Page 1 Newsletter Header

Lietuvos valstybiniųmiškų sanitarinė būklė2009 metais

Informacija miškininkams 2010 kovo 20 d.

Turinys:1 ­ Lietuvos valstybinių miškų sanitarinė būklė2009 metais2 ­ Varėnos miškuose išplito pušinis verpikas5 ­ Kenkėjai: pušinis verpikas7 ­ Biologinis insekticidas Foray9 ­ Kenkėjai: pušiniai straubliukai10 ­ Duobutės pušiniams straubliukams gaudyti12 ­ Medelių mechaninės apsaugos priemonės15 ­ Kenkėjai: žievėgraužis tipografas16 ­ Vabzdžiagaudžių medžių ir medienosnaudojimas žievėgraužiui tipografui sugaudyti18 ­ Feromoninių gaudyklių IBL ­ 3 naudojimas

Lietuvos valstybiniuosemiškuose vabzdžių, ligų sukė­lėjų, žvėrių, abiotinių ir kitųfaktorių pažeidimai 2009 metaisužregistruoti 46910 ha plote:19531 ha židinių buvo likę iš2008 metų, naujų atsirado 31917ha, 4538 ha išnyko dėl gamtiniųpriežasčių. Židiniai likviduoti27910 ha plote, vabzdžiųkenkėjų ir ligų pažeistųvalstybinių miškų sekantiemsmetams lieka 19000 ha plote.Profilaktinių ir naikina­mųjų miško sanitarinės apsau­gos priemonių prieš ligas,kenkėjus ir nepageidaujamąaugaliją atlikta iš viso 69968 haplote, iš jų 22366 ha biologinių,3903 ha cheminių, 43699 ha

fizinių­mechaninių, apsaugota29529 m³ spygliuočių medienos.2009 metais nudžiūvo,užmirko, išvertė vėjas ar ugnissunaikino 399 ha medynų irželdinių (150 ha spygliuočių,228 ha kietųjų ir 21 haminkštųjų lapuočių), iš jųvabzdžiai sunaikino 72 ha, ligos229 ha (uosių džiūvimas ­ 222ha), bebrai 14 ha, gaisras 20 ha,kiti abiotiniai veiksniai 64 ha(vėjas ­ 39 ha, užmirkimas ­ 22ha). Vabzdžių pakenkimaivalstybiniuose miškuose 2009metais užregistruoti iš viso12003 ha plote: 516 ha buvolikę iš 2008 metų, naujųpažeidimų atsirado 12251 ha

(4550 ha pušinio verpiko 5719ha eglės ir 795 ha ­ pušiesliemenų kenkėjų, 512 ha pušiniųstraubliukų, 379 ha grambuolių),sunyko savaime 464 ha. Atlikusmiško sanitarinės apsaugospriemones, vabzdžių kenkėjųpažeidimai likviduoti 7269 haplote, sekantiems metams liko4734 ha. Daugiausia liekapušinio verpiko (4600 ha)židinių.Infekcinės ligos pažeidė13738 ha miško, džiūstantysuosiai (6350 ha), ąžuolai (3322ha) ir drebulinės pinties pūdomosdrebulės (3129 ha) užimadidžiausius plotus. Sanitariniaiskirtimais ligų pažeisti medžiaipašalinti 7056 ha plote,pažeidimų lieka 6682 ha.2008 metais žvėryspažeidė 8626 ha miško: 7890 habuvo likę iš 2008 metų, naujųpažeidimų atsirado 3315 ha,sunyko savaime 2579 ha. Žvėriųpažeidimai likviduoti 1614 haplote, sekantiems metams liko7012 ha.Abiotinių ir kitų veiksniųpažeistų medynų ir želdinių buvo12543 ha, didžiausią dalį sudarėvėjavartos­vėjalaužos (85%),sniegalaužos (9%). Gaisrų,sausros, užmirkimo, šalnų,antropogeninių pažeidimų užre­

1

Page 2Issue 1

gistruota nedaug (6%). Abiotiniųir kitų veiksnių naujų pažeidimųatsirado 11595 ha, sunykosavaime 585 ha plote, likviduoti11971 ha plote, 2010 metamslieka 572 ha.Sanitariniu požiūriunepalankiausia padėtis 2010metais numatoma Dzūkijospušynuose susiformavusiuosespyglius graužiančių vabzdžiųmasinio dauginimosi židiniuose.***

Varėnos miškuose išplito pušinisverpikasKas keliolika metųLietuvoje cikliškai kartojasimedžių spyglius ir lapusgraužiančių vabzdžių pagau­sėjimai. Dažniausiai pakenkiamipušynai, ąžuolynai, beržynai. Kaikenkėjų populiacija labaipagausėja dideliuose miškųplotuose, ji vadinama masiniudauginimosi židiniu.Miško sanitarinės apsau­gos tarnybos specialistaiatlikdami kametinį spygliusgraužiančių kenkėjų mo­nitoringą arba kitaip stebėseną,2007 metais Dzūkijos miškuosenu­statė gausesnį nei įprastaspyglius griaužiančių kenkėjųpušinio verpiko (Dendrolimuspini) ir pušinio pelėdgalvio (Pa­nolis flammea) kiekį. 2008metais atliekant kasmetinįspyglius graužiančių kenkėjųmonitoringą taip pat buvo

pastebėtas minėtų kenkėjųgausėjimas, todėl buvo atliktospapildomos apskaitos, kuriųmetu nustatyta, kad spygliusgraužiančių kenkėjų išplitimoplotai yra dar nedideli, apimakelias dešimtis hektarų, oišsidėstę labai netolygiai. Pagal2008 metų apskaitų duomenisbuvo prognozuota, kad 2009metais daugelyje kvartalų pušysspyglių neteks iki 30% ir tikkeliuose miško kvartaluose pušysgali netekti iki 40% spyglių. Dėlto 2009 metais dar nebuvotikslinga projektuoti masinių šiųkenkėjų naikinamųjų priemonių(pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių reikalavimusspyglius graužiantys kenkėjai turibūti naikinami, kai vidutinėspygliuočių medynų defoliacijayra daugiau negu 30 %). 2009metais rudenį buvo atliekamos

jau detalios spyglius graužiančiųkenkėjų apskaitos siekiantnustatyti besiformuojančių spyg­lius graužiančių kenkėjų židi­nius. Atlikus detalias minėtųkenkėjų apskaitas paaiškėjo, kadDruskininkų miškų urėdijosveiklos teritorijos miškuosebesiformavęs pušinio pelėd­galvio židinys dėl gamtiniųpriežąsčių sunyko, o pušinioverpiko susiformavęs židinysVarėnos miškų urėdijos veiklosteritorijoje išplito beveik iki7000 ha ploto. Prognozuojama,kad 2010 metais nuo šio kenkėjoVarėnos miškų urėdijos Perlojos,Zervynų ir Dainavos giri­ninkijose apie 2390 ha pušynųneteks iki 30% spyglių, 2100 ha­ 30­50%, 1500 ha ­ 50­75%,1000 ha neteks 75­100% spyglių.Jei kenkėjui vystytis orai buspalankūs, 2010 metais laukiamaspušinio verpiko didelis pagausė­jimas ir išplytimas dar dides­niuose miškų plotuose, kuriuosepušinis verpikas išplitęs darnegausiai ar randamas lokaliaisžidinėliais. Ateityje šis kenkėjasgali išplisti ir Druskininkų miškųurėdijos bei Dzūkijos nacio­nalinio parko teritorijose.***

2

Vikšrams pagraužus pušųspyglius, pumpurus ir ūglius,pažeisti audiniai apmiršta,sutrikdoma medžiagų apykaita,sumažėja prieaugis, per žaizdelessusidaro palankios sąlygospatekti augalų ligų sukėlėjųpradams.Medžių spyglių sunai­kinimo reikšmę miškobiocenozei pilnai įvertinti sunku.Daugiausia turima žinių apiedefoliacijos (spyglių, lapųnetekimo) neigiamą įtaką medžiųprieaugai ir medyno būklei ­sutrinka medžių normali vandensapykaita ir fotosintezė, sumažėjaprieauga arba jos visai nebūna,sumažėja medynų atsparumas.Spygliuočiai lajos netekimuilabiau jautrūs už lapuočius.Pušims sumažėja ne tik prieauga,

bet esant pakartotiniamsapgraužimams, medžiai pradedadžiūti, atsiranda sausavir­šūniškumas. Pušis lengviauužpuola liemenų kenkėjai.Remiantis atliktaismoksliniais tyrimais (A.Gedmi­nas ir kt., 2004), nustatyta, kadpušinio verpiko pažeistuosepušynuose netenkama 8,05m3/ha medienos radialinioprieaugio. Apskaičiavus nuos­tolius pagal Nuostolių dėlspyglių nugraužimo įvertinimometodika (LŽŪU, 2005),Varėnos miškų uredijoje jiesiektų apie 5,81 milijonus litų .Daug spyglių netekęmedžiai nusilpsta, prarandaatsparumą nepalankiems bioti­niams ir abiotiniams veiksniams,ypač sausrai bei ekstrema­

lesniems orų pokyčiams.Tyrimais įrodyta, kad spygliusgraužiančių kenkėjų pakenktuosemedynuose susiformuoja lieme­nų kenkėjų židiniai (Vabzdžiųįvairovė ir jos kitimasspygliuočių kenkėjų židiniuose /Miško apsaugos ir medžioklė­tyros skyriaus ataskaita, LMI,1996­2000). Dėl šylančioklimato pastaruoju metupušynuose labai pagausėjoožiaragių (Monochamus sp.) irblizgių (Buprestidae sp.), taip patyra stabiliai gausios kirpikų(Blastophagus sp.) populiacijos.Tai kenkėjai, galintys nudžiovintidar žalius, tačiau dėl įvairiųsąlygų (viena iš jų ­ spygliųnetekimas) apsilpusius medžius.Dažniausiai, po spygliųnetekimo pirmais metais liemenųkenkėjų žymesnio pagausėjimodar nebūna. Po metų pavieniuosemedžiuose, trečiais metais ­ iki10 procentų, ketvirtais ­ apie 40

Spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimonuostoliai ir grėsmės

3

Page 4 Newsletter Header

Priemonės pušinio verpiko populiacijos mažinimui

procentų pušų gali apgyvendintimėlynasis blizgis, viršūninisžievėgraužis ir kirpikai. Jųapnikti medžiai pasmerktineišvengiamai žūčiai. Laikunesumažinus spygliusgraužiančių vabzdžių žalos, galisusidaryti liemenų kenkėjųžidiniai, papildomai atnešantysdar didesnius nuostolius.Ožiaragiai (Monochamussp.) yra pagrindiniai platintojaikarantininio labai pavojingokenkėjo ­ pušinio stiebinionematodo (Bursaphelenchusxylophilus) ­ sukeliančio masinįpušynų vytimą ir džiūvimą. Šisnematodas Europoje rastas tik1999 metais. Dabar jis yraišplitęs Portugalijoje, kurmasiškai pažeidžia pušynus.Neseniai yra aptiktas irIspanijoje. Jei bus stipriainugraužti spygliai ir dėl tonusilpusiuose Dzūkijospušynuose dar daugiau privis

ožiaragių, ar nesusidarys sąlygosjų platinamam pavojingamnematodui atsirasti ir Lietuvoje?Labiausiai nusilpusiaspušis apniks ne tik vabzdžiailiemenų kenkėjai, bet ir medžiųdžiūvimą įtakojančios grybinėsligos. Dėl to daug pušų nudžius.Tą vaizdą gerai atsimenaDzūkijos miškininkai: pvz., pokito spyglius graužiančiokenkėjo, pušinio pelėdgalvio(Panolis flammea) 2000­2002metų invazijos, daug pakenktųpušynų išretėjo, o kai kuratsirado plynės. Jose suvešėjusvarpinei žolei smiltyniniamlendrūnui (Calamagrostiscanescens), tapo problematiškaatkurti mišką. Be to, tokiųišretėjusių pušynų dirvoseprisiveisia grambuolių(Melolontha sp.), kurių lervosnugraužia jaunų pušelių šaknis irdar labiau apsunkina miškoatkūrimą. Pušinis pelėdgalvis

tuomet buvo išplitęs Dzūkijosnacionalinio parko, Druskininkų,Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijųšiluose. Varėnos urėdijoje ­ tuosepačiuose plotuose, kuriuosedabar išplito pušinis verpikas.Kenkėjo židiniams apėmusdidelius plotus, nepakako lėšųvisų apniktų miškų nupurškimui.Dėl to neapsaugotuose šiluosenuo 20 iki 100% spyglių neteko11,2 tūkst. ha pušynų, tame tarpebe 51­100% spyglių liko 5,0tūkst. ha medynų. Prarastųspyglių jie neataugino iki kitopavasario ir pušynai atrodė lygpo gaisro. Toks vaizdas kėlėmiško lankytojų pasipiktinimą irnuostabą, kad laiku nesiimtapriemonių kenkėjų naikinimui.Tų miškų savininkai pergyveno,kad medžiai išdžius ir bus didelinuostoliai, reikalavo leidimųspyglių netekusių pušynųiškirtimui. ***

Medynuose, kur dažnai susidarospyglius graužiančių kenkėjųmasinio išplitimo židiniai, yrasvarbu sudaryti palankias sąlygasparazitinių ir plėšriųjų vabzdžių,vabzdžiais mintančių gyvūnų irpaukščių gausėjimui. Taipasiekiama lapuočių medžių irkrūmų dalies didinimupušynuose, tai yra, polajinių(pomiškis, trakas) rūšių įterpimuir kitomis priemonėmis.Pirmose spyglius grau­žiančių kenkėjų masinioišplitimo židinio stadijosenaturalių priešų ir kenkėjųspyglius graužiantiems vabz­džiams sunaikinti ir jųpopuliacijoms sureguliuoti yranepakankamai, todėl spygliusgraužiančius kenkėjus pirmose jųišplytimo stadijose veiksmin­giausia sunaikinti galima tikaviacijos pagalba medynusapipurškiant biologiniais archeminiais vabzdžių naikinimuiskirtais preparatais ­ insek­ticidais. Kaip tik tokia situacijayra dabartiniame pušinio verpiko

židinyje ­ jo kilimo pradžia (antražidinio fazė) Varėnos miškųurėdijoje.Pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių 48 punktąspyglius graužiantys kenkėjainaikinami, kai vidutinėspygliuočių medyno defoliacijaprognozuojama daugiau negu 30procentų. Su tokia progno­zuojama defoliacija miško plotųsuma yra apie 4600 ha. Kenkėjųišplitimo plotas yra sudėtingoskonfigūracijos, nesudaro vientisokompaktiško masyvo. Aviacijostechninės galimybės neleidžiamiško masyve apdoroti atskirųmiško kvartalų, todėl turi būtiparinkti kuo paprastesnėskonfigūracijos purškimo barai(artimi stačiakampiui). Dėl to įapdorojamą plotą pateks dalismiško su mažesniu kenkėjoišplitimo intensyvumu. Purškia­mi plotai atitraukti 0,5 kmatstumu nuo Ūlos ir Uosupioupių, Lavyso ežero, gyvenviečių.Todėl 2010 metais numatomaspurkšti plotas apima 6380 ha

miško Varėnos miškų urėdijosPerlojos ir Zervynų girininkijose.Jame valstybiniai miškai užima57%, privatūs ­ 43%. Patenka107 ha riboto ūkininkavimozonų: 77,6 ha prie Lavyso ežeroir 29,6 ha prie Mančiagirėsgyvenvietės vandens apsauginiaitrečios grupės miškai. Likusidalis, 6273 ha, ketvirtos grupėsūkiniai miškai.Arti vandens telkiniųcheminių insekticidų naudotinegalima, tik ­ biologinius. Dėlsudėtingos konfigūracijos atski­rai tų plotų apdoroti biologiniupreparatu neįmanoma arbažymiai pabrangsta aviaciniaidarbai samdant tam tinkamusultra lengvus orlaivius. Dzūkijospušynai labai mėgiami miškolankytojų, yra gausiai lankomi.Dėl susiformavusios negatyviosžmonių nuomonės į augalųapsaugos priemonių naudojimąžemės ūkyje, gali kilti miškolankytojų, poilsiautojų ir gamtosmylėtojų nepasitenkinimas,apsaugojant miškus cheminės

4

Page 5Issue 1

kilmės preparatais. Varėnosmiškų urėdijos valstybiniaimiškai sertifikuoti pagal FSCreikalavimus. Jų nuostatosneleidžia miškuose naudoti netnaudojimui Lietuvos miškuoseregistruotų cheminių insekticidų.Todėl tikslinga visą plotąnupurkšti biologiniu preparatu,kurio veiklioji medžiagabakterijos Bacillus thuringiensisvar. kurstaki toksino baltyminiaikristalai ir sporos. Šis bakterinispreparatas nuodingas tik drugiųvikšrams, o kitų rūšių vabzdžiųlervų neveikia. Sporos ir kristalaiapnuodija vikšrą ir jis nustojamaitintis. Jo žarnyne prisi­dauginusios bakterijos išskirianuodingus medžiagų apykaitosproduktus ir sukelia vikšrųsepticemiją. Bakterinis preparatasneturi kenksmingo poveikiožinduoliams, paukščiams, žuvimsir bitėms. Šios bakterijos gamtojeišplitę natūraliai. Panašus

preparatas keletą metų Dzūkijojepilamas į Nemuną upinio mašalo,įkyraus kraują čiulpiančiovabzdžio, naikinimui.Gamtosauginiu požiūriucheminiais preparatais (pvz.piretroidais) naikinti spygliusgraužiantiems kenkėjams patstinkamiausias laikas yra židiniokilimo pradžioje: kenkėjųprisidauginę daug, o juosnaikinančių parazitinių ir plė­šriųjų vabzdžių dar nepadaugėjo,todėl naudinga entomofaunamažiausiai nukenčia nuopurškimų. Vėlesnėse židiniovystymosi fazėse panaudoticheminiai preparatai kartu sukenkėjais sunaikina irpagausėjusią naudingą entomo­fauną. Jei židinio kilimopradžioje panaudojame biopre­paratą (bakterija Bacillusthuringiensis var. kurstaki), taipasiekiame dvejopą efektą:pirma, sunaikiname tik kenkėjų

vikšrus, o naudinga entomofaunaišlieka, antra, naudingi vabzdžiaigali išplisti į neapdorotus židiniopakraščius ir sunaikinti tenesančius kenkėjus. Taip gamtaipadedame natūraliai mažintikenkėjų skaitlingumą.Kenkėjų židiniai Dzū­kijos pušynuose pastebėti laiku,nustatytos židinio išplitimo ribos,paruošta pušynų pakenkimogrėsmės prognozė 2010 metams.Šiuo metu spyglių nugraužimųdar nėra ir medynai nenusilpę.Net dabartinio sunkmečiosąlygomis reikia rasti lėšų mūsųšalies svarbiausio gamtinio turto­ miško ­ apsaugai nuo kenkėjų,neleisti pušiniams verpikamsžaloti mūsų pušynų ir išplistididesniuose miškų plotuose, kurjie nugraužę pušų spygliussukeltų medienos prieaugionetekimą ir nusilpusių medžiųdžiūvimą. ***

