Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
JOLITA BUŠKEVIČIŪTĖ
„KOKYBĖS VALDYMO SISTEMOS YPATUMAI „X“
ĮMONĖJE“
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. M.Stankevičienė
KAUNAS, 2014
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kokybės valdymo sistemos ypatumai „X“
įmonėje“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 m. gegužės 2 d. Jolita Buškevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 m. gegužės 2 d. Jolita Buškevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 m. gegužės 2 d. Doc. Dr. Marija Stankevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA......................................................................................
SUMMARY..........................................................................................
4
5
SANTRUMPOS................................................................................... 6
ĮVADAS................................................................................................ 7
I. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................. 9
1.1. Kokybės sąvoka ir reikšmė........................................................................ 9
1.1.1 Kokybės gerinimas....................................................................... 10
1.2. Kokybės vadybos sistema.......................................................................... 12
1.2.1 Pagrindiniai kokybės vadybos veiklos principai.......................... 13
1.3. ISO9000 Kokybės vadybos sistema.......................................................... 14
1.3.1 ISO 9001....................................................................................... 15
1.3.2 ISO 9001 standarto nauda pagal D. Serafiną .............................. 16
1.4.
1.3.3 ISO 9001 standarto įdiegimo priežastys ir privalumai.................
1.3.4 Kokybės vadybos sistemos diegimas............................................
1.3.5 KVS diegimo etapai......................................................................
1.3.6 ISO 14001 Aplinkos apsaugos vadybos sistema..........................
1.3.7 BRC Visuotinis maisto saugos standartas...................................
Kokybės valdymo sistemų veikimas.....................................................
16
17
19
20
21
22
II. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA.................................... 24
2.1. Tyrimų metodai........................................................................................ 24
2.1.1 Mokslinės literatūros analizė........................................................ 24
2.1.2 Dokumentų turinio analizė............................................................ 24
2.1.3 Statistinė tyrimo duomenų analizė................................................ 24
III. TYRIMO REZULTATAI......................................................................... 25
3.1. „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje įdiegtų KVS analizė.................................. 25
3.1.1 Darbuotojų sveikata ir darbo sauga............................................... 25
3.1.2 Kvalifikuotų darbuotojų įtaka įmonės veiklos rezultatams........... 27
3.1.3 „X“ įmonės darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas................... 27
3.1.4 Pateiktų pasiūlymų proceso tobulinimui augimas ir įtaka............
3.1.5 Kaizen metodo nauda „X“ įmonėje.................................................
28
29
3.2. Kokybės valdymo sistemų įtaka gamybos procesams.............................. 30
3.2.1 Linijų metinio našumo augimas................................................... 31
3.2.2 Optimizuotų gamybos ciklų įtaka................................................. 33
3.2.3 CIP plovimo metodo įtaka gamybos procesams........................... 34
3.3. Kokybės rodiklių kitimas ir priežastys...................................................
3.3.1 Nekokybiškos žaliavos ir jų įtaka produktui.................................
3.3.2 „X“ įmonės gaminamų produktų kokybės indekso kitimas..........
3.3.3 Vartotojų nusiskundimai...............................................................
35
36
37
39
IV. REZULTATŲ APTARIMAS................................................................... 41
IŠVADOS.............................................................................................. 44
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS........................................ 45
Magistro baigiamojo darbo recenzija
4
SANTRAUKA
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Veterinarijos akademija
Užkrečiamųjų ligų katedra
doc. dr. Marija Stankevičienė
Jolita Buškevičiūtė
„Kokybės valdymo sistemos ypatumai „x“ įmonėje“.
Raktiniai žodžiai: Produkto kokybė, kokybės sistema, kokybės vadyba, ISO standartai.
Magistrantūros baigiamasis darbas, 46 puslapiai, 16 paveikslų, 3 lentelės, 32 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti įdiegtą kokybės valdymo sistemą gėrimų gamybos įmonėje.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, įmonės veiklos analizė ir rodiklių lyginimas,
grafinis vaizdavimas.
Išvados: Baigiamajame darbe analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė turi įsidiegusi ir
sertifikavusi ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001, BRC, IFS, Tiekėjo kokybės
valdymo sistemas. Dėka jų „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė yra lyderė gaiviųjų gėrimų kategorijoje
Lietuvos ir užsienio rinkoje. Įdiegta ir funkcionuojanti kokybės valdymos sistema, įgyvendinti
projektai (Kaizen sesijos, CIP plovimo metodas, stebėsenų programa “Walk The Talk”, mokymų
sistema “Toolbox Talk”) įmonei leido pagerinti gamybos procesų veiklos ir produkto kokybės
rodiklius. Tai leido įmonei džiaugtis gėrėjančiais linijų našumo rodikliais – SLE 2013 m. siekė
68,09 proc. (2010 m. tik 47,18% ). Sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nuo 3 (2011m.)
iki 1 (2013m.). Įmonei pavyko įgyvendinti vieną iš tikslų, sumažinti neatitiktinio produkto
gamyboje atvejus nuo 19 (2010 m.) iki 3 (2013m.), tai leido įmonei išvengti didelių nuostolių ir
sėkmingai lyderiauti rinkoje ir tapti patikimu gamintoju, kuris tenkina vartotojų lūkesčius. Tačiau,
viena didžiausių problemų įmonėje išlieka, tai – neatitiktinių etikečių ir ruošinių bei plėvelės
žaliavų atvejai, kurie sudaro 72 % visų pateiktų pretenzijų žaliavų tiekėjams. Ši problema įmonėje
sprendžiama ir tikima, kad pavyks suvaldyti neatitiktinių žaliavų patekimo į gamybą atvejus.
5
SUMMARY
The author: Jolita Buškevičiūtė
Job manager: doc. dr. Marija Stankevičienė.
Subject: The quality management systems of the „X“ company.
The work was carried out: Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy,
Department of Infectious Diseases.
Volume of work: 46 pages, 16 pictures, 3 tables, 32 references.
Key words: Product quality, quality system, quality management, ISO standards.
The aim: – Analyze a quality control system for the beverage industry.
Research methods: Scientific literature analysis, business analysis and comparison of
indicators, a graphical depiction.
The quality management system, certified and installed ISO standarts of the soft drinks
company 'X' are analysed in this research. Company's product quality analysis and certified ISO
standards influence to it, quality management system installation processes are analysed here as
well. 4 year data are used in this research.
ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001, BRC, IFS, Supplier Quality
Management systems are implemented and certified in the soft drink company 'X'. All those
standards and systems had significant influence in the production process operations, line
efficiency, product quality performance. Line efficiency hit 68.9% in 2013 (only 47,18% in 2010)
because of the quality management systems and ISO standards installed. CIP line washing method
allowed the company to save around 28 percent of the time and costs used for line washing.
Production quality index (QI) reached 100 percent in 2013 because of the working quality
management system and continuous improvement processes during the year. This is reflected in the
production of nonconforming product decrease from 19 cases (2010) to 3 (2013).
However, the cases of nonconforming labels and blanks, raw film materials are one of
the biggest problems which remains in the company production. This also affects production
planning, process stability and performance and ends up as cases of nonconforming product. These
nonconforming raw material accounts for 72% of all claims submitted to suppliers of raw materials.
6
SANTRUMPOS
KV (kokybės vadyba) – tai metodas, užtikrinantis, kad produktų ar paslaugų kūrimo, plėtojimo ir
įgyvendinimo veiksmai būtų veiksmingi ir efektyvūs, atsižvelgiant į sistemą ir jos funkcionavimą.
KVS (kokybės vadybos sistema) – tai sistema, kuri nustato tobulinimo, kontroliavimo ir
integravimo procesams būtinas politikas ir procedūras ir taip prisideda prie geresnės veiklos.
ISO – tarptautinė standartizacijos organizacija.
BRC – Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo visuotinis maisto saugos
standartas.
IFS – tarptautinis maisto standartas.
Vartotojas – asmuo, perkantis iš gamintojo ir tiesiogiai suvartojantis prekes ar paslaugas.
Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintas įstaigos patvirtintas dokumentas,
nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar
charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.
LST – Lietuvos standartas.
ĮST – Įmonės standartas.
AAVS – Aplinkos apsaugos vadybos sistema.
RVASVT – Rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų analizė.
SLE – Linijų našumas.
CSD – (carbonated soft drinks) gazuoti gaivieji gėrimai.
NON CSD – (not carbonated soft drinks) negazuoti gaivieji gėrimai.
QI – (quality index) kokybės indeksas.
7
ĮVADAS
Gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų kokybės klausimas – vienas aktualiausių
šiais laikais, kai stiprėja ekonomikos globalizacija, auga pasiūla ir paklausa. Įmonės siekiančios
įsitvirtinti rinkoje ir joje išlikti lyderėmis, privalo dirbti taip, kad jų gaminami produktai konkuruotų
su aukščiausios kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančiais pasaulinės rinkos produktais. Siekiant
įgyvendinti šiuos tikslus įmonė turi turėti tvirtą sėkmės pagrindą, kurį formuoja įgyvendinta ir
funkcionuojanti kokybės valdymo sistema. Įmonės siekiančios išlaikyti kokurenciją ir nuolat būti
tarp lyderių privalo išsiskirti gaminamų produktų kokybe ir aukštu patikimumo laipsniu. Kokybės
sistema, kurios pagrindinis tikslas – gerinti įmonės veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą, leis didinti
įmonės sistemų ir gaminių, teikiamų paslaugų lygį. Įmonė, kuri siekia kokybės ir vartotojų poreikių
patenkinimo ar net jų lūkesčių viršijimo, tampa konkurencinga rinkoje ir turi galimybę joje tapti
stabiliai išliekančia lydere.
Prekių ir paslaugų gausos išlepinti vartotojai vis dažniau didžiausią dėmesį renkantis
prekes teikia kokybei. Įmonė, kuri sugeba atitikti vartotojų lūkesčius ir rinkai pasiūlyti aukšta
kokybe išsiskiriančius produktus, gali drąsiai savo veiklą plėsti ir įsitvirtinti pasaulio rinkoje. Todėl
kiekviena įmonė nori įsidiegti kokybės valdymo sistemas. Tačiau tai yra gana ilgas ir brangus
procesas. Ir šiais laikais dar trūksta informacijos, dėl kurios stokos įmonės vadovai dažnai
netinkamai įvertina šios sistemos esmę ir naudą. Kiekviena sistema ar procesas turi savo trūkumų,
kurie trukdo minimaliomis investicijomis pagerinti kokybę, įsidiegiant kokybės valdymo sistemas.
Didelės išteklių sąnaudos, reikalingos produkto kokybei sukurti ir išlaikyti, tampa viena dažniausių
problemų Lietuvos įmonėse.
Įmonė, kuri siekia įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkoje privalo tapti
konkurencinga ir atitikti užsienio užsakovų keliamus reikalavimus. Norint įsitvirtinti užsienio
rinkoje svarbu palaikyti ryšius tarp verslo partnerių ir įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą. Pasitikėjimas
pasiekiamas įsidiegus ir sertifikavus kokybės vadybos sistemas. Šios sistemos turi atitikti
pagrindinius Lietuvos ir tarptautinius Europos standartus. ISO standartų diegimas – viena iš
pagrindinių priežasčių veikiančių vartotojų, klientų, užsienio užsakovų požiūrį į įmonės veiklą ir
gaminamus produktus. Tokia įmonė tampa patikima ir konkurencinga ne tik vartotojams ir
užsakovams, bet ir darbuotojams. Todėl ji turi didesnes galimybes turėti aukštos kvalifikacijos
darbuotojus.
8
Tapti konkurencinga ir patikima įmone pasaulio rinkoje nėra paprasta. Tam neužtenka
vien tik didelių investicijų. Svarbu turėti tikslą, viziją ir sprendimus, kaip įtikti kiekvienam
vartotojui ir rinkai pasiūlyti savo kokybe išsiskiriantį produktą. Todėl kokybės valdymo sistemų
esmės ir naudos bei įkūrimo klausimai turi būti vieni aktualiausių įmonėje, kuri siekia konkuruoti
rinkoje savo produkto kokybe ir patikimumu. Kokybės valdymo sistemų analizavimas turi būti ne
vienos dienos darbas, o reikalaujantis daug žinių ir patikimos informacijos bei patirties. Kokybės
valdymo sistemas turi išmanyti kiekvienas, siekiantis tapti lyderiaujančios įmonės atstovu.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti įdiegtą kokybės valdymo sistemą gaiviųjų gėrimų
gamybos įmonėje.
Darbo uždaviniai:
1. ISO standartų įdiegimo analizė;
2. „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje sertifikuotų ISO standartų analizė;
3. ISO standartų įtakos analizė „X“ įmonės veiklos rodiklių kitimui;
4. Analizės duomenų apibendrinimas.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, įmonės veiklos analizė ir rodiklių
lyginimas, grafinis vaizdavimas.
