BUP 2011 m Proj galutin.doc - Raseinių Šaltinio … · Web view66.1.3. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane

PATVIRTINTA

Raseinių Šaltinio progimnazijosdirektoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d.įsakymu Nr. V1- 171

PRITARTARaseinių Šaltinio progimnazijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. protokolo Nr. V10-2 nutarimu

RASEINIŲ ŠALTINIO PROGIMNAZIJOS 2017–2018 MOKSLO METŲ

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Raseinių Šaltinio progimnazijos (toliau - progimnazijos) 2017–2018 metų pradinio

ugdymo programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) parengtas remiantis 2017-2018 ir

2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl 2017–2019

ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ ir

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio

ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433

„Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo

bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir

mokymosi pasiekimų, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos

patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais

teisės aktais bei progimnazijos Strateginiu veiklos planu 2015-2017 metams, patvirtintu Raseinių

Šaltinio progimnazijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V1-108 „Dėl Raseinių

Šaltinio progimnazijos 2015-2017 metų strateginio plano patvirtinimo“.

Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ugdymo plano rengimą, pradinio ugdymo

bendrosios programos (toliau - bendrosios programos), patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2016 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-46 redakcija), bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, bendrosios

programos pritaikymą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, prevencinių,

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

2. Ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo

nuostatas, tikslingai, veiksmingai planuoti ir organizuoti pradinio ugdymo programos įgyvendinimą,

siekiant pagerinti mokinių individualius pasiekimus, suteikti mokymuisi visą gyvenimą būtinų

bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. numatyti pradinio ugdymo proceso organizavimą ir vykdymą, pritaikant jį pagal

progimnazijos mokinių mokymosi poreikius ir progimnazijos galimybes;

3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.3. numatyti integruotų, prevencinių programų įgyvendinimo galimybes;

3.4. numatyti ugdymo sąlygas, palankias mokinių kompetencijoms plėtoti.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Apklausa raštu – tai 15 - 20 min. mokinių žinių patikrinimas raštu, skiriamas baigus

nagrinėti potemę, logiškai užbaigtą temos dalį.

Apklausa žodžiu – individualus mokinių žinių patikrinimas žodžiu, teiginių

argumentavimas.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių žinioms,

gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne

mažiau kaip 30 minučių.

Kūrybiniai darbai – nedidelės apimties darbai, skirti norint susieti dalyko žinias ir

mokinio meninius, estetinius, kūrybinius gebėjimus, atliekamus klasėje (iki 30 min.) arba namuose.

Ilgalaikis ugdymo planas – pagal pradinio ugdymo bendrąją programą, tvirtinamą

švietimo ir mokslo ministro, mokytojo numatyti mokinių mokymosi pasiekimai, ugdymo turinio

gairės progimnazijos numatytam laikotarpiui (metams, dvejiems ar pusmečiui).

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai

mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

Progimnazijos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų

įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Projektinė veikla – mokymo (-si) metodas, įtraukiantis mokinius į aktyvų problemos

sprendimą ir padedantis ugdyti Bendrosiose programose numatytas kompetencijas.

Savarankiškas darbas – tai 15 - 30 min. trukmės rašto darbas, naudojantis mokytojo

nurodytais informacijos šaltiniais ir mokymo medžiaga.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas

atskiram mokiniui ir mokinių grupei mokytis ir ugdytis pagal mokymosi poreikius ir polinkius.

5. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

PROGIMNAZIJOS PRADINIO UGDYMO PLANO RENGIMAS

6. Ugdymo planą parengė Raseinių Šaltinio progimnazijos direktoriaus 2017 m. gegužės

15 d. įsakymu Nr. V1-140 „Dėl darbo grupės sudarymo Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018

mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planui parengti“ sudaryta darbo grupė. Rengiant

ugdymo planą bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojai, tėvai (globėjai).

7. Progimnazija rengia vienerių mokslo metų progimnazijos ugdymo planą.

8. Progimnazijos ugdymo plane įteisinti progimnazijos susitarimai dėl:

8.1. ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (12-14 punktai);

8.2. bendrajai programai įgyvendinti skiriamų valandų pasiskirstymo konkrečiai klasei (1-4

priedai);

8.3. ugdymo turinio formavimo, mokymosi organizavimo formų;

8.4. klasių dalijimo į grupes, laikinųjų grupių sudarymo galimybių, valandų, skyrimo

mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, panaudojimo (5 priedas; 26-27 punktai);

8.5. ugdymo turinio planavimo laikotarpių, struktūros ir kitų progimnazijai svarbių su

ugdymo turinio planavimu susijusių aspektų (29-30 punktai);

8.6. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: maksimalus pamokų / ugdymo (-

si) valandų skaičius, kontrolinių ir kitų diagnostinių darbų vykdymo laiko (laikotarpiai), dažnumo,

skiriamų namų darbų (38-42 punktai);

8.7. mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikos ir tvarkos (35-37

punktai);

8.8. bendravimo su mokinių tėvais tikslų ir formų (72 punktas);

8.9. vadovėlių ir kitų mokymo (-si) priemonių pasirinkimo progimnazijoje principų ir

tvarkos (73 punktas);

8.10. edukacinių erdvių kūrimo ir panaudojimo;

8.11. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo (23 punktas, 10-11 priedai);

