PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS …

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

INDRĖ RUDŽIONYTĖ

PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS BEI

EISENOS RODIKLIŲ KAITA TAIKANT INSTRUKTAVIMO BALSU

TECHNIKĄ

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005)

baigiamasis darbas

Darbo vadovė

prof. dr. Eglė Lendraitienė

KAUNAS, 2020

2

TURINYS

SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 3

ABSTRACT ............................................................................................................................................. 4

PADĖKA .................................................................................................................................................. 5

SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 6

ŽODYNĖLIS ............................................................................................................................................ 7

ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 10

1.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys .......................................................................... 10

1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai ..................................................................... 11

1.2.1. PL nemotoriniai simptomai ......................................................................................................... 12

1.2.2. Motoriniai PL simptomai ............................................................................................................. 14

1.2.3. Rizikos veiksniai .......................................................................................................................... 15

1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas ........................................................................................ 16

1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga .............................................................. 20

1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga ............................................................................................ 22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA .............................................................................. 25

2.1. Tiriamieji ......................................................................................................................................... 25

2.2.1. Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 26

2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai ......................................................................................... 32

2.3. Tyrimo organizavimas ..................................................................................................................... 33

2.4. Kineziterapijos taikymo metodika ................................................................................................... 34

3. REZULTATAI ................................................................................................................................... 36

3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ..................... 36

3.2. Sergančiųjų Parkinsono liga eisenos rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ............................... 43

3.3. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajos.......................................................... 46

3. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................. 48

IŠVADOS ............................................................................................................................................... 51

MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ....................................................................... 52

PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ......................................................................................................... 53

LITERATŪROS ŠALTINIAI ................................................................................................................ 54

3

SANTRAUKA

Indrė Rudžionytė. Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaita taikant

instruktavimo balsu techniką. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr.

Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas,

Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2019; 61p.

Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant

instruktavimo balsu techniką.

Uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos

taikymo; 2) Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo; 3) Įvertinti

pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.

Tyrimo metodika: Tyrimo trukmė nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01, viso 13 sav. Visiems pacientams

buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma Instruktavimo balsu technika.

Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per savaitę, viena procedūra trukdavo apie 40 minučių, kuri

apėmė pusiausvyros ir eisenos lavinimą. Pusiausvyrai vertinti buvo naudojama: Tinneti pusiausvyros

testas, „Stotis ir eiti” testas, Fullertono pusiausvyros testas, Thera – trainer pusiausvyros aparatas,

Biodex pusiausvyros aparatas. Eisena buvo vertinama pagal: Tinneti eisenos testą, „Dinaminį eisenos

indeksą” (DEI) ir kompiuterizuotą eisenos vertinimo ir treniravimo sistemą „Zebris“.

Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 20 pacientų, sergantys Parkinsono liga, kurie priklauso Lietuvos

Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriui. Tyrime dalyvavo 7 vyrai ir 13 moterų. Į tiriamųjų

kontingentą nebuvo įtraukiami sergantieji, kurie pagal Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos

stadijų skalę serga 1, 4, 5 stadijos Parkinsono liga.

Darbo išvados: 1. Taikant kineziterapiją Parkinsono liga sergantiems asmenims pagerėjo

pusiausvyra. 2. Po kineziterapijos taikymo pagerėjo Parkinsono liga sergančiųjų eisena. 3. Vertinant

sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajas, nustatyta, kad pusiausvyra yra susijusi su

eisena.

4

ABSTRACT

Indrė Rudžionytė. Balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice

instructing technique. Master’s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University

of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2018; 61 p.

Aim: To evaluate balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice instructing

technique.

Tasks: 1) To evaluate and compare balance changes of the people with Parkinson‘s disease before and

after physical therapy; 2) To evaluate and compare gait of the people with Parkinson‘s disease before

and after physical therapy; 3) To evaluate relations between balance and gait for individuals with

Parkinson‘s disease.

Methodology: Duration of the research was from 2019.04.01 to 2019.07.01., 13 weeks in total.

Physical therapy program was establiched for all of the patients, which involves voice instructing

technique. Physical therapy was applied 2 times a week; one procedure lasted about 40 minutes, which

involved the development of balance and gait. Patient’s balance was evaluated using: Tinetti balance

test, Timed up and go test, Fullerton balance, Thera - trainer balance system, Biodex balance system.

Gait was evaluated using: Tinetti gait test, Dynamic gait index and computerized gait and training

system “Zebris”.

Participants: The research involved 23 pacients with Parkinson’s disease, who are part of the Kaunas

department of the Lithuanian Parkinson’s disease society. The research involved 5 men and 15 women.

According to the modified Hoehn and Yahr Parkinson’s disease stage scale patients who were

diagnosed with Parkinson’s disease 1, 4, 5 stages were not included in the contingency of the

researchers.

Conclusions: 1. Physical therapy improved balance in patients with Parkinson's disease. 2. Physical

therapy improved gait in patients with Parkinson's disease. 3. In assessing the correlation between

balance and gait in patients with Parkinson's disease, it was found that balance is related to the gait.

5

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei prof. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą bei kantrybę padedant

rašyti magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Taip pat noriu padėkoti savo šeimai bei draugams už

palaikymą ir skatinimą siekti savo tikslų. Dėkoju Kulautuvos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutams

už bendradarbiavimą bei pagalbą.

Taip pat dėkoju Kauno miesto Parkinsono draugijoms nariams už didelį norą dalyvauti mano

magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrime, už bendradarbiavimą, paskatinimą bei pozityvumą.

6

SANTRUMPOS

PL – Parkinsono liga;

LSVT – BIG - Ly Silverman balso metodas (angl. Lee Silverman Voice Treatment – BIG);

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;

TFK - Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija;

KT – kompiuterinė tomografija;

MRT – magnetinio rezonanso tomografija;

VFEKT - vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija

http://radiologija.lt/content/download/320/1324/file/Vieno%20fotono%20emisijos%20kompiuterin%C4%97%20tomografija.%20Karolis%20Afanasenka.pdf

http://radiologija.lt/content/download/320/1324/file/Vieno%20fotono%20emisijos%20kompiuterin%C4%97%20tomografija.%20Karolis%20Afanasenka.pdf

7

ŽODYNĖLIS

Dizartrija - tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik daugialypiais

tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo, bet ir apimantis artikuliaciją, balsą,

kvėpavimą, mimiką, prozodiją ir kt.

Nikturija - noras dažnai keltis naktį nusišlapinti.

8

ĮVADAS

Parkinsono liga (PL) - lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis

metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, atsirandantis dėl genetinių

ir aplinkos veiksnių sąveikos ir pasireiškiantis įvairiais simptomais (1). PL simptomai skirstomi į

motorinius ir nemotorinius. Motoriniai simptomai pasižymi šia triada: rigidiškumu, tremoru,

bradikinezija, kurie atsiranda dėl dopaminerginių neuronų praradimo (2). PL sukelia ir nemotorinius

sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, sutrikti gali ir uoslė, atsirasti nuovargis, demencija

(3).

PL serga 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų (4). Lietuvoje PL sergančiųjų skaičius siekia 5 -

6 tūkstančius žmonių, o vyresnių nei 65 metai sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau

būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis

didėja.(5). Manoma, jog iki 2030 metų vyresnių nei 50 metų PL sergančiųjų skaičius – padidės (4). PL

serga 180 iš 100 000 asmenų, tai būdinga tokioms šalims, kai didėjant amžiui, didėja ir sergamumas

(6).

Dėl vis augančio PL sergančiųjų skaičiaus, mokslinės bendruomenės susidomėjimas PL yra

labai išaugęs. Tačiau PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Aprašomi įvairūs PL rizikos veiksniai

(pesticidai, herbicidai, įvairūs aplinkos veiksniai, genetiniai veiksniai, patirtos galvos traumos), tačiau

vienas iš pagrindinių yra amžius (5; 6). Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina

dopamino koncentraciją arba tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Chirurginis gydymas PL

sergantiems dažniausiai naudojamas įvairiems dėl ligos atsiradusiems simptomams mažinti, kai

nepadeda gydymas vaistais (9).

Vienos iš dažniausiai sutrinkančių funkcijų sergant PL yra pusiausvyra ir eisena, tai padidina

kritimų riziką, tikimybę atsirasti įvairiems sužalojimams (10). Tokie sutrikimai pablogina PL

sergančiųjų gyvenimo kokybę, mažina asmenų nepriklausomumą ir didina mirtingumą (11). Nuolat

didėjant PL sergančiųjų skaičiui visame pasaulyje, labai svarbus yra ligos gydymas (12). Vienas iš

efektyviausių PL simptomų gydymų yra kineziterapija, kurios efektyvumas yra įrodytas tyrimais (13).

Fiziniai pratimai gerina ne tik sergančiųjų funkcinę veiklą, bet ir psichologinę savijautą (14). Vienas iš

kineziterapijos metodų, turintis daug teigiamų savybių PL simtomų gydymui yra Ly Silverman balso

(LSVT – BIG) metodas (15), kuriuo siekiama pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinius

rezultatus (16). Šiam kineziterapijos metodui būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas

9

ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų

pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai (15).

Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant

Instruktavimo balsu techniką.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos

taikymo.

2. Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo.

3. Įvertinti pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys

PL – tai antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuri prasideda

ekstrapiramidinėje sistemoje trūkstant dopamino (18). Dėl šio trūkumo baziniuose ganglijuose

atsiranda judėjimo sutrikimas, charakterizuojamas pagal klasikinius PL motorinius simptomus. PL taip

pat siejama su daugybe nemotorinių simptomų (1). Šiuo metu PL diagnozė yra pagrįsta klinikiniais

kriterijais, kuriems nustatyti reikia pasireiškusios bradikinezijos ir dar bent vieno motorinio simptomo,

atsirandančio dėl drebulio, rigidiškumo ar posturalinio nestabilumo. Patologiniai tyrimai parodo tvirtą

ryšį tarp su Lewy kūneliais susijusių ląstelių praradimo laipsnio Juodojoje medžiagoje (Subtantia

Nigra) (1pav.) (19) ir bradikinezijos (20).

1 pav. Juodoji medžiaga (Subtantia Nigra). Kairėje – pakitusi, dešinėje – normali. (Taylor &

Francis. Neuroproteomics. 2010)

PL paplitimas didėja su amžiumi ir pasireiškia 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų. Asmenys,

vyresni nei 40 metų, PL serga atitinkamai 37,55 moterų ir 61,21 vyrų iš 100 000 asmenų.

Prognozuojama, kad dėl padidėjusios gyvenimo trukmės PL sergančių pacientų, vyresnių nei 50 metų

skaičius iki 2030 m. padvigubės visame pasaulyje (4). Ši liga randama 180 iš 100000 asmenų – toks

paplitimas būdingas daugeliui šalių, kur didėjant amžiui – didėja sergamumas PL (6). Pranešama, kad

11

tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai prisideda prie PL vystymosi, įskaitant specifines genetines

mutacijas, lytį, pesticidų poveikį ir kalcio kanalų blokatorių naudojimą (21).

PL populiacija Lietuvoje siekia 5 - 6 tūkstančių žmonių, o vyresnių nei 65 metų asmenų

sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų

amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis didėja. Pagal rasę mažiausiai PL serga juodaodžiai, o

daugiausiai – baltaodžiai (5).

PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Pastaraisiais metais mokslinės bendruomenės

susidomėjimas PL yra labai išaugęs, nes atsirado keletas priežastinių monogenetinių mutacijų. Tačiau

šios mutacijos paaiškina tik nedidelę visų PL dalį ir maždaug 90% atvejų yra atsitiktiniai (21). Amžius

- vienas iš dažniausių PL rizikos veiksnių. Susirgimą PL didina kai kurie aplinkos veiksniai kaip

vandens iš šaltinio vartojimas, per didelis pesticidų ir herbicidų naudojimas. Taip pat PL atsiradimui

įtakos turi ir patirtos galvos traumos (9).

1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai

Tiek motoriniai, tiek nemotoriniai simptomai prisideda prie negalios ir sumažėjusios

gyvenimo kokybės PL metu. Padidėjęs dėmesys nemotoriniams simptomams per pastarąjį dešimtmetį

leido susidaryti įspūdį, kad jie yra svarbesni PL pacientams nei motoriniai simptomai. Tai patvirtina

keletas tyrimų, tačiau jie vis dar vertinami kaip prieštaringi. Nors ankstyviausioje klinikinės ligos

stadijoje yra ir motorinių, ir nemotorinių simptomų, jų buvimas ir sunkumas skiriasi kartu su ligos

progresavimu. Pvz., kognityvinė funkcija iš pradžių yra tik šiek tiek sutrikusi, tačiau vėlyvose stadijose

dažnai pasireiškia ryški demencija (22). Didžioji dalis simptomų būna motoriniai, tačiau 80 proc.

sergančiųjų matomi ir nemotoriniai sutrikimai (6). Pradžioje ligos požymiai dažniausiai būna tik

vienos kūno pusės ar tik galūnės (23). Motoriniai simptomai gali būti tokie kaip: tremoras,

bradikinezija, posturalinis nestabilumas, rigidiškumas. Nemotoriniai simptomai būna labai įvairūs:

miego sutrikimai, nerimas, skausmas, pastovus nuovargis, skonio ir kvapo jutimų praradimas, vidurių

užkietėjimas, virškinamojo trakto sutrikimai, depresija, haliucinacijos, paranoja, lytinės funkcijos

sutrikimai, rijimo sutrikimai, pažinimo sutrikimai, demencija (24).

Vien tik dėl sutrikimų sunkumo negalima nuspėti, kiek PL sergantieji patiria kasdienių

problemų, dėl ligos atsirandančių įvairių sutrikimų. Sveikatos būklė sąveikauja su asmeniniais

veiksniais bei aplinkos veiksniais (fiziniais, socialiniais ir visuomenės). Ši sveikatos būklės,

12

funkcionavimo ir ją veikiančių veiksnių sąveika yra parodyta PSO TFK biopsichosocialiniame

modelyje (2 pav.) (25).

2 pav. Pasaulio sveikatos organizacija. Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija.