9
I. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kokybės sąvoka ir reikšmė
Veiksnių, lemiančių sėkmę versle, yra žinoma nemažai. Tačiau vienas reikšmingiausių
veiksnių kalbant apie verslo sėkmę ir lyderystę yra kokybė. Kokybės, kaip vieno iš pagrindinių
konkurencingos įmonės tikslų siekimas yra labai svarbus, tačiau pati kokybės sąvoka nėra taip
lengvai ir paprastai apibrėžta. Lietuvos ir užsienio literatūroje dažnai randame kelis šios sąvokos
apibrėžimus, nusakančius, kas yra kokybė ir kaip ji vertinama. Dažniausiai literatūroje
sutinkami ir analizuojami kokybės sąvokos apibrėžimai:
1. Kokybės sąvoka pagal Crosby’s: Kokybė – atitikimas reikalavimams.
2. Pagal Deming’ą: Kokybė – numatomas pastovumo ir patikimumo laispnis, esant žemiems
kaštams ir tinkantis rinkai.
3. Pagal Juran’ą: Kokybė – tinkamumas naudojimui.
Kokybės apibrėžimai gali būti klasifikuojami pagal požiūrį į kokybę. Pagal Garvin‘ą
(1988):
1. Transcendentinis požiūris – kokybė nėra nei mintis, nei materija, bet trečia objektyvi
realybė. Net jeigu kokybė negali būti apibrėžta, jūs žinote, kas tai yra.
2. Produkto kokybė – objektyviai išmatuojamas dydis. Produkto savybių ir požymių kiekis
atspindi jo kokybę.
3. Kokybė vartotojui – dėl skirtingo vartotojų skonio ir skirtingų poreikių šiuo aspektu
sąvoka subjektyvi.
4. Kokybė produkto sukūrimo ir pateikimo procesuose – čia kokybė apibrėžiama kaip
atitikimas iš anksto numatytų parametrų.
5. Vertės požiūris – čia kokybė apibrėžiama kaip kaštų ir kainos sąvoka.
ISO 9000 kokybę apibrėžia: „Kokybė – tai turimų charakteristikų visumos atitikties
reikalavimams laipsnis“.
Neretai kokybė suvokiama kaip produkto savybių ir charakteristikų visuma, leidžianti
patenkinti vartotojo poreikius ir lūkesčius. Todėl dažnas vartotojas įsitikinęs, kad puikiai žino,
kas yra kokybė. Jis drąsiai gali apibrėžti produkto, kaip gaminio kokybę, kuri kiekvieno
vartotojo bus suprasta ir apibrėžta skirtingai. Tačiau svarbiausia yra užtikrinti gamybos proceso
10
kokybę tam, kad gautume patikimą ir kokybišką produktą. Siekiant užtikrinti proceso kokybę
reikia žvelgti giliau ir užtikrinti eilę procesų, padedančių pasiekti proceso efektyvumo ir
efektingumo, kuris ir tinkamiausiai apibūdina proceso kokybės sąvoką. Todėl neretai
susiduriama su klausimu, kokiomis savybėmis turi pasižymėti įmonė, siekianti tapti patrauklia
vortotojui ir verslo atstovams. Žinoma, tai, kad renkantis įmonę, gaminančią tam tikrus
produktus, labai svarbu ne tik gaminio kokybė, bet ir kokybės patikimumo laipsnis rinkoje.
Kaip pasiekti produkto kokybę kalbama dažnai, tačiau kaip pasiekiamas kokybės
patikimumas rinkoje vis dar yra sunkiau suvokiamas ir rečiau apkalbamas procesas. Įmonė,
kuri siekia tapti patikima kokybės srityje, turi įsidiegti ir vadovautis kokybės valdymo sistema.
Tam įmonėje diegiami kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą bei produkto saugą
reglamentuojantys standartai. Standartai skirstomi į Lietuvos standartus (LST) ir įmonės
standartus (ĮST). Tačiau galiojančiais laikomi tik tie įmonės standartai, kurie įregistruoti
Lietuvos standartizacijos departamente.
Taigi, siekiant tapti vartotojų ir verslo klientų mėgstama įmone, reikia užtikrinti
procesų ir gaminio kokybę, kuri viena pagrindinių vertinimo kriterijų ir savybių, dėl kurių
vartotojai visada rinksis tos įmonės produktus.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“, 2007, 16-
29 psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 53-63, 70 - 75 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės
vadyba“, 2007, 15-32 psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas
„Technologija“, 2003, 92 psl.; Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius,
2011, 5 – 6 psl.; LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas
(ISO 9000:2005))
1.1.1 Kokybės gerinimas
Siekiant, kad įmonėje gaminami produktai visada atitiktų keliamus kokybės
reikalavimus ir kad įmonė neprarastų kokybės patikimumo vardo rinkoje, svarbu ne tik sukurti ir
įgyvendinti procesus įtakojančius produkto kokybę, bet ir nuolat juos tobulinti. Šių laikų rinkoje,
kurioje didžiulė pasiūla ir daugelis konkurencingų įmonių kaip įmanydamos stengiasi vartotojus
papirkti gražiomis etiketėmis, skambiomis reklamomis ir kitais triukais, labai svarbu išlikti
konkurencingais kokybės atžvilgiu. Nes vartotojams vis dar svarbiausia gaminio kokybė – kad
gaminys atitiktų jų keliamus reikalavimus ir dažnai net viršytų jų lūkesčius. Visgi, būdus kaip
pritraukti lojalius klientus žino daugelis įmonių. Tad kyla klausimas, kaip tapti išskirtine įmone, ką
11
pateikti ir kuo dar galima sužavėti klientus? Vienas iš būdų – drąsiai kovoti su kitomis įmonėmis ir
pelnyti vartotojų bei verslo klientų pasitikėjimą yra kokybės užtikrinimas.
Užtikrinti ilgalaikę gaminio kokybę galima tik tada, kai įmonė sistemingai gerins
proceso kokybę ir šis kokybės gerinimo procesas nebus pamirštas net tada, kai įmonė turės
vartotojų ir verslo klientų pasitikėjimą. Tai – nuolatinis procesas, leidžiantis išlikti rinkoje ir
išlaikyti lojalius klientus bei pritraukti naujus, norinčius kokybiško produkto. Jam pagaminti
reikalinga gerinti procesų, įrangos, darbuotojų ir veiklos kokybę. Šis procesas pagrįstas nuolatine
kokybės gerinimo koncepcija. Demingo kokybės ratas: „planuok – daryk – tikrink – veik“ puikiai
iliustruoja kokybės gerinimo veiksmus ir esmę. Jeigu prisiminsime istoriją ir žmones, kurie pakeitė
kokybės sampratą ir leido mums šiandien plačiau pažvelgti į kokybės sąvoką ir reikšmę, negalima
nepaminėti Joseph M. Juran, kuris pirmasis įrodė, kad Pareto principą galima taikyti kokybės
gerinimui.
Procese, kurio metu gerinama kokybė, Juran‘as išskiria pagrindinius žingsnius:
1. Nustatyti specifinius tikslus nuolatiniam kokybės tobulinimui visose veiklos srityse.
2. Organizuoti tikslų pasiekimo sistemą.
3. Užtikrinti švietimą ir praktinį mokymą organizacijoje.
4. Spręsti kokybės gerinimo problemas.
5. Informuoti apie pažangą.
6. Pripažinti pasiekimus.
7. Viešai aptarti rezultatus.
8. Matuoti visus procesus ir rezultatus.
9. Užtikrinti, kad nuolatinis kokybės tobulinimas ir naujų kokybės tikslų nustatymas būtų
įtraukti į organizacijos valdymo sistemą.
Kokybės gerinimas – tai galimybės didinimas atitikti kokybės reikalavimus. Šis
apibrėžimas nurodomas ISO 9000 standarte. Kokybės gerinimas, tai taip pat ir veiklos gerinimas.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 59-60,
195, A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 22-24 psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės
vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 68-73 psl.; LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos.
Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).
12
Kokybės gerinimas: priežasties ir pasekmės diagrama „Žuvies kaulas“
1 pav. Kokybės gerinimo schema gamybos įmonėje. Sudaryta darbo autorės pagal P. Vanagą
(„Visuotinės kokybės vadyba“, Kaunas, 2008)
Ši diagrama parodo pateikto rezultato ir jį sąlygojančių priežasčių ryšius. „Žuvies
kaulo“ metodą parengė žymus Japonijos kokybės vadybos specialistas dr. Kaoru Ishikawa. Šis
metodas labai naudingas kokybės problemas sukeliančioms priežastims išaiškinti, padeda generuoti
naudingas idėjas, nuspręsti, kaip išspręsti šias problemas. Diagrama gali atskleisti ir padėti išspręsti
daugelį įmonės problemų. Dažniausiai ji taikoma analizuojant priežasčių ir pasekmių ryšius,
perduodant šią informaciją kitiems, palengvinant problemos sprendimą problemos požymį susiejant
su problemos priežastimi ir sprendimu.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 133-134 psl,; P. Vanagas
„Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 271-272 psl..)
1.2. Kokybės vadybos sistema
Plečiantis rinkai ir didėjant konkurencijai atsirado vis didesnis kokybės vadybos
poreikis. Todėl šiandien siekiant išlikti rinkoje svarbu būti pranašesniu už savo konkurentus ir tai
pasiekti kokybiško produkto keliu. Visuotinės kokybės vadyba pradėjo vystytis XX a. Tuomet
visuotinės kokybės vadybos esmė buvo „kokybė gamyboje“. Tačiau šiandien mūsų visuomenėje ši
samprata pasikeitė ir visuotinės kokybės vadybos esmė tapo „kokybė vartotojui“. Šiandien ji
suprantama, kaip iniciatyva, nukreipta į vartotojų poreikių tenkinimą. O siekiant patenkinti
vartotojų poreikius įmonė turi nuolat tobulinti veiklą. Šiems tikslams pasiekti įgyvendinama
kokybės valdymo sistema, kuri apima ir kokybės vadybos sistemas.
Įmonė, kuri nori tapti patrauklia užsienio rinkoje ir išlaikyti savo aukštą poziciją turi
įsidiegti ir sertifikuoti ISO 9000 kokybės vadybos sistemą. Įgyvendinus kokybės vadybos sistemą,
13
kurios dėka pasiekiami geresni įmonės veiklos rezultatai, sėkmė tampa lengvai pasiekiama ir
tarptautinėje rinkoje.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 186-198 psl.; Čereška A.; Pauža
V. „Kokybės analizė ir valdymas“, Vilnius „Technika“, 2005, 22-36 psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės
vadyba“, 2008, 364-372.)
1.2.1. Pagrindiniai kokybės vadybos veiklos principai
1. Orientacija į klientą – įmonės sėkmę lemia vartotojai. Todėl įmonei labai svarbu suprasti
vartotojų esamus ir būsimus poreikius. Tam, kad įmonė nugalėtų konkurentus svarbu ne tik
dabar tenkinti vartotojų lūkesčius, bet ir siekti ateityje viršyti jų lūkesčius.
2. Lyderiavimas – bendrus įmonės tikslus ir veiklos kryptį nustato lyderiai. Lyderystės dėka
sukuriama vidaus aplinka, kurioje visi darbuotojai įtraukiami į įmonės tikslų siekimą.
3. Darbuotojų įtraukimas – organizacijos pagrindą sudaro visi darbuotojai, kurie įtraukiami į
įmonės veiklą ir jų sugebėjimai panaudojami organizacijos naudai.
4. Procesinis požiūris – veiklą ir su ja susijusius išteklius valdant kaip procesą, tikslai bus
pasiekiami efektyviau.
5. Sisteminis požiūris į vadybą – tarpusavyje susijusių procesų identifikavimas ir supratimas
kaip sistemos, padeda gerinti įmonės rezultatyvumą ir efektyvumą, siekiant tikslų.
6. Nuolatinis gerinimas – pagrindinis įmonės tikslas turėtų būti bendrų organizacijos veiklos
rezultatų gerinimas.
7. Faktais (duomenimis) pagrįstas požiūris į sprendimų priėmimą – rezultatyvūs
sprendimai grindžiami duomenų ir informacijos analize.
8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėju – abipusiai naudingi ryšiai abiems šalims padeda
didinti vertės sukūrimo galimybę. Aiškiai išreiškiama įmonės ir tiekėjų priklausomybė.
Pagrindinių kokybės vadybos principų, išdėstytų LST EN ISO 9000:2001 standarte
privalumai ir nauda:
Didėja klientų skaičius ir lojalumas.
Įmonės resursų tikslingas panaudojimas klientų lūkesčiams patenkinti.
Didėja darbuotojų motyvacija siekiant įmonės tikslų.
Darbuotojų veiklos įvertinimas.
Sumažinami nesusipratimų atvejai tarp organizacijos lygmenų.
14
Darbuotojų atsakomybė jų pačių veikloje.
Didėjanti darbuotojų iniciatyva nuolatinio tobulėjimo link.
Kainų mažėjimas, darbo atlikimo ciklo sutrumpėjimas, efektyvesnis išteklių panaudojimas.
Rezultatų brandumas ir tobulėjimas.
Veiklos pranašumas įgytas dėl veiklos patobulinimo.
Lakstumas naujoms galimybėms.
Pasitikėjimo užtikrinimas.
(Informacija iš leidinių: Mikšys A. „Kokybės vadyba pagal ISO 9000 principus. Sertifikavimo procesas
ir jo nauda“, VRM konferencija, Vilnius, 2008 m. 11 - 29 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“,
2007,183-186 psl.)
