Konferencijos dalyvių diskusija: Papildomo sveikatos priežiūros finansavimo šaltinio įteisinimo būdai ir priemonės @ PSE 2013 Vilnius

Tarptautinė viešojo sektoriaus efektyvumo konferencija 2013

EFEKTYVI SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

ATVIRAS KREIPIMASISVisuomenei, valdžios institucijoms,

politinėms partijoms

Pranešimo temos

• Sveikatos priežiūros finansavimo situacija ir nepageidaujamos pasekmės

• Pacientų požiūris

• Savininkų atstovų požiūris

• Gydytojų požiūris

• Profesinių sąjungų požiūris

• LLRI požiūris

• Seimo požiūris

• Atviras Kreipimasis į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas

ATVIRAS KREIPIMASIS 2

Sveikatos priežiūros finansavimo situacija ir nepageidaujamos pasekmės. FAKTAI

• Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas nuo 2008 metų sudaro 81-92 procentus nuo patvirtintų įkainių.

• Per tą laiką už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nepamokėta daugiau, kaip 1 milijardas litų.

• 2013 09 30 dieną VSDF Taryba kitiems metams planavo 90 proc. finansavimą

Šaltinis: VLK



Finansinė sveikatos priežiūros įstaigų padėtis yra išties bloga ir vis blogėja:

• 2011 metus 17 proc. įstaigų užbaigė su nuostoliais,

• 2012 metais - jau 43 proc., o

• šių metų pirmąjį pusmetį - jau net 70 proc.

• Susidarė situacija, kai 98 proc. stacionarių paslaugų įstaigų šių metų I pusmetį baigė su neigiamais balansais o įsiskolinimai kreditoriams grėsmingai išaugo.

Šaltinis: Danutė Mikutienė, Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė, VE, 2013-09-17



Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalies:• universitetinės ligoninės patyrė beveik 11 mln. litų nuostolių, • respublikinės ligoninės - 21,6 mln. litų, • regiono ligoninės - 5 mln. litų, • rajono ligoninės - 7 mln. litų, • rajoninės poliklinikos - 4,5 mln. litų nuostolių.

Pirmojo šių metų pusmečio bendras viešųjų gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatas - 79,3 mln. litų nuostolisŠaltinis: VLK


Sveikatos priežiūros finansavimo situacija ir nepageidaujamos pasekmės.

• Kadangi finansavimas ir toliau išlieka toks, tai didėja rizika, kad kreditoriai (paslaugų ir medikamentų tiekėjai) pradės traukti sveikatos priežiūros įstaigas į teismą areštuodami įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą ir tai paralyžiuodami sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

• Dėl nepakankamo finansavimo įstaigos yra priverstos pacientų gydymui naudoti pigiausius vaistus ir kitas medicinines medžiagas.

• Įstaigos turi mažinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį bei „savo noru“ leisti gydytojus ir slaugytojas neapmokamų atostogų



Nepakankamas finansavimas ilgina pacientų eiles ir didina paskatas kvalifikuotų medicinos specialistų emigracijai.

• Jau šiandien regionuose trūksta gydytojų - gydytojų skaičius 10 tūkst. gyv. yra 3 kartus mažesnis, nei didmiesčiuose

• Miestuose įsikūrusiose įstaigose dirba apie 30 -40 proc. pensinio amžiaus specialistų (LGVS informacija)

• Jau dabar „kas antram respondentui kyla sunkumų siekiant sveikatos priežiūros paslaugų; dažniausi sunkumai yra ilgos eilės pas gydytoją-specialistą, ilgos eilės ištyrimui“ (Šaltinis: VLK tyrimas: Lietuvos gyventojų nuomonė apie PSD sistemą, Ligonių kasų ir SPĮ veiklą 2009, 2010, 2011)



• Jei finansavimas 2014 metais nebus adekvatus sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui ir

• Jei bus apmokama tik 90 proc. įstaigų patirtų kaštų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas

paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau pablogės



• Kartu su mažėjančiu finansavimu auga sveikatos priežiūros paslaugų poreikis.

• Jį sukelia ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vis daugiau pagydomų lėtinių ligų.

• Apsilankymai pas gydytojus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, 1'nam gyventojui pakilo 12 proc - nuo 6,4 (2000 m.) iki 7,17 (2011 m.) (Šaltinis: SAM Higienos instituto ataskaita Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2011m).


Nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas „atsirūgsta“ visuomenei padidėjusiose Sodros išlaidose

Per pastaruosius 3 metus (2010, 2011, 2012) dirbančiųjų nedarbingumo dienos ir išlaidos ligos pašalpai sparčiai auga: • Apsilankymų pas gydytojus skaičius išaugo 5,8 proc. ir sudarė 23,9 milijonų

per 2012 metus. • Apmokėtų dienų skaičius 1-am apdraustajam padidėjo 7,9 proc, ir pasiekė

5,86 dienos. • Nedarbingumo atvejų skaičius. 1000-ui apdraustųjų padidėjo 13,4 proc, ir

pasiekė 406,6 atvejus.Dėl to išlaidos valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpai padidėjo 19,2 proc., ir pasiekė 394 milijonus litų per 2012 metus bei turi tendenciją toliau augti.


