View
230
Download
7
Category
Preview:
Citation preview
Page 1 Newsletter Header
Lietuvos valstybiniųmiškų sanitarinė būklė2009 metais
Informacija miškininkams 2010 kovo 20 d.
Turinys:1 Lietuvos valstybinių miškų sanitarinė būklė2009 metais2 Varėnos miškuose išplito pušinis verpikas5 Kenkėjai: pušinis verpikas7 Biologinis insekticidas Foray9 Kenkėjai: pušiniai straubliukai10 Duobutės pušiniams straubliukams gaudyti12 Medelių mechaninės apsaugos priemonės15 Kenkėjai: žievėgraužis tipografas16 Vabzdžiagaudžių medžių ir medienosnaudojimas žievėgraužiui tipografui sugaudyti18 Feromoninių gaudyklių IBL 3 naudojimas
Lietuvos valstybiniuosemiškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitųfaktorių pažeidimai 2009 metaisužregistruoti 46910 ha plote:19531 ha židinių buvo likę iš2008 metų, naujų atsirado 31917ha, 4538 ha išnyko dėl gamtiniųpriežasčių. Židiniai likviduoti27910 ha plote, vabzdžiųkenkėjų ir ligų pažeistųvalstybinių miškų sekantiemsmetams lieka 19000 ha plote.Profilaktinių ir naikinamųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš ligas,kenkėjus ir nepageidaujamąaugaliją atlikta iš viso 69968 haplote, iš jų 22366 ha biologinių,3903 ha cheminių, 43699 ha
fiziniųmechaninių, apsaugota29529 m³ spygliuočių medienos.2009 metais nudžiūvo,užmirko, išvertė vėjas ar ugnissunaikino 399 ha medynų irželdinių (150 ha spygliuočių,228 ha kietųjų ir 21 haminkštųjų lapuočių), iš jųvabzdžiai sunaikino 72 ha, ligos229 ha (uosių džiūvimas 222ha), bebrai 14 ha, gaisras 20 ha,kiti abiotiniai veiksniai 64 ha(vėjas 39 ha, užmirkimas 22ha). Vabzdžių pakenkimaivalstybiniuose miškuose 2009metais užregistruoti iš viso12003 ha plote: 516 ha buvolikę iš 2008 metų, naujųpažeidimų atsirado 12251 ha
(4550 ha pušinio verpiko 5719ha eglės ir 795 ha pušiesliemenų kenkėjų, 512 ha pušiniųstraubliukų, 379 ha grambuolių),sunyko savaime 464 ha. Atlikusmiško sanitarinės apsaugospriemones, vabzdžių kenkėjųpažeidimai likviduoti 7269 haplote, sekantiems metams liko4734 ha. Daugiausia liekapušinio verpiko (4600 ha)židinių.Infekcinės ligos pažeidė13738 ha miško, džiūstantysuosiai (6350 ha), ąžuolai (3322ha) ir drebulinės pinties pūdomosdrebulės (3129 ha) užimadidžiausius plotus. Sanitariniaiskirtimais ligų pažeisti medžiaipašalinti 7056 ha plote,pažeidimų lieka 6682 ha.2008 metais žvėryspažeidė 8626 ha miško: 7890 habuvo likę iš 2008 metų, naujųpažeidimų atsirado 3315 ha,sunyko savaime 2579 ha. Žvėriųpažeidimai likviduoti 1614 haplote, sekantiems metams liko7012 ha.Abiotinių ir kitų veiksniųpažeistų medynų ir želdinių buvo12543 ha, didžiausią dalį sudarėvėjavartosvėjalaužos (85%),sniegalaužos (9%). Gaisrų,sausros, užmirkimo, šalnų,antropogeninių pažeidimų užre
1
Page 2Issue 1
gistruota nedaug (6%). Abiotiniųir kitų veiksnių naujų pažeidimųatsirado 11595 ha, sunykosavaime 585 ha plote, likviduoti11971 ha plote, 2010 metamslieka 572 ha.Sanitariniu požiūriunepalankiausia padėtis 2010metais numatoma Dzūkijospušynuose susiformavusiuosespyglius graužiančių vabzdžiųmasinio dauginimosi židiniuose.***
Varėnos miškuose išplito pušinisverpikasKas keliolika metųLietuvoje cikliškai kartojasimedžių spyglius ir lapusgraužiančių vabzdžių pagausėjimai. Dažniausiai pakenkiamipušynai, ąžuolynai, beržynai. Kaikenkėjų populiacija labaipagausėja dideliuose miškųplotuose, ji vadinama masiniudauginimosi židiniu.Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistaiatlikdami kametinį spygliusgraužiančių kenkėjų monitoringą arba kitaip stebėseną,2007 metais Dzūkijos miškuosenustatė gausesnį nei įprastaspyglius griaužiančių kenkėjųpušinio verpiko (Dendrolimuspini) ir pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) kiekį. 2008metais atliekant kasmetinįspyglius graužiančių kenkėjųmonitoringą taip pat buvo
pastebėtas minėtų kenkėjųgausėjimas, todėl buvo atliktospapildomos apskaitos, kuriųmetu nustatyta, kad spygliusgraužiančių kenkėjų išplitimoplotai yra dar nedideli, apimakelias dešimtis hektarų, oišsidėstę labai netolygiai. Pagal2008 metų apskaitų duomenisbuvo prognozuota, kad 2009metais daugelyje kvartalų pušysspyglių neteks iki 30% ir tikkeliuose miško kvartaluose pušysgali netekti iki 40% spyglių. Dėlto 2009 metais dar nebuvotikslinga projektuoti masinių šiųkenkėjų naikinamųjų priemonių(pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių reikalavimusspyglius graužiantys kenkėjai turibūti naikinami, kai vidutinėspygliuočių medynų defoliacijayra daugiau negu 30 %). 2009metais rudenį buvo atliekamos
jau detalios spyglius graužiančiųkenkėjų apskaitos siekiantnustatyti besiformuojančių spyglius graužiančių kenkėjų židinius. Atlikus detalias minėtųkenkėjų apskaitas paaiškėjo, kadDruskininkų miškų urėdijosveiklos teritorijos miškuosebesiformavęs pušinio pelėdgalvio židinys dėl gamtiniųpriežąsčių sunyko, o pušinioverpiko susiformavęs židinysVarėnos miškų urėdijos veiklosteritorijoje išplito beveik iki7000 ha ploto. Prognozuojama,kad 2010 metais nuo šio kenkėjoVarėnos miškų urėdijos Perlojos,Zervynų ir Dainavos girininkijose apie 2390 ha pušynųneteks iki 30% spyglių, 2100 ha 3050%, 1500 ha 5075%,1000 ha neteks 75100% spyglių.Jei kenkėjui vystytis orai buspalankūs, 2010 metais laukiamaspušinio verpiko didelis pagausėjimas ir išplytimas dar didesniuose miškų plotuose, kuriuosepušinis verpikas išplitęs darnegausiai ar randamas lokaliaisžidinėliais. Ateityje šis kenkėjasgali išplisti ir Druskininkų miškųurėdijos bei Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose.***
2
Vikšrams pagraužus pušųspyglius, pumpurus ir ūglius,pažeisti audiniai apmiršta,sutrikdoma medžiagų apykaita,sumažėja prieaugis, per žaizdelessusidaro palankios sąlygospatekti augalų ligų sukėlėjųpradams.Medžių spyglių sunaikinimo reikšmę miškobiocenozei pilnai įvertinti sunku.Daugiausia turima žinių apiedefoliacijos (spyglių, lapųnetekimo) neigiamą įtaką medžiųprieaugai ir medyno būklei sutrinka medžių normali vandensapykaita ir fotosintezė, sumažėjaprieauga arba jos visai nebūna,sumažėja medynų atsparumas.Spygliuočiai lajos netekimuilabiau jautrūs už lapuočius.Pušims sumažėja ne tik prieauga,
bet esant pakartotiniamsapgraužimams, medžiai pradedadžiūti, atsiranda sausaviršūniškumas. Pušis lengviauužpuola liemenų kenkėjai.Remiantis atliktaismoksliniais tyrimais (A.Gedminas ir kt., 2004), nustatyta, kadpušinio verpiko pažeistuosepušynuose netenkama 8,05m3/ha medienos radialinioprieaugio. Apskaičiavus nuostolius pagal Nuostolių dėlspyglių nugraužimo įvertinimometodika (LŽŪU, 2005),Varėnos miškų uredijoje jiesiektų apie 5,81 milijonus litų .Daug spyglių netekęmedžiai nusilpsta, prarandaatsparumą nepalankiems biotiniams ir abiotiniams veiksniams,ypač sausrai bei ekstrema
lesniems orų pokyčiams.Tyrimais įrodyta, kad spygliusgraužiančių kenkėjų pakenktuosemedynuose susiformuoja liemenų kenkėjų židiniai (Vabzdžiųįvairovė ir jos kitimasspygliuočių kenkėjų židiniuose /Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus ataskaita, LMI,19962000). Dėl šylančioklimato pastaruoju metupušynuose labai pagausėjoožiaragių (Monochamus sp.) irblizgių (Buprestidae sp.), taip patyra stabiliai gausios kirpikų(Blastophagus sp.) populiacijos.Tai kenkėjai, galintys nudžiovintidar žalius, tačiau dėl įvairiųsąlygų (viena iš jų spygliųnetekimas) apsilpusius medžius.Dažniausiai, po spygliųnetekimo pirmais metais liemenųkenkėjų žymesnio pagausėjimodar nebūna. Po metų pavieniuosemedžiuose, trečiais metais iki10 procentų, ketvirtais apie 40
Spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimonuostoliai ir grėsmės
3
Page 4 Newsletter Header
Priemonės pušinio verpiko populiacijos mažinimui
procentų pušų gali apgyvendintimėlynasis blizgis, viršūninisžievėgraužis ir kirpikai. Jųapnikti medžiai pasmerktineišvengiamai žūčiai. Laikunesumažinus spygliusgraužiančių vabzdžių žalos, galisusidaryti liemenų kenkėjųžidiniai, papildomai atnešantysdar didesnius nuostolius.Ožiaragiai (Monochamussp.) yra pagrindiniai platintojaikarantininio labai pavojingokenkėjo pušinio stiebinionematodo (Bursaphelenchusxylophilus) sukeliančio masinįpušynų vytimą ir džiūvimą. Šisnematodas Europoje rastas tik1999 metais. Dabar jis yraišplitęs Portugalijoje, kurmasiškai pažeidžia pušynus.Neseniai yra aptiktas irIspanijoje. Jei bus stipriainugraužti spygliai ir dėl tonusilpusiuose Dzūkijospušynuose dar daugiau privis
ožiaragių, ar nesusidarys sąlygosjų platinamam pavojingamnematodui atsirasti ir Lietuvoje?Labiausiai nusilpusiaspušis apniks ne tik vabzdžiailiemenų kenkėjai, bet ir medžiųdžiūvimą įtakojančios grybinėsligos. Dėl to daug pušų nudžius.Tą vaizdą gerai atsimenaDzūkijos miškininkai: pvz., pokito spyglius graužiančiokenkėjo, pušinio pelėdgalvio(Panolis flammea) 20002002metų invazijos, daug pakenktųpušynų išretėjo, o kai kuratsirado plynės. Jose suvešėjusvarpinei žolei smiltyniniamlendrūnui (Calamagrostiscanescens), tapo problematiškaatkurti mišką. Be to, tokiųišretėjusių pušynų dirvoseprisiveisia grambuolių(Melolontha sp.), kurių lervosnugraužia jaunų pušelių šaknis irdar labiau apsunkina miškoatkūrimą. Pušinis pelėdgalvis
tuomet buvo išplitęs Dzūkijosnacionalinio parko, Druskininkų,Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijųšiluose. Varėnos urėdijoje tuosepačiuose plotuose, kuriuosedabar išplito pušinis verpikas.Kenkėjo židiniams apėmusdidelius plotus, nepakako lėšųvisų apniktų miškų nupurškimui.Dėl to neapsaugotuose šiluosenuo 20 iki 100% spyglių neteko11,2 tūkst. ha pušynų, tame tarpebe 51100% spyglių liko 5,0tūkst. ha medynų. Prarastųspyglių jie neataugino iki kitopavasario ir pušynai atrodė lygpo gaisro. Toks vaizdas kėlėmiško lankytojų pasipiktinimą irnuostabą, kad laiku nesiimtapriemonių kenkėjų naikinimui.Tų miškų savininkai pergyveno,kad medžiai išdžius ir bus didelinuostoliai, reikalavo leidimųspyglių netekusių pušynųiškirtimui. ***
Medynuose, kur dažnai susidarospyglius graužiančių kenkėjųmasinio išplitimo židiniai, yrasvarbu sudaryti palankias sąlygasparazitinių ir plėšriųjų vabzdžių,vabzdžiais mintančių gyvūnų irpaukščių gausėjimui. Taipasiekiama lapuočių medžių irkrūmų dalies didinimupušynuose, tai yra, polajinių(pomiškis, trakas) rūšių įterpimuir kitomis priemonėmis.Pirmose spyglius graužiančių kenkėjų masinioišplitimo židinio stadijosenaturalių priešų ir kenkėjųspyglius graužiantiems vabzdžiams sunaikinti ir jųpopuliacijoms sureguliuoti yranepakankamai, todėl spygliusgraužiančius kenkėjus pirmose jųišplytimo stadijose veiksmingiausia sunaikinti galima tikaviacijos pagalba medynusapipurškiant biologiniais archeminiais vabzdžių naikinimuiskirtais preparatais insekticidais. Kaip tik tokia situacijayra dabartiniame pušinio verpiko
židinyje jo kilimo pradžia (antražidinio fazė) Varėnos miškųurėdijoje.Pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių 48 punktąspyglius graužiantys kenkėjainaikinami, kai vidutinėspygliuočių medyno defoliacijaprognozuojama daugiau negu 30procentų. Su tokia prognozuojama defoliacija miško plotųsuma yra apie 4600 ha. Kenkėjųišplitimo plotas yra sudėtingoskonfigūracijos, nesudaro vientisokompaktiško masyvo. Aviacijostechninės galimybės neleidžiamiško masyve apdoroti atskirųmiško kvartalų, todėl turi būtiparinkti kuo paprastesnėskonfigūracijos purškimo barai(artimi stačiakampiui). Dėl to įapdorojamą plotą pateks dalismiško su mažesniu kenkėjoišplitimo intensyvumu. Purškiami plotai atitraukti 0,5 kmatstumu nuo Ūlos ir Uosupioupių, Lavyso ežero, gyvenviečių.Todėl 2010 metais numatomaspurkšti plotas apima 6380 ha
miško Varėnos miškų urėdijosPerlojos ir Zervynų girininkijose.Jame valstybiniai miškai užima57%, privatūs 43%. Patenka107 ha riboto ūkininkavimozonų: 77,6 ha prie Lavyso ežeroir 29,6 ha prie Mančiagirėsgyvenvietės vandens apsauginiaitrečios grupės miškai. Likusidalis, 6273 ha, ketvirtos grupėsūkiniai miškai.Arti vandens telkiniųcheminių insekticidų naudotinegalima, tik biologinius. Dėlsudėtingos konfigūracijos atskirai tų plotų apdoroti biologiniupreparatu neįmanoma arbažymiai pabrangsta aviaciniaidarbai samdant tam tinkamusultra lengvus orlaivius. Dzūkijospušynai labai mėgiami miškolankytojų, yra gausiai lankomi.Dėl susiformavusios negatyviosžmonių nuomonės į augalųapsaugos priemonių naudojimąžemės ūkyje, gali kilti miškolankytojų, poilsiautojų ir gamtosmylėtojų nepasitenkinimas,apsaugojant miškus cheminės
4
Page 5Issue 1
kilmės preparatais. Varėnosmiškų urėdijos valstybiniaimiškai sertifikuoti pagal FSCreikalavimus. Jų nuostatosneleidžia miškuose naudoti netnaudojimui Lietuvos miškuoseregistruotų cheminių insekticidų.Todėl tikslinga visą plotąnupurkšti biologiniu preparatu,kurio veiklioji medžiagabakterijos Bacillus thuringiensisvar. kurstaki toksino baltyminiaikristalai ir sporos. Šis bakterinispreparatas nuodingas tik drugiųvikšrams, o kitų rūšių vabzdžiųlervų neveikia. Sporos ir kristalaiapnuodija vikšrą ir jis nustojamaitintis. Jo žarnyne prisidauginusios bakterijos išskirianuodingus medžiagų apykaitosproduktus ir sukelia vikšrųsepticemiją. Bakterinis preparatasneturi kenksmingo poveikiožinduoliams, paukščiams, žuvimsir bitėms. Šios bakterijos gamtojeišplitę natūraliai. Panašus
preparatas keletą metų Dzūkijojepilamas į Nemuną upinio mašalo,įkyraus kraują čiulpiančiovabzdžio, naikinimui.Gamtosauginiu požiūriucheminiais preparatais (pvz.piretroidais) naikinti spygliusgraužiantiems kenkėjams patstinkamiausias laikas yra židiniokilimo pradžioje: kenkėjųprisidauginę daug, o juosnaikinančių parazitinių ir plėšriųjų vabzdžių dar nepadaugėjo,todėl naudinga entomofaunamažiausiai nukenčia nuopurškimų. Vėlesnėse židiniovystymosi fazėse panaudoticheminiai preparatai kartu sukenkėjais sunaikina irpagausėjusią naudingą entomofauną. Jei židinio kilimopradžioje panaudojame biopreparatą (bakterija Bacillusthuringiensis var. kurstaki), taipasiekiame dvejopą efektą:pirma, sunaikiname tik kenkėjų
vikšrus, o naudinga entomofaunaišlieka, antra, naudingi vabzdžiaigali išplisti į neapdorotus židiniopakraščius ir sunaikinti tenesančius kenkėjus. Taip gamtaipadedame natūraliai mažintikenkėjų skaitlingumą.Kenkėjų židiniai Dzūkijos pušynuose pastebėti laiku,nustatytos židinio išplitimo ribos,paruošta pušynų pakenkimogrėsmės prognozė 2010 metams.Šiuo metu spyglių nugraužimųdar nėra ir medynai nenusilpę.Net dabartinio sunkmečiosąlygomis reikia rasti lėšų mūsųšalies svarbiausio gamtinio turto miško apsaugai nuo kenkėjų,neleisti pušiniams verpikamsžaloti mūsų pušynų ir išplistididesniuose miškų plotuose, kurjie nugraužę pušų spygliussukeltų medienos prieaugionetekimą ir nusilpusių medžiųdžiūvimą. ***
5
Pušinis verpikasDendrolimus pini L.KENKĖJAI:KlasėBūrysPobūrisAntšeimisŠeima
InsectaLepidopteraGlossataLasiocampoideaLasiocampidae
VabzdžiaiDrugiaiNepavadintasVerpikiniaiVerpikai
MORFOLOGIJADrugių patinėlio išskleistų sparnų plotis 4070 mm,patelės 5090 mm. Drugiųpatelių antenos siūliškos,patinėlių plunksniškos. Drugiaigali būti pilkšvai rudi, pušiesžievės spalvos, bet labainevienodų atspalvių. Priekiniuose sparnuose visada yra plati,netaisyklingos formos rausvairuda skersinė juosta su trijomisjuodomis zigzaginėmis linijomisir balta pusmėnulio formos dėme
vidurį sparno. Užpakaliniaisparnai ir likusi kūno dalisšviesiai rudi ar rusvai gelsvi.Drugių spalva labai permaininga.Sunku surasti du egzemplioriusidentiškai sutampančiomis spalvomis. Populiacijos gausėjimopradžioje dominuoja tamsesnidrugiai, vėliau pilkesni.Kiaušinėlių ilgis 3 mm,plotis 2 mm. Šviežiai sudėti jiebūna šviesiai žalios spalvos,vėliau pilkėja. Suaugę vikšraibūna iki 100 mm ilgio pilki su
raudonais nuodingais plaukeliais.Nugarėlėje, arčiau galvos,antrame ir trečiame segmente yradvi tamsiai mėlynos spalvos(beveik juodos) aksominėsskersinės juostos, kurios yra tųvikšrų būdingos skiriamosiosžymės po pirmo nėrimosi.Lėliukė ruda, padengtalabai trumpais ir švelniais gelsvairudais plaukeliais, būna ganatankiame pilkos spalvospailgame smailais galais kokone.
Page 6 Newsletter Header 6
BIOLOGIJASkraido birželiolieposmėn. vakarais. Kiaušinėlius dedadidelėmis krūvelėmis (iki100vnt.) ant spyglių, šakų. Vienapatelė sudeda iki 300 kiaušinėlių.Išsiritę vikšrai suėda didelękiaušinėlio apvalkalo dalį, o poto apgraužia naujai išaugusiųspyglių kraštus, palikdaminepaliestą vidurinę gyslą. Ikižiemojimo vikšrai neriasi 2kartus. Žiemoja III ūgio vikšraipaklotėje. Pavasarį, tik nutirpus
sniegui, lipa į lajas ir nugraužiapraeitų metų ir senesniusspyglius, palikdami nedideliuskelmelius. Jei trūksta maisto,apgraužia pumpurus ir ūglius,taip pat ir jaunus spyglius.Vikšrai, iš kurių išsiritapatinėliai, praeina 6, o patelės 7ūgius. Lėliukėmis virsta kokonebirželio mėnesį, tarp spyglių, antšakučių, žievės plyšiuose. Permetus išsivysto viena generacija.Kiekvienas vikšras savo
vystymosi metu suėda 2025gramus spyglių, tai yra, 23 grudenį ir 1832 g pavasarį.Suaugęs vikšras vidutiniškai perdieną suėda 5060 spyglių, o pervisą savo vystymąsi apie 1000spyglių, priklausomai nuo orotemperatūros, kadangi tai šviesą,šilumą ir sausrą mėgstantisvabzdys. Intensyviausiai maitinasi kai oro temperatūra 27°C.Netekusius spyglių medžius galiužpulti liemenų kenkėjai, tada jienudžiūna.
Page 7Issue 1
EKOLOGIJADažniausiai kenkia grynuose 2060 metų pušynuose,augančiuose neturtingose sausoseaugimvietėse. Gali maitintis
juodosios, veimutinės, banksopušų spygliais, taip pat,paprastosios eglės, europiniomaumedžio, europinio kėniospygliais.
7
Biologinis insekticidas FORAYAtsakymai į dažniausiai užduodamus klausimusKas yra FORAY?Foray – tai bakterinisarba biologinis preparatas. Į josudėtį įeina Bacillus thuringiensis porūšio kursaki (Btk)sporos ir ypatingi baltyminiaikristalai. Galutiniame produktešie biologiniai komponentai yrasumaišyti su kitomis nustatytomis sudėtinėmis dalimis irvandeniu.Kas yra Bacillus thuringiensis arba Btk?Bacillus thuringiensisarba Btk – tai gamtoje aptinkamabakterija. Dažnai randamavisame pasaulyje, dirvose. Kaibakterijos sudaro sporas, jos taippat išskiria ypatingus baltyminiuskristalus. Šie natūralūs baltymųproteinai kai kuriems vabzdžiamsyra toksiški. Jie dar vadinamideltaendotoksinais.Kiek yra kitokių Bt?Bacillus thuringiensisporūšis kurstaki (Btk) yraplačiausiai naudojamas siekiantapsaugoti žemės ūkio pasėlius,vaismedžius, miškus bei miestoparkus nuo lapus ir spygliusgraužiančių kenkėjų. Būtent šisBtk kamienas jau naudojamasilgiau nei 45 metus.Kaip veikia Btk?Btk veikia per kai kuriųlapus ir spyglius graužiančiųdrugių vikšrų virškinimo sistemą.Naikinamas vabzdys turi suėstiBtk, ir tik tada šis pradės veiktines ne vikšro skrandyje Btkneturi jokio toksinio poveikio.Kai Btk suėda vikšras, pvz.
Pušinis verpikas (Dendrolimuspini), kristalai virsta prototoksinu, o šie – toksinu. Toksinasparalyžiuoja vikšro žarnųsieneles. Dėl to vikšras nustojaėsti ir galiausiai žūna.Kaip gaminamas Foray?Foray gaminamas iš Btk,auginamo dideliais kiekiaisuždarose fermentacijos talpose,labai panašiai gaminamiantibiotikai ir alkoholiniaigėrimai. Fermentacijos skystis,kuriame yra sporų ir baltyminiųkristalų, sumaišomas supatvirtintais inertiniais komponentais ir vandeniu. Taipgaunamas galutinis produktasForay.Kuo Foray skiriasi nuocheminių insekticidų?Foray nėra chemikalas.Cheminiai pesticidai dažnaisunaikina daug skirtingųvabzdžių, tarp jų ir naudingų.Aktyvi sudėtinė Foray dalis –gamtinė bakterija, Bacillusthuringiensis. Ji kenksminga tikkai kuriems vikšrams, įskaitantkenkėją pušinį verpiką. Be to,Foray gamtoje greitai ir saugiaiskyla, priešingai nei daugelischeminių pesticidų, kurie jaispaveiktoje aplinkoje paliekašalutinius produktus ir sankaupas.Ar Foray nekenkia žmonėms ir gyvūnams?Foray yra labai saugus.JAV Aplinkos ApsaugosAgentūrai ir Health Canadareikalaujant buvo išsamiai ištirtas
Foray poveikis gyvūnams(oraliniai ir vidiniai tyrimai).Nebuvo pastebėta jokioapnuodijančio, užkrečiančio arligas sukeliančio poveikio.Tiriant įkvėpto Btk poveikį,nebuvo nei vieno mirties atvejoir buvo pastebėta, kad Btkturimas patogeninis potencialasyra žemas. Taip pat buvo atliktityrimai su gyvuliais, nustatantys,kaip Foray veikia virškinimotraktą, odą, kvėpavimo sistemą irakis. Nebuvo pastebėta jokiotoksinio poveikio prarijus arįkvėpus didelį kiekį Foray.Bandymuose, kai Foray buvopurškiamas tiesiai ant odos ar įakis, oda buvo suerzinama labainežymiai ir laikinai, akiųsuerzinimas buvo vidutinis irtaip pat laikinas. Šie požymiaivisiškai išnyko.Taip pat AplinkosApsaugos Agentūra (JAV) irŽemės Ūkio Maisto ProduktųMinisterija (Kanada) nustatė, kadForay neturi būti taikomitoleranciniai reikalavimai, naudojant jį visų žemės ūkio kultūrųsaugojimui. Sprendimas netaikyti šių reikalavimų paremtasišsamiais Btk tyrimais, siekiantnustatyti tiek trumpalaikį, tiekilgalaikį poeikį žmonėms iršiltakraujams gyvūnams. Norint,kad Foray nebūtų taikomitoleranciniai reikalavimai, Btkpartijos, iš kurių bus gaminamasForay, išbandomos poodineinjekcija. Per penkis Foraygaminimo metus nė viena partijaneturėjo jokio neigiamo poveikio, ir nė viena partija dėl šiospriežasties nebuvo atmesta.
Page 8 Newsletter Header
Jau daugiau nei 45 metus Btkplačiai naudojamas naikinantmiesto ir kaimo apylinkių miškųkenkėjus. Per šį laiką susikaupėsolidžios ataskaitos apie saugumąir poveikį sveikatai.Ar Foray nekenkia augalams?Foray buvo purškiamasšimtuose tūkstančių akrų, kurauga medžiai ir kiti augalai. Nėragauta jokio pranešimo apie kokiąnors žalą augalams.Ar Foray nekenksmingasnetiksliniams gyvūnams,paukščiams ir naudingiems vabzdžiams?Foray yra labai saugus.Btk, esantis Foray sudėtyje, buvoišbandytas su žinduoliais,paukščiais ir kitais vabdžiais.Bandymų metu buvo naudojamosdozės, viršijančios normalų lygįapipurškiant miškus ar miestųparkus, tačiau nebuvo aptiktajokio kenksmingo poveikio.Ar Foray nekenkia vandens gyvūnams?Foray yra labai saugusvandens aplinkai. Btk buvoišbandytas su gėlavandenėmisžuvimis ir vandens bestuburiais.Paveikus padidintomis dozėmis,nebuvo pastebėta jokių pakitimų.
Kas dar, be BT, įeina įForay sudėtį? Ar šie komponentai nekenkia aplinkai? Apie 90% Foray sudarovanduo, Btk, likutinės fermentinio augimo medžiagos irmaistiniai angliavandeniai. Likusieji 10% tai inaktyvuoti arinertiniai komponentai, dedamisiekiant palaikyti Foray formulėskokybę, supaprastinti jo vartojimą ir apsaugoti Btk aktyvumą.Visas sudėtines Foray dalis JAVAplinkos Apsaugos Agentūra irKanados Žemės Ūkio bei ŽemėsŪkio Maisto Produktų Ministerija patvirtino, kaip inertiškussudėtinius pesticidų kompo
nentus. Nė vienas iš Foraykomponentų nėra įtrauktas nei įEPA pirmą sąrašą (Toksiškaiįtartinos inertinės medžiagos),nei į antrą sąrašą (Sąlyginaitoksiškos inertinės medžiagosbūtina tikrinti pirmiausia). Visišie kiti komponentai nekenkiaaplinkai. Apskritai, juos visusJAV maisto ir Vaistų Ministerijaleidžia naudoti ruošiant maistą.Taip pat jie visi gamtoje lengvaibiologiškai skyla.Ar Foray gali sugadintimano automobilio lako irdažų dangą?Foray sudėtyje nėranieko, kas galėtų pažeistiautomobilio dangą. Foray turiprilipti prie lapo paviršiaus, kaiišdžiūsta. Todėl lengviausia jįnuvalyti nuo bet kokio
paviršiaus, kol jis dar šlapias.Valydami išdžiūvusį Foray nuobet kokio paviršiaus, tiesiopgsudrėkinkite nudžiūvusiuslašelius vandeniu ir nuvalykitekempine ar minkštu skudurėliu.Automobilių priežiūrai skirtųvaliklių gali prireikti, jeipaviršius valomas vėliau. Kuoanksčiau paviršių valysite, tuobus lengviau nutrinti lašelius.Kokią įtaką Bt turi žmonėms, ypač tiems, kuriekenčia nuo imunodeficitoar alergijos?Btk yra dirvose visamepasaulyje dažnai randamabakterija. Kiekvieną dienąžmones veikia Btk ir daug kitųbakterijų. Dauguma šių bakterijų,
su kuriomis susiduriame,įskaitant Btk, neišskiria jokiožmonėms įtakos turinčio toksino.Btk ir kitos įprastinės bakterijosdažnai aptinkama sveikų žmoniųkraujyje, šlapime ir kitokiuosemėginiuose. Buvo nustatyta, kadBtk pacientų mėginiuose nereiškia jokio patogeninio atoksiniopoveikio. Kaip ir daugelis kitųnatūralių aplinkos bakterijų, Btkgali būti laikoma nereikšmingupašaliniu organizmu tarp infekcijas sukeliančių organizmų,išskiriamų iš pacientų mėginių.Jei asmuo serga imunodeficitu, jįbakterijos, kurias paprastakontroliuoja sveika imuninėsistema, gal ir gali paveikti.Tokios bakterijos vadinamossąlyginiais patogenais Btk nėrasąlyginis patogenas. Btkpurškimas neturi sukelti naujų
alergijų, astmos ar kitokių hyperjautrumo pasireiškimų. Asmenys, sergantys alergijomis, astmaar ypatingai jautrūs, ypač dirvaiar dūmams ir teršalams, galijausti tam tikrą laikiną poveikį.Iš oro purškiamo Btk koncentracija yra daug žemesnėmė neibuvo naudojama su saugumu irsveikata susijusiuose bandymuose. Netgi tiriant didesniųkiekių poveikį bandymų metu,Btk pasirodė esąs visiškanepavojingas. Šį nepavojingumąpatvirtino jau virš 45 metųtrunkantis naudojimas miestų irkaimų apylinkėse. Asmenys,sergantys anksčiau paminėtomisligomis, gali pasikonsultuoti susavo gydytoju.***
8
Page 9Issue 1 9
KENKĖJAI: Pušiniai straubliukaiHylobius sp.KlasėBūrysPobūrisAntšeimisŠeima
InsectaColeopteraPolyphagaCurculionoideaCurculionidae
VabzdžiaiVabalaiĮvairiaėdžiaiStraubliukiniaiStraubliukai
MORFOLOGIJAVabalas 714 mm ilgio,tamsiai rudas, matinis, suauksiniais geltonais plaukeliais.Galva ištįsusi į ilgą straublelį,kurio gale prisitvirtinusiosantenos. Priešnugarėlė siauresnėuž antsparnius. Antsparniaitaškuoti, vagoti, su dviemskersinėm lenktom juostelėm išgeltonų žvynelių ir keleto tospačios spalvos dėmelių.Vyresniems vabalams šiosjuostelės nusitrina.Lerva balta, ruda galva, C formos, maksimalus ūgis siekia1520 mm.BIOLOGIJAVabalai pasirodo gegužėspradžioje, kai pradeda lapotikarpotasis beržas. Intensyviausiaikenkia gegužėsliepos mėnesiais.Rugpjūčio mėnesį aptinkami tikpavieniai vabalai. Atskiraismetais, priklausomai nuo gamtinių sąlygų lemiančių generacijostrukmę, suaugėliai gali pasirodytiir gausiai kenkti net rugpjūčio
rugsėjo mėnesiais.Suaugėliai maitinasijaunų ar vyresniojo amžiausspygliuočių žieve, pumpurais,spygliais. Vėliau poruojasi irįlindę į paklotę deda kiaušinėliusšaknyse, rečiau paklote pridengtoje kelmo šaknies kaklelyje. Vengia antžeminės kelmodalies. Kiaušinėlių dėjimoperiodas ištęstas. Kiek padėjękiaušinėlių, patelės vėl maitinasimedelių žieve. Viena patelėpadeda 60100 kiaušinėlių.Išsiritusios lervos šaknysegriaužia ilgus (net iki 34 m)takus. Takai pripildyti išgraužų.Lervos esti 5 ūgių. Baigusiosmaitintis lervos takų gale graužialėliukių kameras, kuriosežiemoja. Lėliukėmis virsta tikkitais metais, esant sausai irkarštai vasarai tų pačių metųrudenį. Generacijos trukmė 1.52metai.EKOLOGIJANaktį, prietemoje beiapsiniaukusiomis dienomis akty
viai kenkiantis vabalas. Dažniausiai aptinkamas spygliuočiųželdiniuose ir žėliniuose. 1 hagali būti iki 40000 vabalų.Straubliukai minta spygliuočiųžieve, rečiau spygliais,pumpurais. Medeliai labiausiainukenčia, kai vabalų padarytosžaizdos apjuosia stiebelį žiedu.Tokie pažeisti medeliai nudžiūna. Lervos vystosi spygliuočiųkelmų šaknyse. Todėl didžiųjųpušinių straubliukų gausą ypačlemia spygliuočių medžiųšviežių kelmų skaičius.Lietuvoje labai žalingasmiško žėliniuose ir želdiniuose.PRIEMONĖSBiržes, jeigu nėrasuvelėnėjimo ar grambuoliųįsiveisimo pavojaus, želdintiantrais trečiais metais ponukirtimo. Želdant rudens,žiemos ir ankstyvo pavasariokirtavietes, vabalų skraidymolaikotarpiu apsaugai naudotikontaktinius (piretroidų grupėsFastac, Karate, Decis) bei
Pušiniai straubliukai apimatris savo ekologija ir biologijapanašias rūšis. Tai didysispušinis straubliukas (Hylobiusabietis L.), mažasis pušinisstraubliukas (Hylobius pinastriGyll.), eglinis straubliukas(Hylobius piceus Deg.).Lietuvoje dažniausias iržalingiausias didysis pušinisstraubliukas.
Page 10 Newsletter Header10
sisteminio veikimo (Actara)insekticidus. Sisteminio veikimoinsekticidu patartina sodinukųšaknis apdoroti prieš sodinimą,kad veikliosios medžiagos spėtųpasiskirstyti po visas medeliodalis iki straubliukų kenkimopradžios.Pušinių straubliukų apskaitai ir naikinimui šviežiose (ikipusės metų senumo), lengvo,
biraus dirvožemio biržėse kovobalandžio mėnesiais kasamosgaudomosios apie 40 cm gylioduobutes kas 10 m, 80100vnt./ha. Duobelėse su apnuodytumasalu privilioja 2530% vabalųdaugiau ir jie iš ten niekadanepasprunka. Tuo tikslu, įduobeles įdedama šviežios žievėsar medienos nuopjovos gabalėliaisuvilgyti 3% Fastako tirpalu.
Pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių reikalavimus,jei straubliukai (Hylobius sp.)želdiniuose arba žėliniuosepakenkė 10 procentų ir daugiaumedelių, nepriklausomai nuopažeidimo laipsnio būtina taikytiapsaugos nuo šių kenkėjųpriemones, tačiau draudžiamastraubliuko pakenktus plotusinsekticidais purkšti ištisai.DUOBUTĖS PUŠINIAMS STRAUBLIUKAMS(HYLOBIUS SP.) GAUDYTIPušiniai straubliukai (Hylobiusgenties) yra vieni iš žalingiausiųspygliuočių želdinių ir jaunuolynų kenkėjų. Iš žiemojimo vietųjie pasirodo balandžiogegužėsmėnesiais ir būna aktyvūs ikirudens. Per visą vegetacijos laikotarpį vykdomos profilaktinės(mechaninės ir biologinės) irnaikinamosios priemonės straubliukų skaitlingumo ir žalosmažinimui.Duobučių paskirtisGamtoje straubliukaikiaušinėlius deda į apsilpusiųmedžių šaknis, maitinasi pušų ireglių šakelių žieve, gali mistipumpurais ir spygliais. Todėl išaplinkinio miško į kirtavietesjuos vilioja vystančių spygliuočiųkelmų ir kirtimo atliekųintensyvus kvapas, nes vienojevietoje gausu ir tinkamų vietųveistis, ir maisto. Duobučiųpaskirtis – sumažinti straubliukųvabalų kiekį spygliuočių kirtavietėse, norint apsaugoti ateinančių metų želdinius nuo šiųkenkėjų pažeidimų.Vieta Duobutės kasamos šviežiose spygliuočių miško (pušis,eglė) kirtavietėse, su sausomissmėlio dirvomis. Tinkamiausioskirtavietės su nesuarta dirva irnesuardyta miško paklote. Jeidirva paruošta želdiniams,
žėliniams, tuomet duobutėskasamos tarpuose tarp vagų, kurnesuardyta miško paklotė.Kirtavietes geriausia parinktituose kvartaluose, kur pernaibuvo straubliukų (Hylobius)pakenktų želdinių, žėlinių arbabuvo pastebėti kenkėjai.Šviežios kirtavietės tos,kur miškas iškirstas ne anksčiaukaip prieš 6 mėnesius. Jei kirstaanksčiau, kirtavietės laikomossenomis, jose kelmai ir kirtimoatliekos būna sudžiūvę, straubliukų nebevilioja, todėl duobutėms kasti – nebetinka.
ParuošimasDuobutės kasamos balandžio viduryje, hektare po 80100vnt. Pradedama kasti lygia
grečiai, 1015 m atstumu nuomiško pakraščio. Kirtavietėje josišdėstomos šachmatiškai apie10×10 m atstumais.Duobučių sienelės turibūti vertikalios, lygios. Gylis nemažiau 35 cm, skersmuo nemažiau 20 cm. Kai miško paklotėstora, duobutė pagilinama perpaklotės storį. Iškastas gruntaspilamas į krūveles apie 0,5 matstumu nuo duobučių krašto.Priežiūros palengvinimui duobučių eilės pažymimos gairėmis.PriežiūraDuobelės valomos kas 710 dienų. Surenkami ir sunaikinami sugauti straubliukai,išrenkami ir paleidžiami naudingivabzdžiai (žygiai, mėšlavabaliai...), varliagyviai, kiti gyviai,duobelės dugnas išvalomas ikišviežio smėlio. Ypač svarbuduobeles panaujinti po lietaus:iškasamas pribiręs gruntas,palyginamos nuplautos sienelės.Duobelės naudojamos kolnustoja kristi straubliukai,dažniausiai iki rugsėjo pradžios.Duobučių efektyvumo pagerinimasStraubliukų (Hylobius)vabalų sugavimo pagerinimui įduobutes dedamami sakaiskvepiantys jaukai: pušų šakelėssu spygliais, spygliuočių šviežiainuluptos žalios žievės gabalėliai,
PageIssue 1
spygliuočių plonrąsčių atpjovos,švieži sakai, maišeliai suspygliuočių pjuvenomis (suvilgytomis terpentinu), kai šakelės irmediena apdžiūna, jos pakeičiamos šviežiomis. Naudojamiferomonai „Hylodor“ ar „Hylodor +“. Tokios duobelės straubliukus vilioja ir senesnėsekirtavietėse, kuriose kelmai irkirtimo atliekos sudžiūvę ir jaustraubliukų nebetraukia.Duobutės su atpjovomis:Į duobutę dedama po dvispygliuočių plonrąsčių atpjovas.Jos statomos viena ant kitosduobutės dugno centre. Atpjovosdedamos balandžio pabaigoje,gegužės pradžioje, kai dieną orotemperatūra sušyla iki + 8 ... +10° C, priklausomai nuo pavasario ankstyvumo.Atpjovos ruošiamos išžalių šviežiai nupjautų pušies,eglės plonrąsčių su plona žieve.Atpjovų ilgis 1015 cm,skersmuo 10 cm. Jos trumpampanardinamos į insekticido aktara1% koncentracijos tirpalą(mirkyti nereikia, svarbu, kadsušlapų paviršius). Prieš dedant įduobutę atpjovų viršutinė pjūvioplokštuma pavilgoma terpentinu.Duobutės valomos kas 14dienų, bet ne mažiau kaip 3kartus nuo atpjovų įdėjimo. Perkiekvieną kartą iš duobučiųišimami įkritę vabzdžiai,duobutės išvalomos. Atpjovosvabalus vilioja apie 22,5mėnesius: pirmiausiastraubliukus traukia garuojantisterpentinas, vėliau – džiūstantimediena, dar vėliau – terpentinasiš tarpo tarp suglaustų atpjovų.Lenkijos miškininkų patirtis Lenkijos miškininkai rekomenduoja kiekvienus naujusželdinius pavasarį iki balandžiovidurio apsupti gaudomuojugrioveliu, o želdiniuose kontroleiiškasti 10 gaudomųjų duobelių.Duobeles pastoviai stebi, tai ypačsvarbu balandįgegužę. Jeigukontrolinėje gaudomojoje duobe
lėje randa daugiau kaip 5straubliukus, želdinių hektarekasa nuo 80 iki 100 papildomųduobelių, įdeda atraktantą(viliojančią medžiagą). Radusvienoje duobelėje daugiau negu10 straubliuko vabalų arbaželdiniuose ant jaunų medeliųpastebi besimaitinančių vabalų,taiko chemines apsaugos priemones. Atraktantai gali būtinatūralūs arba susintetinti.Natūraliems priklauso šviežipušies žievės gabaliukai, šviežiosspyliuočių medžių šakelės, sakai,nes straubliukus į duobelesvilioja sakų kvapas. Natūralūsatraktantai efektyviausiai veikiapadėti žemės paviršiaus lygyjevirš gaudomųjų duobelių(griovelių). Taip pat gaudomosiose duobelėse (grioveliuose)naudojamas sintetinis feromonasHylodor.Daromos klaidosĮkritę straubliukai išnegilių, neprižiūrimų, užslin
kusių duobučių išropoja. Taip patjie išlipa, jei duobutės iškastos nesmėlio, bet priesmėlio irsunkesnėse dirvose, nes tuometper jų sieneles vabalai lengvairopoja. Mažiau straubliukųsugaudoma, jei duobelės kasamos vagos dugne, o ne tarp vagų,kur nesuardyta miško paklotė,nes vabalai vengia mineralizuotos birios dirvos. Mažiauvabalų sugaudoma senosekirtavietėse lyginant su šviežiomis, jei duobutėse nenaudojamipapildomi jaukai.IšvadosDuobutės straubliukamsgaudyti veiksmingos, jei kasamos šviežiose spygliuočių kirtavietėse su smėlio dirva. Jas reikiavalyti, išgaudyti įkritusiusvabalus, po lietaus panaujinti irpagilinti. Senesnėse kirtavietėseefektyvumo padidinimui naudotijaukus, kvepiančius vystančiaspygliuočių mediena: šakeles,žievę, medienos atpjovas, pjuvenas, feromonus.
11
Rekomenduojami duobutės matmenys
Page 12 Newsletter Header12
MEDELIŲ MECHANINĖS APSAUGOSPRIEMONĖS
Ąžuolo gilės, ūgliai irjaunų medelių žievė yra labaimėgiamas miško faunos pašaras.Miško gyvūnai pastoviaipažeidžia arba sunaikina jaunusmedelius, suėda giles, ir taitrukdo ąžuolynams savaimeatželti, dėl to neišauga ąžuolųperspektyvus pomiškis, jaunuolynai bei želdiniai. Šiltuoju metųlaikotarpiu jaunų ąžuoliukųlapais ir žaliais ūgliais, o žiemąsumedėjusiais ūgliais, intensyviaimaitinasi stirnos, elniai, briedžiai. Žiemą mažų ąžuoliukųūglius ir žievę apgraužia kiškai.Po sniegu pelėnai apgraužiakamienėlių žievę. Valydami
ragus arba rujos metu jaunųąžuoliukų žievę nutrina stirninaiir taurieji elniai. Ūgtelėjusiųąžuoliukų žievę nulaupo elniai irbriedžiai. Gilėmis minta šernai,taurieji elniai, stirnos, danieliai,netgi stumbrai. Jomis maitinasipeliniai graužikai (miškinė irgeltonkaklė pelės), voverės,miegapelės, kėkštai, gali lestikarveliai keršuliai, tetervinai,kurtiniai. Pagrindiniai giliųnaikintojai yra kanopiniai žvėrysir peliniai graužikai.Kuo mažesnis giliųderlius, tuo didesnė tikimybė,kad jas beveik visas surinksmiško gyvūnai. Taip pat yra ir su
jaunais ąžuoliukais, kuo jųmažiau medyno sudėtyje, tuolabiau tikėtina, kad juos pažeisžvėrys. Tik įveisti neapsaugotiąžuolo želdiniai iš karto tampalaukinių žvėrių ganyklomis.Blogiausia, kad pirmiausiažvėrys nuskabo geriausiųąžuoliukų sparčiausiai augančiusūglius. Dėl kelis metusbesikartojančio ūglių nuskabymomedeliai nusilpsta, šakojasi,praranda ūkinę vertę. Nusilpusiųmedelių išaugintais smulkiaisūgliukais žvėrys nustoja maitintisir vėl ieško gerai augančiųąžuoliukų.Jaunų ąžuoliukų apsaugai
PageIssue 1
nuo žvėrių pažeidimų naudojamos įvairių tipų mechaninėspriemonės: medelių individualiostvorelės ir gaubtai (miškininkųvadinami apsaugomis), ištisųmiško sklypų aptvėrimas beimedžių grupių aptvėrimas. Visosmechaninės priemonės veiksmingos jei tinkamai panaudotosir prižiūrimos. Jos skiriasikonstrukcija, kaina, ilgaamžiškumu, darbo sąnaudomispastatant ir priežiūros intensyvumu eksploatuojant, apsaugomų medelių dydžiu, savopaskirtimi apsaugoti medeliusnuo skirtingų rūšių žvėriųpažeidimų.Individualūs gaubtai(apsaugos) ir tvorelėsLietuvoje naudojamivamdžio formos įvairių konstrukcijų plastikiniai gaubtai. Jiegali būti pagaminti iš įvairaustankumo tinklo, iš skylėto arneskylėto plastiko lakšto. Skiriasistandumu, spalva, aukščiu. Priešpastatymą daugumos tipų gaubtus reikia paruošti naudojimui,jiems suteikiant vamzdžio formą.Gaubtai turi būti stabiliaipritvirtinti prie kuolų, kad jųvėjas nedaužytų į apsaugomąmedelį ar nelankstytų kartu su
medeliu. Pastatyti minkštitinkliniai gaubtai reikiamos formos ilgai neišlaiko, “susiploja”Taip neatsitinka, kai jie pririšamitarp dviejų kuolų, neleidžiančiųtinklui deformuotis. Jei gaubasbūna aukštesnis už kuolą ar priekuolo nepritvirtinta viršutinėgaubto dalis, tai ji nuo vėjonulinksta. Kartu nulinkstamedelio viršūnė, o jei medelisžemesnis už gaubtą, jis“įkalinamas” sulinkusiame gaubte ir nebegali tiesiai augtiaukštyn. Vėjas išverčia ir palenkia gaubtus kartu su medeliais,jei prilaikantys kuolai silpnaiįkalti dirvon. Pageidautina, kadkuolas būtų gaubto išorėje, tadamedelis augdamas turi daugiauerdvės.Privalumai: Želdiniųžėlinių plotegalima pasirinktinai aptvertipačius vertingiausius medelius,laisvai pasirenkant aptveriamųmedelių skaičių ir atstumus tarpjų Tankesni gaubtai,sukurdami pavėsinimo efektą,priverčia medelį aktyviau “tįsti”aukštyn ir stabdo šoninįšakojimąsį Tarp individualiaiapsaugotų medelių gali nevaržomai migruoti žvėrys, jie galinukąsti per gaubto sieneliųangeles išlindusių šoninių šakeliųgalus, tačiau toks šakeliųskabymas netrukdo medeliuiaugti aukštyn Virsdami sėkliniai armiško sienos medžiai galipažeisti tik pavienius gaubtaisapsaugotus medelius, visamželdinių plotui neigiamos įtakosnepadaro Atliekant priežiūros dar
bus labai lengva rasti gaubtaisapsaugotus medelius Iš ištisinio plastiko padaryti gaubtai apsaugo medeliusnuo nestiprių pavasarinių vėlyvųjų šalnųTrūkumai: Kokybiškai uždėti gaubtągalima tik prieš tai nugenėjusmedelio šonines šakas, genėjimasyra varginantis ir atidumoreikalaujantis darbas Su šoninėmis šakomis įgaubtą “sukišta” medelio lajapati save stelbia, užlenktos šakosgali trukdyti viršūnei stiebtisaukštyn
Medeliams bent du kartusper vegetaciją reikia išlaisvinti irpataisyti gaubtuose užlinkusiasarba per šonines angelesišlindusias viršūnes Iš neskylėto plastikolakšto padaryti gaubtai mažiauvėdinasi, todėl susidaro palankesnės sąlygos miltligei vystytis,o dėl juose susidarančiošiltnamio efekto paankstėja vegetacijos pradžia, todėl padidėja
13
Page 14 Newsletter Header14
stiprių pavasarinių šalnų pavojus Gaubtuose iš ištisinioplastiko ištysęs liaunas medeliskelis metus turi būti prilaikomaskuolo, kol sutvirtėja jo stiebelis Medelius individualiaitveriant medinėmis tvorelėmis,būna didžiausios vieno medelioaptvėrimuimedžiagų ir darbosąnaudos, lyginant su kitaismechaninės apsaugos būdais.Klaidos.Uždedant gaubtus nulenkiamos medelių viršūnės.Gaubtai nepritvirtinami priekuolų – tiesiog užmaunami antmedelio kartu su kuolu.Panaudoti per liauni ar trumpikuolai. Neprižiūrimų medeliųviršūnės užlinksta arba išlendaper tinklo akis.Ištisinis plotų aptvėrimastvoromisPriklausomai nuo konstrukcijos, tankumo ir tvirtumo,tvoros apsaugo nuo elnių,briedžių, stirnų, šernų, kiškių.Minimalus tvorų aukštis apsaugainuo stirnų – 1,5 m, nuo elnių –2,2 m, nuo briedžių – 2,53,0 m.Priklausomai nuo panaudotųmedžiagų ilgaamžiškumo, jostarnauja 810 metų.Privalumai: Ištisai aptvertame plotenebūtina medelių genėti, jie galiaugti natūraliai formuodami lajas Laisvai augančių medeliųviršūnės niekur nekliūna, todėlnebereikia dažnai eiti išlaisvinti
įstrigusių viršūnėlių, kaip būtųjuos individualiai užtvėrusakytais gaubtais Už kitus tvėrimo būdusgeriausiai tinka gilėmis apsėtųplotų ir žėlinių apsaugai.Trūkumai: Pastatymas reikalaujadaugiausia fizinio darbo lyginantsu kitais tvėrimo būdais Karčių tvoros neapsaugonuo kiškių ir stirnų Tam geriau tinka tinklotvoros, tačiau tveriant neparankukopijuoti nedidelius reljefonelygumus, todėl, jeigu vielostinklo apačia pakyla nuo žemės,tose vietose stirnos ir kiškiailengvai pralenda Žvėrys bėgdami galinepastebėti įtemptos vielos artinklo ir atsitrenkimo vietojepraardo ar atpalaiduoja dalįtvoros (ji geriau matoma, kaivielos ar tinklo tvorasutvirtinama skersinėmis kartimis, tada tinka nuo briedžių irelnių) Nuvirtę medžiai ir nulūžęšakos pažeidžia aptvarą, o miškolankytojai dažnai palieka atvirusaptverto ploto vartus, tada peratsiradusią spragą žvėrys galipatekti į visą aptvertą plotą Tvoras reikia nuolat prižiūrėti, tikrinti aptvarų būklę,ypač svarbu nedelsiant užtaisytipažeistas vietas Nepageidaujamos augalijos gausiai prižėlusiuose plotuose sunku rasti perspektyviusmedelius priežiūros darbų metu
(medelių suradimo palengvinimui galima rasti išeitį –sodinimo eilėse pastatyti ilgaiišliekančias gaires.Medelių grupių (aikštelių)aptvėrimasTarpinis variantas tarpmedelių individualaus ir visoploto ištisinio aptvėrimo. Taiptveriant turi būti numatytagalimybė lengvai patekti įaptvaro vidų priežiūros darbųatlikimui. Aptvarų tinklas irtvoros turi stovėti stabiliai, jųneturi judinti vėjai.Privalumai: Priežiūros darbų metulengva rasti aptvertas medeliųgrupes Žvėrys gali nevaržomaimigruoti želdiniųžėlinių plotuose, miško lankytojai galilaisvai praeiti tarp aptvertųaikštelių Nebūtina genėti aptveriamų medelių Tokie aptvarai mažaipažeidžiami nuvirtus aplinkiniams medžiams ar nulūžus jųšakomsTrūkumai: Nedidelių plotelių tvėrimui reikalingų medžiagų niekasspecialiai nekomplektuoja irnetiekia, tenka naudotis jauesančiomis prekyboje ir jaspatiems pritaikyti Nėra medžių grupeliųtvėrimo patirties, neaišku koksaptvertoje grupėje turėtų būtioptimaliausias medelių skaičiusir aptveriamo plotelio dydis,kokie turėtų būti atstumai tarpaptvertų plotelių Ar aptvarų neišardysmiško lankytojai labiausiaipriklausys nuo tvėrimui panaudotų medžiagų, jei jos bus“tinkamos prie ūkio”, gali susigundę “pasiimti”.
PageIssue 1 15
KENKĖJAI: Žievgraužis tipografasIps typographus L.
KlasėBūrysPobūrisŠeimaPošeimis
InsectaColeopteraPolyphagaScolytidaeIpinae
MORFOLOGIJASuaugėlių kūnas 4,25,5mm, tamsiai rudas arba juodas,antsparniai kiek šviesesni.Kiekvieno karučio šone yra 4danteliai. Trečias nuo viršausdantelis didžiausias, buoželėsformos. Antsparnių lysvelėslygios, be taškų.Takai poligaminiai postora medžių ar rąstų žieve.Motės takai išilginiai, išporavimosi kameros vienas takaseina viršūnės link ir vienas ar dudrūtgalio link (retais atvejais du įviršų ir du į apačią). Lervų takaitrumpi, baigiasi lėliukiųkameromis.BIOLOGIJASuaugėliai žiemoja paklotėje arba po medžių žieve.Skraidymas prasideda temperatūrai pakilus iki +12ºC,sprogstant karpotojo beržopumpurams. Masinis medžiųpuolimas prasideda orui sušilusiki +1518ºC, saulėtomis,nelietingomis dienomis. Spar
čiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosikarštomis ir sausomis vasaromis.Tuomet gali išsivystyti 2pagrindinės ir 1 seserinėgeneracija (ypatingai palankiomis sąlygomis 2 seserinės).Po pirmo kiaušinėlių dėjimo,dalis patelių pasimaitinusios vėlgali išdėti kiaušinėlius. Tai seserinė generacija. Pirmojigeneracija vystosi 22,5 mėn.Naujai išsivystę suaugėliai,priklausomai nuo klimatiniųsąlygų, pradeda skraidyti ir pultiegles liepos pirmoje pusėje.Antra generacija, esant šiltaivasarai, vystosi sparčiau neipirmoji 1,52 mėn.EKOLOGIJADažniausiai pažeidžiavidutinio amžiaus ir vyresneseglės, retai pušis. Pirmiausiaiapninka išverstas, nulaužtas,stipriai pažeistas egles, sugamintą medieną, esant gausiaipopuliacijai sėkmingai nudžiovina žalius medžius
* Masinio dauginimosi židiniaisusidaro: smarkiai išaugusžievėgraužio tipografo skaičiui,kai masiškai puldami, vabalai"įveikia" ir sveikus medžius;paprastai tokios sąlygosatsiranda esant daug substrato,tinkamo veisimuisi laikunesugamintoms spygliuočių vėjalaužoms, vėjavartoms arneišvežtai medienai* Atsiradus dideliam kiekiui dėlįvairių priežasčių (sausrų,užmirkimo, oro užteršimo irpan.) apsilpusių medžių* Potencialios žievėgraužiotipografo židinių formavimosi irplitimo vietos yra: likę nesutvarkyti eglės vėjavartų/vėjalaužų ar liemenų kenkėjųžidiniai* Dėl žievėgraužio tipografopažeidimų vykdytų atrankinių arplynų sanitarinių kirtimų vietos* Kitų sanitarinių rinktinų, plynųbei pagrindinių kirtimų biržiųpakraščiai, kurie ribojasi su 45metų ir vyresniais eglynais* Eglynai, šalia kurių buvo
Žievėgraužio tipografo šviežiaiužpultų eglių požymiai:* rusvos išgraužos ant eglių kamienų ar šalia jų* krentantys žali spygliaiŽievėgraužio tipografo paliktųeglių požymiai (sanitarinėspriemonės nebereikalingos):* nusilupusi ar paukščių laupomažievė* gerai matomos vabalų išlėkimoangos* ruda laja, byrantys rudi spygliai
VabzdžiaiVabalaiĮvairiaėdžiaiKinivarposŽievėgraužiai
Page 16 Newsletter Header
medienos sandėliai su laikuneišvežta spygliuočių mediena* Vyresni nei 45 metų amžiauseglynai* Mažo skalsumo medynai, įkurių rūšinę sudėtį įeina eglėPRIEMONĖSSanitariniai kirtimai:* Geriausia priemonė, kai žie
vėgraužio tipografo populiacijayra gausi* Efektyvūs (iškirsti, medienąnužievinti ar išvežti) tiknepavėluoti kirtimai kol požieve dar nebaigė vystytisvabalai* Atliekami gegužės rugsėjomėn.* Sanitariniai plyni kirtimai
atliekami, jei iškirtus liemenųkenkėjų pažeistus medžius, liktųmažesnis nei 0,4 skalsumas.Miško sandėliuose laikomą žalią spygliuočių medieną,kinivarpų skraidymo metu,galima apsaugoti nužievinantarba apipurškiant ją kontaktiniais insekticidais.
Vabzdžiagaudžių medžių ir medienos naudojimasžievėgraužiui tipografui sugaudytiPaskirtisVabzdžiagaudžiai medžiai ir vabzdžiagaudė medienaskirta pavojingiems medžiųliemenų kenkėjams gaudyti. Šievabzdžiai dar vadinami žievėgraužiais ir antriniais medžiųkenkėjais. Vabzdžiagaudžiai galisugaudyti dalį vabzdžių populiacijos. Jie labai tinka vabzdžiųgausumo prognozių sudarymui.Įprasta ruošti eglinius vabzdžiagaudžius žievėgraužiui tipografui (Ips typographus) gaudyti.Mažesne apimtimi naudojamipušiniai vabzdžiagaudžiai didžiajam (Blastophagus piniperda) ir
mažajam (B. minor) kirpikams.Lapuočių medžių vabzdžiagaudžiai Lietuvoje nepraktikuojami.Kodėl dėstoma?Instinkto vedami žievėgraužių suaugę vabalai renkasiapsilpusius medžius kiaušinėliams dėti. Jie pirmiausiaapgyvendina vėjavartas, vėjalau
žas, snieglaužas, žalių medžiųstuobrius, medieną rietuvėse,kirtavietėse paliktą pagamintąmedieną ir storesnes kirtimoatliekas. Šia kenkėjų savybeparemtas vabzdžiagaudės medienos (medžių) dėstymas medynuose, kuriuos norime apsaugotinuo šių kenkėjų.Dėstymo vietos ir jų paruošimasVabzdžiagaudė mediena(medžiai) turi būti dėstoma tikstabiliuose medynuose, kuriuosenėra nusilpusių augančių medžių.Nusilpę medžiai gali vilioti
vabzdžius kaip ir paruoštigaudomieji medžiai ir tuometžievėgraužiai apniks ne tikvabzdžiagaudžius, bet ir augančius medžius. Todėl medynuosevabzdžiagaudžių dėstymo vietose būtina pašalinti žaliasvėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir kitus medžius beimedieną, kur gali veistis
pavojingi medžių liemenųkenkėjai. Vasarą dėstantvabzdžiagaudžius, iki kinivarpųskraidymo reikia iškirsti iraplink esančius vabzdžių užpultus medžius.Dėstymo vietos:• medynai, kur sanitariniaisatrankiniais ar plynais miškokirtimais iškirsti medžių liemenųpavojingų kenkėjų naujai užpultiarba džiūstantys medžiai;• pagrindinių plynų kirtimųbiržėse dėstomi profilaktiniaistikslais (iškirstas medynasnepažeistas medžių liemenųpavojingų kenkėjų).Kokius medžius panaudoti? Gaudomiesiems medžiams kertami žali medžiai:vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos, nusilpę, pažeisti, blogaiaugantys (C Krafto klasės). Jeitokių medžių jų išdėstymovietoje nėra, naudojamapagrindiniais kirtimais kitojevietoje iškirstų medžių mediena.Vabzdžius labiausiai viliojanupjauti, bet nenugenėti medžiaisu lajomis. Jie dėstomi pavieniuiar grupėmis po 23 medžius. Jųkamienai pakeliami ant padėklų.Tam tikslui galima medžiųnekirsti, bet nuo kamienoapačios nulupti žievės žiedą.Vabzdžiagaudei medienainaudojamas visas stiebas: iš joparuošta mediena viena eile
16
PageIssue 1 17
sukraunama po 13 m³ irpakeliama nuo žemės paviršiausant padėklų.Eglių ir pušų vabzdžiagaudžiųstiebų skersmuo 2040 cmkrūtinės mate.Vabzdžiagaudžių kiekismedyneVabzdžiagaudžių kiekispriklauso nuo žievėgraužiųgausumo:• po sanitarinių atrankinių miškokirtimų medynuose dėstoma 50100 procentų medžių tūrio,iškirsto dėl medžių liemenųpavojingų kenkėjų naujausioskartos apnikimo, į apskaitąneįtraukiami seni sausuoliai irdėl kitos priežasties iškirstimedžiai (ne dėl liemenų kenkėjųapnikimo);• plynų sanitarinių miško kirtimųbiržėse dėstoma 510 procentųdėl liemenų kenkėjų iškirstųmedžių kiekio;• plynų pagrindinių miško kirtimų biržėse dėstoma 38procentai iškirstų medžių kiekio;• kiekis mažinamas 2 kartus, kaivabzdžiagaudžiai apdorojamiinsekticidais.Dėstymo laikasRuošiami prieš 11,5mėnesio iki pavasarį skraidančiųpavojingų medžių liemenųkenkėjų skraidymo pradžios.Pušiniai vabzdžiagaudžiai nupjaunami iki sausio vidurio, antpadėklų jie turi būti padėti ikikovo vidurio. Egliniai vabzdžiagaudžiai nupjaunami iki kovovidurio, ant padėklų jie turi būtipadėti iki balandžio vidurio.Vasarą skraidantiemskenkėjams ruošiami prieš 23savaites iki kenkėjų skraidymopradžios ir baigiami jiemspradėjus skraidyti. Egliniaivabzdžiagaudžiai žievėgraužiotipografo antrai generacijainupjaunami liepos pradžioje.Efektyvumo sustiprinimasVabzdžiagaudžių medžiųviliojimą sustiprina prie stiebų armedienos krūvų pritvirtinti
dispenseriai su feromonais.Efektyvesniam žievėgraužių viliojimui Baltarusijoje Belovežogirioje praktikuojama šaliavabzdžiagaudės medienos išdėstyti feromonines gaudykles.Apdorojimas insekticidaisGaudomieji medžiai(mediena) gali būti apdorotiinsekticidų tirpalais. Pušiniaivabzdžiagaudžiai insekticidupurškiami kovo pabaigoje –balandžio pradžioje. Egliniaivabzdžiagaudžiai purškiami balandžio pabaigoje – gegužėspradžioje.Tirpalo purškiama tiek,kad žievės paviršius geraisudrėktų, bet tirpalas nevarvėtų.Medienos vienam kubiniammetrui vidutiniškai sunaudojami1,52 litrai insekticidinio skysčio(iki 5 l/m³, jeigu žievė labai storair nelygi). Apdorota mediena ikipirmo lietaus turi visiškainudžiūti.Išpurkšti insekticidaibūna efektyvūs nuo keliųsavaičių iki pusantro mėnesio(priklausomai nuo tirpalokoncentracijos, saulės apšvietimo ir oro temperatūros). Kuosausesni ir karštesni orai, tuotrumpiau preparatai veiksmingi.Reikalui esant purškimą galimapakartoti.Pagrindinė klaida purškiant, kad viršijama paruoštotirpalo koncentracija, tuomet, dėlstipraus chemikalų kvapo,kinivarpos aplenkia vabzdžiagaudę medieną ir nuskrenda įartimiausią mišką.Priežiūra, sugautų kenkėjų naikinimas, išvežimasVabzdžių užpultus vabzdžiagaudžius medžius (medieną)reikia nužievinti arba išvežti išmiško, kai po žieve kenkėjaibaigia dėti kiaušinėlius ar išsiritajų lervutės, bet darnesusiformavę pirmosios lėliukės. Laiku neišvežus arnenužievinus vabzdžiagaudžių,juose išsivystys kenkėjai irpasklis miške.Pušiniai vabzdžiagau
džiai išvežami gegužės mėnesį.Egliniai – išvežami birželioviduryjepabaigoje, bet neanksčiau kaip po 1,5 mėnesionuo kinivarpų skraidymopradžios.Po insekticidais nupurkštų vabzdžiagaudžių medžių(medienos) žieve kenkėjai gali irneapsigyventi, jų išvežimo laikasanalogiškas nenupurkštiemsvabzdžiagaudžiams.Klaidos• Netinkamos vabzdžiagaudžiųišdėstymo vietos ir kiekiai – priekelių sukraunamos didelėsrietuvės, kad būtų jas patoguišgabenti miškavežiais, betneatsižvelgiama į medynoapsaugojimo tikslingumą.• Rietuves perauga žolinė augalija – užpavėsinta medienatampa nebetinkama žievėgraužiams.• Vabzdžiagaudžiai nepakelti ardalinai pakelti nuo žemės – dalisžievės paviršiaus būna nepasiekiama žievėgraužiams.• Mediena rietuvėse sukrauta neviena eile ir(ar) rąstų šonailiečiasi labai glaudžiai –vabzdžiai pasiekia tik viršutinįžievės paviršių, todėl vabzdžiagaudžiai mažai efektingi.• Netinkamu laiku paruošta mediena – per mažai ar per daugapvytusi, netinka žievėgraužiamsapsigyventi.• Kirtimo mašinomis paruoštųvabzdžiagaudžių žievė turidaugybę mechaninio pobūdžiožaizdų – sumažėja žievėgraužiams apsigyventi tinkamasplotas, per pažeidimus žievėgreitai perdžiūsta ir nebetinkavabzdžiams.• Per anksti išvežami vabzdžiagaudžiai – dar nebūna apgyvendinti žievėgraužių, per vėlaiišvežus arba nenužievinus –juose išsivysčiusi naujažievėgraužių karta pasklinda įmišką.• Vabzdžiagaudžiams parinkustik storesnius rąstus, ne visadajuos apgyvendina žievėgraužiai– reikia palikti viso stiebo
Page 18 Newsletter Header18
medieną, tuomet vabzdžiaiapsigyvenimui gali pasirinktitinkamiausias vietas pagal žievėsstorį ir medienos suvytimą.• Purškiant insekticidaisnesilaikoma rekomendacijose
nurodytos preparato koncentracijos, nenupurškiama žievėapatinėje stiebų ar rąstų pusėje.
Feromoninių gaudykliųIBL3 naudojimasFeromoninės gaudyklėsžievėgraužio tipografo sugaudymui efektyviausios, kaikenkėjo populiacija negausi. Jostaip pat puikiai tinka stebėjimuiir prognozėms. Atminkite jeigaudyklėse gausu žievėgraužiotipografo vabalų, neabejotinaikuriame nors girininkijoskampelyje atsiras ir užpultųeglių. Tokiu metu pravartusustiprinti eglynų žvalgymą,susirūpinti žalios eglių medienosapsauga.
Gaudyklės dalys ir surinkimasGaudyklės komplektąsudaro stogelis, piltuvėlio tiposegmentai, vabalų surinktuvas,gaudyklėsmasalo laikiklis irvielutės gaudyklės surinkimui.Tvirtinant stogelį prie piltuvėlių,vielutę geriausia praverti perpiltuvėlius jungiančių juosteliųskylutes ir vielutę patikimaifiksuoti replėmis, nes vėjas,blaškydamas gaudyklę, pirštaissulenktą vielutę dažnai ištiesinair gaudyklė gali nukristi.Viename gaudyklės masalolaikiklio gale (su mažesneskylute) rišamas vielos ar tvirtosvirvės gabalas, už kurio gaudyklėbus tvirtinama prie karties.Kitame gaudyklės masalolaikiklio gale rišamas tvirtassiūlas, valas ar plona minkštavarinė vielutė masalo pritvirtinimui. NEGALIMA praplėšti arkitaip pažeisti masalą gaubiančios polietileninės plėvelės(galioja masalui Ipsodor).Masalas tvirtinamas pririšant ar
PageIssue 1 19
užkabinant per tam skirtąskylutę. Masalas turi kabėtiantrame nuo apačios gaudyklėssegmente, o ne po stogeliu, nestaip tolygiau, per visą gaudyklėsilgį pasiskirsto feromono kvapasir efektyviau sugaudomi vabalai.Pavasarį naudojamas "IpsodorW" masalas pirmos žievėgraužio
generacijos sugaudimui, o pakuotėse be raidės "W" esantysmasalai kabinami maždaug pirmąliepos dekadą antrai kinivarpųgeneracijai vilioti.Vietos parinkimas ir kabinimasGaudyklės kabinamos tik
plynose, šviežiose eglynų kirtavietėse ne mažesniu kaip 20metrų atstumu nuo žaliųspygliuočių medžių, o efektyviam gaudyklių panaudojimuiatstumas tarp gaudyklių turi būtine mažiau kaip 40 metrų.Gaudyklė kabinama tokiameaukštyje, kad jos neperaugtųkrūmai ar žolės, bet kartu būtųpatogu atsisukti vabzdžiųsurinktuvą ir jį išvalyti. Optimalus gaudyklės surinktuvoaukštis yra 0,81,3 metrai nuožemės paviršiaus. Gaudyklėsįtvirtinimui geriausiai tinka 2,53metrų ilgio kartis prie kurios galotvirtinama gaudyklė, o kitasgalas nusmailinamas ir įsmeigiamas į žemę kaip atramąpanaudojant kelmą, kuriųkirtavietėje tikrai netrūksta. Gaudyklės užtvirtinimui, per kartiesir kelmo susilietimo vietąperkalama vinis, kuri neleisįrenginiui nuvirsti net esantstipriam vėjui. Gaudykliųnaudojimo metu iš kirtavietės iraplinkinių medynų būtina pašalinti šviežias eglės vėjavartas,vėjalaužas, kirtimo atliekas irkitą medieną, kurioje galivystytis žievėgraužio tipografolervos.Priežiūra ir valymasGaudykles būtina valytikas 710 dienų, ypač esantmasiniam žievėgraužio tipografoskraidymui, nes pavasarį dažnitrumpi lietūs, o sušlapę irvandenyje uždusę vabalai, pakaitinus saulutei, netrukus pradedapūti, skleisti nemalonų kvapą,taip atbaidydami savo giminaičius artintis prie gaudyklės.Norint išvalyti gaudyklę, reikiaatsukti vabalų surinktuvą ir joturinį iškratyti ant kelmo atokiaunuo gaudyklių, gyvus kenkėjussutrinti. Jei vabalai supuvo,rinktuvą būtų pravartu praskalauti artimiausiame vandenstelkinyje (baloje, upelyje ir pan.).
Informaciją paruošė Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai.Daugiau informacijos adresu http://www.msat.lt
Recommended