1.3. ISO 9000 Kokybės vadybos sistema
ISO 9000 standartų grupė (kokybės vadybos standartų šeima) – bendras tarptautinių
standartų, susijusių su kokybės vadyba pavadinimas. ISO 9000 kokybės vadybos standartų šeimai
priklauso:
ISO 9001
ISO 9004
ISO 19011 ir kt.
Įmonės, turinčios serifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos
standartų reikalavimus, tampa patrauklesnėmis ES ir kitų Vakarų šalių rinkoje. Taip yra dėl to, kad
tokios įmonės užtikrina gaminamų produktų kokybę. Nes vienas iš kokybės vadybos sistemų tikslų
yra suteikti klientams pasitikėjimą perkamais produktais ir jų kokybe. Klientai, pirkdami tokių
įmonių produktus žino, kad sertifikuotų įmonių produktai pateisina kliento reikalavimus ir –
svarbiausia – jie yra tinkamos kokybės. Įdiegus kokybės vadybos sistemą, įmonė tampa
patrauklesnė, patikimesnė kokybės srityje, nes ISO 9000 standarte aprašyti kokybės vadybos
metodai. Šių metodų dėka įmonė užtikrina nuolatinę gaminamų prodoktų asortimento kokybę,
procesų valdymą bei jų gerinimo galimybes.
(Informacija iš leidinių: Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“,
2003, 97 – 101 psl.; J . Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“, 2007, 98-103psl.;
LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).
15
1.3.1. ISO 9001
ISO 9001 standartas skirtas KVS (kokybės vadybos sistemos) rezultatyvumui didinti.
Nes jis yra kaip modelis, suformuluojantis reikalavimus, kurie keliami funkcionuojančiai KVS
(kokybės vadybos sistemai). ISO 9001 standarto esmė yra ta, kad visiems įmonės teikiamiems
darbams būtų taikomas procesinis požiūris (tai vienas iš kokybės vadybos veiklos principų aptartų
1.2.1 punkte).
ISO 9001 standartas apima:
KVS projektavimą.
KVS dokumentavimą.
KVS įdiegimą ir nuolatinį tobulinimą.
Vadovybės atsakomybę.
Išteklių ir resursų vadybą.
Procesų valdymą (nuo produkto sukūrimo iki pateikimo vartotojams)
Gerinimo procesus (įvairius matavimus, vertinamąją analizę, palyginimus).
Šis kokybės vadybos sertifikatas (ISO 9001) parodo, kad kokybės vadybos sistemą
įsidiegusi įmonė tiekia gaminius, kurie atitinka vartotojų ir teisinius reikalavimus. Visi įmonėje
vykstantys procesai, pradedant nuo užsakymų, projektavimo, gamybos, sandėliavimo ir patekimo į
rinką, atitiks standarto reikalavimus. Todėl šis standartas naudingas visoms organizacijoms.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007,180-183 psl; J. Mikulis „Pažangūs vadybos
principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 98-103 psl. LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos.
Reikalavimai (ISO 9001:2008).
16
1.3.2. ISO 9001 standarto nauda pagal D. Serafiną1
2 pav. ISO 9001 nauda organizacijoms. Sudaryta darbo autorės pagal D. Serafiną („Kokybės
vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011)
Nauda vartotojams – ISO 9001 standartas naudingas tuo, kad vartotojai vis dažniau pirks
šios įmonės gaminius ir taps lojaliais klientais. Efektyviai veikiantis ryšys tarp vartotojo ir
gamintojo padės pasiekti vis aukštesnio vartotojo pasitenkinimo lygio, kuris naudingas
abiems pusėms.
Nauda darbuotojams – dėl ISO 9001 standarto įdiegimo didėjanti darbuotojų motyvacija,
ne tik naudinga darbuotojams, bet ir galutiniam produktui. Darbuotojų motyvaciją didina
aiškūs reikalavimai, organizacijos tikslai, darbo metodai ir skatinamieji priedai už pasiektus
gerus rezultatus.
Nauda vadovams – leidžia turėti efektyvų valdymo įrankį, kurio dėka pasiekiami geriausi
rezultatai, kurie apima ir įmonės struktūrą, tikslus ir procesų valdymą.
Nauda savininkams – didžiausia nauda apibrėžiama padidėjusiu pelnu, išaugusiu klientų
skaičiumi, geresniais verslo rezultatais, kurie ir įtakoja įmonės veiklos efektyvumą.
1.3.3. ISO 9001 standarto įdiegimo priežastys ir privalumai
Įmonės, kurios nusprendžia įsidiegti ISO 9001 kokybės vadybos sistemas, arba tos,
kurios jau turi įsidiegusios, dažniausiai tai daro dėl dviejų svarbiausių priežasčių:
1 Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011, 25-26 psl; LST EN ISO 9001:2008
Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2008).
17
Rinkodaros – įsidiegusi šią sistemą įmonė tampa prestižine, įgyja vartotojų pasitikėjimą,
atsiveria platesnė eksporto rinka. Vienas iš svarbiausių to pasekmių, tai galimybė dirbti su
užsienio užsakovais ir didinti pelną.
Vidaus priežasčių – įmonė siekia, kad būtų aiškus darbų ir pareigų pasidalijimas, būtų
išlaikoma gera įmonės vidaus tvarka, dėl ko sumažėja neatitikimų ir klaidų tikimybė.
Atsiveria galimybės reorganizuoti tam tikrus procesus, taip sumažinant išlaidas ir vykdant
efektyvesnį valdymą.
ISO 9001 kokybės sistemos privalumai verslui:
Verslo perspektyva – ISO 9001 kokybės sistema įdiegta įmonėje rodo, kad jos pagaminti
produktai atitinka tarptautinius standartus.
Įvaizdžio gerinimas – įmonės, kurios yra įsidiegusios šį standartą yra pripažintos vienos iš
stipriausių savo sektoriuje.
Augantis klientų ir partnerių pasitikėjimas - tiekėjais pasirenkamos tik patikimos ir
kokybiškai dirbančios įmonės, o nepriklausomų ekspertų patvirtinimas yra objektyvus darbo
kokybės įvertinimas.
Galima turėti kvalifikuotų darbuotojų komandą – pagerėja bendra įmonės kultūra,
sudaromos palankiausios sąlygos darbuotojams ir tam, kad jų atlikti darbai būtų kokybiški,
nes tampa aiškiai suprantami įmonės tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtos pareigybės,
procesai, darbai. Patogus KVS valdymas, kontrolė ir koregavimas. Dėka to, sutrumpėja
naujų darbuotojų adaptacija darbe. Darbuotojai motyvuojami, nes sėkmingai rinkoje
išsilaikanti įmonė gali tai daryti ir tampa viena patraukliausių įmonių puikiems savo srities
specialistams, nuo kurių labai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir sėkmė.
(Informacija iš leidinių: LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2008);
www.lrqa.lt/standartai-ir-schemos/standartai/104816-iso-9001.aspx; www.irs.lt/lt/ISO/diegimas;
1.3.4. Kokybės vadybos sistemos (KVS) diegimas
Strateginis įmonės sprendimas įdiegti kokybės vadybos sitemas dažniausiai būna dėl
dviejų tikslų, tai siekiant pagerinti veiklos kokybę ir siekiant įtikinti vartotoją, kad įmonės
gaminami produktai visada atitiks reikalavimus ir vartotojo lūkesčius. Dažnai kyla klausimas, kaip
kokybės valdymo sistemos, įdiegtas ISO 9001 standartas, įtakoja įmonės veiklą ir jos kokybę.
18
Kokybės vadybos sistemos, ISO 9001 standarto įdiegimo privalumas yra ta, kad įmonės veikla
tampa reglamentuojama standartais, instrukcijomis ir procedūromis, kurios gerina įmonės veiklą ir
jos kokybę. Vartotojai rinkdamiesi įmonės, kuri įsidiegusi kokybės valdymo sistemas pagal ISO
9001 standarto reikalavimus produktus, bus užtikrinti produktų kokybe.
Tačiau tam, kad įmonė pradėtų kokybės sistemos diegimą reikalingas įmonės
aukšiausio vadovo leidimas ir pritarimas. Šis procesas turi būti gerai apgalvotas ir atlikti
paskaičiavimai, nes įdiegiant šią sistemą reikalingi papildomi dideli ištekliai bei laikas. Žinoma,
tam reikalingas ir atitinkamos kvalifikacijos komandos sudarymas. Tam, kad įmonė gautų ISO
sertifikatą, ji turi puikiai išmanyti ir įgyvendinti keliamus reikalavimus. Kuo daugiau informacijos ir
žinių bei financinių galimybių įmonė turės, tuo greičiau galės džiaugtis įdiegta kokybės vadybos
sistema.
KVS įdiegimo laikotarpis priklauso nuo:
Įmonės dydžio.
Įmonės brandumo.
Veiklos sudėtingumo.
Įmonės tikslų.
Vadovybės ir kitų narių žinių.
Sudarytos komandos kvalifikacijos.
Vadovybės palaikymo.
Finansinių galimybių.
Priskirto atsakingo kokybės sistemos vadybos diegimo projekto atstovo atsakomybės ir
darbo rezultatų.
Atsižvelgiant į visus šiuos ir kitus veiksnius kokybės valdymo sistemos įdiegimo
laikotarpis svyruoja nuo 6 iki 12 mėnesių ar net 2 metų. Tačiau įmonės, kuri įsidiegia kokybės
valdymo sistemą, pagrindinis tikslas negali būti laikas. Pagrindiniu tikslu norint sėkmingai įsidiegti
ir vadovautis KVS, turi būti įmonės vykdomų procesų tobulinimas ir kokybiškos veiklos
užtikrinimas. Pasiekus tai turėsime rezultatą, kurio siekė įmonė, tai yra galutinio produkto kokybė ir
jos užtikrinimas, kas lemia vartotojų poreikių tenkinimą ir galimybę užkariauti rinką. Įdiegta KVS,
sertifikuotas ISO 9001 standartas įmonėje leis išsiskirti efektyviai veikiančia sistema, kuri apima
visus įmonės procesus, ne tik gamybos, bet ir valdymo.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 180-182, P. Vanagas „Visuotinės kokybės
vadyba“, 2008, 330-337 psl.; Čereška A.; Pauža V. „Kokybės analizė ir valdymas“, Vilnius „Technika“,
2005, 50-60 psl.)
19
1.3.5. KVS diegimo etapai
Norint įsidiegti KVS susiduriama su problema, kad nėra vieningos nuomonės ir
suskirstymo į etapus KVS diegimo. Rašytiniuose šaltiniuose randamas etapų skaičius vyrauja nuo 4
iki 10. Pvz. P. Vanagas išskiria jų 9, o štai D. Pociūtė – 7, o jeigu vadovausimės įmonių, padedančių
įsidiegti KVS rekomendacijomis, KVS diegimas susidės iš 4 pagrindinių etapų ar net gerokai virš
10. Todėl reikėtų aptarti pagrindinius ir, galbūt, vienus svarbiausių etapų, kuriuos nuosekliai
vykdant įmonė turės įsidiegusi KVS, sertifikuotą ISO 9001 standartą.
Kokybės vadybos sistemos diegimo etapai:
1. Esamos situacijos analizė – šiame etape išanalizuojama esama kokybės sistema, lyginama
su reikalavimais pateiktais ISO 9001 standarte. Nustatoma paskirtis ir reikalingi ištekliai,
sudaromas veiksmų planas.
2. Procesų identifikavimas (procesų efektyvumo rodiklių ir matavimų nustatymas) – turi
būti sudaryta grupė iš kiekvieno padalinio, atlikti atitinkami skaičiavimai ir parengta procesų
efektyvumo analizė, vadovaujantis atliktais tyrimais ir skaičiavimais.
3. Vadovybės sprendimas – tai labai svarbus etapas, nes tai įtakoja tolimesnius įdiegimo
etapus, jų efektyvumą ir įdiegimo laiką. Vadovybė skiria lėšas, atsižvelgdama į įmonės
galimybes ir įvertindama KVS naudą. Taip pat svarbu, kad vadovas pritartų šiam projektui ir
jį koordinuotų bei surinktų tinkamą komandą su geriausiu lyderiu, tam, kad šios investicijos
kuo greičiau atsipirktų ir sistema ne tik būtų įdiegta, bet ir tinkamai funkciuonuotų.
4. Mokymai – šio etapo svarba taip pat aiškiai apibrėžta ir įtakoja sėkmingo įdiegimo ir
veikimo procesus. Kadangi KVS įdiegimas apima visas grandis, labai svarbu tinkamai
apmokinti visus darbuotojus ir vykdyti pakartotinius mokymus. Tik tinkamai supažindinti ir
apmokinti visi darbuotojai su ISO 9000 serijos standartais lems sėkmingą projekto
įgyvendinimą ir nustatytų reikalavimų laikymąsi ateityje. Apmokinti ir kvalifikuoti
darbuotojai yra efektyvios ir norimus rezultatus teikiančios sistemos dalis. Todėl kiekvienas
darbuotojas turi suprasti ir įvertinti savo darbą ir atsakomybes. Kiekvienas turi elgtis
atsakingai ir šeimininkiškai.
5. KVS dokumentų rengimas ir įdiegimas įmonėje – šis etapas išsiskiria savo svarba ir
ilgiausiai užtrunkančiu procesu. Taip yra dėl to, kad šiame etape sistema sukuriama ir
įdiegiama, bet tik dokumentų forma, kurią vėliau reikės įgyvendinti. Bet sėkmingas
tolimesnių etapų vykdymas ir sistemos įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo šio etapo,
parengtų dokumentų. Todėl dažnai sutinkama, kad kokybės sistemoje dokumentų sudėtis
vaizduojama piramidės forma. Taip vizualiai parodoma, kad dokumentuose nurodyta
20
informacija sudėtingesnė žemesniame organizacijos lygyje. Šiame etape taip pat labai
svarbu, kad informacija pateikta dokumentuose tinkamai atspindėtų vykdomą įmonės veiklą
ir procesus, kurie įtokos produkto kokybę. Svarbu, kad KVS dokumentuose būtų pateikta
kokybės politika ir kokybės vadovas (dokumentas, kuriame aprašoma įmonės KVS),
procedūros, instrukcijos ir proceso valdymo ir įrašų dokumenatai.
6. Vidaus audito atlikimas ir koreguojančių veiksmų atlikimas – šiame etape labai svarbu
atliekamas vidaus auditas, kurio dėka įvertiname atliktus darbus. Radus neatitikimų ar būdų
veiklą bei procesus pagerinti, atliekame koreguojančius veiksmus, kurie mus veda į
tobulesnės sistemos ir procesų užtikrinimą. Todėl audito metu įvertinama ar sistema
tinkamai įdiegta, ar laikomasi procedūrų, numatytų reikalavimų, ar visa tai yra veiksminga.
7. KVS sertifikavimas – šis etapas galimas tik tada, kai bus sėkmingai atlikti visi prieš tai
nurodyti etapai, atliktas auditas ir koregavimo veiksmai. KVS sertifikavimą atlieka trečia
šalis, kuri priims sprendimą dėl įmonėje įdiegtos KVS sertifikavimo. Įmonė gali pasirinkti
ar sertifikuoti ar ne, tačiau tai dažniausiai tampa vienu iš privalumų rinkoje ir kovoje su
konkurentais.
(Informacija iš leidinių: Mikšys A. „Kokybės vadyba pagal ISO 9000 principus. Sertifikavimo procesas ir jo
nauda“, VRM konferencija, Vilnius, 2008 m. 44 – 48 psl.;J.Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė
kokybės vadyba“,2007, 100-101psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 379-389, 400-405 psl.;
http://www.qualicertus.co.za/sbsqualitymanagementsystemimplemetation.html
www.irs.lt/lt/ISO/standartu/diegimas/ISO-kokybes-vadybos-sistemu-diegimas).
1.3.6. ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema
Grėsmingai augant aplinkos taršos rodikliams, kurie atskleidžia atsiradusių aplinkos
pokyčių ir mūsų pačių sveikatos problemų atsiradimų vieną iš priežasčių, vis dažniau kalbama apie
įmones įsidiegusias ISO 14001 standartą, kaip pavyzdį kitoms, siekiančioms lyderiauti. Todėl
įmonės, kurios nori sumažinti jos veiklos sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai, turėtų įsidiegti
aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Vienas iš populiariausių ir visame pasaulyje pripažintų
standartų yra ISO 14001, kuriame yra aplinkos apsaugos vadybos sistema (AAVS).
Pagrindinis šio standarto tikslas yra atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius
poreikius skatinti aplinkos apsaugą ir vykdyti taršos prevenciją. Turint efektyvią aplinkos apsaugos
vadybos sistemą, įmonės, kurios siekia įvertinti ir gerinti savo aplinkos apsaugą ir apsaugos
kokybės lygį, galės įgyvendinti ISO 14001 standarto nurodytus reikalavimus. ISO 14001, kitaip
negu ISO 900, kuris yra orientuotas į įmonės klientų poreikius, atsižvelgia į didėjančius visuomenės
21
aplinkosaugos, klientų, valstybinių institucijų, aplinkos apsaugos organizacijų poreikius. Nepaisant
to, šie standartai tarpusavyje suderinami ir naudojant juos kartu pasiekiami dar geresni įmonės
rezultatai.
Priežastys dėl kurių įmonė įsidiegia ISO 14001 standartą:
Didėja ir griežtėja teisiniai aplinkos apsaugos reikalavimai.
Didėja verslo partnerių reikalavimai aplinkos apsaugos aspektais.
Aplinkos taršos rodiklių kitimas ir įtaka aplinkos apsaugai.
Augantis visuomenės domėjimasis įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumu.
ISO 14001 standarto nauda įmonei:
Gerėja įmonės įvaizdis.
Mažėja žaliavų ir energijos sąnaudos.
Sutaupoma įmonės lėšų.
Sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos.
Gerėja darbo sąlygos.
Pasiekiami geresni ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos rezultatai.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 110-117
psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 101-102 psl.;
Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011, 26 – 27 psl.; LST EN ISO
14001:2005-12 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės (ISO 14001:2004).
1.3.7. BRC Visuotinis maisto saugos standartas
BRC visuotinis maisto saugos standartas įdiegtas 1998 metais. Tometinė jo paskirtis
buvo padėti mažmeninkams, prekių ženklų savininkams gaminti vienodo saugumo ir kokybės
maisto produktus. Dabar šis standartas laikomas gerosios praktikos maisto pramonėje etalonu ir tai
įtakojo, kad šis standartas tapo pasauliniu standartu, kurio siekia daugelis maisto pramonės įmonių.
Kitaip tariant, BRC standartas yra visuotinė priemonė paremta naujausiais maisto saugos
standartais. BRC visuotiniams maisto saugos standarte išdėstyti reikalavimai glaudžiai susiję su
kokybės vadybos sistema ir RVASVT. Daugelis Europos ir pasaulio maisto perdirbėjų ir
prekybininkų į savo tiekimo grandinę įtraukia tik tiekėjus, kurie yra sertifikuoti pagal BRC
visuotinio maisto saugos standarto reikalavimus.
22
BRC visuotinių standartų nauda:
Papildo esamas kokybės sistemas (ISO, RVASVT).
Suteikiama informacija apie įmonės atitikimą standartų reikalavimams.
Sutelkiamas dėmesys į gaminio saugumą, kokybę, teisėtumą.
Užtikrinamos priemonės, reikalingos maisto saugos gerinimui.
Sumažėja produktų broko, pertaisymo ir atšaukimo iš rinkos atvejų.
(Informacija iš leidinių: BRC Visuotinis maisto saugos standartas 5 leidimas, 2008 m.;
http://www.bureauveritas.lt/wps/wcm/connect/72a8bd804fea2ff198689d33cf884466/BRC+standartai+ir+se
rtifikavimas_201107.pdf?MOD=AJPERES).
1.4. Kokybės valdymo sistemų veikimas
Kokybės valdymo sistemos, KVS, ISO ir BRC standartai rezultatyviai veikia tada, kai
šios sistemos yra sertifikuojamos ir yra užtikrinamas jų nuolatinis tobulinimas ir atitikimas
standartų reikalavimams. Sertifikatai nėra išduodami visam laikui, o atnaujinami paprastai kas 3
metus, kaip rekomenduoja atestavimo institucijos. Įmonėms šių standartų sertifikatai reikalingi
dalyvaujant konkursuose, derybose, ypatingai su užsienio užsakovais, plėsti rinką tampa paprasčiau.
Sertifikuoti gali trečioji šalis, kuri pateikia raštišką garantiją, kad gaminys ir procesai atitinka
nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo įstaigas akredituoja Nacionalinis akreditacijos biuras (NAB).
Tam, kad būtų atliktas kokybės valdymo sistemų sertifikavimas reikalinga atlikti
auditus. Jie reikalingi ir atnaujinant bei prižiūrint, kaip efektyviai veikia šios sistemos ir ar
laikomasi standartuose nurodytų reikalavimų.
Sertifikavimą sudarantys auditai:
Parengiamasis auditas – jis vykdomas tik klientui pageidaujant. Tačiau šis auditas
siūlomas atlikti įmonėje prieš pradinį auditą, nes taip geriau pasiruošiama ir išvengiama
esminių neatitikčių.
Pradinis auditas - jis atliekamas siekiant išsiaiškinti ir įvertinti ar sertifikuojamos sistemos
atitinka standarto reikalavimus, ar galima išduoti atitikties sertifikatus.
Priežiūros auditai – atliekami norint įsitikinti ar sistema veiksminga.
Kartotinis auditas – atliekamas tada, kai baigiasi atitikties sertifikato galiojimo laikas ir
klientui pageidaujant išduoti galiojantį sertifikatą.
23
Audito grupei atlikus įmonės vadybos sistemos dokumentų analizę ir nustačius, kad
dokumentai parengti tinkamai, nėra neatitikčių, įmonėje vykdomas auditas. Nuo audito atlikimo
datos per dvi savaites audito vadovas pateikia ataskaitą ir jeigu joje nėra neatitikčių ir diegiama
sistema atitinka reikalavimus įmonė gauna tos sistemos atitikties sertifikatą.
Siekiant, kad sertifikuotos sistemos veiktų efektyviai toliau rekomenduojama atlikti jų
vidinius ir išorinius auditus. Šių auditų tikslas yra išsiaiškinti, įvertinti ir patikrinti ar sistema veikia
taip, kaip turėtų veikti, kur ir kaip būtų galima ją patobulinti ir nurodyti koregavimo veiksmus, tam
kad šios sistemos teiktų kuo didesnę naudą ir būtų pateisintas jų diegimas ir sertifikavimas.
Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad šių sistemų įdiegimas ir sertifikavimas trunka
ilgai ir reikalauja didelių investicijų ir pastangų. Tačiau dėka jų šiandien galime džiaugtis sėkminga
įmonių veikla, jų atstovavimu pasaulio rinkose. Labai svarbu, kad vis daugiau įmonių yra
suinteresuotos ne tik gaminamų produktų kokybės gerinimu, bet ir aplinkos apsauga. Žinoma,
svarbiausia tai, kad galime įsigyti kokybiškus, saugius ir tarptautinių standartų reikalavimus
atitinkančius produktus. Todėl kelias, kurį turi nueiti įmonė įsidiegiant šias sistemas, prasmingas ir
turintis svarius rezultatus dabar ir ateityje.
(Informacija iš leidinių: http://www.msb.lt/auditavimas_vidaus1.html;
http://www.irs.lt/lt/Kokybes/standartai/kokybes-auditas;, P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008,
394-406 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 240-256 psl.).
24
II. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos
akademijoje Užkrečiamųjų ligų katedroje ir „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje. Atliekant tiriamąjį darbą
buvo renkama informacija apie įdiegtas „X“ įmonėje kokybės valdymo sistemas, jų naudą įmonės
gaminamų produktų kokybės rodikliams ir poziciją rinkoje.
Magistriniame darbe pateikta surinkta informacija apie vartotojų nusiskundimus 2012
– 2013 m. pateiktus „X“ gaiviųjų gėrimų įmonei, tiriamojo darbo metu išanalizuotos neatitiktinių
produktų atsiradimo priežastys ir koregavimo veiksmai. Šiame baigiamajame darbe pateikta
informacija apie atliktus auditus įmonėje per paskutiniuosius 4 metus. Taip pat įvertintas įmonės
stabilumo rodiklių kitimas bei atliktas įmonės darbo našumo ir kokybės augimo priežasčių tyrimas,
atlikta surinktų duomenų analizė.
2.1. Tyrimo metodai
2.1.1 Mokslinės literatūros analizė
Darbe analizuojama mokslinė literatūra siekiant teoriniais strateginio valdymo modeliais pagrįsti
ISO standartų įdiegimo ir veiksmingai veikiančios kokybės valdymo sistemos naudą gamybos
procesų kokybei gerinti ir našumui didinti.
2.1.2 Dokumentų turinio analizė
Atliekant šį darbą dokumentų turinio analizė buvo taikoma nagrinėjant ISO standartus bei kokybės
valdymo sistemą įdiegtą analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje.
2.1.3 Statistinė tyrimo duomenų analizė
Statistiniam paskaičiavimui ir skirtumų patikimumui įvertinti naudota statistinė programa
“MINITAB 14.20”, buvo apskaičiuotas 2 kriterijus. Skaičiavimams naudojami „X“ gaiviųjų
gėrimų įmonės duomenys.
25
III. TYRIMO REZULTATAI
3.1. „X” gaiviųjų gėrimų įmonėje įdiegtų KVS analizė
Tyrimo metu analizuota „X“ gaiviųjų gėrimų imonės veikla, joje įdiegtų KVS
teikiama nauda ir įtaka galutiniams rezultatams, įtakojantiems „X“ įmonės kokybės rodiklius ir
lyderiavimą rinkoje. Tiriamojo darbo metu nagrinėta įmonė sėkmingai dirba jau nuo 1994 metų. Bet
pokyčių joje buvo nemažai. Įmonė ypatingai daug dėmesio skiria procesų, darbo, produktų kokybei
gerinti ir pagamintais produktais tinkamai atstovauti vieną garsiausių pasaulyje prekės ženklų. Tam,
kad įmonės veikla būtų sėkminga, įmonė yra įsidiegusi ne vieną kokybės vadybos sistemą, turi ne
vieno standarto sertifikatą. Todėl tiriamojo darbo dalį ir pradėsiu surinkta informacija apie įmonėje
veikiančią kokybės valdymo sistemą ir sertifikuotus standartus.
