�

TurinysTurinys

Kaip dirbti su vadovėliu ....................................4

1 Pasaulio ūkis 71.1 Pasaulio ūkio samprata ir raida .......................81.2 Pasaulio ūkio struktūra .................................101.3Vienas pasaulis?!.........................................131.4 Pasaulio ūkio integracija ..............................161.5 Lietuvos ūkio raida .......................................18Skyriaus santrauka .......................................21Žinau, moku, galiu .........................................22

2 IšTekliai ir energetika 23

2.1 Ištekliai – ekonomikos variklis .......................242.2Neatsinaujinantys energijos šaltiniai ............26

Žvilgsnisišarčiau. Aliaskos naftotiekis .........312.3 Branduolinė energetika................................322.4Atsinaujinantys energijos šaltiniai ................342.5Lietuvos energetika......................................382.6Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje..41

Žvilgsnisišarčiau. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ..............................42Skyriaus santrauka .......................................45Žinau, moku, galiu .........................................46

3 Pramonės geografija 47

3.1 Pramoninė gamyba......................................483.2 Lietuvos pramonės pokyčiai ........................51

Žvilgsnisišarčiau. „Mažeikių nafta“..............533.3 Mokslo ir technologijų pažanga....................543.4 Tarptautinės bendrovės ...............................563.5 Pramonė ir aplinka .......................................583.6 Jungtinių Valstijų pramonė ...........................603.7 Japonijos pramonės pažanga......................643.8 Kinija – ekonomikos drakonas ......................68Skyriaus santrauka .......................................71Žinau, moku, galiu .........................................72

4 BioProdukcinis ūkis 73

4.1 Žemės ūkį lemiantys veiksniai ......................744.2 Žemės ūkio šakos ........................................784.3Ūkių įvairovė pasaulyje ................................814.4 Lietuvos žemės ūkis .....................................844.5 Žemės ūkis ir aplinka ....................................894.6 Pasaulio gyventojų mityba ...........................924.7 Miškai – pasaulio turtas ................................964.8 Žvejyba ir akvakultūra ................................100Skyriaus santrauka .....................................105Žinau, moku, galiu .......................................106

5 Paslaugų geografija 107

5.1 Paslaugų reikšmė ir įvairovė .......................1085.2 Pasaulio transportas ..................................1105.3 Mūsų valstybės arterijos.............................1155.4 Automobilis ir aplinka .................................1205.5 Telekomunikacijos .....................................1225.6Pasaulio turizmas.......................................1255.7Tarptautiniai ekonominiai ryšiai...................1285.8Lietuvos vidaus ir užsienio prekyba ............131Skyriaus santrauka .....................................134Žinau, moku, galiu .......................................135

Tarptautinės organizacijos...........................136Pasaulio politinis žemėlapis .........................138Sąvokų rodyklė .............................................140Interneto nuorodos .......................................142Iliustracijų šaltiniai.........................................143

��

1 Pasaulioūkis

�

Ekonomiškai stiprios pasaulio šalys kasmet nemažai lėšų skiria silpnųjų ekonomikai kelti. Patirtis parodė, kad tokia parama geriau-sią rezultatą duoda tada, kai lėšos skiriamos švietimui, žmonių kvali-fikacijai kelti, ilgalaikiams projektams.

We want to modernize, but not to westernize!

Pietryčių Azijos politiko pasakymas

Duok badaujančiam žuvį ir jis vieną dieną bus sotus. Išmokyk žvejoti ir jis daugiau niekada nebadaus.

Kinų patarlė

Tik ten, kur patys žmonės nori ir stengiasi sau padėti, po kurio laiko galima tikėtis tam tikros pažangos.

Katalikų labdaros draugija

�

Lietuvos vieta tarp kitų šalių pagal:

• gyventojų skaičių–128• vidutinę gyvenimo trukmę–66• valstybės plotą–122• BVP 1 gyventojui– 51• BVP– 76• darbo jėgos skaičių–116• pagaminamos elektros energijos

kiekį–68• eksporto apimtis–70• importo apimtis–65• interneto vartotojų skaičių–65• automobilių kelių ilgį–55• geležinkelių ilgį–79

Įvairiose šalyse gyvenantys žmonės nevienodai supranta ap-linkinį pasaulį. Tai, kas vieniems atrodo didžiulė pažanga ir tam tikras žmonijos laimėjimas, kitiems yra svetima ir nepriimtina.