8.12. prevencinių ir kitų ugdymo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo (34 punktas, 7,

8, 10 priedai);

8.13. Bendrosios programos pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, išskirtinių gabumų ir individualizuotos pradinio ugdymo

programos įgyvendinimo (55-71 punktai);

8.14. švietimo pagalbos teikimo galimybių ir būdų (68-69 punktas);

8.15. neformaliojo vaikų švietimo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo skiriamų

valandų, mokinių skaičius grupėse (44-49 punktai, 9 priedas);

8.16. mokinių, besimokančių muzikos, dailės, kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose

neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, atleidimas nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių

pamokų (ar jų dalies) lankymo, tų dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas, įskaitymas,

numatomos vaikų, atleistų nuo pamokų, saugumo užtikrinimo priemonės (33 punktas);

8.18. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą lietuvių

mokomąja kalba, bet nemokantiems (ar nepakankamai mokantiems) lietuvių kalbos, jos

intensyviai mokytis sąlygų sudarymas (50-52 punktai).

9. Progimnazija, atsiradus progimnazijos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, gali

koreguoti ugdymo procesą, išlaikydama minimalų (privalomą) pamokų skaičių ir neviršydama

maksimalaus pamokų skaičiaus mokiniui.

10. Siekdama patenkinti mokinių ugdymosi poreikius, progimnazija, atsižvelgusi į

turimas mokymo lėšas ir kitas galimybes ir suderinusi su progimnazijos taryba, savininko teises ir

pareigas įgyvendinančia institucija savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu

(toliau - savininkas), gali priimti ir kitus Bendrajame ugdymo plane nenumatytus sprendimus.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

11. Mokslo metai:

11.1. 2017–2018 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo

procesas baigiasi 2018 m. gegužės 31 d.

12. Ugdymo proceso trukmė – 170 ugdymo dienų (34 savaitės). Progimnazijoje mokomasi

penkias dienas per savaitę.

13. Mokiniai mokosi pusmečiais. Pusmečio trukmė:

13.1. I pusmetis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. sausio 14 d.;

13.2. II pusmetis: 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. gegužės 31 d.

14. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2017-10-30 2017-11-03Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27 2018-01-03Žiemos 2018-02-19 2018-02-23Pavasario (Velykų) 2018-04-03 2018-04-06Vasaros 2018-06-01 2018-08-31

1 lentelė. Atostogų trukmė.

15. Progimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio,

ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai

arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios

padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės

administracijos direktorius. Progimnazijos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso

koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja Raseinių rajono savivaldybės administracijos

Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrių, progimnazijos

tarybą.

16. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-4 klasių

mokiniai. Mokiniams, atvykusiems į mokyklą, ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams,

neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje

svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

17. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo kūrimo ir

įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis,

panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybėmis ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo

reikalavimų.

18. Formuojant progimnazijos ugdymo turinį, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių

mokinių pasiekimų tyrimų, standartizuotų testų rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų

gerinimo.

19. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 22.1, 23.3 punktuose, numatytos

Bendrajai programai įgyvendinti progimnazijai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi

forma kasdieniu ar nuotolinių mokymo proceso organizavimo būdu vadovaujantis Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“:

19.1. Bendrajai programai vykdyti ugdymo valandos konkrečiai klasei nurodytos ugdymo

plano lentelėse (1-4 priedai).

19.2. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų

skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti,

valandos neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į

grupes, ugdymo valandos.

20. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitomis organizavimo formomis.

Ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo (-si) proceso laikas 1–4 kl.

numatomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“ patvirtinimo“:

20.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo (-si) laikas: 1 klasėse - 35 min., 2-4

klasėse - 45 min.;

20.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.

formomis:

20.2.1. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto darbo

dieną, savaitę ar ilgesnį laiko tarpą;

20.2.2. mokytojas numato integracinius/jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali

būti: kompetencijos, aktualios temos, problemos ir kt.;

20.2.3. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną 1 klasėje gali trukti

ilgiau nei 5 ugdymo valandos, 2-4 klasėse - 6 valandos. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos darbo

dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;

20.3. ugdymo proceso metu skiriamos pertraukos mokinių poilsiui. Trys pertraukos po 10

min., dvi pertraukos – 20 min. Vieną kartą per dieną organizuojama judrioji pertrauka šokių salėje,

koridoriuje arba lauke;

20.4. ugdymo procesas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų:

tyrinėjimams atlikti, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje

aplinkoje ir kt.

21. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė, meninė,

kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso

veiklos dalis. Progimnazija šiai veiklai per mokslo metus skiria 1-4 klasių mokiniams ne mažiau

kaip 40 pamokų. Veikla yra siejama su mokyklos ugdymo tikslais, su mokinių mokymosi

poreikiais. Ši veikla yra organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose,

atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi ir kt. aplinkose:

21.1 mokiniai vyksta į kultūrines - pažintines ekskursijas (10 priedas);

21.2. mokiniams organizuojamos pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės ugdomosios

veiklos (11 priedas).

22. Valandos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti, įvertinus mokinių ugdymosi

poreikius ir standartizuotų testų rezultatus, skiriamos:

22.1. 4 klasėje matematikai, siekiant užtikrinti Bendrosios matematikos programos

įgyvendinimą.