ISO 9001:2008 standartas įmonėje sertifikuotas 2003 metais. ISO 14001:2004
standarto įdiegimas ir sertifikavimas įvyko 2004 metais.
Tiekėjo kokybės valdymo sistema sertifikuota 2012 metais. Vienas iš naujausių (2005
metais patvirtintas) tarptautinių standartų, kuris nepaminėtas literatūros ažvalgoje yra ISO 22000. Šį
standartą, skirtą maisto tvarkymo įmonėms ir su maistu susijusioms, analizuojama „X“ įmonė
įsidiegė 2013 metais. Šis ISO 22000:3, 2013 turėjo didelės įtakos procesų ir galutinio produkto
kokybės rodiklių, veiklos našumo gerinimo procesuose, nes šis standartas apima RVASVT, ISO
9000 ir tarptautinius teisės aktus, kuriuose nurodyti maisto saugos reikalavimai.
3.1.1. Darbuotojų sveikata ir darbo sauga
BS OHSAS 18001 – tai dar vienas standartas, kuris mano analizuojamoje įmonėje
įdiegtas 2011 metais. Šis standartas literatūros apžvalgoje neapžvelgtas, tačiau jo naudą įmonėje
pateikiu tiriamojo darbo dalyje. Šis darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos standartas
plačiai pripažintas visame pasaulyje, nes sėkmingai dirbančiai įmonei turi būti svarbi kiekvieno
darbuotojo sveikata ir užtikrinamos saugios darbo sąlygos. Įsidiegusi šį standartą analizuojama
įmonė pasiekė šių tikslų:
Sumažėjo rizikos.
Pasiektas didesnis patikimumo lygis.
Geresni santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio.
Išaugo tiekėjų skaičius.
26
3 pav. Nelaimingi atsitikimai 2011 – 2013 m.
Iš pateikto grafiko (3 pav.) matome, kad investicijos ir pastangos įsidiegiant BS
OHSAS 18001 standartą įmonei teikia didžiulę naudą, kalbant apie darbuotojų sveikatą ir saugą.
Įsidiegus ir vadovaujantis šiuo standartu sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nuo 3 iki 1
nelaimingo atsitikimo per metus, lyginant 2011–2013 metų duomenis. Kiekvienais metais
mažėjantis nelaimingų atsitikimų skaičius leidžia daryti prielaidą, jeigu ir toliau įmonė atsakingai
vadovausis darbuotojų sveikatą ir saugą reglamentuojančiais teisės aktais ir standartais, ateityje
džiaugsis dideliu pasiekimu, kai nelaimingų atsitikimų darbe išvis nebus užregistruojama. Taip
išvengiamos didelės įmonės išlaidos ir svarbiausia – užtikrinama darbuotojų sveikata ir sudaromos
saugios darbo sąlygos. Sumažėjusį nelaimingų atsitikimų darbe skaičių įtakoja ir įdiegta bei
vykdoma „Walk The Talk“ stebėsenos sistema, kurių 2013 metais buvo atlikta 3 kartus daugiau,
lyginant su 2011 metais (2011 m. – 32 stebėsenos, 2013 m. – 96). Sumažėjo užregistruotų galimų
nelaimingų atsitikimų (nelaimingi atsitikimai, kurie baigėsi laimingai) skaičius. Iš pateiktų
duomenų 3 pav., matome, kad tokių atvejų 2013 metais įmonėje užregistruota 24 atvejais mažiau,
lyginant su 2012 m. (2012 m. – 74 atvejai, 2013 m. – 50 atvejų). Geresnių rodiklių atsiradimui
įtakos turėjo vykdoma pamainos vadovų „Toolbox Talk“ mokymų programa (Toolbox Talk – darbų
saugos reikalavimų rinkinys, pasirenkant temą darbuotojams primenami reikalavimai). Tokių
mokymų skaičius 2013 metais daugiau nei 3 kartus buvo didesnis nei 2011 metais (2011 m. – 31
mokymas, 2013 m. – 101 mokymas).
27
3.1.2. Kvalifikuotų darbuotojų įtaka įmonės veiklos rezultatams
Analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų
kvalifikacijos lygio nustatymui ir įvertinimui. Didžioji dalis gamybos ir tuo pačiu, verslo priklauso
nuo darbuotojų atliekamų darbų kokybės, jų išsilavinimo, įgūdžių ir žinių tobulinimo ir
kvalifikacinio lygio kėlimo. Įmonėje nemaža kaštų dalis tenka kvalifikuoto personalo išlaikymui ir
tobulinimui. Tai žingsnis, kurį ankščiau žengusi „X“ įmonė, šiandien gali džiaugtis ir didžiuotis
aukšto kvalifikacinio lygio personalu, kuris užtikrina gamybos procesų, gatavo produkto kokybę ir
saugą. Kvalifikuotas personalas ne tik užtikrina sklandų ir kokybišką gamybos procesų veiklą, bet
sukaupta patirtimi, tobulinamais įgūdžiais (vyksta įvairūs mokymai užsienyje) ir gilinamomis
žiniomis atvirai dalinasi su atsakingais įmonės vadovais, siekdami pasiekti aukštesnių rezultatų ir
tobulindami gamybos proceso veiklą.
Darbuotojai skatinami tobulėti ir aktyviai dalyvauti įmonės procesų ir veiklos
gerinimo projektuose. „X“ įmonėje kiekvienais metais atliekama darbuotojų kvalifikacinio lygio
peržiūra ir testavimas. Darbuotojai, kurie tobulina įgūdžius, gilina žinias, aktyviai dalyvauja įmonės
veikloje, siekiant gerinti darbo sąlygas, kokybės rodiklius ir teikia pasiūlymus, įtakojančius darbo
našumo augimą, motyvuojami ir suteikiams aukštesnis kvalifikacijos lygis.
3.1.3. „X“ įmonės darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas
0%
20%
40%
60%
80%
100%
20102011
20122013
Pro
cen
tai,
%
Metai
4 lygis
3 lygis
2 lygis
1 Lygis
4 pav. Darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas 2010 – 2013 m.
Iš pateikto 4 paveikslo matome tendenciją, kad 1 (žemiausio lygio) darbuotojų
ženkliai sumažėjo. 2010 metais tokie darbuotojai sudarė 40% visų darbuotojų, o 2013 metais, tokių
darbuotojų liko tik 3%. Darbuotojų, turinčių 2 kategorijos lygį taip pat sumažėjo nuo 36 % (2010
m) iki 25 % (2013 m). Didžiausias įmonės pasiekimas, kad veiksmingai veikusi darbuotojų
28
kvalifikacijos lygio kėlimo sistema, kokybės valdymo sistemų veikla leido pasiekti norimą rezultatą
ir turėti 2013 metais net 23 % darbuotojų, turinčių 4 kategorijos lygį (aukščiausią), 3 kategorijos –
49 %. Turint tokio aukšto lygio specialistus, įmonė gali dirbti sėkmingai ir užtikrinti įdiegtų ir
ateityje diegiamų kokybės valdymo sistemų veikimo efektyvumą. O rinkoje išlikti lyderiais
kokybiškų ir patikimų produktų atžvilgiu.
3.1.4. Pateiktų pasiūlymų proceso tobulinimui augimas ir įtaka
50
229
600625
0
100
200
300
400
500
600
700
2010 2011 2012 2013
Pasiūlymai patobulinimui
Metai
Pat
ob
ulin
imų
skai
čiu
s
5 pav. Darbuotojų pateiktų pasiūlymų skaičiaus augimas 2010–2013 m.
Per 4 metus (nuo 2010 iki 2013m.) analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė sulaukė
1504 pasiūlymų procesų, įrangos, veiklos patobulinimui iš įmonės darbuotojų. Pateiktame 5
paveiksle matome, kad pasiūlymų tobulinimui kiekvienais metais sulaukiama vis daugiau. 2013
metais buvo gauta 575 pasiūlymais daugiau, nei 2010 metais, kai buvo procesų ir veiklos
tobulinimo projekto pradžia. Išaugusių pasiūlymų skaičių įtakoja 4 pav. pavaizduotas kvalifikacijos
lygio kitimas, nes tokie specialistai puikiai išmano gamybos procesą, įrangą ir laiku pastebi ir
pateikia pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus pasiekiami geresni įmonės rezultatai. 75% pateiktų
pasiūlymų įgyvendinami, o darbuotojai už puikius pasiūlymus motyvuojami. Tai rodo didžiulį
darbuotojų indėlį ir kokybės valdymo sistemų reikšmės sampratą bei išmanymą. Pastebėti trūkumus
ir pateikti pasiūlymus, kaip tuos trūkumus pašalinti, gali tik tie, kurie puikiai žino ir yra įsisavinę
ISO standartuose nurodytus keliamus kokybės ir saugos reikalavimus.
29
3.1.5. Kaizen metodo nauda „X“ įmonėje
Kaizen metodas (iš japonų kalbos išvertus – „nuolatinis tobulėjimas“) – šis metodas
skatina darbuotojus teikti pasiūlymus ir dalyvauti įgyvendinimo projektuose. Kaizen sesijų metu
praktiškai įgyvendinami procesų aptimizavimo pokyčiai. Kaizen metodas apibūdinamas kaip
tobulinimo veiklos vidinis mechanizmas. Kaizen metodas paremtas Demingo ratu (PDCA). Svarbu
nuosekliai vykdyti šiuos Demingo apibrėžtus žingsnius:
1. Tobulinimo tikslų apibrėžimas ir pokyčių planavimas.
2. Praktinis patobulinimų įgyvendinimas.
3. Pasiektų rezultatų vertinimas ir lyginimas su iškeltais tikslais.
4. Sėkmingų pasiekimų standartizavimas ir neatitikimų šalinimas.
Kaizen sesijos dažniausiai užtrunka nuo 1 iki 5 dienų. Kiek dienų užtruks priklauso ir
nuo įmonės pasirinkimo ir nuo analizuojamos problemos ir siekiamų tikslų. Tyrime analizuojamoje
„X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje buvo taikomas ir Kaizen Blitz metodas – jų metu aptariami greiti
patobulinimai, užtrunkantys trumpesnį laiką. Kaizen sesijos vyksta darbo aplinkoje, dalyvauja
darbuotojai, pagrindinių skyrių atstovai, atsakingi už tam tikrus procesus ir vykdomus
patobulinimus.
Įgyvendinto „Kaizen” metodo dėka analizuojamoje gaiviųjų gėrimų įmonėje buvo
sumažinti nuostoliai, o sutaupytos lėšos skirtos įmonės veiklos ir produktų kokybės gerinimo
projektams įgyvendinti. Tai tik įrodo tai, kad darbuotojų įtraukimas į veiklos ir kokybės gerinimo
procesus bei tobulinimą atneša įmonei didžiulę naudą. Įgyvendinus šį metodą pateiktų pasiūlymų
tobulinimui skaičius išauga keliais šimtais (žr. 5 pav.). Kaizen metodo tikslas ir yra tas, kad įmonės
veiklos gerinimas ir tobulinimas būtų paremtas visų darbuotojų įtraukimu į nuolatinį tobulinimo
procesą, siekiant aukščiausių įmonės rezultatų ir kokybės rodiklių.
30
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
2010 2011 2012 2013
Kaizen'ai 2010 - 2013
Metai
Kai
zen
'ų s
kaič
ius
6 pav. Kaizen metodo sesijos 2010–2013 m.
Nuo 2010 iki 2013 metų įmonėje įvyko 45 „Kaizen” sesijos. Įgyvendinta 75%
pasiūlymų, aptartų ir išanalizuotų šių sesijų metu. Iš pateikto 6 paveikslo matome, kad šių sesijų
skaičius auga kiekvienais metais. 2013 metais, lyginant su 2010 metais, tokių „Kaizen“ sesijų buvo
dvigubai daugiau. Šios sesijos leidžia darbuotojams siūlyti savo idėjas ir taip pagerinti savo darbo
aplinką, palengvinti darbą, tobulinti procesus, įrengimus ir, žinoma, gerinti veiklos kokybės
rodiklius, bei sumažinti įmonės nuostolius. Taip pat dėka šių sesijų analizuojamoje įmonėje buvo
surastos nekokybiško produkto ir veiklos našumo sumažėjimo priežastys, jas panaikinus įmonės
veikla pasiekė geresnių rezultatų.
3.2. Kokybės valdymo sistemų įtaka gamybos procesams
Įmonė įsidiegdama ir vykdydama kokybės valdymo sistemos politiką siekia gerinti bei
tobulinti savo veiklos rezultatus, kokybės rodiklius. Vienas iš rodiklių, kuris puikiai atskleidžia
gamybinės įmonės kokybės valdymo sistemų efektyvumą yra linijų (veiklos) našumas.
Analizuojamoje įmonėje svarbu, kaip kokybės valdymo sistemos, tobulinamos instrukcijos,
vykdomi įvairūs mokymai ir tobulinimo planai veikia linijų našumo rodiklius. Vienas iš sėkmingai
dirbančios įmonės požymių ir yra linijų našumo gerinimo rodiklis. Vis geresniems rezultatams
pasiekti reikalinga optimizuoti gamybos veiklą, užtikrinti proceso kokybę kiekviename žingsnyje,
gamybos procesai turi atitikti keliamus tarptautinių standatų reikalavimus. Aiški kokybės valdymo
politika, dėmesys darbuotojų ir veiklos tobulinimui ir esančių priežasčių analizavimas leidžia
įmonei per trumpiausią laiką pagaminti optimaliai daugiausiai produkto. Įmonė, kuri užtikrina, kad
įmonės vykdoma veikla atitinka reikalavimus ir nepatiriami dideli nuostoliai dėl neišnaudotos
linijos, įrengimų ir darbuotojų veiklos našumo, pasiekia vis geresnius veiklos ir kokybės procesus.
31
Gamybos proceso stabilumui ir rezultatyvumui įtakos analizuojamoje „X“ gaiviųjų
gėrimų įmonėje turėjo 2010 metais dideli pastatų ir įrengimų rekonstrukcijų projektai ir darbai,
įdiegiama ir paleidžiama nauja pilstymo linija, ISO standartų sertifikavimas, kokybės vadovo
atnaujinimas ir gamybinio proceso, darbuotojų kvalifikacinio lygio ir saugos reikalavimų kėlimo
projektai ir jų įgyvendinimas. Todėl vieni sunkiausių metų per analizuojamus įmonės 5 metus buvo
2010 – ieji. Tačiau tai tapo dideliu žingsniu kur kas geresnės ateities link. Ir šių procesų, kokybės
valdymo sistemų ir projektų įgyvendinimo rezultatai juntami kiekvienais metais gerėjančiais įmonės
veiklos ir kokybės rodikliais, kurių dėka įmonė yra lyderiaujanti rinkoje ir patraukli ne tik
kokybišku ir saugiu produktu vartotojams ir tiekėjams, bet ir patraukli siūloma saugia, perspektyvia
darbo vieta.
Tam, kad įmonė išliktų lyderė ir veiklos procesų našumas ir kokybė nesumažėtų,
darbų ir projektų analizuojamoje įmonėje ir šiandien netrūksta. Džiugu, kad įmonė supranta
kokybės valdymo sistemų teikiamą naudą ir negaili investicijų proceso, įrengimų, specialistų
gerinimo projektams. Tam, kad pamatyti kokybės valdymo sistemų naudą reikalinga atlikti kelių
metų veiklos analizę ir pagrindinių veiklos rodiklių palyginimą, bei surasti priežastis ir priemonės
problemoms išspręsti. Todėl šiame darbe pateikiu 4 paskutiniųjų metų pagrindinių veiklos rodiklių
kitimą, reikšmę ir priežastis.
3.2.1. Linijų metinio našumo augimas
47,1854,34
64,54 68,09
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2010 2011 2012 2013
SLE,
%
Metai
SLE KITIMAS
7 pav. Linijų našumo kitimas per 2010–2013 metus.
32
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
SLE,
%
SLE skirtingais mėnesiais
2010
2011
2012
2013
Mėnesiai
8 pav. Linijų našumo kitimas skirtingais mėnesiais 2010–2013 metais.
2010–ieji metai buvo blogiausi linijų našumo atžvilgiu per 4 mano analizuojamus
įmonės metus. Tai galima grafiškai matyti 7 ir 8 pav. 2010 metais vienas iš svarbiausių įmonės
veiklos rezultatyvumo rodiklių buvo 47,18 %. Tačiau, kaip ir minėjau 3.2 punkte, šie metai įmonėje
buvo didelių pokyčių ir projekto įgyvendinimo metai, kurie ir turėjo įtakos tokiems rodikliams 2010
metais ir nuolatinį šio rodiklio augimą. Geriausi rezultatai pasiekti 2013 metais, kai linijų našumas
siekė 68,09% ir tai beveik 21 % geresni rezultatai lyginant su 2010 metais (7 pav). Didžiausias
metinis SLE augimas matomas 2012 metais, išaugo 10, 2 % per metus, lyginant su 2011 metais
(2011 m. – 54,34%, 2012 m. – 64, 54%) (7 pav). Vertinant SLE kitimą skirtingais mėnesiais,
matoma, kad didesni SLE kritimai nustatyti gegužės ir rugsėjo mėnesiais (8 pav). Tai siejama su
įmonės perėjimu į vasaros 4 pamainų sezoną ir į 3 pamainų grįžimą rugsėjo – spalio mėnesiais.
33
3.2.2. Optimizuotų gamybos ciklų įtaka
9 pav. Prarastas gamybos laikas keičiant produkto rūšį per 3 mėn.
Analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje atliekami gėrimų rūšies gamybos keitimai
linijose. Šis procesas užtrunka skirtingą laiko tarpą priklausomai nuo reikalingų įrengimų pakeitimų
skaičiaus, pobūdžio ir techninių galimybių bei sudėtingumo. Šiam procesui yra skiriamas numatytas
laikas, kuris nėra įtraukiamas į linijų našumo rodiklio apskaičiavimą. Tačiau, jeigu procesas
užtrunka ilgiau nei pateiktame apskaičiuotame laiko intervale, šis procesas įtakoja linijų našumo
rodiklių kitimą. Iki 2012 metų tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nepasiekiams nurodytas linijos
našumo rodiklis (SLE). Todėl siekiant gerinti gamybos procesą ir veiklą, gerinti linijų našumą,
buvo investuojama į projektus, gerinančius ir optimizuojančius rūšies keitimo procesą gamybos
metu. Šis procesas neišvengiamas, todėl dideliu pasiekimu tapo tai, kad įmonė sugebėjo rūšies
keitimo procesams reikalingą laiką optimizuoti ir sumažinti prarandamą gamybos laiką nuo 49 val.
iki 10 val. PET 1 linijoje ir nuo 27 iki 2 val. PET 2 linijoje, lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis (9
pav). Taip sumažėjo gamybos išlaidos ir pasiekiami keliami linijų našumo rodikliai.
0
10
20
30
40
50
60
2011 2012
Laik
as,
val
Metai
Prarastas gamybos laikas
PET 1
PET 2
34
3.2.3. CIP plovimo metodo įtaka gamybos procesams
0
10
20
30
40
50
60
70
Laik
as, v
al.
Laikotarpis, mėn
Plovimų laikas
2011
2012
10 pav. Plovimo laiko skirtumai po įdiegto CIP metodo.
CIP linijų plovimas mano analizuojamoje įmonėje įdiegtas 2012 metais. 10 pav. pateikta
3 skirtingų mėnesių plovimui reikalingo laiko analizė. Iš pateiktų duomenų (10 pav.) matome, kad
laiko sąnaudos skirtos linijų plovimui nuo CIP plovimo metodo įdiegimo pradžios mažėja po 2 val.
lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis. Naudojant CIP plovimo metodą įmonė sutaupo apie 28 %
laiko skirto plovimams. Šio metodo įdiegimas įmonėje turėjo įtakos ne tik laiko sąnaudoms
sumažinti ir veiklos našumui padidinti, bet ir plovimo kokybei gerinti bei produkto kokybės
rodiklių užtikrinimui. Automatinis CIP linijų plovimas užtikrina kokybišką, nuoseklų ir rezultatyvų
plovimą, kuriame nėra praleidžiamas nei vienas plovimo žingsnis, reikalingas užtikrinant linijų
sanitariją ir higieną.
Vienas iš keliamų įmonės reikalavimų procesų veiklos gerinimui ir optimizavimui
įdiegtas CIP metodas leidžia įmonei pasiekti ir kitus keliamus reikalavimus. Atlikus CIP linijų
plovimo efektyvumo analizę pastebėta, kad tai leidžia pasiekti ne tik mažesnes laiko sąnaudas,
gerinant plovimo kokybę, bet ir sutaupoma įmonės išlaidų skirtų energijos, vandenio ir įvairių
cheminių reagentų sąnaudoms padengti.
35
3.3. Kokybės rodiklių kitimas ir priežastys
0
1
2
3
4
5
6
7
8
2010 2011 2012 2013
Ne
atit
ikti
nių
pro
du
ktų
ska
ičiu
s
Metai
Neatitiktiniai produktai
Neatitiktinis produktas dėl CO2 netinkamo kiekio gėrime
Neatitiktinis produktas dėl Brix° netinkamo kiekio gėrime
Neatitiktinis produktas dėl įrangos gedimo
Neatitiktinis produktas dėl blogos kokybės žaliavų
11 pav. Neatitiktiniai produktai nepatekę į rinką 2010–2013 m.
Analizuojama „X“ įmonė siekia gerinti gamybinės veiklos procesus ir sumažinti
neatitiktinio produkto atsiradimo gamybos metu atvejus. Priežastys dėl kurių gaminamas produktas
tampa neatitiktiniu yra išvardintos 11 pav. Kaip matome 11 pav. 2010 metais neatitiktinių produktų
gamybos metu atvejų buvo daugiausia, lyginant 2010 ir 2013 metų duomenis. 2010 metais
neatitiktinius produktus gamybos metu teko brokuoti dažniausia dėl įrangos gedimo priežasčių.
Kaip minėjau (3.2 punkt.), 2010 metais vyko dideli rekonstrukciniai projektai ir naujos linijos
įrengimo darbai, tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių lėmusių neatitiktinio produkto atvejus dėl
įrangos gedimo.
Tačiau įgyvendinti nauji projektai, įdiegti ir sertifikuoti ISO standartai, investicijos
gamybinio proceso veiklos gerinimui lėmė tai, kad neatitiktinio produkto atvejų gamybos metu
mažėjo kiekvienais metais (11 pav.). Todėl „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė kiekvienais metais patiria
vis mažesnius nuostolius dėl produkto išbrokavimo ir tai rodo didžiulę naudą ir sėkmę įgyvendintų
projektų ir kokybės valdymo sistemų. Svarbu tai, kad 2013 metais nebuvo užregistruotas nei vienas
neatitiktinio produkto gamybos metu dėl nekokybiškų žaliavų, atvejis (11 pav.). Kai tuo tarpu
ankstesniais metais tokių atvejų būdavo 2-3 per metus (11 pav.), to priežastys nagrinėjamos 3.3.1.
punkte.
36
3.3.1. Nekokybiškos žaliavos ir jų įtaka produktui
1 lentelė. Neatitiktinių žaliavų rūšys ir pretenzijų skaičius 2012–2013 m.
Žaliavų rūšis 2012 2013
Plėvelė 2 11
Etiketės 14 18
Ruošiniai 8 17
BIB dėžutės ir maišeliai 6 4
Kamščiai 3 4
Stiklo buteliai 2 2
Cukrus 3 2
1 lentelėje išvardintos žaliavų rūšys, kurioms mano analizuojama „X“ įmonė pateikia
pretenzijas dėl nekokybiškų žaliavų ir jas grąžina tiekėjui. Peteiktoje 1 lentelėje matome 2012 ir
2013 metų duomenis. Nuo 2013 metų „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė sugriežtino gaunamų žaliavų
kontrolę. Pradėjo „incoming materials“ projektą. Analizuojant ir lyginant 2012 ir 2013 metų
duomenis pateiktus 1 lentelėje, galime teigti, kad sugriežtinta žaliavų kontrolė pasiteisino. Tokių
žaliavų, kaip etiketės, ruošiniai ir plėvelės, neatitiktinių atvejų 2013 metais nustatyta daugiau (1
lent.), nes buvo įgyvendintas gaunamų žaliavų kontrolės planas. Sulaikytos ir grąžintos neatitiktinės
žaliavos leido pasiekti įmonei labai gerą neatitiktinio produkto gamybos metu sumažėjimo rezultatą.
Kaip matome 11 pav., atvejų, kai neatitiktinio produkto atsiradimą įtakoja nekokybiškos
žaliavos naudojimas gamybos metu, 2013 metais nebeliko. Laiku įvertinus žaliavos kokybę ir
uždraudus ją naudoti gamybos procese, įmonė gerina produkto kokybės rodiklius ir mažina
nuostolius.
0
2
4
6
8
10
12
Pre
ten
zijų
ska
ičiu
s
Laikotarpis, mėn
Žaliavų tiekėjams pateiktos pretenzijos
2012
2013
12 pav. Žaliavų tiekėjams pateiktų pretenzijų pasiskirstymas mėnesiais.
Patektų žaliavų tiekėjams pretenzijų dėl nekokybiškų žaliavų skaičiaus pasiskirstymą
2012 ir 2013 metais matome ir 1 lentelėje ir 12 pav. 12 pav. pateikiamas nekokybiškų žaliavų
37
grąžinimo ir pateiktų pretenzijų tiekėjams skaičiaus pasiskirstymas skirtingais metais ir mėnesiais.
Matome, kad daugiausia pretenzijų pareikšta 2013 metais birželio–rugsėjo mėnesiais. Tokį išaugusį
pretenzijų skaičių lėmė ir efektyviai veikianti sugriežtinta gaunamų žaliavų kontrolė, ir išaugusi
gamybos apimtis vasaros sezono metu.
Plėvelė13%
Etiketės34%
Ruošiniai25%
BIB dėžutės ir maišeliai
10%
Kamščiai8%
Stiklo buteliai (NRGB)
4%
Cukrus6%
Pretenzijos dėl nekokybiškų žaliavų
13 pav. Pretenzijų dėl nekokybiškų žaliavų pasiskirstymas
Atlikus „X“ įmonės gaunamų žaliavų analizę ir įvertinus nekokybiškų žaliavų atvejus
galima teigti, kad didžiausia problema siejama su 3 rūšių žaliavomis, tai – etiketėmis, plėvele ir
ruošiniais (13 pav). Todėl „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė nuolat bendradarbiauja su šių žaliavų
tiekėjais, dalyvauja jų gamybos procese ir drauge ieško sprendimų, kaip sumažinti šių nekokybiškų
žaliavų atvejus. Svarbu tai, kad šios žaliavos įtakoja produkto gamybos procesą ir našumą bei
produkto kokybės indeksą. Šios žaliavos neturi įtakos produkto saugai ir vartotojų sveikatai. Tačiau
eliminavus tokius nekokybiškų žaliavų atvejus įmonės gamybos veikla ir kokybės rodikliai pasiektų
geresnius rezultatus ir būtų galima didinti linijų našumą, mažinant nuostolius patiriamus dėl
produkto brokavimo.
3.3.2. „X“ įmonės gaminamų produktų kokybės indekso kitimas
Mano analizuojama „X“ įmonė lyderiauja ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkoje. Todėl
jų gaminamų produktų kokybė turi atitikti aukščiausius reikalavimus, o jų kontrolę atlieka
nepriklausoma užsienio laboratorija esanti Briuselyje. Produkto kokybės indeksui apskaičiuoti
reikalinga įvertinti produkto, pakuotės išvaizdą, skonį, produkto kokybės rodiklius (CO₂ ir Brix°),
mikrobiologinius rodiklius. Kontrolė atliekama kiekvieną mėnesį, paiimant iš rinkos tam tikras
produktų rūšis. Atliktų tyrimų analizė pateikiama kiekvieną mėnesį atsakingam „X“ įmonės
38
asmeniui. Informacija pateikiama apie rastus neatitiktinius produktų rodiklius, atliekami atitinkami
veiksmai. Tačiau įdiegta ir veiksmingai veikianti kokybės valdymo sistema ir įgyvendinti projektai
leido sumažinti tokių atvejų skaičių ir rinkai pasiūlyti aukštos kokybės gaiviuosius gėrimus,
atitinkančius aukčiausius ISO standartų reikalavimus.
2 lentelė. Kokybės indekso rezultatai 2013 m.
Kokybės
rezultata
i
Eina
mųjų
metų
planas
Rezultatai, mėn
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12
Produkto
QI
98% 99,
4%
98,3
%
99,7
%
99,1
%
98,
0%
98,
0%
99,
0%
90,3
%
100
%
100
%
92,4
%
100
%
Pakuotės
QI
95% 10
0%
98,7
%
98,4
%
97,2
%
95,
0%
95,
0%
100
%
100
%
96,8
%
77,5
%
99,3
%
100
%
Gamybos
QI
100% 10
0%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
100
%
Produkto, pakuotės ir gamybos kokybės indeksas (QI) puikiai parodo kokybės valdymo
sistemos, ISO standartų ir projektų naudą ir reikšmę. 2 lentelėje pateikti 2013 metų kokybės
indeksai, kurie buvo apskaičiuoti ir pateikti mano analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje. Iš
pateiktų duomenų matome, kad geriausi rezultatai pasiekti vertinant gamybos kokybės indeksą
(planuojamas 100 % gamybos QI, pasiektas kiekvieną mėnesį). Tačiau labai geri rezultatai ir
vertinant produkto ir pakuotės QI, nes netitikimas buvo nustatytas tik 1 mėn. (2 lent.). Tai išties
didelis įmonės pasiekimas vertinant jos gamybos procesų ir produktų kokybę. Reikalavimai įmonei
keliami labai aukšti (2 lent.), tačiau įmonė geba ne tik įvykdyti, bet dažnai ir viršyti numatytus
kokybės indekso rodiklius.
Kad pasiekti tokius rezultatus įmonė investavo ir daug dirbo, įsidiegė ir sertifikavo ISO
bei sėkmingai kūrė bei dalyvavo procesų gerinimo projektuose. Tokie puikūs rezultatai
nepasiekiami per vienerius metus. Tai puikiai iliustruoja duomenys pateikti 14 pav. Matome, kad
2010 metais kokybės indeksas neatitiko keliamų reikalavimų kiekvieną mėnesį, o pakuotės QI buvo
pasiektas tik 7 mėnesius iš 12. Tai blogiausias rezultatas lyginant 2010–2013 metų laikotarpį.
39
10
7
910
8
1111
9
1211 11
12
0
2
4
6
8
10
12
14
Produkto QI atitiko Pakuotės QI atitiko Gamybos QI atitikoAti
tiki
mų
ska
ičiu
s p
er
me
tus
Kokybės indeksas
QI atitiko reikalavimus
2010
2011
2012
2013
14 pav. Kokybės indeksų atitikimas reikalavimams 2010-2013 m.
3.3.3. Vartotojų nusiskundimai
0
2
4
6
8
10
12
14
16
2010 2011 2012 2013
Nu
sisk
un
dim
ų s
kaič
ius
Metai
Vartotojų skundai
CSD Nusiskundimai
NON CSD Nusiskundimai
15 pav. Gauti vartotojų skundai 2010–2013 m.
Įmonei, kuri siekia lyderystės rinkoje ir aukšto patikimumo laipsnio, labai svarbu
vartotojų nuomonė apie gaminamus produktus ir jų kokybę. Todėl reikia ne tik išgirsti bet ir
tinkamai įvertinti kiekvieno vartotojo išsakytus/peteiktus skundus. Tyrime analizuojamai „X“
gaiviųjų gėrimų įmonei labai svarbi vartotojų nuomonė ir kiekvienam pateiktam skundui paskiriama
atlikti analizę ir įvertinti pateikto skundo pagrįstumą, priežastis ir pateikti prevencinius veiksnius
tam, kad tokių skundų būtų gaunama kuo mažiau. Kaip matome 15 pav. daugiausia skundų
gazuotais gėrimais (CSD) pateikta 2010 metais, o šių nusiskundimų skaičių 2013 metais pavyko
sumažinti beveik 4 kartais (2010 m. – 15 nusiskundimų, 2013 m. – 4). Lyginant nusiskundimų
skaičių gazuotais (CSD) ir negazuotais (NON CSD) gėrimais, matome, kad iki 2013 metų gazuotais
40
gėrimais buvo skundžiamasi dažniau. Tačiau 2013 metais ši tendencija pasikeitė ir kaip matome 15
pav. 1 skundu negazuotais gėrimais buvo užregistruota daugiau nei gazuotais gėrimais.
Viena iš tokių pasikeitimo priežasčių gali būti ir pasikeitęs vartotojų pažiūris į sveiką
mitybą kai dažniau renkamasi negazuotus gaiviuosius gėrimus. Tačiau palyginę 2010–2013 metų
gaunamų skundų skaičių, matome, kad 2013 metai išsiskiria mažu gautų skundų skaičiumi. Ir tai tik
dar kartą įrodo, kad darbai ir projektai vykdyti nuo 2010 metų įmonei ir vartotojams teikia didžiulę
naudą ir tampa kokybiškai patikimo produkto atstove.
3 lentelė. Lietuvos ir užsienio vartotojų skundai gazuotiems ir negazuotiems gėrimams.
Lietuvos vartotojų skundai Užsienio vartotojų skundai
2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.
CSD Nusiskundimai 3 1 7 3
NON CSD Nusiskundimai 0 1 1 4
Lietuvos ir užsienio vartotojų pateiktų skundų procentalinis pasiskirstymas
35%
65%Lietuvos vartotojų skundai
Užsienio vartotojų skundai
16 pav. Lietuvos ir užsienio vartotojų gaunamų skundų skaičiaus pasiskirstymas.
Pagal pateiktus duomenis 3 lent. ir 16 pav. galime daryti išvadas, kad didžiąją dalį gautų
skundų pateikė vartotojai iš užsienio šalių. Lyginant procentalinį skundų pasiskirstymą matome,
kad vartotojai iš užsienio šalių skundžiasi produktais beveik 2 kartus dažniau (16 pav). Taip yra dėl
to, kad Lietuvoje vis dar nėra įprasta naudotis nemokamu įmonės kokybės numeriu ir vartotojai
savo pretenzijas išsako labai nedrąsiai. Taip pat kita priežastis įtakojanti tokį vartotojų skundų
pasiskirstymą yra žymiai didesnis vartojimas gaiviųjų gėrimų užsienio rinkoje. Jeigu lyginsime
pateiktų skundų pasiskirstymą tarp vartotojų ir gaminių grupių (3 lent.) matysime, kad tiek 2012,
tiek 2013 metais vartotojai iš užsienio šalių dažniau už Lietuvos vartotojus skundėsi negazuotų
(NON CSD) gėrimų kokybe.
41
IV. REZULTATŲ APTARIMAS
„X“ gaiviųjų gėrimų įmonė sėkmingai dirba nuo 1994 metų. Joje nuolat vykdomi
tobulinimai bei pakeitimai siekiant užtikrinti efektyvią įmonės veiklą. Vieni reikšmingiausių įmonės
pasikeitimų vyko nuo 2010 metų. Šiame darbe daugiausia dėmesio skirta pasikeitimų efektyvumui
ir naudai įvertinti bei pagrindiniams rodikliams palyginti naudojant 2010-2013 metų duomenis.
Darbe išskirti pagrindiniai rodikliai ir jų kitimas, įrodantis kokybės vadybos sistemos ir sertifikuotų
ISO standartų teikiamą naudą.
2010 metais įmonėje vyko dideli rekonstrukciniai darbai ir projektai – buvo įdiegta
dar viena pilstymo linija. Šie metai lyginant 2010–2013 metų laikotarpį – sunkiausi. Todėl
nenuostabu, kad daugelis rodiklių, tokių kaip linijų našumas (SLE), neatitiktinių produktų ir
priežasčių, vartotojų skundų ir darbuotojų pasiūlymų bei vykusių Kaizen sesijų skaičius, gerokai
mažesnis nei 2013 metais.
Kiekvienai įmonei labai svarbu dirbti tikslingai, sistemingai tam, kad galėtų džiaugtis
dideliais ir matomais pasiekimais, kaip mano analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje. Tam,
kad šiandien pagrindiniai kokybės ir procesų veiklos vertinimo rodikliai džiugintų ne tik įmonės
vadovus, darbuotojus, bet ir vartotojus, reikalinga sertifikuoti pagrindinius ISO standartus ir nuolat
tobulinti visą kokybės valdymo sistemą, įdiegtą įmonėje.
Analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė dirba pagal šiuos ISO standartus: ISO 9001
(9001:2008 standartas įmonėje sertifikuotas 2003 metais), ISO 14001 (ISO 14001:2004 standarto
įdiegimas ir sertifikavimas įvyko 2004 metais), ISO 22000, (šis standartas įmonėje sertifikuotas
2013 metais), BS OHSAS 18001 (įmonėje sertifikuotas 2011 metais). Įmonėje įdiegta ir
sertifikuota: BRC, IFS ir tiekėjo kokybės valdymo sistema.
BS OHSAS 18001 įdiegimas ir sertifikavimas „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje turėjo
didžiulės naudos. Nelaimingų atsitikimų skaičius kiekvienais metais mažėjo (lyginami 2011 – 2013
metų duomenis), 2011 metais tokių atsitikimų užregistruota 3, o 2013 metais – 1. Taip pat sumažėjo
ir užregistruotų galimų nelaimingų atsitikimų skaičius, 2011 metais tokių užregistruota 59, o 2013
metais – 50. Šių rodiklių teigiamam kitimui įtakos turėjo ne tik sėkmingai įdiegtas BS OHSAS
18001 standartas, bet ir įdiegta „Walk The Talk“ stebėsenos sistema. 2013 metais „Walk The Talk“
stebėsenų atlikta 3 kartus daugiau, lyginant su 2011 metais (2011 m. – 32, 2013 m. – 96). Mažėjantį
nelaimingų atsitikimų skaičių įtakojo ir vykdomi pamainos vadovų „Toolbox Talk“ mokymai, kurių
metu pasirenkant temą, dažnai siejamą su paskutiniu nelaimingu atsitikimu, darbuotojams
primenami reikalavimai. Tokių mokymų 2013 metais įvyko 101 ir tai yra 3 kartus daugiau nei 2011
metais. Tai parodo įmonės požiūrį į darbuotojų sveikatą ir saugios aplinkos darbe užtikrinimą.
