1

Europos aplinkaEuropos aplinka — 2005— 2005 m. būklė ir m. būklė ir

perspektyvosperspektyvos

— — Trumpas pristatymasTrumpas pristatymas

2

2005 m. Europos aplinkos2005 m. Europos aplinkos būklės ir būklės ir –– perspektyvų ataskaita. Kas tai perspektyvų ataskaita. Kas tai??

Trečioji EAA būklės ir perspektyvų ataskaita

Ankstesnė ataskaita buvo paskelbta 1999 m.

Ji padeda ES planuoti ir įvertinti aplinkos politiką

2005 m. leidinyje pateikti nauji duomenys

3

AtaskaitosAtaskaitos stru struktūraktūra

2005 m. ataskaitoje pateikiama:

Integruotas Europos aplinkos įvertinimas

Pagrindiniai rodikliai

Atskirų šalių analizė

Bibliografija

4

Poslinkiai Europos lygmeniuPoslinkiai Europos lygmeniu, , vietinės vietinės reikšmės sprendimaireikšmės sprendimai, , visuotinis visuotinis poveikispoveikis

ES teisės aktai aplinkosaugos srityje veiksmingi, tik jei yra tinkamai įgyvendinami

Sėkmingiausiai buvo reguliuojami pirminiai taršos šaltiniai

Svarbiausias iššūkis šiandien — ekonomikos sektoriai, kurie labiausiai išsklaido taršos šaltinius

Didžiausią grėsmę pažangai aplinkosaugos srityje kelia žemėtvarka, vartojimas ir prekybos modeliai

Mūsų vartojimo ir prekybos padariniai daugiau kaip du kartus viršija mūsų biologines galimybes

5

Didėjanti urbanizacijaDidėjanti urbanizacija, , žemės apleidimasžemės apleidimas

1990–2000 m. 25 ES valstybių urbanizuota teritorija padidėjo plotu, kuris yra tris kartus didesnis už Liuksemburgo teritoriją. Tam turėjo įtakos ES sanglaudos fondai — reikėtų iš to pasimokyti 2007–2013 m.?

Miestų plėtra aplinkinėse vietovėse pernelyg didina pavojų ekosistemoms (pvz., drėgniems plotams)

Turizmo plėtra taip pat didina pavojų tose pakrančių vietovėse, kuriose jau dabar kyla rizika

Žemi žemdirbystei skirtos žemės įkainiai neskatina pertvarkyti jau parengtos dirbamosios žemės

Galimybės kaimo vietovėse naudotis paslaugomis neturėjimas ir senstantys ūkininkai — taip pat yra žemės apleidimą skatinantys veiksniai

6

Klimato kaita jau čiaKlimato kaita jau čia

Temperatūra šį šimtmetį Europoje gali padidėti 2–6 laipsniais Celsijaus (palyginus su 0,95 laipsniais Celsijaus praėjusį šimtmetį ir bendru vidutiniu 0,7 laipsnių Celsijaus padidėjimu)

Manoma, kad to padariniai gali būti — vandens trūkumas, ekstremalios oro sąlygos, jūrinės augalijos ir gyvūnijos migravimas bei ekonominiai nuostoliai

Trumpalaikius Kioto tikslus galima pasiekti, tačiau pasiekti ilgesnės trukmės tikslus iki 2020 m. — bus sunkiau

Transporto sektorius — pagrindinis veiksnys. Transporto paklausa viršija veiksmingesniu tapusio kuro naudą. 2030 m. aviacijos teršalų bus išmetama du kartus daugiau

7

Energijos poreikio kontrolėsEnergijos poreikio kontrolės lėta pažangalėta pažanga

Energijos poreikis vis dar auga — nors ir lėčiau negu didėja BVP. Ekologinio veiksmingumo pasisekimas pramonės sektoriuje; svarbiausi iššūkiai — namų ūkių ir paslaugų sektoriuose

Kad ateityje būtų suvartojama mažiau energijos, reikia mažinti sunaudojamos energijos kiekį, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių ir gerinti energijos veiksmingumą. Tačiau reikalingi ilgalaikiai nuoseklūs veiksmai

Nepakankamai išnaudojamos daugelis veiksmingumo gerinimo galimybių, ypač namų ūkių ir paslaugų sektoriuose

Investuoti ateityje į priemones, kuriomis būtų mažinamas išmetamų teršalų kiekis, gali būti rentabilu (nustatyta, kad tai vienam asmeniui per metus kainuotų 45 eurus, palyginus su įvertintais socialiniais ir ekonominiais neveikimo kaštais, lygiais 300–1 500 eurų vienam asmeniui per metus)

8

Esame sveikesni, tačiau mus visEsame sveikesni, tačiau mus vis tiek veikia teršalaitiek veikia teršalai

Europoje buvo sėkmingai sumažinti smogo ir rūgščiojo lietaus kiekiai

Tačiau miestų oro tarša vis dar daugelyje miestų kelia sveikatos problemų (dalelės ir ozonas)

Naudojant švaresnes transporto technologijas ir geriau planuojant miestus, padėtis gali pasitaisyti