(World Health Organization. 2016)

TFK klasifikacija pateikia sveikatos ir su sveikata susijusių problemų aprašymui daugiadalykę

sistemą ir terminologiją (pavadinimus ir kodus). Vykdant visapusišką į klientą orientuotą priežiūrą,

būtina atkreipti dėmesį į visus į TFK įtrauktus veiksnius. Taigi į PL priežiūrą gali būti įtrauktos

įvairios sveikatos priežiūros disciplinos. Kineziterapija yra viena iš sveikatos mokslų profesijų, dažnai

priklausančių multidisciplininio gydymo komandai pavyzdys, siekiant padėti PL sergantiems geriau

susidoroti su savo ligos padariniais kasdienėje veikloje (26).

1.2.1. PL nemotoriniai simptomai

Sutrikęs ar suprastėjęs miegas yra labai dažnas simptomas nustatant PL ir jo paplitimas gali

siekti beveik 90%. Dažniausia miego sturikimo forma sergant PL - miego suskaidymas, t.y. dažni

naktiniai prabudimai. PL miego suskaidymo pagrindas yra daugiafaktorinis ir gali atsirasti dėl naktį

atasirandančio rigidiškumo, bradikinezijos, nikturijos, medikamentų poveikio, periodinių galūnių

judesių ir kt. Efektyvus miego sutrikimų mažinimas priklauso nuo problemos priežasties nustatymo ir

jos gydymo (27).

Depresija – dažnai pasitaikantis PL simptomas. Viename tyrime buvo nurodoma, jog sunkaus

depresijos sutrikimo paplitimas yra 17 proc., nedidelės depresijos atvejai siekia 22 proc. ir distimija

13

buvo nustatyta 13 proc. asmenų, sergančių PL (28). Depresija gali būti neatskiriama PL arba

reagavimo į lėtinį progresuojantį neurodegeracinį sutrikimą komponentas. Tad pirmiausia turi būti

mąstoma apie PL gydymą, o tai savaime gydytų ir depresiją. Tricikliai antidepresantai turi

anticholinergines savybes, kurios gali pagerinti PL simptomus ankstyvosiose stadijose, tačiau gali

pabloginti psichinę funkciją vėlyvosiose stadijose (29). Depresija turi didelės įtakos PL sergančiųjų

funkcionavimui, gyvenimo kokybei bei mirštamumui. Gali atsirasti tokie sutrikimai: apetito

sumažėjimas ar padidėjimas, galvos skausmas, svaigimas, savęs nuvertinimo, kaltės jausmo

atsiradimas, miego kokybės pablogėjimas, gali būti sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, atsirasti

liūdesys ar nusivylimas, bendras gyvenimo džiaugsmo praradimas, gyvenimo prasmės nebematymas ir

kt. (30).

Vienas iš PL nemotorinių simptomų yra sutrikusi uoslė. Manoma, jog šis požymis yra

ikiklinikinis PL simptomas, kuriuo galima būtų diagnozuoti ligą, kol nėra nustatyti motorinės funkcijos

pažeidimai. Uoslės sutrikimai gali būti aptinkami naudojant uoslės testą – „Sniffin‘ Sticks“, kurio metu

yra naudojamos kvapų lazdelės, kurias turi atpažinti tiriamasis (31).

Nuovargiui būdingas išsekimo jausmas vis labiau pripažįstamas nustatant PL. PL sergantys

žmonės nuovargį dažnai apibūdina kaip vieną iš kasdienę veiklą labiausiai apribojančių simptomų,

darančių didelę įtaką jų gyvenimo kokybei. Apie PL nuovargio mechanizmą žinoma nedaug, o

veiksmingo PL nuovargio gydymo būdų nėra (27).

Demencija yra viena iš sudėtingiausių sveikatos sutrikimų, tačiau esami gydymo būdai

pasiekė tik nedidelių rezultatų (32). Demencija gali pasireikšti daugeliui PL sergančių pacientų, kurių

paplitimas yra artimas 30% (33). Sergant PL demencija dažniausiai prasideda vėlyvosiose ligos

stadijose. Sergantiems 10 metų ir daugiau, paplitimas yra 75 proc. – 90 proc. ligonių (17; 19).

Vidutinis laikas nuo PL iki dmencijos yra 10 metų, tačiau kai kuriems sergantiesiems šis sutrikimas

prasideda ankstyvoje PL eigoje. Dažniausi akstyvosios demencijos rizikos veiksniai yra senyvas

amžius, motorinių sutrikimų atsiradimas, ypač posturalinis ir eisenos sutrikimai, lengvi kognityviniai

sutrikimai ir regėjimo haliucinacijos (34).

Psichoziniai simptomai yra dažni PL sergantiems, kurie naudoja vaistus. Vizualinės

haliucinacijos būdingos 30 proc. sergančiųjų PL, o iliuzijos, dažniausiai paranojiško pobūdžio,

pasitaiko 5 proc. Tad šios problemos, ypač iliuzijos, kelia didelį rūpestį ir patiems ligoniams, ir jų

globėjams taip pat tai yra opi problema ir slaugos namuose. Psichoziniai simptomai būdingi esant

demencijai ir susiję su mirtingumu (35).

14

1.2.2. Motoriniai PL simptomai

Bradikinezija, vienas iš kardinalių PL motorinių simptomų, apibūdinamas kaip judesių

sulėtėjimas. Tačiau bradikinezija taip pat reiškia mažos amplitudės judesius (hipokineziją) ir laipsnišką

greičio bei amplitudės sumažėjimą kartojant judesius (sekos efektas) (36). Esant bradikinezijai, gali

kilti sunkumų susijusių su net ir mažai vikrumo reikalaujančia veikla, tokia kaip naudojant darbo ar

virtuvės įrankius. Esant bradikinezijai gali iškilti sunkumų ir sportinėje veikloje bei gali būti sunku

apsirengti (37).

Posturalinis nestabilumas pasižymi šiais simptomais: virtimu į priekį (propulsija), virtimu

atgal (retropulsija), virtimu į šoną (lateropulsija). Simptomų pasireiškimas būdingas ligonį pastūmus į

kurią nors pusę arba einant ir užkliuvus. Pagal M. H. Hoehn ir M. D. Yahr vertikalios padėties

nestabilumas nuo ligos pradžios praėjus 5 metams yra matomas tik 37 proc. ligonių (38). Dėl sunkaus

padėties nestabilumo gydymo PL sergantiems kyla didesnė kritimų ir susižalojimo rizika. Per ligos

eigą net 68 proc. sergančiųjų PL patiria kritimus, o 13 proc. krenta daugiau nei kartą per savaitę (39).

Tremoras yra apibrėžiamas kaip ritmingas, nevalingas kūno dalies virpesių judėjimas. Poilsio

tremoras yra vienas iš pagrindinių PL požymių. Be poilsio tremoro, pacientai, sergantys PL, taip pat

gali turėti veiksmo (judesio metu atsirandantį) tremorą, kuris apima posturalinį tremorą, kinetinį

tremorą, pasikartojantį tremorą, ortostatinį tremorą. Daugiau nei 90% pacientų, sergančių PL

pasireiškia posturalinis tremoras (40).

Ramybės tremoras apibūdinamas kaip kamuoliuko riedėjimas, kurio dažnis yra nuo 4 iki 6

Hz. Tremoras išnyksta judėjimo pradžioje ir padidėja dėl psichinio streso, pavyzdžiui, atbulinio

suskaičiavimo, nerimo. Šio tremoro tipo intensyvumas gali netgi sumažėti didėjant rigidiškumui. Kai

ramybės tremoras išlieka daugiau nei 2 metus be jokių kitų PL požymių, jis vadinamas

monosimptominiu tremoru. Dažniausia ramybės tremoro vieta yra viršutinė galūnė (40).

Veiksmo tremoras apibrėžiamas kaip atsirandantis dėl valingo raumenų susitraukimo, apima

posturalinį ir kinetinį tremorą. Sergantiems PL veiksmo tremoro paplitimas yra 92%.

Elektrofiziologiniai tyrimai rodo, kad veiksmo tremoras gali sukelti silpnumą ir bradikineziją

pacientams, sergantiems PL. Veiksmo tremoras gali būti net ir nesant ramybės tremorui ir kartais būna

sunkesnis nei pastarasis (40).

15

Nustatyta, jog posturalinio tremoro dažnis yra didesnis nei ramybės tremoro (> 1,5 Hz) ir gali

egzistuoti atskirai arba kartu su ramybės tremoru. Manoma, kad šis tremoras yra labiau apribojantis

judesius nei ramybės tremoras (40).

Sergant PL būdingas ir rigidiškumas arba tonuso padidėjimas (41). Esant rigidiškumui

būdingas nelankstumas ir nenormalus sustingimas (6). Rigidiškumas dažnai pasitaiko kaklo arba kojų

raumenyse. Taip pat atsiranda „boksininko“ poza, kai rankos beveik pilnai sulenktos per alkūnės

sąnarius ir priglaustos prie liemens, matomas galvos ir liemens palinkimas į priekį, per klubų ir kelių

sąnarius kojos yra truputį sulenktos. Taip pat rigidiškumas gali būti skausmo sukelėjas (38).

1.2.3. Rizikos veiksniai

Vienas svarbiausių rizikos faktorių, darančių įtaką PL atsiradimui yra amžius ar senėjimo

procesas. Esant šiam procesui, blogėja normalūs ląstelių biocheminiai ir fiziologiniai procesai,

neurotoksinais yra labiau pažeidžiami dopaminerginiai neuronai. Žmonėms senstant didėja ir PL

srgančiųjų skaičius (5). Tačiau tyrimų, kurie parodytų kaip amžius daro įtaką PL susirgimui, nėra daug

(8).

Cigarečių rūkymas yra vienas iš labiausiai tirtų PL rizikos veiksnių. Daugybė epidemiologinių

tyrimų parodė sumažėjusią PL riziką cigarečių rūkaliams. Siūlomi keli mechanizmai, galintys

paaiškinti galimą cigarečių rūkymo neuroprotekcinį poveikį. Labiausiai tikėtina, kad paaiškinimai yra

susiję su nikotinu, nes jis gali skatinti dopamino išsiskyrimą, veikti kaip antioksidantas arba pakeisti

monoaminooksidazės B aktyvumą. Atsižvelgiant į dopaminerginio veikimo mechanizmą manoma, kad

sergantieji PL gali būti mažiau linkę į priklausomybę atsirandantį elgesį dėl dopamino trūkumo arba

dėl jo genetinės struktūros (42).

Taip pat stebimas ir kavos poveikis. Manoma, kad kofeinas, veikiantis kaip adenozino

receptorių (A2A) antagonistas, yra komponentas, atsakingas už tariamą kavos apsauginį poveikį.

Tačiau trūksta išsamesnių tyrimų, nes dauguma remiasi tik ikiklinikiniais toksinų pagrindu pagrįstais

modeliais (43). Reguliarūs arbatos gėrėjai taip pat turi mažesnę riziką susirgti PL. Kinijoje atlikto

tyrimo metu nebuvo rasta ryšio tarp žaliosios arbatos ir PL rizikos. Tačiau juodosios arbatos, antrojo

kofeino šaltinio, vartojimas buvo susijęs su mažesne rizika, ypač moterims (44) (43).

Buvo tirtas ir kūno masės indekso (KMI) ryšys su PL. Tačiau nenustatyta jokio ryšio tarp

KMI, nutukimo, antsvorio ir PL rizikos. Svorio padidėjimas paprastai stebimas po gilaus smegenų

stimuliavimo. Taip pat stebimos ir šlapimo sąsajos su PL. Sergantiems pacientams šlapimo rūgšties

16

koncentracija plazmoje yra mažesnė nei sveikiems asmenims. Tačiau mažesnis šlapimo rūgšties kiekis

plazmoje sergantiems PL, gali būti padidėjusio oksidacinio streso pasekmė (43).

Ryšys tarp anemijos ir PL nėra nustaytas, tačiau gali būti susijęs su geležies trūkumu arba

ekstraneurologine alfa-sinukleino, kuris yra labai praturtintas raudonųjų kraujo kūnelių, disfunkcija.

Pati mažakraujystė tiesiogiai nedidina PL rizikos (45).

Hipotezė, kad pesticidų ir kitų aplinkos chemikalų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką,

buvo pasiūlyta atradus 1-metil-4-fenil-1,2,3,6-tetrahidropiridino (MPTP) metabolito neurotoksicefinius

padarinius, kurie organizme virsta proparkinsonine molekule, kurios struktūra panaši į herbicido

parakvato. Atlikta daug tyrimų, norint išsiaiškinti pesticidų poveikį PL. Atliktame tyrime Suomijoje

organinių chloro pesticidų (vienintelių pesticidų, kurių viena koncentracija kraujyje leidžia pagrįstai

įvertinti ilgalaikį poveikį) koncentracija kraujyje nebuvo susijusi su PL rizika. Rezultatas rodo, kad tai

yra kitos klasifikacijos pesticidai, didinantys PL riziką (46). Žemės ūkio sveikatos tyrime buvo rasta

teigiamų ryšių tarp PL rizikos ir pesticidų, kurie, kaip žinia, daro įtaką I mitochondrijų kompleksui

arba sukelia oksidacinį stresą. Įrodymų, kad pesticidų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką, yra

daug, tačiau rizika, susijusi su specifiniais junginiais, išlieka neaiški (47).

1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas

Visų pirma, nėra diagnostinių tyrimų, kurie leistų tiksliai diagnozuoti PL ankstyvosiose ligos

stadijose. PL nustatyti nėra patvirtinančio specifinio tyrimo, tad liga diagnozuojama kliniškai. Esant

abejonėms, kad tai nėra PL, atliekami įvairūs tyrimai: KT arba MRT, ultragarsas, kraujo, šlapimo

tyrimai, skydliaukės hormonų tyrimai, PET ir VFEKT tyrimai taip pat gali būti atliekami genetiniai

tyrimai, tačiau pastarieji yra labai brangūs (6).

Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina dopamino koncentraciją arba

tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Dažniausiai PL gydymas yra neveiksmingas dėl to,

kad blogai suprantami ankstyvieji simptomai, sukeliantys dopaminerginių neuronų nykimą. Norint

išspręsti šią problemą, labai svarbu lėtai progresuojantys PL modeliai, leidžiantys ištirti ligos

ikiklinikinę fazę (18). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam atskirai bei

individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra taip pat PL

sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna reikalinga ne tik

sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio artimojo ligos

(38).