42
Analizuojamai „X“ gaiviųjų gėrimų įmonei svarbi darbuotojų sveikata ir sauga, nes jie yra dalis
įmonės, sėkmingai lyderiaujančios rinkoje.
Daugelio rodiklių teigiamam kitimui įtakos turėjo ir investicijos bei tobulinimo
projektai vykdomi „X“ įmonėje. Darbuotojų kvalifikacijos lygio augimas vyko nuo 2010 metų ir
vyksta šiandien. Investicijų ir mokymų dėka 2013 metais aukščiausio kvalifikacinio lygio (4)
darbuotojai sudarė 23%, kai tuo tarpu 2011 metais tokių darbuotojų buvo tik 5%. Žemiausio (1)
kvalifikacinio lygio darbuotojų 2010 metais buvo 40%, tačiau 2013 metais tokių darbuotojų teliko
3%. 2013 metais padidėjo ir 3 kvalifikacinio lygio darbuotojų skaičius (49%). Darbuotojų
kvalifikacinio lygio kėlimo ir tobulinimo sistema teikia įmonei didžiulę naudą, nes aukšto lygio
specialistai dirba sėkmingai ir užtikrina įdiegtų ir ateityje diegiamų kokybės valdymo sistemų
veikimo efektyvumą.
Vienas iš svarbiausių priemonių veiklos procesams tobulinti ir produkto kokybei
užtikrinti yra įmonėje vykdomos Kaizen sesijos ir teikiami darbuotojų pasiūlymai tobulinimui.
Darbuotojai vis aktyviau dalyvauja veiklos tobulinimo procese ir pateikia vis daugiau pasiūlymų.
2013 metais tokių pasiūlymų buvo pateikta 625 ir tai buvo 575 pasiūlymais daugiau nei 2010
metais. Taip pat išaugo ir Kaizen sesijų skaičius. Per 4 metus (2010 – 2013 m.) įvyko 45 Kaizen
sesijos. Tokių sesijų 2013 metais įvyko dvigubai daugiau, lyginant su 2010 metais (2010 m. – 8,
2013 m. – 16). Įgyvendinta 75% pasiūlymų aptartų ir išanalizuotų šių sesijų metu. Dėka šių sesijų ir
įgyvendintų pasiūlymų įmonė pasiekė geresnius kokybės ir veiklos našumo rodiklius. Linijų
našumo (SLE) rodiklis nuo 2010 iki 2013 metų išaugo beveik 21% . Pats blogiausias pasiektas SLE
buvo 2010 metais – 47,18%. Tai įtakojo dideli rekonstrukciniai projektai. Dėka įgyvendintų
projektų, sertifikuotų ISO standartų, nuolatinio tobulėjimo ir investicijų, šis rodiklis nuolat didėjo ir
2013 metais pasiekė 68,09%. Didžiausias augimas pastebimas 2012 metais, kai SLE lyginant 2011
ir 2012 metus išaugo 10, 2%.
Gerinti veiklos procesų efektyvumą ir našumą bei sumažinti išlaidas įmonei pavyko
sutrumpinus rūšies keitimo procesų laikus ir įdiegus CIP plovimo metodą. Optimizavus procesus,
atlikus svarbius techninius pakeitimus, įvykdžius Kaizen sesijų metu iškeltus tikslus, įmonei pavyko
sumažinti prarandamą laiką rūšies keitimui nuo 49 val. iki 10 val. PET 1 linijoje ir nuo 27 iki 2 val.
PET 2 linijoje, lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis. Galima teigti, kad 2012 metais įdiegtas CIP
linijų plovimas yra efektyvus ir naudingas, nes jis ne tik užtikrina geresnę plovimo kokybę,
įtakojančią ir gaminių kokybės rodiklius, bet ir didina veiklos našumą ir mažina išlaidas atsiradusias
dėl neefektyvaus linijų darbo. Nuo CIP plovimo metodo įdiegimo pradžios, laiko sąnaudos skirtos
linijų našumui sumažėjo po 2 val. Taip pat buvo pasiekti ir kiti įmonės tikslai, tokie kaip įmonės
išlaidų skirtų energijos, vandens ir cheminių reagentų sumažinimas.
43
Vienu didžiausiu ir svarbiausiu įmonės pasiekimu tapo neatitiktinio produkto atvejų
mažėjimas. Analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė siekia gerinti gamybinės veiklos procesus ir
mažinti neatitiktinio produkto atsiradimo atvejus. Todėl įgyvendinti projektai, ISO standartai,
investicijos į mokymus, naujus metodus leido pasiekti norimo rezultato – kiekvienais metais
neatitiktinio produkto atvejų mažėjo ir 2013 metais tokių atvejų užregistrota tik 3, kai tuo tarpu
2010 m. – 19. Įmonė patyrė žymiai mažesnius nuostolius dėl produkto brokavimo. Svarbu
paminėti, kad 2013 metais nebuvo užregistruotas nei vienas neatitiktinio produkto dėl nekokybiškos
žaliavos atvejis, kai ankstesniais metais tokių atvejų būdavo 2–3 per metus. Tam įtakos turėjo
sugriežtinta žaliavų kontrolė ir išaugęs pateiktų pretenzijų dėl nekokybiškų žaliavų skaičius. Vis dar
didžiausios problemos iškyla dėl nekokybiškų etikečių (34%), ruošinių (25%) ir plėvelės (13%)
žaliavų.
„X“ gaiviųjų gėrimų įmonės produktus tikrina nepriklausoma užsienio laboratorija,
Briuselyje. Ji pagamintus produktus tikrina kiekvieną mėnesį, paimdama juos iš rinkos. Kiekvieną
mėnesį įmonė gauna produkto, pakuotės ir gamybos kokybės indekso rezultatus. Iškelti tikslai
įmonei labai aukšti (produkto QI – 98%, pakuotės QI – 95%, gamybos QI – 100%). Gamybos QI
buvo pasiektas kiekvieną mėnesį 2013 metais, o pakuotės ir produkto QI neatitikimas buvo tik 1
mėn. Tai labai didelis pasiekimas vertinant įmonės gamybos procesus ir produkto kokybę. Jeigu
palygintume 2010 – 2013 metų duomenis pateiktus 14 pav., matytume, kad produkto, pakuotės,
gamybos kokybės indekso atitikimo reikalavimams rodiklis kiekvienais metais gerėja.
Įmonei labai svarbi vartotojų nuomonė ir jų pasitikėjimas. Įmonė siekia užtikrinti, kad
į rinką patektų tik kokybiški produktai. Todėl vartotojų skundų įmonė palyginti sulaukia mažai.
Vartotojų skundų nuo 2010 iki 2013 metų sumažėjo beveik 4 kartus (2010 m. – 15, 2013 m. – 4).
Dažniausiai skundu pateikia užsienio šalių vartotojai. Jie tai daro beveik 2 kartus dažniau ir
dažniausiai skundžiamasi gazuotais gėrimais, išskyrus 2013 metus, kai negazuotais gėrimais buvo
skundžiamasi dažniau. Užsienio šalių vartotojų didesnį pateiktų skundų skaičių įtakoja didesnis
gėrimų vartojimas ir platesnis gaminamų produktų asortimentas.
Pasiekti tokius aukštus rezultatus „X“ gaiviųjų gėrimų įmonei padėjo nuoseklus ir
kryptingas darbas, investicijos, aukšto lygio specialistų komanda, įdiegtos kokybės valdymo
sistemos, ISO standartų ir projektų naudos suvokimas.
44
IŠVADOS
1. „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė yra lyderė gaiviųjų gėrimų Lietuvos ir užsienio rinkoje, kadangi
yra įdiegusi šiuos standartus: ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007, ISO
22000:2013, BRC, IFS ir tiekėjo kokybės valdymo sertifikatus.
2. Įdiegtos kokybės valdymo sistemos bei sertifikuotų ISO standartų dėka linijų našumas 2013
m. siekė 68,09 proc. (2010 m. tik 47,18% ).
3. Pasiūlymų gamybos proceso patobulinimui skaičius išaugo nuo 50 (2010 metais) iki 625
(2013 metais).
4. Dėka įdiegtos kokybės valdymo sistemos gamybos kokybės indeksas (QI) 2013 metų eigoje
buvo 100 proc.
5. Įgyvendinus darbuotojų kvalifikacijos lygio kėlimo sistemą, darbuotojų turinčių žemiausią
kategoriją sumažėjo nuo 40 proc. (2010 m.) iki 3 proc. (2013 m.).
6. Sertifikavus OHSAS 18001 standartą 2011 metais ir įgyvendinus stebėsenos “Walk The
Talk” programą ir mokymų sistemą “Toolbox Talk” sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe
skaičius nuo 3 (2011m.) iki 1 (2013m.).
7. CIP linijų plovimo įdiegimas sutaupo laiko sąnaudas skirtas linijų plovimui apie 28 proc.
8. Neatitiktinio produkto gamyboje atveju sumažėjo nuo 19 (2010 m.) iki 3 (2013m.).
9. Etikečių ir ruošinių bei plėvelės neatitiktinių žaliavų atvejai, sudaro 72 % visų pateiktų
pretenzijų.
45
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BRC Visuotinis maisto saugos standartas 5 leidimas, 2008 m.
2. Čereška A.; Pauža V. „Kokybės analizė ir valdymas“, Vilnius „Technika“, 2005.
3. Danilčenko H. „Maisto žaliavų kokybės ir saugos valdymas“, Kaunas, Akademija, 2012.
4. Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003.
5. FS Tarptautinis maisto standartas 5 leidimas, 2008 m.
6. Kaziliūnas A. „Kokybės vadyba“, Vilnius, 2007.
7. LST EN ISO 14001:2005-12 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir
naudojimo gairės (ISO 14001:2004).
8. LST EN ISO 22000+AC:2006 Maisto saugos vadybos sistemos. Bet kuriai maisto gamybos
grandinės organizacijai keliami reikalavimai (ISO 22000:2005).
9. LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO
9000:2005).
10. LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2008).
11. LST EN ISO 9004:2010 Organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės, vadyba. Kokybės
vadybos požiūris (ISO 9004:2009).
12. Mikšys A. „Kokybės vadyba pagal ISO 9000 principus. Sertifikavimo procesas ir jo nauda“,
VRM konferencija, Vilnius, 2008 m.
13. Mikulis J. „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“, Vilnius, 2007.
14. OHSAS 18001:2007 Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai (BS
OHSAS 18001:2007).
15. Reed R.; Lemak D.; Mero N. „Total quality management and sustainable competitive
advantage“, Journal of Quality Mangement, 2000.
16. Reeves, Carol A.; Bednar, David A. 1994 July, Defining quality: alternatives and
implications.
17. Ruževičius J. „Kokybės vadybos metodai ir modeliai“, Vilnius, 2007.
18. Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011.
19. Vanagas P. „Visuotinės kokybės vadyba“, Kaunas, Kauno technologijos universitetas, 2008.
20. Žukauskas P.; Juodaitytė A.; Valiuškevičiūtė A.; Laužackas R.; Obelenienė B., „Kokybės
vadybos sistemos“, Kaunas, Vytauto Didžiojo Universitetas, 2008.
21. „X“ įmonės duomenys 2010-2013 m.
22. Dr. A. Šarlauskas „Visuotinės kokybės vadyba“ paskaitų medžiaga.
46
INTERNETINIAI ŠALTINIAI
1. „BS OHSAS 18001 Occupational Health and Safety Management“. Prieiga internete:
http://www.bsigroup.com/en-GB/ohsas-18001-occupational-health-and-safety/. Žiūrėta:
2014. 04.17.
2. „Dr. W. Demingo idėjos“. Prieiga internete:
http://www.skymark.com/resources/leaders/deming.asp. Žiūrėta: 2013.12.04.
3. „Esamos valdymo sistemos inventorizacija ir būsimos valdymo sistemos projektavimas“
Prieiga internete: http://www.msb.lt/iso22000.html. Žiūrėta: 2014.04.10.
4. „International Socialist Organization“. Prieiga internete:
http://www.internationalsocialist.org/what_we_stand_for.html. Žiūrėta: 2014.04.03.
5. „ISO 9001 standartas”. Prieiga internete: http://www.lrqa.lt/standartai-ir-
schemos/standartai/104816-iso-9001.aspx. Žiūrėta: 2014.04.10.
6. „Kokybės vadybos principai“. Prieiga internete: http://www.iso.org/iso/qmp_2012.pdf.
Žiūrėta: 2013.12.13.
7. „Kokybės vadybos standartų šeima“. Prieiga internete:
http://moodle.vgtu.lt/pluginfile.php/63851/mod_resource/content/1/KVS_05.pdf. Žiūrėta:
2014.04.07.
8. „Nelaimingų atsitikimų prevencija“. Prieiga internete:
https://osha.europa.eu/lt/topics/accident_prevention. Žiūrėta: 2014.04.03.
9. „Quality Management Implementation steps“. Prieiga internete:
http://www.qualicertus.co.za/sbsqualitymanagementsystemimplemetation.html. Žiūrėta:
2014.04.08.
10. „Trys kokybės vadybos ekspertai“. Prieiga internete:
http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a256399.pdf. Žiūrėta: 2013.12.05.