23. Siekiant padėti mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, progimnazijoje veikia

konsultacinis centras:

23.1. konsultacinį centrą gali lankyti visi mokiniai savo iniciatyva ar mokytojo siuntimu.

Čia jie gali gauti laikiną ar nuolatinę pagalbą. Nuolatinę pagalbą gaunančių mokinių grupė per

metus gali keistis, kiekvieną dieną gali ateiti tie mokiniai, kuriems reikalinga pagalba;

23.2. mokytojai konsultaciniame centre dirba pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį;

23.3. iš kitų papildomų darbų 15 valandų skirta konsultacinio centro veiklai.

24. Klasės dalijamos į grupes:

24.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra

parinkę tikybą ir etiką;

24.2. užsienio kalbai mokyti, kai klasėje yra ne mažiau kaip 22 mokiniai.

25. Laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas. Minimalus

mokinių skaičius grupėje - 12, maksimalus - 24 mokiniai. Mokinių laikinosios grupės sudaromos:

25.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai);

25.2. užsienio kalbai mokyti;

25.3. grupinėms konsultacijoms;

25.4. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

26. Ugdymo turinys progimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas ugdymo plano 12, 13

punktuose nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir remiantis ugdymo planuose nurodytu dalyko

programai skiriamų valandų (pamokų) konkrečiai klasei skaičiumi.

27. Mokytojai parengia:

27.1. 1-4 klasių ilgalaikius planus pagal pavyzdį, patvirtintą Raseinių Šaltinio

progimnazijos metodinės tarybos susirinkime 2016 m. gegužės 14 d. (protokolo Nr. 2). Ilgalaikiai

planai yra lankstūs ir koreguojami atsižvelgiant į mokinių mokymosi tempą, pažangą, pasiekimų

spragas ir jų šalinimo galimybes ir suderinami pradinių klasių mokytojų metodinėje grupėje iki 2017

m. rugpjūčio 31 d.;

Skyrius, temos

Pamokų skaičius, data

Gebėjimai Integracija Vertinimas Pastabos

3 lentelė. Ilgalaikių planų struktūra.

27.2. pritaikytas ir individualizuotas programas mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių. Pritaikytas ir individualizuotas programas sudaryti kartu su logopedu ir

specialiuoju pedagogu, suderinti progimnazijos vaiko gerovės komisijoje (direktoriaus 2015 m.

rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-196 „Dėl Raseinių Šaltinio progimnazijos vaiko gerovės komisijos

sudarymo“) ir pateikti tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017 m. rugsėjo 11 d., antro pusmečio

iki 2018 m. sausio 15 d.;

27.3. neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo švietimo programas suderina

pradinių klasių metodinėje grupėje ir pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017 m. rugsėjo

11 d.;

27.4. klasės vadovo veiklos planus. Klasės vadovo veiklos planus suderina pradinių klasių

metodinėje grupėje, pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui pirmo pusmečio iki 2017 m. rugsėjo

11 d., antro pusmečio iki 2018 m. sausio 15 d.;

27.5. pailgintos darbo dienos grupės programą. Pailgintos darbo dienos grupės programą

suderina pradinių klasių metodinėje grupėje ir pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017

m. rugsėjo 11 d.

28. Ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo, pailgintos darbo dienos grupės programos

rengiamos mokslo metams, klasių vadovų veiklos, pritaikytos ir individualizuotos programos

pusmečiams.

29. Progimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą pagal

pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų

skaičių.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

30. Ugdymo sričių/ugdymo programų įgyvendinimas:

30.1. Dorinio ugdymas:

30.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą

(5 priedas);

30.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal

tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

30.2. Kalbinis ugdymas:

30.2.1. organizuojant gimtosios kalbos ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios

programos gimtosios kalbos dalyko programa, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų

tyrimų rekomendacijomis, diagnostinių ir standartizuotų testų rezultatais bei bendraisiais kalbos

ugdymo reikalavimais mokykloje, patvirtintais 2015 m. rugpjūčio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr.

VI – 187 „Dėl bendrųjų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje patvirtinimo“. Siekiant gerinti

mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimus, kalbos

vartojimo kompetencijos yra ugdomos ir per kitų dalykų, ugdymo sričių ugdomąsias veiklas,

kreipiant dėmesį į kalbinę raišką, rašto kultūrą, teksto suvokimo gebėjimus ir kt.;

30.2.2. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

30.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

30.2.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš progimnazijos siūlomų Europos kalbų

(anglų, vokiečių);

30.2.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę.

30.2.2.4. užsienio kalbai mokyti 1 klasėse skiriama po vieną neformaliojo švietimo

valandą.

30.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

30.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Dalį dalykui skiriamo laiko panaudojant organizuoti ugdymą tyrinėjimams

palankioje aplinkoje: natūralioje gamtinėje (pvz.: parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.),

laboratorijose, ir sudarant sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus;

30.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis pagal galimybes dalis pasaulio pažinimo dalyko

laiko skiriama ugdymo procesą organizuoti socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje

aplinkoje (pvz.: lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

30.4. Matematinis ugdymas:

30.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos

matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų

rekomendacijomis, diagnostinių ir standartizuotų testų rezultatais, pagal galimybes naudojamos

informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;

30.4.2. siekiant užtikrinti kokybišką Bendrosios matematikos programos įgyvendinimą,

viena valanda skiriama iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų 4 klasėje.

