Pagrindiniai rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožai

Rezidencinė diferenciacija Lietuvoje posovietmečiu(gyventojų surašymų duomenų mažose teritorijose pagrindu)

Vytautas ValatkaMokslinio darbo vadovas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas

Vilniaus universitetas

2015 m. lapkričio 13 d.

Problema Tikslas ir uždaviniai Ginamieji teiginiai Rezultatai Apibendrinimas

Problema

Posovietmečiu Vidurio ir Rytų Europoje vyko:deindustrializacija,būsto sektoriaus apleidimas,gyventojų pajamų skirtumų augimas,miestų dalių statuso kaita,driekos lydimas miestų mažėjimas,retai apgyvendintų teritorijų sklidimas.

Remiantis teritoriškai detaliais duomenimissiekiama suprasti posovietinio gyventojų pasiskirstymo pagal gyvenamąjąvietą – rezidencinės diferenciacijos – bruožus ir reikšmę šiandienai.

Vytautas Valatka Rezidencinė diferenciacija Lietuvoje posovietmečiu


Darbo tikslaspradėti detalius rezidencinės diferenciacijos tyrimus Lietuvoje naudojantsurašymų mažų teritorijų duomenis.

Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai:1) apibendrinti rezidencinės diferenciacijos tyrimų patirtį;2) operacionalizuoti rezidencinės diferenciacijos posovietinėmis sąlygomis

tyrimus;3) išskirti bendruosius rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožus;4) nustatyti rezidencinės diferenciacijos dėsningumus didžiuosiuose

Lietuvos miestuose;5) identifikuoti Lietuvai būdingus teritorijų tipus;6) pateikti rezidencinės diferenciacijos teritorinį apibendrinimą.



Ginamieji teiginiai I

1. Rezidencinės diferenciacijos dėsningumai išsamiausiai atskleidžiaminaudojant keletą skirtingų matavimo modelių – pagrindiniųkomponenčių, socialinių grupių balanso, segregacijos indeksus, vietoskoeficientų žemėlapius, panašių teritorijų klasterizavimą.

2. Socialinius rezidencinės diferenciacijos bruožus bei pokyčiusefektyviausia tirti remiantis klasikinėmis socialinės struktūrosteorijomis, akcentuojant gyventojų priklausymą profesinėms grupėms.

3. Posovietinei rezidencinei diferenciacijai būdingi ribotų ekonominiųgalimybių bei nekilnojamojo turto sektoriaus trūkumų nulemti stiprūsbūstų ir gyventojų bruožų sąryšiai atspindi mažą gyventojų mobilumą.



Ginamieji teiginiai II

4. Didžiuosiuose miestuose sparčiausiai mažėjo darbininkų apgyvendintųteritorijų ir formavosi bipolinė dirbančiųjų profesinė struktūra,perauganti į vidutinio lygio rezidencinę diferenciaciją net ir buvusiamevienalytiškiausiame miesto daugiabučių sektoriuje (Vilniaus atveju),aukštesnio statuso gyventojai koncentruojasi miestų centrinėse irišorinėse dalyse.

5. Išskirtini 9 tarpusavyje objektyviai besiskiriantys santykinaihomogeniškų teritorijų tipai, kurie sudaro statistiškai reikšminguserdvinius klasterius ir savitus derinius aukštesnio lygmensseniūnijų-miestų (SM) grupėse.

6. Lietuvoje galima išskirti 18 į 2 regionus grupuotinų rezidencinėsdiferenciacijos rajonų, pasižyminčių specifiniu centrinių miestų irrečiau apgyvendintų teritorijų santykiu.



1 uždavinys. Apibendrinti rezidencinės diferenciacijos tyrimų patirtį

1 uždavinys. Apibendrinti rezidencinės diferenciacijostyrimų patirtį




Tyrimų patirties apibendrinimas

Kiekybiniai rezidencinės diferenciacijos tyrimai (RDT) aktyviausiaivykdomi angliakalbėse šalyse. Pagrindinis centras – Čikagosuniversiteto Sociologijos katedra. Aukščiausiai vertinami yrakaimynysčių ir segregacijos poveikio tyrimai. Sampson ir kt. (1997)darbas Science cituotas daugiau nei 7 tūkst. kartų. Europojereikšmingiausi Jungtinės Karalystės ir Olandijos geografų darbai.

Pagal kiekį nuo 1950-ųjų dominuoja segregacijos indeksų nustatymuparemti RDT, įgalinantys skirtingų atvejų lyginimą. Teritorijųtipologija vykdoma rečiau, 8 dešimtmetyje paplito rinkodaroje.Posovietinių RDT kryptyje dominuoja geografų ir ekonomistų darbai.Daugiau nei 100 kartų cituotų straipsnių yra publikavę apie 20autorių. Pirmieji – tyrėjai iš Vidurio Europos – Hagedus ir kt. (1996).Baltijos šalyse RDT pradėti Tartu universitete.RDT akcentuoja būsto sektoriaus svarbą, kurio skirtumai tarpEuropos šalių yra didesni nei politiniai-ekonominiai.





Kiekybiniai rezidencinės diferenciacijos tyrimai (RDT) aktyviausiaivykdomi angliakalbėse šalyse. Pagrindinis centras – Čikagosuniversiteto Sociologijos katedra. Aukščiausiai vertinami yrakaimynysčių ir segregacijos poveikio tyrimai. Sampson ir kt. (1997)darbas Science cituotas daugiau nei 7 tūkst. kartų. Europojereikšmingiausi Jungtinės Karalystės ir Olandijos geografų darbai.

Pagal kiekį nuo 1950-ųjų dominuoja segregacijos indeksų nustatymuparemti RDT, įgalinantys skirtingų atvejų lyginimą. Teritorijųtipologija vykdoma rečiau, 8 dešimtmetyje paplito rinkodaroje.

Posovietinių RDT kryptyje dominuoja geografų ir ekonomistų darbai.Daugiau nei 100 kartų cituotų straipsnių yra publikavę apie 20autorių. Pirmieji – tyrėjai iš Vidurio Europos – Hagedus ir kt. (1996).Baltijos šalyse RDT pradėti Tartu universitete.RDT akcentuoja būsto sektoriaus svarbą, kurio skirtumai tarpEuropos šalių yra didesni nei politiniai-ekonominiai.





Kiekybiniai rezidencinės diferenciacijos tyrimai (RDT) aktyviausiaivykdomi angliakalbėse šalyse. Pagrindinis centras – Čikagosuniversiteto Sociologijos katedra. Aukščiausiai vertinami yrakaimynysčių ir segregacijos poveikio tyrimai. Sampson ir kt. (1997)darbas Science cituotas daugiau nei 7 tūkst. kartų. Europojereikšmingiausi Jungtinės Karalystės ir Olandijos geografų darbai.Pagal kiekį nuo 1950-ųjų dominuoja segregacijos indeksų nustatymuparemti RDT, įgalinantys skirtingų atvejų lyginimą. Teritorijųtipologija vykdoma rečiau, 8 dešimtmetyje paplito rinkodaroje.

Posovietinių RDT kryptyje dominuoja geografų ir ekonomistų darbai.Daugiau nei 100 kartų cituotų straipsnių yra publikavę apie 20autorių. Pirmieji – tyrėjai iš Vidurio Europos – Hagedus ir kt. (1996).Baltijos šalyse RDT pradėti Tartu universitete.

RDT akcentuoja būsto sektoriaus svarbą, kurio skirtumai tarpEuropos šalių yra didesni nei politiniai-ekonominiai.





Kiekybiniai rezidencinės diferenciacijos tyrimai (RDT) aktyviausiaivykdomi angliakalbėse šalyse. Pagrindinis centras – Čikagosuniversiteto Sociologijos katedra. Aukščiausiai vertinami yrakaimynysčių ir segregacijos poveikio tyrimai. Sampson ir kt. (1997)darbas Science cituotas daugiau nei 7 tūkst. kartų. Europojereikšmingiausi Jungtinės Karalystės ir Olandijos geografų darbai.Pagal kiekį nuo 1950-ųjų dominuoja segregacijos indeksų nustatymuparemti RDT, įgalinantys skirtingų atvejų lyginimą. Teritorijųtipologija vykdoma rečiau, 8 dešimtmetyje paplito rinkodaroje.Posovietinių RDT kryptyje dominuoja geografų ir ekonomistų darbai.Daugiau nei 100 kartų cituotų straipsnių yra publikavę apie 20autorių. Pirmieji – tyrėjai iš Vidurio Europos – Hagedus ir kt. (1996).Baltijos šalyse RDT pradėti Tartu universitete.

RDT akcentuoja būsto sektoriaus svarbą, kurio skirtumai tarpEuropos šalių yra didesni nei politiniai-ekonominiai.



2 uždavinys. Operacionalizuoti rezidencinės diferenciacijos posovietinėmis sąlygomis tyrimus

2 uždavinys. Operacionalizuoti rezidencinėsdiferenciacijos posovietinėmis sąlygomis tyrimus



2 uždavinys. Operacionalizuoti rezidencinės diferenciacijos posovietinėmis sąlygomis tyrimus

Metodika

Pagrindinės RD skirtys (3.1)

Bruožų identifikavimas

Mažų teritorijų duomenys

Operacionalizacija Tyrimo rezultatai

Teritorijų tipizavimas

Segregacijos matavimas

PK

K-vid.

Balansas

RD teritorinė tipologija (3.3.1 ir 3.3.2)

RD kaita miestuose (3.2)Indeksai

Lietuvos 2001 m.

Didžiųjų miestų2001 ir 2011 m.

RD rajonai ir regionai

(3.3.3)

1 pav. Tyrimo medžiaga, matavimo modeliai ir gauti rezultatai

Plačiau


1 lentelė. Dirbančiųjų Lietuvos miestuose priklausomybė profesijomspagal 4 ženklų kodavimą 2001 m.

Pagrindinė grupė SES

Profesija ir grupėje sudaroma dalis (%)

Vadovai (1) AMažųjų prekybos įmonių vadovai (13), padaliniųvadovai: finansinių ir valdymo (10), produktų gamy-bos ir paslaugų (8), nepriskirti (10)

Specialistai (2) A Vidurinio ugdymo mokytojai (30), verslo specialistai(19), buhalteriai (17), gydytojai (11)

Technikai ir jaunesnieji (3)specialistai V Slaugos specialistai (22), sekretoriai ir panašūs

jaunesnieji specialistai (13)

Jaunesnieji tarnautojai (4) V Sandėliavimo tarnautojai (9), apskaitos ir buhalteri-jos tarnautojai (7)

Paslaugų sektoriausdarbuotojai ir pardavėjai (5) Ž Pardavėjai ir prekių demonstruotojai (47), virėjai

(12), kioskų ir turgaus pardavėjai (8), juvelyrai (7)Kvalifikuoti darbininkai iramatininkai (7) Ž Siuvėjai ir kepurininkai (15), dailidės, statybininkai ir

staliai (11), elektrikai (11), įrankininkai (10)

Mašinų operatoriai irsurinkėjai (8) Ž

Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai(23), sunkiasvorių mašinų vairuotojai (14), siuvimomašinų operatoriai (10)

Nekvalifikuoti (9) Ž Viešbučių, biurų ir kitų įstaigų pagalbiniai darbinin-kai, valytojai ir kambarinės (28)

Indeksai Pasiskirstymas sostinėse Balansas sostinėse Pajamos


3 uždavinys. Išskirti bendruosius rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožus

3 uždavinys. Išskirti bendruosius rezidencinėsdiferenciacijos Lietuvoje bruožus




Bendrieji rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožai

Rezultatai1. Išskirtos rezidencinę diferenciaciją apibūdinančios pagrindinės

komponentės (PK) – ortogonalios tiesinės daugelio kintamųjųatstojamosios – pasižyminčios savita erdvine sklaida ir skirtingaislabiausiai koreliuojančių rodiklių: pastatų, socialinio statuso, šeimosdydžio, gyventojų amžiaus deriniais.

2. Nustatyti šie su atskiromis PK labiausiai, o tarpusavyje mažiausiaisusiję požymiai:

PK1 – vadovų ir specialistų; butų tipo būstų dalis teritorijoje,PK2 – vidutinis asmenų skaičius būste,PK3 – vaikų iki 5 m. ir vyresnių nei 60 m. gyventojų santykis,PK4 – lenkų tautybės gyventojų dalis,PK5 ir PK6 – 1971–1980 m. pastatų dalis.




Bendrieji rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožai

Rezultatai1. Išskirtos rezidencinę diferenciaciją apibūdinančios pagrindinės

komponentės (PK) – ortogonalios tiesinės daugelio kintamųjųatstojamosios – pasižyminčios savita erdvine sklaida ir skirtingaislabiausiai koreliuojančių rodiklių: pastatų, socialinio statuso, šeimosdydžio, gyventojų amžiaus deriniais.

2. Nustatyti šie su atskiromis PK labiausiai, o tarpusavyje mažiausiaisusiję požymiai:

PK1 – vadovų ir specialistų; butų tipo būstų dalis teritorijoje,PK2 – vidutinis asmenų skaičius būste,PK3 – vaikų iki 5 m. ir vyresnių nei 60 m. gyventojų santykis,PK4 – lenkų tautybės gyventojų dalis,PK5 ir PK6 – 1971–1980 m. pastatų dalis.




Pagrindinės skirtys

PK1 – giliausia skirtis, tarp sąlygų ikisovietiniu laikotarpiu statytųmedinių namų, kaimo ir daugiabučių teritorijų bei jų gyventojų.

PK2 – tarp teritorijų su posovietinio perėjimo „laimėtojais“,sudėtinėmis šeimomis, didesniais, naujausiais būstais, keletuautomobilių ir vienišais, automobilių neturinčiais pensinio amžiausgyventojais.PK3 – tarp sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių vyresnio amžiaus,aukštesnio SES gyventojų ir jaunų šeimų, susispaudusių ikiNepriklausomybės statytuose (1981–1990 m.) būstuose.PK4 – tarp teritorijų su lenkų tautybės gyventojais, kuriose didesnisnuosavų automobilių sk. bei jo dispersija ir likusiųjų, pasižyminčiųplytinių, 1971–1980 m. pastatų bei 5–14 m. vaikų gausa.PK5 ir PK6 – atspindi socialinės integracijos laipsnį, žemėsprivatizavimo regioninius skirtumus.