17

Taip pat siūloma sukurti ankstyvosios diagnozės biologinius žymenis - biomarkerius, kad

būtų galima įsikišti ligos pradžioje ir stebėti terapines intervencijas, kurios gali atidėti ar nutraukti

ligos eigą. Todėl PL biologinių žymenų nustatymas gali padėti sumažinti asmens negalią dėl šios

ligos. Tyrimai, įrodantys biologinius žymenis diagnozuojant PL, yra būtini. Iki šiol nėra atrasta

laboratorinio biomarkerio, leidžiančio nustatyti asmenims, kuriems gresia PL išsivystymas, kol

neprarandama dauguma dopaminerginių neuronų. Daugybė tyrimų rodo, kad neuronų ląstelių žūtis gali

atsirasti dėl smegenyse susidariusių oligomerų (o-α-sinukleino) (48).

Yra keturi pagrindiniai PL požymiai: bradikinezė, rigidiškumas, tremoras, posturalinis

nestabilumas. PL sutrikimams ir negalioms vertinti naudojamos įvairios skalės, tačiau nėra patikrintas

jų patikimumas bei pagrįstumas (49). Viena iš labiausiai naudojamų PL skalių yra 1967 metais

sukurta modifikuota Hoehn ir Yahr skalė, kuri skirta įvertinti ligos progresavimą, pradedant nuo 0 iki 5

(1 lentelė):

1 lentelė. Modifikuota Hoehn ir Yahr stadijų sklalė

(Bhidayasiri R, Tarsy D. Movement Disorders: A Video Atlas. 2012;4–6)

Stadija Simptomai

0 Simptomų nėra.

1 Pacientui pasireiškia simptomai, netrukdantys kasdienei veiklai ir esantys vienoje

kūno pusėje (tokie kaip tremoras).

Taip pat artimieji gali pamatyti veido išraiškos, eisenos ar laikysenos pokyčius.

1,5 Vienpusiai ir aksialiniai simptomai.

2 Simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse; Pusiausvyra nesutrikusi, tačiau eisenos

ir laikysenos sutrikimai yra aiškiai pastebimi. Pasireiškia tremoras, rigidiškumas ir

kiti judėjimo f - cijos sutrikimai.

2,5 Lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse;

Pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko.

3 Lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse;

Esti posturalinis nestabilumas, padidėjusi kritimų rizikos tikimybė;

Pacientas – fiziškai nepriklausomas. Dėl PL simptomų asmeniui darosi sunku

apsirengti ir vagyti.

4 Sunkus sutrikimas;

Pacientas vis dar gali savarankiškai vaikščioti ir stovėti, tačiau gali būti reikalingos

pagalbinės preimonės kaip vaikštynė ar kita. Taip pat reikalinga pagalba atliekant

18

kasdienius darbus.

5 Pasikelia iš lovos ar neįgaliojo vežimėlio tik su pagalba, reikalingas prižiūrintis

asmuo. PL sergančiam asmeniui gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip

haliucinacijos ar kliedesiai.

PL chirurginis gydymas praeitame amžiuje išsivystė atsitiktinai. Ankstyvieji

bandymai palengvinti PL simptomus buvo atlikti Leriche 1912 metais (50). Pagrindinių ganglijų

operacija buvo pirmiausia atlikta Meyer 1951 metais (51). Chirurginės procedūros sergantiems PL

atliekamos norint sumažinti įvairias komplikacijas arba norint sumažinti PL simptomus, kai liga

sergama ilgą laiką ir nepavyksta šių simptomu sumažinti vaistais. Viena iš atliekamų operacijų yra

talamotomija, kuri skirta tremoro sumažinimui. Taip pat dar viena atliekama operacija yra

palidotomija, kuri skirta rigidiškumo, bradikinezijos bei tremoro simptomų mažinimui. Dėl šių

operacijų pagerėja raiška, eisena, judesiai (9).

Pažengusiai Parkinsono ligos stadijos gydymui naudojama gilioji smegenų stimuliacija. Tai

yra neuromoduliavimo forma ir susideda iš chirurginio elektrodų implantavimo, naudojamo tiesiogiai

stimuliuoti specifinius smegenų regionus pagal esančią patologiją. Efektyvi gilioji smegenų

stimuliacija subtalaminiame branduolyje sukuria naują veiklos modelį smegenų grandinėse,

sudarydama palankesnes sąlygas alfa ir gama neuronų iškrovai ir atkuriant talamokortikinį kelią per

aksoną. Giliųjų smegenų stimuliacijoje laidas yra implantuojamas į poodinį branduolį arba į vidinį

globus pallidus segmentą (52). Laidas praeina per kaukolės skylę. Prie jo pritvirtinamas jungiamasis

laidas, kuris tęsiasi po galvos oda ir kaklu prie priekinės krūtinės sienos, kur jis yra prijungtas prie

impulsų generatoriaus. Nors gilioji smegenų stimuliacija pagerina motorinius PL simptomus

trumpajam ir ilgajam laikotarpiui, bet tai turi apribojimų, tokių kaip indukcinis šalutinis poveikis,

pavyzdžiui, dizartrija, pusiausvyros sutrikimai ir diskinezija. Taip pat gali būti reikalingas reguliarus

stimuliacijos koregavimas, ypač pooperaciniam laikotaroyje (53).

Akupunktūra – mažiausiai 3000 metų tradicinėje kinų medicinoje naudojamas įvairių būklių

gydymas (54). Šiuo metodu taip pat yra gydomi ir vieni iš labiausiai paplitusių autonominių PL

disfunkcijų – apatinių šlapimo takų sutrikimai. Akupunktūrinę adatą įbedus į tašką atsiranda raumenų

audinio A – delta ir C – skaidulų sužadinimas. Tuomet signalai perdudami į stuburo smegenis ir per

interneuronus moduliuoja motorinių neuronų aktyvumą smegenų kamieniniame tinkle, kurie

kontroliuoja urogenitines struktūras kaip detrusoriaus ir sfinkterio raumenys (18; 51; 52; 53; 54).

Tačiau vis dar trūksta patikimų tyrimų, įrodančių akupunktūros svarbą apatinių šlapimo takų sutrikimų

gydyme (55).

19

Mityba PL sergantiems nenurodoma kaip speciali, tačiau rekomenduojamas baltymų

paskirstymas – didžiausias jų suvartojimas turėtų būti vakarienės metu. Vartoti levodopą patariama 1

valandą prieš valgį ar po jo dėl to, jog aminorūgštys lėtina levodopos pasisavinimą bei pernešimą į

smegenis (38). Reikėtų vengti ir alkoholio dėl jo galimo veikimo prieš levodopą ir vitaminą B6, nes

pastarasis sumažina turimą dopaminą.. Taip pat PL gydymui reikšmės turi ir kofeino vartojimas bei

kanapės (9).

Sergant PL labai svarbūs yra fiziniai pratimai, kurie gerina sergančiųjų nuotaiką, funkcinę

veiklą bei judrumą (38). Taip pat pratimai dažniausiai yra saugūs bei nebrangūs. Dėl to susidomėjimas

šiuo nefarmakologiniu gydymu vis didėja. Be fizinės naudos sveikatai, pratimai padeda ir labiau

psichologiškai valdyti PL bei jos simptomus. Sergantieji nori daugiau informacijos apie

nefarmakologinius gydymo metodus tokius kaip fiziniai pratimai, tačiau jie nėra patenkinti gauta

informacija (14).

Vienas iš PL gydymo būdų yra farmakologinis. Pastarasis yra labiausiai nukreiptas į

dopaminerginių neurotransmitų atkūrimą bei motorinių simptomų mažinimą. Levodopa yra vadinama

auksiniu standartu PL gydyme ir pagerina motorines funkcijas, kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę

(60). Tačiau progresuojant PL sulėtėja levodopos absorbcija, tad sergantiesiems pradeda neužtekti

kelis kartus per dieną vartojamos levodopos ir tuomet tenka didinti vaisto dozę bei vartojimo dažnį (9).

Taip pat levodopos vartojimas turi ir tokių trūkumų kaip motorinės funkcijos svyravimai bei

diskinezijos atsiradimas. Po 4 – 6 metų gydymo šių komplikacijų pasiskirstymas svyruoja nuo 40 proc.

iki 60 proc (60).

Be gydymo taip pat turi būti pritaikyta ir PL sergančių asmenų aplinka, kurioje turi būti

žemos lovos, tualetas kuo arčiau lovos, kėdė – su atrama rankoms. Taip pat dantų šepetėlis bei

kempinė – su ilgais kotais, o indai turi būti su ilgomis rankenomis. Tad viskas turi būti kuo labiau

pritaikyta sergančiajam, kad jis jaustųsi kuo mažiau izoliuotas ir kuo daugiau galėtų viską atlikti pats ir

kuo mažiau reikėtų aplinkinių pagalbos (9). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam

atskirai bei individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra.

Taip pat PL sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna

reikalinga ne tik sergantiesiems, o ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio

artimojo ligos (38).

20

1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga

Pusiausvyra yra labai svarbi visiems žmonėms, norint saugiai judėti ir prisitaikyti prie

aplinkos, tačiau PL sukelia didelius pusiauvyros sutrikimus, kurie pažeidžia sergančiųjų fizinę bei

emocinę būklę. Pusiausvyra skirta norint išlaikyti kūną vertikalioje pozicijoje atliekant įvairius

judesius, keičiant padėtis bei judėjimo greitį (10). Taip pat ji apibrėžiama kaip liemens kontrolės

pokytis atliekant įvairias užduotis stovint, reaguojant į netikėtus pastūmimus ir atliekant savarankiškus

judesius (61). Pusiausvyros sutrikimai gali turėti didelės įtakos griuvimams bei dėl jų patirtiems

sužalojimams taip pat dažnai matomi ir eisenos pablogėjimai bei mobilumo sutrikimai (10).

Dažniausiai sergant PL viena kūno pusė yra labiau pažeidžiama, tad pusiausvyrą sutrikdyti gali ir

žingsnių skirtumas (62). Posturalinis nestabilumas yra vienas iš PL požymių ir gali apsunkinti asmenis

atliekant funkcines užduotis tokias kaip svorio perkėlimas ir vaikščiojimas. Dėl to prarandamas

pasitikėjimas savimi bei galiausiai padidėja kritimų rizika. Kadangi posturalinis nestabilumas blogai

reaguoja į vaistus naudojamus PL simtomų mažinimui, fizinis aktyvumas yra labai svarbi intervencija

kartu su medicininiu gydymu, siekiant pagerinti posturalinį stabilumą ir sumažinti sergančiųjų PL

simtomus. Pusiausvyrą gerinantys pratimai dažnai sutelkiami į kūno masės centro kontroliavimą

atliekant destabilizuojančius judesius ir (arba) sumažinant atramą (63).

Eisena – vienas iš labiausiai pažeidžiamų PL simptomų, dėl to padidėja kritimų rizika, gali

sumažėti nepriklausomumas, blogėja pažinimo funkcija bei visa tai padidina sergančiųjų mirtingumą

(11). Pagal Hoehn ir Yahr nuo pirmo iki trečio etapo (1 etapas - simptomai pasireiškę vienoje kūno

pusėje; 1,5 etapas - vienpusiai ir aksialiniai simptomai; 2 etapas - simptomai išreikšti abiejose kūno

pusėse ir pusiausvyra nesutrikusi; 2,5 etapas - lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse ir

pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko; 3 etapas - lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose

kūno pusėse taip pat yra posturalinis nestabilumas, pacientas – fiziškai nepriklausomas) dažniausiai

atsiranda eisenos sutrikimų simptomai sergant PL ir tai susiję su funkciniu sutrikimu (64). Taip pat

eisenos sutrikimai pasireiškia žingsnio ilgio ir greičio sumažėjimu bei viršutinių ir apatinių galūnių

kampo poslinkiu, greičio sumažėjimu, sergantiems būna sunku pasisukti. Yra ir kitų eisenos sutrikimų,

tačiau dažnai pasireiškiantis eisenos sutrikimas PL sergantiems asmenims yra staiga atsirandantis

negebėjimas pradėti ar tęsti ėjimą. Sergantieji šį jausmą apibūdina taip lyg kojos būtų priklijuotos prie

žemės ir šis sutrikimas dažnai vadinamas eisenos „užšalimu“ (65). Tačiau dabartinių gydymo metodų,

įskaitant ir dopaminerginius vaistus bei chirurgines operacijas, neužtenka, norint išlaikyti mobilumą

ligai progresuojant. Tad didėja susidomėjimas pratimų nauda, siekiant pagerinti mobilumą bei

funkcionalumą (64).

21

Pagal tinkamai pasirinktą ėjimo greitį suaugusiajam eisenos atramos fazė trunka 60 proc., o

žingsnio fazė trunka 40 proc. viso eisenos ciklo (3 pav.) (66).

3 pav. Eisenos fazės (Perry J., Burnfield J. M. Gait Analysis: Normal and Pathological Function.

2010)

Visas eisenos ciklas skirstomas į aštuonis periodus (3 pav.), iš kurių penki priklauso atramos

fazei, o trys – žingsnio. Atramos fazė (67) (68):

1. Atrama kulnu - pradinis kulno su žeme kontaktas;

2. Pėdos pastatymas – pilnas pėdos pastatymas;

3. Atrama pėda – kai iš lėto pernešamas svoris;

4. Atsispyrimas – kulno atkėlimas (kūnas juda į priekį, tada kūno svorio centras išeina

iš atramos ploto ribų. Šio veiksmo pabaiga – kai kita koja pasiekia žemę);

5. Pirštų atkėlimo – kai pėda pakyla nuo žemės.

Žingsnio fazė (66):

1. Užpakalinis žingsnis – koja atsiduria ore ir juda į priekį;

2. Vidurinis žingsnis – kai pasiekiamas vidurys;

3. Priekinis žingsnis – koja nuo vidurio padėties juda į priekį ir pasiekia žemę.

Kiekviena eisenos fazė turi funkcinį tikslą, kuriame svarbiausia yra sinergijos modelis (fazių

veikimas kartu) tam, kad pasiekti geriausią eisenos modelį. Nuosekli eisenos ciklo kombinacija

22

apatinei galūnei leidžia atlikti tris pagrindines užduotis: svorio perkėlimą, atskiros galūnės išlaikymą ir

galūnės pakėlimą. Svorio perkėlimas prasideda atramos fazės metu kai kulnas paliečia žemę ir

pereinant prie antros atramos fazės, kai pėda yra pilnai pastatoma. Atskiros galūnės išlaikymas

tęsiamas per pėdos atramos ir kulno atkėlimo fazes. Apatinės galūnės atkėlimas prasideda pirštų

atkėlimo fazėje ir tęsiasi žingsnio fazėse (69).

