............................................................................................................................184
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
4
ĮVADAS
Kas galėtų įsivaizduoti gyvenimą be vaikų? Vaikai suteikia gyvenimui džiaugsmą ir tyrumą.
Tačiau šiandien, kai pradedame kalbėti apie tai, kad vaikas irgi žmogus, turintis tokias pat teises
kaip mes, suaugusieji, neretai išgirstame – kokios teisės, jie juk vaikai. Taip, jie yra vaikai, kuriems
reikalingas saugumas, galimybė sveikai augti, vystytis, mokytis ir kt.. Vaikai yra jauni amžiumi ir
maži ūgiu, todėl jie turi mažesnes galimybes būti išklausytiems bei išgirstiems. Jie yra priklausomi
nuo suaugusio asmens, atsakingo už jų poreikių tenkinimą. Svarbiausių vaiko poreikių tenkinimas
ir remiasi jo pagrindinėmis teisėmis – teise išgyventi, vystytis, būti saugiam, išklausytam ir
gerbiamam. Teisės – tai, ko žmogui reikia, kad jis būtų žmogus.
2009 metais visas pasaulis iškilmingai paminėjo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos
priėmimą. Lietuvoje ši konvencija įsigaliojo 1992 m. Tai yra pirmas ir svarbiausias teisinis
dokumentas, pripažįstantis visą spektrą fundamentalių vaiko civilinių, politinių, ekonominių,
socialinių ir kultūrinių teisių. Konvencija pabrėžia pirminę tėvų ar teisėtų globėjų atsakomybę už
vaiką ir nustato valstybei pareigą padėti tėvams ar globėjams tinkamai vykdyti savo pareigas,
plėtoti paslaugų plėtrą vaikams, kuriems reikalinga globa.
Vaikams tapus labiau matomiems, labiau tampa matomi ir žinomi netinkamos vaiko
priežiūros, smurto prieš vaikus atvejai. Pastaraisiais metais tokie atvejai nepaliaujamai auga ne tik
Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dauguma Vakarų Europos valstybių, susidūrusios su skaudžiais
vaikų nužudymo, nepriežiūros ir smurto atvejais, peržiūri vaiko apsaugos politiką bei sistemą.
Formuojami nauji darbo su vaiku ir šeima, vaiko apsaugos metodai, mažinamas vaikų, su kuriais
dirba darbuotojai, skaičius. Didžioji dalis šių valstybių pagrindinį dėmesį skiria prevencijos
stiprinimui, investuodami tam nemažai lėšų.
Vertinant pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, galima teigti, jog šiandien viena didžiausių
problemų yra prevencinio darbo ir socialinių paslaugų vaikui trūkumas. Sėkminga vaiko teisių
apsauga prasideda nuo prevencijos, kurios tikslas stiprinti ir remti šeimas, mažinant socialinę
atskirtį, siekiant išvengti vaikų atskyrimo, smurto prieš vaikus bei išnaudojimo. Siekiant išvengti
skaudžių atvejų ar sumažinti jų skaičių, būtina nustatyti bent minimalų vaiko apsaugos paslaugų
paketą. Vaikui turi būti užtikrintas pagrindinių ir tikslinių (socialinių, sveikatos ir švietimo)
paslaugų prieinamumas. Daugelyje valstybių atsakomybe už vaiko gerovę pasidalija valstybinės
institucijos, tam tikros paslaugos perduodamos vietinėms savivaldos institucijoms,
nevyriausybiniam sektoriui ir bendruomenių grupėms, koordinuojami jų veiksmai.
Šiandien Lietuvoje nėra aiškios valstybės ideologijos, susijusios su vaiko teisių apsauga, t. y.
neaišku, ar mes įgaliname tėvus patiems rūpintis savo vaikais ir tik kritiniais atvejais valstybė
imasi priemonių apsaugoti vaiką, ar valstybė yra visada šalia, net ir tais atvejais, kai tėvai galėtų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
5
patys pasirūpinti vaiku, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro (pavyzdžiui, emigrantų vaikai).
Kitas svarbus klausimas – kam skirta vaiko teisių apsaugos sistema. Ar visiems vaikams,
gyvenantiems Lietuvos teritorijoje, siekiant užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, t. y. fizinę,
psichinę sveikatą, saugumą, švietimą, ekonominį statusą, šeimos struktūrą ir tam tikrą ateities
suvokimą, ar tik pažeidžiamiems vaikams, kuriems teikiama valstybės ar socialinių organizacijų
parama, kai šeima negali pasirūpinti vaiku dėl finansinių priežasčių, kai vaikas paliktas be vieno ar
abiejų tėvų tinkamos priežiūros, šeimos suirimo (skyrybų) atveju, smurto prieš vaikus, tėvų
psichinės negalios ar priklausomybių, nepilnamečių nusikalstamumo atvejais ar esant vaikams su
negalia, t. y. tada, kai egzistuoja realūs vaiko teisių pažeidimai ar iškyla reali grėsmė tiems
pažeidimams atsirasti.
Nuo 2002 metų nuolat mažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius, tačiau
vis dar didelė dalis tėvų nesugeba patys rūpintis savo atžalomis. Net tais atvejais, kai su šeima
dirbamas socialinis darbas, neretai vaikai paimami iš šeimos. Daugėja smurto prieš vaikus atvejų,
ypač psichologinio, vis daugiau vaikų smurtą patiria pakartotinai. Nors bendras tėvų globos
netenkančių vaikų skaičius mažėja, tačiau kasmet į valstybės globą paimamų vaikų skaičius kinta
labai nedaug. Tai rodo paslaugų šeimai nepakankamumą.
Formuojant politiką ir planuojant veiksmus, būtina esamos situacijos, tendencijų bei pokyčių
analizė. Tarnyba ne vienerius metus renka iš Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) statistinę
informaciją apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus, tėvų globos netekimo priežastis,
smurto prieš vaikus, vaiko globos, įvaikinimo ir vaiko teisių apsaugos su tarptautiniu elementu
atvejus, atlieka jų analizę bei teikia atitinkamus siūlymus. Ši surinkta informacija atspindi esamą
situaciją bei iškelia problemas, kurias reikia spręsti.
I. TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR
ĮVAIKINIMU, TOBULINIMAS
Viena iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) vykdomų funkcijų – teikti Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai (toliau – SADM) pasiūlymus, išvadas ir teisės aktų projektus dėl atstovavimo vaiko
teisėms ir teisėtiems interesams teismuose praktikos vienodinimo bei kitais klausimais.
Vykdydama šią funkciją, Tarnyba 2010 m. parengė ir pateikė SADM derinti šiuos teisės
aktų projektus:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
6
1. 2010-03-09 pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, papildymo, numatant:
1. 1. patikslinti ratą asmenų, kurie gali kreiptis dėl vaiko įvaikinimo, vietoje maksimalios
amžiaus ribos nustatant maksimalų amžiaus skirtumą;
1. 2. leisti įvaikinti vaikus ne tik be valstybinės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų
globėjų, turinčių juridinio asmens statusą (pavyzdžiui, šeimynų), sutikimo;
1. 3. patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų įvaikinimą užsienio valstybių
piliečiams, nustatant, kad tarptautinio įvaikinimo nuostatos taikomos visiems asmenims, taip pat ir
Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje;
1. 4. nustatyti įvaikinto vaiko priežiūros atostogas 3 mėnesius po įvaikinimo, mokant
motinystės (tėvystės) pašalpą – atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. šis projektas buvo pateiktas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti. Numatyta, kad įvaikinto vaiko priežiūros atostogos,
kurios yra ypač aktualios kalbant apie vyresnių nei dvejų metų vaikų įvaikinimą (nors šiuo metu
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis treji metai,
tačiau pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą motinystės
(tėvystės) pašalpa gali būti mokama tik iki vaikui sueis dveji metai). Tokiu būdu būtų sudarytos
palankios sąlygos vaikui prisitaikyti naujoje šeimos aplinkoje, užmegzti saugius ryšius su įtėviais ir
kitais šeimos nariais. Šie pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2011 m. liepos 1 d.;
1. 5. leisti teismo spendimus dėl įvaikinimo vykdyti skubiai.
Šiuos pasiūlymus Tarnyba jau yra teikusi 2005 metų pabaigoje, o 2006 metais socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė dėl įvaikinimo skatinimo Lietuvoje taip
pat apsvarstė analogiškus klausimus.
2. 2010-11-15 pateiktas pasiūlymas dėl Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą
Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo
projekto derinimo.
3. 2010-12-14 raštu Nr. S-4874 pateiktas Globojamo (rūpinamo) vaiko laikino išleidimo
svečiuotis tvarkos aprašo projektas.
4. 2010-08-11 raštu Nr. S-3114 pateiktas Veiksmų, kurių tikslinga imtis savivaldybių vaiko
teisių apsaugos skyriams (tarnyboms) (toliau – VTAS), įstaigoms, kuriose įsteigtas Gyvybės
langelis, policijos įstaigoms, radus vaiką Gyvybės langelyje, rekomendacijų projektas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
7
5. 2010-12-16 raštu Nr. S-4933 pateiktas Administracinio teisės pažeidimo protokolo priedo –
Administracinio nurodymo – projektas.
Taip pat 2010 metais tarnyba parengė ir pateikė VTAS šias metodines rekomendacijas:
1. dėl duomenų pateikimo apie galimo įvaikinti vaiko brolius ir seseris, juos lankančius
asmenis bei išvados pateikimo asmenims, norintiems įvaikinti sutuoktinio (-ės) vaiką;
2. dėl tarpininkavimo dokumentų;
3. dėl sveikatos paslaugų teikimo VTAS paimtiems vaikams;
4. dėl Valstybės tarnybos departamento ir Valstybinės darbo inspekcijos nuomonės dėl VTAS
specialistų darbo po oficialių darbo valandų;
5. dėl administracijos direktoriaus įsakymo, įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų,
auginančių vaikus, apskaitą, rengimo;
6. dėl LR teisingumo ministerijos nuomonės dėl teisto asmens galimybės tapti vaiko globėju.
Teikė pasiūlymus SADM ir kitoms įstaigoms:
1. SADM pateikti siūlymai ir pastabos dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros,
SADM ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo susitarimo projekto.
2. Teisingumo ministerijai pateiktas siūlymas dėl teisės aktų normų, reglamentuojančių
neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių su vaikais, vykdymą, keitimo.
II. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGINANČIUS
VAIKUS STATISTINĖ ANALIZĖ
Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d nutarimu Nr.
1114 jai pavestas funkcijas, renka iš VTAS statistinius duomenis apie socialinės rizikos šeimas ir
jose augančius vaikus.
SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA
SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUOSE
VTAS pateiktais duomenimis, per 2010 m. į savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių
vaikus, apskaitą buvo įrašytos 1705 šeimos, kuriose augo 3075 nepilnamečiai vaikai. 2010 m.
gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10904 socialinės rizikos
šeimos, kuriose augo 23335 vaikai (1 pav.):
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
8
1705
10904
3075
23335
0
5000
10000
15000
20000
25000
per metus gruodžio 31 d.
Šeimų skaičius
Vaikų skaičius
1 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į apskaitą, skaičius
per 2010 m. ir metų pabaigoje
Lyginant 2008 m. ir 2010 m. duomenis, matyti, kad socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose,
įrašytų į apskaitą, skaičius mažėja. Analizuojant 2005 m. gruodžio 31 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.
duomenis, matyti, jog didžiausias socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičiaus sumažėjimas
užfiksuotas 2006 metais, t. y. tuomet, kai buvo patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių
vaikus, apskaitos tvarkos aprašas.
2205
1612
2266
1772 1781 1705
4701
3397
4812
3462 33543075
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Šeimų skaičius
Vaikų skaičius
2 pav. Per metus įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimų ir
vaikų jose skaičius 2005–2010 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
9
Lyginant 2009 m. ir 2010 m, Lietuvoje socialinės rizikos šeimų sumažėjo – 217 (2 %), o jose
buvo 887 vaikais mažiau (4 %) negu 2009 m.. Per 10 metų Lietuvoje socialinės rizikos šeimų
sumažėjo 42 %, o vaikų jose – 40 % (3 pav.):
4027642820
39967
36539
23335
10904
24222
2548327881
3135236895
11121
1135011958
13496
1636118514
16869
1867218114
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
Vaikai
Soc. rizikos šeimos
3 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita
2001–2010 m.
VTAS duomenimis, 2010 m. 31 d. socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius per 10 metų
buvo mažiausias – 10904 šeimos ir 23335 vaikai. Tokį socialinės rizikos šeimų ir augusių vaikų
skaičiaus sumažėjimą galėjo lemti kelios priežastys:
1. Socialinių paslaugų plėtra savivaldybėse. Nuo 2007 m. savivaldybėse įsteigti 556
socialinių darbuotojų etatai darbui su socialinės rizikos šeimomis, kasmet didėja šių specialistų
skaičius: 2008 m. padidintas etatų skaičius iki 612,5, o 2009 m. papildomai įsteigta 17 etatų.
Remiantis SADM duomenimis, 2010 m savivaldybei skirtų pareigybių darbui su socialinės rizikos
šeimomis iš viso buvo 629,5 etato, užimtų pareigybių buvo 628, o dirbo 686 darbuotojai. Iš 686
socialinių darbuotojų 444 dirbo ir socialines paslaugas šeimoms teikė kaimo vietovėse.
Remiantis SADM duomenimis, iš 686 socialinių darbuotojų 290 yra tiesiogiai pavaldūs
seniūnijoms, 279 – savivaldybių įstaigų socialinių paslaugų centrams, 63 darbuotojai pavaldūs
kitoms socialinių paslaugų įstaigoms, 23 – socialinės paramos skyriams ir likusieji – paramos
šeimai tarnyboms ar paramos šeimai įstaigoms bei pagalbos į namus tarnyboms. Socialiniai
darbuotojai šeimas ne tik informuoja ir konsultuoja socialinės paramos klausimais, bet ir teikia
socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Kartu teikiama socialinė bei psichologinė
pagalba, sprendžiant iškilusias šeimų problemas. Nuolat didinant socialinių darbuotojų darbui su
socialinės rizikos šeimomis skaičių, greičiau atpažįstamos šeimos, kurioms reikalinga pagalba,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
10
sprendžiamos jų problemos bei informacija perduodama savivaldybių socialinių paslaugų centrams,
kurie nustato šeimos socialinių paslaugų poreikį bei teikia atitinkamas paslaugas šeimai ir vaikams.
Intensyviau dirbant su socialinės rizikos šeima ir jai stiprėjant, atsiranda pagrindas šeimą išbraukti
iš apskaitos. Todėl tikėtina, kad tai turi įtakos socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimui.
SADM duomenimis, 2010 m. 686 socialiniai darbuotojai dirbo su 10746 socialinės rizikos
šeimomis, kurioms teikiamos socialinės priežiūros paslaugos savivaldybėje. Tuo tarpu VTAS
pateiktais duomenimis, tokių šeimų Lietuvoje yra 10904. todėl nėra aišku, ar yra dirbama su 158
(1,44 %) šeimomis.
2. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose mažėjimą sąlygoja ir tai, kad socialinės rizikos
šeimose nebelieka nepilnamečių vaikų. Socialinės rizikos šeimos, kuriose neauga nepilnamečiai
vaikai, yra išbraukiamos iš apskaitos.
3. Atsižvelgiant į kelerių metų gyventojų emigracijos skaičiaus augimo tendencijas, galima
daryti prielaidą, kad socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus mažėjimą lemia ir
šeimų išvykimas iš Lietuvos.
4. Vaikų dienos centrų (toliau tekste – VDC) teikiamos paslaugos. Socialinių paslaugų prie-
žiūros departamento prie SADM duomenimis, 2010 m. buvo finansuojami 179 VDC (2009 m. –
162 VDC, 2008 m. – 169, 2007 m. – 151).
Daugiausiai projektų, kaip ir 2009 metais, vykdyta Vilniaus apskričiai – finansuojamas 61
projektas, Kauno apskrityje – 27 projektai, Marijampolės apskrityje – 22 projektai. Iš Tauragės
apskrities finansuojama mažiausia projektų – tik 5. Daugiausia vaikų dienos centrų yra
Marijampolės apskrityje – maždaug 8,2 tūkstančių apskrities gyventojų tenka vienas 2010 metais
finansuojamų vaikų dienos centro projektas. Šiek tiek daugiau, po 1 tokį projektą, tenka: 13,9
tūkstančių gyventojų Vilniaus apskrityje, 15,7 tūkstančių gyventojų Telšių apskrityje bei 19,5
tūkstančių Alytaus apskrityje.
2010 m. buvo finansuojami projektai, iš kurių 36 proc. – vykdomi kaimo vietovėje (2009 m. –
35 proc.), 64 proc. – mieste (2009 m. atitinkamai 65 proc.). Vidutinė projektų vykdymo trukmė
2010 m. buvo 11 mėnesių. Socialinės rizikos šeimų vaikai centrą galėjo lankyti vidutiniškai 5 kartus
per savaitę ir ten praleisti vidutiniškai 6 valandas per dieną.
Remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM duomenimis, mažėja
VDC lankančių vaikų skaičius – 2010 m. lankė 5,4 tūkst. vaikų (2009 m. – 5,8 tūkst. vaikų), iš jų
4,7 tūkst. (2009 m. – 4,9 tūkst.) buvo nuolat teikiamos socialinės ir ugdymo paslaugos.
2010 m. VDC daugiausia lankė vaikai iš turinčių mažas pajamas (beveik 3 tūkst.) šeimų, o
taip pat iš šeimų, kuriose vaiką augina viena motina ar tėvas (beveik 1,5 tūkst.) bei neužtikrinančių
vaikui reikiamos priežiūros (beveik 1,2 tūkst.). Didžiausią VDC vaikų dalį, kaip ir 2009 m., sudarė
pradinukai (nuo 7 iki 11 metų) – apie 42 proc. Vis dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
11
probleminių šeimų laisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo
problema. Labai dažnai socialinės rizikos šeimos dėl finansinių sunkumų ir įstaigų nepakankamumo
neturi galimybių leisti mažamečius vaikus į darželius, jų nepasiekia VDC bei kitų įstaigų teikiamos
socialinės paslaugos.
2010 m. VDC dirbo su 3,6 tūkst. šeimų, iš jų beveik 2,9 tūkst. – nuolat. Viename dienos
centre dirbo vidutiniškai 10 tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų (socialiniai darbuotojai,
socialiniai pedagogai, pedagogai, psichologai ir sveikatos priežiūros) ir 5 kiti specialistai.
Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, pasiskirstymas mieste ir kaime. Per 2010 m. į
socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą daugiau įrašyta miestuose gyvenančių šeimų
nei kaimuose (atitinkamai 903 ir 802). Vis dėlto, gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose iš viso
socialinės rizikos šeimų buvo 35 % daugiau negu miestuose (4 pav.):
903
4303
802
6601
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
per metus gruodžio 31 d.
miestas
kaimas
4 pav. Miestuose bei kaimuose įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą
šeimų skaičius per 2010 m. ir metų pabaigoje
Galima daryti išvadą, kad kaimuose ar rajonuose didesnį socialinės rizikos šeimų atsiradimą
gali lemti sunki ekonominė situacija, nedarbas, daugiau girtuokliaujama, menkiau išvystyta
užimtumo ar paslaugų šeimai infrastruktūra.
2010 m. daugiausia vaikų socialinės rizikos šeimose augo didžiausiose savivaldybėse: Kauno
apskrityje – 3917 vaikai, Vilniaus apskrityje – 3678 vaikai, Šiaulių apskrityje – 2681 vaikai ir
Panevėžio apskrities savivaldybėse – 2565 vaikai. Kauno ir Vilniaus apskričių savivaldybėse yra
daugiausiai VDC, kurie dirba su socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais. Daugiausiai vaikų,
augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo Kauno apskrityse – 821 vaiku, Panevėžio apskrityje
– 258 vaikais, taip pat Vilniaus apskrityje sumažėjo 214 vaikų. O štai Telšių apskrities
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
12
savivaldybėse vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo tik vienu. Tik Klaipėdos
apskrities savivaldybių VTAS užfiksavo, kad 2010 m. pabaigoje vaikų socialinės rizikos šeimose
augo daugiau negu 2009 m. – 1943 vaikai (2009 – 1882 vaikai).
1317
20561781
3917
2565 2681
1943
1311 1300
3678
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
Alytau
s aps
k.
Marijam
polės
apsk
.
Utenos
apsk
.
Kauno
apsk.
Panevėž
io aps
k.
Šiaulių
apsk
.
Klaipė
dos a
psk.
Taura
gės a
psk.
Telšių
apsk.
Vilniau
s apsk
.
5 pav. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius
Kaip matyti žemiau pateiktame 5 paveikslėlyje, didžiausią dalį socialinės rizikos šeimose
augančių vaikų, kaip ir kasmet, sudaro vyresni nei 10 metų vaikai, taip pat šeimose daugėja 7–9 m.
amžiaus vaikų.
4333
7887
4447
2933
3735
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000
15-17 m.
10-14 m.
7-9 m.
4-6 m.
0-3 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
13
6 pav. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai 2010 m. pagal amžiaus pasiskirstymą
Kaip ir kiekvienais metais, VTAS girtavimą įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių,
sąlygojančių didėjančią socialinę riziką šeimoje. Antroje vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių
įgūdžių. Daug šeimų į apskaitą įrašytos dėl kitų priežasčių – 1071 šeima (VTAS nurodytos
priežastys – nepakankama vaikų priežiūra, oficialiai nenustatytos tėvų psichinės ligos ir kt.).
Mažiausią socialinės rizikos šeimose augusių vaikų dalį sudaro šeimos, kurios netinkamai naudoja
gautą paramą, taip pat šeimos, kurių vaikams nustatyta nuolatinė globa, tėvams laikinai apribojus
tėvų valdžią (7 pav.).
53%36%
1%2%
2% 1% 5%
Dėl girtavimo
Dėl soc. įgūdžių stokos
Dėl prievartos prieš vaikus
Dėl netinkamos paramos naudojimoDėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa
Dėl to, kad tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa
Dėl kitų priežasčių
7 pav. Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų skaičius pagal įrašymo į apskaitą priežastis 2010 m.
2010 m. socialinės rizikos šeimose dėl girtavimo augo 12496 vaikai. Tai sudaro 53,5 % visų
socialinės rizikos šeimose augančių vaikų (2009 m. – 13218 vaikai, 2008 m. – 14778). Iš 12496
vaikų, augusių girtaujančiose šeimose, daugiausia (4595) buvo 10–14 m. amžiaus, 2584 – 15–17
m. amžiaus vaikai, 1398 – 7–9 m. amžiaus. Girtavimas yra labiau paplitęs kaimo vietovėse –
kaimuose gyvena 2/3 (3885 iš 5896) visų girtaujančių socialinės rizikos šeimų.
Vadovaujantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko
teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašu, 2010 m. pabaigoje 1980 socialinės rizikos šeimų
(miestuose – 906, kaimuose – 1074) dėl įvairių priežasčių (šeimoje neliko nepilnamečių vaikų,
išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą, arba šeima išvyko gyventi į kitą
savivaldybę ar užsienį, arba mirė abu tėvai arba vienas iš tėvų ir vaikui nustatyta globa) buvo
išbrauktos iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Per 2009 m. iš socialinės rizikos šeimų, auginančių
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
14
vaikus, apskaitos, buvo išbraukta 1960 socialinės rizikos šeimų, 2008 m. – 1958 socialinės rizikos
šeimos, 2007 m. – 1606 socialinės rizikos šeimos.
Nemažai vaikų socialinės rizikos šeimose auga tik su vienu iš tėvų, nes antrasis iš jų atlieka
bausmę pataisos namuose. Įgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos 2007-02-09 įsakymą Nr. V-42 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 4/07-95 „Dėl
nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo“
pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 21-812), susirašinėjama su laisvės atėmimo įstaigomis ir savivaldybių
vaiko teisių apsaugos skyriais (tarnybomis) aiškinantis, ar asmeniui, atliekančiam bausmę laisvės
atėmimo vietoje, nebuvo apribota tėvo (motinos) valdžia vaikų atžvilgiu bei gaunant informaciją
apie tokio asmens teisių ir pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu.
Tarnyba susirašinėja su 13 laisvės atėmimo įstaigų dėl asmenų, turinčių vaikų iki 7 metų arba du
ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia) ir asmenų, pripažinusių tėvystę ar
įvaikinusių, lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 1 p., per 2010 m.
išnagrinėti 380 prašymų dėl minėtų asmenų.
Nagrinėjant pateiktus prašymus, pastebėti šie aspektai:
1) kelerius metus išlieka panašus nuteistųjų skaičius, kurių šeimos yra įrašytos į savivaldybių
socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Per 2010 m. savivaldybių VTAS
duomenimis, tokių nuteistųjų šeimų buvo 59 šeimos, 2009 m. – 44, 2008 m. – 49, 2007 m. – 13.
2) kaip ir 2009 m., 2010 m. išlieka panašus asmenų skaičius, kurie, atlikdami bausmę laisvės
atėmimo vietose, pripažįsta tėvystę vaikų atžvilgiu: 2010 m. – 25 atvejai, 2009 m. – 27 atvejai, 2008
m.– 19 atvejų ir 2007 m. – 26 atvejai.
3) kasmet daugėja nuteistų asmenų, nežinančių ar nenurodančių tikslaus savo vaikų skaičiaus.
Pavyzdžiui, nuteistasis pataisos namų administracijos prašyme nurodė, jog turi 3 vaikus, tačiau
patikslinus informaciją gyventojų registro duomenų bazėje paaiškėjo, jog asmuo turi 5 vaikus. 2010
m. iš 380 prašymų tokių atvejų buvo 37, iš kurių pirmą kartą tikslaus vaikų skaičiaus nenurodė 2
nuteistosios moterys. 2009 m. tokių atvejų buvo 35, 2008 m. – 14, 2007 m. – 18 atvejų.
4) per metus 60 % išaugo nuteistųjų, kuriems apribota tėvų valdžia ir kurie kreipėsi dėl lygtinio
paleidimo, skaičius. 2010 m. 15 nuteistųjų, kurie kreipėsi dėl lygtinio paleidimo, yra apribota tėvų
valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2009 m. tokių atvejų buvo 6.
5) pusantro karto išaugo pakartotinių kreipimųsi dėl lygtinio paleidimo skaičius: per 2010 m.
gauti 72 pakartotiniai kreipimaisi, 2009 m. – 54, 2008 m. – 42, 2007 m. – 12.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
15
Išvados ir pasiūlymai
1. 2010 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10904
socialinės rizikos šeimos ir jose augo 23335 vaikai. Lyginant 2009 m. ir 2010 m. duomenimis,
socialinės rizikos šeimų sumažėjo 217 (2 %), o jose buvo 887 vaikais mažiau (4 %).
2. Daugiausiai vaikų socialinės rizikos šeimose yra 10–14 m. amžiaus – 7887 vaikai. tai
sudaro 33,79 % visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.
3. Būtina ir toliau vykdyti socialinių paslaugų plėtrą savivaldybėse (VDC tinklo plėtra, ypač
kaimo teritorijose, kitų nevyriausybinių organizacijų, skirtų darbui su socialinės rizikos šeimomis,
steigimas) bei stiprinti organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.
5. Vis dar trūkstant socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus,
komandinio darbo, metodinio vadovavimo, siūlytina kaip būtinybę savivaldybėse diegti specialistų,
dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, komandinio darbo ir institucijų bendradarbiavimo
principą – su šeima turi dirbti visa įmanoma vietovės komanda (socialiniai darbuotojai, pedagogai,
medikai, policija, NVO, VTATS, VDC darbuotojai ir kiti specialistai pagal poreikį). O kiekvienu
atveju, kai dirbama su šeima, turi atsirasti pagrindinė įstaiga ar specialistas, kuris „veda“ socialinės
rizikos atvejį – tai yra, jis būtų atsakingas už paslaugos ir pagalbos teikimo procese dalyvaujančių
institucijų veiksmų koordinavimą, bendradarbiavimą bei veikimą.
6. Siektina tęsti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis profesionalumo,
kompetencijos kėlimą ir ugdymą. Taip pat svarbu didinti savivaldybėse įsteigtų socialinių
darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis etatų skaičių (2010 m. 686 socialiniai darbuotojai
dirbo su 10746 socialinės rizikos šeimomis) bei organizuoti jau esamiems darbuotojams
kvalifikacijos tobulinimo seminarus, mokymus. Remiantis SADM duomenimis, iš 2010 m. 686
socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis 54 % darbuotojų yra įgiję aukštąjį
socialinio darbo ar socialinio pedagogo išsilavinimą, o 29 % neturi aukštojo išsilavinimo, nemaža
darbuotojų dalis vis dar studijuoja arba siekia įgyti aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą. Tokia
situacija leidžia manyti, kad nemažai socialinių darbuotojų grupei, šiuo metu dirbančių su socialinės
rizikos šeimomis, būtina dalyvauti socialinių darbuotojų mokymuose bei tobulinimosi kursuose.
7. Pastebima kita aktuali problema – praktika rodo, kad socialinis darbas su socialinės rizikos
šeima vyksta tol, kol vaikas yra šeimoje. Vaiką apgyvendinus globos namuose, su šeima socialinis
darbas paprastai nutrūksta arba darbui su vaiko biologine šeima neužtenka skirtų darbuotojų, o jeigu
darbas tęsiamas, tai socialinės paslaugos šeimai teikiamos epizodiškai ir minimaliai. Siekiant, kad
būtų išsaugoma galimybė vaiką grąžinti į biologinę šeimą, būtina stiprinti socialinių paslaugų
teikimą šeimai po vaiko apgyvendinimo globos namuose. Socialinės rizikos šeima, kuri lieka be
vaikų, negali būti paliekama be socialinių paslaugų ir pagalbos, su ja turi būti dirbamas pastovus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
16
darbas. Būtina skatinti socialinį darbą su šeima, kartu įtraukiant ir vaikų globos namų (toliau –
VGN) specialistus (socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus).
III. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA
Smurto prieš vaikus problema yra aktuali ir sunkiai sprendžiama ne tik Lietuvoje, bet visoje
Europoje. Kasmet įvairios institucijos pateikia statistiką, iš kurios matome, kad šimtai vaikų patiria
smurtą bei prievartą šeimoje ir už jos ribų. Smurtas prieš vaikus – visos seksualinės prievartos,
apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir (ar) emocinio blogo
elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.
Smurtas prieš vaikus – socialinis reiškinys, kurio atsiradimą sąlygoja įvairios aplinkybės: socialinė
aplinka, skurdas, nedarbas, vyraujanti socialinė ir lyčių nelygybė, visuomenės vertybės.
Paprastai vyrauja nuomonė, kad dažniausiai nuo smurto vaikai nukenčia girtaujančiose
šeimose, taip pat šeimose, kurių nariai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų, ar darbo neturinčiose šeimose.
Vis dėlto, kaip rodo praktika, smurtaujama ir tose šeimose, kurios nepriskiriamos prie probleminių.
Dažniausiai smurtautojai būna vienas iš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai ir
globėjai. Neretai smurtas namuose – auklėjimo priemonė, pasireiškianti fiziniu, žeminančiu
baudimu. Smurtas šeimoje išlieka labiausiai paplitusia, bet mažiausiai matoma problemos dalimi.
Vadovaudamasi Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 7.27 ir 7.28
straipsniais, VTAS kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus,
inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams specialistų ir institucijų būtinos pagalbos suteikimą, bei
kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui ir
sveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. VTAS
duomenimis, 2010 m. 1249 vaikai patyrė smurtą, iš viso užfiksuoti 1343 atvejai, kai vaikai patyrė
smurtą. Skirtingas smurtą patyrusių vaikų ir smurto atvejų prieš vaikus skaičius rodo, kad yra
atvejų, kai vaikai pakartotinai ar periodiškai patiria smurtą. Taip pat informaciją apie smurto atvejus
prieš vaikus VTAS gauna praėjus ilgam laikui – mokyklos, policija ar vaikų tėvai, globėjai laiku
neinformuoja apie smurtą patyrusius vaikus. Kitais atvejais VTAS tokių duomenų išvis negauna.
VTAS, laiku negavęs svarbios informacijos apie vaikus, patyrusius smurtą, negali suteikti deramos
pagalbos ir paramos smurto aukai. Didėja tikimybė, kad nukentėjęs nuo smurto vaikas, laiku
nesulaukęs pagalbos ir palaikymo iš specialistų bei aplinkos, ilgainiui gali tapti sistemiško ir
nuolatinio smurto auka.
Lyginant su 2008 m., matyti, kad nukentėjusių vaikų skaičius per du paskutiniuosius metus
išaugo 16 %: 2010 m. smurtą patyrė 1249 vaikai, 2009 m. – 1203 vaikai, 2008 – 1048 vaikai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
17
2359 2311
16391778
10481203 1249
0
500
1000
1500
2000
2500
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Smurtą patyrę vaikai
8 pav. Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičiaus kitimas 2004–2010 m.
VTAS duomenimis, 2010 m. didžiausią dalį (47 %) patirtų smurto atvejų sudaro fizinis
smurtas, tačiau kasmet daugėja psichologinio smurto prieš vaikus atvejų (42 %) (9 pav.):
Fizinis smurtas
47%
Seksualinis smurtas
11%Psichologinis smurtas
42%
9 pav. Smurto atvejų prieš vaikus procentinė išraiška
Emocinis-psichologinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas,
šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos
modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą
vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai. Lyginant
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
18
2008–2010 m. duomenis, matyti, kad sparčiai daugėja VTAS užfiksuotų psichologino smurto prieš
vaikus atvejų (10 pav.):
988
588650 637
142146116114
564
367350
676
0
200
400
600
800
1000
1200
2007 2008 2009 2010
Seksualinis smurtas
Fizinis smurtas
Psichologinis smurtas
10 pav. Smurto rūšių prieš vaikus kaita 2007-2010 m.
Taip pat nuo 2007 m. beveik 20 % išaugo seksualinį smurtą patyrusių nepilnamečių bei
patirtų seksualinio smurto atvejų skaičius: 2007 m. seksualinis smurtas sudarė 6 % patirtų smurto
atvejų, 2008 – 11 %, 2009 m. – 12 % visų smurto atvejų.
Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2010 m. prieš
berniukus ir mergaites smurtaujama buvo beveik vienodai – atitinkamai 683 smurto atvejai prieš
berniukus ir 660 prieš mergaites. Duomenys rodo, kad smurto atvejų pasiskirstymo tarp lyčių skalė
per 5 analizuojamus metus kito:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
19
880
637
543
639
759
351
564
683
660
505
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Berniukai
Mergaitės
11 pav. Smurto pasiskirstymo pagal vaikų lytį kaita 2006–2010 m.
Didžiausias skirtumas pagal vaikų, patyrusių smurtą, lytį atvejų buvo 2007 m., kai berniukai
sudarė 55,1 %, o mergaitės 44,9 % visų nukentėjusių vaikų. 2010 m. nukentėjusių berniukų buvo
vos 1 % daugiau negu mergaičių.
Analizuojant duomenis apie smurto atvejų paplitimą pagal smurto pobūdį, pastebima, kad
2010 m. seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai, fizinį
smurtą beveik du kartus dažniau patyrė berniukai, o psichologinio smurto atvejų, kaip ir 2009 m.,
ataskaitiniu laikotarpiu beveik vienodai patyrė tiek mergaitės, tiek berniukai (12 pav.):
683
32
377
110
272260
660
292
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Bendras smurtoskaičius
Seksualinissmurtas
Fizinis smurtas Psichologinissmurtas
Berniukai
Mergaitės
12 pav. Smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytį
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
20
Fizinis smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs nei kitos smurto rūšys, tačiau pagal VTAS
pateiktus 2010 m. duomenis sparčiai auga psichologinio smurto atvejų prieš vaikus (ypač
mergaites) skaičius.
2010 m. smurtą daugiausiai patyrė 10–14 m. vaikai – 554 smurto atvejai prieš šio amžiaus
vaikus:
303
554
215
151
120
0 100 200 300 400 500 600
15-17 m.
10-14 m.
7-9 m.
4-6 m.
0-3 m.
13 pav. Smurto rūšių pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes
Psichologinio smurto atvejų prieš vaikus užfiksuota panašiai visose amžiaus grupėse, išskyrus
10–14 m. paauglius. Nuo seksualinio smurto mažiausiai nukentėjo mažamečiai iki 3 metų, tačiau
kitose amžiaus grupėse seksualinio smurto atvejų užfiksuota beveik po vienodai (1 lentelė):
1 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes
Amžiaus grupės
Atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą, skaičius
Seksualinis smurtas
Fizinis smurtas
Psichologinis smurtas
0–3 m. 120 5 35 80
4–6 m. 151 23 47 81
7–9 m. 215 27 96 92
10–14 m. 554 57 284 213
15–17 m. 303 30 175 98
10–14 m. paaugliai sudaro 58 % visų smurtą patiriančių vaikų. Taigi daugiau nei 550 vaikų
paauglystės ir ankstyvosios jaunystės laikotarpiu nukentėję nuo smurto, patiria didžiulę skriaudą iš
šeimos ar artimos aplinkos, kas gali turėti neigiamos įtakos tolesnei vaiko gyvenimo kokybei bei
socialinei raidai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
21
Analizuojant surinktus duomenis apie smurto atvejų prieš vaikus paplitimą populiacijoje,
matome, kad smurto atvejų paplitimas mieste ir kaime kelerius metus išlieka toks pat, tačiau nuo
2007 m. kaime smurto atvejų išaugo 15 % (14 pav.):
procentinė išraiška
5459
46 45 464641
54 55 54
0
10
20
30
40
50
60
70
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Mieste
Kaime
14 pav. Smurto prieš vaikus paplitimas mieste ir kaime 2006–2010 m.
Detaliau pažvelgus, kokį smurtą (fizinį, seksualinį ar psichologinį) ir kur (mieste ar kaime)
daugiau patiria vaikai, matyti, kad 2010 m. mieste ir kaime seksualinio smurto atvejų buvo po 10 %
ir 11 %. Fizinio smurto, kaip ir 2009 m., daugiau patyrė miestuose gyvenantys vaikai, tačiau kur kas
daugiau psichologinio smurto atvejų užfiksuota kaimuose (2 lentelė):
2 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas mieste ir kaime
Smurto rūšių
pasiskirstymas
mieste ir kaime
Seksualinis
smurtas
Fizinis
smurtas
Psichologinis
smurtas
2007 m. miestas 6 % 58 % 36 %
kaimas 8 % 52 % 40 %
2008 m. miestas 13 % 55 % 32 %
kaimas 9 % 56 % 35 %
2009 m. miestas 11 % 60 % 29 %
kaimas 13 % 55 % 32 %
2010 m. miestas 10 % 55 % 35 %
kaimas 11 % 41 % 48 %
Apibendrinus VTAS duomenis, galima matyti, kad 2006–2010 m. fiziškai prieš vaikus
daugiausia smurtavo artimi suaugę žmonės (vaiko šeimos nariai ar kiti artimieji) – 287 atvejai,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
22
psichologinį smurtą vaikai daugiausiai patyrė taip pat nuo artimų suaugusiųjų – 417 atvejų, o
seksualinį smurtą vaikai daugiausiai patyrė nuo svetimų suaugusiųjų ir artimų suaugusiųjų (3
lentelė):
3 lentelė. Smurtas prieš vaikus pagal smurtautojus
Prieš vaikus smurtavo
Smurto rūšis Svetimi suaugę
Svetimi nepilnamečiai
Artimi suaugę
Artimi nepilnamečiai
Seksualinis smurtas
68 27 44 3
Fizinis smurtas 165 158 287 27
Psichologinis smurtas
72 59 417 16
Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikams
Remiantis VTAS duomenimis, 2010 m. 1249 vaikai patyrė smurtą. Tai yra 16 % didesnis
nukentėjusių vaikų skaičius nei ankstesniais metais. Tuo tarpu remiantis Informatikos ir ryšių
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų
veikų 2010 m. buvo 3019. Savivaldybių VTAS ir Vidaus reikalų ministerijos pateikiama statistinė
informacija apie smurtą patyrusius vaikus nesutampa. Tai rodo, kad teisėsaugos institucijos ne
visada apie smurto atvejus prieš vaikus informuoja VTAS specialistus.
Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą. Nesvarbu, kur jis
gyventų, kokie jo poreikiai bebūtų – vaikas ir jo šeimos nariai turi žinoti, kur ieškoti pagalbos,
kokia pagalba jiems prieinama, kad jie gaus pagalbą pagal savo poreikius. Lietuvoje smurtą
patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atvejais pagalbą vaikui
ir jo šeimai turėtų suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: medicininės įstaigos (pediatrai,
socialiniai darbuotojai, psichologai, ginekologai), teisėsaugos institucijos, nevyriausybinėse
organizacijose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai, kiti kvalifikuoti specialistai, vaiko
teisių apsaugos skyrių specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklose ar globos įstaigose
dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai. VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir
jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpį pagalba teikta 2591 kartą, t. y. 605 atvejais daugiau nei 2009
m.. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad 2010 m. 16 % daugiau užfiksuota smurto atvejų prieš vaikus
nei ankstesniais metais. Smurto prieš vaikus atveju dažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų
pagalba – 733 pagalbos atvejai, kompleksinė specialistų pagalba organizuota 677 kartus. Dėl
psichologinės pagalbos vaikams ir jų šeimoms buvo kreiptasi dėl 541 atvejo, o mokyklos socialiniai
pedagogai pagalbą teikė 364 atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
23
Pagal VTAS pateiktus duomenis beveik visose savivaldybėse daugiausia pagalba teikta vaikui
ir jo šeimai, o ne tik smurtą patyrusiam vaikui (15 pav.):
65%
35%
Vaikui ir jo šeimai
Vaikui
15 pav. Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms organizuotos pagalbos atvejai
Labai svarbu, padedant nuo smurto nukentėjusiam vaikui, padėti ir dirbti su visa vaiko šeima,
dirbti su artimiausia nuo smurto nukentėjusio vaiko aplinka. 2010 m. smurtą patyrusiems vaikams ir
jų šeimoms pagalba daugiausia organizuota savivaldybės teritorijoje – 2565 atvejai. Tik 0,8 %
atvejų pagalbos ir paslaugų kreiptasi į kitose savivaldybėse veikiančias institucijas ir organizacijas.
Išvados ir pasiūlymai
1. 2010 m. VTAS užfiksavo 16 % daugiau smurto atvejų prieš vaikus nei ankstesniais
metais.
2. Pastebimas psichologinio smurto prieš vaikus atvejų skaičiaus augimas – nuo 2008 m.
psichologinio smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo beveik 38 %.
3. Pagal 2010 m. VTAS duomenis, vaikai daugiausia smurtą patyrė namų aplinkoje. Labai
dažnai smurtas šeimoje (namuose) yra traktuojamas kaip vaiko ar jo šeimos privatus reikalas.
Dažniausiai vaiko smurtautojai būna vienas iš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai,
globėjai.
Atsižvelgdami į aukščiau tekste pateiktą informaciją apie smurtą patyrusius vaikus, manome,
kad:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
24
• VTAS pateikta informacija rodo, kad dažniausiai vaikai patiria artimų žmonių smurtą,
todėl svarbu ir toliau tęsti smurto prevenciją valstybės, savivaldybių, vaikų ugdymo įstaigų
lygmeniu.
• Būtina įtraukti mokyklų bendruomenes, sudaryti tarpinstitucines specialistų, tarp jų ir
sveikatos paslaugų institucijų specialistų, komandas bei savivaldybėje parengti galimų paslaugų
paketą, kad būtų vykdoma efektyvi smurto prevencija. Svarbu paslaugas teikti ne tik nuo smurto
nuketėjusiam vaikui-aukai, bet ir smurtautojui (fizinio smurto), nes tik baudžiant, bet nesistengiant
jam padėti pasikeisti, problemos neišsprendžiamos, o tik laikinai pašalinamos.
• Plėtojant prevenciją, ypatingą dėmesį skirti kovai su psichologiniu smurtu.
• Svarbu didinti skubios kompleksinės pagalbos (psichologinės, socialinės, medicininės,
teisinės), skirtos vaikams ir jų šeimos nariams, nukentėjusiems nuo smurto, plėtrą ir kokybę
savivaldybėse, ypač rajonų savivaldybėse.
• Būtina spręsti probleminių šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio organizavimo
bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problemas.
III. 1. PAGALBOS VAIKAMS LINIJOS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
2010 m. Tarnyba tęsė Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos
vaikams 2008–2010 metų programos 4.3. priemonės įgyvendinimą, t. y. inicijuoti ir įdiegti specialią
nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams ir teikti pagalbą telefonu (ir elektroniniu paštu)
labiausiai pažeidžiamoms vaikų grupėms:
vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose;
vaikams, augantiems vaikų globos institucijose;
rizikos vaikams, t. y. gatvės vaikams, nusikalsti linkusiems vaikams, svaiginančias
medžiagas vartojantiems vaikams, mokyklų nelankantiems vaikams;
kitiems smurtą ir prievartą patiriantiems vaikams.
Ataskaitiniu laikotarpiu 2009-09-14 veiklą pradėjusi Pagalbos vaikams linija atsakė į
55593 skambučius. Iš viso į liniją minėtu laikotarpiu bandyta prisiskambinti 425117 kartus.
Pagalbos vaikams linija dirba darbo dienomis nuo 11 val. iki 19 val. Daugiau nei pusė skambučių
neatsakyta Pagalbos vaikams linijos darbo metu.
Sulaukiamų skambučių skaičius tiesiogiai susijęs su Pagalbos vaikams linijos
viešinimo veikla. Kaip matome 16 paveiksle, 2010 m. sausio–kovo mėnesiais, kai buvo
įgyvendinamas žemiau aptartas Pagalbos vaikams linijos viešinimo planas, skambučių skaičius
gerokai padidėjo. Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu Pagalbos vaikams linija nebuvo aktyviai
viešinama, kadangi Tarnybos biudžete nebuvo tam numatytų papildomų lėšų, be to, vyko įtemptos
derybos su Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija dėl Pagalbos vaikams
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
25
linijos ir VšĮ „Vaikų linija“ susijungimo. Nežiūrint į tai, skambučių skaičius per metus labai išaugo,
pavyzdžiui, 2009 m. rugsėjo mėnesį, per 2 pirmąsias veiklos savaites, Pagalbos vaikams linijos
konsultantai atsakė į 263 skambučius. Tuo tarpu 2010 m. rugsėjo mėnesį, nors dėl kontaktų centro
perkėlimo darbų Pagalbos vaikams linija nedirbo dvi pirmąsias savaites, konsultantai atsakė į 2707
skambučius.
Pagalbos vaikams linijos skambučiai
16 pav. Per mėnesį atsakytų skambučių skaičius 2010 m.
Pagalbos vaikams linijos atsakyti skambučiai skirstomi į 4 grupes:
� konsultacinius (kada skambinančiajam suteikiama pagalba: psichologinė, informacinė,
lydėjimas arba, remiantis išdėstytais faktais, rašomas raštas į tam tikras įstaigas ar
organizacijas);
� nekonsultacinius (kada skambinantysis išdykauja, yra nemotyvuotas, nusiteikęs agresyviai
arba seksualiai konsultanto atžvilgiu);
� tylius (kai skambinatysis tyli, tačiau nededa ragelio);
� kitus (skambinantys, pasiteiravęs informacijos, ar tik atsiliepus konsultantui, iš karto padeda
ragelį arba paskambinęs pasisveikina, susipažįsta ir tuo baigia pokalbį, klausia į kokią liniją
paskambino, koks jos tikslas ir pan.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
26
Kaip matome 1 lentelėje (žr. 4 priedą), 2010 m., kaip ir 2009 m., daugiausia
sulaukiama nekonsultacinio pobūdžio skambučių. Tačiau nemažas skaičius ir kitų skambučių, kurie
nėra išdykaujantys. Jų metu konsultantams tenka konsultuoti arba suteikti tam tikrą informaciją.
Kaip matyti, konsultacinių skambučių skaičius didžiausias vasario–kovo mėnesiais,
kada buvo aktyviai viešinama Pagalbos vaikams linija, t. y. jaunimo populiariuose interneto
svetainėse skelbti linijos reklaminiai skydeliai bei vyko konkursas „Mano advokatas“.
2010 m., kaip ir 2009 m., konsultacinių skambučių gerokai padaugėdavo tuo dienos
metu, kada mokiniai grįžta namo iš mokyklos, o jų tėvai dar negrįžę iš darbo. Tada vaikai skambina
net neturėdami konkrečios problemos, tik norėdami pakalbėti, kaip jiems sekėsi mokykloje, prašo
įvertinti jų pasirengimą pamokoms ir pan. Tokius skambučius galima vertinti kaip signalą, kad
vaikai jaučiasi labai vieniši, neturi su kuo pasidalyti dienos įspūdžiais, nes dirbantys tėvai negali
jiems pakankamai skirti dėmesio. Tokią minėtų skambučių priežastį neretai įvardija ir patys
skambinantieji. Mergaičių konsultacinių skambučių sulaukiama daugiau nei tris kartus (žr. 4 priedo
2 lentelę).
Dažniausiai į Pagalbos vaikams liniją pirmąjį 2010 m. pusmetį vaikai skambino susidūrę
su patyčiomis, esant santykių su draugais, bendraamžiais ir šeimos nariais problemoms, dėl
vienišumo ar susidūrę su kitomis problemomis. Antrajį pusmetį skambino dėl santykių su šeimos
nariais, bendraamžiais, mokslų ir mokymosi problemų (ypač rugsėjo mėnesį, artėjant naujiems
mokslo metams), vienišumo ir laisvalaikio (užimtumo) klausimais.
Pavyzdžiui, mergaitės, pirmojo pusmečio duomenimis, daugiausia skambino dėl
patyčių, esant santykių su draugais, bendraamžiais ir šeimos nariais problemoms, dėl vienišumo ar
dėl kitų rūpesčių. Antrąjį pusmetį daugiausia sulaukta skambučių dėl santykių su draugais,
bendraamžiais ir šeimos nariais, vienišumo jausmo, problemų mokykloje, laisvalaikio (užimtumo)
klausimais. Taip pat dažnai mergaitės skambino dėl kitų problemų: santykių su kitos lyties
atstovais, išvaizdos ir brendimo, emocinės prievartos, fizinės sveikatos, santykių su kitais
suaugusiais žmonėmis, dėl minčių ar ketinimų nusižudyti, fizinio smurto, seksualinės prievartos bei
apleistumo.
Berniukų problemos, dėl kurių jie dažniausiai skambino į Pagalbos vaikams liniją,
beveik tokios pačios kaip ir mergaičių, t. y. pirmąjį pusmetį jie skambino dėl to, kad patyrė
patyčias, jautėsi vieniši, dėl komplikuotų santykių su šeimos nariais ir bendraamžiais. Antrąjį
pusmetį daugiausia skambučių sulaukta dėl santykių su draugais ir bendraamžiais, šeimos nariais,
dėl laisvalaikio praleidimo klausimų, vienišumo jausmo ir patiriamų patyčių. Berniukai dažnai
skambino ir dėl santykių su kitos lyties atstovais, fizinės prievartos, seksualinių problemų, minčių
ar ketinimų nusižudyti ir kitų problemų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
27
Vaikų, besikreipiančių pagalbos, amžius Pagalbos vaikams linijos veiklos pradžioje
buvo nuo 7 ir 11 metų. Vėliau vis dažniau skambindavo vyresni, 11–15 metų vaikai. (žr. 4 priedo 3
lentelę). Tiek konsultacinių, tiek nekonsultacinių skambinančiųjų amžiaus grupė ta pati, t. y. 11–15
metų amžiaus vaikai.