LietuvapasaulioūkyjeLietuva yra nedidelė valstybė. Turimomis galimybė-

mis ji daug mažesnė, nei įsivaizduojame. Nepaisant to, mūsų šalis – lygiavertė pasaulio ūkio dalyvė. Didelių iš-teklių neturinčiai Lietuvai ypač svarbi technologijų pa-žanga ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimas.

Šiame skyriuje sužinosi: Kas yra pasaulio ūkis? Kokiospagrindinėsekonomikossistemos? Kaipsusiformavopasaulioūkis? Kokietryssektoriaisudarobetkuriosšalies

ūkiostruktūrą? Kasyraneoficialusisdarbosektorius? Kaippagalekonominįpajėgumąskirstomosvalstybės?

Kaipšaliųekonomikąveikiaįsiskolinimas? Kodėlstipriosiosšalysteikiaparamą

silpnosiomsvalstybėms? Kasyraglobalizacija? Kuriųekonominiųsusivienijimųreikšmė

pasaulyjeitindidelė? KokiosdabartinioLietuvosūkiokaitos

tendencijos? Kasyraverslopalankumoindeksas?

3332

2.3 Branduolinė energetika

1 BranduolinėelektrinėVokietijoje.

3332

Branduolinės energijos reikšmėDabar naf­ta ir du­jos pasau­lyje yra viena iš svarbiau­sių ku­ro rū­šių. Kiekvie­

no nau­jo ku­binio metro du­jų arba naf­tos reikia skverbtis vis tolyn į šiau­rę ir vis gilyn į žemę, o šių išteklių atsargos sparčiai mažė­ja. Tokios tendencijos verčia šalis nau­doti kitu­s energijos šaltiniu­s. Vienas iš jų – bran­duo­l­nė enèrgi­ja.

Brandu­olinė­ energija yra ilgalaikė­, nebrangi ir švari energijos rū­šis. Kitaip nei kū­renamos anglimis, mazu­tu­ ar gamtinė­mis du­jomis šilu­minė­s elektrinė­s, brandu­olinė­s beveik nedaro neigiamo poveikio gamtinei aplinkai. Kita vertu­s, šios elektrinė­s gali bū­ti pavojingos ir kelti grė­smę aplinkai. Plačiau­siai nau­­dojamas brandu­olinis ku­ras yra u­ranas, ku­rį dau­g lengviau­ ir pigiau­ gabenti. Nors u­rano ir kitų radioaktyviųjų elementų atsargos nė­ra didelė­s, tu­rima ener­gija dau­g didesnė­ negu­ anglių, naf­tos ar gamtinių du­jų.

Branduolinė energetika pasaulyjePraė­ju­s pu­sei amžiau­s nu­o pirmojo brandu­olinio reaktoriau­s, brandu­olinès

elektrinès dabar tu­ri dau­giau­ kaip 30 valstybių. Maždau­g penktadalis pasau­lyje pagaminamos elektros energijos tenka brandu­olinė­ms elektrinė­ms. Branduol­n­ę energèti­ką nau­doja dau­giau­sia tos šalys, ku­rios stokoja iškastinio ku­ro (Japònija, Lietu­và, Piet Korja) arba su­nau­doja labai dau­g energijos (JAV, Prancū­zijà). Kai ku­rios šalys (Lietu­và, Prancū­zijà, Be­gija) brandu­olinė­se elektrinė­se pasigamina didesnę dalį visos elektros energijos.

Brandu­olinė­ energetika su­siju­si su­ brangiomis technologijomis, jai keliami ypatingi sau­gu­mo reikalavimai. Dė­l to nemažai šalių, ku­rios stokoja išteklių ir norė­tų plė­toti šį energijos gavybos bū­dą, neišgali finansu­oti tokių elektrinių staty­bos. Sprendimas nau­doti brandu­olinę energiją labai priklau­so nu­o vyriau­sybė­s po­žiū­rio ir visu­omenė­s nu­omonė­s.