30.5. Kūno kultūra:

30.5.1. viena kūno kultūros ugdymo valanda per savaitę 1, 4 klasėse skiriama šokiui;

30.5.2. 2 klasėje kūno kultūrai skiriama 2 ugdymo valandos ir sudaroma galimybė lankyti

aktyvaus judėjimo pratybas progimnazijoje (9 priedas) ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;

30.5.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

30.5.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

progimnazijoje.

30.6. Meninis ugdymas:

30.6.1. 1/3 dailei ir technologijoms skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 21

punkte, skiriama technologiniam ugdymui;

30.6.2. šokio programa įgyvendinama 1, 4 klasėse, skiriant vieną valandą iš kūno kultūros

dalykui Bendrojo ugdymo plano 24.3 punkte skiriamo laiko.

31. Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties

neformaliojo švietimo įstaigose, nėra atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių

pamokų (ar jų dalies) lankymo.

32. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:

32.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų

Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo

įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šios programos atskirai neplanuojamos, jos yra integruotos į

Bendrosios programos turinį;

32.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios

programos patvirtinimo“ ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. Nr. V-941 „Dėl

sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“, Etninės

kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios

programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (7, 8, 10

priedai);

32.3. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės

technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių

technologijų pradmenų;

32.4. mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į

kuriuos integruojamos Žmogaus saugos, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai

programa. Etninės kultūros ugdymo programa integruota į pažintinę, kultūrinę, meninę veiklą (7, 8,

10 priedai);

32.5. progimnazijoje vykdoma prevencinė programa LIONS QUEST ,,Laikas kartu”, kuri

padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti

sėkmę mokykloje ir gyvenime. Programos įgyvendinimas integruojamas į klasės vadovo veiklą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

33. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose

dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą ir

Bendrąja programa, progimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V1-168 „Dėl

Raseinių Šaltinio progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašo patvirtinimo“

patvirtintomis mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo normomis. Vertinimo metodus mokytojai

derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir rugsėjo mėnesį supažindina tėvus (globėjus).

34. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis

progimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo,

atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os

klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo

pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus.

35. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:

35.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui

informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui, ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo

mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

35.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus

paprastai atliekamas tam tikro ugdymo (-si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant

diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio

mokymosi galimybes. Per dieną atliekamas tik vienas diagnostinis darbas:

35.2.1. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)

mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat

nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

35.2.2. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo

aplanką, elektroninį dienyną ir kt.);

35.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir

pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant

mokinio per progimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį (14 punktas) padarytą pažangą,

orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

35.3.1. elektroniniame dienyne (toliau – dienynas) TAMO (www.tamo.lt):

35.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse

įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,

aukštesnysis). Mokiniui, nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

35.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma

padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

35.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą

programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio

pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno

skiltyje, įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

35.3.2. progimnazijos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo)

formoje (vertinimo aplanke, elektroniniame dienyne);

35.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo

pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis

pagal pagrindinio ugdymo programą.

http://www.tamo.lt/

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS

36. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi

krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas

proporcingai. Penktadienį siekiama organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

37. Progimnazijos administracija organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei

mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę.

38. Progimnazija užtikrina, kad namų darbai:

38.1. atitiktų mokinio galias;

38.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam jo

mokymuisi;

38.3. nebūtų užduodami atostogoms;

38.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

39. Progimnazijoje esant mokinių, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių

socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudarytos sąlygos juos atlikti mokykloje

pailgintos darbo dienos grupėje arba yra nukreipiami į dienos centrus.

40. Namų darbų skyrimą ir kontrolinių užduočių atlikimo laiką klasėje (grupėje) dirbantys

mokytojai derina tarpusavyje.

41. Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Neskiriami kontroliniai

darbai po atostogų ir šventinių dienų ar mokinio ligos.

42. Ugdomoji veikla per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 5 ugdymo valandos per dieną. Į šį

laiką neįskaičiuojamas neformaliojo ugdymo, pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas

laikas.

43. Visų pertraukų bendras laikas yra ne mažiau kaip 1 valanda per dieną.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

44. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių

mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti (9 priedas).

45. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms Bendrojo ugdymo plano 22 punkte numatomas

valandų skaičius per metus.

46. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir

atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo

programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų

neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar

savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“.

47. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų,

numatomas veiklos pobūdis, labiausiai atitinkantis veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę,

išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 22 punkte numatytą valandų skaičių per metus (9 priedas).

48. Minimalus mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje yra 10 mokinių.

49. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės

ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ

UŽSIENIO VALSTYBĖSE AR TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE PRADINIO

UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

50. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos,

pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso

organizavimo būdu Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka:

50.1. visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į

užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal pradinio

ugdymo programą;

50.2. progimnazija nukreipia mokinį ir jo tėvus (globėjus) į mokyklą, teikiančią nuotolinį

mokymą.

51. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo

programos dalį, priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis nuosekliojo

mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo

mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, informuoja Raseinių

rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros

ir ugdymo skyrių. Jei progimnazija nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams

pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba

(atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus

teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariamos su mokinio tėvais

(globėjais).

52. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, Savivaldybėje

nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai)

grupei, progimnazija sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama

papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio poreikiams

tenkinti skiriamų valandų. Intensyvus lietuvių kalbos mokymas gali būti vykdomas iki metų laiko

(išimtinais atvejais ir ilgiau).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

53. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga

nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų)

prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam

reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas,

ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą

ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais

kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba

bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose

pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

54. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis progimnazijoje, mokymas

namie nustatomas ir organizuojamas pagal Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros

įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

54.1. bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo

dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų

programos, išskyrus kūno kultūros programą;

54.2. progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos

pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko

Bendrąją programą, numato pamokų ar ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

54.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų/pamokų gali lankyti progimnazijoje.

Šios ugdymo valandos/pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

54.4. namie savarankišku mokymosi proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi

forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėje – 11

ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti.

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

55. Progimnazija, rengdama progimnazijos ugdymo planą, atsižvelgia į specialiųjų

ugdymosi poreikių turinčių mokinių reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos, mokyklos Vaiko

gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

56. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa,

formuojamas ugdymo turinys, parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektine

veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos

priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir kt.

57. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla

atsižvelgia į:

57.1. mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir

labai dideli);

57.2. mokymosi formą ir mokymo organizavimo būdą;

57.3. turimas mokymo lėšas;

57.4. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą ar pradinio ugdymo

individualizuotą programą);

57.5. progimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;

57.6. turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones.

58. Progimnazija, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų

ugdymo (-si) poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių

poreikius, turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones, nustato pati – individualios (1

mokinys), pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8 mokiniai).

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

59. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių. Planas rengiamas siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti

mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

60. Progimnazija, rengdama individualų ugdymo planą:

60.1. pritaiko bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plano 22

punkte bei 32.6 papunktyje;

60.2. numato specialiąsias pratybas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių

raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems,

ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;

60.3. gali didinti valandų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui;

60.4. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl

specialiųjų ugdymosi poreikių;

60.5. 1–2 valandomis gali sumažinti minimalų pamokų skaičių per savaitę, didinant

neformaliojo švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą

programą;

60.6. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai

skiriamų valandų skaičių;

60.7. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokymo pagalbą

nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar

mokinių grupei;

60.8. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir

nuoseklumą.

61. Sutrikusios klausos mokiniams, mokykla skiria:

61.1. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 ugdymo

valandas (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 ugdymo valandas) kiekvienam mokiniui per

savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių

kalbos pamokas ar po pamokų. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys dera.

62. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:

62.1. specialiųjų pratybų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

62.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą

kiekvienam mokiniui per savaitę;

62.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams,

bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo

individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių

kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys dera;

62.4. mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir

kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir besimokantis

tautinės mažumos kalbas (išvardintų sutrikimų), gali:

62.4.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;

62.4.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);

63. Mokiniams, turintiems judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų ,

progimnazija skiria:

63.1. ugdymo valandų gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams

įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti;

63.2. 4–8 mokinių grupei 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokas per savaitę;

63.3. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms po 2 ugdymo valandas per

savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio)

ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų;

63.4. gydomosios kūno kultūros ar pratybų pamokos organizuojamos ne didesnei kaip 10

mokinių grupei.

64. Sutrikusios regos mokiniams progimnazija skiria:

64.1. specialiąsias pratybas regėjimui gerinti;

64.2 pagal galimybes pritaiko mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones.

65. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir

kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantuos, gali:

65.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;

65.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);

65.3. būti atleidžiamas nuo technologijų dalyko pamokų (turintis judesio ir padėties bei

neurologinių sutrikimų).

66. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo

planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir

klasės paskirtį:

66.1. turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:

66.1.2. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte bei 32.6 papunktyje dalykų

programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas

iki 15 procentų;

66.1.3. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto

sutrikimas, ugdymo plane skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir

individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

66.2. turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas

rengiamas:

66.2.1. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte ir 32.6 papunktyje dalykų

programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas

iki 20 procentų, skiriant specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar

grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

66.2.2. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į

mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių

specialistų rekomendacijas;

66.2.3. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms

specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę.

67. Individualus ugdymo planas ir jo keitimai įforminami progimnazijos direktoriaus

įsakymu.