5

Pušinis verpikasDendrolimus pini L.KENKĖJAI:KlasėBūrysPobūrisAntšeimisŠeima

InsectaLepidopteraGlossataLasiocampoideaLasiocampidae

VabzdžiaiDrugiaiNepavadintasVerpikiniaiVerpikai

MORFOLOGIJADrugių patinėlio išskl­eistų sparnų plotis 40­70 mm,patelės ­ 50­90 mm. Drugiųpatelių antenos siūliškos,patinėlių ­ plunksniškos. Drugiaigali būti pilkšvai rudi, pušiesžievės spalvos, bet labainevienodų atspalvių. Prieki­niuose sparnuose visada yra plati,netaisyklingos formos rausvairuda skersinė juosta su trijomisjuodomis zigzaginėmis linijomisir balta pusmėnulio formos dėme

vidurį sparno. Užpakaliniaisparnai ir likusi kūno dalisšviesiai rudi ar rusvai gelsvi.Drugių spalva labai permaininga.Sunku surasti du egzemplioriusidentiškai sutampančiomis spal­vomis. Populiacijos gausėjimopradžioje dominuoja tamsesnidrugiai, vėliau pilkesni.Kiaušinėlių ilgis 3 mm,plotis 2 mm. Šviežiai sudėti jiebūna šviesiai žalios spalvos,vėliau pilkėja. Suaugę vikšraibūna iki 100 mm ilgio pilki su

raudonais nuodingais plaukeliais.Nugarėlėje, arčiau galvos,antrame ir trečiame segmente yradvi tamsiai mėlynos spalvos(beveik juodos) aksominėsskersinės juostos, kurios yra tųvikšrų būdingos skiriamosiosžymės po pirmo nėrimosi.Lėliukė ruda, padengtalabai trumpais ir švelniais gelsvairudais plaukeliais, būna ganatankiame pilkos spalvospailgame smailais galais kokone.

Page 6 Newsletter Header 6

BIOLOGIJASkraido birželio­lieposmėn. vakarais. Kiaušinėlius dedadidelėmis krūvelėmis (iki100vnt.) ant spyglių, šakų. Vienapatelė sudeda iki 300 kiaušinėlių.Išsiritę vikšrai suėda didelękiaušinėlio apvalkalo dalį, o poto apgraužia naujai išaugusiųspyglių kraštus, palikdaminepaliestą vidurinę gyslą. Ikižiemojimo vikšrai neriasi 2kartus. Žiemoja III ūgio vikšraipaklotėje. Pavasarį, tik nutirpus

sniegui, lipa į lajas ir nugraužiapraeitų metų ir senesniusspyglius, palikdami nedideliuskelmelius. Jei trūksta maisto,apgraužia pumpurus ir ūglius,taip pat ir jaunus spyglius.Vikšrai, iš kurių išsiritapatinėliai, praeina 6, o patelės ­ 7ūgius. Lėliukėmis virsta kokonebirželio mėnesį, tarp spyglių, antšakučių, žievės plyšiuose. Permetus išsivysto viena generacija.Kiekvienas vikšras savo

vystymosi metu suėda 20­25gramus spyglių, tai yra, 2­3 grudenį ir 18­32 g pavasarį.Suaugęs vikšras vidutiniškai perdieną suėda 50­60 spyglių, o pervisą savo vystymąsi apie 1000spyglių, priklausomai nuo orotemperatūros, kadangi tai šviesą,šilumą ir sausrą mėgstantisvabzdys. Intensyviausiai maiti­nasi kai oro temperatūra 27°C.Netekusius spyglių medžius galiužpulti liemenų kenkėjai, tada jienudžiūna.

Page 7Issue 1

EKOLOGIJADažniausiai kenkia gry­nuose 20­60 metų pušynuose,augančiuose neturtingose sausoseaugimvietėse. Gali maitintis

juodosios, veimutinės, banksopušų spygliais, taip pat,paprastosios eglės, europiniomaumedžio, europinio kėniospygliais.

7

Biologinis insekticidas FORAYAtsakymai į dažniausiai užduodamus klausimusKas yra FORAY?Foray – tai bakterinisarba biologinis preparatas. Į josudėtį įeina Bacillus thurin­giensis porūšio kursaki (Btk)sporos ir ypatingi baltyminiaikristalai. Galutiniame produktešie biologiniai komponentai yrasumaišyti su kitomis nustaty­tomis sudėtinėmis dalimis irvandeniu.Kas yra Bacillus thurin­giensis arba Btk?Bacillus thuringiensisarba Btk – tai gamtoje aptinkamabakterija. Dažnai randamavisame pasaulyje, dirvose. Kaibakterijos sudaro sporas, jos taippat išskiria ypatingus baltyminiuskristalus. Šie natūralūs baltymųproteinai kai kuriems vabzdžiamsyra toksiški. Jie dar vadinamideltaendotoksinais.Kiek yra kitokių Bt?Bacillus thuringiensisporūšis kurstaki (Btk) yraplačiausiai naudojamas siekiantapsaugoti žemės ūkio pasėlius,vaismedžius, miškus bei miestoparkus nuo lapus ir spygliusgraužiančių kenkėjų. Būtent šisBtk kamienas jau naudojamasilgiau nei 45 metus.Kaip veikia Btk?Btk veikia per kai kuriųlapus ir spyglius graužiančiųdrugių vikšrų virškinimo sistemą.Naikinamas vabzdys turi suėstiBtk, ir tik tada šis pradės veiktines ne vikšro skrandyje Btkneturi jokio toksinio poveikio.Kai Btk suėda vikšras, pvz.

Pušinis verpikas (Dendrolimuspini), kristalai virsta proto­toksinu, o šie – toksinu. Toksinasparalyžiuoja vikšro žarnųsieneles. Dėl to vikšras nustojaėsti ir galiausiai žūna.Kaip gaminamas Foray?Foray gaminamas iš Btk,auginamo dideliais kiekiaisuždarose fermentacijos talpose,labai panašiai gaminamiantibiotikai ir alkoholiniaigėrimai. Fermentacijos skystis,kuriame yra sporų ir baltyminiųkristalų, sumaišomas supatvirtintais inertiniais kompo­nentais ir vandeniu. Taipgaunamas galutinis produktasForay.Kuo Foray skiriasi nuocheminių insekticidų?Foray nėra chemikalas.Cheminiai pesticidai dažnaisunaikina daug skirtingųvabzdžių, tarp jų ir naudingų.Aktyvi sudėtinė Foray dalis –gamtinė bakterija, Bacillusthuringiensis. Ji kenksminga tikkai kuriems vikšrams, įskaitantkenkėją pušinį verpiką. Be to,Foray gamtoje greitai ir saugiaiskyla, priešingai nei daugelischeminių pesticidų, kurie jaispaveiktoje aplinkoje paliekašalutinius produktus ir sankau­pas.Ar Foray nekenkia žmo­nėms ir gyvūnams?Foray yra labai saugus.JAV Aplinkos ApsaugosAgentūrai ir Health Canadareikalaujant buvo išsamiai ištirtas

Foray poveikis gyvūnams(oraliniai ir vidiniai tyrimai).Nebuvo pastebėta jokioapnuodijančio, užkrečiančio arligas sukeliančio poveikio.Tiriant įkvėpto Btk poveikį,nebuvo nei vieno mirties atvejoir buvo pastebėta, kad Btkturimas patogeninis potencialasyra žemas. Taip pat buvo atliktityrimai su gyvuliais, nustatantys,kaip Foray veikia virškinimotraktą, odą, kvėpavimo sistemą irakis. Nebuvo pastebėta jokiotoksinio poveikio prarijus arįkvėpus didelį kiekį Foray.Bandymuose, kai Foray buvopurškiamas tiesiai ant odos ar įakis, oda buvo suerzinama labainežymiai ir laikinai, akiųsuerzinimas buvo vidutinis irtaip pat laikinas. Šie požymiaivisiškai išnyko.Taip pat AplinkosApsaugos Agentūra (JAV) irŽemės Ūkio Maisto ProduktųMinisterija (Kanada) nustatė, kadForay neturi būti taikomitoleranciniai reikalavimai, nau­dojant jį visų žemės ūkio kultūrųsaugojimui. Sprendimas netai­kyti šių reikalavimų paremtasišsamiais Btk tyrimais, siekiantnustatyti tiek trumpalaikį, tiekilgalaikį poeikį žmonėms iršiltakraujams gyvūnams. Norint,kad Foray nebūtų taikomitoleranciniai reikalavimai, Btkpartijos, iš kurių bus gaminamasForay, išbandomos poodineinjekcija. Per penkis Foraygaminimo metus nė viena partijaneturėjo jokio neigiamo po­veikio, ir nė viena partija dėl šiospriežasties nebuvo atmesta.

Page 8 Newsletter Header

Jau daugiau nei 45 metus Btkplačiai naudojamas naikinantmiesto ir kaimo apylinkių miškųkenkėjus. Per šį laiką susikaupėsolidžios ataskaitos apie saugumąir poveikį sveikatai.Ar Foray nekenkia auga­lams?Foray buvo purškiamasšimtuose tūkstančių akrų, kurauga medžiai ir kiti augalai. Nėragauta jokio pranešimo apie kokiąnors žalą augalams.Ar Foray nekenksmingasnetiksliniams gyvūnams,paukščiams ir naudin­giems vabzdžiams?Foray yra labai saugus.Btk, esantis Foray sudėtyje, buvoišbandytas su žinduoliais,paukščiais ir kitais vabdžiais.Bandymų metu buvo naudojamosdozės, viršijančios normalų lygįapipurškiant miškus ar miestųparkus, tačiau nebuvo aptiktajokio kenksmingo poveikio.Ar Foray nekenkia van­dens gyvūnams?Foray yra labai saugusvandens aplinkai. Btk buvoišbandytas su gėlavandenėmisžuvimis ir vandens bestuburiais.Paveikus padidintomis dozėmis,nebuvo pastebėta jokių pakitimų.

