Žaliosios mokymosi aplinkos ypatumai

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrasVilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos

skyriusESF Projektas “Gamtos mokslų (biologijos, fizikos,

chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas, tiriant žaliąsias

mokymosi aplinkas”(VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

Kvalifikacijos tobulinimo seminaras„Mokyklos aplinka ir gamtotyra”

2013 m. sausio mėn. 31 d.

Į seminarą atvyko per 30 pedagogų. Seminarą pradėjo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkė Birutė Sūdžienė

Seminaro dalyvius pasveikino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus

vyr. specialistė Jurgita Nemanienė.

• Seminaro dalyviams turiningo ir prasmingo darbo palinkėjo Neformaliojo ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja Rima Pocienė

Įvadinėje dalyje akcentuota gamtamokslinių kompetencijų ugdymo svarba siekiant darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo

• Doc. dr. Ona Motiejūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“, Vilniaus kolegija.

Žaliosios mokymosi aplinkos ypatumai

• Gamtos ir kultūros paveldo turtingumas• Infrastruktūra (takai, suolai, WC ir kt.)• Mokymo(si) priemonės• Informacinė sistema• Saugumas• Pasiekiamumas

Mokantis ŽMA:• skatinama savarankiška aktyvi kūrybinė

besimokančiųjų veikla, • formuojamas emocinis, vertybinis jų

santykis su pasauliu.

Nuo pirmųjų veiklų ŽMA ugdomas poreikis būti aktyviam: pačiam tirti ir pažinti, keliauti, domėtis ir veikti.

Žaliosios mokymosi aplinkos pagal Vilniaus miesto pavyzdį

Doc.dr. Ona MotiejūnaitėVilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, ESF Projektas Žaliosios mokymosi aplinkosOna.Motiejunaite@vilnius.ltzaliojiaplinka@gmail.com

• Žaliosios mokymosi aplinkos pagal Vilniaus miesto pavyzdį.

• Doc. dr. Ona Motiejūnaitė

Vilniuje yra Vakarų taigos buveinių

Vilniaus miesto žaliojoje aplinkoje gyvena 11 varliagyvių rūšių, iš kurių 3 (kūmutė, nendrinė rupūžė ir skiauterėtasis tritonas) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Be minėtų rūšių šioje teritorijoje gyvena : paprastasis tritonas, paprastoji ir žalioji rupūžės, česnakė, smailiasnukė, pievinė ir kūdrinės varlės.

• Gamta – geriausia kūrėja. Jos kūrybai būdinga tikslingumas ir efektyvumas

• Išsiaiškinome Fibonačio seką ir jos pavyzdžių radome gamtoje; aukso pjūvio taisyklę ir jos taikymą praktikoje; pasigaminome galvaninio elemento modelį iš agurko, citrinos ir obuolio; aptarėme atmosferos slėgio demonstracinius bandymus.

• Įsitikinome, kad kankorėžis puiki mokymo priemonė.

GALVANINIO ELEMENTO MODELIO GAMYBA

Agurkas, citrina, obuolys ir pan. Moneta (įvairios monetos) Ausinukas Folija

Agurkas šioje konstrukcijoje yra elektrolitas, aliuminio folija yra neigiamas polius, o moneta – teigiamas.

PUODAS IŠ POPIERIAUS

VANDENS PAVIRŠIAUS ĮTEMPIMAS ATMOSFEROS SLĖGIS

Apversta stiklinė su vandeniu

Marlė – nepralaidi vandeniui medžiaga?

Pitagoro taurė – gobšuoliams auklėti

• Geografiniai žaliosios mokymosi aplinkos tyrimai • Doc. dr. Aušra Birgelytė,• LEU, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos,

chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“.

• Pradėkime pažinti aplinką nuo jos ABC ....

• Kankorėžis ŽMA pritaikomas Fibonačio sekai išsiaiškinti, masažui, higrometro ir lesyklėlės gamybai ...

• Paukščių ir žinduolių žiemojimo mieste ypatumai.• Doc. dr. Kazimieras Baranauskas, LEU, ESF projektas

„Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

Žebenkštis žiemą

Ūdros pėdsakai

Kiaunės pėdsakai

Žiemojantys uokse rudieji nakvišos

Svirbeliai

• Cheminiai bandymai žaliosiose mokymosi aplinkose.• Dr. Rasa Vilkauskaitė, ESF projektas „Gamtos mokslų

(biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

• Fenologiniai tyrimai žaliosiose mokymosi aplinkose.

• Doc. dr. Giedrė Kmitienė, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

• Pasigaminome indą kritulių surinkimui

ir anemometrą

• Sėklos pasirengusios lenktynėms. Dalgučio lukštavaisių akuotas drėgnoje aplinkoje išsitiesia, o sausoje – susisuka spirale, taip kaip grąžtas įsiterpia į dirvą.

Pasigaminome kompsasą iš kamščio ir įmagnetintos adatos

• Fenologiniai stebėjimai padeda geriau pažinti gamtą

• RUDUO Auksinis Lapkritis Priešžiemis

Gamtos vystymosi metinis ratas

• Fenologiniai metai suskirstyti į sezonus ir periodus• PAVASDARIO pradžia – tai pereinamasis laikotarpis tarp

žiemos ir tikrojo pavasario– Ankstyvasis– Tikrasis– VėlyvasisVASARA– Ankstyvoji– Vidurvasaris– Vėlyvoji

–

Metų laikai pagal fenologinius stebėjimus

Stebėjimo programosSumedėję augalai

Vegetacija:• Pumpurų išbrinkimas• Pumpurų sprogimas• Lapų skleidimosi pradžiaButonizacija:• Žiedpumpurių išbrinkimas• Žiedpumpurių sprogimas• Žiedpumpurių skleidimasisŽydėjimas:• Žydėjimo pradžia• Masinis žydėjimas• Žydėjimo pabaiga

Vaisių ir sėklų brendimas:• Vaisių mezgimosi pradžia• Pirmieji prinokę vaisiai• Vaisių kritimo pradžia• Vaisiai baigė kristiVegetacijos pabaiga:• Lapų geltimo pradžia• Visi lapai pakeitė spalvą• Masinis lapų kritimas• Lapų kritimo pabaiga

ANKSTYVOJO PAVASARIO PRANAŠAI

Baltalksnis - Alnus incana Paprastasis lazdynas - Corylus avellana

AUKSINIS RUDUO

• Paprastojo klevo (Acer platanoides L.)lapai gelsta• Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) lapai gelsta• Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.)

gelsta lapai

Clorofilas Karotinoidai Rūgšti dirva

Antocianai ir karotinoidai

Antocianai irŠarminė dirva

Taninai

Augalų savybes nagrinėjome dėliodami dėliones

• Elektromagnetinio spinduliavimo tyrimai. Upės pločio nustatymas.

• Doc. dr. Raimundas Žaltauskas, LEU, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“.

• Bendras mikrobangų elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamojoje ir darbo, kuris nesusijęs su elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniais, aplinkoje 10 kHz-300GGz, dažnių juostoje turi būti ne didesnis kaip 10 µW/ cm2;

• Mokslininkai siūlo šią normą keisti: lauke – 0,1 µW/ cm2, būstuose – 0,01 µW/ cm2

• Tyrimų metu skambant telefonui išmatuota nuo 0,05 iki 9000 µW/ cm2.

Žalioji mokymosi aplinka: dabartis ir perspektyvos

• Žaliųjų mokymosi aplinkų tinklo kūrimas svarbus tobulinant gamtamokslinę kompetenciją, įgyvendinant Bendrąsias ir Integruojamąsias Programas, pasirenkant aplinką tausojantį gyvenimo būdą.

• Vykdant Projekto veiklas kartu gamtamokslinę kompetenciją tobulina chemijos, fizikos ir biologijos mokytojai. Ateityje numatoma į veiklas įjungti ir kitų dalykų (geografijos, lietuvių kalbos, istorijos, dailės, muzikos ir t.t.) mokytojus.

Seminaro dalyvių nuomonės• Seminaro dalyviai įvertino seminarą vid. 9 balais. Jie akcentavo,

kad stiprioji seminaro pusė itin įdomūs pranešimai, charizmatiškos pranešėjų asmenybės ir turtinga metodinė medžiaga, paprasti, tačiau prasmingi eksperimentai, žinių taikymas praktikoje, nuoširdus bendravimas. Džiaugėsi galimybe įsijungti į Projekto veiklas 2013 metų rudenį.

• Kai kurie dalyviai visgi neatsižvelgė į tai, kad siekiama integruotai perteikti žinias ir pageidavo tik savo dėstomo dalyko turinio nagrinėjimo. Kiti pasigedo gilesnių diskusijų, darnaus vystymosi sąvokų aptarimo.

• Mokytojai pritarė, kad mokymai turi vykti gamtoje ir patys pageidavo dalyvauti seminaruose-išvykose ar ekspedicijose.

• Dauguma dalyvių nurodė, kad įsisavinant seminaro medžiagą nepatyrė sunkumų, o kai kurie pabrėžė, kad sunkiausia buvo iš mokyklos išvykti į seminarą.

MOKYKIMĖS KARTU ŽMA

Rašykite mums: zaliojiaplinka@vpu.lt

Nuotraukos: G. Kmitienės, O. Motiejūnaitės, R. Vilkauskaitės