TREČIAS SKIRSNISŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS,

SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS

68. Švietimo pagalba progimnazijoje teikiama remiantis: Švietimo pagalbos, teikiamos

vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos

teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-

1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės

pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-950 „Dėl Socialinės

pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios

pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

69. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai

vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 42–44 punktų nuostatomis ir progimnazijos

direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V1-11 „Dėl Raseinių Šaltinio progimnazijos

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašo patvirtinimo“ (Raseinių Šaltinio progimnazijos

direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V1-60 redakcija) patvirtintomis mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo normomis.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

70. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku

mokymosi proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal mokyklos vaiko gerovės

komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi individualų

ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

71. Mokiniams pagal Bendrąją programą mokyti namie skiriamas Bendrojo ugdymo plano

56, 57 punktuose nurodytas valandų skaičius:

71.1. 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

71.2. kurčią ar neprigirdintį mokinį namie gali ugdyti logopedas;

71.3. mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, pagal

pradinio ugdymo individualizuotą programą skiriant 8 valandas per savaitę, iš jų 1–2 ugdymo

valandas galima skirti specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

V SKYRIUSBENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS (GLOBĖJAIS)

72. Tikslas - į vaiko ugdymo (-si) procesą įtraukti mokinių tėvus (globėjus).

73. Uždaviniai:

73.1. įtraukti mokinių tėvus (globėjus) į ugdomosios aplinkos kūrimą mokykloje;

73.2. įtraukti mokinių tėvus (globėjus) į ugdymo proceso vykdymą;

73.3. skatinti mokinių tėvus (globėjus) dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose;

73.4. vykdyti mokinių tėvų (globėjų) pedagoginį švietimą.

74. Progimnazijoje veikia formalios tėvų (globėjų) grupės:

74.1. klasės mokinių tėvų (globėjų) savivaldos institucija - tėvų komitetas. Klasių mokinių

tėvų (globėjų) savivaldos institucija aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir

pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti

klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį informavimą, teikia siūlymus

Progimnazijos tarybai ir direktoriui;

74.2. progimnazijos mokinių tėvai jungiasi į klubą „Šaltinis“, kurio tikslas yra padėti

Šaltinio progimnazijos dvasinei ir ekonominei gerovei, atsižvelgiant į vietos sąlygas, tradicijas;

74.3. laikinos tėvų grupės: spręsti vaikų ugdymo (-si) problemas, teikti įvairiapusę pagalbą

organizuojant įvairius šventinius ir edukacinius progimnazijos renginius;

74.4. progimnazijoje organizuojami informaciniai / švietėjiški renginiai mokinių tėvams

(globėjams) – konferencijos, susirinkimai, grupinės ir individualios konsultacijos;

74.5. progimnazijos administracija, klasių vadovai kartu su pagalbos specialistais, mokinių

tėvais (globėjais) aptaria tyrimų rezultatus, diagnostinių, standartizuotų testų rezultatus, teikia

pasiūlymus dėl tolimesnio ugdymo (-si) galimybių.

VI SKYRIUS

VADOVĖLIŲ IR KITŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMAS

75. Vadovėliais ir mokymo (-si) priemonėmis aprūpinama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310 „Dėl

bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir

aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir

mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu.

VII SKYRIUS

PRIEDAI

__________________________

SUDERINTA

Raseinių rajono savivaldybės administracijosŠvietimo ir socialinių reikalų departamentoŠvietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja

Regina Petreikienė2017 m. rugpjūčio d.

Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 1 priedas

PIRMŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS

___________________________

DALYKAI 1A 1B 1C

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 8

Matematika 4 4 4

Pasaulio pažinimas 2 2 2

Dailė ir technologijos 2 2 2

Muzika 2 2 2

Kūno kultūra 2 2 2

Šokis 1 1 1Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 22

Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 22

Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius 2 2 2

Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius 2 2 2


DALYKAI 2A 2B 2C 2D

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)1 1 1 1

Lietuvių kalba (gimtoji)7 7 7 7

Užsienio kalba (1-oji)(anglų)2 2 2 2

Matematika5 5 5 5

Pasaulio pažinimas2 2 2 2

Dailė ir technologijos2 2 2 2

Muzika2 2 2 2

Kūno kultūra2 2 2 2

Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui

23 23 23 23

Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui

23 23 23 23

Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius

2 2 2 2

Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius

2 2 2 2

ANTRŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS

___________________________


TREČIŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS

DALYKAI 3A 3B 3C 3D




Matematika 5 5 5 5

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2

Dailė ir technologijos 2 2 2 2

Muzika2 2 2 2



24 24 24 24


24 24 24 24


2 2 2 2


2 2 2 2

__________________


KETVIRTŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS

DALYKAI 4A 4B 4C 4D




Matematika 4+1* 4+1* 4+1* 4+1*

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2

Dailė ir technologijos 2 2 2 2

Muzika2 2 2 2


Šokis1 1 1 1


23 23 23 23


24 24 24 24


2 2 2 2


2 2 2 2

* valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

____________________


MOKINIŲ DALIJIMAS Į GRUPES

DORINIS UGDYMAS

Klasė Mokinių skaičius

Tikyba

(mokinių / grupių skaičius)

Etika

(mokinių / grupių skaičius)

1a 25 14 111b 24 11 131c 25 12 132a 23 0 232b 19 13 62c 18 9 92d 20 20 03a 21 16 53b 22 21 13c 24 24 03d 17 10 74a 22 13 94b 19 7 124c 20 6 144d 21 10 11

Iš viso:

mokiniai 320 186 134grupės 18 10 8

_________________________


MOKINIŲ DALIJIMAS Į GRUPES

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ) UGDYMAS

Klasė Mokinių skaičius

Grupių skaičius

2a 23 22b 19 12c 18 12d 20 13a 21 13b 22 13c 24 23d 17 14a 22 14b 19 14c 20 14d 21 1

Iš viso:

mokiniai 246grupės 14


ŽMOGAUS SAUGOS PROGRAMOS INTEGRAVIMAS Į MOKOMUOSIUS

DALYKUS

Klasė Dalykai

1a, 1b, 1c Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra

2a, 2b, 2c, 2d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra

3a, 3b, 3c, 3d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra

4a, 4b, 4c, 4d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra_______________________________________


SVEIKATOS IR LYTIŠKUMO UGDYMO BEI RENGIMO ŠEIMAI

BENDROSIOS PROGRAMOS INTEGRAVIMAS

Į MOKOMUOSIUS DALYKUS

Klasė Dalykai

1a, 1b, 1c Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos

2a, 2b, 2c, 2d Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos



____________________________

31

Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plano 9 priedas

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS

Eil.Nr.