Kas dar, be BT, įeina įForay sudėtį? Ar šie kom­ponentai nekenkia aplin­kai? Apie 90% Foray sudarovanduo, Btk, likutinės fermen­tinio augimo medžiagos irmaistiniai angliavandeniai. Liku­sieji 10% tai inaktyvuoti arinertiniai komponentai, dedamisiekiant palaikyti Foray formulėskokybę, supaprastinti jo varto­jimą ir apsaugoti Btk aktyvumą.Visas sudėtines Foray dalis JAVAplinkos Apsaugos Agentūra irKanados Žemės Ūkio bei ŽemėsŪkio Maisto Produktų Minis­terija patvirtino, kaip inertiškussudėtinius pesticidų kompo­

nentus. Nė vienas iš Foraykomponentų nėra įtrauktas nei įEPA pirmą sąrašą (Toksiškaiįtartinos inertinės medžiagos),nei į antrą sąrašą (Sąlyginaitoksiškos inertinės medžiagosbūtina tikrinti pirmiausia). Visišie kiti komponentai nekenkiaaplinkai. Apskritai, juos visusJAV maisto ir Vaistų Ministerijaleidžia naudoti ruošiant maistą.Taip pat jie visi gamtoje lengvaibiologiškai skyla.Ar Foray gali sugadintimano automobilio lako irdažų dangą?Foray sudėtyje nėranieko, kas galėtų pažeistiautomobilio dangą. Foray turiprilipti prie lapo paviršiaus, kaiišdžiūsta. Todėl lengviausia jįnuvalyti nuo bet kokio

paviršiaus, kol jis dar šlapias.Valydami išdžiūvusį Foray nuobet kokio paviršiaus, tiesiopgsudrėkinkite nudžiūvusiuslašelius vandeniu ir nuvalykitekempine ar minkštu skudurėliu.Automobilių priežiūrai skirtųvaliklių gali prireikti, jeipaviršius valomas vėliau. Kuoanksčiau paviršių valysite, tuobus lengviau nutrinti lašelius.Kokią įtaką Bt turi žmo­nėms, ypač tiems, kuriekenčia nuo imunodeficitoar alergijos?Btk yra dirvose visamepasaulyje dažnai randamabakterija. Kiekvieną dienąžmones veikia Btk ir daug kitųbakterijų. Dauguma šių bakterijų,

su kuriomis susiduriame,įskaitant Btk, neišskiria jokiožmonėms įtakos turinčio toksino.Btk ir kitos įprastinės bakterijosdažnai aptinkama sveikų žmoniųkraujyje, šlapime ir kitokiuosemėginiuose. Buvo nustatyta, kadBtk pacientų mėginiuose nereiš­kia jokio patogeninio atoksiniopoveikio. Kaip ir daugelis kitųnatūralių aplinkos bakterijų, Btkgali būti laikoma nereikšmingupašaliniu organizmu tarp infek­cijas sukeliančių organizmų,išskiriamų iš pacientų mėginių.Jei asmuo serga imunodeficitu, jįbakterijos, kurias paprastakontroliuoja sveika imuninėsistema, gal ir gali paveikti.Tokios bakterijos vadinamossąlyginiais patogenais Btk nėrasąlyginis patogenas. Btkpurškimas neturi sukelti naujų

alergijų, astmos ar kitokių hyper­jautrumo pasireiškimų. Asme­nys, sergantys alergijomis, astmaar ypatingai jautrūs, ypač dirvaiar dūmams ir teršalams, galijausti tam tikrą laikiną poveikį.Iš oro purškiamo Btk koncen­tracija yra daug žemesnėmė neibuvo naudojama su saugumu irsveikata susijusiuose bandy­muose. Netgi tiriant didesniųkiekių poveikį bandymų metu,Btk pasirodė esąs visiškanepavojingas. Šį nepavojingumąpatvirtino jau virš 45 metųtrunkantis naudojimas miestų irkaimų apylinkėse. Asmenys,sergantys anksčiau paminėtomisligomis, gali pasikonsultuoti susavo gydytoju.***

8

Page 9Issue 1 9

KENKĖJAI: Pušiniai straubliukaiHylobius sp.KlasėBūrysPobūrisAntšeimisŠeima

InsectaColeopteraPolyphagaCurculionoideaCurculionidae

VabzdžiaiVabalaiĮvairiaėdžiaiStraubliukiniaiStraubliukai

MORFOLOGIJAVabalas 7­14 mm ilgio,tamsiai rudas, matinis, suauksiniais geltonais plaukeliais.Galva ištįsusi į ilgą straublelį,kurio gale prisitvirtinusiosantenos. Priešnugarėlė siauresnėuž antsparnius. Antsparniaitaškuoti, vagoti, su dviemskersinėm lenktom juostelėm išgeltonų žvynelių ir keleto tospačios spalvos dėmelių.Vyresniems vabalams šiosjuostelės nusitrina.Lerva balta, ruda galva, C­ formos, maksimalus ūgis siekia15­20 mm.BIOLOGIJAVabalai pasirodo gegužėspradžioje, kai pradeda lapotikarpotasis beržas. Intensyviausiaikenkia gegužės­liepos mėnesiais.Rugpjūčio mėnesį aptinkami tikpavieniai vabalai. Atskiraismetais, priklausomai nuo gamti­nių sąlygų lemiančių generacijostrukmę, suaugėliai gali pasirodytiir gausiai kenkti net rugpjūčio­

rugsėjo mėnesiais.Suaugėliai maitinasijaunų ar vyresniojo amžiausspygliuočių žieve, pumpurais,spygliais. Vėliau poruojasi irįlindę į paklotę deda kiaušinėliusšaknyse, rečiau paklote pri­dengtoje kelmo šaknies kakle­lyje. Vengia antžeminės kelmodalies. Kiaušinėlių dėjimoperiodas ištęstas. Kiek padėjękiaušinėlių, patelės vėl maitinasimedelių žieve. Viena patelėpadeda 60­100 kiaušinėlių.Išsiritusios lervos šaknysegriaužia ilgus (net iki 3­4 m)takus. Takai pripildyti išgraužų.Lervos esti 5 ūgių. Baigusiosmaitintis lervos takų gale graužialėliukių kameras, kuriosežiemoja. Lėliukėmis virsta tikkitais metais, esant sausai irkarštai vasarai tų pačių metųrudenį. Generacijos trukmė 1.5­2metai.EKOLOGIJANaktį, prietemoje beiapsiniaukusiomis dienomis akty­

viai kenkiantis vabalas. Dažniau­siai aptinkamas spygliuočiųželdiniuose ir žėliniuose. 1 hagali būti iki 40000 vabalų.Straubliukai minta spygliuočiųžieve, rečiau spygliais,pumpurais. Medeliai labiausiainukenčia, kai vabalų padarytosžaizdos apjuosia stiebelį žiedu.Tokie pažeisti medeliai nudžiū­na. Lervos vystosi spygliuočiųkelmų šaknyse. Todėl didžiųjųpušinių straubliukų gausą ypačlemia spygliuočių medžiųšviežių kelmų skaičius.Lietuvoje labai žalingasmiško žėliniuose ir želdiniuose.PRIEMONĖSBiržes, jeigu nėrasuvelėnėjimo ar grambuoliųįsiveisimo pavojaus, želdintiantrais trečiais metais ponukirtimo. Želdant rudens,žiemos ir ankstyvo pavasariokirtavietes, vabalų skraidymolaikotarpiu apsaugai naudotikontaktinius (piretroidų grupėsFastac, Karate, Decis) bei

Pušiniai straubliukai apimatris savo ekologija ir biologijapanašias rūšis. Tai ­ didysispušinis straubliukas (Hylobiusabietis L.), mažasis pušinisstraubliukas (Hylobius pinastriGyll.), eglinis straubliukas(Hylobius piceus Deg.).Lietuvoje dažniausias iržalingiausias didysis pušinisstraubliukas.

Page 10 Newsletter Header10

sisteminio veikimo (Actara)insekticidus. Sisteminio veikimoinsekticidu patartina sodinukųšaknis apdoroti prieš sodinimą,kad veikliosios medžiagos spėtųpasiskirstyti po visas medeliodalis iki straubliukų kenkimopradžios.Pušinių straubliukų aps­kaitai ir naikinimui šviežiose (ikipusės metų senumo), lengvo,

biraus dirvožemio biržėse kovobalandžio mėnesiais kasamosgaudomosios apie 40 cm gylioduobutes kas 10 m, 80­100vnt./ha. Duobelėse su apnuodytumasalu privilioja 25­30% vabalųdaugiau ir jie iš ten niekadanepasprunka. Tuo tikslu, įduobeles įdedama šviežios žievėsar medienos nuopjovos gabalėliaisuvilgyti 3% Fastako tirpalu.