Didėjant konsultacinių skambučių skaičiui, proporcingai didėjo ir nekonsultacinių
skambučių skaičius (žr. 4 priedo1 lentelę ). Dauguma tokių skambučių fiksuoti pirmoje dienos
pusėje, t. y. tada, kai vaikai dar būna mokykloje. Pertraukų metu, taip pat ir pamokų metu (esant
klasėje ir vykstant pamokai), vaikai skambina į Pagalbos vaikams liniją. Tokiais atvejais dažniausiai
pokalbiuose telefonu dalyvauja ne vienas vaikas arba šalia vieno kalbančiojo būna dar keli vaikai.
Tyliųjų skambučių skaičių, lyginat su nekonsultacinių skambučių skaičiumi, Pagalbos
vaikams linija, kaip ir 2009 m. sulaukė nedaug. Tokių skambučių skaičius, didėjant visų skambučių
skaičiui, proporcingai didėjo, tačiau sudarė tik 8,5 proc. visų skambučių. Kitų skambučių skaičius
2010 m. taip pat išaugo, jis sudarė 23 proc. visų skambučių.
Vienas išskirtinių Pagalbos vaikams linijos bruožų yra tai, kad trumpuoju numeriu 11
61 11 gali paskambinti ne tik vaikai jiems rūpimais klausimais, bet ir vaikai, pranešantys apie
skriaudžiamus savo draugus ar pažįstamus. Sulaukti 57 susirūpinusiųjų bendraamžiais ar draugais
skambučiai. Ataskaitiniu laikotarpiu, reaguojant į vaikų skambučius tiek dėl jų draugų, tiek dėl jų
pačių raštu kreiptasi į 17 atitinkamų institucijų (įstaigų). Dėl patiriamų patyčių mokyklose 10 kartų
raštu kreiptąsi į mokyklas, gimnazijas bei VTAS. Taip pat 3 kartus raštu buvo kreiptasi į VTAS dėl
pranešimo apie nepriežiūrą šeimoje, dar 3 kartus – dėl mokinių patiriamo darbuotojų smurto
ugdymo įstaigoje. Vieną kartą kreiptasi į VTAS dėl seksualinio vaikų išnaudojimo šeimoje (žr. 4
priedo 4 lentelę).
Taip pat trumpuoju numeriu gali skambinti suaugę asmenys, turintys duomenų apie
skriaudžiamus ir valkataujančius vaikus. Ataskaitiniu laikotarpiu iš viso į Pagalbos vaikams
liniją kreipėsi 176 suaugusieji. Atsižvelgiant į telefonu pateiktą informaciją, raštu kreiptasi 12
kartų į VTAS, policiją, vaikų ugdymo įstaigas bei savivaldybės švietimo skyrius, siekiant išspręsti
susidariusias situacijas.
Kai kurie suaugę skambino ir domėjosi linijos paskirtimi bei tikrino, ar veikia
numeris, kuriuo, kaip skelbiama, galima skambinti pastebėjus vaiko teisių pažeidimus, žinant apie
tai, kad vaikas atsidūrė krizinėje situacijoje.
Gegužės–liepos mėnesiais suaugusiųjų skambučių sulaukta daugiau nei kitais
mėnesiais. Tam turėjo nemažos įtakos regioniniuose laikraščiuose publikuoti teminiai straipsniai
patyčių prevencijos ir vaikų vienišumo jausmo temomis. Lyginant vyrų ir moterų skambučių
skaičius, matyti, kad moterys dažniau kreipiasi informacijos arba pagalbos (žr. 4 priedo 5 lentelę).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
28
Analizuojant suaugusiųjų konsultacinius skambučius, pagrindinės problemos, dėl kurių
kreiptasi raštu į atitinkamas įstaigas, yra vaikų apleistumas, nepriežiūra šeimoje, patiriamos
patyčios, pabėgimas iš namų bei darbuotojų fizinis smurtas prieš vaiką (vaikus) ugdymo įstaigoje.
Pagalbos vaikams linijoje teikiama ne tik psichologinė ir emocinė pagalba telefonu.
Pagrindinė linijos funkcija – nukreipti skambinantįjį į tą socialinį partnerį, kuris yra arčiausiai vaiko
ir geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus ir suteikti jam būtinas paslaugas. Toks nepilnamečio
lydėjimas galimas bet kurioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, vaikas patiria smurtą namuose, iš jo
tyčiojasi mokykloje, jis neturi ko valgyti, kur miegoti, ar paauglė laukiasi. Visų pirma skambinantis
vaikas turi būti išklausytas, kas yra neatskiriama lydėjimo funkcijos dalis. Tik išklausęs gali suprasti
problemą, padrąsinti vaiką ir padėti jam surasti sprendimo būdą, palydėti (ne tiesiogine prasme) jį
pas galintį jam padėti specialistą – pedagogą, gydytoją, socialinį darbuotoją ir t. t. Linija skirta ne
tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, skambinantiems dėl vaikų.
Skambinančiajam sutikus, kad būtų imtąsi priemonių spręsti išdėstytą problemą,
telefonu bei raštu susisiekta su įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis – mokyklomis, VTAS,
savivaldybių socialiniais darbuotojais, policija, dienos centrais ir pan. – kviečiant atkreipti dėmesį į
susidariusią situaciją, prašant imtis priemonių bei rekomenduojant problemos sprendimo būdus.
Beveik visos minėtos įstaigos ar organizacijos, reaguodamos į pranešimus, raštu arba telefonu
informavo Pagalbos vaikams liniją apie rengiamą arba vykdomą pagalbos vaikui planą. Patyčių
mokykloje atvejais dažniausiai informuojama apie specialistų pokalbius su nukentėjusiais, jų
šeimomis bei besityčiojančiais ir jų šeimomis; klasėse vykdomas patyčių intervencijos priemones
(pokalbius, filmų peržiūras, jų aptarimus); specialistų komandos operatyviai organizuojamas
(kartais pakartotinai vykdomas) patyčių prevencijos programas. Nepriežiūros ar smurto šeimose
atvejais dažnai informuojama apie apsilankymo šeimoje rezultatus, pateikiamas pagalbos šeimai
priemonių planas ir išvados.
Pagalbos vaikams linijos skambučiai registruojami specialiai tam sukurtoje anketoje
-duomenų lange. 2010 metais vyko duomenų lango (anketos) tobulinimas. Duomenų langas
pildomas pokalbio metu, fiksuojant informaciją apie skambintoją ir jo nusakytą situaciją. Minėta
informacija reikalinga kreipiantis pagalbos į socialinius partnerius bei sisteminant ir analizuojant
skambučių statistiką.
Galimybę nedelsiant reaguoti į pranešimus ir nukreipti skambinančiuosius į jiems galintį
padėti socialinį partnerį suteikia Pagalbos vaikams linijos socialinių partnerių duomenų bazė,
kuri 2010 metais buvo nuolat papildoma ir atnaujinama, bendradarbiaujant su VTAS, su SADM bei
kitomis vyriausybinėmis arba nevyriausybinėmis įstaigomis ar organizacijomis. Ši duomenų bazė
sudaro galimybę operatyviai surasti konkrečią įstaigą ar organizaciją toje vietoje, kur gyvena
skambinantysis, jei pastarasis atskleidžia tapatybę ar pasako gyvenamąją vietą. Tokiu būdu pagal
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
29
susitarimą su skambinančiuoju susisiekiama su socialiniu partneriu arba jo kontaktai perduodami
skambinančiąjam.
Pagalbos vaikams linijos viešinimas
Kaip minėta, skambinančiųjų į Pagalbos vaikams liniją skaičius tiesiogiai susijęs su
Pagalbos viešinimu. Dėl ribotų Tarnybos asignavimų ir vykusių derybų dėl Pagalbos vaikams
linijos ir VšĮ „Vaikų linijos“ susijungimo, 2010 m. nebuvo sukurtos naujos viešinimo priemonės.
Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu, ypač metų pradžioje, buvo tęsiama 2009 m. pradėta viešinimo
veikla, t. y.:
- 2009 m. III–IV ketvirtį sukurtas Pagalbos vaikams linijos advokato personažas. Viename iš
didžiausių Lietuvoje socialinių ryšių portalų one.lt suorganizuotas žaidimas-konkursas
„Mano advokatas“. Portalo lankytojai, tarp kurių buvo ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir
suaugusieji, kviesti ir 2010 m. sausio–vasario mėn. apsilankyti Pagalbos vaikams linijos
internetiniame puslapyje, atspausdinti, nuspalvinti bei įdėti ir savo advokatą Pagalbos
vaikams linijos internetiniame puslapyje ir balsuoti už jiems labiausiai patinkantį personažą,
tokiu būdu renkant mėnesio advokatą. Mokyklų administracijoms ir vaikų dienų centrų
koordinatoriams buvo išsiųsti „Mano advokatas“ trafaretai bei trumpa informacija apie
Pagalbos vaikams linijos veiklą.
Vaikų dienos centrų darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai bei psichologai
aktyviai domėjosi Pagalbos vaikams linijos veikla, kreipėsi metodinės medžiagos ir rekomendacijų,
kaip dirbti su probleminių šeimų vaikais.
- Per mokyklų socialinius darbuotojus ir psichologus buvo platinamos reklaminės kortelės
„Mano advokatas“.
- Atkreipdami dėmesį į tai, kur dažniausiai vaikai ir paaugliai ar suaugę žmonės leidžia laisvą
laiką, buvo kreiptąsi į didžiųjų informacinių portalų reklamos skyrius dėl galimybės jų
internetiniuose puslapiuose nemokamai skelbti Pagalbos vaikams linijos reklaminius
skydelius.
- Taip pat informacija apie Pagalbos vaikams liniją sistemingai viešinta žiniasklaidoje
(pranešimai žiniasklaidai, teminiai straipsniai laikraščiuose (pavyzdžiui, rekomendacijos
patyčių prevencijai ir intervencijai mokykloms bei tėvams, radijo ir TV laidos, reklaminiai
skydeliai ir informacinės žinutės įvairiose interneto svetainėse).
- 2009 m. lapkričio mėnesį pradėjo veikti Pagalbos vaikams linijos interneto puslapis
www.pagalbavaikams.lt. Šiame tinklalapyje skelbiama informacija apie 6 pagrindines vaikų
problemas: fizinį, seksualinį smurtą, patyčias, alkoholį ir narkotikus, nėštumą bei problemas,
kylančias namuose. Tinklalapyje pateikiami kiekvienos problemos aprašymai, pagrindiniai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
30
požymiai bei būdai, kuriais pats vaikas galėtų bandyti spręsti problemą. Dažnai vaikai
nežino, ar šalia jų esančių žmonių veiksmas jau yra probleminis. Neretai vaiką žalojantis
elgesys tampa įpročiu, gyvenimo būdu. Siekiant padėti vaikui atpažinti problemas, pirmą
kartą pateikti jų garsiniai apipavidalinimai. Taip pat 2010 m. pradžioje buvo sukurtas
savanorių registracijos anketos langas. Ataskaitiniu laikotarpiu Pagalbos vaikams linijos
puslapį aplankė 87 348 vartotojai.
Vaikus dominančius klausimus bei problemas iliustruoja ir Pagalbos vaikams linijos
internetinio puslapio lankomumas. Pagalbos vaikams linijos internetinį puslapį aplankė 87348 iš jų
53394 unikalūs vartotojai (apsilankę pirmą kartą). Lankomiausias, kaip ir 2009 m., Pagalbos
vaikams linijos skyrelis – „Nėštumas“. Jame apsilankė 14728 lankytojai. Kitas lankomiausias
skyrelis, kaip ir 2009 m., buvo „Seksualinis smurtas“. Šiame skyriuje apsilankė 10 501 lankytojas.
Kiek mažiau domėtasi skyreliais „Patyčios“, „Alkoholis ir narkotikai“, „Namai ir šeima“ ir „Fizinis
smurtas“. Juose atitinkamai apsilankė – 9 978, 8 597, 8 495 ir 8 046.
Per ataskaitinį laikotarpį Pagalbos vaikams linijos internetinį puslapį aplankė 81.703 –
Lietuvos, 2.737 – Jungtinės Karalystės, 813 – Airijos, 516 – Norvegijos, 295 – Vokietijos, 202 –
Danijos, 167 – Ispanijos, 137 – Švedijos, 89 – JAV, bei 175 – nenustatyto regiono gyventojai.
Lietuvoje Pagalbos vaikams linijos internetiniame puslapyje daugiausiai lankė Vilniaus, Kauno,
Panevežio, Klaipėdos, Alytaus, Mažeikių ir Tauragės miestų gyventojai.
Daugiausia apsilankymų (71,13 proc.) sulaukta dėl to, kad Pagalbos vaikams linijos
reklaminiai skydeliai skelbti įvairiose svetainėse.
Pagalbos vaikams linijos tinklalapyje galimybe parašyti laišką pasinaudojo 346
asmenys (tiek vaikai, tiek suaugę). Daugiausia laiškų gauta tokiomis temomis: patiriamos patyčios,
nesaugūs lytiniai santykiai, galimas nėštumas, santykiai su draugais ir artimaisiais, brendimo bei
kūno pokyčių klausimai, mintys ar ketinimai nusižudyti. Gautuose suaugusiųjų laiškuose vyrauja
patyčių, nepriežiūros ir smurto šeimose atvejai.
Pagalbos vaikams linijos darbuotojai ir savanoriai
Pagalbos vaikams linijoje šiuo metu dirba vienas valstybės tarnautojas, linijos
koordinatorius, ir 4 konsultantai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Iš viso Pagalbos
vaikams linijai skirtos 3 konsultantų pareigybės, kurios, atsižvelgiant į darbo specifiką, padalytos
tarp daugiau dirbančiųjų ne visą darbo dieną.
Ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi daug konsultantų. 2010 m. pradžioje Pagalbos vaikams
linijoje dirbo 5 konsultantai, tačiau balandžio mėn., likus 4 konsultantams, gegužės–birželio mėn.
vyko naujų darbuotojų atranka ir mokymas. Birželio–rugpjūčio mėn. Pagalbos vaikams linijoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
31
dirbo 9 konsultantai, daugelis iš jų dirbo 0,25 etato. Rudenį linijoje liko dirbti 5 konsultantai. Šiuo
metu Pagalbos vaikams linijoje dirbantys 2 konsultantai turi psichologijos magistro laipsnius, kiti
du – socialinio darbo ir teisės bakalauro.
Manytina, konsultantų kaita vyko dėl patiriamo nemažo emocinio krūvio. Telefonu
konsultuoti tenka nuo 10–20 val. per savaitę. Siekiant padidinti darbuotojo socialinę kompetenciją ir
Pagalbos vaikams linijos veiklos efektyvumą, 2010 m. kovo–gegužės mėn. Pagalbos vaikams
linijos konsultantams suorganizuoti psichologo vedami profesinių santykių konsultavimo
(supervizijų) užsiėmimai. Darbuotojai buvo skatinami reflektuoti profesinę veiklą bei numatyti
veiklos tobulinimo kryptis.
Taigi Pagalbos vaikams linijos skambučių skaičius augo. Kaip rodo kitų pagalbos
telefonu tarnybų patirtis, šioje veikloje ypač naudingi tinkamai parengti savanoriai. Tam, kad būtų
užtikrintas didesnis paslaugos prieinamumas, iškilo didesnio konsultantų skaičiaus būtinybė.
Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba neturėjo galimybių didinti pareigybių skaičiaus ir priimti naujų
darbuotojų darbui Pagalbos vaikams linijoje, priimtas sprendimas į šią veiklą įtraukti savanorius.
Pagalbos vaikams linijos savanorystės programa buvo vykdoma šiais etapais:
- savanorių paieška. 2009 m. gruodžio–2010 m. vasario mėn. sukurtas kvietimas tapti
savanoriu „Atrask savyje naujų talentų“ ir skelbtas studentams nemokamai išdalintuose
sąsiuviniuose. Taip pat Pagalbos vaikams linijos veikla buvo pristatinėjama socialinių
mokslų I–III kursų studentams Vilniaus pedagoginio ir Mykolo Romerio universitetuose.
Jaunimo lankomose, savanorių banko, cv.lt ir kitose internetinėse svetainėse buvo
skelbiami reklaminiai skydeliai „Atrask savyje naujų talentų“, kviečiantys tapti savanoriu
ir vedantys į sukurtą savanorių registravimo anketą, esančią Pagalbos vaikams linijos
internetinėje svetainėje. Pirmasis savanorių susitikimas įvyko 2010 m. kovo 18 d..
Susitikime dalyvavo 39 savanoriai, norintys prisijungti prie Pagalbos vaikams linijos
darbuotojų komandos. Sudarytos 2 mokymų grupės. Iš mokymų pasitraukė (dėl
asmeninių priežasčių) arba nepraėjo numatytų specialių atrankų 26 savanoriai. 13
savanorių sėkmingai baigė mokymus. Jie aktyviai įsitraukė į Pagalbos vaikams linijos
vykdomą veiklą.
- savanorių mokymai. Savanorių mokymo programa parengta Pagalbos vaikams linijos
konsultantų bei patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2009-11-23 įsakymu Nr. BV-33. Bendra
savanorių mokymų programos trukmė yra 60 val. Savanoriai dalyvavo 40 val.
mokymuose. Juos sudarė teorijos kursas ir praktiniai užsiėmimai. Šie 2 valandų trukmės
susitikimai vyko 2 kartus per savaitę. Juos baigęs savanoris 10 val. stebėjo patyrusių
Pagalbos vaikams linijos konsultantų darbą prie telefono bei mokėsi dirbti su duomenų
baze. Po to savanoris, stebint Pagalbos vaikams linijos konsultantui, dirbo 10 val. prie
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
32
telefono. Po bandomųjų 20 val. savanoriui leista konsultuoti be priežiūros, išskyrus tuos
atvejus, kai po savanorio darbo stebėjimų priimtas sprendimas neleisti konsultuoti
(neterminuotam laikui).
- savanoriško darbo praktika. Savanoriui, baigusiam mokymus ir atlikusiam 90 val.
savanoriško darbo konsultavimo telefonu, numatyta išduoti savanorių mokymo baigimo
pažymėjimą. Savanoriui, konsultavusiam 180 val. telefonu, 180 val. konsultavimo ir
pagalbos teikimo telefonu pažymą.
- savanorių profesinių santykių konsultavimas (supervizija). 1–2 kartus per mėnesį,
Pagalbos vaikams linijos patyrusių konsultantų savanoriams vedami 2 val. trukmės
užsimėmimai, kurių metu nagrinėjami darbo linijoje klausimai.
2010-12-03 Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM, atstovaujamas
direktoriaus Aivydo Keršulio, Tarnyba, atstovaujama direktorės Odetos Tarvydienės, ir Lietuvos
telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, atstovaujama prezidento Pauliaus Skruibio,
pasirašė pagalbos vaikams telefonu trumpuoju numeriu 116111 paslaugos teikimo ir finansavimo iš
valstybės biudžeto lėšų sutartį.
Minėtoje sutartyje numatyta, kad į visus skambučius trumpuoju numeriu 11 61 11 visų
pirma atsilieps VšĮ „Vaikų linija“ parengti savanoriai, kurie, vaikui arba suaugusiam asmeniui
sutikus, kai reikalinga kitų įstaigų (organizacijų) pagalba, skambinančiuosius sujungs su Pagalbos
vaikams linijos konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui.
Ataskaitiniu laikotarpiu sudaryti naujo duomenų lango bei ataskaitų formų projektai,
kuriuos turės pildyti tiek pirminės, tiek antrinės pagalbos linijų konsultantai.
IV. INFORMACIJOS APIE VTAS ATSTOVAVIMĄ VAIKO INTERESAMS
TEISMUOSE RINKIMAS
Viena iš VTAS funkcijų yra atstovavimas vaiko interesams teismuose. VTAS specialistai
dalyvauja beveik visuose teisminiuose procesuose (bei ikiteisminėse šių procesų stadijose),
kuriuose nagrinėjami klausimai, susiję su nepilnamečiais.
2010 m. savivaldybių VTAS, atstovaudami vaikų interesams, teismams ir ikiteisminio tyrimo
institucijoms, pateikė 2196 (2009 – 2105) ieškinius, pareiškimus, prašymus ar protokolus civilinėse,
administracinėse ir baudžiamosiose bylose. VTAS pateikė 1438 (2009 m. – 1364) ieškinius,
pareiškimus, prašymus dėl civilinių bylų iškėlimo. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai į
teismus, pateikiant minėtus procesinius dokumentus, buvo kreiptasi dėl laikino ar neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo – pateikti 657 (2009 m. – 684) ieškiniai, dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
33
(nušalinimo) ir dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo pateikti 455 (2009 m. – 288) pareiškimai,
dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo pateikti 187 (2009 m. –
236) pareiškimai bei dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų pateikti 62 (2009 m. – 83) prašymai. 2010 metais
pastebimas ieškinių dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo (nušalinimo) ir dėl naujo globėjo (rūpintojo)
paskyrimo skaičiaus didėjimas – lyginant su 2009 metais, jų padidėjo 167-iais (37 %). Manytina,
kad viena iš tokio padidėjimo priežasčių galėtų būti 79 % padidėjęs globos (rūpybos) šeimynoje
pakeitimo į globą (rūpybą) šeimoje atvejų skaičius (2009 m. tokių atvejų buvo 6, o 2010 m. – 28).
Norint pakeisti globėją (rūpintoją)-šeimyną į globėją (rūpintoją)-šeimą, visų pirma teismo
atleidžiamas ar nušalinamas pirmasis globėjas (rūpintojas), o tuomet paskiriamas naujasis. Taip pat
išliko VTAS pateikiamų pareiškimų dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo
(rūpintojo) paskyrimo skaičiaus mažėjimo tendencija – 2010 metais, lyginant su 2009 metais, jų
sumažėjo 49-iais (21 %). Tam įtakos galėjo turėti be tėvų globos kasmet liekančių vaikų skaičiaus
mažėjimas, veiksmingiau veikianti socialinių paslaugų, socialinės paramos šeimai sistema, nes,
esant galimybei vaikui grįžti į šeimą, nustatoma laikinoji globa (rūpyba).
Teismuose nagrinėjant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, savivaldybių VTAS
teismams pateikė 15317 (2009 m. – 14464) išvadų ir pažymų. Nagrinėjant civilines bylas teismams
pateikta 14564 (2009 m. – 13913) išvados ir pažymos. Daugiausia minėtų dokumentų buvo pateikta
teismams nagrinėjant civilines bylas dėl teismo leidimų išdavimo – 4578 (2009 m. – 5169) išvados,
nagrinėjant ginčus dėl vaikų – 4119 (2009 m. – 3595) išvadų, nagrinėjant civilines bylas dėl
išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – 1531 (2009 m. – 1258) išvada, dėl vaikui priteisto
išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo – 1095 (2009 m. – 1217) išvados. 2010 metais ir toliau
išlieka VTAS pateikiamų išvadų ir pažymų skaičiaus mažėjimo tendencija, teismams nagrinėjant
civilines bylas dėl teismo leidimų išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad šis mažėjimas 2010 metais
(sumažėjo 11,4 %) nebuvo toks didelis kaip 2009 metais, kuomet VTAS išvadų ir pažymų pateikė
54,6 % mažiau nei 2008 metais. Vis dar tebesitęsianti mažėjimo tendencija gali rodyti, kad nors
ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka nebesmunka žemyn, tačiau realaus atsigavimo, kuris
pasiektų eilinius Lietuvos Respublikos piliečius, dar nėra. 2010 metais VTAS pateikė 18 %
daugiau, lyginant su 2009 metais, išvadų bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šį
padidėjimą gali lemti ne tik tėvų, kurie augina ir išlaiko vaiką vieni, sąmoningumo ir pasiryžimo
įgyvendinti savo vaiko teisę į išlaikymą padidėjimas, bet ir ekonominė situacija. Gali būti, kad esant
dideliam ir ilgą laiką besitęsiančiam nedarbui, vienas vaiką išlaikantis tėvas, netekęs darbo,
sumažėjus jo atlyginimui ar kitoms pajamoms, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes
vienam jam nėra galimybių išlaikyti vaiką. Kitose bylose VTAS pateikiamų išvadų bei pažymų
skaičius 2010 metais nedaug skiriasi, lyginant su 2009 metais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
34
2010 metais VTAS specialistai dalyvavo 29699 (2009 m. – 24220) civilinių, baudžiamųjų,
administracinių bylų posėdžiuose, apklausose. Dalyvauta 22128 (2009 m. – 18505) civilinių bylų
teismo posėdžiuose. Dažniausiai VTAS specialistai dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant ginčų
dėl vaikų bylas – 9795 (2009 m. – 8195) posėdžiuose, dėl išlaikymo priteisimo – 2781 (2009 m. –
2057) posėdyje, nagrinėjant bylas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo –
2257 (2009 m. – 2140) posėdžiuose, nagrinėjant bylas dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios
apribojimo – 1892 (2009 m. – 1635) posėdžiuose. 2010 metais VTAS kompetentingoms
ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 103 (2009 m. – 64) pareiškimus apie prieš nepilnamečius
asmenis įvykdytas nusikalstamas veikas, minėtoms institucijoms ir teismui pateikė 618 (2009 m. –
477) pažymų ir išvadų bei dalyvavo 7234 (2009 m. – 5451) nepilnamečių asmenų apklausose
atliekant ikiteisminį tyrimą ar teisminio nagrinėjimo metu. Ir toliau kasmet didėja VTAS
pateiktų pareiškimų, pažymų, išvadų ir apklausų, kuriose dalyvavo VTAS specialistai, skaičius
(pareiškimų padidėjo 38 %, pažymų ir išvadų – 22,8 %, posėdžių – 24,7 %). Šis didėjimas gali būti
sąlygotas kriminogeninės situacijos pablogėjimo.
2010 metais VTAS specialistai surašė 655 (2009 m. – 677) administracinių teisės pažeidimų
protokolus, pateikė 135 (2009 m. – 74) pažymas ir išvadas bei dalyvavo 337 (2009 m. – 264)
nepilnamečių asmenų apklausose, nagrinėjant administracines bylas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
35
4 lentelė. VTAS atstovavimas vaiko interesams teismuose
Eil. nr.
Atstovavimas vaiko interesams teisme
VTAS pateiktų teismui, ikiteisminio tyrimo institucijoms ieškinių, pareiškimų, prašymų ir protokolų skaičius
VTAS teismui pateiktų išvadų ir pažymų skaičius
Posėdžių ir apklausų, kuriose dalyvavo VTAS atstovas, skaičius
1. Civilinėse bylose dėl: 1438 14564 22128 1.1. vaiko atskyrimo nuo
tėvų (tėvo ar motinos) 62 41 125
1.2. vaiko atskyrimo nuo tėvų panaikinimo
4 31 46
1.3. tėvų nušalinimo nuo vaikams priklausančio turto netinkamo tvarkymo
6 0 6
1.4. teismo duoto vienam iš sutuoktinių leidimo atlikti tam tikrus veiksmus pakeitimo ar panaikinimo
0 23 2
1.5. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo
187 102 260
1.6. globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo (ir dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo)
455 136 503
1.7. nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu (emancipuotu)
6 29 29
1.8. nepilnamečio visiško veiksnumo pripažinimo panaikinimo
0 2 3
1.9. atėmimo iš nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu
0 0 0
1.10.
santuokos pripažinimo negaliojančia, kai pažeistos jos sudarymo sąlygos
0 9 13
1.11.
vaiko kilmės iš motinos nustatymo
1 1 2
1.12.
tėvystės nustatymo 9 696 1831
1.13.
laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
657 658 1892
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
36
1.14.
laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo
0 42 66
1.15.
išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
41 1531 2781
1.16.
vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo
8 1095 2257
1.17.
vaikui skirto išlaikymo panaudoto ne vaiko interesams išieškojimo
2 3 4
1.18.
tėvystės (motinystės) nuginčijimo
0 527 1037
1.19.
įvaikinimo 0 311 320
1.20.
sutuoktinių, turinčių bendrų nepilnamečių vaikų, gyvenimo skyrium
0 534 641
1.21.
santuokinio amžiaus sumažinimo
0 96 145
1.22.
vaiko vardo, pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bei kiti atstovavimo vaiko interesams atvejai
0 4119 9795
1.23.
sutikimo įvaikinti patvirtinimo
0 0 66
1.24.
teismo leidimų išdavimų
0 4578 304
2. Baudžiamosiose bylose
103 618 7234
3. Administracinėse bylose
655 135 337
4. Iš viso 2196 15317 29699
Žemiau matome paveikslėlius, kurie atspindi VTAS atstovavimą vaiko interesams teismuose
bei ikiteisminiuose procesuose 2008, 2009 bei 2010 metais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
37
1473
20457
18083
1364
13913
18505
1438
14564
22128
0
5000
10000
15000
20000
25000
Ieškiniai, pareiškimai, prašymai Išvados, pažymos Posėdžiai
2008
2009
2010
17 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams civiliniame procese
45348
4124
64477
5451
103
618
7234
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
Pareiškimai Išvados, pažymos Apklausos
2008
2009
2010
18 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams baudžiamajame procese
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
38
562
147
220
677
74
264
655
135
337
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Protokolai Išvados, pažymos Apklausos
2008
2009
2010
19 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams administraciniame procese
V. TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR
NUOLATINĖS GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZĖS TVARKYMAS
2010 m. pradėta rinkti statistinė informacija apie asmenis, kuriems apribota tėvų valdžia ar
nuo kurių buvo atskirti vaikai.
Remiantis VTAS duomenimis, per metus 1037 asmenims buvo apribota tėvų valdžia arba nuo
jų atskirti vaikai: 180 asmenų laikinai apribota valdžia, 768 – neterminuotai ir 90 asmenų taikytas
atskyrimas nuo vaikų. 2010 m. buvo 1218 vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti
nuo tėvų (5 lentelė):
5 lentelė. Asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius
Per metus Duomenys apie asmenis, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai
Iš viso Laikinas apribojimas
Neterminuotas apribojimas
Atskyrimas
Asmenų skaičius: 1038 180 768 90
Pagal lytį: vyrai 418 78 311 29
moterys 620 102 457 61
Pagal vietą: miestas 590 104 429 57
kaimas 448 76 339 33
Dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo į teismą kreipėsi:
1038 180 768 90
VTAS 720 117 539 64
Vienas iš tėvų 20 6 13 1
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
39
Vaiko globėjas: 43 12 31 0
fizinis asmuo 43 12 31
socialinės globos įstaiga 0 0 0
šeimyna 0 0 0 Artimieji vaiko giminaičiai
21 4 11 6
Prokuroras 234 41 174 19
Asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas, skaičius
38 27 9 2
Vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti nuo tėvų, skaičius 1218 220 944 99
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad per 2010 m. motinoms tėvų valdžia apribota 32,47
% daugiau negu tėvams. 57 % asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu arba nuo kurių
atskirti vaikai, gyveno mieste.
Dėl tėvų valdžios ribojimo asmenims arba atskyrimo nuo vaikų per 2010 m. daugiausia
kreipėsi VTAS specialistai ir prokurorai (atitinkamai 720 ir 234). Atkreiptinas dėmesys, kad per
metus dėl tėvų valdžios ribojimo 43 asmenims kreipėsi vaiko globėjai-fiziniai asmenys. Tačiau nė
karto į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nesikreipė vaiko globėjai-socialinės įstaigos arba
šeimynos. Manome, kad pasikeitus vaiko globos institucijų pavaldumui, būtina parengti naują vaikų
globos namų nuostatų redakciją, kurioje būtų tiksliai nustatyta pareiga globos institucijos
administracijai per tam tikrą laiką inicijuoti tėvų valdžios apribojimą.
Neretai teismas priima sprendimą vienam iš tėvų apriboti tėvų valdžią laikinai, kitam
neterminuotai. Vaikui tokiu atveju nustatoma nuolatinė globa. Tarnybos nuomone, su tėvu (motina),
kuriam laikinai apribota tėvų valdžia, turėtų būti dirbamas aktyvus ir tikslingas socialinis darbas,
kad būtų išsaugota galimybė vaikui grįžti į biologinę šeimą. Jei per specialistų paskirtą laikotarpį
vaiko tėvas (motina) nepakeičia savo gyvenimo būdo ir neišnyksta priežastys, dėl kurių buvo
laikinai jam (jai) apribota valdžia, VTAS turėtų spręsti neterminuoto valdžios ribojimo tokiam tėvui
(motinai) klausimą. Manome, vaikas, kuriam nėra galimybių grįžti į biologinę šeimą, privalo turėti
galimybę gyventi ir augti kitoje šeimoje bei būti įvaikintas. O įvaikinti tokį vaiką galima tik tada,
kai abiems tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu.
Per metus 38 asmenims buvo panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas.
VI. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2010 METAIS
Valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje. Didelė dalis šeimų, auginančių
vaikus, dėl įvairių priežasčių (ligos, priklausomybių, įgūdžių trūkumo) nesugeba vaikais rūpintis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
40
pačios. Socialinių paslaugų vis dar nepakanka, o šeimoms siūloma pagalba neretai būna
pavėluota ir neefektyvi. Todėl nors bendras tėvų globos netenkančių vaikų skaičius mažėja,
tačiau kasmet į valstybės globą paimamų vaikų skaičius kinta labai nedaug.
VI. 1. Vaikai, netekę tėvų globos
Valstybė, siekdama užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje, deda nemažai pastangų ir
konkrečiomis priemonėmis siekia padėti sunkumų turinčiai šeimai. Nuo 2007 m. valstybės biudžeto
lėšomis pradėtos finansuoti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybės
savivaldybėse. Apie 700 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis dirba tam, kad
vaikus auginančios šeimos gilintų socialinius įgūdžius, tikslingai naudotų socialinę paramą, gebėtų
tinkamai rūpintis vaiku ir jam atstovauti. Tačiau problema išlieka.
Nuo 2006 m. (tėvų globos neteko 3006 vaikai) kasmet tėvų globos netekusių vaikų
skaičius mažėja, maždaug po 150 vaikų. Ryškiausias šio skaičiaus sumažėjimas buvo 2009 m.
(daugiau nei 500 vaikų). 2010 m. sumažėjo 30 be tėvų globos likusių vaikų. Tėvų globos netekusių
vaikų skaičiaus mažėjimas matomas 20 paveiksle.
20072008
20092010
Per metus
Metų pabaigoje
1291012306
1160811130
28242691
21752145
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
Per metus Metų pabaigoje
20 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2007–2010 m.
Per ataskaitinį laikotarpį tėvų globos neteko 2145 vaikai, iš jų 95 % atvejų nustatyta laikinoji
globa (rūpyba), o 5 % atvejų – nuolatinė. Lyginant su 2009 m., 2010 m. nustatomos laikinos globos
atvejų skaičius išaugo 12 %, o nuolatinės globos sumažėjo 50 %. 1160 tėvų globos netekę vaikai
gyveno mieste, 989 vaikai – kaimo vietovėse. Pasiskirstymo pagal vaikų lytį skaičiaus skirtumas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
41
taip pat nėra ryškus – 1061 berniukas ir 1084 mergaitės. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius pagal
amžiaus grupes išsidėstęs taip: 30 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų priklauso amžiaus
grupei iki 3 m., 15,5 % – nuo 4 iki 6 m., 15 % – nuo 7 iki 9 m., 26 % – nuo 10 iki 14 m. ir 13,5 % –
nuo 15 iki 17 m. 2009 m. ir 2010 m. nustatytų globos atvejų skaičius pagal amžių matomas 21
paveiksle.
605
317
343
537
373
649
333
316
557
290
0 100 200 300 400 500 600 700
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
2010 m.
2009 m.
21 pav. Vaikų, kuriems 2009–2010 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių
Daugiausia per 2010 m tėvų globos netekusių vaikų skaičių sudaro vaikai iki 3 metų ir 10–14
m. amžiaus vaikai. 2010 metais šio amžiaus vaikų dar padaugėjo. 10–14 m. amžiaus be tėvų globos
likusių vaikų skaičius padidėjo 4 %, iki 3 m. amžiaus – 8 %. Labai sumažėjo 15–17 m. amžiaus be
tėvų globos likusių vaikų skaičius – 22 %. Didžiausią per 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų
skaičiaus dalį sudaro vaikai iki 3 metų. Pastarųjų pasiskirstymas atskirose apskrityse 2009 m. ir
2010 m. matomas 22 paveiksle.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
42
121
54
3845 49
61
48
143
63
45
28
44
91
55
137
2923
130
3024
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Vilniau
s apsk
r.
Kauno
aps
kr.
Klaipė
dos a
pskr
.
Utenos
aps
kr.
Alytau
s aps
kr.
Šiaulių
aps
kr.
Panevėž
io aps
kr.
Taura
gės a
pskr.
Mar
ijam
polės
aps
kr.
Telšių
apskr
.
2009 m.
2010 m.
22 pav. Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusių vaikų skaičius apskrityse 2009–2010 m.
Matome, kad ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2009 m., daugiausia vaikų iki 3 m. amžiaus,
netekusių tėvų globos, buvo nustatyta Kauno ir Panevėžio apskrityse. Taip pat šis skaičius šiek tiek
padidėjo Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskrityse. Darytina išvada, jog vis dar trūksta
socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms, auginančioms kūdikius ir vaikus iki 3 m. amžiaus.
Be to, daugelis savivaldybių taiko praktiką, kai kaskart paimtiems vaikams iš šeimų nustatoma
globa socialinės globos įstaigose. Neretai ne vienas iš šių vaikų po savaitės ar kelių grąžinamas
tėvams. Svarstytina, kad tokiais atvejais būtų nustatoma tik socialinė globa, arba organizuoti darbą
taip, kad vaikų paimti nereiktų. Taigi būtina svarstyti pagalbos teikimo probleminėms šeimoms,
formuojant, ugdant ir tobulinant jų tėvystės įgūdžius, galimybes. Šia pagalba turi būti siekiama
sumažinti paimamų kūdikių ir mažamečių vaikų skaičių.
Vaikai tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, dėl ko vaikai neteko
tėvų globos 2010 m., išryškėja dvi svarbiausios priežastys. Pirmoji – tėvai arba turimas vienintelis
iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį
smurtą, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei
saugumui. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka vaikas paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka
vaikas bus atskirtas nuo tėvų). Dėl šios priežasties tėvų globos 2010 m. neteko 1443 vaikai, t. y. 64
% visų tėvų globos netekusių vaikų. Antroji priežastis – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų
laikinai negali vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų
svarbių priežasčių. Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus tėvų globos neteko 411 vaikų, t. y.
19 % visų tėvų globos netekusių vaikų. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
43
globos 2010 metais, yra šios: tėvų arba vieno iš turėtų tėvų mirtis (7 % visų tėvų globos netekusių
vaikų), vaikai įstatymų nustatyta tvarka yra atskirti nuo tėvų (3 % visų tėvų globos netekusių vaikų)
ir vaikai negalėjo gyventi su tėvais, nes jiems buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia (4 % visų
tėvų globos netekusių vaikų). Tėvų valdžios apribojimo atvejų per ataskaitinį laikotarpį, lyginant su
praėjusiais metais, sumažėjo 35,4 % (2010 m. – 82, 2009 m. – 127 atvejai, 2008 – 402).
Apibendrinant, galima teigti, kad didžioji dalis vaikų netenka tėvų globos dėl tėvų netinkamo
elgesio, nesirūpinimo vaikais, netinkamos vaikų priežiūros bei nesugebėjimo vaikams sukurti
saugios aplinkos.
2010 m. Lietuvoje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų (2009 m. – 11608, 2008 m. –
12306, 2007 m. – 12910, 2006 m. – 13337 vaikai). Taigi, kaip matome, vaikų, netekusių tėvų
globos, skaičius mažėja. Per 2010 m užfiksuota 1380 biologinių šeimų, kurių vaikams nustatyta
globa – 1930 vaikai. Dauguma tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš
savo tėvų – 787, iš jų 524 vaikai augo su motina (apie tėvą nėra duomenų). 619 vaikų iki globos
nustatymo augo kartu su abiem tėvais, 140 vaikų iki globos nustatymo augo ne savo tėvų, bet
artimų giminaičių ar kitų asmenų šeimose, 61 iki globos nustatymo augo ligoninėje (gimdymo
namuose) ir 12 vaikų buvo rasti (6 lentelė).
6 lentelė. Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa
Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa
Vaikų skaičius per 2010 m.
Vaikų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d.
Vaikų skaičius per 2009 m.
Vaikų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d.
Vaikų skaičius per 2008 m.
Vaikų skaičius 2008 m. gruodžio 31 d.
Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką augino abu tėvai
619 2758 569 2948 654 3004
Iki globos nustatymo augino vienas iš tėvų (kai vaikas turi abu tėvus, bet vienas iš jų dėl įvairių priežasčių negali rūpintis)
787 3084 747 3250 928 3533
Iki globos nustatymo augino viena motina, apie tėvą nėra duomenų
524 2383 506 2635 553 2512
Vaikai, kurie iki globos nustatymo gyveno ne biologinėse šeimose
140 2507 226 2536 387 2441
Niekas neaugino (rastas vaikas)
12 16 1 15 1 10
Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo ligoninėje (gimdymo namuose)
61 219 67 221 61 223
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
44
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2010 m. sumažėjo vaikų skaičius, kurie iki globos
nustatymo gyveno ne biologinėse šeimose, tačiau padaugėjo vaikų, kuriems nustatyta globa, kai iki
tol juos augino viena motina. Tačiau per 2010 m. net 12 kartų išaugo rastų vaikų skaičius: 2010 m.
– 12 vaikų, 2009 m. – 1, 2008 m. – 1 vaikas.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis aiškiai apibrėžia atvejus, kuomet
„vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo
interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą“.
Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis, vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbantys specialistai turi dėti
visas pastangas, kad tėvų globos netekę vaikai būtų apgyvendinti globėjų (rūpintojų) šeimose,
pirmenybę teikiant jų globai (rūpybai) giminaičių šeimose. Jei tokių galimybių nėra, kitos
alternatyvios priemonės, teikiant pagalbą šiems vaikams, turėtų būti jų apgyvendinimas ne
giminaičių globėjų (rūpintojų) šeimose, šeimynose ar įvaikinimas. Pastarųjų įkurdinimas vaikų
globos institucijose turėtų būti kraštutinė apsaugos priemonė, užtikrinant šių vaikų teises ir jų
saugumą. Žemiau pateiktame paveikslėlyje matyti vaikų globos tendencijos 2008, 2009 ir 2010
metais pagal bendrą globojamų vaikų šeimose, šeimynose ir institucijose skaičių.
1216
1054
907
40 31 28
1435
1090
1217
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Vaikai globėjų (rūpintojų)šeimose
Vaikai šeimynose
Vaikai socialinės globosįstaigose
23 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas
pagal globos nustatymo vietą 2008–2010 m.
Vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose,
skaičius nuo 2008 m. mažėja. 2010 m. šio skaičiaus dalis sumažėjo 10 %, lyginant jį su 2009 metų
duomenimis. 2010 m. sumažėjo vaikų, kurie buvo apgyvendinti globėjų (rūpintojų) šeimose bei
šeimynose. Tai sudaro 43,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų (2009 m. buvo 50,1 %). Taip pat
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
45
atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitiniu laikotarpiu naujų globos nustatymo institucijose atvejų dalis
padidėjo daugiau nei 11 % (127 vaikais), lyginant su 2009 metais. 2010 metais institucinė globa
nustatyta 1217 vaikų (57 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), 2009 m. – 1090 vaikams
(50 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), o 2008 m. – 1435 vaikams (53,3 % visų per
metus netekusių tėvų globos vaikų). Tai yra labai rimtas signalas, į kurį reaguojant būtina svarstyti,
kokios tokių pokyčių priežastys, ir priimti sprendimus, kurie galėtų pagerinti esamą situaciją.
VI. 2. Vaikų globa
2010 m. šalyje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų. Šis skaičius, palyginus su 2009 m.
sumažėjo, 4 %, t. y. 478 vaikais. 6654 (60 % visų globojamų vaikų) vaikams nustatyta globa
(rūpyba) šeimose (277 vaikais mažiau nei 2009 m. ), 303 (3 % visų globojamų vaikų) – šeimynose
(17 vaikų mažiau nei 2009 m.) ir 4173 (37 % visų globojamų vaikų) – institucijose (218 vaikų
mažiau nei 2009 m.). Laikotarpio pabaigoje šeimose ir šeimynose globa (rūpyba) buvo nustatyta
6957 vaikams (62,5 % visų globojamų vaikų), tai 25 % daugiau, nei vaikų, kuriems globa (rūpyba)
nustatyta institucijose. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nedaug, bet auga vaikų, globojamų
(rūpinamų) šeimynose, skaičius: 2008 m. – 264, 2009 m. – 286, 2010 m. pabaigoje – 303.
72406931
6654
264 286 303
48024391
4173
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
Vaikai šeimose Vaikai šeimynose Vaikai institucijose
2008 m.
2009 m.
2010 m.
24 pav. Vaikų globa 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. pabaigoje
VTAS duomenimis, 2010 metais daugiausia (7501) be tėvų globos likusių vaikų skaičių
sudarė dvi amžiaus grupės: 10–14 m. – 4260 vaikų ir 15–17 m. – 3241 vaikas. Šis skaičius sudaro
67 % visų globojamų vaikų. Lyginant su 2009 metais, jis išliko beveik nepakitęs (2009 m. – 66 %).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
46
384
581
1064
2612
2013
12
28
52
128
83
464
424
620
1520
1145
0 500 1000 1500 2000 2500 3000
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Vaikai institucijose
Vaikai šeimynose
Vaikai šeimose
25 pav. 2010 m. globojamų vaikų skaičius pagal amžių ir globos vietą
25 paveiksle matyti, kad 42 % visų šeimynose globojamų vaikų sudaro 10–14 metų vaikai. Šio
amžiaus vaikai taip pat sudaro didžiausią šeimose globojamų vaikų skaičių – 39 % visų globojamų
vaikų. Šeimose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius per metus išaugo 4,42 %, bet tai yra
beveik 100 vaikų mažiau, negu tokio amžiaus vaikų, globojamų institucijose.
Analizuojant globos (rūpybos) atvejus pagal globos nustatymo vietą skirtingose apskrityse
ataskaitiniais metais, svarbu pastebėti, kad daugelyje apskričių, išskyrus Alytaus, Panevėžio ir
Telšių, didesnė dalis tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinti socialinės globos įstaigose.
Kaip ir 2009 m., daugiausia vaikų apgyvendinta socialinės globos įstaigose Utenos, Tauragės ir
Marijampolės apskrityse. Atkreiptinas dėmesys, kad Utenoje ir Marijampolėje dirba VTAS
socialiniai partneriai, vykdantys globėjų ir įtėvių mokymus, o Tauragės savivaldybėje mokymus
vykdo Gargždų socialinių paslaugų centras. Vis dėlto situacija šiose savivaldybėse jau antri metai
yra prasčiausia Lietuvoje. Tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos
nustatymo vietą 2010 m. šiose savivaldybėse matomas žemiau pateiktoje lentelėje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
47
191 179 93
46
5099 136
28 40
45
0 0
0
0
233 246 107
105
46 119 138
65 119
39
84
8
2
0
6
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Vilniau
s apsk
r.
Kauno
aps
kr.
Klaipė
dos a
pskr
.
Uteno
s aps
kr.
Alytau
s aps
kr.
Šiaulių
aps
kr.
Panevėž
io aps
kr.
Taura
gės a
pskr.
Mar
ijam
polės
aps
kr.
Telšių
apskr
.
Vaikai socialinėsglobos įstaigose
Vaikai šeimynose
Vaikai globėjų(rūpintojų) šeimose
26 pav. 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos nustatymo vietą apskrityse
Iš 2145 tėvų globos netekusių vaikų 653 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip pusė jų (441, t. y.
67,5 %) įkurdinti socialinės globos įstaigose. Taip pat nemaža dalis 10–14 m. tėvų netekusių vaikų
apgyvendinta socialinės globos įstaigose, t. y. 43 %.
441
205
177
281
115
9
5
1
11
2
209
123
138
266
173
0 100 200 300 400 500
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Vaikai šeimose
Vaikai šeimynose
Vaikai socialinėsglobos įstaigose
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
48
27 pav. Vaikų, kuriems 2010 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių ir globos vietą
Neretai vaiko globos forma nėra pastovi. Institucijoje globojamam vaikui specialistai suranda
globėjų šeimą, tačiau dažnai tokiam vaikui iš globėjų šeimos tenka grįžti į instituciją. Kaip žinia, tai
yra traumuojantis veiksnys vaikui, vieną kartą jau netekusiam šeimos.
Pastarųjų dvejų metų globos (rūpybos) formos pakeitimo tendencijos pateiktos 7 lentelėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. 131 vaikas, globotas šeimose (14 vaikų daugiau nei 2009 m.)
buvo sugrąžinti atgal į socialinės globos įstaigas, o institucinė globa į globą šeimoje buvo pakeista
228 vaikams (2 vaikais daugiau nei 2009 m.).
7 lentelė. Globos (rūpybos) kaita 2009 ir 2010 m.
Iš viso 2010 m. Iš viso 2009 m.
Eil. Nr. Globa
(rūpyba) pakeista
Į globą (rūpybą) socialinės
globos įstaigoje
Į globą (rūpybą)
šeimynoje
Į globą (rūpybą) šeimoje
Į globą (rūpybą) socialinės
globos įstaigoje
Į globą (rūpybą)
šeimynoje
Į globą (rūpybą) šeimoje
1. Iš globos (rūpybos) šeimoje
131
42 117 30
2. Iš globos (rūpybos) šeimynoje
10
28 4 6
3. Iš globos (rūpybos) socialinės
globos įstaigoje
23 228 33 226
Taip pat matome, jog šiais metais padaugėjo vaikų, perkeltų iš globos (rūpybos) šeimynoje į
globą (rūpybą) socialinės globos įstaigoje (2010 m. – 10, 2009 m. – 4 vaikai) bei globą (rūpybą)
šeimoje (2010 m. – 28, o 2009 m. – 6 vaikai). Vaiko perkėlimo iš šeimynos į socialinės globos
įstaigą atvejų daugėjimas verčia susimąstyti apie šeimynos kompetenciją ir pasirengimą globoti
vaikus. Taip pat padaugėjo atvejų, kai vaikai iš globos šeimoje perkeliami į globą (rūpybą)
šeimynoje (2010 m. – 42, o 2009 m. – 30 vaikų).
Globėjo keitimas – visada vaiką traumuojantis veiksnys, ypač, kai vaikas iš šeimos
grąžinamas į instituciją. Todėl būtina labai atsakingai vertinti šeimų pasirengimą globoti, jų
motyvaciją bei kompetencijas. Taip pat būtina aktyviau vykdyti globos priežiūrą, kad būtų galima
laiku padėti šeimoms, susidūrusioms su sunkumais. 2010 m. savivaldybėse pradėtos teikti
paslaugos įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms turėtų užkirsti kelią šeimose globojamų vaikų
grąžinimui į institucijas. Šalyje yra 13 savivaldybių, kuriose 2009 m. daugiau vaikų grąžinta į
institucijas, negu iš jų perkelti į šeimas ar šeimynas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
49
8 lentelė. Globos (rūpybos) kaita 2010 m. savivaldybėse
Savivaldybė Vaikų skaičius, kurie iš globėjų šeimų ar šeimynų buvo grąžinti į
institucijas Ukmergės r. 3
Kauno r. 9 Prienų r. 2
Klaipėdos m. 9 Palangos r. 1 Šilutės r. 6
Varėnos r. 6 Panevėžio m. 9 Panevėžio r. 1
Biržų r. 5 Šiaulių m. 4
Akmenės r. 2 Jurbarko r. 3
Vilkaviškio r. 2 Kazlų Rūdos sav. 3
Plungės r. 1
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose savivaldybėse ypač didelis vaikų, gyvenusių vaikų
globos namuose, kuriems surastos globėjų (rūpintojų) šeimos, skaičius (Vilniaus m. (32 vaikai),
Kauno m. (28 vaikai), Pasvalio r. (11 vaikų) ir Telšių r. (11 vaikų).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnis apibrėžia tėvų globos netekusio vaiko
globos (rūpybos) pasibaigimo atvejus. Vaiko globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams,
sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, įvaikinamas ar susituokia. Vaiko globos (rūpybos)
pasibaigimo atvejų skaičius 2010 metais pagal įvairias priežastis pateikiamas 9 lentelėje:
9 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys
Iš viso 2010 m.
Iš jų: Eil. nr.
Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys Per metus Laikinoji globa
(rūpyba) Nuolatinė globa (rūpyba)
1. Atvejų, kai vaikams buvo baigta globa (rūpyba), skaičius
2 634 1 297
1 337
1.1. grąžintas tėvams 1 117 1 042
75
1.2. sulaukė pilnametystės arba emancipuotas 1 274 197
1 077
1.3. įvaikintas 224 52
172
1.4. susituokė 9 2
7
1.5. mirė 10 4
6
2. Grąžintų tėvams vaikų skaičius 1 079
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
50
3. Laikinoji globa (rūpyba) baigta, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)
1 022
1 022
Analizuojant paskutinių dvejų metų duomenis, susijusius su vaikų globos (rūpybos)
pasibaigimo priežastimis, galima teigti, kad situacija pasikeitė. Lyginant 2007 m. ir 2008 m.
duomenis, šis skaičius išaugo 116 atvejų, lyginant 2008 m. ir 2009 m. – sumažėjo 258 atvejais, o
2010 m. šis skaičius vėl padidėjo 114 atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo grąžintų tėvams
vaikų skaičius (122), susituokusių nepilnamečių (1), mirusių globojamų (rūpinamų) vaikų (2) ir
įvaikintų vaikų (160). Globotinių, kurie sulaukė pilnametystės ar buvo emancipuoti, sumažėjo
(105). Vis dėlto šis atvejų skaičius išlieka didžiausias, kaip ir 2009 m. Jis sudaro 48% visų atvejų,
kai vaikams buvo baigta globa (rūpyba). Vaiko globos pasibaigimo priežasčių 2008–2010 m.
palyginimą matome 28 paveiksle.
1061
1459
230
28
917
1379
208
16
1079
1274
224
190
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
Grąžintas tėvams Sulaukė pilnametystėsarba emancipuotas
Įvaikintas Susituokė, mirė
2008 m. 2009 m. 2010 m.
28 pav. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2008–2010 m.
Matome, jog 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo vaikų, grąžintų tėvams, skaičius. Taip pat
2010 m. išaugo įvaikintų vaikų skaičius. Didžiausias įvaikintų vaikų, kuriems buvo nutraukta globa,
skaičius buvo 2008 m..
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis numato, jog vaikas, kuris laikinai arba
visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos, arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje
būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Taip pat šios Konvencijos
preambulėje nurodyta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai gali augti tik šeimoje, jausdamas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
51
laimę, meilę ir supratimą. Todėl VTAS labai atsakingai turi priimti sprendimus dėl laikinosios
globos tęsimo tėvų globos netekusiam vaikui. Svarbu, kad laikinoji globa (rūpyba) neužsitęstų
ilgiau, nei tai būtina. Pastebima, kad 2009 metais laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę 995
vaikams, o 2010 metais – 1022 vaikams. Vadinasi, 27 nepilnamečiams, daugiau nei praėjusiais
metais, buvo pakeista globos (rūpybos) forma – iš laikinosios į nuolatinę.
VI. 3. Globa šeimoje
2010 m. gruodžio 31 d. VTAS pateiktais duomenimis, Lietuvoje buvo 6654 vaikai, globojami
šeimose. Juos globojo 4536 šeimos.
Kaip matome 29 paveiksle, globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2009–
2010 m. beveik nepasikeitė, nors 2010 m. bendras globojančių šeimų skaičius sumažėjo 14,5 %.
44%43%
7,50%7,70%
18%17,30%
30,50%32%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
Seneliai Sesuo/brolis Teta/ dėdė Ne giminaičiai
2009 m.
2010 m.
29 pav. Globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2009–2010 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. sumažėjo vaikus globojančių senelių ir tetų (dėdžių)
skaičius, tačiau išaugo svetimų globojančių asmenų skaičius. Tai, kad išaugo globos atvejų skaičius
ne giminaičių šeimose turėjo įtakos PRIDE programos įgyvendinimas ir šios srities specialistų
vykdoma reklama.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
52
1963
2904
350486
780
1078
1443
2184
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
Seneliai Sesuo/brolis Teta/ dėdė Ne giminaičiai
Globojančių šeimų skaičius Globojamų vaikų skaičius
30 pav. Globojamų vaikų ir globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2010 m. pabaigoje
30 paveiksle pateikti duomenys, kaip 2010 metų pabaigoje vaikų globa šeimoje yra
pasiskirsčiusi pagal giminystės ryšį. Daugiausia vaikų šeimoje globojo seneliai – 43 %. 2010 m.
gruodžio 31 dieną iš visų globojančių šeimų ne giminaičių šeimos sudarė 32 %.
Iki 2010 m. Socialinės paramos informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) sistemoje buvo
skaičiuojamas vaikų, globojamų (rūpinamų) šeimoje, skaičius. Kadangi, vienam vaikui per metus
globa galėdavo būti nustatyta kelis kartus, skirtingų giminaičių šeimose, galutiniai duomenys galėjo
būti netikslūs. Nuo 2010 metų, patobulinus SPIS sistemą, pradėta skaičiuoti vaikų, globojamų
(rūpinamų) šeimoje, ir globos (rūpybos) šeimoje nustatymo atvejų, skaičius. Per 2010 m. buvo 915
globos šeimoje nustatymo atvejų. Globa nustatyta 907 vaikams. Vaikų globėjais paskirta 712
šeimų. Gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 834 šeimos globojančios po 2 vaikus, 208 – po 3 vaikus, 51 –
po 4 vaikus, 16 – po 5 vaikus ir 13 šeimų, kuriose buvo globojami 6 ir daugiau vaikų.
31 paveiksle pavaizduota, dėl kokių priežasčių 2010 m. baigėsi globa šeimoje. Per 2010 metus
iš pareigų atleisti 594 globėjai (2009 m. – 355, 2008 m. – 561, 2007 m. – 386, 2006 m. – 233, 2005
m. – 302). Šis skaičius 40 % didesnis nei 2009 m. Tai sąlygojo Šeimynų įstatymo įgyvendinimo
ypatumai: daugelio vaikų, globojamų šeimynose, globėju buvo paskirti fiziniai asmenys, įsteigę
šeimynas. Todėl VTAS turėjo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens atleidimo nuo globėjų pareigų ir
šeimynos paskyrimo globėju. Nors faktiškai vaiko globos vieta nepasikeitė, tokie atvejai buvo
fiksuojami kaip globėjo atleidimas. Kadangi atskiros savivaldybės Šeimynų įstatymą įgyvendino
skirtingai, todėl ir duomenys apie globėjų atleidimą gali būti netikslūs.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
53
594
24 22
Vaiko globėjas (rūpintojas)atleistas nuo pareigų
Vaiko globėjas (rūpintojas)nušalintas nuo pareigų
Vaiko globėjas (rūpintojas) mirė
31 pav. Globėjų (rūpintojų) šeimų skaičius pagal globos nutraukimo priežastis 2010 m.
Kaip ir 2009 metais, 65,2 % visų atleidimo priežasčių sudarė vaiko grąžinimas į biologinę
šeimą (2009 m. – 64 %). Darytina išvada, kad aktyviau globos priežiūroje dalyvaujant socialiniams
partneriams, gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeimomis, vis daugiau vaikų grįžta į biologines
šeimas.
65,20%
5,30%
0,30%3,70%
25,50%
0,00%
10,00%
20,00%
30,00%
40,00%
50,00%
60,00%
70,00%
Vaikas grąžintas tėvams
Dėl savo ar artimųjų ligos
Dėl turtinės padėties pablogėjimo
Vaiko laikinasis globėjas (rūpintojas) atleistas, nes paskirtasnuolatinis vaiko globėjas(rūpintojas)
Dėl kitų svarbių priežasčių
32 pav. Globėjų (rūpintojų) atleidimo iš pareigų priežastys 2010 m.
2010 m. 24 globėjų (rūpintojų) šeimos buvo nušalintos nuo pareigų. Iš 24 nušalintų nuo
pareigų globėjų šeimų 17 netinkamai vykdė savo pareigas, 7 neužtikrino globotinio interesų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
54
apsaugos. Lyginant su 2009 m., nušalintų globėjų skaičius išaugo 20,8 %. Tai galėjo sąlygoti
griežčiau vykdoma vaiko globos priežiūra bei Tarnybos skatinimas atsakingai vertinti situacijas,
kuomet vaikas nebegali gyventi su globėju. Anksčiau VTAS, dažnai norėdami išvengti ilgesnių
teisminių procedūrų, kurių metu įrodinėjama globėjo kaltė, kreipdavosi į teismą dėl globėjo
atleidimo.
Nuo 2007 m. Lietuvoje įgyvendinama bendra globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų rengimo
programa. Ja siekiama gerinti vaiko globos šeimoje sistemą, siekiant nuolatinės ir intensyvios
pagalbos globėjams bei vaikams. 2010 metais pradėtos teikti paslaugos globojančioms ir
įvaikinusioms šeimoms. Tikimasi, kad laiku suteikus pagalbą šeimai, bus galima užkirsti kelią
vaiko teisių pažeidimams ir sumažinti nušalinimo atvejų.
Vaiko globėjas (rūpintojas) (socialinės globos įstaiga) 2010 m. atleistas iš pareigų 715 kartų,
iš jų visais atvejais vaikas grąžintas tėvams, o nušalintas dėl netinkamo pareigų vykdymo 4 kartus.
Visais atvejais buvo nušalinta ta pati įstaiga.
VI. 4. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita
Lietuvoje esančių vaikų globos institucijų sąrašas, lyginant su 2009 metais, pakito nedaug.
Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, 2010 metais šalyje buvo 106 vaikų globos institucijos: 5 –
kūdikių namai, 8 – valstybiniai vaikų globos namai, 4 – vaikų globos namai vaikams su negalia, 55
– savivaldybių vaikų globos namai, 13 – savivaldybių vaikų globos namų grupių ir 21 –
nevyriausybiniai vaikų globos namai. Vaikų globos institucijų pasiskirstymas Lietuvoje matomas
žemiau pateiktame žemėlapyje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
55
Vadovaujantis 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 514
„Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikintos apskričių
viršininkų administracijos. Likvidavus šias biudžetines įstaigas, keitėsi ir jų žinioje buvusių įstaigų
pavaldumas. 2009 m. apskričių viršininkų administracijoms pavaldžios buvo 33 vaikų globos
institucijos. Vadovaujantis 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI -777 Dėl
socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir
papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, apskrities pavaldumo vaikų globos
institucijos perduotos savivaldybių ir valstybės (SADM bei Švietimo ministerijos) priežiūrai. 1
ataskaitos priede pateiktas apskrities viršininko vaikų globos institucijų, kurių savininko teisės ir
pareigos nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos savivaldybėms ir valstybei, sąrašas.
Vaikų globos namų skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis ir globojamų vaikų skaičius jose
matomas 10 lentelėje.
10 lentelė. Vaikų globos institucijos apskrityse ir globojamų vaikų skaičius jose
Apskritis
Kla
ipėd
os
Tel
šių
Tau
ragė
s
Mar
ijam
polė
s
Šia
ulių
Kau
no
Aly
taus
Pan
evėž
io
Ute
nos
Vil
niau
s
Iš v
iso
Vaikų globos
institucijų skaičius
(2010 m.)
15 3 4 8 16 17 4 7 8 24 106
VILNIAUS APSKRITIS
24
KAUNO APSKRITIS
17
UTENOS APSKRITIS
8
ALYTAUS APSKRITIS
4
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
8
TAURAGĖS APSKRITIS
4
KLAIPĖDOS APSKRITIS
15
TELŠIŲ APSKRITIS
3
PANEVĖŽIO APSKRITIS
7
ŠIAULIŲ APSKRITIS
16
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
56
Institucijose globojamų
vaikų skaičius (2010
m.)
402 204 177 252 493 711 292 364 335 943 4173
Institucijose globojamų
vaikų skaičius (2009
m.)
385 254 212 277 495 730 319 359 345 1015 4391
Institucijose globojamų
vaikų skaičius (2008
m.)
473 247 237 304 545 787 363 373 394 1079 4802
Nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja. Lyginant pastarųjų
dvejų metų statistinius duomenis, institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius laikotarpio
pabaigoje sumažėjo apie 5 %, t. y. 218 vaikų.
Žemiau pateiktoje 11 lentelėje matome 2006–2010 m. likusių be tėvų globos vaikų globos
vietas ir jose nustatytų globų (rūpybų) atvejų skaičių per metus:
11 lentelė. Vaikų globos vieta 2006–2010 m. (atvejų per metus)
Vaikų globos vieta 2006
m.
2007
m.
2008
m.
2009
m.
2010
m.
Iš viso Lietuvoje 3006 2824 2691 2175 2208
Šeimose 1309 1216 1216 1054 915
Šeimynose 27 25 40 31 28
Socialinės globos įstaigose: 1670 1583 1435 1090 1265
Kūdikių namuose 229 245 205 192 242
Apskrities VGN (nuo 2010-
07-01 8 valstybiniai VGN ir 25
savivaldybiniai VGN)
587 3 93 406 210 158
Vaikų globos įstaigose
vaikams su negalia
18 15 19 9 8
Savivaldybės VGN 421 543 437 419 623
Savivaldybės vaikų globos
grupėse
235 215 232 171 159
Nevyriausybiniuose VGN 161 166 133 89 69
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
57
Kitose įstaigose 19 6 3 0 6
Atsižvelgiant į numatomas reformas dėl apskričių naikinimo, nuo 2008 metų buvo mažinamas
globojamų vaikų skaičius apskrities pavaldumo vaikų globos namuose. Ataskaitiniu laikotarpiu
padidėjo (204 vaikais) vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta savivaldybės pavaldumo vaikų
globos namuose. 2009 m. minėtuose VGN gyveno 419 vaikų, o 2010 m. – 623 vaikai. Stabiliausias
vaikų skaičius, palyginus paskutinių penkerių metų duomenis, išlieka kūdikių namuose.
Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius matomas 33 paveiksle.
1435
4802
1090
4391
1217
4173
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Vaikų, kuriems nustatyta globainstitucijose, skaičius (per metus)
Vaikų, kuirems nustayta globainstitucijose, skaičius (metųpabaigoje)
33 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta institucijose, skaičius
Palyginus dvejų paskutinių metų duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu išaugo tėvų globos
netekusių vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijose, skaičius. Per 2010 metus 1217 vaikų (11,6 %
daugiau nei 2009 m.) globa (rūpyba) buvo nustatyta institucijose, iš jų – 1189 laikinoji, 28 –
nuolatinė.
2010 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 4173 vaikai (iš jų 1211 nustatyta laikinoji
globa (rūpyba), o 2962 – nuolatinė), t. y. 37,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų. Palyginus šį
skaičių su 2009 m. duomenimis matoma, kad institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius
mažėjo 5,2 %, t. y. 218 vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2008 m. globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičius laikotarpio pabaigoje mažėja.
Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos)
rūšį matomas 34 paveiksle.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
58
452
212
182
282
109
5
1
3
13
6
342
184
327
159
122
228
436
1193
986
196
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Nuolatinės globos (rūpybos)atvejų skaičius 2010 m.pabaigoje
Laikinosios globos (rūpybos)atvejų skaičius 2010 m.pabaigoje
Nuolatinės globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2010 m
Laikinosios globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2010 m.
34 pav. Institucijose globojamų vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos) rūšį
Didžiausią vaikų globojamų (rūpinamų) institucijose skaičių 2010 m. pabaigoje sudarė vaikai
nuo 10 metų iki pilnametystės. 2179 šio amžiaus grupės vaikai sudarė 52,2 % visų globos namuose
gyvenančių vaikų. Šio amžiaus grupės vaikams labai sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių
šeimas. Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams dažniausiai nustatoma laikinoji globa.
Per 2010 metus 452 šio amžiaus grupės vaikams (t. y. 37,2 % visų per ataskaitinį laikotarpį
nustatytų globų) buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinosios globos tikslas – intensyviai dirbant
socialinį darbą su tėvais grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Vadinasi, galima įžvelgti dvi priežastis dėl
kurių globos namuose gyvenančių vaikų skaičiaus mažėjimas nėra labai didelis: daugiau nei pusė
globos namuose gyvenančių vaikų yra 10 metų ar vyresni, o vaikai iki 3 metų neturi galimų
įvaikinti vaikų statuso.
VTAS pateikti statistiniai duomenys parodė, kad pasitaiko atvejų, kuomet ataskaitiniu
laikotarpiu tam pačiam vaikui globa (rūpyba) institucijoje nustatoma kelis kartus. Nuo 2010 m.
SPIS išskiria globos (rūpybos) institucijose ataskaitiniu laikotarpiu atvejų ir vaikų skaičių.
Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, matoma, kad per 2010 metus buvo 1265 globos (rūpybos)
institucijose nustatymo atvejai, o ataskaitiniu laikotarpiu globos namuose globa (rūpyba) buvo
nustatyta 1217 vaikams. Vadinasi, 48 atvejais tam pačiam vaikui globa (rūpyba) buvo nustatyta du
ar daugiau kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kuomet tam pačiam vaikui globa (rūpyba)
institucijoje nustatoma kelis kartus, labai žalojantys. Vaikas, keletą kartų išgyvenęs savo tėvų
globos praradimą, jaučiasi nesaugus, neretai dėl to kaltina save. Tokios situacijos gali turėti didelės
neigiamos įtakos vaiko raidai. Vaikui ateityje gali būti sudėtinga pasitikėti kitais žmonėmis,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
59
užmegzti ir palaikyti su jais pastovius bei ilgalaikius santykius. Todėl VTAS turėtų labai atsakingai
spręsti vaikų paėmimo (ir grąžinimo) iš šeimos bei apgyvendinimo institucijose situacijas. Tėvų
globos netekusio vaiko apgyvendinimas institucijoje turėtų būti kraštutinė priemonė, kai nėra
galimybių surasti jam globėjų ar įtėvių šeimos.
VI. 5. Vaikų globa tėvų prašymu
Pastaraisiais metais emigruojančių asmenų iš Lietuvos skaičius intensyviai didėja, ypač jų
skaičius išaugo 2008–2010 metais. Remiantis oficialia išankstine statistika, 2010 m. savo išvykimą
iš Lietuvos deklaravo 83500 emigrantų – 3,8 karto daugiau nei 2009 m.: 2009 m. apie išvykimą
deklaravo 21970 gyventojų, 2008 m. – 17 015 asmenų, 2007 m. – 13 853, 2006 m. – 12 602.
Dažnai šeimos, išvykdamos į užsienio valstybes uždarbiauti, vaikus palieka savo artimųjų ar
pažįstamų priežiūrai. VTAS duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso buvo 2026
vaikai (1044 mergaitės ir 1022 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta
globa. Lyginant su 2009 m., matyti, kad vaikų, kuriems nustatyta globa tėvų prašymu, skaičiai
išlieka labai panašūs – 2009 m. iš viso 2019 vaikų, 2010 m. – 2026 vaikai.
Per metus 1641 vaikui buvo nustatyta globa tėvų prašymu. Duomenys rodo, jog dažniausiai
paliekami 10–14 metų vaikai – 676 ir 15–17 metų amžiaus vaikai – 530 (12 lentelė):
12 lentelė. Vaikų globos nustatymas tėvų prašymu
2006 m. gruodžio 31 d.
2007 m. gruodžio 31 d.
2008 m. gruodžio 31 d.
2009 m. gruodžio 31 d.
2010 m. gruodžio 31 d.
Vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa (rūpyba) dėl tėvų išvykimo iš Lietuvos Respublikos
343 916 1952 2019 2026
Pagal lytį: berniukai 180 481 971 1009 1022 mergaitės 163 435 981 1010 1004
Pagal amžių: 0–3 m. 37 99 131 148 144 4–6 m. 50 171 275 287 290
7–9 m. 82 164 354 373 386 10–14 m. 122 295 674 694 676 15–17 m. 52 187 518 517 530
Remiantis VTAS duomenimis, darytina išvada, kad daugėja vaikų, kuriems metų pabaigoje
nesibaigia globa, t, y. vis daugiau lieka vaikų, kurių globa tėvų prašymu tęsiasi kelerius metus (35
pav.):
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
60
1874
1432
916
2019
1641
990
352
20261952
343
0
500
1000
1500
2000
2500
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
globa tėvų prašymu permetus
globa tėvų prašymu metųpabaigoje
35 pav. Vaikų globos nustatymo tėvų prašymu atvejų kaita per metus ir metų pabaigoje
Remiantis VTAS duomenimis, daugiausia globos tėvų prašymu atvejų per 2010 m. nustatyta
mieste gyvenantiems vaikams – 1039 vaikams. Taip pat nustatyta globa 602 vaikams, gyvenantiems
kaime. Iš viso Lietuvoje 1336 vaikams, gyvenantiems mieste, ir, dvigubai mažiau, 690 vaikų,
gyvenančių kaime, nustatyta globa.
Išvados ir pasiūlymai
1. Nuo 2006 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičius sumažėjo 28,6 %. Per 2006 m. tėvų
globos neteko 3006 vaikai, o 2010 m. – 2145 vaikai.
2. Dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai 2010 m. neteko tėvų globos, yra:
1) Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai
auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą. Dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikas įstatymų nustatyta tvarka
paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) – 1443 vaikai (64 %
visų tėvų globos netekusių vaikų).
2) Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš
jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių – 411 vaikų (19 % visų
tėvų globos netekusių vaikų).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
61
3. Per 2010 m 1930 vaikų buvo nustatyta globa, kurie augo 1380 biologinėse šeimose Beveik
pusė tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo tėvų – 787, iš jų
524 vaikai augo su motina (apie tėvą nėra duomenų).
4. Iš 2145 vaikų, kurie 2010 metais neteko tėvų globos, institucinė globa nustatyta 1217
vaikų (57 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), globa šeimose nustatyta 907 vaikams (42 %
visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), globa šeimynose nustatyta 28 vaikams (1,3 % visų per
metus netekusių tėvų globos vaikų). Lyginant su 2009 metais, vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu
nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose, skaičius išliko toks pat.
5. Iš 2145 per 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų 653 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip
pusė jų (441, t. y. 67,5 %) įkurdinti institucijose.
6. 2010 m. pabaigoje šalyje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų. Šis skaičius, palyginus
su 2009 m., sumažėjo 4 %, t. y. 478 vaikais. 6654 (60 % visų globojamų vaikų) vaikams nustatyta globa
(rūpyba) šeimose (277 vaikais mažiau nei 2009 m. ), 286 (2,5 % visų globojamų vaikų) – šeimynose (taip
pat kaip ir 2009 m.) ir 4173 (37,5 % visų globojamų vaikų) – institucijose (218 vaikų mažiau nei 2009
m.).
7. 2010 m. pabaigoje, globėjų šeimos globojo 6654 vaikus. Daugiausia vaikų globojo
seneliai (43%). Ataskaitiniu laikotarpiu išaugo globojamų vaikų ne giminaičių šeimose skaičius. Iš visų
globojančių šeimų ne giminaičių šeimos sudarė 32 %.
8. 2010 m. išaugo atvejų, kai vaikai, globojami (rūpinami) šeimose ar šeimynose, yra
grąžinami į institucijas. 2010 m. 131 vaikas, globotas šeimose (14 vaikų daugiau nei 2009 m.), buvo
sugrąžintas atgal į institucijas, o institucinė globa į globą šeimoje pakeista 228 vaikams (2 vaikais
daugiau nei 2009 m.).
9. Labai svarbu teikti savivaldybėse paslaugas įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms, kad
būtų užkirstas kelias šeimose globojamų vaikų grąžinimui į institucijas.
10. 2010 m. padidėjo globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų: 2010 m. – 2634, o 2009 m. –
2520. Didžiąją vaikų skaičiaus dalį (48 % visų vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų, t. y. 1274
vaikai) sudaro pilnametystės sulaukę bei emancipuoti globotiniai.
11. Per 2010 metus išaugo grąžintų tėvams vaikų skaičius (122 vaikais).
12. 2010 m. Lietuvoje buvo 106 vaikų globos institucijos.
13. Nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, keitėsi 33 vaikų
globos namų pavaldumas: 25 VGN perduoti savivaldybių, o 8 – valstybės žinion.
14. Nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja. 2008 m.
pabaigoje institucijose augo 4802 , 2009 m. – 4391, o 2010 m. – 4173 tėvų globos netekę vaikai.
15. Daugelis savivaldybių taiko praktiką, kai kaskart paimtiems vaikams iš šeimų nustatoma
globa socialinės globos įstaigose. Neretai ne vienas iš šių vaikų po savaitės ar kelių grąžinamas tėvams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
62
Svarstytina, kad tokiais atvejais būtų nustatoma tik socialinė globa, arba organizuoti darbą taip, kad vaikų
paimti nereiktų.
16. 2010 m. pabaigoje pusė globos namuose gyvenančių vaikų skaičiaus sudaro vaikai nuo 10
metų iki pilnametystės. Šio amžiaus grupės vaikams ypač sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių
šeimas.
17. Bendras tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2010 metų pabaigoje buvo – 11 130. Iš jų
6654 globojami (rūpinami) šeimose, 303 – šeimynose, o 4173 – institucijose.
18. Nuo 2007 m. iki 2010 m. 54,7 % išaugo vaikų globos nustatymo tėvų prašymu atvejų.
VII. PASLAUGŲ GLOBĖJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA
Bendra įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo sistema
Tarnyba atsakinga už bendros globėjų (įtėvių) rengimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114
patvirtintų Tarnybos nuostatų 5.4. ir 6.10 punktais, ir siekdama įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų
(rūpintojų) rengimo sistemą Lietuvoje, Tarnyba vykdo Vaiko globos (rūpybos) sistemos
reogranizavimo strategijos 5.1, 5.2, 8.3 ir 9.2 priemones.
2010 metais bendrai Globėjų ir įtėvių rengimo sistemos priemonėms įgyvendinti skirta 70000
Lt.
8.3 priemonei (darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais
(rūpintojais), įtėviais, parengimas ir vertinimas, mokymas pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių
mokymo programą, jų atestavimo organizavimas) įgyvendinti skirta 60000 Lt. Šiai priemonei
įgyvendinti panaudotos visos lėšos.
7000 Lt skirta įgyvendinti 9.2. priemonę, t. y. renginių organizavimui (seminarų, konferencijų,
akcijų), skirtų gerajai vaikų globos (rūpybos) patirčiai skleisti, informacinių metodinių leidinių
parengimui ir išleidimui, alternatyvių vaiko globos (rūpybos) formų skleidimui ir propagavimui per
visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko
globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, šiai priemonei įgyvendinti panaudotos visos lėšos.
Bendros globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programos metodinio vadovo ir vaizdinės
mokymo medžiagos parengimui ir išleidimui (5.1. priemonei) skirta 3000 Lt, kurie visi panaudoti.
Tęsiant bendrą įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programos įgyvendinimą Lietuvoje pagal
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-73
(Žin., 2008, Nr. 33-1185) patvirtintus „Projektų dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo,
atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų atrankos konkurso organizavimo 2008–
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
63
2012 metais nuostatus“, paskelbtas konkursas finansavimui laimėti. Konkursui paraiškas pateikė 30
įstaigų, atrinkti ir finansuoti 25 projektai.
Valstybė projektų įgyvendinimui skyrė 499541 Lt, finansuoti pradėta nuo 2010 m. birželio
mėnesio, o 2010 m. pabaigoje iš šios sumos į biudžetą grąžinta 6716 Lt, kadangi iš dviejų įstaigų
išėjo darbuotojai, todėl liko nepanaudotas darbo užmokestis, organizuota mažiau mokymų grupių
negu buvo numatyta projekte.
1. Mokymai PRIDE specialistams
1.1. Mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą
Ataskaitiniu laikotarpiu iš 25 projekte dalyvaujančių įstaigų trys biudžetinės įstaigos dalyvavo
pirmą kartą, o kitose įstaigose dėl darbuotojų kaitos atsirado poreikis paruošti naujų PRIDE
mokytojų. Buvo paskelbtas konkursas ir sudaryta sutartis su 2 PRIDE programos mokytojais
(Kauno m. vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriumi Ričardu Kukausku ir VšĮ SOTAS PRIDE
programos mokytoju, psichologu Andriumi Atu), kurie 2010 m. parengė 12 naujų specialistų
(panaudota 4947 Lt). Naujų darbuotojų mokymai vyko 2010 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais
Vilniuje.
Įtėvių ir globėjų (rūpintojų) programos PRIDE mokytojų rengimo kursą iš viso sudarė 120
akademinių valandų, iš jų – 60 akademinių valandų teorinio mokymo ir 60 akademinių valandų
praktinio mokymo.
Mokymų metu buvo pristatoma PRIDE programos užsiėmimų vedimo metodika. Specialistai
įvairių praktinių užduočių metu atliko globėjo (įtėvio), globojamo (įvaikinto) vaiko arba mokytojo
vaidmenis, atvirai aptarė juos, įvaldė mokymų techniką, mokėsi gebėti klausyti būsimų mokymo
dalyvių, aktyviai juos įtraukti į mokymų procesą, taip pat stebėti ir vertinti būsimus globėjus ir
įvaikintojus. Mokymų metu kalbėta, kaip populiarinti globą, vykdyti reklamines kampanijas,
skatinti šeimas įvaikinti ar globoti, keisti neigiamą visuomenės nuomonę, paneigti egzistuojančius
mitus apie vaiko, netekusio tėvų globos, įvaikinimą ir globą šeimoje.
1.2. Tęstiniai mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą
2009 m. Tarnyba adaptavo tęstinių PRIDE mokymų „Paslaugų po įvaikinimo ir esant globai“
programos dalį ir išleido šios programos mokymo vadovą. Įgyvendinant Vaiko globos (rūpybos)
sistemos reorganizavimo strategijos 8.3 priemonę, 2010 m. pradėta organizuoti atestuotų
darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių rengimą savivaldybėse, mokymą. Mokymų metu specialistai
buvo rengiami, kaip teikti paslaugas jau globojančioms ar įvaikinusioms šeimoms (panaudota
13973,40Lt). Mokymų tikslas – gilinti atestuotų darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių rengimą
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
64
savivaldybėse, žinias, išmokyti įvairių situacijos valdymo strategijų, kylant problemoms globėjų ar
įtėvių šeimoje. Buvo paskelbtas konkursas ir sudaryta sutartis su PRIDE mokytojų mokytoja Daiva
Matulevičiūte. Mokymai vyko 2 grupėse, Vilniuje ir Kaune. Bendras mokymų dalyvių skaičius – 42
atestuoti darbuotojai, vykdantys globėjų ir įtėvių rengimą savivaldybėse ir siekiantys teikti
paslaugas globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms.
Vienos grupės mokymų programos trukmė – 80 valandų kursas, kurį sudaro Tęstinės įtėvių ir
globėjų (rūpintojų) mokymo programos PRIDE mokytojų rengimo kursas (56 val.) ir mokymų
dalyvių supervizija bei konsultavimas (24 val.). Atestuotų darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių
rengimą savivaldybėse, mokymai vyko pagal tęstinių PRIDE mokymų „Paslaugų po įvaikinimo ir
esant globai“ adaptuotą programą šiomis temomis:
1. Rizikos grupių vaikų vystymosi poreikių tenkinimo pagrindai;
2. Drausmės reikšmė vaiką globojant, auklėjant ir tenkinant jo vystymosi poreikius;
3. Lytinio ugdymo klausimai;
4. Pagalba vaikams, esant seksualinės prievartos požymiams ir simptomams;
5. Ryšių tarp vaikų ir jų šeimų palaikymas;
6. Profesionalus darbas komandoje;
7. Vaikų asmeninės ir kultūrinės tapatybės skatinimas;
8. Ilgalaikių ryšių skatinimas;
9.Gebėjimas taikyti globėjų patirtį.
1.3. Profesinių santykių konsultacijos (supervizijos) specialistams, dirbantiems, pagal
PRIDE programą
Atsižvelgdama, į daugelio specialistų, dirbančių pagal PRIDE programą pageidavimus,
Tarnyba 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais organizavo grupines profesinių santykių konsultacijas
(supervizijas) (panaudota 14527 LT).
Supervizijos vyko keturiose regioninėse grupėse: Vilniuje, Kaune, Utenoje ir Gargžduose.
Supervizijas vedė keturi profesionalūs supervizoriai: Vilniuje – B. Švedaitė-Sakalauskė, Kaune – L.
Abromaitienė, Utenoje – D. Beliukevičiūtė, Gargžduose – E. Simutis. Iš viso supervizijose
dalyvavo 47 PRIDE mokytojai. Kiekvienoje grupėje vyko po 8 susitikimus, trunkančius po 3
valandas. Iš viso dalyviams suteikta 96 valandos supervizijų. Užsiėmimuose buvo aptarta šios
temos: globėjų ir įvaikintojų vertinimas, PRIDE mokytojų nesaugumo jausmas, profesinė
kompetencija, jų bendradarbiavimas su Tarnyba bei kitomis vaiko globos ar įvaikinimo procese
dalyvaujančiomis atsakingomis institucijomis, mokytojų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas
bei atstovavimas profesiniams interesams. Dalyviams išduoti Lietuvos profesinių santykių
konsultantų (supervizorių) asociacijos pažymėjimai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
65
2. Projekto vykdytojų atestacija
Tarnyboje 2010 m. gruodžio 1 d. įvyko asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų
pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą, atestacijos komisijos posėdis, kurio
metu atestuota 10 naujų specialistų. Pakartotinė atestacija, skirta specialistams, kurių atestacija
galiojo iki 2010 m. gruodžio 12 dienos. Atestacijos komisijai pateikti 49 PRIDE mokytojų prašymai
pakartotinei atestacijai. Pakartotinai, vieneriems metams, atestuoti 42 prašymus pateikę specialistai.
2 specialistai atestuoti 3 mėnesiams, 1 specialistas – 6 mėnesiams, 3 – specialistams atestacija
atidėta, kol bus papildomai įvertinti įstaigos pateikti dokumentai, 1 specialistui atestacija nesuteikta,
nes PRIDE specialistas išėjo iš darbo. 2010 m. iš viso buvo atestuoti 56 specialistai, iš jų 52
specialistai dirbo 25 įstaigose. 2 atestuoti socialiniai darbuotojai dėl to, kad įstaiga negavo
finansavimo, mokymų nevedė, bet dalyvavo kitoje su globa ir įvaikinimu susijusioje veikloje. 2
atestuoti socialiniai darbuotojai vykdė mokymus visuomeniniais pagrindais, nors įstaiga nebuvo
finansuota.
Nors 2010 metais paruošta papildomai 10 naujų specialistų, tačiau dėl darbuotojų kaitos,
lyginant su 2009 m., atestuotų specialistų skaičius išliko nepakitęs.
3. PRIDE metodinės medžiagos leidyba, reklama
2009 m. buvo išversta ir adaptuota Lietuvai PRIDE mokymų medžiaga (9 knygos), skirta
Tęstiniams globėjų ir įtėvių mokymams. Išleisti 24 komplektai segtuvų po 9 knygas. Atsižvelgiant,
į dirbančių PRIDE mokytojų skaičių, 2010 m. papildomai išleisti 26 komplektai segtuvų po 9
knygas (panaudota 5861 Lt).
2010 m. padaugėjo įstaigų, vykdančių įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą, todėl papildomai
išleista 200 vnt. PRIDE mokymų dalyvių knygų ir 5 vnt. mokytojų knygų (panaudota 7739,40 Lt).
2010 m. buvo vykdomos reklaminės kampanijos – pasirašyta sutartis su UAB „Reklamos
ekspertai“, kuri per radijo stotis „M-1“, „M-1 Plius“, „Lietus“, „Laluna“ ir „Raduga“ transliavo
garso klipą, populiarinantį globą ir įvaikinimą (panaudota 8873 Lt).
4. Akcijos, kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kita veikla, skatinanti bendradarbiavimą ir
užtikrinanti mokymų kokybę bei efektyvumą
2010 metų gruodžio 11 d. Elfų teatre Tarnyba organizavo Kalėdinę šventę vaikų globos
namuose augantiems vaikams, būsimiesiems globėjams ir įtėviams bei socialiniams darbuotojams,
rengiantiems šeimas globai ir įvaikinimui. Renginyje dalyvavo apie 280 vaikų iš 27 institucijų, apie
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
66
40 būsimų įtėvių ir globėjų iš visos respublikos, PRIDE mokytojai, Tarnybos darbuotojai
(panaudota 3000Lt).
Gruodžio 6–8 d. Tarnybos atstovai Minske (Baltarusija) su socialinio fondo
„Bendradarbiavimas dėl vaikų ateities“ specialistais pasidalijo paslaugų vaikus globojančioms ir
įvaikinusioms šeimoms teikimo patirtimi bei aptarė bendradarbiavimo galimybes. Tarnybos
specialistai dalyvavo įtėvių ir globėjų rengimo mokymuose, gilino žinias, kaip ši veikla vykdoma
Baltarusijoje, domėjosi mokymų metodika.
2010 m. buvo vykdomas socialinių partnerių veiklos monitoringas. SADM Vidaus audito
skyriaus atstovai atliko auditą keliose įstaigose. Patikrinus vieną iš projekto vykdytojų, buvo
nustatyta, kad projekte įvykdytos numatytos veiklos, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tiesa,
pastebėta, kad kelionės lapai neinformatyvus ir neaiškūs, nepatvirtintos kuro normos, nepildomi
nurašymo aktai, projekto vykdytojas neturėjo patvirtintų supaprastintų mažos vertės viešųjų pirkimų
taisyklių, kaip numatyta LR viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d.
Patikrinus kitą vykdytą projektą, nustatyta, kad įvykdytos visa numatyta veikla, o lėšos
panaudotos pagal paskirtį.
Tarnybos atstovai atliko auditą vienoje iš projektą vykdančių įstaigų. Audito metu nustatyta,
kad projekto vykdytojas neturėjo patvirtintų supaprastintų mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių,
kaip numatyta LR viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d., taip pat nepatvirtintos kuro normos
užmiestyje ir nesudaryta patalpų nuomos sutartis.
Atsižvelgdami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus atstovų
pastabas, buvo organizuotas seminaras PRIDE specialistams, kurio metu jie buvo supažindinti su
viešųjų pirkimų organizavimo tvarka ir su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų tvarkymu.
5. Projektų vykdytojų veiklos rezultatai
2010 metais būsimų globėjų (rūpintojų) bei įtėvių mokymus Lietuvoje vykdė 25 įstaigos ir
organizacijos. Dauguma iš jų pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su keliomis savivaldybėmis.
Kadangi ši programa jau veikia visoje Lietuvoje, todėl bet kurioje šalies savivaldybėje gyvenanti
šeima galėjo dalyvauti mokymuose ir tapti globėjais ar įtėviais.
Pagal PRIDE programą šeimos ruoštos 58 savivaldybėse. Plėsdami savo veiklą, socialiniai
partneriai vykdė veiklą keliose savivaldybėse. 13 lentelėje pateikiamas socialinių partnerių sąrašas
pagal bendradarbiaujančias savivaldybes. Kaip matome, dauguma socialinių partnerių
bendradarbiauja daugiau nei su viena savivaldybe, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose veiklą vykdo
net po kelias įstaigas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
67
13 lentelė. Socialinių partnerių sąrašas pagal bendradarbiaujančias savivaldybes 2010 m.
Eilės nr.
Įstaigos pavadinimas ir kontaktai Savivaldybė, kuriai teikia paslaugas
1. BĮ Klaipėdos m. šeimos ir vaiko gerovės centras Turgaus g. 22/Tomo g. 15, Klaipėda
Klaipėdos m., Neringos sav., Šilutės raj., Palangos m., Klaipėdos raj.
2. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras L. Giros g. 3, Pakruojis
Pakruojo raj., Radviliškio raj., Joniškio raj., Akmenės raj.
3. VšĮ SOTAS. Kalvarijų g. 159, Vilnius Vilniaus m. 4. Panevėžio socialinių paslaugų centras, Teatro g.
20A Panevėžys Panevėžio m., Panevėžio raj.,
Pasvalio raj. 5. BĮ Mažeikių socialinių paslaugų tarnyba
Naftininkų g. 9, Mažeikiai Mažeikių raj., Skuodo raj., Akmenės
raj. 6. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva, Varšuvos g.
4-1 , Vilnius Širvintų raj., Vilniaus raj., Vilniaus
m. 7. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo
centras, J. Tumo- Vaižganto g. 50, Utena Utenos raj., Zarasų raj., Rokiškio
raj., Molėtų raj. 8. VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras
Vilniaus g. 29/ Jablonskio g.2, Kaunas Kauno raj., Prienų raj., Birštono m.,
Raseinių raj. Kėdainių m., Jonavos raj., Kaišiadorių raj.
9. Marijampolės socialinės pagalbos centras Bažnyčios g. 19, Marijampolė
Marijampolės raj., Vilkaviškio raj., Šakių raj., Kazlų Rūdos sav., Kalvarijos sav.
10. VšĮ „SONEIMA“, Sedos g. 34.a, Telšiai Telšių raj., Šiaulių m., Šiaulių raj. 11. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras
Jablonskio g. 312, Anykščiai Anykščių raj,. Kupiškio raj., Pasvalio
raj. 12. VšĮ Šeimos santykių institutas, Zamenhofo g. 7,
Kaunas Kauno m.
13. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras Švenčionių g. 18a, Nemenčinė, Vilniaus raj.
Vilniaus raj.
14. Vaiko gerovės centras „Pastogė“, P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas
Kauno m.
15. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras Naujoji g. 5, Švenčionys
Švenčionių raj., Ignalinos raj.
16. Kretingos socialinių paslaugų centras, Klaipėdos g. 135A, Kretinga
Kretingos raj., Skuodo raj., Palangos sav., Šilutės raj.
17. VšĮ Gargždų socialinių paslaugų centras, Sodo g. 1, Gargždai
Klaipėdos raj., Klaipėdos m., Šilalės raj., Šilutės raj., Pagėgių sav., Tauragės raj., Rietavo sav.
18. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centras, Jotvingių g. 10, Alytus
Alytaus raj., Alytaus m., Lazdijų raj., Druskininkų sav.
19. VšĮ „Socialis“, Kilimų g. 10, Lentvaris Vilniaus m., Vilniaus raj., Trakų raj. Elektrėnų sav., Šalčininkų raj.
20. Biržų socialinių paslaugų centras, Rotušės g. 16a, Biržai
Biržų raj.,
21. Visagino socialinių paslaugų centras, Taikos pr. 13, Visaginas
Visagino sav., Zarasų raj.
22. Elektrėnų socialinių paslaugų centras, Taikos g. 6b, Elektrėnai
Elektrėnų sav.
23. VšĮ Paramos vaikams centras, Pušų g. 27-4, Vilnius Vilniaus m., Vilniaus raj., Ukmergės raj.
24. Šiaulių m. socialinių paslaugų centras, Tilžės g. 63 b, Šiauliai
Šiaulių m., Šiaulių raj.
25. VO „Gelbėkit vaikus“, Vilniaus g. 22, Vilnius Vilniaus m., Vilniaus raj.
Per 2010 m. 25 socialiniai partneriai vedė ir užbaigė 59 mokymų grupes. Mokymuose iš viso
dalyvavo 270 globėjų šeimų (388 asmenys) ir 118 įtėvių šeimų (214 asmenų). Iš viso mokymuose
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
68
dalyvavo 602 asmenys. Mokymus pradėjo, bet jų nebaigė 24 globėjų šeimos, t. y. 4,3 % mažiau
negu 2009 m. Visi mokymus pradėję įtėviai juos baigė, tačiau buvo parengtos 9 neigiamos išvados.
Parengtų globėjų ir įtėvių šeimų skaičius
83
272 270
44
125 118
0
50
100
150
200
250
300
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Parengtų globėjų šeimųskaičius
Parengtų įtėvių šeimųskaičius
36 pav. Parengtų globėjų ir įtėvių šeimų skaičius 2008–2010 m.
Papildomai socialiniai partneriai įvertino ir parengė 62 išvadas asmenims, kuriems įstatymo
nustatyta tvarka mokymai neprivalomi.
2010 m. parengta 12 neigiamų išvadų dėl globėjų šeimų, t. y. 15 % daugiau negu 2009 m., ir 9
neigiamos išvados dėl įtėvių šeimų, o t. y. 69 % daugiau negu 2009 m. 1 neigiama išvada buvo
parašyta ankščiau baigusiai mokymus šeimai. Lyginant su ankstesniais metais, daugėja neigiamai
įvertinamų įtėvių ir globėjų. Socialiniai partneriai, nurodydami priežastis, kodėl šeimos buvo
įvertintos neigiamai, pirmiausia pažymėjo šeimų nesugebėjimą užtikrinti saugios aplinkos,
išryškėjusias priklausomybės ligas, negalėjimą tenkinti vaiko emocinių poreikių bei asmenybines
globėjų ir įtėvių charakteristikas, leidžiančias suabejoti gebėjimu tenkinti vaiko poreikius. Taip pat
galima daryti prielaidą, kad socialiniai partneriai įgijo daugiau patirties ir kritiškiau vertina
nepakankamai motyvuotas šeimas.
Neigiamai įvertintos šeimos sudaro 5,5 % visų mokymus baigusiųjų šeimų skaičiaus. Tuo
tarpu 2009 m. neigiamai įvertintos šeimos sudarė 3,2 % visų mokymus baigusių šeimų skaičių.
14 lentelė. Globėjų ir įtėvių paruošimas 2008–2010 m.
Ataskaitiniai metai 2008–2010 2010 2009 2008 Baigusių mokymus
grupių skaičius 59
55 26
asmenys 388 410 140 Globėjų skaičius šeimos 270 272 83
asmenys 214 242 86 Grupės dalyvių skaičius
Įtėvių skaičius šeimos 118 125 44
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
69
asmenys 34 49 12 Mokymų nebaigusių globėjų skaičius
šeimos 24 36 9
asmenys 0 6 4 Mokymų nebaigusių įtėvių skaičius
šeimos 0 3 2
Globėjams 219 208 83 Baigusiems mokymus Įtėviams 98 116 44
Sutuoktiniams 37 47 0 Artimiems giminaičiams
3 5 0
Teigiamų išvadų skaičius Asmenys, kuriems, mokymai neprivalomi
Anksčiau baigusiems mokymus
22
15 0
Globėjams 12 9 9 Baigusiems mokymus Įtėviams 9 4 2
Sutuoktiniams 0 0 0 Artimiems giminaičiams
2 0 0
Neigiamų išvadų skaičius Asmenims, kuriems, mokymai neprivalomi
Anksčiau baigusiems mokymus
1
0 0
2010 m. socialiniai partneriai be savo tiesioginės veiklos – atrinkti, mokyti ir įvertinti būsimus
įtėvius ir globėjus – vykdė ir kitokią veiklą. 15 lentelėje matome įvairią socialinių partnerių vykdytą
veiklą. Socialiniai partneriai pradėjo aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje. Kartu su kolegomis
organizuodavo sunkų veikloje pasitaikiusių atvejų analizę. Daugiau nei pusė visų socialinių
partnerių teikė individualias socialinio darbuotojo konsultacijas – 16 partnerių, 15 partnerių
organizavo savipagalbos grupes.
15 lentelė. Socialinių partnerių papildoma veikla 2010 m.
Socialinių partnerių papildoma veikla Veiklą vykdančių
socialinių partnerių
skaičius
Individualios socialinio darbuotojo konsultacijos 16
Savipagalbos grupės 15
Paskaitos, seminarai įtėviams ir globėjams 16
Psichologo konsultacijos 8
Susitikimai su kitais projekte dalyvaujančiais partneriais 6
Organizuojamos šventės ir renginiai įtėviams ir globėjams 4
Susitikimai su mokymus baigusiai įtėviais ir globėjais 8
Skaitomi pranešimai PRIDE mokymų aktualijomis 7
Metodiniai leidiniai 1
Atvejų analizė su kitais socialiniais partneriais 22
Vaizdo klipo sukūrimas 1
Vaiko globos priežiūra 4
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
70
Preventyvios vaiko palikimo priemonės 1
Globojamų vaikų vasaros stovykla 1
Vaiko paruošimas įvaikinimui ir globai 1
Šeimų palydėjimas susipažįstant su pasiūlytu vaiku 1
Konferencijos 3
5.1. PRIDE mokymų kokybės ir efektyvumo vertinimas
Dirbdami PRIDE specialistai nuolat vertina ir analizuoja savo veiklą. Metų pabaigoje
informaciją apie veiklą jie pateikė Tarnybai. Apibendrinant jų pateiktą informaciją, galima teigti,
kad nuo programos vykdymo pradžios globėjų amžiaus ir pageidaujamų globoti vaikų amžiaus
vidurkis keitėsi nedaug. Socialinių partnerių pateiktos ataskaitos rodo, kad globėjų lūkesčiai
dažniausiai nesikeičia, nes dalis globėjų jau augino šeimoje globojamus vaikus.
41
7,6
42
8
41
8
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Globėjų šeimų amžiaus vidurkis
Pageidaujamų globoti vaikųamžiaus vidurkis
37 pav. Globėjų ir pageidaujamų globoti vaikų amžiaus vidurkiai 2008–2010 m.
Matome, kad 2010 m. gerokai pasikeitė įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus
vidurkis, jis išaugo nuo 2,2 metų iki 2,9. Svarbu pažymėti, kad 2010 m. šeimos vis dažniau
sutikdavo įvaikini vyresnius, o neretai, supratusios brolių ir seserų ryšį, ir kelis vaikus iš karto.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
71
36,7
2,5
35,4
2,2
37,5
2,9
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Įtėvių šeimų amžiaus vidurkis
Pageidaujamų įvaikinti vaikųamžiaus vidurkis
38 pav. Įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus vidurkis 2008–2010 m.
2010 m. įvaikinimo ir globos motyvacija, apie kurią informaciją pateikė socialiniai partneriai,
pavaizduota 39 paveiksle. 35 % mokymų dalyvių nurodė, kad nori padėti institucijoje augančiam
vaikui. Kita didelė įvaikintojų grupė – šeimos, turinčios nevaisingumo problemų 25 %.
Įvaikinimo ir globos motyvacija 2010 m.
35%
25%7%
1%
9,50%
5,50%7%
1%
5,50%
4%
Nori padėti institucijojeaugančiam vaikui
Negali susilaukti savų vaikų
. Nori padėti giminaičių vaikui
Noras padėti savo šeimai
Nori padėti konkrečiampažįstamam vaikui
Noras padėti vaikui ir jo šeimai
Turi savų vaikų, nori dar kažkampadėti
Nesukūrę šeimos, neturi savovaikų
Negali susilaukti antro vaiko
Pareigos jausmas
39 pav. Įvaikinimo ir globos motyvacija 2010 m.