Mokytojas Būrelio pavadinimas

Trukmė Intensy-vumas

Val. sk.

1a 1b 1c 2a 2b 2c 2d 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c 4d

1. Rita Barauskienė

Karpinių –lankstinių būrelis

2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 1

2. Rita Diržienė Kelionė į muzikos šalį

2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

2 1 1

3. Raimundas Elzbergas

Lauko tenisas 2017-10-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 1 0,5 0,5

Krepšinis 2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 0,5 0,5

5. Aneta Gagilaitė

Žaisdami mokomės anglų kalbos

2017-10-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 1 1

6. Ilma Garšvienė

Teatro būrelis 2017-09-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 1 1

7. Arvydas Globys

Šaškės –šachmatai

2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 0,5 0,5

8. Žydrūnas Kapočius

Žaidimų sūkury

2017-10-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 1 0,5 0,5

9. Ričardas Krivickas

Ritmas kitaip 2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 0,5 0,5

10. Aldona Kukulskienė

Siūlų magija 2017-10-01 / 2018-05-30

1,5 val. per savaitę

1,5 0,5 1

10. Leonas Miklius

Konstravimas 2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 0,5 0,5

Eil. Mokytojas Būrelio Trukmė Intensy- Val. 1a 1b 1c 2a 2b 2c 2d 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c 4d

Nr. pavadinimas vumas sk.11. Natalija

Tokareva Pramoginiai šokiai

2017-10-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 1 1

12. Rimantas Turčinskas

Jaunučių šokių kolektyvas

2017-10-01 / 2018-05-30

1,5 val. per

savaitę

1,5 0,5 0,5 0,5

Jaunučių šokių kolektyvas

2017-10-01 / 2018-05-30

1,5 val. per

savaitę

1,5 1 0,5

13. Rasa Turskienė

Rankyčių darbeliai

2017-10-01 / 2018-05-30

1,5 val. per savaitę

1,5 1 0,5

14. Linas Tranas

Šaltinio TV 2017-10-01 / 2018-05-30

2 val. per savaitę

2 2

15. Kristina Vileišienė

Žaisdami mokomės anglų kalbos

2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 1

16. Mindaugas Zybartas

Futbolas 2017-10-01 / 2018-05-30

3 val. per savaitę

3 1 1 1

Lengvoji atletika (trikovė)

2017-10-01 / 2018-05-30

1 val. per savaitę

1 0,5 0,5

Skirta valandų 30 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Panaudota valandų 30 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Nepanaudota valandų 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

_________________________


PAŽINTINĖ, KULTŪRINĖ, MENINĖ, KŪRYBINĖ VEIKLA

Eil.Nr.

Renginio pavadinimas Renginio paskirtis, tikslas

Renginio organizavim

o laikasAtsakingas asmuo

1. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi

Ilgalaikių mokymosi tikslų ateinančiam mokymosi laikotarpiui išsikėlimas, aptarimas, kaip sieks numatytų rezultatų. Asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo aplanko kūrimas

Rugsėjo mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai

2. Mažoji olimpiada Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas. Fizinis aktyvumas

Rugsėjo mėn. Rita Diržienė, Judita Dieninienė, Regina Kalpokienė

3. Etnokultūros puoselėjimo diena

Pažintis su smukiąja tautosaka. Meilės gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas

Lapkričio mėn.

Aušra Čepauskienė, Renata Simonavičienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė

4. Kalėdiniai renginiai

Švenčių tradicijos ir papročiai. Ugdyti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną siekiant išugdyti mokinių tautinio ir kultūrinio tapatumo tęstinumą

Gruodžio mėn.

PUG, 1-4 klasių vadovai

5. Gamtosauginės veiklos diena

Ekologinio ugdymo praktinių įgūdžių formavimas ir

lavinimas

Kovo mėn. Rima Krivickienė, Rita Aginskienė, Renata Simonavičienė, Meilutė Radavičienė, Vitalija Barakauskienė

6. Etnokultūros puoselėjimo diena

Liaudies meno rūšys. Praktinis tradicinių dirbinių gaminimas, liaudies dainų ir žaidimų mokymasis

Vasario mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai

7. Augu sveikas ir stiprus

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas. Sveika mityba, veikla ir poilsis. Asmens ir aplinkos švara

Gegužės mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai

8. Sveika, vasara! Mokslo metų ugdomosios veiklos apibendrinimas. Pasiektų ugdymosi rezultatų aptarimas, asmeninės pažangos vertinimas ir įsivertinimas

Gegužės mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai


KULTŪRINĖS - PAŽINTINĖS EKSKURSIJOS Eil.

