View
1
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
�
TurinysTurinys
Kaip dirbti su vadovėliu ....................................4
1 Pasaulio ūkis 71.1 Pasaulio ūkio samprata ir raida .......................81.2 Pasaulio ūkio struktūra .................................101.3Vienas pasaulis?!.........................................131.4 Pasaulio ūkio integracija ..............................161.5 Lietuvos ūkio raida .......................................18Skyriaus santrauka .......................................21Žinau, moku, galiu .........................................22
2 IšTekliai ir energetika 23
2.1 Ištekliai – ekonomikos variklis .......................242.2Neatsinaujinantys energijos šaltiniai ............26
Žvilgsnisišarčiau. Aliaskos naftotiekis .........312.3 Branduolinė energetika................................322.4Atsinaujinantys energijos šaltiniai ................342.5Lietuvos energetika......................................382.6Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje..41
Žvilgsnisišarčiau. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ..............................42Skyriaus santrauka .......................................45Žinau, moku, galiu .........................................46
3 Pramonės geografija 47
3.1 Pramoninė gamyba......................................483.2 Lietuvos pramonės pokyčiai ........................51
Žvilgsnisišarčiau. „Mažeikių nafta“..............533.3 Mokslo ir technologijų pažanga....................543.4 Tarptautinės bendrovės ...............................563.5 Pramonė ir aplinka .......................................583.6 Jungtinių Valstijų pramonė ...........................603.7 Japonijos pramonės pažanga......................643.8 Kinija – ekonomikos drakonas ......................68Skyriaus santrauka .......................................71Žinau, moku, galiu .........................................72
4 BioProdukcinis ūkis 73
4.1 Žemės ūkį lemiantys veiksniai ......................744.2 Žemės ūkio šakos ........................................784.3Ūkių įvairovė pasaulyje ................................814.4 Lietuvos žemės ūkis .....................................844.5 Žemės ūkis ir aplinka ....................................894.6 Pasaulio gyventojų mityba ...........................924.7 Miškai – pasaulio turtas ................................964.8 Žvejyba ir akvakultūra ................................100Skyriaus santrauka .....................................105Žinau, moku, galiu .......................................106
5 Paslaugų geografija 107
5.1 Paslaugų reikšmė ir įvairovė .......................1085.2 Pasaulio transportas ..................................1105.3 Mūsų valstybės arterijos.............................1155.4 Automobilis ir aplinka .................................1205.5 Telekomunikacijos .....................................1225.6Pasaulio turizmas.......................................1255.7Tarptautiniai ekonominiai ryšiai...................1285.8Lietuvos vidaus ir užsienio prekyba ............131Skyriaus santrauka .....................................134Žinau, moku, galiu .......................................135
Tarptautinės organizacijos...........................136Pasaulio politinis žemėlapis .........................138Sąvokų rodyklė .............................................140Interneto nuorodos .......................................142Iliustracijų šaltiniai.........................................143
��
1 Pasaulioūkis
�
Ekonomiškai stiprios pasaulio šalys kasmet nemažai lėšų skiria silpnųjų ekonomikai kelti. Patirtis parodė, kad tokia parama geriau-sią rezultatą duoda tada, kai lėšos skiriamos švietimui, žmonių kvali-fikacijai kelti, ilgalaikiams projektams.
We want to modernize, but not to westernize!
Pietryčių Azijos politiko pasakymas
Duok badaujančiam žuvį ir jis vieną dieną bus sotus. Išmokyk žvejoti ir jis daugiau niekada nebadaus.
Kinų patarlė
Tik ten, kur patys žmonės nori ir stengiasi sau padėti, po kurio laiko galima tikėtis tam tikros pažangos.