Lietuvos Sveikatos sistemos veiksmingumo rodiklis

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20120

100,000

200,000

300,000

400,000

500,000

600,000

700,000

283,267

352,409

503,320

664,936630,099

330,463351,459

393,972

Išlaidos valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpai tūkst. Lt


Paskirto gydymo ir darbingumo atstatymo trukmės ryšys

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 150

20

40

60

80

100

120

1 ligonis 2 ligonis 3 ligonis

t3

t1

t2

G3

G1

G2


Paskirto gydymo ir darbingumo atstatymo trukmės ryšys

• Kuo vėliau paskirtas gydymas, tuo ilgiau atsistatinėja darbingumas

• Kuo ilgiau atsistatinėja darbingumas, tuo labiau auga valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpų išmokų dydis

1996-2001 metais atlikto Kanadoje tyrimo rezultatai parodė, kad „Vėlyvo“ ŽIV paciento gydymas per pirmus 12mėn. kainavo 202 karto daugiau, nei „Ankstyvo“ ($18 448 vs. $8455, atitinkamai)


IŠVADA

NEPAKANKAMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

FINANDAVIMAS GRĮŽTA VISUOMENEI PADIDĖJUSIOMIS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO LIGOS PAŠALPŲ

IŠMOKOMIS


Pacientų požiūris

Vida Augustinienė

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė,

Europos pacientų forumo valdybos narė.

LPOAT atstovauja 1 milijoną lėtinėmis ligomis sergančių Lietuvos pacientų


Pacientų teisės ir lūkesčiai• Lygiateisė galimybė visiems pacientams laiku sužinoti patikimą, faktinę

diagnozę, gauti kokybišką gydymą ir paramą;

• Teisė gauti visą informaciją apie sveikatos būklę, skiriamus vaistus ir gydymą bei informaciją, prieinamą mokslinių tyrimų ir naujųjų technologijų dėka;

• Teisė laisvai pasirinkti gydymo paslaugų teikėjus bei medicinos procedūras, atitinkančias individualius poreikius;

• Teisė gauti reikalingas saugias, naujausias gydymo ir diagnostines procedūras, atitinkančias tarptautinius standartus, nepriklausomai nuo ekonominių ar finansinių aplinkybių;

• Teisė gauti reikalingą gydymą greitai ir iš anksto numatytu laiku visuose gydymo etapuose;

• Geresnis, pasitikėjimą keliantis paciento ir medicinos specialistų dialogas.


Realybė, sunkiai susirgus

• Dažnai ligos diagnozuojamos pavėluotai (pvz., II tipo cukrinis diabetas, ištikus infarktui, insultui, amputavus kojas ar sutrikus inkstų funkcijai; vėžys III-IV stadijos ir t.t.);

• Gydymas skiriamas pagal standartines schemas, neatsižvelgiant į individualią žmogaus sveikatos būklę diagnozės metu, todėl ligos progresavimas tęsiasi;

• Ribotas specialistų konsultacijų, naujausių tyrimų bei vaistų prieinamumas;

• Ribojimai naujausių vaistų skyrimui bei didelės priemokos už juos;

• Specialistų trūkumas rajonų gydymo įstaigose.


Realybė, sunkiai susirgus• Ilgos laukimo eilės pas specialistus bei tyrimų atlikimui didžiuosiuose

miestuose (endokrinologus, kardiologus, echoskopijos ir kt. tyrimams 1-3 mėn. ir ilgiau, pas šeimos gydytojus – nuo kelių dienų iki 3 savaičių);

• Rajonų pacientams dėl finansinių galimybių stokos ne visada pasiekiami specialistai bei būtinos medicinos procedūros tolimesniuose miestuose aukštesnio lygio gydymo įstaigose;

• Valstybinėse įstaigose per trumpas gydytojams skirtas ligonių konsultacijų laikas (Pvz., VU Santariškių klinikose, akių ligų gydytojai, dirbančiai 0,75 etato per dieną, tenka priimti ~28 ligonius!!! Poliklinikose šeimos gydytojai per dieną priima 30-50 ligonių);

• Specialistai daug laiko gaišta, pildydami medicininius dokumentus.