Grėsmės ir nauji sunkumaiNemaža pasau­lio visu­omenė­s dalis brandu­olinę energetiką vertina neigiamai. La­

biau­siai nerimau­jama dė­l galimos radioaktyviosios taršos, ku­ri ypač padidė­ja įvyku­s avarijoms. Didelį nepasitenkinimą kelia ir radi­oaktyvi­ųjų atli­ekų laikymas.

Nors pasau­lyje ir statoma nau­jų brandu­olinių elektrinių, tačiau­ brandu­olinė­s energetikos plė­tra pasku­tiniais metais su­lė­tė­jo. Įtakos tu­rė­jo 1986 m. Ukranoje įvyku­si Černobylio AE avarija, ku­ri su­kė­lė­ pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Pasau­lį su­krė­tu­si katastrof­a su­f­ormavo neigiamą požiū­rį į brandu­olinę energetiką ir pristabdė­ jos plė­trą pasau­lyje.

Kai ku­rios šalys ref­erendu­mais su­stabdė­ brandu­olines programas, kitos nu­tarė­ laipsniškai u­ždaryti veikiančias brandu­olines elektrines arba jas pertvarkyti į šilu­­mines. Bet yra ir tokių valstybių (Japònija, Prancū­zijà), ku­rios ir toliau­ ku­ria bran­du­olinė­s energetikos plė­tros planu­s. Viena iš jų – Japònija, nu­mačiu­si pastatyti dar bent kelias brandu­olines elektrines.

Nors sau­gu­mo reikalavimai šioms elektrinė­ms išau­go, tačiau­ brandu­olinė­ energetika patiria nau­jų su­nku­mų. Be nu­olatinė­s įtampos, ku­rią kelia techniniai nesklandu­mai, su­nkiai sekasi spręsti besikau­piančio panau­doto brandu­olinio ku­ro sau­gojimo (4 pav.) ir senų reaktorių konservavimo klau­simu­s. Dabar panau­dotas brandu­olinis ku­ras dažniau­siai laikomas izoliu­otas nu­o aplinkos patikimai kontro­liu­ojamose sau­gyklose (3 pav.). Nemažai jų įrengiama giliai žemė­je.

1. Pasvarstykite,kodėlČernobylioatominėselektrinėsavarijasukė-lėdidžiulįEuroposšaliųnepasi-tikėjimąbranduolineenergetika.

2. Susiskirstykiteįdvigrupesirar-gumentuotaipadiskutuokite„užarprieš“branduolinėsenergeti-kosplėtojimą.

Pranašumai­• Brandu­olinė­s elektrinė­s neteršia atmosferos,

nes į aplinką neišmeta šiltnamio efektą skatinančių dujų.

• Iškastinis ku­ras dau­g brangesnis u­ž brandu­o­linį. Plė­tojant brandu­olinę energetiką, galima su­tau­pyti iškastinio ku­ro ir prisidė­ti prie jo išteklių išsau­gojimo.

• Radioaktyviosioms atliekoms laikyti gaminami specialū­s konteineriai, giliai po žeme įrengiamos sau­gojimo vietos.

• Atsinau­jinantys šaltiniai nau­dojami neef­ektyviai, todė­l dar ilgai negalė­s patenkinti visų elektros energijos poreikių.

• Po Černobylio katastrof­os dau­gu­ma pasau­lio valstybių elektrinė­se įdiegė­ gau­sybę apsau­gos sistemų, todė­l dide­lė­s avarijos tikimybė­ labai maža.

Trūkumai­• Tau­piai nau­dojant kitu­s energijos šalti­

niu­s bei įdiegu­s moderniau­sias technologijas, galima bū­tų atsisakyti brandu­olinių elektrinių.

• Perdirbti radioaktyviąsias medžiagas su­dė­tinga ir brangu­. Pasau­lyje nepakanka atliekų sau­gojimo vietų.

• Brandu­olinį ku­rą transportu­oti pavojinga žmo­nių sveikatai.

