View
4
Download
1
Category
Preview:
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
MARIJA KARDOKAITĖ
ASMENŲ PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO
OPERACIJOS SAVARANKIŠKUMO IR PASITENKINIMO
VEIKLA KAITA, TAIKANT ERGOTERAPIJĄ ANKSTYVUOJU
REABILITACIJOS LAIKOTARPIU
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Dr. Sigitas Mingaila
KAUNAS, 2016
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVETSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė_____________ (parašas)
2015 m. …………… mėn. ….d.
MARIJA KARDOKAITĖ
ASMENŲ PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO
OPERACIJOS SAVARANKIŠKUMO IR PASITENKINIMO
VEIKLA KAITA, TAIKANT ERGOTERAPIJĄ ANKSTYVUOJU
REABILITACIJOS LAIKOTARPIU
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Dr. Sigitas Mingaila _____________ (parašas)
2016 m. …………… mėn. ….d.
Recenzentas:
......................................... _____________ (parašas)
2016 m. …………… mėn. ….d. Darbą atliko:
Marija Kardokaitė _____________ (parašas)
2016 m. …………… mėn. ….d.
KAUNAS, 2016
3
TURINYS
SANTRAUKA 4
ABSTRACT 6
SANTRUMPOS 8
ĮVADAS 9
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA 11
1.1. Klubo sąnario kineziologija 11
1.2. Klubo sąnario endoprotezavimo priežastys 12
1.3. Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijos 14
1.4. Klubo sąnario protezavimas 15
1.5. Klubo sąnario protezavimo technika 17
1.6. Reabilitacija 18
1.7. Savarankiškumo lavinimas 21
1.8. Komplikacijų rizika 22
2. TYRIMO METODIKA 24
2.1. Tyrimo kontingentas 24
2.2. Darbo metodika 24
2.2.1. Tyrimo metodai 24
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai 27
3. TYRIMO REZULTATAI 28
3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai 28
3.2. Tiriamųjų savarankiškumas 28
3.2.1. Tiriamųjų savarankiškumas tarp I ir II grupių 32
3.4. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo kaita 33
REZULTATŲ APTARIMAS 43
IŠVADOS 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 63
LITERATŪROS SĄRAŠAS 64
4
SANTRAUKA
Kardokaitė M. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir
pasitenkinimo veikla kaita, taikant ergoterapiją ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu, magistranto
baigiamasis darbas / mokslinė vadovas dr. Sigitas Mingaila. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.
Tyrimo tikslas. Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.
Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
savarankiškumą ir pasitenkinimą veikla ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
2.Įvertinti pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įgūdžius ankstyvojo reabilitacijos
laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. 3.Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
klubo sąnario funkciją ir susijusias problemas. 4.Įvertinti pacientų pasitenkinimo veikla kaitą, taikant
ergoterapiją, priklausomai nuo amžiaus, lyties bei implanto tipą.
Metodika: Tyrimas atliktas Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriuje.
Buvo ištirta 36 pacientai (24 moterys ir 12 vyrų) po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Tyrimo
metu buvo siekiama nustatyti tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos problemas
atliekant kasdienę, darbo ir laisvalaikio veiklas. Tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
buvo vertinami naudojant autorės sudarytą anketą; veiklos sutrikimai vertinti „Kanadietišku veiklos
vertinimo testu“; klubo sąnario funkcijai įvertinti naudojamas HOOS klausimynas.
Išvados: 1.Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje
savarankiškumas labiausiai sutrinka kasdieninėje, mažiausiai produktyvioje veiklose. Funkcinis
judėjimas labiausiai paveikia asmenų apsitarnavimą. Produktyvios veiklos metu daugiausiai problemų
kildavo atliekant namų ruošą. Reabilitacijos pabaigoje asmenų savarankiškumas pagerėjo, bet problemas
įvardijo tas pačias kaip ir reabilitacijos pradžioje. Reabilitacijos pradžioje veiklos atlikimas buvo
statistiškai nereikšmingas, bet pabaigoje veiklos atlikimas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas
(p<0.05). Pasitenkinimas veikla nebuvo statistiškai reikšmingas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. 2.
Pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje įgūdžiai buvo prastesni
negu reabilitacijos pabaigoje. Reabilitacijos pradžioje rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų
labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65
metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems. Reabilitacijos
pradžioje pagal lytį įgūdžiai prastesni buvo moterų grupėje, bet reabilitacijos pabaigoje buvo didesnis
pagerėjimas negu vyrų grupėje. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip teisingai laikytis
5
rekomendacijų. 3. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, klubo sąnario funkcijos
pagerėjo ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo dažnis
funkcinių veiklų metu, simptomų pasireiškimas, sumažėjo sunkumai atliekant kasdienes veiklas;
padidėjo aktyvumas laisvalaikio veiklose, pagerėjo, gyvenimo kokybė. 4. Pacientų pasitenkinimas veikla
pagal lytį reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje pasitenkinimas veikla pagerėjo. Reabilitacijos pradžioje ir
pabaigoje asmenų pasitenkinimas veikla pagal implanto tipą, tarp grupių nesiskyrė, jos buvo
homogeniškos, bet buvo statistiškai reikšmingas pagerėjimas reabilitacijos laikotarpyje mechaninį
implanto tipą turintiems asmenims. Asmenų pasitenkinimas kasdiene veikla pagerėjo pagal amžiaus
grupes iki 65 metų ir 65 metai ir vyresniems.
6
ABSTRACT
Kardokaitė Marija, The change of personal independence and performes satisfaction after
total hip replacement surgery in the early rehabilitation of occupational therapy.
Master's thesis; Master's thesis supervisor: Dr. Sigitas Mingaila. Lithuanian University of
Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation.
Aim of the research: to determine the change of independence and satisfaction with physical
activity in patients who have had total hip replacement surgery, applying occupational therapy at an early
stage of rehabilitation.
Objectives of the research: 1. To evaluate the patients’ who have had hip replacement surgery
independence and satisfaction with physical activity at the beginning and the end of early rehabilitation.
2. To assess the patients’ post-operative skills at the beginning and the end of early rehabilitation. 3. To
evaluate the patients’ hip function and related issues after surgery. 4. To assess the patients’ satisfaction
with physical activity, applying occupational therapy, depending on the age, sex and type of implant.
Method of the research: The study was conducted in Birštonas "Eglė" sanatorium, medical
rehabilitation section. 36 patients were examined (24 women and 12 men) after total hip replacement
surgery. The study was designed to detect performance issues and to test daily, work and leisure activities
in patients after surgery. The examined patients were evaluated using a questionnaire created by the
author; activity disorders were assessed using the ‘Canadian performance evaluation test’ and HOOS
assessment questionnaire was used to evaluate hip function in patients.
Conclusions: 1.After hip replacement surgery at the beginning of the rehabilitation, the most
disrupted activity was in the group of independence of daily activities, at least in productive activities.
Functional movement mostly affects self-service of the person. Productive activity most problems
encountered in the housework. At the end of rehabilitation personal autonomy has improved, but the
problems identified are the same as in the beginning of rehabilitation. Rehabilitation activities at the
beginning of the performance was not statistically significant, but the end of the rehabilitation activities
improved of a statistically significant difference (p <0.05) respectively. Satisfaction activity was not
statistically significant at the beginning neither at the end of rehabilitation. 2. In patients undergoing total
hip replacement surgery, rehabilitation beginning skills were lower than at the end of rehabilitation.
Rehabilitation at the beginning did not comply with the recommendations targeted to 65 years more than
65 years of age and older, but after rehabilitation 65 years old and younger patients took more skills than
65 years of age and older. Skill better preserved in the group of up to 65 years then over 65 years of age
and older. At the beginning of rehabilitation in woman group skills were lower, but at the end of
7
rehabilitation was greater improvement than in men’s group. Men had better skills and quickly mastered
how to properly comply with the recommendations. 3. Persons after hip replacement surgery, hip
function improved in early rehabilitation. A statistically significant decrease in the incidence of pain
during functional activities, of symptoms, decrease difficulties during daily activities; increased activity
in leisure activities, improved quality of life.
4. Comparing by gender, patient satisfaction with activities improved. Rehabilitation at the beginning
and at the end of people's satisfaction activities by implant type, did not differ between the groups, they
were homogeneous, but statistically significant improvement observed in the group with the specified
mechanical implant type patients. Individuals satisfaction with daily activities improved by age groups
up to 65 years and 65 years of age and older.
8
SANTRUMPOS
Et al. (lot.) – ir kiti
HOOS - klausimynas kelio sąnario funkcijai įvertinti.
Kt. – kitas
KVVT - kanadietiškas veiklos vertinimo testas
n – tiriamųjų skaičius
p – reikšmingumo lygmuo
pav. - paveiksliukas
Proc. – procentai
SN – standartinis nuokrypis
Sx – aibės nuo aritmetinio vidurkio
t – Stjudento t kriterijus
X – aritmetiniai vidurkiai
z – Vilkoksono kriterijus
9
ĮVADAS
Lietuvoje su kiekvienais metais intensyviai atliekamos klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos. Tokių operacijų daugėja dėl įvairiausių veiksnių, tokių kaip: fizinio krūvio stoka,
neveiksmingos reabilitacijos priemonės, blogai parinkti gydymo metodai, trūksta daugiau informacijos,
motyvacijos stoka plačiau domėtis [39].
Reabilitacijos priemonių ir metodų efektyvumas pasireiškia klinikiniais požymiais, kurie
aprašomi mokslinėje literatūroje. Ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje vertinamas poveikis per
veiklos ir fiziologinius kriterijus. Svarbu atkreipti dėmesį kaip atsistato paciento būklė, kuri susijusi su
gyvenimo kokybe. A. Kriščiūnas teigia, kad funkcinės žmogaus galimybės ir sveikatos svarba gyvenimo
kokybei [29].
Reabilitacijos efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į funkcinės būklės pokyčius tam tikrais
laikotarpiais - atvykus į reabilitaciją ir baigus reabilitacijos programą [52]. Žigienė teigia, kad
reabilitacijos efektyvumą apibūdina šie vertinimo kriterijai- a) ligos simptomų sumažėjimas; b) kasdienės
veiklos atkūrimas; c)sumažėjusios vaistų dozės ir jų poreikis; d) teigiama psichoemocinė dinamika; e)
teigiama gyvenimo pilnatvės dinamika [52].
Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu vyresnio
amžiaus žmonių fizinis pajėgumas ir atsistatymas priklauso nuo paciento amžiaus, jo fizinio aktyvumo
ir kt. Vertinama paciento galimybės judant nuo invalido vežimėlio į lovą ir atgal, atliekant asmeninį
tualetą, maudantis, vaikštant lygiu paviršiumi, lipant laiptais, apsirengiant ir nusirengiant.
Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ankstyva reabilitacija dažniausiai pacientui sukelia
diskomfortą, bet padeda greičiau atsistatyti, sumažinti pooperacinius neigiamus simptomus. Praėjus
kelioms savaitėms po operacijos reabilitacijos laikotarpyje dauguma pacientų gali nueiti ilgus atstumus,
mažėja funkciniai apribojimai, kurie veikia paciento veiklos sritis tokias kaip laisvalaikio, kasdienės
veiklos ir produktyvios. Veiklos sritys lemia paciento gyvenimo kokybę.
10
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo
veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumą ir
pasitenkinimą veikla ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
2. Įvertinti pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įgūdžius ankstyvojo
reabilitacijos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
3. Nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos klubo sąnario funkciją ir
susijusias problemas.
4. Įvertinti pacientų pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, priklausomai nuo amžiaus,
lyties bei implanto tipą.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Klubo sąnario kineziologija
Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) – tai rutulinis sinovinis sąnarys, jungiantis koją su dubeniu.
Jis yra stiprus, stabilus ir leidžia atlikti didelės amplitudės judesius [6]. Stabilumo klubo sąnariui suteikia
tvirta sąnarinė kapsulė ir aplink esantys raiščiai bei raumenys. Klubo sąnarys prisitaikęs atraminei
funkcijai, dideliam krūviui ir įvairiems judesiams. Tai vienas didžiausių žmogaus organizmo sąnarių,
kurio galvą sudaro šlaunikaulio galvutė, o sąnarinę duobę – dubenkaulio gūžduobės deltinis paviršius
[7].
Klubakaulio gūžduobę sudaro trys dubens kaulai [6]:
klubakaulis formuoja užpakalinį paviršių,
sėdynkaulis – apatinį paviršių,
gaktikaulis viršutinį paviršių.
Gūžduobės duobę užpildo riebalinė gūžduobės pagalvė. Gūžduobę pagilina iš skaidulinės
kremzlės sudaryta trikampio skerspjūvio gūžduobės lūpa [7]. Ji dengia beveik visą šlaunikaulio galvą.
Sąnario duobę apačioje uždaro per gūžduobės įlanką peršokantis skersinis gūžduobės raištis (lig.
Transversum acetabuli).
Klubo sąnario galvą formuojanti šlaunikaulio galva, sudaro apie du trečdalius taisyklingo rutulio
paviršiaus [7]. Šlaunikaulio galva yra padengta skaidre kremzle, išskyrus mažą duobutę, kur prasideda
šlaunikaulio galvos raištis [6].
Sveiko klubo gūžduobę ir galvą dengia kremzlė, kuri padidina sąnarių paviršiaus plotą. Klubo
sąnario kremzlė yra storesnė nugariniame gūžduobės paviršiuje, kur jėgos labiausiai veikia sąnarį
vaikštant, bėgant ir šokinėjant [6].
Klubo sąnarį gaubia stipri skaidulinė kapsulė. Tai – trumpas ir tvirtas vamzdis. Skaidulinė plėvė
prasideda gūžduobės lūpos išorėje, apgaubia šlaunikaulio galvą ir kaklą ir baigiasi priekyje ant
šlaunikaulio tarp gūbrinės linijos [7]. Sąnarinė kapsulė apima klubinį šlaunies, gaktinį šlaunies ir sėdimąjį
šlaunies raiščius. Kartu su šiais raiščiais ir sąnarine lūpa sąnarinė kapsulė suteikia klubo sąnariui
stabilumo. Sąnario kapsulė storiausia priekinėje ir viršutinėje dalyse, kur yra didžiausias spaudimas ir
ploniausia viduriniame ir užpakaliniame paviršiuje [6].