Katalikų labdaros draugija
�
Lietuvos vieta tarp kitų šalių pagal:
• gyventojų skaičių–128• vidutinę gyvenimo trukmę–66• valstybės plotą–122• BVP 1 gyventojui– 51• BVP– 76• darbo jėgos skaičių–116• pagaminamos elektros energijos
kiekį–68• eksporto apimtis–70• importo apimtis–65• interneto vartotojų skaičių–65• automobilių kelių ilgį–55• geležinkelių ilgį–79
Įvairiose šalyse gyvenantys žmonės nevienodai supranta ap-linkinį pasaulį. Tai, kas vieniems atrodo didžiulė pažanga ir tam tikras žmonijos laimėjimas, kitiems yra svetima ir nepriimtina.
LietuvapasaulioūkyjeLietuva yra nedidelė valstybė. Turimomis galimybė-
mis ji daug mažesnė, nei įsivaizduojame. Nepaisant to, mūsų šalis – lygiavertė pasaulio ūkio dalyvė. Didelių iš-teklių neturinčiai Lietuvai ypač svarbi technologijų pa-žanga ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimas.
Šiame skyriuje sužinosi: Kas yra pasaulio ūkis? Kokiospagrindinėsekonomikossistemos? Kaipsusiformavopasaulioūkis? Kokietryssektoriaisudarobetkuriosšalies
ūkiostruktūrą? Kasyraneoficialusisdarbosektorius? Kaippagalekonominįpajėgumąskirstomosvalstybės?
Kaipšaliųekonomikąveikiaįsiskolinimas? Kodėlstipriosiosšalysteikiaparamą
silpnosiomsvalstybėms? Kasyraglobalizacija? Kuriųekonominiųsusivienijimųreikšmė
pasaulyjeitindidelė? KokiosdabartinioLietuvosūkiokaitos
tendencijos? Kasyraverslopalankumoindeksas?
3332
2.3 Branduolinė energetika
1 BranduolinėelektrinėVokietijoje.
3332
Branduolinės energijos reikšmėDabar nafta ir dujos pasaulyje yra viena iš svarbiausių kuro rūšių. Kiekvie
no naujo kubinio metro dujų arba naftos reikia skverbtis vis tolyn į šiaurę ir vis gilyn į žemę, o šių išteklių atsargos sparčiai mažėja. Tokios tendencijos verčia šalis naudoti kitus energijos šaltinius. Vienas iš jų – branduolnė enèrgija.
Branduolinė energija yra ilgalaikė, nebrangi ir švari energijos rūšis. Kitaip nei kūrenamos anglimis, mazutu ar gamtinėmis dujomis šiluminės elektrinės, branduolinės beveik nedaro neigiamo poveikio gamtinei aplinkai. Kita vertus, šios elektrinės gali būti pavojingos ir kelti grėsmę aplinkai. Plačiausiai naudojamas branduolinis kuras yra uranas, kurį daug lengviau ir pigiau gabenti. Nors urano ir kitų radioaktyviųjų elementų atsargos nėra didelės, turima energija daug didesnė negu anglių, naftos ar gamtinių dujų.
Branduolinė energetika pasaulyjePraėjus pusei amžiaus nuo pirmojo branduolinio reaktoriaus, branduolinès
elektrinès dabar turi daugiau kaip 30 valstybių. Maždaug penktadalis pasaulyje pagaminamos elektros energijos tenka branduolinėms elektrinėms. Branduolnę energètiką naudoja daugiausia tos šalys, kurios stokoja iškastinio kuro (Japònija, Lietuvà, Piet Korja) arba sunaudoja labai daug energijos (JAV, Prancūzijà). Kai kurios šalys (Lietuvà, Prancūzijà, Begija) branduolinėse elektrinėse pasigamina didesnę dalį visos elektros energijos.
Branduolinė energetika susijusi su brangiomis technologijomis, jai keliami ypatingi saugumo reikalavimai. Dėl to nemažai šalių, kurios stokoja išteklių ir norėtų plėtoti šį energijos gavybos būdą, neišgali finansuoti tokių elektrinių statybos. Sprendimas naudoti branduolinę energiją labai priklauso nuo vyriausybės požiūrio ir visuomenės nuomonės.
Grėsmės ir nauji sunkumaiNemaža pasaulio visuomenės dalis branduolinę energetiką vertina neigiamai. La
biausiai nerimaujama dėl galimos radioaktyviosios taršos, kuri ypač padidėja įvykus avarijoms. Didelį nepasitenkinimą kelia ir radioaktyviųjų atliekų laikymas.
Nors pasaulyje ir statoma naujų branduolinių elektrinių, tačiau branduolinės energetikos plėtra paskutiniais metais sulėtėjo. Įtakos turėjo 1986 m. Ukranoje įvykusi Černobylio AE avarija, kuri sukėlė pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Pasaulį sukrėtusi katastrofa suformavo neigiamą požiūrį į branduolinę energetiką ir pristabdė jos plėtrą pasaulyje.
Kai kurios šalys referendumais sustabdė branduolines programas, kitos nutarė laipsniškai uždaryti veikiančias branduolines elektrines arba jas pertvarkyti į šilumines. Bet yra ir tokių valstybių (Japònija, Prancūzijà), kurios ir toliau kuria branduolinės energetikos plėtros planus. Viena iš jų – Japònija, numačiusi pastatyti dar bent kelias branduolines elektrines.
Nors saugumo reikalavimai šioms elektrinėms išaugo, tačiau branduolinė energetika patiria naujų sunkumų. Be nuolatinės įtampos, kurią kelia techniniai nesklandumai, sunkiai sekasi spręsti besikaupiančio panaudoto branduolinio kuro saugojimo (4 pav.) ir senų reaktorių konservavimo klausimus. Dabar panaudotas branduolinis kuras dažniausiai laikomas izoliuotas nuo aplinkos patikimai kontroliuojamose saugyklose (3 pav.). Nemažai jų įrengiama giliai žemėje.
1. Pasvarstykite,kodėlČernobylioatominėselektrinėsavarijasukė-lėdidžiulįEuroposšaliųnepasi-tikėjimąbranduolineenergetika.
2. Susiskirstykiteįdvigrupesirar-gumentuotaipadiskutuokite„užarprieš“branduolinėsenergeti-kosplėtojimą.
Pranašumai• Branduolinės elektrinės neteršia atmosferos,
nes į aplinką neišmeta šiltnamio efektą skatinančių dujų.
• Iškastinis kuras daug brangesnis už branduolinį. Plėtojant branduolinę energetiką, galima sutaupyti iškastinio kuro ir prisidėti prie jo išteklių išsaugojimo.
• Radioaktyviosioms atliekoms laikyti gaminami specialūs konteineriai, giliai po žeme įrengiamos saugojimo vietos.
• Atsinaujinantys šaltiniai naudojami neefektyviai, todėl dar ilgai negalės patenkinti visų elektros energijos poreikių.
• Po Černobylio katastrofos dauguma pasaulio valstybių elektrinėse įdiegė gausybę apsaugos sistemų, todėl didelės avarijos tikimybė labai maža.
Trūkumai• Taupiai naudojant kitus energijos šalti
nius bei įdiegus moderniausias technologijas, galima būtų atsisakyti branduolinių elektrinių.
• Perdirbti radioaktyviąsias medžiagas sudėtinga ir brangu. Pasaulyje nepakanka atliekų saugojimo vietų.
• Branduolinį kurą transportuoti pavojinga žmonių sveikatai.
• Avarijos Černobylio ir kitose branduolinėse elektrinėse parodė, kad rizika pakenkti žmonėms ir aplinkai yra didesnė už gaunamą naudą. Elektrinių saugumo sistemos negali visiškai apsaugoti nuo stiprių žemės drebėjimų ir teroro aktų.