PK1 – giliausia skirtis, tarp sąlygų ikisovietiniu laikotarpiu statytųmedinių namų, kaimo ir daugiabučių teritorijų bei jų gyventojų.

PK2 – tarp teritorijų su posovietinio perėjimo „laimėtojais“,sudėtinėmis šeimomis, didesniais, naujausiais būstais, keletuautomobilių ir vienišais, automobilių neturinčiais pensinio amžiausgyventojais.

PK3 – tarp sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių vyresnio amžiaus,aukštesnio SES gyventojų ir jaunų šeimų, susispaudusių ikiNepriklausomybės statytuose (1981–1990 m.) būstuose.PK4 – tarp teritorijų su lenkų tautybės gyventojais, kuriose didesnisnuosavų automobilių sk. bei jo dispersija ir likusiųjų, pasižyminčiųplytinių, 1971–1980 m. pastatų bei 5–14 m. vaikų gausa.PK5 ir PK6 – atspindi socialinės integracijos laipsnį, žemėsprivatizavimo regioninius skirtumus.





PK1 – giliausia skirtis, tarp sąlygų ikisovietiniu laikotarpiu statytųmedinių namų, kaimo ir daugiabučių teritorijų bei jų gyventojų.PK2 – tarp teritorijų su posovietinio perėjimo „laimėtojais“,sudėtinėmis šeimomis, didesniais, naujausiais būstais, keletuautomobilių ir vienišais, automobilių neturinčiais pensinio amžiausgyventojais.

PK3 – tarp sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių vyresnio amžiaus,aukštesnio SES gyventojų ir jaunų šeimų, susispaudusių ikiNepriklausomybės statytuose (1981–1990 m.) būstuose.

PK4 – tarp teritorijų su lenkų tautybės gyventojais, kuriose didesnisnuosavų automobilių sk. bei jo dispersija ir likusiųjų, pasižyminčiųplytinių, 1971–1980 m. pastatų bei 5–14 m. vaikų gausa.PK5 ir PK6 – atspindi socialinės integracijos laipsnį, žemėsprivatizavimo regioninius skirtumus.





PK1 – giliausia skirtis, tarp sąlygų ikisovietiniu laikotarpiu statytųmedinių namų, kaimo ir daugiabučių teritorijų bei jų gyventojų.PK2 – tarp teritorijų su posovietinio perėjimo „laimėtojais“,sudėtinėmis šeimomis, didesniais, naujausiais būstais, keletuautomobilių ir vienišais, automobilių neturinčiais pensinio amžiausgyventojais.PK3 – tarp sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių vyresnio amžiaus,aukštesnio SES gyventojų ir jaunų šeimų, susispaudusių ikiNepriklausomybės statytuose (1981–1990 m.) būstuose.

PK4 – tarp teritorijų su lenkų tautybės gyventojais, kuriose didesnisnuosavų automobilių sk. bei jo dispersija ir likusiųjų, pasižyminčiųplytinių, 1971–1980 m. pastatų bei 5–14 m. vaikų gausa.

PK5 ir PK6 – atspindi socialinės integracijos laipsnį, žemėsprivatizavimo regioninius skirtumus.





PK1 – giliausia skirtis, tarp sąlygų ikisovietiniu laikotarpiu statytųmedinių namų, kaimo ir daugiabučių teritorijų bei jų gyventojų.PK2 – tarp teritorijų su posovietinio perėjimo „laimėtojais“,sudėtinėmis šeimomis, didesniais, naujausiais būstais, keletuautomobilių ir vienišais, automobilių neturinčiais pensinio amžiausgyventojais.PK3 – tarp sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių vyresnio amžiaus,aukštesnio SES gyventojų ir jaunų šeimų, susispaudusių ikiNepriklausomybės statytuose (1981–1990 m.) būstuose.PK4 – tarp teritorijų su lenkų tautybės gyventojais, kuriose didesnisnuosavų automobilių sk. bei jo dispersija ir likusiųjų, pasižyminčiųplytinių, 1971–1980 m. pastatų bei 5–14 m. vaikų gausa.

PK5 ir PK6 – atspindi socialinės integracijos laipsnį, žemėsprivatizavimo regioninius skirtumus.


2 pav. Transformuotų originalių stebėjimų erdvinė sklaida (PK1–PK4)



Kompleksiniai sąryšiai

RezultatasNustatyta, kad gyventojų amžiaus rodikliai ir būstų požymiai (daugiabučiųdalis teritorijose, pastatų statybos medžiagos, patogumų buvimas,pastatymo metai) yra stipriausiai su pagrindinėmis komponentėmiskoreliuojantys ir glaudžiai tarpusavyje susiję rodikliai.

Panašios sąsajos stebėtos Skandinavijos šalyse (Janson, 1980) ir, tikėtinarodo planinės ekonomikos poveikį būsto sektoriui bei menką gyventojųmobilumą. Gyventojų kraustymaisi menkai veikiami šeimos gyvavimoetapų.



4 uždavinys. Nustatyti svarbiausius rezidencinės diferenciacijos dėsningumus didžiuosiuose Lietuvos miestuose

4 uždavinys. Nustatyti svarbiausius rezidencinėsdiferenciacijos dėsningumus didžiuosiuose Lietuvos

miestuose




CentrasIšorinė d.Daugiabučiai

Klaipėda

Kaunas

Vilnius

0 10000 m5 km

3 pav. Miestų dalys pagal būstų skirtumus




Socialinių grupių balansas miestų dalyseSheet3

Page 1

MONOGR AAG (MAC-M)2001 2011 2001 2011

H 45 159 45 159P 249 307 413 493L 746 406 409 190

2001 2011 2001 2011 2001 20110

100

200

300

400

500Vilnius Kaunas Klaipėda

Ž

A

P

4 pav. Ekonomiškai aktyvių gyventojų grupių balansas Vilniaus, Kauno irKlaipėdos dalyse

Paaiškinimas. Statusas: aukštas – A, žemas – Ž, dvipolis – P. Kai LPK1–2 > 50% – A, kaiLPK5–9 ir BED > 50% – Ž, kai LPK1–2 < 50%, LPK5–9 ir BED 25–50%, LPK3–4 < 25%

(pagal Marcinczak ir kt., 2015)




Socialinių grupių balansas miestų dalyse

2 lentelė. Miestų dalys pagal ekonomiškai aktyvių gyventojų grupių balansąSheet5

Page 1

Me

tai

Miesto dalisVilnius Kaunas Klaipėda

A Ž P A Ž P A Ž P

20

01 Centras 19 26 25 5 40 28 - 26 6

Daugiabučiai 10 187 138 3 187 27 - 128 5Išorinė 7 65 14 1 78 4 - 9 2

20

11 Centras 29 4 15 11 7 13 1 4 8

Daugiabučiai 68 99 163 3 98 61 - 97 6Išorinė 33 38 18 9 45 20 5 14 3

Paaiškinimas. Statusas: aukštas – A, žemas – Ž, dvipolis – P. Kai LPK1–2 > 50% – A, kaiLPK5–9 ir BED > 50% – Ž, kai LPK1–2 < 50%, LPK5–9 ir BED 25–50%, LPK3–4 < 25%

(pagal Marcinczak ir kt., 2015)





Rezultatai1. 2001 m. miestuose vyravo teritorijos, kuriose daugumą sudarė žemo

SES gyventojai, o balanso kaita priklausė nuo miesto dydžio.2. Bendras miestų bruožas – centruose žemo SES teritorijų mažėjo 6

kartus, o absoliutus jų mažėjimas didžiausias daugiabučių dalyje.Išorinėse miestų dalyse žemo SES teritorijų mažėjo lėčiausiai – 40%.

3. Nuo 2011 m. Vilniuje jau vyrauja poliarizuotos ir aukšto SESteritorijos. Aukšto SES teritorijų Vilniuje labiausia daugėjodaugiabučių dalyje – 7 kartus, išorinėje – 4,7 karto, o mažiausiaicentrinėje dalyje – 60%.

4. Ekonomiškai aktyvių gyventojų Kauno ir Klaipėdos centruose mažėjo2,3 ir 3,5 karto. Stabiliausios – miestų išorinės dalys.

Lietuvos miestų centrai pagal ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičių – vieni mažiausių VRE.Vilniaus centre 2001 m. gyveno 15%, Rygos – 20%, Talino – 30% EAG (Tammaru ir kt., 2015).





Rezultatai1. 2001 m. miestuose vyravo teritorijos, kuriose daugumą sudarė žemo

SES gyventojai, o balanso kaita priklausė nuo miesto dydžio.2. Bendras miestų bruožas – centruose žemo SES teritorijų mažėjo 6

kartus, o absoliutus jų mažėjimas didžiausias daugiabučių dalyje.Išorinėse miestų dalyse žemo SES teritorijų mažėjo lėčiausiai – 40%.

3. Nuo 2011 m. Vilniuje jau vyrauja poliarizuotos ir aukšto SESteritorijos. Aukšto SES teritorijų Vilniuje labiausia daugėjodaugiabučių dalyje – 7 kartus, išorinėje – 4,7 karto, o mažiausiaicentrinėje dalyje – 60%.

4. Ekonomiškai aktyvių gyventojų Kauno ir Klaipėdos centruose mažėjo2,3 ir 3,5 karto. Stabiliausios – miestų išorinės dalys.

Lietuvos miestų centrai pagal ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičių – vieni mažiausių VRE.Vilniaus centre 2001 m. gyveno 15%, Rygos – 20%, Talino – 30% EAG (Tammaru ir kt., 2015).




Pasiskirstymo tolygumasLT_hor

Page 1

VAD SPE JSP JTA PAS AMA MAŠ NEK BED VAD SPE JSP JTA PAS AMA MAŠ NEK BED VAD SPE JSP JTA PAS AMA MAŠ NEK BED

VILNIUS

VAD - 10 16 24 26 30 32 31 26

VILNIUS-KAUNAS

VAD - 0 2 2 5 7 9 8 6

VILNIUS-KLAIPĖDA

VAD - -1 1 2 3 4 8 7 6

SPE 11 - 11 19 21 25 28 27 22 SPE 0 - 1 2 5 7 9 8 5 SPE -1 - 3 4 7 8 12 10 8

JSP 15 10 - 15 16 19 22 22 18 JSP 1 0 - 0 3 6 8 6 3 JSP 0 0 - 1 3 5 9 7 6

JTA 20 16 12 - 15 17 19 19 16 JTA 1 -1 -1 - 1 2 3 3 -1 JTA 3 3 2 - 1 2 5 3 2

2011

PAS 22 18 13 12 - 10 13 13 10 PAS 3 2 1 0 - 1 3 2 -1 PAS 2 4 3 2 - 2 3 4 0

AMA 26 23 18 15 11 - 11 11 11 AMA 6 5 4 2 1 - 1 1 0 AMA 4 7 6 3 2 - 1 1 -1

MAŠ 28 25 20 18 14 11 - 13 13 MAŠ 5 4 4 1 2 0 - 1 0 MAŠ 6 9 8 6 5 3 - 1 1

NEK 25 22 18 16 12 12 13 - 12 NEK 4 4 3 0 0 0 0 - 1 NEK 4 7 5 3 1 2 2 - 1

BED 26 24 19 18 13 12 15 12 - BED 4 4 2 0 0 -1 0 -2 - BED 4 7 5 4 2 1 2 -1 -

2001 2001 2001

5 pav. Profesinių grupių ir bedarbių porų erdvinio pasiskirstymo tolygumaspagal nepanašumo indekso (ID) reikšmes didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Paaiškinimas. Ekonomiškai aktyvūs gyventojai: vadovai – VAD, specialistai – SPE, technikai irjaunesnieji specialistai – JSP, jaunesnieji tarnautojai – JTA, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir

pardavėjai – PAS, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai – AMA, mašinų operatoriai ir surinkėjai– MAŠ, nekvalifikuoti darbuotojai – NEK, bedarbiai – BED. Plačiau




Pasiskirstymo tolygumas

VAD SPE JSP JTA PAS AMA MAŠ NEK BED0

0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Kaunas 2011

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.


0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Kaunas 2001

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.


0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Klaipėda 2011

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.


0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Klaipėda 2001

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.


0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Vilnius 2011

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.


0.05

0.1

0.15

0.2

0.25

0.3

Vilnius 2001

Centras

Daugiabučiai

Išorinė d.

6 pav. Profesinių grupių erdvinio pasiskirstymo tolygumaspagal segregacijos indekso (SI) reikšmes Vilniuje

Paaiškinimas. Ekonomiškai aktyvūs gyventojai: VAD – vadovai, SPE – specialistai, JSP –technikai ir jaunesnieji specialistai, JTA – jaunesnieji tarnautojai, PAS – paslaugų sektoriaus

darbuotojai ir pardavėjai, AMA – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, MAŠ – mašinųoperatoriai ir surinkėjai, NEK – nekvalifikuoti darbuotojai, BED – bedarbiai. Plačiau





Rezultatai1. 2001 m. profesinių grupių pasiskirstymo tolygumas Lietuvos miestuose

buvo aukštas ir skyrėsi atskirais bruožais. Bendrą žemą segregacijoslygį lemia daugiabučiai su dvipoliu gyventojų SES. 2011 m. išorinėsemiestų dalyse segregacija jau tampa artima esančiai Vakaruose.

2. Svarbiausias pokytis Vilniuje po 2001 m. – akivaizdus rezidencinėsdiferenciacijos išaugimas daugiabučių dalyje – žemo ir aukšto SESgyventojų atsiskyrimas. Be to, įgyvendinti NT plėtros projektai čiavadovų ir specialistų tarpusavio atsiskyrimą sumažino.

3. Klaipėdoje specialistai mažiausiai atsiskyrę nuo žemo SES grupių.Tikėtina, kad tai būdinga ir dar mažesniems miestams.

Tarp 13 lygintų Europos sostinių segregacijos tempu Vilnių aiškiai lenkė tik Talinas(Tammaru ir kt., 2015). VAD ir SPE suartėjimas stebėtas ir Rygoje (Krišjane ir kt.,2015), kurioje daugiabučių daugiausia, o RD ir jos pokyčiai mažiausi.





Rezultatai1. 2001 m. profesinių grupių pasiskirstymo tolygumas Lietuvos miestuose

buvo aukštas ir skyrėsi atskirais bruožais. Bendrą žemą segregacijoslygį lemia daugiabučiai su dvipoliu gyventojų SES. 2011 m. išorinėsemiestų dalyse segregacija jau tampa artima esančiai Vakaruose.

2. Svarbiausias pokytis Vilniuje po 2001 m. – akivaizdus rezidencinėsdiferenciacijos išaugimas daugiabučių dalyje – žemo ir aukšto SESgyventojų atsiskyrimas. Be to, įgyvendinti NT plėtros projektai čiavadovų ir specialistų tarpusavio atsiskyrimą sumažino.

3. Klaipėdoje specialistai mažiausiai atsiskyrę nuo žemo SES grupių.Tikėtina, kad tai būdinga ir dar mažesniems miestams.

Tarp 13 lygintų Europos sostinių segregacijos tempu Vilnių aiškiai lenkė tik Talinas(Tammaru ir kt., 2015). VAD ir SPE suartėjimas stebėtas ir Rygoje (Krišjane ir kt.,2015), kurioje daugiabučių daugiausia, o RD ir jos pokyčiai mažiausi.




Lokalūs pokyčiai Vilniuje

0 5000 m 0 5000 m

ŽV

ANŽR

SNNJ

NA

ŠE

ŠN

LZ

PL

KR

VE

PN

NV

RS

VR

PŠ

FB

JS

VE

VL

AN

LPK1 ir 2, 20010.1 - 0.7

0.7 - 1.0

1.0 - 1.4

1.4 - 2.0

0 5000 m 0 5000 m

ŽV

ANŽR

SNNJ

NA

ŠE

ŠN

LZ

PL

KR

VE

PN

NV

RS

VR

PŠ

FB

JS

VE

VL

AN

LPK1 ir 2, 20110.1 - 0.7

0.7 - 1.0

1.0 - 1.4

1.4 - 1.8

7 pav. Vadovų ir specialistų koncentracija, vietos koeficientai





0 5000 m 0 5000 m

ŽV

ANŽR

SNNJ

NA

ŠE

ŠN

LZ

PL

KR

VE

PN

NV

RS

VR

PŠ

FB

JS

VE

VL

AN

LPK9, 20010.2 - 0.7

0.7 - 1.0

1.0 - 1.4

1.4 - 2.3

0 5000 m 0 5000 m

ŽV

ANŽR

SNNJ

NA

ŠE

ŠN

LZ

PL

KR

VE

PN

NV

RS

VR

PŠ

FB

JS

VE

VL

AN

LPK9, 20110.1 - 0.7

0.7 - 1.0

1.0 - 1.4

1.4 - 2.8

8 pav. Nekvalifikuotų darbuotojų koncentracija, vietos koeficientai





Rezultatai1. Vilniuje po 2001 m. vadovų ir specialistų koncentracija

pastebimiausiai didėjo žemesnio statuso centrinėse teritorijose irišorinėje dalyje, o mažėjo aukštesniu SES pasižyminčiose seniūnijose:Žvėryno, Lazdynų.

2. SES nuosmukis, palyginus su miesto vidurkiu, yra būdingas daugumaimikrorajonų: Karoliniškėms, Viršuliškėms, Fabijoniškėms, daliaiŽirmūnų ir Antakalnio.

3. Atskirose miesto dalyse didėja žemo SES darbuotojų koncentracija.Didėja Naujininkų mikrorajono atskirtis. Ryškėja naujos teritorijos,kuriose koncentruojasi nekvalifikuoti darbuotojai, – Šeškinės, Žirmūnųir gretimų seniūnijų dalys su buvusiais darbininkų bendrabučiais.



5 uždavinys. Identifikuoti Lietuvai būdingus teritorijų tipus

5 uždavinys. Identifikuoti Lietuvai būdingus teritorijųtipus




Surašymo apylinkių tipai

Rezultatai1. Išskirti 9 surašymo apylinkių tipai ir apskaičiuotos būdingiausių

rodiklių reikšmės.2. Dėl mažo dydžio, sąlyginio vienalytiškumo, išskirtos teritorijos

laikytinos sociomorfotopais – demografiniu ir socialiniu požiūriusantykinai homogeniškomis geostruktūromis (Kavaliauskas irGrigužauskaitė, 2014).

3. Pagal vyraujantį būstų tipą yra ryški poliarizacija tarp sociomorfotopų:I grupėje – indidualių namų vidutinė dalis > 80%,II grupėje – butų > 90%.

4. Kiti požymiai – vidinė įvairovė, gyventojų SES, senėjimas, vidutinisasmenų skaičius būstuose, lenkų tautybė – svarbiausi (keletą kartųskiriasi nuo vidurkio) atskiruose sociomorfotopuose.


9 pav. Statistiškai reikšmingi (p = 0,05) sociomorfotopų su individualiais namaiserdviniai klasteriai pagal Gi* : raudona – teigiami, mėlyna – neigiami.

10 pav. Sociomorfotopų paplitimas detaliai kartografuotoje teritorijos dalyje



Būdingiausių požymių reikšmės sociomorfotopuose

3 lentelė. Sociomorfotopų požymių reikšmių lyginimas su vidutinėmisSheet3

Page 1

Ia(s) Ib(l) Ic(š) Id(p) IIa(a) IIb(ž) IIc(s) IId(v) IIe(j) Vid. Profesija I LPK 1-2 0.4 0.6 0.6 1.4 1.6 0.8 1.2 1.3 1.3 14.2 Būsto tipas I butas (1) 0.2 0.6 0.3 0.2 1.3 1.4 1.6 1.7 1.7 58.2 Vidurkis I asm. sk. būste (2) 0.9 1.0 1.1 1.2 0.9 1.0 0.8 0.9 1.0 2.7 Amžius I <5 m./>65 m. (3) 0.5 0.8 0.7 1.0 0.8 2.3 0.4 1.0 1.6 0.4 Tautybė I lenkų (4) 0.4 4.9 0.1 0.6 0.7 0.5 0.4 0.7 0.8 8.6 1991-2000 p. 0.4 0.8 0.5 2.9 1.4 1.9 0.2 0.1 0.8 8.6 1981-1990 p. 0.3 0.5 1.1 1.0 0.5 1.0 0.3 0.2 4.1 21.4 1971-1980 p.(5) 0.5 0.4 1.3 0.9 0.4 0.9 0.5 3.9 0.1 22.4 1961-1970 p. 1.0 0.6 1.0 0.9 1.0 0.8 3.6 0.2 0.1 16.8 1946-1960 p. 1.7 1.6 0.9 0.9 1.7 1.0 1.0 0.1 0.1 13.4 1919-1945 p. 2.2 2.5 0.8 0.4 1.7 0.8 0.5 0.1 0.1 13.1 iki 1919 p. 2.3 2.3 1.0 0.3 1.8 1.0 0.5 0.0 0.0 4.0

I grupės aprašymas II grupės aprašymas




Seniūnijų-miestų tipai

Rezultatai1. Išskirti 4 SM tipai ir apskaičiuotos būdingiausių rodiklių reikšmės.2. Atlikus kartografavimą gauta, kad seniūnijų-miestų grupėms yra

būdinga aiškiai išreikšta regioninio pobūdžio erdvinė sklaida, norsduomenų analizėje geografinės koordinatės nebuvo naudotos.

3. Kartografavimas atskleidžia šių teritorijų paplitimą posovietmečiu:

Kaimo su ryškiomis senėjimo tendencijomis, didžiausiaindividualių namų dalimi,Kaimo su agromiesteliais, didesne daugiabučių dalimi irdidžiausiu asmenų skaičiumi būstuose,Aukštesnio gyventojų SES su mažiausia individualių namųdalimi, mažiau asmenų būstuose bei silpniausiu senėjimu.








Kaimo su ryškiomis senėjimo tendencijomis, didžiausiaindividualių namų dalimi,

Kaimo su agromiesteliais, didesne daugiabučių dalimi irdidžiausiu asmenų skaičiumi būstuose,Aukštesnio gyventojų SES su mažiausia individualių namųdalimi, mažiau asmenų būstuose bei silpniausiu senėjimu.








Kaimo su ryškiomis senėjimo tendencijomis, didžiausiaindividualių namų dalimi,

Kaimo su agromiesteliais, didesne daugiabučių dalimi irdidžiausiu asmenų skaičiumi būstuose,

Aukštesnio gyventojų SES su mažiausia individualių namųdalimi, mažiau asmenų būstuose bei silpniausiu senėjimu.








Kaimo su ryškiomis senėjimo tendencijomis, didžiausiaindividualių namų dalimi,Kaimo su agromiesteliais, didesne daugiabučių dalimi irdidžiausiu asmenų skaičiumi būstuose,

Aukštesnio gyventojų SES su mažiausia individualių namųdalimi, mažiau asmenų būstuose bei silpniausiu senėjimu.


11 pav. Seniūnijų-miestų grupių erdvinė sklaida




1 – mažiausia butų dalis (0,15), mažiausia vaikų dalis (1/6), seniausipastatai, mažiausias asmenų sk. būste (2,3) – 145 SM,3.2 – mažiausia butų dalis, mažiau intensyvus senėjimas, didelisasmenų sk. būste – 178,3.1 – didesnė butų dalis (1/3), vidutinio intensyvumo senėjimas(2/5), didžiausias asmenų sk. būste (3) – 85,2 – didesnė butų dalis (0,4), vidutinio intensyvumo senėjimas, didelisasmenų sk. būste, pastatų įvairovė, lenkų tautybės asm. – 56,4 – aukščiausias SES, didelė butų dalis (0,7), mažesnis už vidutinįsenėjimas, vidutinis asmenų sk. būste, naujausi, taip pat ir seniausipastatai – 111,5 – aukštas SES, didžiausia butų dalis (0,9), silpniausias senėjimas(1/2), vidutinio senumo pastatai, mažiausia statytų iki 1945 m. – 25.




Seniūnijų-miestų tipų sociomorfotopinė sandara

RezultatasSM lygmens tipizacija susieta su SA lygmens, taip atskleidžiant, kokiesociomorfotopų mišiniai sudaro SM tipus:

1. Nemiestiškos (1–3) teritorijos sudarytos iš 2–3,2. Miestiškos (4–5) – 5–6 sociomorfotopų tipų.

4 lentelė. Sociomorfotopų pasiskirtymas seniūnijų-miestų grupėse (%)

Grupė SM sk. Ia(s) Ib(l) Ic(š) Id(p) IIa(a) IIb(ž) IIc(s) IId(v) IIe(j)1 145 70 2 22 1 1 2 1 0 02 56 6 62 2 5 3 10 0 3 9

3.1 85 28 2 40 3 0 22 1 1 33.2 178 45 1 48 2 0 4 0 0 04 111 2 7 4 13 22 16 11 10 155 22 1 2 1 6 10 16 20 24 20



6 uždavinys. Pateikti rezidencinės diferenciacijos teritorinį apibendrinimą

6 uždavinys. Pateikti rezidencinės diferenciacijosteritorinį apibendrinimą




Rajonai

Rezultatai1. Išskirta ir apibūdinta 18 rezidencinės diferenciacijos rajonų bei

apskaičiuoti pagrindiniai kiekybiniai gyvenviečių sklaidos rodikliai.2. Pagal gyventojų dalį centriniuose miestuose su daugiau nei 3000

gyventojų, jų svarbą, skirtinos 4 rajonų grupės:didžiausios (> 87%) – Kauno, Klaipėdos, Visagino, Vilniaus,aukštos (> 68%) – Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Jonavos,vidutinės (> 50%) – Alytaus, Tauragės, Marijampolės, Ukmergės,Utenos,mažiausios (< 46%) – Telšių, Plungės, Ignalinos, Varėnos, Jurbarko.

3. Ryškiausias bendrasis mažųjų gyvenviečių tinklo bruožas – VakarųLietuvoje gyvenviečių plotai iki 2 kartų, o gyventojų skaičiausgyvenvietėse mediana iki 6 kartų didesni nei Rytų Lietuvoje. VidurioLietuvai būdingos tarpinės reikšmės.




Rajonai

Rezultatai1. Išskirta ir apibūdinta 18 rezidencinės diferenciacijos rajonų bei

apskaičiuoti pagrindiniai kiekybiniai gyvenviečių sklaidos rodikliai.2. Pagal gyventojų dalį centriniuose miestuose su daugiau nei 3000

gyventojų, jų svarbą, skirtinos 4 rajonų grupės:didžiausios (> 87%) – Kauno, Klaipėdos, Visagino, Vilniaus,aukštos (> 68%) – Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Jonavos,vidutinės (> 50%) – Alytaus, Tauragės, Marijampolės, Ukmergės,Utenos,mažiausios (< 46%) – Telšių, Plungės, Ignalinos, Varėnos, Jurbarko.

3. Ryškiausias bendrasis mažųjų gyvenviečių tinklo bruožas – VakarųLietuvoje gyvenviečių plotai iki 2 kartų, o gyventojų skaičiausgyvenvietėse mediana iki 6 kartų didesni nei Rytų Lietuvoje. VidurioLietuvai būdingos tarpinės reikšmės.




Regionai

RezultatasRezidencinės diferenciacijos rajonai turi reikšmingų panašumų ir skirtumų.Pagal du kriterijus: 1) kaimo seniūnijų, 2) centrinių miestų bruožus skirtiniVakarų ir Vidurio Lietuvos bei Rytų Lietuvos regionai.

Po sovietmečio pagal rezidencinės diferenciacijos bruožus egzistavo dviLietuvos:

1. Vakarų ir Vidurio – su stambesnėmis mažosiomis gyvenvietėmis irdidesniais (4 miestai su daugiau nei 100 tūkst. ir dar 3 miestų poros virš50 tūkst. gyventojų), ankstyvuoju sovietmečiu plėtotais, o šiuo metu kartuir labiau nusidėvėjusiais besitraukiančiais centrais.

2. Rytų – su smulkiomis mažosiomis gyvenvietėmis, naujesniais nedideliaispramoniniais miestais (Alytus – 70 tūkst. gyventojų) bei sostine.




Regionai

RezultatasRezidencinės diferenciacijos rajonai turi reikšmingų panašumų ir skirtumų.Pagal du kriterijus: 1) kaimo seniūnijų, 2) centrinių miestų bruožus skirtiniVakarų ir Vidurio Lietuvos bei Rytų Lietuvos regionai.

Po sovietmečio pagal rezidencinės diferenciacijos bruožus egzistavo dviLietuvos:

1. Vakarų ir Vidurio – su stambesnėmis mažosiomis gyvenvietėmis irdidesniais (4 miestai su daugiau nei 100 tūkst. ir dar 3 miestų poros virš50 tūkst. gyventojų), ankstyvuoju sovietmečiu plėtotais, o šiuo metu kartuir labiau nusidėvėjusiais besitraukiančiais centrais.

2. Rytų – su smulkiomis mažosiomis gyvenvietėmis, naujesniais nedideliaispramoniniais miestais (Alytus – 70 tūkst. gyventojų) bei sostine.




Vilnijos subregionas

Rezultatas

Dviejų dalių mozaiką įvairina itin kontrastingas Rytų Lietuvai skirtinasVilnijos subregionas, kuriam būdinga santykinai didelė daugiabučių irlenkų tautybės Lietuvos piliečių dalis.

Vilniuje – naujausi, aukščiausio SES mikrorajonai; didžiausia šalyje irEuropos mastais po 2001 m. sparčiai augusi rezidencinė diferenciacija beipoliarizuoto SES teritorijos.

Kontrastingo Vilniaus periferija taip pat išskirtinė – su seniausiais pastataisir žemiausio SES gyventojais Lietuvoje.




Vilnijos subregionas

Rezultatas

Dviejų dalių mozaiką įvairina itin kontrastingas Rytų Lietuvai skirtinasVilnijos subregionas, kuriam būdinga santykinai didelė daugiabučių irlenkų tautybės Lietuvos piliečių dalis.

Vilniuje – naujausi, aukščiausio SES mikrorajonai; didžiausia šalyje irEuropos mastais po 2001 m. sparčiai augusi rezidencinė diferenciacija beipoliarizuoto SES teritorijos.

Kontrastingo Vilniaus periferija taip pat išskirtinė – su seniausiais pastataisir žemiausio SES gyventojais Lietuvoje.


12 pav. Rezidencinės diferenciacijos rajonai ir regionai


Apibendrinimas I

1. Perspektyviausios rezidencinės diferenciacijos tyrimų kryptys yraišsamiais duomenimis grįsti kaimynystės ir segregacijos poveikiotyrimai, o vertinant pagal miestų dalis daugiausiai dėmesio skirtireikėtų daugiabučių mikrorajonų problematikai.

2. Socialinių reiškinių daugiadimensiškumas reikalauja eklektiško požiūrioį rezidencinės diferenciacijos tyrimus. Duomenų apdorojimą tokiomissąlygomis užtikrina statistinis programavimas.



Apibendrinimas II

3. Atlikta analizė išryškino ribotų ekonominių galimybių masinėsemigracijos dar nepatyrusios posovietinės visuomenės rezidencinėsdiferenciacijos bruožus.

Identifikuotos ryškiausios skirtys tarp:1) ikisovietinės kaimo raidos ir masinių sovietinių daugiabučiųteritorijų,2) sovietmečio pabaigoje atsiradusių sudėtinių šeimų apgyvendintųpriemiesčių ir pensinio amžiaus gyventojų be automobiliųapgyvendintų teritorijų,3) komfortabiliai gyvenančių vyresnio amžiaus, aukštosocialinio-ekonominio statuso, sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusiųgyventojų ir jaunų šeimų, iki Nepriklausomybės (1981–1990 m.)statytuose perpildytuose būstuose.



Apibendrinimas III

4. Socialinės segregacijos procesas didžiuosiuose Lietuvos miestuosevyksta nevienodai.

Vilniaus miesto teritorijų, kuriose vyrauja aukšto statuso gyventojai,gausa ir augimas po 2001m. patvirtina, kad sostinei tenkaekonomiškai ir kultūriškai itin svarbus vaidmuo.

Rezidencinės diferenciacijos tempai, poliarizuotų teritorijų gausa,ryškėjančios žemo statuso gyventojų koncentracijos vietos irblogiausiais rodikliais pasižymintys mikrorajonai rodo, kad sostinėjeyra reikalingos teritoriškai orientuotos būsto ir socialinės politikosprogramos.

Didelės gyventojų dalies netekusiuose Kauno ir Klaipėdos miestuoseekonomiškai aktyvių gyventojų grupių pasiskirstymo tolygumas pakitomažai.



Apibendrinimas IV

5. Sociomorfotopų ir seniūnijų-miestų tipų sklaidai būdingasneatsitiktinis, aiškiai išreikštas regioninis pobūdis. Šie rezultataisuteikia pagrindą tolimesniems geografiniams ir tarpdisciplininiams –rezidencinės diferenciacijos veiksnių ir struktūros, kaimynysčių beisegregacijos poveikio, namų ūkių tipų ir erdvinės sklaidos,etnografiniams sociomorfotopų tyrimams.

6. Lietuvoje 2001 m. nustatytas dviejų stambiausių rezidencinėsdiferenciacijos regionų ribas dar reikia patvirtinti ir tikslinti atlikus2011 m. situacijos tyrimą. Akivaizdūs erdviniai skirtumai galėtų taptipagrindu stiprinti regioninę politiką Lietuvoje.



Apibendrinimas V

7. Mažų teritorijų duomenimis grįsti tyrimų rezultatai trumpalaikeperspektyva naudingai galėtų būti pritaikyti pagrindžiant naujasrinkimų apygardų ribas, taip pat nustatant būsto sektoriausrenovacijos prioritetus.

Ilgalaike perspektyva teritoriškai detalūs tyrimai bus reikalingi tiriantir siekiant kontroliuoti imigrantų sklaidą šalyje, augančios segregacijossąlygomis ieškant nusikalstamumo reiškinių aiškinimų, vertinantaukštesnę socialinę integraciją turinčios užtikrinti valstybinės švietimosistemos efektyvumą.


Bendrųjų bruožų skyrimo metodika

1. 2001 m. duomenys – 11 tūkst. SA po 250-350 gyventojų.2. Apibrėžta ir analizuota 250, atrinkta 140 rodiklių:

a) vertinta koreliacija (Kendall),b) grupuoti panašūs rodikliai (hclust).

3. Pertvarkytas pradinis 140 rodiklių rinkinys:a) išskirtos PK – pagrindinės komponentės (rrcov, kernlab),b) kartografuotos 9-iais skirtingais metodais išskirtos PK (Qgis),c) analizuoti 10 PK ir 140 rodiklių sąryšiai (Libre Calc),d) atliekant rajonavimą nuspręsta remtis 6 PK – išlaikančiomis 58%

bendrosios duomenų dispersijos,4. Apibūdintos PK, išskirti su jomis labiausiai susiję 5 rodikliai, kurių

reikšmėmis remtasi aprašant teritorijų tipizavimo rezultatus.Schema


Miestų kaitos tyrimo metodika

1. 2001 m. ir 2011 m. duomenys – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestųSA po 350-500 gyventojų.

2. Surašymo apylinkės apjungtos išskiriant 1900 teritorijų su vidutiniškai1100 gyv. (AZtool).

3. Miestų teritorijos suskirstytos į 3 grupes – centro, daugiabučių, išorinę(Qgis, Libre Calc, R).

4. Atlikti 6 profesinių grupių ir nedirbančių asmenųpasiskirstymo tolygumo matavimai:a) socialinio-ekonominio statuso (SES) grupių balanso,b) nepanašumo (ID) ir segregacijos (SI) indeksai,c) vietos koeficientai (LQ).

5. Nustatyti rezidencinės diferenciacijos skirtumai ir panašumai.Schema


Surašymo apylinkių tipizavimo metodika

1. 2001 m. duomenys – 11 tūkst. SA.2. Tarpusavyje lyginti nuo 2 iki 20 SA tipų variantai klasterizuojant

pagal 6 PK, taip pat 39 atskirus rodiklius (kmeansruns).3. Išskirti SA tipai kartografuoti:

a) SA lygiu, 7-20 kl. (Qgis),b) SM lygiu, 9 ir 20 kl. (Qgis),c) SM lygiu, nustatant erdvinius kl., 9 ir 20 kl. (Geoda – Gi*).

4. Apibūdinti ir lyginti 9 kl. pagal 6 PK bei 20 kl. pagal 39 atskirusrodiklius variantai. Nustatyta, kad tipai yra stabilūs, atspindiobjektyviai egzistuojančius teritorinius skirtumus.

5. Tyrime vadovautasi 9 kl. pagal 6 PK variantu.Schema


Seniūnijų-miestų tipizavimo metodika

1. 2001 m. duomenys – 606 seniūnijų-miestų (SM) teritorijos.2. SA duomenys agreguoti iki SM lygmens atsižvelgiant į gyventojų

skaičių surašymo apylinkėse (data.table).3. Atliktas dvipakopis SM klasterizavimas (kmeansruns):

a) išskirtos 4 pagrindinės grupės, bandyti variantai nuo 2 iki 10grupių,

b) kiekvienas iš 4 pagrindinių grupių atskirai dalyta į pogrupius(viso 16), pasižyminčius reikšmingais vidiniais skirtumais.

Schema


Rajonavimo metodika

Rajonavimas atliktas remiantis branduolio-periferijos modeliu, pagal šiątyrimo metu parengtą informaciją:1) išskirtų surašymo apylinkių (SA) ir seniūnijų-miestų (SM) bruožus,2) teritorinius SM lygmens rezidencinės diferenciacijos dėsningumus,3) miestus sudarančius SA tipus,4) skirtingų SA tipų erdvinių klasterių ribas.

Schema 16 SM tipų Miestų sociomorfotopai


Sociomorfotopai su daugiabučiais

5 lentelė. Sociomorfotopų su vyraujančiais daugiabučiais – II grupės – požymiai

II Pagrindiniai požymiai Pagalbiniai požymiaia aukščiausias SES,

didelė įvairovė (pagal VKS)pastatai iki 1960 m.,1/4 gyventojų individualiuose namuose

b nesireiškia senėjimas,miestuose žemiausias SES,didžiausia įvairovė

pastatai po 1971 m.,1/5 gyventojų individualiuose namuose

c 1961–1970 m. daugiabučiai,vidutinis SES

ryškiausias senėjimas,mažiausias asmenų sk. būstuose

d 1971–1980 m. daugiabučiai,vidutinis SES

neišsiskiriantys

e 1981–1990 m. daugiabučiai,vidutinis SES

menkai reiškiasi senėjimas,didžiausias asmenų sk. būstuose

Reikšmės


Sociomorfotopai su individualiais namais

6 lentelė. Sociomorfotopų su vyraujančiais individualiais namais – I grupės –požymiai

I Pagrindiniai požymiai Pagalbiniai požymiaia intensyvus senėjimas,

žemiausio SES gyventojaimažas asmenų sk. būstuose,seni pastatai (iki 1960 m.)

b lenkų tautybės gyventojai žemesnio SES gyventojai,seniausi pastatai (iki 1960 m.),ženkli gyventojų butuose dalis (1/3)

c didelis asmenų sk. būstuose,žemas SES

didžiausia 1971–1990 m. pastatų da-lis

d didžiausias asm. sk. būstuose,aukštas SES

jaunesni gyventojai,naujausi pastatai

Reikšmės


Profesinių grupių pasiskirstymas

Profesijos


Baltijos ir Vidurio Europos valstybių skirtumai

Profesijos


Gyventojų pajamos pagal pagrindines profesines grupesSheet1

Page 1

1 2 3 4 5 7 8 90

200

400

600

800

1000

1200

Income (bruto, EUR)

2002

2011

PRO TEC CLE SEL CRA MAC UNS25

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

Pajamų palyginimas su MAN (%), visa Lietuva

2002

2011

13 pav. Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenys

ProfesijosVytautas Valatka Rezidencinė diferenciacija Lietuvoje posovietmečiu

Detalizuota seniūniju-miestų tipologija

RezultatasPrieš atliekant rajonavimą detalizuoti pirmojo seniūnijų-miestų grupavimoetapo metu gauti rezultatai – išskirta 16 SM pogrupių. Dalinta taip, kadtrečiasis etapas pastebimų skirtumų nebeduotų.

Rajonavimo metodika

14 pav. Seniūnijų-miestų dalijimo į grupes antrojo etapo rezultatai


Miestus sudarantys sociomorfotopai

RezultatasNustatyta miestų sociomorfotopinė sudėtis ir ja remtasi rajonuojant.

7 lentelė. Skirtingų sociomorfotopų dalis miestuose (fragmentas) (%)

Miestas Raj. SA sk. Ia(s) Ib(l) Ic(š) Id(p) IIa(a) IIb(ž) IIc(s) IId(v) IIe(j) IIc-IIe Id-IIaKlaipėda I 527 0 0 0 4 7 18 23 25 23 71 11Kretinga I 63 0 0 5 29 11 29 10 2 16 27 40Palanga I 53 0 2 0 6 19 30 9 15 19 43 25Gargždai I 43 0 0 0 33 5 23 9 14 16 40 37Neringa I 8 0 13 0 0 50 13 13 13 0 25 50Tauragė II 92 3 4 9 14 9 26 12 10 13 35 23

Šilutė II 57 0 0 0 11 2 56 11 5 16 32 12Pagėgiai II 8 0 0 0 0 0 100 0 0 0 0 0

Rajonavimo metodikaVytautas Valatka Rezidencinė diferenciacija Lietuvoje posovietmečiu

Data & Analytics

Pagrindiniai rezidencinės diferenciacijos Lietuvoje bruožai