12
1.2. Klubo sąnario endoprotezavimo priežastys
Klubo sąnario patologijos gali būti labai įvairios. Dažnai stebimi klubo sąnario minkštųjų
audinių pažeidimai, įgimtos klubo sąnario patologijos, klubo sąnarį supančių raumenų silpnumas ar
sutrumpėjimas, klubakaulio lūžiai ar artritiniai sąnario pakitimai [2]. Ligos ir traumos turi įtakos klubo
sąnario funkcijos apribojimams, tokiems kaip vaikščiojimas, apsirengimas, vairavimas ar lipimas laiptais
[35].
Osteoartritas – tai vis labiau plintanti liga, būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, sukelianti
negalią [38]. Ši liga iki pat šių dienų kelia nemenką iššūkį tiek gydytojams, tiek pacientams. Juo serga
šeštadalis suaugusių pasaulio gyventojų. Pagrindinis osteoartrito gydymo tikslas – malšinti skausmą ir
atstatyti sąnario funkciją [21]. Osteoartritas – tai liga, pažeidžianti sąnario kremzlę, raiščius, sąnario
kapsulę ir kaulą. Osteoartritas yra uždegiminės kilmės artritas. Klinikinis osteoartritas yra ne viena liga,
bet kelių ligų derinys, labiausiai įtakojamas amžiaus, sąnarių traumos, pakitusios biomechanikos ir
nutukimo [40]. Simptomų progresavimas dažnai lemia sumažėjusį mobilumą, pablogina funkcinę būklę
bei gyvenimo kokybę [38].
Koksartrozė – tai degeneracinė klubo sąnario liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, progresuojantis
skausmo sindromas, šlubavimas, judesių amplitudės sumažėjimas, kontraktūrų formavimasis, atraminės
kojos funkcijos mažėjimas. Koksartrozės pasekmė – šlaunikaulio galvos susidėvėjimas. Koksartrozė -
labiausiai klubo sąnarį pažeidžianti liga [1]. Ligai progresuojant sumažėja žmogaus darbingumas ir jis
tampa neįgalus. Esant koksartrozei sąnario kremzlė supleišėja, suminkštėja, sumažėja jos storis, todėl
sutrinka klubo sąnario funkcija. Pakinta šlaunikaulio galvos ir gūžduobės forma [1].
Iki šiol nėra tiksliai žinomi klubo sąnario susidėvėjimą lemiantys veiksniai. Tačiau koksartozės
vystymuisi įtakos gali turėti [27]:
viršsvoris;
per didelė apkrova tenkanti klubo sąnariui;
paveldimumas (genetinės priežastys);
klubo sąnario vystymosi sutrikimai (displazija, dislokacija);
netaisyklinga sąnario forma;
autoimuninis artritas (pvz., reumatoidinis artritas);
šlaunikaulio galvutės nekrozė ir kritimai vyresniame amžiuje.
Antsvoris yra vienas iš pagrindinių faktorių lemiančių koksartrozės atsiradimą ir vystymąsi.
Sąnariai gauna per didelį krūvį, kurio neatlaiko ir kremzlės pradeda dilti. Dėl didelio antsvorio žmonės
13
mažai juda, o tai turi įtakos sąnarinei mitybai. Sąnariai negavę pakankamai deguonies pradeda dar
greičiau dilti. Pakinta ne tik sąnario struktūra, bet ir anatomija. Sąnariai deformuojasi, po lūžių kaulų
suaugimas būna netaisyklingas ir šie struktūros pokyčiai sukelia vietinį spaudimą. Tokiu būdu
pažeidžiama kremzlė toje vietoje, kuri gauna didžiausią apkrovą [27].
S. Stanat .et al., (2012) metaanalizės metu išsiaiškino, kad neseniai pastebėtas reiškinys – klubo
sąnario girgždėjimas pooperaciniu laikotarpiu yra susijęs tik su per dideliu kūno masės indeksu.
Girgždėjimo atsiradimui įtakos neturi nei amžius, nei lytis, ūgis ar svoris. Netgi implanto tipas nesiejamas
su girgždėjimu sąnario srityje. S. Stanat et al., (2012) tyrimuose iš 6137 pacientų buvo tiriama 150,
kuriems būdingas girždėjimas. Tai sudarė 2,4 proc. visų endoprotezuotų asmenų.
Koksartrozės atvejai dažniau pasitaiko tarp tų žmonių, kurių darbas ar kasdieninė veikla susijusi
su dažnais klubo sąnario lenkimo – tiesimo judesiais. Taip pat labai didelę įtaką turi
avalynė.Aukštakulniai bateliai keičia kampus kojų sąnariuose, kinta laikysena, formuojasi stuburo
iškrypimai ir atsiranda nugaros skausmai [19].
Šlaunikaulio galvos osteochondropatija (Leg-Calve-Perthes) – ši liga pasaulinėje literatūroje
buvo paminėta daugiau nei prieš šimtą metų. Nuo to laiko vis dar yra nesutarimų kalbant apie šią ligą.
Tai dažniausia vaikų klubo sąnario liga [16]. Nėra nustatyto tikslaus gydymo protokolo vaikams
sergantiems Leg-Calve-Perthes liga. Pagrindinis šios ligos gydymo tikslas yra atstatyti šlaunikaulio galvą
į vietą [43]. Kiti gydymo tikslai yra sumažinti skausmą ir sustingimą, sumažinti klubo dirglumą bei
išlaikyti klubo mobilumą [16]. Esant šiai patologijai šlaunikaulio galva suminkštėja ir dėl apkrovos
deformuojasi, dėl to atsiranda klubo sąnario skausmai, pradedama šlubuoti. Negydant sumažėja šlaunies
judesių amplitudė, atsiranda klubo sąnario osteoartritas. Šlaunikaulio galvos izoliavimas per įdubusį
šlaunies paviršių yra paplitęs Leg-Calve-Perthes ligos gydymo būdas [43].
Kai visi konservatyvūs (medikamentinis gydymas, kineziterapija, fizioterapija, masažas, purvo
aplikacijos ir kt.) gydymo būdai nebegali numalšinti skausmo ir grąžinti judrumo, pagerinti gyvenimo
kokybės, reikalinga klubo sąnario endoprotezavimo operacija [46].
14
1.3. Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijos
Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo reikia vengti pacientams, sergantiems
inkstų funkcijos nepakankamumu. Tai gali iššaukti kobalto ir chromo kaupimąsi. Normali inkstų funkcija
yra labai svarbi metalų jonų, cirkuliuojančių kraujyje, išvalymui.
Be to pacientai, kuriems egzistuoja didelė rizika inkstų funkcijos nepakankamumui, turėtų būti
atidžiai įvertinti, o klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turėtų būti vengiama
procedūra.
Uždegiminis osteoartritas dažnai vertinamas kaip santykinė kontraindikacija klubo sąnarinių
paviršių atnaujinimo endoprotezavimui, nes yra susijęs su osteopenija.
Osteopenija - nedidelis kaulų tankio išretėjimas, jei T lygmuo nuo – 1 iki – 2,5. Osteoporozė –
jei T lygmuo > – 2,5. Sunki osteoporozė jei T lygmuo > – 2,5 ir yra buvęs osteoporozinis kaulo lūžis.
Osteoporozė ir osteopenija turtų būti laikoma santykinėmis kontraindikacijomis paviršių atnaujinančiam
klubo sąnario endoprotezavimui. Biomechaninių tyrimų metu osteopenijos ir osteoporozės atvejais rasta
pavyzdžių kaulų lūžių rizikai. Tačiau, jaunesniems pacientams, kurie serga uždegiminiu artritu, klubo
sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas vis dar gali būti logiškas pirmas žingsnis atliekant
sąnario endoprotezavimą [36].
Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijas [36]:
dekompensuotos širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų ligos.
kraujo krešėjimo sutrikimai ir anemija.
dekompensuotas cukrinis diabetas.
lėtinės infekcijos židiniai.
bendras paciento organizmo išsekimas.
apatinių galūnių nervų ligos ir keturgalvio raumens paralyžius.
A. Lombardi et al. (2012) savo gydomajam tyrimui išsikėlė hipotezę, kad rūkymas daro poveikį
chirurginėms komplikacijoms po klubo visiško sąnario endoprotezavimo. Rūkymas buvo susietas su
ankstyvesniu nei įprastai metalinės gūžduobės susidėvėjimu. Rūkymas yra laikomas rizikos faktoriumi,
tačiau buvo neaišku ar jis daro poveikį implantų išlikimui. Tyrimo atlikėjai apžvelgė ankstesnę patirtį su
visišku klubo sąnario pakeitimu, išnagrinėjo etiologiją ankstesniam protezo pakenkimui. Atlikę tyrimą,
stebėdami rūkančius pacientus, jie pateikė bandymo rezultatus. Rūkymas buvo susietas su galima
infekcijos tikimybe, taip pat su dubens plotu esančiu prie pat gūžduobės, pakenkimu. Tačiau rūkimas
nebuvo susietas su dislokacija ar implanto lūžimu.
15
Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turi tam tikrų apribojimų, sprendžiant
anatominių anomalijų, dėl šlaunikaulio kaklelio išsaugojimo. Pacientams, turintiems sunkias
deformacijas arba šlaunikaulio galvutės epifizeolizę (šlaunikaulio proksimalinės fizės patologiniai
pokyčiai, šlaunikaulio kaklo metafizės dislokacija į priekį, galvai nežymiai rotuojantis atgal), sąnarinių
paviršių atnaujinimo endoprotezavimu gali būti neįmanoma ištaisyti anatomijos blogų biomechaninių
rezultatų. Trumpas šlaunikaulio kaklelis, taip pat keltų techninių sunkumų. Todėl šiuo atveju geriau
rinktis totalinį klubo sąnario pakeitimą. Be to sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas daugeliu
atvejų negali pataisyti kojų ilgių neatitikimų, didesnių nei 1 cm. Taigi ir šiuo atveju geriau rinktis totalinį
endoprotezavimą, dėl jo gebėjimo keisti proksimalinės šlaunikaulio dalies geometriją [29].
Labai svarbus yra radiografinis klubo sąnario endoprotezavimo įvertinimas. Vertinimo metu
turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų tipų, dizaino, sandaros endoprotezus, operacijų metodikas. Gerai
žinoma, kad komplikacijos po operacijų gali būti besimptomės ir dėl šios priežasties, radiografinis
tyrimas rekomenduojamas visiems, po klubo sąnario endoprotezavimo [34].
L. Sabienė, A. Vizgirdienė (2007) atliktame tyrime buvo analizuojami nepalankius veiksniai,
turintys įtakos sutrikusių funkcijų atsistatymui pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Vertinant amžiaus įtaką reabilitacijos eigai, tyrimo autoriai nustatė, kad vyresnis amžius neigiamai lėmė
reabilitacijos eigą.
1.4. Klubo sąnario protezavimas
Mokslininkai įrodė, kad pirminis ir pakartotinis klubo sąnario endoprotezavimas yra
sėkmingiausia ortopedinė operacija, turinti ilgalaikį poveikį [33]. Sąnarių endoprotezavimas yra viena
dažniausių ortopedinių operacijų. Pastaraisiais metais daugėja sėkmingų sąnario pakeitimo operacijų,
daugiau žmonių lieka patenkinti endoprotezavimo rezultatais ir ilgėja implantų laikymas. Iš pradžių, šios
operacijos buvo sukurtas vyresnio amžiaus žmonėms, norint sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą,
tačiau pastaraisiais metais šios operacijos tampa populiarios ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių [24]. 2009
metais Anglijoje ir Velse buvo atliktos 53,462 klubo sąnario operacijos [33]. Pagyvenusių žmonių, ypač
vyresnių nei 85 metų, skaičius nuolat auga. Vyresni nei 65 m. žmonės sudaro apie 11 proc. populiacijos,
bet 20–40 proc. visų operuojamųjų sudaro būtent šie vyresnio amžiaus žmonės [8].
Klubo sąnario pakeitimo arba endoprotezavimo operacija yra pažangus skausmingų ir
ribojančių judesius sąnarių pažeidimų gydymo metodas [26].
16
Simptomai iššaukiantys klubo sąnario patologijas ribojantys paciento aktyvumą [25]:
skausmas – banguojančio pobūdžio, įvairaus intensyvumo, pasireiškia kirkšnies ir
didžiojo gūbrio srityse arba plinta į kelio sąnarį.
šlubavimas atsiranda stengiantis sutrumpinti skausmingą atramos periodą ir dėl judesių
ribotumo sąnaryje.
judesių sutrikimą lemia progresuojantys anatominiai sąnario pakitimai ir jų sukeltas
skausmas.
galūnė sutrumpėja dėl šlaunikaulio galvos suplokštėjimo, jos dislokacijos į viršų dėl
išnirimo iš gūžduobės (tikrasis sutrumpėjimas) ir priverstinės sulenktos, pritrauktos arba atitrauktos
galūnės padėties (menamas sutrumpėjimas).
galūnės priverstinė padėtis susiformuoja dėl uždegiminio randėjimo proceso, sąnarinių
paviršių sunykimo ir kraštinių kaulo išaugų. Būdingiausia pusiau sulenkta kojos padėtis.
Dažniausiai klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra atliekama pagyvenusiems žmonėms,
tačiau pasitaiko atvejų kai ji yra atliekama ir jauniems žmonės, dėl įgimtų klubo sąnario deformacijų ar
patirtų traumų [33].
Svarbu yra prieš operaciją įvertinti pacientų būklę. Vyresnio amžiaus paciento ištyrimas prieš
operaciją apima anamnezę, fizinės būklės įvertinimą ir laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Šis
ištyrimas esminiai nesiskiria nuo išsamaus kitų amžiaus grupių pacientų prieš operacinio ištyrimo, tačiau
svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus [8].
Pagyvenusiems žmonėms danai reikalinga ir pakartotinė klubo sąnario endoprotezavimo
operacija. Dažniausia revizinio klubo sąnario endoprotezavimo priežastis – aseptinis nestabilumas ir su
juo susijęs kaulinės masės praradimas. Jaunėjantis pacientų amžius, didėjantis žmonių aktyvumas, taip
pat ilgesnė žmonių gyvenimo trukmė lemia didesnį revizinių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų
skaičių [45].