Nr.Klasė


Renginio organizavimo

laikasAtsakingas asmuo

2. 1a, 1b, 1c

Ekskursija po Raseinių rajoną

Pilietinis ugdymas. Pažintis su Maironio tėviške, poeto biografijos faktais, kūryba. Meilės gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas

Rugsėjo mėn. Vitalija Barakauskienė, Rita Aginskienė, Liuba Vaigauskienė

3. 1a, 1b

Ekskursija į Kauno zoologijos sodą

Gyvūnų pažinimas kaip tyrinėjimo ir atradimų procesas. Pažintis su zoologijos sodo gyventojų istorijomis, gyvūnų rūšimis, gyvūnijos išsaugojimo klausimais. Profesijų įvairovė zoologijos sode

Gegužės mėn. Vitalija Barakauskienė, Rita Aginskienė

4. 1c Ekskursija į Kretingą

Etnokultūrinės programos įgyvendinimas. Kelionė laiko ratu atgal į praeitį, susipažįstant su senolių išmintimi, išmone, senaisiais amatais, tautodailininkų darbais

Gegužės mėn. Liuba Vaigauskienė

5. 2a,4c

Ekskursija į Kauno zoologijos sodą

Pažintis su ropliais, gyvenančiais zoologijos sode. Žmogaus saugos programos įgyvendinimas: mokymasis, kaip reikia elgtis su gyvate, sutikus ją miške, kaip saugiai paimti ir laikyti roplį

Rugsėjo mėn. Rita Diržienė,Regina Kalpokienė

6. 2a,4c

Ekskursija į Klaipėdą

Kalvio profesija. Praktinis tradicinių dirbinių gaminimas kalvystės muziejuje. Delfinų trenerio profesija. Delfinų gyvenimo būdo, jų gebėjimų pažinimas

Gegužės mėn. Rita Diržienė,Regina Kalpokienė

7. 2b, 2c, 2d

Ekskursija po Raseinių rajoną

Pilietinis ugdymas. Pažintis su gimtojo krašto lankytinomis vietomis Rugsėjo mėn. Judita Dieninienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė

8. 2b, 2c, 2d

Ekskursija į Šiaulius

Praktinis užsiėmimas šokolado dirbtuvėse gaminant rankų darbo saldainius. Pažintis su konditerio profesija

Gegužės mėn. Judita Dieninienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė

Eil.

Nr.Klasė


Renginio organizavimo

laikasAtsakingas asmuo

9. 3a,3b

Ekskursija į Kelmę

Pažintis su Amerikos indėnų buitimi, gyvenimo papročiais, kultūra. Pagarbos kitų tautų atstovams, jų papročiams, supratimo, kad pasaulyje visi lygūs, puoselėjimas

Rugsėjo mėn. Aušra Čepauskienė, Rima Krivickienė

10. 3a,3b

Ekskursija į Klaipėdą

Pažintis su Mažosios Lietuvos istorinėmis vietomis. Susipažins su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų įvairove, ornamentais, jų prasme. Pažintis su muziejininko ir kalvio profesijomis

Gegužės mėn. Aušra Čepauskienė, Rima Krivickienė

11. 3c,3d

Ekskursija į Kelmę

Kelmės krašto muziejus. Senosiomis lietuvių darbo ir švenčių tradicijos. Tradiciniai liaudies amatai ir jų pritaikymas šiandien. Pažintis su senosiomis lietuvių liaudies amatų technikomis bei mokėjimas jas pritaikyti kuriant šiuolaikinius interjero akcentus, aksesuarus, suvenyrus, žaislus

Rugsėjo mėn. Raimonda Latvienė, Meilutė Radavičienė

12. 3c,3d

Ekskursija į Kauną

Tado Ivanausko muziejus. Galimybė pažinti pasaulio ir savo krašto gyvūnus modernioje muziejaus aplinkoje, betarpiškai susipažįstant su muziejuje saugomais daiktais ir nematerialiomis muziejininkų perduodamomis krašto kultūros vertybėmis

Gegužės mėn. Raimonda Latvienė, Meilutė Radavičienė

13. 4a,4b

Ekskursija į Telšius

Žemaitijos krašto istorijos muziejų lankymas, pažintis su šio krašto papročiais, istorija. Šatrijos kalno apžvalga

Rugsėjo mėn. Žydrūnas Kapočius,Giedrė Matusevičienė

14. 4a,4b

Ekskursija į Vilnių

Pažintis su Vilniaus miesto istorija, muziejų vertybėmis, Katedros požemių, senamiesčio, televizijos bokšto lankymas. Pažintis su gido profesija

Gegužės mėn. Žydrūnas Kapočius,Giedrė Matusevičienė

15. 4d Ekskursija į Kauno IX fortą, Kauną

Pažintis su Lietuvos istorija. Meilė gimtajam kraštui, jos istorijai, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas. Susipažinimas su muziejininko, gido profesija

Rugsėjo mėn. Renata Simonavičienė

16. 4d Ekskursija į Trakus,Kernavę

Pažintis su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Meilė gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas

Gegužės mėn. Renata Simonavičienė

Documents

BUP 2011 m Proj galutin.doc - Raseinių Šaltinio … · Web view66.1.3. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane