Šeimai, ieŠkantiems bendraminčių ir paguodos

2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118) Savaitraštis leidžiamas nuo 1990 m. spalio mėn. Kaina 2,28 Lt (0,66 Eur)

Kopiklis laiptaisScalamobil

www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8 800 00899

Šiame numeryje: Naujienos neįgaliųjų draugijose ...................................... 2-3 psl.

Nors deklaruojama lygybė, tačiau... ..................................... 5 psl.

(nukelta į 5 psl.)

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje buvo kaip reta ankšta. Jei lankytojai būtų laikę ran-kose vyno taures, pama-nytum patekęs į žymaus dailininko parodos atida-rymą.

Neįgalusis dirbti gali, bet turėti bedarbio statusą – ne

Tolerancijos link

(nukelta į 8 psl.)

Neįgalieji – naujos meno rūšies kūrėjai

Prieš 10 metų, 2004-aisiais, kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė su dailininke, socialinių mokslų daktare Audrone Brazauskaite, ėmėsi Lietuvoje dar naujos meno rūšies – pagal savo sukurtą meto-diką padėjo kurti meninius-socia-linius performansus. Kasmet pa-sirenkant vis naują idėją, įtrau-kiant vis kitus kūrėjus, visuome-nei jau pristatyta 10 vizualinių-garsinių performansų, kuriuose kartu su įvairių sričių profesio-naliais menininkais dalyvauja ir neįgalūs žmonės (proto, judėji-mo, kitų negalių). Atvirose erdvė-se (Sostinės dienose, Jūros šventė-je, tarptautinių gatvės teatrų festi-valių metu) visuomenei pristaty-tos garso ir veiksmo tapybos in-terakcijos „Pasaulio sutvėrimas“, „Katedra“, „Grožio kontūrai“, „Tiltai“, „Dialogai“, meninis-so-cialinis performansas „Veidro-dis“ ir kt. Šiemet vilniečiai ir sos-tinės svečiai išvydo „Ratą“. Pasak S. Dikčiūtės, ratas lietuvių ir pa-saulio etnologijoje – tai pamatinis pasaulėvaizdžio, ornamentikos,

Meninis-socialinis performansas – tautinei savimonei stiprinti

Prie kūrybos šaltinio

Sostinės dienų metu nemažai žmonių atkreipė dėmesį į V. Kudirkos aikštėje vykusį įdomų kūrybinį procesą: bū-rys žmonių, tarp kurių – ir judantys neįgaliųjų vežimėliais, ant grindinio patiestame didžiuliame popieriaus lape pie-šė įvairiaspalvį ratą, į vieną visumą bandė sujungti lan-kus, giedojo Lietuvos himną... Taip buvo pristatomas me-ninis-socialinis performansas „Ratas“, kuriuo siekta keisti visuomenės nuostatas į judėjimo negalią turinčius žmo-nes, jų galimybes dalyvauti kuriant profesionalų meną, paneigti su negalios suvokimu susijusius stereotipus, sti-printi tautinę savimonę.

Meninio-socialinio performanso „Ratas“ akimirka. Dainiaus Labučio nuotr.

„Nedarbingas“ negali būti bedarbiu?

Kodėl norima būti bedarbiu? Pirmiausia dėl to, kad tik bedar-biams yra mokama nedarbo so-cialinio draudimo išmoka. To-dėl asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 25 proc. darbingu-mo lygis (t.y. „nedarbingi“), net ir daugelį metų dirbę, jos gau-ti negali. Kiti neįgalieji, kaip ir neturintieji negalios, šią išmoką gauti turi teisę.

Darbo rinkoje – neįgalieji

Neįgalieji, turintys 25 proc. darbingumo, prieš kurį laiką apgynė savo teisę dirbti: iki tol įrašas „nedarbingas“ neį-galiojo pažymėjime jiems dažniausiai užkirsdavo galimybę įsidarbinti. Po ilgų diskusijų pakeitus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kai kuriuos kitus teisės aktus, situ-acija pasikeitė: apibrėžta, kad nedarbingas asmuo dirbti gali, tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Taip tarsi buvo atvertos du-rys ir sunkios negalios asmenims lygiai su visais įsilieti į atvirą darbo rinką. Deja, paaiškėjo, kad Darbo biržoje ne-įgalieji, turintys 25 ir mažiau procentų darbingumo, nėra laikomi tokiais darbo rinkos dalyviais, kaip kiti – jie nere-gistruojami kaip bedarbiai.

Darbo biržos Teisės skyriaus vedėja Živilė Skeivienė paaiški-no: 0-25 procentų darbingumo turintieji Darbo biržoje regis-truojami ne bedarbių, o ieškan-čiųjų darbo statusu. Taip atsitin-ka todėl, kad remiamasi Užim-tumo rėmimo įstatymu, kuria-me apibrėžta, kad bedarbis – ne-dirbantis darbingo amžiaus darbin-gas asmuo /.../. T.y. kad žmogus būtų registruotas kaip bedarbis, jis turi būti darbingas, o asme-

nys, turintys 25 ir mažiau pro-centų darbingumo, vis dar lai-komi nedarbingais.

Lietuvos neįgaliųjų drau-gijos pirmininko Z. Jančauskio manymu, ši Darbo biržos nuos-tata prasilenkia su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, kuris numato ir sunkios negalios asmenims galimybę dirbti pri-taikytoje darbo vietoje. Jo teigi-mu, Užimtumo rėmimo įstaty-mas ir kiti neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai į tai atsižvelgiant turėtų būti pa-keisti. Z. Jančauskis pabrėžė – jei neįgalieji darbo rinkoje nėra ver-tinami kaip visaverčiai jos daly-viai, reiškia, jie yra diskriminuo-jami. Juk ir sunkesnę negalią tu-rintieji gali būti puikūs vienos ar kitos srities specialistai, galin-tys konkuruoti su kitais atviroje darbo rinkoje. Neretai nedarbin-gais laikomi ir tie, kurie pritaiky-toje aplinkoje gali dirbti praktiš-kai be jokių apribojimų – pavyz-džiui, stuburo traumas patyru-sieji ir pan.

Negali matyti, bet sugeba parodyti

Per 30 skulptūrėlių buvo pa-slėptos specialiai parodai sukur-tose dėžėse. Parodos lankyto-jai, lyg pavojingos laboratorijos darbuotojai, kiša rankas į dėžes pro skyles ir liečia, čiupinėja, ką radę. Rado ten ne kokius nuo- dingus skorpionus, bet dalelę sielos – vaikai su regos negalia, padedami dailininkės Nomedos Marčėnaitės, nulipdė skulptūrė-lių, parodė pasaulį tokį, kokį jie įsivaizduoja.

Kiekvienas pats pasirinko, ką lipdys. Užrašai ant dėžių matan-tiems parodos lankytojams suf-leravo kūrinio temą. Beje, dar-belių pavadinimai buvo užrašy-ti ir paprastuoju, ir Brailio raštu. „Širdelės“ (Justina Ivanova, 14 metų, Lietuvos aklųjų ir silpna-regių ugdymo centras), „Varlė“ (Lukas Marozas, 13 metų, Pane-vėžio Algimanto Bandzos kūdi-kių ir vaikų globos namai), „Du-benėlis su kojomis“ (Matas Tallat Kelpša, 8 metai, Klaipėdos regos ugdymo centras) ir kt. Kilo šur-mulys, nes lankytojai bandė at-spėti ką užčiuopę nežiūrėdami į užrašus. Jaudinosi ir jaunieji menininkai, nes jie ieškojo dėžė-se savo kūrinių. Ne iškart juos – išdegtus, glazūruotus, virtusius tikrais meno kūriniais – atpa-žino.

Labai daug emocijųLietuvos aklųjų ir silpnaregių

ugdymo centro auklėtoja Justi-na Šamšonienė atlydėjo į par-odą septynis 6–7 klasių moki-nius. Jie rugsėjo pradžioje vyko į N. Marčėnaitės namus ir daly-

(nukelta į 3 psl.)

vavo ten surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

„Visą rugsėjį mūsų vaikai gy-veno lyg pakylėti, – sako J. Šam-šonienė. – Apsilankė garsios me-nininkės namuose, susipažino su keramikos paslaptimis. Juk mo-kykloje lipdoma iš paprastesnių medžiagų. O šiandien parodo-je kiek įspūdžių! Visi juos svei-kina, kartu džiaugiasi. Jų gar-bei čia koncertuoja Karoliniš-kių muzikos mokyklos ansam-blis. O dar vaikai duoda inter-viu, pozuoja prieš televizijos ka-meras. Kiekviena proga paben-drauti su išoriniu pasauliu jiems yra labai brangi. Net ir pakvie-timas atvykti į šią parodą buvo daug kartų aptartas, apmąsty-tas. Rodos, dažnai organizuoja-me įvairias išvykas, bet juk čia juos pakvietė kaip menininkus, kūrėjus.“

Vaikams su regos negalia lipdymas – ne naujiena, daug tokių darbelių jie padaro per

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro lankytojas Gediminas Jasinskas skaito Brailio raštu atspausdintą „Eglę, žalčių karalienę“. Šalia jo stovi centro direktorius Juozas No-rinkevičius.

Paroda, kurioje

eksponatus būtina liesti

Vilniaus vadovai nesitvėrė džiaugsmu: „Euros-tat“ duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų pa-

tenkinti gyvenimu. Girdi, į miestą grįžo optimizmas, žmonės vėl džiaugiasi savo aplinka. Deja, nei aš, nei mano draugai bei pažįstami netikime tyrimo triukais ir kol kas esame tarp tų nepatenkintųjų 7 proc. Nors miesto centras blizginamas, jo pakraščiai prašosi dė-mesio: prie konteinerių nuolat kalnai neišgabentų atliekų, šaligatviai suirę, žaidimų aikštelės netvarko-mos, prie daugiabučių šabakštynai ir t. t.

Kodėl įvairių duomenų rinkėjų ir analitikų išva-dos aklai laikomos tikru dalyku? Kam tai naudinga? Jei skaičiai džiugina, taip klausti, žinoma, nereikėtų. Ypač kai tyrėjai – iš autoritetą turinčių organizacijų. Tik pamanykit – „Eurostat“, Europos Sąjungos statis-tikos agentūra! Panašiai ir su reitingavimo agentūro-mis. Jų klientams nesvarbu, kaip buvo atliktas tyri-mas – ar visapusiškai, ar kruopščiai. Svarbu rezulta-tas, kuriuo būtų galima puikuotis bet kurioje audito-rijoje, masinės informacijos priemonėje.

Paviršutiniškos apklausos išvados, pusiau tiesos sakymas gimdo melą, t. y. sąmoningai iškreipia rea-lią padėtį bei faktus siekiant kokių nors tikslų ar mė-ginant išvengti nemalonių padarinių. Vienos ministe-rijos atstovo interviu laikraščiui atsirado toks sakinys: „Vaiko priežiūros atostogos (Lietuvoje – A.J.) – vienos ilgiausių ir lanksčiausių Europoje“. Neprikiši, teisybė pasakyta. Bet ji neatspindi socialinės esmės. Nepara-šyta, kiek gi mokame gimdytojams už tą „ilgiausią ir lanksčiausią“ priežiūrą. Pirmaisiais vaiko auginimo metais 70 proc., antraisiais – vos 40 proc. buvusio at-lyginimo. Pabandyk gyventi iš tokių pajamų, ypač kai valstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų tragiškai stinga. O jeigu vienas iš tėvų arba, neduokdie, abu turi neįgalumą, sudurti buities galus dar sunkiau. Pa-sekmė – liūdnoka šalies natūralaus prieaugio būklė.

Nėra blogiau, kai informaciją apie įvairias gyveni-mo sritis, atskirų politikų veiklą į savo lentynėles pra-deda dėlioti, o paskui viešai rodyti pavieniai asmenys, turintys mokslo vardus, bet mažai supratimo apie ty-rimų metodiką ir jų analizę. Štai vienas britų profe-sorius neseniai sudarė „Geros šalies indekso“ lenty-nėlę iš šešių pozicijų. Į ją sudėjo 125 valstybes. Lietu-vai teko garbinga 25 vieta. Aplenkėme Ispaniją, Ita-liją, Norvegiją, net JAV, jau nekalbant apie kaimynes Estiją, Latviją, Lenkiją. Tačiau kad tos lentynėlės su-kurptos iš fantastinių medžiagų, rodo ir toks skaičius: Lietuva užima paskutinę, 125-ąją, vietą pagal tarptau-tinės taikos ir saugumo reikalus. Išeitų, kad mes esa-me agresyvūs, grobikiški... Bet, nėra abejonės, atsiras valstybių vadovų, politinių veikėjų, kurie patikės pro-fesoriaus pateikiamais „faktais“.

Lietuvos valdžios vyrai kartais irgi patiklūs. Fi-nansų ministras Italijoje gyrėsi, kaip mes pavyzdin-gai susidorojome su krize. Ir nė žodžio, kam reikėjo veržtis diržus, kas neteko dalies pensijos, neįgalumo išmokos, atlyginimo. Beje, juokinga dainelė apie krizės sutramdymo būdą tarp šalies valdančiųjų populiari, kai kam net medaliai užsienyje ant kaklo pakabinti.

Pagirti, vadinasi – paskatinti, pasigirti – suteikti informaciją. Šiose sąvokose nieko smerktino. Tačiau sąžinės balsas, nešališkas, objektyvus būties vertini-mas aukščiau visko.

Tauta ne kvailė, greit perkanda pliauškalius. Ir pasišaipo. Yra toks anekdotas. Trys sodininkai giria-si, kokį obuolį išaugino. Vienas porina: „Kai padėjau ant kėdės, kojos išniro.“ Kitas: „Mano buvo dar di-desnis – stalą sulaužė.“ O trečiasis tyli. „Tai koks tavo obuolys?“ – klausia draugai. „Įkėliau į vežimą ir ...“ Pašnekovai užbaigė: „Ir vežimas subyrėjo“. – „Ne, – sako, – išlindo kirminas ir arklį prarijo.“

V. Šekspyras tvirtino: „Vienoda visų pagyrūnų da-lia: anksčiau ar vėliau vis tiek apsijuoksi“.

Savigyros kompleksas

Neįgaliųjų draugijos: veikla, problemos, pasiekimaiLazdijai:

Akmenės r.:

Druskininkai: Stebėjo duonos kelią iki stalo

Akmenės rajono neįgalių-jų draugijos Akmenės pada-linio narys Antanas Šiau-lys parašė laišką „Bičiulys-tei“ ir papasakojo, kad vado-vaujami Vidos Veignorienės, neįgalieji antrą kartą keliavo po Žemaitiją.

Pernai lankėme Skuo-do, Kretingos, Sedos, Ma-žeikių apylinkių žymias vietas, o šiais metais pasu-kome į Telšių rajoną.

Pro autobuso langą stebėdami gražias kal-neliais nusėtas vietoves pasiekėme Varnius. Čia mūsų laukė gidė. Ji su-

Vėl keliauta po Žemaitijąpažindino su šiandieni-niais Varniais, sužinojo-me miesto bei jo apylin-kių istoriją.

Būtent čia, Biržulio ežero Spigino salos kalne, rastas unikalus mezolito paminklas – kapas, ku-riame žmogus palaidotas 5520 metais prieš Kristų. Tai seniausias kapas visa-me Rytų Pabaltijyje. Kiti tyrinėjimai rodo, kad šis regionas yra vienas anks-čiausiai ir tankiausiai ap-gyvendintų visame Rytų Pabaltijyje, nes žmonės, praslinkus ledynui, šiose

vietose jau gyvena apie 11 tūkst. metų.

Senose kronikose Var-niai vadinami Medinin-kais, jie dar 1417 m. tapo vyskupijos centru. Aplan-kėme Varnių katedrą. Pa-lipę į varpinę grožėjomės miesto apylinkėmis. Nu-sileidę į požeminę baž-nyčios kriptą apžiūrėjo-me balzamuotus ir po sti-klu laikomus dviejų vys-kupų kūnus.

Vėliau keliavome į Tel-šius. Ekskursijų biure lau-kė kita gidė, kuri supažin-dino su Telšių miesto įžy-

mybėmis. Apžiūrėjome sutvarkytas Masčio ežero pakrantes.

Miesto apžvalgą bai-gėme bažnyčios kieme, kur palaidotas Akmenė-je kunigavęs vyskupas Antanas Vaičius. Pamir-kę pavargusias kojas eže-re, aplankėme ir „Alkos“ muziejų. Pavažiavę ežero pakrante apžiūrėjome ku-riamą etnografinį kaimą.

Gražią pavakare grįž-dami namo sustojome visi kartu pavakarieniauti, pa-sidalyti įspūdžiais. Kelio-nė visiems patiko.

Lazdijų rajono neįgalių-jų draugija, vadovaujama Onutės Černiauskienės, in-tensyviai vykdo veiklas, fi-nansuojamas pagal Socia- linės reabilitacijos paslau-gų neįgaliesiems bendruo-menėje programą. Daug dėmesio skiriama neįga-liųjų integravimui į visuo-meninį gyvenimą, ypač – kultūrinėms veikloms. Ak-tyviai veikia dar tik šiais metais įsikūręs sporto bū-relis, kuriam vadovauja treneris Valdemaras Su-šinskas-Baranauskas. Šio būrelio nariai dalyvavo sporto šventėje Druskinin-kuose. Taip pat stiprino jė-gas „Baltarusijos“ sanato-rijos baseine, mėgavosi ki-tomis procedūromis. Spor-to būrelio nariai ir toliau plečia savo veiklą, ruošia-si dalyvauti vyksiančiuose sporto renginiuose.

Sėkmingai gyvuoja ir Neįgaliųjų draugijos an-samblis „Atjauta“, vado-vaujamas Romo Mazėčio. Įvairiose apžiūrose ne kar-tą yra iškovojęs prizines vietas, dažnai kviečiamas koncertuoti rajono kaimiš-kųjų bendruomenių rengi-niuose, bažnyčių parapijo-se vykstančiuose atlaiduo-se. Tai reiškia, kad ansam-

Plečia savo veikląblis yra rajone pripažin-tas meno saviveiklos ko-lektyvas.

„Atjautos“ nariai šią va-sarą plaukė garlaiviu marš-rutu Druskininkai–Liškia-va. Kelionėje ne tik susipa-žino su šio Nemuno kraš-to grožybėmis, bet ir kon-certavo. Grįždami aplankė keletą kaimo turizmo so-dybų. „Atjauta“ dalyvavo ir šventėje „Tau, Vilniau“.

Nemažai nuveikė ir užimtumo būrelis, vado-vaujamas Neįgaliųjų drau-gijos pirmininkės pava-duotojos Almos Rėkuvie-nės. Šio būrelio narės lan-kėsi Šakių rajone esančia-me Zyplių dvare. Čia ap-žiūrėjo tautodailininkų ir kitų meno puoselėto-jų parodą. Pamatyta dau-giau negu tikėtasi. Susi-pažinta ne tik su ekspona-tais, bet ir su dvaro istorija. Džiugu tarp kitų buvo pa-matyti ir druskininkietės Dianos Lukoševičiūtės darbus. Grįžtant namo ap-lankytas šalia Kalvarijos įsikūręs mini zoologijos sodas. Dalį savo darbelių užimtumo būrelis atsive-žė į šventę „Tau, Vilniau“.

Džiugu, kad šventėje ne vienas lankytojas įsigijo ir mūsų būrelio narių ranko-mis sukurtų dirbinių. Susi-pažinta su kitų šventės da-lyvių kūryba, kuri įkvėpė naujiems užmojams.

Įspūdingai pasitikta ir rudens pradžia – 45 Neį-galiųjų draugijos nariai il-sėjosi prie Baltijos Švento-sios neįgaliųjų mokymo ir reabilitacijos centre. Čia smagiai ir prasmingai lei-džiamos dienos prabėgo labai greitai. Esame dėkin-

gi LND valdybai ir šio cen-tro administracijai už gali-mybę pailsėti.

Bendras draugijos ta-rybos ir kitų aktyvių jos narių darbas ne tik sutel-kia, bet ir padeda plėsti draugijos veiklas, atrasti naujų idėjų. Dabar draugi-jos taryba ruošiasi Pasauli-nei neįgaliųjų dienai. Kaip sako O. Černiauskienė, mūsų tikslas – kad drau-gijos veiklos pasiektų kuo daugiau neįgaliųjų.

Druskininkų savivaldy-bės neįgaliųjų draugijos pir-mininkas Raimundas Te-nenis papasakojo apie išvy-ką, kurioje neįgalieji susipa-žino su duonos keliu.

Gražų rudens rytą su Druskininkų savivaldy-bės neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rasa“ atsto-vais išvažiavome į Prienų krašto muziejų, kur daly-vavome edukacinėje pro-gramoje „Duonos kelias iki stalo“. Tai 2,5 val. trukmės teatralizuota mokomoji programa, pritaikoma įvai-raus amžiaus dalyviams. Lankytojai dalyvauja duo-nos kepimo procese ir pa-gerbimo ritualuose.

Su duonos kepimo pro-cesais susipažinome ar-

timoje autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai aplinkoje. Užsiė-mimus vedančios muzie-jaus darbuotojos apran-ga, veiksmais ir kalba tar-si iliustruoja valstiečių bui-tyje gyvavusias tradicijas ir papročius. Galėjome ne tik stebėti duonos kepimo procesą, bet ir patys jame dalyvauti: iš tešlos formuo-ti kepalėlius, išsikepti ir iš muziejaus išsinešti savo duonutę.

Kol duona kepė, bu-vome supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duo-nelės padėjimo ant stalo: pamatėme seniausius že-mės įdirbimo, javų apdo-rojimo padargus, senovi-

nius rakandus, pamėgino-me iškulti rugius spragi-lais, sumalti akmeninėmis girnomis, išgirdome apie tikėjimą magiškąja duo-nos galia, lemiančia der-lių, žmogaus, šeimos gy-

Druskininkietės mokosi iš tešlos suformuoti duonos kepalėlį.

venimą.Malonu buvo bendrau-

ti su muziejaus darbuoto-jomis, kurios mus pravedė duonos keliu, ypač tiems, kuriems teko praeiti šį pro-cesą gyvenime.

Užimtumo būrelio narės Zyplių dvare.

Juozas Rasiulis

2 psl.2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“

Šakių r.:Įprasminant 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines, Ša-kių rajono savivaldybės viešo-sios bibliotekos Kudirkos Nau-miesčio padalinio bibliotekinin-kės kartu su skaitytojų klubu, ku-riame aktyviai dalyvauja ir rajo-no neįgaliųjų draugijos Kudir-kos Naumiesčio skyriaus nariai, šiais metais visus kviečia į Kris-tijono Donelaičio poemos „Me-tai“ skaitymus.

Itin gerą įspūdį skaitytojų klubo nariams paliko jau pirma-sis K. Donelaičio „Metų“ ciklo „Žiemos rūpesčiai“ skaitymas. Neįgaliųjų draugijos narė Aldo-na Banevičienė už vaizdingiau-sią „Žiemos rūpesčių“ skaitymą buvo apdovanota Kudirkos Nau-miesčio bibliotekos diplomu.

Šiame renginyje buvo prisi-mintas ir vienas iškiliausių lie-tuvių menininkų, grafikas Kazi-mieras Jonynas. Jis – 1940 metais ir vėliau išleistų „Metų“ iliustra-cijų autorius. Menininkas gimė Dzūkijoje, tačiau nuo vaikystės gyveno Zanavykijoje, Kudirkos Naumiestyje baigė pradžios mo-kyklą. Ir vėliau dažnai aplanky-davo šį miestelį.

Bibliotekininkė Gailutė Meš-kevičienė pasakoja, kad „Pavasa-rio linksmybės“ buvo skaitomos ne tik bibliotekoje, bet ir Kudir-kos Naumiesčio Jurginių šven-tėje. Už tai bibliotekos skaityto-jų klubas buvo apdovanotas Ša-kių verslo informacijos centro padėka.

Literatūros gerbėjai noriai

Kudirkos Naumiesčio neįgalieji K. Donelaitį

mini ištisus metus

rinkosi ir į „Vasaros darbų“ skai-tymus. Renginio dalyviams buvo pristatyta bibliotekininkės Ma-rytės Rastupkevičiūtės kūryba, skirta K. Donelaičiui. Šio rengi-nio išvakarėse pasirodė pirmo-ji jos poezijos knyga „Sau ir kaž-kam kitam“. Vieną leidinio eg-zempliorių autorė padovano-jo Jurgiui Kazlauskui – ilgame-čiui Neįgaliųjų draugijos ir skai-tytojų klubo nariui, literatui, šių metų kovą atšventusiam garbin-gą 90-mečio jubiliejų.

Dabar biblioteka ir skaityto-jų klubas ruošiasi paskutiniam K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymui. Šį kartą bus prisi-mintos „Rudens gėrybės“. Ne-seniai M. Rastupkevičiūtė lankė-si Tolminkiemyje (dabar – Čisty-

je Prudy), kur K. Donelaitis gy-veno, kūrė ir mirė, kur įkurtas jo memorialinis muziejus, taip pat ir Gumbinėje (dabar – Gusevas), kur lietuvių klasikui pastatytas paminklas. Apie tai, ką matė, pa-tyrė, bibliotekininkė ir papasakos renginyje. Taip pat bus apdova-noti skaitytojų klubo nariai, ak-tyviai dalyvaujantys renginiuo-se, prisidėję prie „Metų“ skaity-mų organizavimo. Tarp jų – ne-mažai neįgaliųjų.

Idėją įkurti skaitytojų klubą Neįgaliųjų draugijos narė A. Ba-nevičienė 1996 metais parsive-žė iš JAV, o ji kilo viešint kraštie-tės rašytojos Petronėlės Orintai-tės ir jos vyro Kazimiero Janu-tos šeimoje.

antanas ORintas

Projekto tikslas – ugdyti mo-kinių aplinkosauginį aktyvumą, norą dalyvauti aplinkos pažini-mo, saugojimo, gamtos puoselė-jimo iniciatyvose. Įgyvendinant projektą vaikai klausys paskaitų ciklo „Vaistingieji augalai“, da-lyvaus akcijoje „Pastebėk ir su-drausmink šiukšlintoją“, bus ir

Ir šiais mokslo metais Šeduvos gimnazijos Spe-cialiojo ugdymo skyriaus mokiniai dalyvauja aplin-kosauginio švietimo pro-jekte „Langas į gamtą“. Jiems vadovauja specia-liosios pedagogės Loreta Butkienė ir Arnolda Šu-kienė.

Dalyvauja projekte „Langas į gamtą“toliau bendradarbiaujama su VĮ Radviliškio urėdija, vyks eduka-cinės-pažintinės išvykos ir kt. Mokiniai išmoks atpažinti pag- rindinius vaistinguosius auga-lus, juos rinkti ir vartoti, moky-sis augalus ir patys auginti bei tinkamai prižiūrėti.

Specialiojo ugdymo skyriaus pedagogai ir moksleiviai ne pir-mus metus bendradarbiauja su Radviliškio miškų urėdija. Kele-tą metų buvo vykdomas projek-tas „Nuo sėklos iki augalo“, ku-rio tikslas – suteikti mokiniams žinių apie medžius, jų svarbą, mokyti stebėti ir pažinti miš-ką, patiems prisidėti prie mede-lių auginimo darbų. Prieš kele-tą metų netoli mokyklos įkur-tas Svajonių parkas, kuriame yra

pasivaikščiojimo takeliai, paky-la sėdėjimui, informacinis stul-pas. Iš urėdijos planuojama gau-ti želdinių, kurie papuoš gimna-zijos Svajonių parką bei Pedago-ginės fermos aplinką.

Didžiulį įspūdį vaikams pa-liko ekskursija į Kauno T. Iva-nausko zoologijos muziejų bei VDU botanikos sodą. Labai su-sidomėję vaikai apžiūrinėjo vėž-liukus, driežus, iguanas, jiems buvo įdomu pamatyti bambu-ką, eukalipą, citrinmedį, kitus egzotiškus augalus ir gyvūnus.

Dalyvavimas projekte „Lan-gas į gamtą“ plečia moksleivių akiratį, ugdo meilę gyvūnui ir augalui, ugdo vaikų darbinius įgūdžius.

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Jono Tarasevičiaus paveikslai.

Klaipėdos miesto savivaldy-bės viešosios bibliotekos

skaitykloje atidaryta 30-oji, ju-biliejinė, personalinė Neįgalių-jų draugijos dailės studijos va-dovo Jono Tarasevičiaus tapy-bos paroda.

Su tapyba Kauno dailės mo-kykloje susipažinęs dailininkas visą savo gyvenimą iš rankų ne-paleidžia paletės ir teptuko. J. Ta-rasevičius yra Žemaitijos rašyto-jų bendrijos ir Žemaitijos daili-ninkų sąjungos narys.

Jubiliejinė paroda

Janina Ožalinskaitė

Už vaizdingiausią K. Donelaičio „Žiemos rūpesčių“ skaitymą apdovanoja-ma Neįgaliųjų draugijos narė A.Banevičienė

Neįgalusis dirbti gali,bet turėti bedarbio

statusą – neDaug lengvatų, bet ne

visos realios Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos Darbo rinkos sky-riaus specialistė Kristina Ščer-bickaitė pabrėžė, kad Užimtu-mo rėmimo įstatyme, Sociali-nių įmonių įstatyme nustaty-ta valstybės teikiama pagalba dėl to, kad asmuo neregistruo-jamas kaip bedarbis, nėra ribo-jama. Darbdaviams, įdarbinu-siems neįgalius asmenis ar įstei-gusiems jiems darbo vietas, yra teikiama didesnė valstybės pa-rama. Taip pat yra skatinamas neįgaliųjų savarankiškas užim-tumas, mokant jiems subsidiją sau darbo vietai įsteigti.