1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga

Tai Chi ir Qigong (TCQ) yra dvi vis labiau populiarėjančios proto ir kūno intervencijos,

galinčios sumažinti įvairius motorinius ir nemotorinius simptomus, susijusius su PL. TCQ turi bendrą

istoriją, apimančią tradicinės kinų medicinos, kovos menų ir azijietiško gyvenimo būdo filosofijos

elementus. Jie abu suderina pusiausvyros, lankstumo ir nervų-raumenų sistemos treniruotes su

daugybe pažintinių komponentų, įskaitant padidėjusį kūno supratimą, sutelktą dėmesį, vaizdingumą,

dinaminius judesius ir suplanuotą bei į tikslą orientuotą treniruotę, kuri PL gali duoti daugiau naudos

už įprastą kineziterapiją. Priešingai nei daugelis jogos stilių ar proto ir kūno meditacijos praktikų, TCQ

paprastai labiau pabrėžia stovėjimo ir dinaminius judesius (pvz., Stumiamuosius ir kėlimo judesius,

susijusius su kovos priemonėmis), kurie gali pagerinti eiseną, pusiausvyrą ir kitas funkcijas (70).

Ai chi sudaro vandens pratimų serija, kurią 1996 m. Japonijoje sukūrė Jun Konno, remiantis

tai-chi ir qi qong sąvokomis. Ai chi metu instruktorius žodžiu ir vizualiai lėtai ir koordinuotai moko

judesių, apimančių viršutines ir apatines galūnes bei liemenį. Pacientai šiuos judesius atlieka

stovėdami vandenyje, esančiame pečių aukštyje. Nuo pat jos sukūrimo atsirado specifinis terapinis šio

metodo pritaikymas, dėl kurio buvo įvestas klinikinis terminas Ai chi (71).

Dažnai kasdienėje veikloje turime vienu metu atlikti pažintines-motorines užduotis, tokias

kaip vaikščiojimas kalbant, klausymasis rašant, kurių metu žmogaus dėmesys yra paskirstomas. Tokie

lydimi veiksmai reikalauja nuolatinės neuronų apdorojimo ir užduočių, vadinamų „dviguba

užduotimi“, sąveikos. Tyrimai rodo, kad PL sergantiems asmenims atliekant dvigubą užduotį, gali

atsirasti normalių judesių modelių, kai jie sutelkia dėmesį į atlikimą, tai yra, jie galvoja kaip atlikti

judesius. Taigi jie suaktyvina nepažeistą premotorinės žievės sritį, nesinaudodami bazinių ganglijų

deficito grandine. (72). Tiek integruotas, tiek nuoseklus dviejų užduočių mokymas pagerina dviejų

užduočių eigos greitį, nedidindamas PL sergančių pacientų kritimo rizikos (73).

Perėjimas nuo kineziterapijos sausumoje prie pratimų vandenyje aplinkos, pagerina kūno

adaptaciją, kad būtų galima atlikti įvairius motorinius įgūdžius, taip pagerinant motorinės funkcijos

23

kokybę. Pratimai šildomame baseine skatina kūno nestabilumą, kuris lemia kūno stabilumo ir

pusiausvyros reakcijas. Tai sumažina kritimų riziką, be to, skatina fiziologinę ir terapinę naudą,

pavyzdžiui, atsipalaidavimą ir sumažėjusį skausmą, kuris skatina funkcinį mobilumą. Kineziterapijos

vandenyje poveikis gerina ne tik motorines funkcijas, bet ir mažina stresą, gerina psichoemocinę būklę

(72).

Eisenos sutrikimai yra vieni dažniausių sergant PL, o ypač dažnas yra eisenos „užšalimas“,

kurio metu yra sunku pradėti eiti arba tęsti ėjimą (74). Eisenos gerinimui yra naudojamos įvairios

priemonės, o viena iš jų yra ritmiška stimuliacija garsu, kuri žinoma daugiau nei 40 metų. Atlikti

pirminiai tyrimai rodo funkcinį ryšį tarp klausos ir motorinės sistemos (75). Tačiau muzika kaip

terapija dažniausiai buvo grindžiama socialinių mokslų modeliais, kur šios terapijos supratimas bei

veiksmingumas buvo apibrėžiamas kaip gerovės, emocinio atsako, santykių stiprinimas ir kūrimas.

Pirmųjų tyrimų metu, kai buvo stebima muzikos reikšmė terapijoje, buvo atiekama motorinės

kontrolės analizė (76). Remiantis naujausiais tyrimais, ritmiška stimuliacija garsu atliekama kartu su

įvairiais pratimais gali būti puiki intervencija, norint pagerinti sergančiųjų PL eiseną bei su ja

susijusius veiksmus. Tokia priemonė natūraliai sujungia kognityvinę funkciją, gydymo metodus,

pusiausvyros bei kitus fizinius pratimus, kai dėmesys sutelkiamas į muzikos ritmą taip pat į judesius,

atliekamus grojant muzikai, o ne į dabartinius sergančiųjų f – cijų apribojimus (77).

Sergant PL simptomų gydymą sudaro suplanuotas, struktūruotas ir pasikartojantis fizinis

aktyvumas. Prieš kineziterapijos programos sudarymą reikia išsikelti apibrėžtus uždavinius, ko

siekiama atliekant pratimus. Pavyzdžiui, pirmiausia bus atliekami pratimai skirti fiziniam pajėgumui ir

mobilumui, įskaitant pusiausvyros bei eisenos gerinimą. Antra, fizinė veikla veikia kaip simptominis

gydymas, ir tai ypač akivaizdu slopinant motorinius simptomus. Trečia, mankšta taip pat pagerina

nemotorinius simptomus, tokius kaip depresija, apatija ir nuovargis. Pridėjus fiziniam aktyvumui

kognityvinių elementų, pagerėja PL sergančiųjų ir motorinė, ir kognityvinė funkcija (78). Vienas

naujausių šios srities pavyzdžių buvo „V-time“ tyrimas, kuris parodė, kad intervencija, sujungianti

bėgimo takelio treniruotes su neabsorbuojama virtualia realybe, sumažino kritimo riziką beveik 60%,

t.y. daugiau nei vien tik treniruotės su treniruokliais (79).

Tradiciškai į Parkinsono liga sergančių žmonių kineziterapijos programas buvo įtrauktos

aerobinės ir (arba) pasipriešinimo treniruotės. Neseniai buvo ištirta intensyvesnių treniruočių nauda.

Tai apima didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kurioms būdingi trumpi, pertraukiami

energingų judesių pratimai, įterpiant atsigavimo laikotarpiaus. Tačiau žmonėms, sergantiems PL,

užsiimti bet kokio tipo mankšta gali būti sudėtinga dėl eisenos, pusiausvyros, diskinezijos,

24

koordinacijos sutrikimų ir autonominės disfunkcijos. Tai gali apriboti kineziterapijos pratimų režimo ir

priemonių pasirinkimą. Todėl ypač svarbu įvertinti, parinkti tinkamą krūvį bei suprasti, ar PL

sergantysis gali atlikti didelio intensyvumo treniruotes (80).

2005 m. buvo sukurtas naujas metodas vadinamas LSVT - BIG (15), kuriuo siekiama

pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinę funkciją (16). Šiam kineziterapijos metodui

būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG

daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai,

bandant atkurti normalius judesių modelius. Šie didelės amplitudės judesiai yra skirti sumažinti

hipokinezę keičiant individo suvokimą apie savo judesio amplitudę (15).

PL sergančių asmenų skaičius visame pasaulyje vis auga. Yra atlikta įvairių tyrimų norint

nustatyti, kas sukelia PL. Šios ligos atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai: pesticidai, herbicidai,

aplinkos bei genetiniai veiksniai taip pat ir senėjimas. PL pasižymi motoriniais ir nemotoriniais

simptomais. Motoriniai simptomai yra rigidišumas, tremoras, bradikinezija, o nemotoriniai – miego

sutrikimas, depresija, įvairūs psichoziniai simptomai, sutrikusi uoslė ir kiti. PL dažnai sukelia ir

pusiausvyros bei eisenos sutrikimus. Didėjant PL sergančiųjų skaičiui ieškoma įvairių metodų,

galinčių sumažinti PL sukeltus simptomus. Viena iš veiksmingiausių priemonių – kineziterapija, kuri

gerina ne tik fizinę būklę, bet ir psichologinę būseną. Taip pat įvairiuose užsienyje bei Lietuvoje

atliktuose tyrimuose aprašomas LSVT – BIG metodo poveikis PL sergantiems. Išanalizavus šiuos

tyrimus, įsitikinome, kad šis metodas gerina PL sukeltus simptomus tokius kaip pusiausvyra bei

eisena.

25

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tiriamieji

Tiriamąjį kontingentą sudarė asmenys, sergantys Parkinsono liga bei aktyviai dalyvaujantys

Parkinsono ligos draugijos veikloje. Taip pat į kontingentą nebuvo įtraukiami tiriamieji pagal

Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę sergantys 1, 4 ir 5 stadijos Parkinsono liga.

Kontingento atrankai naudoti šie kriterijai:

Diagnozuota Parkinsono liga;

60 – 80 metų amžiaus asmenys;

Tyrime sutiko dalyvauti 20 Parkinsono liga sergančių tiriamųjų, iš kurių 13 (65 proc.) buvo

moterų ir 7 (35 proc.) vyrai (3 pav.). Visų tiriamųjų amžius svyravo nuo 55 iki 75 metų. Tiriamųjų

amžiaus vidurkis buvo 71,5±4,09 metų, o Parkinsono liga tiriamieji sirgo 3,45±0,51 metų. Taip pat 7

(35 proc.) tiriamiesiems buvo nustatyta 2 Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr, 13 (65 proc.) –

3 stadija. 9 (45 proc.) tiriamieji buvo susituokę, 4 (20 proc.) išsiskyrę, 4 (20 proc.) našliai ir 3 (15

proc.) vieniši (2 lentelė).

2 lentelė. Tiriamųjų duomenys

Tiriamieji (n=20)

Lytis 13 moterų

7 vyrai

Amžius (m) 71,5±4,09

Parkinsono ligos trukmė (m) 3,45±0,51

Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr 2 stadija – 7 (35 proc.)

3 stadija – 13 (65 proc.)

Šeiminė padėtis

susituokę – 9 (45 proc.)

išsiskyrę – 4 (20 proc.)

našliai – 4 (20 proc.)

vieniši – 3 (15 proc.)

26

2.2. Darbo metodika

2.2.1. Tyrimo metodai

Tiriamųjų atrankai buvo naudojama 5 klausimų anketinė apklausa (priedas nr.1);

Pusiausvyrai vertinti naudojami:

Thera - trainer pusiausvyros aparatas;

Biodex pusiausvyros aparatas;

Fullertono pusiausvyros testas;

Tinneti pusiausvyros testas;

,,Stotis ir eiti” testas.

Eisena vertinama:

,,Dinaminiu eisenos indeksu” (DEI);

Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris“;

Tinneti eisenos testas.

Autorės sudaryta anketa. 5 klausimų apimties anketa sudaryta siekiant surinkti informaciją

apie tiriamųjų amžių, lytį, ligos trukmę, šeiminę padėtį bei ligos stadiją pagal Modifikuotą Hoehn ir

Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę. Apklausa buvo vykdoma pacientui pateikiant anketą, kurioje

prašoma įrašyti atsakymą į pateiktą klausimą. Esant labai apsunkusiai rankos funkcijai, buvo

suteikiama pagalba rašant atsakymus. Ši anketa buvo pateikta tyrimo pradžioje.

Tinneti pusiausvyros ir eisenos testas buvo paskelbtas Mary Tinetti, siekiant įvertinti

vyresnio amžiaus žmonių eiseną ir pusiausvyrą (81). Vienas iš šio testo privalumų yra tas, kad

pusiausvyrą ir eiseną galima įvertinti vos per 10-15 min. Testas susideda iš dviejų dalių: pusiausvyros

ir eisenos testų. Jo metu paciento gebėjimas atlikti specifinę užduotį vertinamas balais. Testo užduotys

vertinamos trimis balais (nuo 0 iki 2). 0 balų parodo didžiausią sutrikimą, 2 balai – atspindi paciento

savarankiškumą.

Pusiausvyros vertinimo užduotys pagal Tinetti:

1. Pusiausvyros laikymas sėdint;

2. Atsistojimas iš sėdimos padėties;

3. Bandymas atsistoti;

4. Pusiausvyros laikymas pirmąsias 5s po atsistojimo;

27

5. Pusiausvyros laikymas stovint;

6. Stumtelėjimas (stovima suglaustomis pėdomis tyrėjas lengvai stumteli delnu tiriamąjį

krūtinkaulio srityje 3 kartus);

7. Stumtelėjimas (stovima kaip nr. 6, tik užmerktomis akimis)

8. Apsisukimas 360 laipsnių kampu;

9. Atsisėdimas.

Eisenos vertinimas, kai einama skersai kambario, pirmyn įprastiniu žingsniu, grįžtant atgal

greitu, bet saugiu žingsniu:

1. Ėjimo pradžia (tuoj pat, kai pasakoma žmogui, kad pradėtų eiti);

2. Žingsnio ilgis ir aukštis (dešinės ir kairės pusės mostai);

3. Žingsnių simetriškumas;

4. Žingsniavimo tolygumas;

5. Ėjimas viena linija;

6. Kūnas;

7. Pėdų padėtis.

Maksimali galima balų suma 28, jei surenkama nuo 19 iki 24 balų, tai rizika nukristi yra

nedidelė, o jei mažiau nei 19 balų - didelė kritimų rizika (82).

Fullertono pusiausvyros testas yra sukurtas Kalifornijoje, šio testos tikslas – statinės ir

dinaminės pusiausvyros vertinimas. Vertinimas šiuo testu yra greitas, tačiau yra reikalingos

papildomos priemonės kaip nestabili plokštuma, liniuotė, suolelis, chronometras bei metronomas.