Atstatomasis periodas trunka apie 5–6 mėnesius. Po operacijos pacientui leidžiama vaikščioti
su dviem ramentais, operuotą koją priminant tik jos svoriu, kol kontrolinėse rentgenogramose pastebimi
osteotomuotų ir metalo konstrukcijomis sujungtų kaulo fragmentų konsolidacijos požymiai. 3–4 savaites
skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai. Leidžiama pasyviai judinti per klubo sąnarį. Po to koja
laipsniškai apkraunama iki normalios apkrovos ir atsisakoma pagalbinių atramos priemonių.
Osteotomuotas ir sintezuotas šlaunikaulio proksimalinės dalies kaulas suauga per 4–6 mėnesius [25].
17
1.5. Klubo sąnario protezavimo technika
Klubo sąnario endoprotezavimo operacijų metu šlaunikaulio stiebo gamybai yra naudojami
skirtingi metalo lydiniai [46].
Totalinė sąnario artroplastika – gydymo būdas, taikomas nebesant efekto taikant konservatyvų
gydymo būdą, reabilitacines priemones, ji sumažina artrozės sukeltą sąnario skausmą ir pagerina funkcinį
savarankiškumą 90 proc. pacientų. Klubo sąnarių totalinė endoprotezavimo operacija jau tapusi rutininė
ortopedinė operacija, senstant populiacijai tokių operacijų skaičius didės [12].
Totalinei klubo endoprotezavimo operacijai gali būti naudojami skirtingi implantų tvirtinimo
būdai:
cementinio tipo. Taikant šią technologiją yra pašalinama dalis šlaunikaulio, gūžduobėje
išvalomi kremzliniai audiniai ir į ją dedamas specialus cementas ir įspaudžiamas protezas.
Cementas yra indiferentiškas natūraliam audiniui [12].
becementinio tipo endoprotezas tvirtinamas sąnario gūžduobėje įsukant sriegiu ar presuojant
ir tvirtinant 2 - 3 sraigtais. Kita protezo dalis tvirtai įkalama į šlaunikaulio kanalą [41].
mišrus – kai vienas sąnario komponentas tvirtinamas cementu, o kitas be jo [12].
Klubo endoprotezavimo operacijų atlikimas gali būti kelių tipų. Atliekant tradicinę klubo
keitimo operaciją gali būti naudojamas užpakalinis – šoninis arba priekinis – šoninis pjūviai. Atliekant
operaciją per priekinį užpakalinį pjūvį yra užtikrinamas didesnis klubo stabilumas, tačiau operacijos metu
pažeidžiamas vidurinis sėdmens raumuo, dėl ko susilpnėja šlaunies atitraukimas. Atliekant užpakalinį –
šoninį pjūvį raumenys nepažeidžiami, tačiau didėja klubo išnirimo tikimybė [12].
Pastarąjį dešimtmetį buvo siekiama minimalių invazinių priemonių atliekant klubo endoprotezavimo
operacijas. 2006 m. sausio mėnesį Nacionalinis sveikatos ir klinikinio meistriškumo institutas minimalią
invazinę chirurgiją patvirtino kaip saugų naujovišką būdą atliekant klubo pakeitimo operaciją. Toks
operacijos metodas sumažina minkštųjų audinių traumų tikimybę, kraujavimą operacijos metu, greitėja
randų gijimas, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis ligoninėje, greitesnis reabilitacijos laikotarpis [12].
18
1.6. Reabilitacija
Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į
reabilitaciją. Reabilitacija – tai koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių,
profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo.
Pagrindinis reabilitacijos tikslas – užkirsti kelią pooperacinėms komplikacijoms (kontraktūroms,
išnirimams, tromboembolijai ir kt.). Taip pat išmokyti ligonį taisyklingai judėti, būti kuo labiau
savarankišku ir pagerinti bendrą psichoemocinę būklę, motyvaciją ir gyvenimo kokybę. Pooperacinė
reabilitacija, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra turi subtilybes, kad būtų išengta žalos, grąžinant
prarastas funkcijas. Šis apibrėžimas atskleidžia, kad reabilitacija skirta ne vienam organui ar kūno daliai,
bet individui. Reabilitacija tai nėra tik paciento grąžinimas į darbinę veiklą, tai kuo aktyvesnio
funkcionalumo siekiamybė. Reabilitacijos metu remiamasi ne vien medicininėmis, bet ir socialinėmis,
psichologinėmis, pedagoginėmis ir kitomis priemonėmis norint sugrąžinti pacientui gyvenimo pilnatvę.
Reabilitacija tai procesas, kuris turi baigtį. Ji negali trukti visą gyvenimą be sustojimo. Jei pacientams
taikant reabilitacijos priemones, nepastebimas funkcinio aktyvumo gerėjimas, reikalinga jau ne
reabilitacija, bet intensyvi slauga [27].
Reabilitacijos tikslai yra šie:
1. saugus funkcinio mobilumo mokymas;
2. fizinio aktyvumo didinimas, implantų stabilumo užtikrinimas, sąnario funkcijos ir
raumenų jėgos grąžinimas;
3. operuotos galūnės, liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas;
4. skausmo kontrolė;
5. pooperacinių komplikacijų prevencija;
6. anemijos gydymas;
7. nesugijusių pooperacinių žaizdų gydymas;
8. psichoemocinės būklės koregavimas;
9. gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo prevencija;
10. paciento mokymas taisyklingai judėti ir pasitarnauti buityje [20].
Ergoterapeutas reabilitacijoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į paciento funkcines
ir asmenines galimybes, ligos anamnezę, kūno sudėjimą, ergoterapeutas turi [4]:
19
įvertina paciento esamą būklę;
suformuluoja realius gydomojo poveikio tikslus ir uždavinius;
prognozuoja gydomojo poveikio rezultatus;
parenka tinkamiausias ergoterapijos priemones.
Reabilitaciją po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sudaro šios procedūros [32]:
ergoterapija (apsitarnavimo įgūdžiams lavinti);
kineziterapija (judesių amplitudei, raumenų jėgai ir ištvermei didinti, kontraktūrų
mažinimui ir kt.);
kompresinė terapija (kojų tinimui mažinti);
masažas;
pagalbinės priemonės (vaikštynės, pažastiniai, alkūniniai ramentai, lazdelės);
medikamentinis gydymas (skausmui mažinti, tromboembolijų profilaktikai);
paciento ir jo artimųjų apmokymas;
pagalbinės ortopedinės priemonės, užtikrinančios sąnarių stabilumą.
Dažniausiai reabilitacijos efektyvumą apibūdina šie vertinimo kriterijai [52]:
ligos simptomų sumažėjimas;
kasdienės veiklos atkūrimas;
sumažėjusios vaistų dozės ir jų poreikis;
teigiama psichoemocinė dinamika;
teigiama gyvenimo pilnatvės dinamika.
Pooperaciniu periodu labai svarbią vietą sveikimo procese užima reabilitacija. Reabilitacijos
procese dalyvauja ne tik pacientas, jį gydantis gydytojas, bet ir įvairių sričių specialistai: ergoterapeutas,
kineziterapeutas, psichoterapeutas, protezuotojas, socialinis darbuotojas ir kt. Jakubauskienė ir kt.,
(2011) mano, jog pacientas reabilitacijos procese turi būti aktyvus dalyvis. Jis turi žinanti kas laukia jo
per artimiausią laikotarpį, suprantantis ko galima tikėtis gydymo eigoje, bei gebantis spręsti iškilusias
problemas. Prie reabilitacijos komandos priskiriami ir paciento artimieji, šeimos nariai, kurie juo rūpinsis
namų aplinkoje. Artimieji yra apmokomi kaip elgtis įvairiose situacijose, kad pacientui būtų pagelbėta.
Tam, kad būtų pasiekti reabilitacijai iškelti tikslai, reabilitacijos komanda turi pasitelkti įvairias
medicininės reabilitacijos priemones ir metodus. Pagalbinės priemonės ir metodai turi būti naudojami
nepertraukiamai, kompleksiškai, išlaikant reabilitacijos tęstinumą. Be galo svarbu tai, kad laikantis
20
bendro vidaus standarto, reabilitacija yra nuolat individualizuojama ir nuolat vertinamas jos efektyvumas
[9].
Po operacijos dažniausia baimės priežastis negalėjimas savarankiškai apsitarnauti, atsistoti eiti,
klubo išnirimo baimė. Todėl didelis darbas atitenka ergoterapeutams ir kineziterapeutams, kurių
pagrindinis tikslas išmokyti pacientą prisitaikyti prie naujo klubo sąnario kokybės: išmokyti eisenos,
sėdėsenos, lipimo laiptais, išvengti sąnario dislokacijos ir pakartotinos operacijos tikimybės [31].
Pacientams, ypač tiems, kurie yra vyresnio amžiaus, po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos, reikalinga ilgalaikė priežiūra. Šie pacientai tampa mažiau socialūs, keičiasi jų vaidmuo
šeimoje. Labai svarbus vaidmuo tenka juos prižiūrintiems, slaugantiems asmenims. Reabilitacijos metu,
po operacijos, stebimas patinimas kojoje, atsiranda skausmas, diskomfortas judant, nepatogumas arba
negalėjimas atlikti tam tikrų judesių. Svarbu saugoti operuotą koją nuo išnirimo. Visa tai nulemia
sunkesnį fiziologinių poreikių tenkinimą, ypač vyresniems pacientams. Dažnai prireikia aplinkinių
pagalbos, nes pacientai nėra įgalūs visiškai savimi pasirūpinti. Jie jaučiasi priklausomi ir tai apsunkina
ne tik jais besirūpinančius aplinkinius, bet ir pačius pacientus [9].
Po operacijų dažnai pasikeičia ir žmogaus motyvacijos, noro pasveikti ir gyventi pilnavertį
gyvenimą, lygis. Su sveikata susijusi motyvacija yra vertinama naudojant klausimynus ir anketas.
Motyvacijai įtaką daro paciento nusiteikimas reabilitacijos procesui, sutarimas su terapeutais.
Literatūroje aprašoma tiesioginė priklausomybė tarp motyvacijos stiprumo ir sveikimo proceso. Kuo
aukštesnis motyvacijos lygis, tuo greitesnis sveikimo procesas.
Reikalingos ir teigiamos informacijos perdavimas pacientui, palankus rezultatų atskleidimas ir
atvirumas iš gydančio personalo narių, teigiamai veikia pacientą. Tačiau jei globa ir rūpestis yra
neadekvatūs paciento lūkesčiams, jei ne tik personalo nariai, bet ir šeimos nariai bei artimieji perdėtai
skiria dėmesį ligoniui, tai suteikia neigiamą poveikį motyvacijai. Taip pat neigiamai motyvaciją veikia
ir netinkama informacija, arba per mažas teigiamos ir naudingos informacijos kiekis perduodamas
pacientui. Jokiu būdu negalima lyginti paciento būklę su kitų ligonių būklėmis. Tai dažnai kintantis
veiksnys, kur įstebėdamas pacientas yra ne motyvuojamas. Labai svarbų vaidmenį vaidina aplinka,
kurioje pacientas yra reabilituojamas ir juo besirūpinančių specialistų komanda [31].
21
1.7. Savarankiškumo lavinimas
Pooperaciniu laikotarpiu pacientas apmokomas saugiai vaikščioti, sėstis ant kėdės, tualeto ir
nuo jų atsistoti. Ankstyvas trumpų distancijų ėjimas ir lengvų kasdieninės veiklos užduočių atlikimas
gerina funkcinį atsigavimą, sustiprina raumenis, pagerina mobilumą [48].
Lavinant ėjimą naudojamos pagalbinės priemonės (lazdos, ramentai, vaikštynė), kurios po
operacijos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir apsaugo nuo kritimų [48]. Rekomenduojama vaikščioti 5-10
min. 3-4 kartus dienoje. Pagerėjus ištvermei ir sustiprėjus – 20-30 min. 2-3 kartus dienoje. Visiškai
atsistačius rekomenduojama vaikščioti 20-30 min. 3-4 kartus savaitėje. Svorio pernešimas po totalinio
klubo endoprotezavimo yra nukeliamas vėlesniam laikui dėl ankstyvo išklibimo rizikos, tačiau tai
negatyviai veikia reabilitacijos programą [49].
6-8 savaites po operacijos rekomenduojama lipti į lovą ir išlipti iš jos operuotos kojos puse (3
pav.). Tokiu būdu bus išvengta operuotos kojos per didelio pritraukimo. Lova turėtų būti tvirtu pagrindu
ir pakankamai aukšta, kad paciento, atsisėdusio ant lovos krašto klubai, būtų aukščiau už keli sąnarius.
Daug jėgų ir pastangų reikalauja lipimas laiptais. Tam prireikia jėgos, lankstumo bei drąsos,
taip pat reikalinga ištvermė. Lipant aukštyn pirma reikia statyti sveikąją koją tik po to operuotą, o lipant
žemyn pirma statyti operuotą koją, o po to – sveikąją. Rekomenduojama lipant laiptais laisvąja ranka
laikytis už turėklo. Draudžiama iš katro lipti per kelis laiptus [9; 48].
Labai svarbu atsargiai ir saugiau atsisėsti ant kėdės, tualeto ir nuo jų atsistoti. Pradėti sėstis
reikia tik pajautus kėdės ar lovos kraštą nugariniu kojų paviršiumi. Tik jį pajutus perimti ramentus į vieną
ranką su kita siekti kėdės atramos. Operuotą koją reikia laikyti apie 15 cm atstumu nuo kėdės, o kūno
svorį – ant sveikosios kojos. Tada atrėmus ramentus prisilaikyti abiem rankomis ir patogiai atsisėsti[9;
48].
Taip pat apmokomas kaip teisingai lipti į automobilį ir iš jo, bei taisyklingų padėčių kasdieninės
veiklos metu. Saugiam judėjimui namuose rekomenduojama specialiai įrengti tualeto paaukštinimą, duše
ar vonios kambaryje įtaisyti rankenėles ir suoliukus. Koridoriuje ar kambariuose reikia pasirūpinti
aukštesnėmis kėdėmis, kad atsisėdus keliai būtų žemiau klubų sąnarių. Slenksčiai, laidai, nebūtini
daiktai, prietaisai ar įrengimai, esantys ant grindų, turėtų būti pašalinti, kad būtų galima saugiai vaikščioti
[9].
22
1.8. Komplikacijų rizika
Po operacijos, siekiant išvengti komplikacijų, stacionare toliau taikomas kompleksinis
gydymas: skiriami nuskausminamieji vaistai, antikoaguliantai, pacientai pradeda pagal galimybes
mankštintis ir vaikščioti . O praėjus 7 – 10 dienų po tokios sudėtingos ir svarbios operacijos, ligonis yra
siunčiamas reabilitacijai, kur jam turi būti suteikiamos kvalifikuotos, tinkamos, reikiamo lygio paslaugos.
Stacionarinės reabilitacijos trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo – 18 dienų [20].
Po sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo operacijos išlieka didelė šlaunikaulio
kaklelio lūžio rizika. Dauguma šlaunikaulio kaklelio lūžių pasitaiko pirmus 3 mėnesius, todėl
rekomenduojama ypatingas atsargumas per šį laikotarpį. Taip pat rekomenduojama bet kokios veiklos
atveju naudoti pagalbines priemones, nukraunančias klubo sąnarį, taip išvengiant skausmo ar jį mažinant.
Didžiosios Britanijos reabilitacijos kontroliavimo agentūros rekomenduoja sunkiųjų metalų kraujyje
matavimus, net tais atvejais, kai pacientas nejaučia jokių simptomų (skausmas, patinimas ir kt.). Be to
rekomenduojama kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, ar ultragarso tyrimas, kai sunkiųjų
metalų kiekis kraujyje pakyla virš 7 dalių vienam milijardui. Būtina reguliariai atlikti tolesnius
patikrinimus jei metalo koncentracija yra padidėjusi, ar yra anomalijos įrodymų, rastų kompiuterinės
tomografijos metu. Jei yra padidėjusi sunkiųjų metalų koncentracija arba minkštųjų audinių patinimas
šioje situacijoje, kyla pavojus, kad tai gali progresuoti iki audinių nekrozės ir kaulų tankio sumažėjimo
[52].
Klubo sąnario endoprotezavimo komplikacijos:
Implanto išsiklibimas – Protezas pradeda judėti operuotame kaule, tokiu būdu sukeldamas
skausmo pojūtį ir apribodamas judesius sąnaryje. Išsiklibinimas gali atsirasti dėl per didelio paciento
aktyvumo ir/ar per didelės kūno masės. Šie faktoriai turi tiesioginę įtaką sąnario apkrovimui. Paciento
amžius, kaulų sandara bei tvirtumas, implanto tipas ir operavusio chirurgo sugebėjimai taip pat turi didelę
svarbą implanto išsiklibinimo rizikai [15].
Infekcija – po totalinės klubo sąnario keitimo operacijos rizika atsirasti infekcijai yra žymiai
didesnė nei po kitų operacijų. Pirminės klubo endoprotezavimo operacijos infekcijos rizika siekia 0,5
proc. Sepsinės komplikacijos gali būti ankstyvosios (išsivysto pirmą mėnesį po operacijos) ir vėlyvosios.
Ankstyvųjų komplikacijų priežastimi tampa bakterijų patekimas į žaizdą operacijos metu. O vėlyvosios
sepsinės komplikacijos turi sąsajų su lėtiniais infekcijų židiniais organizme ir didelės rizikos
intervencijomis [18; 28].
23
Implanto dislokacija – pooperaciniu periodu aplink šlaunikaulio galvą, kurią laiko raumenys,
formuojasi randinis audinys. Jam susiformuoti gali prireikti iki 6 savaičių laikotarpio. Tuo metu
reikalinga itin didelis dėmesingumas ir atsargūs operuotos kojos judesiai, kad būtų išvengta klubo sąnario
išnirimo [15].
Kaulų lūžiai – šlaunikaulis ar dubens kaulų lūžiai galimi ir operacijos metu ir po jos. Lūžių
stabdo ar riboja greitą ir efektingą reabilitaciją. Lūžiai sukelia skausmus ir klubo sąnario ar visos kojos
funkcijų praradimą [15].
Kojų ilgio pakitimai po klubo endoprotezavimo operacijos – jie siejami su eisenos sutrikimais,
nugaros skausmu ir dislokacija [26].
Periartikulinė osifikacija – tai kaulinio audinio susidarymas aplink operuotą sąnarį. Pacientas
pradeda jausti apribotą klubo sąnario funkciją, skausmą [36].
Draudžiamos padėtys po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos [27]:
gulėti ant operuotos kojos šono – tris savaites. Galima gulėti ant sveikos kojos šono, įsidedant tarp
kojų dvi pagalvėles (iki aštuonių savaičių);
sėdėti ant žemos kėdės – tris mėnesius (kojos negalima lenkti daugiau 90°);
sėdėti ant minkštos kėdės, fotelio – tris mėnesius;
lipti laiptais – šešias dienas;
maudytis vonioje – keturis mėnesius;
taikyti fizioterapinį gydymą operuoto sąnario srityje – keturis mėnesius;
sėdint sukryžiuoti kojas arba užsidėti vieną ant kitos – visada;
sukti operuotą koją į išorę – visada.
Svarbu laikytis rekomendacijų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ir vengti
draudžiamų padėčių. Nesilaikant galima sukelti komplikacijas tokias kaip implanto dislokacija ar
periartikulinę osifikaciją.
24
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas
(protokolo Nr. BEC-FMR(M)-59). Tyrimas atliktas Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės
reabilitacijos skyriuje. Sutikimą tyrimams atlikti davė direktoriaus pavaduotoja Eglė Milinavičienė.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 lapkričio 28 d. iki 2016 kovo 31 d.
2.1. Tyrimo kontingentas
Tyrime dalyvavo Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriaus pacientai.
Prieš pradedant tyrimą tiriamieji turėjo perskaityti asmens informavimo formą, susipažinti su informacija
apie tyrimą. Tiriamieji susipažino su tyrimo tikslu, uždaviniais ir eiga. Taip pat buvo įteikta pasirašyti
asmens sutikimo forma.
Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Diagnozė – po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos;
2. Pooperacinis laikotarpis be komplikacijų;
Tyrime dalyvavo 36 pacientai – 24 (66,7 proc.) moterys ir 12 (33,3 proc.) Vyrai. Jauniausias
tiriamojo amžius 47 metai, o vyriausias 86 metų amžiaus. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I ir II grupes.
Abiejų grupių tiriamiesiems buvo taikytas medikamentinis gydymas, bei atliekamos reabilitacijos
procedūros.
2.2. Darbo metodika
2.2.1. Tyrimo metodai
Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudojami šie tyrimo metodai:
Literatūros šaltinių analizė;
Anketinė apklausa;
Statistinė duomenų analizė.
25
Analizuojant literatūrą ir naudojantis patirtimi dirbant su pacientais buvo sudaryta ergoterapijos
programa ir pateiktos rekomendacijos asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Asmenims, kurie buvo I grupėje, buvo taikomos reabilitacijos procedūros taip pat ir ergoterapijos
procedūros. I grupės tiriamiesiems buvo skirta 15 ergoterapijos užsiėmimų. Viena ergoterapijos
procedūra trukdavo 20 – 25 minutes.
Ergoterapijos procedūros metu buvo siekiama įvertinti paciento esamą būklę, nustatyti su
kokiomis problemomis pacientas susiduria. Tyrimo metu buvo siekiama ugdyti tiriamųjų
savarankiškumo įgūdžius. Užsiėmimų metu buvo sudaromos sąlygos atlikti kasdienės veiklos užduotis,
kurių metu tiriamieji turėjo laikytis rekomendacijų. Taip pat stebima kaip tiriamasis atlieka užduotis
akcentuojant kaip atlikti lengviau, apsaugant operuotą klubo sąnarį. Taip pat tiriamieji buvo supažindinti
su pagalbinėmis techninėmis priemonėmis. Tyrimo metu užsiėmimai buvo orientuoti į kiekvieną asmenį
atskirai atsižvelgiant į tiriamojo problemas ir poreikius. Kitiems duota atmintinė su rekomendacijomis,
kurių tiriamieji turėjo laikytis.
Pacientų vertinimas buvo atliekamas pirmą dieną reabilitacijos pradžioje ir išvykstant. Tyrimo
metu buvo įtraukti šie instrumentai:
1. Anketa;
2. Kanadietiškas veiklos vertinimo testas;
3. HOOS klausimynas
Anketa. Anketa turi klausimai, kurių tikslas buvo surinkti informaciją apie asmens lytį, amžių,
ligos trukmę.
Kanadietiškas veiklos vertinimo testas (KVVT). Kanadietiškas veiklos vertinimo testas buvo
naudojamas įvertinti tiriamųjų savarankiškumą ir problemas kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio
srityse. Tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos turėjo išsakyti problemas su kuriomis
jie susiduria kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio veiklose ir jas įvertino balais pagal „Svarbumą“,
skalėje 1 iki 10.
Kiekvieno žmogaus veiklos reikšmingumo supratimas ir veiklos atlikimas yra skirtingas, bet
kartu ir unikalus. Dėl šios priežastie reabilitacijoje turėtų būti naudojamos individualizuotos vertinimo
priemonės, kurios būtų jautrios kiekvieno žmogaus skirtingiems poreikiams ir situacijoms. Kanadietiškas
Veiklos Vertinimo Testas yra rezultatų matavimo priemonė, kuri atspindi paciento lūkesčius, norus, jam
aktualias problemas [10; 14]. Teorinis šio testo pagrindas yra veiklos atlikimo modelis, kuris pabrėžia
veiklos svarą ir orientuojama į asmeninę praktiką[50]. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis pristato
26
kaip kompleksinę visumą, kuri sujungia dvasinius, emocinius, fizinius ir pažintinius žmogaus poreikius.
Esant pokyčiams kurioje nors iš sričių automatiškai paveikia ir kitas sritis. Dvasingumas, kuris yra
modelio centre ir priklauso asmeniui, yra įtakojamas aplinkos ir suteikia prasmę žmogaus atliekamai
veiklai [44; 47]. KVVT yra sukurtas kaip individualizuota rezultatų matavimo priemonė. Skalė skirta
įvertinti suvokimo pokyčius vertinant veiklos atlikimą ir pasitenkinimą [14]. Pagal KVVT, veiklos
atlikimas yra apibūdinamas kaip veiksmai, kuriuos asmuo atlieka savęs priežiūros, darbo/produktyvumo
ir laisvalaikio srityse [11]. KVVT suteikia galimybę atkreipti dėmesį į pacientui reikšmingas problemas,
kurios nėra įvertinamos dažnai naudojamais funkciniais įvertinimo testais. KVVT atskleidžia platų
problemų spektrą kasdieninėje veikloje, produktyvumo ir laisvalaikio srityse. Pacientai gali įvardinti bet
kokią veiklą, kuri yra jiems svarbi, o kalbėjimosi su pacientu procesas leidžia suprasti kurioms veikloms
ar kurioms sritims reikėtų skirti pirmenybę, kad pagerinti paciento gyvenimo kokybę [13,51].
Atlikti tyrimai su KVVT Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Graikijoje, Britanijoje ir parodė, kad
KVVT yra jautrus veiklos atlikimo pokyčiams laiko eigoje [51]. KVVT buvo išverstas Į švedų kalbą ir
taip pat parodė didelį jautrumą geriatrijoje, neurologijoje ir namų reabilitacijoje [50; 51].
HOOS Klausimynas klubo sąnario funkcijai įvertinti. Tyrime buvo naudojamas HOOS
klausimynas klubo sąnario funkcijai įvertinti klubo sąnario funkciją ir susijusias problemas. Klausimyną
sudaro iš viso 5 subskalės: 1. skausmo dažnis funkcinių veiklų metu; 2. simptomai (pvz. sustingimas,
patinimas); 3. sunkumai atliekant kasdienes veiklas; 4.sunkumai dalyvaujant sporto ir laisvalaikio
veikloje; 5.gyvenimo kokybė.
40 teiginių sudaro klausimyną, kurie vertinami nuo 0 (nėra problemų ar sutrikimų) iki 4 (didelės
problemos ar sutrikimai) balų. Kiekvienos subskalės teiginių rezultatai yra skaičiuojami atskirai.
Praėjus reabilitaciniu laikotarpiui buvo pakartotinai atlikti visi testai ir klausimynai, kaip ir
tyrimo pradžioje.
Kiekvienos subskalės rezultatai yra skaičiuojami atskirai (Collins NJ ir kt., 2011). Darbe buvo
naudojamos skausmo, kasdienės veiklos, gyvenimo kokybės subskalės. Subskalių rezultatai yra keičiami į
skalę nuo 0 iki 100 procentų, kur 0 procentų rodo didelius kelio sąnario sutrikimus ir 100 procentų rodo
sutrikimų nebuvimą.
27
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai
Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant Naudotos Windows, MS Excel ir SPSS 15.0
programos. Visi duomenys buvo apdoroti, taikant matematinės statistikos metodus. Buvo skaičiuojami
rodiklių aritmetiniai vidurkiai (X), vidutiniai kvadratiniai nukrypimai (S), aritmetinių vidurkių
reprezentacijos paklaidos, rodančios tiriamosios imties aritmetinio vidurkio skirtumą nuo aibės
aritmetinio vidurkio (Sx). Tarp skirtingų matavimų ir grupių duomenų buvo nustatomas aritmetinių
vidurkių skirtumų patikimumas (t). Statistinis patikimumas buvo vertinamas pagal Stjudento kriterijų:
p>0,05 − skirtumas nepatikimas, p<0,05 − skirtumas patikimas.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai
Tiriamųjų kontingentą sudarė 36 asmenys, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupę sudarė 18 tiriamųjų: 72 proc. (n = 13) visų tyrime
dalyvavusių moterų ir 28 proc. (n = 5) visų tyrime dalyvavusių vyrų. II grupę sudarė 18 tiriamųjų: 61
proc. (n=11) visų tyrime dalyvavusių moterų ir 39 proc. (n = 7) visų tyrime dalyvavusių vyrų (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį (proc.)
I grupę sudarė tiriamieji nuo 53 metų iki 86 metų, tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 62.1 ± 10.79
metų. II grupę sudarė tiriamieji nuo 47 metų iki 85 metų, jų amžiaus vidurkis buvo 69.16 ± 10.16 metų.
Vertinant tiriamųjų grupes pagal amžių, tiriamieji statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
3.2. Tiriamųjų savarankiškumas
Siekiant nustatyti tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos problemas
atliekant kasdienę, darbo ir laisvalaikio veiklas buvo naudojamas Kanadietiškas veiklos vertinimo testas
(KVVT).
Įvertinus ir išanalizavus visas tiriamųjų įvardintas problemas kylančias kasdienėje, darbo ir
laisvalaikio veiklose rezultatai gavosi: tiriamieji įvardijo 27 veiklos problemas. o bendrai iš viso 192
39%
28%
61%
72%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
II grupės tiriamieji
I grupės tiriamieji
moterys vyrai
29
veiklos problemas. Daugiausia problemų turėjo tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
apsitarnavimo (82 proc.) ir laisvalaikio veiklose (11 proc.), o mažiausiai problemų – produktyviose
veiklose (7 proc) (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą
Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta, jog
daugiausia 54 proc. problemų kylančios apsitarnaujant buvo susijusios su funkciniu judėjimu. Mažiausiai
4 proc. problemų tiriamieji įvardijo visuomeninio gyvenimo veiklose (3 pav.). Įvertinus kokias
problemas dažniausiai įvardijo tiriamieji asmeninėje priežiūroje rezultatai parodė, kad 54 proc. (n=36)
tiriamųjų teigė, kad sunku apsirengti ir nusirengti drabužius. 26 proc. (n=17) tiriamųjų teigia turintys
problemų maudantis, 11 proc. (n=7) su higiena ir 9 proc. (n=6) apsitarnavimą tualete. Nagrinėjant su
funkciniu judėjimu susijusias problemas rezultatai atskleidė, tiriamieji 46 proc. (n=36) po klubo sąnario
endoprotezavimo operacijos įvardino sunkumus vaikštant, 27 proc. (n=23) paminėjo turintys problemų
vaikštant ir 22 proc. (n=19) tiriamųjų kildavo problemų atsistojant ir atsisėdant. Mažiausiai problemų
tiriamieji išsakė problemas susijusias su persėdimu 9 proc. (n=8). Vertinant su visuomeniniu gyvenimu
susijusias problemas nustatyta, jog 67 proc. (n=6) po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įvardijo
susijusias su transportu, 33 proc. (n=2) apsipirkimu.
30
3 pav. Tiriamųjų apsitarnavimo problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą
Analizuojant produktyvumo problemas atskirose veiklose paaiškėjo, kad daugiausia problemų
(71 proc.) kildavo atliekant namų ruošą, o 22 proc. su apmokamu/neapmokamu darbu ir 7 proc.
manipuliuojant daiktais (4 pav.). Tiriamieji problemas paminėjo iš namų ruošos 60 proc. (n=10)
problemų tvarkant namus, 30 proc. (n=3) gaminant maistą (20 proc.) ir 10 proc. (n=1) valymu.
Manipuliuojant daiktais tiriamieji susidūrė su problemomis iš kurių sudarė 22 proc. (n=3) buvo paimant
nukritusius daiktus. Mažiausiai problemų tiriamieji išsakė susijusiomis su apmokamu/neapmokamu
darbu 7 proc. (n=1).
4 pav. Tiriamųjų produktyviosios veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą
Problemos susijusios su laisvalaikio leidimu, pasiskirstę į pasyvaus poilsio, aktyvaus poilsio ir
socializacijos aspektus (5 pav.). Daugiausiai tiriamieji išsakė susijusių su aktyviu poilsiu tai sudarė 62
proc. (n=13). Ir po lygiai tiriamieji išsakė pasyvaus poilsio metu 19 proc. (n=4) ir socializacijos metu 19
54%42%
4%
funkcinis judėjimas asmeinė priežiūra visuomeninis gyvenimas
71%
22%
7%
namų priežiūra manipuliavimas daiktais apmokamas/neapmokamas darbas
31
proc. (n=4) iškilusias problemas. Įvertinus problemas kilo aktyvaus poilsio metu paaiškėjo, kad 31 proc.
(n=4) tiriamųjų negali važiuoti dviračiu ir daryti išvykas 31 proc. (n=4), 23 proc. (n=3) – negalės keliauti
ir 7 proc. (n=1) žaisti tenisą.
5 pav. Tiriamųjų laisvalaikio veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą
50 proc. (n=4) tiriamųjų problemas išsakė darbu su kompiuteriu ir 25 proc. (n=1) mezgimu ir
25 proc. (n=1) skaitymu. Socializacijos veiklose kilo sunkumų apsilankymai.
62%19%
19%
aktyvus poilsis pasyvus poilsis socializacija
32
3.2.1. Tiriamųjų savarankiškumas tarp I ir II grupių
6 pav. Tiriamųjų veiklos problemų pasiskirstymas pagal KVVT testą tarp I ir II grupių
Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta tarp I ir II
grupių, daugiausia problemų kyla apsitarnaujant I grupės tiriamieji įvardijo 80 problemų sudaro 54 proc.
II grupės 77 problemų 49 proc. Mažiausiai problemų išsakė I ir II grupės produktyvioje veiklose. I grupės
tiriamieji išsakė 10 problemų 71 proc. daugiau negu II grupės tiriamieji 4 problemos 29 proc. judėjimu.
Laisvalaikio I grupė įvardijo 7 problemas 33 proc. ir II grupės tiriamieji 14 problemų 67 proc.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
II grupė
I grupė
Laisvalaikis Produktyvioji veikla Apsitarnavimo
33
3.3. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo
kaita
7 pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais
Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas tyrimo pabaigoje. (7
pav.) Prieš tyrimą I grupės tiriamųjų veiklos atlikimas 6,07 (1,6;8,6) po tyrimo 7,88 (4,6;9,0).
Tiriamiesiems asmenims II grupėje veiklos atlikimas tyrimo pradžioje buvo 6,68 (5,0; 7,75) ir tyrimui
pasibaigus 8,2 (2,25; 7,0). Tyrimo pradžioje abiejų grupių veiklos atlikimas buvo statistiškai
nereikšmingas, bet tyrimo pabaigoje I ir II grupių tiriamųjų apsitarnavimo kasdieninėje veikloje
nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05).
6,07
7,88
6,68
8,20
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
KV
VT
ba
lai
I grupė
II grupėp<0,05*
34
3.4. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos
pasitenkinimo kaita
1 lentelė. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla kaita
tarp I ir II grupių
Grupė N
Minimali
reikšmė
Maksimali
reikšmė
Mediana
Vidutiniai
rangai
Statistinis
reikšmingumas
Tyrimo
pradžioje
veiklos
atlikimo
I grupė 18 1,60 8,60 6,07 16.19 0.188
II grupė 18 5,00 7,75 6,68 20.81
Viso 36
Tyrimo
pradžioje
pasitenkinimo
veikla
I grupė 18 1.20 7.60 4.40 18.44 0.975
II grupė 18 2.25 7.00 4.00 18.56
Viso 36
Tyrimo
pabaigoje
veiklos
atlikimo
I grupė 18 4.60 9.00 7.88 14.83 0.035*
II grupė 18 5.00 7.75 6.68 22.17
Viso 36
Tyrimo
pabaigoje
pasitenkinimo
veikla
I grupė 18 5.00 9.20 7.50 16.31 0.210
II grupė 18 6.20 9.00 7.90 20.69
Viso 36
Tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje tarp I ir II grupių veiklos pasitenkinimas nebuvo
statistiškai reikšminga. Tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingas tiriamųjų veiklos atlikimas kaip
pavaizduota grafike (7 pav.).
35
3.5. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo
kaita pagal lytį
Analizuojant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos atlikimą prieš ir
po tyrimo skatinat savarankiškumo įgūdžių ugdymą (9 pav. ) nustatyta, kad prieš tyrimą tarp moterų ir
vyrų grupių tiriamieji atliekamą veiklą vertino 6,27±1,08 ir 7,0±2,09 balais. Po tyrimo atliekamos veiklos
vertinimas moterų grupėse statistiškai reikšmingas (p=0,001) pakilo iki 8,0±0,97 balų (p=0,001), t.y.
1,73±0,11 (28 proc.). tuo tarpu vyrų grupėje atliekamą veiklą statistiškai reikšmingas (p=0,002) vertino
8,0±1,39 balų (p=0,002), t.y.1±0,70 (14 proc.)
9 pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais
6,27
8,007,00
8,00
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Prieš tyrimą Po tyrimo
KV
VT
bala
i
moterys
vyrai
p<0,05*
p<0,05**
36
3.6. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos
pasitenkinimo kaita pagal lytį
Vertinant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, atliekamos veiklos
pasitenkinimo pokytį prieš ir po tyrimo (10 pav.) nustatyta, kad moterų grupėje pasitenkinimas
statistiškai reikšmingas (p=0,001) padidėjo nuo 4,0±1,35 iki 7,8±1,00. Tai yra 3,8±0,35 (95 proc.)
10 pav. Tiriamųjų pasitenkinimo veiklos atlikimu vertinimas KVVT balais
Tuo tarpu o vyrų nuo 5,13±1,62 iki 7,55± 1,17. Stebimas taip pat statistškai reikšmingas
(p=0,002) pagerėjimas 2,42±0,45 (47 proc.).
.
4,00
7,80
5,13
7,55
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Po tyrimo
KV
VT
bala
i
Moterys
Vyraip<0,05*
p<0,05**
37
3.7. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo
kaita pagal implanto tipą
Nustatyta jog asmenų atlikimo vertinimas kasdieninėje veikloje po klubo sąnario
endoprotezavimo operacijos grupėje padidėjęs (11 pav.).
Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0 (4.6;
9,5).
Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85
(7,4; 8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.).
11pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais
6,33
8,006,80
8,85
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Bala
i
Cementinis tipas
Mechaninis tipas
p<0,05
p<0,05
38
3.8. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos
pasitenkinimo kaita pagal implanto tipą
Tyrimo pradžioje tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pasitenkinimas veikla
nesiskyrė, tai yra jos buvo homogeniškos. su cementiniu protezu 4,45 (1,20; 7,60 ) ir mechaniniu 3,90
(2,40; 7,00). Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0
(4.6; 9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85
(7,4; 8,75).
12 pav. Tiriamųjų pasitenkinimo veiklos atlikimu vertinimas KVVT balais
Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.). Tyrimo pabaigoje
grupės išliko homogeniškos.
4,45
7,55
3,90
8,00
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
cementinis tipas
mechaninis tipas
p<0,05*
p<0,05**
KV
VT
bala
i
39
3.9. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos atlikimo
kaita pagal amžiaus grupes
Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) apsitarnavimo kasdieninėje veikloje pagerėjimas
abiejose amžiaus grupėse: asmenims iki 65 metų ir asmenims 65 metų ir vyresniems. Prieš tyrimą
tiriamųjų iki 65 metų veiklos atlikimas 6,3 (1,6;7,8) po tyrimo 8,0 (4,6;8,8). Stebimas statistiškai
reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 1,7 balais (27 proc.).
Tiriamiesiems asmenims, kuriems yra 65 metai ir vyresniems, veiklos atlikimas tyrimo
pradžioje buvo 6,58 (2,8; 8,6) ir tyrimui pasibaigus 8,0 (5,2; 9,5). Stebimas statistiškai reikšmingas
(p<0,05) pagerėjimas 1,52 balais (22 proc.).
14 pav. Tiriamųjų veiklos atlikimo vertinimas KVVT balais
Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos. Statistiškai nereikšminga.
6,30
8,00
6,58
8,00
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Prieš tyrimą Po tyrimo
KV
VT
bala
i
≤65 metų
>65 metų
p<0,05
p<0,05
40
3.10. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos veiklos
pasitenkinimo kaita pagal amžiaus grupes
Vertinant asmenų pasitenkinimą kasdiene veikla nustatyta, jog taikyta ergoterapiją
pasitenkinimą kasdiene veikla pagerino statistiškai reikšmingai (p<0,05) abejose grupėse.
Tyrimo pradžioje tiriamieji iki 65 metų vertino 3,7 (1,2; 7,0), tyrimo pabaigoje 7,7 (5,2;9,0).
Tiriamųjų grupė kurioje buvo asmenys 65 metų ir vyresni tyrimo pradžioje vertino 5,13
(3,0;7,6). Tyrimo pabaigoje 7,8 (5,0; 9,2). Stebimas pagerėjimas 2,67 balais (52 proc.).
Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos,
15 pav. Tiriamųjų pasitenkinimo veiklos atlikimu vertinimas KVVT balais
3,70
7,70
5,13
7,80
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
≤65 metų
>65 metų
p***<0,0
5
p<0,05**
p<0,05*
41
3.11. HOOS klausimyno skausmo subskalė rezultatų kaita
Atlikus apklausą dėl skausmo, stebima, skausmo sumažėjimas abiejose tiriamųjų grupėse (12
pav.). I grupės tiriamųjų nuo 47,22 (8,33; 83,33) statistiškai reikšmingai sumažėjo iki 30,00 (8,33; 33,33),
t.y. 36,5 proc. II grupės tiriamųjų skausmas statistiškai reikšmingai sumažėjo 41,4 proc., nuo 48,61
(16,67; 83,33) iki 28,50 (16,67; 53,33) tyrimo pabaigoje.
16 pav. I ir II grupių skausmo vertinimo kaita pagal HOOS klausimyną
47,22
30,00
48,61
28,50
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Skau
smo s
ubsk
alės
rez
ult
atai
, p
roce
nta
is
I grupė II grupė
p<0,05
p<0,05
42
17 pav. Skausmo pokytis prieš reabilitaciją ir po reabilitacijos tarp I ir II grupių
Skausmas statistiškai reikšmingai (p<0,05) pakito ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje
abiejose grupėse.
35,50
17,00
36,00
18,00
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Suminės skausmo skalė priešreabiliaciją mediana
Suminė skausmo skalė po reabiliacijąmediana
I grupė
II grupė
p<0,05
p<0,05
43
3.12. HOOS klausimyno simptomų intensyvumo subskalė rezultatų kaita
Vertinant simptomus pagal HOOS klausimyną matoma (18 pav.), kad I grupės rezultatai prieš
tyrimą buvo 40,00 (10,00; 70,00) ir po tyrimo statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 55,00 (10,00; 70,00)
t.y. 37,5 proc.
18 pav. I ir II grupių simptomų vertinimo kaita pagal HOOS klausimyną
Vertinant II grupės simptomus pagal HOOS klausimyną matoma, kad prieš tyrimą buvo 45,00
(25,00; 70,00) ir statistiškai reikšmingai geresni rezultatai 28,9 proc., iki 58,00 (25,00; 70,00).
40,00 55,0045,00 58,00
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigojeSim
pto
mų i
nte
nsy
vum
o s
ubsk
alės
rez
ult
atai
,
pro
centa
is
I grupė II grupė
p<0,05
p<0,05
44
3.13. HOOS klausimyno kasdienės veiklos subskalė rezultatų kaita
Įvertinus HOOS klausimyno kasdieninės veiklos subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai
(14 pav.). Prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 38,24 (20,59;70,59) ir reabilitacijai pasibaigus stebimi
statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 50,24 (21,59;70,69), t.y. 31,4 proc. tyrimą II grupės kasdieninės
veiklos buvo 42,65 (29,41; 70,59), kurie po reabilitacijos statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 56,65
(29,61; 70,59), t.y. 32,8 proc.
19 pav. I ir II grupių kasdieninės veiklos kaita pagal HOOS klausimyną
38,2450,2442,65 56,65
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tyrimo pradžioje
Kas
die
nė
vei
klo
s su
bsk
alės
rez
ult
atai
,
pro
centa
is
I grupė II grupė
Tyrimo pabaigoje
p<0,05
p<0,05
45
3.13. HOOS klausimyno laisvalaikio subskalė rezultatų kaita
Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai (15
pav.). Prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 37,50 (31,25; 43,76) ir tyrimui pasibaigus statistiškai
nereikšmingai pagerėjo iki 40,50 (31,25; 43,76), t.y. 8 proc. Tuo tarpu II grupės rezultatai prieš tyrimą
buvo 37,50 (31,45; 43,75) ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 44,50 (31,45;
43,75), t.y. 18,7 proc.
20 pav. I ir II grupių laisvalaikio veiklos kaita pagal HOOS klausimyną
37,5040,5037,50
44,50
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Lai
sval
aikio
sub
skal
ės r
ezult
atai
,
pro
centa
is
I grupė II grupė
p<0,05
46
3.14. HOOS klausimyno gyvenimo kokybės subskalė rezultatų kaita
Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio kokybės subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai
(16 pav.). Prieš reabilitaciją I grupės rezultatai buvo 62,50 (31,25; 75,00) ir tyrimo pabaigoje statistiškai
reikšmingai pagerėjo iki 72,50 (31,25; 75,00), t.y. 16 proc. II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 65,50
(37,50; 75,00) ir tyrimo pabaigoje stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 75,00 (37,50; 75,00),
t.y. 14,5 proc.
21 pav. I ir II grupių laisvalaikio kokybės kaita pagal HOOS klausimyną
62,5072,50
65,5075,00
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tyrimo pradžioje
Gy
ven
imo
kok
yb
ės s
ub
ska
lės
rezu
ltata
i, p
roce
nta
is
I grupė II grupė
p<0,05
p<0,05
Tyrimo pabaigoje
47
3.15. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir
simptomų
2 lentelė. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų I grupėje
Suminė simptomų
skalė prieš
reabilitaciją
Suminė simptomų
skalė po
reabilitacijos
Spirmeno
koreliacija
Prieš tyrimą veiklos
atlikimas
Koreliacijos
koeficientas -.368 -.054
Statistinis
reikšmingumas .133 .831
N 18 18
Prieš tyrimą veiklos
pasitenkinimas
Koreliacijos
koeficientas -.401 -.112
Statistinis
reikšmingumas .099 .657
N 18 18
Po tyrimo veiklos atlikimas Koreliacijos
koeficientas -.330 -.122
Statistinis
reikšmingumas .181 .630
N 18 18
Po tyrimo veiklos
pasitenkinimas
Koreliacijos
koeficientas -.371 -.182
Statistinis
reikšmingumas .130 .470
N 18 18
Tarp pirmos grupės tiriamųjų statistiškai reikšmingo ryšio tarp suminės simptomų ir skausmo
reabilitacijos skalės veikos atlikimo ir pasitenkinimo veikla nenustatyta (p>0,05).
48
3 lentelė. Ryšys tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų II grupėje
Suminė
simptomų ir
skausmo
skalės prieš
reabilitaciją
Suminė
simptomų ir
skausmo skalės
po reabilitacijos
Spirmeno
koreliacija
Prieš tyrimą veiklos
atlikimas
Koreliacijos
koeficientas .200 .184
Statistinis
reikšmingumas .426 .464
N 18 18
Prieš tyrimą veiklos
pasitenkinimas
Koreliacijos
koeficientas .191 -.024
Statistinis
reikšmingumas .447 .926
N 18 18
Prieš tyrimą veiklos
atlikimas
Koreliacijos
koeficientas .265 .161
Statistinis
reikšmingumas .288 .523
N 18 18
Po tyrimo veiklos
pasitenkinimas
Koreliacijos
koeficientas .252 .352
Statistinis
reikšmingumas .313 .151
N 18 18
II grupėje nėra statistiškai reikšmingo ryšio (p>0,05). Simptomai ir skausmas nelemia veiklos
atlikimo ar pasitenkinimo veikla pokytį.
49
3.16. . Įgūdžių pokytis ankstyvojo reabilitacijos laikotarpyje pagal amžiaus
grupes
Tiriamiesiems, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo suteiktos rekomendacijos.
Prieš pradedant tyrimą, buvo apklausiami pacientai apie jų laikymąsi taip žiūrima kaip kito paciento
įgūdžiai (17 pav.). Gauti rezultatai atskleidė, kad iš 100 proc. iki 65 metų tiriamieji prieš tyrimą (n= 16)
76 proc. įvardijo, kad niekada nesilaikė (n=5) 24 proc. retai nesilaikė. Reabilitacijos laikotarpyje
tiriamiesiems taikomos rekomendacijos ir ergoterapija, žiūrima įgūdžių kaita. Po tyrimo tiriamieji (n=8),
kurie niekada nesilaikė t.y. įgūdžiai nepasikeitė. Nebuvo nei vieno, kuris pasakytų, kad rekomendacijų
kartais ar dažnai nesilaikydavo.
Rezultatai atskleidė, kad tiriamieji 65 metų ir vyresnieji prieš tyrimą rekomendacijų (n=2)
niekada nesilaikė, (n=11) tiriamieji, kurie retai ir (n=3) kartais nesilaikydavo.
Po tyrimo tiriamieji (n=5) 50 proc. niekada nesilaikė ir (n=5) 50 proc. retai nesilaikydavo
rekomendacijų.
22 pav. Pacientų rekomendacijų laikymasis prieš ir po tyrimo tiriamiesiems iki 65 metų ir
tiriamiesiems 65 metų ir vyresniems.
16
2
8
55
11
0
5
0
3
0 00 0 0 00
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Prieš procedūras <65
metų
Prieš procedūras >65
metų
Po procedūrų <65 metų Po procedūrų >65 metų
Pac
ientų
skai
čius
Įgūdžių kaita
Niekada Retai Kartais Dažnai
50
Rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po
reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65 metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki
65 metų negu 65 metų ir vyresniems.
3.17. Įgūdžių pokytis ankstyvojo reabilitacijos laikotarpyje pagal lytį
Prieš tyrimą atlikus vertinimą moterys (n = 15) 62,5 proc. niekada nesilaikė rekomendacijų,
(n=6) 25 proc. retai nesilaikydavo ir (n=3) 12,5 proc. kartais nesilaikydavo.
Po tyrimo rekomendacijų tik (n=6) 25 proc. moterys niekada nesilaikė ir (n=3) 12,5 proc. retai
nesilaikė. Vyrų grupėje po tyrimo tik (n=5) 42 proc. retai nesilaikydavo. Po tyrimo pagerėjimas moterų
grupėje. Bet vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir po reabilitacijos.
23 pav. Pacientų rekomendacijų laikymasis prieš ir po tyrimo tiriamiesiems moterų ir vyrų grupėse.
Po tyrimo ryškus pagerėjimas moterų grupėje. Bet vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir
po reabilitacijos. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip taisyklingai laikytis
rekomendacijų.
15
0
6
0
6
9
3
5
1
3
13
7
0 0 0 00
2
4
6
8
10
12
14
16
Prieš tyrimą moterys Prieš tyrimą vyrai Po tyrimo moterys Po tyrimo vyrai
Niekada Retai Kartais Dažnai
51
24 pav. Sėdint kelių sąnarių padėtis klubų plotyje
Prieš pradedant tyrimą, tiriamieji buvo įvertinti, kad ir I grupės 20 (76 proc.) tiriamieji sėdi ne
pagal rekomendacijas. Po tyrimo 25 (96 proc.) (20 pav.) tiriamieji sėdi pagal rekomendacijas.
Reabilitacijos laikotarpyje ergoterapijos procedūrų metu tiriamieji turėjo mokytis taisyklingai sėdėti, kad
nepakenkti klubo sąnariui.
Prieš pradedant tyrimą II grupės 9 (90 proc.) tiriamieji sėdėjo ne pagal rekomendacijas. Po
tyrimo 10 (100 proc.) sėdėjo taisyklingai.
0
5
10
15
20
25
30
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė II grupė
52
25 pav. Kojų kryžiavimas einant, ypač sukantis
Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą ir stebėjimo būdu I grupės 4 (15 proc.) tiriamieji
nesilaiko rekomendacijų ir einant kryžiuoja kojas, ypač tai daro sukantis. Po tyrimo rezultatai gavosi,
kad 1 tiriamasis retkarčiais nesilaiko(3,8 proc.).
Prieš pradedant tyrimą II grupės 2 (20 proc.) tiriamieji nesilaikė rekomendacijų ir einant
kryžiuoja kojas, ypač tai daro sukantis. Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie nesilaikytų rekomendacijos.
0
1
2
3
4
5
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė II grupė
53
Prieš pradedant tyrimą I grupės 22 (85 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesėdi atsilošus ant
paaukštintos kėdės. Ypatingai sėdint prie stalo ir užsiimant veikla. Po tyrimo atsakė 10 (38 proc.)
tiriamųjų, kurie nesėdi atsilošus (26 pav).
Prieš pradedant tyrimą II grupės 7 (73 proc.) tiriamieji nesėdi atsilošus ant paaukštintos kėdės.
Po tyrimo tiriamieji 4, kurie nesėdėjo taisyklingai atsilošus ant paaukštintos kėdės (26 pav.).
0
5
10
15
20
25
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė II grupė
26 pav. Sėdėjimas atsilošus ant paaukštintos kėdės
54
Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą, I grupės 18 (69proc.) tiriamųjų pečių sąnariai būna
priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės. Po tyrimo 8 (31 proc.) tiriamiesiems sunku teisingai
keltis nuo kėdės (27 pav.).
Prieš pradedant tyrimą II grupės 7 (70 proc.) tiriamieji pasakė, kad pečių sąnariai būna priekyje
klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės. Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 3 (30 proc.)(27
pav.).
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė II grupė
27 pav. Pečių sąnariai būna priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės
55
Prieš pradedant tyrimą I grupės 6 (23 proc.) tiriamieji sėdint ant kėdės, kelia kelius aukščiau nei
klubo sąnariai. Po tyrimo 4 (15 proc.) tiriamieji kėlė kelius (28 pav.).
Prieš pradedant tyrimą II grupės 3 (30 proc.) sėdint ant kėdės kelia kelius aukščiau nei klubo
sąnariai. Po tyrimo 1 tiriamasis sėdint kelia kelius.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė
28 pav. Sėdint ant kėdės, vengti kelti kelius aukščiau nei klubo sąnariai
56
Prieš pradedant tyrimą, I grupės 3 (12 proc.) tiriamieji pasakė, kad sėdėjo uždėję koją ant kojos.
Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie sėdėtų užsidėję koją ant kojos ar kryžiuotų kojas.
Prieš pradedant tyrimą II grupės 1 (10 proc.) sėdi uždėjus koją ant kojos, kryžiuoja kojas. Po
tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie nesilaikytų rekomendacijos (30 pav.).
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė
29 pav. Sėdėjimas uždėjus koją ant kojos, kojų kryžiavimas
57
30 pav. Liemens lenkimas daugiau kaip 800
Prieš pradedant tyrimą, atlikus apklausą, I grupės 10 (38 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesilaiko
rekomendacijos ir lenkia liemenį daugiau kaip 800. Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 (15
proc.) (30 pav.). Svarbu laikytis šios rekomendacijos, pacientas turi išmokti apsirengti ar paimti daiktus
nesilenkiant daugiau kaip 800. Todėl ergoterapeutas pritaiko priemones palengvinančias apsitarnavimą,
kad išvengti neteisingų judesių.
Prieš pradedant tyrimą II grupės 4 (40 proc.) tiriamieji pasakė, kad nesilaiko rekomendacijų ir
lenkia liemenį daugiau kaip 800.Po tyrimo į tą patį klausimą teigiamai atsakė 1 (10 proc.) (30 pav.).
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje
Tir
iam
ųjų
skai
čiu
s
I grupė II grupė
58
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Darbo tikslas buvo nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.
Tyrimas buvo atliktas Birštono “Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo
kontingentą sudarė 36 tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kurie buvo suskirstyti į
dvi grupes: I ir II grupes. Remiantis literatūra ir darbine patirtimi buvo sudaryta ergoterapijos programa,
kuri papildomai buvo taikoma I grupės tiriamiesiems, šalia kitų reabilitacijos procedūrų ir abiem grupėms
suteiktos rekomendacijos.
Tyrime dalyvavo 36 pacientai – 24 (66,7 proc.) moterys ir 12 (33,3 proc.) vyrai. Jauniausias
tiriamojo amžius 47 metai , o vyriausias 86 metų amžiaus.
Ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje buvo taikytas kanadietiškas veiklos vertinimo testas.
Buvo naudojamas kanadietiškas veiklos vertinimo testas įvertinti tiriamųjų savarankiškumą ir problemas
kasdieninėje, produktyvioje ir laisvalaikio srityse.
Įvertinus ir išanalizavus visas tiriamųjų įvardintas problemas kylančias kasdienėje, darbo ir
laisvalaikio veiklose rezultatai gavosi: tiriamieji įvardijo 27 veiklos problemas. o bendrai iš viso 192
veiklos problemas. Daugiausia problemų turėjo tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
apsitarnavimo 82 proc. ir laisvalaikio veiklose 11 proc., o mažiausiai problemų – produktyviose veiklose
7 proc.
Analizuojant apsitarnavimo problemų pasiskirstymą atskirose veiklose nustatyta, jog
daugiausia 54 proc. problemų kylančios apsitarnaujant buvo susijusios su funkciniu judėjimu. Mažiausiai
4 proc. problemų tiriamieji įvardijo visuomeninio gyvenimo veiklose.
Nustačius produktyvumo problemas atskirose veiklose paaiškėjo, kad daugiausia problemų 71
proc. kildavo atliekant namų ruošą, o 22 proc. su apmokamu/neapmokamu darbu ir 7 proc.
manipuliuojant daiktais.
Problemos susijusios su laisvalaikio leidimu, pasiskirstę į pasyvaus poilsio, aktyvaus poilsio ir
socializacijos aspektus. Daugiausiai tiriamieji išsakė susijusių su aktyviu poilsiu tai sudarė 62 proc.
(n=13). Po lygiai tiriamieji išsakė pasyvaus poilsio metu 19 proc. (n=4) ir socializacijos metu 19 proc.
(n=4) iškilusias problemas.
Įvertinus problemų pasiskirstymą tarp I ir II grupės pasiskirstymą veiklose nustatyta, kad
daugiausia kyla apsitarnaujant. Tai I grupėje 54 proc. ir II grupėje 49 proc. Mažiausiai išsakė tiriamieji
59
problemas I ir II grupėse susijusias su produktyvia veikla I grupės tiriamieji 71 proc. sudarė ir II grupės
29 proc.
Analizuojant gautus rezultatus iš kanadietiško veiklos vertinimo testo tarp I ir II grupių
tiriamiesiems po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas
(p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas tyrimo pabaigoje. Tyrimo pradžioje abiejų grupių veiklos
atlikimas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Vertinant tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje tarp I
ir II grupių veiklos pasitenkinimas nebuvo statistiškai reikšmingas.
Analizuojant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, veiklos atlikimą pagal
lytį rezultatai atskleidė, kad tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje skatinat savarankiškumo įgūdžių
ugdymą buvo nustatyta, kad prieš tyrimą atliekamos veiklos vertinimas moterų grupėse statistškai
reikšmingas (p=0,001) ir pakilo iki 8,0±0,97 balų (p=0,001), tuo tarpu vyrų grupėje atliekamą veikla taip
pat statistškai reikšminga ir (p=0,002) vertino 8,0±1,39 balų.
Vertinant tiriamųjų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, atliekamos veiklos
pasitenkinimo pokytį prieš tyrimą ir po tyrimo nustatyta, kad moterų grupėje pasitenkinimas statistiškai
reikšmingas (p=0,001). Tuo tarpu vyrų nuo 5,13±1,62 iki 7,55± 1,17. Stebimas taip pat statistškai
reikšmingas (p=0,002) pagerėjimas 2,42±0,45.
Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0 (4.6;
9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85 (7,4;
8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais.
Tyrimo pradžioje tiriamieji po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pasitenkinimas veikla
nesiskyrė, tai yra jos buvo homogeniškos. su cementiniu protezu 4,45 (1,20; 7,60 ) ir mechaniniu 3,90
(2,40; 7,00). Tiriamieji su cementiniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,33 (1,6; 8,6),o pabaigoje 8,0
(4.6; 9,5). Tiriamieji su mechaniniu implantu tyrimo pradžioje vertino 6,80 (1,6; 8,91), o pabaigoje 8,85
(7,4; 8,75). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 2,05 balais (30 proc.). Tyrimo
pabaigoje grupės išliko homogeniškos.
Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) veiklos atlikimo pagerėjimas abiejose amžiaus
grupėse: asmenims iki 65 metų ir asmenims 65 metų ir vyresniems. Prieš tyrimą tiriamųjų iki 65 metų
veiklos atlikimas 6,3 (1,6;7,8) po tyrimo 8,0 (4,6;8,8). Stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05)
pagerėjimas 1,7 balais. Tiriamiesiems asmenims, kuriems yra 65 metai ir vyresniems, veiklos atlikimas
tyrimo pradžioje buvo 6,58 (2,8; 8,6) ir tyrimui pasibaigus 8,0 (5,2; 9,5). Stebimas statistiškai
reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 1,52 balais. Tyrimo pabaigoje grupės buvo homogeniškos.
60
Vertinant asmenų pasitenkinimą kasdiene veikla nustatyta, jog taikyta ergoterapija
pasitenkinimą kasdiene veikla pagerino statistiškai reikšmingai (p<0,05) abejose grupėse. Tyrimo
pradžioje tiriamieji iki 65 metų vertino 3,7 (1,2; 7,0), tyrimo pabaigoje 7,7 (5,2;9,0).
Tiriamųjų grupė kurioje buvo asmenys 65 metų ir vyresni tyrimo pradžioje vertino 5,13
(3,0;7,6). Tyrimo pabaigoje 7,8 (5,0; 9,2). Stebimas pagerėjimas 2,67 balais. Tyrimo pabaigoje grupės
buvo homogeniškos,
Atlikus apklausą dėl skausmo, stebima, skausmo sumažėjimas abiejose tiriamųjų grupėse I
grupės tiriamųjų nuo 47,22 statistiškai reikšmingai sumažėjo iki 30,00. II grupės tiriamųjų skausmas
statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 48,61 iki 28,50 tyrimo pabaigoje. Skausmas statistiškai
reikšmingai (p<0,05) pakito ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje abiejose grupėse.
Vertinant simptomus pagal HOOS klausimyną I grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 40,00 ir
po tyrimo statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 55,00. Vertinant II grupės simptomus pagal HOOS
klausimyną matoma, kad prieš tyrimą buvo 45,00 ir statistiškai reikšmingai geresni rezultatai 28,9 iki
58,00.
Įvertinus HOOS klausimyno kasdieninės veiklos subskalės atsakymus gauti prieš tyrimą I
grupės rezultatai buvo 38,24 ir reabilitacijai pasibaigus stebimi statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki
50,24. Prieš reabilitaciją II grupės kasdieninės veiklos procentai buvo 42,65, kurie po reabilitacijos
statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 56,65.
Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio subskalės atsakymus gauti sekantys rezultatai. Prieš
reabilitaciją I grupės rezultatai buvo 37,50 ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai nereikšmingai pagerėjo
iki 40,50. Tuo tarpu II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 37,50 ir reabilitacijai pasibaigus statistiškai
reikšmingai pagerėjo.
Įvertinus HOOS klausimyno laisvalaikio kokybę prieš tyrimą I grupės rezultatai buvo 62,50 ir
tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 72,50. II grupės rezultatai prieš tyrimą buvo 65,50
ir tyrimo pabaigoje stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas iki 75,00. Rezultatai rodo, kad vertinant
pagal HOOS klausimyną, klubo sąnario funkcija pagerėjo ir susijusios problemos tiriamiesiems
sumažėjo.
Analizuojant ryšį tarp apsitarnavimo ir pasitenkinimo veikla bei skausmo ir simptomų. I grupės
tiriamųjų rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo ryšio nėra tarp suminės simptomų ir skausmo
reabilitacijos skalės veikos atlikimo ir pasitenkinimo veiklos (p>0,05). Taip pat tarp II grupės nėra
statistiškai reikšmingo ryšio (p>0,05). Simptomai ir skausmas nelemia veiklos atlikimo ar pasitenkinimo
veikla pokyčio
61
Tiriamiesiems, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos buvo suteiktos rekomendacijos.
Prieš pradedant tyrimą, buvo apklausiami pacientai apie jų laikymąsi taip žiūrima kaip kito paciento
įgūdžiai. Gauti rezultatai atskleidė, kad rekomendacijų nesilaikė tiriamieji iki 65 metų labiau negu 65
metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi labiau negu 65 metų ir vyresni.
Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems.
Palyginus tarp vyrų ir moterų tyrimo pabaigoje buvo ryškus pagerėjimas moterų grupėje. Bet
vyrai laikėsi rekomendacijų geriau ir prieš ir po reabilitacijos. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau
įsisavino kaip taisyklingai laikytis rekomendacijų.
Tyrimo pradžioje abiem grupėms suteiktos rekomendacijos. I grupei ergoterapijos procedūrų
metu stebima ar laikosi rekomendacijų ir žiūrima kokie yra paciento įgūdžiai. Prieš tyrimą dauguma
pacientų nesilaikė rekomendacijų, bet po ergoterapijos procedūrų dauguma laikėsi. Vyresnio amžiau
asmenys pamiršdavo ir ne visada laikydavosi, bei išmoktus įgūdžius turėjo prisiminti.
Viena iš rekomendacijų tai sėdėjimas. Tiriamieji turi sėdėti pagal rekomendacijas.
Reabilitacijos laikotarpyje ergoterapijos procedūrų metu tiriamieji turėjo mokytis taisyklingai sėdėti, kad
nepakenkti klubo sąnariui.
Kita rekomendacija nekryžiuoti kojų. Šiuos rekomendacijos nesilaikė labai mažai tiriamųjų.
Tiriamieji turėjo sėdėti ant paaukštintos kėdės ir atsilošus, ypatingai sėdint prie stalo ir
užsiimant veikla. Šios rekomendacijos labiausiai nesilaikė tiriamieji tiek tyrimo pradžioje tiek pabaigoje.
Tiriamieji privalėjo vengti, kad pečių sąnariai būtų priekyje klubo sąnarių sėdint ar keliantis nuo kėdės.
Sudėtinga buvo atlikti vyresnio amžiaus tiriamiesiems.
Taip pat viena iš svarbių rekomendacijų tai nesilenkti į priekį daugiau kaip 800. Vengiant
lenkimosi į priekį. ergoterapijos procedūrų metu buvo pritaikomos priemones, kurios palengvina
apsitarnavimą ir išvengiant neteisingų judesių. Todėl po ergoterapijos ir priemonėmis tyrimo pabaigoje
tiriamieji laikėsi rekomendacijos
Rečiausiai tiriamieji sėdėjo uždėję koją ant kojos. Po tyrimo nebuvo tiriamųjų, kurie sėdėtų
užsidėję koją ant kojos ar kryžiuotų kojas. Svarbu laikytis rekomendacijų palaikant gerą klubo sąnario
funkciją ir išvengiant komplikacijų.
62
IŠVADOS
1. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje
savarankiškumas labiausiai sutrinka kasdieninėje, mažiausiai produktyvioje veiklose. Funkcinis
judėjimas labiausiai paveikia asmenų apsitarnavimą. Produktyvios veiklos metu daugiausiai problemų
kildavo atliekant namų ruošą. Reabilitacijos pabaigoje asmenų savarankiškumas pagerėjo, bet problemas
įvardijo tas pačias kaip ir reabilitacijos pradžioje. Reabilitacijos pradžioje veiklos atlikimas buvo
statistiškai nereikšmingas, bet pabaigoje veiklos atlikimas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas
(p<0.05). Pasitenkinimas veikla nebuvo statistiškai reikšmingas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.
2. Pacientų, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reabilitacijos pradžioje įgūdžiai
buvo prastesni negu reabilitacijos pabaigoje. Reabilitacijos pradžioje rekomendacijų nesilaikė tiriamieji
iki 65 metų labiau negu 65 metų asmenys ir vyresni, bet po reabilitacijos 65 metų ir jaunesni laikėsi
labiau negu 65 metų ir vyresni. Įgūdžiai geriau išliko grupėje iki 65 metų negu 65 metų ir vyresniems.
Reabilitacijos pradžioje pagal lytį įgūdžiai prastesni buvo moterų grupėje, bet reabilitacijos pabaigoje
buvo didesnis pagerėjimas negu vyrų grupėje. Vyrai turėjo geresnius įgūdžius ir greičiau įsisavino kaip
teisingai laikytis rekomendacijų.
3. Asmenims, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, klubo sąnario funkcijos pagerėjo
ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo dažnis funkcinių
veiklų metu, simptomų pasireiškimas, sumažėjo sunkumai atliekant kasdienes veiklas; padidėjo
aktyvumas laisvalaikio veiklose, pagerėjo. gyvenimo kokybė.
4. Pacientų pasitenkinimas veikla pagal lytį reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje pasitenkinimas
veikla pagerėjo. Reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje asmenų pasitenkinimas veikla pagal implanto tipą,
tarp grupių nesiskyrė, jos buvo homogeniškos, bet buvo statistiškai reikšmingas pagerėjimas
reabilitacijos laikotarpyje mechaninį implanto tipą turintiems asmenims. Asmenų pasitenkinimas
kasdiene veikla pagerėjo pagal amžiaus grupes iki 65 metų ir 65 metai ir vyresniems.
63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Ergoterapeutas savo darbe dirbantis su pacientais po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos gali naudoti kanadietišką veiklos vertinimo testą. Tinkamas instrumentas įvertinti rezultatus,
kuris atspindi paciento lūkesčius, norus, jam aktualias problemas.
Ergoterapijos procedūrų metu taikytas mokymas ir rekomendacijos turėjo teigiamos įtakos
tiriamųjų savarankiškumo, įgūdžių lavinimui, todėl siekiant palaikyti ir pagerinti asmenų, po klubo
sąnario endoprotezavimo operacijos, savarankiškumą ir pasitenkinimą veikla kaitą svarbu teikti
informaciją asmenims, kurių amžius virš 65 metų ir jų artimiesiems.
64
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aprile, I., Rizzo, R.S., Romanini, E. et al. (2011). Group rehabilitation versus individual rehabilitation
folloeing knee and hip replacement: a pilot study with randomized, single – blind, cross – over design.
Europian Journal of Physical and Rehabilitation Medicine, December; 47(4), 551–559.
2. Berry, D. J., Trousdale, R. T., Dennis, D. A., Paprosky, W. P. (2012). Hip and Knee Arthroplasty. Market
Street Philadelphia, USA.
3. Byrne, P. D., Mulhall, K. J. & Baker, J. F. (2010). Anatomy & Biomechanics of the Hip. The Open Sports
Medicine Journal, 4, 51-57
4. Bozorgi A. A. J., Ghamkhar L., Kahlaee A. H., Sabouri H. (2015). The Effectiveness of Occupational
Therapy Supervised Usage of Adaptive Devices on Functional Outcomes and Independence after Total
Hip Replacement in Iranian Elderly: A Randomized Controlled Trial.
5. Bupa Hospitals. Prieiga per internetą:
<www.bupa.co.uk/health_information/html/healthy_living/senior/hip/up.html>.
6. Clemente, C. D. (2006). Clemente‘s Anatomy Dissector. 3th Edition. Lippincott Williams & Wilkins.
7. Česnys, G., Tutkuvienė, J., Barkus, A. ir kt. (2009). Žmogaus anatomija. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla.
8. Damulevičienė, G., Macijauskienė J., (2006). Priešoperacinis vyresnio amžiaus pacientų būklės
įvertinimas ir perioperacinės rizikos mažinimas. Gerontologija, 7(1), 35-42.
9. Dočienė, D., Vaškelytė, A., Pauliukėnas, L. (2012). Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos tarpusavio priklausomybės poreikių teorinis pagrindimas. Gerontologija, 13(2), 107-112.
10. Donnelly, C., Carswell, A. Individualized outcome measures: a review of the literature. Canadian Journal
of Occupational Therapy (2002); 69: 84 – 94.
11. Donnelly, C., Eng, J.J., Hall, J., Alford, L., Giachino, R., Norton, K., Kerr, D.S. Client-centred
assessment and the identification of meaningful treatment goals for individuals with a spinal cord injury.
Spinal Cord (2004); 42: 302–307 p.
12. Douglas, R. & Hill, D. (2012). Minimally Invasive Total Hip Arthroplasty Using a Transpiriformis
Apporach. A Preliminary Report. Clinical Orthopaedics and Related Research, Vol. 470 Issue 8, p 2227.
13. E.H.C. Cup, W.J.M. Scholte op Reimer, M.C.E. Thijssen, M.A.H. van Kuyk-Minis. Reliability and
validity of the Canadian Occupational Performance Measure in stroke patients. Clinical Rehabilitation
(2003); 17: 402–409 p.
14. Eyssen, I.C.J.M., Beelen, A., Dedding, C., Cardol, M., Dekker, J. The reproducibility of the Canadian
Occupational Performance Measure. Clinical Rehabilitation (2005); 19: 888 – 894 p.
65
15. Franz J. (1997). Total hip replacement. The Journal of Bone & Joint Surgery, 1, 1–8
16. Grzegorzewski, A., Synder, M., Kozłowski, P., et al. (2006). The role of the acetabulum in Perthes
disease. Journal of Pediatric Orthopaedics, 26(3), 316–321.
17. Guided growth of the trochanteric apophysis combined with soft tissue release for Legg–Calve–Perthes
disease. Strategies in Trauma and Limb Reconstruction, 9(1), 37-43.
18. Huddeston, H. (2003). Arthritis of the hip joint (p. 1–79). Tarzana: The Hip and Knee Institute.
19. Hunter D. J., Felson D. T. (2006). Osteoarthritis. Journal of Clinical Epidemiology, 332 (12), 639 – 642.
20. Jakubauskienė J., Kaunienė J., Kurlys D., Staugaitienė A., Žemaitienė I. (2011). Reabilitacijos po klubo
ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos patirtis. Sveikatos mokslai Nr.1
21. Jaskovinienė, V., (2006). Osteoartritas – gydome ligą ar pacientą. Farmacija ir laikas. 5, 51-52.
22. Key, J.A. (2013). The Classic Epiphyseal Coxa Vara or Displacement of the Capital Epiphysisof the
Femur in Adolescence. Clinical Orthopaedics and Related Research, Mar 22.
23. Kendall, F. P., McCreary, E.K., Provanse, P. (2005). Muscles testing and function. 5th Editon. Baltimore:
Lippincott Williams & Wilkins.
24. Keren, A., Berkovitch, Y. & Soundry, M. (2013). Sport activity after hip and knee arthroplasty. 152(11),
649-688.
25. Kocius, M., Porvaneckas, N., Uvarovas, V., ir kt. (2014). Ortopedija-traumatologija. Mokomoji knyga
(p. 213-214; 282). Vilnius.
26. Konyves A., Bannister G. (2005). The importance of leg length discrepancy after total hip arthroplasty.
The Journal of Bone and Joint Surgery, 87 (2), 155–157.
27. Kriščiūnas A., Kimtys A., Rimdeikienė I. ir kt. (2008). Kineziterapija .Kaunas: Vitae Litera. (p. 74–75).
28. Kurtinaitis J., Porvaneckas N., Kocius M. ir kt. (2003). Pirminis mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo
sąnario endoprotezavimas. Vėlyvieji 5-10 metų rezultatai. Lietuvos chirurgija, I tomas, 2, 155-163.
29. Lombardi A., Berend K., Adams J., Jefferson C., Sneller A. (2013). Smoking May Be a Harbinger of
Early Failure With Ultraporous Metal Acetabular Reconstruction. Clin Orthop Relat Res.
30. Macijauskienė, J., Damulevičienė, G. (2006). Priešoperacinis vyresnio amžiaus pacientų būklės
įvertinimas ir perioperacinės rizikos mažinimas. Gerontologija, 7(1), 35-42
31. Maclean N., Pound P., Wolfe C. (2000). Qualitative analysis of stroke patients' motivation for
rehabilitation. British Medical Journal. Nr. 321
32. Michael A., Kelly MD. (2012). Hip and Knee Reconstruction: An Evolving Patient Population. The
American Journal of Orthopedics.
33. Monaghan, B., Grant, T., Hing, W., et al. (2012). Functional exercise after total hip replacement
(FEATHER) a randomised control trial. BMC Musculoskeletal Disorders, 13:237.
66
34. Mulcahy H., Chew FS. (2012). Current concepts of hip arthroplasty for radiologists: part 1, features and
radiographic assessment. 199(3); 559-6.
35. Neumann, D.A. (2010). Kinesiology of the musculoskeletal system. 2th Edition. Mosby (p. 465-467).
36. Petrulis A. (1997). Ortopedija. Ortopedinės kojų ligos. 3, 19, (p. 75-78).
37. Rodriguez-Merchan EC. Knee instruments and rating scales designed to measure outcomes. J Orthop
Traumatol. 2012 Mar; 13(1):1-6.
38. Rooks, D. S., Huang, J., Bierbaum, B. E., et al. (2006). Effect of preoperative exercise on measures of
functional status in men and women undergoing total hip and knee arthroplasty. Arthritis Care &
Research, 55(5), 700-708.
39. Sabienė L., Vizgirdienė A. (2007). Nepalankūs veiksniai, turintys įtakos sutrikusių funkcijų atstatymui
pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos metodų ir priemonių
efektyvumas. 119- 121
40. Sokolove, J., Lepus, Ch. M. (2013). Role of inflammation in the pathogenesis of osteoarthritis: latest
findings and interpretations. Therapeutic Advances in Musculoskeletal Disease, 5(2), 77-94.
41. Solgaard, S., Kjersgaard, A. G. (2014). Increased risk for early periprosthetic fractures after uncemented
total hip replacement. Danish Medical Journal, 61(2), 1-4.
42. Stanat S., Capozzi JD. (2012). Squeaking in third and fourth generation ceramic on ceramic total hip
arthroplasty: metaanalysis and systematic review. J Arthroplasty. 27(3), 445-53.
43. Stevens, P. M., Anderson, L. A., Gililland, J. M., et al. (2014). Guided growth of the trochanteric
apophysis combined with soft tissue release for Legg–Calve–Perthes disease. Strategies in Trauma and
Limb Reconstruction, 9(1), 37-43.
44. Tanja A. Stamm, Alarcos Cieza, Klaus Machold, Josef S. Smolen, Gerold Stucki. Exploration of the link
between conceptual occupational therapy models and the International Classification of Functioning,
Disability and Health. Australian Occupational Therapy Journal (2006); 53: 9–17 p.
45. Tarasevičius Š., Žegunis V., Tarasevičius R., Kalesinskas R.J., Janušonis V. (2004). Revizinis klubo
sąnario endoprotezavimas (vėlyvieji pooperaciniai rezultatai). Medicina, 40(4), 332- 337.
46. Tarasevičius, Š., Tarasevičius, R., Žegunis, V., ir kt. (2005). Metal type of the femoral stem in total hip
arthroplasty. Medicina, 41(11), 932-935.
47. Townsend, E. Enabling occupation: An occupational therapy perspective. Ottawa: Canadian Association
of Occupational Therapists, (2002).
48. Trudelle-Jackson, E., Smith, S., S. (2004). Effects of a late-phase exercise program after total hip
arthroplasty: a randomized controlled trial. Archieves of the physical medicine and rehabilitation, 85 (7),
116 – 125.
67
49. Unver B., Karatosun V., Gunal I., Angin S. (2004). Comparison of two different
rehabilitationprogrammes for thrust plate prosthesis: a randomized controlled study. Clin Rehabil, 18 (1):
84-91.
50. Wressle, E., Lindstrand, J., Neher, M., Marcusson J., Henriksson, C. The Canadian Occupational
Performance Measure as an outcome measure and team tool in a day treatment programme. Disability
and Rehabilitation (2003); 25 (10): 497–506 p.
51. Wressle, E., Samuelsson, K., Henriksson, C. Responsiveness of the Swedish version of the Canadian
Occupational Performance Measure. Scandinavian Journal of Occupational Therapy (1999); 6: 84 – 89
p.
52. Žigienė K. (2008). Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai. Kaunas, (p. 26).
68
PRIEDAI
Priedas Nr.1
69
Priedas Nr. 2
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentės
Marijos Kardokaitės atliekamoje apklausoje, nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju
reabilitacijos laikotarpiu.
Tiriamasis
____________________________________________________________________________
(Vardas, pavardė) (Parašas)
Nr.: ___________________________
Data __________________________
70
Priedas Nr.3
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentė magistrinio darbo
rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
savarankiškumo ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją, ankstyvuoju reabilitacijos
laikotarpiu.
Tyrimo dalyviai Birštono „Eglės” sanatorijos, medicininės reabilitacijos skyriaus
pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė.
Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Dr. Sigitas Mingaila
Tel.: 868699375
Dėkojame už Jūsų pagalbą.
Darbo mokslinis vadovas (Parašas) Dr. Sigitas Mingaila
Tyrėjas (Parašas) Marija Kardokaitė
71
Priedas Nr.4
72
Priedas Nr.4 tęsinys
73
Priedas Nr.4 tęsinys
74
Priedas Nr.5
ANKETA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto
studentė magistrinio darbo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti ir įvertinti, asmenų po klubo sąnario
endoprotezavimo operacijos savarankiškumą ir pasitenkinimo veikla kaitą, taikant ergoterapiją
ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimo dalyviai „Eglės“ sanatorijos pacientai po klubo
sąnario endoprotezavimo operacijos.
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė.
Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:
Tel.: (8 - 37)326028 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų,
Reabilitacijos klinika.
Tinkantį atsakymą pažymėkite – X.
1. Jūsų lytis.
o Moteris
o Vyras
2. Jūsų amžius metais (įrašykite)
___________________________
3. Jūsų išsilavinimas.
o Pradinis
o Pagrindinis
o Vidurinis
o Nebaigtas aukštasis
o Profesinis
o Aukštasis neuniversitetinis (kolegijos absolventas)
o Aukštasis universitetinis (įrašykite laipsnį: bakalauras, magistras, daktaras, docentas,
profesorius)
4. Jūsų gyvenamoji vieta:
o Miestas
o Kaimas
75
5. Jūsų gyvenamoji vieta:
o Butas
o Nuosavas namas, kolektyvinis sodas ir kt.
6. Socialinė padėtis
o Dirbantis
o Bedarbis
o Pensininkas
7. Ar tenka daug vaikščioti sanatorijoje?
o Taip
o Ne
8. Kokį atstumą reikia nueiti iki procedūrų? (įrašykite)
_________________________________
9. Ar didelis krūvis procedūrų metu?
10. Ar po endoprotezavimo operacijos kojų ilgis vienodas?
o Taip
o Ne
11. Kokia Jūsų laikysena?
o Taisyklinga
o Netaisyklinga
12. Ar ergoterapijos procedūros buvo naudingos?
o Taip
o Ne
13. Ką veikiate sanatorijoje laisvu metu? (įrašykite)
________________________________
14. Kiek laiko skiriate produktyviai veiklai? (įrašykite)
_____________________________________
15. Kiek laiko skiriate laisvalaikiui? (įrašykite)
________________________________________
16. Kokiu laisvalaikio pobūdžiu Jūs užsiimate?
o Skaitymas
o Sodininkystė
o Menas ir/ar amatai
o Darbas kompiuteriu
76
o Kūrybinė veikla
o Stalo ar proto žaidimai
o Muzikos klausymas
2 priedas
Įgūdžiai
Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos
Tiriamojo
įvertinimas
Ergoterapeuto
įvertinimas
Tiriamojo
įvertinimas
Ergoterapeuto
įvertinimas
Gulėjimas ant
operuotos pusės
(išskyrus kai
leidžia operavęs
gydytojas).
Sėdint kelių
sąnarių padėtis
klubų plotyje.
Dubens sukimas
link operuotos
kojos, taip pat
kojos sukimas į
vidų.
Kojų kryžiavimas
einant, ypač
sukantis.
Liemens lenkimas
daugiau kaip 80 0
77
Sėdėjimas atsilošus
ant paaukštintos
kėdės
Pečių sąnariai
negali būti priekyje
klubo sąnarių
sėdint ar keliantis
nuo kėdės
Sėdint ant kėdės,
vengti kelti kelius
aukščiau nei klubo
sąnariai
Lipimas laiptais
aukštyn pirma
sveiką koją
keliame, po to
skaudančią koją
kartu su abiem
ramentais.
Lipimas laiptais
žemyn pirma leisti
abu ramentus kartu
su operuota koja,
po to pristatyti
sveiką koją.
Ilgas sėdėjimas,
ilgiau negu 1
valanda.
78
Sėdėjimas uždėjus
koją ant kojos,
kojų kryžiavimas.
0 – niekada
1 – retai
2 – kartais
3 – dažnai
79
Priedas Nr.6
80
Priedas Nr.6 tęsinys
81
Priedas Nr.6 tęsinys
82
Priedas Nr.6 tęsinys
83
Priedas Nr.7
84
Priedas Nr.8
Recommended