Pagal Miško sanitarinėsapsaugos taisyklių reikalavimus,jei straubliukai (Hylobius sp.)želdiniuose arba žėliniuosepakenkė 10 procentų ir daugiaumedelių, nepriklausomai nuopažeidimo laipsnio būtina taikytiapsaugos nuo šių kenkėjųpriemones, tačiau draudžiamastraubliuko pakenktus plotusinsekticidais purkšti ištisai.DUOBUTĖS PUŠINIAMS STRAUBLIUKAMS(HYLOBIUS SP.) GAUDYTIPušiniai straubliukai (Hylobiusgenties) yra vieni iš žalingiausiųspygliuočių želdinių ir jaunuo­lynų kenkėjų. Iš žiemojimo vietųjie pasirodo balandžio­gegužėsmėnesiais ir būna aktyvūs ikirudens. Per visą vegetacijos lai­kotarpį vykdomos profilaktinės(mechaninės ir biologinės) irnaikinamosios priemonės strau­bliukų skaitlingumo ir žalosmažinimui.Duobučių paskirtisGamtoje straubliukaikiaušinėlius deda į apsilpusiųmedžių šaknis, maitinasi pušų ireglių šakelių žieve, gali mistipumpurais ir spygliais. Todėl išaplinkinio miško į kirtavietesjuos vilioja vystančių spygliuočiųkelmų ir kirtimo atliekųintensyvus kvapas, nes vienojevietoje gausu ir tinkamų vietųveistis, ir maisto. Duobučiųpaskirtis – sumažinti straubliukųvabalų kiekį spygliuočių kirta­vietėse, norint apsaugoti ateinan­čių metų želdinius nuo šiųkenkėjų pažeidimų.Vieta Duobutės kasamos švie­žiose spygliuočių miško (pušis,eglė) kirtavietėse, su sausomissmėlio dirvomis. Tinkamiausioskirtavietės su nesuarta dirva irnesuardyta miško paklote. Jeidirva paruošta želdiniams,

žėliniams, tuomet duobutėskasamos tarpuose tarp vagų, kurnesuardyta miško paklotė.Kirtavietes geriausia parinktituose kvartaluose, kur pernaibuvo straubliukų (Hylobius)pakenktų želdinių, žėlinių arbabuvo pastebėti kenkėjai.Šviežios kirtavietės tos,kur miškas iškirstas ne anksčiaukaip prieš 6 mėnesius. Jei kirstaanksčiau, kirtavietės laikomossenomis, jose kelmai ir kirtimoatliekos būna sudžiūvę, strau­bliukų nebevilioja, todėl duobu­tėms kasti – nebetinka.

ParuošimasDuobutės kasamos balan­džio viduryje, hektare po 80­100vnt. Pradedama kasti lygia­

grečiai, 10­15 m atstumu nuomiško pakraščio. Kirtavietėje josišdėstomos šachmatiškai apie10×10 m atstumais.Duobučių sienelės turibūti vertikalios, lygios. Gylis nemažiau 35 cm, skersmuo nemažiau 20 cm. Kai miško paklotėstora, duobutė pagilinama perpaklotės storį. Iškastas gruntaspilamas į krūveles apie 0,5 matstumu nuo duobučių krašto.Priežiūros palengvinimui duobu­čių eilės pažymimos gairėmis.PriežiūraDuobelės valomos kas 7­10 dienų. Surenkami ir sunaiki­nami sugauti straubliukai,išrenkami ir paleidžiami naudingivabzdžiai (žygiai, mėšlavabaliai...), varliagyviai, kiti gyviai,duobelės dugnas išvalomas ikišviežio smėlio. Ypač svarbuduobeles panaujinti po lietaus:iškasamas pribiręs gruntas,palyginamos nuplautos sienelės.Duobelės naudojamos kolnustoja kristi straubliukai,dažniausiai iki rugsėjo pradžios.Duobučių efektyvumo pa­gerinimasStraubliukų (Hylobius)vabalų sugavimo pagerinimui įduobutes dedamami sakaiskvepiantys jaukai: pušų šakelėssu spygliais, spygliuočių šviežiainuluptos žalios žievės gabalėliai,

PageIssue 1

spygliuočių plonrąsčių atpjovos,švieži sakai, maišeliai suspygliuočių pjuvenomis (suvilgy­tomis terpentinu), kai šakelės irmediena apdžiūna, jos pakei­čiamos šviežiomis. Naudojamiferomonai „Hylodor“ ar „Hylo­dor +“. Tokios duobelės strau­bliukus vilioja ir senesnėsekirtavietėse, kuriose kelmai irkirtimo atliekos sudžiūvę ir jaustraubliukų nebetraukia.Duobutės su atpjovomis:Į duobutę dedama po dvispygliuočių plonrąsčių atpjovas.Jos statomos viena ant kitosduobutės dugno centre. Atpjovosdedamos balandžio pabaigoje,gegužės pradžioje, kai dieną orotemperatūra sušyla iki + 8 ... +10° C, priklausomai nuo pava­sario ankstyvumo.Atpjovos ruošiamos išžalių šviežiai nupjautų pušies,eglės plonrąsčių su plona žieve.Atpjovų ilgis 10­15 cm,skersmuo 10 cm. Jos trumpampanardinamos į insekticido aktara1% koncentracijos tirpalą(mirkyti nereikia, svarbu, kadsušlapų paviršius). Prieš dedant įduobutę atpjovų viršutinė pjūvioplokštuma pavilgoma terpentinu.Duobutės valomos kas 14dienų, bet ne mažiau kaip 3kartus nuo atpjovų įdėjimo. Perkiekvieną kartą iš duobučiųišimami įkritę vabzdžiai,duobutės išvalomos. Atpjovosvabalus vilioja apie 2­2,5mėnesius: pirmiausiastraubliukus traukia garuojantisterpentinas, vėliau – džiūstantimediena, dar vėliau – terpentinasiš tarpo tarp suglaustų atpjovų.Lenkijos miškininkų pa­tirtis Lenkijos miškininkai re­komenduoja kiekvienus naujusželdinius pavasarį iki balandžiovidurio apsupti gaudomuojugrioveliu, o želdiniuose kontroleiiškasti 10 gaudomųjų duobelių.Duobeles pastoviai stebi, tai ypačsvarbu balandį­gegužę. Jeigukontrolinėje gaudomojoje duobe­

lėje randa daugiau kaip 5straubliukus, želdinių hektarekasa nuo 80 iki 100 papildomųduobelių, įdeda atraktantą(viliojančią medžiagą). Radusvienoje duobelėje daugiau negu10 straubliuko vabalų arbaželdiniuose ant jaunų medeliųpastebi besimaitinančių vabalų,taiko chemines apsaugos prie­mones. Atraktantai gali būtinatūralūs arba susintetinti.Natūraliems priklauso šviežipušies žievės gabaliukai, šviežiosspyliuočių medžių šakelės, sakai,nes straubliukus į duobelesvilioja sakų kvapas. Natūralūsatraktantai efektyviausiai veikiapadėti žemės paviršiaus lygyjevirš gaudomųjų duobelių(griovelių). Taip pat gaudo­mosiose duobelėse (grioveliuose)naudojamas sintetinis feromonasHylodor.Daromos klaidosĮkritę straubliukai išnegilių, neprižiūrimų, užslin­

kusių duobučių išropoja. Taip patjie išlipa, jei duobutės iškastos nesmėlio, bet priesmėlio irsunkesnėse dirvose, nes tuometper jų sieneles vabalai lengvairopoja. Mažiau straubliukųsugaudoma, jei duobelės kasa­mos vagos dugne, o ne tarp vagų,kur nesuardyta miško paklotė,nes vabalai vengia minera­lizuotos birios dirvos. Mažiauvabalų sugaudoma senosekirtavietėse lyginant su šviežio­mis, jei duobutėse nenaudojamipapildomi jaukai.IšvadosDuobutės straubliukamsgaudyti veiksmingos, jei kasa­mos šviežiose spygliuočių kirta­vietėse su smėlio dirva. Jas reikiavalyti, išgaudyti įkritusiusvabalus, po lietaus panaujinti irpagilinti. Senesnėse kirtavietėseefektyvumo padidinimui naudotijaukus, kvepiančius vystančiaspygliuočių mediena: šakeles,žievę, medienos atpjovas, pjuve­nas, feromonus.

11

Rekomenduojami duobutės matmenys

Page 12 Newsletter Header12

MEDELIŲ MECHANINĖS APSAUGOSPRIEMONĖS

Ąžuolo gilės, ūgliai irjaunų medelių žievė yra labaimėgiamas miško faunos pašaras.Miško gyvūnai pastoviaipažeidžia arba sunaikina jaunusmedelius, suėda giles, ir taitrukdo ąžuolynams savaimeatželti, dėl to neišauga ąžuolųperspektyvus pomiškis, jaunuo­lynai bei želdiniai. Šiltuoju metųlaikotarpiu jaunų ąžuoliukųlapais ir žaliais ūgliais, o žiemąsumedėjusiais ūgliais, intensyviaimaitinasi stirnos, elniai, brie­džiai. Žiemą mažų ąžuoliukųūglius ir žievę apgraužia kiškai.Po sniegu pelėnai apgraužiakamienėlių žievę. Valydami

ragus arba rujos metu jaunųąžuoliukų žievę nutrina stirninaiir taurieji elniai. Ūgtelėjusiųąžuoliukų žievę nulaupo elniai irbriedžiai. Gilėmis minta šernai,taurieji elniai, stirnos, danieliai,netgi stumbrai. Jomis maitinasipeliniai graužikai (miškinė irgeltonkaklė pelės), voverės,miegapelės, kėkštai, gali lestikarveliai keršuliai, tetervinai,kurtiniai. Pagrindiniai giliųnaikintojai yra kanopiniai žvėrysir peliniai graužikai.Kuo mažesnis giliųderlius, tuo didesnė tikimybė,kad jas beveik visas surinksmiško gyvūnai. Taip pat yra ir su

jaunais ąžuoliukais, kuo jųmažiau medyno sudėtyje, tuolabiau tikėtina, kad juos pažeisžvėrys. Tik įveisti neapsaugotiąžuolo želdiniai iš karto tampalaukinių žvėrių ganyklomis.Blogiausia, kad pirmiausiažvėrys nuskabo geriausiųąžuoliukų sparčiausiai augančiusūglius. Dėl kelis metusbesikartojančio ūglių nuskabymomedeliai nusilpsta, šakojasi,praranda ūkinę vertę. Nusilpusiųmedelių išaugintais smulkiaisūgliukais žvėrys nustoja maitintisir vėl ieško gerai augančiųąžuoliukų.Jaunų ąžuoliukų apsaugai