Projektų vykdytojai yra įsipareigoję vykdyti informacijos apie vykdomus įvaikintojų ir
globėjų (rūpintojų) mokymus sklaidą. Socialiniai partneriai nurodo, kad įvaikinimą ir globą jie
populiarino šiais būdais: išleido plakatus, skrajutes, kišeninius ir sieninius kalendorius, sukūrė garso
ir vaizdo reklamą, spaudoje publikuoti informaciniai straipsniai, pasirodė reklaminiai skelbimai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
72
vietinėje spaudoje ir internetiniuose puslapiuose. Informacijos sklaidai teigiamos įtakos turėjo ir
organizuojamos šventės bei renginiai.
PRIDE mokytojai domėjosi, iš kur pageidaujančios įvaikinti ir globoti šeimos sužinojo apie
mokymus. 40 paveiksle parodyti šios apklausos rezultatai. Didžioji dalis mokymų dalyvių apie juos
sužinojo iš VTAS darbuotojų.
Informacijos šaltiniai, iš kurių sužinota apie įtėvių ir globėjų mokymus 2010 m.
87%
3% 6,50%
1%
1%
1,50%
Nukreipė VTAS
Iš spaudos
Iš interneto
Reklamos gatvėje
Iš pažįstamų
Kita
40 pav. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužinota apie įtėvių ir globėjų mokymus 2010 m.
Lyginant su ankstesniais metais, ataskaitiniu laikotarpiu padaugėjo asmenų, kuriuos apie
mokymus informavo VTAS darbuotojai. Sumažėjus finansavimui, socialiniai partneriai 2010 m.
mažiau lėšų skyrė reklaminėms kampanijoms.. Atitinkama reklama 2010 m. paskatino atvykti į
mokymus tik 10,5 % dalyvių, o 2009 m. 22 %. Svarbu pažymėti, kad 6,5 % mokymų dalyvių
informacijos apie vykdomus mokymus galėjo rasti ir projektų vykdytojų sukurtose savivaldybių
interneto svetainėse.
Socialiniai partneriai nurodė, kad jie, vykdydami veiklą, patyrė įvairių sunkumų. Vienas iš jų
– įstatyminė bazė nenumato įtėviams išeiti atostogų, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką. Todėl
šeimos, įvertinusios, kad neturės galimybės būti su vaiku jo adaptacijos metu, atsisako įvaikinti
vyresnius vaikus. Taip pat neigiamą įtaką grupės dalyviams daro dalyviai, jau globojantys vaikus.
Bendraudami tarpusavyje jie pasidalija patirtimi, kaip pavyko susipažinti su norimu globoti vaiku.
Ši praktika dažnai būna netinkama, nes pasirinkto vaiko juridinis statusas bei poreikiai neatitinka
būsimų globėjų lūkesčių bei galimybių patenkinti vaiko poreikius. PRIDE specialistai nurodė, kad
būtų tikslinga atskirti grupes tų, kurie globoja vaikus, ir tų, kurie dar negloboja vaikų. Taip pat dar
viena iš dažnai pasitaikančių problemų – mokymų dalyvių lankomumas. Dirbantiems ir dažnai į
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
73
komandiruotes išvykstantiems dalyviams sunku susiderinti užsiėmimų grafiką su visa grupe. Todėl
mokytajai turi skirti tokioms šeimoms daugiau individualių susitikimų.
Socialinių partneriai pateikti pasiūlymai
• Centralizuotai informuoti visuomenę apie PRIDE programos organizuojamus mokymus,
pasitelkiant televiziją bei radiją, akcentuojant vykdomos programos tikslą bei laukiamus
rezultatus, ir sukurti logotipą.
• Užtikrinti projektų, atsakingų už įtėvių ir globėjų rengimą, finansavimą nuo kalendorinių
metų pradžios.
• Vykdyti Tęstinius PRIDE programos mokymus būsimiems įtėviams bei globėjams;
• Įtraukti į socialinių paslaugų katalogą PRIDE programos mokymus.
Išvados ir pasiūlymai
1. Programa PRIDE taikoma visoje Lietuvoje, todėl bet kurioje savivaldybėje gyvenanti
šeima gali dalyvauti mokymuose ir tapti globėjais ar įtėviais.
2. 2010 m. mokymus lankančių globėjų ir įtėvių šeimų skaičius, palyginus su 2009 m.,
šiek tiek sumažėjo. Tam galėjo turėti įtakos sunkmetis.
3. Lyginant su ankstesniais metais, neigiamų išvadų dėl šeimų tinkamumo globoti ar
įvaikinti vaikus padaugėjo beveik dvigubai. Neigiamai įvertintos šeimos sudaro 5,5 % visų
mokymus baigusiųjų šeimų skaičiaus.
4. 2010 m. pasikeitė įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus vidurkis. Jis išaugo
nuo 2,2 iki 2,9 metų. Svarbu pažymėti, kad 2010 m. šeimos vis dažniau sutikdavo įvaikini
vyresnius, o neretai, supratusios brolių ir seserų ryšį, ir kelis vaikus iš karto.
5. Socialiniai partneriai 2010 m. vykdė mažiau reklaminių kampanijų. Atitinkama reklama
paskatino atvykti į mokymus tik 10,5 % dalyvių, todėl būtina svarstyti bendros reklamos galimybę
ir finansavimą.
6. Svarbu užtikrinti, kad PRIDE programos finansavimas savivaldybes pasiektų nuo metų
pradžios. Tai padėtų užtikrinti mokymų ir pagalbos globojančioms ar įvaikinusioms šeimoms
tęstinumą bei vientisumą.
VIII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS
Kaip ir ankstesniais metais, vienas iš pagrindinių Tarnybos uždavinių yra organizuoti
įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Tarnyba
sudaro ir tvarko galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlo šioje apskaitoje esančius vaikus įvaikinti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
74
Lietuvos Respublikos piliečiams, o neradus šeimos, galinčios išlaikyti ir auklėti be tėvų globos
likusį vaiką, siūlo juos įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir
užsieniečių apskaitoje esantiems asmenims.
VIII. 1 Galimų įvaikinti vaikų apskaita
Tarnyba yra atsakinga už duomenų apie galimus įvaikinti vaikus rinkimą, tvarkymą ir galimų
įvaikinti vaikų apskaitos sudarymą. Įvaikinimo apskaitos tvarka nustato baigtinį vaiko įrašymo į
galimų įvaikinti vaikų apskaitą pagrindų sąrašą. Tačiau ne visada vaikas, kurių tėvams
neterminuotai apribota valdžia, turėdamas galimo įvaikinti vaiko teisinį statusą, gali būti siūlomas
įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių su biologine šeima (seneliais, broliais, seserimis ar kitais
giminaičiais), vaiko amžiaus ir paties vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, sprendimo. Todėl
dažnai nors ir yra teisinis pagrindas įrašyti vaiką į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlyti jį įvaikinti
konkrečiai šeimai neįmanoma, nes tai pažeistų jo teises ir interesus.
2010 metų gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1944
vaikai. Iš jų 1116 berniukų ir 829 mergaitės. Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 739 vaikai įrašyti po
vieną, 1205 įrašyti kartu su broliais ar seserimis, t. y. grupėmis.
41 paveiksle nurodomi 2009–2010 metų duomenys apie vaikų, buvusių bendroje galimų
įvaikinti vaikų apskaitoje, pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.
126
105
232
150
320
285
772
785
654
619
0 100 200 300 400 500 600 700 800
Vaikų skaičius
0-3.
4-6.
7-9.
10-14.
15.17
Vai
kų a
mži
us
2010
2009
41 pav. Galimų įvaikinti vaikų apskaita 2009–2010 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
75
Lyginant su 2009 m., apskaitoje visose amžiaus grupėse vaikų yra mažiau, išskyrus 10–14 m.
amžiaus grupę. Labiausiai sumažėjo 4–6 m. amžiaus grupės vaikų skaičius, kiek mažesnis 0–3 m.,
7–9 m. ir 15–17 m. amžiaus vaikų skaičius. 10–14 m. amžiaus vaikų skaičius buvo didesnis negu
pernai. Vyresni nei 10 m. vaikai apskaitoje sudaro 72,22 %. 2009 m šios amžiaus grupės vaikai
sudarė 67,8 % visų galimų įvaikinti vaikų.
Lietuvoje daugėjant socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis, didelis
dėmesys skiriamas šeimoms, iš kurių paimami maži vaikai. Jos skatinamos lankyti laikinai
globojamus mažylius, teikiamos socialinės paslaugos, todėl tik po 2–3 metų, visiškai nepasiteisinus
socialiniam darbui su šeima, kreipiamasi dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos
nustatymo. Taigi teisinis vaikų statusas sutvarkomas tik per 2–3 metus.
2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 108 vaikais mažiau negu 2009 m. Iš viso 426
vaikai, iš jų 219 berniukų ir 207 mergaičių.
Žemiau pateiktame paveiksle matome duomenis apie 2008–2010 m. įtrauktų į apskaitą vaikų
skaičių pagal amžiaus grupes.
186145
120
13097
51
13597
70
188125
115
1147070
0 50 100 150 200
Vaikų skaičius
0-3.
4-6.
7-9.
10-14.
15-17.
Vai
kų a
mži
us
2010
2009
2008
42 pav. 2008–2010 m. į apskaitą įtrauktų vaikų skaičius
2010 m. 20 % sumažėjo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų vaikų skaičius. Per 2010 m.
įrašytų į apskaitą vaikų skaičius, lyginant su 2009 m., amžiaus grupėje iki 3 m. sumažėjo 17 %,
amžiaus grupėje nuo 4 iki 6 m. – 47 %, amžiaus grupėje nuo 7 iki 9 m. – 28 %, amžiaus grupėje nuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
76
10 iki 14 m. – 8 %. Tik amžiaus grupėje nuo 15 iki 17 m. įrašyta vaikų tiek pat, kaip ir praėjusiais
metais.
Manytina, kad vyriausių vaikų grupėje skaičius mažėja dėl to, kad tik ypatingais atvejais
vyriausi vaikai paimami iš šeimos. Gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeima, nepilnamečiai
lanko dienos centrus, su jais dirba mokyklos socialinis pedagogas, šeimoje lankosi socialiniai
darbuotojai. Todėl neretai aktyviai dirbant su šeima, sumažinama rizika vaikui augti su tėvais,
gerėja tėvų socialiniai įgūdžiai ir vaikai nepaimami iš šeimos.
Tačiau jeigu iš šeimos paimamas vyresnis nei 10 metų vaikas, surasti jam šeimą būna labai
sunku. Tuo tarpu į apskaitą įrašomiems mažesniems vaikams šeimos surandamos greitai.
Duomenys apie sprendimus dėl 2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų 426 vaikus
pateikiami 16 lentelėje:
16 lentelė. Duomenys apie 2009–2010 m. į apskaitą įrašytus vaikus
� organizuojamas įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams:
2009 m. 2010 m. 125 70 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms;
23 30 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos;
26 13 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.
� vykdomas tarptautinis įvaikinimas:
2009 m. 2010 m. 106 59 sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas;
6 9 vaikai siūlomi užsienio piliečių šeimoms; 17 27 vaikai siūlomi pagal vaikų su specialiais poreikiais programą.
� nesiūloma įvaikinti:
2009 m. 2010 m. 12 16 vaikų įvaikinimo procedūra nutraukta, nes šiuos vaikus lanko giminaičiai, kartu
auga broliai ar seserys, glaudus jų tarpusavio ryšys, todėl nesutinkama dėl vaikų išskyrimo;
9 9 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir tolimesnes jų įvaikinimo galimybes;
30 29 vyresnių nei 14 metų vaikų, siūlytų įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, įvaikinimo procedūra dėl jų amžiaus nutraukta;
88 72 vaikai nesutinka būti įvaikinti; 4 5 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, šiuo metu
neįrašytos į norinčių įvaikinti šeimų apskaitą.
� iš apskaitos išbraukti vaikai:
2009 m. 2010 m. 64 65 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių šeimos; 13 12 vaikams nustatyta globa šeimoje; 3 - vaikų globėjai išbraukti iš norinčių įvaikinti vaiką apskaitos, jie apsisprendė
vaiką globoti; - 1 įvaikintas užsienio piliečių šeimoje; 7 7 vaikai tapo pilnamečiai;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
77
1 - neturi galimo įvaikinti vaiko statuso;. - 1 įtrauktas pakartotinai; - 1 pripažinta tėvystė.
Palyginę 2009 m. ir 2010 m. duomenis, matome, kad sumažėjo vaikų, siūlomų įvaikinti
Lietuvos Respublikos piliečiams, vaikų, kuriems ketinama nustatyti globą šeimoje, bei tų, dėl kurių
sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, skaičius. Tačiau vaikų, siūlomų užsienio piliečių
šeimoms ir pagal specialiųjų poreikių programą skaičius didesnis nei 2009 m, atitinkamai 33 % ir
37%.
2010 m. įrašytų ir nesiūlomų įvaikinti vaikų skaičius išlieka panašus kaip pernai metais. Iš 426
2010 m. į apskaitą įrašytų vaikų 125 nepilnamečiams buvo surasta šeima. Tai sudarė 29,3 % įrašytų
į apskaitą vaikų. 2009 m. tokių vaikų buvo 24,9 % (133). Nors sumažėjo į apskaitą įrašomų vaikų
skaičius, įvaikinamų vaikų skaičius nesumažėjo.
Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitiniu laikotarpiu daugiausiai vaikų į apskaitą įrašomi dėl to,
kad jų tėvams neterminuotai apribojama tėvų valdžia – 79,11 %. 2010 m. 5 globėjai davė sutikimus,
kad jų globojamas vaikas būtų įvaikintas, o 24 vaikai įrašyti į apskaitą jų globėjus, kurie anksčiau
nesutiko, kad jų globojamas vaikas būtų įvaikintas, atleidus iš pareigų.
17 lentelė. Lyginamieji duomenys apie 2009–2010 m. įrašytų į apskaitą vaikų teisinį statusą
Metai Iš viso Apribota tėvų valdžia
Patvirtinti tėvų sutikimai
Tėvai mirę, nežinomi, pripažinti neveiksniais
Kita (globėjų sutikimai, globėjai atleisti iš pareigų)
2009 534 426 38 38 32 2010 426 337 34 26 29
Ne visi galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esantys vaikai gali būti siūlomi įvaikinti. Iš 1944
apskaitoje įrašytų vaikų 1268 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti, nes tai pažeistų jų teises ir
interesus arba jiems nėra galimybių rasti šeimos dėl jų amžiaus. Žemiau nurodomos aplinkybės, dėl
kurių vaikai negalėjo būti siūlomi įvaikinti:
1. 333 vaikus, augančius globos institucijoje, lanko giminaičiai, kartu auga jų broliai ar
seserys, tarp jų susiklostę artimi santykiai, todėl nei vaikai, nei giminaičiai nesutinka, kad jie būtų
įvaikinti;
2. 461 vyresni nei 10 metų amžiaus vaikai nesutinka patys būti įvaikinti;
3. 177 vyresni nei 14 metų vaikai, nepareiškę nuomonės dėl įvaikinimo, ir sutinkantys būti
įvaikinti. Tačiau tokio amžiaus vaikų įvaikinimas dėl jų amžiaus praktiškai neįmanomas;
4. 185 vaikai, vyresni nei 10 metų, siūlyti įvaikinti pagal vaikų, turinčių specialių poreikių,
programą, tačiau dėl jų amžiaus neatsirado įvaikintojų šeimų, norinčių pasirūpinti šiais vaikais;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
78
5. 45 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir
tolimesnes jų įvaikinimo galimybes (dirbamas socialinis darbas su tėvais, siekiant vaiką grąžinti į
šeimą, arba motinos kreipėsi į teismą dėl valdžios apribojimo panaikinimo, tėvai ketina pripažinti
tėvystę, giminaičiai siekia išsaugoti ryšius su vaikais ar ieškoma šeimų, ketinančių šiuos vaikus
globoti);
6. 42 vaikai globojami Lietuvos Respublikos piliečių šeimose su tikslu įvaikinti;
7. 25 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.
Jau kelerius metus iš eilės atkreipiame dėmesį, kad vaiką paėmus iš socialinės rizikos šeimos
ir jam nustačius laikinąją globą, visada siekiama išlaikyti jo tėvų bei brolių ar seserų ryšį. Nuolat
dirbamas darbas su biologine vaiko šeima, kad vaikas galėtų grįžti į namus. Dažnai tai užtrunka 3–5
metus, kol galutinai nusprendžiama kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tuo metu
šeimos vaikai būna užaugę ir į apskaitą įrašomi vyresni nei 10 metų amžiaus. Pagal galiojančius
teisės aktus šie vaikai turi būti įrašomi į galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir siūlomi įvaikinti. Tačiau
šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, praktiškai nėra. Taip pat dažnai gausios
šeimos vyresnieji vaikai nesutinka dėl jų jaunesnių brolių ar seserų įvaikinimo ir, norint išsaugoti jų
tarpusavio ryšius, negalima vaikų išskirti ir siūlyti įvaikinimui, nes tai pažeistų jų interesus.
Manome, kad teismo proceso metu, ribojant tėvų valdžią, turėtų būti įvertintos tokio amžiaus
vaikų galimybės būti įvaikintiems ir nuspręsta, kokie sprendimai, globa ar įvaikinimas, geriau
atitiktų tokių nepilnamečių interesus.
Jeigu tėvai nesidomi vaikais ir vaikų globos namų administracija mano, kad tėvai negalės
susigrąžinti vaikų bei tinkamai jais rūpintis, jau per pirmuosius vaiko buvimo institucijoje metus,
organizuojant vaiko globos peržiūras, ji turėtų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios neterminuoto
apribojimo arba inicijuoti, kad kreiptųsi nepilnamečio vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba).
Taigi, vaiko globos peržiūra turi būti ne formalus vaiko globos plano vertinimas, bet realių
sprendimų dėl tolesnių veiksmų dėl vaiko (grąžinimas tėvams, globa ar įvaikinimas) priėmimo
pagrindas. Tokiu būdu būtų greičiau sutvarkytas vaiko teisinis statusas ir užtikrinta greitesnė
galimybė vaikui patekti į globėjų ar įvaikintojų šeimą.
2010 m. 603 vaikai išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos. 18 lentelė. Lyginamieji duomenys apie 2009–2010 išbraukimo iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos
priežastis
Metai Įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams
Įvaikinti užsienio piliečiams
Tapo pilname-čiai
Grąžinti tėvams Nustatyta globa
Kita Iš viso
2009 110 146 276 15 (11 – panaikintas valdžios apribojimas, 2 – tėvas pripažino tėvystę, 2 – tėvų sutikimo įvaikinti
55 9 (5 – įtėviai išbraukti iš apskaitos, 2 – neturi galimo
611
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
79
atšaukimas) įvaikinti vaiko statuso, 2 – mirė)
2010 109 115 281 11 (7 – panaikintas valdžios apribojimas, 3 – tėvas pripažino tėvystę, 1 – tėvų sutikimo įvaikinti atšaukimas)
76 11 (7 – įtėviai išbraukti iš apskaitos, 1 –įtrauktas pakartotinai, 1 – globėjo sutikimo įvaikinti atšaukimas, 2 – mirė)
603
Lyginant išbrauktų iš apskaitos vaikų skaičių 2009 m. ir 2010 m., galima pastebėti, kad
įvaikintų Lietuvos Respublikos piliečiams vaikų skaičius, tapusių pilnamečiais, grąžintų tėvams ar
dėl kitų priežasčių išbrauktų vaikų skaičius išliko labai panašus. Trečdaliu išaugo nustatytų globų
šeimoje skaičius, tačiau 21 % sumažėjo įvaikintų vaikų užsieniečiams.
Pageidaujančioms įvaikinti šeimoms visada būna svarbi vaikų sveikatos būklė. Kaip matome
žemiau pateiktoje lentelėje, 85,45 % vaikų, 2010 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi
vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, ir tik 14,55 % vaikų yra sveiki. Palyginę šiuos duomenis su
2009 m. duomenimis (79 % – turėjo sveikatos sutrikimų, 21 % – buvo sveiki) galime teigti, kad
įrašomų į apskaitą vaikų sveikata prastėja. Vaikų sveikatos būklės bei tarnybos sprendimai galimų
įvaikinti vaikų, įrašytų į apskaitą 2010 m., atžvilgiu 2010 m. gruodžio 31 d. pateikiami 19 lentelėje:
19 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. buvusių apskaitoje galimų įvaikinti vaikų, įrašytų 2010 m.,
sveikatos būklė
Sprendimai dėl galimų įvaikinti vaikų, įrašytų į apskaitą 2010 m.
Siūlomų vaikų skaičius
Sveikų vaikų skaičius
Vaikai, turintys sveikatos sutrikimų
Siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių šeimai 70 10 60 Sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas 59 10 49 Siūlomas užsienio piliečių šeimai 9 1 8 Siūlomas pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą
27 3 24
2010 m. gruodžio 31 d. buvo siūlomi įvaikinti 676 vaikai, esantys galimų įvaikinti vaikų
apskaitoje. Sprendimai dėl apskaitoje 2008–2009 m. buvusių nepilnamečių pateikiami 43 paveiksle.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
80
130 133
80
364
72 72 81 50
401
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2009 2010
Siūlomas LR piliečiams
Sprendžiamas klausimas dėltarptautinio įvaikinimo
Siūlomas užsienio piliečiųšeimai pagal sąrašą
Siūlomas užsienio piliečiųšeimai, dalyvaujančiaispecialiųjų poreikių programoje
Specialių poreikių vaikai
43 pav. Sprendimai dėl 2009–2010 m. apskaitoje buvusių nepilnamečių
2010 m., lyginant su 2009 m., matome, kad labai sumažėjo siūlomų Lietuvos Respublikos
piliečiams (44,6 %) ir vaikų, dėl kurių sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas (beveik 45,9
%), skaičius. Užsienio piliečių šeimoms pagal sąrašą siūlomas beveik toks pats skaičius, kaip ir
praėjusiais metais. Atskiru stulpeliu šiais metais išskiriame vaikus, kuriuos pasirinko užsienio
piliečių šeimos, dalyvaujančios vaikų su specialiaisiais poreikiais programoje. Taip pat 37 vaikais
(beveik 9,2 %) daugiau siūloma vaikų pagal specialiųjų poreikių programą.
Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių nepilnamečių siūlymai lietuvių ir užsieniečių
šeimoms pagal vaikų amžiaus grupes 44 paveiksle.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
81
15
11
28
8
32
29
36
28
5
10
0
5
10
15
20
25
30
35
40
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Vaikų amžius
Vai
kų s
kaič
ius
2010 m.
2009 m.
44 pav. 2009–2010 m. gruodžio 31 d. LR piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai
2009 m. gruodžio 31 d. lietuvių šeimoms buvo siūloma įvaikinti vidutiniškai po 30 kiekvienos
amžiaus grupės vaikų, išskyrus vyresnių nei 15 metų vaikų grupę. 2010 m. gruodžio 31 d. buvo
siūloma įvaikinti vidutiniškai po 10–15 vaikų iki 10 metų vaikų, t. y. tris kartus mažiau nei per 2009
m. Vyresnių nei 10 m. siūlomų įvaikinti vaikų skaičius išlieka labai panašus.
Duomenys apie 2010 gruodžio 31 d. užsienio piliečiams siūlomus įvaikinti vaikus pateikiami
45 paveiksle.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
82
4
21
34
21
1
15 15
119
10
5
10
15
20
25
30
35
40
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Vaikų amžius
Vai
kų s
kaič
ius
Siūlomi užsienio piliečiųšeimai pagal sąrašą
Siūlomi užsienio piliečiųšeimoms, dalyvaujančiomsvaikų, turinčių specialiųjųporeikių,programoje
45 pav. 2010 m. gruodžio 31 d. užsienio piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai
Užsienio piliečių šeimoms ir pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą siūlomi tie
vaikai, kuriems nesurasta lietuvių šeimų, norinčių juos įvaikinti. Palyginus duomenis, matyti, kad
užsienio piliečių šeimoms pagal sąrašą daugiausia siūloma 7–9 metų amžiaus vaikų ir mažiausiai iki
3 metų amžiaus vaikų. Tuo tarpu užsienio piliečių šeimoms, dalyvaujančioms vaikų, turinčių
specialiųjų poreikių, programoje, pageidaujantiems mažesnio amžiaus vaikų, ši galimybė labai
išauga. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal programą siūlomi įvaikinti vaikai užsienio piliečiams
dėl jų amžiaus, sveikatos sutrikimų ir dėl to, kad yra iš didelių brolių ar seserų grupių, todėl šeimos,
priimančios vaikus į šeimą, turi būti geriau paruoštos ir pasirengusios sunkesniam vaiko
prisitaikymui šeimoje dėl jo specialiųjų poreikių.
2010 metais į vaikų su specialiaisiais poreikiais programą buvo įtraukti 202 tėvų globos
netekę vaikai, t. y. 62 vaikais daugiau nei 2009 metais. 23 iš jų mergaitės ir 41 berniukas. 138
vaikus sudarė 81 berniukas ir 57 mergaitės. Informacija apie specialiųjų poreikių programoje
esančius vaikus perduota akredituotoms užsienio įvaikinimo organizacijoms, įgaliotoms veikti
Lietuvoje. Per 2010 metus 29,7 % (60 vaikų) programoje esančių vaikų pradėti įvaikinimo procesai,
5 % (10 vaikų) – mirė, grąžinti biologiniams tėvams, įvaikinimo procedūra sustabdyta ar nutraukta,
o 65,3 % (132 vaikai) – niekas nesusidomėjo. Galima iškirti keletą svarbių priežasčių, dėl kurių
didesniajai specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių vaikų daliai nepavyksta rasti įtėvių
šeimų. Viena iš jų – net 41 % (54 vaikai iš 132) specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
83
vaikų yra siūlomi įvaikinti didelėse seserų ir brolių grupėse. 30 iš jų yra 3 vaikų grupėje, 12 – 4
vaikų grupėje ir 2 grupės po 5 ir 7 vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems vaikams nepavyksta
rasti įtėvių šeimų, nors jie ir siūlomi įvaikinti į kelias tarpusavyje bendraujančias šeimas. 38 (iš 132)
vaikai sudaro vaikų grupę, kuomet du vaikai siūlomi įvaikinti į vieną šeimą, t. y. 28, 7 % visų
vaikų, kuriais per 2010 m. niekas nesusidomėjo. Tikėtina, kad šiems vaikams nepavyko rasti įtėvių
šeimų dėl jų amžiaus. Net 20 (iš 38) šioje grupėje esančių vaikų yra 12 metų ar vyresni.
Nuo 2009-05-29 veikia tarpinstitucinė įvaikinimo komisija (toliau – Komisija). Tarnyba, per 6
mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą negavusi Lietuvos Respublikos
piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sutikimų įvaikinti arba globoti (rūpinti)
konkretų vaiką, organizuoja Komisijos posėdį, kuriame priimama rekomendacija – siūlyti ar
nesiūlyti šio vaiko tarptautiniam įvaikinimui.
2010 metais įvyko 11 Komisijos posėdžių, kurių metų apsvarstytas 233 vaikų (139 bylos)
siūlymo tarptautiniam įvaikinimui klausimas. Komisijos priimti sprendimai pateikiami 20 lentelėje:
20 lentelė. Vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, skaičius
Vaikai, siūlomi tarptautiniam įvaikinimui Bylų skaičius
Vaikų skaičius
amžiaus 17 24 sveikatos 51 61
Pagal specialių poreikių programą dėl brolių, seserų grupės 16 57 Kita 9 17 Įprasta tvarka 46 74
Komisijos posėdžių metu nuspręsta, kad 142 nepilnamečius siūlyti užsienio piliečių šeimai
pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą. Didžiausią dalį sudaro vaikai, turintys
sveikatos sutrikimų. Taip pat didelę dalį sudaro brolių, seserų grupės, iš kurių 11 grupių po 3
brolius, seseris, siūlomus kartu, 6 grupės po 4 vaikus, 2 grupės po 5 vaikus ir 1 grupė 6 vaikų
siūlomi pagal minėtą programą tarpusavyje bendraujančioms ir vaikų ryšius galinčioms užtikrinti
šeimoms. 17 vaikų buvo rekomenduoti siūlyti įvaikinti užsienio valstybių piliečiams, įvaikinusiems
jų brolius ir seseris ar dėl užsimezgusio šeimos ir vaiko ryšio.
Iš 74 vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, dėl 4 vaikų
sprendimas buvo priimtas tik surinkus papildomą informaciją apie vaiko ryšius su biologine šeima
bei papildomai išsiaiškinus jo nuomonę dėl įvaikinimo. Komisija, surinkusi papildomą medžiagą
apie vaiko ryšius su biologine šeima bei nepilnamečio išsakytą norą turėti šeimą, priėmė sprendimą
siūlyti vaiką užsienio piliečių šeimai.
Sprendžiant klausimą dėl tarptautinio įvaikinimo, tapo akivaizdu, kad vaikų globos namai
neruošia vaikų įvaikinimui. Todėl 2011 m. svarbu vaikų globos namų specialistams organizuoti
mokymus šioje srityje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
84
Išvados ir pasiūlymai
1. 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo
1944 vaikai. 2010 metais į šią apskaitą buvo įrašyti 426 vaikai t. y. 20 % mažiau negu 2009 m. Per
2010 m. 20 % sumažėjo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų vaikų skaičius. Lyginant su 2009
m., amžiaus grupėje iki 3 m. sumažėjo 17 %, amžiaus grupėje nuo 4 iki 6 m. – 47 %, amžiaus
grupėje nuo 7 iki 9 m. – 28 %, amžiaus grupėje nuo 10 iki 14 m. – 8 %. Tik amžiaus grupėje nuo 15
iki 17 m. įrašyta vaikų tiek pat, kaip ir praėjusiais metais. Savivaldybėse įsteigti socialinių
darbuotojų etatai darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialinių paslaugų teikimas,
nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeima, tinklo plėtimas užtikrina geresnį darbą su
socialinės rizikos šeimomis ir dėl to mažiau vaikų paimama iš tėvų. Antra vertus, gerėjant
socialiniam darbui, vaikai dažniau sugrąžinami į šeimą.
2. Beveik per pusę sumažėjo skaičius vaikų, siūlomų įvaikinti Lietuvos Respublikos
piliečiams, bei nepilnamečių, dėl kurių sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, skaičius.
3. Iš 1944 apskaitoje esančių vaikų 1268 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti dėl to, kad tai
pažeistų jų teises ir interesus, nes 36,35 % vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus ir nesutinka būti
įvaikinti, apie 13,95 % yra vyresni nei 14 metų ir jiems surasti šeimų nėra galimybių, apie 14.58% –
vyresni nei 10 metų ir turintys rimtų sveikatos sutrikimų, 26,26 % vaikų lanko giminaičiai, kurie
nesutinka, kad vaikai būtų įvaikinti arba įvaikinimo procedūra sustabdyta. Kitus vaikus jau globoja
Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, kurios ketina juos įvaikinti.
4. 676 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių šeimoms,
sprendžiamas klausimas dėl jų tarptautinio įvaikinimo bei vaikai siūlomi įvaikinti pagal vaikų,
turinčių specialiųjų poreikių programą.
5. 85,45 % vaikų, 2010 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi vienokių ar kitokių
sveikatos sutrikimų. Tik 14,55 % vaikų yra sveiki.
6. 2010 m. 79,11 % vaikų tapo galimais įvaikinti, jų tėvams neterminuotai apribojus tėvų
valdžią, 7,98 % vaikų tėvai teisme patvirtino savo sutikimą įvaikinti, 6,1 % – vaikų tėvai mirę,
nežinomi, pripažinti neveiksniais, beveik 6,81% vaikų tapo galimi įvaikinti dėl globėjų atleidimo
nuo globėjų pareigų bei globėjo sutikimo įvaikinti, patvirtinto teisme.
7. 2010 m. 603 vaikai išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos. Įvaikintų Lietuvos
Respublikos piliečiams vaikų skaičius, tapusių pilnamečiais, gražintų į tėvams ar dėl kitų priežasčių
išbrauktų vaikų skaičius išliko labai panašius, palyginus su 2009 m. Trečdaliu išaugo nustatytų
globų šeimoje skaičius. Užsienio piliečiams įvaikintų vaikų skaičius sumažėjo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
85
9. Iš 426 vaikų, į apskaitą įrašytų 2010 m., 125 nepilnamečiams buvo surasta šeima. Tai
sudarė 29,3 % įrašytų į apskaitą vaikų. 2009 m. tokių vaikų buvo 24,9 % (133). Nors sumažėjo į
apskaitą įrašomų vaikų skaičius, įvaikinamų vaikų skaičius nesumažėjo.
10. 2010 m. įvyko 11 Komisijos posėdžių, kurių metu apsvarstytas 233 vaikų (139 bylos)
siūlymo tarptautiniam įvaikinimui klausimas.
11. Sprendžiant klausimą dėl tarptautinio įvaikinimo, tapo akivaizdu, kad vaikų globos namai
neruošia vaikų įvaikinimui. Todėl 2011 m. svarbu vaikų globos namų specialistams organizuoti
mokymus šioje srityje. Būtina peržiūrėti teisinį reglamentavimą, numatant, kad ne vien teisinio
statuso sutvarkymas leidžia vaiką įvaikinti. Būtinas vaiko socialinis–psichologinis ruošimas
pasikeitimams jo gyvenime.
VIII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos
Respublikoje, apskaita
VIII. 2. 1. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,
apskaitos analizė 2010 m. gruodžio 31 d.
2010 m. gruodžio 31 d. tarnybos tvarkomoje apskaitoje buvo 102 pageidaujančios įvaikinti
šeimos ar asmenys. Iš jų 30 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globojo norimus
įvaikinti vaikus, 3-ims šeimoms (asmenims) buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 44 šeimos (asmenys)
laukė vaikų pasiūlymų, 5 šeimos paprašė laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą, 20 šeimų globojo
vaikus, kurių statusas nesutvarkytas. Lyginant ataskaitinio laikotarpio duomenis su 2009 m.
gruodžio 31 d. duomenimis, matome, jog daugiau nei 2 kartus išaugo šeimų, laukiančių pasiūlymo
skaičius, ir 2/3 sumažėjo skaičius šeimų, kurioms buvo pateikti pasiūlymai. Atkreiptinas dėmesys,
jog bendras šeimų, pageidaujančių įvaikinti, skaičius 2010 metų pabaigoje išaugo 28 šeimomis.
Taip pat padaugėjo šeimų, prašančių laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą dėl sutuoktinių ar vieno
iš sutuoktinių išvykimo laikinai dirbti į užsienį. Sutikusių įvaikinti ar globojančių šeimų (asmenų)
skaičius išliko panašus, o globojančių, tačiau turinčių kliūčių įvaikinimui, šeimų šiek tiek
padaugėjo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
86
30
3
44
5
20
29
9
20
3
13
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Sutiko įvaikinti/globoja
Pateikti pasiūlymai
Laukia vaikų pasiūlymų
Sustabdytas pasiūlymųteikimas
Kliūtys įvaikinimui
2010 m. 2009 m.
46 pav. LR piliečių apskaitos įvaikinimo proceso eiga 2009 ir 2010 m. metų pabaigoje
Analizuojant įvaikinimo proceso trukmę, 2010 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad į
Lietuvos Respublikos piliečių (toliau – LR piliečių) apskaitą 84 % šeimų (asmenų) įrašyta
ataskaitiniais metais, 16 % šeimų (asmenų) įrašytos 2009 m.. Šios šeimos rengė dokumentus dėl
įvaikinimo arba buvo padavusios dokumentus į teismą dėl įvaikinimo. 9 šeimos negalėjo pradėti
įvaikinimo proceso, nes laukė teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo jos globojamo vaiko
tėvams, viena šeima, įrašyta į apskaitą prieš metus, negalėjo įvaikinti dėl kitų kliūčių. Galima daryti
prielaidą, jog viena iš priežasčių, dėl kurių užtrunka įvaikinimo procedūra, yra tai, kad
pageidaujančios įvaikinti šeimos VTAS siūlymu paima globoti vaiką, kuriam nustatyta laikinoji
globa. Todėl sprendžiant tėvų valdžios apribojimo ir ir nuolatinės globos klausimą praeina daugiau
negu 1 metai. Įvaikinimo procesas vidutiniškai trunka vienerius metus.
21 lentelė. Įvaikinimo proceso trukmė
2010 m. 2009 m. 2008 m. Įtraukimo į apskaitą
laikas Šeimų, asmenų skaičius
Procentai Šeimų, asmenų skaičius
Procentai Šeimų, asmenų skaičius
Procentai
Įrašyti tais pačiais metais
86 84 % 68 92 % 64 93 %
Įrašyti prieš metus
16 16 % 6 8 % 5 7 %
Iš viso 102 100 % 74 100 % 69 100 %
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
87
VIII. 2. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,
apskaitos analizė per 2010 m.
2010 m. į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos
Respublikoje, apskaitą (toliau – LR piliečių apskaita) buvo įrašytos 136 šeimos (asmenys),
norinčios įvaikinti vaiką (-us). Lyginant 2003–2010 metų duomenis, šis skaičius dar labiau išaugo.
Tam įtakos turėjo šalyje įgyvendinama bendra įtėvių ir globėjų rengimo programa. Lyginant 2009–
2010 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą skaičių, LR piliečių šeimų (asmenų), pageidaujančių
įvaikinti vaiką (-us), padidėjo 11 %.
22 lentelė. 2003–2010 m. įrašytos į LR piliečių, norinčių įvaikinti, apskaitą šeimos
Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Įrašytos šeimos (asmenys)
72 103 111 108 89 127 122 136
2 priede pateikiami duomenys, kaip LR piliečių šeimos (asmenys), įrašytos 2009 m. ir 2010
m., pasiskirsto pagal miestų ir rajonų VTAS. 2009 m. įvaikintojus paruošė 33 savivaldybių
socialiniai partneriai, o 2010 m. – 31 savivaldybės socialiniai partneriai, t. y. 6 % mažiau. 9 VTAS
(Mažeikių r., Marijampolės r., Panevėžio r., Kretingos r., Utenos r., Radviliškio r., Vilkaviškio r.,
Šakių r. ir Elektrėnų savivaldybėse) įvaikintojų skaičius nepasikeitė, 19 VTAS paruoštų įvaikintojų
skaičius išaugo, 15 VTAS įvaikintojų paruošta mažiau. 2010 m. iš 21 savivaldybės paruošta po 1–2
įvaikintojų šeimas, 10 iš jų 2009 m. būsimų įtėvių nerengė. Išaugo paruoštų įvaikintojų skaičius
Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. Klaipėdos m. savivaldybė 2010 m. paruošė 12 šeimų,
2009 m. – 5 šeimas. Šiaulių m. 2010 m. paruošė 6 šeimas, 2009 m. – 2 šeimas. Panevėžio m. 2010
m. paruošė 6 šeimas, 2009 m. – 1 šeimą. 2010 m. įtėviai buvo parengti 31 savivaldybėje.
2010 m. iš sąrašo išbrauktos 109 šeimos (asmenys). Iš šių šeimų (asmenų) 99 šeimos
išbrauktos, nes įvaikino, 10 – dėl kitų priežasčių (iš jų 4 šeimos (asmenys) apsisprendė toliau
globoti pasirinktus vaikus, 5 šeimos – dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių (daugiausia dėl vieno
ar abiejų sutuoktinių išvykimo dirbti į užsienį), 1 šeima – dėl pasikeitusios sutuoktinio sveikatos).
Lyginant su 2009 m. duomenimis, išbrauktųjų dėl to, kad įvaikino, sumažėjo 4 %, taip pat sumažėjo
33 % išbrauktųjų, kurie toliau globojo galimus įvaikinti vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
88
89
5 6
99
4 6
0
20
40
60
80
100
120
Įvaikino Nusprendė globoti Kitos priežastys
Šei
mų
ska
ičiu
s
2009
2010
47 pav. LR piliečių išbraukimo iš apskaitos 2010 ir 2009 m. priežastys
LR piliečių šeimų sudėtis
2010 m. iš 136 įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) 123 buvo sutuoktiniai ir poros
bei 13 vienišų asmenų. Iš jų 8 – nesituokę asmenys, 1 – išsituokęs asmuo, 4 moterys įrašytos kaip
vienos iš sutuoktinių. Lyginant su 2009 m. duomenimis, tarp norinčių įvaikinti LR piliečių, vienišų
asmenų dalis procentais išliko tokia pati.
2010 m. iš 136 į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 50 šeimų jau augino vaikus, kas
sudaro 37 % visų įrašytųjų. 19 % visų 2010 m. įrašytų LR piliečių šeimų augino biologinius vaikus.
Nors pagrindinis įvaikinimo motyvas išlieka bevaikystė, bet atsiranda ir kiti motyvai – pasirūpinti
beglobiu vaiku, suteikti jam šeimą ir namus, padaryti gerą darbą ir kt.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
89
23 lentelė. 2010 m. įrašytos į LR piliečių apskaitą šeimos, auginančios vaikus
Šeimos (asme- nys) be vaikų
Šeimos, auginančios po
1 biologinį vaiką
Šeimos, auginančios po 2 biologinius
vaikus
Šeimos, auginančios po
1 įvaikintą vaiką
Šeimos, auginančios
po 1 globojamą
vaiką ir pageidaujan-čios jį įvaikinti
Šeimos, auginančios po 2 globojamus
vaikus ir pageidaujan-čios juos įvaikinti Kitos
šeimos∗
86 15 3 9 14 2
7
LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaikus, amžius ir lytis
2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 33 metai, moterų – 36 metai.
Jauniausias į 2010 m. apskaitą įrašytas vyras buvo 26 m. amžiaus, o jauniausia moteris – 25 m.
Vyriausias vyras ir moteris buvo 59 m. amžiaus. Daugiausia ketina įvaikinti 34 m. moterų ir tokio
pat amžiaus vyrų.
Lyginant 2009 m. ir 2010 m. įtėvių amžiaus vidurkį, vyrų vidutinis amžius sumažėjo
ketveriais metais, o moterų – dvejais metais.
24 lentelė. Į apskaitą įrašytų LR piliečių vidutinis amžius 2008–2009 m.
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Vidutinis moterų amžius 36 m. 37 m. 35 m. 36 m. Vidutinis vyrų amžius 37 m. 38 m. 37 m. 33 m.
LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, išsilavinimas ir profesija
2010 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą 123 vyrai ir 136 moterys. Didžioji
dalis jų įgiję aukštąjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turi beveik trečdaliu daugiau moterų nei
vyrų, tai sudaro 33 % visų apskaitoje esančių moterų. Tarp vyrų antroji vieta tenka profesiniam
išsilavinimui. Mažiausiai įtėvių, tiek vyrų, tiek moterų, turi nebaigtą aukštąjį ir vidurinį
išsilavinimą. Iš 136 į LR piliečių apskaitą 2010 m. įrašytų moterų 20 % turėjo mokslinius laipsnius,
o iš 123 į LR piliečių apskaitą 2010 m. įrašytų vyrų mokslinius laipsnius turėjo 15 %.
∗ „Kitos šeimos“ yra šeimos: 4 šeimos, auginančios 1 biologinį ir 1 globojamą vaiką, 2 – auginančios 1 įvaikintą ir 1 globojamą vaiką, 1 – auginanti 1 biologinį, 1 įvaikintą ir 2 globojamus vaikus. 19 % visų 2010 m. įrašytų LR piliečių šeimų augino biologinius vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
90
19
45
14
7
4
34
28
66
16
6
2
18
0 10 20 30 40 50 60 70
Įtėviai, turinys mokslinį laipsnį
Įtėviai, turintys aukštąjį išsilavinimą
Įtėviai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą
Įtėviai, turintys vidurinį išsilavinimą
Įtėviai, turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą
Įtėviai, turintys profesinį išsilavinimą
Moterys
Vyrai
48 pav. 2010 m į apskaitą įrašytų LR piliečių išsilavinimas
49 paveiksle matyti vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal profesijas. Daugiausia moterų, įrašytų
į LR piliečių apskaitą, dirbo pedagoginį darbą, antroji tarp moterų profesijų grupė buvo
vadovaujamą, taip pat administracinį, vadybinį ir buhalterinį darbą dirbančios moterys. Moterų,
įtrauktų į LR piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitą, dirbančių sporto ir meno srityse nebuvo.
Lyginant su vyrų profesijomis, tarp moterų nebuvo statybos darbuotojų, elektros montuotojų,
mechanikų ir IT specialistų.
Daugiausia įrašytų į LR piliečių apskaitą vyrų dirbo vadovaujantį darbą. Antroje vietoje tarp
vyrų – darbininkai, vairuotojai bei apsaugininkai. Taip pat nemaža dalis vyrų buvo vadybininkai ir
projektų vadovai. Mažiausiai vyrų, būsimų įvaikintojų, buvo sporto ir meno darbuotojai. Lyginant
su moterų profesijomis, tarp vyrų maža dalis buvo buhalterių, pedagogų ir medicinos srities
specialistų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
91
21
5
10
2
3
26
7
3
19
3
1
8
6
6
3
9
3
22
3
12
21
27
2
9
5
5
18
0 5 10 15 20 25 30
Darbininkai, vairuotojai, apsaugininkai
Elektros montuotojai, mechanikai, technikai, IT specialistai
Inžinieriai, operatoriai, mokslo darbuotojai
Statybos darbai
Verslininkai, akcininkai, ūkininkai
Skyrių vadovai, vedėjai, direktoriai, pavaduotojai
Teisėsaugos ir jėgos struktūrų darbuotojai
Gydytojai, farmacininkai, med. darbuotojai
Vadybininkai, administratoriai, personalo spec., proj. vadovai
Pedagogai, soc. darbuotojai, psichologai, lektoriai, bibliotekininkai
Diplomatas, konsulas
Sporto ir meno sričių darbuotojai
Paslaugų tiekėjai, laisvai samdomi darbuotojai
Tikrintojai, inspektoriai, valstybės tarnautojai
Nedirbantys
Apskaitininkai, buhalteriai, ekonomistai
Vyrai Moterys
49 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal lytį ir profesijas
LR piliečių pajamos
2010 m. į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos vidutiniškai uždirbo po 4983
Lt per mėnesį, vieniši asmenys po 3449 Lt per mėnesį. Mažiausios nurodytos pajamos per mėnesį –
700 Lt, didžiausios – 20500 Lt. 50 paveiksle pateikti duomenys apie šeimų ir vienišų asmenų
pajamas per mėnesį.
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
1000
0
1100
0
1200
0
1300
0
1400
0
1500
0
2000
0
8
2425
1716
5
11
5
23
1 21 1 1 1
43
4
1
102468
101214161820222426
Šeimų/asmenų skaičius
Pajamos litais
Asmuo
Šeima
50 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių šeimų (asmenų) pajamos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
92
Daugiausia šeimų per mėnesį uždirbdavo apie 3000 Lt, labai panašiai pasiskirstę vienišų
asmenų, uždirbančių nuo 1000 Lt iki 3000 Lt, skaičius, vienas vienišas asmuo uždirba 14000 Lt. 10
šeimų uždirbo daugiau nei 10000 Lt per mėnesį, o tai sudaro 8 % visų per 2010 m. įrašytų į LR
piliečių apskaitą šeimų. Šeimų, kurių pajamos nuo 1000 iki 2000 Lt per mėnesį skaičius išliko
panašus, 4 % padaugėjo šeimų, kurių pajamos nuo 2001 iki 3000 Lt, o šeimų, kurių pajamos nuo
3001 iki 5000 Lt ir daugiau nei 5000 Lt skaičius išliko beveik nepakitęs.
25 lentelė. LR piliečių apskaitos šeimų (asmenų) pajamos 2009–2010 m.
Pajamos per mėnesį litais 2010 m. 2009 m. iki 1000 1 % 1 % 1000–2000 8 % 9 % 2001–3000 20 % 16 % 3001–5000 33 % 32 % daugiau kaip 5000 38 % 38 %
Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pageidavimai dėl vaiko
lyties, amžiaus ir sveikatos
Iš 136 šeimų (asmenų), įrašytų 2010 m. į LR piliečių apskaitą, 25 šeimos (asmenys) pageidavo
įvaikinti jų šeimoje jau globojamus vaikus. Tai sudaro 18 % visų įrašytųjų 2010 m.. Vidutinis
pageidaujamų įvaikinti šeimoje globojamų mergaičių amžius – 4 m., vidutinis berniukų amžius – 5
m., t. y. panašiai kaip ir 2009 m., kai pageidaujamų įvaikinti mergaičių amžius buvo 4 m., o
vidutinis berniukų amžius buvo 4,5 m. Pastebėta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinta daugiau
globojamų berniukų nei mergaičių, priešingai nei 2009 m. Vyriausi vaikai, kuriuos ketino globėjai
įvaikinti, yra 11 ir 17 metų amžiaus.
Iš 136 šeimų (asmenų), įrašytų 2010 m. į LR piliečių apskaitą, 111 šeimų (asmenų) pageidavo
įvaikinti 13 berniukų, 36 mergaites, 60 bet kurios lyties vaiką ir 2 šeimos pageidavo įvaikinti 2
vaikus – mergaitę ir berniuką. 54 % būsimų įtėvių neakcentavo konkrečios vaiko lyties, likusi dalis
įvaikintojų pirmenybę teikė mergaitėms. Daugelis įvaikintojų mano, kad auklėti mergaites lengviau.
Iš 26 lentelės matyti, kad pageidaujančių įvaikinti berniuką dalis mažėja, o pageidaujančių įvaikinti
mergaitę – išlieka panaši. Ataskaitiniu laikotarpiu atsirado šeimų, kurios norėtų įvaikinti abiejų
lyčių vaikus – mergaitę ir berniuką.
26 lentelė. LR piliečių pageidavimai dėl vaiko lyties 2005–2010 m.
Metai
Abiejų lyčių Lytis
nesvarbu Berniukas Mergaitė
2010 2 % 54 % 12 % 32 % 2009 - 57 % 13 % 30 %
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
93
2008 - 45 % 15 % 30 % 2008 - 50 % 17 % 33 % 2007 - 46 % 16 % 38 % 2006 - 42 % 15 % 43 % 2005 - 31 % 19 % 49 %
51 paveiksle matome LR piliečių, įrašytų 2010 m. į pageidaujančiųjų įvaikinti vaiką apskaitą,
lūkesčių pasiskirstymą vaiko lyties ir amžiaus atžvilgiu. Pageidaujama ne tik kūdikių iki 1 m., bet ir
vaikų iki 5 metų. Viena šeima pageidavo vaikučio iki 12 m. Atkreiptinas dėmesys, kad padaugėjo
šeimų, norinčių įvaikinti 3–6 metų vaikučius. Tam įtakos turėjo įgyvendinama globėjų ir įtėvių
rengimo programa, socialinių darbuotojų, rengiančių šeimas, aktyvumas, skatinant šeimų
motyvaciją įvaikinti vyresnius vaikus.
0,5 1 1,5 2 2,5 3 4 5 6 12
Berniukas
Mergaitė
Lytis nesvarbu
6
12
5
12
10
9
6
1 1
5
9
6 6
1
5
12
1
1
3
12
1
4
10
2
4
6
8
10
12
Pasirinkimų skaičius
Amžius mėnesiais
BerniukasMergaitėLytis nesvarbu
51 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pageidavimai dėl vaiko lyties ir amžiaus
2010 m. į LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurodė, kad nori vaiko
su nežymiais ar išgydomais sveikatos sutrikimais, tačiau nemaža dalis vis dar pageidauja įvaikinti
sveiką vaikutį. Vis dėl to pastebima tendencija, kad šeimos tampa lankstesnės lūkesčiams dėl vaikų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
94
sveikatos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. įrašytos šeimos nurodė, jog nori tik sveiko vaiko,
2008 m. ir 2009 m. vis dar vyravo pageidavimas įvaikinti sveiką vaiką.
Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pasiskirstymas pagal
gyvenamąją vietą
Pastebima, kad daugėja kaime gyvenančių pageidaujančių įvaikinti šeimų skaičius. Iš 136 į
LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 108 gyveno mieste ir 28 – kaime, kas sudaro 21 %
įrašytųjų, o tai yra 5 % daugiau nei 2009 m. Dauguma vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą
2010 m., gyveno mieste, t. y. 10 asmenų iš 13. Tuo tarpu visi 2009 m. įrašyti į LR piliečių apskaitą
vieniši asmenys gyveno mieste. 79 % susituokusių šeimų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m.,
gyveno mieste, t. y. 4 % mažiau nei 2009 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą, ir 20 % gyveno kaime,
t. y. 3 % daugiau nei 2009 m.
Miestas2009
Miestas2010
Kaimas2009
Kaimas2010
Sutuoktiniai
Vieniši asmenys
100
77
0
23
8379
17 20
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
%Sutuoktiniai
Vieniši asmenys
52 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Išvados ir pasiūlymai
1. 2010 m. gruodžio 31 d. LR piliečių apskaitoje buvo 102 šeimos (asmenys), pageidaujančios
įvaikinti vaiką (-us). Iš jų 30 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti Tarnybos pasiūlytus vaikus arba
globoja VTAS pasiūlytus vaikus, kurių teisinis statusas nesutvarkytas, 3-ims šeimoms (asmenims)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
95
buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 44 šeimos (asmenys) laukė vaikų pasiūlymų, 5 šeimos paprašė
laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą, 20 šeimų turėjo kliūčių įvaikinti (nesutvarkytas vaiko
statusas ir pan.).
2. Iš viso 2010 m. į LR piliečių apskaitą buvo įrašytos 136 šeimos (asmenys), išbrauktos 109
šeimos (asmenys): 99 šeimos išbrauktos, nes įvaikino, 10 – dėl kitų priežasčių.
3. Lyginant su 2009 m., 2010 m. pageidaujančių įvaikinti vienišų asmenų procentas išliko
toks pat.
4. 2010 m. 50 šeimų, įrašytos į LR piliečių apskaitą, augino biologinius ir anksčiau įvaikintus
vaikus, kas sudaro 37 % visų įrašytųjų.
5. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 33 metai, moterų – 36
metai.
6. 2010 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą asmenys daugiausia turėjo aukštąjį
išsilavinimą. Iš 2010 m. įrašytų moterų 20 % turėjo mokslinius laipsnius, vyrai, turintys mokslinius
laipsnius, sudarė 15%.
7. Daugiausia vyrų, 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą, dirbo vadovaujamą darbą,
daugiausia moterų dirbo pedagoginį darbą. Taip pat moterys dirbo vadovaujamą, administracinį ir
buhalterinį darbą, o vyrų dauguma buvo darbininkai, vadybininkai ir projektų vadovai.
8. 37 % visų 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų uždirbo per mėnesį daugiau nei
5000 Lt per mėnesį.
9. 18 % ataskaitiniu laikotarpiu įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) pageidavo
įvaikinti jų šeimoje globojamus vaikus.
10. 54 % 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų), norinčių įvaikinti vaiką, savo
prašymuose įvaikinti nenurodė konkrečios vaiko lyties, likusi pusė įvaikintojų pirmenybę teikė
mergaitei.
11. 2010 m. didele dalimi padaugėjo įtėvių, sutinkančių įvaikinti vaiką, turintį nežymių ar
išgydomų sveikatos sutrikimų.
12. LR piliečiai, pageidaujantys įvaikinti vaiką, pirmenybę teikia vaikams iki 2 m. ir
mergaitėms iki 1 m. Taip pat nemaža dalis šeimų 2010 m. išreiškė pageidavimą įvaikinti 3–4 m.
vaikus.
13. 79 % į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) gyvena mieste ir 21 % šeimų
(asmenų) gyvena kaime. Dauguma vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m., gyveno
mieste, t. y. 10 asmenų iš 13. Visi 2009 m. įrašyti į LR piliečių apskaitą vieniši asmenys gyveno
mieste. 79 % susituokusių šeimų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m., gyveno mieste, t. y. 4 %
mažiau nei 2009 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą, ir 20 % gyveno kaime, t. y. 3 % daugiau nei
2009 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
96
VIII. 3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje
2010 metais Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 109 tėvų globos netekusius vaikus. 2009
metais buvo pasiektas didžiausias Lietuvos Respublikoje įvaikintų vaikų skaičius per pastarąjį
dešimtmetį – įvaikinta 110 vaikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepaisydami sunkmečio, Lietuvos
Respublikos piliečiai nuo 2008 metų iki 2010 metų įvaikino kasmet po daugiau nei 100 vaikų,
netekusių tėvų globos (27 lentelė).
27 lentelė. Įvaikintų vaikų skaičius nuo 1998 iki 2010 metų
1998
m.
1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008
m.
2009
m.
2010
m.
57 43 37 56 75 61 93 88 106 81 101 110 109
2010 metais 92 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus, 4
nesusituokę asmenys įvaikino 4 tėvų globos netekusius vaikus, o 3 vaikai įvaikinti vienam iš
sutuoktinių (3 šeimose). 2009 metais 93 šeimos (sutuoktiniai) ir 10 nesusituokusių asmenų įvaikino
110 vaikų.
Kaip matome 53 paveiksle, didžiausias nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių
tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2007 metais – 16 asmenų, o mažiausias nesusituokusių
asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2004 ir 2010
metais – tik po 4 asmenis. Lyginant su 2009 metais, ataskaitiniu laikotarpiu likusių be tėvų globos
vaikų, įvaikintų nesusituokusiems asmenims (vienišoms moterims), skaičius sumažėjo 42 %.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
97
4
9
7
16
6
10
4
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, nuo 2004 iki 2010 metų,skaičius
53 pav. Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių vaikus, likusius be tėvų globos,
skaičius 2004–2010 metais
2010 metais 10 šeimų įvaikino po 2 vaikus. Lyginant su 2009 metais, šis skaičius išaugo 18 %
(54 pav.).
0
6
7
5
6
7
10
0
2
4
6
8
10
12
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius 2004 - 2010 m.
54 pav. LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos,
skaičius 2004–2010 m.
Kaip matome 28 lentelėje, 2010 metais po 2 šeimas buvo iš Alytaus ir Tauragės miestų, iš kitų
VTAS buvo tik po vieną šeimą.
28 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, pasiskirstymas pagal VTAS 2010 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
98
VTAS rajonas, miestas
Šeimų (sutuoktinių porų), įvaikinusių po 2
vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius
Vilniaus r. 1 Joniškio r. 1 Marijampolės r. 1 Alytaus r. 1 Kretingos r. 1 Kauno m. 1 Alytaus m. 2 Tauragės r. 2 Iš viso 10
2010 metais iš 92 Lietuvos Respublikos piliečių šeimų (sutuoktinių poros), įvaikinusių 102
be tėvų globos likusių vaikų:
a) 52 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 55 vaikus, likusius be tėvų globos, kuriuos iki
įvaikinimo globojo (2009 metais – 56 šeimos įvaikino 57 vaikus, likusius be tėvų globos, kuriuos
iki įvaikinimo globojo);
b) 37 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 44 vaikus, likusius be tėvų globos, kurie iki
įvaikinimo augo socialinės globos įstaigoje (2009 metais – 46 šeimos įvaikino 52 vaikus iš
socialinės globos įstaigų);
c) 4 nesusituokę asmenys (nesusituokusios moterys) įvaikino 3 vaikus, likusius be tėvų
globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo, ir 1 vaiką, likusį be tėvų globos, kuris iki įvaikinimo augo
socialinės globos įstaigoje;
d) 3 šeimos įvaikino 3 vaikus, likusius be tėvų globos, kurie buvo globojami globėjų šeimose
(2009 metais – 1 šeima įvaikino 1 vaiką, kurį iki įvaikinimo globojo globėjai);
e) 3 vaikai, likę be tėvų globos, įvaikinti vienam iš sutuoktinių (3 šeimose), kurie iki
įvaikinimo augo socialinės globos įstaigoje.
2009 metais LR piliečiai įvaikino 52 vaikus, netekusius tėvų globos, iš socialinės globos
įstaigų, o 2010 metais – 48 vaikus. Taigi 2010 metais sumažėjo įvaikintų vaikų iš socialinės globos
įstaigų skaičius, nes LR piliečiai daugiau įvaikino netekusių tėvų globos vaikų, kuriuos iki
įvaikinimo globojo savo šeimose – 58 vaikai (29 lentelė).
29 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įvaikinimo
2007–2010 m.
Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų skaičius
Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų globos vieta
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
SVKN 26 30 44 35
Alytaus SVKN 6 7 6 15
Šiaulių SVKN 4 6 4 10
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
99
Vilniaus SVKN 9 5 9 5 Klaipėdos SVKN 5 5 18 3
Kauno VRK „Lopšelis“ 2 7 7 2
VGN 8 8 8 13 Aulelių VGN 1 Alytaus VGN 1 Šilutės miesto lopšelis-darželis
„Ąžuoliukas“ 1
Paparčių Šv. Juozapo VGN 1 Pagėgių VGN 1 Kybartų specialioji internatinė
mokykla 2 1
Kybartų VGN 1 1 VšĮ NVGN „Vilniaus SOS vaikų
kaimas“ 1
Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai 1 1 2
Utenos VGN 1
Šakių VGN 1
Vilniaus 1-ieji VGN 3
Viešvilės VGN 2
Molėtų VGN 1
Pagynės VGN 1
Kretingos socialinis paslaugų centras 2
Tauragės VGN „Šaltinėlis“ 3 VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis
centras 3 VšĮ Lietuvos katalikių moterų
sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras 1
Šilutės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1
Vilniaus 2-ieji VGN 1 1
Visagino paramos vaikui centras 1
Iš viso 34 38 52 48
Globa ne įtėvių šeimoje 1 4 1 3
Globa šeimoje 46 59 57 58
IŠ VISO 81 101 110 109
Per 2010 m. tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 24 savivaldybių, įvaikinti tėvų
globos netekę vaikai buvo iš 34 savivaldybių. Per 2009 m. tėvų globos netekusius vaikus įvaikino
šeimos iš 29 savivaldybių, įvaikinti tėvų globos netekę vaikai buvo iš 36 savivaldybių. 2008 metais
tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 30 savivaldybių, įvaikinti tėvų globos netekę vaikai
buvo iš 36 savivaldybių. Daugiausia įvaikintojų buvo iš Vilniaus miesto – 23 šeimos (sutuoktinių
poros), 2 nesusituokę asmenys (vienišos moterys), 2 vaikai įvaikinti vienam iš sutuoktinių (2
šeimose), Kauno miesto – (21 šeima), Klaipėdos miesto – (9 šeimos), Vilniaus rajono (8 šeimos), o
daugiausiai vaikų netekusių tėvų globos įvaikinta, priklausiusių Vilniaus m. savivaldybei (17 vaikų)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
100
ir Kauno m. savivaldybei (13 vaikų). Išsamią informaciją apie įvaikintojų ir jų įvaikintų vaikų
skaičių pagal VTAS matome 3 priede .
Pažymėtina, jog iš 82 įvaikintų vaikų 6 vaikai buvo palikti Gyvybės langeliuose: 2 vaikai buvo
iš Vilniaus miesto, 3 vaikai iš Kauno miesto, o 1 vaikas iš Šiaulių miesto.
44
35
3
10
13
21 1
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
0-3 m. 4-6m. 7-9m. 10-14 m. 15-17 m.
Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami būsimųjų įtėviųšeimoje
Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami socialinės globosįstaigoje
Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami globėjų šeimoje
55 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei globos vietą
iki įvaikinimo 2010 metais
Kaip matome 55 paveikslėlyje, 2010 metais:
- nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus 44 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo
globojami šeimoje, 35 – institucijoje, 3 vaikai – globėjų šeimoje; nuo 4 iki 6 metų amžiaus 10
likusių be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 13 – institucijoje;
- nuo 7 iki 9 metų amžiaus 2 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami
šeimoje;
- nuo 10 iki 14 metų amžiaus 1 likęs be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojamas
šeimoje;
- nuo 15 iki 17 metų amžiaus 1 likęs be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojamas
šeimoje;
Paminėtina, jog 2009 metais nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus 46 likę be tėvų globos vaikai
iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 48 – institucijoje, 1 – globėjų šeimoje; nuo 4 iki 6 metų
amžiaus 9 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 4 – institucijoje; nuo
7 iki 9 metų amžiaus 2 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje.
Taigi, lyginant 2009 ir 2010 metų duomenis, matyti, jog 2010 metais be tėvų globos likusių
vaikų skaičius pagal amžiaus grupes ir globos vietą šiek tiek pasikeitė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
101
Kaip matome 56 paveiksle, 2010 metais įvaikinta daugiau vaikų su išgydomomis sveikatos
problemomis (56 %), nei vaikų, neturinčių sveikatos sutrikimų (44 %). 2009 metais taip pat daugiau
vaikų buvo įvaikinti su išgydomomis sveikatos problemomis (66,40 %), nei vaikų, neturinčių
sveikatos sutrikimų. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, daugumai be tėvų globos likusių įvaikintų
vaikų su išgydomomis sveikatos problemomis diagnozuotos šios ligos: hypermetropija, atvira
ovalioji anga, funkcinis sistolinis širdies ūžesys, normalios fiziologinės raidos sutrikimas,
dermatitas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, įgimta širdies yda, astma, plokščiapėdystė,
funkcionuojanti ovalinė anga, kalbos išraiškos sutrikimas, plokščiapėdystė, mažas svoris, prieširdžių
pertvaros defektas, motorinės raidos sutrikimas ir kt.
66,40%
55,40%
33,60%
44,60%
0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%
2009 metai
2008 metai
Įvaikinti vaikai be sveikatosproblemų
Įvaikinti vaikai su išgydomomoissveikatos problemomis
56 pav. Įvaikintų vaikų sveikatos būklė 2008–2009 metais
2010 metais tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia sudaro 64 %, o
teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 23 % nuo visų kitų
teisinių statusų (13 %). 2009 m. tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia
sudarė 71,3 %, o teismo nutartimi patvirtinti tėvų (vieno iš tėvų) sutikimai įvaikinti vaiką – 26,7
% nuo visų teisinių statusų. Lyginant su 2009 metais sumažėjo vaikų, kurių tėvams (vienam iš
tėvų) buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų atžvilgiu, tačiau išaugo vaikų, kurių tėvai yra
nežinomi, skaičius (30 lentelė). Palyginus paskutiniųjų trejų metų duomenis, daugiausia vaikų
tampa galimais įvaikinti, kai tėvams (vienam iš tėvų neterminuotai) apribojama tėvų valdžia.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad
tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis
gali pasikeisti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
102
30 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų, skaičius pagal teisinį statusą 2008–2010 metais
Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Tėvams ar vienam iš turėtų neterminuotai apribota tėvų valdžia
66
72 70
Tėvai ar vienas iš turėtų yra teismo nutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką
20 27 25
Abu tėvai mirę 4 - Tėvas miręs, motinai neterminuotai apribota
valdžia 3 -
Vienišos motinos valdžia neterminuotai apribota, globėjų sutikimas įvaikinti vaiką
2 - 3
Vieniša motina mirusi 1 - Motina mirusi, tėvas nežinomas 1 - Motina mirusi, tėvas patvirtino sutikimą įvaikinti
vaiką 1 2
Motina mirusi, tėvo valdžia apribota neterminuotai, globėjos sutikimas įvaikinti vaiką
1 -
Motina mirusi, tėvui neterminuotai apribota tėvo valdžia
1
Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, globėjo sutikimas įvaikinti vaiką
1 - 1
Tėvas nežinomas, motina mirusi - 1 1 Abu tėvai nežinomi 1 2 6 Tėvas miręs, motina patvirtino sutikimą įvaikinti
vaiką - 1
Globėjai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką - 1 Motina patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, tėvui
neterminuotai apribota valdžia - 1
Motina mirusi, tėvo valdžia apribota neterminuotai
- 1
Nepilnametės motinos tėvai teisme patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką
- 2 1
Motinai neterminuotai apribota valdžia, tėvo patvirtintas sutikimas
1
Iš viso 101 110 109
2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 likusias be tėvų globos mergaites ir 55 likusius be tėvų
globos berniukus: 82 vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 23 vaikai
priklausė amžiaus grupei nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai priklausė 7–9 metų amžiaus grupei, 1
vaikas priklausė 10–14 metų amžiui, 1 vaikas priklausė 15–17 metų amžiaus. Lyginant su 2009
metais, išaugo įvaikintų berniukų, o sumažėjo įvaikintų mergaičių skaičius. 2009 metais LR
piliečiai įvaikino 58 likusias be tėvų globos mergaites ir 52 likusius be tėvų globos berniukus: 95
vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 13 vaikų priklausė amžiaus grupei nuo
4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai priklausė 7–9 metų amžiaus grupei. Taigi, lyginant 2009 ir 2010
metus, padaugėjo įvaikintų likusių be tėvų globos vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus skaičius (2009
metų jų buvo – 13, o 2010 metais – 23 vaikai) (31 lentelė).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
103
31 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir
amžių 2010 metais
Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo metus
Vaikų skaičius pagal gimimo metus
Vaikų skaičius pagal amžiaus grupes
berniukai mergaitės 3 mėn.– 3 m.
2010 7 9 2009 9 11 2008 10 9 2007 5 12 2006 6 4
Iš viso 37 45 4–6 m.
2006 7 3 2005 3 1 2004 4 4 2003 1
Iš viso 14 9
2003 2 0 7–9 m.
1999 1 0 10–14 m.
1992 1 0 15–17 m. IŠ VISO 55 54
Iš pateikto 57 pav. matyti, jog 2010 metais didžiausią procentą įvaikintų vaikų sudaro vaikai,
kurių amžius yra nuo 3 mėn. iki 3 metų, t. y. 67 %. Įvaikintų vaikų, kurių amžius yra 4–6 metai,
sudaro atitinkamai 25 %, 7–9 metų – 4 %, 10–14 metų – 2 %, 15–17 metų – 2 % (2009 m., kaip ir
2008 m., didžiausią procentą įvaikintų vaikų sudarė vaikai iki 3 metų, t. y. 86,4 % ir 76,2 %; 2008–
2009 m. 4–6 metų amžiaus vaikai sudarė atitinkamai 19,8 % ir 11,8 %, 7–9 metų – 2 % ir 1,8 %.
Taigi, kaip matome, sumažėjo iki 3 metų įvaikintų vaikų skaičius – 19,4 %, o išaugo įvaikintų vaikų
nuo 4–6 metų amžiaus skaičius – 13,2 %.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
104
67%
25%
4%
2%2%
3 mėn.– 3 m.
4–6 m.
7–9 m.
10-14 m.
15-17 m.
57 pav. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 metais
Įvaikinusios 2010 m. be tėvų globos likusius vaikus šeimos į Norinčių įvaikinti, Lietuvos
Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąrašą, buvo įrašytos (58 pav.):
1) 2008 m. – 6 šeimos. Jos iki įvaikinimo globojo 6 tėvų globos netekusius vaikus;
2) 2009 m. – 48 šeimos, iš kurių: a) 27 šeimos iki įvaikinimo globojo 27 tėvų globos
netekusius vaikus; b) 19 šeimų įvaikino 20 vaikų netekusių tėvų globos, kurie buvo globojami
socialinės globos įstaigoje; c) 2 šeimos įvaikino 2 vaikus, netekusius tėvų globos, kurie iki
įvaikinimo globotus globėjų šeimoje;
3) 2010 m. – 43 šeimos, iš kurių: a) 22 šeimos įvaikino 28 vaikus netekusius tėvų globos, kurie
iki įvaikinimo globoti socialinės globos įstaigoje; b) 20 šeimų, kurios iki įvaikinimo globojo 21 tėvų
globos netekusį vaiką; c) 1 šeima įvaikino 1 vaiką, netekusį tėvų globos, kuris buvo globojamas
globėjų šeimoje;
4) 1 šeima – 2007 metais įrašyta, 2008 metais išbraukta, 2010 metais pakartotinai įrašyta –
įvaikino 2 vaikus netekusius tėvų globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo;
5) 1 šeima – 2007 metais įrašyta, 2009 metais išbraukta, 2010 metais pakartotinai įrašyta –
įvaikino 1 vaiką, netekusį tėvų globos, kurį iki įvaikinimo globojo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
105
2
6
27
2019
22
21
0
5
10
15
20
25
30
2007/2010 2008 2009 2010
Šeimų, įvaikinusių tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojamišeimoje, skaičius
Šeimų, įvaikinusių tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojami vaikųglobos namuose, skaičius
Šeimos, įvaikinusios tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojamiglobėjų šeimoje, skaičius
58 pav. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal įrašymą į Norinčių
įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą
2010 metais
Neretai įvaikina jau vaikus auginančios šeimos. Pastebėtina, jog 2010 metais išaugo šeimų,
auginančių įvaikintus vaikus, skaičius. Jų buvo 14.
32 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas
pagal šeimoje auginamus vaikus 2008–2010 metais
Įvaikinusios be tėvų globos likusius vaikus LR piliečių šeimos pagal šeimoje auginamus vaikus, skaičius nuo 2008 iki 2010 metų
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Šeimos, neturinčios vaikų 62 76 61 Šeimos, globojančios vaikus 1 1 0 Šeimos, auginančios biologinius vaikus 17 14 16 Šeimos, auginusios biologinius vaikus, kurie vėliau mirė
2
Įvaikintojai, turintys vaikų iš pirmosios santuokos 7 4 4 Šeimos, auginančios įvaikintus vaikus 7 8 14 Šeimos, auginančios biologinius vaikus ir įvaikintus vaikus
2
Šeima, auginanti 4 vaikus (1 bendras vaikas, 1 vaikas iš pirmosios pareiškėjos santuokos, 2 vaikai iš pirmosios pareiškėjo santuokos)
1
Iš viso 95 103 99
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikintojais gali
būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki 50 metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais
teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Teismas, nagrinėdamas konkrečią
įvaikinimo bylą, kruopščiai ištiria padėtį, ar nėra kitų kliūčių įvaikinti, ir sprendimą priima
išimtinai vaiko interesais. 2010 metais kaip ir 2009 m., daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų
įvaikino LR piliečiai nuo 31 iki 40 metų amžiaus (2010 metais iš viso 115 asmenų, o 2009 metais
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
106
134 asmenys priklausė nuo 31 iki 40 metų amžiaus grupei). Tokio amžiaus būsimieji įtėviai
paprastai yra finansiškai stabilūs ir moraliai pasirengę įvaikinti vaikus. 2010 metais įvaikino ir
vyresni nei 50 metų 3 vyrai bei 1 moteris (59 pav.).
9
3124 20
5 3
11
38
22
17
3
1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46 - 50 m. virš 50 m.
Mot. lytis
Vyr. lytis
59 pav. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas
pagal amžiaus grupes 2010 m.
Iš 4 įvaikinusių nesusituokusių asmenų (vienišos moterys) dvi vienišos moterys įvaikino,
kurioms buvo nuo 31 iki 35 metų amžiaus.
3 vaikai buvo įvaikinti 3 Lietuvos Respublikos piliečiams (moterims), kurių amžius buvo nuo
31 iki 45 metų amžiaus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 2
dalimi, nustatančia įvaikinimą vienam iš sutuoktinių.
VIII. 4. Įvaikinimas vaiko biologinės mamos (tėvo) sutuoktiniui
2010 metais 48 vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai, iš jų 2 vaikus
įvaikino biologinio tėvo sutuoktinė. 4 sutuoktiniai įvaikino po 2 vaikus. 2009 m., kaip ir 2008 m.,
54 vaikus įvaikino 50 biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai. Kaip matyti, 2010 metais šiek tiek
sumažėjo vaikų, įvaikintų vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. 2010 metais 4 vaiko
biologinės motinos sutuoktiniai, gyvenantys Alytaus mieste, Šiaulių mieste ir Vilniaus mieste bei
rajone, įvaikino po 2 vaikus. 2009 m. 2 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai, gyvenantys
Vilniaus mieste ir Kretingos rajone, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologinės motinos sutuoktinis,
gyvenantis Joniškio rajone, įvaikino 3 vaikus. 2008 m. 2 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai,
gyvenantys Šiaulių rajone ir Kauno mieste, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologinės motinos
sutuoktinis, gyvenantis Kauno mieste, įvaikino 3 vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
107
33 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus pasiskirstymas pagal VTAS
VTAS rajonas, miestas
Įvaikintojų (sutuoktinių) skaičius
Vaikų skaičius
Iš viso 44 48
Alytaus m. 2 3
Anykščių r. 1 1
Jonavos r. 3 3
Birštono m. 1 1
Kauno m. 3 3
Kauno r. 1 1
Kėdainių r. 1 1
Kelmės r. 1 1
Klaipėdos m. 3 3
Kretingos r. 1 1
Mažeikių r. 1 1
Panevėžio m. 1 1
Pasvalio r. 1 1
Radviliškio r. 2 2
Šiaulių m. 3 4
Šiaulių r. 2 2
Šilalės r. 1 1
Šilutės r. 2 2
Varėnos r. 1 1
Vilniaus m. 9 10
Vilniaus r. 3 4
Visagino m. 1 1
Nenurodytose lentelėje savivaldybėse įvaikinimo vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui
atvejų nebuvo.
2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 23 berniukus ir 25
mergaitės. 2009 metais 50 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktinių įvaikino 29 berniukus ir 25
mergaites. 2008 m. 50 vaiko biologinės motinos sutuoktinių įvaikino 30 berniukų ir 24 mergaites, o
giminaičių šeima įvaikino mergaitę. Taigi, lyginant 2008, 2009 ir 2010 metus, įvaikintų mergaičių
skaičius išlieka stabilus.
2010 metais biologinės vaiko motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino:
- 3 mergaites nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus, 11 mergaičių nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5
mergaites nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 4 mergaites nuo 10 iki 14 metų amžiaus ir 2 mergaites 15
iki 17 metų amžiaus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
108
- 2 berniukus nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus, 7 berniukus nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5
berniukus nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 5 berniukus nuo 10 iki 14 metų amžiaus ir 4 berniukus nuo 15
iki 17 metų amžiaus.
34 lentelė. LR piliečių vaikų, įvaikintų motinos (tėvo) sutuoktinio, pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus
grupes 2010 metais
Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo
metus
Vaikų
skaičius pagal
gimimo metus
Vaikų skaičius pagal amžiaus
grupes
berniukai mergaitės 3 mėn.–3 m.
2009 1 2008 2007 1 2 2006 1 2005
Iš viso 2 3 5 4–6 m.
2006 3 2 2005 1 2004 1 4 2003 2 5 2002
Iš viso 7 11 18
2003 1 7–9 m. 2002 2 4 2001 2000 2 1 1999
Iš viso 5 5 10 10–14 m.
1999 2 3 1998 1 1997 2 1996 1995 1
Iš viso 5 4 9 15–17 m.
1995 1 1994 1 1 1993 1 1 1992 1 1991
Iš viso 4 2 6 IŠ VISO 23 25 48
2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 38 vaikus, gimusius iš
ankstesnės santuokos, iš jų 22 vaikų tėvai patvirtino sutikimą, 8 vaikų tėvams neterminuotai apribota
valdžia jų vaikų atžvilgiu, 6 tėvai mirę, 1 vaiko tėvas pagal Rusijos Federacijos įstatymus buvo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
109
paskelbtas nežinia kur esantis (juridinis statusas – vaiko tėvas pripažintas mirusiu), 1 vaiko motina
mirė; 9 vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos, 9 vaikų tėvai buvo nežinomi; 1 vaiko,
gimusio ne santuokoje, motina patvirtino sutikimą įvaikinti. 2009 m. 50 vaiko biologinės motinos
(tėvo) sutuoktinių įvaikino: 36 vaikus, gimusius iš ankstesnės santuokos, iš jų 17 vaikų tėvai
patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, 11 vaiko motinoms (tėvams) neterminuotai apribota valdžia
vaiko atžvilgiu, 7 vaikų motinos (tėvai) mirė, 1 vaiko tėvas nežinomas; 18 vaikų, kurių motinos iki
santuokos buvo vienišos, iš jų 1 vaiko tėvas patvirtino sutikimą įvaikinti, 17 vaikų tėvai nežinomi.
Lyginant su praėjusiais metais, ataskaitiniu laikotarpiu padaugėjo gimusių iš ankstesnės santuokos
vaikų (tokių buvo – 38) skaičius, o sumažėjo vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos (tokių
buvo – 9).
Iš pateikto 60 pav. matyti, jog 2010 metais sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys ir 42 vyrai.
2010 metais daugiausia vaikų įvaikino asmenys iki 30 metų amžiaus. Ta pati tendencija buvo ir 2009
m., ir 2008 m.. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, sutuoktinio vaikus įvaikino 2 moterys 36–50 metų
amžiaus.
16
12
9
31 1
1
1
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46 - 50 m. virš 50 m.
Mot. lytis
Vyr. lytis
60 pav. LR piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 metais
Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti skaičiai gali neatspindėti realios situacijos, nes dažnai vaiko
biologinės motinos sutuoktiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 ir
3.142 straipsniais, pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu.
Išvados
1. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 109 tėvų globos netekusius vaikus. LR piliečiai,
nepaisydami sunkmečio, nuo 2008 metų iki 2010 metų kasmet įvaikino daugiau nei po 100 vaikų,
netekusių tėvų globos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
110
2. Didžiausias nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius
vaikus, skaičius buvo 2007 metais – 16 asmenų, o mažiausias 2004 ir 2010 metais – 4 asmenys.
Galima manyti, jog tokį mažėjimą vis dėlto nulėmė sunkmetis.
3. Didžiausias LR piliečių, įvaikinusių po 2 be tėvų globos likusius vaikus, skaičius buvo 2010
metais – 10 šeimų (pavyzdžiui, 2004 metais tokių šeimų nebuvo). Lyginant su 2009 metais, LR
piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, netekusius tėvų globos, skaičius išaugo 18 %.
4. Ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo įvaikintų tėvų globos netekusių vaikų iš socialinės globos
įstaigų skaičius (48 vaikai), nes įvaikinta daugiau netekusių tėvų globos vaikų, kuriuos iki
įvaikinimo šeimos globojo – (58 vaikai).
5. Per 2010 metus tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 24 savivaldybių, įvaikinti
tėvų globos netekę vaikai buvo iš 34 savivaldybių.
6. Iš 82 įvaikintų vaikų 6 vaikai palikti Gyvybės langeliuose: 2 vaikai buvo iš Vilniaus miesto,
3 vaikai iš Kauno miesto ir 1 vaikas iš Šiaulių miesto.
7. Mažėja sveikų įvaikintų vaikų skaičius (2010 metais – 56 proc., o 2009 metais – apie 66
proc. visų įvaikintų vaikų).
8. 2010 metais tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia sudarė 64 %, o
teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 23 % nuo visų kitų
teisinių statusų (13 %). 2009 m. tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia
sudarė 71,3 %, o teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 26,7 %
nuo visų teisinių statusų. Lyginant su 2009 metais, sumažėjo vaikų, kurių tėvams (vienam iš tėvų)
neterminuotai apribota tėvų valdžia jų atžvilgiu, tačiau išaugo vaikų, kurių tėvai yra nežinomi,
skaičius (6 vaikai). Be to, daugiausia vaikų tampa galimais įvaikinti, kai tėvams (vienam iš tėvų)
neterminuotai apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu.
9. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 likusias be tėvų globos mergaites ir 55 likusius be tėvų
globos berniukus: 82 vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 23 vaikų priklausė
amžiaus grupei nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai – 7–9 metų amžiaus grupei, 1 vaikas – 10–14
metų amžiui, 1 vaikas – 15–17 metų amžiaus. Lyginant su 2009 metais, padidėjo įvaikintų likusių
be tėvų globos vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus skaičius (2009 metų jų buvo 13, o 2010 metais – 23
vaikai). Taigi ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo iki 3 metų mažiaus įvaikintų vaikų skaičius (19,4
%), o įvaikintų vaikų 4–6 metų amžiaus skaičius padidėjo (13,2 %).
10. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 mergaites ir 55 berniukus (2009 metais LR piliečiai
įvaikino 58 mergaites ir 52 berniukus).
11. 2010 metais išaugo šeimų, auginančių įvaikintų vaikus, skaičius – tokių šeimų buvo 14, o
2009 metais tokių šeimų buvo 8.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
111
12. Didžiausią įvaikinusiųjų skaičių sudaro asmenys nuo 31 iki 40 metų amžiaus. Šio amžiaus
būsimieji įtėviai yra finansiškai stabilūs ir moraliai pasirengę įvaikinti vaikus. 2010 metais įvaikino
ir 3 vyrai bei 1 moteris daugiau kaip 50 metų amžiaus.
13. 2010 metais 48 vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai, iš jų 2 vaikus
įvaikino biologinio tėvo sutuoktinė. 4 sutuoktiniai įvaikino po 2 vaikus. 2010 metais 4 vaiko
biologinės motinos sutuoktiniai, gyvenantys Alytaus ir Šiaulių miestuose bei Vilniaus mieste ir
rajone, įvaikino po 2 vaikus.
14. 2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 23 berniukus ir 25
mergaitės. Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, įvaikintų mergaičių skaičius išlieka beveik
nepakitęs, o berniukų mažėja.
15. Lyginant 2009 ir 2010 metus, šiek tiek padaugėjo vaikų, gimusių iš ankstesnės santuokos
skaičius (38 vaikai), o sumažėjo vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos (9 vaikai).
16. Jau antri metai daugiausia biologinės motinos vaikus įvaikina vyrai iki 30 metų amžiaus.
2010 m. du sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys.
VIII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių
apskaita
2010 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti LR piliečių, gyvenančių
užsienyje, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąrašas) buvo 231 šeima, norinti įvaikinti Lietuvoje. Tai yra
mažiausias sąraše esančių šeimų skaičius nuo 2003 metų. Sąraše esančių šeimų skaičiaus mažėjimą
nulėmė per metus į sąrašą įtraukiamų šeimų, pageidaujančių įvaikinti vaikus Lietuvoje, skaičiaus
smarkus mažėjimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
112
181
245
299289
281 286
308
272
231
104
161151
118 120
148
129
97
74
0
50
100
150
200
250
300
350
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Metai
Šei
mų
ska
ičiu
s
Šeimų, esančių sąraše,skaičiusŠeimų, įrašytų per metus,skaičius
61 pav. LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų skaičius sąraše 2002–2010 m.
Kaip matyti 61 pav., per ketverius pastaruosius metus į sąrašą įtraukiamų šeimų skaičius
labai mažėjo. Tarnybos nuomone, tai susiję su tuo, jog Lietuvoje užsienio piliečių šeimos turi labai
mažai galimybių įvaikinti mažus vaikus. Pastaraisiais metais dėl įvaikinimo Lietuvoje daugiausia
kreipiasi šeimos, sutinkančios įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau, kaip žinia, vyresnių
vaikų įvaikinimas priimtinas ne visoms šeimoms. Be to, vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimas
reikalauja didesnio būsimųjų tėvų psichologinio lankstumo ir itin gero šeimų parengimo
įvaikinimui. Ne visos šeimos pajėgios priimti į šeimą mokyklinio amžiaus vaiką ir užtikrinti
tinkamą jo adaptaciją naujoje aplinkoje.
Nors, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia į sąrašą įtraukiama pageidaujančių įvaikinti
Italijos piliečių šeimų, 2010 metais šios šalies piliečių į sąrašą įtraukta maždaug 35 procentais
mažiau nei 2009 metais. Pagrindinės to priežastys – ilgėjanti tarptautinio įvaikinimo procedūros
eiga Lietuvoje bei užsitęsusi pasaulyje finansinė krizė.
Pastaraisiais metais Švedijos piliečių šeimų į sąrašą įtraukiama šiek tiek daugiau nei
ankstesniais metais. Tarnybos nuomone, tai nulėmė pasikeitę šios šalies piliečių pageidavimai dėl
galimų įvaikinti vaikų. Švedijos piliečiai, anksčiau labiausiai domėjęsi specialių poreikių vaikų iki
trejų metų įvaikinimu, 2009 ir 2010 metais vis dažniau pateikė prašymus ir vyresnio amžiaus vaikų
įvaikinimui.
JAV šeimų, įtraukiamų į apskaitą, skaičius pastaraisiais metais taip pat nelabai keičiasi. JAV
piliečiams Lietuvoje atstovaujančios įgaliotos įvaikinimo organizacijos pirmiausia išsiskiria tuo, jog
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
113
daugiausiai atstovauja šeimoms, turinčioms kilmės ryšį su Lietuva. Kadangi tokioms šeimos
suteikiama pirmenybė, teikiant pasiūlymus įvaikinti, šių šeimų įvaikinimo procedūra yra palyginti
trumpa ir jiems pageidaujant įvaikinti vaikus iki šešerių metų amžiaus. Be to, JAV įvaikinimo
organizacijos Lietuvoje aktyviai vykdo vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įvaikinimo programą.
35 lentelė. 2009 m. ir 2010 m. į sąrašą įrašytų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes
Valstybė 2009 m. įrašytų
šeimų skaičius
2010 m. įrašytų
šeimų skaičius
Italija 53 35
JAV 14 10
Prancūzija 10 5
Švedija 9 10
Lietuva 3 0
Ispanija 2 1
Naujoji Zelandija 2 3
Australija 1 0
Kanada 1 3
Lenkija 1 3
Norvegija 1 0
San Marinas 0 1
Šveicarija 0 1
Vokietija 0 2
Iš viso 97 74
Įdomu tai, kad įtraukiamų į sąrašą šeimų skaičius ne itin atspindi sąraše esančių šeimų
pasiskirstymą pagal šalis. Italijos piliečiai, kaip ir ankstesniais metais, sudaro daugiau nei pusę, t. y.
127 iš 231 sąraše esančių šeimų. Ispanijos piliečių šeimų, kurių pastaraisiais metais įtraukiama labai
nedaug, skaičius kinta nedaug: 2008 m. jų buvo 32, 2009 m. – 28, 2010 m. – 25. Daugiausia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
114
Ispanijos piliečių šeimų į sąrašą įrašyta 2005–2008 metais. Dauguma jų pageidauja įvaikinti gana
mažus geros sveikatos vaikus, todėl jų įvaikinimo procedūra tęsiasi net kelerius metus. Prancūzijos
piliečių šeimų, pageidaujančių įvaikinti Lietuvoje, skaičius ir toliau mažėja. Per ketverius
pastaruosius metus Prancūzijos piliečių sąraše skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus (2007
metais buvo 65 šeimos, 2010 metais – 19 šeimų). Šios šalies piliečių skaičiaus sąraše mažėjimą
nulėmė dvi priežastys: kasmet vis mažiau Prancūzijos piliečių šeimų įrašoma į sąrašą ir vis daugiau
šeimų iš jo išbraukiama.
36 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal valstybes
Valstybė Šeimų, esančių sąraše, skaičius
Italija 127
Ispanija 25
Prancūzija 19
JAV 14
Vokietija 13
Australija 9
Švedija 9
Kanada 6
Lenkija 3
Naujoji Zelandija 3
LR/Latvija 1
LR/Prancūzija 1
San Marinas 1
Iš viso 231
Analizuojant sąrašo sudėtį pagal šeimų įtraukimo į sąrašą metus, pastebima, kad, kaip ir
ankstesniais metais, beveik pusė sąraše esančių šeimų į sąrašą įrašytos 2009–2010 m. Vis dėlto 15
šeimų (~6,5 %) laukia įvaikinimo penkerius ir daugiau metų. Pagrindinė tokio ilgo laukimo sąraše
priežastis – šeimos pageidavimas įvaikinti mažą ir sveiką vaiką. Daugelis minėtų šeimų į sąrašą
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
115
įrašytos 2005 metais, tačiau vis dar nesulaukia pasiūlymų įvaikinti, nes pageidauja įvaikinti vaikus
iki 3 metų amžiaus ar šiek tiek vyresnius. Anksčiau į sąrašą įtrauktos šeimos jau yra gavusios
dažnai ir ne po vieną pasiūlymą įvaikinti, kurių atsisakė dėl vaiko sveikatos ar kitų priežasčių.
Vienintelė šeima, sąraše esanti nuo 2003 metų, gavo net penkis pasiūlymus įvaikinti, tačiau visi jie
buvo atmesti. Šeimos, įrašytos 2004 metais, gavo po 2 pasiūlymus įvaikinti, kurių taip pat atsisakė.
Tarnyba dėl šių šeimų nuolat bendradarbiauja su joms atstovaujančiomis užsienio centrinėmis
institucijomis bei įgaliotomis organizacijomis, siekdama pakoreguoti šeimų pageidavimus dėl
galimų įvaikinti vaikų. Deja, ne visos šeimos yra tam pasirengusios ir ryžtasi pakelti pageidaujamų
įvaikinti vaikų amžių ar skaičių. Daugiausia šeimų, laukiančių įvaikinimo penkerius ir daugiau
metų, yra Ispanijos piliečiai.
37 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal
įtraukimo į sąrašą metus ir valstybes
Įtraukimo į apskaitą metai Valstybė
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Iš
viso
Italija 1 1 2 24 39 28 32 127
Ispanija 9 5 4 4 2 1 25
Prancūzija 2 1 2 3 7 4 19
JAV 1 5 8 14
Vokietija 2 3 3 3 2 13
Australija 3 4 1 1 9
Švedija 1 2 6 9
Kanada 1 1 1 3 6
Lenkija 1 2 3
Naujoji Zelandija 1 2 3
LR/Latvija 1 1
LR/Prancūzija 1 1
San Marinas 1 1
Iš viso 1 2 12 14 39 54 48 61 231
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
116
Iš 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių 231 šeimų, 13 turi kilmės ryšį su Lietuva (2
mišrios šeimos, gyvenančios Lietuvoje; 4 LR ir mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje; 7 lietuvių
kilmės šeimos). Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė
priežastis – lietuvių kilmės šeimų, įtraukiamų į sąrašą pastaraisiais metais, skaičiaus sumažėjimas:
2008 m. į sąrašą buvo įrašyta 14 kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų, 2009 m. – 10 šeimų, o 2010
m. – 7 šeimos. Kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų tarptautinio įvaikinimo procedūra yra
trumpesnė nei kitų sąraše esančių šeimų. Paprastai tokios šeimos įvaikina vaiką per 1–2 metus.
Tada jos išbraukiamos iš pageidaujančiųjų įvaikinti Lietuvoje sąrašo.
1516
1112
19
16
13
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
62 pav. Kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų skaičius sąraše 2004–2010 m.
Keturios lietuvių kilmės šeimos yra kilusios iš JAV, dvi iš Kanados ir viena iš Vokietijos.
Sąraše yra penkios mišrios šeimos, iš kurių 2 šeimos, kuriose LR piliečiai susituokę su Latvijos ir
Prancūzijos pilietėmis, nuolat gyvena Lietuvoje, 1 šeima (LR pilietė yra ištekėjusi už Italijos
piliečio) nuolat gyvena Italijoje, 2 šeimos, kuriose moterys turi dvigubą pilietybę (LR ir JAV), yra
ištekėjusios už JAV piliečių ir nuolat gyvena JAV. Taip pat sąraše yra viena vieniša LR ir JAV
pilietė, nuolat gyvenanti JAV.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
117
Kanada; 2
Vokietija; 1
Italija; 1
Lietuva; 2
JAV; 7
63 pav. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų
pasiskirstymas pagal nuolatinę gyvenamąją vietą
LR piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Norvegijoje, kur pastaraisiais
metais emigravo daugiausia lietuvių, sąraše nėra. Pagrindinė priežastis – Lietuvoje nėra šių šalių
įgaliotų organizacijų, galinčių vykdyti tarptautinį įvaikinimą.
Šeimų pageidavimai dėl norimo įvaikinti vaiko
Kaip pažymėta dalyje apie galimų įvaikinti vaikų apskaitą, dauguma galimų įvaikinti vaikų,
siūlomų tarptautiniam įvaikinimui, yra mokyklinio amžiaus vaikai, brolių, seserų grupės ir vaikai,
turintys sunkiai išgydomų ar neišgydomų sveikatos sutrikimų. Rasti tokių vaikų poreikius geriausiai
galinčias patenkinti šeimas yra didelis iššūkis ne tik Tarnybai, organizuojančiai tarptautinį
įvaikinimą Lietuvoje, bet ir užsienio valstybių centrinėms institucijoms bei įgaliotoms
organizacijoms. Viena vertus, šeimų, laukiančių įvaikinti vaiką Lietuvoje, pageidavimai dėl vaikų
skaičiaus, amžiaus, lyties ir sveikatos lemia vaikų įvaikinimo procedūros trukmę ir apskritai jų
galimybes būti įvaikintais (pavyzdžiui, 3–4 brolių, seserų grupę pageidaujančios įvaikinti šeimos
ieškoma kur kas ilgiau nei norinčios įvaikinti 1–2 vaikus, o šeima, pageidaujanti įvaikinti 14 metų
paauglį randama labai retais atvejais). Kita vertus, pačios šeimos įvaikinimo procedūros trukmė
labai priklauso nuo jos pageidavimų (pavyzdžiui, šeimos, pageidaujančios įvaikinti 12 metų vaiką,
ar vaiką, turintį specialiųjų poreikių, įvaikinimo procedūra gali užtrukti apie pusę metų, o šeima,
pageidaujanti įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, pasiūlymo įvaikinti gali laukti penkerius ir
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
118
daugiau metų, nes tokio amžiaus galimų įvaikinti vaikų, kurie yra siūlomi įvaikinti tarptautiniu
būdu, yra labai mažai).
Šeimų pageidavimai dėl vaiko amžiaus
Įprasta, kad pagrindinis įvaikinimo motyvas – noras būti tėvais. Daugiau nei 80% sąraše
esančių šeimų neturi vaikų. Įvaikinimas jiems yra vienintelis kelias patirti motinišką rūpestį, tėvišką
atsakomybę bei matyti augantį vaiką. Būtent todėl, kad galėtų stebėti vaiko raidą, dauguma sąraše
esančių šeimų norėtų įvaikinti kuo mažesnius vaikus. Be to, tokie vaikai lengviau integruojasi į
naują aplinką. Nepaisant to, pastaraisiais metais sąraše esančių šeimų, pageidaujančių įvaikinti
mažus (iki 6 metų amžiaus) vaikus, laipsniškai mažėja. 2010 m. gruodžio 31 d. iš visų sąraše
buvusių šeimų, mažus vaikus (iki 6 metų) pageidavo įvaikinti 33,7 % šeimų (78 šeimos). Nuo 2004
metų tokių šeimų sąraše sumažėjo beveik du kartus. Viena pagrindinių to priežasčių yra mažėjantis
į sąrašą įrašomų šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, skaičius. Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. A1-195 „Dėl
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-
162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio
valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” nustatė, kad per vienerius
kalendorinius metus įgaliojimą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą gavusi užsienio valstybės
institucija ar priimančios šalies centrinė įvaikinimo institucija gali pateikti ne daugiau kaip dviejų
šeimų (asmenų) prašymus įvaikinti vaiką iki šešerių metų, išskyrus atvejus, kai šeima (asmuo)
pageidauja įvaikinti vaiką su specialiaisiais poreikiais. Tai ypač pristabdė šeimų, pageidaujančių
įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, įrašymą į sąrašą. Be to, tokio amžiaus vaiko įvaikinimas gali
užtrukti daugiau nei penkerius metus.
38 lentelė. Šeimų, esančių sąraše, pageidavimai dėl įvaikinamo vaiko amžiaus (proc.) 2005–2010 m.
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Iki 3 m. 23,2 23,5 17,8 11,7 9,5 9
Iki 6 m. 57,4 80,6
50,2 73,7
41,3 59,1
36 47,7
29,8 39,3
24,7 33,7
Iki 9 m. 17,6 19,2 31,8 39,3 47,4 48,5
Iki 14 m. 1,4 6,4 9,1 13 12,9 16,9
Iki 17 m. 0
19
0,3
25,9
0
40,9
0
52,3
0,4
60,7
0,9
66,3
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
119
Kaip matome 38 lentelėje, pastaraisiais metais labai išaugo šeimų, pageidaujančių įvaikinti
mokyklinio amžiaus vaikus, skaičius. Dažnai tokio amžiaus vaikai turi specialiųjų poreikių, jiems
reikalingas didesnis dėmesys ne tik prisitaikant prie šeimyninio gyvenimo ritmo kitoje kultūrinėje
aplinkoje, bet ir pagalba, įsijungiant į tos šalies mokymosi sistemą. Geras šeimų parengimas
įvaikinimui, aktyvus įgaliotų įvaikinimo organizacijų dalyvavimas įvaikinant vaikus, turinčius
specialiųjų poreikių, bei trumpesnė vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimo procedūra dažniausiai
paskatina šeimas įvaikinti vyresnį vaiką. Tai atspindi ir į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidavimai.
Ataskaitiniu laikotarpiu 74,3 procentai į sąrašą įrašytų šeimų pageidavo įvaikinti mokyklinio
amžiaus, daugiausia 7–12 metų amžiaus vaikus (50 iš 74 šeimų). Svarbu paminėti, jog dauguma šių
šeimų yra Italijos piliečiai (30 iš 50 šeimų).
39 lentelė. 2010 metais į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai dėl vaikų amžiaus
Italija JAV Švedija Kitos šalys Iš viso
Iki 3 m. 0 1 3 0 4
Iki 6 m. 1 3 7 4 15
Iki 9 m. 18 3 0 8 29
Iki 12 m. 14 2 0 5 21
Iki 15 m. 2 1 0 2 5
Iš viso 35 10 10 19 74
Šeimų pageidavimai dėl vaiko lyties
Kaip ir ankstesniais metais, daugumai užsienio valstybių piliečių šeimų, norinčių įvaikinti
Lietuvoje, vaiko lytis nėra svarbi. 175 sąraše esančios šeimos (76 %) nurodė, kad pageidauja
įvaikinti bet kurios lyties vaiką (vaikus).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
120
Berniukas4% Mergaitė
15%
Nesvarbu76%
Abu variantai5%
64 pav. 2010 m. sąraše esančių šeimų pageidavimai dėl vaiko lyties
Šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaitę, skaičius visada yra didesnis nei tų, kurios
pageidauja įvaikinti berniuką. Konkrečios pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties nurodymas dažnai
yra susijęs su šeimoje jau augančių vaikų lytimi ar įsivaizduojamu vienos ar kitos lyties vaikų
prisitaikymu šeimoje. Paprastai noras įvaikinti mergaitę motyvuojamas tuo, jog ji yra prieraišesnė,
rečiau turi elgesio problemų. Nuo 2007 metų šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaites, daugėja.
Kasmet vis daugiau šeimų pageidauja įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus, kurių elgesio ir
prisitaikymo šeimoje sunkumai neretai išryškėja po įvaikinimo, taigi esą „lengvesnis“ mergaičių
charakteris tampa dar svarbesnis.
40 lentelė. Šeimų (asmenų) pageidavimai dėl įvaikinamo vaiko lyties (proc.) 2003–2010 m.