Veiksminga gali būti naudoti tokias rinkos priemones kaip elgseną keičiantį grūsčių apmokestinimą

Naudojami chemikalai veikia Europos ir kitų šalių gyventojus. Arktikos gyventojų kraujyje rastų polichlorintų bifenilų kiekio priežastis — judanti Europos tarša. Iš dalies Europos paliktas pėdsakas

9

Mažėja mūsų gamtiniai ištekliaiMažėja mūsų gamtiniai ištekliai

Didelė dalis Europos žuvų atsargų yra per mažos dėl perteklinės žvejybos, o tai turi įtakos žemiau maisto grandinėje esančioms rūšims. Tai ir klimato kaita kelia pavojų jūrinėms ekosistemoms

Biologinė įvairovė. Nepaisant tam tikros pažangos, dėl gyvenamosios aplinkos suskirstymo dideliai daliai rūšių — žinduolių, paukščių, vabzdžių — gresia pavojus. Didelių nuostolių bus patirta 10 naujų ES valstybių

Europos dirvožemiui gresia erozija, užėmimas, užteršimas ir druskingumo padidėjimas — potencialiai yra 2 milijonai užterštų vietovių ir 100 000 reikalinga pagalba

Vanduo: vandens pietų Europoje trūksta vis labiau ir manoma, kad ši tendencija išliks dėl vis gausėjančio turistų skaičiaus, laistymo ir klimato kaitos

10

Taršos prevencija duoda naudosTaršos prevencija duoda naudos

Buvo daug kas padaryta Europoje valant nuotekas (50 proc. aplinkosaugos išlaidų), tačiau dar lieka daug ką nuveikti

Geriausias būdas yra kartu investuoti į nuotekų valymą ir panaudoti ekonomines paskatas mažinti vandens nuotekas šaltinyje

Žemės ūkio sukeliama vandens tarša išliks problema naujosiose ES valstybėse narėse — bus naudojama daugiau trąšų

Praeis ne vienas dešimtmetis, kol bus išvalytas gruntinis vanduo

Prevencija kainuoja pigiau negu valymas (pvz. gali būti naudinga keisti ūkininkavimo metodus, panaudojant BŽŪP finansuojamas finansines paskatas)

11

Ką mes galime padarytiKą mes galime padaryti? ?

Europos ekonomikoje medžiagos ir energija gali būti naudojamos ekonomiškiau. 10 ES valstybių turi galimybę pagerinti savo ekonomiškumą 4 keturis, kol pasieks 15 ES valstybių lygmenį

Prie pažangos gali prisidėti technologijų perdavimas, investicijos į naujoves ir taršos mokesčiai bei rinkliavos

Reikia labiau atsižvelgti į aplinkosaugos klausimus sektoriuose, kurie labiausiai veikia aplinką: žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės, namų ūkių srityse

Transportas yra integruoto požiūrio naudos pavyzdys. Jis turi įtakos oro taršai, klimato kaitai, triukšmui, dirvos nepralaidumui, gyvenamosios vietos suskirstymui ir vandens taršai nuo vietos iki pasaulinio lygmens

12

Ką mes galime padarytiKą mes galime padaryti??

Kurti ilgalaikes nuoseklias strategijas, kuriomis rinkos sąlygos orientuojamos tvarios gamybos ir vartojimo linkme

Visuose sektoriuose pradėti taikyti visapusiškesnes, integruotas rinkos priemones, kuriomis siekiama tvarumo tikslų: ekologinius mokesčius ir subsidijos reformą

Viešajame ir privačiame sektoriuje skirti daugiau lėšų tyrimams bei kūrimui aplinkosaugos srityje, siekiant padėti Europai tapti konkurencinga pasauliniu lygmeniu

Siekiant sukurti ir įgyvendinti integruotą metodiką, reikia gerinti institucines struktūras. Tokios struktūros gali būti tiek pat svarbios, kaip ir pati politika

13

C C dalis — dalis — StruStruktūraktūra ir kai kurie svarbiausi punktaiir kai kurie svarbiausi punktai

Atskirų šalių analizė

Grindžiamas devyniais iš pagrindinių rodiklių

„Šalies vertinimo balais sistema“

EAA parinko, kokie pagrindiniai rodikliai bus naudojami šiose analizėse

14

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijosŠiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos2002 m. vienam gyventojui tenkančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

2002 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pagal BVP

Atstumas iki Kioto tikslo, linijinė tikslo trajektorija, 2002 m.

15

Lietuva Lietuva padėtis įvertinimo skalėjepadėtis įvertinimo skalėje

16

Europos aplinkaEuropos aplinka — — 2005 m. būklės 2005 m. būklės ir perspektyvų ataskaita ir perspektyvų ataskaita tinklalapyjetinklalapyje

Visa ataskaita — kiekvienam skyriui skirta viena pdf byla25 kalbomis pateikiama santrauka25 kalbomis pateikiamas pranešimas spaudaiKalbosSpaudos konferencija (video)„Flash“ animacijaPristatymas su programa „Powerpoint“

www.eea.europa.eu