PageIssue 1

nuo žvėrių pažeidimų naudoja­mos įvairių tipų mechaninėspriemonės: medelių individualiostvorelės ir gaubtai (miškininkųvadinami apsaugomis), ištisųmiško sklypų aptvėrimas beimedžių grupių aptvėrimas. Visosmechaninės priemonės veiks­mingos jei tinkamai panaudotosir prižiūrimos. Jos skiriasikonstrukcija, kaina, ilgaam­žiškumu, darbo sąnaudomispastatant ir priežiūros inten­syvumu eksploatuojant, apsau­gomų medelių dydžiu, savopaskirtimi apsaugoti medeliusnuo skirtingų rūšių žvėriųpažeidimų.Individualūs gaubtai(apsaugos) ir tvorelėsLietuvoje naudojamivamdžio formos įvairių kon­strukcijų plastikiniai gaubtai. Jiegali būti pagaminti iš įvairaustankumo tinklo, iš skylėto arneskylėto plastiko lakšto. Skiriasistandumu, spalva, aukščiu. Priešpastatymą daugumos tipų gaub­tus reikia paruošti naudojimui,jiems suteikiant vamzdžio formą.Gaubtai turi būti stabiliaipritvirtinti prie kuolų, kad jųvėjas nedaužytų į apsaugomąmedelį ar nelankstytų kartu su

medeliu. Pastatyti minkštitinkliniai gaubtai reikiamos for­mos ilgai neišlaiko, “susiploja”Taip neatsitinka, kai jie pririšamitarp dviejų kuolų, neleidžiančiųtinklui deformuotis. Jei gaubasbūna aukštesnis už kuolą ar priekuolo nepritvirtinta viršutinėgaubto dalis, tai ji nuo vėjonulinksta. Kartu nulinkstamedelio viršūnė, o jei medelisžemesnis už gaubtą, jis“įkalinamas” sulinkusiame gaub­te ir nebegali tiesiai augtiaukštyn. Vėjas išverčia ir palen­kia gaubtus kartu su medeliais,jei prilaikantys kuolai silpnaiįkalti dirvon. Pageidautina, kadkuolas būtų gaubto išorėje, tadamedelis augdamas turi daugiauerdvės.Privalumai:­ Želdinių­žėlinių plotegalima pasirinktinai aptvertipačius vertingiausius medelius,laisvai pasirenkant aptveriamųmedelių skaičių ir atstumus tarpjų­ Tankesni gaubtai,sukurdami pavėsinimo efektą,priverčia medelį aktyviau “tįsti”aukštyn ir stabdo šoninįšakojimąsį­ Tarp individualiaiapsaugotų medelių gali nevar­žomai migruoti žvėrys, jie galinukąsti per gaubto sieneliųangeles išlindusių šoninių šakeliųgalus, tačiau toks šakeliųskabymas netrukdo medeliuiaugti aukštyn­ Virsdami sėkliniai armiško sienos medžiai galipažeisti tik pavienius gaubtaisapsaugotus medelius, visamželdinių plotui neigiamos įtakosnepadaro­ Atliekant priežiūros dar­

bus labai lengva rasti gaubtaisapsaugotus medelius­ Iš ištisinio plastiko pada­ryti gaubtai apsaugo medeliusnuo nestiprių pavasarinių vėly­vųjų šalnųTrūkumai:­ Kokybiškai uždėti gaubtągalima tik prieš tai nugenėjusmedelio šonines šakas, genėjimasyra varginantis ir atidumoreikalaujantis darbas­ Su šoninėmis šakomis įgaubtą “sukišta” medelio lajapati save stelbia, užlenktos šakosgali trukdyti viršūnei stiebtisaukštyn

­ Medeliams bent du kartusper vegetaciją reikia išlaisvinti irpataisyti gaubtuose užlinkusiasarba per šonines angelesišlindusias viršūnes­ Iš neskylėto plastikolakšto padaryti gaubtai mažiauvėdinasi, todėl susidaro palan­kesnės sąlygos miltligei vystytis,o dėl juose susidarančiošiltnamio efekto paankstėja vege­tacijos pradžia, todėl padidėja

13

Page 14 Newsletter Header14

stiprių pavasarinių šalnų pavojus­ Gaubtuose iš ištisinioplastiko ištysęs liaunas medeliskelis metus turi būti prilaikomaskuolo, kol sutvirtėja jo stiebelis­ Medelius individualiaitveriant medinėmis tvorelėmis,būna didžiausios vieno medelioaptvėrimuimedžiagų ir darbosąnaudos, lyginant su kitaismechaninės apsaugos būdais.Klaidos.Uždedant gaubtus nulen­kiamos medelių viršūnės.Gaubtai nepritvirtinami priekuolų – tiesiog užmaunami antmedelio kartu su kuolu.Panaudoti per liauni ar trumpikuolai. Neprižiūrimų medeliųviršūnės užlinksta arba išlendaper tinklo akis.Ištisinis plotų aptvėrimastvoromisPriklausomai nuo kon­strukcijos, tankumo ir tvirtumo,tvoros apsaugo nuo elnių,briedžių, stirnų, šernų, kiškių.Minimalus tvorų aukštis apsaugainuo stirnų – 1,5 m, nuo elnių –2,2 m, nuo briedžių – 2,5­3,0 m.Priklausomai nuo panaudotųmedžiagų ilgaamžiškumo, jostarnauja 8­10 metų.Privalumai:­ Ištisai aptvertame plotenebūtina medelių genėti, jie galiaugti natūraliai formuodami lajas­ Laisvai augančių medeliųviršūnės niekur nekliūna, todėlnebereikia dažnai eiti išlaisvinti

įstrigusių viršūnėlių, kaip būtųjuos individualiai užtvėrusakytais gaubtais­ Už kitus tvėrimo būdusgeriausiai tinka gilėmis apsėtųplotų ir žėlinių apsaugai.Trūkumai:­ Pastatymas reikalaujadaugiausia fizinio darbo lyginantsu kitais tvėrimo būdais­ Karčių tvoros neapsaugonuo kiškių ir stirnų­ Tam geriau tinka tinklotvoros, tačiau tveriant neparankukopijuoti nedidelius reljefonelygumus, todėl, jeigu vielostinklo apačia pakyla nuo žemės,tose vietose stirnos ir kiškiailengvai pralenda­ Žvėrys bėgdami galinepastebėti įtemptos vielos artinklo ir atsitrenkimo vietojepraardo ar atpalaiduoja dalįtvoros (ji geriau matoma, kaivielos ar tinklo tvorasutvirtinama skersinėmis karti­mis, tada tinka nuo briedžių irelnių)­ Nuvirtę medžiai ir nulūžęšakos pažeidžia aptvarą, o miškolankytojai dažnai palieka atvirusaptverto ploto vartus, tada peratsiradusią spragą žvėrys galipatekti į visą aptvertą plotą­ Tvoras reikia nuolat pri­žiūrėti, tikrinti aptvarų būklę,ypač svarbu nedelsiant užtaisytipažeistas vietas­ Nepageidaujamos auga­lijos gausiai prižėlusiuose plotuo­se sunku rasti perspektyviusmedelius priežiūros darbų metu

(medelių suradimo palengvi­nimui galima rasti išeitį –sodinimo eilėse pastatyti ilgaiišliekančias gaires.Medelių grupių (aikštelių)aptvėrimasTarpinis variantas tarpmedelių individualaus ir visoploto ištisinio aptvėrimo. Taiptveriant turi būti numatytagalimybė lengvai patekti įaptvaro vidų priežiūros darbųatlikimui. Aptvarų tinklas irtvoros turi stovėti stabiliai, jųneturi judinti vėjai.Privalumai:­ Priežiūros darbų metulengva rasti aptvertas medeliųgrupes­ Žvėrys gali nevaržomaimigruoti želdinių­žėlinių plo­tuose, miško lankytojai galilaisvai praeiti tarp aptvertųaikštelių­ Nebūtina genėti aptveria­mų medelių­ Tokie aptvarai mažaipažeidžiami nuvirtus aplinki­niams medžiams ar nulūžus jųšakomsTrūkumai:­ Nedidelių plotelių tvėri­mui reikalingų medžiagų niekasspecialiai nekomplektuoja irnetiekia, tenka naudotis jauesančiomis prekyboje ir jaspatiems pritaikyti­ Nėra medžių grupeliųtvėrimo patirties, neaišku koksaptvertoje grupėje turėtų būtioptimaliausias medelių skaičiusir aptveriamo plotelio dydis,kokie turėtų būti atstumai tarpaptvertų plotelių­ Ar aptvarų neišardysmiško lankytojai labiausiaipriklausys nuo tvėrimui panau­dotų medžiagų, jei jos bus“tinkamos prie ūkio”, gali susi­gundę “pasiimti”.

PageIssue 1 15

KENKĖJAI: Žievgraužis tipografasIps typographus L.