Ž. Skeivienė taip pat atkrei-pė dėmesį, kad sunkiausios ne-galios asmenys remiami dau-giausiai. Tarkim, jei po profe-sinės reabilitacijos programos įdarbinamas asmuo, kuriam nu-statytas iki 25 proc. darbingumo lygis, darbdavys gali gauti 75 proc. darbo užmokesčio kom-pensaciją.

VšĮ „Sopa“, besirūpinančios neįgaliųjų įdarbinimu, vadovė Jurgita Kuprytė atkreipė dėme-sį, kad darbdaviams labai sunku gauti paramą įdarbinant būtent sunkesnės negalios žmones. J. Kuprytės manymu, taip atsitin-ka todėl, kad darbo užmokesčio subsidija įdarbinant žmones, ku-riems nustatytas 0-40 proc. dar-bingumas, mokama netermi-nuotai per visą darbo laikotarpį, ji yra didesnė, todėl jau net pir-moje metų pusėje paprastai ne-belieka tam pinigų. Su tuo rea-liai susidūrė pati „Sopa“ – nepa-vyko gauti subsidijos įdarbinant 35 proc. darbingumo išsaugoju-sią moterį.

Be to, J. Kuprytės manymu, neįgaliųjų, ypač sunkesnė ne-galios, įdarbinimą riboja tai, kad dabar remiami tik darb-daviai, tačiau beveik jokios pa-galbos nesulaukia patys neįga-lieji – labai trūksta pagalbos įsi-darbinant paslaugų, asmeninio asistento paslaugų darbo vieto-je ir pan.

aurelija BaBinskienė

(atkelta iš 1 psl.)

2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“3 psl.

DaktarasAiskauda

Obuoliai mažina nuovargį, stabdo organizmo senėjimą

Obuoliai (žalsvi, geltoni, rau-doni ir kelių spalvų) mėgs-

tami visame pasaulyje. Žmo-nės juos vartoja netgi dažniau negu kitus vaisius (obuoliai pa-gal naudingumą sveikatai užima vieną iš pirmaujančių pozicijų). Iš istorijos žinoma, jog II amžiu-je prieš Kristų Romoje buvo au-ginama beveik 40 obelų veislių. Šiuo metu yra per 15 tūkstančių obelų veislių ir tik 54 obelų rū-šys. Lietuvoje vienu metu buvo auginama per 500 obelų veis-lių (šiaip mūsų krašte jų žino-ma apie tūkstantį), dabartiniu metu – vos kelios dešimtys (vie-nų obelų veislių obuoliai val-gomi ir naudojami kulinarijo-je, kitų – dažniausiai naudojami tik kulinarijoje). Europoje savai-me auga (lapuočių ir mišriuo-se miškuose) viena miškinė obe-lų rūšis, kuri Lietuvoje palygin-ti retoka (beje, laukiniuose obuo-liuose bioaktyviųjų medžiagų yra 15 % daugiau).

Pastabos:1. Smulkūs obuoliai dažniau-

siai būna neprinokę, labai dide-li – arba pernokę, arba tokiais pasidarę dėl cheminio stimulia-vimo. Taigi geriausia rinktis vi-dutinio dydžio obuolius.

2. Obuolių kvapas priklau-so nuo eterinių aliejų, skonis – nuo fruktozės, organinių rūgš-čių, rauginių medžiagų kiekio ir santykio.

3. Nors naudingiausia valgy-ti šviežius obuolius, tačiau atsi-radus virškinimo problemų, ge-riau tiks kepti obuoliai. Žino-ma, juose nebebus vitamino (to-liau – vit.) C, tačiau išliks orga-ninės rūgštys. Antai 100 g švie-žių apelsinų turi apie 50 miligra-mų (toliau – mg) vit. C, tokia pat masė šviežių obuolių – 8–12 mg.

4. Valgant trintus obuolius,

organizmas naudingąsias me-džiagas įsisavina greičiau ir gausiau.

5. Šaltuoju metų laiku pa-prastai daugiau valgoma citru-sų, tačiau tai ne visada naudin-ga ekonomiškai, taip pat dažnes-nės alerginės reakcijos. Taigi rei-kia prisiminti ir obuolius.

Vienas obuolys per dieną...

Ligi šiol populiariuose me-dicinos leidiniuose dar vis su-tinkama sena anglų patarlė, kuri teigia: „Vienas obuolys per die-ną, ir gydytojas bus nereikalin-gas.“ Žinoma, tikėti tokia patar-le, kuri skelbia, kad „gydytojas bus nereikalingas“ tikrai never-ta, tačiau valgyti obuolius nau-dinga (su retomis išimtimis) vi-siems, ypač protinį ir kitokį ne-judrų darbą dirbantiems žmo-nėms. Tik svarbu nepersisteng-ti. Mat šiuolaikinė medicina re-komenduoja per dieną (ypač ak-tualu obuolių sezono metu) su-valgyti ne daugiau kaip 0,5 kg obuolių moterims ir ne daugiau kaip 0,7 kg vyrams. Jeigu žmo-gus nevalgo obuolių, tai (pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas) per dieną reiktų suvalgyti 0,7–0,8 kg įvairių vai-sių ir daržovių.

Pastabos:1. Beje, 5 cm skersmens obuo-

lys sveria 95 g, 6,5 cm – 135 g, 7,5 cm – 220 g.

2. Žaliuosiuose obuoliuo-se daugiau rūgščių ir vit. C, ta-čiau mažiau cukraus ir kalorijų nei raudonuosiuose. Nepriklau-somai nuo spalvos, ilgiau laiko-muose obuoliuose sumažėja vit. C (pavyzdžiui, po trijų mėnesių jo lieka maždaug 30 % pradinio kiekio).

3. Spalvotuose obuoliuo-se daugiau pektino ir antioksi-dantų.

4. Rūgštis, esanti obuoliuose, didina skrandžio sulčių išsiskyri-mą, todėl obuolius reiktų valgy-ti prieš pietus. Tai šiek tiek paža-dins apetitą, tačiau obuolių ląste-liena užpildys skrandį ir įprastų pietų metu jūs suvalgysite šiek tiek mažiau maisto. Beje, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui reiktų valgyti tik saldžius obuolius.

5. Obuolius dera laikyti (il-gesniam laikymui tinka tik ru-deniniai ir žieminiai obuoliai) atskirai nuo kitų vaisių ir daržo-vių. Mat obuoliai išskiria ypatin-gas dujas (etileną), dėl kurių grei-čiau genda kiti produktai.

Gydomosios savybės:– gerina apetitą,– normalizuoja virškinimą

(obuoliai valgomi, kol tuščias skrandis; mat obuoliai virški-nami 20–30 min.),

– atkuria naudingąją žarnyno mikroflorą,

– padeda išvengti vidurių už-kietėjimo,

– mažina kraujyje cholesterolio kiekį,

– neleidžia kraujagyslėse susi-daryti krešuliams,

– stabilizuoja kraujyje cukraus kiekį,

– stiprina imunitetą,– mažina nuovargį,– padeda atsikratyti (tam tikra

dalimi) nervinės įtampos,– stabdo organizmo senėjimą,– skatina prakaitavimą ir šlapi-

mo išsiskyrimą,– greitina žaizdų gijimą,– blokuoja vėžinių ląstelių dau-

ginimąsi krūtyse, kepenyse, storojoje žarnoje ir prostato-

je, taip pat slopina gaubtinės žarnos vėžinių ląstelių dau-ginimąsi; plaučių vėžio rizi-ką mažina net iki 50 %!,

– silpnina astmos priepuolius,– tinka aterosklerozės, hiper-

tonijos, osteoporozės, artrito, podagros, reumato, inkstų akmenligės, pabrinkimų pro-filaktikai,

– „suriša“ ir pašalina į organiz-mą patekusius sunkiuosius metalus, kai kurias bakterijas, radioaktyviąsias medžiagas,

– padeda sulieknėti (kai saldu-mynai pakeičiami obuoliais),

– silpnina antibiotikų sukeltą alerginę reakciją,

– gerina regėjimą, plaukų, odos ir nagų būklę,

– sudaro sąlygas geležies įsisa-vinimui iš kiaušinių, kepenų, raudonos mėsos; patys obuo-liai nėra tinkamas geležies šal-tinis (obuoliuose yra tokia ge-ležies forma, kurios mūsų or-ganizmas beveik neįsisavina),

– papildo organizmą daugeliu

vitaminų ir mineralinių me-džiagų,

– gerina medžiagų apykaitą.

Obuoliai vengtini: – sergant gastritu (skrandžio

gleivinės uždegimu), skran-džio gleivinės erozija (medi-cinoje erozija vadinamas ri-botas dengiamojo epitelio [epitelis – audinys, dengian-tis kūno paviršių bei vidaus ertmes, susisiekiančias su iš-ore] defektas odoje, gleivinėje, ragenoje), skrandžio ir dvyli-kapirštės žarnos opalige,

– turint polinkį sirgti alergija (nevartotini oranžiniai ir rau-doni obuoliai),

– esant dantų emalio defek-tams,

– sergant meteorizmu (vidurių pūtimu),

– sergant pankreatitu (ūminiu arba lėtiniu kasos uždegimu).Pastaba. Dalis čia nurodytų

apribojimų yra sąlygiški. Kiek- vienu konkrečiu atveju naudin-ga pasitarti su gydytoju. Galbūt net ir sirgdami kokia viena ar ke-liomis ligomis, galėsite kurį lai-ką vartoti tam tikrą kiekį kokių nors obuolių ar gerti jų sulčių.

Romualdas OGinskas

Pagaliau atsižvelgta į urologų ir prostatos vėžiu sergančių

pacientų draugijos iniciatyvą ir patvirtintas Abiraterono aceta-to, naujo hormoninio gydymo metodo, finansavimas. Šis gy-dymas, paprasta maža tabletė, pratęsia visaverčio, kokybiško gyvenimo laiką, kurį vyrai ga-lės skirti savo artimiesiems, my-limiems šeimos nariams, drau-gams ar kitai prasmingai veiklai.

Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas konstatuoja, kad kas-met šalyje prostatos vėžiu su-serga 2700–3000 vyrų, šlapimo pūslės vėžiu – 450 žmonių, kiek- vienais metais užregistruojama maždaug 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Dalis šių 3 lokalizacijų vėžio atvejų nustatoma jau pro-gresavusios stadijos, ir tai kelia urologams daugiausiai nerimo.

Užleistos ligos atveju gydy-tojai specialistai savo pacien-tams nedaug gali padėti. Urolo-gai stengiasi paskatinti pacien- tus kuo anksčiau kreiptis į gydy-tojus, kad būtų galima ligą dia-gnozuoti dar tuomet, kai gali-ma taikyti radikalaus gydymo metodus ir tikėtis gerų rezulta-tų. Ir tai, anot Lietuvos urologų draugijos prezidento, yra svar-

Urologija Lietuvoje: kokią kainą mokame už technologinį atsilikimą?Šiemet Europos urologų draugija kasmetinę Urologijos savaitę dedikavo trims onkourolo-ginėms patologijoms: šlapimo pūslės, inkstų ir prostatos vėžiui. Viltis mirštantiems nuo progresuojančio metastazavusio prostatos vėžio ir nedžiuginantys atokieji urologinės pa-tologijos vėžio gydymo rezultatai, technologinis atsilikimas – toks Europos urologijos sa-vaitės fonas Lietuvoje.

bu visais vėžio atvejais.Nei inkstų, nei šlapimo pūs-

lės vėžiui aptikti ankstyvosios diagnostikos programų šalyje kol kas nevykdoma. Užtat jau 8-erius metus veikia ankstyvo-sios prostatos vėžio diagnosti-kos programa, kuri suteikia gali-mybę vyrams reguliariai tikrin-tis prostatos specifinio antigeno (PSA) rodiklius. Įtarus didesnę riziką, jie gali būti siunčiami pas urologus diagnozei patikslinti. Ši programa duoda tikrai gerų rezultatų – pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau anksty-vo prostatos vėžio atvejų, ir ligo-niams galima efektyviai padėti.

Beje, diagnozavus mažai kliniškai reikšmingą prosta-tos vėžį, ne visais atvejais jį rei-kia gydyti, dažniausiai tokį pa-cientą užtenka tik stebėti. Ta-

čiau ligoniui psichologiškai sun-ku suvokti, kad jis serga vėžiu, bet nėra aktyviai gydomas. Vi-suomenės sveikatos specialis-tai linkę tokias ankstyvas pro-statos vėžio diagnostikos prog- ramas kritikuoti, tačiau urologai turi atsvarą – aktyvią stebėseną. Šį gydymo būdą jau keleri me-tai į savo kasdienę praktiką spe-cialistai diegia pakankamai ak-tyviai, o radikalų gydymą pa-prastai skiria tik tiems pacien-tams, kuriems nustatoma, kad liga progresuoja.

Pasak Medicinos informa-cijos centro išplatinto praneši-mo, šalies urologų bendruome-nė apgailestauja, kad Lietuvo-je taikomi ne visi nauji metodai inkstų, šlapimo pūslės ir prosta-tos vėžiui diagnozuoti ir gydy-ti. „Urologijos srityje mes atsi-

liekame 14 metų, nes prieš tiek metų europiečiai ir amerikiečiai pradėjo daryti radikalią laparos-kopinę robotinę prostatektomi-ją, kai kurias radikalias inkstų, šlapimo pūslės operacijas. Mes Lietuvoje vis dar neturime nė vieno roboto. Mano nuomone, spekuliacijos, kad tai galbūt per brangu, yra visiškai nemotyvuo-tos. Technologinė pauzė, atsili-kimas, blogesni gydymo rezul-tatai, trumpesnis mūsų pacien-tų gyvenimas – štai kas yra per brangu. Operavimas „senoviš-kai“ stumia mus į tam tikrą mo-ralinį atsilikimą, dėl kurio ken-čia ir pacientų, ir mūsų, urolo-gų, visuomenė“, – teigia prof. M. Jievaltas.

Su Sveikatos apsaugos mi-nisterija dėl šlapimo nelaiky-mo gydymo urologai derasi jau

visą dešimtmetį, tačiau proble-ma nesprendžiama: nerandama būdo, kaip finansuoti reikiamų priemonių įsigijimą, todėl urolo-gai negali vyrams pasiūlyti nei pošlaplinio raiščio operacijos, nei dirbtinio sfinkterio (dviejų tikrai labai veiksmingų gydy-mo metodų).