Priežastys ir pasekmėsNepakankamas sveikatos sektoriaus finansavimas ir netinkama vadyba bei visuomenės žinių stoka sąlygoja šias pasekmes:

• Pavėluota ligų diagnozė didina komplikacijų vystymąsi ir išlaidas stacionariniam gydymui;

• Blogėjant specialistų konsultacijų, gydymo ir diagnostinių procedūrų bei naujausių vaistų prieinamumui, žmonės negauna savalaikių medicinos paslaugų, daugėja nedarbingumo bei neįgalumo atvejų, kas įtakoja didesnes socialines išmokas bei mažina mokesčių mokėtojų įplaukas į valstybės biudžetą;

• Ilgėjant pacientų laukimo eilėms bei klestint nelegalioms priemokoms už įvairias paslaugas, didėja pacientų nepasitenkinimas gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, daugėja konfliktų tarp pacientų ir medikų;

• Dėl mažų atlyginimų ir didelių darbo krūvių daugėja medicinos personalo emigracijos atvejų.


Siūlymai efektyvumo gerinimui• Didinti finansavimą sveikatos apsaugai priklausomai nuo BVP dydžio,

siekiant, kad jis nebūtų mažesnis negu ES šalių vidurkis;

• Nustatyti, kiek realiai kainuoja ligų diagnostikos procedūros ir gydymas;

• Oficialiai pripažinti, kad neužtenka Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų visų medicinos paslaugų apmokėjimui;

• Nustatyti, kokia dalis šių paslaugų bus apmokama iš PSDF biudžeto ir kokiai daliai reikalingi kiti finansavimo šaltiniai;

• Įteisinti papildomą savanoriškąjį draudimą;

• Valstybei pasirūpinti papildomų išlaidų padengimu už socialiai remtinų žmonių savalaikes ir kokybiškas diagnostikos procedūras ir gydymą.


Savininkų atstovų požiūris

Romualdas Žekas

Kauno rajono savivaldybės gydytojas


Gydytojų požiūris

Liutauras Labanauskas

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas


Profesinių sąjungų požiūris

Aldona Baublytė,

Lietuvos Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė


Profesinių sąjungų požiūris (I)

Europos sveikatos politikos ekspertai giria Lietuvos patirtį sėkmingai suvaldžius krizę sveikatos sektoriuje, deja

Padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA), kvalifikuotas darbas nuo nekvalifikuoto skiriasi tik 56 litais (1056 - 1000).

Tokį darbo užmokestį gauna kai kurių ligoninių slaugytojai


Profesinių sąjungų požiūris (II)

Nežiūrint tai, kad ekonomika atsigauna, sveikatos sistema ateinančiais metais tai pajus dar neženkliai, kadangi prognozuojama balo vertė į prieškrizinį laikotarpį sugrąžinta bus tik 2016 metais.

Esant nusistovėjusiai paslaugų kainodarai- pagrindinis įstaigų rezervas vėl bus darbo užmokestis


Profesinių sąjungų požiūris (III) Vien medikų gerų norų tikrai nepakanka,nes:• Medikų visuomenė sensta (gydytojų virš 65m.-11

%, slaugytojų-3 %, akušerių -5 %, odontologų -9%);

• Gydytojų ir slaugytojų migracija nemažėja;• Darbo krūviai didėja. Visi norime gerai dirbti ir adekvačiai

uždirbti, todėl visi kartu turime spręsti kaip, kokiu mastu ir kada prisiimti atsakomybę už brangiausią mums turtą – s v e i k a t ą.


LLRI požiūris

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios Rinkos Instituto Prezidentas


Seimo požiūris

Antanas MatulasSeimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko

pavaduotojas


Atviras Kreipimasis į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas

• Kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją

• Kreipimasis į Valstybines ligonių kasas

• Kreipimasis į Lietuvos visuomenę

• Kreipimaisis į politines partijas


Kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją

Prašome pripažinti ir paskelbti visuomenei apie tai, kad

dabar surenkamų Privalomo sveikatos draudimo lėšų nepakanka

apmokėti visoms Sveikatos priežiūros paslaugoms.


Kreipimasis į Valstybinę ligonių kasą

Prašome paskelbti visuomenei apie tai, kokia apimtimi

bus galima finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas

iš surinktų lėšų 2014 metais?


Kreipimasis į politines partijasSuprasdami, jog politinės partijos turi visuomenės

pasitikėjimą ir įgaliojimus spręsti visuomenei svarbias problemas,

Kreipiamės į visas politines partijas, kviesdami spręsti visuomenei gyvybiškai būtiną

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą užtikrinant jų papildomo finansavimo

šaltinio įteisinimą.


Kreipimasis į Lietuvos visuomenę

Suprasdami, jog dabar surenkamo PSDF lėšų nepakanka apmokėti visoms visuomenei

reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms,

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę, prašydami priimti sprendimą dėl papildomo Sveikatos

priežiūros paslaugų finansavimo šaltinio formavimo ir įteisinimo.


Kreipimąsi pasirašo• Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba

• Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga

• Lietuvos gydytojų sąjunga

• Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga

• Lietuvos privačiu sveikatos priežiūros įstaigų asociacija

• Lietuvos laisvosios rinkos institutas


Business

Konferencijos dalyvių diskusija: Papildomo sveikatos priežiūros finansavimo šaltinio įteisinimo būdai ir priemonės @ PSE 2013 Vilnius