KlasėBūrysPobūrisŠeimaPošeimis

InsectaColeopteraPolyphagaScolytidaeIpinae

MORFOLOGIJASuaugėlių kūnas 4,2­5,5mm, tamsiai rudas arba juodas,antsparniai kiek šviesesni.Kiekvieno karučio šone yra 4danteliai. Trečias nuo viršausdantelis didžiausias, buoželėsformos. Antsparnių lysvelėslygios, be taškų.Takai poligaminiai postora medžių ar rąstų žieve.Motės takai išilginiai, išporavimosi kameros vienas takaseina viršūnės link ir vienas ar dudrūtgalio link (retais atvejais du įviršų ir du į apačią). Lervų takaitrumpi, baigiasi lėliukiųkameromis.BIOLOGIJASuaugėliai žiemoja pa­klotėje arba po medžių žieve.Skraidymas prasideda tempe­ratūrai pakilus iki +12ºC,sprogstant karpotojo beržopumpurams. Masinis medžiųpuolimas prasideda orui sušilusiki +15­18ºC, saulėtomis,nelietingomis dienomis. Spar­

čiausiai ir gausiausiai žievė­graužis tipografas vystosikarštomis ir sausomis vasaromis.Tuomet gali išsivystyti 2pagrindinės ir 1 seserinėgeneracija (ypatingai palan­kiomis sąlygomis 2 seserinės).Po pirmo kiaušinėlių dėjimo,dalis patelių pasimaitinusios vėlgali išdėti kiaušinėlius. Tai ­seserinė generacija. Pirmojigeneracija vystosi 2­2,5 mėn.Naujai išsivystę suaugėliai,priklausomai nuo klimatiniųsąlygų, pradeda skraidyti ir pultiegles liepos pirmoje pusėje.Antra generacija, esant šiltaivasarai, vystosi sparčiau neipirmoji ­ 1,5­2 mėn.EKOLOGIJADažniausiai pažeidžiavidutinio amžiaus ir vyresneseglės, retai pušis. Pirmiausiaiapninka išverstas, nulaužtas,stipriai pažeistas egles, suga­mintą medieną, esant gausiaipopuliacijai ­ sėkmingai nudžio­vina žalius medžius

* Masinio dauginimosi židiniaisusidaro: smarkiai išaugusžievėgraužio tipografo skaičiui,kai masiškai puldami, vabalai"įveikia" ir sveikus medžius;paprastai tokios sąlygosatsiranda esant daug substrato,tinkamo veisimuisi ­ laikunesugamintoms spygliuočių vė­jalaužoms, vėjavartoms arneišvežtai medienai* Atsiradus dideliam kiekiui dėlįvairių priežasčių (sausrų,užmirkimo, oro užteršimo irpan.) apsilpusių medžių* Potencialios žievėgraužiotipografo židinių formavimosi irplitimo vietos yra: likę nesu­tvarkyti eglės vėjavartų/vėja­laužų ar liemenų kenkėjųžidiniai* Dėl žievėgraužio tipografopažeidimų vykdytų atrankinių arplynų sanitarinių kirtimų vietos* Kitų sanitarinių rinktinų, plynųbei pagrindinių kirtimų biržiųpakraščiai, kurie ribojasi su 45metų ir vyresniais eglynais* Eglynai, šalia kurių buvo

Žievėgraužio tipografo šviežiaiužpultų eglių požymiai:* rusvos išgraužos ant eglių ka­mienų ar šalia jų* krentantys žali spygliaiŽievėgraužio tipografo paliktųeglių požymiai (sanitarinėspriemonės nebereikalingos):* nusilupusi ar paukščių laupomažievė* gerai matomos vabalų išlėkimoangos* ruda laja, byrantys rudi spygliai

VabzdžiaiVabalaiĮvairiaėdžiaiKinivarposŽievėgraužiai

Page 16 Newsletter Header

medienos sandėliai su laikuneišvežta spygliuočių mediena* Vyresni nei 45 metų amžiauseglynai* Mažo skalsumo medynai, įkurių rūšinę sudėtį įeina eglėPRIEMONĖSSanitariniai kirtimai:* Geriausia priemonė, kai žie­

vėgraužio tipografo populiacijayra gausi* Efektyvūs (iškirsti, medienąnužievinti ar išvežti) tiknepavėluoti kirtimai ­ kol požieve dar nebaigė vystytisvabalai* Atliekami gegužės ­ rugsėjomėn.* Sanitariniai plyni kirtimai

atliekami, jei iškirtus liemenųkenkėjų pažeistus medžius, liktųmažesnis nei 0,4 skalsumas.Miško sandėliuose laiko­mą žalią spygliuočių medieną,kinivarpų skraidymo metu,galima apsaugoti nužievinantarba apipurškiant ją kontak­tiniais insekticidais.

Vabzdžiagaudžių medžių ir medienos naudojimasžievėgraužiui tipografui sugaudytiPaskirtisVabzdžiagaudžiai me­džiai ir vabzdžiagaudė medienaskirta pavojingiems medžiųliemenų kenkėjams gaudyti. Šievabzdžiai dar vadinami žievė­graužiais ir antriniais medžiųkenkėjais. Vabzdžiagaudžiai galisugaudyti dalį vabzdžių popu­liacijos. Jie labai tinka vabzdžiųgausumo prognozių sudarymui.Įprasta ruošti eglinius vabz­džiagaudžius žievėgraužiui tipo­grafui (Ips typographus) gaudyti.Mažesne apimtimi naudojamipušiniai vabzdžiagaudžiai didžia­jam (Blastophagus piniperda) ir

mažajam (B. minor) kirpikams.Lapuočių medžių vabzdžiagau­džiai Lietuvoje nepraktikuojami.Kodėl dėstoma?Instinkto vedami žievė­graužių suaugę vabalai renkasiapsilpusius medžius kiaušinė­liams dėti. Jie pirmiausiaapgyvendina vėjavartas, vėjalau­

žas, snieglaužas, žalių medžiųstuobrius, medieną rietuvėse,kirtavietėse paliktą pagamintąmedieną ir storesnes kirtimoatliekas. Šia kenkėjų savybeparemtas vabzdžiagaudės medie­nos (medžių) dėstymas medy­nuose, kuriuos norime apsaugotinuo šių kenkėjų.Dėstymo vietos ir jų pa­ruošimasVabzdžiagaudė mediena(medžiai) turi būti dėstoma tikstabiliuose medynuose, kuriuosenėra nusilpusių augančių medžių.Nusilpę medžiai gali vilioti

vabzdžius kaip ir paruoštigaudomieji medžiai ir tuometžievėgraužiai apniks ne tikvabzdžiagaudžius, bet ir augan­čius medžius. Todėl medynuosevabzdžiagaudžių dėstymo vieto­se būtina pašalinti žaliasvėjavartas, vėjalaužas, sniega­laužas ir kitus medžius beimedieną, kur gali veistis

pavojingi medžių liemenųkenkėjai. Vasarą dėstantvabzdžiagaudžius, iki kinivarpųskraidymo reikia iškirsti iraplink esančius vabzdžių užpul­tus medžius.Dėstymo vietos:• medynai, kur sanitariniaisatrankiniais ar plynais miškokirtimais iškirsti medžių liemenųpavojingų kenkėjų naujai užpultiarba džiūstantys medžiai;• pagrindinių plynų kirtimųbiržėse dėstomi profilaktiniaistikslais (iškirstas medynasnepažeistas medžių liemenųpavojingų kenkėjų).Kokius medžius panau­doti? Gaudomiesiems me­džiams kertami žali medžiai:vėjavartos, vėjalaužos, sniega­laužos, nusilpę, pažeisti, blogaiaugantys (C Krafto klasės). Jeitokių medžių jų išdėstymovietoje nėra, naudojamapagrindiniais kirtimais kitojevietoje iškirstų medžių mediena.Vabzdžius labiausiai viliojanupjauti, bet nenugenėti medžiaisu lajomis. Jie dėstomi pavieniuiar grupėmis po 2­3 medžius. Jųkamienai pakeliami ant padėklų.Tam tikslui galima medžiųnekirsti, bet nuo kamienoapačios nulupti žievės žiedą.Vabzdžiagaudei medienainaudojamas visas stiebas: iš joparuošta mediena viena eile

16

PageIssue 1 17

sukraunama po 1­3 m³ irpakeliama nuo žemės paviršiausant padėklų.Eglių ir pušų vabzdžiagaudžiųstiebų skersmuo 20­40 cmkrūtinės mate.Vabzdžiagaudžių kiekismedyneVabzdžiagaudžių kiekispriklauso nuo žievėgraužiųgausumo:• po sanitarinių atrankinių miškokirtimų medynuose dėstoma 50­100 procentų medžių tūrio,iškirsto dėl medžių liemenųpavojingų kenkėjų naujausioskartos apnikimo, į apskaitąneįtraukiami seni sausuoliai irdėl kitos priežasties iškirstimedžiai (ne dėl liemenų kenkėjųapnikimo);• plynų sanitarinių miško kirtimųbiržėse dėstoma 5­10 procentųdėl liemenų kenkėjų iškirstųmedžių kiekio;• plynų pagrindinių miško kirt­imų biržėse dėstoma 3­8procentai iškirstų medžių kiekio;• kiekis mažinamas 2 kartus, kaivabzdžiagaudžiai apdorojamiinsekticidais.Dėstymo laikasRuošiami prieš 1­1,5mėnesio iki pavasarį skraidančiųpavojingų medžių liemenųkenkėjų skraidymo pradžios.Pušiniai vabzdžiagaudžiai nu­pjaunami iki sausio vidurio, antpadėklų jie turi būti padėti ikikovo vidurio. Egliniai vabzdžia­gaudžiai nupjaunami iki kovovidurio, ant padėklų jie turi būtipadėti iki balandžio vidurio.Vasarą skraidantiemskenkėjams ruošiami prieš 2­3savaites iki kenkėjų skraidymopradžios ir baigiami jiemspradėjus skraidyti. Egliniaivabzdžiagaudžiai žievėgraužiotipografo antrai generacijainupjaunami liepos pradžioje.Efektyvumo sustiprinimasVabzdžiagaudžių medžiųviliojimą sustiprina prie stiebų armedienos krūvų pritvirtinti

dispenseriai su feromonais.Efektyvesniam žievėgraužių vi­liojimui Baltarusijoje Belovežogirioje praktikuojama šaliavabzdžiagaudės medienos išdės­tyti feromonines gaudykles.Apdorojimas insekticidaisGaudomieji medžiai(mediena) gali būti apdorotiinsekticidų tirpalais. Pušiniaivabzdžiagaudžiai insekticidupurškiami kovo pabaigoje –balandžio pradžioje. Egliniaivabzdžiagaudžiai purškiami ba­landžio pabaigoje – gegužėspradžioje.Tirpalo purškiama tiek,kad žievės paviršius geraisudrėktų, bet tirpalas nevarvėtų.Medienos vienam kubiniammetrui vidutiniškai sunaudojami1,5­2 litrai insekticidinio skysčio(iki 5 l/m³, jeigu žievė labai storair nelygi). Apdorota mediena ikipirmo lietaus turi visiškainudžiūti.Išpurkšti insekticidaibūna efektyvūs nuo keliųsavaičių iki pusantro mėnesio(priklausomai nuo tirpalokoncentracijos, saulės apšvie­timo ir oro temperatūros). Kuosausesni ir karštesni orai, tuotrumpiau preparatai veiksmingi.Reikalui esant purškimą galimapakartoti.Pagrindinė klaida purš­kiant, kad viršijama paruoštotirpalo koncentracija, tuomet, dėlstipraus chemikalų kvapo,kinivarpos aplenkia vabzdžia­gaudę medieną ir nuskrenda įartimiausią mišką.Priežiūra, sugautų kenkė­jų naikinimas, išvežimasVabzdžių užpultus vabz­džiagaudžius medžius (medieną)reikia nužievinti arba išvežti išmiško, kai po žieve kenkėjaibaigia dėti kiaušinėlius ar išsiritajų lervutės, bet darnesusiformavę pirmosios lėliu­kės. Laiku neišvežus arnenužievinus vabzdžiagaudžių,juose išsivystys kenkėjai irpasklis miške.Pušiniai vabzdžiagau­

džiai išvežami gegužės mėnesį.Egliniai – išvežami birželioviduryje­pabaigoje, bet neanksčiau kaip po 1,5 mėnesionuo kinivarpų skraidymopradžios.Po insekticidais nupurkš­tų vabzdžiagaudžių medžių(medienos) žieve kenkėjai gali irneapsigyventi, jų išvežimo laikasanalogiškas nenupurkštiemsvabzdžiagaudžiams.Klaidos• Netinkamos vabzdžiagaudžiųišdėstymo vietos ir kiekiai – priekelių sukraunamos didelėsrietuvės, kad būtų jas patoguišgabenti miškavežiais, betneatsižvelgiama į medynoapsaugojimo tikslingumą.• Rietuves perauga žolinė au­galija – užpavėsinta medienatampa nebetinkama žievėgrau­žiams.• Vabzdžiagaudžiai nepakelti ardalinai pakelti nuo žemės – dalisžievės paviršiaus būna nepa­siekiama žievėgraužiams.• Mediena rietuvėse sukrauta neviena eile ir(ar) rąstų šonailiečiasi labai glaudžiai –vabzdžiai pasiekia tik viršutinįžievės paviršių, todėl vabzdžia­gaudžiai mažai efektingi.• Netinkamu laiku paruošta me­diena – per mažai ar per daugapvytusi, netinka žievėgraužiamsapsigyventi.• Kirtimo mašinomis paruoštųvabzdžiagaudžių žievė turidaugybę mechaninio pobūdžiožaizdų – sumažėja žievėgrau­žiams apsigyventi tinkamasplotas, per pažeidimus žievėgreitai perdžiūsta ir nebetinkavabzdžiams.• Per anksti išvežami vabzdžia­gaudžiai – dar nebūna apgy­vendinti žievėgraužių, per vėlaiišvežus arba nenužievinus –juose išsivysčiusi naujažievėgraužių karta pasklinda įmišką.• Vabzdžiagaudžiams parinkustik storesnius rąstus, ne visadajuos apgyvendina žievėgraužiai– reikia palikti viso stiebo

Page 18 Newsletter Header18

medieną, tuomet vabzdžiaiapsigyvenimui gali pasirinktitinkamiausias vietas pagal žievėsstorį ir medienos suvytimą.• Purškiant insekticidaisnesilaikoma rekomendacijose

nurodytos preparato koncen­tracijos, nenupurškiama žievėapatinėje stiebų ar rąstų pusėje.

Feromoninių gaudykliųIBL­3 naudojimasFeromoninės gaudyklėsžievėgraužio tipografo sugau­dymui efektyviausios, kaikenkėjo populiacija negausi. Jostaip pat puikiai tinka stebėjimuiir prognozėms. Atminkite jeigaudyklėse gausu žievėgraužiotipografo vabalų, neabejotinaikuriame nors girininkijoskampelyje atsiras ir užpultųeglių. Tokiu metu pravartusustiprinti eglynų žvalgymą,susirūpinti žalios eglių medienosapsauga.

Gaudyklės dalys ir surin­kimasGaudyklės komplektąsudaro stogelis, piltuvėlio tiposegmentai, vabalų surinktuvas,gaudyklėsmasalo laikiklis irvielutės gaudyklės surinkimui.Tvirtinant stogelį prie piltuvėlių,vielutę geriausia praverti perpiltuvėlius jungiančių juosteliųskylutes ir vielutę patikimaifiksuoti replėmis, nes vėjas,blaškydamas gaudyklę, pirštaissulenktą vielutę dažnai ištiesinair gaudyklė gali nukristi.Viename gaudyklės masalolaikiklio gale (su mažesneskylute) rišamas vielos ar tvirtosvirvės gabalas, už kurio gaudyklėbus tvirtinama prie karties.Kitame gaudyklės masalolaikiklio gale rišamas tvirtassiūlas, valas ar plona minkštavarinė vielutė masalo pritvir­tinimui. NEGALIMA praplėšti arkitaip pažeisti masalą gaubian­čios polietileninės plėvelės(galioja masalui Ipsodor).Masalas tvirtinamas pririšant ar

PageIssue 1 19

užkabinant per tam skirtąskylutę. Masalas turi kabėtiantrame nuo apačios gaudyklėssegmente, o ne po stogeliu, nestaip tolygiau, per visą gaudyklėsilgį pasiskirsto feromono kvapasir efektyviau sugaudomi vabalai.Pavasarį naudojamas "IpsodorW" masalas pirmos žievėgraužio

generacijos sugaudimui, o pa­kuotėse be raidės "W" esantysmasalai kabinami maždaug pirmąliepos dekadą antrai kinivarpųgeneracijai vilioti.Vietos parinkimas ir kabi­nimasGaudyklės kabinamos tik

plynose, šviežiose eglynų kirta­vietėse ne mažesniu kaip 20metrų atstumu nuo žaliųspygliuočių medžių, o efekty­viam gaudyklių panaudojimuiatstumas tarp gaudyklių turi būtine mažiau kaip 40 metrų.Gaudyklė kabinama tokiameaukštyje, kad jos neperaugtųkrūmai ar žolės, bet kartu būtųpatogu atsisukti vabzdžiųsurinktuvą ir jį išvalyti. Opti­malus gaudyklės surinktuvoaukštis yra 0,8­1,3 metrai nuožemės paviršiaus. Gaudyklėsįtvirtinimui geriausiai tinka 2,53metrų ilgio kartis prie kurios galotvirtinama gaudyklė, o kitasgalas nusmailinamas ir įsmei­giamas į žemę kaip atramąpanaudojant kelmą, kuriųkirtavietėje tikrai netrūksta. Gau­dyklės užtvirtinimui, per kartiesir kelmo susilietimo vietąperkalama vinis, kuri neleisįrenginiui nuvirsti net esantstipriam vėjui. Gaudykliųnaudojimo metu iš kirtavietės iraplinkinių medynų būtina paša­linti šviežias eglės vėjavartas,vėjalaužas, kirtimo atliekas irkitą medieną, kurioje galivystytis žievėgraužio tipografolervos.Priežiūra ir valymasGaudykles būtina valytikas 7­10 dienų, ypač esantmasiniam žievėgraužio tipografoskraidymui, nes pavasarį dažnitrumpi lietūs, o sušlapę irvandenyje uždusę vabalai, pakai­tinus saulutei, netrukus pradedapūti, skleisti nemalonų kvapą,taip atbaidydami savo gimi­naičius artintis prie gaudyklės.Norint išvalyti gaudyklę, reikiaatsukti vabalų surinktuvą ir joturinį iškratyti ant kelmo atokiaunuo gaudyklių, gyvus kenkėjussutrinti. Jei vabalai supuvo,rinktuvą būtų pravartu praska­lauti artimiausiame vandenstelkinyje (baloje, upelyje ir pan.).

Informaciją paruošė Valstybinės miškų tarnybos ­ Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai.Daugiau informacijos adresu http://www.msat.lt