Šalyje po chirurginių inter-vencijų daugelį prostatos vė-žiu sergančių vyrų vargina šla-pimo nelaikymas, tai neigiamai veikai jų savijautą ir gyvenseną. Taip pat labai aštri problema – po prostatos vėžio spindulinio gydymo galėtų būti taikomi lo-kalizuoti recidyvų gydymo me-todai (radiodažnuminė abliacija arba krioterapija), tačiau Lietu-vos urologų draugijai nepavyks-ta įtikinti Valstybinės ligonių ka-sos specialistų nustatyti lokali-zuoto recidyvų gydymo įkainį, o pacientai, norėdami pagalbos, priversti vykti į kitas šalis.

Mūsų šalyje, pasak prof. M. Jievalto, yra pakankamas tink- las urologijos skyrių ir juose dir-bančių specialistų, kurių kvali-fikacija leidžia atlikti daugumą intervencijų, reikalingų gydant šias ligas, ir visi šie specialistai nori tobulėti, diegti naujoves.

„Bičiulystės“ inf.

4 psl.2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“

Diskusijų klubas

Prieš keletą mėnesių teko ei-linį kartą kreiptis į medikus

dėl vairuotojo sveikatos patikri-nimo medicininės pažymos. Ka-dangi esu neįgalus, minėta pa-žyma, medikų sprendimu, man išduodama 2 metų laikotarpiui. Už šį dokumentą Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC) kaskart tenka su-mokėti 50 litų. Taigi kas dvejus metus už kelis medikų parašus popierėlyje, daugiau neatliekant jokių kitų procedūrų, tenka pa-kloti pusšimtį litų. Sakysite, kad dabar viskas kainuoja, gal tik už orą (kol kas) nemokame. Tačiau ta pati paslauga (kaip ją įvardi-ja medikai), tarkime, Vilkaviškio PSPC kainuoja apie 44 Lt, Prienų – tik 35 Lt, o Kauno centro poli-klinikoje – jau 52 Lt 80 ct. Beje, kauniečiai neįgaliesiems, turin-tiems 25–30 proc. darbingumą, taiko nemenką nuolaidą. Čia vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma jiems atsiei-na 22 Lt 60 ct. Štai taip remian-tis ministro įsakymo nuostato-mis improvizuojama kaina už tą patį darbą.

Neteigiu, jog taip, pasinau-dodamos 2008 m. spalio 10 d. LR sveikatos apsaugos minis-tro įsakymu Nr.V-971, medici-nos įstaigos pelnosi iš oro, ta-čiau, anot vieno žinomo poli-tiko, kas gali paneigti, kad taip nėra. Ir štai kodėl: kalbinti minė-tų medicinos institucijų admi-nistracijos darbuotojai nepatei-kė jokių įtikinamų argumentų, leidžiančių pagrįsti teikiamos paslaugos kainą. Jie tik prisipa-žino, kad taip nusprendė jų va-dovybė, ir taškas.

Taip pat nepavyko gauti su-prantamo paaiškinimo, kodėl vairuotojo sveikatos patikrini-mo medicininė pažyma, tarkim, Marijampolės PSPC kainuoja

Nors deklaruojama lygybė, tačiau gyvenime, deja...

brangiau nei Prienų ar Vilka-viškio PSPC. Nejau marijampo-liečiai dirba sunkesnėmis sąly-gomis, o gal jų darbo valanda brangesnė, nes jie labiau kvalifi-kuoti nei kolegos kaimyniniuo-se rajonuose? Kodėl kauniečiai neįgaliems žmonėms taiko di-delę nuolaidą, o kiti ne?..

Priminsiu, kad neįgalūs vai-ruotojai, taip pat įstatymo re-glamentuota tvarka ir gydyto-jų nuožiūra, privalo kelis kar-tus dažniau tikrintis sveikatos būklę nei sveikieji, vadinasi, ir mokėti tiek pat kartų dažniau. Pavyzdžiui, iki 55 metų amžiaus vairuotojai, neturintys rimtes-nių sveikatos problemų, medi-cininę pažymą gauna 10 metų laikotarpiui, o tai reiškia, kad jiems ši paslauga kainuoja net 5 kartus pigiau nei neįgaliam vai-ruotojui, per tą patį laiką medi-cinos įstaigai sumokančiam 250 Lt. Tad kur čia lygybė ar teisy-bė? Argi tai ne neįgalių piliečių diskriminavimas?

Šioje vietoje gal vertėtų pri-siminti dabar jau buvusio svei-katos apsaugos ministro V. An-driukaičio viename medikų vie-šame renginyje jiems pasaky-tus žodžius: „Ko jūs siekiate – sklandžiai veikiančios, teisingos sveikatos apsaugos sistemos ar spragų ir landų, kuriomis jūs, gudriausieji, galėsite pasinau-doti?“ Panašu, kad šis minis-tro, deja, jau buvusio, pastebė-jimas teisingas.

Siekdamas išsiaiškinti situ-aciją iki pabaigos, kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėją teisės klausi-mais Vytį Muliuolį, kuris suti-ko pasiaiškinti, kas ir kaip. Pa-rašė atitinkamą raštą LR sveika-

tos apsaugos ministerijos parei-gūnams ir maždaug po mėnesio gavo viceministro Eriko Mačiū-no pasirašytą atsakymą, kuria-me jis rašo: „Atsakydami į klau-simą apie skirtingus vairuoto-jų sveikatos tikrinimų paslau-gų įkainius Lietuvos miestuo-se informuojame, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilak-tinių sveikatos tikrinimų svei-katos priežiūros įstaigose“ 18 priedu nėra nustatytos vairuo-tojų profilaktinių sveikatos tik- rinimų kainos, todėl šią kainą nustato kiekvieno asmens svei-katos priežiūros įstaigos admi-nistracija. Vairuotojų profilak-tinio sveikatos tikrinimo kaina skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gali skir-tis priklausomai nuo paslaugą teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atliktų skai-čiavimų, gydytojams specialis-tams mokamo darbo užmokes-čio dydžio ir kt.

Pažymėtina tai, kad tiek ne-įgaliuosius, tiek didesnių svei-katos problemų neturinčius as-menis, konsultuoja gydytojai specialistai, atlikdami profilak-tinį sveikatos patikrinimą, skir-dami neįgaliesiems ir daugiau laiko konsultacijos metu, ir pa-skirdami daugiau tyrimų išsa-mesniam ir tikslesniam sveika-tos būklės įvertinimui, todėl ne-aišku, kuo būtų pagrįstas ma-žesnės profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos nustatymas.

Atsižvelgiant į aukščiau iš-dėstytą, manytume, jog šiuo metu galiojanti vairuotojų svei-katos tikrinimo tvarka nepa-žeidžia asmenų lygių galimy-

bių, taip pat nėra poreikio pa-pildomai reglamentuoti neįga-lių vairuotojų sveikatos tikrini-mo tvarką ir jos periodiškumą bei apmokėjimą už paslaugas, nes visa tai jau yra patvirtinta LR SAM 2000-05-31d. įsakymo Nr. 301 priedu.“

Štai toks diplomatiškas vice-ministro atsakymas, pridengtas kreivo įstatymo žabangomis. Ar jame išdėstyti teiginiai apie gy-dytojų didesnį dėmesį ir laiką, skiriamą neįgaliesiems konsul-tacijos metu, papildomus tyri-mus išsamesniam ir tikslesniam sveikatos būklės įvertinimui ir pan., vadinasi ir didesnes są-naudas, atitinka tikrovę, spręs-kite patys, bent man per dau-gelį metų nieko panašaus pa-tirti neteko...

Na, o pabaigoje pacituosiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo V. Muliuolio laiško ištrauką, kuri, manau, tiksliai atspindi padėtį ir įrodo, kaip sudėtinga šiandien ieško-ti teisingumo. „Šiandien kalbė-jomės su kontroliere dėl mūsų temos. E. Žiobienė pritaria, kad pagal egzistuojantį teisinį regla-mentavimą neįgalūs vairuoto-jai tikrindamiesi sveikatą galė-tų atsirasti mažiau palankioje padėtyje. Tačiau diskriminaciją negalios pagrindu būtų galima konstatuoti tik ištyrus konkre-taus asmens atvejį. Tai susiję su negalios kaip sąvokos daugialy-piškumu. Visgi skirtingas nega-lios rūšis turintys asmenys turi ir visiškai skirtingus poreikius (tame tarpe ir medicininių pas-laugų). Taigi tik individualios aplinkybės leistų priimti kon-kretų sprendimą.“

Vytautas kaRsOkas

užsiėmimus mokyklose. Tačiau tikrą molį daugelis jų lietė pir-mą kartą.

Jauniesiems menininkams jų kūriniai tokie svarbūs, kad kai kurie net teiravosi, ar galės juos atgauti. Gavo pažadą – gaus. Bet paroda dar vyks į Panevėžį, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vie-šąją biblioteką, tad teks kiek pa-laukti. Panevėžyje spalį ir bus pa-baigtas šis projektas, prasidėjęs pavasarį Klaipėdoje.

Paroda, kurioje eksponatus būtina liestiŠio centro direktorius Juo-

zas Norinkevičius papasakojo: „Atvežėme visą mikroautobusą mūsų centro lankytojų – su ju-dėjimo, protine negalia, silpnare-gių. Štai Gediminas nuo gimimo visai nemato. Nors mūsų vaikai ir jaunuoliai nėra parodos daly-viai, vis dėlto buvome pakviesti, mat Trakų centre pagaminome stovus, ant kurių šioje parodoje pastatytos kūrinių eksponavimo dėžės. Malonu, kad mūsų pagal-ba buvo įvertinta. Tikrai džiau-giuosi atvykęs į parodą. Esu nu-stebęs, kaip gerai organizuota ši unikali paroda, kiek dėmesio pa-rodyta neįgaliems vaikams. Čiu-pinėjau jų sukurtus meno kūri-nius ir stebėjausi, kaip daug ga-lima suprasti vien liečiant. Žiū-rėjimas – toli gražu ne vieninte-lis būdas pajausti pasaulio gro-žį. Esu priblokštas ir dėkingas už galimybę pamatyti šią paro-dą. Matau, kokie laimingi mū-siškiai – ir Gediminas, ir silpna-regė Greta Golubevaitė, judėjimo negalią turintis Sergejus Stanke-vičius, visi.“

Sėkmingas projektasDaug visuomenės dėmesio

sulaukusi paroda Vilniaus sena-miestyje – dalis socialinio projek-to „Matau pasaulį kitaip“, kuris vyksta trijuose miestuose. Pro-jekto iniciatorės – N. Marčėnai-tė ir viešosios įstaigos „Verslas ar menas“ vadovė Eglė Jokužytė. O tikslas labai svarbus: suteikti ga-limybę vaikams su regos negalia kartu su socialiai pažeidžiamais vaikais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, pabendrauti, pažin-ti vieni kitus. Lipdydami jie ku-ria meno kūrinius, kurie pertei-kia savo pasaulio matymą, o kū-rybingumo ugdymas naudingas vaikų raidai.

E. Jokužytė 6–12 metų paro- dos lankytojus pakvietė daly-vauti konkurse „Sukurk atviru-ką nematančiam draugui“. Ko-kie reikalavimai? Tiesiog reikia įsivaizduoti, jog kuri atviruką draugui, kuris nemato akimis. Aatviruką galima nupiešti, nu-lipdyti ar... numegzti. Pravertos durys į dar vieną fantazijų pa-saulį... Originaliausi atvirukai papuoš 2015 metų kalendorių, kuris bus atspausdintas įprastu ir Brailio raštu.

Brigita BalikienėVšĮ „Verslas ar menas“ ir autorės nuotr.

Valstybinis studijų fondas priima studentų, norinčių gauti socialinę stipendiją ru-dens semestro metu, elek-troninius prašymus. Paraiš-kas Valstybinio studijų fondo svetainėje bus galima pa-teikti iki spalio 10 dienos.

Kriterijai socialinei stipendi-jai gauti nesikeičia. Jos skiriamos studentams, gaunantiems socia-linę pašalpą, turintiems 45 proc. ar mažesnį darbingumo lygį arba tiems, kuriems dar nesukako 26 metai ir jų abu tėvai yra mirę arba jiems iki pilnametystės buvo nu-statyta globa (rūpyba).

Šiuo metu socialinės stipendi-jos dydis – 390 Lt per mėnesį. Sti-pendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir moka-ma kiekvieną mėnesį iki to semes-tro pabaigos. Studentai, kuriems socialinė stipendija buvo paskirta praėjusį semestrą, jei nepasikeitė socialinės aplinkybės, turėtų ne-užmiršti pateikti naują prašymą, nes negavus paraiškos stipendi-jos mokėjimas nėra pratęsiamas.

Sistema bus uždaroma spalio 10 d. vidurnaktį. Iki šio termino ne-pateikusieji paraiškų ar nepristatę fondui reikiamų dokumentų, ne-sureagavę į fondo atsiųstas žinu-tes ir laiku neištaisę nurodytų trū-kumų, nebus įtraukti į sąrašus ir so-cialinės stipendijos gauti negalės.

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą rasite Valsty-binio studijų fondo tinklalapyje www.vsf.lt

„Bičiulystės“ inf.

Priimamos paraiškos socialinei

stipendijai gauti

Šiuos atvirukus galima matyti ne tik akimis, bet ir rankomis.

Atvyko vaikų su įvairia negalia

Parodos organizatoriai pa-rengė įvairių turiningų stendų. Prie vieno iš jų pamačiau Gedi-miną Jasinską, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro lankytoją. Ve-džiodamas pirštu jis skaitė įpras-tu ir Brailio raštu išspausdintą knygelę „Eglė, žalčių karalienė“.

Štai taip galima buvo „apžiūrėti“ eksponatus.

(atkelta iš 1 psl.)

2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“5 psl.

6.00 Lietuvos Respublikos him-nas. PIRMADIENĮ–PENKTADIENĮ: 6.05, 6.35, 6.55, 7.10, 7.40, 8.05, 8.40 – Labas rytas, Lietuva. 6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 – žinios. 6.34, 8.03 – orai. 6.50 – ekspertas. 7.05, 7.35 , 8.35 – orai, sportas.

Redakcija primena, kad verta sekti TV stočių

skelbimus, nes programose gali būti pakeitimų.

Lietuvos televizijos stočių programos artimiausią savaitę

Pirmadienis, spalio 6 d. 9.00 Komisaras Reksas (9/3)

(kart.) N-7. 10.00 Namelis prerijose (61). 11.00 Pasaulio panorama (kart.). 11.30 Savaitė (kart.). 12.00 Mėnulio fazė (kart.). 13.00 Premjera. Magiš-ki fėjų Vinksių nuotykiai (5/21). 13.30 Mažasis princas (12). 14.00 Žinios. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.45 Ži-nios. 16.05 Komisaras Reksas (9/4) N-7. 17.10 Šerloko Holmso nuoty-kiai (12) N-7. 18.15 Šiandien (su ver-timu į gestų kalbą). 18.50 Nacionali-nė paieškų tarnyba. 19.50 Premjera. Meilė kaip mėnulis (17). 20.25 Lote-rija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dėmesio centre. 21.15 Teisė žino-ti. 21.55 Tautos balsas. Pertraukoje – 22.00 Loterija „Perlas“. 22.30 Ke-liai. Mašinos. Žmonės. 23.10 Vakaro žinios. 23.30 Dokumentinio kino va-karas. Bankininkai. 2 d. Viskas arba nieko (Subtitruota). 0.30 Senis (227) N-7. 1.35 Stilius (kart.). 2.20 Laba die-na, Lietuva. (kart.). 4.05 Teisė žinoti (kart.). 4.35 Tautos balsas (kart.). 5.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (kart.).