Valstybė Elektros energijos dalis , %
Reaktorių skaičius
Prancūzija 78 59Lietuva 72 1Belgija 55 7Slovakija 55 6Švedija 52 10Ukraina 51 15Bulgarija 42 4 Šveicarija 40 5Armėnija 39 1Pietų Korėja 38 20Slovėnija 38 1Vengrija 34 4Vokietija 32 17Čekija 31 6Japonija 29 55JAV 20 103
2 Elektrosenergijosdalis, pagamintabranduolinėse elektrinėse2004m. 4 Ką daryti su panaudotu branduoliniu kuru?
Panaudotas branduolinis kuras yra vertinga antrinė branduolinio kuro komponentų žãliava. Kita vertus, tai potencialiai pavojingas branduolinės energetikos veiklos produktas: jame sukoncentruota 98 % visų radioaktyviųjų medžiagų, kurios naudojamos žmogaus veikloje.
Panaudoto kuro perdirbimas, siekiant atskirti tinkamus komponentus toliau naudoti, yra aukštoji technologija. Ją pramoniniu būdu įvaldžiusios tik didžiosios branduolinės valstybės (Jungtnė Karalỹstė, Prancūzijà, Rùsija ir Japònija). Sukurti šias technologijas kainavo ypač brangiai, jos yra svarbi branduolinių valstybių mokslinių techninių laimėjimų dalis. Perdirbimo technologija labai sudėtinga, todėl nemažai šalių sutiktų ne tik atiduoti panaudotą branduolinį kurą, bet dar ir sumokėtų. Viena iš tokių šalių yra Lietuva, kurioje per kelis dešimtmečius susikaupė daug panaudoto kuro.
3. Kokiųnaujųsunkumųpatiriabranduolinęener-getikąplėtojančiosšalys?Pasiūlykitebūdų,kaipturėtųbūtisprendžiamosšiosproblemos.
Protestoakcijapriešbranduolinę energetiką(Brazilija).
3 Branduoliniskuras:nuogavybos ikiatliekųsaugojimo.
branduolinė elektrinė
uranas – branduo-linis kuras
panaudotas branduo-linis kuras
panaudoto kuro saugojimas
panaudotas kuras
panaudoto kuro perdirbimas
plutonis
uranas
radioaktyviosios atliekos urano rūdos
telkinys
urano rūda
urano koncentratas
perdirbimas
sodrinimas
sodrintas uranas
branduolinio kuro gamyba
radioaktyviosios atliekos
nuolatinė saugykla
atliekų saugojimas
radioaktyviosios atliekos
branduolinis kuras
5554
3.3 Mokslo ir technologijų pažangaMokslo ir technologijų parkai
Stiprios ekonomikos šalys vis daugiau lėšų skiria moksliniams tyrimams ir naujausioms idėjoms taikyti visose ūkio srityse (3 pav.). Daugiau kaip prieš 30 metų buvo pradėtà intensyviai plėtoti aukštjų technològijų prãmonė,apimanti mikroelektronikos, biotechnologijos, farmacijos, telekomunikaci-jų ir kitas šakas. Šios pramonės plėtrai reikia didelių investicijų, įvairių sričių mokslinių tyrimų, aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie kartais vadinami pilkąja medžiaga.
Aukštųjų technologijų įmonės, turinčios bendrą tikslą kuo greičiau ir pi-giau įdiegti į gamybą naujausius mokslo laimėjimus, pradėtos kurti prie mok-slo įstaigų. Taip susiformavo mókslo ir technològijų párkai (1 pav.).
Aukštųjų technologijų pramonei nereikia daug žaliavų, jos produkcija (mik-roschemos, vaistai, optiniai prietaisai) lengvai transportuojama. Mokslo ir technologijų parkuose ši pramonės šaka gali pasiekti didžiausią efektyvumą, nes vienoje vietoje telkiasi įvairių mokslininkų atliekami tyrimai ir idėjos, o aukštąsias technologijas studijavę absolventai tuojau įsijungia į gamybą. Šiuo-se parkuose mokslo laimėjimai tiesiogiai taikomi gamyboje, ji nuolat tobulina-ma. Pasaulyje formuojasi naujos pramonės sritys, kurių ateitis tiesiogiai susi-jusi su informacijos sektoriaus plėtra.
Aukštosios technologijos Lietuvos ūkyjeLetuvai, neturinčiai didelių gamtos turtų, aukštųjų technologijų plėtra yra vie-
na iš strategijų, kuri ateityje gali duoti gerų rezultatų valstybei. Į mokslinius tyri-mus orientuota pramonė labai pelninga. Antai farmacijos pramonė duoda iki 50% pelno, o lazerių kūrimo technologijose pridėtinė vertė sudaro net 60–70% produk-cijos pardavimo kainos. Darbo užmokesčio vidurkis lazerių technologijų įmonėse yra beveik trigubai didesnis negu šalies pramonėje. Lietuvà turi pakankamą mok-slinį potencialą naujoms technologijoms plėtoti.
Lietuvojè veikia daugiau kaip dešimt lãzerių, kitaip vadinamų šviesõs technològijomis, gamybos įmonių. Itin aukštos kokybės lietuviški lazeriai verti-nami pasaulyje. Bendras eksportuojamos produkcijos pardavimų tinklas apima per 100 šalių. Didelė lazerių dalis naudojama moksliniams tyrimams užsienio univer-sitetuose, institutuose, kituose mokslo padaliniuose. Tarp jų – Japònijos ir Izraèlio branduolinės energetikos tyrimų centruose, pasaulinio garso įmonių laboratorijose. Didžiausia įmonė „Eksmà“ produkci-ją eksportuoja į 17 šalių, „Eksplà“ užima 50%, o „Šviesos kon-versija“ – net 60% savo rūšies gaminių pasaulio rinkos!
Koja kojon su pasaulio technologijų lygiu žengia biotechnològijų prãmonė. Tokiose įmonėse kaip „Fer-mentas“, SICOR, „Biocentras“ gaminami vaistai, hormoni-niai preparatai, biologiškai aktyvios medžiagos. Ši produk-cija aukštos kokybės, tačiau pigesnė už kitų šalių gaminamą, todėl rinkoje randa nemažai pirkėjų.
Lietuvojè kol kas nėra tokių mokslinių technologijų parkų, kokie veikia ekonomiškai stipriose šalyse. Kai kurių jų požy-mių turi Vlniaus mokslinis technologijų parkas, jungiantis 32 nedideles įmones su maždaug 250 darbuotojų. Jos dirba įvai-riose srityse: telekomunikacijų, programinės įrangos kūrimo, lazerių ir elektroninių prietaisų projektavimo bei konstravi-mo, verslo paslaugų ir mokymo. Pastaruoju metu sostinėje įgyvendinamas perspektyvus „Saulėtekio slėnio“ projek-tas, kurio tikslas – skatinti mokslo, verslo ir studijų bendra-darbiavimą (6 pav.).
1. Kuriosešalyseyradidžiausimoksloirtechnologijųparkai 1 ?Padarykišvadą.
2. Išvardykveiksnius,skatinančiusmoksloirtechnolo-gijųparkokūrimą 2 .
3. ĮvertinkiteLietuvosaukštųjųtechnologijųpramonėspokyčius 5 , 6 .
4. Padiskutuokite,kodėlLietuvojeikišiolnėranėvienonormaliaiveikiančiomoksloirtechnologijųparko,norsinformaciniųtechnologijųspecialistųkvalifika-cijalabaiaukšta.
5. Naudokisinternetuirpasidomėk,kągaminabeiko-kiaspaslaugasteikiaLietuvosaukštųjųtechnologijųįmonės.3 Aukštųjųtechnologijųtyrimams
skiriamaBVPdalis2003–2004m.
Valstybė BVP dalis, %Švedija 3,74Japonija 3,15JAV 2,59ES vidurkis 1,90Kinija 1,31Lietuva 0,76Lenkija 0,58
1 Kaikuriegarsesnimoksloir technologijųparkai.
Mokslo ir technologijų parko pavadinimas Valstybė
Silicio slėnis JAVResearch Triangle JAVIzaro slėnis VokietijaKembridžas Jungt. KaralystėGrenoblis PrancūzijaHermia SuomijaTsukuba JaponijaShanghai Pudong KinijaCyberjaya MalaizijaDhirubhai Ambani Indija
2 Moksloirtechnologijųparko išdėstymoypatumai.
• Miesto pakraštyje prie transporto magistralių arba netoli didžiųjų mies-tų, kur patogus susisiekimas. Arti oro uostas.
• Netoli universitetas ir mokslo tiriamieji institutai keistis idėjomis bei informacija.
• Aukštos kvalifikacijos ir didelę darbo patirtį turintys darbuotojai.• Arti mokslininkų gyvenamieji namai ir poilsiui tinkama aplinka.• Neužstatyta apylinkių žemė galimai plėtrai ateityje.
4 SICORbiotechnologijų įmonėVilniuje.
5 Informaciniųtechnologijųsektoriaus apyvartosdinamikaLietuvoje.
6 „Saulėtekio slėnis“ – žinių ekonomikos branduolys „Saulėtekio slėnis“ kuriamas Vlniaus universiteto ir Vlniaus
Gedimno tèchnikos universitèto teritorijose. Šiame formuojamame Lietuvõs žiniekonòmikosbranduolyjè (angl. cluster) siekiama sudaryti palankias sąlygas inovacijoms kurti, technologijoms per-duoti bei naujoms, sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms at-sirasti. Didžiausią dėmesį ketinama skirti informacinėms technolo-gijoms, telekomunikacinėms, lazerinėms bei kitoms aukštųjų tech-nologijų sritims plėtoti. Čia numatoma sutelkti mokslo tiriamuosius institutus, aukštųjų technologijų bendroves bei sparčiai augančias naujas įmones. Šioje teritorijoje veiks verslo inkubãtorius, kurio vienas iš svarbiausių tikslų – darbinga atmosferà, sukurianti palan-kias sąlygas verslui plėtoti. Po 10–15 metų čia turėtų veikti apie 150 įmonių, kuriose dirbtų nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių.
greitkelis
miestopakraštys
pigi žemė miesto pakraštyje švari, prižiūrima, maloni aplinka
aukštųjų technologijų įmonės
vejaprivatūs golfo laukai
laisvalaikio centras
viešbutis
į miesto centrą
universitetas
miškas
mokslininkų gyve-namieji namai
600
500
400
300
200
100
01998 1999 2000 2001 2002 2003
informacinė įranga programinė įranga kompiuterinė įranga
mln. Lt
į oro uostą
4242
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinėKrúonio hidroakumuliacinė elektrinė
(KHAE) – vienintelė tokio tipo Baltijos ša-lyse. Pastatyta prie Kaũno marių, Nẽmuno ir Strėvõs santakoje. Tai sudėtingas inžineri-nis hidrotechnikos kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – viršutinį ir apatinį ba-seinus.
Žvilgsnis iš arčiau Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kaišiadorys
Kruonis
Veikimo principas Elektrinė naudoja kitų elektrinių gaminamą pigią pertekli-
nę elektros energiją ir siurbliais kelia vandenį iš Kaũno ma-rių į viršutinį suformuotą baseiną, esantį 100 m aukščiau ma-rių vandens lygio, ir taip sukaupia vandens potencinę energi-ją. Vanduo į saugyklą siurbiamas paprastai naktį, kai elektros energijos poreikis šalyje yra sumažėjęs. Viršutiniam baseinui prisipildžius, elektrinė gali veikti kaip paprasta hidroelektri-nė. Tada agregatus suka ir elektros energiją gamina iš viršuti-nio baseino tekantis vanduo. Visu pajėgumu elektrinė gali veik-ti daugiau kaip 12 val. ir į energetinės sistemos tinklą tiekti iki 900 MW galios energiją.
Aplinkos apsaugaAplinkosaugai elektrinėje skiriama daug dėmesio. Visais bū-
dais siekiama išsaugoti šiai vietovei būdingą unikalų kraštovaiz-dį, biologinę įvairovę, sveiką ir švarią aplinką. Stengiamasi kuo patikimiau apsaugoti Kaũno marias nuo galimo užteršimo ava-rijų ar stichinių nelaimių atvejais, atliekama nuolatinė paviršinio (lietaus) vandens, tekančio į Kaũno marias, kokybės kontrolė.
Diena
Naktis
135134
Žinau, moku, galiuSkyriaus santrauka
1 Apibūdink šias sąvokas.
2 Atsakyk į klausimus.
1. Kaipskirstomospaslaugospagaljųteikimodažnumąirsukuriamąvertę?
2. Kodėlteigiama,kadtransportassiejavisusūkiosek-torius?
3. Kokieyraorotransportopranašumaiirtrūkumai?4. Dėlkoautomobiliųtransportasganadažnaikritikuo-
jamas?5. KokiųproblemųkylaLietuvojedėldidelioautomobi-
liųskaičiaus?6. SukuriomisšalimisLietuvaturitiesioginįorosusisie-
kimą?7. Kuriomis telekomunikacijųpriemonėmisnaudojasi
daugiausiažmonių?8. Kodėl teigiama, kad šiandieninės telekomunikacijos
pasaulįdaromažą?
9. Įkuriuosregionusatvykstadaugiausiaturistų?10.Kuoturizmasnaudingasirkokiųproblemųkeliaturis-
tuspriimančiomsšalims?11.Įkokiasgrupesskirstomos turistinėskelionėspagal
keliavimotikslą?12.Kuriepasaulioregionaiatliekasvarbiausiąvaidmenį
tarptautinėjeprekyboje?13.KuriųstipriųjųEuroposšaliųprekybosbalansasyra
teigiamas?14.Kokiosyrasvarbiausiostarptautiniųekonominiųry-
šiųformos?15.Kuoskiriasistipriųjųirsilpnųjųšaliųeksportostruk-
tūra?16.KasyrapagrindiniaiLietuvoseksportoirimportopart-
neriai?17.Kokieyradidmeninėsirmažmeninėsprekybosprana-
šumaibeitrūkumaiLietuvoje?
3 Kurie teiginiai yra teisingi (T), o kurie – neteisingi (N)?
1. Dažniausiaižmonėsnaudojasiaukštesnėsvertėspaslaugomi. T N2. JungtinėseValstijoseyratankiausiastransportotinklas. T N3. Automobiliųtransportasyrapigiausiakroviniųgabenimopriemonė. T N4. DidžiausiaregioniniųskrydžiųdalistenkaKinijaiirJaponijai. T N5. Lietuvojedaugiausiakroviniųirkeleiviųvežamatraukiniais. T N6. Prognozuojama,kadiki2010m.turistųskaičiuspasaulyjepasieks1mlrd. T N7. ArtimiausiumetubusbaigtasstatytitiltasįKuršiųneriją.TN8. BaltijosšalysedidžiausiaspagalkrovosapimtisyraKlaipėdosuostas. T N9. Išvisųtelekomunikacijųpriemoniųdaugiausiavartotojųturitelefonoryšys. T N10.DidžiąjądalįskrydžiųišLietuvossudaroužsakomiejireisai. T N11.Daugeliuišaliųprekybayrasvarbiausiatarptautiniųekonominiųryšiųforma. T N12.Lietuvosužsienioprekybosbalansasyrateigiamas. T N
135
birža mažmeninė prekýba muitas palūkanos paskolà
pigių skrỹdžių bendróvė prekýbos kãras reekspòrtas prekýbos tiñklas transpòrto
infrastruktūràùžsienio prekýbos
balánsas vidaũs rinkà „Skype“ mãsinis turizmas ãkcija
5.1 Paslaugų reikšmė ir įvairovė
Paslaugųsektoriujesukuriamabeveikdutrečdaliaipasau-lioBVP.
Paslaugosgalibūtiskirstomospagalsukuriamąvertę,jųtei-kimodažnumą,vartotojųgrupes.Skiriamostaippatgamy-binėsirnegamybinėspaslaugos.
Didelėpaslaugųsektoriausdalisšaliesekonomikojenevi-sadarodoaukštągyvenimolygį.
5.2 Pasaulio transportas
Pasauliotransportosistemąsudarotransportoinfrastruktū-rairjąaptarnaujančiosįmonės.
Priesausumostransportopriskiriamasautomobilių,geležin-keliųirvamzdynųtransportas.Beto,yraseniausiaiatsira-dęsvandensirvėliausiai–orotransportas.
Visostransportorūšysturisavopranašumųirtrūkumų.
5.5 Telekomunikacijos
Ryšiosistemųišplėtojimasirkokybėįvairiosešalyselabaiskiriasi.Taipriklausonuogyventojųišgaliųmokėtiužšiaspaslaugas.
Šiuolaikinės telekomunikacijųpriemonės sudaro galimybesvartotojui bet kur ir bet kadagautiinformacijos.
Sparčiausiai pasaulyje plintainternetinisirmobilusisryšys.
5.3 Mūsų valstybės arterijos
Lietuvaturigeraiišplėtotątransportosistemą.Permūsųšalįeinatarptautinėsreikšmėskeliaiirgeležinkeliai.
Didžiausiąreikšmęvežantkeleiviusirgabenantkroviniusmūsųšalyjeturiautomobiliųtransportas.
Traukiniaisvežamųkroviniųkiekisdidėja,sparčiaidaugėjaorotransportukeliaujančiųžmonių.
5.4 Automobilis ir aplinka
Daugiau kaippusę šiltnamio reiškinį sukeliančiųangliesdioksidodujųišskiriaautomobiliai.
Dėlintensyvauseismokylatriukšmas,gatvėseirkeliuosesusidarospūstys,įvykstanemažaiautoavarijų,daugžemėsužimaautomobiliųstovėjimoaikštelės.
DaugelyjeEuroposšaliųskatinamanaudotisviešuojutrans-portu, įvedama įvairiųapribojimų sunkiasvorėmsmaši-noms.
5.6 Pasaulio turizmas
Turistinėskelionėsskirstomospagaltikslą,nuotolį,trans-portopriemones,teritorijas,kuriosepoilsiaujama.
Turistųtraukoscentrųyravisamepasaulyje.DaugiauneipusėturistųtenkaEuroposšalims.
Turizmasšalimsduodadideliųpajamų,suteikiadarbožmo-nėms,keliainfrastruktūroslygį.Masinioturizmovietoseap-linkaipadaromanemažaižalos.
5.7 Tarptautiniai ekonominiai ryšiai
Prekybadaugeliuišaliųyrasvarbiausiatarptautiniųryšiųforma.Prekybosrodikliai(eksportas,importas)rodošaliesekonomikoslygį.
Stipriosiosšalysdažniausiaieksportuojapramonėsproduk-ciją,teikiafinansų,telekomunikacijųirinformacinespaslau-gas.
Silpnųjųvalstybiųdidžiąjąeksportodalįsudarovienosarkeliųrūšiųžaliavosbeiturizmoirtransportopaslaugos.
Ūkiuiplėtotišalysskolinasipinigų,tačiaunevisosgebapa-slaugasefektyviaipanaudotiirlaikugrąžintiskolas.
5.8 Lietuvos vidaus ir užsienio prekyba
DėlnarystėsEuroposSąjungojesmarkiaiišaugoLietuvosužsienioprekyba.
Mėginantpritrauktiįšalįužsienioinvesticijų,pradėtasteig-tilaisvąsiasekonomineszonas.
Apiedutrečdaliusvidausprekybosapyvartostenkamaž-menineiprekybai,kuriosdidžiausiądalįkontroliuojakeliprekybostinklai.
Didžiuosiuosešaliesmiestuosedaugėjastambiųprekybosirpramogųcentrų.
Recommended