Testą sudaro šios užduotys:

1. Stovėti suglaustomis kojomis užsimerkus;

2. Siekiant pirmyn paimti daiktą;

3. Apsisukti 360 per kairę ir per dešinę puses;

4. Užlipti ant suolo ir nulipti;

5. Eiti „pėda už pėdos“;

6. Stovėti ant vienos kojos;

7. Stovėti ant minkšto pagrindo užsimerkus;

8. Šokti į tolį abiem kojomis;

9. Eiti pasukant galvą kairėn ir dešinėn;

10. Netikėtas postūmis atgal.

28

Visos užduotys vertinamos nuo 0 iki 4 balų, kai 0 balų reiškia, kad asmuo yra labiausiai

priklausomas, o 4 balai – labiausiai nepriklausomas, savarankiškas asmuo. Galima maksimali balų

suma yra 40.

Thera - trainer pusiausvyros aparatas buvo naudotas ištirti asmenų pusiausyrą. Saugus

stovėjimas ir gera pusiausvyra yra ėjimo pagrindas. Su šiuo aparatu galima treniruoti tiek statinę, tiek

dinaminę pusiausvyrą saugioje aplinkoje. Jis tinka ir asmenims, kurie negali stovėti. Norint gauti

maksimalią naudą iš treniruočių, taip pat yra įdiegta „THERA-Soft“, kuri yra terapijos ir

dokumentacijos programinė įranga, derinama su Thera – trainer pusiausvyros aparato treniruotėmis.

Kompiuteriu ir jutikliais pagrįsta programinė įranga suteikia grįžtamojo ryšio iliustracijas ir judesio

pratimus, kurie palaiko motorinių įgūdžių atnaujinimą. Tai teikia labai vertingų duomenų, leidžiančių

išsamiai išanalizuoti ir įvertinti treniravimosi efektyvumą. Tyrime buvo naudojama įdiegta

pusiausvyros programa, kuri parodo, kiek asmuo geba pasvirti šiomis ašimis: į priekį, atgal, į dešinę ir

į kairę (4 pav.). Pasvirimo judesys buvo vertinamas laipsniais, kur didžiausias galimas laipsnis yra 9

(83).

4 pav. Pusiausvyros vertinimas ašimis į priekį, atgal, į dešinę ir į kairę Thera-trainer pusiausvyros

treniruokliu.

29

Biodex pusiausvyros aparatas (5 pav.). Tai yra daugiaašis prietaisas, kuris geba objektyviai

užfiksuoti bei išmatuoti asmens gebėjimą stabilizuoti pusiausvyrą atliekant įvairias užduotis. Biodex

leidžia testuoti ir treniruotis tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą. Tam naudojama integruota

sistema, įtraukianti pacientus į reabilitacijos veiklą, susijusią su vaizdiniu atsaku, atitinkamai pritaikant

kūną (84). Šis prietaisas turi platformą, kuri gali pasvirti iki 200 paviršiaus pasvirimo ir 360

0 laipsnių

platformos lanko judesio (85).

5 pav. A. Biodex pusiausvyros aparatas; B. Liemens stabilumo testas. (Sohn MK, Jee SJ,

Hwang P, Jeon Y, Lee H. The effects of shoulder slings on balance in patients with hemiplegic

stroke. 2015)

Buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos, abiejų kojų, pėda prie pėdos ant kieto/minkšto

paviršių, atsimerkus/užsimerkus. Tiriamiesiems buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos ir abiejų

kojų, pėda prie pėdos, ant kieto ir minkšto paviršiaus taip pat atsimerkus bei užsimerkus. Testavimo

metu atlikti šie testai:

Liemens stabilumo testas (ang. Postural stability test):

Svyravimai pirmyn/atgal kryptimis;

Svyravimai į šonus.

Testų metu buvo matuojamas nuokrypis X ir Y ašyse, o rezultatai išreikšti balais (86).

„Stotis ir eiti” testas buvo naudotas, norint ištirti eisenos greitį. Testo atlikimas yra

nesudėtingas, nes nereikalauja ypatingų priemonių. Taip pat šį testą galima lengvai atlikti bet kokiomis

30

aplinkos sąlygomis bei yra atliekamas per kelias minutes. Testo atlikimo greitis vertinamas naudojant

chronometrą. Yra atliekamos 4 testo užduotys (6 pav.) :

1. Atsistojimas nuo kėdės;

2. Ėjimas 3 metrus tiesia linija;

3. Apsisukimas neprarandant pusiausvyros;

4. Grįžimas prie kėdės, apsisukimas ir atsisėdimas.

6 pav. Stotis ir eiti testo schema. (Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and validity of the

Timed Up and Go test with a Motor task in people with chronic stroke. 2017)

Atliekant testą tiriamasis sėdi ant kėdės, kuri pastatyta prie sienos. Nuo priekinių kėdės kojų

yra nubrėžiama 3 metrų linija. Prieš atliekant testą tiriamiesiems yra pasakoma, ką pastarasis turės

daryti, t.y. pirmiausia asmuo sėdi ant kėdės, atsirėmęs į atlošą, kai išgirsta žodį „Jau“, tiriamasis turi

atsistoti ir eiti įprastu maksimaliu greičiu tris metrus, apsisukti, sugrįžti ir atsisėsti ant kėdės taip, kaip

prieš atliekant testą. Tiriamieji galėjo naudotis pagalbinėmis priemonėmis kaip lazda plačiu pagrindu

ar alkūniniu ramentu, tačiau kito asmens pagalba nebuvo galima. Viso testo metu tiriamasis buvo

lydimas tyrėjo dėl griuvimo rizikos. Laikas buvo matuojamas chronometru nuo starto komandos iki

tiriamojo atsisėdimo ant kėdės. Testo norma – 10 sekundžių (87).

Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" (7 pav.). Tai yra

kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema. Pagrindinę sistemą sudaro bėgimo takelio

ergometras su integruota, kalibruota pedografine sensorine platforma. Ją sudaro daugybė aukštos

kokybės jėgos jutiklių. Tyrimo metu einant arba stovint be avalynės, fiksuojama pėdos paviršiuje

atsirandanti apkrova, pėdos pakrypimas ir laipsnis, nustatoma, kuria pėdos dalimi stovėjimo ar ėjimo

31

metu pacientas daugiausiai remiasi, realiu laiku matoma pėdos plantograma (8 pav.). Fiksuojami

tikslūs eisenos rodikliai procentais: atramos buvimas, mosto, dvigubos atramos fazėse, žingsnio ilgis,

plotis, greitis ir kita (88) (89). Rezultatų analizei naudoti eisenos rodikliai: ėjimo greitis, žingsnio

ritmas, žingsnio ilgis, plotis, eisenos ilgis, svorio pasiskirstymas pėdose niutonais (N) (90).

7 pav. Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema ,,Zebris“. (Zebris Medical GmbH.

2012)

8 pav. Pėdų plantograma. Svorio pasiskirstymo vietos.

32

“Dinaminis eisenos indeksas” (DEI) yra dažnai naudojama klinikinė priemonė, kuria

siekiama įvertinti tiriamojo dinaminę pusiausvyrą bei eisenos prisitaikymą įvairiose sudėtinėse

vaikščiojimo užduotyse, su kuriomis susiduriama kasdieniniame gyvenime. Taip pat šis testas

sukurtas siekiant įvertinti vyresnio amžiaus asmenų griuvimų riziką (91). DEI sudaro 8 užduotys.

Vertinimo skalė 0 – 4 balai, kur 0 – negali saugiai atlikti užduoties, o 3 – gali atlikti be sunkumų.

Maksimalus indekso įvertinimas 24 balai. Surinkus mažiau kaip 19 balų laikoma, kad paciento eisena

sutrikusi ir yra padidėjusi kritimų rizika. Testą sudaro 8 užduotys:

1. 20 metrų ėjimas;

2. Greičio keitimas lėtai – greitai;

3. Ėjimas su horizontaliu galvos pasukimu;

4. Ėjimas su vertikaliu galvos pasukimu;

5. Ėjimas ir sukimasis;

6. Kliūties peržengimas;

7. Ėjimas apie dvi kliūtis;

8. Lipimas ir nusileidimas laiptais.

Kiekviena užduotis vertinama keturių balų sitemoje nuo 0 iki 3:

3 balai – nėra eisenos pakitimų;

2 balai – nedideli pakitimai;

1 balas – vidutiniai pakitimai;

0 balų – dideli pakitimai.

Didžiausia galima balų suma yra 24. Jei surenkama mažiau nei 19 balų, tai reiškia, kad yra

padidėjusi grivimų rizika (91) (92).

2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai

Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 22.0 programine įranga. Dviems

priklausomoms imtis palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas porinis Stjudento

t testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ( ) ir standartinis nuokrypis (SD)

- ±SD. Dviems priklausomoms imtims, kai buvo netenkinama normalumo prielaida, taikytas

neparametrinis Vilkoksono testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali

reikšmė ( min), maksimali reikšmė ( max) ir vidurkis ( ) – xme (xmin:xmax; ). Normalumo prielaidai

patikrinti taikytas Shapiro-Vilko testas. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu,

33

0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu.

Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

2.3. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01. Tyrimui atlikti buvo gauti šie

leidimai: Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriaus pirmininko bei Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr.BEC-IR(M)-158) (2 priedas). Prieš atleikant tyrimą,

kiekvienam buvo suteikta informacija apie vyksiantį tyrimą bei prašoma pasirašyti, kad savanoriškai

sutinka dalyvauti tyrime. Taip pat prieš pradedant tyrimą buvo susipažinta su Lietuvos Parkinsono

ligos draugijos Kauno skyriaus veikla. Draugijoje yra organizuojamos paskaitos, seminarai, praktiniai

užsiėmimai bei kita įvairi veikla, į kurią įtraukiami sergantieji. Viso šio laiko metu visi bendrauja,

dalijasi patirtimi su naujais draugijos nariais, palaiko vienas kitą. Tyrimo pradžioje kiekvienas

tiriamasis buvo atskirai įvertintas prieš ir po kineziterapijos taip pat su kiekvienu buvo bendraujama.

Po įvertinimo buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma instruktavimo balsu

technika. Šio metodo taikymui buvo naudojamas skaičiavimas garsu. Kineziterapijos metu buvo

siekiama lavinti pacientų pusiausvyrą bei ėjimo funkciją. Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per

savaitę viso 3 mėnesius. Viena procedūra užtrukdavo apie 40 minučių. Tyrimo pabaigoje, siekiant

sužinoti instruktavimo balsu technikos poveikį, PL sergantieji buvo įvertinti iš naujo (9 pav.).

34

9 pav. Tyrimo organizavimo schema.

2.4. Kineziterapijos taikymo metodika

Viesiems pacientams buvo taikoma LSVT – BIG technika. Šios metodikos pradžioje buvo

atliekami kvėpavimo pratimai (pvz.: giliai įkvėpiama ir iškvėpiama) bei dinaminiai kvėpavimo

pratimai (pvz.: įkvėpiama keliant rankas į viršų ir iškvėpiama nuleidžiant rankas žemyn). Taip pat

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

asmenys sergantys PL;

60 - 80 metų amžiaus.

Asmenys atitikę atrankos kriterijus (n=20)

Ištyrimas prieš KT:

Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas; Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.

Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.

3 mėnesių kineziterapija;

2 kartus per savaitę po 40 min.

Ištyrimas po KT:

Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas; Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.

Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.

Rezultatų palyginimas prieš ir po KT

35

įvadinėje dalyje atliekami pratimai sąnarių mobilumui gerinti (pvz.: ištiesus rankas prieš save plaštakų

sukimas į vieną ir į kitą pusę taip pat pėdų sukimas per čiurnos sąnarį). Įvadinėje dalyje buvo taikomi

ir kraujotakos gerinimo pratimai (pvz.: pirštus sugniaužti į kumštį ir vėl ištiesti). Įvadinėje ir

baigiamojoje kineziterapijos procedūros dalyse buvo atliemai įvairūs tempimo pratimai. Pagrindinėje

dalyje atliekami pusiausvyrą bei eiseną lavinantys pratimai, kurie buvo atliekami didelėmis

amplitudėmis bei skaičiuojant. Pusiausiausvyros lavinimui atliekami pratimai sėdint ant kėdės (pvz.:

ištiestos priešingos rankos kėlimas prieš save ir sulenktos per kelio sąnarį kojos kėlimas). Dinaminės

pusiausvyros lavinimui buvo atliekami pratimai, tokie kaip ėjimas keičiant greitį, kuo aukščiau keliant

kojas pagal žodines komandas („greitai“ ir „lėtai“), ėjimas apsisukant, ėjimas atbulomis, ėjimas kartu

su didelės amplitudės rankų mostais. Buvo atliekami ir statinės pusiausvyros lavinimo pratimai (pvz.:

stovint atlikti didelės amplitudės viršutinių galūnių judesius). Eisenos lavinimo pratimais buvo

siekiama koreguoti sulėtėjusį ėjimo greitį, sumažėjusius žingsnius. Eisenos lavinimo pavyzdžiai,

kuriuos atliko pacientai yra ėjimas pirmyn ir atgal aukštai kelinat kojas taip pat sėdint kelti po vieną

sulenktą koją per kelio sąnarį į viršų. Baigiamojoje dalyje lėtai atliekami kvėpavimo pratimai sėdint

bei tempimo pratimai.

36

3. REZULTATAI

3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po

kineziterapijos

Tiriamųjų Tinetti pusiausvyros testo rezultatai prieš ir po tyrimo pateikti 10 paveiksle. Testo

rezultatas prieš tyrimą buvo 10,5 (6:14; 9,65) balai, o po tyrimo 15 (9:16; 14,45) balų. Lyginant

rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,947; p<0,001)

(10 pav.).

10 pav. Tinetti pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Kaip matyti iš 11 paveikslo, bendri Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatai prieš tyrimą

buvo 18,5 (9:24; 17,2) balai, o po tyrimo 27 (17:29; 25,75) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo

buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,933; p<0,001) (11 pav.).

37

11 pav. Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Analizuojant Fullertono pusiausvyros testą, rezultatai prieš tyrimą buvo 21,1±3,92 balai, o po

tyrimo 29,65±4,21 balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas

skirtumas (t(19)=-26,706; p<0,001) (12 pav.).

12 pav. Fullertono pusiausvyros testo vertinimas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Analizuojant Thera–trainer pusiausvyros aparatu tirtus rezultatus, svyravimai „pirmyn” prieš

tyrimą buvo 6,5 (4:8; 6,2)°, o po tyrimo 8 (5:9; 7,45)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,987; p<0,001) (13 pav.).

38

13 pav. Thera-trainer svyravimo „pirmyn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „atgal” prieš tyrimą buvo 5 (3:7;

5,25)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,55)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas (Z=-4,099; p<0,001) (14 pav.).

14 pav. Thera-trainer svyravimo „atgal“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „dešinėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8;



39

15 pav. Thera-trainer svyravimo „dešinėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „kairėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8;



16 pav. Thera-trainer svyravimo „kairėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Thera – trainer pusiausvyros aparato svyravimų atlikimo laikas prieš tyrimą buvo 21,5 (15:27;

21,8) s, o po tyrimo 19 (12:24; 18,95) s. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas

statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,841; p<0,001) (17 pav.).

40

17 pav. Thera-trainer atlikimo laikas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Analizuojant Biode pusiausvyros aparatu tirtą liemens stabilumą, rezultatus prieš tyrimą

buvo 2,8 (2:4,7; 2,96) balai, o po tyrimo 1,95 (1,2:3,9; 2,1) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo


18 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo liemens stabilumo rezultatai prieš ir po tyrimo (*-

p<0,05)

41

Biode pusiausvyros aparatu analizuotų svyravimų pirmyn/atgal kryptimis rezultatai buvo 2,2

(1,6:3,7; 2,38) balai, o po tyrimo 1,5 (1:2,8; 1,59) balai. Lyginant gautus duomenis prieš ir po tyrimo


19 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo svyravimų pirmyn/atgal rodikliai prieš ir po tyrimo

(*- p<0,05)

Biodex pusiausvyros aparatu tirtų svyravimų į šonus rezultatai buvo 1,75 (1,2:2,2; 1,71) balai,

o po tyrimo 1 (0,6:1,4; 0,97) balas. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai


42

20 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo svyravimų į šonus rodikliai prieš ir po tyrimo (*-

p<0,05)

Analizuojant gautus „Stotis ir eiti” testo duomenis nustatyta, kad prieš tyrimą testo atlikimo

trukmės rezultatai buvo 13,45±3,05 s, o po tyrimo 12,05±2,76 s. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo

buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (t(19)=-10,466; p<0,001) (21 pav.).

21 pav. „Stotis ir eiti“ testo atlikimo trukmės kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

43

3.2. Sergančiųjų Parkinsono liga eisenos rodiklių kaita prieš ir po

kineziterapijos

Analizuojant Tinetti eisenos testo rezultatus buvo nustatyta, jog prieš tyrimą rezultatai

buvo 8 (3:10; 7,55) balai, o po tyrimo 12 (8:13; 11,3) balų. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,947; p<0,001) (22 pav.).

12 pav. Tinetti eisenos testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" buvo nustatytas ėjimo

greitis prieš tyrimą 1,8±0,4 km/h, o po tyrimo 2,15±0,3 km/h, žingsnio ritmas prieš tyrimą

97,36±18,32 žing./min, o po tyrimo 108,8±11,85 žing./min, žingsnio ilgis prieš tyrimą 64,2±15 cm, o

po tyrimo 80,75±8,72 cm ir žingsnio plotis prieš tyrimą 10,09±2,6 cm, o po tyrimo 14,8±2,84 cm.

Lyginant ėjimo greitį (t(19)=-6,254; p<0,001), žingsnio ritmą (t(19)=-6,321; p<0,001), žingsnio ilgį

(t(19)=-6,53; p<0,001), žingsnio plotį (t(19)=-11,978; p<0,001) prieš ir po tyrimo, nustatytas

statistiškai reikšmingas skirtumas (3 lentelė).

3 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ rezultatai prieš ir po

tyrimo (* - p<0,05)

Prieš tyrimą Po tyrimo Skirtumas

Ėjimo greitis (km/h) 1,8±0,4 2,15±0,3 t(19)=-6,254; p<0,001*

Žingsnio ritmas

(žing./min) 97,36±18,32 108,8±11,85 t(19)=-6,321; p<0,001*

44

Žingsnio ilgis (cm) 64,2±15 80,75±8,72 t(19)=-6,53; p<0,001*

Žingsnio plotis (cm) 10,09±2,6 14,8±2,84 t(19)=-11,978; p<0,001*

Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" buvo vertinama kokia

apkrova tenka priekinei pėdos daliai bei kulnui. Vertinant dešinę koją buvo nustatyta, kad apkrova

tenkanti kulnui prieš tyrimą buvo 346±134,63 N, o po tyrimo 413,45±113,31 N. Apkrova tenkanti

priekinei pėdos daliai prieš tyrimą buvo 516,15±104,36 N, o po tyrimo 479,25±97,32 N. Lyginant

dešinės kojos rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas apkrovos

padidėjimas ant kulno (t(19)=-5,622; p<0,001), o apkrova tenkanti ant priekinės pėdos dalies

nepasikeitė (t(19)=1,596; p=0,127) (4 lentelė).

4 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ dešinės pėdos

apkrovos rezultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Vertinant kairę koją buvo nustatyta, kad apkrova tenkanti kulnui prieš tyrimą buvo

351,05±105,61 N, o po tyrimo 421,45±103,55 N. Apkrova tenkanti priekinei pėdos daliai prieš tyrimą

buvo 513,15±106,08 N, o po tyrimo 505,55±100,95 N. Lyginant kairės kojos rezultatus prieš ir po

tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas apkrovos padidėjimas ant kulno (t(19)=-8,5; p<0,001),

o apkrova tenkanti ant priekinės pėdos dalies nepasikeitė (t(19)=0,389; p=0,701) (5 lentelė).

5 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ kairės pėdos

apkrovos rezultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris“ taip pat buvo

analizuojamas eisenos ilgis. Prieš tyrimą eisenos ilgis dešine pėda buvo 118,17±43,34 mm, o po

tyrimo 122,41±35,95 mm, o kaire pėda prieš tyrimą buvo 122,05±42,28 mm, o po tyrimo


Apkrova ant kulno (N) 346±134,63 413,45±113,31 t(19)=-5,622; p<0,001*

Apkrova ant priekinės

pėdos dalies (N) 516,15±104,36 479,25±97,32 t(19)=1,596; p=0,127


Apkrova ant kulno (N) 351,05±105,61 421,45±103,55 t(19)=-8,5; p<0,001*

Apkrova ant priekinės

pėdos dalies (N) 513,15±106,08 505,55±100,95 t(19)=0,389; p=0,701

45

124,41±32,36 mm. Taip pat buvo nustatytas eisenos ilgio skirtumas tarp eisenos kaire ir dešine pėda.

Prieš tyrimą skirtumas buvo 16,31±9,24 mm, o po tyrimo 11,66±7,51. Lyginant rezultatus prieš ir po

tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas eisenos ilgio skirtumo sumažėjimas (t(19)=3,318;

p=0,004), o eisenos ilgis dešine (t(19)=-0,723; p=0,478) ir kaire pėda (t(19)=-0,391; p=0,7) nepasikeitė

(6 lentelė).

6 lentelė. Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“ eisenos ilgis kaire ir

dešine pėda prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)


Eisenos ilgis dešine

pėda (mm) 118,17±43,34 122,41±35,95 t(19)=-0,723; p=0,478

Eisenos ilgis kaire

pėda (mm) 122,05±42,28 124,41±32,36 t(19)=-0,391; p=0,7

Eisenos ilgio

skirtumas tarp kairės

ir dešinės pėdos

(mm)

16,31±9,24 11,66±7,51 t(19)=3,318; p=0,004*

Dinaminis eisenos indekso rezultatai prieš tyrimą buvo 14,3±3,03 balai, o po tyrimo 19±2,36

balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (t(19)=-

10,935; p<0,001) (23 pav.).

23 pav. Dinaminio eisenos indekso reaultatai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

46

3.3. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajos

Atlikus eisenos ir pusiausvyros testų rezultatų sąsajų analizę buvo nustatytos statistiškai

reikšmingos sąsajos (7 lentelė): stipri tiesioginė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo

rezultatų (r=0,77; p<0,001); vidutinio stiprumo tiesioginė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir Fullertono

pusiausvyros testų (r=0,607; p=0,005); vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacija tarp Tinetti eisenos

testo ir Biodex pusiausvyros aparato atliktų liemens stabilumo rezultatų (r=-0,672; p=0,001) bei

vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacija tarp Tinetti eisenos ir „Stotis ir eiti“ testo (r=-0,682;

p=0,001). Taip pat buvo nustatytos statistiškai reikšmingos dvi vidutinio stiprumo tiesioginės sąsajos

tarp Tinetti eisenos testo ir Thera-trainer skirtingų krypčių – „pirmyn“ (r=0,635; p=0,004) bei „atgal“

(r=0,584; p=0,007) ir dvi silpnos tiesioginės sąsajos tarp Tinetti eisenos testo ir kitų dviejų Thera-

trainer krypčių – „dešinėn“ (r=0,46; p=0,041) bei „kairėn“ (r=0,468; p=0,037). Rastas statistiškai

reikšmingas silpnas tiesioginis ryšys tarp ėjimo greičio ir Fullertono pusiausvyros testo rezultatų

(r=0,459; p=0,042). Taip pat buvo nustayta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo tiesioginė

koreliacija tarp DEI ir dviejų skirtingų pusiausvyros testų – Tinetti (r=0,575; p=0,008) bei Fullertono

(r=0,679; p=0,001) bei statistiškai reikšminga silpna atvirkštinė koreliacija tarp DEI ir Biode

pusiausvyros aparato liemens stabilumo rezultatų (r=-0,472; p=0,036).

7 lentelė. Eisenos ir pusiausvyros testų tarpusavio koreliacijos koeficientai analizuojant gautus

duomenis po reabilitacijos

Tinetti eisenos

testas

„Zebris“

DEI Ėjimo

greitis

Žingsnio

ilgis

Žingsnio

plotis

Pusiausvyros

testai

Tinetti r=0,77

p<0,001*

r=0,203

p=0,391

r=0,382

p=0,096

r=0,022

p=0,928

r=0,575

p=0,008*

Fullertono r=0,607

p=0,005*

r=0,459

p=0,042*

r=0,267

p=0,256

r=0,288

p=0,218

r=0,679

p=0,001*

Thera-trainer

skirtingos

kryptys

Pirmyn r=0,635

p=0,003*

r=0,11

p=0,645

r=0,053

p=0,825

r=0,217

p=0,358

r=0,29

p=0,214

47

Atgal r=0,633

p=0,003*

r=0,052

p=0,827

r=0,076

p=0,75

r=0,283

p=0,227

r=0,199

p=0,4

Thera-trainer

skirtingos

kryptys

Dešinėn r=0,46

p=0,041*

r=-0,058

p=0,809

r=0,124

p=0,602

r=0,333

p=0,151

r=0,307

p=0,188

Kairėn r=0,468

p=0,037*

r=-0,57

p=0,811

r=0,098

p=0,68

r=0,32

p=0,169

r=0,32

p=0,169

Biodex pusiausvyros

aparato duomenys

r=-0,672

p=0,001*

r=-0,242

p=0,304

r=-0,086

p=0,717

r=-0,114

p=0,631

r=-0,472

p=0,036*

„Stotis ir eiti“ r=-0,682

p=0,001*

r=-0,331

p=0,153

r=0,009

p=0,971

r=-0,386

p=0,093

r=-0,42

p=0,065

Apibendrinus galima teigti, kad sergančiųjų PL asmenų pusiausvyros testai yra susiję su

eisenos testais, t.y. kuo geresnė pusiausvyra, tuo geresnė ir tiriamųjų eisena.

48

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame darbe buvo analizuota sergančiųjų PL pusiausvyros bei eisenos rezultatų kaita, taikant

instruktavimo balsu techniką. Sergančiųjų PL pusiausvyrai vertinti buvo pasirinkti: Thera – trainer

pusiausvyros aparatas, Biodex pusiausvyros aparatas, Fullertono pusiausvyros testas, Tinneti

pusiausvyros testas, ,,Stotis ir eiti” testas. Eisena buvo vertinama naudojant DEI, kompiuterizuotos

eisenos vertinimo ir treniravimo sistemą „Zebris“, Tinneti eisenos testą.

Asmenims, sergantiems PL, motorinės funkcijos sutrikimas laikui bėgant didėja dėl dopaminą

gaminančių ląstelių sunaikinimo. Įrodyta, kad Lsvt - big metodas, yra veiksmingas gerinant PL

sergančiųjų sutrikusias motorines funkcijas. Millage B. ir kitų tyrime taip pat buvo tiriamas LSVT –

BIG technikos efektyvumas eisenai bei pusiausvyrai. Tyrime dalyvavo 9 asmenys, o kineziterapijos

procedūros buvo atliekamos keturis kartus per savaitę. Asmenys tirti prieš tyrimą ir po jo. Po tris

mėnesius taikyto metodo buvo nustatytas ir eisenos, ir pusiausvyros rezultatų pagerėjimas kaip ir mūsų

atliktame tyrime (93).

Ir kitų atliktame tyrime taip pat buvo stebimas Lsvt – big technikos veiksmingumas. Tačiau

šiame tyrime dalyvavo 56 metų moteris po insulto, patirto prieš dvejus metus. Pacientei buvo vidutinio

laipsnio viršutinių galūnių hemiparetė. Ši technika buvo pritaikyta namų sąlygomis. LSVT – BIG

technikos metodas buvo integruotas į „Mystic Isle“ platformą, kurioje kaip įvesties įtaisas naudojamas

„Microsoft Kinect“ jutiklis. Jutikliai buvo dedami į didelės amplitudės judesių galinius taškus, o

aštuoni konkretūs pratimai ir viena funkcinė veikla (sėdėjimas-atsistojimas) buvo sukalibruoti

atsižvelgiant į tiriamosios judėjimo sugebėjimus. Pacientė buvo tirta prieš, po kineziterapijos ir praėjus

6 savaitėms. Tyrimas vyko 4 savaites, kai 4 kartus per savaitę po 1 valandą atliekamos procedūros.