Antradienis, spalio 7 d. 9.00 Komisaras Reksas (9/4)

(kart.) N-7. 10.00 Namelis prerijose (62). 11.00 Bankininkai. 2 d. Viskas arba nieko (kart.). 13.00 Premjera. Magiški fėjų Vinksių nuotykiai (5/22). 13.30 Aivenhas (26). 14.00 Žinios. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.45 Ži-nios. 16.05 Komisaras Reksas (9/5) N-7. 17.10 Šerloko Holmso nuotykiai (13) N-7. 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą). 18.50 Emigrantai. 19.50 Premjera. Meilė kaip mėnulis (18). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Pano-rama. 21.00 Dėmesio centre. 21.15 Specialus tyrimas. 21.55 Lietuva gali. Pertraukoje – 22.00 Loterija „Perlas“. 22.30 Durys atsidaro. 23.10 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio dokumentika. Australija. Keliautojo laiku vadovas. 3 d. Laukiniai metai (Subtitruota, kart.). 0.30 Senis (228) N-7. 1.35 Gyveni-mas (kart.). 2.20 Laba diena, Lietuva (kart.). 4.05 Specialus tyrimas (kart.). 4.35 Durys atsidaro (kart.). 5.05 Emi-grantai (kart.).

Trečiadienis, spalio 8 d. 9.00 Komisaras Reksas (9/5)

(kart.) N-7. 10.00 Namelis prerijose (63). 11.00 Emigrantai (kart.). 12.00 Specialus tyrimas (kart.). 12.35 La-šas po lašo (kart.). 12.45 Žingsnis po žingsnio. Būstas. (kart.). 13.00 Premjera. Magiški fėjų Vinksių nuo-tykiai (5/23). 13.30 Mažasis princas (13). 14.00 Žinios. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.45 Žinios. 16.05 Komisa-ras Reksas (9/6) N-7. 17.10 Premje-ra. Didysis Gregas (1/1) N-7. 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą). 18.50 Gyvenimas. 19.50 Premjera. Meilė kaip mėnulis (19). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dė-mesio centre. 21.15 Auksinis protas. Pertraukoje – 22.00 Loterija „Perlas“. 23.10 Vakaro žinios. 23.30 Pasau-lio dokumentika. Į gamtą. 13 d. 24.00 Pasaulio dokumentika. Svajonė apie Šiaurės ašigalį. Dokumentinis filmas. Norvegija, 2008 m. 0.30 Senis (229) N-7. 1.35 Lietuvos tūkstantmečio vai-kai (kart.). 2.20 Laba diena, Lietuva (kart.). 4.05 Mėnulio fazė (kart.). 4.50 Mokslo ekspresas (kart.). 5.05 Bėdų turgus (kart.).

Ketvirtadienis, spalio 9 d. 9.00 Komisaras Reksas (9/6)

(kart.) N-7. 10.00 Namelis prerijose (64). 11.00 Auksinis protas (kart.). 12.30 Tautos balsas (kart.). 13.00 Premjera. Magiški fėjų Vinksių nuoty-kiai (5/24). 13.30 Aivenhas (27). 14.00 Žinios. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.45 Žinios. 16.05 Komisaras Rek-sas (9/7) N-7. 17.10 Premjera. Didysis Gregas (1/2) N-7. 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą). 18.50 Premje-ra. Kelias į laimę 1 (1/8) N-7. 19.50 Premjera. Meilė kaip mėnulis (20). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panora-ma. 21.10 Dėmesio centre. 21.30 Fut-bolas. Europos čempionato atranka. Lietuva – Estija. Pertraukoje – 22.15 Loterija „Perlas“. 23.45 Europos fut-bolo čempionato atrankos rungtynių apžvalga. 0.20 Vakaro žinios. 0.40 Pasaulio dokumentika. Dingusi Altan-tida. JAV, 2011 m. 1.40 Senis (230) N-7. 2.45 Laba diena, Lietuva (kart.).

4.35 Lietuva gali (kart.). 5.00 Kelias į laimę 1 (1/8) (kart.) N-7.

Penktadienis, spalio 10 d. 9.00 Komisaras Reksas (9/7)

(kart.) N-7. 10.00 Namelis prerijose (65). 11.00 Ryto suktinis su Zita Kel-mickaite (kart.). 12.00 Bėdų turgus (kart.). 13.00 Premjera. Magiški fėjų Vinksių nuotykiai (5/25). 13.30 Maža-sis princas (14). 14.00 Žinios. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.45 Žinios. 16.05 Komisaras Reksas (9/8) N-7. 17.10 Premjera. Didysis Gregas (1/3) N-7. 18.15 Šiandien (su vertimu į ges-tų kalbą). 18.35 Žingsnis po žingsnio. Būstas. 18.50 Premjera. Kelias į laimę 2 (2/1) N-7. 19.50 Duokit šansą. Ved. Skirmantė Palčinskaitė. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duo-kim garo! Pertraukoje – 22.00 Loterija „Perlas“. 23.00 Premjera. Įtariamasis. Trileris. JAV, 2004 m. N-14. 0.50 Se-nis (231) N-7. 1.50 Laba diena, Lie-tuva (kart.). 3.35 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (kart.). 4.20 Popietė su Al-gimantu Čekuoliu (Subtitruota, kart.). 4.45 Žingsnis po žingsnio. Būstas (kart.). 5.05 Gyvenimas (kart.).

Šeštadienis, spalio 11 d. 6.00 Lietuvos Respublikos him-

nas. 6.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (kart.). 7.00 Emigrantai. Socialinės do-kumentikos laida (kart.). 7.55 Specia-lus tyrimas (kart.). 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 Premjera. Šervudo padauža Ro-binas Hudas (1, 2 ). 9.25 Aivenhas (28). 9.50 Premjera. Čaplinas (36). 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickai-te. 11.00 Durys atsidaro (kart.). 11.30 Lietuva gali (kart.). 12.00 Pasaulio do-kumentika. Dingusi Altantida. JAV, 2011 m. (kart.). 13.00 Istorijos de-tektyvai. 14.00 Tautos balsas (kart.). 14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (Subtitruota). 15.00 Meilė kaip mė-nulis (17, 18) (kart.). 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Sveiki-nimų koncertas. 18.30 Bėdų turgus. 19.30 Stilius 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Auksinis bal-sas. 23.30 Premjera. Būk kietas. Kri-minalinė komedija. JAV, 2005 m. N-7 (Subtitruota). 1.40 Senis (N-7. 232) 2.45 Istorijos detektyvai (kart.). 3.30 Auksinis balsas (kart.). 5.30 Duokit šansą (kart.).

Sekmadienis, spalio 12 d. 6.00 Lietuvos Respublikos him-

nas. 6.05 Ryto suktinis su Zita Kel-mickaite (kart.). 7.00 Šventadienio mintys. 7.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (Subtitruota, kart.). 8.00 Gi-rių horizontai. 8.30 Kaimo akademi-ja. 9.00 Premjera. Šervudo padau-ža Robinas Hudas (3, 4 ). 9.25 Ai-venhas (29). 9.50 Premjera. Čapli-nas (37). 10.00 Gustavo enciklope-dija (Subtitruota). 10.30 Brolių Grimų pasakos. Pelenė. Vokietija, 2011 m. 11.45 Mokslo ekspresas. 12.00 Aus-tralija. Keliautojo laiku vadovas. 4 d. Didžioji sala (subtitruota). 13.00 Auk-sinė Agatos Kristi kolekcija. Premjera. Puaro 13 (13/1) N-7. 15.00 Meilė kaip mėnulis (19, 20) (kart.). 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Krep-šinis. LKL čempionatas. Vilniaus „Lie-tuvos rytas“ - Šiaulių „Šiauliai“. 17.00 Lašas po lašo. 18.00 Keliai. Mašinos. Žmonės (kart.). 18.30 Lietuvos tūks-tantmečio vaikai. 19.30 Pasaulio pa-norama. 19.55 Savaitė. 20.30 Panora-ma. 21.00 Tautos balsas (kart.). 21.30 Futbolas. Europos čempionato atran-ka. Lietuva – Slovėnija. 23.45 Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių apžvalga. 0.20 Senis (233) N-7. 1.25 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. Pua-ro 13 (13/1) (kart.) N-7. 2.55 Auksinis protas (kart.). 4.05 Pasaulio panora-ma (kart.). 4.30 Savaitė (kart.). 4.55 Bėdų turgus (kart.). 5.45 Mokslo eks-presas (kart.).

Pirmadienis, spalio 6 d. 6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Sli-

binų dresuotojai (5) (kart.) N-7. 7.20 Simpsonai (19) N-7. 7.50 Brazilijos aveniu (141) N-7. 8.55 Meilės sūku-ryje (1965). 10.00 Du tėvai ir du sū-nūs (13, 14) N-7. 11.00 Transforme-riai. Tamsioji Mėnulio pusė. Fantas-tinis veiksmo f. JAV, 2011 m. N-7. 14.00 Slibinų dresuotojai (6) N-7. 14.30 Simpsonai (20, 21) N-7. 15.30 Nemylima (26) N-7. 16.30 TV Pagal-ba N-7. 17.40 Kvieskite daktarą! N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.30 VIRAL'as N-7. 20.30 Pasmerkti 3 (21) N-7. 21.00 Fa-rai. Policijos darbo realybės drama

N-14. 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.10 Kerštas (6) N-14. 23.10 Specialioji jūrų policijos tarnyba (5) N-14. 0.10 Rai-telis be galvos (3) N-14. 1.10 Pabė-gimo karaliai (5) N-14. 2.00 Choras (16) N-7. 2.50 Amerikiečiai (8) N-14.

Antradienis, spalio 7 d. 6.30 Teleparduotuvė. 6.45 Sli-

binų dresuotojai (6) N-7. 6.55 Seri-alo pertraukoje – Žalioji enciklope-dija. 7.20 Simpsonai (21) N-7. 7.50 Brazilijos aveniu (142) N-7. 8.55 Mei-lės sūkuryje (1966). 10.00 Du tėvai ir du sūnūs (15, 16) N-7. 11.00 Aistros spalvos (24) N-7. 12.00 Ponas Jan-gas (8). 12.30 Transformeriai. Prai-mas (26) N-7. 13.00 Mažylių nuoty-kiai (11). 13.30 Čipas ir Deilas sku-ba į pagalbą (9). 14.00 Slibinų dre-suotojai (7) N-7. 14.30 Simpsonai (22) N-7. 15.00 Simpsonai (1) N-7. 15.30 Nemylima (27) N-7. 16.30 TV Pagalba N-7. 17.40 Kvieskite dak-tarą! N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.30 Prieš srovę N-7. 20.30 Pasmerkti 3 (22) N-7. 21.00 VIP (4) N-7. 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.10 Nemato-ma riba (5) N-14. 23.20 CSI krimina-listai (300) N-14. 0.20 Raitelis be gal-vos (4) N-14. 1.15 Pabėgimo karaliai (6) N-14. 2.05 Choras (17) N-7. 3.00 Amerikiečiai (9) N-14.

Trečiadienis, spalio 8 d. 6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Sli-

binų dresuotojai (7) N-7. 7.20 Simp-sonai (1) N-7. 7.50 Brazilijos ave-niu (143) N-7. 8.55 Meilės sūkuryje (1967). 11.00 Aistros spalvos (25). N-7. 12.00 Ponas Jangas (9). 12.30 Hantikas. Sekliai ir paslaptys (1) N-7. 13.00 Mažylių nuotykiai (12). 13.30 Čipas ir Deilas skuba į pagalbą (10). 14.00 Slibinų dresuotojai (8) N-7. 14.30 Simpsonai (2, 3) N-7. 15.30 Nemylima (28) N-7. 16.30 TV Pa-galba N-7. 17.40 Kvieskite daktarą! N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.30 Bro-lių kraujas (2) N-7. 20.30 Pasmerk-ti 3 (23) N-7. 21.00 Aš – kino žvaigž-dė (4) N-7. 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.05 Vikingų loto. 22.10 Elementaru (5) N-7. 23.10 Pelkė (4) N-14. 0.10 Raitelis be galvos (5) N-14. 1.05 Pa-bėgimo karaliai (7) N-14. 1.55 Choras (18) N-7. 2.50 Amerikiečiai (10) N-14.

Ketvirtadienis, spalio 9 d. 6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Sli-

binų dresuotojai (8) N-7. 7.20 Simp-sonai (3) N-7. 7.50 Brazilijos ave-niu (144) N-7. 8.55 Meilės sūkury-je (1968). 10.00 Du tėvai ir du sūnūs (19, 20) N-7. 11.00 Aistros spalvos (26) N-7. 12.00 Ponas Jangas (10). 12.30 Hantikas. Sekliai ir paslaptys (2) N-7. 13.00 Mažylių nuotykiai (13). 13.30 Čipas ir Deilas skuba į pagal-bą (11). 14.00 Slibinų dresuotojai (9) N-7. 14.30 Simpsonai (4, 5) N-7. 15.30 Nemylima (29) N-7. 16.30 TV Pagal-ba N-7. 17.40 Kvieskite daktarą! N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.30 Ginčas be taisyklių N-7. 20.30 Pasmerkti 3 (24) N-7. 21.00 Opiumas liaudžiai (4) N-7. 21.30 TV3 vakaro žinios. 21.55 Žalioji enciklopedija. 22.10 Kobra 11 (4) N-7. 23.10 Kaulai (4) N-14. 0.10 Raitelis be galvos (6) N-14. 1.10 Pabėgimo ka-raliai (8) N-14. 2.00 Choras (19) N-7. 2.50 Amerikiečiai (11) N-14.

Penktadienis, spalio 10 d. 6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Sli-

binų dresuotojai (9) N-7. 7.20 Simp-sonai (5) N-7. 7.50 Brazilijos aveniu (145) N-7. 9.00 Daktarė Emilė Ou-vens (2) N-7. 10.00 Paskutinis iš Ma-gikianų (1, 2) N-7. 11.00 Aistros spal-vos (27) N-7. 12.00 Ponas Jangas (11). 12.30 Hantikas. Sekliai ir pa-slaptys (3) N-7. 13.00 Mažylių nuo-tykiai (14). 13.30 Čipas ir Deilas sku-ba į pagalbą (12). 14.00 Slibinų dre-suotojai (10) N-7. 14.30 Simpsonai (6, 7) N-7. 15.30 Nemylima (30) N-7. 16.30 Meilės palikimas. Drama. Vo-kietija, 2005 m. N-7. 18.15 Euras 2015. 18.30 TV3 žinios. 19.30 UNI-CEF šou „Už kiekvieną vaiką“. 22.30 Vanduo drambliams. Romantinė dra-ma. JAV, 2011 m. N-7. 0.50 Keistas Timočio Gryno gyvenimas. Filmas šei-mai. JAV, 2012 m. N-7.

Šeštadienis, spalio 11 d. 6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Mano

mažasis ponis (13). 7.25 Smurfai (3). 8.00 Didvyrių draugužiai (24). 8.30 Čipas ir Deilas skuba į pagalbą (13). 9.00 Statybų TV. 9.30 Mamyčių klu-bas. 10.00 Tobula moteris. 10.30 Be-atos virtuvė. 11.30 Zambezija. Anima-cinis f.. Pietų Afrika, 2012 m. 13.05 Urmu pigiau 2. Nuotykių komedija. JAV, 2005 m. N-7. 15.00 Dauntono abatija (3) N-7. 16.15 Kurt Sejitas ir Šura (9) N-7. 17.20 Ekstrasensai ti-

Pirmadienis, spalio 6 d. 6.30 Dienos programa. 6.35

Smalsutė Dora (15). 7.00 Tomas ir Džeris (53). 7.25 Kempiniukas Plačia-kelnis (12) (kart.). 7.50 Volkeris, Tek-saso reindžeris (50) N-7. 8.50 Zoro kaukė. Veiksmo f. JAV, 1998 m. (kart.) N-7. 11.30 Medžioklės sezonas ati-darytas 3! Animacinė komedija. JAV, 2010 m. (kart.). 12.55 Kempiniukas Plačiakelnis (13). 13.25 Ogis ir tara-konai (44). 13.35 Kung Fu Panda (6). 14.10 Be kaltės kalta (79) N-7. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.15 Yra kaip yra. N-7. 18.30 Žinios. Krimina-lai. 19.30 KK2. N-7. 20.25 Nuo... Iki.... 21.30 Žinios. Verslas. 22.10 Mentalis-tas (12) N-7. 23.10 Judantis objektas (12) N-7. 0.10 Gyvenimas pagal Ha-rietą (4) N-7. 1.05 Persekiotojai (12) N-7. 2.00 Įvykis (17) N-7.

Antradienis, spalio 7 d. 6.30 Dienos programa. 6.35

Smalsutė Dora (16). 7.00 Linksmieji Tomas ir Džeris (1). 7.25 Kempiniukas Plačiakelnis (13) (kart.). 7.50 Volke-ris, Teksaso reindžeris (51) N-7. 8.50 Kietas šnipas. Komedija. JAV, 1996 m. (kart.) N-7. 10.30 Lietuvos balsas (kart.). 12.55 Kempiniukas Plačiakel-nis (14). 13.25 Ogis ir tarakonai (45). 13.35 Kung Fu Panda (7). 14.10 Be kaltės kalta (80) N-7. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.15 Yra kaip yra. N-7. 18.30 Žinios. Kriminalai. 19.30 KK2. N-7. 20.25 Pagalbos skambu-tis. N-7. 21.30 Žinios. Verslas. 22.10 VAKARO SEANSAS Mirtinos žaizdos. Veiksmo trileris. Australija, JAV, 2001 m. N-14. 0.15 Gyvenimas pagal Ha-rietą (5) N-7. 1.10 Persekiotojai (13) N-7. 2.05 Įvykis (18) N-7.

Trečiadienis, spalio 8 d. 5.55 Dienos programa. 6.00 La-

bas vakaras, Lietuva (kart.). 6.35 Smalsutė Dora (17). 7.00 Linksmieji Tomas ir Džeris (2). 7.25 Kempiniukas Plačiakelnis (14) (kart.). 7.50 Volkeris, Teksaso reindžeris (52) N-7. 8.50 24 valandos (kart.) N-7. 9.55 Yra kaip yra (kart.) N-7. 11.00 KK2 (kart.) N-7. 11.55 Nuo... Iki... (kart.). 12.55 Kempi-niukas Plačiakelnis (15). 13.25 Ogis ir tarakonai (46). 13.35 Kung Fu Panda (8). 14.10 PREMJERA Ugnis ir Ledas (1) N-7. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.15 Yra kaip yra. N-7. 18.30 Žinios. Kriminalai. 19.30 KK2. N-7. 20.25 Gy-venimo receptai (5). N-7. 21.30 Ži-nios. Verslas. 22.04 Sportas. 22.08 Orai. 22.10 VAKARO SEANSAS Iš-pirka. Kriminalinis trileris. JAV, Kana-da, 2007 m. N-7. 0.00 Gyvenimas pa-gal Harietą (6) N-7. 0.55 Persekiotojai (14) N-7. 1.50 Įvykis (19) N-7.

Ketvirtadienis, spalio 9 d. 6.30 Dienos programa. 6.35

Smalsutė Dora (18). 7.00 Linksmie-ji Tomas ir Džeris (3). 7.25 Kempi-niukas Plačiakelnis (15) (kart.). 7.50 Volkeris, Teksaso reindžeris (53) N-7. 8.50 24 valandos (kart.) N-7. 9.55 Yra kaip yra (kart.) N-7. 11.00 KK2 (kart.) N-7. 11.55 Gyvenimo receptai (5) (kart.) N-7. 12.55 Kempiniukas Pla-čiakelnis (16). 13.25 Ogis ir tarako-nai (47). 13.35 Kung Fu Panda (9). 14.10 PREMJERA Ugnis ir Ledas (2) N-7. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.15 24 valandos. N-7. 18.30 Žinios. Kriminalai. 19.30 Valanda su Rūta. 21.30 Žinios. Verslas. 22.10 VAKA-RO SEANSAS Smurto istorija. Krimi-

nalinis trileris. JAV, Vokietija, 2005 m. N-14. 0.10 Gyvenimas pagal Harietą (7) N-7. 1.05 Persekiotojai (15) N-7. 2.00 Sveikatos ABC televitrina (kart.).

Penktadienis, spalio 10 d. 6.30 Dienos programa. 6.35

Smalsutė Dora (19). 7.00 Linksmieji Tomas ir Džeris (4). 7.25 Kempiniukas Plačiakelnis (16) (kart.). 7.50 Volkeris, Teksaso reindžeris (54) N-7. 8.50 Pa-galbos skambutis (kart.) N-7. 9.55 Yra kaip yra (kart.) N-7. 11.00 KK2 (kart.) N-7. 11.50 K11. Komisarai tiria. Ko-misaro duktė. N-7. 12.25 K11. Komi-sarai tiria. Senis tironas. N-7. 12.55 Kempiniukas Plačiakelnis (17). 13.25 Ogis ir tarakonai (48). 13.35 PREMJE-RA Monstrai prieš ateivius (1). 14.10 PREMJERA Ugnis ir Ledas (3) N-7. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.15 24 valandos. N-7. 18.30 Žinios. Krimi-nalai. 19.30 KK2 penktadienis. N-7. 21.00 Norim dar! Su Radistais. N-7. 22.45 Žaidėjas. N-14. Veiksmo trile-ris. JAV, 2009 m. 0.35 Elektriniame rūke. Kriminalinis trileris. JAV, Pran-cūzija, 2009 m. N-14.

Šeštadienis, spalio 11 d. 6.25 Dienos programa. 6.30 Žai-

bo smūgis (11). 6.55 Nenugalimieji II (29). 7.20 Antinas Gudruolis (39). 7.45 Šegis ir Skūbis Dū (1). 8.10 Sunkus vaikas (25). 8.35 Tomo ir Džerio nuo-tykiai (11). 9.00 Ponas Bynas (3). 9.30 Mes pačios. 10.00 KINO PUSRYČIAI. PREMJERA Robotukas Kodis. Filmas šeimai. JAV, 2012 m. 11.40 Legenda apie Zoro. Nuotykių f. JAV, 2005 m. N-7. 14.20 Didingasis amžius (114) N-7. 16.35 Dvidešimt minučių (10, 11) N-7. 18.30 Žinios. 19.00 SUPER-KINAS. PREMJERA Smurfai. Filmas šeimai. JAV, 2011 m. 21.00 PREM-JERA Rezerviniai farai. Veiksmo ko-medija. JAV, 2010 m. N-7. 23.05 Vie-ni tarp merginų. Komedija. JAV, 2009 m. N-14. 0.55 Norim dar! Su Radis-tais (kart.) N-7.

Sekmadienis, spalio 12 d. 6.25 Dienos programa. 6.30 Žai-

bo smūgis (12). 6.55 Nenugalimieji II (30. 7.20 Agentas Šunytis (1). 7.45 Šegis ir Skūbis Dū (2). 8.10 Sunkus vaikas (26). 8.35 Tomo ir Džerio nuo-tykiai (12). 9.00 Sveikatos ABC tele-vitrina. 10.00 KINO PUSRYČIAI Ne-naudėlė beždžionėlė. Komedija. Ja-ponija, JAV, 1994 m. 12.00 Poniu-tė kaime. Romantinė komedija. JAV, Kanada, 2009 m. 13.50 Mano pui-kioji auklė (117, 118). 15.00 Didinga-sis amžius (115) N-7. 17.00 Ne vie-nas kelyje. 17.30 Teleloto. 18.30 Ži-nios. 19.00 Alfa savaitė. 19.30 Lietu-vos balsas. 21.45 PREMJERA Tam-siausia valanda. Veiksmo trileris. JAV, 2011 m. N-14. 23.35 PREMJERA Eg-zorcizmas. Siaubo trileris. Italija, JAV, Vengrija, 2011 m. N-14. 1.45 Žaidė-jas. Veiksmo trileris. JAV, 2009 m. (kart.) N-14.

Pirmadienis, spalio 6 d. 6.00 Sveikatos ABC televitrina.

6.45 Gamta iš arti (kart.). 7.00 Muchta-ro sugrįžimas (kart.) (N-7. 8.00 Ekstra-sensų mūšis (9) (kart.) N-7. 9.00 Sko-nis (kart.). 11.00 Kalbame ir rodome (324) N-7. 11.55 Prokurorų patikrini-mas (171) (kart.) N-7. 13.00 Muchta-ro sugrįžimas (kart.) (N-7. 14.00 Jo-kių kliūčių (11). 15.00 Amerikos ta-lentai (4). 16.00 Prokurorų patikrini-mas (172) N-7. 17.00 Muchtaro sugrį-žimas N-7. 18.00 Žinios. 18.25 Detek-tyvė Džonson (36) N-7. 19.30 Afigie-na mokytoja (5) N-7. 20.00 Naktis ir diena. Vilnius. N-7. 21.00 Savaitės kri-minalai. N-7. 21.30 Sumautos atosto-gos Meksikoje. Veiksmo f. JAV, 2012 m. N-14. 23.25 WRC Pasaulio ralio čempionatas. 0.30 Detektyvė Džon-son (36) (kart.) N-7. 1.25 Prokurorų patikrinimas (172) (kart.) N-7. 2.25 Bamba TV. S.

Antradienis, spalio 7 d. 7.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.)

(N-7. 8.00 Naktis ir diena. Vilnius (kart.) N-7. 9.00 Rosamunde Pilcher. Tebūnie meilė. Romantinė drama. Vo-kietija, 2009 m. (kart.) N-7. 11.00 Kal-bame ir rodome (325) N-7. 11.55 Pro-kurorų patikrinimas (172) (kart.) N-7. 13.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.) (N-7. 14.00 Jokių kliūčių (12). 15.00 Ame-rikos talentai (5). 16.00 Prokurorų pa-tikrinimas (173) N-7. 17.00 Muchtaro sugrįžimas N-7. 18.00 Žinios. 18.25 Detektyvė Džonson (37) N-7. 19.30 Afigiena mokytoja (6) N-7. 20.00 Nak-

tis ir diena. Vilnius. N-7. 21.00 Farai. N-14. 21.30 Kelyje po Europą. Kome-dija. JAV, 2004 m. N-14. 23.20 Vam-pyro dienoraščiai (7) N-14. 0.15 De-tektyvė Džonson (37) (kart.) N-7. 1.10 Prokurorų patikrinimas (173) (kart.) N-7. 2.10 Bamba TV. S.

Trečiadienis, spalio 8 d. 7.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.)

(N-7. 8.00 Naktis ir diena. Vilnius (kart.) N-7. 9.00 Amerikietiškos im-tynės (34) (kart.) N-7. 11.00 Kalba-me ir rodome (326) N-7. 11.55 Pro-kurorų patikrinimas (173) (kart.) N-7. 13.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.) (N-7. 14.00 Jokių kliūčių (13). 15.00 Ame-rikos talentai (6). 16.00 Prokurorų pa-tikrinimas (174) N-7. 17.00 Muchtaro sugrįžimas (N-7. 18.00 Žinios. 18.25 Detektyvė Džonson (38) N-7. 19.30 Afigiena mokytoja (7) N-7. 20.00 Nak-tis ir diena. Vilnius. N-7. 21.00 Fa-rai. N-14. 21.30 Seksas ir miestas 2. Romantinė komedija. JAV, 2010 m. N-14. 0.25 Detektyvė Džonson (38) (kart.) N-7. 1.20 Prokurorų patikri-nimas (174) (kart.) N-7. 2.20 Bam-ba TV. S.

Ketvirtadienis, spalio 9 d. 7.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.)

(N-7. 8.00 Naktis ir diena. Vilnius (kart.) N-7. 9.00 Muzikinė kaukė (kart.). 11.00 Kalbame ir rodome (327) N-7. 11.55 Prokurorų patikrini-mas (174) (kart.) N-7. 13.00 Muchta-ro sugrįžimas (kart.) (N-7. 14.00 Jo-kių kliūčių (14). 15.00 Amerikos ta-lentai (7). 16.00 Prokurorų patikrini-mas (175) N-7. 17.00 Muchtaro su-grįžimas N-7. 18.00 Žinios. 18.25 De-tektyvė Džonson (39) N-7. 19.30 Afi-giena mokytoja (8) N-7. 20.00 Nak-tis ir diena. Vilnius. N-7. 21.00 Farai. N-14. 21.30 Vinetu 2. Nuotykių f. Ita-lija, Jugoslavija, Prancūzija, Vokieti-ja, 1964 m. N-7. 23.30 Vampyro die-noraščiai (8) N-14. 0.30 Detektyvė Džonson (39) (kart.) N-7. 1.30 Pro-kurorų patikrinimas (175) (kart.) N-7. 2.30 Bamba TV. S.

Penktadienis, spalio 10 d. 7.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.)

(N-7. 8.00 Naktis ir diena. Vilnius (kart.) N-7. 9.00 Vinetu 2. Nuotykių f. Italija, Jugoslavija, Prancūzija, Vokie-tija, 1964 m. (kart.) N-7. 11.00 Kalba-me ir rodome (328) N-7. 11.55 Pro-kurorų patikrinimas (175) (kart.) N-7. 13.00 Muchtaro sugrįžimas (kart.) (N-7. 14.00 Jokių kliūčių (15). 15.00 Ame-rikos talentai (8). 16.00 Prokurorų pa-tikrinimas (176) N-7. 17.00 Muchtaro sugrįžimas (N-7). 18.00 Žinios. 18.25 Šeimynėlė (37, 38) N-7. 19.30 Ameri-kietiškos imtynės (35) N-7. 21.30 Karo kelias. Veiksmo trileris. JAV, 2009 m. N-14. 23.15 Farai (kart.) N-14. 0.35 Prokurorų patikrinimas (176) (kart.) N-7. 1.35 Bamba TV. S.

Šeštadienis, spalio 11 d. 7.00 Jokių kliūčių (15) (kart.).

8.00 Amerikos talentai (8) (kart.). 9.00 Laba diena. N-7. 9.30 Apie žū-klę. 10.00 Padėkime augti. 10.30 Še-fas rekomenduoja. 11.00 Lietuvos ga-liūnų čempionato finalas. 12.00 Žmo-gus prieš gamtą (9) N-7. 13.00 Džiun-glių princesė Šina (5) N-7. 14.00 Šei-mynėlė (5-8) N-7. 16.00 Muchtaro su-grįžimas N-7. 17.00 Brolis už brolį (5) N-7. 18.00 Ekstrasensų mūšis (10) N-7. 19.00 Muzikinė kaukė. 21.00 MANO HEROJUS Atpildas. Veiksmo f. JAV, 1991 m. N-14. 23.00 AŠTRUS KINAS Rėksniai. Medžioklė. Fantas-tinis trileris. Kanada, 2009 m. S. 0.50 Bamba TV. S.

Sekmadienis, spalio 12 d. 7.00 Ekstrasensų mūšis (10)

(kart.) N-7. 7.55 Nacionalinė loteri-ja. 8.00 Pirmas kartas su žvaigžde. N-14. 8.30 Tauro ragas. N-7. 9.00 Autopilotas. 9.30 Krepšinio pasauly-je su Vidu Mačiuliu. 10.00 Sekmadie-nio rytas. 10.50 Gamta iš arti. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Nacionalinė Geografija. Žuvys monstrai (5) N-7. 13.00 Džiunglių princesė Šina (6) N-7. 14.00 Sveikinimai. 16.00 Much-taro sugrįžimas (N-7. 17.00 Brolis už brolį (6) N-7. 18.00 Ekstrasensų mū-šis (11) N-7. 19.00 MEILĖS ISTORI-JOS Rosamunde Pilcher. Pasimaty-mas Rožių abatijoje. Romantinė dra-ma. Vokietija, 2009 m. N-7. 21.00 Gru-bus žaidimas (3, 4) N-14. 23.00 Pen-ki pirštai. Drama. JAV, 2006 m. N-14. 0.40 Bamba TV. S.

LRT

TV3

LNK

BTV

ria (41) N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.00 Iksmenai. Pirma klasė. Fantastinis tri-leris. JAV, 2011 m. N-7. 19.30 Filmo pertraukoje – Eurojackpot. 21.45 Aš – robotas. Veiksmo f., mokslinė fan-tastika. JAV, 2004 m. N-7. 0.00 Ma-verikas. Nuotykių f. JAV, 1994 m. N-7.

Sekmadienis, spalio 12 d. 6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Mano

mažasis ponis (14). 7.25 Smurfai (4). 8.00 Didvyrių draugužiai (25). 8.30 Čipas ir Deilas skuba į pagalbą (14). 9.00 Sportuok su mumis. 9.30 Lai-kas keistis. 10.00 Virtuvės istorijos. 10.30 Svajonių sodai. 11.30 Tomo ir Džerio filmas. Animacinis f. JAV, 1992 m. 13.20 Napoleonas. Nuoty-kių. JAV, 1995 m. 15.00 Dauntono abatija (4) N-7. 16.15 Kurt Sejitas ir Šura (10) N-7. 17.20 Ekstrasensai ti-ria (42) N-7. 18.30 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Lietuvos talentai 2014. 21.30 Pagrobtas gyve-nimas. Veiksmo drama. JAV, 2011 m. N-14. 23.35 Pinigai dviem. Komiška drama, JAV, 2005 m. N-14.

6 psl.2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“

Neįgalieji pasaulyje

Žiniasklaidoje apie neįgaliųjų gyvenimą

Alytaus regiono žiniasklaidos priemonės išplatino savivaldy-bės Viešųjų ryšių skyriaus parengtą informaciją, kad Alytaus miesto pensininkai ir neįgalieji savo gamybos žemės ūkio ir maisto produktais viešosiose vietose nuo šiol galės prekiauti be prekybos leidimo.

Rugpjūčio mėnesį į Alytaus miesto savivaldybės merą Jurgį Krasnicką kreipėsi Alytaus Pu-tinų mikrorajono pensininkai ir neįgalieji. Rašte, kurį pasira-šė 300 pensininkų ir neįgaliųjų, buvo prašoma 50 proc. lengva-tos mokesčiui už leidimo pre-kiauti ar teikti paslaugas mies-to viešosiose vietose išdavimą, bet Alytaus miesto savivaldy-bės taryba pritarė mero J. Kras-nicko siūlymui bei visus Alytaus mieste gyvenančius pensininkus ir neįgaliuosius visiškai atleido nuo mokesčio.

Iki šiol viešosiose vietose – prie parduotuvių, gyvenamų-jų namų savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais pre-kiavę žmonės privalėjo įsigyti leidimą, kurio kaina dienai 8 li-tai, mėnesiui – 100 litų.

Alytaus miesto savivaldy-bės administracijos Turto val-dymo ir verslo skyriaus vedėja

Auksė Juonienė atkreipė dėme-sį, kad prekybos lengvatos susi-jusios tik su asmenimis, prekiau-jančiais viešosiose miesto vieto-se, o prekybos tvarka miesto tur-gavietėse, kadangi jos yra priva-čios, nekeičiama.

Taigi nuo rugsėjo 19 dienos visi nedirbantys Alytaus mies-to gyventojai pensininkai ir as-menys, kuriems nustatytas 20–40 proc. darbingumo lygis, gy-venantys Alytaus miesto terito-rijoje ir prekiaujantys nuo pre-kystalių ir laikinųjų prekybos įrenginių, atleisti nuo rinklia-vos savivaldybės biudžeto sąs-kaita. Šie asmenys privalo turė-ti pensininko arba valstybinio socialinio draudimo pažymėji-mus apie ribotą darbingumą ir gyvenamąją vietą Alytaus mies-te patvirtinantį dokumentą. Vi-sus minėtus dokumentus parei-kalavus reikia pateikti tikrinan-čiam pareigūnui.

Alytaus miesto neįgalieji prekiaus be mokesčio

„Tauragės kurjeris“ išspausdino Karolinos Stažytės straipsnį, kuriame pasakojama apie tai, kaip išsėtine skleroze susirgęs Algirdas tvarkosi su šia liga.

Kai 18 sulaukusiam ir ką tik brandos egzaminus išlaikiusiam Algirdui buvo diagnozuota ne-pagydoma autoimuninė liga – iš-sėtinė sklerozė (toliau – IS), vai-kino gyvenimas apsivertė aukš-tyn kojomis. Mintys, jog maž-daug po 10 metų teks sėsti į ne-įgaliojo vežimėlį, vertė keisti ne tik planus, bet ir patį save, požiū-rį į gyvenimą. Šiandien 30-me-tis džiaugiasi, kad dėl ligos tapo jautresnis aplinkai, stipresnis bei atviras nuotykiams.

IS daugeliu atvejų praside-da jauniems suaugusiems žmo-nėms. Dažnai jaučiamas greitas nuovargis, galvos svaigimas, ga-lūnių silpnumas, pasikartojan-tys skausmai, pasireiškia koor-dinacijos, kalbos, regos sutriki-mai, nuotaikų kaita bei depresi-ja, pasunkėja mąstymas. Algir-do pirmieji ligos požymiai buvo būtent tokie.

Vaikinas pasakoja 10 klasėje pradėjęs jausti nuovargį, tačiau dvejus metus į tai nekreipęs dė-mesio. Į gydytojus Tauragės li-goninėje kreipėsi, kai po bran-dos egzaminų vieną birželio rytą ėmė dvejintis akyse, pykino. Vė-liau nutirpo kairės rankos plašta-ka. Ligą nustatė Vilniuje, Santa-riškių klinikose, kur jis atsidūrė paragintas pusbrolio, kurį sosti-nėje sutiko atvykęs į statybos in-žinerijos studijas VGTU. Išgirdęs diagnozę – išsėtinė sklerozė, Al-girdas nutarė, kad žlugo visos svajonės ir planai.

Prasidėjo gydymas beta-pre-dnizolonu, nuo kurio savijauta pagerėdavo, bet atkritimai kar-tojosi ir toliau. Vėliau išbandė

ir eksperimentinį gydymą beta-interferonu. Šių vaistų šalutinis poveikis buvo stiprus, bet atkry-čiai – nežymūs: kartais nutirpda-vo pirštas, padas ar pilvas. Ka-dangi jautėsi geriau, vaikinas nu-sprendė pradėti lankyti išsvajo-tuosius pramoginius šokius. Ta-čiau džiaugsmas truko tik 3 mė-nesius. Vieną rytą jis pabudo ne-matydamas dešine akimi.

Šiandien lengvus atkryčius (tokį išgyvena ir šiuo metu) vaikinas prilygina slogai, kuri tikrai praeis.

Po eilinio atkryčio 2013 m. vasarį, paskatintas draugų, Al-girdas ryžosi 8 mėnesiams iš-vykti į Maltą. Ten atrado fotogra-fiją, daug keliavo. Saulė, B gru-pės vitaminų kupinos jūros gė-rybės, gera nuotaika išėjo į nau-dą. Jis atgavo sveikatą. Pažvelg-ti į daug ką kitaip padėjo ir Mal-tos išsėtinės sklerozės asociacija, kurios nariu jis tapo. „Niekad savęs nekankinau galvodamas „kodėl“. Nemąstau ir apie mirtį, kaip vienintelę IS ligos pabaigą. Ligonius pražudo ne liga, o nuo-latinės mintys apie ją. Jei tikėsi, kad pasveiksi, tai ir pasveiksi.“

2009 m. vaikinas subūrė Tau-ragės motociklininkų klubą „Ra-tai“, su keliais bičiuliais ėmė-si renginių vedimo verslo. Yra dirbęs Seimo nario patarėju- sekretoriumi, stendų projektuo-toju, Kauno futbolo manieže bei „Žalgirio“ arenoje vykusių pa- rodų balsu, seminarų kuratoriu-mi. Patinka vaikinui ir važinėti riedučiais, su jais atlikti triukus. Tačiau didžiausia pramoga šian-dien – poilsis.

Geriausias vaistas – pozityvus mąstymas

Neįgalūs mokytojai: kaip trūkumus

paversti privalumaisSpalio 5-ąją minėsime Tarptau-tinę mokytojų dieną. Nors ne

visi norėtume vėl atsisėsti į mo-kyklos suolą, bet turbūt atmin-tyje iš tų laikų geriausiai išlieka mūsų gyvenimo keliui didžiau-sią įtaką padarę mokytojai. Pe-dagogai – vedliai, kuriuos ga-lėtume pavadinti mokytojais iš didžiosios raidės. Laimingas tas žmogus, kuris turėjo tokį Moky-toją, kai kuriems galbūt pasisekė turėti ir kelis. Šį kartą – apie mo-kytojus, kurie privalėjo ne tik su-sitvarkyti su klasės metamais iš-šūkiais, bet visų pirma perženg-ti savo negalias.

Klasėje su ratukais? Misija įmanoma!

Kaip dauguma naujų moky-tojų prieš pirmąją dieną mokyk- loje, Amanda Trei miegojo ne-kaip. Jai ramybės nedavė ne tik įprasti tokiais atvejais klausimai: ar ji bus gera mokytoja, ar patiks mokiniams, ar atras draugų tarp naujų kolegų? Amandą kankino dar vienas, svarbesnis, rūpestis. Kaip mokymosi sutrikimų turin-tys mokiniai Šveglerio pradinė-je mokykloje, Lorenco miestely-je, Kanzase (JAV), reaguos į tai, kad jų naujoji mokytoja sėdi ne-įgaliojo vežimėlyje?

niai labai susidomėjo jos neįga-liojo vežimėliu. Vienas paklau-sė, kam jai reikia mašinos klasė-je... Amanda prisimena – po šio klausimo visi pasijuokė ir pamo-ka prasidėjo sklandžiai. Dabar jau patyrusi mokytoja pastebi, kad jos neįgalumas mokant spe-cialiųjų poreikių turinčius mo-kinius tapo privalumu. „Aš vi-sada turiu pranašumą prieš tuos mokytojus, kurie vaikšto savo kojomis, todėl, kad aš matau, ko mano mokiniams reikia ir iš anksto žinau, kokias kovas jiems teks kovoti, – teigia ji, – o tas, kas nėra neįgalus, gali apie tai skai-tyti, matyti, bet jeigu pats neiš-gyvenai, niekada tikrai nežino-si.“ Amandos nuomone, jos mo-kiniai mokykloje jaučiasi savi, kai juos moko negalią turinti moky-toja, kuri gali išmokyti svarbiau-sią gyvenimo pamoką – iškilu-sius sunkumus įmanoma įveik-ti ir savitai, nebūtina viską dary-ti taip, kaip visi.

Aklas kalbų mokytojasGaris Le Geitsas mokytojo

darbo ieškojo ilgokai. Tai buvo prieš gerus 30 metų. Dabar jau išėjęs į pensiją Garis prisime-na, kad buvo priimtas tik tada, kai kita mokytoja išėjo motinys-tės atostogų. Darbdaviai vengė samdyti aklą žmogų, nes bijojo, kad jis nesugebės vadovauti kla-sei. Bet jie klydo – Garis 30 metų buvo puikus lotynų ir prancūzų kalbų mokytojas Vestminsterio aukštesniojoje mokykloje, Meri-lendo valstijoje (JAV). Žinoma, iš pradžių būdavo visko. Kartą jau-nas mokytojas pajuto, kad moki-niai sukčiauja. Tada Garis apta-rė situaciją su mokyklos direk-toriumi ir pasikvietė į pagalbą bendruomenės savanorius, kad prižiūrėtų mokinius testų metu. Kitą kartą mokinys parašė ant lentos „Aš turiu marihuanos“, tačiau pusė klasės nuėjo pas di-rektorių ir pranešė apie bendra-klasio poelgį, nes manė, kad taip elgtis nesąžininga – juk moky-tojas negalėjo to matyti. Vienas buvęs Gario mokinys prisime-na, kad mokytojas jau po dvie-jų dienų atsiminė visų mokinių vardus, atpažindavo jų balsus ir tiksliai žinodavo, kas atsakinė-ja. Mokyklos direktorius laiko Garį Le Geitsą didelio darbštu-mo, atkaklumo ir erudicijos pa-vyzdžiu. Jis savo darbu parodė mokiniams, kad akivaizdi nega-lia neužkerta kelio būti profesio-

naliam ir intelektualiam. „Mums trūks jo kaip įtakingo mokyto-jo“, – reziumuoja direktorius. Pats Garis dar pastebi, kad, deja, per tuos metus mokyklos netapo atviresnės akliems mokytojams, į jį besikreipiantys panašaus liki-mo pedagogai tebesusiduria su tokiomis pat problemomis, kaip ir jis karjeros pradžioje.

Matematikė skaičiuoja ir be rankų

Meri Ganon, Leikvudo vidu-rinės mokyklos Ohajuje (JAV) mokytoja, rašo ant lentos, spaus-dina kompiuteriu ir pildo die-nyną... kojomis, tiksliau – laiky-dama rašiklį kojų pirštais. Meri gimė be rankų, augo vienuo-se Meksikos vaikų namuose, kol ją 7-erių metų įvaikino šei-ma iš Ohajo. Dabar ji matemati-kos mokytoja. Mari buvo priimta kaip pavaduojanti, bet įsitvirtino kaip pagrindinė šeštokų, septin-tokų ir aštuntokų mokytoja. Mo-teris pati vairuoja mašiną, ant ku-rios numerio šmaikščiai parašyta „Happy Feet“ – „Laimingos ko-jos“. Ir tikrai Meri kojos laimin-gos. Ji sako: „Aš darau tai, ką vi-sada norėjau ir ką mėgstu, o jei nusprendi ir darai tai, kas tau patinka, niekas negali tavęs su-stabdyti.“ Meri nepatinka, kai ją vadina turinčia fizinę negalią ar net kitokia, nes tai skamba ne-gatyviai. Tačiau jaunoji mokyto-ja džiaugiasi, kad jos pavyzdys įkvepia mokinius geriau moky-tis ir siekti savo svajonių. Moki-nukai didžiuojasi charizmatiška mokytoja, jiems pritaria ir kole-gos. Mokytojas Džo Tekesas tei-gia: „Jos pavyzdys užkrečia. Ma-nau, kad žmonės mąsto taip: „Jei ji sugeba taip gerai dirbti, tai pri-valau susitvarkyti ir aš.“ O tai juk ir yra gero mokytojo savybė – ro-dyti kelią ir pagelbėti tiems, ku-riems sunkiau sekasi.

1992 m., būdama 14-os, Amanda pakliuvo į baisią auto-avariją. Visi jos šonkauliai lūžo, kepenys trūko, bet blogiausia, kad buvo pažeisti stuburo nervai, dėl to ji liko paralyžiuota žemiau juosmens. Visus metus Amanda praleido ligoninėje. Baigusi mo-kyklą, ji nutarė tapti mokytoja, nes pajuto dvasinę bendrystę su turinčiaisiais mokymosi sutriki-mų ir fizinių negalių. „Kiekvieną dieną gyvenu suvokdama, kad esu kitokia, – sako Amanda, – kokiame kitame darbe galėčiau daugiau daryti įtakos vaikams, kurie gyvena taip, kaip ir aš?“

Nuo pirmosios dienos mo-kykloje prabėgo jau 5-eri metai. Amanda ją vis prisimena. Moki-

Amanda Trei.

Meri Ganon.

Parengė

Paulius Manusadžianas

Šiuolaikinė medicina pradeda akty-viai naudoti 3D spausdinimo tech-

nologijos suteikiamus privalumus. Pe-kino universiteto gydytojai, pasitelkda-mi 3D spausdintuvą, pagamino stubu-ro slankstelį.

Futbolo treniruočių metu 12-metis kinas gavo traumą. Tyrimų metu antra-jame stuburo slankstelyje aptiktas pik-tybinis vėžinis navikas, kurį nuspręs-

ta pašalinti. Unikalios operacijos metu buvo implantuotas dirbtinis stuburo slankstelis, kurio pagrindą sudaro tita-no milteliai. Ši medžiaga naudojama daugumoje ortopedinių protezų, nes ji yra lengva, tvirta ir biosuderinama.

Tam, kad būtų sukurta ideali blo-gojo stuburo slankstelio kopija, panau-dotos specialios skenavimo sistemos. Protezuojant tradiciškai naudojami ti-tano skobų intarpai, kurie pritvirtinami

Mokslo pažanga neįgaliesiems

chirurginiu cementu ir specialiais varž-tais. Tai nėra labai tikslus metodas, to-dėl yra sveikimo procesas sunkesnis.

Kitus 3 mėnesius berniukas turės nešioti įtvarą, neleisiantį sukioti galvos. Dar daugiau laiko reikės norint įsitikin-ti, kad pažangi technologija pasiteisi-no. Sėkmės atveju 3D spausdinimas leis išspręsti dar vieną žmoniją kanki-nančią problemą.

technologijos.lt inf.

Vaikui implantavo 3D spausdintuvu pagamintą stuburo slankstelį

2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“7 psl.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Požiūrio lūžis – nuo negalios iki galios“ ir jo rubrikas: „Aplinka visiems“, „Darbo rinkoje – neįgalie-ji“, „Tolerancijos link“, „ Prie kūrybos šaltinio“.

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Gimti namaiSusėskime ant slenksčioKaip vaikystėjIr pasidžiaukimeSaulėlydžio žara.Tegul mintisGimtais laukais nuklysta,Tokia marga,Lyg motinos skara.Tegul sugrįžtaŠulinys užakęs,Jame seniai seniaiNėra vandens.Ir pažvelgia į mus Tos brangios akys,Kurios kasdien, kasdienŠirdy gyvens,Nes jų šviesaĮ kelią išlydėjoIr šildė,Kada buvo neramu.Gyvenimo takusSurast padėjoIšskridusiems mums Iš gimtų namų.

Vasarą išlydžiuVasarą išlydžiu aš laukais rugsėjo,Liūdnas gervių aidas plaukia dangumi.Supas sausa smilga nuo dvelkimo vėjo,Rudens gaivų kvapą geriu širdimi.

Ir kažko taip linksma ir smagu be galo,Šiltą lapų liepsną rankomis sklaidau,Ir garuoja duona ant svajonių stalo,Po atolą žalią mintimis braidau.

Tai kas, kad išlydžiu vasaros gražumą, Juk užmoka auksu rudenio takai.O laukai jau kvepia bulviakasio dūmu,Rodos, karštą bulvę rankoje laikai.

Ir taip eitum, eitum per laukus rugsėjo,Ir rasas, lyg perlus, rinktum nuo žolės.Paprašyt norėčiau rudeninio vėjo,Kad dar nenuskintų žydinčios gėlės.

aldona saBOnytė-kazlauskienė, Alytaus r.

nepraskambėkViduteiNepraskambėk be pėdsakų pro šalį,Tu man palik nors aidą kaip daina,Palik mažytį ilgesio lašelį,Su savo žvilgsniu, savo šypsena.

Paliki rankų šilumą ir juoką,Ir trapų lieptą praeities dienų.Žinok, lig šiol nė vienas mes nemokam Įspėt minčių nei upių, nei kalnų.

Tik svajones šviesias į priekį nešam,Ar išsipildys jos kada, ar ne.Savo dienas mes išgeriam po lašąIr smūtkeliu sustojame kalne.

Todėl prašau, nepraskambėk pro šalį,Nors laiką plukdo Nemuno srovė.Tegul šilta gyvenimo ugnelėIlgai ilgai mūsų kely žėrės.

Pabodusi tylaSuversiu ant smilgosŠermukšnių karolius.Ir vakarus ilgusSutiksiu kaip brolius.Pabodo ramybė,Tyla ta pabodo,Mėnulio didybėPakilo virš sodo.Šviesa jo sukritoĮ žiedą ramunės,Miegos iki ryto Ir žmonės, ir šunys...Tik aš vis klajosiuPo lauką ir tyląIr gal sužinosiu, Ko vėjas nutyla.

Mano mintysVaikštinėju tarp savo minčių Lyg po tėviškės šventą peizažą.Neturiu aš jokių paslapčiųIr gyvenime nieko nemaža.

Ką jis davė – tą viską ėmiau, O ko nedavė – ir nereikėjo.Už kitus gal buvau kiek žemiau, Bet čia glostė švelni ranka vėjo.

Čia upelis, lyg draugas brangus,Vis nuplaudavo nuovargį alsų.Čia toks paprastas kaimo žmogusIr karklyne lakštingalos balsas...

Šiluma čia brangiausių širdžių – Ir vaikų, ir draugų, ir anūkų...O gal kartais kažko ir liūdžiu,Prie kapų gal meldžiuosi suklupus...

Meninis-socialinis performansas – tautinei savimonei stiprinti

(atkelta iš 1 psl.)

choreografijos elementas. Etno-logijoje ratas tampa viso kosmo-so ir jo cikliškos raidos simboliu. 18 performanso atlikėjų, 12 iš ku-rių – neįgalieji, bandė patys su-vokti rato – galbūt kaip pasaulio modelio, susijungimo, išbaigtu-mo ar amžinybės – prasmę. Šį kartą „Ratas“ pasisuko į nacio-nalines aktualijas, tautinės savi-monės temas (ko gero, tam turė-jo įtakos karo veiksmai kaimyni-nėje Ukrainoje), kurių simboliais tapo V. Kudirka, Tautinė giesmė, plazdančios trispalvės.

Prieš premjerą – kūrybinė stovykla

Nuo vaikystės neįgalus 20-metis Danielius Jurevičius – vienas iš „Rato“ atlikėjų, šią va-sarą dalyvavusių Monciškėse įsikūrusiame Landšafto terapi-jos ir rekreacijos centre sureng-tame tarpdisciplininiame kūry-biniame plenere. Vaikinas pri-sipažįsta, jog kūrybinis proce-sas buvo labai įdomus, nors tikrai nelengvas. Danielius mėgs-ta muziką, noriai dainuoja popu-liarias dainas, dalyvauja naujau-sioje S. Dikčiūtės kuriamoje inter- operoje „Meilė be mirties smėly-nuose“, tačiau įsigilinti, pajusti naują meno sritį nebuvo papras-ta. Plenero dalyviai, susiskirstę į grupes, po ilgų diskusijų ir ginčų ėmėsi kūrybinės veiklos. S. Dik-čiūtė sako, kad šiame procese svarbus kiekvienas žmogus, nes kiekvienas yra kūrėjas. Čia nėra jokio vadovo (kaip teatre reži-

sieriaus, muzikos vadovo), kiek- vienas turi įnešti savo indėlį. Ir profesionalas, ir tas, kuris ne taip dažnai susiduria su menu – visi turi galimybę atsiskleisti, kūry-biškai atsiverti. Ir išmokti leisti tai padaryti kitam.

„Į tokius plenerus dažnai kviečiame egocentriškus žmo-nes (teatrų vadovus ar aktorius, mėgstančius būti žurnalų virše-liuose). Šiame kūrybiniame pro-cese jie turi išmokti pasitraukti, užleisti vietą, leisti pasireikšti sil-pnesniam, – pasakoja S. Dikčiū-tė. – Neįgaliesiems – tai irgi neį-kainojama patirtis: stiprėja jų sa-vigarba, kūrybiškumas, auga as-menybė.“

Keičiasi visuomenės požiūris

Sumanymo autorėms įdomu ne tik ką tokiame kūrybiniame procese patiria jo dalyviai, bet ir kaip jų idėjas priima, supranta, vertina visuomenė.

S. Dikčiūtė gerai prisimena, kaip buvo sutiktas pirmasis me-ninis-socialinis performansas „Pasaulio sukūrimas“. V. Ku-dirkos aikštėje kūrybinį proce-są pristatę J. Matulaičio sociali-nio centro lankytojai sulaukė ne-mažai piktų, netgi užgaulių rep- likų: kam čia jiems leidžiama vaidinti, tegul žino savo vietą ir pan. „Buvo daug netolerancijos. O štai po 10 metų nieko panašaus jau nesulaukėm. Visuomenės re-akcija labai pasikeitusi. „Ratą“ žmonės priėmė labai emociona-liai ir pozityviai: įdėmiai stebė-jo pasirodymą, po jo priėjo, dė-

kojo, spaudė rankas, kai kurie net verkė.“

Žinoma, daug lemia ir atlikė-jų pastangos. „Mes tikimės, kad tarpdisciplininio meno srityje esame profesionalai. Rateliuose sėdintis žmogus to žanro rėmuo-se atrodo profesionaliai, atitinka šios meno krypties estetinius kri-terijus“, – sako S. Dikčiūtė, pri-durdama, kad šis menas leidžia atsigręžti į socialines problemas, skatinti ieškoti jų sprendimo. Ne tik didžiuosiuose šalies miestuo-se, bet ir rajonuose jau yra apsi-lankę „Mobilieji angelai“. Tai-kūs ir geranoriški jų bandymai patekti į neįgaliesiems nepri-taikytas kavines, kitus visuo-meninės paskirties pastatus su-laukia daug daugiau dėmesio ir reakcijos nei pakeltas tonas ar tiesiogiai išsakytų priekaištų la-vina. Menas, naujos jo formos iš-ties gali tapti veiksmingu socia-liniu iššūkiu.

Modernaus meno idėjos sklinda į regionus

S. Dikčiūtė puoselėja vil-tį, kad tokių meninių-socialinių performansų idėjos pasklis po visą Lietuvą. Viena tokių galimy-bių – į sostinėje kuriamus perfor-mansus kviesti dalyvius iš regio-nų. Šiemet į „Ratą“ įsitraukę ne-įgalieji iš Kupiškio, Molėtų įgi-jo kūrybinės patirties ir jau ga-lės tapti tarpdisciplininio meno populiarintojais savo regionuose.

Pernai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos asocijuotiems nariams buvo surengti moky-mai. Jų dalyviai sukūrė nedi-delius performansus – tiesio-giai susipažino su ša meno sriti-mi ir įgytas žinias galės panau-doti savo veikloje. Tiesa, kol kas atvirose erdvėse savo regionuo-se jie dar nepasirodo, o meninių-socialinių performansų elemen-tus įtraukia tik į savo teatrinius pastatymus, kultūrinius rengi-nius, tačiau S. Dikčiūtė neabejo-ja, kad pamažu meninių-sociali-nių performancų daugės, jie vis labiau tobulės, atkreips visuome-nės dėmesį į kūrybines neįgaliųjų galimybes, ugdys jos toleranciją.

aldona deltuVaitėDainiaus Labučio nuotr.

8 psl.2014 m. spalio 2–8 d., Nr. 39 (1118), „Bičiulystė“