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Berniukas 2,5 4 3,1 3,9 4,5 3 3 4
Mergaitė 10,2 12 9,3 8,9 12,2 14 15 15
Vaiko lytis nesvarbi
87,3 83,8 87,5 87,2 83,3 82 79 76
Šeimų pageidavimai dėl vaiko sveikatos būklės
Iš 2010-12-31 sąraše esančios 231 šeimos, 84 (36,4 %) nori įvaikinti geros sveikatos būklės
vaikus, o 118 šeimų (51 %) nurodė, jog įvaikintų vaikus, turinčius nežymių, išgydomų sveikatos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
121
sutrikimų. Palyginus su 2003 metų (70 %) ar 2004–2005 metų (64 %) duomenimis, šeimų,
pageidaujančių įvaikinti vaikus su išgydomais sveikatos sutrikimais, skaičius yra mažesnis. Tačiau
pastaraisiais metais vėl pradėjo ryškėti tendencija, kad dauguma į sąrašą įrašomų šeimų sutinka
įvaikinti vaikus su nedideliais sveikatos sutrikimais. Dauguma (67,6 %) 2010 metais į sąrašą įrašytų
šeimų taip pat nurodė, jog sutinka įvaikinti vaikus, turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. 10,8 %
šeimų nurodė, jog pageidauja įvaikinti tik geros sveikatos būklės vaikus.
36,4
51
12,610,8
67,6
21,6
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Gera Išgydomi sveikatos sutrikimai Nenurodyta
Šeimos, esančios sąraše 2010-12-31 Šeimos, įrašytos į sąrašą per 2010 m.
65 pav. Šeimų pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų sveikatos (procentais)
2010 metais 21,6% šeimų, įrašytų į pageidaujančiųjų įvaikinti Lietuvoje sąrašą, nenurodė,
kokios sveikatos būklės vaikus jie pageidauja įvaikinti. Šis skaičius pastaraisiais metais didėja, nes
vis daugiau į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidauja dalyvauti specialiųjų poreikių turinčių vaikų
įvaikinimo programoje. Be to, nemaža dalis šeimų, pageidaujančių įvaikinti vaikus su išgydomais
sveikatos sutrikimais, vėliau taip pat sutinka įvaikinti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių.
Šeimų pageidavimai dėl vaikų skaičiaus
Pusė sąraše esančių šeimų (117) pageidauja įvaikinti vieną vaiką. Vis dėlto, atsižvelgiant į
tai, kad dauguma galimų įvaikinti vaikų siūlomi įvaikinti kartu su broliais, seserimis, šeimų,
pageidaujančių įvaikinti daugiau nei vieną vaiką, skaičius nemažėja. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir
ankstesniais metais, trūksta šeimų, pageidaujančių įvaikinti 3 ir daugiau vaikų. Iš visų sąraše
esančių šeimų tik 9 (3,9 %) sutiktų įvaikinti daugiau nei du vaikus. Tai, jog tris ir daugiau vaikų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
122
pageidauja įvaikinti gana nedaug šeimų gali lemti dvi pagrindinės priežastys. Pirma, vaikų
auginimo ir auklėjimo patirties neturintiems sutuoktiniams gali būti sudėtinga užtikrinti didelės
vaikų grupės adaptaciją šeimoje ir prisitaikymą naujoje kultūroje. Antra, didelės vaikų grupės
įvaikinimas ir auginimas yra susijęs su didesnėmis finansinėmis išlaidomis, taigi ribotos šeimų
finansinės galimybės gali lemti ir pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių.
41 lentelė. Šeimų (asmenų) pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų skaičiaus (proc.) 2007–2010 m.
1 1–2 1–3 2 2–3 2–4 3 3–4
2007 m. 57,7 20,27 0,7 18,53 1,4 0 1 0,4
2008 m. 53,3 18,8 1,3 22,4 2,6 0 1,3 0,3
2009 m. 54,9 18,4 1,5 23,5 0,7 0 0,7 0,3
2010 m. 50,65 18,6 0,87 26,84 1,73 0,43 0,43 0,43
Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis šeimų, pageidavusių įvaikinti ikimokyklinio
amžiaus vaikus ar po vieną vaiką, nesulaukusios galimų įvaikinti vaikų pasiūlymų, dažnai
persvarsto savo pageidavimus ir, gavusios socialinių darbuotojų pritarimą, sutinka įvaikinti du ir
daugiau vaikų vienu kartu. Ypač tai aktualu pageidaujantiems įvaikinti vyresnio amžiaus asmenims,
nes įvaikinti du ar daugiau vaikų iš karto yra paprasčiau ir greičiau, nei įvaikinus vieną vaiką ir jam
prisitaikius šeimoje kreiptis dėl kito vaiko įvaikinimo. Pavyzdžiui, viena šeima, kuri į sąrašą buvo
įrašyta, kaip pageidaujanti įvaikinti vieną arba du vaikus, sutiko įvaikinti keturių brolių ir seserų
grupę, o šeima, įrašyta į sąrašą kaip pageidaujanti įvaikinti nuo vieno iki trijų vaikų, sutiko įvaikinti
penkių brolių ir seserų grupę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
123
117
43
2
62
4 1 1 10
20
40
60
80
100
120
140
1 1-2 1-3 2 2-3 2-4 3 3-4
66 pav. 2010 m. pabaigoje sąraše esančių šeimų pageidaujamas įvaikinti vaikų skaičius
Sąraše esančių šeimų (asmenų) charakteristikos
Kaip minėta, pagrindinis šeimų motyvas įvaikinti – noras būti tėvais. Todėl nenuostabu, kad
tam ryžtasi dažniausiai jau profesinėje srityje įsitvirtinę, materialinę gerovę susikūrę bei įvairius
nevaisingumo gydymo metodus išbandę vyresni nei 40 metų asmenys (42 lentelė). Kaip ir
praėjusiais metais, dauguma iš sąraše esančių vyresnio amžiaus asmenų yra Vokietijos, Italijos,
Prancūzijos bei Ispanijos piliečiai. Taip pat visi apskaitoje esantys Kanados ir San Marino piliečiai
yra vyresni nei 40 metų. Jauniausios užsienio piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti Lietuvoje,
yra iš Švedijos. 61 % apskaitoje esančių Švedijos piliečių yra jaunesni nei 40 metų.
2010 m. gruodžio 31 d. apskaitoje esančių moterų vidutinis amžius yra 45,15 metai, o vyrų –
46,16 metai. Lyginant su ankstesniais metais, tai didžiausias sąraše esančių asmenų amžiaus
vidurkis (2004 m. moterų vidutinis amžius buvo 41 metai, vyrų – 42 metai, 2006 ir 2007 m. moterų
– 42 metai, vyrų – 43 metai, 2008 m. moterų – 43,7 metai, o vyrų – 45 metai, 2009 m. moterų –
44,3 metai, vyrų – 45,58 metai).
42 lentelė. Sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal amžių ir valstybes
Amžius (m.) Iki 30 31–35 36–40 41–45 46–50 Per 50
Valstybė V M V M V M V M V M V M
Australija 0 0 0 0 2 2 3 3 4 3 0 1
Ispanija 0 0 0 0 3 4 15 18 5 2 2 1
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
124
Italija 0 0 0 1 6 12 27 44 66 58 28 12
JAV 0 0 2 2 3 1 2 5 4 3 1 3
Kanada 0 0 0 0 0 0 3 2 2 4 1 0
Lenkija 0 0 0 1 1 1 1 0 0 0 1 1
LR/Latvija 0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0
LR/Prancūzija 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0
Naujoji Zelandija
0 0 0 0 1 2 1 1 1 0 0 0
Prancūzija 0 0 1 1 1 1 6 4 8 7 2 6
San Marinas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1
Švedija 0 0 1 1 5 4 2 1 1 3 0 0
Vokietija 0 0 0 0 1 0 7 5 4 8 1 0
Iš viso 0 0 4 7 23 28 69 83 95 88 37 25
Sąraše esančių asmenų iki 40 metų amžiaus skaičius per pastaruosius metus labai sumažėjo
(2005 metų pabaigoje jie sudarė 39 % visų esančių sąraše, o 2010 metų pabaigoje – 13,5 %). Tą
nulėmė dvi pagrindinės priežastys – galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukiančių šeimų, ilgai
esančių sąraše, senėjimas bei vyresnio amžiaus šeimų, pageidaujančių įvaikinti mokyklinio amžiaus
vaikus, skaičiaus augimas. Pastebima, kad vyresnio amžiaus vaikus, dėl kurių įvaikinimo pastaruoju
metu dažniausiai ir kreipiamasi į Lietuvą, pageidauja ir sutinka įvaikinti dažniausiai vyresnio
amžiaus sutuoktiniai. Lyginant su ankstesniais metais, vyresnių nei 45 metų amžiaus asmenų,
norinčių įvaikinti Lietuvoje, skaičius išaugo daugiau nei du kartus (2005 metų pabaigoje jie sudarė
22 % visų esančiųjų sąraše, o 2010 m. pabaigoje – 53,4 %).
43 lentelė. Šeimų (asmenų) sąraše pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 2005–2010 m.
Metai Iki 30 m. 31–35 m. 36–40 m. 41–45 m. 46–50 m. Per 50 m.
2005 m. 0,7 12,3 26,3 38,4 20 2,3
2006 m. 0,2 6,3 29,5 36,4 22,5 5,2
2007 m. 0,8 3,21 20,48 42,57 23,7 9,24
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
125
2008 m. 0,16 2,77 17,1 38,76 34,04 7,17
2009 m. 0,4 1,5 14,3 37,2 37,3 9,3
2010 m. 0 2,4 11,1 33,1 39,9 13,5
Daugiausia vaikus Lietuvoje pageidauja įvaikinti sutuoktinių poros. Išskirtiniais atvejais
įvaikinti gali ir nesusituokę asmenys. Tokios išimtys gali būti taikomos, jei vaikas jau auga jį
pageidaujančių įvaikinti asmenų šeimoje, jei vaiką ir norintį jį įvaikinti asmenį sieja stiprus
emocinis ryšys, jei vaiko nepageidauja įvaikinti sutuoktiniai, esantys įvaikintojų sąraše, ir pan. 2010
m. gruodžio 31 d. duomenimis, užsieniečių sąraše iš viso buvo 3 vieniši asmenys: viena moteris,
turinti dvigubą JAV ir LR pilietybę, nuolat gyvenanti JAV, viena lietuvių kilmės JAV pilietė, taip
pat nuolat gyvenanti JAV, ir viena Prancūzijos pilietė, nuolat gyvenanti Prancūzijoje. Ataskaitiniu
laikotarpiu į sąrašą buvo įtraukti 2 vieniši asmenys: 2 Prancūzijos pilietės, pageidaujančios įvaikinti
vaikus, su kuriais jas sieja emociniai ryšiai.
2010 metais iš sąrašo išbrauktos šeimos
Palyginus su praėjusiais metais, per 2010 metus iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičius sumažėjo
(2009 metais išbrauktos 133 šeimos, 2010 metais – 115 šeimos). Kaip ir ankstesniais metais,
pagrindinė išbraukimo iš sąrašo priežastis yra įvaikinimas. 2010 metais Lietuvoje tarptautiniu būdu
įvaikino 78 šeimos (2009 m. – 88 šeimos, 2008 m. – 73 šeimos). 8 šeimos ataskaitiniu laikotarpiu
buvo išbrauktos iš sąrašo dėl šeimyninių aplinkybių (pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių ligos,
pablogėjusios šeimos finansinės padėties, persikraustymo gyventi į kitą valstybę ir pan.), 9 šeimos
nutarė nebetęsti įvaikinimo procedūros Lietuvoje, nes įvaikino vaiką kitoje šalyje, 3 šeimos įvaikino
(tapo globėjais) savo šalyje, 3 šeimos susilaukė biologinių vaikų, o 12 šeimų iš sąrašo buvo
išbrauktos dėl kitų (nepatikslintų) priežasčių. 2010 metais buvo išbraukta tik viena šeima,
nemotyvuotai atsisakiusi įvaikinti jiems pasiūlytą vaiką. Dar viena šeima buvo išbraukta iš sąrašo
įsiteisėjus apeliacinio teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas sprendimas dėl tarptautinio vaikų
įvaikinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
126
44 lentelė. 2010 m. iš sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes ir išbraukimo priežastis
Išbraukimo iš sąrašo
priežastys Italija Prancūzija Švedija JAV Vokietija Ispanija Australija
Kitos šalys
Iš viso
Įvaikino Lietuvoje 42 5 11 9 2 2 0 7 78
Dėl šeimyninių aplinkybių
4 0 0 0 2 0 2 0 11
Įvaikino vaiką kitoje užsienio valstybėje
2 6 1 0 0 0 0 0 9
Dėl kitų (nepatikslintų) priežasčių
5 3 0 1 0 1 1 1 9
Įvaikino (tapo globėjais) savo valstybėje
2 1 0 0 0 0 0 0 3
Susilaukė biologinio vaiko
2 0 0 0 0 1 0 0 3
Apeliacinio teismo sprendimu panaikintas tarptautinio įvaikinimo sprendimas
0 1 0 0 0 0 0 0 1
Nemotyvuotai atsisakė įvaikinti
0 0 0 0 1 0 0 0 1
Iš viso 57 16 12 10 5 4 3 8 115
Analizuojant šeimų išbraukimo iš sąrašo priežastis pagal valstybes, pastebima, jog beveik
pusė (49,6 %) visų per metus išbrauktų šeimų yra Italijos piliečiai (57 šeimos). Dauguma jų (42
šeimos) įvaikino Lietuvoje. Antroji pagal iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičių yra Prancūzija.
Ataskaitiniu laikotarpiu šios valstybės piliečių šeimų buvo išbraukta 16, tačiau iš jų tik 5 buvo
išbrauktos dėl to, jog įvaikino Lietuvoje. Net 6 Prancūzijos piliečių šeimos iš sąrašo buvo
išbrauktos dėl įvaikinimo kitose šalyse, o 5 šeimos išbrauktos dėl kitų priežasčių.
2010 metais šeimų, išbrauktų iš sąrašo dėl to, kad įvaikino vaiką kitoje užsienio valstybėje
ar savo šalyje, skaičius šiek tiek sumažėjo lyginant su 2009 metais (2008 m. – 10 šeimų, 2009 m. –
16 šeimų, 2010 m. – 12 šeimų). Kaip ir anksčiau, daugiausia dėl šios priežasties išbraukiama
Prancūzijos piliečių šeimų, kurios pageidauja įvaikinti mažus vaikus. Jos, laukdamos sąraše
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
127
ketverius metus ar ilgiau, atsisako pakeisti pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių. Pageidaujančios
įvaikinti šeimos paprastai dalyvauja nacionalinio įvaikinimo programoje bei keliose tarptautinio
įvaikinimo programose, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje pasiūlymo įvaikinti mažą vaiką gali tekti
laukti penkerius metus ar ilgiau, pasitaiko, jog šeimoms anksčiau pasiūloma globoti ar įvaikinti
vaiką savo šalyje arba kitose kilmės valstybėse.
Išvados
1. 2010 m. gruodžio 31 dieną Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje,
ir užsieniečių sąraše buvo mažiausias skaičius šeimų nuo 2003 m. – 231.
2. Kaip ir 2006–2009 metais, daugiausia sąraše yra Italijos piliečių šeimų (55 % visų sąraše
esančių šeimų). Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašyta taip pat daugiausia Italijos piliečių šeimų
(47% visų per metus įrašytų šeimų).
3. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše buvo 13 kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų, iš jų
daugiausia – 7 – gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dvi mišrios Lietuvos ir užsienio valstybių
piliečių šeimos, esančios sąraše, nuolat gyvena Lietuvoje, dvi – Kanadoje, po vieną – Italijoje ir
Vokietijoje.
4. Dauguma (76 %) sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti bet kurios lyties vaiką, 15 %
šeimų nori įvaikinti mergaitę, o 4 % šeimų – berniuką. 5% šeimų nori įvaikinti 2 ar daugiau
skirtingos lyties vaikų – bent vieną berniuką ir (ar) bent vieną mergaitę.
5. 33,7 procentai iš 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše buvusių šeimų pageidauja įvaikinti
vaikus iki šešerių metų amžiaus, tačiau daugelis šių šeimų įrašytos prieš kelerius metus.
Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą buvo įrašyta 19 šeimų (25,6 %), norinčių įvaikinti vaikus iki 6
metų, iš jų tik keturios (5 %) pageidauja įvaikinti vaikus iki 3 metų amžiaus. Dėl 2006 m. įvestos
kvotos šeimoms, norinčios įvaikinti mažus vaikus, bei dėl ilgo galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo
laukimo, pastaraisiais metais į sąrašą įtraukiama vis mažiau šeimų, pageidaujančių įvaikinti mažus
vaikus, ir daugiau šeimų, norinčių įvaikinti vyresnius vaikus.
6. Daugiau nei pusė (51 %) iš visų sąraše esančių šeimų yra pasirengusios įvaikinti vaikus,
turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. Šiek tiek mažiau (36,4 %) šeimų pageidauja įvaikinti tik
geros sveikatos būklės vaikus. 12,6 % šeimų nenurodo, kokios sveikatos vaikus jie pageidauja
įvaikinti. Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai dėl vaikų sveikatos šiek tiek
skiriasi – beveik 67,6 % įrašytų šeimų yra pasirengusios įvaikinti sveikatos sutrikimų turinčius
vaikus, 10,8 % šeimų nori įvaikinti tik geros sveikatos vaikus, o 21,6 % šeimų nenurodo, kokios
sveikatos vaikus jie nori įvaikinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
128
7. Pusė šeimų (50,65 %), esančių sąraše, nurodo, jog nori įvaikinti vieną vaiką, 26,84 %
šeimų pageidauja įvaikinti du vaikus, o beveik kas penkta sąraše esanti šeima (18,6 %) sutiktų
įvaikinti vieną arba du vaikus. Daugiau nei 2 vaikus sutiktų įvaikinti beveik 4 % sąraše esančių
šeimų.
8. Dauguma pageidaujančių įvaikinti asmenų yra vyresni nei 40 metų. Lyginant su
ankstesniais metais, sąraše esančių asmenų amžiaus vidurkis padidėjo: pageidaujančių įvaikinti
moterų vidutinis amžius – 45,15 metai, vyrų – 46,16 metai. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma
pageidaujančiųjų įvaikinti vyresnio amžiaus asmenų yra Vokietijos, Italijos, Prancūzijos bei
Ispanijos piliečiai.
9. Ataskaitiniu laikotarpiu iš sąrašo išbraukta 115 šeimų. Pagrindinė šeimų išbraukimo
priežastis – įvaikinimas (68 %). 8 % šeimų įvaikino kitoje užsienio valstybėje, 7 % šeimų iš sąrašo
išbraukta dėl šeimyninių aplinkybių, 2,6 % šeimų įvaikino/tapo globėjais savo šalyje, 2,6 % šeimų
susilaukė biologinių vaikų, 11,8 % šeimų išbraukta dėl kitų priežasčių. Daugiausia išbraukta
Italijos, Prancūzijos ir Švedijos piliečių šeimų.
VIII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinės teisės normas, reguliuojančias
tarptautinio įvaikinimo procedūrą, šeimoms, norinčioms įvaikinti Lietuvoje, gali atstovauti centrinės
įvaikinimo institucijos paskirtos pagal 1993 m. Hagos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos ir
bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“ arba pagal Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintą Įgaliojimų veikti
vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms
tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) užsienio valstybės institucijos, įgaliotos veikti vykdant
tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotos institucijos).
2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,
gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą sudarė šeimos iš 11 skirtingų valstybių: Italijos,
Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, JAV, Australijos, Švedijos, Kanados, Lenkijos, Naujosios
Zelandijos, San Marino. Vienose šalyse (Italijoje, Švedijoje, JAV) šeimos prašymus įvaikinti vaiką
kitoje šalyje gali pateikti tik per įgaliotas institucijas, o kitose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje,
Ispanijoje) šeimoms leidžiama rinktis, ar dėl tarptautinio įvaikinimo kreiptis per įgaliotą instituciją,
ar per centrinę instituciją.
Kaip ir ankstesniais metais, daugumai sąraše esančių šeimų atstovavo įgaliotos institucijos
(202 iš 231 šeimų). Tai visų pirma nulėmė didelis Italijos piliečių, kuriems gali atstovauti tik
įgaliotos institucijos, skaičius sąraše (iš viso 127 šeimos), bei įgaliotų institucijų, lyginant su
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
129
centrinėmis įvaikinimo institucijomis, dalyvavimo tarptautiniame įvaikinime privalumai. Tai –
geras šeimų paruošimas ir lydėjimas viso įvaikinimo proceso metu, grįžtamosios informacijos apie
įvaikintus vaikus teikimas ir galimybė dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo
programoje.
Iš 231 šeimos, 2010-12-31 buvusios sąraše, centrinės užsienio valstybių įvaikinimo
institucijos atstovavo tik 27 šeimoms. Didžiausiam skaičiui šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje,
atstovavo Prancūzijos ir Australijos centrinės įvaikinimo institucijos, atitinkamai 13 ir 9 šeimoms.
Dviem šeimoms, nuolat gyvenančioms Lietuvoje, atstovavo Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai.
Visos Lietuvoje veikiančios įgaliotos institucijos skatinamos dirbti su vyresnio amžiaus ar
sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, didelėmis brolių ir seserų grupėmis. 2010 m., kaip ir
ankstesniais metais, daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos
įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos. Kai šeimoms atstovauja centrinės įvaikinimo institucijos,
šeimos negali dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.
Įgaliotų ir centrinių įvaikinimo institucijų darbo skirtumus geriausiai iliustruoja per metus
įvaikinusių šeimų skaičius. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės, 2010 metais 8 iš užsienio
sąraše esančių šeimų įvaikino per centrines įvaikinimo institucijas ir net 69 – per įgaliotas
institucijas. Ataskaitiniais metais vienai įvaikinusiai šeimai atstovavo Klaipėdos rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 13 šeimų įvaikinimo procesą baigė tais
pačiais metais, kaip ir buvo įrašytos į sąrašą, iš jų tik vienai Prancūzijos šeimai atstovavo centrinė
institucija. Visos šios šeimos įvaikino specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Naujosios Zelandijos
piliečių šeima įvaikino 3 seseris ir brolį, dvi Italijos piliečių šeimos, tarpusavyje palaikančios ryšius,
įvaikino po 2 mergaites iš vienos šeimos, viena JAV ir keturios Švedijos piliečių šeimos įvaikino
sunkių sveikatos sutrikimų turinčius vaikus, penkios šeimos iš Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos,
Lenkijos ir JAV įvaikino vyresnius nei 8 metų vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
130
45 lentelė. Šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias centrines institucijas bei įgaliotas organizacijas
Valstybė Atstovas
Šeimų,
esančių
sąraše,
skaičius
2010 m. į
sąrašą
įrašytų
šeimų
skaičius
2010 m.
įvaikinu-
sių šeimų
skaičius
2010 m.
į sąrašą
įrašytų
ir
įvaikinu-
sių
šeimų
skaičius
Australija Centrinės institucijos 9 0 - -
Centrinės institucijos 2 1 1 -
„Familia Universal“ 23 0 2 - Ispanija
Iš viso 25 1 3 -
AFN 31 7 9 -
AAA 44 20 19 2
AVSI 45 7 9 1
„La Primogenita international
adoption“ 7 1 5 -
Italija
Iš viso 127 36 42 3
San
Marinas AVSI 1 1 - -
„Bethany Christian Services“ 11 7 7 1
„Our children's Home Stead“ - 1 2 1
„The Open Door Adoption
Agency“ 3 2 - -
JAV
Iš viso 14 10 9 2
Kanada „Loving Heart International“
„Adoption Agency“ 6 3 - -
Lenkija Centrinė institucija 3 3 1 1
„Les Enfants de l'Esperance“ 6 1 2 -
Centrinė institucija 13 4 3 1 Prancūzija
Iš viso 19 5 5 1
Švedija BFA-A 9 10 11 4
Šveicarija Centrinė institucija - 1 2 1
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
131
Centrinė institucija - - 1 -
SKF 13 2 1 - Vokietija
Iš viso 13 2 2 -
Naujoji
Zelandija
„Inter country adoption New
Zealand“ 3 3 2 1
Iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos
įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Naujosios
Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. Daugumą įgaliotų užsienio valstybių institucijų Lietuvoje
veikia nuo 2001–2002 m.
Įgaliotos institucijos, norėdamos pratęsti įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą
Lietuvos Respublikoje, iki termino pasibaigimo Tarnybai privalo pateikti motyvuotą prašymą
pratęsti įgaliojimus bei kitus reikalingus dokumentus. Rekomendaciją suteikti ar nesuteikti įgaliotai
institucijai įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje priima
socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta komisija. Remiantis komisijos
rekomendacija, Tarnybos direktorius priima sprendimą pratęsti ar nepratęsti įgaliojimus veikti
vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.
Ataskaitiniu laikotarpiu (2010-05-18, 2010-06-30 ir 2010-09-08) surengti trys
akreditacijos posėdžiai, kurių metu trims įgaliotoms institucijoms pratęsti įgaliojimai veikti vykdant
tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.
Vokietijos įvaikinimo organizacija „Sozialdienst Katholisher Frauen (SKF)“, Lietuvoje
tarptautinio įvaikinimo srityje veikusi nuo 2002 m. ir turėjusi įgaliojimus veikti iki 2011-11-28,
tarptautinio įvaikinimo veiklą nutraukė 2010-12-31. Taigi ji baigė savo veiklą ir Lietuvoje.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 40 punktu, šios organizacijos atstovautų šeimų įvaikinimo procesą
tęsia Vokietijos centrinė įvaikinimo institucija.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22.8 punktu, įgaliotos veikti Lietuvoje užsienio valstybių
institucijos Tarnybai teikia grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, kurią sudaro nustatytos
formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir
vaizdinė medžiaga. Įgaliotos užsienio valstybių institucijos privalo per pirmuosius 2 metus po
įvaikinimo teikti kas pusę metų ataskaitas, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo
– kai to pareikalauja Tarnyba. Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2009–
2010 m. įvaikintus vaikus nustatyta, kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios
informacijos ataskaitas laiku, kaip tai numatyta Tvarkos apraše.
2010 m. iš 78 įvaikinusių šeimų 3 buvo lietuvių kilmės. Joms, kaip ir ankstesniais metais,
atstovavo JAV įgaliotos institucijos („Bethany Christian Services“ ir „Our Children's Homestead“).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
132
Iš 7 šeimų, 2010-12-31 buvusių sąraše, 4 atstovavo JAV įgaliotos institucijos, 2 – Kanados įgaliotos
institucijos ir 1 –Vokietijos centrinė institucija.
Svarbu paminėti, kad 2 sąraše esančios mišrios šeimos gyvena Lietuvoje, todėl įvaikinimo
procesą jos, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, vykdo per savivaldybių Vaiko teisių apsaugos
skyrius (tarnybas). Vienai iš minėtų šeimų atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyrius, kitai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių
apsaugos skyrius.
46 lentelė. Lietuvoje gyvenančių šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias institucijas
Valstybė Atstovas
Šeimų,
esančių
sąraše,
skaičius
2010 m. į
sąrašą
įrašytų šeimų
skaičius
2010 m.
įvaikinusių
šeimų
skaičius
2010 m. į
sąrašą
įrašytų ir
įvaikinusių
šeimų
skaičius
Vilniaus miesto
vaiko teisių
apsaugos skyrius
1 - - -
Klaipėdos rajono
vaiko teisių
apsaugos skyrius
- - 1 -
Mišrios
šeimos,
nuolat
gyvenančios
Lietuvoje Akmenės rajono
vaiko teisių
apsaugos skyrius
1 - - -
Iš viso 2 - 1 -
Įgaliotų institucijų dalyvavimas įvaikinimo procese, lyginant su centrinėmis įvaikinimo
institucijomis, turi nemažai privalumų: geras šeimų paruošimas, grįžtamosios informacijos apie
įvaikintus vaikus teikimas ir galimybė dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo
programoje. Kai šeimoms atstovauja centrinės įvaikinimo institucijos, neretai kyla šios problemos:
neinformuojama apie šeimos situacijos pasikeitimus, tinkamo atstovo parinkimo problema, ne
visada teikiama grįžtamoji informacija bei šeimos negali dalyvauti vaikų su specialiaisiais
poreikiais įvaikinimo programoje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
133
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m.
birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 naujų užsienio organizacijų prašymai dėl įgaliojimų veikti
vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje nėra priimami. Pagrindinės tokio sprendimo priežastys
buvo pakankamai didelis jau veikiančių organizacijų skaičius bei nedideli tarptautinio įvaikinimo
skaičiai. Vis dėlto pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad nemažai užsienio valstybėse gyvenančių
Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaikus Lietuvoje, negali kreiptis dėl
įvaikinimo, nes Lietuvoje nėra jų nuolatinės gyvenamosios valstybės (pavyzdžiui, Nyderlandų
Karalystės, Airijos) įgaliotos organizacijos, galinčios atstovauti šeimai tarptautinio įvaikinimo
procese.
Išvados ir pasiūlymai
1. Iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4
Italijos įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos,
Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. 2010 m. Tarnyba bendradarbiavo su Ispanijos,
Lenkijos, Prancūzijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Vokietijos centrinėmis įvaikinimo institucijomis.
2. Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2009–2010 m. įvaikintus
vaikus nustatyta, kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios informacijos ataskaitas
laiku, kaip tai numatyta Tvarkos apraše.
3. 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais
įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos.
VIII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir
užsieniečiams
2010 m. 78 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių
šeimos įvaikino 115 vaikų, iš jų – 56 berniukus ir 59 mergaites. Taip pat 4 vaikus įvaikino jų mamų
sutuoktiniai užsieniečiai.
2010 metais įvaikintų vaikų skaičius, lyginant su paskutiniaisiais metais, gerokai sumažėjo.
2009 m. 88 užsienio piliečių šeimos įvaikino 146 vaikus.
47 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių įvaikintų vaikų skaičius
2006–2010 m.
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
125 148 108 146 115
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
134
2010 m. daugiausia vaikų įvaikinta Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimoms. Ankstesniais
metais pagrindiniame šalių trejetuke buvusią Prancūziją šiais metais pakeitė Švedija. Žemiau
pateiktame 67 paveikslėlyje pavaizduotas 2010 m. įvaikintų vaikų skaičius pagal šalis. Atkreiptinas
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos Respublikos pilietės šeima, nuolat gyvenanti
Lietuvoje, įvaikino 1 globojamą vaiką.
Nežiūrint to, kad ataskaitiniais metais Italijos piliečiai įvaikino 14 vaikų mažiau nei 2009
m., lyginant su kitomis šalimis, Italijos piliečių šeimos įvaikina daugiausia vaikų iš Lietuvos. Tai
lemia kelios priežastys:
• 4 Italijos įvaikinimo organizacijos, kurios dirba Lietuvoje, jau kelerius metus aktyviai
įvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais (vaikus su sunkiais sveikatos sutrikimais, vyresnius nei
8 metų vaikus ir vaikus iš trijų bei daugiau brolių seserų grupių);
• šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių
sąraše didžioji dauguma šeimų yra Italijos piliečių šeimos (iš 231 esančių sąraše šeimų – 127
Italijos piliečių šeimos); šiais metais iš 74 į sąrašą įtrauktų šeimų net 32 buvo Italijos piliečių
šeimos.
Ataskaitiniais metais beveik dvigubai mažiau vaikų nei 2009 m. įvaikino JAV piliečių
šeimos, nors pageidaujančių įvaikinti Lietuvoje JAV piliečių skaičius kito nedaug. Be to, daugumos
JAV piliečių įvaikinimo procedūra trunka vidutiniškai 1–1,5 metus, nes šios šalies šeimos arba
pageidauja įvaikinti vaikus su specialiaisiais poreikiais, arba yra lietuvių kilmės. Pavyzdžiui, iš 14
2009 m. į sąrašą įtrauktų JAV piliečių šeimų 2010 m. sąraše liko tik 5.
3
67122
1
5
1 5
143 2
Ispanija
Italija
JAV
Lenkija
Lietuva
Naujoji Zelandija
Norvegija
Prancūzija
Švedija
Šveicarija
Vokietija
67 pav. 2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis
Lygindami 2009 m. ir 2010 m. duomenis (48 lentelė), matome, kad padidėjo įvaikinamų
vaikų skaičius į Švediją (įvaikinta 4 vaikais daugiau nei praėjusiais metais) ir Naująją Zelandiją
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
135
(įvaikinta 2 vaikais daugiau nei praėjusiais metais). Vaikų, įvaikinamų Švedijos piliečių šeimose,
skaičius 2010 m. išaugo dėl aktyvaus Švedijos piliečių dalyvavimo galimų įvaikinti vaikų su
specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.
Vaikų, įvaikinamų Prancūzijos piliečių šeimose, skaičius nuolat mažėja. Viena iš priežasčių
ta, kad labai mažėja Prancūzijos piliečių, esančių užsienio valstybių piliečių, pageidaujančių
įvaikinti Lietuvoje, sąraše, skaičius. Tai pat dauguma šios šalies piliečių pageidauja įvaikinti
ikimokyklinio amžiaus vaikus, neturinčius sunkių sveikatos sutrikimų, o tokių galimų įvaikinti
vaikų, kaip žinia, yra nedaug.
48 lentelė. 2009–2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis ir amžiaus grupes
Įvaikintų vaikų amžius Valstybė Įvaikintų
vaikų sk. 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.
200
9
m.
201
0 m.
200
9
m.
201
0
m.
200
9
m.
2010
m.
2009
m.
2010
m.
2009
m.
2010
m.
2009
m.
2010
m.
Iš viso 146 115 11 14 42 42 59 34 31 23 3 2
Italija 81 67 4 5 15 16 37 25 24 19 1 2
Švedija 10 14 4 5 3 9 3 - - - - -
JAV 22 12 1 4 11 6 5 1 3 1 2 -
Prancūzi-
ja
13 5 - - 4 2 8 1 1 2 - -
Naujoji
Zelandija
3 5 - - 1 2 2 3 - - - -
Šveicarija - 3 1 - 1 - - 2 - 1 - -
Ispanija 5 3 - - 3 3 1 - 1 - - -
Lenkija 4 2 - 1 1 1 1 2 - - -
Vokietija 2 2 - - 2 1 - 1 - - - -
Lietuva 1 1 1 - - 1 - - - - - -
Norvegija - 1 - - - 1 - - - - - -
San
Marinas
1 - - - 1 - - - - - - -
Australija 2 - - - - - 2 - - - - -
Kanada 2 - 1 - 1 - - - - - - -
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
136
Daugiau nei pusė 2010 m. įvaikintų vaikų yra mokyklinio amžiaus (59 iš 115). Pastebėtina,
kad vis didesnei daliai vyresnio amžiaus vaikų jų poreikius galinti patenkinti šeima yra surandama
įprasta tvarka, siūlant įvaikinti sąraše registruotoms šeimoms. Viena pagrindinių to priežasčių –
pastaraisiais metais vis daugiau į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidauja įvaikinti mokyklinio amžiaus
vaikus. Tokiu būdu galimo įvaikinti vaiko įvaikinimo procedūra tampa spartesnė ir vaikui greičiau
surandama įtėvių šeima.
Kaip ir praėjusiais metais, daugumą vyresnio amžiaus vaikų (46 iš 59) įvaikino Italijos
piliečiai. Nors, lyginant su 2009 m., ataskaitiniais metais Italijos piliečiai įvaikino mažiau
mokyklinio amžiaus vaikų.
Lyginant 2009 m. ir 2010 m. duomenis, matyti, kad ataskaitiniais metais į užsienio valstybių
piliečių šeimas buvo įvaikinta 31 vaiku mažiau. Tai ypač matosi 7–9 ir 10–14 amžiaus grupių
įvaikintų vaikų grupėse. 2009 m. iš 146 įvaikintų vaikų 93 buvo vyresni nei 7 m. amžiaus, tuo tarpu
2010 m. įvaikinti 59 tokio amžiaus vaikai. Dauguma vyresnių vaikų įvaikinami kartu su broliais ir
seserimis. Net 26 ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikai buvo įvaikinti su
vyresniais nei 7 m. broliais ar seserimis, 12 vaikų įvaikinta kartu su jaunesniais broliais ar seserimis
ir 21 vaikas buvo įvaikintas vienas. Sumažėjusį įvaikintų vyresnių vaikų skaičių lemia mažesnis
įvaikintų brolių ir (ar) seserų grupių, kuriose dažnai bent vienas iš vaikų būna mokyklinio amžiaus,
skaičius. 2009 apie 72 % visų įvaikintų vaikų buvo įvaikinti kartu su broliais ir seserimis. Tuo tarpu
2010 m. tokių vaikų buvo 57,3 %.
Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinta 3 vaikais iki 3 metų daugiau, tačiau visi jie turėjo
specialiųjų poreikių. 3 vaikai iki 3 metų amžiaus buvo įvaikinti kartu su vyresniais broliais ir
seserimis ir net 11 turėjo sunkių sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, alkoholinis vaisiaus sindromas,
specifiniai mišrūs raidos sutrikimai ir kt.), dėl kurių Lietuvos Respublikos piliečių šeimos,
gyvenančios Lietuvoje, nėra pasirengusios įvaikinti tokių vaikų (žr. skyrių „Įvaikinimas Lietuvos
Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje“).
1114
42 42
59
3431
23
3 2
0
10
20
30
40
50
60
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
2009
2010
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
137
68 pav. 2009–2010 m. įvaikintų vaikų amžius
Kaip matome 69 paveiksle, ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pusė vaikų įvaikinti kartu
su savo broliais ir seserimis (66 vaikai įvaikinti į 29 šeimas). 2010 m. viena Italijos piliečių šeima
įvaikino keturių brolių ir seserų grupę, 6 užsienio piliečių šeimos (daugiausia – 4 iš Italijos, po 1 iš
JAV ir Naujosios Zelandijos) įvaikino trijų brolių ir seserų grupes (iš viso 18 vaikų), 22 šeimos
įvaikino po du brolius ir seseris (iš viso 44 vaikai). 2009 m.105 vaikai buvo įvaikinti kartu su
broliais ir seserimis į 47 šeimas. Iš pateiktų duomenų matoma tendencija, kad labai sumažėjo šeimų,
įvaikinusių daugiau nei vieną vaiką.
49
44
184
1 vaikas
2 vaikų grupė
3 vaikų grupė
4 vaikų grupė
69 pav. 2010 m. įvaikintų vaikų grupės
2010 metais, kaip ir ankstesniais metais, dauguma įvaikintų vaikų turėjo specialiųjų
poreikių. Pastaraisiais metais įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius nuolat auga. 2010
m. 93 iš 115 įvaikintų vaikų buvo su specialiaisiais poreikiais, iš kurių 52 vaikai buvo įvaikinti
ieškant šeimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m.
vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais
įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu“, o 41 buvo pasiūlyti įvaikinti užsienio piliečiams įprasta
tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikių
vaiko požymius.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
138
65
83
33
79
42
104
22
93
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
su spec. poreikiais
kiti
70 pav. 2007–2010 m. įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais dalis
Ataskaitiniu laikotarpiu iš 52 pagal specialiųjų poreikių programą įvaikintų vaikų 10 vaikų
įvaikinti iš trijų ir daugiau brolių ir seserų grupių (visi vaikai įvaikinti į Italiją), 12 vaikų buvo
vyresni nei 8 metų amžiaus (8 vaikų įvaikinti į Italiją, 2 vaikai – į Naująją Zelandiją ir po 1 vaiką – į
JAV ir Vokietiją). 26 vaikai turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, šie vaikai įvaikinti į Švediją, Italiją ir
JAV. 4 vaikai įvaikinti į Italiją turėjo glaudžius ryšius su Lietuvoje liekančiais broliais ir seserimis.
49 lentelėje matome, kad užsieniečiams įprasta tvarka daugiausia įvaikinta vyresnių vaikų su
specialiais poreikiais (28 iš 41). Taip pat įprasta tvarka užsienio piliečiai įvaikino 12 vaikų iš trijų ir
daugiau brolių ir seserų grupių bei 1 vaiką su sunkiais sveikatos sutrikimais.
49 lentelė. 2010 m. įvaikinti vaikai su specialiaisiais poreikiais
Vaiko turimi
specialieji poreikiai
Vaikas įvaikintas pagal
specialiųjų poreikių
programą
Vaikas įvaikintas
įprasta tvarka
Iš viso
vyresnis nei 8 metų 12 28 40
su sunkiais sveikatos
sutrikimais
26 1 27
3 ir daugiau brolių
seserų grupė
10 12 22
turėjo glaudžius ryšius
su giminaičiais
liekančiais Lietuvoje
4 - 4
Iš viso 52 41 93
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
139
Pastaraisiais metais atsirado dar viena vaikų su specialiaisiais poreikiais grupė – tai vyresnio
amžiaus vaikai, kuriuos su įvaikintojais sieja glaudus tarpusavio ryšys. Kaip matyti, toks vaiko ir
įtėvių emocinis ryšys paprastai užsimezga keturiais būdais:
1) vyresni nei 8 metų vaikai, nuolat bendraudami su biologiniais broliais ir seserimis,
įvaikintais užsienio piliečių šeimų, ir jausdami šių šeimų palaikymą, galiausiai patys priima
sprendimą, kad jie norėtų būti įvaikinti. 2010 m. du vaikai vyresni nei 8 metų įvaikinti brolių,
seserų įtėvių, Italijos piliečių šeimų. Vis dėlto ne visais atvejais toks įvaikinimas yra galimas, nes
kartais vyresnių vaikų įvaikinimas neįmanomas pagal priimančios šalies nacionalinę teisę
(pavyzdžiui, Prancūzijoje negalima įvaikinti vyresnių nei 15 metų vaikų);
2) vyresni nei 8 metų vaikai, daugelį metų vasaros ir žiemos atostogas praleidę užsienio
valstybių piliečių šeimose, vėliau tų šeimų įvaikinami. 2010 m. buvo įvaikinti 4 vaikai į Prancūziją
ir Lenkiją. Vis dėlto vaiko svečiavimosi užsieniečių šeimoje tikslas nėra įvaikinimas. Minėti atvejai
yra tik išimtiniai. Praktikoje labai dažnai vaikai, kurie atostogų metu svečiuojasi šeimose, nėra
galimi įvaikinti, arba šeimos, priimančios vaikus svečiuotis, dėl amžiaus ar kitų priežasčių negali
kreiptis dėl įvaikinimo. Vis dėlto pastaruoju metu gaunama vis daugiau užsieniečių prašymų
įvaikinti konkrečius vaikus. Nurodomas vienas pagrindinių motyvų – atostogų metu užsimezgęs
emocinis ryšys su vaiku. Tarnyba, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir išvengti galimo
piktnaudžiavimo svečiavimosi programomis, siekiant patenkinti suaugusiųjų poreikius ne tik
greičiau įvaikinti, bet ir pasirinkti galimus įvaikinti vaikus, inicijavo vaikų išleidimo svečiuotis
užsienio valstybės piliečių šeimose tvarkos priėmimo būtinybę;
3) globojamas įtėvių šeimoje vaikas – toks šeimyninių vaiko ir įtėvių santykių
užsimezgimas dažniausiai būdingas įvaikinimui Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių
Lietuvoje. Išimtiniais atvejais galimas įvaikinti vaikas gali būti globojamas ir užsieniečių ar
sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimoje.
2010 metais tokiu būdu buvo įvaikintas 1 vaikas Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos pilietės
šeimose ir 1 vaikas Vokietijos piliečių šeimos;
4) 2010 m. pasitaikė ir vienas įvaikinimo giminaičių šeimoje atvejis. Giminaičiai,
gyvenantys Norvegijoje ir Šveicarijoje, įvaikino 2 vaikus.
Analizuojant duomenis apie vaikų teisinį statusą (įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą
pagrindą), matyti, kad daugiausia (93 atvejai) įvaikinama vaikų, kurių tėvams buvo neterminuotai
apribota tėvų valdžia, 12 atvejų – vienas ar abu tėvai mirę, 6 atvejais globėjai yra teismo nutartimi
patvirtinę sutikimą įvaikinti, 3 atvejais – tėvai ar vienas iš tėvų yra teismo nutartimi patvirtinę
sutikimą įvaikinti vaiką ir 1 atveju – tėvai ar vienas iš tėvų yra pripažinti neveiksniais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
140
6
93
12 1 3
Globėjai yra teismo nutartimi patvirtinęsutikimą įvaikintiAbiems arba vienam iš tėvųneterminuotai apribota tėvų valdžiaVienas arba abu tėvai mirę
Abu arba vienas iš tėvų pripažintineveiksniaisTėvai ar vienas iš tėvų yra teismonutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką
71 pav. 2010 m. įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą
2010 m., kaip ir 2009 m., didžioji dalis užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių,
nuolat gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų augo vaikų globos namuose – 76 vaikai, 27
vaikas augo kūdikių namuose, 11 vaikų augo globėjų šeimose ir 1 vaikas augo būsimų įtėvių
šeimoje (50 lentelė).
Iš 27 vaikų, įvaikintų iš kūdikių namų, 9 augo Klaipėdos apskrities sutrikusio vystymosi
kūdikių namuose, 8 vaikai – Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, po 4 vaikus
– Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Kauno vaiko raidos klinikoje
„Lopšelis“, 2 vaikai – Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš 76 vaikų,
įvaikintų iš vaikų globos namų, daugiausiai jų augo Radviliškio rajono vaikų globos namuose
„Nykštukas“ – 10 vaikų, Alytaus ir Telšių vaikų globos namuose – po 5 vaikus.
50 lentelė. 2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal globos vietą
SVKN VGN Šeima Vaikų skaičius
Alytaus
sutrikusio
vystymosi
kūdikių namai 4
Klaipėdos
sutrikusio
vystymosi
kūdikių namai 9
Vilniaus
sutrikusio
vystymosi
kūdikių namai 8
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
141
Šiaulių
sutrikusio
vystimosi
kūdikių namai 2
Kauno vaiko
raidos klinika
„Lopšelis“ 4
Iš viso 27
Radviliškio rajono vaikų globos namai
„Nykštukas“ 10
Alytaus vaikų globos namai 5
Telšių vaikų globos namai 5
Šiaulių vaikų globos namai 4
Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos
namai 3
Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“ 3
Raseinių vaikų globos namai 3
Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos
namai 3
Švenčionėlių vaikų globos namai 3
Trakų lopšelis-darželis „Obelėlė“ 3
Viešvilės vaikų globos namai 3
VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai 3
Jiezno vaikų globos namai 2
Kauno rajono Pagynės vaikų globos namai 2
Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ 2
Kuršėnų vaikų globos namai 2
Naujojo Daugėliškio vaikų globos namai 2
Pakruojo raj. Šv. Antano Paduviečio Pamūšio
parapijiniai vaikų globos namai 2
Trakų vaikų globos namai 2
Všį „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ 2
VšĮ Paparčių Šv. Juozapo vaikų globos namai 2
A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai 1
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
142
Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos
namai 1
Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ 1
Palangos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1
Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“ 1
Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“ 1
Varėnos lopšelis-darželis „Pasaka“ 1
Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai 1
Vilniaus 3-ieji vaikų globos namai 1
VšĮ „Vaiko užuovėja“ 1
Iš viso 76
Globėjai 11
Įtėvių
šeima 1
Iš viso 12
IŠ VISO 115
51 lentelė iliustruoja, kokio amžiaus vaikus 2010 m. įvaikino atitinkamais metais į
užsieniečių apskaitą įtrauktos šeimos. Iš 78 užsienio piliečių šeimų, įvaikinusių per 2010 m., 1
šeima į užsieniečių apskaitą buvo įtraukta 2004 m., 7 šeimos įtrauktos – 2005 m., 3 – 2006 m., 10 –
2007 m., 16 – 2008 m., 28 – 2009 m. ir 13 – 2010 m..
51 lentelė. 2010 m. įvaikinusios šeimos pagal įtraukimo į apskaitą datą ir įvaikintų vaikų amžių
Įvaikintų vaikų amžius Šeimos įtraukimo į apskaitą
metai
Šeimų
skaičius 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.
2004 1 - - 1 - -
2005 7 2 5 1 - -
2006 3 - 2 1 1 -
2007 10 1 5 8 1 -
2008 16 1 9 9 9 -
2009 28 9 12 8 9 1
2010 13 1 9 6 3 1
Iš viso 78 14 42 34 23 2
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
143
Kaip matyti, daugiau nei pusei šeimų (41 iš 78) įvaikinimo procedūra truko trumpiau nei 2
metus. Daugiau nei pusė šių šeimų įvaikintų vaikų buvo iki 6 metų amžiaus. Tačiau atkreiptinas
dėmesys, kad visi šie vaikai turėjo specialiųjų poreikių, t. y. buvo įvaikinti kartu su vyresniais
broliais ar seserimis, arba turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Šeimos pageidaujančios įvaikinti 1–2
geros sveikatos ikimokyklinio amžiaus vaikus pasiūlymo laukia kur kas ilgiau (žr. skyrių „Lietuvos
Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita“).
Įvaikinimo procesas trumpesnis Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems
užsienyje, ir lietuvių kilmės šeimoms. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224
straipsnio 5 dalimi, Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos 52 punktu ir 1993 m.
Hagos konvencijos 16 straipsniu, sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo užsienio valstybės
piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę
priklausomybę ir gimtąją kalbą. Atsižvelgiant į tai, šeimoms, turinčioms glaudų ryšį su Lietuva,
įvaikinant teikiama pirmenybė prieš kitas užsienio valstybių piliečių ir Lietuvos Respublikos
piliečių, gyvenančių užsienyje, sąraše esančias šeimas. Tokios šeimos pasiūlymo įvaikinti vaiką iki
6 metų gali sulaukti per 1–1,5 metų nuo įsirašymo į sąrašą. Tokiu būdu tėvų paliktiems vaikams
sudaroma galimybė kuo greičiau patekti į jiems žinomą kalbinę aplinką, išsaugoti tautinę tapatybę,
kalbą ir kultūrą.
Iš 78 2010 m. įvaikinusių šeimų 7 buvo Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių
užsienyje ir užsieniečių (lietuvių kilmės) šeimos, iš kurių 3 šeimos buvo iš JAV, po 1 šeimą iš –
Ispanijos, Norvegijos ir Šveicarijos ir 1 Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos Respublikos
pilietės, šeima, nuolat gyveno Lietuvoje. Visos šios šeimos į apskaitą įtrauktos 2008–2010 m.
Minėtos šeimos įvaikino įvairaus amžiaus vaikus (daugiausia 4–6 m. – 6 vaikus ir 7–9 m – 2
vaikus). Kaip įprasta, tokios šeimos nesikreipia dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo.
2010 m. 115 vaikus įvaikino 73 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokusios Prancūzijos ir JAV
pilietės moterys. Dauguma įvaikinusiųjų yra 41–45 metų amžiaus. 72 paveikslėlyje matome
įvaikinusių moterų ir vyrų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
144
3
13
22
26
9
23
9
35
25
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
25-30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. >50 m.
Vyrai
Moterys
72 pav. 2010 m. įvaikinusios šeimos pagal amžiaus grupes
Ataskaitiniu laikotarpiu 9 įvaikinę vyrai ir 4 įvaikinusios moterys buvo vyresni nei 50 metų
amžiaus, todėl teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalyje
numatytą išimtį, kai įvaikinti leidžiama ir vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Tokios
išimtys dažniausiai taikomos įvaikinant vyresnio amžiaus vaikus. Lyginant su praėjusiais metais,
ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo vyresnių nei 50 m. šeimų, įsivaikinusių vaikus, padaugėjo 41–45
m. šeimų, įvaikinusių vaikus. 2009 m. daugiausia įsivaikino 46–50 m. amžiaus šeimos.
Ataskaitiniais metais Lietuvos apeliacinis teismas panaikino vieną neįsiteisėjusį teismo
sprendimą dėl įvaikinimo įtėvių prašymu. Prancūzijos piliečiai įvaikino 3 ir 6 metų vaikus. Taip pat
yra pateiktas dar vienas prašymas dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo,
Italijos piliečiai įvaikino 6 ir 9 metų vaikus. Šeimos, kurios su pageidaujamais įvaikinti vaikais
buvo praleidusios kartu daugiau nei savaitę, teismui priėmus sprendimą įvaikinti, palūžo ir nežiūrint
siūlomos specialistų pagalbos, atsisakė paimti vaikus. Tokių nesėkmingų įvaikinimų priežastys yra
dvi – nepakankama įtėvių motyvacija ir pasirengimas įvaikinti vyresnius specialiųjų poreikių
turinčius vaikus; netinkamas vaikų paruošimas įvaikinimui.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis įtvirtina pagarbą vaiko nuomonei.
Nenustatydama minimalaus amžiaus, į kurį atsižvelgiant yra reikalaujama iš suaugusiųjų priimti
vaikų nuomonę, Konvencija duoda visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir asmeninių
aplinkybių, teisę išreikšti ir turėti savo nuomonę. Vis dėlto vaikai, prašomi išreikšti nuomonę, ar jie
sutinka dėl įvaikinimo, visų pirma turi suvokti, kas yra įvaikinimas.
Šiuo metu vaiko paruošimas įvaikinimui yra vaiko globėjo, dažniausiai vaikų globos namų
darbuotojų, pareiga. Tam, kad vaikas suvoktų, kas yra įvaikinimas, visų pirma jam suprantama
kalba turi būti paaiškinama, kokia jo situacija yra dabar, koks galimas tolesnio vaiko gyvenimo
planas. Svarbu, kad priimami sprendimai būtų ne dėl vaiko, o su vaiku, kad būtų ne tik fiksuojama
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
145
vaiko nuomonė, kuri gali dažnai keistis, priklausomai nuo vaiko nuotaikos, sėkmių, nesėkmių ir
kitų aplinkybių, bet ir kintančios nuomonės priežastys. Ataskaitiniais metais dėl pasikeitusios vaikų
nuomonės buvo nutrauktos 8 įvaikinimo procedūros dėl 9 vaikų, pastariesiems nusprendus, kad jie
nebenori būti įvaikinti. Dažnai vaikai bijo išvažiuoti iš Lietuvos, jiems sunku suprasti, kad
užsienyje jie nebus lietuviai. Žinoma, toks vaikų patriotizmas vertas pagarbos, tačiau jei jie suvoktų
savo, kaip vaikų globos namų auklėtinio ir kaip mylimo bei rūpesčiu apgaubto šeimoje augančio
sūnaus (dukters) ateities perspektyvas, tikėtina, kad nuomonė dėl įvaikinimo būtų priešinga. Todėl
labai svarbu, kad su vaiku dirbantys specialistai mokėtų klausyti vaiką, stebėti jį ir gebėtų atsakyti į
vaikui rūpimus klausimus, sukeliančius daugiausia baimių dėl ateities.
Išvados
1) 78 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių
šeimos įvaikino 115 vaikų.
2) 4 vaikus įvaikino jų mamų sutuoktiniai užsieniečiai.
3) Daugiausiai vaikų įvaikinta Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimose.
4) Ataskaitiniu laikotarpiu pusė vaikų įvaikinti kartu su savo broliais ir seserimis (66
vaikai įvaikinti į 29 šeimų).
5) Lyginant su ankstesniais metais, įvaikintų vaikų skaičius sumažėjo, nes mažiau vaikų
buvo įvaikinta kartu su savo broliais ir seserimis (2009 m. – 105, 2010 m. – 66) ir daugiau įvaikinta
po 1 vaikų pagal specialiųjų poreikių programą, turinčių sunkių sveikatos sutrikimų (2009 m. – 13,
2010 m. – 19).
6) 2010 m. iš 115 įvaikintų vaikų 93 vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais, 52 iš jų
įvaikinti pagal galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais programą.
7) Daugiausia įvaikinta 4–6 m. amžiaus vaikų.
8) Daugumai įvaikinusių užsienyje gyvenančių šeimų, įvaikinusių ikimokyklinio
amžiaus vaikus, įvaikinimo procedūra truko apie 2 metus, nes dauguma šio amžiaus įvaikintų vaikų
turėjo specialiųjų poreikių arba buvo įvaikinti lietuvių kilmės šeimų.
9) 115 vaikus įvaikino 73 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokusios Prancūzijos ir JAV
pilietės moterys.
10) Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinusių vaikus vyrų ir moterų amžiaus vidurkis buvo 41–
45 metai, įvaikintojų amžius mažėjo (2009 m. amžiaus vidurkis buvo 46–50 m.). 2010 m. sumažėjo
vyresnių nei 50 m. šeimų, įsivaikinusių vaikus, skaičius (2009 m. – 13, 2010 m. – 20);
11) 2010 m. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino vieną neįsiteisėjusį teismo sprendimą
dėl įvaikinimo įtėvių prašymu, taip pat dėl pasikeitusios vaikų nuomonės buvo nutrauktos 8
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
146
įvaikinimo procedūros dėl 9 vaikų. Tokių nesėkmingų įvaikinimų priežastys yra dvi – nepakankama
įtėvių motyvacija ir pasirengimas; netinkamas vaikų paruošimas įvaikinimui.
VIII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus
2010 m. gauta 418 ataskaitų po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų įvaikintų vaikų
adaptaciją kitose šalyse (2009 m. Tarnyba gavo 456 ataskaitas). Iš jų 414 atsiuntė užsienio
institucijos, o 4 ataskaitas (laiškus) pateikė įvaikinusios šeimos (2 iš JAV, po 1 iš Prancūzijos ir
Vokietijos).
Pateiktos ataskaitos informuoja apie daugiau kaip 600 įvaikintų vaikų prisitaikymą prie naujos
aplinkos užsienyje. Tiesa, apie nemažą dalį šių vaikų informacija pateikta du kartus per metus, taigi
ataskaitiniu laikotarpiu gautos dvi ataskaitos apie tuos pačius vaikus.
Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia ataskaitų po įvaikinimo gauta apie 2009 m. ir 2008 m.
įvaikintus vaikus – atitinkamai maždaug 140 ir apie 100 ataskaitų. Pateiktos 77 ataskaitos apie 2007
m. įvaikintus vaikus, 56 ataskaitos – apie 2006 m. įvaikintus vaikus, 30 ataskaitų – apie 2010 m.
įvaikintus vaikus, 10 ataskaitų – apie 2005 m. įvaikintus vaikus bei kelios ataskaitos apie
ankstesniais metais įvaikintus vaikus.
Kaip matome žemiau pateiktoje lentelėje, daugiausia grįžtamosios informacijos gauta iš trijų
Italijos asociacijų: „Associazione Volontari per il Servizio Internazionale (AVSI)“, „AAA
Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ ir „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“. Per
pastaruosius metus daugiau nei pusė vaikų įvaikinama į Italiją, todėl ir ataskaitų iš šios šalies yra
gerokai daugiau nei iš kitų valstybių.
Visos Lietuvoje akredituotos užsienio įvaikinimo institucijos teikė grįžtamąją informaciją apie
šeimų, kurioms jos atstovavo, įvaikintus vaikus. Taip pat ataskaitas po įvaikinimo Tarnybai teikė ir
Vokietijos bei Prancūzijos centrinės įvaikinimo institucijos.
52 lentelė. 2010 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įvaikinimo institucijas
Eil. nr. Įvaikinimo institucija Šalis Pateiktų ataskaitų skaičius
1 2 3 4 1. „Associazione Volontari per il Servizio
Internazionale (AVSI)“ Italija 88
2. „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ Italija 75 3. „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“ Italija 59 4. „Barner Framfor Allt –Adoptioner (BFA-A)“ Švedija 53
5. „La Primogenita international adoption“ Italija 36 6. „Bethany Christian Services“ JAV 30 7. Centrinė įvaikinimo institucija (AFA) Prancūzija 17 8. „Our children‘s homestead“ JAV 13 9. „Familia Universal“ Ispanija 13
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
147
10. „Sozialdienst katholischer Frauen-Zentrale e. V. (SKF)“
Vokietija 9
11. „Loving Heart International Adoption Agency“ Kanada 9 12.
„Inter country adoption New Zealand“ (ICANZ)
Naujoji Zelandija 4
13. „The open door adoption agency, Inc.“ JAV 4 14. „Les Enfants de l‘Esperance“ Prancūzija 2 15. Centrinė įvaikinimo institucija Vokietija 2
Iš viso 414
Iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4
Italijos įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos,
Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. Vokietijos įvaikinimo organizacija
„Sozialdienst Katholisher Frauen (SKF)“ 2010-12-31 nutraukė tarptautinio įvaikinimo veiklą. Taigi
ši organizacija baigė savo veiklą ir Lietuvoje.
Beveik visos įgaliotos institucijos nurodė, kad nesusiduria su kliūtimis, rinkdamos grįžtamąją
informaciją. Kaip Tarnybą informavo Italijos įgaliotos institucijos, jų atstovaujamos šeimos žino,
jog atsisakius susitikti dėl ataskaitų po įvaikinimo, apie tai bus pranešta Tarptautinei įvaikinimo
komisijai, kuri turi teisę informuoti teisminę instanciją dėl reikalingos informacijos trūkumo, todėl
šeimos aktyviai bendradarbiauja su organizacijomis. JAV institucijos nurodė, kad ataskaitos po
įvaikinimo vėluoja dėl šeimų nenoro bendradarbiauti su agentūromis arba dėl pastarųjų darbuotojų
kaitos.
VIII. 9. Įvaikinusių vaikų biologinių ir kitų giminaičių paieška, informacijos apie
konkrečių asmenų įvaikinimą rinkimas ir pateikimas, tarpininkavimas dėl užsieniečių šeimų,
įvaikinusių vaikus iš mūsų šalies, bendravimo su gyvenančiais Lietuvoje vaikų artimaisiais
2010 m. Tarnyba gavo 19 laiškų, kuriuose asmenys prašė padėti surasti įvaikių
giminaičius, suteikti informacijos apie savo ar artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant
įvaikinusios vaiką iš mūsų šalies užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitų
artimųjų ryšį ir pan..
Į Tarnybą su atitinkamais prašymais kreipėsi Italijos, Prancūzijos, Švedijos piliečių įvaikintų
vaikų giminaičiai iš Lietuvos, įvaikinusios Australijos, JAV piliečių šeimos bei suaugę įvaikinti
asmenys, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Armėnijoje bei Gruzijoje.
Iš minėtų atvejų daugiausia buvo (10 atvejų) giminaičių (dažniausiai seserų, brolių, tetų ir
kt.), gyvenančių Lietuvoje, prašymai pateikti informaciją apie užsieniečių įvaikintą vaiką bei padėti
užmegzti tarpusavio ryšį. Tarpininkaujant Tarnybai, 1 globojamam šeimoje vaikui pavyko užmegzti
tiesioginį bendravimą su užsienio piliečių įvaikintais jų broliais ir seserimis. Paprastai įvaikinusios
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
148
užsieniečių šeimos mielai pateikia informaciją apie įvaikių gyvenimą, o iš karto po įvaikinimo
palaikyti tiesioginius ryšius su likusiais Lietuvoje giminaičiais, kaip pačios teigia, dar nėra
pasiruošusios, nebent jos sutinka susirašinėti su jais per Tarnybą ir galbūt kada nors ateityje
užmegzti tarpusavio bendravimą. Be to, keli laiškai, adresuoti užsieniečiams, grįžo atgal, nes
šeimos Tarnybai žinomais adresais jau nebegyvena.
4 atvejais įvaikinti suaugę asmenys ieškojo giminaičių. Tarnybai padedant, vienam vyrui
pavyko surasti 7 brolius ir seseris, apie kuriuos jis nieko nežinojo. Kitu atveju Tarnyba surado
asmens ieškomą įvaikintą seserį, bet jos įtėviai kategoriškai nesutiko, kad įdukra bendrautų su
broliu. Dar dviem atvejais dėl informacijos Tarnyba kreipėsi į vaikų globos namus, kuriuose galbūt
gyveno įvaikinti asmenys, bei archyvą. Išsamios dominančios informacijos negauta.
Tarnyba gavo 3 užsienio piliečių šeimų, įvaikinusių vaikus iš Lietuvos, prašymus surasti
įvaikių biologines mamas ir (ar) brolius bei seseris arba bent pateikti apie juos turimą informaciją.
Vienai šeimai nusiųsti įvaikio seserų, joms sutikus, kontaktiniai duomenys. Kitais atvejais per
Tarnybą vyksta įvaikinusios šeimos ir įvaikio biologinės mamos bei įvaikinusios šeimos ir įvaikių
vyresniojo brolio susirašinėjimas.
Taip pat į Tarnybą kreipėsi (1 atvejis) užsienio piliečių šeimos, pas kurią ne vieną vasarą
svečiavosi vaikas iš Lietuvos, atstovas. Jis prašė suteikti informacijos apie dabartinį vaiko
gyvenimą. Šiuo metu dar tikslinami vaiko duomenys.
Pasitaikė 1 atvejis, kai lietuvių šeimos įvaikintas vaikas panoro bendrauti su dviem taip pat
lietuvių šeimų įvaikintomis seserimis. Klausimas išspręstas per šeimų gyvenamosios vietos Vaiko
teisių apsaugos skyrius.
IX. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS
IX. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje
2010 metais Tarnyba nagrinėjo konkrečias situacijas dėl užsienio valstybėse esančių vaikų,
kurių asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir giminaičiais bei kiti klausimai
yra susiję su Lietuva ir jiems reikia taikyti tam tikras apsaugos priemones. 53 lentelėje pateikiami
2010 metais gautų ir Tarnybos nagrinėtų pranešimų apie užsienio valstybėse esančius vaikus,
kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės, duomenys.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
149
53 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstybėse
Valstybė, kurioje yra
vaikas
Air
ija
Ček
ijos
R
espu
blik
a
Est
ija
Ispa
nija
Jung
tinė
K
aral
ystė
Ital
ija
Kir
gizi
jos
Res
publ
ika
Len
kija
Nyd
erla
ndų
K
aral
ystė
Nor
vegi
ja
Rus
ijos
F
eder
acij
a
Suom
ija
Vok
ieti
ja
JAV
Lat
vija
Ukr
aina
Šved
ija
IŠ V
ISO
2010-01-01 likę nebaigti išnagrinėti pranešimai
4 - - 1 8 - - - - 3 1 - 4 1 1 1 - 24
Vaikų skaičius
4 - - 1 12 - - - - 4 1 - 5 1 1 2 - 31
2010 metais gauti pranešimai
7 1 3 2 19 3 1 2 6 6 3 1 3 - - - 1 58
0-3 1 1 2 7 1 1 1 2 1 1 18 4-6 4 3 1 1 9 7-9 1 2 1 9 13
10-14
3 1 11 1 1 1 1 19
Vaikų amžius
15-17
2 2 5 2 1 6 1 1 1 21
Vaikų skaičius
7 3 3 3 36 3 1 2 6 7 3 1 4 - - - 1 80
IŠ VISO 2010 metais nagrinėta pranešimų
11 1 3 3 27 3 1 2 6 9 4 1 7 1 1 1 1 82
2010-12-31 likę nebaigti išnagrinėti pranešimai
3 1 - 2 7 - 1 1 1 3 - - - - - - 1 20
Vaikų skaičius
4 3 - 3 13 - 1 1 1 4 - - - - - - 31
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
150
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10111213141516 171819202122 2324
Vokietija
Jungtinė Karalystė
Airija
Ukraina
Rusijos Federacija
Švedija
Norvegija
Nyderlandų Karalystė
Baltarusija
JAV
Ispanija
Čekijos Respublika
Italija
Latvija
Lenkija
Liuksemburgas
Prancūzija
Šveicarija
Estija
Kirgizija
Suomija
Prašymai
2010 m.
2009 m.
2008 m.
73 pav. 2008–2010 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės (pagal valstybes)
Kaip matome, daugiausia pranešimų 2010 metais buvo susiję su tomis valstybėmis, į kurias
pastaraisiais metais buvo didžiausia Lietuvos Respublikos piliečių emigracija (Jungtinė Karalystė –
19, Airija – 7, Nyderlandai, Norvegija – 6). 73 pav. rodo, kad, palyginus su 2008 ir 2009 metais,
2010 metais Lietuvos Respublikos emigracijos tendencijos išliko panašios, nedaug išaugo situacijų,
susijusių su Airija, Italija ir Nyderlandų Karalyste, Estija, skaičius. Pastebėtina, kad visi 3
pranešimai apie Estijoje esančius nepilnamečius, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos
priemonės, buvo susiję su šioje valstybėje nusikalstamas veikas padariusiais nepilnamečiais. Tuo
tarpu, lyginant su 2009 m., atvejų, susijusių su Norvegija, skaičių, daugiausia lėmė ne nepilnamečių
Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas šiose valstybėse, skaičius (1), bet
atvejai, kuomet kompetentingoms Norvegijos institucijoms reikia taikyti vaiko teisių apsaugos
priemones šioje valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu (5).
Daugiausia pranešimų (19) gauta dėl 15–17 m. amžiaus vaikų. Lyginant su 2009 m.,
pranešimų dėl kitų amžiaus grupių vaikų skaičius išliko panašus, išskyrus 0–3 m. ir 10–14 m.
amžiaus grupes. Dėl 10–14 m. amžiaus grupės vaikų buvo gauta 20 pranešimų (2009 m. – 13
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
151
pranešimų), o dėl 0–3 m. amžiaus grupės vaikų pranešimų skaičius padidėjo dvigubai (2009 m. – 6
pranešimai, 2010 m. – 13 pranešimų). Pastebėtina, kad daugiausia pranešimų dėl 0–3 m. amžiaus
grupės vaikų buvo susiję su atvejais, kai tėvams netinkamai prižiūrint vaikus, užsienio valstybių
kompetentingos institucijos taikė vaiko teisių apsaugos priemones ir, siekdamos priimti sprendimą
dėl tolesnės tokio vaiko globos, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie šeimos
gyvenimo Lietuvoje laikotarpį ir artimuosius giminaičius, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems
nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje (5 pranešimai) bei su atvejais, kai Tarnyba
kreipėsi į užsienio valstybės socialines institucijas su prašymu patikrinti ten išvykusių nepilnamečių
gyvenimo sąlygas (5 pranešimai). Kiti 3 pranešimai buvo susiję su kitų vaiko teisių apsaugos
priemonių taikymu.
Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba išnagrinėjo didžiąją dalį pranešimų dėl užsienio valstybėse
esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. Iš 58 2010 m. gautų pranešimų
buvo išnagrinėti 38 pranešimai dėl 50 vaikų, 20 pranešimų dėl 31 vaiko 2010 m. gruodžio 31 d. dar
buvo nagrinėjami.
Daugumą 2010 m. gautų prašymų dėl užsienio valstybėse esančių vaikų atžvilgiu reikalingų
taikyti tarptautinių apsaugos priemonių Tarnybai pateikė VTAS bei Lietuvoje gyvenantys vaikų
giminaičiai. Kitais atvejais prašymus teikė užsienio valstybių kompetentingos vaiko teisių apsaugos
institucijos. Iš 58 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:
- 20 prašymų buvo išsiaiškinti vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje, jiems ten išvykus gyventi su
tėvais ar kitais giminaičiais, užtikrinti bendravimą su Lietuvoje esančiais giminaičiais. Tokio
pobūdžio prašymus dažniausiai teikė savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, vienas iš vaiko
tėvų, seneliai, kiti giminaičiai;
- 4 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su tarpininkavimu suteikiant informaciją apie vaiko
tėvus, artimuosius giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiu bei
galimybes jais pasirūpinti;
- 2010 m. Tarnyba taip pat tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų tėvams bei VTAS
bendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant 11
nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas užsienyje, grįžimą į
Lietuvą.
- 11 prašymų pateikti Lietuvos socialinių institucijų turimą informaciją apie šeimos gyvenimo
Lietuvoje laikotarpį;
- 5 prašymai išsiaiškinti Lietuvoje gyvenančių artimųjų giminaičių ketinimus ir galimybes
pasirūpinti nepilnamečiu giminaičiu, gyvenančiu užsienio valstybėje;
- 7 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su kitų tarptautinių apsaugos priemonių taikymu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
152
Susirašinėjimo procesas sprendžiant atvejus, kai vaikui reikalinga taikyti tarptautines
apsaugos priemones, užtrunka vidutiniškai 5 mėnesius, nes ilgai tenka laukti informacijos iš
užsienio valstybių kompetentingų institucijų, kai klausimas sprendžiamas pagal dvišales Lietuvos
Respublikos sutartis tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Be to, kai
kuriais atvejais spendimus dėl vaiko apsaugos yra kompetentingos priimti užsienio valstybės
institucijos ir Tarnyba neturi įgaliojimų tiesiogiai daryti įtaką užsienio valstybėje vykstančiam
procesui. Dažnai tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas yra tęstinio pobūdžio,
pavyzdžiui, siekiant vaiko grąžinimo į šeimą ar aiškinantis tėvų galimybes rūpintis vaiku. Visais
atvejais taikant vaikui tarptautinės apsaugos priemones yra vadovaujamasi vaiko interesais,
siekiama ne tik pritaikyti konkrečias apsaugos priemones vaikui, bet išspręsti problemą taip, kad
vaikui būtų užtikrintas pastovumas ir ilgalaikė apsauga.
IX. 1. 1. Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimas į Lietuvos
Respubliką
2010 metais Tarnyba organizavo užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų, turinčių
Lietuvos Respublikos pilietybę arba kurių tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra Lietuvos
Respublikos piliečiai, parvežimą į Lietuvą. Vykdydama šią funkciją, Tarnyba renka sprendimui dėl
vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką priimti reikalingą informaciją ir dokumentus bei
organizuoja komisijos, priimančios sprendimą dėl vaiko parvežimo, posėdį. Tarnybai apie užsienio
valstybėje be tėvų globos likusius vaikus dažniausiai praneša Lietuvos diplomatinės atstovybės
užsienio valstybėse, Lietuvoje esantys vaiko giminaičiai arba užsienio valstybių vaiko teisių
apsaugos tarnybos.
2010 metais suorganizuoti 3 komisijos, sprendžiančios dėl valstybėje likusio be tėvų globos
vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jo lydėjimo klausimus, posėdžiai (2009 metais buvo
sprendžiama dėl 1 vaiko parvežimo). Komisija priėmė sprendimą parvežti į Lietuvą Nyderlandų
Karalystėje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje be tėvų globos likusias nepilnametes Lietuvos
Respublikos pilietes. Nepilnametės parvežimo iš Nyderlandų Karalystės atveju kelionės išlaidos
buvo padengtos iš Tarnybos biudžeto, atsižvelgiant į nepilnametės amžių (17 m.), buvo nuspręsta
jos nelydėti. Grąžinant nepilnametę iš Jungtinės Karalystės, ją lydėjo ir kelionės išlaidas padengė
šios valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Grąžinant iš Vokietijos – nepilnametę lydėjo ir
kelionės išlaidas padengė jos artimieji giminaičiai, iš kurių vienas buvo paskirtas nepilnametės
laikinuoju globėju Lietuvoje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
153
54 lentelė. 2009 metais komisijoje svarstyta dėl vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką
Priimtas sprendimas Valstybė Vaikų skaičius, dėl kurių parvežimo svarstyta Parvežti (vaikų
sk.) Neparvežti (vaikų sk.)
Nyderlandų Karalystė Vokietija Jungtinė Karalystė
1 1 1
1 1 1
- - -
Iš viso 3 3 -
2010 m. Tarnyba iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse gavo 11
prašymų (1 – iš Suomijos, 1 – iš Norvegijos, 1 – iš Lenkijos, 3 – iš Estijos, 5 - iš Nyderlandų
Karalystės) tarpininkauti organizuojant užsienio valstybėse nusikalstamas veikas padariusių
nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių grąžinimą į Lietuvą. Šių užsienio valstybėse sulaikytų
nepilnamečių amžiau vidurkis yra 16–17 metų. Kadangi visi šie nepilnamečiai nebuvo netekę tėvų
globos, jų parvežimas nepateko į Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimo į
Lietuvos Respubliką taisyklių reguliavimo sritį, todėl Tarnyba neskyrė lėšų iš savo biudžeto jų
parvežimui į Lietuvą organizuoti. Šiais atvejais Tarnyba tik tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų
tėvams bei VTAS bendraujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir
organizuojant šių vaikų grįžimą į Lietuvą. Pažymėtina, kad 8 nepilnamečiai saugiai grįžo į Lietuvą į
tėvų šeimas, 2 nepilnamečiai už sunkias nusikalstamas veikas dar yra sulaikyti užsienio valstybėse ir
1 nepilnamečio atžvilgiu Lietuvoje buvo išduotas Europos arešto orderis.
Lyginant su 2009 m., užsienio valstybėse nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių
Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2010 m. padidėjo (2009 m. gauti 7 prašymai). Nagrinėjant
padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pastebėtina, kad be įprastų smulkių vagysčių iš parduotuvių ar
automobilių 2010 m. keletu atvejų nepilnamečiai buvo sulaikyti už neteisėtą disponavimą
narkotinėmis medžiagomis bei ginkluotą plėšimą.
IX. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos
Respublikoje
55 lentelėje pateikiami 2010 metais gautų ir Tarnybos nagrinėtų pranešimų apie Lietuvoje
esančius vaikus, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, duomenys.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
154
55 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje
Valstybė, su kuria susijusi vaiko apsauga
Air
ija
Bal
taru
sija
Ispa
nija
JAV
Jung
tinė
K
aral
ystė
Aze
rbai
džia
no
Res
publ
ika
Rus
ijos
F
eder
acij
a
Vok
ieti
ja
Lat
vija
IŠ V
ISO
2010 m. sausio 1 d. likę nebaigti išnagrinėti pranešimai
- 1 2 1 4 - 2 - - 10
Vaikų skaičius
- 3 2 1 5 - 2 - - 13
2010 metais gauti pranešimai
1 1 - - 13 1 - 2 1 19
0-3 4 4 4-6 2 4 6 7-9 1 5 1 7
10-14 3 2 5
Vaikų amžius
15-17 1 1 3 1 6 Vaikų skaičius
2 3 - - 19 2 - 2 1 29
IŠ VISO 2010 metais nagrinėta pranešimų
1 2 2 1 17 1 2 2 1 29
2010 m. gruodžio 31 d. likę nebaigti išnagrinėti pranešimai
1 1 - - 5 1 - 2 1 11
Vaikų skaičius
2 3 - - 8 1 - 2 1 17
74 paveikslas iliustruoja 2008–2010 metais gautų pranešimų dėl Lietuvos Respublikoje
esančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, pagal valstybes.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
155
0
2
4
6
8
10
12
14
Airija
Baltaru
sija
Azerb
aidžia
no R
espub
lika
Švedija
Ispanij
aJA
V
Jung
tinė
Karaly
stė
Latvi
ja
Turkmėn
ija
Vokie
tija
Estija
Rusijos
Fed
eracij
a
2008 m.
2009 m.
2010 m.
74 pav. 2008–2010 m. gauti pranešimai dėl LR esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės
Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2008 m. ir 2009 m, Tarnyba gavo panašų skaičių
pranešimų dėl Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos
priemones (2008 m. buvo gauta 18 pranešimų, 2009 m. – 22). Iš 2010 m. gautų 19 pranešimų 12
atvejų buvo siekiama išsiaiškinti šeimos gyvenimo aplinkybes užsienyje, užsienyje gyvenančių tėvų
ketinimus vaikų atžvilgiu, užtikrinti tėvų pareigų vykdymą, spręsti teisinius santykius tarp tėvų ir
vaikų. 3 atvejais Tarnyba siekė surinkti informaciją apie vaiką, jo gyvenimo ir šeimos aplinkos
sąlygas Lietuvoje, 1 atvejis buvo susiję su globos nustatymu arba globos priežiūros perdavimu, 3
atvejais buvo taikomos kitos vaiko teisių apsaugos priemonės. Pastebėtina, kad 2010 metais išaugo
situacijų, susijusių su Jungtine Karalyste, skaičius, o situacijų skaičius, susijęs su kitomis
valstybėmis išliko panašus.
Apibendrindami, pateikiame 75 paveikslą, kuris iliustruoja kasmet didėjantį bendrą pranešimų
dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos
priemonės, skaičių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
156
12
39
46
71
76
77
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Prašymų skaičius
75 pav. 2005–2010 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės
IX. 2. 1. Globos (rūpybos) nustatymas vaikams, turintiems užsienio valstybės pilietybę
VTAS duomenimis, 2010 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 8 vaikams, turintiems
užsienio valstybių pilietybę. Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojama 30 vaikų,
užsienio valstybių piliečių.
56 lentelėje pateikiami 2008, 2009 ir 2010 metų duomenys apie Lietuvoje globojamų vaikus,
užsienio valstybių piliečius, pagal globos vietą (šeima, institucija) ir globos rūšį (laikinoji,
nuolatinė).
56 lentelė. Lietuvoje globojami vaikai, turintys užsienio valstybių pilietybę
2008 m. 2009 m. 2010 m.
Nustatyta globa (rūpyba)
Per
met
us
gruo
džio
31
d.
Per
met
us
gruo
džio
31
d.
Per
met
us
gruo
džio
31
d.
Šeimoje 4 17 5 15 - 14 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 4 11 4 10 8 Pagal lytį: berniukai 2 2
mergaitės 2 2
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
157
iš jų: 0-3 m. 1
4-6 m. 1 7-9 m. 10-14 m. 2 3 15-17 m. 1 Nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) 6 1 5 6 Pagal lytį: berniukai
mergaitės 1 iš jų: 0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 1 10-14 m. 15-17 m. Institucijoje 2 3 12 10 8 16 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 2 3 12 9 8 16 Pagal lytį: berniukai 4 6 mergaitės 2 8 2 iš jų: 0-3 m.
4-6 m. 1 7-9 m. 6 10-14 m. 2 1 15-17 m. 2 3 7 Nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) 1 Pagal lytį: berniukai mergaitės iš jų: 0-3 m.
4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2009 m. duomenimis, Lietuvoje perpus sumažėjo globų,
nustatytų vaikams, turintiems užsienio valstybės pilietybę, skaičius (2009 m. – 17, 2010 m. – 8),
tačiau bendras globojamų nepilnamečių užsienio piliečių skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo
didesnis nei ankstesniais metais (2010 m. – 30, 2009 m. – 25, 2008 m. – 20). Taip pat pastebėtina,
kad 2010 m. visais atvejais nepilnamečiams užsienio piliečiams globa Lietuvoje buvo nustatyta
institucijoje, kai tuo tarpu 2008 m. šeimoje globa buvo nustatyta 4 vaikams, 2009 m. – 5. Šią
tendenciją, Tarnybos nuomone, būtų galima paaiškinti tuo, kad 2010 m. didžiosios daugumos
nepilnamečių užsienio piliečių, kuriems Lietuvoje buvo nustatyta globa, amžius buvo 15–17 m., o
tokio amžiaus vaikams rasti globėjų šeimą yra sudėtingiau nei jaunesniems.
76 paveikslas iliustruoja ataskaitiniu laikotarpiu nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams
Lietuvoje nustatytų globų skaičių pagal apskritis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
158
1
7
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Vilniaus
Utenos
Kauno
Alytaus
Marijampolės
Klaipėdos
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Ap
skri
tys
2010 metais nustatytų globų skaičius
76 pav. 2010 m. nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičius apskrityse
Iš šio paveikslo matyti, kad 2010 m. globa nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams buvo
nustatyta dviejose apskrityse – Kauno (Jonavos r.) ir Vilniaus (Švenčionių r.). Tarnybos nuomone,
nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičių būtent šiose apskrityse lemia
tai, kad Jonavoje yra Pabėgėlių priėmimo centras, kuriame apgyvendinami ir globa nustatoma
nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams, o Švenčionių rajonas ribojasi su
Baltarusijos Respublika, todėl jame dažnai susiduriama su nelegalios migracijos atvejais.
77 paveiksle pateikiamas bendras Lietuvoje globojamų nepilnamečių užsienio piliečių
skaičius 2010 m. gruodžio 31 d.. Iš pateiktos informacijos matyti, kad daugiausia globų
nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams taip pat buvo nustatyta Vilniaus ir Kauno apskrityse.
7
2
19
1
1
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
Vilniaus
Utenos
Kauno
Alytaus
Marijampolės
Klaipėdos
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Ap
skri
tys
Lietuvoje globojami nepilnamečiai užsienio valstybių piliečiai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
159
77 pav. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičius
apskrityse
Taip pat pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu, bendradarbiaujant Lietuvos ir
kompetentingoms Baltarusijos Respublikos institucijoms, buvo išspręstas 3 nepilnamečių
Baltarusijos piliečių, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa Lietuvoje dėl netinkamos priežiūros
(vaikų motina, Baltarusijos Respublikos pilietė, neturėjo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių
dokumentų, o vėliau, vaikus palikusi Lietuvoje, išvyko į Baltarusiją) klausimas. Įgaliotas
Baltarusijos Respublikos atstovas atvyko į Lietuvą ir lydėjo vaikus į jų kilmės valstybę.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikai ilgą laiką gyveno Lietuvoje ir kalbėjo lietuviškai, buvo nuspręsta, kad
nepilnamečiai Baltarusijoje lankys mokyklą, kurioje mokoma lietuvių kalba.
IX. 3. Kita informacija
Spręsdama situacijas, susijusias su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (išskyrus Daniją),
Tarnyba vadovaujasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei
vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatomis, taip pat 1961 m. Hagos
konvencijos dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje bei
1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nuostatomis (pastarųjų dviejų
konvencijų taikymas yra ribotas dėl mažo prie šių konvencijų prisijungusių valstybių skaičiaus). Jei
situacija susijusi su Rytų Europos valstybėmis (Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija, kt.),
taikomos Lietuvos Respublikos ir šių valstybių dvišalės sutartys Dėl teisinės pagalbos ir teisinių
santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.
Tarnyba, spręsdama situacijas, susijusias su tarptautinių apsaugos priemonių taikymu
vaikams, glaudžiai bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinėmis ir valdžios institucijomis,
Tarptautine socialine tarnyba (ISS), VTAS, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Pastebėtina, kad pastaraisiais metais didėja atvejų, susijusių su Norvegijos Karalyste, skaičius.
2009 m. ir 2010 m. Tarnyba nagrinėjo 13 atvejų (iš jų – 7 atvejus 2010 m.), susijusių su šia
valstybe. Buvo ar dar yra sprendžiami vaikų paėmimo iš Lietuvos Respublikos piliečių šeimų,
gyvenančių Norvegijoje, klausimai, nagrinėti atvejai, susiję su nusikalstamas veikas padariusiais
nepilnamečiais Lietuvos Respublikos piliečiais, socialinės rizikos šeimomis ar globėjais,
emigravusiais į Norvegiją, taip pat spręsti neteisėto vaikų išvežimo ir (ar) laikymo Norvegijoje
klausimai. Remdamasi Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
160
20 nutarimu Nr.1114, 6.13 punktu Tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinės valdžios
arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais. Tarnyba,
nagrinėdama nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių atvejus, susijusius su Norvegija,
bendradarbiauja su Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinio integravimo ministerija. Tačiau,
atsižvelgiant į tai, jog Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, bendradarbiavimui su šia
valstybe konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, netaikomi imperatyvūs Europos
Sąjungos teisės aktai, Norvegija taip pat nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Konvencijos dėl
jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų
apsaugos priemonių srityje. Taip pat Lietuvos Respublika ir Norvegija nėra pasirašiusios jokios
dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Skubus ir
efektyvus bendradarbiavimas vaiko teisių apsaugos srityje tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos
Karalystės kompetentingų institucijų yra apsunkintas, nes atvejai sprendžiami vadovaujantis tik
Lietuvos ir Norvegijos nacionaline teise. Todėl, tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko
teisių apsaugos priemonių taikymo Norvegijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų ir
jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taikoma Norvegijos, kaip vaikų įprastinės gyvenamosios vietos
valstybės, turinčios jurisdikciją priimti sprendimus jos teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu,
nacionalinė teisė, bet ne pilietybės valstybės teisė. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją,
ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministeriją su prašymu svarstyti tarpžinybinio arba vyriausybinio susitarimo iniciavimą tarp
Lietuvos Respublikos ir Norvegijos, kuriame būtų įtvirtintas bendradarbiavimo mechanizmas
asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kitų klausimų, susijusių su Lietuva ir
Norvegija, klausimais, bei nustatytos už tai atsakingos institucijos.
2010 m. Tarnyba iš VTAS gavo pranešimų apie gyventi į užsienį kartu su nepilnamečiais
vaikais išvykusias socialinės rizikos šeimas, apie išvykimą ir naują gyvenamosios vietos adresą
neinformavusias kompetentingų Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijų. VTAS prašė Tarnybos
tarpininkauti patikrinant į užsienį išvykusių nepilnamečių, augančių socialinės rizikos šeimose,
gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas užsienio valstybėje ir, prireikus, imtis tinkamų vaiko teisių
apsaugos priemonių. Tarnyba, vykdydama tokio pobūdžio prašymus (kai nežinoma tiksli
nepilnamečių buvimo vieta užsienyje) ir bendradarbiaudama su užsienio valstybių
kompetentingomis institucijomis, susiduria su tokių nepilnamečių buvimo vietos ir adreso
nustatymo užsienio valstybėje problema. Šių atvejų problematika yra ta, kad nei Tarnyba, nei
užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijos nėra įgaliotos atlikti asmenų paieškos. Tuo
atveju, jei yra nežinoma tiksli vaikų gyvenamoji vieta užsienio valstybėje, tos valstybės socialinės
tarnybos rekomenduoja dėl vaikų paieškos kreiptis į policijos įstaigą. Kadangi daug nagrinėjamų
situacijų yra susijusios su Šengeno zonos valstybėmis, Tarnyba elektroniniu paštu konsultavosi su
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
161
Lietuvos kriminalinės policijos biuru dėl galimybės atlikti tokių asmenų paiešką pagal Šengeno
konvencijos 97 straipsnį, per SIRENE paieškos sistemą. Tarnyba buvo informuota apie galimą
konkretaus atvejo, dėl kurio buvo kreiptasi, sprendimo būdą, taip pat Tarnyba buvo informuota, kad
tokio klausimo, susijusio su socialine apsauga, sprendimas Lietuvoje nėra teisiškai sureguliuotas,
todėl netgi paskelbus paiešką pagal Šengeno konvencijos 97 str. ir nustačius vaikų buvimo vietą,
nebūtų įmanoma imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų (97 str. numato galimybę policijos
įstaigai pranešti apie dingusių asmenų buvimo vietą perspėjimą davusiai Šaliai arba perkelti juos į
saugią vietą, siekdamos nutraukti jų kelionę, jei nacionaliniai teisės aktai leidžia tai daryti. Tai
pirmiausia taikytina nepilnamečiams ir asmenims, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi
būti internuoti). Atsižvelgdama į tai, kad praktikoje dažnai susiduria su bylomis, kuomet nežinoma
nepilnamečių, kurių atžvilgių gali reikėti taikyti vaiko teisių apsaugos priemones, buvimo vieta
užsienio valstybėje bei siekdama palengvinti atvejų, susijusių su nepilnamečių, esančių užsienio
valstybėje, paieškos skelbimu, sprendimą, Tarnyba ketina inicijuoti tarpžinybinį kompetentingų
institucijų pasitarimą siekiant teisiškai sureguliuoti susidariusią padėtį.
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2008 m. ir 2009 m., Tarnyba gavo daug paklausimų dėl
galimybės Lietuvoje be tėvų globos likusio vaiko globėju skirti užsienio valstybėje gyvenantį
asmenį (dažniausiai artimą vaiko giminaitį) bei perduoti globos priežiūrą užsienio valstybei.
Sprendžiant šiuos klausimus, praktikoje susiduriame problema, nes šiuo metu Lietuvoje galiojančių
Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo
27 d. nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275) (toliau – Nuostatai), 3 punkte nurodyta, jog
globėjas (rūpintojas) yra nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo, kuris
įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globos vaiko priežiūrą, auklėjimą,
atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau santykiuose tarp Europos Sąjungos
valstybių narių taikomo Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnio nuostatos numato galimybę
vaiką įkurdinti kitoje valstybėje narėje, o jo globėju skirti užsienyje gyvenantį asmenį (globa gali
būti nustatoma toje valstybėje, kur vaikas gyvena, tačiau globėju skiriamas kitoje valstybėje narėje
gyvenantis asmuo, pas kurį vėliau išvyktų gyventi ir vaikas). Atsižvelgdama į tai, Tarnyba yra
pateikusi SADM siūlymus dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų papildymo, nustatant, kad vaiko
globėju gali būti skiriamas užsienyje gyvenantis veiksnus fizinis asmuo, turintis ryšių su vaiku ir
savo gyvenamosios vietos valstybės kompetentingų institucijų sutikimą ir (ar) leidimą vaiko
nuolatinei globai (rūpybai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma leisti užsienyje gyvenantį asmenį
paskirti tik nuolatiniu globėju, nes vienas pagrindinių laikinosios globos tikslų – grąžinti vaiką į
šeimą, o laikinai globojamam vaikui gyvenant kitoje nei biologinė šeima valstybėje, tampa sunku
įgyvendinti laikinosios globos tikslus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
162
Taip pat vis dar didelė problema išlieka gyventi į užsienį išvykstantys globėjai. Vienu atveju,
globėjas dėl finansinių priežasčių siekia laikinai (iki 6 mėn.) išvykti padirbėti į užsienį, o
globojamas vaikas lieka gyventi sau įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, kartu su globėjo sutuoktiniu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą globėju yra skiriamas
fizinis asmuo, o ne šeima, tokiu atveju, globėjui išvykstant laikinai gyventi į užsienį, turėtų būti
keičiamas vaiko globėjas. Kitais atvejais išvykti gyventi į užsienį globėjas pageidauja kartu su
globojamu vaiku. Tarnyba laikosi nuomonės, kad vykti gali tik nuolatiniai globėjai, nes, kaip
minėta aukščiau, laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o laikinai globojamam vaikui
išvykus gyventi į užsienį, šio tikslo įgyvendinimas tampa apsunkintas.
Tuomet, kai globėjas kartu su globojamu vaiku išvyksta gyventi į užsienio valstybę, Tarnyba
iš VTAS, vykdančių globos priežiūrą, gauna prašymus patikrinti užsienyje kartu su globėjais
gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygas. Tarnyba, vykdydama tokio pobūdžio prašymus ir
bendradarbiaudama su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, susiduria su ta
problema, kad daugumoje užsienio valstybių laikoma, kad globėjas įgyvendina tėvų teises ir
pareigas globotinio atžvilgiu ir nėra numatyta globos priežiūros mechanizmų. Antra, toks prašymas
nėra laikomas prioritetiniu, nes nėra susijęs su realia grėsme vaiko gerovei. Dėl šios priežasties
tokių prašymų nagrinėjimas užsienio valstybėse trunka gana ilgai. Apibendrinus ataskaitiniu
laikotarpiu gautus užsienio valstybių kompetentingų institucijų atsakymus dėl globojamo vaiko
situacijos ir gyvenimo sąlygų globėjo šeimoje užsienyje, pažymėtina, kad Tarnyba negavo nė vieno
pranešimo apie netinkamas globotinių gyvenimo sąlygas ar netoleruotiną tokių vaikų situaciją.
Atskirais atvejais, atsižvelgdamos į šeimos situaciją ir adaptacijos naujoje gyvenamojoje vietoje
sunkumus, užsienio valstybių socialinės tarnybos suteikia iš Lietuvos persikėlusioms globėjų
šeimoms trumpalaikę socialinę pagalbą (kreipimasis dėl šeimai tinkamesnio būsto, socialinių
išmokų, glaudesnių kontaktų užmezgimas su mokykla, gydymo įstaiga ir pan.).
Išvados ir pasiūlymai
1. 2010 metais įvyko 3 komisijos, sprendžiančios dėl užsienio valstybėse likusių be tėvų
globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų lydėjimo klausimus, posėdžiai, kurių metu buvo
nuspręsta parvežti į Lietuvą 3 Vokietijoje, Nyderlandų Karalystėje bei Jungtinėje Karalystėje be
tėvų globos likusias nepilnametes Lietuvos Respublikos pilietes.
2. 2010 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 58 pranešimus dėl 80 vaikų, esančių užsienio
valstybėse, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės.
3. 2010 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 19 pranešimų dėl 29 Lietuvos Respublikoje
esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
163
4. 2010 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 8 vaikams, turintiems užsienio valstybių
pilietybę. Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojama 30 vaikų, užsienio valstybių
piliečių.
5. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais daugėja atvejų, susijusių su Norvegijos
Karalyste, siūlytina imtis kryptingų veiksmų, susijusių su tarpžinybinio ar vyriausybinio susitarimo
tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašymu, kuriame būtų įtvirtintas
bendradarbiavimo mechanizmas asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kitų
klausimų, susijusių su Lietuva ir Norvegija, klausimais, bei nustatytos už tai atsakingos institucijos.
6. Siūlytina papildyti Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, nuostatas, numatant, kad vaiko globėju gali būti
skiriamas užsienyje gyvenantis veiksnus fizinis asmuo, turintis ryšių su vaiku ir savo gyvenamosios
vietos valstybės kompetentingų institucijų sutikimą ir (ar) leidimą vaiko nuolatinei globai (rūpybai).
Taip pat siūlytina nustatyti, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius yra atsakingas tik už jo
teritorijoje gyvenančio likusio be tėvų globos vaiko globos (rūpybos) organizavimą.
7. Taip pat, atsižvelgiant į problematiką, kuomet globėjui laikinai išvykus į užsienį,
globotinis Lietuvoje lieka be teisinio atstovo, siūlytina papildyti Vaiko globos organizavimo
nuostatus ir įtvirtinti, kad skiriant globėją pirmenybė turėtų būti teikiama sutuoktinių šeimai, o
nesant tokios galimybės – globėju galėtų būti skiriamas vienas iš sutuoktinių arba vienišas asmuo.
IX. 4. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas
Tėvų ginčai dėl vaikų globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos dažnai
sukelia daug įvairių neigiamų išgyvenimų visiems šiuose ginčuose dalyvaujantiems asmenims.
Vaikai tampa suaugusiųjų neišspręstų tarpusavio konfliktų įrankiais, naudojamais visų pirma
siekiant patenkinti savo asmeninius poreikius, bet ne užtikrinti vaiko teises augti stabilioje ir
saugioje aplinkoje, žinoti ir palaikyti pastovų ryšį su abiem tėvais.
Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos
konvencija) būtinybę sąlygojo plintančios mišrios santuokos ir jose gimstantys vaikai, kai kilus
šeimyniniams nesutarimams vienas iš tėvų grįžta į savo kilmės šalį kartu su vaiku, taip apribodamas
likusio tėvo (motinos) galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, juo rūpintis ir bendrauti su juo.
Nežiūrint to, pastaraisiais metais sparčiai auganti Europos Sąjungos valstybių-narių piliečių
migracija Europos Sąjungos viduje, sąlygoja ir vaikų, kurių tėvai tos pačios pilietybės, grobimo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
164
bylų skaičiaus augimą. Visa tai rodo, kad valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti prevencinei veiklai,
t. y. informacinei sklaidai, švietimui ir taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai) sprendžiant
šeimos ginčus.
Suprantama, kad visus ginčus, susijusius su vaikais, tėvai pirmiausia turėtų spręsti abipusiu
sutarimu, kuris gali sudaryti palankesnės sąlygas vaikui augti – apsuptam abiejų tėvų meilės ir
rūpesčio. Priešingu atveju, ginčų dėl vaikų sprendimas teismuose pareikalauja ne tik didelių
finansinių ir laiko sąnaudų, bet ir pagilina tėvų nesutarimus. Pagal 2008 m. liepos 15 d. priimtą
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas
(kitaip – mediacija) yra ginčų taikaus sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam
nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (kitaip – mediatoriui). Šalys gali pasinaudoti šiuo
ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė
mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija). Atsižvelgiant į
galimą mediacijos naudą ginčo šalims ir kitiems susijusiems asmenims, ypač tai aktualu kalbant
apie šeimos ginčus dėl vaikų. Mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, skatinama ir
populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje šeimos mediacijos mechanizmas
dar kuriamas, siekiant apibrėžti mediatorių statusą, galimą mediacijos privalomumą ir kitus su tuo
susijusius klausimus, o suaugę asmenys, negalintys išspręsti tarpusavio ginčų bendru sutarimu, kaip
ir anksčiau, turi kreiptis į kompetentingą teismą dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priimtas sprendimas dažniausiai tenkina tik vieną iš ginčo šalių,
todėl jis iš esmės buvusio konflikto neišsprendžia.
1980 m. Hagos konvencija taikoma kiekvienam vaikui, kuris nuolat gyveno vienoje
valstybėje, prieš pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis. Atkreiptinas dėmesys, kad
Lietuvoje prašymų dėl teisės matytis pažeidimų nėra daug, nes pagal LR CK 3.156 straipsnį, tėvo ir
motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė
susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją
negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, o vaikui yra suteikta teisė ne tik matytis, bet ir bendrauti
su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (LR CK 3.161 str. 3 d. ir 3.170 str. 2 d.). Kaip pažymėjo ir
Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002, „teisė matytis su vaiku skiriasi
nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė
yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o
teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina),
kai, apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės“. Todėl net ir tais atvejais,
kai vaiko gyvenamoji vieta būna nustatyta su vienu iš tėvų, tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis
tėvas (motina) turi tik teisę matytis, o ne bendrauti su vaiku. Šių teisinių kategorijų atribojimas turi
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
165
principinę reikšmę, todėl, kad 1980 m. Hagos konvencijos globos teisių sąvoka iš esmės apima teisę
bendrauti su vaiku pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, vadinasi tėvas (motina), kurio teisės
bendrauti su vaiku pažeistos dėl to, kad vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę ar yra joje laikomas be
jo sutikimo, gali teikti prašymą dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m.
Hagos konvenciją. Teisė matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją iš esmės yra
pažeidžiama tais atvejais, kai tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo gyventi į kitą šalį ir sutarė
dėl galimos bendravimo tvarkos, kurios vėliau nėra laikomasi ir vaikui nesudaromos sąlygos
palaikyti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarpusavio ryšį.
Praktikoje išryškėja 3 vaikų grobimo sritys:
- Grobimas (neteisėtas išvežimas). Šiuo atveju vaikas išvežamas į kitą valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo. - Neteisėtas laikymas. Vaikas po laikinos viešnagės užsienio šalyje negrąžinamas ir joje laikomas. - Grobimo grėsmė. Egzistuoja didelė rizika, kad vaikas gali būti išvežtas į kitą valstybę.
Kaip matyti iš žemiau pateiktos 2010 m. analizės, daugiausia atvejų, su kuriais susiduriama
nagrinėjant vaikų grobimo bylas Lietuvoje, susiję su neteisėtu vaikų išvežimu iš Lietuvos į užsienio
valstybes. Taip pat Tarnyba suteikia nemažai konsultacijų tais atvejais, kai iškyla didelė rizika, kad
vaikas gali būti išvežtas į kitą valstybę. Įdomu tai, kad labai dažnai būtent išvažiuoti su vaiku
ketinantis tėvas (motina) kreipiasi į Tarnybą, siekdamas išsiaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti,
kad likęs tėvas (motina) negalėtų vėliau teikti prašymo dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo pagal
1980 m. Hagos konvenciją. Kaip minėta aukščiau, informacinė sklaida ir švietimas yra viena
efektyviausių vaikų grobimo prevencinių priemonių. Ataskaitiniais metais Tarnyba bendradarbiavo
su VšĮ „Gebu“, kuri Vilniaus miesto savivaldybėje įgyvendino projektą, skirtą išvykti į užsienį
ketinantiems tėvams ar Lietuvoje likusių išvykusių į užsienį tėvų vaikams. Seminarų metu su tėvais
buvo aptarti ne tik galimi vaiko ir tėvų išgyvenimai, pastariesiems išvykus gyventi į užsienį kartu su
vaiku ar jį palikus Lietuvoje, bet ir pristatyta reikalinga informacija, leidžianti išvengti vaiko
grobimo situacijų ateityje.
IX. 4. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas iš Lietuvos į užsienio valstybes ir (ar) laikymas
jose pažeidžiant globos teises
Lyginant su 2009 m., ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba gavo tris kartus daugiau prašymų dėl
vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar neteisėtai laikomų jose, pažeidžiant globos teises, apsaugos.
Nors 2010 m. gautų prašymų skaičius buvo mažesnis nei 2008 m., kaip matyti iš 78 paveikslo,
lyginant pastarųjų penkerių metų duomenis, 2010 m. gautų prašymų skaičius buvo vienas didesnių.
Taip pat lyginant 2010 m. ir 2009 m. duomenis, matyti, kad 2009 m. nagrinėti net keturi 2008 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
166
gauti prašymai dėl 7 neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų vaikų grąžinimo.
Ataskaitiniu laikotarpiu nagrinėti tik du ankstesniais metais (2008 m. ir 2009 m.) gauti prašymai dėl
2 vaikų grąžinimo į Lietuvą.
Gauti prašymai dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto ar užsienio valstybėje laikomo vaiko grąžinimo
7
14
18
5
16
0
5
10
15
20
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
78 pav. 2006–2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar) laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą skaičius
Informacijos sklaida turi didžiausią įtaką prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko
grąžinimo skaičiaus dinamikai. Viena vertus, tėvai, ketinantys išvykti su vaikais, supažindinami su
būtinais atlikti veiksmais, siekiant išspręsti vaiko gyvenamosios vietos ir bendrvaimo su vaiku
klausimus iki išvykimo. Kita vertus, leidžiama likusiems tėvams įvertinti, ar jų teisės dalyvauti
vaiko auklėjime buvo pažeistos, ir supažindina su galima jų gynimo tvarka. Dažniausiai pirmasis
informacijos apie vaiko teises šaltinis tėvams yra VTAS, todėl Tarnyba nuolat juos informuoja,
metodiškai konsultuoja, kaip tėvai turėtų spręsti bendravimo su vaiku ar jo gyvenamosios vietos
pakeitimo klausimus.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia prašymų buvo gauta dėl neteisėtai į Jungtinę Karalystę
išvežtų vaikų grąžinimo. Iš 7 pateiktų prašymų dėl 7 neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų 5
vaikai Anglijos kompetentingo teismo sprendimu buvo grąžinti į Lietuvą. Vienu atveju vaikas
Jungtinėje Karalystėje buvo nerastas, o kitu atveju pats prašymą pateikęs asmuo nusišalino nuo
tolesnio prašymo nagrinėjimo. Tarnyba vaikų grobimo bylose bendradarbiauja su Jungtinės
Karalystės centrine institucija, kuri, gavusi Tarnybos persiųstą pareiškėjo prašymą dėl neteisėtai į
Jungtinę Karalystę išvežto ar joje laikomo vaiko, kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl vaiko
buvimo vietos nustatymo (jei vaiko buvimo vieta pareiškėjui nėra žinoma) bei perduoda prašymą
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatui, kuris pareiškėjo vardu nedelsiant kreipiasi į
Anglijos kompetentingą teismą dėl prašymo dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo nagrinėjimo.
Sprendimas dėl vaiko grąžinimo šioje šalyje paprastai priimamas per 2–3 mėnesius. Tai, palyginus
su kitomis valstybėmis, į kurias iš Lietuvos yra išvežami vaikai, yra labai greitas ir sklandus
procesas. Kitose šalyse, pavyzdžiui Italijoje, prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko
grąžinimo nagrinėjimas gali užtrukti iki vienerių metų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
167
2010 m. gautų prašymų pasiskirstymas pagal valstybes
1
1
1
7
1
3
1
1
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Airija
Italija
JAV
Jungtinė Karalystė
Kipras
Norvegija
Portugalija
Švedija
79 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar) laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal valstybes
Ataskaitiniais metais pirmą kartą buvo gauti prašymai dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų į
Kiprą, Švediją ir Portugaliją. Nei vienu iš šių atvejų vaikai 2010 m. į Lietuvą grąžinti nebuvo. Kipro
centrinė institucija negalėjo nagrinėti prašymo, nes nebuvo nustatyta vaiko buvimo vieta,
Portugalijos centrinė institucija dėl nepaaiškinimų priežasčių laiku nesiėmė veiksmų prašymui
nagrinėti, o Švedijos kompetentingas teismas priėmė sprendimą atmesti prašymą (žr. žemiau).
2010 m. daugiausia prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų ar jose
laikomų vaikų buvo teikta dėl ikimokyklininio amžiaus vaikų. 2009 m. daugiausia prašymų buvo
dėl 10–14 metų amžiaus vaikų. Kaip matome 80 paveiksle, iš 18 vaikų, dėl kurių buvo kreiptasi, 6
buvo iki 3 metų amžiaus ir 4 vaikai 4–6 metų amžiaus. Mokyklinio amžiaus vaikų, neteisėtai
išvežtų iš Lietuvos į užsienio valstybes ar jose laikomų, 2010 m. buvo 8. Kaip pažymėta aukščiau,
vaikų išvežimas pažeidžia ne tik vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir bendrauti su skyrium
gyvenančiu tėvu (motina), bet dažnai gali sąlygoti ir kitas netinkamos vaiko priežiūros sąlygas,
pavyzdžiui, dauguma suaugusiųjų į užsienį išvyksta dirbti, tad labai svarbu, kad būtų užtikrinta
tinkama vaiko priežiūra tuo metu, kai tėvas (motina) dirba. Kaip rodo praktika, dažnai vaikai
paliekami kaimynų ar kitų nelabai patikimų asmenų priežiūrai. Vyresni vaikai paliekami namuose
vieni, kas dažnai prieštarauja tos užsienio valstybės teisei. Mokyklinio amžiaus vaikai padaro
priverstinę pravaikštą mokykloje, nes Lietuvoje jie palieka mokyklą, užsienio valstybėje ne visada
iš karto randa tinkamą mokymo įstaigą, be to, nemoka ir užsienio kalbos. Jei priimamas sprendimas
vaiką grąžinti, vaikas grįžta į Lietuvą, dažnai į tą pačią mokyklą ir klasę. Toks vaikas gali tapti
bendraamžių pajuokos objektu, nes yra praleidęs nemažai pamokų ir grąžintas. 2010 metais iš 9 į
Lietuvą grąžintų vaikų 5 buvo mokyklinio amžiaus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
168
2
4
2
2
2
4
2
0
1
2
3
4
5
6
0-3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m.
2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko pasiskirstymas pagal vaikų lytį
Mergaitė
Berniukas
80 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar)
laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal vaikų skaičių, amžių ir lytį
Kaip matome 80 paveiksle, daugiau nei pusė į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų
vaikų buvo mergaitės. Iš 10 mergaičių 6 išvežtos motinos, todėl prašymą dėl neteisėtai išvežto
vaiko grąžinimo pateikė tėvas. Iš jų 4 mergaitės buvo ikimokyklinio amžiaus. Vis dėlto net dėl 4
mergaičių neteisėto išvežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes kreipėsi motinos, nes tėvai išsivežė
dukteris. Pusė jų buvo iki mokyklinio amžiaus.
57 lentelėje matome, kad 2010 m. daugiausia vaikų buvo išvežta į Jungtinę Karalystę ir
Norvegiją. 5 iš 7 į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų buvo grąžinti, taip pat 4 iš 5 į Norvegiją išvežtų
vaikų buvo grąžinti, o vienas prašymas dėl vaiko ataskaitiniais metais nebaigtas nagrinėti.
57 lentelė. 2010 m. gauti prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar laikomų jose, pažeidžiant globos teises
Vaikų skaičius ir amžius
Valstybė 0-3 m.
4–6 m.
7–9 m. 10–14 m. 15–17 m. Iš viso
Airija 1 1 Italija 1 1 JAV 1 1 Jungtinė Karalystė 4 1 2 7 Kipras 1 1 Norvegija 2 2 1 5 Portugalija 1 1 Švedija 1 1 Iš viso 6 4 6 2 18
Ataskaitiniais metais iš 18 neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų vaikų 3 vaikų
buvimo vietos nustatyti nepavyko. Nors daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui,
Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje) toks vaiko grobimas prilyginamas nusikalstamai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
169
veikai, Lietuvoje likęs tėvas (motina), kreipdamasis į policijos įstaigas dėl dingusio vaiko paieškos,
dažniausiai nesulaukia teigiamo atsakymo, esą tai yra civiliniai tėvų tarpusavio ginčai. Tai ypač
apsunkina prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų vaikų
nagrinėjimą. Tokiais atvejais procedūra dažniausiai nutraukiama.
Ataskaitiniais metais beveik visi ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir neteisėto vaiko
išvežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes ar jose laikymo kilo tarp tėvų, Lietuvos Respublikos
piliečių. Tik vienu atveju iš 16 vaikas gimė mišrioje šeimoje. Kaip matome 81 paveiksle, pusė
ginčų kilo dėl nesantuokinių vaikų.
Neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų tėvų tarpusavio ryšiai
tėvų santuoka nutraukta; 7
tėvai nesusituokę; 8
vyksta skyrybų procesas; 1
81 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar)
laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal tėvų tarpusavio ryšius
Kaip pažymėta aukščiau, LR CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir
pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė santuokoje. Vis dėlto tėvams
pradėjus gyventi skyrium, vaikai dažniausiai lieka gyventi su motinomis, tačiau būtinybės kreiptis į
teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaip būna
santuokos nutraukimo atveju, nėra. Tokiose bylose iškyla ir vaiko asmens dokumentų problema, nes
pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo 4 straipsnį piliečiui iki 18 metų pasas išduodamas ar
keičiamas vieno iš tėvų ar vaiko globėjo prašymu. Ir tik tais atvejais, kai vaiko tėvai išsituokę, pasas
išduodamas ar keičiamas vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, prašymu. Taigi
nesantuokiniam vaikui pasas gali būti išduotas bet kurio tėvo, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš
tėvų vaikas gyvena ar net su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (nes tokie atvejai nėra
reglamentuoti minimame teisės akte), prašymu. Tai sudaro sąlygas piknaudžiauti tėvams
(motinoms) savo teisėmis ir slapta, dažnai padarius vaiko asmens dokumentų dublikatus, nes jų
originalai, laikomi tėvo (motinos), su kuriuo vaikas gyvena, neva būna pasimetę, išvykti su vaiku iš
Lietuvos į užsienio valstybes.
81 paveiksle matome, kad ataskaitiniais metais 7 prašymai buvo teikti dėl vaikų, kurių tėvų
santuoka nutraukta. Iš jų 5 atvejais vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su grobiku, t. y.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
170
neteisėtai vaiką iš Lietuvos į užsienio valstybes išsivežusiu tėvu (motina). Kaip minėta aukščiau,
LR CK nustato tėvų valdžios turinį (3.155 str.) ir tėvų valdžios lygybę (3.156 str.), tuo tarpu vaiko
gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas nesuteikia tam tėvui (motinai) didesnių globos
teisių vaiko atžvilgiu. Tokiais atvejais dažnai iškyla dvi problemos:
1. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo
išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems keliaujantiems vaikams
nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Nors
ši tvarka palengvina tėvų ir nepilnamečių vaikų keliones į užsienį, šio teisės akto taikymas
praktikoje sukelia nemažai keblumų visų pirma todėl, kad nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikinas
išvykimas. Dažnai tėvai bando teisintis, kad vaikas išvyko į užsienio valstybę laikinai, pavyzdžiui,
metams, tačiau jei joje jis pradeda lankyti mokyklą, susikuria tam tikri vaiko socialiniai ryšiai ir
pagrindine jo interesų vieta tampa ta užsienio valstybė. Tad vargu, ar būtų galima laikyti tokį vaiko
išvykimą laikinu, kuriam nėra būtinas kito tėvo (motinos) sutikimas. Nors 1980 m. Hagos
konvencija ir neapibrėžia vaiko įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, Tarnybos nuomone, šiais
atvejais būtų galima taikyti ir LR CK 2.12 straipsnį, nustatantį, jog fizinio asmens nuolatinė
gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę
savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Pilietybė šiose bylose nėra tas veiksnys,
kuris nusako asmens teisinį santykį su valstybe. Todėl jei vaikas yra išvežamas iš Lietuvos į
užsienio valstybę su tikslu įkurti ir išlaikyti toje valstybėje vaiko asmeninių, socialinių ir
ekonominių interesų centrą, Tarnybos nuomone, tokiam išvykimui yra būtinas kito tėvo (motinos)
sutikimas.
2. Liekančio tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas, jei liekantis tėvas (motina)
nesinaudoja savo globos teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja
tėvų globos teisių, o nustato tik tėvų valdžios turinį bei lygias teises ir pareigas abiems tėvams. Vis
dėlto tais atvejais, kai likęs tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo, nelanko jo, nedalyvauja jo
auklėjime ir ugdyme, Tarnybos nuomone, būtų galima teigti, kad tėvas (motina) nesinaudojo savo
globos teisėmis. Tam, kad būtų įrodytos šios aplinkybės, Tarnyba, gavusi prašymą dėl neteisėtai iš
Lietuvos į užsienio valstybes išvežto vaiko grąžinimo, visada kreipiasi į vaiko ir prašymą pateikusio
tėvo (motinos) gyvenamosios vietos VTAS dėl duomenų apie šeimą surinkimo, tačiau dažnai šios
šeimos nėra žinomos VTAS, todėl vaiką be kito tėvo (motinos) sutikimo į užsienio valstybę
išsivežęs tėvas (motina) sunkiai gali įrodyti aplinkybes, leidžiančias teigti, kad likęs ir prašymą
pateikęs tėvas (motina) nesinaudojo globos teisėmis vaikui. Ataskaitiniais metais Švedijos
kompetentingas teismas atmetė motinos prašymą dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo,
motyvuodamas tuo, kad motina nesinaudojo globos teisėmis. Šis sprendimas yra įdomus Lietuvos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
171
praktikoje, nes po tėvų santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina.
Nežiūrint to, abiejų tėvų sutikimu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu senelių
šeimoje Lietuvoje, nes tiek tėvas, tiek motina gyveno ir dirbo užsienio valstybėse. Vėliau, vaikui
išvykus pas tėvą praleisti atostogų, šis vaiko nei seneliams, nei motinai negrąžino. Švedijos
kompetentingas teismas konstatavo, jog tai, kad motina per daugiau nei metus laiko tik vieną
savaitę praleido su vaiku ir nėra aišku, kaip dažnai ir kokias būdais ji palaikė kitokį kontaktą su
vaiku, negalima teigti, kad ji tinkamai naudojosi savo vaiko globos teisėmis.
Taigi, apibendrinant galima teigit, kad siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi
nuolat, yra būtinas ir kito tėvo (motinos) sutikimas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji
vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Liekančio tėvo (motinos) sutikime būtina
numatyti bendravimo su vaiku tvarką, numatant pagrindines vaiko bendravimo su likusiu tėvu
(motina) sąlygas (telefonu, internetu, laikas, kada galima susiekti, atostogų laikas, kelionės išlaidų
apmokėjimas ir pan.). Taip pat liekantis tėvas (motina) turi žinoti, kur ir su kuo gyvens jo vaikas.
Kaip minėta aukščiau, ši teisė dažniausiai pažeidžiama išvykstančiam tėvui (motinai) vengiant
įvardyti vaiko buvimo vietą.
Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina), Tarnybos nuomone,
turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jei
gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina), tada šis turėtų kreiptis į teismą
dėl bendravimo tvarkos su liekančiu tėvu (motina) nustatymo (pakeitimo). Tokiu būdu teismas
nustatytų, kad, keičiantis vaiko gyvenamosios vietos valstybei, bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas
antrą savaitgalį, neįmanoma vykdyti, todėl ji keičiama į atostogų laiką ir pan.
IX. 4. 2. Neteisėtas vaikų išvežimas iš užsienio valstybių ir (ar) laikymas Lietuvoje
pažeidžiant globos teises
Ataskaitiniais metais susiformavo tendencija, kad migruodami tėvai kartu su savimi
neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išsiveža ir vaikus. Tuo tarpu vaikų, neteisėtai parvežtų
ir (ar) laikomų Lietuvoje, skaičius 2010 metais labai sumažėjo. Jei anksčiau dažniausiai
praktikoje pasitaikanti situacija buvo ta, kad nutrūkus tėvų santykiams ar iširus mišriai santuokai,
taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, vienas iš tėvų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į
savo kilmės šalį be kito tėvo (motinos) sutikimo, ataskaitiniais metais tik vienu atveju motina iš
Jungtinės Karalystės parsivežė dukterį iki trejų metų amžiaus, kuri buvo gimusi nesantuokoje,
tėvas – kitos valstybės pilietis. Tarnyba, nagrinėdama šį prašymą, kaip ir ankstesniais metais,
susidūrė su ta pačia problema – Tarnyba negali tinkamai vykdyti 1980 m. Hagos konvencijos 7
straipsnio f punktu nustatytos centrinės insitucijos funkcijos iškelti ar sudaryti sąlygas iškelti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
172
bylą teisme, siekiant, kad vaikas būtų grąžintas. Visų pirma pati Tarnyba negali kreiptis į teismą.
Antra, nėra numatytas privalomas nemokamos teisinės pagalbos mechanizmas, kuris leistų gautą
prašymą perduoti advokatui, besikreipiančiam į kompetentingą teismą pareiškėjo vardu. Tiek
vienas, tiek kitas variantas leistų užtikrinti operatyvesnį tokių prašymų nagrinėjimą ir sprendimų
dėl vaiko grąžinimo priėmimą, nes dažnai tėvas (motina), teikiantis prašymą dėl neteisėtai į
Lietuvą parvežto ar (ir) joje laikomo vaiko, dėl vaiko grąžinimo į kompetentingą teismą
nebesikreipia. Minėtu atveju, tėvų ginčą tarpininkaujant Tarnybai ir Jungtinės Karalystės
centrinei insitucijai pavyko išspręsti taikiai ir motina su vaiku savanoriškai grįžo į vaiko
įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, Jungtinę Karalystę.
IX. 4. 3. Bendravimo teisių užtikrinimas
Kaip minėta aukščiau, Tarnyba negauna daug prašymų dėl vaiko teisės matytis pažeidimo, nes
Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuotas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
(motina) teisių turinys iš esmės atitinka globos teises pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir tik
atskirais atvejais, kai tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo, o ir vėliau išvykęs tėvas (motina)
nesudaro sąlygų vaikui bendrauti su likusiu tėvu, teikiamas prašymas dėl teisės matytis su vaiku
pažeidimo.
2010 m. gauti du tėvų prašymai dėl bendravimo teisių pažeidimo. Abiem atvejais vaikas
gimė nesantuokoje. Vienu atveju prašymą teikė Lietuvoje likęs tėvas dėl 4–6 metų amžiaus
sūnaus, išvykusio su motina į Airiją, bendravimo teisių pažeidimo, kitu atveju prašymą teikė
Jungtinėje Kraalystėje gyvenantis tėvas dėl sūnaus iki 3 metų amžiaus, su motina grįžusio į
Lietuvą, bendravimo teisių pažeidimo. Pirmu atveju prašymas nenagrinėtas, nes pats pareiškėjas
nusišalino nuo tolesnio prašymo nagrinėjimo, antru atveju pareiškėjas informuotas, kad prašymą
dėl bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo jis turi teikti vaiko gyvenamosios vietos anstoliui,
kuris turi imtis priemonių, leidžiančių užtikrinti vaiko bendravimą, teisę matytis su likusiu tėvu.
Tarnybos žiniomis, pareiškėjas į kompetentingą anstolį nesikreipė.
Išvados, pasiūlymai
1. 2010 m. Tarnyba gavo 16 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ar neteisėtai
laikomų jose pažeidžiant globos teises, apsaugos.
2. 2010 m. Tarnyba gavo 1 prašymą dėl į Lietuvą neteisėtai ašvežtų ir (ar) laikomų vaikų
grąžinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
173
3. 2010 m. Tarnyba gavo 2 prašymus dėl bendravimo teisių pažeidimų, kai vaikas yra
užsienyje ar Lietuvoje.
4. Siūlytina skatinti mediacijos paslaugų teikimą šeimoms ginčų metu bei rengti kvalifikuotų
mediatorių mokymus, kadangi taikus tėvų ginčo sprendimas geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų
interesus.
5. Siūlytina skatinti informacijos apie 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas skleidimą,
didinti šios informacijos prieinamumą visuomenei.
X. BENDRADARBIAVIMAS SU VTAS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS
Vienas iš sėkmingo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantų – tarpinstitucinis
bendradarbiavimas. Jis būtinas ne tik savivaldos lygmenyje, dirbant tiesiogiai su vaiku, tačiau ir
koodinuojant VTAS veiklą.
Bendardarbiaudama su VTAS ir kitomis institucijomis, Tarnyba siekia atkreipti dėmesį ne
tik į sistemoje esančias problemas, tačiau ir skatina gerosios patirties sklaidą.
Nors 2010 metais (kaip ir 2009 m.) valstybės biudžete nebuvo skirta lėšų VTAS
specialistų kvalifikacijos tobulinimui, Tarnyba ieškojo galimybių suteikti savivaldybių
specialistams naujausią informaciją ir žinių, būtinų jų kokybiškai veiklai užtikrinti. 2010 m. kovo
24, 30 d. ir balandžio 1 d. VTAS specialistams organizuotas seminaras „Praktiniai vaiko teisių
įgyvendinimo aspektai: problemos ir jų sprendimo būdai“. Seminarai įvyko Tauragėje, Alytuje ir
Vilniuje. Jų metu aptartos aktualiausios įvaikinimo ir globos proceso problemos. Be to,
specialistai pasidalijo sėkmingo VTAS ir socialinių partnerių bendradarbiavimo patirtimi.
Seminare dalyvavo 110 specialistų iš visų 60 savivaldybių.
2010 m. gruodžio 10 d. PRIDE specialistams, savivaldybėse organizuojantiems globėjų ir
įtėvių mokymą, organizuotas seminaras „Bendros globėjų ir įtėvių mokymo programos
įgyvendinimo aktualijos “. Jo metu buvo kalbama apie institucijų, teikiančių globėjų ir įtėvių
mokymo paslaugas savivaldybėse, dokumentacijos, susijusios su projekto įgyvendinimu, tvarkymą,
mažos vertės viešųjų pirkimų organizavimą globėjų ir įtėvių rengimą vykdančise įstaigose, įteikti
atestacijos pažymėjimai specialistams, 2010 m. baigusiems PRIDE mokymo kursą, bei pasidalyta
gerąja patirtimi. Seminare dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Skirma Kondratas,
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas, SADM Audito skyriaus atstovai, SADM vaikų ir jaunimo
skyriaus specialistai, institucijų, teikiančių globėjų ir įtėvių mokymo paslaugas savivaldybėse,
atstovai. Iš viso renginyje dalyvavo 60 asmenų.
2010 metais lėšų vaikų globos namų specialistų mokymui nebuvo skirta. Tarnyba dalyvavo
NVO SOTAS įgyvendinamame kartu su tarptautiniam įvaikinimui akredituotomis italų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
174
organizacijomis AVSI ir „Azione per le famiglie nuove – Onlus“ projekte „Šeima kiekvienam –
priėmimo kultūros ugdymas“ kaip partneris ir parengė mokymo dalį „Vaikų globos bei įvaikinimo
teisininio reglamentavimo realijos ir naujovės“. Mokymuose dalyvavo 50 vaikų globos namų
darbuotojų
X. 1. VTAS specialistų konsultavimas ir metodinė pagalba
Tarnyba metodiškai vadovauja VTAS. Neretai sudėtingi konkretūs atvejai operatyviai
išnagrinėjami ir priimami geriausi vaikui sprendimai, geranoriškai bendradarbiaujant. 2010
metais Tarnyba, spręsdama konkrečius atstovavimo vaikams klausimus, organizavo apie 30
pasitarimų su VTAS ir vaikų globos institucijomis dėl vaiko globėjo veiksmų, globos įvertinimo,
grąžinimo teisėtiems atstovams, tarptautinio įvaikinimo, vaikų tarpusavio ryšio ir saugaus
prisirišimo, santykių palaikymo su tėvais, kuriems neterminuotai apribota tėvų valdžia, darbo su
socialinės rizikos šeimomis ir kt.
Kaip minėta, viena iš tarnybos funkcijų – VTAS konsultavimas veiklos klausimais. Šią
funkciją tarnyba vykdo nuolat konsultuodama dėl vaiko interesų gynimo konkrečiais atvejais
raštu ir telefonu. Pažymėtina, kad nuolat teikiamos skubios konsultacijos telefonu, siekiant padėti
VTAS specialistams operatyviai spręsti sudėtingas situacijas, reikalauja ypatingo susikaupimo,
greitos orientacijos, gebėjimo modeliuoti situaciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Tarnybos specialistai, dirbantys įvaikinimo ir teisinio atstovavimo srityje, kasdien teikia
vidutiniškai po 10 skirtingo pobūdžio konsultacijų. Sudėtingais atvejais, reikalaujančiais detalios
analizės, esant keliems galimiems sprendimo variantams, rekomenduojama VTAS į Tarnybą
kreiptis raštu. Tada parengiamos raštiškos rekomendacijos. Per 2010 metus parengtos ir išsiųstos
6 metodinės rekomendacijos visiems VTAS.
Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu parengtas raštas dėl grįžtamosios informacijos apie įvaikintus
vaikus užsienio valstybėse persiuntimo VTAS ir vaikų globos namams, remiantis Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 2008-02-01 įstatymu (Žin. 2008-02-23, Nr. 22-804,
įsigaliojo nuo 2009-01-01).
Išnagrinėtas atvejis dėl socialinės rizikos šeimos, tapusios dviejomis atskiromis socialinėmis
rizikos šeimomis, įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Išnagrinėtas LR pilietės prašymas dėl įvaikinimo instituto panaikinimo, bendradarbiaujant su
konkrečiu VTAS.
VTAS pateikta nuomonė dėl įvaikinimo dokumentų pateikimo LR piliečiui, vadovaujantis
asmens duomenų teisinės apsaugos 2008-02-01 įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1444 (Žin.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
175
1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597; 2004, Nr. 60-2120; 2008, Nr. 22-804 ; įsigaliojo nuo 2009-
01-01).
Taip pat VTAS pateiktos nuomonės dėl:
laikinosios rūpybos nustatymo nepilnamečiams;
vaiko turto administratoriaus-juridinio asmens paskyrimo;
vaiko bendravimo su seneliais;
administracinio protokolo rašymo;
tėvo teisės gauti duomenis apie savo vaiką;
globėjo ir globojamo vaiko gyvenamosios vietos;
globos tėvų prašymu nustatymo konkrečiu atveju;
vaiko globėjo parinkimo, nušalinimo.
X. 2. Bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija
2010 m. pasibaigė Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos (toliau –
Asociacija) pirmininko kadencija, perrinkta Asociacijos valdyba. Tarnyba, bendradarbiaudama su
Asociacija, 2010 metų spalio mėnesį organizavo apskritą stalą, kurio metu kartu su Asociacijos
valdyba aptarė esamą padėtį vaiko teisių apsaugos sistemoje, diskutavo apie bendradarbiavimo
gerinimą ir sistemos tobulinimo galimybes. Tarnyba tarpininkavo valdybai inicijuojant pasitarimą
su SADM dėl specialios mokymo programos VTAS specialistams parengimo. 2010 lapkričio–
gruodžio mėn. tarpininkauta rengiant pastabas dėl LR Generalinės prokuratūros, SADM ir Vaiko
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo susitarimo projekto. Šiuo susitarimu buvo
siekiama nustatyti visų aukščiau minimų institucijų kompetencijas ir atsakomybę ginant vaiko teises
civiliniame ir baudžiamajeme procese bei ikiteisminio tyrimo metu.
XI. VIEŠIEJI RYŠIAI
2010 metais žiniasklaidai ir visuomenei nuolat bei sistemingai teikta informacija apie
vaikų globą, įvaikinimą, taikytas vaiko teisių apsaugos priemones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje,
operatyviai informuota apie aktualijas bei naujienas, siųsti pranešimai žiniasklaidai, rašyti ir
inicijuoti straipsniai, interviu bei kitokio žanro publikacijos, reportažai įvairiomis temomis.
Ataskaitiniu laikotarpiu buvo glaudžiai bendradarbiaujama su žiniasklaidos atstovais, SADM Ryšių
su visuomene skyriumi, siekiant, kad informacija apie Tarnybos veiklos aktualijas pasiektų
visuomenę teisinga ir jos sklaida būtų kuo platesnė. Per visus metus skelbta aktuali informacija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
176
Tarnybos interneto svetainėje, papildyti bei atnaujinti jos skyriai. Taip pat apie Tarnybos veiklą
visuomenės atstovai informuoti seminarų, susitikimų, konferencijų ir kitų renginių metu.
XI. 1. Žiniasklaida
Pranešimai žiniasklaidai. Išplatinta 14 pranešimų žiniasklaidai:
1. Lietuvių įvaikintų beglobių vaikų skaičius pasiekė rekordą (2010-01-11)
2. Įvaikinimas – šiuo metu ne geriausia išeitis Haičio vaikams (2010-01-27)
3. Pernai Lietuvoje sutuoktinių vaikus įvaikino ir moterys (2010-02-08)
4. Tarpusavyje konfliktuojantys paaugliai ir tėvai kviečiami kreiptis pagalbos (2010-03-19)
5. Gilėja tėvų ginčai dėl vaikų (2010-04-19)
6. Dar vienas emigracijos skaudulys – apleisti ir neprižiūrimi kartu su tėvais išvykę vaikai
(2010-04-30)
7. Lietuvoje baigusiųjų mokymus norintiesiems globoti ar įvaikinti vaiką skaičius išaugo
trigubai (2010-05-10)
8. Vis daugiau tėvų globos netekusių vaikų priglaudžia šeimos (2010-05-20)
9. Gegužės 28 d. vyks vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk mane“
(2010-05-26)
10. Beveik visi užsieniečių įvaikinami vaikai yra specialių poreikių (2010-06-08)
11. Jau vienerius metus nemokamu trumpuoju numeriu 11 61 11 paskambinusiems vaikams
organizuojama pagalba (2010-10-04)
12. Lietuvos specialistai susipažino su Škotijos vaikų globos ir įvaikinimo sistema (2010-11-
02)
13. Nuo 2011 m. bus teikiamos paslaugos ne tik būsimiems, bet ir esamiems vaikų globėjams
bei įtėviams (2010-12-13)
14. Ir šiais metais įvaikintų vaikų skaičius perkopė šimtą (2010-12-28)
Pagal ne vieną iš šių pranešimų ELTA ir BNS agentūros parengė pranešimus, spauda –
straipsnius, televizijos bei radijo stotys – reportažus. Bendradarbiaujant su SADM Ryšių su
visuomene skyriumi parengti bendri pranešimai apie įvaikinimą, Pagalbos vaikams linijos veiklą,
globėjų konferenciją „Priglausk mane“ ir kitomis temomis.
Straipsniai spaudoje. Per visus metus nuosekliai, sistemingai ir operatyviai bendradarbiauta
su respublikinės ir regioninės žiniasklaidos atstovais.
Ataskaitiniu laikotarpiu žiniasklaida daug dėmesio skyrė įvaikinimui (ir lietuvių, ir
užsieniečių), šeimų globojamiems ar vaikų globos namuose augantiems vaikams, „gyvybės
langeliams“ bei juose paliktiems mažyliams, su tarptautine vaikų apsauga susijusiems atvejams
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
177
(pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantiems čečėnų vaikams, lietuvių berniukui, globojamam lesbiečių
šeimos Norvegijoje), Pagalbos vaikams linijos veiklai ir kt.. Regioninėje spaudoje pasirodė ne viena
Tarnybos inicijuota publikacija apie vaikų globėjus, apdovanotus konferencijos „Priglausk mane“
metu, bei įvaikinusias lietuvių ir užsieniečių šeimas.
Tarnybos direktoriaus ir kitų specialistų komentarai žurnalistus bei visuomenės atstovus
dominančiais klausimais publikuoti ir pagrindiniuose didžiuosiuose laikraščiuose, ir tematiniuose
leidiniuose („Moteris“, „Šeimininkė“, „Ekspress Nedelia“ ir kt.). Tarnybos parengtą informaciją
apie įvaikinimą Lietuvoje, tarptautinę vaiko teisių apsaugą skelbė įvairūs užsienio lietuvių leidiniai.
2010 m. spalio mėnesį išėjo „Valstiečių laikraščio“ priedas „Prieblanda“, skirtas smurtui prieš
vaikus ir su juo susijusioms problemoms, kuriame publikuotas Tarnybos parengtas interviu su
Pagalbos vaikams linijos psichologe Rūta Gražulyte „Kaip įveikti vaikų nerimą, prasidėjus
naujiems mokslo metams“ (šį interviu skelbė ir portalai „Delfi“, www.bureliai.lt) bei atitinkamas
Tarnybos teisininko komentaras.
Pastebėtina, kad pastaruoju metu žiniasklaidai rašant ar kalbant globos ir įvaikinimo
klausimais, daugiau gilinamasi į statistiką, tendencijas ir realią situaciją, o ne į pateiktas
subjektyvias, gandais ir nuogirdomis paremtas (dažniausiai negatyvias) nuomones, kurios ankščiau
buvo viešinamos dažniau. Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu pasirodė ir keletas tendencingų
straipsnių apie esą parduodamus įvaikinamus vaikus („Vaikai po dolerio ženklu“, „Lietuvos žinios“,
2010-02-10), verčiamas įvaikinti, o ne globoti vaikus šeimas („Lengvas grobis“, „Vakaro žinios“,
2010-02-15), vaiko teisių gynėjų negebėjimą padėti vaikui užsienyje („Bejėgės“, „Vakaro žinios“,
2010-10-16) ir kiti. Tokios publikacijos bei kita panaši žiniasklaidos pateikta informacija
išanalizuota, reaguojant į jos pobūdį suplanuoti ir atlikti komunikaciniai veiksmai (išplatintas
pranešimas spaudai, inicijuotas straipsnis ar nutarta nereaguoti ir pan.).
Kaip ir kiekvienais metais, užsimezgė kai kurie nauji bendradarbiavimo ryšiai. Užmegztas
bendradarbiavimas su portalų www.ikimokyklinis.lt, www.bureliai.lt, www.mususeima.lt bei
žurnalo „Veidas“ žurnalistais, teikta jiems reikalinga informacija, juose skelbta mūsų interneto
svetainės medžiaga su nuoroda į informacijos šaltinį.
Televizija, radijas. Iš Tarnybos vadovų, kitų specialistų ėmė interviu Lietuvos televizijų
ir radijo stočių žurnalistai (LTV – „Panorama“, „Labas rytas“, „Žinios“ ir kitos informacinės bei
publicistinės laidos, LNK – „Žinios“, „Neišgalvoti gyvenimai“, TV3 ir BTV „Žinios“, „Lietuvos
ryto TV“ – „Reporteris“, „Žinios“, LR – „Ryto garsai“ bei „Lietuvos diena“, radijo stotys „M-1“,
„M-1 Plius“, „Znad Wilii“, „Pūkas“ ir kt.). Kaip ir anksčiau, pagrindinė tema – įvaikinimas. Kiti
aktualūs klausimai: ką turi žinoti išvykstantys tėvai, Pagalbos vaikams linijos veikla, atskiri vaikų
globos atvejai, smurtas ir patyčios prieš vaikus bei jų prevencija ir kt..
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
178
XI. 2. Ryšiai su visuomene
Interneto svetainė. Ataskaitiniu laikotarpiu skelbiant aktualią informaciją Tarnybos
interneto svetainėje, siekta, kad ji visuomenei būtų pateikta laiku, aiški ir išsami. Informacija
svetainėje (tiek nacionaliniame puslapyje, tiek anglų kalba) buvo nuolat ir sistemingai atnaujinama,
operatyviai ir detaliai skelbtos naujienos, aktualijos, atsakyta į visus lankytojų pateiktus klausimus,
nuolat papildyti kai kurie skyriai („Teisės aktai“, „Informacija tarnyboms“ ir kt.).
Kaip ir pernai, 2010 m. kas mėnesį buvo skelbiama naujausia Tarnybos veiklos statistika
(siūlomų galimų įvaikinti vaikų, lietuvių ir užsieniečių įvaikintų vaikų, apskaitoje esančių Lietuvos
Respublikos ir kitų valstybių piliečių šeimų, pageidaujančių įvaikinti, skaičius).
Ataskaitiniu laikotarpiu atsakyta į beveik 140 Tarnybos interneto svetainės lankytojų pateiktų
klausimų. Iš užduotų klausimų per 90 buvo apie įvaikinimą, maždaug 30 – apie globą, svečiavimąsi,
kiti – apie socialinės rizikos šeimas, biologinės šeimos paieškas, šeimynos steigimą, vieno iš
sutuoktinių išvežtą į užsienį vaiką ir kt.. Žmonės domėjosi įvaikinimo ir globos procedūromis,
rengiamais kursais būsimiesiems globėjams bei įtėviams, kelinti jie laukiančiųjų įvaikinti eilėje,
vaiko pasiūlymo teikimo tvarka bei ne kartą prašė pakomentuoti siūlymą sulyginti įvaikinusiųjų
vaiką iki trejų metų ir įvaikinusiųjų vyresnius vaikus teises, kada abiem atvejais įtėviams būtų
suteiktos 3 mėnesių mokamos atostogos vaikui prižiūrėti.
2010 m. interneto svetainėje ir toliau vykdyta jos lankytojų apklausa aktualiais klausimais.
Atsakymai į klausimą „Ar reikia pasakyti įvaikiui, kad jis įvaikintas?“ parodė, kad visuomenė
šiandien jau nelinkusi slėpti įvaikinimo fakto: 1213 asmenų pareiškė nuomonę, kad įvaikintam
vaikui būtina pasakyti tiesą, 292 piliečiai laikėsi priešingos nuomonės, o 390 žmonių pasakytų apie
įvaikinimą tik tada, kai vaikas sulauktų pilnametystės. Į užduotą klausimą apie mediacijos
(tarpininkavimo) paslaugos šeimai poreikį, kada tėvai nesutaria dėl vaikų ir kitų problemų,
dauguma žmonių atsakė, kad tokia paslauga norėtų pasinaudoti, per puse mažiau lankytojų manė,
kad mediacija nepasinaudotų, nes abejoja jos nauda. Tiesa, nemažai žmonių apie paslaugą sužinojo
neseniai, todėl dar neturi nuomonės apie ją. Atsižvelgiant į tai, interneto svetainės skyriuje
„Naujienos“ buvo skelbiama išsami informacija apie mediaciją ir jos galimybes.
Bendradarbiavimas su SADM Ryšių su visuomene skyriumi. 2010 m. Tarnyba
glaudžiai bendradarbiavo su SADM Ryšių su visuomene skyriumi. Bendradarbiaujant rengti
pranešimai žiniasklaidai, tartasi dėl informacijos pateikimo žiniasklaidos atstovams, teikta įvairi
medžiaga, reikalinga rengiant straipsnius, interviu, bei operatyviai informuota apie aktualias
naujienas. Per metus kas savaitę teikta informacija apie būsimus renginius, kas mėnesį – veiklos
viešinimo planai.
Renginiai. Gegužės 28 d. Seime įvyko IV-oji respublikinė globojančių tėvų globos
netekusius vaikus šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk mane“. Konferencijoje aptartos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
179
vaiko globos šeimoje ir šeimynoje aktualijos bei tendencijos Lietuvoje, nagrinėtos vaiko globos
sistemos tobulinimo perspektyvos. Renginio metu patirtimi dalijosi ir globėjai, ir globojami vaikai,
kalbėta apie globotinio ir globėjų lūkesčių bei asmeninių savybių suderinamumą, globėjų
tarpusavio bendradarbiavimą.
Rugsėjo 5 d. Vilniaus Vingio parke įvyko oro balionų šventė vaikų globos namuose
augantiems vaikams. Tokia šventė, kurioje dalyvavo per 60 mažųjų, Tarnybos organizuota rėmėjų
dėka jau trečią kartą. Ankstesnių švenčių metu oro balionu pakilo per 100 Lietuvos vaikų globos
namų auklėtinių.
Gruodžio 11 d. Elfų teatre įvyko Kalėdinė šventė vaikų globos namuose augantiems
vaikams, būsimiesiems globėjams ir įtėviams bei socialiniams darbuotojams, rengiantiems šeimas
globai ir įvaikinimui. Jos dalyviai stebėjo spektaklį „Kalėdų atostogos, arba gelbėkime Kalėdas
kartu!“ ir susitiko su Kalėdų seneliu.
Socialinė reklama. „Tu nematei mano pirmųjų žingsnių, bet gali pamatyti kitus. Padėk
man užaugti.“ Tokiais žodžiais nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 29 d. per „M-1
Plius“ radiją mergaitė ir berniukas kvietė atkreipti žmonių dėmesį į be tėvų globos likusius
mažuosius. Šia socialine reklama siekta paskatinti įvaikinimą ir globą šeimoje ar šeimynoje, kad
kuo mažiau vaikų augtų vaikų globos namuose.
XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA
XII. 1. Raštvedyba
Žemiau pateiktame paveiksle matyti Tarnybos gautų ir siunčiamųjų raštų skaičius
2007–2010 metais. Ataskaitiniu laikotarpiu gauti 8186 raštai, t. y. 13 proc. mažiau, lyginant su 2009
m. Siunčiamųjų raštų parengta ir išsiųsta paštu, faksu arba elektroniniu paštu 5100, t. y. 8 proc.
mažiau nei 2009 metais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
180
10271
5225
11286
6033
9374
5567
8186
5100
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Gauti raštai
Siunčiamieji raštai
82 pav. Gautų ir siunčiamųjų raštų skaičius 2007–2010 m.
Analizuojant gautų raštų pasiskirstymą pagal raštų siuntėjus, matome, kad daugiausia raštų
gauta iš VTAS (34 proc. visų gautų raštų) bei kitų siuntėjų (34 proc.). Kategoriją „kita“ sudaro
Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų, nevyriausybinių įstaigų, advokatų, dirbančių
įvaikinimo srityje, raštai, internetinės svetainės lankytojų laiškai, besikreipiančių į Tarnybą
piliečių skundai ir kt. 15 proc. visų raštų buvo gauta iš Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų
apylinkės ir apygardos teismų, 10 proc. raštų – iš vaikų globos namų.
2820; 34%
808; 10%161; 2%1220; 15%
431; 5%
2746; 34%
Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybos Vaikų globos namai
LR SADM Teismai
Pataisos namai Kita
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
181
83 pav. Gautų raštų pasiskirstymas pagal siuntėjus 2010 m. (sk./proc.)
Analizuojant siunčiamų raštų pasiskirstymą pagal raštų adresatus, matyti, jog
daugiausia raštų išsiųsta VTAS (46 proc.) bei kitiems gavėjams (20 proc.). Kategoriją „kita“ sudarė
raštų, kurių adresatai buvo advokatai, dirbantys įvaikinimo srityje, užsienio šalių valstybių
institucijos, LR piliečiai, į kurių klausimus, prašymus ar skundus atsakoma, ir kt..
2288; 46%
727; 14%127; 2%
500; 10%
427; 8%
1031; 20%
Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybos Vaikų globos namai
LR SADM Teismai
Pataisos namai Kita
84 pav. Siunčiamųjų raštų pasiskirstymas 2010 m. (sk./proc.)
XII. 2. Archyvas
• 2010 metų pradžioje Lietuvos valstybės naujajam archyvui pateikta 2009 metų Tarnybos
dokumentacijos plano suvestinė.
• 2010 m. tvarkytos 2008 m. nuolatinio ir ilgalaikio saugojimo bylos. Iš viso sutvarkytos 7
tvarkomosios-organizacinės veiklos bylos (apyrašas Nr. 1), 2 atleistų valstybės tarnautojų bylos
(apyrašas Nr. 3), 3 įvaikinimo apskaitos bylos (apyrašas Nr. 4), 90 vaikų, įvaikintų LR piliečių,
asmens bylos (apyras Nr. 5) ir 47 vaikų, įvaikintų vieno iš sutuoktinio, asmens bylos (apyrašas Nr.
7). Nesudarytas Vaikų, įvaikintų užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylų apyrašas Nr. 6,
kadangi Tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. BV-18 „Dėl vaikų, įvaikintų
užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylų tvarkymo ir saugojimo“ nustatė, kad vaikų, įvaikintų
užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylos užbaigiamos ir įrašomos į Vaikų, įvaikintų užsienio
piliečių, nuolatinio saugojimo bylų apyrašą Nr. 6 tada, kai įgaliotos užsienio valstybės institucijos
pateikia visą teisės aktų nustatytą grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, t. y. praėjus 5
metams po įvaikinimo. Taigi minėtos bylos bus tvarkomos ir perduodamos archyvui 2014 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
182
• Papildytas 2010 m. Tarnybos dokumentacijos planas ir sudarytas bei patvirtintas 2011 m.
Tarnybos dokumentacijos planas.
XII. 3. Personalas
Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, pavaldi SADM. Tarnybai vadovauja direktorius,
kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir atleidžia
iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarnybos direktorius turi du pavaduotojus, atsakingus
už skirtingas jų sritis, t. y. nacionalinių ir tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių
įgyvendinimą.
Šiuo metu Tarnyboje yra 17 valstybės tarnautojų ir 7 darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis, pareigybių. 2010 m. gruodžio 31 d. buvo viena laisva valstybės tarnautojo ir viena laisva
darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.
Šiuo metu Tarnyboje dirba 6 teisininkai, 9 socialiniai darbuotojai, 1 psichologas, 1 viešųjų
ryšių specialistas, 1 viešojo administravimo specialistas, 2 finansininkai ir 2 pagalbiniai
darbuotojai. Visi Tarnybos valstybės tarnautojai bei darbuotojai atitinka pareigybėse jiems
keliamus specialiuosius reikalavimus.
Tarnyba yra sukūrusi sklandžią veiklos organizavimo sistemą.
Tarnyboje daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, žinių ir įgūdžių
tobulinimui. Visi valstybės tarnautojai moka bent vieną iš Europos Sąjungos kalbų, turi gerus
darbo su kompiuteriu įgūdžius. Šias žinias, įgūdžius ir profesinę kvalifikaciją darbuotojai nuolat
tobulina įvairiuose kursuose bei seminaruose.
XII. 4. Viešieji pirkimai
Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir patvirtintomis Tarnybos supaprastintų viešųjų
pirkimų taisyklėmis, Tarnyba vykdė viešuosius pirkimus.
Žemiau esančioje lentelėje matome, kad ataskaitiniais metais vykdyti tik mažos vertės
supaprastini viešieji pirkimai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
183
58 lentelė. 2010 m. vykdyti pirkimai
Eil. nr.
Perkančioji institucija, įmonė, įstaiga
Pirkimo
tikslas
Pirkimo
objektas
Faktinė pirkimo
kaina (planuoja-
ma pirkimo kaina),
tūkst. Lt
Pirkimo sutarties
sudarymo data
(planuojama data)
Paslaugos teikėjo
pavadinimas
1.1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Specialistų kvalifikacijos kėlimas
Bendros globėjų ir įtėvių programos (pagal PRIDE) įgyvendinimas
Paslaugos (darbuotojų, vykdančių asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais ar įtėviais, parengimą ir įvertinimą, mokymai)
4947,00 Sutarties data
2010-06-18 Andrius Atas
ir Ričardas
Kukauskas,
veikiantys
pagal
jungtinės
veiklos sutartį
1.2. Paslaugos (darbuotojų, kurie vykdo asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais ar įtėviais, parengimą ir įvertinimą supervizijos)
14527,00 Sutarties data 2010-10-11
Birutė
Švedaitė-
Sakalauskė,
veikianti
pagal
jungtinę
veiklos sutartį
1.3. Paslaugos (atestuotų darbuotojų mokymas, kaip dirbti su globojančiais ir įvaikinusiais asmenimis)
19962,00 Sutarties data 2010-11-30
Daiva Matulevičiūtė
1.4. Paslaugos (paslaugų po įvaikinimo ir esant globai segtuvų leidyba)
5861,00 Sutarties data 2010-11-23
UAB „Ciklonas“
2.1. Nacionalinės Smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos 4.3 priemonė – inicijuoti ir įdiegti specialią nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams.
Paslaugos (kontaktų centro telekomunikacinės sistemos plėtimo darbai)
11999,99 Sutarties data 2010-12-10
UAB „Fima“
2.2. Paslaugos (saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugos)
7575,81 Sutarties data
2010-12-29 UAB
„Infostruktū-
ra“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos
ataskaita
184
3.1. Užtikrinti Tarnybos veiklos tęstinumą
Paslaugos (kontaktų centro perkėlimas, paleidimas ir derinimas)
5989,50 2010-08-19 UAB „Fima“
3.2. Paslaugos (kondicionavimo sistemos perkėlimas)
5595,10 2010-08-19 UAB „Fima“
3.3. Prekės (biuro baldai) 23890,00 2010-12-03 UAB „Vildika“
Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo
ir skaidrumo principus, vykdant pirkimus 2010 m. buvo pildomas viešųjų pirkimų žurnalas ir
apklausos pažymos. Lėšos buvo skiriamos Tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimui
(įvairūs seminarai ir paskaitos), organizuojiemiems mokymams, susitikimams bei konferencijoms,
komandiruotėms ir specialistų apgyvendinimui, reprezentacinėms prekėms, paslaugoms, kurios
padėjo skleisti informaciją apie Tarnybos vykdomą veiklą bei skatino visuomenę atkreipti dėmesį į
globą, įvaikinimą ir aktualius vaiko teisių apsaugos klausimus.
XIII. PABAIGA
Ne vienerius metus tvarkant VTAS pateiktą statistinę informaciją apie vaikus, pastebima,
kad vaiko gerovės situacija iš esmės nekinta. Lietuvoje mažėja vaikų skaičius, tačiau augančių
socialinės rizikos šeimose ir globojamų vaikų skaičius nesikeičia, o nusikalstamos veikos prieš vaikus
atvejų skaičius net didėja. Šalyje vykdoma socialinių paslaugų vaikui ir šeimai plėtra, tačiau
akivaizdu, kad paslaugos ne visada pasiekia tuos, kuriems labiausia jų reikia. Daugėja atvejų, kai
vaiko interesų nepajėgūs apginti jų įstatyminiai atstovai, ir valstybės vaiko teisių institucijos turi
perimti jų funkcijas. Pastarųjų metų praktika rodo, kad daugėja atvejų, kuomet susikerta vaiką
ginančio VTAS ir savivaldybės administracijos, kurioje jis dirba, interesai. Tai labai apsunkina
geriausių vaikams sprendimų priėmimą.
Tarnybos nuomone, valstybės sprendimas peržiūrėti vaiko teisių apsaugos sistemą, įvertinti
situaciją ir pokyčių poreikį bei imtis priemonių, kad situacija pasikeistų, yra sveikintinas. Tam
reikalinga sutvarkyta teisinė bazė, aiški institucinė sąranga bei tinkamai paruošti ir kvalifikuoti
specialistai. Tikime, kad priėmus tinkamus sprendimus, vaikų situacija Lietuvoje gerės ir netolimoje
ateityje ji nesiskirs nuo kitų Europos valstybių.
_____________________
Recommended