Pacientei pagerėjo viršutinių galūnių motorinė funkcija bei pusiausvyra (16).

Posturalinis nestabilumas ir kritimai yra sudėtingi PL požymiai ir blogai reaguojantys į

vaistus. Būtina įvertinti kineziterapijos efektyvumą, siekiant sumažinti PL populiacijos mažėjimą. Šio

tyrimo tikslai buvo nustatyti kineziterapijos įtaką pusiausvyros ir eisenos gerinimui bei kritimų

sumažėjimui žmonėms, sergantiems PL. Į šią metaanalizę buvo įtrauktos 25 atsitiktinės atrankos

kontroliniai tyrimai. Rezultatai parodė teigiamą kineziterapijos poveikį stiprinant pusiausvyrą ir eiseną

(63).

Taip pat Mak MK ir kitų atliktoje apžvalgoje buvo aptariamas kineziterapijos poveikis PL

sergančiųjų fiziniam aktyvumui, įskaitant raumenų silpnumą, sumažėjusį aerobinį pajėgumą, eisenos

sutrikimą, pusiausvyros sutrikimus ir kritimų riziką. Daugumoje apžvalgų buvo aptariama tik

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Mak%20MK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=29027544

49

trumpalaikė kineziterapijos nauda žmonėms, sergantiems PL. Tačiau atsižvelgiant į laipsnišką PL

pobūdį, šioje apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiritas ilgalaikiam tokių intervencijų poveikiui.

Apžvalga parodė, kad mažiausiai 4 savaitės eisenos treniruočių arba 8 savaitės pusiausvyros

treniruočių gali turėti teigiamą poveikį, kuris išlieka 3–12 mėnesių po gydymo pabaigos (94).

Joanna Stożek ir kiti savo tyrime taip pat analizavo kineziterapijos poveikį pusiauvyrai bei

eisenai taip pat ir mobilumui. Šešiasdešimt keturi pacientai pagal Hoehn ir Yahr skalę sergantys 1,5–

3,0 stadijos PL, atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į reabilitacijos ir kontrolines grupes. Tyrimą baigė

šešiasdešimt vienas pacientas. Pacientai buvo vertinami tris kartus kas mėnesį. Pagrindinis dėmesys

buvo skiriamas mobilumo, pusiausvyros ir eisenos pratimams, kineziterapiją sudarė 28 užsiėmimai. Ši

kineziterapijos programa pagerino pacientų, sergančių PL, pusiausvyrą, eiseną, mobilumą (95).

Wong-Yu IS ir kiti savo tyrime analizavo daugiafunkcės mankštos viduje ir lauke programos

trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį pusiausvyros ir eisenos rodikliams žmonėms, sergantiems PL. Tyrime

dalyvavo 84 asmenys, kuriems 8 savaites buvo taikyta kineziterapija viduje ir lauke. Teigiami šio

tyrimo rezultatai rodo, kad ši daugiafunkcė pusiausvyros programa kaip ir mūsų atliktame tyrime gali

pagerinti pusiausvyrą ir eiseną žmonėms, sergantiems PL (96).

PL paprastai pablogina posturalinį stabilumą, eiseną, pusiausvyrą. Aerobiniai pratimai taip pat

gali pagerinti motorinius gebėjimus ir pažinimo funkciją asmenims, sergantiems PL. Taip pat pratimai

ir treniruotės su treniruokliais, gali būti efektyvi procedūra namuose, norint pagerinti įvairias

motorines funkcijas. McMillion ir kitų atliktame tyrime analizuotas šių kombinuotų pratimų poveikis

PL sergančiųjų pažinimui, pusiausvyrai ir eisenai kaip ir mūsų atliktame tyrime. Asmenims 8 savaites

buvo taikyta kineziterapijos programa, kurią sudarė vaikščiojimas bėgimo takeliu su pakyla ir 30

minučių trukmės „Xbo Kinect“ treniruotės. 2 minučių ėjimo testas, liemens stabilumas, ištvermės

testas po kineziterapijos parodė rezultatų pagerėjimą. Mūsų atlikame tyrime pagerėjo ir pusiausvyra, ir

eisena, o McMillion ir kitų atliktame tyrime pagerėjo tik pusiausvyra, o eisena – ne (97).

Virtualios realybės pranašumas yra tas, kad joje pateikiami gausūs jutiminiai atsakai, skirti

treniruoti pusiausvyrą. Šis tyrimas analizavo ar virtualios realybės pusiausvyros treniruotės namuose

yra veiksmingesnės nei įprastos namų pusiausvyros treniruotės, siekiant pagerinti pusiausvyrą, eiseną

ir gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems PL. Tyrime dalyvavo 23 pacientai, kuriems 6 savaites

buvo taikyta virtualios realybės pusiausvyros programa. Po kineziterapijos pagerėjo Bergo

pusiausvyros testo rezultatai, DEI, „Stotis ir eiti“ testo rezultatai ir PL klausimyno rezultatai. Šis

tyrimas kaip ir mūsų atliktas tyrimas parodė kineziterapijos efektyvumą siekiant pagerinti pusiausvyrą

bei eiseną (98).

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Sto%26%23x0017c%3Bek%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=26661467

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Wong-Yu%20IS%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=25899544

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=McMillion%20AK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=28812419

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=McMillion%20AK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=28812419

50

Mak M.K. ir kiti savo tyrime analizavo technologijomis pagrįstą kineziterapijos poveikį PL

sergančiųjų pusiausvyrai ir eisenai bei jų poveikį sergančiųjų kritimų rizikai. Tyrimas truko 3 mėnesius

ir jame dalyvavo 51 asmuo sergantis PL. Šiame tyrime kaip ir mūsų atliktame tyrime, pagerėjo eisena

ir pusiausvyra. Taip pat šiame tyrime nustatyta, jog pusiausvyros ir eisenos pratimai mažina kritimų

riziką (99).

Pagal mūsų atliktus tyrimus PL sergantiems asmenims ritmiška instruktavimo balsu technika

teikia didelę naudą eisenos ir pusiausvyros sutrikimų mažinimui, tačiau norint gauti geresnių rezultatų

reikėtų tęsti kineziterapiją kartu su instruktavimo balsu technika. Šis metodas yra taikomas

kineziterapijoje, tačiau Lietuvoje vis dar trūksta šios technikos pagrįstumo. Mano nuomone, šis

metodas turėtų būti įtrauktas į kineziterapijos programą, nes PL sergančiųjų skaičius pasaulyje sparčiai

auga taip pat didėja ir įvairių metodų, galinčių sumažinti ligos simptomus, paieška.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Mak%20MK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24961993

51

IŠVADOS

1. Taikant kineziterapiją Parkinsono liga sergantiems asmenims pagerėjo pusiausvyra.

2. Po kineziterapijos taikymo pagerėjo Parkinsono liga sergančiųjų eisena.

3. Vertinant sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajas, nustatyta, kad

pusiausvyra yra susijusi su eisena.

52

MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Magistro darbas pristatytas 2019.12.12 vykusioje konferencijoje ,,Slaugos ir reabilitacijos

teorija bei praktika 2019“.

53

PRAKTINĖ REKOMENDACIJA

1. Pagal atlikto tyrimo rezultatus asmenims, sergantiems PL rekomenduojama atlikti

kineziterapiją kartu su instruktavimo balsu technika, nes tai yra efektyvi priemonė PL sergančiųjų

pusiausvyros bei eisenos gerinimui.

2. Žinant, kad ši liga yra progresuojančio pobūdžio, manome, kad norint pasiekti

geresnių rezultatų rekomenduojama tęsti kineziterapiją.

54

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Reich SG, Savitt JM. Parkinson’s Disease. Med Clin North Am [Internet]. 2019;103(2):337–50.

Available from: http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(14)61393-3.

2. Xia R, Mao Z-H. Progression of motor symptoms in Parkinson’s disease. Neurosci Bull

[Internet]. 2012;28(1):39–48. Available from: http://link.springer.com/10.1007/s12264-012-

1050-z.

3. Rektorova I, Aarsland D, Chaudhuri KR, Strafella AP. Nonmotor Symptoms of Parkinson’s

Disease. Parkinsons Dis [Internet]. 2011;2011:1–2. Available from:

https://www.hindawi.com/journals/pd/2011/351461/.

4. Tysnes OB, Storstein A. Epidemiology of Parkinson’s disease. J Neural Transm.

2017;124(8):901–5.

5. Subačiūtė J, Šeškevičius A. Neurochirurginės ligos ir slauga. 2009;352 p.

6. Endzinienė M, Jurkevičienė G, Laučkaitė K, Mickevičienė D, Obelienė D, Petrikonis K, et al.

Neurologijos pagrindai. 2017. 239 p.

7. Cacabelos R. Parkinson’s disease: From pathogenesis to pharmacogenomics. Int J Mol Sci.

2017;18(3).

8. Schapira AH, Jenner P. Etiology and pathogenesis of Parkinson’s disease. Mov Disord.

2011;26(6):1049–55.

9. Subačiūtė J. Neurochirurgija. 2016. 336 p.

10. Rinalduzzi S, Trompetto C, Marinelli L, Alibardi A, Missori P, Fattapposta F, et al. Balance

dysfunction in Parkinson’s disease. Biomed Res Int. 2015;2015.

11. Hove MJ, Suzuki K, Uchitomi H, Orimo S, Miyake Y. Interactive rhythmic auditory stimulation

reinstates natural 1/f timing in gait of parkinson’s patients. PLoS One. 2012;7(3):1–8.

12. Savica R, Grossardt BR, Bower JH, Ahlskog E, Rocca WA, Clinic M, et al. HHS Public Access.

2017;73(8):981–9.

13. McGinley JL, Martin C, Huxham FE, Menz HB, Danoudis M, Murphy AT, et al. Feasibility,

safety, and compliance in a randomized controlled trial of physical therapy for parkinson’s

disease. Parkinsons Dis. 2012;2012.

14. Rosenthal, L; Dorsey E. The Benefits of Exercise in Parkinson Disease. J Am Med Assoc.

2013;70(2):156–7.

55

15. McDonnell MN, Rischbieth B, Schammer TT, Seaforth C, Shaw AJ, Phillips AC. Lee

Silverman Voice Treatment (LSVT)-BIG to improve motor function in people with Parkinson’s

disease: a systematic review and meta-analysis. Clin Rehabil. 2018;32(5):607–18.

16. Proffitt RM, Henderson W, Scholl S, Nettleton M. Lee silverman voice treatment BIG® for a

person with stroke. Am J Occup Ther. 2018;72(5):1–6.

17. Ebersbach G, Ebersbach A, Edler D, Kaufhold O, Kusch M, Kupsch A, et al. Comparing

e ercise in Parkinson’s disease - The Berlin LSVT®BIG study. Mov Disord.

2010;25(12):1902–8.

18. Braak H, Tredici K Del. Invited Article : Nervous system pathology in sporadic Parkinson

disease SPORADIC PD IS LINKED TO PROTEIN MIS-. Neurology. 2008;70(20):1916–25.

19. Boca Raton (FL): CRC Press/Taylor & Francis. Neuroproteomics [Internet]. Alzate O, editor.

2010. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK56014/figure/ch02_f01/%0A.

20. Mahlknecht P, Seppi K, Poewe W. The concept of prodromal Parkinson’s disease. J Parkinsons

Dis. 2015;5(4):681–97.

21. Ascherio A, Schwarzschild MA. The epidemiology of Parkinson’s disease: risk factors and

prevention. Lancet Neurol [Internet]. 2016;15(12):1257–72. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/S1474-4422(16)30230-7.

22. Müller B, Assmus J, Herlofson K, Larsen JP, Tysnes OB. Importance of motor vs. non-motor

symptoms for health-related quality of life in early Parkinson’s disease. Park Relat Disord

[Internet]. 2013;19(11):1027–32. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2013.07.010.

23. Geraint Fuller, Manford M. Neurologija. Spalvotas tekstas su iliustracijomis. 2016. 408 p.

24. Martinez-Martín P, Rodriguez-Blazquez C, Paz S, Forjaz MJ, Frades-Payo B, Cubo E, et al.

Parkinson Symptoms and Health Related Quality of Life as Predictors of Costs: A Longitudinal

Observational Study with Linear Mixed Model Analysis. PLoS One [Internet].

2015;10(12):e0145310. Available from: http://dx.plos.org/10.1371/journal.pone.0145310

25. World Health Organization (WHO). International classification of functioning, disability and

health (ICF).No Title. 2016;

26. Radder DLM, Sturkenboom IH, van Nimwegen M, Keus SH, Bloem BR, de Vries NM.

Physical therapy and occupational therapy in Parkinson’s disease. Int J Neurosci [Internet].

2017;127(10):930–43. Available from: https://doi.org/10.1080/00207454.2016.1275617.

27. Pfeiffer RF. Non-motor symptoms in Parkinson’s disease. Park Relat Disord [Internet].

56

2016;22:S119–22. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2015.09.004.

28. Reijnders JSAM, Ehrt U, Weber WEJ, Aarsland D, Leentjens AFG. A systematic review of

prevalence studies of depression in Parkinson’s disease. Mov Disord. 2008;23(2):183–9.

29. Graeme J. Hankey, Joanna M. Wardlaw. Clinical Neurology. 2008. 696 p.

30. Sagna A, Gallo JJ, Pontone GM. Systematic review of factors associated with depression and

an iety disorders among older adults with Parkinson’s disease. Park Relat Disord [Internet].

2014;20(7):708–15. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2014.03.020.

31. Lawton M, Hu MTM, Baig F, Ruffmann C, Barron E, Swallow DMA, et al. Parkinsonism and

Related Disorders Equating scores of the University of Pennsylvania Smell Identi fi cation Test

and Snif fi n ’ Sticks test in patients with Parkinson ’ s disease. Park Relat Disord [Internet].

2016;33:96–101. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2016.09.023.

32. Freund H-J, Kuhn J, Lenartz D, Mai J, Schnell T, Klosterkoetter J, et al. Cognitive functions in

a patient with parkinson-dementia syndrome undergoing deep-brain stimulation. ArchNeurol.

2009;66(6):781–5.

33. Hanagasi HA, Tufekcioglu Z, Emre M. Dementia in Parkinson’s disease. J Neurol Sci

[Internet]. 2017;374(2016):26–31. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2017.01.012.