• Avarijos Černobylio ir kitose brandu­olinė­se elektrinė­se parodė­, kad rizika pakenkti žmonė­ms ir aplinkai yra di­desnė­ u­ž gau­namą nau­dą. Elektrinių sau­gu­mo sistemos negali visiškai apsau­goti nu­o stiprių žemė­s drebė­jimų ir teroro aktų.

Valstybė­ Elektros ener­gijos dalis , %

Reaktorių skaičiu­s

Prancū­zija 78 59Lietuva 72 1Belgija 55 7Slovakija 55 6Švedija 52 10Ukraina 51 15Bulgarija 42 4 Šveicarija 40 5Armėnija 39 1Pietų Korėja 38 20Slovėnija 38 1Vengrija 34 4Vokietija 32 17Čekija 31 6Japonija 29 55JAV 20 103

2 Elektrosenergijosdalis, pagamintabranduolinėse elektrinėse2004m. 4 Ką daryti­ su panaudotu branduoli­ni­u kuru?

Panau­dotas brandu­olinis ku­ras yra vertinga antrinė­ brandu­olinio ku­ro komponentų žãliava. Kita vertu­s, tai potencialiai pavojingas bran­du­olinė­s energetikos veiklos produ­ktas: jame su­koncentru­ota 98 % visų radioaktyviųjų medžiagų, ku­rios nau­dojamos žmogau­s veikloje.

Panau­doto ku­ro perdirbimas, siekiant atskirti tinkamu­s komponentu­s toliau­ nau­doti, yra au­kštoji technologija. Ją pramoniniu­ bū­du­ įvaldžiu­sios tik didžiosios brandu­olinė­s valstybė­s (Ju­ngtnė­ Karalỹstė­, Prancū­zijà, Rùsija ir Japònija). Su­ku­rti šias technologijas kainavo ypač brangiai, jos yra svarbi brandu­olinių valstybių mokslinių techninių laimė­jimų da­lis. Perdirbimo technologija labai su­dė­tinga, todė­l nemažai šalių su­tik­tų ne tik atidu­oti panau­dotą brandu­olinį ku­rą, bet dar ir su­mokė­tų. Vie­na iš tokių šalių yra Lietu­va, ku­rioje per kelis dešimtmečiu­s su­sikau­pė­ dau­g panau­doto ku­ro.

3. Kokiųnaujųsunkumųpatiriabranduolinęener-getikąplėtojančiosšalys?Pasiūlykitebūdų,kaipturėtųbūtisprendžiamosšiosproblemos.

Protestoakcijapriešbranduolinę energetiką(Brazilija).

3 Branduoliniskuras:nuogavybos ikiatliekųsaugojimo.

branduolinė elektrinė

uranas – branduo-linis kuras

panaudotas branduo-linis kuras

panaudoto kuro saugojimas

panaudotas kuras

panaudoto kuro perdirbimas

plutonis

uranas

radioaktyviosios atliekos urano rūdos

telkinys

urano rūda

urano koncentratas

perdirbimas

sodrinimas

sodrintas uranas

branduolinio kuro gamyba

radioaktyviosios atliekos

nuolatinė saugykla

atliekų saugojimas

radioaktyviosios atliekos

branduolinis kuras

5554

3.3 Mokslo ir technologijų pažangaMokslo ir technologijų parkai

Stiprios ekonomikos šalys vis daugiau lėšų skiria moksliniams tyrimams ir naujausioms idėjoms taikyti visose ūkio srityse (3 pav.). Daugiau kaip prieš 30 metų buvo pradėtà intensyviai plėtoti aukštjų technològijų prãmonė,apimanti mikroelektronikos, biotechnologijos, farmacijos, telekomunikaci-jų ir kitas šakas. Šios pramonės plėtrai reikia didelių investicijų, įvairių sričių mokslinių tyrimų, aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie kartais vadinami pilkąja medžiaga.

Aukštųjų technologijų įmonės, turinčios bendrą tikslą kuo greičiau ir pi-giau įdiegti į gamybą naujausius mokslo laimėjimus, pradėtos kurti prie mok-slo įstaigų. Taip susiformavo mókslo ir technològijų párkai (1 pav.).

Aukštųjų technologijų pramonei nereikia daug žaliavų, jos produkcija (mik-roschemos, vaistai, optiniai prietaisai) lengvai transportuojama. Mokslo ir technologijų parkuose ši pramonės šaka gali pasiekti didžiausią efektyvumą, nes vienoje vietoje telkiasi įvairių mokslininkų atliekami tyrimai ir idėjos, o aukštąsias technologijas studijavę absolventai tuojau įsijungia į gamybą. Šiuo-se parkuose mokslo laimėjimai tiesiogiai taikomi gamyboje, ji nuolat tobulina-ma. Pasaulyje formuojasi naujos pramonės sritys, kurių ateitis tiesiogiai susi-jusi su informacijos sektoriaus plėtra.

Aukštosios technologijos Lietuvos ūkyjeLetuvai, neturinčiai didelių gamtos turtų, aukštųjų technologijų plėtra yra vie-

na iš strategijų, kuri ateityje gali duoti gerų rezultatų valstybei. Į mokslinius tyri-mus orientuota pramonė labai pelninga. Antai farmacijos pramonė duoda iki 50% pelno, o lazerių kūrimo technologijose pridėtinė vertė sudaro net 60–70% produk-cijos pardavimo kainos. Darbo užmokesčio vidurkis lazerių technologijų įmonėse yra beveik trigubai didesnis negu šalies pramonėje. Lietuvà turi pakankamą mok-slinį potencialą naujoms technologijoms plėtoti.

Lietuvojè veikia daugiau kaip dešimt lãzerių, kitaip vadinamų šviesõs technològijomis, gamybos įmonių. Itin aukštos kokybės lietuviški lazeriai verti-nami pasaulyje. Bendras eksportuojamos produkcijos pardavimų tinklas apima per 100 šalių. Didelė lazerių dalis naudojama moksliniams tyrimams užsienio univer-sitetuose, institutuose, kituose mokslo padaliniuose. Tarp jų – Japònijos ir Izraèlio branduolinės energetikos tyrimų centruose, pasaulinio garso įmonių laboratorijose. Didžiausia įmonė „Eksmà“ produkci-ją eksportuoja į 17 šalių, „Eksplà“ užima 50%, o „Šviesos kon-versija“ – net 60% savo rūšies gaminių pasaulio rinkos!

Koja kojon su pasaulio technologijų lygiu žengia biotechnològijų prãmonė. Tokiose įmonėse kaip „Fer-mentas“, SICOR, „Biocentras“ gaminami vaistai, hormoni-niai preparatai, biologiškai aktyvios medžiagos. Ši produk-cija aukštos kokybės, tačiau pigesnė už kitų šalių gaminamą, todėl rinkoje randa nemažai pirkėjų.

Lietuvojè kol kas nėra tokių mokslinių technologijų parkų, kokie veikia ekonomiškai stipriose šalyse. Kai kurių jų požy-mių turi Vlniaus mokslinis technologijų parkas, jungiantis 32 nedideles įmones su maždaug 250 darbuotojų. Jos dirba įvai-riose srityse: telekomunikacijų, programinės įrangos kūrimo, lazerių ir elektroninių prietaisų projektavimo bei konstravi-mo, verslo paslaugų ir mokymo. Pastaruoju metu sostinėje įgyvendinamas perspektyvus „Saulėtekio slėnio“ projek-tas, kurio tikslas – skatinti mokslo, verslo ir studijų bendra-darbiavimą (6 pav.).

1. Kuriosešalyseyradidžiausimoksloirtechnologijųparkai 1 ?Padarykišvadą.

2. Išvardykveiksnius,skatinančiusmoksloirtechnolo-gijųparkokūrimą 2 .

3. ĮvertinkiteLietuvosaukštųjųtechnologijųpramonėspokyčius 5 , 6 .

4. Padiskutuokite,kodėlLietuvojeikišiolnėranėvienonormaliaiveikiančiomoksloirtechnologijųparko,norsinformaciniųtechnologijųspecialistųkvalifika-cijalabaiaukšta.

5. Naudokisinternetuirpasidomėk,kągaminabeiko-kiaspaslaugasteikiaLietuvosaukštųjųtechnologijųįmonės.3 Aukštųjųtechnologijųtyrimams

skiriamaBVPdalis2003–2004m.

Valstybė BVP dalis, %Švedija 3,74Japonija 3,15JAV 2,59ES vidurkis 1,90Kinija 1,31Lietuva 0,76Lenkija 0,58

1 Kaikuriegarsesnimoksloir technologijųparkai.

Mokslo ir technologijų parko pavadinimas Valstybė

Silicio slėnis JAVResearch Triangle JAVIzaro slėnis VokietijaKembridžas Jungt. KaralystėGrenoblis PrancūzijaHermia SuomijaTsukuba JaponijaShanghai Pudong KinijaCyberjaya MalaizijaDhirubhai Ambani Indija

2 Moksloirtechnologijųparko išdėstymoypatumai.

• Miesto pakraštyje prie transporto magistralių arba netoli didžiųjų mies-tų, kur patogus susisiekimas. Arti oro uostas.

• Netoli universitetas ir mokslo tiriamieji institutai keistis idėjomis bei informacija.

• Aukštos kvalifikacijos ir didelę darbo patirtį turintys darbuotojai.• Arti mokslininkų gyvenamieji namai ir poilsiui tinkama aplinka.• Neužstatyta apylinkių žemė galimai plėtrai ateityje.

4 SICORbiotechnologijų įmonėVilniuje.

5 Informaciniųtechnologijųsektoriaus apyvartosdinamikaLietuvoje.

6 „Saulėtekio slėnis“ – žinių ekonomikos branduolys „Saulėtekio slėnis“ kuriamas Vlniaus universiteto ir Vlniaus

Gedimno tèchnikos universitèto teritorijose. Šiame formuojamame Lietuvõs žiniekonòmikosbranduolyjè (angl. cluster) siekiama sudaryti palankias sąlygas inovacijoms kurti, technologijoms per-duoti bei naujoms, sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms at-sirasti. Didžiausią dėmesį ketinama skirti informacinėms technolo-gijoms, telekomunikacinėms, lazerinėms bei kitoms aukštųjų tech-nologijų sritims plėtoti. Čia numatoma sutelkti mokslo tiriamuosius institutus, aukštųjų technologijų bendroves bei sparčiai augančias naujas įmones. Šioje teritorijoje veiks verslo inkubãtorius, kurio vienas iš svarbiausių tikslų – darbinga atmosferà, sukurianti palan-kias sąlygas verslui plėtoti. Po 10–15 metų čia turėtų veikti apie 150 įmonių, kuriose dirbtų nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių.

greitkelis

miestopakraštys

pigi žemė miesto pakraštyje švari, prižiūrima, maloni aplinka

aukštųjų technologijų įmonės

vejaprivatūs golfo laukai

laisvalaikio centras

viešbutis

į miesto centrą

universitetas

miškas

mokslininkų gyve-namieji namai

600

500

400

300

200

100

01998 1999 2000 2001 2002 2003

informacinė įranga programinė įranga kompiuterinė įranga

mln. Lt

į oro uostą

4242

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinėKrúonio hidroakumuliacinė elektrinė

(KHAE) – vienintelė tokio tipo Baltijos ša-lyse. Pastatyta prie Kaũno marių, Nẽmuno ir Strėvõs santakoje. Tai sudėtingas inžineri-nis hidrotechnikos kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – viršutinį ir apatinį ba-seinus.

Žvilgsnis iš arčiau Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Kaišiadorys

Kruonis

Veikimo principas Elektrinė naudoja kitų elektrinių gaminamą pigią pertekli-

nę elektros energiją ir siurbliais kelia vandenį iš Kaũno ma-rių į viršutinį suformuotą baseiną, esantį 100 m aukščiau ma-rių vandens lygio, ir taip sukaupia vandens potencinę energi-ją. Vanduo į saugyklą siurbiamas paprastai naktį, kai elektros energijos poreikis šalyje yra sumažėjęs. Viršutiniam baseinui prisipildžius, elektrinė gali veikti kaip paprasta hidroelektri-nė. Tada agregatus suka ir elektros energiją gamina iš viršuti-nio baseino tekantis vanduo. Visu pajėgumu elektrinė gali veik-ti daugiau kaip 12 val. ir į energetinės sistemos tinklą tiekti iki 900 MW galios energiją.

Aplinkos apsaugaAplinkosaugai elektrinėje skiriama daug dėmesio. Visais bū-

dais siekiama išsaugoti šiai vietovei būdingą unikalų kraštovaiz-dį, biologinę įvairovę, sveiką ir švarią aplinką. Stengiamasi kuo patikimiau apsaugoti Kaũno marias nuo galimo užteršimo ava-rijų ar stichinių nelaimių atvejais, atliekama nuolatinė paviršinio (lietaus) vandens, tekančio į Kaũno marias, kokybės kontrolė.

Diena

Naktis

135134

Žinau, moku, galiuSkyriaus santrauka

1 Apibūdink šias sąvokas.

2 Atsakyk į klausimus.

1. Kaipskirstomospaslaugospagaljųteikimodažnumąirsukuriamąvertę?

2. Kodėlteigiama,kadtransportassiejavisusūkiosek-torius?

3. Kokieyraorotransportopranašumaiirtrūkumai?4. Dėlkoautomobiliųtransportasganadažnaikritikuo-

jamas?5. KokiųproblemųkylaLietuvojedėldidelioautomobi-

liųskaičiaus?6. SukuriomisšalimisLietuvaturitiesioginįorosusisie-

kimą?7. Kuriomis telekomunikacijųpriemonėmisnaudojasi

daugiausiažmonių?8. Kodėl teigiama, kad šiandieninės telekomunikacijos

pasaulįdaromažą?

9. Įkuriuosregionusatvykstadaugiausiaturistų?10.Kuoturizmasnaudingasirkokiųproblemųkeliaturis-

tuspriimančiomsšalims?11.Įkokiasgrupesskirstomos turistinėskelionėspagal

keliavimotikslą?12.Kuriepasaulioregionaiatliekasvarbiausiąvaidmenį

tarptautinėjeprekyboje?13.KuriųstipriųjųEuroposšaliųprekybosbalansasyra

teigiamas?14.Kokiosyrasvarbiausiostarptautiniųekonominiųry-

šiųformos?15.Kuoskiriasistipriųjųirsilpnųjųšaliųeksportostruk-

tūra?16.KasyrapagrindiniaiLietuvoseksportoirimportopart-

neriai?17.Kokieyradidmeninėsirmažmeninėsprekybosprana-

šumaibeitrūkumaiLietuvoje?

3 Kurie teiginiai yra teisingi (T), o kurie – neteisingi (N)?

1. Dažniausiaižmonėsnaudojasiaukštesnėsvertėspaslaugomi. T N2. JungtinėseValstijoseyratankiausiastransportotinklas. T N3. Automobiliųtransportasyrapigiausiakroviniųgabenimopriemonė. T N4. DidžiausiaregioniniųskrydžiųdalistenkaKinijaiirJaponijai. T N5. Lietuvojedaugiausiakroviniųirkeleiviųvežamatraukiniais. T N6. Prognozuojama,kadiki2010m.turistųskaičiuspasaulyjepasieks1mlrd. T N7. ArtimiausiumetubusbaigtasstatytitiltasįKuršiųneriją.TN8. BaltijosšalysedidžiausiaspagalkrovosapimtisyraKlaipėdosuostas. T N9. Išvisųtelekomunikacijųpriemoniųdaugiausiavartotojųturitelefonoryšys. T N10.DidžiąjądalįskrydžiųišLietuvossudaroužsakomiejireisai. T N11.Daugeliuišaliųprekybayrasvarbiausiatarptautiniųekonominiųryšiųforma. T N12.Lietuvosužsienioprekybosbalansasyrateigiamas. T N

135

birža mažmeninė prekýba muitas palūkanos paskolà

pigių skrỹdžių bendróvė prekýbos kãras reekspòrtas prekýbos tiñklas transpòrto

infrastruktūràùžsienio prekýbos

balánsas vidaũs rinkà „Skype“ mãsinis turizmas ãkcija

5.1 Paslaugų reikšmė ir įvairovė

Paslaugųsektoriujesukuriamabeveikdutrečdaliaipasau-lioBVP.

Paslaugosgalibūtiskirstomospagalsukuriamąvertę,jųtei-kimodažnumą,vartotojųgrupes.Skiriamostaippatgamy-binėsirnegamybinėspaslaugos.

Didelėpaslaugųsektoriausdalisšaliesekonomikojenevi-sadarodoaukštągyvenimolygį.

5.2 Pasaulio transportas

Pasauliotransportosistemąsudarotransportoinfrastruktū-rairjąaptarnaujančiosįmonės.

Priesausumostransportopriskiriamasautomobilių,geležin-keliųirvamzdynųtransportas.Beto,yraseniausiaiatsira-dęsvandensirvėliausiai–orotransportas.

Visostransportorūšysturisavopranašumųirtrūkumų.

5.5 Telekomunikacijos

Ryšiosistemųišplėtojimasirkokybėįvairiosešalyselabaiskiriasi.Taipriklausonuogyventojųišgaliųmokėtiužšiaspaslaugas.

Šiuolaikinės telekomunikacijųpriemonės sudaro galimybesvartotojui bet kur ir bet kadagautiinformacijos.

Sparčiausiai pasaulyje plintainternetinisirmobilusisryšys.

5.3 Mūsų valstybės arterijos

Lietuvaturigeraiišplėtotątransportosistemą.Permūsųšalįeinatarptautinėsreikšmėskeliaiirgeležinkeliai.

Didžiausiąreikšmęvežantkeleiviusirgabenantkroviniusmūsųšalyjeturiautomobiliųtransportas.

Traukiniaisvežamųkroviniųkiekisdidėja,sparčiaidaugėjaorotransportukeliaujančiųžmonių.

5.4 Automobilis ir aplinka

Daugiau kaippusę šiltnamio reiškinį sukeliančiųangliesdioksidodujųišskiriaautomobiliai.

Dėlintensyvauseismokylatriukšmas,gatvėseirkeliuosesusidarospūstys,įvykstanemažaiautoavarijų,daugžemėsužimaautomobiliųstovėjimoaikštelės.

DaugelyjeEuroposšaliųskatinamanaudotisviešuojutrans-portu, įvedama įvairiųapribojimų sunkiasvorėmsmaši-noms.

5.6 Pasaulio turizmas

Turistinėskelionėsskirstomospagaltikslą,nuotolį,trans-portopriemones,teritorijas,kuriosepoilsiaujama.

Turistųtraukoscentrųyravisamepasaulyje.DaugiauneipusėturistųtenkaEuroposšalims.

Turizmasšalimsduodadideliųpajamų,suteikiadarbožmo-nėms,keliainfrastruktūroslygį.Masinioturizmovietoseap-linkaipadaromanemažaižalos.

5.7 Tarptautiniai ekonominiai ryšiai

Prekybadaugeliuišaliųyrasvarbiausiatarptautiniųryšiųforma.Prekybosrodikliai(eksportas,importas)rodošaliesekonomikoslygį.

Stipriosiosšalysdažniausiaieksportuojapramonėsproduk-ciją,teikiafinansų,telekomunikacijųirinformacinespaslau-gas.

Silpnųjųvalstybiųdidžiąjąeksportodalįsudarovienosarkeliųrūšiųžaliavosbeiturizmoirtransportopaslaugos.

Ūkiuiplėtotišalysskolinasipinigų,tačiaunevisosgebapa-slaugasefektyviaipanaudotiirlaikugrąžintiskolas.

5.8 Lietuvos vidaus ir užsienio prekyba

DėlnarystėsEuroposSąjungojesmarkiaiišaugoLietuvosužsienioprekyba.

Mėginantpritrauktiįšalįužsienioinvesticijų,pradėtasteig-tilaisvąsiasekonomineszonas.

Apiedutrečdaliusvidausprekybosapyvartostenkamaž-menineiprekybai,kuriosdidžiausiądalįkontroliuojakeliprekybostinklai.

Didžiuosiuosešaliesmiestuosedaugėjastambiųprekybosirpramogųcentrų.