34. Aarsland D, Kurz MW. The epidemiology of dementia associated with Parkinson disease. J

Neurol Sci [Internet]. 2010;289(1–2):18–22. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2009.08.034.

35. Friedman JH. Parkinson disease psychosis: Update. Behav Neurol. 2013;27(4):469–77.

36. Bologna M, Leodori G, Stirpe P, Paparella G, Colella D, Belvisi D, et al. Bradykinesia in early

and advanced Parkinson’s disease. J Neurol Sci [Internet]. 2016;369:286–91. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2016.08.028.

37. Summa S, Basteris A, Betti E, Sanguineti V. Adaptive training with full-body movements to

reduce bradykinesia in persons with Parkinson’s disease: A pilot study. J Neuroeng Rehabil.

2015;12(1):1–13.

38. Budrys V, Ambrozaitis A, Broslavskis E, Daubaras G, Endzinienė M, Gleiznienė R, et al.

Klinikinė neurologija. 2009. 989p.

39. Nocera J, Horvat M, Ray C. Effects of Home-Based Exercise on Postural Control and Sensory

Organization in Individuals with Parkinson Disease. 2009;15(10):742–52.

40. Pooja Mailankody, M Netravathi PKP. Review of tremor in Parkinson’s disease and atypical

parkinsonian disorders. Neurol India Publ Neurol Soc India. 2017;65(5):1083–90.

57

41. Aminoff MJ, Greenberg DA, Simon RP. Clinical neurology. 2015. 444 p.

42. Chen SY, Tsai ST. The epidemiology of Parkinson’s disease. Tzu Chi Med J. 2010;22(2):73–

81.

43. Delamarre A, Meissner WG. Épidémiologie, facteurs de risque environnementaux et génétiques

de la maladie de Parkinson. Press Medicale [Internet]. 2017;46(2):175–81. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.lpm.2017.01.001.

44. Tan LC, Koh WP, Yuan JM, Wang R, Au WL, Tan JH, et al. Differential effects of black versus

green tea on risk of Parkinson’s disease in the Singapore Chinese health study. Am J Epidemiol.

2008;167(5):553–60.

45. Hong CT, Huang YH, Liu HY, Chiou HY, Chan L, Chien LN. Newly Diagnosed Anemia

Increases Risk of Parkinson’s disease: A Population-Based Cohort Study. Sci Rep [Internet].

2016;6:1–7. Available from: http://dx.doi.org/10.1038/srep29651.

46. M.G. W, P. K, E.J. O, J. L, A. R, F. L, et al. Persistent organochlorine pesticides in serum and

risk of Parkinson disease. Neurology [Internet]. 2010;74(13):1055–61. Available from:

http://www.embase.com/search/results?subaction=viewrecord&from=export&id=L358548467

%5Cnhttp://dx.doi.org/10.1212/WNL.0b013e3181d76a93.

47. Tanner CM, Kame F, Ross GW, Hoppin JA, Goldman SM, Korell M, et al. Rotenone, paraquat,

and Parkinson’s disease. Environ Health Perspect. 2011;119(6):866–72.

48. Fernanda M, Neves B, Ii ER, I SSK, Cristina G, Fernandes M, et al. Diagnostic validity of

biomarkers in Parkinson ’ s Disease : systematic review and meta-analysis. 2018;71(6):3074–

83.

49. Jankovic J. Parkinson’s disease: Clinical features and diagnosis. J Neurol Neurosurg Psychiatry.

2008;79(4):368–76.

50. Leriche. Ueber Chirurgischen Eingriff bei Parkinson’s scher Krankheit. Neurologische

Zeitblaetter. 1912;13:1093–6.

51. Meyers R. Surgical e periments in the therapy of certain “e trapyramidal” diseases: a current

evaluation. Acta Psychiatr Neurol Suppl. 1951;67:1–42.

52. Okun MS. Deep-brain stimulation for Parkinson’s disease. N Engl J Med. 2012;367(16):1529–

38.

53. Bernardo WM, Rubira C, Silvinato A. Deep brain stimulation in Parkinson disease. Rev Assoc

Med Bras. 2019;65(4):541–6.

54. Huang W, Kutner N, Bliwise DL. Autonomic activation in insomnia: The case for acupuncture.

58

J Clin Sleep Med. 2011;7(1):95–102.

55. Kim J-I, Choi T-Y, Jun JH, Kang H, Lee MS. Acupuncture for management of lower urinary

tract symptoms in Parkinsonʼs disease. Medicine (Baltimore) [Internet]. 2018;97(6):e9821.

Available from: http://insights.ovid.com/crossref?an=00005792-201802090-00023.

56. Li Q-Q, Shi G-X, Xu Q, Wang J, Liu C-Z, Wang L-P. Acupuncture effect and central

autonomic regulation. Evid Based Complement Alternat Med [Internet]. 2013;2013(1):267959.

Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23762116%5Cnhttp://www.pubmedcentral.nih.gov/articl

erender.fcgi?artid=PMC3677642.

57. Beissner F, Deichmann R, Henke C, Bär KJ. Acupuncture - Deep pain with an autonomic

dimension? Neuroimage [Internet]. 2012;60(1):653–60. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.neuroimage.2011.12.045.

58. Noguchi E. Acupuncture regulates gut motility and secretion via nerve reflexes. Auton Neurosci

Basic Clin [Internet]. 2010;156(1–2):15–8. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.autneu.2010.06.010.

59. Burnstock G. Purinergic signalling in the lower urinary tract. Acta Physiol. 2013;207(1):40–52.

60. Devos D, Moreau C, Dujardin K, Cabantchik I, Defebvre L, Bordet R. New pharmacological

options for treating advanced parkinson’s disease. Clin Ther [Internet]. 2013;35(10):1640–52.

Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.clinthera.2013.08.011.

61. Adkin AL, Frank JS, Jog MS. Fear of falling and postural control in Parkinson’s disease. Mov

Disord [Internet]. 2003;18(5):496–502. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12722162.

62. Boonstra TA, van der Kooij H, Munneke M, Bloem BR. Gait disorders and balance

disturbances in Parkinsonʼs disease: clinical update and pathophysiology. Curr Opin Neurol

[Internet]. 2008;24(4):461–71. Available from:

http://content.wkhealth.com/linkback/openurl?sid=WKPTLP:landingpage&an=00019052-

200808000-00013.

63. Shen X, Wong-Yu ISK, Mak MKY. Effects of Exercise on Falls, Balance, and Gait Ability in

Parkinson’s Disease. Neurorehabil Neural Repair. 2016;30(6):512–27.

64. Castranova V, Asgharian B, Sayre P, Virginia W, Carolina N. HHS Public Access.

2016;70(2):1922–2013.

65. Arias P, Cudeiro J. Effect of rhythmic auditory stimulation on gait in parkinsonian patients with

59

and without freezing of Gait. PLoS One. 2010;5(3).

66. Peggy Houglum. Therapeutic Exercise for Musculoskeletal Injuries. 2016. 1168 p.

67. Perry, J. and Burnfield JM. GAIT ANALYSIS. Normal and Pathological Function. 2010;152–3.

68. Stöckel T, Jacksteit R, Behrens M, Skripitz R, Bader R, Mau-Moeller A. The mental

representation of the human gait in young and older adults. Front Psychol. 2015;6(July):1–10.

69. Tao W, Liu T, Zheng R, Feng H. Gait analysis using wearable sensors. Sensors.

2012;12(2):2255–83.

70. Ann L Coker. HHS Public Access. Physiol Behav. 2017;176(5):139–48.

71. Pérez De La Cruz S. Effectiveness of aquatic therapy for the control of pain and increased

functionality in people with Parkinson’s disease: A randomized clinical trial. Eur J Phys Rehabil

Med. 2017;53(6):825–32.

72. Silva AZ da, Israel VL. Effects of dual-task aquatic exercises on functional mobility, balance

and gait of individuals with Parkinson’s disease: A randomized clinical trial with a 3-month

follow-up. Complement Ther Med [Internet]. 2019;42:119–24. Available from:

https://doi.org/10.1016/j.ctim.2018.10.023.

73. Geroin C, Nonnekes J, de Vries NM, Strouwen C, Smania N, Tinazzi M, et al. Does dual-task

training improve spatiotemporal gait parameters in Parkinson’s disease? Park Relat Disord

[Internet]. 2018;55(May):86–91. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2018.05.018.

74. Fasano A, Herman T, Tessitore A, Strafella AP, Bohnen NI. Neuroimaging of freezing of gait. J

Parkinsons Dis. 2015;5(2):241–54.

75. Nombela C, Hughes LE, Owen AM, Grahn JA. Into the groove: Can rhythm influence

Parkinson’s disease? Neurosci Biobehav Rev [Internet]. 2013;37(10):2564–70. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.neubiorev.2013.08.003.

76. Thaut MH, McIntosh GC. Neurologic Music Therapy in Stroke Rehabilitation. Curr Phys Med

Rehabil Reports [Internet]. 2014;2(2):106–13. Available from:

http://link.springer.com/10.1007/s40141-014-0049-y.

77. de Dreu MJ, van der Wilk ASD, Poppe E, Kwakkel G, van Wegen EEH. Rehabilitation,

e ercise therapy and music in patients with Parkinson’s disease: a meta-analysis of the effects of

music-based movement therapy on walking ability, balance and quality of life. Parkinsonism

Relat Disord [Internet]. 2012;18:S114–9. Available from:

http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1353802011700360.

60

78. Dashtipour K, Johnson E, Kani C, Kani K, Hadi E, Ghamsary M, et al. Effect of exercise on

motor and nonmotor symptoms of Parkinson’s disease. Parkinsons Dis. 2015;2015.

79. Zimmermann R, Gschwandtner U, Benz N, Hatz F, Schindler C, Taub E, et al. Cognitive

training in Parkinson disease: Cognition-specific vs nonspecific computer training. Neurology.

2014;82(14):1219–26.

80. Harvey M, Weston KL, Gray WK, O’Callaghan A, Oates LL, Davidson R, et al. High-intensity

interval training in people with Parkinson’s disease: a randomized, controlled feasibility trial.

Clin Rehabil. 2019;33(3):428–38.

81. Shumway-Cook A, Marjorie H Woollacott. Motor Control. 2016. 680 p.

82. Rehabilitation Measures Database. Rehabilitation Institute of Chicago. 2019; Available from:

https://www.sralab.org/rehabilitation-measures.

83. Analysis A, Manual U. User Manual User Manual. 2012;(January):1–148.

84. Siddiqi FA, Masood T. Training on biodex balance system improves balance and mobility in the

elderly. J Pak Med Assoc. 2018;68(11):1655–9.

85. Sohn MK, Jee SJ, Hwang P, Jeon Y, Lee H. The effects of shoulder slings on balance in patients

with hemiplegic stroke. Ann Rehabil Med. 2015;39(6):986–94.

86. Oliveira Lira JL, Ugrinowitsch C, Fecchio R, Coelho DB, Moreira‐Neto A, Germano R, et al.

Minimal Detectable Change for Balance Using the Biodex Balance System in Patients with

Parkinson Disease. Pm&R. 2019;1–7.

87. Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and Validity of the Timed Up and Go Test

With a Motor Task in People With Chronic Stroke. Arch Phys Med Rehabil [Internet].

2017;98(11):2213–20. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.apmr.2017.03.008.

88. Sheng Y, Kan S, Wen Z, Chen W, Qi Q, Qu Q, et al. Effect of Kinesio Taping on the Walking

Ability of Patients with Foot Drop after Stroke. Evidence-based Complement Altern Med.

2019;2019.

89. Lipowicz A, Bugdol MN, Szurmik T, Bibrowicz K, Kurzeja P, Mitas AW. Body balance

analysis of children and youth with intellectual disabilities. J Intellect Disabil Res. 2019;1–12.

90. Zebris Medical GmbH. The zebris FDM-T System for stance and gait analysis. 2012;1–4.

91. An SH, Jee YJ, Shin HH, Lee GC. Validity of the original and short versions of the dynamic

gait index in predicting falls in stroke survivors. Rehabil Nurs. 2017;42(6):325–32.

92. Matsuda PN, Taylor CS, Shumway-Cook A. Evidence for the Validity of the Modified Dynamic

Gait Index Across Diagnostic Groups. Am Phys Ther Assoc. 2014;94(7).

61

93. Millage B, Vesey E, Finkelstein M, Anheluk M. Effect on Gait Speed, Balance, Motor

Symptom Rating, and Quality of Life in Those with Stage I Parkinson’s Disease Utilizing

LSVT BIG®. Rehabil Res Pract. 2017;2017:1–8.

94. Mak MK, Wong-Yu IS, Shen X, Chung CL. Long-term effects of exercise and physical therapy

in people with Parkinson disease. Nat Rev Neurol. 2017;13(11):689–703.

95. Stożek J, Rudzińska M, Pustułka-Piwnik U, Szczudlik A. The effect of the rehabilitation

program on balance, gait, physical performance and trunk rotation in Parkinson’s disease. Aging

Clin Exp Res. 2016;28(6):1169–77.

96. Wong-Yu ISK, Mak MKY. Multi-dimensional balance training programme improves balance

and gait performance in people with Parkinson’s disease: A pragmatic randomized controlled

trial with 12-month follow-up. Park Relat Disord [Internet]. 2015;21(6):615–21. Available

from: http://dx.doi.org/10.1016/j.parkreldis.2015.03.022.

97. Vallabhajosula S, McMillion AK, Freund JE. The effects of exergaming and treadmill training

on gait, balance, and cognition in a person with Parkinson’s disease: A case study. Physiother

Theory Pract [Internet]. 2017;33(12):920–31. Available from:

https://doi.org/10.1080/09593985.2017.1359867.

98. Yang WC, Wang HK, Wu RM, Lo CS, Lin KH. Home-based virtual reality balance training and

conventional balance training in Parkinson’s disease: A randomized controlled trial. J Formos

Med Assoc [Internet]. 2016;115(9):734–43. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jfma.2015.07.012.

99. Shen X, Mak MKY. Technology-assisted balance and gait training rreduces falls in patients

with Parkinson’s disease: A randomized controlled trial with 12-month follow-up. Neurorehabil

Neural Repair. 2015;29(2):103–11.

Documents

PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS …